268 Sveikatos mokslai Nr m.

Transcription

1 268 Sveikatos mokslai Nr m. Table 5. Correlations in fifth dimension. Table 6. Correlations in sixth dimension. value, rises of self value and critical standpoint to the self, gives the possibility for team members to influence the teamwork results positively; e) the continuing self development causes the development of nurses as activity experts 9 thus the development of capability to diagnose activity limits, possibilities and achievements is urgent to nurses. Third dimension: communication in a team (see Table 3). Nurses note the orientations of teamwork competencies related to communication in a team: a) capability to give the clear and detailed information is important competence, which causes the effectiveness of team meetings; b) effectiveness of meetings is influenced by open dialogue, when the team members are stimulated to express their opinion; c) capability to solve conflicts constructively stimulates the effective decision making and constructive critique; d) nurses actualize the importance of democratic environment in activity that makes positive influence on constructive critique in a team, participation of all team members in decision-making and effective communication. Fourth dimension: team management (see Table 4). Nurses mention that in team management are important the following orientations of teamwork competencies : a) if manager is detached from team members, thus the communication is not realized of full value, and the feedback is not both sides that causes the following negative aspects: manager evaluates capabilities and efforts of team members subjectively; team members do not trust team manager; manager cannot represent the team effectively; manager shifts the blame on to employees; conflicts are left drift; problems are ignored 10 ; b) manager s capability to inform and give feedback 9 Nurses are able to diagnose the activity mistakes and achievements. 10 Thus in nurses personnel is urgent development of collaboration and communication of equal value, activity diagnostics, and evaluation of activity results teamwork competencies. 11 This process incorporates capability to evaluate the self, ability to evaluate activity mistakes and achievements. 12 Thus the giving feedback and informing are important teamwork competencies for nurses. stipulates the following aspects: gives the possibility to represent the team adequately; influences manager s capability to criticize constructively; stimulates team members unification and effective collaboration of equal value. Fifth dimension: team organization (see Table 5). Nurses mention that in team organization are important the following tendencies of teamwork competencies: a) team members should realize the concrete roles in a team and those are assigned according to their acquired qualification and competencies 11 ; b) capability to organize team meetings effectively helps in discussing the new ideas and to make decisions together, realizing the information sharing, listening to every team member, forming the strategy of activity; c) capability to give feedback stipulates team member s creativity and rational problem solving 12. Sixth dimension: the role and status of team in organization (see Table 6). Respondents mention that the role and status of a team in organization is influenced by those aspects related to teamwork competencies: a) team aims should relate to organizational aims, but organization should have the adequate resources and means in order the team would be able to act of full value; b) capability to form objectives and inform all organization and team members about it gives the possibility to team to act purposefully on the basis of equal value collaboration, to assure the effective communication in all organization; c) nurses mention capability to work independently as important teamwork competence and indicate that it influences team unification and stipulates the team responsibility for decision-making and realization of objectives. CONCLUSIONS 1. The analysis of scientific literature has illuminated that the competence of team members is a core component of teamwork and an essential premise for such

2 2006 m. Sveikatos mokslai Nr activity, and teamwork competencies are the elements of professional competence: Teamwork uses the two types of competencies: key competencies and oriented to aims competencies. The teamwork competencies, oriented to aims, are characterized by continuous change, while the key competencies are described by the tendencies of expansion and constancy. Teamwork competencies are active, even in the context of complex activity and they are based on the knowledge, capabilities, standpoints of team members, but in the structure of this concept the teamwork process becomes urgent, where two essential orientations are expressed: 1) to scientific areas that stimulate teamwork management, psychology, and education; 2) to levels individual/team member and team. The process of teamwork competencies development in nurses population is oriented to personality, situational comprehension, and specific teamwork competencies. 2. The results of correlation analysis illuminated educational need for developing and expanding teamwork competencies, oriented to concrete scientific areas: For nurses is important to develop and expand their competencies in education, management and administration, and psychology that will help to develop the teamwork competencies effectively. Here exists the crucial educational need to develop the following teamwork competencies in nurses personnel: capability to diagnose activity mistakes; capability to evaluate activity results; leadership capability; capability to collaborate in equal value; capability to give feedback; capability to give the clear and exact information. References 1. Doe J. Performance DNA: Position Analysis Report. A complete evaluation of the soft skill competencies necessary to achieve superior performance in the position, Performance DNA. International LTD, USA, Doe J. Performance DNA: Personal Soft skills Indicator, Performance DNA. International LTD, USA, Doran D. et al An empirical test of the Nursing Role Effectiveness Model. Journal of Advanced Nursing, 2002, 38 (1), Drach Zahavy A., Dagan E. From caring to managing and beyond: an examination of the head nurse s role. Journal of Advanced Nursing, 2002, 38 (1), Fedoruk M., Pincombe J. The nurse executive: challenges for the 21st century. Journal of Nursing Management, 2000, 8 (1), Fish D., Twinn S. Quality Clinical Supervision in the Health Care Professions: Principled Approaches to Practice. Butterworth Heinemann, Oxford, Hendrix G. The importance of goals to the Success of Work Teams, CSWR Papers, Center for the Study of Work Teams, University of North Texas, [Available at: 8. ICN. Guidebook for nurse futurists: future-oriented planning for individuals, groups and association. ICN, Geneva, Switzerland, Management Council Report. Process: How did the workgroup arrive as its recommendations? University of California, USA, Meretoja R., Leino Kilpi H. Comparison of competence assessments made by nurse managers and practicing nurses. Journal of Nursing Management, 2003, 11 (6), Miller C., Ross N., Freeman M. Shared Learning and Clinical Teamwork: New Directions in Education for Multiprofessional Practice. ENB, London, Nestel D., Kidd J., James V. Interprofessional shared learning: a workshop on communication for screening blood donors. Learning in Health and Social Care, 2002, 4 (1), Rees F. Teamwork from start to finish. Jossey-Bass, San Francisco, CA, Regenstein M., Meyer J., Bagby N. Geriatric Teams in Managed Care Organizations. A promising Strategy for costs and outcomes. Economic and Social Research Institute, Washington, DC, Salas E. Team competencies and team training: what we know after 15 years of research and practice. University of Central Florida, USA, [Available at: tsld001.htm]. 16. WHO. A New Global Health Policy for the Twenty First Century. An NGO Perspective, Geneva, Swtizerland, 1997a. 17. WHO. A New Global Health Policy for the Twenty First Century: An NGO Perspective. Outcome of a Formal Consultation with Nongovernmental Organizations. Geneva, Switzerland, (WHO/ PPE/PAC/97.3), 1997b. 18. Wiedemann J., van Watzdorf E., Richter P. Team Puls internetgestuezte teamdiagnose. Technische Universitet, Dresden, Institut fuer Arbeits, Organisations, und Sozialpsychologie, Methodensammlung, 2000, Band Þydþiûnaitë V. Evaluative content analysis of the curriculum of vocational education with the view to the development of teamwork competencies. EDUCATION-LINE. [Serial Online], 2004, [Available at: Þydþiûnaitë V. The substantiation of a junction between teamwork competences and professional competence. In Reinert G.- B., Jucevièienë P., Merkys G., (Eds.). Learning and development for innovation, networking and cohesion. Peter Lang, Europäischer Verlag der Wissenschaften, Frankfurt am Main, Germany, 2005, KOMANDINIO DARBO KOMPETENCIJØ VYSTYMO EDUKA- CINIAI POREIKIAI SVEIKATOS PRIEÞIÛROS ORGANIZACIJOJE: SLAUGYTOJØ PERSONALO KONTEKSTAS V. Þydþiûnaitë Santrauka Raktaþodþiai: vystymas, sveikatos prieþiûra, slaugytojai, komandinio darbo kompetencija, edukacinis poreikis. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas atskleisti komandinio darbo kompetencijø charakteristikas ir diagnozuoti edukacinius slaugytojø personalo komandinio darbo kompetencijø vystymo poreikius sveikatos prieþiûros organizacijoje. Tyrimo problema apëmë vienà klausimà: Kokie egzistuoja edukaciniai komandinio darbo kompetencijø vystymo poreikiai sveikatos prieþiûros organizacijoje slaugytojø personalo kontekste? Siekiant atsakyti á ðá klausimà buvo iðanalizuota mokslinë literatûra, atliktas testavimas ir realizuota koreliacinë analizë. Tyrimo

3 270 Sveikatos mokslai Nr m. instrumentu buvo pasirinktas standartizuotas Team Puls testas, o tyrime dalyvavo 454 respondentai ið trijø sveikatos prieþiûros lygmenø organizacijø. Tyrimo rezultatai atskleidë ðiuos aspektus: 1. Komandinio darbo kompetencijos yra aktyvios tik kompleksinës veiklos kontekste ir remiasi komandos nariø þiniomis, gebëjimais, poþiûriais, taèiau ðio konteksto struktûroje komandinio darbo procesas tampa aktualiu, kai yra iðreikðtos dvi esminës orientacijos: a) á mokslines sritis, stimuliuojanèias komandiná darbà, t.y. vadybà, psichologijà ir edukologijà; b) á lygmenis individo (komandos nario) ir komandos. 2. Komandinio darbo kompetencijø vystymo procesas sveikatos prieþiûros organizacijoje ir specifiðkai slaugytojø personale yra orientuotas trimis kryptimis asmenybës, situacijos suvokimo ir specifiniø komandinio darbo kompetencijø. 3. Slaugytojams svarbu vystyti ir plëtoti kompetencijas edukologijos, vadybos ir administravimo bei psichologijos srityse, nes tai padës jiems efektyviai vystyti komandinio darbo kompetencijas sveikatos prieþiûros organizacijos kontekste. 4. Iðskirtinis edukacinis poreikis slaugytojams vystyti komandinio darbo kompetencijas sveikatos prieþiûros organizacijoje apima ðiuos gebëjimus: veiklos klaidø diagnozavimà, veiklos rezultatø (á)vertinimà, lyderiavimà, lygiavertá bendradarbiavimà, gráþtamojo ryðio teikimà, aiðkios ir tikslios informacijos teikimà. Gauta GLOBËJØ, SLAUGANÈIØ DEMENCIJA SERGANÈIUS ASMENIS, PSICHOSOCIALINIO STRESO VERTINIMAS J.MACIJAUSKIENË, K.SPÛDYTË Kauno medicinos universitetas, Geriatrijos klinika Raktaþodþiai: demencija, globëjai, psichosocialinis stresas. Santrauka Globëjai, slaugantys demencija serganèius asmenis, susiduria su daugybe socialiniø, psichologiniø ir sveikatos problemø, iðgyvena naðtà. Ðio tyrimo tikslas buvo ávertinti ðeimos nariø ir artimøjø, namuose slauganèiø demencija serganèius asmenis, patiriamà psichosocialiná stresà. Tyrimo metu maþas streso lygis nustatytas 7 globëjams (14 proc.), vidutinis streso lygis registruotas 30 globëjø (60 proc.), aukðtas streso lygis - 13 respondentø (26 proc.). Daþniausiai demencija sergantá artimàjá priþiûrëjo dukros. Vertinant psichosocialinio streso socialinius aspektus, didþiausià streso lygá patyrë slaugantys sunkia demencijos forma serganèius artimuosius (p<0,05). Analizuojant slaugomo ligonio negalios átakà globëjø stresui fizinës bûklës, socialiniu ir psichologiniu aspektu, iðryðkëjo, kad didþiausià streso lygá patyrë globëjai vertinant socialiniu aspektu (73 proc.). Globëjø patiriamo psichosocialinio streso lygiui turëjo átakos lëðos, slaugymo trukmë ir sveikatos bûklë. ÁVADAS Ðiuo metu pasaulyje yra apie 24 milijonai þmoniø, serganèiø kuria nors demencijos forma (1), praktiðkai kas penkerius metus serganèiøjø skaièius padvigubëja (2). Priþiûrint tokius ligonius svarbu ankstyva diagnostika, o nustaèius diagnozæ socialiniø paslaugø ávairovë ir prieinamumas. Demencija pakeièia þmogaus asmenybæ, progresuojant ligai prarandamas savarankiðkumas. Tai tampa sunkiu iðbandymu ne tik paèiam serganèiajam, bet ir jo artimiesiems. Pastebëta, kad globëjai, ypaè neformalûs, lyginant su populiacija, daug daþniau serga lëtinëmis ligomis, tarp jø depresijomis, daþniau vartoja psichoterapinius vaistus (3). Demencija serganèiøjø slaugymas gali bûti sunkesnis nei suaugusio þmogaus su fizine negalia slauga dël ðiø aspektø (4): 1) su demencija susijusios elgesio problemos, dezorientacija ir asmenybës pasikeitimas; 2) padidëjæs prieþiûros poreikis ir dël to laisvo laiko trûkumas; 3) globëjo izoliavimasis dël serganèiojo keliamø problemø; 4) ribotas serganèiojo demencija gebëjimas iðreikðti dëkingumà ir dël to ákvëpimo globoti stoka; 5) progresuojanti ir blogëjanti ligonio bûklë, dël ko nebelieka tikëtinø teigiamø globëjo indëlio rezultatø ateityje. Artimøjø slauga skiriasi nuo profesionalø slaugos. Esminis skirtumas slypi ryðiø kontekste, turimas vaidmuo daro átakà identiteto jausmo silpnëjimui, trûksta to, kas profesionalioje slaugoje yra gerai iðplëtota distancijos. Slauga tampa svarbiausia ðeimos pareiga. Be globëjo vaidmens dauguma namiðkiø turi ir kitus vaidmenis, taèiau pilnavertis jø atlikimas ilgalaikës slaugos procese tampa sudëtingas. Globëjo iðoriniai ir vidiniai iðtekliai maþëja, sunkëja realizacija kitose plotmëse fiziniuose, psichiniuose ir socialiniuose kasdieninio gyvenimo po-

4 2006 m. Sveikatos mokslai Nr kyèiuose (5). Slaugant artimàjá, sergantá demencija, yra ir pozityviø momentø, pavyzdþiui, pasitenkinimo jausmas iðsprendus sunkias problemas, postûmis vidiniam tobulëjimui. Ið pradþiø atrodæ stresiniai ávykiai gali bûti nauja galimybë vidiniam augimui ir asmenybës brandai (6). Nëra absoliuèiai objektyviø metodø, kuriais bûtø galima ávertinti globëjø situacijà. Paþeidþiamumas streso atþvilgiu, ankstesni santykiai ðeimoje, globëjo asmenybë, dvasinë, fizinë ir socialinë parama streso suvokimà individualizuoja. Svarbu suvokti ðiuos skirtumus, nes ta pati situacija gali bûti priimama kaip iððûkis ir paskatinti pozityviai veikti, o prieðingu atveju gali kelti nerimà, kaltæ ar depresijà (6). Ðio darbo tikslas ávertinti ðeimos nariø ir artimøjø, namuose slauganèiø demencija serganèius asmenis, patiriamà psichosocialinio streso lygá bei jiems turinèius átakos veiksnius. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODAI Anoniminës anketinës apklausos pagalba 2004 m. gruodþio mën m. vasario mën. buvo apklausti globëjai, slaugantys demencija serganèius asmenis namuose. Tyrimui atlikti buvo gautas Kauno medicinos universiteto Bioetikos centro leidimas. Globëjai buvo apklausiami Kauno ir Vilniaus Alzheimerio klubø nariø susitikimø metu. Kauno Alzheimerio 1 lentelë. Globëjø bendrøjø charakteristikø pasiskirstymas pagal lytá. klubo sàraðuose yra 30 nariø, ið jø 14 reguliariai lankosi susirinkimuose; Kaune apklausti 22 globëjai. Vilniaus Alzheimerio klubas vienija 120 nariø, ið jø apie 20 reguliariai lankosi susirinkimuose, apklausti 28 globëjai. Á tyrimà átraukti visi minimu laikotarpiu susirinkimuose apsilankæ globëjai. Ið viso susitikimø metu buvo apklausta 50 globëjø, ið kuriø 35 moterys (70 proc.) ir 15 vyrø (30 proc.). Globëjø amþiaus vidurkis buvo 62 metai (amþiaus ribos metai). Bendrosios globëjø charakteristikos aptartos toliau analizuojant rezultatus (1 lentelë). Tyrime buvo naudotos ðios anketos. Greene globëjø streso skalë (Greene Relative Stress Scale) skirta ávertinti streso, patiriamo slaugant artimàjá, lygiui per paskutiniàsias dvi savaites (7). Anketa sudaryta ið 15 klausimø. Slaugytojai atsakydami galëjo pasirinkti vienà ið penkiø galimø variantø, kurie yra suskirstyti balais: niekada 1, retai 2, kartais 3, daþnai 4, visada/nuolat 5. Balai sumuojami ir galutiniai rezultatai (suminis balas) vertinami taip: balai maþas streso lygis; balai vidutinis streso lygis; balai didelis streso lygis. Klinikinio demencijos vertinimo anketa (Clinical Dementia Rating Scale CDR) skirta pildyti globëjams (8). Anketos klausimai suskirstyti á ðeðias dalis, kuriuose vertinama atmintis, orientacija, nuovokumas, veikla bendruomenëje, laisvalaikis, asmeninë higiena. Demencijos sunkumas vertinamas taip: 0 balø nëra demencijos simptomø; 0,5 balø átariami demencijos simptomai; 1 balas lengvos demencijos simptomai; 2 balai vidutinio sunkumo demencijos simptomai; 3 balai sunkios demencijos simptomai. Spartaus negalios vertinimo skalë (Rapid Disability Rating Scale RDRS) skirta ávertinti ligonio, serganèio demencija, negaliai (9). Pirmoje dalyje vertinama pagalba kasdienëje veikloje (valgymas, vaikðèiojimas, judrumas, maudymas, apsirengimas, naudojimasis tualetu, asmeninë prieþiûra, prisitaikomosios uþduotys), pasirenkant tinkamà atsakymà: nereikalinga 1, ðiek tiek reikalinga 2, labai reikalinga 3, visiðkai priklausomas 4. Antroje dalyje vertinamas sutrikimo laipsnis (bendravimo, klausos, regos, dietos, lovoje dienos metu, nelaikymas, medikamentai), pasirenkant tinkamà atsakymà: 1 nëra sutrikimo, 2 ðiek tiek sutrikæs, 3 labai sutrikæs, 4 ypaè sutrikæs. Treèioje dalyje ávertinamos specialios problemos: protinës veiklos sutrikimas, nebendradarbiavimas, depresija. Visi vertinimai sumuojami ir galutiniai rezultatai ávertinami taip: balai nëra pablogëjimo, pagalbos nereikia; balai vidutinis pablogëjimas, pagalba reikalinga;

5 272 Sveikatos mokslai Nr m balai visiðkas pablogëjimas, pagalba reikalinga. Greene globëjø streso skalë, KDV bei Sparti negalios vertinimo skalë buvo adaptuotos lietuviø kalbai: skalës iðverstos ið anglø, po to vël á anglø kalbà nepriklausomo vertëjo, palyginant pastaràjá variantà su originalu, ar nebuvo prasmës klaidø. Duomenys buvo analizuoti SPSS 11. 0/W kompiuterine programa. Pateikiant rezultatus nurodomas statistinis patikimumas. Naudoti ðie patikimumo lygiai: p>0,05 statistiðkai nepatikima, p 0,05 statistiðkai patikima. TYRIMO REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Bendrosios globëjø charakteristikos pavaizduotos 1 lentelëje. Daþniausiai demencija sergantá artimàjá priþiûrëjo dukros, gyvenanèios kartu su serganèiuoju, turinèios aukðtàjá iðsilavinimà, vertinanèios savo sveikatos bûklæ patenkinamai. Greene globëjø streso skalës vidurkis buvo 48 balai (ribos 23-66), o tai atitiko vidutiná streso lygá. Maþas streso lygis nustatytas 7 globëjams (14 proc.), ið kuriø buvo 4 moterys ir 3 vyrai. Vidutinis streso lygis registruotas 30 globëjø (60 proc.) 22 moterims ir 8 vyrams. Aukðtas streso lygis registruotas 13 respondentø (26 proc.), ið kuriø buvo 9 moterys ir 4 vyrai. Statistiðkai patikimø skirtumø tarp vyrø ir moterø globëjø nebuvo. Kitø autoriø duomenimis, moterys daþniau iðgyvena globos sukeltà stresà nei vyrai (10, 11). Nepaisant objektyvios naðtos apimties, slaugantys vyrai maþiau kenèia nuo iðsekimo, susierzinimo bei nekantrumo. Ar vyrai maþiau iðreiðkia naðtos átakà, ar jie yra ávaldæ geresnæ situacijø áveikos strategijà, nëra aiðku (10). Daþniausiai savo artimàjá, sergantá demencija, slaugo moterys (10). Jos turi susitvarkyti su savo namais ir vaikais, priþiûrëti ligoná, neretai dar ir dirbti. Ðios moterys gali patirti didelæ átampà ir emociná konfliktà, stengdamosi susidoroti su daugybe daþnai nesuderinamø pareigybiø, uþ kurias jos yra atsakingos. Nors ðios moterys gali pakelti didelæ naðtà ir daþnai turi su rûpesèiais susijusios átampos sukeltø sveikatos problemø, jø paramos poreikiai daþniausiai lieka nepastebimi (12). Vyrai globëjai labiau linkæ pasikliauti oficialia parama, sveikatos prieþiûros ir socialiniø paslaugø ávairove. Tad jie randa daugiau iðoriniø iðtekliø, kurie sumaþina naðtà. Kadangi Lietuvoje nëra iðplëtotos socialiniø paslaugø infrastruktûros, todël tikëtina, kad lyèiø skirtumas neiðryðkëjo. Greene globëjø streso skalës atsakymø á atskirus klausimus pasiskirstymø daþnis pavaizduotas 2 lentelëje. Daþniausiai globëjai paminëjo, kad sudëtinga iðvykti per atostogas. Net pusë apklaustøjø teigë, kad jiems visada yra sunku palikti ligoná atostogø metu. Progresuojant ligai sergantysis praktiðkai pastoviai turi bûti priþiûrimas. Slaugantiems tai reiðkia laiko trûkumà saviems interesams ir pomëgiams. Tai rodo, kad planuojant socialines paslaugas labai svarbu pasiûlyti atokvëpio pagalbà. Dël laiko stokos, taip pat dël gëdos, kurià sukelia nederamas ligonio elgesys, atitolsta ar net nutrûksta santykiai su draugais ir giminëmis (13). Ðio darbo rezultatai tai patvirtina 30 proc. daþnai jautë gëdà dël savo artimojo, serganèio demencija. Pusë apklaustøjø (50 proc.) skundësi daþnais ar nuolatiniais miego sutrikimais. Remiantis kitø studijø duomenimis, tai vienas ið didþiausiø stresoriø slaugant ligoná namuose, globëjai jauèiasi iðsekæ, iðeikvoti, maþai ir blogai miega (12). Ðiame tyrime serganèiojo liga daþnai (34 proc.) arba visada (28 proc.) paveikë globëjo socialiná gyvenimà; asmenis, slauganèius demencija serganèius artimuosius, daþnai vargino namø rutina (30 proc.), pablogëjo gyvenimo lygis. Serganèiøjø demencija bendrosios charakteristikos pavaizduotos 3 lentelëje. Serganèiøjø amþiaus vidurkis buvo 79 metai (amþiaus ribos metai). Slaugyti ligoná be pagrindinio globëjo padëjo ir kiti ðeimos nariai. Paþymëtina tai, kad daugumai serganèiøjø buvo teikia- 2 lentelë. Atsakymø á Greene globëjø streso skalës klausimus pasiskirstymo daþnis.

6 2006 m. Sveikatos mokslai Nr ma maþai sveikatos prieþiûros ir socialiniø paslaugø. Vertinant pagal klinikiniø demencijos simptomø sunkumo laipsná ir streso lygá pastebëta, kad maþiausià streso lygá patyrë tie globëjai, kurie slaugë tik átariamos demencijos poþymius turinèius savo artimuosius, o didþiausià streso lygá patyrë slaugantys sunkia demencijos forma serganèius artimuosius (p<0,05). Kitø studijø duomenys nepateikia vienareikðmiðko atsakymo apie demencijos sunkumo átakà globëjø stresui. Manoma, kad didþiausià átakà turi nekognityviniai simptomai, tai yra elgesio problemos (14, 15), taèiau tai priklauso ir nuo ligos trukmës ir stadijos. Manoma, kad stresas, susijæs su atminties pablogëjimu, bëgant laikui iðnyksta. Globëjas palaipsniui perima kai kurias funkcijas, keièiasi globëjo vaidmuo. Bet progresuojant demencijai, atsiranda elgesio problemos, tai yra nenuspëjamas elgesys (klaidþiojimas, agresija), dël ko vël gali paryðkëti stresas (14). Ðiame tyrime globëjo streso lygis priklausë nuo demencijos sukeltos negalios laipsnio sunkumo didëjant negalios laipsniui, streso lygis taip pat didëjo (p<0,05). Analizuojant, kokià átakà stresui turi ligonio slaugymui skiriamos lëðos, iðryðkëjo, kad pinigø stygius didino stresà. Ðis ryðys statistiðkai patikimas (χ²=2,98; 3 lentelë. Serganèiøjø demencija bendrosios charakteristikos pagal lytá. KDV - klinikinio demencijos vertinimo skalë Somers d = 0,27; p<0,05). Remiantis literatûra, ðeimos, susidurianèios su progresuojanèia liga, neretai patiria finansinæ átampà. Ir paties serganèiojo, ir artimojo áplaukø praradimas padidina artimøjø patiriamà átampà (12). Daugiausia globëjø savo artimàjá priþiûrëjo nuo 2 iki 5 metø. Kuo ilgiau globëjas slaugë ligoná, tuo didesná patyrë streso lygá (χ²=6,50; Somers d = 0,33; p<0,05). Globëjai, iðgyvenæ vidutiná streso lygá, daþniausiai vertino savo sveikatos bûklæ patenkinamai 22 (68,8 proc.) asmenys. Ið 8 respondentø, savo bûklæ vertinusiø blogai, 6 patyrë didelá streso lygá. Kuo blogiau globëjai vertino savo bûklæ, tuo didesnis iðgyvenamas stresas (χ²=13,12; Somers d = 0,30; p<0,05). Kai globëjas pervertina savo paties sveikatos bûklæ, nepaiso galimø rizikos faktoriø, nesivadovauja reikiama informacija bei kompetencija apie susidariusià padëtá, pervargimas neiðvengiamas (16). Vitaliano ir kitø (17) atlikta literatûros ðaltiniø analizë parodë, kad globëjai turëjo 23 proc. didesná streso hormonø lygá bei 15 proc. maþesná antikûnø atsakà lyginant su neglobëjais. Literatûroje teigiama, kad didesná stresà patiria labiau paþeidþiami asmenys, tai yra turintys sveikatos problemø, jauèiantys nerimà, nesugebantys áveikti susidariusios situacijos (6). Aukðtàjá iðsilavinimà turintys asmenys patyrë maþesná streso lygá, taèiau statistiðkai patikimo ryðio ðiame tyrime nenustatyta (p>0,05). Vertinant pagal globëjo giminystës ryðá su serganèiuoju ir patiriamà streso lygá, iðryðkëjo, kad didþiausià streso lygá patiria globëjai, slaugantys tëvus (14 proc.), nors statistiðkai reikðmingø skirtumø nenustatyta. Literatûros duomenimis, didesnæ naðtà jauèia sutuoktiniai, atliekantys konkreèias slaugos uþduotis (pvz., palaikydami higienà), nei kiti artimieji. Prieþastis ta, kad sutuoktiniai þymiai maþiau naudojasi neformalia ir profesionalia parama nei, pvz., slaugantys vaikai. Sutuoktiniai ypaè smarkiai kenèia dël ligoniø asmenybës pokyèiø, kai tuo tarpu ðis aspektas tolimesniems giminaièiams, tokiems kaip dukterëèios ir marèios, nedaro þenklios átakos. Serganèiøjø demencija ir globëjø, gyvenanèiø kartu, daþniau nustatytas didelis streso lygis (30,6 proc.), nei gyvenant atskirai (14,3 proc.), taèiau statistiðkai patikimo ryðio nenustatyta (p>0,05). Nustatyta, kad globojant serganèiuosius demencija, kurie gyveno nuosavame name, globëjai patyrë maþesná stresà, nei globojant gyvenanèius daugiabutyje (χ²=2,10; Somers d = 0,29; p<0,05). Galima manyti, kad gyvenantys nuosavuose namuose turi daugiau erdvës, geresnæ materialinæ padëtá, ramesnæ aplinkà, didesná privatumà, todël ir patiriamo streso lygis maþesnis. Gyvenantys daugiabuèiuose turi nuolatiná kontaktà su þmonëmis, gyvena

7 274 Sveikatos mokslai Nr m. maþesnëje erdvëje, turi neiðvengiamà ryðá su kaimynais. Taigi globëjø iðgyvenamam stresui didþiausià átakà turëjo serganèiojo demencijos ir negalios sunkumo laipsnis. Didþiausià stresà globëjams sukëlë tai, kad sunku iðvykti per atostogas, reèiau aplanko sveèiai, pablogëja gyvenimo lygis ir vargina namø rutina. IÐVADOS 1. Daþniausiai globëjai patyrë vidutinio lygio psichosocialiná stresà (50 proc. visø globëjø), didelá streso lygá patyrë 38 proc. apklaustøjø. 2. Globëjø socialiniam aktyvumui ir socialiniam streso aspektui didþiausià neigiamà átakà turëjo serganèiojo demencijos ir negalios sunkumas, lëðos (p<0,05). Labiausiai globëjus slëgë tai, jog negali iðvykti per atostogas (74 proc). 3. Veiksniai, lëmæ serganèiojo demencija globëjo psichosocialiná stresà, nustatyti ðie serganèiojo demencijos simptomø ir negalios sunkumo laipsnis, ilgesnë slaugymo trukmë, nepakankamas pinigø kiekis, blogesnë globëjo sveikatos bûklë ir bûsto tipas (daugiabutis) (p<0,05). Literatûra 1. Ferri C.P., Prince M., Brayne C., Brodaty H., Fratiglioni L., Ganguli M., Hall K., Hasegawa K., Hendrie H., Huang Y., Jorm A., Mathers C., Menezes P.R., Rimmer E, Scazufa M. Global prevalence of dementia: a Delphi consensus study. The Lancet; 2005; 366: Burns A., O Brien J., Ames D., Dementia, Hodder Arnold, London, Ballard C.G., Eastwood C., Gahir M., Wilcock G. A follow up study of depression in the carers of dementia sufferers. BMJ, 1996; 312: Pinquart M., Sorensen S. Differences Between Caregivers and Noncaregivers in Psychological Health and Physical Health: A Meta Analysis. Psychology and Ageing, (2003); 18: Kiecolt-Glaser J. K., Marucha P. T., Malarkey W.B. Slowing of wound by psychological stress. The Lancet, 1995, 346, Grafstrom M. The experience of burden in the care of elderly persons with dementia. Stockholm, Karolinska Instituet. Doctoral thesis, Greene JG, Smith R, Gardiner M, & Timbury GC. Measuring behavioural disturbance of elderly demented patients. Age and Ageing 1982; 11: Linn MW, Linn BS. The Rapid Disability Rating Scale-2. Journal of the American Geriatrics Society, 1982; 30: Hughes C. P., Berg L., Danzinger W. L., Coben L. A. Martin R. L. A new clinical scale for the straging of dementia. Brit. J. Psychiatry, 1982: 140: Heru M. A., Ryan Ch. E., Iqbal A., Family functioning in the caregivers of patients with dementia. Int J Geriatr Psychiatry, 2004; 19: Robinson K.M., Adkinsson P., Weinrich S. Problem behaviour, caregiver reactions, and impact among caregivers of persons with Alzhimer s disease. Journal of Advanced Nursing, 2001, 36: Lugton J., Kinndlen M. Paliatyvioji slauga. KMU leidykla, Kaunas, Boehm, E. (1992). Ist heute Montag oder Dezember? Erfahrungen mit der Übergangspflege. Psychiatrie-Verlag, Bonn. 14. Almberg Britt. Family caregivers caring for relatives with dementia. Stockholm, Karolinska Instituet. Doctoral thesis, Finkel S. Introduction to behavioural and psychological symptoms of dementia (BPSD), International Journal of Geriatric Psychiatry, 2000, 15: S1-S Opie J., Rosewarne R., O Connor D. The efficacy of psychosocial approaches to behaviour disorders in dementia: a systematic literature review. Australian and New Zealand Journal of Psychiatry 1999; 33: Vitaliano P. P., Zhang J., Scanlan J. Is Caregiving Hazardous to One s Physical Health? Psychological Bulletin, 2003; 129: THE ASSESSMENT OF PSYCHOSOCIAL STRESS OF THE CARE- GIVERS OF PERSONS WITH DEMENTIA J.Macijauskienë, K.Spûdytë Summary Key words: dementia, caregivers, psychosocial stress. Caregivers of persons with clinical dementia symptoms experience a lot of social, psychological and physical health problems and feel burdened. The aim of the study was to measure and examine psychosocial stress of family members and relatives who are caregivers of persons with dementia at home. 7 (14%) respondents experienced a low level of psychosocial stress, 30 (60%) average, and 13 (26%) high level of stress. Most often the caregiver for person with clinical dementia was his or her daughter. The highest social stress was experienced by people who took care of persons with severe stage of dementia ((p<0,05). When psychosocial stress scale for analytical purposes was divided into subscales of social, psychological or health aspects, the results showed that higher degree of disability had more impact on subscale of social aspects (73%) than on other kinds of stress aspects. Analysis of the results showed that the major stress factors were caregiver s income, how long they have been nursing a person with dementia, and the condition of their own health. Gauta

8 2006 m. Sveikatos mokslai Nr SLAUGYTOJO, DIRBANÈIO PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PREVENCIJOJE, KOMPETENCIJOS TURINIO ELEMENTØ VERTINIMAS V. ÞYDÞIÛNAITË 1, G. MERKYS 2, A.PETRAUSKIENË 3 1 Kauno technologijos universitetas, Edukologijos institutas, 1 Klaipëdos kolegija, Sveikatos fakultetas, 2 Kauno technologijos universitetas, Sociologijos katedra, 3 Mykolo Romerio universitetas, Socialinio darbo katedra Raktaþodþiai: slaugytojas, slaugytojo kompetencija, priklausomybës ligos, prevencija. Santrauka Straipsnyje pristatomo tyrimo objektu pasirinktas slaugytojo kompetencijos turinys priklausomybës ligø prevencijoje, o iðkeltas tyrimo tikslas ávertinti slaugytojo kompetencijà ir atskleisti ðios kompetencijos turinio elementus priklausomybës ligø prevencijoje. Slaugytojo kompetencijos turiná sudaro trys dedamosios dalykinë, socialinë ir metodinë kompetencijos. Tyrimo rezultatai atskleidë, jog ryðkiausios slaugytojø asmens savybës yra atsakingumas, patrauklumas, meilë þmogui ir darbðtumas, o raktiniai poreikiai yra galimybë iðsipasakoti, pagarba, materialinis aprûpinimas ir dvasinis tobulëjimas. Ásijautimà slaugytojai nurodo reikðmingiausiu savo turimu gebëjimu. Geriausiai slaugytojai, dirbantys priklausomybës ligø prevencijos kryptyje, þino narkotiniø medþiagø pavadinimus; veiksnius, kurie daro átakà priklausomybës ligoms iðsivystyti; narkotiniø medþiagø vartojimo bûdus ir prekines narkotiniø medþiagø formas, o menkiausiai apsvaigimo nuo narkotiniø medþiagø poþymius. ÁVADAS Pirminës sveikatos prieþiûros ástaigos vis stipriau ásitraukia á alkoholio ir narkotikø þalos prevencijà, nes pagal 1978 m. PSO priimtà Almatos deklaracijà sveikatos iðsaugojimas ir stiprinimas yra esminis pirminës sveikatos prieþiûros uþdavinys. Svarbiausias vaidmuo èia atitenka 1 Kompetencijos sąvoka yra kompleksinė ir įvairūs mokslininkai ją aiškina įvairiai, todėl S. Rimdeikienė [7] išskiria tokias reikšminio aiškinimo grupes: 1. Kompetencija kaip tam tikra asmenybės savybė, sugebėjimas. 2. Kompetencija tam tikros žinios, suteikiančios žmogui galimybę kvalifikuotai atlikti konkrečią veiklą. 3. Kompetencija kaip tam tikra asmeniui suteikta teisė, įgaliojimai ką nors spręsti ar daryti. 4. Kompetencija tam tikros specialisto veiklos raiška. slaugytojams, kadangi jie sudaro vienà didþiausiø sveikatos prieþiûros darbuotojø grupiø ir turi daugiausia ryðiø su visuomene [8]. Vykstantys socialiniai, ekonominiai, kultûriniai pokyèiai Lietuvoje sàlygoja slaugytojo poreiká ágyti naujø þiniø, ágûdþiø, gebëjimø, t.y. slaugytojo profesija reikalauja kompetencijos ágijimo bei nuolatinio jos plëtojimo. Mokslinëje literatûroje nepublikuojami darbai, tiesiogiai nagrinëjantys slaugytojo kompetencijà priklausomybës ligø prevencijos kryptyje. Todël slaugytojo kompetencijos turinio elementø vertinimas priklausomybës ligø prevencijoje yra nauja ir nenagrinëta tema Lietuvoje bei menkai nagrinëta uþsienio ðalyse. Tyrimo problemà sudaro klausimas: Kokius elementus apima slaugytojo, dirbanèio priklausomybës ligø prevencijoje, kompetencijos turinys? Tyrimo objektas slaugytojo kompetencijos turinys priklausomybës ligø prevencijoje. Tyrimo tikslas ávertinti slaugytojo kompetencijà ir atskleisti ðios kompetencijos turinio elementus priklausomybës ligø prevencijoje. SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS TURINYS PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PREVENCIJOJE Kompetencijos 1 sàvokos reikðmiø gausa leidþia vertinti ðá terminà kaip tam tikrø asmenybës sugebëjimø, þiniø, veiklos ir teisës veiklai atlikti visumà [7]. Tokiam poþiûriui pritaria ir P.Jucevièienë, D.Lepaitë [3], teigdamos, kad kompetencija tai þmogaus kvalifikacijos raiðka arba gebëjimas veikti, sàlygotas individo þiniø, mokëjimø, ágûdþiø, poþiûriø, asmenybës savybiø bei vertybiø. R. Lauþackas [4] iðskiria dalykinæ, socialinæ ir metodinæ kompetencijas kaip visuminës profesinës kompetencijos sudëtines dalis. Taikant tokià sampratà apibûdinsime slaugytojo, dirbanèio prevencijoje, kompetencijos turiná. Dalykinë kompetencija. Dalykinë kompetencija nusako þmogaus darbuotojo vertæ savo profesinëje sferoje [10]. Tai gebëjimas turimomis profesinëmis þiniomis, mokëjimais, ágûdþiais dirbti atitinkamos rûðies ir sudë-

9 276 Sveikatos mokslai Nr m. tingumo darbà [1]. Profesinës þinios yra vienas pirmøjø sëkmingo darbo bei profesinës kompetencijos realizavimo komponentø, o dalykinë kompetencija yra viena ið lavintinø kompetencijø ruoðiant bûsimus specialistus [1,13,16]. Tiek profesinës, tiek bendrojo iðsilavinimo þinios, pasak A.Jacikevièiaus [2], yra pirmoji ir elementariausioji veiklos iðmokimo pakopa. Gebant þinias tiksliai pritaikyti pagal nuorodas, jos tampa mokëjimais. O mokëjimas jau yra pirmoji ágûdþiø lavinimo fazë. Ágûdþiai yra reikalingi kà nors atlikti, pasiekti kà nors vertinga, o ágûdþiø taikymas kintanèiose situacijose jau gali bûti laikomas pirmojo lygmens kompetencija [3,5]. Socialinë kompetencija. Pagrindinis socialinës kompetencijos bruoþas aukðta bendravimo kultûra. Svarbu, kad asmenybë orientuotøsi sudëtinguose socialiniuose santykiuose, iðmoktø sëkmingai dirbti su kitais þmonëmis, suprastø ir gerbtø jø interesus. Komunikavimà kaip slaugos vertybæ iðskiria daugelis mokslininkø, pvz., V. Þydþiûnaitë [12] akcentuoja, kad komunikavimas yra daugiaaspektis ir apima bendradarbiavimà, komunikabilumà, gebëjimà dirbti komandoje; J.Adomaitienës ir M.Teresevièienës [1] teigimu, sugebëjimas komunikuoti dideliu ar maþu mastu tampa vienu svarbiausiø dabartinës visuomenës reikalavimø. Tai aktualu ir pirminei sveikatos prieþiûrai, nes ji yra kompleksinë sveikatos sistemos dalis, susijusi ne tik su pacientu, bet ir su kitomis sveikatos iðsaugojimà palaikanèiomis sritimis: socialine, ekonomine, politine, ekologine [11]. Kad slaugytojas galëtø dirbti priklausomybës ligø prevencijoje, kur reikia kurti ir palaikyti partnerystës ryðius su tos paèios ar kitos institucijos specialistais, jam privalu vystyti bei plëtoti socialinæ kompetencijà. Sëkmingam komunikavimui slaugoje yra reikalingi ne tik socialiniai, bet ir asmeniniai gebëjimai, pvz., sàþiningumas, savikritiðkumas, pasitikëjimas, iniciatyvumas, atsakingumas [13,14,15]. Metodinë kompetencija. Ugdant metodinæ kompetencijà turi bûti vystomi formalûs gebëjimai, pvz., problemø identifikavimas, kûrybinis jø sprendimas, analitinis, sisteminis, kritinis màstymas ir kt. Metodinë kompetencija tai gebëjimas surasti ir pritaikyti naujà bûdà problemai iðspræsti [1,9] bei gebëjimas perkelti þinias ir ágûdþius á naujas situacijas, o asmuo, ágijæs metodinæ kompetencijà, yra pajëgus (mentaliniu ir profesiniu poþiûriais) spræsti metodinius uþdavinius, su kuriais nuolat susiduria darbe. Tai ypaè aktualu slaugytojams, kadangi jie kasdien susiduria su naujais pacientais, skirtingomis situacijomis, todël turi sugebëti kûrybiðkai panaudoti þinias, mokëjimus, ágûdþius, prisitaikant prie naujø sàlygø ir situacijø, spræsti problemas, ávertinus galimus padarinius ir kt. Juolab, kad slaugos praktinë veikla nesiremia vien tik ágûdþiais, o reikalauja ir intelektinio màstymo gebëjimø [6,15,16]. Apibendrinant teigtina, kad slaugytojo kompetencija yra sudëtingas, kompleksinis darinys ir apima platø diapazonà ágûdþiø ir elgsenos, kuri atspindi specialisto gebëjimà funkcionuoti autonomiðkai, organizuoti darbà, spræsti problemas ir mokyti pacientus, veikloje taikyti iðugdytus asmeninius bruoþus bei nuolatos juos vystyti, perimti ir tæsti pradëtà slaugos veiklà, tæstinai tobulinti praktikà bei adekvaèiai reaguoti á besikeièianèià aplinkà. TYRIMO METODOLOGIJA Tyrimas longitudinis: vykdytas m. METODAI Duomenys rinkti realizuojant apklausà raðtu, o duomenys analizuoti naudojant SPSS for Windows (11.5) programinæ árangà. IMTIS Imties dydis n = 300. Respondentai turëjo atitikti ðiuos kriterijus: dirbti pirminëje sveikatos prieþiûros ástaigoje; turëti ne maþesnæ kaip 1 m. praktinæ patirtá priklausomybës ligø prevencijoje. Tiriamøjø charakteristikos: a) imtis homogeniðka lytiðkumo poþiûriu, nes visi apklausoje dalyvavæ respondentai yra moteriðkos lyties; b) darbinis staþas pirminiame sveikatos prieþiûros lygmenyje nuo 1 m. iki 20 m.; c) institucinë sklaida 15 darþeliø, 12 pagrindiniø ir 10 viduriniø mokyklø, 5 gimnazijos, 10 pirminës sveikatos prieþiûros centrø, 15 poliklinikø, 2 specializuoti centrai. TYRIMO INSTRUMENTAS Apklausa realizuota naudojant autoriná 84 teiginiø diagnostiná klausimynà, kurá sudaro 6 dalys: demografinis, asmens savybiø vertinimo, slaugytojo sveikatos vertinimo, poreikiø vertinimo, gebëjimø vertinimo, slaugytojo þiniø apie priklausomybës ligø prevencijà vertinimo. REZULTATAI Slaugytojo asmens savybiø (kaip socialinës kompetencijos komponentø) vertinimo dalis. Artimas paciento ir slaugytojo kontaktas reiðkia, kad slaugytojas kaip asmenybë su jam bûdingomis asmeninëmis savybëmis daro átakà slaugos eigai ir rezultatui. Taigi asmeninës savybës yra neatsiejama slaugytojo kompetencijos dalis: Jautrumà kaip asmeninæ savybæ ávardija 97% apklaustø slaugytojø. Gauti rezultatai atskleidë, jog 92% slaugytojø save traktuoja efektyviai màstanèiais. Jausmingumas yra svarbi slaugytojui asmeninë savybë, nes padeda bûti empatiðkam, nors pernelyg didelis jausmingumas rodo emociná nestabilumà ir neigiamai veikia slaugos kokybæ. Tyrimo rezultatai par-

10 2006 m. Sveikatos mokslai Nr odë, kad 96% apklausoje dalyvavusiø slaugytojø pasiþymi jausmingumu. Aktyvumas yra ne tik svarbus slaugos kokybæ uþtikrinantis faktorius, bet ir kompetencijos ágijimui bei nuolatiniam jos plëtojimui svarbi sàlyga. Ðià asmenybei bûdingà savybæ nurodo 95% slaugytojø. Sëkmingas komunikavimas su pacientais ir kolegomis priklauso nuo to, kaip slaugytojas sugeba valdyti emocijas. Pvz., iðreikðtas pyktis leidþia kilti giliems konfliktams, uþkerta kelià sëkmingam bendradarbiavimui. Tyrimo metu paaiðkëjo, kad save piktomis asmenybëmis ávardija 11% apklaustø slaugytojø, taèiau aktyviai bendraujanèiais su kitais þmonëmis save ávardija 83% slaugytojø. Optimizmas leidþia palaikyti gerus santykius su pacientais ir kolegomis, o tai yra ir socialinës kompetencijos elementas. Gauti rezultatai parodë, kad tik 8% slaugytojø save laiko pesimistais. Laimë skatina kompetencijos raiðkà; tik 2% slaugytojø nurodo esantys nelaimingi, o 18% nëra tikri, ar gali vadintis laimingais þmonëmis. Darbðtumas yra vienas svarbiausiø kriterijø, keliamø bet kurios specialybës darbuotojui 100% apklaustøjø nurodë turintys ðià savybæ. Puiki sveikata lemia geresná kompetencijos realizavimà. Tyrimo rezultatai rodo, kad 30% apklaustø slaugytojø abejoja, ar yra sveiki. Nuolatinë nervinë átampa tai faktorius, neigiamai veikiantis slaugytojø kompetencijos realizavimà. Apie átampà linkæ kalbëti 35% respondentø, o 10% slaugytojø nëra tikri, ar patiria átampà. Nuovargis rodo sumaþëjusá slaugytojo veiklos krûvio toleravimà. Diagnozuota, kad 74% slaugytojø jauèia nuovargá, taèiau 50% apklaustøjø ávardija nejauèiantys nuolatinio nuovargio. Ramybë neblaðko susitelkimo ties esminiais dalykais. Irzliais save ávardija 9% slaugytojø, o abejoniø dël savo vidinës ramybës bûsenos turi 13% respondentø. Iðsiblaðkymas yra su slaugytojo profesine veikla nesuderinama asmeninë savybë. Tyrimo duomenys rodo, kad 14% tiriamøjø save traktuoja iðsiblaðkiusiais, o 8% negali savæs ávardinti dëmesingais. Norint tapti geru slaugytoju, reikia jausti meilæ þmogui: geri jausmai þmonëms yra svarbûs, nes kartais atstoja iðmanymo ir ágûdþiø trûkumà iki tam tikros ribos. Analizuojant tyrimo duomenis nustatyta, kad tiriamieji 100% paþymëjo esantys mylintys þmones, o 93% respondentø teigia, jog jauèiasi mylimi. Iðvaizda taip pat daro átakà þmoniø santykiams, nes ta iðvaizdos dalis, kurià susikuria pats slaugytojas, ið dalies kalba apie jo gyvenimo bûdà, o tai pacientams neiðvengiamai sukelia tam tikrø jausmø ir reakcijø. Teigiamas savo iðvaizdos vertinimas þadina pasitikëjimo savimi jausmus. Gauti duomenys leidþia tvirtinti, kad respondentai yra labai geros nuomonës apie savo iðvaizdà, nes patrauklumà, kaip asmenybei bûdingà bruoþà, ávardijo 100% slaugytojø. Apklausoje dalyvavæ slaugytojai pasitiki savimi ir tik 2% respondentø nurodë, kad jiems bûdingas nepasitikëjimas savimi. Atsakingumas neatsiejama slaugytojo kompetencijos dalis, kadangi slaugytojams yra patikima svarbiausioji pasaulyje vertybë sveikata. Tyrimo metu diagnozuota, jog atsakingumas bûdingas 100% apklaustø tiriamøjø. Slaugytojo sveikatos (kaip visø trijø profesinës kompetencijos daliø sëkmingo realizavimo prielaidos) vertinimo dalis. Gera sveikata, kaip ir gera savijauta, yra slaugytojø fizinës ir protinës formos rodiklis bei svarbi prielaida pilnaverèiam kompetencijos realizavimui: Ðirdies ir kraujagysliø sistemos veikla. Ið gautø rezultatø diagnozuota, jog 71% respondentø neturi jokiø nusiskundimø, protarpiais atsirandantis maudimas bûdingas 3% apklausoje dalyvavusiø slaugytojø. Be vaistø, kuriø dëka sumaþëja skausmas, nebegali iðbûti 2% respondentø, o nuolat vaistus vartoja 5% tiriamøjø. Virðkinimo ir skrandþio sveikatos sutrikimai. 32% tiriamøjø teigë patiriantys retsykiais uþeinantá maudimà, o vaistais skrandþio ir virðkinimo sutrikimus koreguoja 11% apklausoje dalyvavusiø slaugytojø. Nuolat vartoja vaistus esant blogai sveikatos bûklei 7%. Rankø kojø stuburo skausmai. Tyrimo rezultatai parodë, jog retsykiais atsirandanèiais ðios srities pablogëjimais skundþiasi 17% apklausos dalyviø. Vaistus atsiradusiam skausmui malðinti vartoja truputá 5%, o 2% slaugytojø dël labai blogos rankø kojø stuburo sveikatos bûklës gydësi ligoninëje. Regëjimas ir klausa. Retsykiais pasitaikantá akiø ir ausø maudimà nurodo 1% tiriamøjø, 2% apklausoje dalyvavusiø slaugytojø teigia, jog retsykiais vartoja ir vaistus. Kiti dalyviai neturi rimtø nusiskundimø dël regos ir klausos. Galvos skausmai. 51% respondentø retsykiais maudþia galvà, atsiradusius maudimus malðina vaistais, apie 10% tiriamøjø nuolat vartoja vaistus, 40% apklausoje dalyvavusiø slaugytojø nesiskundþia su galvos sritimi susijusiais negalavimais. Psichinë-psichologinë sveikata. 80% respondentø nusiskundimø dël nervø neturi, 12% slaugytojø tik retsykiais pablogëja bûklë, o 8% tenka imtis medikamentø gerinant savo psichinës-psichologinës sveikatos bûklæ. Poreikiø (kaip metodinës ir dalykinës kompetencijos komponento) vertinimo dalis. Poreikiai vaidina ne

11 278 Sveikatos mokslai Nr m. paskutiná vaidmená vertinant slaugytojo kompetencijà, kadangi jie motyvuoja slaugytojà kompetencijos ágijimui bei nuolatiniam jos plëtojimui: Materialinis apsirûpinimas 84% respondentø nurodë, kad ðis poreikis labai svarbus, o 4% tiriamøjø tam neteikë reikðmës. Pagarba 8% apklaustøjø ðis aspektas yra menkai svarbus, 2% respondentø neapsisprendþia ðiuo klausimu, o likusiems 90% tai yra vienas esminiø poreikiø tiek darbe, tiek ir asmeniniame gyvenime bei neatsiejamas nuo slaugytojo þmogiðkojo orumo. Galimybë iðsipasakoti 100% tiriamøjø aktualus aplinkiniø supratingumas. Bendravimas su draugais 2% tiriamøjø neþino, ar turëti draugø jiems yra svarbu, taèiau 25% slaugytojø bendravimas su draugais yra labai aktualus. Kompetencijos vystymas 8% slaugytojø ðis poreikis yra silpnas, 2% abejoja, ar reikia kelti kompetencijà, o didþioji dalis respondentø tvirtina, kad tai yra vienas esminiø dalykø jø profesiniame gyvenime. Dvasinis tobulëjimas ypaè stipriai ðis poreikis akcentuojamas 80% apklaustøjø. Pagalba kitiems 22% apklausoje dalyvavusiø slaugytojø ðis poreikis ypaè stiprus, taèiau 12% tiriamøjø neþino, ar jiems ðis poreikis svarbus. Savirealizacija tik 11% tiriamøjø labai svarbu 1 lentelë. Slaugytojo gebëjimø vertinimas (procentinis pasiskirstymas). realizuoti save darbe, bet 89% apklausoje dalyvavusiø slaugytojø ðis poreikis yra silpnesnis. Meilë ir intymus gyvenimas 54% respondentø teigia, kad ðis gyvenimo aspektas yra labai aktualus, 4% tiriamøjø tai laiko antraeile slaugytojø gyvenimo dalimi, o 10% apklaustøjø paþymi, kad neþino, koká vaidmená atlieka ðis poreikis jø gyvenime. Visuomeninë veikla realizuoti save visuomeninëje veikloje jauèia poreiká 51% apklausoje dalyvavusiø slaugytojø. Slaugytojo gebëjimø (kaip visø trijø profesinës kompetencijos daliø komponentas) vertinimo dalis. Tiriant slaugytojø, dirbanèiø priklausomybës ligø prevencijoje, kompetencijà atspindinèius bruoþus, ávertinti slaugytojø turimi gebëjimai (þr. 1 lentelæ). Slaugytojai tik ásijautimà ávertina kaip stipriausià savo turimà gebëjimà. Vidutiniðkais gebëjimais tiriamieji ávardija bendravimà, informavimà, konsultavimà, sisteminá màstymà, informacijos vertinimà ir analizæ, paciento problemø nustatymà, bendradarbiavimà, pokalbio vedimà, veiklos organizavimà, konfliktø valdymà, tobulëjimà, savæs ávertinimà ir kito asmens ávertinimà. Menkiausiais savo turimais gebëjimais slaugytojai nurodo darbà kompiuteriu, paskaitos organizavimà ir taikomøjø tyrimø atlikimà. Slaugytojo þiniø apie priklausomybës ligø prevencijà (kaip dalykinës ir metodinës kompetencijø komponentø) vertinimo dalis. Vertinant slaugytojø, dirbanèiø priklausomybës ligø prevencijoje, kompetencijà buvo tiriamos slaugytojø þinios apie priklausomybës ligø specifikà ir prevencijà: Narkotiniø medþiagø pavadinimai. 10% apklaustø slaugytojø neþino në vienos narkotinës medþiagos, o daugiausia narkotiniø medþiagø pavadinimø (penkis) þinojo 80% visø apklausos dalyviø. Prevencijos metodai. Tik 2% respondentø pasirinktø vienà ið ðiø bûdø gàsdintø, moralizuotø ar gëdintø, taikytø nuobaudas; 50% apklaustø slaugytojø organizuotø susitikimà su buvusiu narkomanu; 48% teiktø tikrà, bet átikinamà informacijà. Moksleiviø pyktá, nepakantumà narkotinëms medþiagoms ugdytø 8% tiriamøjø; 52% 2 lentelë. Atsakymø apie apsvaigimo nuo narkotiniø medþiagø poþymius procentinis pasiskirstymas.

12 2006 m. Sveikatos mokslai Nr tiriamøjø linkæ daþniau vesti ðvieèiamuosius uþsiëmimus apie narkotiniø medþiagø rûðis, poveiká organizmui ir padarinius; 40% slaugytojø pasitelktø videomedþiagà apie narkomanijos realybæ. Narkotiniø medþiagø rûðys. Diagnozuotos þinios apie stimuliuojanèià narkotiniø medþiagø rûðá. Rezultatai rodo, kad neteisingai á klausimà atsakë 12% apklaustøjø. Apsvaigimo nuo narkotiniø medþiagø poþymiai (þr. 2 lentelæ). Gauti tyrimo rezultatai leidþia daryti prielaidà, jog slaugytojai geriausiai informuoti apie nuotaikø sutrikimus, ðiek tiek menkiau apie miego sutrikimus. Dalykinës ir metodinës kompetencijø vystymo ðioje srityje poreikiai slaugytojams yra akivaizdûs. Priklausomybës ligos susiformavimo greitá taisyklingai nurodë 40% tiriamøjø; tiksliai visus veiksnius, kurie daro átakà priklausomybës ligoms iðsivystyti, ávardijo 80% respondentø. Narkotiniø medþiagø vartojimo bûdus taisyklingai nurodë nuo 5% iki 80% slaugytojø. Prekines narkotiniø medþiagø formas þinojo nuo 5% iki 40% apklaustøjø. Kur kreiptis ar pasiøsti pacientà iðkilus problemoms dël narkotiniø medþiagø vartojimo? 16% tyrimo dalyviø neþinojo, kur kreiptis ar pasiøsti pacientà iðkilus tokioms problemoms savo regione. IÐVADOS Ávertinus slaugytojo, dirbanèio priklausomybës ligø prevencijoje, kompetencijos turiná, atsiskleidë tokia kompetencijos turinio elementø raiðka: 1. Ryðkiausios slaugytojø asmens savybës yra atsakingumas, patrauklumas, meilë þmogui ir darbðtumas. Vidutiniðkai aktualiomis savo veikloje savybëmis, kurios jiems taip pat bûdingos, slaugytojai ávardijo jautrumà, efektyvø màstymà, jausmingumà, aktyvumà ir bendravimà su pacientais bei kolegomis, optimizmà. Slaugytojai neneigë, jog neretai pasireiðkia ir negatyvios asmens savybës irzlumas ir pyktis kuriuos sàlygoja neretai darbe patiriamas nuovargis. 2. Daþniausi slaugytojø sveikatos nusiskundimai yra galvos skausmai bei virðkinimo trakto sutrikimai. 3. Slaugytojø poreikiai pagal reitingà eiliðkumo tvarka (nuo aktualiausio iki menkiausiai aktualaus) pasiskirstë taip: (1) galimybë iðsipasakoti; (2) pagarba; (3) materialinis aprûpinimas; (4) dvasinis tobulëjimas; (5) meilë ir intymus gyvenimas; (6) visuomeninë veikla; (7) bendravimas su draugais; (8) pagarba kitiems; (9) savirealizacija; (10) kompetencijos vystymas. 4. Menkiausiais savo turimais gebëjimais slaugytojai nurodo darbà kompiuteriu, paskaitos organizavimà ir taikomøjø tyrimø atlikimà, o ásijautimà ávertina kaip stipriausià savo turimà gebëjimà. 5. Slaugytojø specializuotos þinios pagal reitingà eiliðkumo tvarka (nuo tiksliø ir iðsamiø iki menkø þiniø) pasiskirstë taip: (1) narkotiniø medþiagø pavadinimai; (2) veiksniai, kurie daro átakà priklausomybës ligoms iðsivystyti; (3) narkotiniø medþiagø vartojimo bûdai ir prekinës narkotiniø medþiagø formos; (4) prevencijos metodai; (5) priklausomybës ligos susiformavimo greitis; (6) kur kreiptis ar pasiøsti pacientà iðkilus problemoms dël narkotiniø medþiagø vartojimo; (7) narkotiniø medþiagø rûðys; (8) apsvaigimo nuo narkotiniø medþiagø poþymiai ypaè didelës slaugytojø þiniø spragos yra apie akiø pokyèius bei sàmonës, elgsenos, kalbos ir koordinacijos sutrikimus. Literatûra 1. Adomaitienë J., Teresevièienë M. Veiklos kompetencijø svarba ir raiðka profesiniame rengime. Pedagogika, 2001, 51, Jacikevièius A. Siela, mokslas, gyvensena. Vilnius: Þodynas, 1994, Jucevièienë P., Lepaitë D. Kompetencijos sampratos erdvë. Socialiniai mokslai, 2000, 1 (22), Lauþackas R. Sistemoteorinës profesinio rengimo kaitos dimensijos: monografija. Kaunas: Vytauto Didþiojo universiteto leidykla, Miller K. Encyclopedia & Dictionary of Medicine, Nursing, & Allied health. Philadelphia: W. B. Saunders Company, 1992, p Reber S. Identifying Competencies and Responsibilities of Top Management Teams in Public Libraries. USA: Minnesota Libraries XXX, No. 1 2, Autumn Winter, Rimdeikienë S. Specialiøjø pedagogø kompetencijos problema jø rengimo kontekste. Pedagogika, 2001, 54, PSO. Slauga: 5 dalis: Ligø prevencija ir sveikatos mokymas. Vilnius: Charibdë, Selmistraitienë D. The effectc of Internal Systems Therapy on Personality Psychological Maturation of the Adolescents with Emotional and Behavioral Problems. Doctoral Dissertation. Vilnius: VPU, Stulpinas T. Ugdymo rezultatai. Ðiauliai: ÐPI, Ðniukaitë D. Slauga pirminëje sveikatos prieþiûroje. Slauga pirminëje sveikatos prieþiûroje. Vilnius: Charibdë, 1998, Þydþiûnaitë V. Komandinio darbo kompetencijos ir jø tyrimo metodologija slaugytojø veiklos poþiûriu: monografija. Kaunas: Judex. 13. Þydþiûnaitë V. Slaugytojø kompetencijø charakteristikos: edukologijos ir slaugos poþiûriai. Sveikatos mokslai, 2002a, 4 (20), Þydþiûnaitë V. Ágalinimas kaip slaugytojø kompetencijø vystymo dimensija. Specialusis ugdymas, 2002b, 1 (6), Þydþiûnaitë V. Bendrøjø gebëjimø ugdymas rengiant slaugytojus, kaip slaugos veiklos efektyvumo prielaida. Suaugusiøjø ðvietimas dabarèiai ir ateièiai: straipsniø rinkinys. Kaunas: Vytauto Didþiojo universiteto leidykla, 2000, WHO European Strategy for Nursing and Midwifery Education. Guidelines for Member States on the implementation of the strategy. Section WHO, 2001, EUR/01/