Lithuanian Republic Ministry of Health. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos VISUOMENËS SVEIKATA PUBLIC HEALTH 3(42) 2008

Transcription

1 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos HIGIENOS INSTITUTAS Lithuanian Republic Ministry of Health INSTITUTE OF HYGIENE VISUOMENËS SVEIKATA PUBLIC HEALTH 3(42) 2008 Vilnius, 2008

2 m. Visuomenës sveikata Nr. 3(42) UDK 613 ISSN Vi 295 Redaktoriø taryba Tarybos pirmininkas: dr. Remigijus Jankauskas, Higienos institutas; nariai: prof. habil. dr. Algirdas Baubinas, Vilniaus universitetas; Prof. Göran Bondjers, Nordic School of Public Health, Ðvedija dr. Jonas Bunikis, Europos Komisijos Moksliniø tyrimø generalinis direktoratas; doc. dr. Saulius Èaplinskas, Lietuvos AIDS centras; Mykolo Romerio universitetas; doc. dr. Marijona Èerniauskienë, Vilniaus pedagoginis universitetas; prof. habil. dr. Rûta Dubakienë, Vilniaus universitetas; doc. dr. Aldona Gaiþauskienë, Lietuvos sveikatos informacijos centras; doc. dr. Eugenijus Gefenas, Vilniaus universitetas; prof. habil. dr. Vilius Grabauskas, Kauno medicinos universitetas; prof. habil. dr. Elvyra Grinienë, Lietuvos kûno kultûros akademija; prof. Nikolaj Izmerov, Research Institute of Occupational Health, Rusija; prof. habil. dr. Jonas Jankauskas, Vilniaus universitetas; doc. dr. Danguolë Jankauskienë, Mykolo Romerio universitetas; prof. habil. dr. Algirdas Juozulynas, Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas; prof. habil. dr. Ramunë Kalëdienë, Kauno medicinos universitetas; doc. dr. Algimantas Kirkutis, Klaipëdos universitetas; habil. dr. Juozas Kurtinaitis, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas; prof. habil. dr. Irena Misevièienë, Kauno medicinos universitetas; dr. Bronius Morkûnas, Uþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir kontrolës centras; prof. habil. dr. Vytautas Obelenis, Kauno medicinos universitetas; prof. habil. dr. Þilvinas Padaiga, Kauno medicinos universitetas; prof. habil. dr. Alvydas Povilonis, Kauno medicinos universitetas; doc. dr. Dainius Pûras, Vilniaus universitetas; associate prof. Johan Struwe, Swedish Institute for Infectious Disease Control, Ðvedija; doc. dr. Rimantas Stukas, Vilniaus universitetas; prof. habil. dr. Janina Tutkuvienë, Vilniaus universitetas; prof. Harri Vainio, Finnish Institute of Occupational Health, Suomija; associate prof. Anita Villerusa, Riga Stradins University, Latvija. Redaktoriø kolegija Kolegijos pirmininkas: atsakingoji redaktorë: dr. Vytautas Jurkuvënas, Higienos institutas; dr. Virginija Kanapeckienë, Higienos institutas; nariai: doc. dr. Arûnas Germanavièius, Vilniaus universitetas; doc. dr. Romualdas Gurevièius, Higienos institutas; doc. dr. Vida Juðkelienë, Vilniaus pedagoginis universitetas; dr. Birutë Pajarskienë, Higienos institutas; dr. Rûta Petrauskaitë-Everatt, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas; doc. dr. Genovaitë Ðurkienë, Vilniaus universitetas; dr. Rolanda Valintëlienë, Higienos institutas; doc. dr. Kæstutis Þagminas, Vilniaus universitetas. Redakcijos adresas: Didþioji g. 22, LT Vilnius SL leidyb. apsk. l. Uþsakymas Nr. Leido Higienos institutas, Didþioji g. 22, LT Vilnius. Spausdino IÁ Sauliaus Ratkevièiaus firma, Rygos g. 17-8, Vilnius. Uþ anglø kalbos kokybæ redakcija neatsako.

3 2008 m. Visuomenës sveikata Nr. 3(42) 3 KODËL EUROPAI REIKIA DAR VIENOS MINËTINOS DATOS EUROPOS SUPRATIMO APIE ANTIBIOTIKUS DIENOS? Gamtoje niekas nevyksta be prieþasties: rask prieþastá ir tau nebereikës patirties. Leonardas Da Vinèis Ávadas Gausëjant praneðimø ið ávairiø pasaulio regionø apie didëjantá atspariø antibiotikams bakterijø paplitimà, akivaizdu, kad antimikrobinis atsparumas kelia grësmæ Europos ir kitø pasaulio regionø þmoniø sveikatai. Jau keletas deðimtmeèiø bakterinës infekcijos, itin svarbi sergamumo prieþastis, uþleido pirmàsias vietas mirtingumo statistikoje: PSO duomenimis, kvëpavimo takø infekcijos (daugiausia pneumonija) yra treèia pagrindinë mirèiø prieþastis pasaulyje po iðeminës ðirdies ligos ir cerebrovaskulinës ligos (insulto) [1]. Neabejotinos átakos tokiems pokyèiams turëjo sëkminga þmonijos kova su infekcijomis, kuriai didelës reikðmës turëjo XX a. viduryje atrasti antibiotikai. Taèiau á klinikinæ praktikà ádiegus naujà antibiotikà buvo iðskiriama ir atspariø bakterijø. Tapo akivaizdu, kad visi antibiotikai skatina vaistams atspariø bakterijø subpopuliacijø susidarymà. Praëjusio amþiaus pabaigoje registruotas spartus bakterijø atsparumo antibiotikams augimas sukëlë medikø ir sveikatos politikø nerimà. Kilo grësmë vël likti beginkliams prieð kai kuriuos bakterinius patogenus [2]. Situacijà paaðtrino tai, kad kai kurios farmacijos kompanijos paskelbë nutraukianèios ar pristabdanèios naujø antibiotikø kûrimà, nes dël spartaus atsparumo vystymosi ðiø vaistø kûrimas yra nuostolingas [3]. Visa tai buvo pagrindinis stimulas paskelbti Europos supratimo apie antibiotikus dienà, kuri pirmà kartà minima 2008 m. lapkrièio 18 d. Tai Europos sveikatos iniciatyva, remiama Pasaulio sveikatos organizacijos, kuri kasmet sieks didinti visuomenës informuotumà apie neteisingo antibiotikø vartojimo sukeliamas grësmes ir teisingo vartojimo principus. Atsparumo problema Antibiotikø atradimas XX a. viduryje yra pagrástai laikomas vienu ið svarbiausiø atradimø medicinoje. Tai suteikë þmonijai viltá, kad pagaliau pavyks sëkmingai kovoti su infekcijomis, bent jau bakterinës etiologijos. Keletà deðimtmeèiø antibiotikai buvo itin efektyvûs, nebrangûs ir lengvai prieinami vaistai. Taèiau pradëjus antibiotikus vartoti infekcijoms gydyti, bakterijos pradëjo gintis. Bakterijø atsparumas antibiotikams, arba antimikrobinis rezistentiðkumas (AMR), tai nenaujas fenomenas. Praëjus maþiau nei metams nuo pirmojo antibiotiko penicilino masinio vartojimo pradþios, buvo iðskirtos pirmosios jam atsparios auksinio stafilokoko (Staphylococcus aureus) padermës. Dabar, praëjus daugiau nei 75 metams nuo penicilino atradimo, daugiau nei 80% ðiø bakterijø visuomenëje ir daugiau nei 90% ligoninëse yra atsparios penicilinui [2]. Praëjusio amþiaus pabaigoje suprasta, kad antibiotikai tapo jø paèiø sëkmës auka. Per ðá laikotarpá ávairios bakterijos pademonstravo stebëtinai efektyvius ir sudëtingus iðlikimo mechanizmus, kurie nuolat kisdami reikalauja ið mokslininkø vis naujø bûdø, kaip kovoti su jomis. Atsparumas jau iðrastiems antibiotikams tapo toks grësmingai didelis, jog aiðku, kad bûtina kuo skubiau ieðkoti naujø antibiotikø klasiø arba kitø efektyviø kovos su atsparumo plitimu metodø [4 6]. Atspariø antibiotikams bakterijø paplitimo didëjimà patvirtinta duomenys ið ávariø pasaulio regionø [7 9]. Vis daþniau gaunama informacijos apie bakterijø atsparumo augimà ið valstybiø, kur iki ðiol situacija buvo sëkmingai valdoma, pvz., Skandinavijos ðaliø [10]. Apibendrinus ávairiø epidemiologiniø ir klinikiniø tyrimø duomenis matyti, kad atsparumas bent vienam antibiotikui nustatytas visoms infekcijas sukelianèioms bakterijoms, kita vertus, nëra tokio antibiotiko, kuris bûtø iðvengæs atsparumo susiformavimo [11 13]. Medicinos praktikus ðiuo metu labiausiai neramina multirezistentiðkos, t. y. atsparios daugiau nei trims skirtingoms antibiotikø grupëms, bakterijos [14, 15]. Vis daþniau pasirodo praneðimø apie multirezistentiðkas bakterijas, atsparias visiems turimiems antibiotikams [16]. Didëjantis bakterijø atsparumas iðkëlë poreiká kurti epidemiologinës atsparumo prieþiûros sistemas, kurios padëtø tiksliai ir operatyviai stebëti situacijà. Vienu ið iðsamiausiø ðaltiniø, rodanèiø AMR situacijà Europoje, yra Europos antimikrobinio atsparumo prieþiûros sistema (angl. European antimicrobial resistance surveillance system EARSS) [17]. Europos Komisijos rekomenduota ir jos finansuojama sistema sujungë ES valstybëse egzistuojanèius nacionalinius tinklus, paskatino jø kûrimàsi visose ES narëse. Viena ið paskutiniøjø prie EARSS tinklo 2006 m. prisijungë ir Lietuva, dabar jau turinti pakankamai stiprø, daugelá ðalies klinikiniø mikrobiologijos laboratorijø vienijantá tinklà.

4 m. Visuomenës sveikata Nr. 3(42) EARSS duomenys parodë, kad visø bakterijø atsparumas yra didþiausias Pietø Europoje, maþiausias Skandinavijos ðalyse ir Olandijoje [18]. EARSS 2006 m. ataskaitoje pateiktos atsparumo tendencijos Europoje nedþiugina sukëlëjø atsparumas didëja. Ypaè sunkiai pavyksta stabilizuoti gram neigiamø bakterijø atsparumo didëjimà, pavyzdþiui, Escherichia coli atsparumas auga visose EARSS tinklo ðalyse. Analizuojant atsparumo problemas didþiausio dëmesio tradiciðkai susilaukia labiausiai paplitæ sukëlëjai, ið kuriø svarbiausias auksinis stafilokokas (Staphylococus aureus). Ðis vienas pagrindiniø hospitaliniø ir daþnas visuomenëje ágytø infekcijø sukëlëjas pademonstravo puikius gebëjimus pasiprieðinti bet kokiems bandymams já suvaldyti, ir multirezistentiðkø meticilinui atspariø S. aureus padermiø (MRSA) paplitimas tebedidëja. Vis didesnis pavojus visuomenës sveikatai kyla dël visiems turimiems antibiotikams atspariø padermiø (vankomicinui atspariø S. aureus VRSA) atsiradimo ir spartaus MRSA plitimo ne tik ligoninëse, bet ir visuomenëje [19]. Pagal 31 Europos valstybës EARSS pateiktus duomenis, beveik ketvirtadalis ið kraujo iðskiriamø S. aureus yra atsparûs meticilinui (MRSA) ir daugiau nei pusëje Europos ðaliø MRSA paplitimas virðija 25 proc. (1 pav.). Kaip ir ankstesniaisiais metais didþiausias MRSA paplitimas yra visose Pietø Europos ðalyse, Jungtinëje Karalystëje ir Airijoje. Nepaisant daugelyje Europos valstybiø ádiegtø MRSA valdymo programø, MRSA augimà pavyko stabilizuoti tik nedaugeliui valstybiø (Jungtinë Karalystë, Slovënija). Atsparumo plitimo tendencijas Lietuvoje dar vertinti sunku, nes EARSS tinkle Lietuva dalyvauja neseniai. Taèiau analizuojant bakterijø atsparumà Baltijos jûros regione dþiugina tai, kad Lietuvoje kai kuriø visuomenëje plintanèiø bakterijø (pvz., pneumokokø) atsparumas yra panaðus kaip Skandinavijos ðalyse ir gerokai maþesnis uþ Europos vidurká. Taèiau neramina MRSA paplitimas, proc IS NO SE NL DK EE FI SI AT LT CZ LV LU PL DE BE HU ES FR BG CY HR TR IT IL UK IE GR PT RO MT 1 pav. MRSA paplitimas 2006 m. skirtingose Europos ðalyse (EARSS duomenys, skelbiami Procentas atspariø invaziniø padermiø Piperacilinui/pip-tazo Ceftazidimui Karbapenemams Aminoglikozidams Fluorchinolonams LT LV EE FI NO SE EU mediana 2 pav. Invaziniø (iðskirtø ið kraujo) Pseudomonas aeruginosa padermiø atsparumas antibiotikams Baltijos regione 2006 m. (EARSS duomenys, skelbiami

5 2008 m. Visuomenës sveikata Nr. 3(42) 5 itin aukðtas ligoninëse plintanèiø sukëlëjø Pseudomonas aeruginosa ir Klebsiella pneumoniae atsparumas, gerokai didesnis uþ ES vidurká ir kelis kartus virðijantis Skandinavijos ðaliø rodiklius (2 pav.). Antibiotikø vartojimas Ryðys tarp antibiotikø vartojimo ir antimikrobinio atsparumo yra sudëtingas ir ávairialypis, taèiau eksperimentiniais, klinikiniais ir populiaciniais tyrimais patvirtinta, kad intensyvesnis antibiotikø vartojimas populiacijoje susijæs su didesniu atspariø bakterijø paplitimu. Taigi neteisingas ir gausus jø vartojimas yra viena ið pagrindiniø AMR varomøjø jëgø. Kalbant apie teisingà, racionalø antibiotikø vartojimà, galioja bendri teisingo vaistø vartojimo principai. Taèiau vertinant antibiotikø vartojimà yra viena papildoma dimensija, nes atskiro individo neteisingas gydymas gali turëti átakos ne tik to asmens, bet ir visuomenës sveikatai dël atspariø antibiotikams bakterijø subpopuliacijø selekcijos [20]. Tai ir yra ta iðskirtinë dimensija, kuri ágalina antibiotikø skyrimà ir vartojimà priskirti ne tik klinikinei medicinai, bet ir visuomenës sveikatai. Taigi sprendþiant AMR problemas kyla bûtinybë stebëti ir nagrinëti antimikrobiniø medþiagø skyrimà, vartojimà skirtingose institucijose, ðalyse, regionuose. Tuo tikslu remiant ir finansuojant Europos Komisijai ES nuo 2001 m. vykdomas projektas ESAC Europos antimikrobiniø medþiagø suvartojimo prieþiûra. Ðiuo projektu siekiama sukurti duomenø rinkimo sistemà, kuri pateiktø patikimus ir palyginamus duomenis apie antibiotikø suvartojimà ambulatoriniame tinkle ir stacionaruose atskirose Europos ðalyse. ESAC duomenys rodo, kad antimikrobiniø vaistø vartojimas Europoje labai skiriasi svyruoja nuo 11 iki 35 nustatytø paros doziø iui gyventojø per parà (DID). Sugretinus EARSS ir ESAC tinklø duomenis, pavyko populiaciniu lygiu árodyti tiesioginá ryðá tarp antibiotikø suvartojimo ir bakterijø atsparumo skirtingose ðalyse daug antibiotikø suvartojanèiose ðalyse (Prancûzija, Ispanija ir kt.) bakterijø atsparumas yra didþiausias [21]. ESAC tinklo duomenys patvirtina ankstesniø tyrimø iðkeltas hipotezes, kad antibiotikø vartojimà sàlygoja ávairûs veiksniai, áskaitant sveikatos sistemos struktûrà, vaistø kompensavimo schemas, pirminës sveikatos prieþiûros organizavimà, kultûrinius ir socialinius veiksnius. Lietuva 2003 m. prisijungë prie ESAC tinklo, taèiau vis dar negali pateikti pilnø tinklo reikalavimus atitinkanèiø duomenø. Vertinant preliminarius duomenis (Lietuvoje negalima atskirti ambulatorinio ir stacionarinio antibiotikø suvartojimo) matyti, kad antibiotikø suvartojimas Lietuvoje yra vienas didþiausiø Baltijos jûros regione ir virðija ES vidutinæ reikðmæ. Atsparumo valdymas Suprantama, kad jokia þmoniø grupë negali iðgyventi be antibiotikø, taèiau gausus ir neteisingas antibiotikø vartojimas turëtø bûti maþinamas, siekiant pristabdyti atsparumo vystymàsi ir plitimà. Tai pagrindiniai siekiniai, minimi ir nacionalinëse atsparumo maþinimo programose, ir Antibiotikø suvartojimas, DID** Penicilinai Tetraciklinai Fluorchinolonai Kiti Cefalosporinai Makrolidai Sulfonamidai 0 LT* (2006) LV (2005) EE (2005) FI (2005) NO (2005) SE (2005) DK (2005) ES mediana (24 šalys) 3 pav. Antibiotikø (ATC J01 klasës) suvartojimas ambulatorinam gydymui Baltijos regione 2006 m., palyginti su ES mediana (ESAC duomenys) * Duomenys apie bendrà (ambulatoriniams ir ligoniniø pacientams) antibiotikø suvartojimà (Europos ðaliø duomenimis, ligoninëse suvartojama apie 10 proc. visø antibiotikø), ** DID - nustatytos paros dozës gyventojø per parà

6 m. Visuomenës sveikata Nr. 3(42) tarptautiniuose dokumentuose. Pirmosios atparumo maþinimo nacionalinës programos septintàjá praëjusio amþiaus ðimtmetá buvo ádiegtos Skandinavijos ðalyse Danijoje, Ðvedijoje. Bendromis medikø, farmacininkø ir sveikatos politikø pastangomis, atsparumo situacijà ðiose ðalyse iki ðiol yra sëkmingai valdoma. XXI a. pradþioje parengti du esminiai dokumentai, siekiantys padëti ir paskatinti kovà su antimikrobiniu atsparumu. Vienas ið jø PSO Pasaulinë antimikrobinio atsparumo sulaikymo strategija [20]. Apibendrinus situacijà pasaulyje ir patirtá skirtingose ðalyse, ðiame dokumente pateikiamos tyrimais ir patirtimi pagrástos rekomendacijos sveikatos politikams, sveikatos prieþiûros ástaigø administratoriams, medikams, visuomenës sveikatos specialistams, nurodomos priemonës, reikalingos AMR problemai spræsti nacionaliniu ir gydymo ástaigos lygiu. Keliose PSO asamblëjose buvo svarstoma kovos su atsparumu paþanga ir problemos, strategijos ágyvendinimo patirtis. Deja, Lietuva, pritardama asamblëjø rezoliucijoms, negalëtø pasigirti strategijos rekomendacijø ágyvendinimo pasiekimais. Kitas svarbus dokumentas Europos Tarybos patvirtinta rekomendacija dël teisingo antimikrobiniø medþiagø vartojimo medicinoje [22]. Europos Komisijos teikimu patvirtintas dokumentas ne tik paskatino kurtis anksèiau apraðytiems epidemiologinës prieþiûros tinklams, bet ir pateikë daugybæ ápareigojimø ES ðalims narëms. Ið jø paminëtini: nacionaliniø strategijø rengimas ir ágyvendinimas, problemos valdymo koordinavimas, teisingo antibiotikø vartojimo skatinimas, rengiant antibiotikø vartojimo rekomendacijas, operatyviosios diagnostikos testø prieinamumo uþtikrinimas, moksliniø tyrimø rëmimas m. pradëtas jau antrasis ðiø rekomendacijø ágyvendinimo visose ES ðalyse narëse ávertinimas, nes pirmasis parodë, jog daugelis nuostatø tebëra neágyvendintos. Nors pirmasis ávertinimas buvo atliekamas Lietuvai dar nesant ES nare, jo rezultatai parodë, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES naujokiø, vykdomos tik pavienës atskirø medikø grupiø ar mokslininkø iniciatyvos. Lietuvoje 2007 m. buvo parengta ir patvirtinta sveikatos programa [23], kurioje numatytas situacijos ðalyje ávertinimas ir pagrindiniø rekomendacijø nuostatø ágyvendinimas. Deja, programa nepateko á prioritetiniø programø sàraðus ir kol kas nëra finansuojama. Nuspræsdama Europos minëtinø datø kalendoriuje surasti dar vienà dienà antibiotikø ir atsparumo problemoms, Europos Komisija rëmësi sëkminga kai kuriø valstybiø patirtimi. Nacionalinës kampanijos, organizuotos Olandijoje, Jungtinëje Karalystëje ir Prancûzijoje, árodë, kad sutelkus medikø, visuomenës, veterinarijos specialistø ir politikø pastangas pasiekiamas norimas rezultatas [24]. Pagrindinis pirmosios Europos supratimo apie antibiotikus dienos tikslas paskleisti þinià visiems apie bereikalingo antibiotikø vartojimo sustabdymo svarbà ir bûtinybæ [25]. Literatûra 1. World health statistics 2008, WHO /whr08_en.pdf 2. Infectious Disease Society of America Bad Bugs, No Drugs As Antibiotic Discovery Stagnates a Public Health Crisis Brews. 3. Projan S. J. Why is big Pharma getting out of antibacterial drug discovery? Current Opnion on Microbiology, 2003; 6: Aksoy D. Y., Unal S. New antimicrobial agents for the treatment of Gram-positive bacterial infections. Clinical Microbiology and Infection, 2008; 14(5): Methicillin resistant Staphylococcus aureus: risk assessment and infection control policies. Clinical Microbiology and Infection, 2008; 14(5): Jones M. E. In-vitro profile of a new β-lactam, ceftobiprole, with activity against methicillin-resistant Staphylococcus aureus. Clinical Microbiology and Infection, 2007; 13(2): Stratchounski L. S., Kozlov R. S., Appelbaum P. C., Kretchikova O. I., Kosowska-Shick K. Antimicrobial resistance of nasopharyngeal pneumococci from children from day-care centres and orphanages in Russia: results of a unique prospective multicentre study. Clinical Microbiology and Infection, 2006; 12(9): Eun S. H., Lee Y. S., Cha J. O., Yoo J. I., Lee J. G., Lee H. J., Kim B. S. The point prevalence and associated factors of nasal methicillin-resistant Staphylococcus aureus colonisation in eight geriatric hospitals in Korea. Clinical Microbiology and Infection, 2006; 12(1): Silva-Costa C., Ramirez M., Melo Cristino J. Identification of macrolide-resistant clones of Streptococcus pyogenes in Portugal. Clinical Microbiology and Infection, 2006; 12(6): Grude N., Strand L., Mykland H., Nowrouzian F. L., Nyhus J., Jenkins A., Kristiansen B. E. Fluoroquinoloneresistant uropathogenic Escherichia coli in Norway: evidence of clonal spread. Clinical Microbiology and Infection, 2008; 14(5): Daoud Z., Cocozaki A., Hakime N. Antimicrobial susceptibility patterns of Haemophilus influenzae and Streptococcus pneumoniae isolates in a Beirut general university hospital between 2000 and Clinical Microbiology and Infection, 2006; 12(1): Novais C., Coque T. M., Sousa J. C., Peixe L. V. Antimicrobial resistance among faecal enterococci from healthy individuals in Portugal. Clinical Microbiology and Infection, 2006; 12(11): Poirel L., Nordmann P. Carbapenem resistance in Acinetobacter baumannii: mechanisms and epidemiology. Clinical Microbiology and Infection, 2006; 12(9): Sonnevend A., Al Dhaheri K., Mag T., Herpay M., Kolodziejek J., Nowotny N., Usmani A., Sheikh F. A., Pal T. CTX- M-15-producing multidrug resistant enteroaggregative Escherichia coli in the United Arab Emirates. Clinical Microbiology and Infection, 2006; 12(6): Seguin P., Laviolle B., Chanavaz C., Donnio P. Y., Gautier Lerestif A. L., Campion J. P., Mallédant Y. Factors associated with multidrug-resistant bacteria in secondary peritonitis: impact on antibiotic therapy. Clinical Microbiology and Infection. 2006; 12(10): Wang C. Y., Jerng J. S., Cheng K. Y., Lee L. N., Yu C. J., Hsueh P. R., Yang P. C. Pandrug-resistant Pseudomonas

7 2008 m. Visuomenës sveikata Nr. 3(42) 7 aeruginosa among hospitalised patients: clinical features, riskfactors and outcomes. Clinical Microbiology and Infection, 2006; 12(1): Anual report, Monitoring_reports/ 19. Salgado C. D., Farr B. M., Calfee D. P. Community acquired methicillin-resistant Staphylococcus aureus: a meta analysis of prevalence and and risk factors. Clinical Infctious diseases, 2003; 36: WHO Global Strategy for Containment of Antimicrobial Resistance. WHO, Goossens H., Ferech M., Vander Stichele R., Elseviers M. and the ESAC Project Group. Outpatient antibiotic use in Europe and association with resistance: a cross-national database study. Lancet, 2005; 365: Council Recommendation of 15 November 2001 on the prudent use of antimicrobial agents in human medicine (2002/ 77/EC). 23. Antimikrobiniams preparatams atspariø mikroorganizmø plitimo prevencijos metø programa. Valstybës þinios, 2007, Nr Goossens H., Guillemot D., Ferech M., Schlemmer B., Costers M., Breda M., Baker L. J., Cars O., Davey P. G. National campaigns to improve antibiotic use. European Journal of Clinical Pharmacology, 2006; 62: dr. Rolanda Valintëlienë, Higienos institutas El. paðtas rolanda.valinteliene@hi.lt; tel. (8-5) WHY EUROPEAN ANTIBIOTIC AWARENESS DAY IS NEEDED? Dr. Rolanda Valintëlienë Institute of Hygiene, rolanda.valinteliene@hi.lt, phone: Summary The increase in microorganisms that have developed resistance to currently available antimicrobial agents has been recognised for some years and currently antimicrobial resistance (AMR) is considered as real threat to the population health. The paper gives a short overview of situation in Europe on antimicrobial resistance, antibiotic consumption and control of AMR with particular focus on situation in Lithuania.

8 m. Visuomenës sveikata Nr. 3(42) LIETUVOS DARBO MEDICINOS GYDYTOJØ FUNKCIJØ IR POREIKIO ÁMONËSE IR SVEIKATOS PRIEÞIÛROS ÁSTAIGOSE ÁVERTINIMAS Remigijus Jankauskas 1, Inga Blaþienë 2,3, Boguslavas Gruþevskis 2, 4 1 Higienos institutas, 2 Darbo ir socialiniø tyrimø institutas, 3 Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 4 Vilniaus universitetas Santrauka Lietuva, reformuodama savo sveikatos apsaugos sistemà, susiduria su daugeliu iððûkiø, kurie neiðvengiami visoms pereinamojo ekonomikos laikotarpio ðalims. Vienas ið jø pertvarkyti profesinës sveikatos (darbo medicinos) tarnybas, kad jos atitiktø tarptautinius reikalavimus ir bûtø pajëgios uþtikrinti tinkamà darbuotojø sveikatos prieþiûrà. Lietuvoje kasmet didëja darbuotojø profesinis sergamumas, kuris jau dvigubai virðija ES ðaliø senbuviø vidurká. Bet iðaiðkinama tik menka dalis visø profesiniø ligø atvejø, todël bûtina stiprinti Lietuvos profesinës sveikatos tarnybø veiklà. Ðio darbo, atlikto 2007 m., tikslas buvo ávertinti Lietuvos darbo medicinos gydytojø funkcijas ir poreiká ámonëse. Ðiuo tyrimu nustatyta, kad Lietuvoje dirbantys darbo medicinos gydytojai atlieka maþiau funkcijø negu turëtø atlikti pagal tarptautinius standartus. Tai rodo, kad tikslinga patikslinti Ámoniø saugos ir sveikatos tarnybø pavyzdinius nuostatus pagal tarptautinius reikalavimus, keliamus darbo medicinos gydytojui. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos ámonëse turëtø dirbti 170 darbo medicinos gydytojø, o dirba ne daugiau kaip 30. Pagal savarankiðkai dirbanèiø darbo medicinos gydytojø skaièiø uþimtø dirbanèiøjø Lietuva akivaizdþiai atsilieka nuo kitø Europos ðaliø. Todël rengiant nacionalinæ darbuotojø saugos ir sveikatos strategijà bûtina visø pirma numatyti priemones, kaip padidinti darbo medicinos gydytojø skaièiø ámoniø sveikatos tarnybose ir sveikatos prieþiûros ástaigose. Raktaþodþiai: darbo medicinos gydytojas, darbuotojø saugos ir sveikatos standartai. Ávadas Pasaulio sveikatos organizacija, akcentuodama pagrindinius visuomenës sveikatos principus Europos regione, pabrëþia, kad didëjantis neuþtikrintas, nesaugus darbas gali duoti trumpalaikës ekonominës naudos, bet blogindamas dirbanèiøjø sveikatos bûklæ sukelia ilgalaikes sveikatos prieþiûros, gydymo reikmes, tuo apsunkindamas visos sveikatos sistemos darbà [1]. Todël darbuotojø sveikatos apsaugos stiprinimo klausimai turi bûti ne vien tik sveikatos ir socialinës apsaugos prioritetas, bet taip pat jie turi bûti integruoti á visø kitø sektoriø, ypaè ûkio, ðvietimo ir finansø, strateginio planavimo programas visose ES ðalyse [2]. Átakingiausios tarptautinës organizacijos savo ilgalaikëse profesinës sveikatos ir saugos strategijose [3 7] akcentuoja profesinës sveikatos (darbo medicinos) tarnybø veiklos svarbà, uþtikrinant ilgesnæ sveiko ir visaverèio darbinio amþiaus trukmæ. Lietuva, reformuodama savo sveikatos apsaugos sistemà, susiduria su daugeliu iððûkiø, kurie neiðvengiami visoms pereinamojo ekonomikos laikotarpio ðalims [8], taèiau, kaip ir kitos naujosios ES ðalys [9], privalo pertvarkyti ir profesinës sveikatos (darbo medicinos) tarnybas, kad jos atitiktø tarptautinius reikalavimus [10 11] ir Adresas susiraðinëti: Remigijus Jankauskas, Higienos institutas, Didþioji g. 22, Vilnius. El. paðtas jank@dmc.lt standartus [12 14], bûtø pajëgios uþtikrinti tinkamà darbuotojø sveikatos prieþiûrà [15 21]. Ðis darbas reikalauja ne tik iðmanyti profesinës sveikatos (darbo medicinos) veiklos organizavimo pagrindus [22 32], bet ir þinoti darbo medicinos tarnybø vadybos [33] ir jø organizavimo skirtingomis sàlygomis ypatumus [34], ðiø tarnybø veiklos efektyvumo vertinimo kriterijus [35] bei darbdaviø ir darbuotojø poþiûrá á aktualias darbuotojø saugos ir sveikatos problemas [36]. Darbo sàlygø ir darbuotojø sveikatos tyrimø rezultatai rodo, kad situacija Lietuvoje, palyginti su ES ðalimis, yra blogesnë, ypaè darbo sàlygø, darbo organizavimo, darbo laiko ir darbo poveikio sveikatai atþvilgiais [37, 46]. Lietuvoje kasmet didëja darbuotojø profesinis sergamumas [38], kuris jau dvigubai virðija ES ðaliø senbuviø vidurká [39]. Tuo pat metu Lietuvoje iðaiðkinama tik menka dalis visø profesiniø ligø atvejø, daugëja konfliktiniø atvejø dël profesiniø ligø diagnozës pagrástumo [40]. Nacionalinës sveikatos tarybos metiniame praneðime [41], skirtame ávertinti Lietuvos sveikatos programos ágyvendinimo efektyvumà, akcentuota, kad bûtina stiprinti Lietuvos profesinës sveikatos tarnybø veiklà, atkreipiant ypatingà dëmesá á nepakankamà darbo medicinos gydytojø skaièiø. Ðio 2007 m. atlikto darbo tikslas buvo ávertinti Lietuvos darbo medicinos gydytojø funkcijas ir poreiká ámonëse.

9 2008 m. Visuomenës sveikata Nr. 3(42) 9 Tyrimo objektas ir metodai Darbo medicinos gydytojø funkcijø ir poreikio Lietuvos ámonëse ir sveikatos prieþiûros ástaigose vertinimas atliktas remiantis ekspertø apklausos (toliau apklausa) rezultatais ir statistiniais apskaièiavimais, atliktais vadovaujantis ámoniø darbuotojø saugos ir sveikatos tarnybø pavyzdiniais nuostatais [45] (toliau statistinis ávertinimas). Á apklausiamø ekspertø sàraðà buvo átraukti profesinës sveikatos specialistai, kuriø veikla tiesiogiai susijusi su darbo medicinos gydytojø darbu Lietuvoje. Tai leido uþtikrinti reikiamà apklausos profesionalumo lygá. Apklausa atlikta panaudojant specialiai parengtà anketà, garantuojant respondentø anonimiðkumà. Apklausti 28 respondentai, dirbantys sveikatos prieþiûros ástaigose (ligoninëse, poliklinikose, ámoniø sveikatos tarnybose), vykdomosios valdþios institucijose (Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybiniame aplinkos sveikatos centre, Valstybinëje darbo inspekcijoje) ir mokslo bei mokymo institucijose (Kauno medicinos universitete, Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir Higienos instituto Darbo medicinos centre). Pagal profesiná iðsilavinimà 35,8% respondentø turëjo medicininá (darbo medicinos) iðsilavinimà, 57,1% medicininá (ne darbo medicinos) iðsilavinimà ir 7,1% nemedicininá iðsilavinimà. Pagal darbo staþà, susijusá su darbuotojø sveikatos prieþiûros klausimais, 50,0% respondentø nurodë, kad dirba ðá darbà daugiau kaip 15 metø, 35,8% nuo 6 iki 15 metø, 14,2% iki 5 metø. Pagal darbinës veiklos pobûdá 28,6% respondentø nurodë, kad dirba sveikatos prieþiûros ástaigoje, 39,2% vykdomosios valdþios institucijoje, Darbo medicinos gydytojo funkcijos 28,6% mokslo ar mokymo institucijoje ir 3,6% uþsiima kita veikla. Pagal interesø grupæ 50,0% respondentø nurodë, kad atstovauja specialistø (ekspertø) interesams, 39,3% vykdomosios valdþios, 10,7% darbuotojø. Pagal teisës aktø, reglamentuojanèiø darbo medicinos gydytojø veiklà Lietuvoje, iðmanymà 46,4% respondentø nurodë, kad su ðiais teisës aktais yra susipaþinæ labai gerai, 39,3% pakankamai gerai, o 14,3% nepakankamai gerai. Pagal susipaþinimà su teisës aktais, reglamentuojanèiais darbo medicinos gydytojø veiklà ES ðalyse, 7,2% respondentø nurodë, kad su ðiais teisës aktais yra susipaþinæ labai gerai, 46,4% pakankamai gerai ir 46,4% nepakankamai gerai. Vertinant darbo medicinos gydytojø funkcijas, respondentø klausta, ar savarankiðkai dirbantis darbo medicinos gydytojas turëtø atlikti ir ar atlieka funkcijas, grindþiamas Pasaulio sveikatos organizacijos [30] ir Tarptautinës darbo organizacijos [10, 11] konvencijø, rekomendacijø ir rezoliucijø nuostatomis, ES direktyvomis bei Tarptautinës profesinës sveikatos komisijos ir Glazgo konferencijos [43] rekomendacijomis. Statistinis ávertinimas atliktas vadovaujantis Ámoniø darbuotojø saugos ir sveikatos tarnybø pavyzdiniø nuostatø (toliau Nuostatai) reikalavimais ir Statistikos departamento informacija apie faktiná darbuotojø skaièiø Lietuvos ámonëse pagal jø dydá ir ekonominës veiklos sritá. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2007 m. sausio 1 d. buvo veikianèios ámonës, kurios pagal darbuotojø skaièiø pasiskirstë ðitaip: ámonës iki 9 dirbanèiøjø; ámonës nuo 10 iki 19 1 lentelë. Respondentø pasiskirstymas pagal nuomonæ, kokias funkcijas turëtø atlikti ir atlieka savarankiðkai praktikuojantis darbo medicinos gydytojas, % Turëtø atlikti Atlieka ámonës sveikatos tarnyboje Atlieka sveikatos prieþiûros ástaigoje Darbuotojø sveikatos stebëjimas 100, 0 75, 0 50, 0 Darbo ir iðorinës aplinkos sukeltø ligø diferencijavimas 100, 0 57, 1 75, 0 Darbuotojø nedarbingumo ir tinkamumo dirbti ávertinimas 92, 8 60, 7 92, 9 Dalyvavimas darbuotojø sveikatos stiprinimo programose 89, 3 32, 1 35, 8 Konsultavimas dël asmens saugos priemoniø naudojimo 89, 3 50, 0 35, 8 Mokymas ir ðvietimas profesinës sveikatos klausimais 89, 3 32, 1 Konsultuoja dël darbo pritaikymo pagal darbuotojø poreikius 89, 3 32, 1 Rizikos dël kenksmingø profesiniø veiksniø identifikavimas 82, 2 57, 1 Pirmos ir neatidëliotinos medicinos pagalbos organizavimas 82, 2 71, 4 Konsultavimas profesinës sveikatos ir saugos klausimais 82, 2 57, 1 46, 4 Konsultavimas ergonomikos klausimais 82, 2 42, 9 25, 0 Moksliniø tyrimø duomenø analizavimas ir interpretavimas 82, 2 7, 1 10, 7 Profesiniø veiksniø, galinèiø paveikti sveikatà, stebëjimas 78, 6 53, 6 Konsultavimas saugaus darbo organizavimo klausimais 71, 4 35, 8 Konsultavimas dël DSS teisës aktø ágyvendinimo 71, 4 28, 6 Ávairiø srièiø specialistø komandos darbo organizavimas 71, 4 28, 6 Vadovavimas ámonës profesinës sveikatos tarnybai 60, 7 35, 8

10 m. Visuomenës sveikata Nr. 3(42) dirbanèiøjø; ámonës nuo 20 iki 49 dirbanèiøjø; ámonës nuo 50 iki 99 dirbanèiøjø; 739 ámonës nuo 100 iki 199 dirbanèiøjø; 381 ámonës nuo 200 iki 499 dirbanèiøjø; 94 ámonës nuo 500 iki 999 dirbanèiøjø; 48 ámonës daugiau kaip dirbanèiøjø. Tyrimo rezultatai ir jø aptarimas Identifikuoja rizikas dël kenksmingø profesiniø veiksniø Nustatyta tvarka stebi darbuotojø sveikatà Stebi profesinius veiksnius, galinèius paveikti sveikatà Konsultuoja profesinës sveikatos ir saugos klausimais Konsultuoja ergonomikos klausimais Pataria dël asmens apsaugos priemoniø naudojimo Organizuoja pirmà ir neatidëliotinà medicininæ pagalbà Konsultuoja saugaus darbo organizavimo klausimais ávertina darbuotojø nedarbingumà ir tinkamumà darbui Konsultuoja dël darbo pritaikymo darbuotojø poreikiams Apmoko ir ðvieèia profesinës sveikatos klausimais Analizuoja ir interpretuoja moksliniø tyrimø duomenis Konsultuoja dël DSS teisës aktø ágyvendinimo Diferencijuoja darbo ir iðorinës aplinkos sukeltas ligas Dalyvauja darbuotojø sveikatos stiprinimo programose Vadovauja profesinës sveikatos tarnybai Organizuoja daugiaprofilinës specialistø komandos darbà Turėtų atlikti 7,1 32,1 32,1 28,6 32,1 35,8 28,6 42,9 35, ,1 53,6 57,1 57,1 60, ,6 71,4 82,2 60,7 71,4 71,4 71,4 82,2 82,2 82,2 89,3 92,8 89,3 89,3 82, , Atlieka 1 pav. Respondentø pasiskirstymas pagal nuomonæ, kokias funkcijas atlieka ir turëtø atlikti ámonës sveikatos tarnyboje dirbantis darbo medicinos gydytojas, % Darbo medicinos gydytojø funkcijø ávertinimas Apklausos metu nustatyta, kokias funkcijas turëtø atlikti ir atlieka savarankiðkai dirbantis darbo medicinos gydytojas. Ið 1 lentelës matyti, kad, ekspertø nuomone, darbo medicinos gydytojas turëtø atlikti ne visas funkcijas, nustatytas tarptautiniuose standartuose [10, 11, 30, 43]. Visi respondentai yra ásitikinæ, kad savarankiðkai dirbantis darbo medicinos gydytojas turëtø teisës aktø nustatyta tvarka stebëti darbuotojø sveikatà ir diferencijuoti darbo ir iðorinës aplinkos sukeltas ligas. Skeptiðkiausiai apklausti ekspertai vertina darbo medicinos gydytojo funkcijà vadovauti ámonës profesinës sveikatos tarnybai. Respondentø nuomone, savarankiðkai praktikuojantis darbo medicinos gydytojas nepriklausomai nuo to, ar jis dirba ámonëje, ar sveikatos prieþiûros ástaigoje, atlieka maþiau funkcijø, nei turëtø atlikti. Kaip matyti ið 1 pav., didþiausias skirtumas tarp to, kà, ekspertø nuomone, turëtø atlikti ámonës sveikatos tarnyboje dirbantis darbo medicinos gydytojas, ir to, kà jis atlieka, stebimas tokiose veiklose, kaip: analizuoja ir interpretuoja moksliniø tyrimø duomenis (skirtumas siekia 75,1 procentinio punkto); konsultuoja dël darbo pritaikymo pagal darbuotojø poreikius (57,2 procentinio punkto); moko ir ðvieèia profesinës sveikatos klausimais (57,2 procentinio punkto); dalyvauja darbuotojø sveikatos stiprinimo programose (57,2 procentinio punkto). Maþiausias skirtumas tarp to, kà, ekspertø nuomone, turëtø atlikti ámonës sveikatos tarnyboje dirbantis darbo medicinos gydytojas, ir to, kà jis atlieka, stebimas tokiose veiklose, kaip: organizuoja pirmà ir neatidëliotinà medicininæ pagalbà (skirtumas tesudaro 10,8 procentinio punkto); vadovauja profesinës sveikatos tarnybai (24,9 procentinio punkto); nustatyta tvarka stebi darbuotojø sveikatà (25 procentiniai punktai); stebi profesinius veiksnius, galinèius paveikti sveikatà (25 procentiniai punktai); identifikuoja rizikas dël kenksmingø profesiniø veiksniø (25,1 procentinio punkto); konsultuoja profesinës sveikatos ir saugos klausimais (25,1 procentinio punkto). Kaip matyti ið 2 pav., didþiausias skirtumas tarp to, kà, ekspertø nuomone, turëtø atlikti sveikatos prieþiûros ástaigoje dirbantis darbo medicinos gydytojas, ir to, kà jis atlieka, stebimas tokiose veiklose kaip: analizuoja ir interpretuoja moksliniø tyrimø duomenis (skirtumas siekia 71,5 procentinio punkto); konsultuoja ergonomikos klausimais (57,2 procentinio punkto); dalyvauja darbuotojø sveikatos stiprinimo programose (53,5 procentinio punkto); konsultuoja dël asmens apsaugos priemoniø naudojimo (53,5 procentinio punkto); nustatyta tvarka stebi darbuotojø sveikatà (50 procentiniø punktø). Maþiausias skirtumas tarp to, kà, ekspertø nuomone, turëtø atlikti sveikatos prieþiûros ástaigoje dirbantis darbo

11 2008 m. Visuomenës sveikata Nr. 3(42) 11 medicinos gydytojas, ir to, kà jis atlieka, stebimas tokiose veiklose, kaip: ávertina darbuotojø nedarbingumà ir tinkamumà dirbti (skirtumo nëra); diferencijuoja darbo ir iðorinës aplinkos sukeltas ligas (25 procentiniai punktai); konsultuoja profesinës sveikatos ir saugos klausimais (35,8 procentinio punkto). Apibendrinant aukðèiau iðdëstytus skirtumus galima teigti, jog ið darbo medicinos gydytojo, dirbanèio tiek ámonës sveikatos tarnyboje, tiek sveikatos prieþiûros ástaigoje, pagal visas iðvardintas veiklas (iðskyrus darbuotojø nedarbingumo ir tinkamumo dirbti ávertinimà) dirbantys darbo medicinos gydytojai atlieka maþiau nei ið jø tikimasi. Kaip matyti ið pateiktø duomenø, ekspertø nuomone, darbo medicinos gydytojai maþiausiai dëmesio skiria moksliniø tyrimø duomenø analizei ir interpretavimui, taip pat konsultacinei, ðvieèiamajai ir sveikatos stiprinimo veiklai. Darbo medicinos gydytojø poreikio ávertinimas Ekspertø nuomone, savarankiðkai dirbanèiø darbo medicinos gydytojø skaièius tiek ámoniø sveikatos tarnybose (92,9%), tiek sveikatos prieþiûros ástaigose (89,3%) yra per maþas. Pagal Ámoniø darbuotojø saugos ir sveikatos tarnybø pavyzdiniø nuostatø reikalavimus [45], þemës ûkio, miðkininkystës, þuvininkystës, kasybos, apdirbamosios pramonës, elektros, dujø ir vandens tiekimo, statybos ir kitose ámonëse (nuostatø 1 priedas), kuriose dirba nuo 500 iki darbuotojø, turi dirbti vienas darbo medicinos gydytojas, o ámonëse, kuriose 2 lentelë. Darbo medicinos gydytojø poreikis pagal Ámoniø darbuotojø saugos ir sveikatos tarnybø pavyzdiniø nuostatø reikalavimus Ekonominë veikla (pagal Nuostatø [45] 1 ir 2 priedus) Ámonës, kuriose dirba darbuotojai Ámonës, kuriose dirba ir daugiau darbuotojø Darbo medicinos gydytojø skaièius, pagal Nuostatø [45] reikalavimus 01 Þemës ûkis, medþioklë ir susijusiø paslaugø veikla (1) Miðkininkystë, medienos ruoða ir susijusiø paslaugø veikla (1) B Þuvininkystë (1) 1 1 C Kasyba ir karjerø eksploatavimas (1) DA Maisto produktø, gërimø ir tabako gamyba (2) DB Tekstilës ir tekstilës gaminiø gamyba (2) D C Odos ir odos dirbiniø gamyba (1) DD Medienos ir mediniø dirbiniø gamyba (1) DE Plauðienos, popieriaus ir leidyba ir spausdinimas (2) popieriaus gaminiø gamyba; 1 1 D F Kokso, rafinuotø naftos produktø ir branduolinio kuro gamyba (1) 1 2 D G Chemikalø, chemijos produktø ir cheminiø pluoðtø gamyba (1) 2 4 DH Guminiø ir plastikiniø dirbiniø gamyba (1) 1 1 DI Kitø nemetalo mineraliniø produktø gamyba (1) 1 1 DL Elektrinës ir optinës árangos gamyba (1) DM Transporto árangos gamyba (1) E Elektros, dujø ir vandens tiekimas (1) F Statyba (1) G Didmeninë ir maþmeninë prekyba (2) I Transportas, sandëliavimas ir ryðiai (2) Tabako gaminiø gamyba (1) Metalo gaminiø, iðskyrus maðinas ir árenginius, gamyba (1) Kitø, niekur kitur nepriskirtø, maðinø ir árangos gamyba (1) Baldø gamyba (1) Varikliniø transporto priemoniø remontas (1) Motociklø techninë prieþiûra ir remontas (1) 90 Nuotekø ir atliekø ir panaði veikla (1) ðalinimo, sanitariniø sàlygø uþtikrinimo 1 1 Ið viso

12 m. Visuomenës sveikata Nr. 3(42) dirba daugiau kaip darbuotojø, du darbo medicinos gydytojai. Ðiø nuostatø 2 priede nurodytose ámonëse (maisto produktø, gërimø, tekstilës, popieriaus gamybos, prekybos, transporto, sveikatos prieþiûros ir kt.), kuriose dirba daugiau kaip darbuotojø, turi dirbti 1 darbo medicinos gydytojas. 3 lentelëje pateiktas darbo medicinos gydytojø poreikis, apskaièiuotas atsiþvelgiant á Nuostatø 1 ir 2 priedø reikalavimus. Ið jos matyti, kad 2007 m. Lietuvoje buvo 142 ámonës, kuriose pagal Nuostatø reikalavimus turëtø dirbti 170 darbo medicinos gydytojø. Ið 3 lentelës matyti, kiek darbo medicinos gydytojø yra Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos ðalimis [44]. Apibendrinimas Teisinë atsakomybë uþ darbuotojø saugà ir sveikatà Lietuvoje tenka darbdaviams. Darbo medicinos gydytojo vaidmuo konsultuoti juos, kaip apsaugoti ir stiprinti darbuotojø sveikatà. Ðiuo tyrimu nustatyta, kad Lietuvoje dirbantys darbo medicinos gydytojai atlieka maþiau funkcijø negu turëtø atlikti, vadovaudamiesi tarptautiniais standartais. Tik menka dalis apklaustø ekspertø nurodë, kad Lietuvoje darbo medicinos gy- Nustatyta tvarka stebi darbuotojø sveikatà Konsultuoja profesinës sveikatos ir saugos klausimais Konsultuoja ergonomikos klausimais Pataria dël asmens apsaugos priemoniø naudojimo Ávertina darbuotojø nedarbingumà ir tinkamumà darbui Analizuoja ir interpretuoja moksliniø tyrimø duomenis Diferencijuoja darbo ir iðorinës aplinkos sukeltas ligas Dalyvauja darbuotojø sveikatos stiprinimo programose 10, ,8 35, , ,2 82,2 82, ,3 92,9 92, , Turėtų atlikti Atlieka 2 pav. Respondentø pasiskirstymas pagal nuomonæ, kokias funkcijas atlieka ir turëtø atlikti sveikatos prieþiûros ástaigoje dirbantis darbo medicinos gydytojas, % dytojai analizuoja ir interpretuoja moksliniø tyrimø duomenis (7%), organizuoja ávairiø srièiø specialistø komandos darbà (28%), konsultuoja dël darbo pritaikymo darbuotojø poreikiams ir dalyvauja darbuotojø sveikatos stiprinimo programose (32%) bei konsultuoja ergonomikos klausimais (42%). Ne daugiau, kaip 2/3 respondentø yra ásitikinæ, kad darbo medicinos gydytojai pataria dël asmens apsaugos priemoniø naudojimo (50%), diferencijuoja darbo ir iðorinës aplinkos sukeltas ligas (57%), ávertina darbuotojø nedarbingumà ir tinkamumà dirbti (60%) ir nustatyta tvarka stebi darbuotojø sveikatà (75%). Tai rodo, kad tikslinga patikslinti Ámoniø saugos ir sveikatos tarnybø pavyzdinius nuostatus pagal tarptautinius reikalavimus, keliamus darbo medicinos gydytojui. Remiantis statistiniais apskaièiavimais, atliktais pagal Ámoniø darbuotojø saugos ir sveikatos tarnybø pavyzdiniø nuostatø reikalavimus, nustatyta, kad Lietuvos ámonëse turëtø dirbti 170 darbo medicinos gydytojø. Taèiau ðiuo metu Lietuvoje dirba ne daugiau kaip 30 darbo medicinos gydytojø. Pagal savarankiðkai dirbanèiø darbo medicinos gydytojø skaièiø uþimtø dirbanèiøjø Lietuva akivaizdþiai atsilieka nuo kitø Europos ðaliø. Todël rengiant nacionalinæ darbuotojø saugos ir sveikatos strategijà bûtina visø pirma numatyti priemones, kaip didinti darbo medicinos gydytojø skaièiø ámoniø sveikatos tarnybose ir sveikatos prieþiûros ástaigose. 3 lentelë. Darbo medicinos gydytojø skaièius Lietuvoje ir kitose Europos ðalyse Ðalis Darbo medicinos gydytojø skaièius 1 tûkst. uþimtø darbuotojø Darbo medicinos gydytojø skaièius Èekija 1, Latvija 0, Vengrija 0, Austrija 0, Norvegija 0, Suomija 0, Italija 0, Prancûzija 0, Vokietija 0, Ispanija 0, Liuksemburgas 0,17 41 Ðvedija 0, Bulgarija 0, Estija 0,07 42 Didþioji Britanija 0, Danija 0, Ðveicarija 0,02 75 Lietuva 0,015 22

13 2008 m. Visuomenës sveikata Nr. 3(42) 13 Siekiant skatinti darbo medicinos gydytojø skaièiaus augimà bûtinas ðalies verslo visuomenës, visø pirma darbdaviø, ðvietimas profesinës sveikatos klausimais. Reikalingos apskritojo stalo diskusijos su socialiniais partneriais, akcentuojant darbo medicinos gydytojø funkcijas ir vaidmená ámonës veikloje, taip pat jø teikiamà ekonominæ naudà. Literatûra 1. Sveikata visiems XXI amþiuje: Pagrindiniai PSO visuomenës sveikatos principai Europos regione (oficialus vertimas), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 1999; Health in all pollicies: prospects and potentials. Timo Stahl, Matthias Wismar, Eeva Ollila, Eero Lahtinen, Kimmo Leppo. Ministry of Social Affairs and Health, Helsinki, 2006; Global strategy on Occupational Health for all: the way to Health at work. WHO, Geneva, 1995; Global strategy on occupational safety and health. ILO, Geneva, 2004; Occupational Health policy, practice and evaluation. WHO, ICOH, Bremen, 1996; Workers Health: global plan of action. Sixtieth World Health Assembly, 23 May, 2007; Adapting to change in work and society: a new Community strategy on health and safety at work , Brussels, 2002// 8. Health care systems in transition: Lithuania. European observatory on Health Care Systems, Copenhagen, 2000, Health questions about the 10. WHO Regional Office for Europe, Copenhagen, ILO, Convention concerning occupational health services (No. 161). Geneva: ILO, ILO, Recomendation concerning occupational health services (No. 171). Geneva: ILO, New trends and developments in occupational health services. Proceedings of the International Symposium on New Trends and Developments in Occupational Health Services, Espoo. Editors: Jorma Rantanen, Suvi Lehtinen, Amsterdam New York Oxford, Ethical and Social Principles in Occupational Health Practices. Proceedings of the International Sympossium. People and Work research reports. FIOH, Helsinki, Good Practice in Occupational Health Servines: a Contribution to Workplace Health. WHO Regional Office for Europe, Copenhagen, Occupational Health for Europeans. Country Reports of the Preparatory Consultation for the International Sympossium. People and Work Research Reports 29. FIOH, Helsinki, Health promotion programmes and policines in the workplace: a new challenge for evaluation. Jane Springett, Lindsey Dugdill, Institute for Health Henry Cotton Campus, WHO, Copenhagen, 1999; Promoting health and safety in European small and medium sized enterprises. European Agency for Safety and Health at Work, Luxembourg, 2005; International experiences in workplace health promotion. Gregor Breucker, Alfons Schroer, WHO, Copenhagen, 1996; Quality in occupational health. Abstracts of International Sympossium, Tartu, 2004; Health in the world of work: workplace health promotion as a tool for improving and extending work life. Ministry of Social affairs and health, Finnish institute of occupational health, Helsinki, 2006; Gudelines on improving the physical fitness of employees. Frank Kelly, WHO European Centre for Environment and Health, Bilthoven, 2000; The diseases of occupations. Doanld Hunter. London, Sydney, Auckland, Toronto, 1980; Brune D., Gerhardsson G., Crockford G. W. and D'Auria D. (Eds.) (1997) The Workplace. Vol Fundamentals of Health, Safety and Welfare. CIS, ILO, Scandinavian Science Publisher, Oslo. 24. Occupational Health Practice. Third Edition. H. A. Waldron. Cambridge, 1989, 25. Health Management in Enterprises. Good Practice in Health, Environment and Safety Management in Enterprises. Federal Institute for Occupational Safety and Health, Berlin, Biological Monitoring. Prospects in Occupational and Environmental Medicine. Edited by J. Angerer and T. Weib, Weinheim, Quality assurance of occupational health services. Federal institute for occupational medicine, WHO collaborating centre for occupational health. Berlin, 1994; Health management in enterprises: economic appraisal in occupational health and safety. Federal institute for Occupational safety and health, Berlin, 2000; Informatikon notices on diagnosis of occupational diseases. European Commission, Luxembourg, 1994; Occupational medicine in Europe: scope and competencies. WHO, Bilthoven, 2000; The role of the occupational health nurse in workplace health management. WHO, Copenhagen, 2001; Certification of occupational hygienists. A survey of existing schemes throught the world. IOHA, United Kingdom, 1995; Gudelines on quality management in multidisciplinary occupational health services. WHO, Bilthoven, 1999; Challenges to occupational health servines in the regions. Suvi Lehtinen and oth., Proceedings of international workshop. ICOH, WHO, ILO, FIOH, Helsinki, 2005; Inventory of socioeconomic costs of work accidents. European Agency for Safety and Health at Work. Jos Mossink, Marc de Greef, Luxembourg, 2002// 36. Woolfson C., Jankauskas R., Ðèeponavièius A., Beck M., Pajarskienë B., Grigoðaitienë A. Attitudes of national and workplace level "stakeholders" to occupational health and safety issues in Lithuania. Visuomenës sveikata, 2003; 3(22): Jankauskas R. Darbo sàlygø ir darbuotojø sveikatos tyrimø rezultatai. Darbuotojø sauga ir sveikata. Lietuvos miðko pramonës darbuotojø profesiniø sàjungø federacija, Vilnius, 2006; Jankauskas R., Einikienë A., Kuèiauskaitë A., Braþënaitë G., Krisiulevièienë D. Trends and structure of occupational diseases in Lithuania in the years Visuomenës sveikata, 2003; 3(22): Jankauskas R., Kuèiauskaitë A., Krisiulevièienë D., Einikienë A. Sudëtingø ir konfliktiniø profesiniø ligø atvejø paplitimas, prieþastys ir struktûra Lietuvoje. Visuomenës sveikata, 2004; 3(26):

14 m. Visuomenës sveikata Nr. 3(42) 40. Jankauskas R., Krisiulevièienë D. Sergamumas profesinëmis ligomis Lietuvoje ir kitose Europos Sàjungos ðalyse. Visuomenës sveikata, 2005; 4(31): Jankauskas R., Naujalis J., Ragozinas P., Balevièienë R. Profesinë sveikata Lietuvoje metais. Nacionalinës sveikatos tarybos metinis praneðimas, Lietuvos sveikatos programos ágyvendinimas: pasiekimai ir problemos. Vilnius, 2005; Comparative analysis of OH&S system and practices as part of preventive health care systems in seven European countries. Final report of EU Inco Copernicus project, Helsinki, 2002 / / 43. Macdonald EB et al. Competencies of occupational physicians: Requirements of Occupational Medicine Training in Europe. Proceedings of the Conference held in Glasgow April Glasgow, Work and health country profiles of twenty-two European countries. People and Work Research Reports, FIOH, Helsinki, 2002; Ámoniø darbuotojø saugos ir sveikatos tarnybø pavyzdiniai nuostatai. Þin., 2003, Nr Working conditions survey. European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions, Straipsnis gautas DEMAND SSESSMENT OF FUNCTIONS AND NEEDS OF OCCUPATIONAL MEDICINE PHYSI- CIANS FOR LITHUANIAN ENTERPRISES AND HEALTH CARE INSTITUTIONS Remigijus Jankauskas 1, Inga Blaþienë 2,3, Boguslavas Gruþevskis 2, 4 1 Institute of Hygiene, 2 Institute of Labour and Social Research, 3 Vilniaus Gediminas technical university, 4 Vilnius University Summary Reforming its health care system, Lithuania faces many challenges, which are inevitable for all the countries of transition economy. One of them is to restructure the occupational medicine services so that they meet the international requirements and be capable of ensuring an appropriate healthcare for workers. In Lithuania, the occupational morbidity increases every year and it exceeds two times the average in the old EU countries. However, only a small part of occupational diseases cases are identified, therefore it is essential to develop the activity of the Lithuanian occupational medicine services. The aim of this study, which was performed in the year 2007, was to evaluate the functions and the need of occupational medicine physicians for enterprises. It was identified that, occupational medicine physicians, operating in Lithuania, are undertaking less functions, comparing with the International requirements. It is evident that there is a need to initiate a complement to the "Provissions for Occupational Health and Safety Services". The survey showed that in Lithuanian companies there should operete 170 occupational medicine physicians, instead of 30 operating at the moment. It is evident that according to the number of occupational medicine doctors Lithuania is far behind the other European countries. Consequently, than elaborating the National Strategy for Occupational Health and Safety, there is an urgent need for the means to increase the number of occupational medicine physicians in enterprises. Keywords: occupational medicine physician, occupational health and safety standards. Correspondence to Remigijus Jankauskas, Institute of Hygiene, Didþioji 22, LT Vilnius, Lithuania.