UNIVERSITETO STUDENTŲ NAUDOJAMŲ STRESO ĮVEIKIMO STRATEGIJŲ IR NUSISKUNDIMŲ SVEIKATA SĄSAJOS

Transcription

1 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata UNIVERSITETO STUDENTŲ NAUDOJAMŲ STRESO ĮVEIKIMO STRATEGIJŲ IR NUSISKUNDIMŲ SVEIKATA SĄSAJOS Laura Sapranavičiūtė 1, Aidas Perminas 2 1 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2 Vytauto Didžiojo universitetas Santrauka Tyrimo tikslas nustatyti universiteto studentų naudojamų streso įveikimo strategijų, nusiskundimų sveikata ir jų pokyčio per semestrą sąsajas. Medžiaga ir metodai. Tyrimas vyko dviem etapais semestro pradžioje ir pabaigoje. Pirmajame etape dalyvavo 714 Vytauto Didžiojo universiteto studentų (154 vaikinai ir 560 merginų). Po trijų mėnesių tyrimas buvo atliktas pakartotinai. Abiejuose tyrimo etapuose dalyvavo 359 tiriamieji (90 vaikinų ir 265 merginos). Tiriamųjų amžius metai (20 ± 2,1). Streso įveikimo strategijoms tirti naudotas Stresogeninių situacijų įveikimo klausimynas (Coping Inventory for Stressful Situations, CISS), kurio į problemą, į emocijas ir į vengimą orientuotos streso įveikimo skalės pasižymi aukštu vidiniu suderinamumu. Nusiskundimai sveikata tirti autorių sudarytu klausimynu, kuris apima 16 su stresu labiausiai sietinų psichosomatinių simptomų. Rezultatai ir išvados. Nustatyta, kad dažniausiai universiteto studentai stresogeninėse situacijose naudoja į problemą orientuotą streso įveikimo strategiją. Labiausiai studentams būdingi nusiskundimai sveikata: nuovargis, galvos skausmai, nugaros skausmai, kurie gali būti susiję su stresogeninėmis situacijomis. Dažnesnis studentų į problemą orientuotos įveikimo strategijos naudojimas ir retesnis į emocijas orientuotos įveikimo strategijos taikymas yra susijęs su mažesniu nusiskundimų sveikata skaičiumi semestro pradžioje, kontroliuojant sociodemografinius veiksnius. Į vengimą orientuota streso įveikimo strategija su nusiskundimų sveikata skaičiumi semestro pradžioje nesisiejo. Taip pat nustatyta, kad studentų, semestro pradžioje mažiau besiskundžiančių sveikata, dažnesnis į emocijas orientuotos streso įveikimo strategijos naudojimas susijęs su nusiskundimų sveikata pagausėjimu semestro laikotarpiu. Raktažodžiai: streso įveikimas, nusiskundimai sveikata, universiteto studentai. ĮVADAS Streso įveikimas yra vienas iš labiausiai šiuolaikinės psichologijos studijuojamų objektų [1]. Esminę įtaką šios krypties tyrimams padarė R. Lazaruso transakcinio streso įveikimo modelio analizė. Remiantis šiuo požiūriu, streso įveikimas tai asmens kognityvinės ir elgesio pastangos susidoroti su vidiniais ar išoriniais reikalavimais, kurie asmens yra suvokiami kaip reikalaujantys daug pastangų ar viršijantys jo turimus išteklius [2]. Pastangas įveikti stresogeninei situacijai R. Lazarusas klasifikavo į dvi pagrindines streso įveikimo kryptis į problemą ir į emocijas orientuotą streso Adresas susirašinėti: Aidas Perminas, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Teorinės psichologijos katedra, K. Donelaičio g , Kaunas. El. p. aidassan@gmail.com įveikimą. Naudodamas į problemą orientuotą streso įveikimo strategiją žmogus mobilizuoja savo veiksmus, siekdamas pakeisti problemą turinčio asmens ir aplinkos santykį. Į emocijas orientuotos streso įveikimo strategijos tikslas reguliuoti dėl stresoriaus kilusias emocijas, nepakeičiant pačios stresogeninės situacijos realybės [3]. Tyrimuose šios pagrindinės streso įveikimo strategijos yra smulkinamos į antrines mažesnes strategijas, bet galiausiai sujungiamos į tą pačią klasifikaciją [4, 5]. Prie didžiųjų į problemą ir į emocijas orientuotų streso įveikimo strategijų dažnai prijungiama trečioji į vengimą orientuota streso įveikimo strategija [6, 7]. Ši strategija apima veiksmus ir kognityvinius pokyčius, siekiant išvengti stresą sukeliančios situacijos. Situacijos vengti galima ieškant išblaškančios veiklos, pvz.: televizoriaus žiūrėjimas, valgymas, arba ieškant socialinio užimtumo, kaip antai, bendravimas su draugais [7]. Šiame darbe buvo remtasi J. P. Parkerio ir N. S. Endlerio [7] sukurtu streso įveikos modeliu, kuriame pastangos suvaldyti stresą būtent ir klasifikuojamos į tris minėtas strategijas /1(52)

2 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Ilgai užsitęsęs ar besikartojantis stresas veikia sveikatą [8, 9]. Manoma, kad streso įveikimo stilius gali būti kaip tarpininkas tarp streso ir sveikatos [7]. Streso įveikimas gali veikti sveikatą lemdamas neurocheminių reakcijų į stresą dažnumą, intensyvumą ir trukmę bei paveikdamas su sveikata susijusį elgesį, kai stresą mėginama įveikti vartojant sveikatai nepalankias medžiagas arba mažiau dėmesio skiriant sveikatai palankiam elgesiui (sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui ir pan.) [9]. Jei įveikimo strategija yra veiksminga ir problema išsprendžiama, kartu nutraukiamas ir nepalankus streso poveikis sveikatai. Priešingu atveju dėl asmens nesėkmingų pastangų susidoroti su stresu situacija perauga į chroniško streso būseną, kada pagausėja nusiskundimų sveikata [9]. Akademiniai reikalavimai, finansiniai sunkumai ir kiti socialinės adaptacijos reikalaujantys iššūkiai akademinėje aplinkoje gali būti studentų streso priežastis. S. Oswalt ir Ch. Riddock [10] nustatė, kad pusė studentų jaučiasi patiriantys stresą ir net ketvirtadalis labai daug streso. Semestro pabaigoje dėl gausėjančių akademinių reikalavimų, artėjančių egzaminų studentų patiriamas distresas išauga, o tai lemia širdies ritmo sutrikimus, padidėjusį diastolinį ir sistolinį kraujo spaudimą bei padidėjusį kortizolio kiekį kraujyje [11]. Kasdieniniai jaunimo patiriami sunkumai skatina didesnį alkoholio ir tabako vartojimą, todėl prastėja jų sveikata [12]. Galima manyti, kad nuo naudojamos streso įveikimo strategijos veiksmingumo priklauso studentų sveikata, tačiau nėra vieningos nuomonės, nusakančios, kuri streso įveikimo strategija yra veiksmingiausia. Šį nesutarimą būtų galima paaiškinti tuo, kad įveikimo strategijos veiksmingumas priklauso nuo situacijos, jos kontroliuojamumo, intensyvumo, kintamumo ir t. t. [2]. Pavyzdžiui, potencialiai kontroliuojamoje situacijoje į problemą orientuota streso įveikimo strategija gali būti adaptyvi, o nekontroliuojamoje neadaptyvi. Ankstesniais tyrimais nustatytos skirtingos streso įveikimo ir fizinės sveikatos sąsajos, atsižvelgiant į matuojamą fizinės sveikatos aspektą. J. Kimas, B. Knightas ir C. Flynn Longmire [6], vertindami subjektyvaus sveikatos vertinimo ir streso įveikimo sąsajas, nustatė, kad studentai, dažniau naudojantys į emocijas ir į vengimą orientuotas streso įveikimo strategijas, yra linkę vertinti savo sveikatą prasčiau nei šias įveikimo strategijas rečiau taikantys tiriamieji. Į vengimą orientuotas streso įveikimo strategijas naudojančių asmenų elgesys yra mažiau palankus sveikatai, be to, ši strategija yra susijusi su problemos ignoravimu, o tai tik komplikuoja situaciją ir padidina stresą [13]. Tačiau A. Day, H. Livingstone [14], analizuodamos streso įveikimo ir nusiskundimų sveikata sąsajas, nustatė, kad dažnesnis į emocijas orientuotos streso įveikimo strategijos naudojimas susijęs su didesniu nusiskundimų sveikata skaičiumi, tačiau ryšio su į vengimą ir į problemą orientuotomis strategijomis neaptiko. Atitinkami rezultatai gauti ir M. Sasaki ir K. Yamasakio [15] tyrime japonų studentų populiacijoje. Atliekant tyrimus streso įveikimo strategijų ir sveikatos sąsajos dažnai yra analizuojamos ne tik vienmomentiškai, tačiau ir per tam tikrą laikotarpį. Tokių sąsajų atskleidimas leidžia geriau suprasti streso įveikimo strategijų prognostinę vertę sveikatai, kadangi nurodo, kaip streso įveikimas susijęs su sveikatos rodiklių pokyčiu. C. Park ir N. Adler tyrimų rezultatai parodė, kad geresnį studentų subjektyvų sveikatos vertinimą po metų lemia dažnesnis į problemą orientuotos streso įveikimo strategijos naudojimas [16]. Tačiau anksčiau minėtame M. Sasaki ir K. Yamasakio [15] tyrime mažesnį nusiskundimų skaičių semestro pradžioje turėjusiems studentams nusiskundimų sveikata pagausėjimas buvo susijęs su dažnesniu į emocijas orientuotos įveikimo strategijos naudojimu. Esama tyrimų, kuriais nebuvo nustatytos streso įveikimo ir nusiskundimų sveikata pokyčio semestro laikotarpiu sąsajos. Reikšmingų sąsajų nebuvimą tyrimų autoriai aiškina per trumpu laiko tarpu tarp pirmo ir antro matavimų, nes per tokį laiką nespėja pasikeisti fizinės būklės vertinimas ar pasireikšti streso įveikimo įtaka sveikatai [17, 18]. Mažai pavyko rasti tyrimų, kurių metu būtų analizuotos streso įveikos ir objektyvių sveikatos rodiklių sąsajos, tačiau keliais tyrimais ieškant įveikos ir arterinio kraujo spaudimo ryšio nebuvo prieita prie bendros išvados. Vienu tyrimu nustatyta, kad į emocijas orientuotas streso įveikimas yra susijęs su žemesniu arteriniu kraujo spaudimu stresinėse situacijose, o vengimas su padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu [19]. Kito tyrimo rezultatai atskleidė, kad į problemą orientuotas streso įveikimas neigiamai koreliavo su diastoliniu kraujospūdžiu [5]. Tokius skirtingus rezultatus galėjo nulemti skirtingi tyrimo metodai ir tiriamųjų patiriamos stresogeninės situacijos. Analizuojant streso įveikimo sąsajas su sveikata, aptikta skirtumų, susijusių su kultūriniu kontekstu. Amerikos meksikiečių duomenys atskleidė, kad jų fizinė gerovė yra teigiamai susijusi su į problemą orientuota streso įveikimo strategija ir neigiamai su į vengimą orientuota streso įveikimo strategija. Amerikos afrikiečių grupėje reikšmingų koreliacijų nepastebėta. 2011/1(52) 99

3 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata O Amerikos azijiečių fizinė sveikata neigiamai koreliavo su kai kuriomis į vengimą orientuotomis streso įveikimo strategijomis [20]. Streso įveikimo ir sveikatos sąsajos gali būti lemiamos sociodemografinių veiksnių. Nustatyta, kad streso įveikos strategijų pasirinkimas stipriai priklauso nuo socioekonominės padėties, gyvenimo būdo [21]. Nusiskundimai sveikata taip pat priklauso nuo sociodemografinių veiksnių, kaip antai: lytis, amžius, išsilavinimas [22, 23]. Taigi, ieškant sąsajų tarp nusiskundimų sveikata ir streso įveikos, svarbu kontroliuoti sociodemografinius veiksnius, nes kai kurios sąsajos gali būti nulemiamos sociodemografinių veiksnių, o ne tam tikros streso įveikimo strategijos tiesiogiai. Atlikus literatūros analizę galima teigti, kad streso įveikimo strategijų ir sveikatos rodiklių (tiek įvertinant sveikatos rodiklius vienmomentiškai, tiek juos analizuojant per tam tikrą laikotarpį) sąsajos nėra iki galo aiškios, todėl šio darbo tikslas nustatyti universiteto studentų naudojamų streso įveikimo strategijų, nusiskundimų sveikata ir jų pokyčio semestro laikotarpiu sąsajas. Keliama prielaida, kad studentų naudojama į problemą orientuota streso įveikimo strategija bus susijusi su mažesniu nusiskundimų sveikata skaičiumi semestro pradžioje, o į emocijas ir į vengimą orientuotos įveikimo strategijos su didesniu nusiskundimų sveikata skaičiumi semestro pradžioje. Taip pat daroma prielaida, kad dėl didėjančio akademinio streso studentų nusiskundimų sveikata skaičius per semestrą išaugs, atsižvelgiant į studentų naudojamas streso įveikimo strategijas. TYRIMO objektas IR METODAI Tiriamieji. Tyrime dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto bakalauro dieninių studijų I IV kurso studentai. Tiriamieji buvo apklausti dviem etapais semestro pradžioje ir pabaigoje. Semestro pradžioje apklausta 714 studentų, kurių amžius nuo 18 iki 45 metų. Semestro pabaigoje (po trijų mėnesių) tyrimas buvo atliktas pakartotinai. Anketas užpildė 359 tiriamieji, antrajame tyrimo etape nedalyvavo 355 studentai (90 vaikinų ir 265 merginos). Antrajame tyrimo etape nedalyvavę studentai pirminiais sveikatos vertinimais bei sociodemografiniais rodikliais nesiskyrė nuo iki galo tyrime dalyvavusių studentų (p > 0,6). Šis palyginimas leidžia teigti, kad tiriamųjų praradimas neturėtų stipriai paveikti tyrimo rezultatų. Taigi abiejuose tyrimo etapuose dalyvavo 359 tiriamieji nuo 18 iki 42 metų. Respondentų pasiskirstymas pagal sociodemografinius rodiklius pateiktas 1 lentelėje. Metodika. Sociodemografiniai rodikliai. Klausimyne buvo pateikti klausimai apie tiriamųjų amžių, lytį, šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietą iki studijų, užsiėmimą be studijų. Stresogeninių situacijų įveikos priemonė CISS (Coping Inventory for Stressful Situations). Autoriai J. P. Endleris ir N. S. Parkeris [7]. Klausimynas skirtas matuoti įveikimo strategijas, naudojamas stresogeninėse situacijose. Buvo atliktas klausimyno dvipusis vertimas. Klausimynas sudarytas iš 48 teiginių. Jie įvardija galimas tiriamojo reakcijas stresogeninėje situacijoje. Respondentas kiekvieną teiginį turi įvertinti, kiek jis jam tinka pagal Likerto skalę nuo vieno iki penkių. Kuo didesnis skalės įvertinimas, tuo labiau tiriamasis yra linkęs naudoti pastarąją stresogeninių situacijų įveikimo strategiją. Šis klausimynas pasirinktas, nes yra dažniausiai taikomas metodas įveikoms tirti. Testas pasižymi puikiomis psichometrinėmis savybėmis [24]. Vidinis skalių suderinamumas aukštas, Cronbach alfa reikšmės studentų populiacijoje nuo 0,83 iki 0,9 [7]. Šiame tyrime nustatytos skalių patikimumo reikšmės pateiktos 2 lentelėje. Nusiskundimų sveikata skalė tai simptomų rinkinys, sudarytas šio darbo autorių. Jį sudaro 16 simptomų, kurie moksliniuose tyrimuose dažniausiai siejami su stresu (pvz.: skausmai skrandžio srityje, krūtinės skausmas, rankų drebėjimas, nuovargis) [25, 26, 27, 28]. Tiriamojo prašoma įvertinti, kaip dažnai 1 lentelė. Semestro pradžioje apklaustų studentų (n = 714) ir abiejuose tyrimo etapuose dalyvavusių studentų (n = 359) pasiskirstymas pagal sociodemografinius rodiklius Kintamasis Kategorijų dažniai / vidurkiai 1 kartą apklausti studentai 2 kartus apklausti studentai Lytis Vaikinai 154 (22 proc.); merginos 560 (78 proc.) Vaikinai 64 (18 proc.); merginos 295 (82 proc.) Amžius 20,2 ± 2,1 20 ± 2,2 Šeimyninė padėtis Vedę / gyvenantys kartu 20 (17 proc.); vieniši 594 (83 proc.) Vedę / gyvenantys kartu 58 (16 proc.); vieniši 301 (84 proc.) Užimtumas Dirba 134 (19 proc.); tik studijuoja 580 (81 proc.) Dirba 58 (16 proc.); tik studijuoja 301 (84 proc.) Gyvenamoji vieta Kaimas / rajonas 306 (43proc.); miestas 408 (57 proc.) Kaimas / rajonas 167 (46 proc.); miestas 192 (54 proc.) /1(52)

4 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI kiekvienas simptomas pasireiškė jam per paskutinius šešis mėnesius. Pateikiami keturi atsakymo variantai: nebūna, kartais, dažnai, beveik visada. Nusiskundimai sveikata sumuojami, aukštesnis įvertinimas žymi daugiau nusiskundimų sveikata. Aukšti šios skalės patikimumo rodikliai abiejų tyrimo etapų metu rodo, kad skalė yra tinkama naudoti analizuojant grupinius duomenis (2 lentelė). 2 lentelė. CISS skalių ir nusiskundimų sveikata skalės vidinio suderinamumo rodikliai atliekant pirmą ir antrą matavimus Skalės Pirmos apklausos metu Cronbach alfa Antros apklausos metu Į problemą orientuota įveika 0,89 0,90 Į emocijas orientuota įveika 0,88 0,89 Į vengimą orientuota įveika 0,81 0,83 Nusiskundimai sveikata 0,85 0,86 Tyrimo procedūra. Tyrimas atliktas Vytauto Didžiojo universitete, garantuojant tyrime dalyvavusių studentų konfidencialumą ir laisvą apsisprendimą jame dalyvauti. Kadangi tyrimas buvo atliekamas dviem etapais semestro pradžioje ir pabaigoje (laikotarpis apėmė maždaug tris mėnesius), tad, siekiant užtikrinti tiriamųjų konfidencialumą, bet kartu palyginti dviejų tyrimų rezultatus, buvo sudarytas identifikuojantis asmens kodas. Pirmos ir antros apklausos metu tiriamųjų sudaryti kodai leido sugretinti jų rezultatus ir įvertinti pokyčius semestro laikotarpiu. REZULTATAI Prieš analizuojant streso įveikimo strategijų ir nusiskundimų sveikata sąsajas pateikiama tirto kontingento streso įveikimo strategijų aprašomoji charakteristika (3 lentelė) ir studentų nusiskundimų sveikata išreikštumas semestro pradžioje (4 lentelė). Dažniausiai stresogeninėse situacijose studentai naudoja į problemą orientuotą streso įveikimo strategiją, rečiau pasitelkia į vengimą orientuotą strategiją, o rečiausiai pasirenkama į emocijas orientuota streso įveikimo strategija (3 lentelė). Labiausiai apklaustiems studentams būdingi nusiskundimai sveikata: nuovargis, galvos, nugaros skausmai. Daugiau kaip pusė apklaustųjų kartais patiria galvos skausmus, nuovargį ar išsekimą, o daugiau kaip penktadalis respondentų juos patiria dažnai. Daugiau kaip trečdalis studentų skundžiasi kartais pasireiškiančiu 3 lentelė. Studentų (n = 714) naudojamų streso įveikimo strategijų išreikštumas semestro pradžioje Streso įveikimo strategija Minimali reikšmė Maksimali reikšmė Vidurkis Standartinis nuokrypis Į problemą orientuota įveika ,8 9,6 Į emocijas orientuota įveika ,8 10,9 Į vengimą orientuota įveika ,9 9,7 4 lentelė. Studentų (n = 714) pasiskirstymas pagal atskirų nusiskundimų sveikata išreikštumą semestro pradžioje Nusiskundimai sveikata Nebūna visai arba labai retai Kartais Didesnę laiko dalį (dažnai) Beveik visą laiką arba visada Skausmai skrandžio srityje 305 (42,7 proc.) 319 (44,7 proc.) 77 (10,8 proc.) 13 (1,8 proc.) Pykinimas 455 (63,7 proc.) 219 (30,7 proc.) 36 (5,0 proc.) 4 (0,6 proc.) Rėmuo 473 (66,2 proc.) 187 (26,2 proc.) 43 (6 proc.) 11(1,5 proc.) Nugaros skausmai 260 (36,4 proc.) 304 (42,6 proc.) 124 (17,4 proc.) 26 (3,6 proc.) Galvos skausmai 148 (20,7 proc.) 371 (52,0 proc.) 155 (21,7 proc.) 40 (5,6 proc.) Širdies permušimai 415 (58,1 proc.) 217 (30,4 proc.) 61 (8,5 proc.) 21 (2,9 proc.) Krūtinės skausmas 459 (64,3 proc.) 194 (27,2 proc.) 51 (7,1 proc.) 10 (1,4 proc.) Padidėjęs kraujospūdis 521 (73 proc.) 145 (20,3 proc.) 33 (4,6 proc.) 15 (2,1 proc.) Rankų prakaitavimas 370 (51,8 proc.) 244 (34,2 proc.) 71 (9,9 proc.) 29 (4,1 proc.) Rankų drebėjimas 395 (55,3 proc.) 248 (34,7 proc.) 50 (7,0 proc.) 21 (2,9 proc.) Gausus prakaitavimas 453 (63,4 proc.) 192 (26,9 proc.) 46 (6,5 proc.) 23 (3,2 proc.) Nesaikingas alkis arba apetito praradimas 303 (42,4 proc.) 284 (39,8 proc.) 93 (13,0 proc.) 34 (4,8 proc.) Nuovargis arba išsekimas 137 (19,2 proc.) 369 (51,7 proc.) 162 (22,7 proc.) 46 (6,4 proc.) Silpnumas 250 (35 proc.) 340 ( 47,6 proc.) 97 (13,6 proc.) 27 (3,8 proc.) Sutrikęs miegas 287 (40,2 proc.) 269 (37,7 proc.) 108 (15,1 proc.) 50 (7 proc.) Sumažėjęs lytinis potraukis 508 (71,1 proc.) 161 (22,5 proc.) 29 (4,1 proc.) 16 (2,2 proc.) 2011/1(52) 101

5 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata rankų prakaitavimu ir drebėjimu, miego sutrikimu, nesaikingu alkiu arba apetito praradimu. Mažiausiai apklaustiesiems būdingi nusiskundimai sveikata: sumažėjęs lytinis potraukis, padidėjęs kraujospūdis, krūtinės skausmas. Daugiau kaip 60 proc. studentų šie simptomai nepasireiškia. Streso įveikimo, nusiskundimų sveikata ir jų pagausėjimo sąsajoms nustatyti taikytas tiesinės regresijos modelis. Įveikos analizuotos ne kiekviena atskirai, o pasitelkiant bendrą regresijos modelį, nes streso įveikimas yra daugiadimensinis konstruktas ir strategijos negali veikti atskirai viena nuo kitos [7]. Siekiant išsiaiškinti, ar studentų naudojamos streso įveikimo strategijos susijusios su jų nusiskundimais sveikata semestro pradžioje, įvertinus sociodemografinių rodiklių įtaką, buvo sudaryti du tiesinės regresijos modeliai. Taikant pirmąjį modelį analizuojamos streso įveikimo ir nusiskundimų sveikata sąsajos, o pasitelkiant antrąjį modelį papildomai įtraukiami ir sociodemografiniai veiksniai. Tai atskleidžia, kokią papildomą nusiskundimų sveikata dalį lemia sociodemografiniai veiksniai, taip pat ar streso įveikimo strategijos susijusios su simptomais tiesiogiai, kontroliuojant sociodemografinius veiksnius, ko negalėtume nuspėti taikydami vieną regresijos modelį. Pirmiausia buvo matuota, kaip įveikimo strategijos susijusios su nusiskundimais sveikata. Atlikus regresinę analizę paaiškėjo, kad streso įveikimo strategijos kartu atskleidžia 25 proc. nusiskundimų sveikata duomenų sklaidos semestro pradžioje (R² = 0,245; Kor. R² = 0,242; F = 76,76; p = 0,0001). Rezultatai pateikti 5 lentelėje. Toliau sudarytas kitas regresijos modelis, kur šalia įveikimo strategijų kaip nepriklausomi kintamieji buvo įtraukti sociodemografiniai rodikliai (amžius, lytis, šeimyninė padėtis, užimtumas, gyvenamoji vieta). Nustatyta, kad šie veiksniai kartu paaiškina 26 proc. nusiskundimų sveikata duomenų sklaidos semestro pradžioje (R² = 0,026; Kor. R² = 0,025; F = 30,13; p = 0,0001). Rezultatai pateikti 6 lentelėje. Lyginant 5 ir 6 lentelėse pateiktus rezultatus išaiškėja, kad į regresijos modelį įtraukus sociodemografinius kintamuosius streso įveikimo sąsajos su nusiskundimais sveikata nepasikeitė. Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad, įvertinus sociodemografinių veiksnių įtaką, didesnis studentų nusiskundimų sveikata skaičius semestro pradžioje susijęs su 5 lentelė. Studentų (n = 714) naudojamų streso įveikimo strategijų sąsajos su nusiskundimais sveikata semestro pradžioje Modelio komponentai Standartizuoti Nestandartizuoti koeficientai koeficientai Standartinė B Beta paklaida T kriterijus p reikšmė Į problemą orientuota įveika 0,099 0,023 0,141 4,300 0,0001 Į emocijas orientuota įveika 0,293 0,021 0,478 13,656 0,0001 Į vengimą orientuota įveika 0,024 0,024 0,034 0,981 0,327 Konstanta 20,30 1,707 11,894 0, lentelė. Studentų (n = 714) naudojamų streso įveikimo strategijų sąsajos su nusiskundimais sveikata, atsižvelgiant į sociodemografinius veiksnius Modelio komponentai Standartizuoti Nestandartizuoti koeficientai koeficientai Standartinė B Beta paklaida T kriterijus p reikšmė Moteriška lytis 0,943 0,551 0,058 1,711 0,087 Jaunesnis amžius 0,195 0,111 0,063 1,766 0,078 Partnerio turėjimas 1,316 0,619 0,074 2,126 0,034 Gyvenimas užmiestyje 0,345 0,450 0,026 0,766 0,444 Darbo turėjimas 1,066 0,577 0,063 1,846 0,065 Į problemą orientuota įveika 0,102 0,023 0,146 4,411 0,0001 Į emocijas orientuota įveika 0,285 0,022 0,465 13,081 0,0001 Į vengimą orientuota įveika 0,027 0,024 0,040 1,120 0,263 Konstanta 28,164 3,524 7,991 0, /1(52)

6 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI retesniu į problemą orientuotos streso įveikimo strategijos naudojimu ir dažnesniu į emocijas orientuotos streso įveikimo strategijos taikymu. Į vengimą orientuotas streso įveikimas statistiškai reikšmingai su nusiskundimais sveikata nėra susijęs. Iš analizuotų sociodemografinių veiksnių tik partnerio turėjimas siejasi su didesniu nusiskundimų sveikata skaičiumi, kiti rodikliai statistiškai reikšmingai nusiskundimų sveikata neprognozuoja. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti, kaip streso įveikimo strategijos susijusios ne tik su nusiskundimų sveikata skaičiumi semestro pradžioje, tačiau ir su jo pokyčiu semestro laikotarpiu. Studentų nusiskundimų sveikata vidurkis per semestrą išaugo nuo 26,8 ± 6,7 iki 27,1 ± 6,7, nors statistiškai reikšmingai studentų nusiskundimų sveikata vidurkiai pirmo ir antro matavimo metu nesiskiria (T = 1,366; p = 0,173). Individualus nusiskundimų sveikata skaičiaus pokytis buvo apskaičiuojamas iš antro matavimo rezultatų atimant įvertinimus semestro pradžioje. Didesnė simptomų pokyčio reikšmė rodo simptomų padidėjimą. Išvesto nusiskundimų sveikata pokyčio vidurkis 0,4 ± 4,9, nusiskundimų sveikata skaičius daugiausia sumažėjo 21 tašku, o išaugo 18 taškų. 7 lentelė. Studentų (n = 359) naudojamų streso įveikimo strategijų ir nusiskundimų sveikata pokyčio sąsajos Modelio komponentai Standartizuoti Nestandartizuoti koeficientai koeficientai Standartinė B Beta paklaida T kriterijus p reikšmė Į problemą orientuota įveika 0,049 0,027 0,095 1,785 0,075 Į emocijas orientuota įveika 0,012 0,026 0,026 0,463 0,644 Į vengimą orientuota įveika 0,021 0,030 0,039 0,693 0,489 Konstanta 2,721 2,157 1,262 0,208 8 lentelė. Studentų (n = 359) naudojamų streso įveikimo strategijų ir nusiskundimų sveikata pokyčio sąsajos, atsižvelgiant į sociodemografinius veiksnius Modelio komponentai Standartizuoti Nestandartizuoti koeficientai koeficientai Standartinė B Beta paklaida T kriterijus p reikšmė Į problemą orientuota įveika 0,041 0,028 0,079 1,456 0,146 Į emocijas orientuota įveika 0,016 0,026 0,037 0,626 0,532 Į vengimą orientuota įveika 0,029 0,031 0,054 0,932 0,352 Moteriška lytis 0,143 0,705 0,011 0,202 0,840 Vyresnis amžius 0,297 0,129 0,135 2,310 0,021 Partnerio neturėjimas 1,064 0,745 0,081 1,427 0,154 Gyvenimas užmiestyje 0,397 0,533 0,041 0,744 0,457 Darbo turėjimas 0,131 0,748 0,010 0,174 0,862 Konstanta 9,792 4,359 2,246 0,025 9 lentelė. Studentų (n = 359) naudojamų streso įveikimo strategijų ir nusiskundimų sveikata pokyčio sąsajos, atsižvelgiant į pirminį nusiskundimų sveikata skaičių semestro pradžioje Modelio komponentai Standartizuoti Nestandartizuoti koeficientai koeficientai Standartinė B Beta paklaida T kriterijus p reikšmė Į problemą orientuota įveika 0,010 0,027 0,020 0,378 0,705 Į emocijas orientuota įveika 0,065 0,027 0,145 2,404 0,017 Į vengimą orientuota įveika 0,016 0,029 0,031 0,571 0,568 Nusiskundimų sveikata skaičius semestro pradžioje 0,291 0,045 0,374 6,428 0,001 Konstanta 3,981 2,294 1,735 0, /1(52) 103

7 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Siekiant išsiaiškinti, ar streso įveikimas susijęs su nusiskundimų sveikata skaičiaus pokyčiu per semestrą, buvo atlikta statistinė analizė, kaip ir ieškant sąsajų semestro pradžioje. Pirmiausiai naudojant daugialypę tiesinę regresinę analizę nustatoma, kaip streso įveikimas siejasi su nusiskundimų sveikata pokyčiu semestro laikotarpiu. Vėliau, siekiant išsiaiškinti, ar streso įveikimas susijęs su pokyčiu, atsižvelgiant į sociodemografinius veiksnius, analizė kartojama, į modelį įtraukiant sociodemografinius veiksnius. Galiausiai, siekiant įvertinti, ar įveikimas susijęs su nusiskundimų sveikata pokyčiu, atsižvelgiant į pradinį nusiskundimų sveikata skaičių, atliekama regresinė analizė nusiskundimų sveikata pokyčiui prognozuoti, į lygtį įtraukiant pradinį simptomų lygį. Taip siekiama išsiaiškinti, ar streso įveikimo strategijos prognozuoja nusiskundimų sveikata skaičiaus pokytį visiems studentams, ar simptomų skaičiaus pokytis priklauso nuo turėto nusiskundimų sveikata skaičiaus semestro pradžioje. Ieškant nusiskundimų sveikata skaičiaus padidėjimo per semestrą sąsajų su streso įveikimo strategijomis, nustatyta, kad šie reiškiniai tiriamojoje imtyje tarpusavyje nesusiję (R² = 0,01; Kor. R² = 0,002; F = 1,265; p = 0,286; 7 lentelė). Atitinkamai nusiskundimų sveikata skaičiaus pokytis nesusijęs su streso įveikimo strategijomis atsižvelgiant ir į sociodemografinius rodiklius, kaip antai: šeimyninė padėtis, užimtumas, amžius, lytis, gyvenamoji vieta (R² = 0,03; Kor. R² = 0,006; F = 1,28; p = 0,253; 8 lentelė). Taigi nusiskundimų sveikata skaičiaus padidėjimas nesusijęs su streso įveika nei tiesiogiai, nei dėl sociodemografinių veiksnių įtakos. Galiausiai analizė buvo pakartota su streso įveikimo strategijomis, kartu įtraukiant pradinį nusiskundimų sveikata skaičių, dėl to išryškėjo sąsajos (R² = 0,11; Kor. R² = 0,10; F = 11,387; p = 0,001). Nustatyta, kad nusiskundimų sveikata pagausėjimas, atsižvelgiant į pradinį mažesnį nusiskundimų sveikata skaičių, susijęs su į emocijas orientuota streso įveikimo strategija. Studentų, kurie turėjo mažiau nusiskundimų sveikata semestro pradžioje, nusiskundimų sveikata pagausėjimas per semestrą susijęs su didesniu į emocijas orientuotos streso įveikos strategijos naudojimu (9 lentelė). Vadinasi, tiesiogiai ir atsižvelgus į sociodemografinius veiksnius streso įveikimo strategijos su nusiskundimų sveikata skaičiaus pokyčiu nesisieja, tačiau studentams, kurių nusiskundimų sveikata skaičius semestro pradžioje buvo mažesnis, dažnesnis į emocijas orientuotos įveikos naudojimas susijęs su jų nusiskundimų sveikata skaičiaus padidėjimu. REZULTATŲ APTARIMAS Šiuo tyrimu nustatyta, kad dažniausiai studentai naudoja į problemą orientuotą streso įveikimo strategiją, kiek rečiau į vengimą ir rečiausiai į emocijas orientuotą streso įveikimo strategiją. N. Endlerio ir J. Parkerio [7] tyrime Amerikos studentai taip pat labiausiai naudojo į problemą orientuotą įveikimo strategiją, tačiau rečiausiai jie pasitelkė į vengimą orientuotą strategiją. A. Howerton ir K. Van Gundy [29] tyrime Amerikos jaunuoliai taip pat rečiausiai naudojo į vengimą orientuotą streso įveikimo strategija, tačiau dažniausiai į emocijas orientuotą įveiką. Tokius neatitikimus galima paaiškinti kultūriniais ir kitų sociodemografinių veiksnių, tokių kaip amžius, skirtumais. Galbūt studentai dažniausiai naudoja į problemą orientuotą streso įveiką, nes akademinio streso sąlygomis yra labiau linkę spręsti problemas. Labiausiai studentams būdingi nusiskundimai sveikata: nuovargis, galvos, nugaros skausmai, kurie gali būti susiję su akademiniame gyvenime patiriamomis stresogeninėmis situacijomis. Daugiau kaip pusė tiriamųjų kartais patiria galvos skausmus, nuovargį ar išsekimą, o daugiau kaip penktadalis respondentų juos patiria dažnai. Studentų nusiskundimų sveikata skaičiaus negalime palyginti su kituose tyrimuose aptiktais rodikliais, nes nusiskundimų sveikata skalė buvo sudaryta darbo autorių. Tačiau dauguma tiriamųjų turi psichosomatinių nusiskundimų sveikata, ką patvirtina ir kiti tyrimai [30]. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad studentai, kurie stresogeninėse situacijose yra linkę orientuotis į problemą ir bandyti ją išspręsti, turi mažiau nusiskundimų sveikata. Tikėtina, kad tiriamieji, naudojantys į problemą orientuotą įveikimo strategiją, susidūrę su stresine situacija, dažniau sėkmingai ją išsprendžia ir dėl to jie savo sveikatą vertina geriau. Tiesa, ankstesniuose tyrimuose nusiskundimų sveikata ir į problemą orientuotos įveikimo strategijos sąsaja neišryškėjo [14, 15]. Tačiau aptiktos žemesnio kraujo spaudimo ir šios įveikimo strategijos sąsajos [6]. Nepavyko aptikti reikšmingų sąsajų tarp į vengimą orientuotos streso įveikos strategijos ir nusiskundimų sveikata. Tyrimų rezultatai atskleidžia skirtingas vengimo strategijos ir sveikatos sąsajas [6, 15]. Tai galima sieti su neapibrėžtu vengimo konstruktu [24]. Galima manyti, kad studentai, streso metu linkę vengti stresą sukeliančios situacijos, galėjo įvardyti mažiau nusiskundimų sveikata būtent dėl polinkio /1(52)

8 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI nepripažinti, nuneigti problemas ir sunkumus. Taip pat gali būti, kad į vengimą orientuota įveikimo strategija, kaip antai, televizoriaus žiūrėjimas ar pramogavimas su draugais, gali būti ir naudinga, atpalaiduojanti, pralinksminanti veikla, o tai gali lemti mažesnio nusiskundimų sveikata skaičiaus prisiskyrimą. Be to, ypatingą reikšmę turi ir stresogeninės situacijos specifiškumas, į vengimą orientuota strategija gali būti veiksminga situacijose, kurių negalima pakeisti, ir mažai adaptyvi kontroliuojamose situacijose [2]. Studentai, kurie stresogeninėse situacijose yra linkę orientuotis į emocijas ir jas išreikšti, įvardija ir daugiau nusiskundimų sveikata. Atitinkami rezultatai gauti ir užsienyje atliktais tyrimais [6, 14, 15]. Streso metu į emocijas besiorientuojantys studentai linkę prasčiau vertinti savo sveikatą. Galima manyti, kad ši streso įveikimo strategija yra mažiau adaptyvi stengiantis įveikti stresą ir dėl to nėra palanki sveikatai. Tačiau tiriant šias sąsajas vienmomentiškai lieka neaiškus streso įveikimo strategijų prognostinis vaidmuo. Gali būti, kad sąsajas nulėmė asmenybės charakteristikos nerimastingumas ar aukštesnis introspekcijos lygis. Galima manyti, kad studentai, kurie stresogeninėse situacijose orientuojasi į emocijas, taip pat pasižymi labiau išreikštu neurotiškumu ir dėl to labiau skundžiasi sveikata. Dėl to svarbu įvertinti, kaip pakito studentų nusiskundimai sveikata atsižvelgiant į naudojamas streso įveikos strategijas. Nors nusiskundimų sveikata vidurkis per semestrą išaugo statistiškai nereikšmingai, tačiau vyko individualūs nusiskundimų sveikata pokyčiai. Daryta prielaida, kad studentų nusiskundimai sveikata semestro laikotarpiu išaugs vertinant pagal jų naudojamą streso įveikos strategiją ir atsižvelgiant į sociodemografinius veiksnius, nepasitvirtino. Šių sąsajų nereikšmingumą galima paaiškinti ir mažai pakitusiu studentų nusiskundimų sveikata skaičiumi per semestrą bei mažu laiko tarpu tarp matavimų. Tokia išvada būdinga ir kitų autorių tyrimams [17, 18]. Tačiau paaiškėjo, kad studentui, turinčiam mažesnį nusiskundimų sveikata skaičių semestro pradžioje, nusiskundimų sveikata gali padaugėti dažniau naudojant į emocijas orientuotą streso įveikimo strategiją. Tokia į emocijas orientuotos strategijos ir nusiskundimų sveikata pokyčio sąsaja, atsižvelgiant į pradinį nusiskundimų sveikata skaičių, aptikta ir ankstesniuose tyrimuose [15]. Vadinasi, į emocijas orientuota streso įveikimo strategija yra mažai adaptyvi siekiant įveikti akademinį stresą. Galima manyti, kad šios strategijos naudojimas nepakeičia stresogeninės situacijos ir problema neišsprendžiama, o tai lemia užsitęsusį stresą ir jo sukeliamas sveikatos problemas. IŠVADOS 1. Dažniausiai universiteto studentai stresogeninėse situacijose naudoja į problemą orientuotą streso įveikimo strategiją, kuri jiems padeda spręsti iškilusias problemas. 2. Labiausiai studentams būdingi nusiskundimai sveikata: nuovargis, galvos skausmai, nugaros skausmai, kurie gali būti susiję su akademiniame gyvenime patiriamomis stresogeninėmis situacijomis. 3. Dažnesnis universiteto studentų į problemą orientuotos streso įveikimo strategijos naudojimas susijęs su mažesniu jų nusiskundimų sveikata skaičiumi semestro pradžioje, kontroliuojant sociodemografinius veiksnius. Tikėtina, kad tiriamieji, naudojantys į problemą orientuotą įveikimo strategiją, susidūrę su stresogenine situacija, dažniau sėkmingai ją išsprendžia, ir dėl to jie savo sveikatą vertina geriau. 4. Dažnesnis universiteto studentų į emocijas orientuotos streso įveikimo strategijos naudojimas susijęs su didesniu jų nusiskundimų sveikata skaičiumi semestro pradžioje, įvertinus sociodemografinių veiksnių įtaką. Galima manyti, kad ši streso įveikimo strategija yra mažiau adaptyvi siekiant įveikti stresogeninę situaciją ir dėl to nėra palanki sveikatai. 5. Studentų, kurie mažiau skundėsi sveikata semestro pradžioje, nusiskundimų sveikata skaičiaus padidėjimas per semestrą susijęs su dažnesniu į emocijas orientuotos streso įveikimo strategijos naudojimu. Galima manyti, kad šios strategijos naudojimas nepakeičia stresogeninės situacijos ir problema neišsprendžiama, o tai lemia užsitęsusį stresą ir jo sukeliamas sveikatos problemas. Straipsnis gautas , priimtas /1(52) 105

9 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Literatūra 1. Somerfield M, McCrae R. Stress and coping research. Methodological challenges, theoretical advances, and clinical applications. American Psychologist. 2000;55(6): Lazarus R, Folkman S. Stress, Appraisal and Coping. New York: Springer Publishing Company, Lazarus R. Evolution of a Model of Stress, Coping, and Discrete Emotions. In: Rice V. Handbook of Stress, Coping and Health. London: SAGE Publications. 2000; Folkman S, Lazarus R, Schetter Ch, DeLongis A, Gruen R. Dynamics of a Stressful Encounter: Cognitive Appraisal, Coping, and Encounter Outcomes. Journal of Personality and Social Psychology. 1986;50(5): Sasaki M, Yamasaki K. Development of Dispositional Version of The General Coping Questionnaire (GCQ) and Examination of its Reliability and Validity. Japanese Journal of Public Health. 2002;49(5): Kim J, Knight B, Flynn Longmire C. The Role of Familism in Stress and Coping Processes Among African American and White Dementia Caregivers: Effects on Mental and Physical Health. Health Psychology. 2007;26(5): Endler N, Parker J. Coping Inventory for Stressful Situations (CISS). Toronto: Multi-Health Systems, McGrady A. Psychophysiological Mechanisms of Stress. In: Lehrer H, Woolfolk R, Sime E. Principles and Practice of Stress Management. New York: Guilford Press. 2007; Sarafino E. Health Psychology Biopsychosocial Interactions. Hoboken: John Willey & Sons, Oswalt S, Riddock Ch. What to Do About Being Overhelmed: Graduate Students, Stress and University Services. The Collage Students Affairs Journal. 2007;27(1): Sausen K, Lovallo W, Pincomb G. Cardiovascular Responces to Occuational Stress in Male Medical Students: A Paradigm for Ambulatory Monitoring Studies. Health psychology. 1992;11(1): Wagner E. Delay of Gratification, Coping With Stress, and Substance Use in Adolescence. Experimental and Clinical Psychopharmacology. 1993;1(4): Rippetoe P, Rogers R. Effects of components of protection motivation theory on adaptive and maladaptive coping with health threat. Journal of Personality and Social Psychology. 1987;52(3): Day A, Livingstone H. Chronic and Acute Stressors Among Military Personnel: Do Coping Styles Buffer Their Negative Impact on Health? Journal of Occupational Health Psychology. 2001;6(4): Sasaki M, Yamasaki K. Stress Coping and The Adjustement Process Among University Freshman. Counselling Psychology Quartely. 2007;20(1): Park C, Adler N. Coping Style as a Predictor of Health and Well- Being Across the First Year of Medical School. Health Psychology. 2003;22(6): Folkman S, Lazarus R, DeLongis A, Gruen R. Appraisal, Coping, Health Status, and Psyhological Symptoms. Journal of Personality and Social Psychology. 1986;50(3): Steinhardt M, Dolbier Ch. Evaluation of Resilience Intervention to Enhance Coping Strategies and Protective Factors and Decrease Symptomatology. Journal of American College Health. 2008;56(4): Fontana A, McLaughling M. Coping and Apprasal of Daily Stressors Predict Heart Rate and Blood Pressure Levels in Young Women. Behavioral Medicine. 1998;24(1): Vaughn A, Roesch S. Psychological and Psysical Health Correlates of Coping in Minority Adolescents. Journal of Health Psychology. 2003;8(6): Roohafza H, Sadeghi M, Shirani M, Bahonar A, Mackie M, Sarafzadegan N. Association of Socioeconomic Status and Life-style Factors with Coping Strategies in Isfahan Healthy Heart Program, Iran. Croation Medical Journal. 2009;50(4): Ihlebeak C, Eriksen H. Occupational and social variation in subjective health complaints. Occupational Medicine. 2003;53(1): Ihlebeak C, Eriksen H, Ursin H. Prevalence of subjective health complaints in Norway. Scandinavian Journal of Public Health. 2002;30(1): Schwarzer R, Schwarzer Ch. A Critical Survey of Coping Instruments. In: Zeidner M, Endler N. Handbook of Coping. New York: Wiley, 1996; Carruruthers M. Emotional solution for emotional symptoms Available from: [žiūrėta ]. 26. Herman S, Lester D. Physical symptoms of stress, depression, and suicidal ideation in high school students. Adolescence. 1994;29(115): Wimbuch F, Nelson M. Stress, Psychosomatic Ilness, and Health. In: Rice V. Handbook of Stress, Coping and Health. London: SAGE Publications, 2000; Lovallo W. Stress & Health. Biological and Psychological Interactions (2ed). London: SAGE Publications, Howerton A, Van Gundy K. Sex Differences in Coping Styles and Implications for Depressed Mood. International Journal of Stress Management. 2009;16(4): Dučinskienė D. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų gyvenimo kokybė ir jai įtaką turintys veiksniai Available from: kmu.lt/avevita/text.php?str_id=384 [žiūrėta ] /1(52)

10 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Connections Between Stress Coping and Health Complaints in University Students Sample Laura Sapranavičiūtė 1, Aidas Perminas 2 1 Lithuanian University of Health Sciences, 2 Vytautas Magnus University Summary Problem. Researchers do not come into conclusion talking about connections between stress coping and health. Different aspects of health differently connect with stress coping strategies. Moreover, connections differ due to cultural background, sociodemografic variables and different stressful situations. The prognostic value of stress coping forecasting health complaints after period of time is also not clear enough. Purpose is to ascertain connections between stress coping, health complaints and changes of those complaints during semester. Methodology. The study was conducted in two stages, at the beginning and in the end of the semester. The first phase involved 714 (154 male, 560 female) students from Vytautas Magnus University. After three months, the second phase of research was conducted. 359 (90 male, 265 female) students participated in both phases of research. Students aged from 18 to 42 years (20 ± 2,1). Stress coping strategies were measured by Coping Inventory for Stressful Situations (CISS). Health complaints were measured by questionnaire composed by authors. Results, conclusions. It was found, that the most often used stress coping strategy of students is problem oriented. The most frequent health complaints of students: headache, backache and fatigue. More frequent use of problem - oriented stress coping strategy and the less frequent use of emotion - oriented stress coping strategy is associated with smaller number of health complaints regardless of sociodemografic factors. Avoidance oriented stress coping strategy is not associated with health complaints in students sample. It also was found that the more frequent use of emotion oriented stress coping strategy is associated with increase of health complaints during semester taking into account smaller initial number of health complaints. Keywords: stress coping, health complaints, university students sample. Corespondence to Aidas Perminas, Department of Theoretical Psychology Faculty of Social Sciences Vytautas Magnus University, K. Donelaičio , LT Kaunas, Lithuania. aidassan@gmail.com Received 30 November 2010, accepted 4 February /1(52) 107