SERGANČIŲJŲ PARKINSONO LIGA SAVARANKIŠKUMO IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI TAIKANT ERGOTERAPIJĄ

Size: px
Start display at page:

Download "SERGANČIŲJŲ PARKINSONO LIGA SAVARANKIŠKUMO IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI TAIKANT ERGOTERAPIJĄ"

Transcription

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA ASTA STANEVIČIŪTĖ-EITMONIENĖ SERGANČIŲJŲ PARKINSONO LIGA SAVARANKIŠKUMO IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI TAIKANT ERGOTERAPIJĄ Magistrantūros studijų programos FIZINĖ MEDICINA IR REABILITACIJA baigiamasis darbas Darbo vadovas: Doc. Dr. Jolita Rapolienė KAUNAS, 2016

2 2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA TVIRTINU: Slaugos fakulteto dekanė Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė 2016 m.... mėn.... d. SERGANČIŲJŲ PARKINSONO LIGA SAVARANKIŠKUMO IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI TAIKANT ERGOTERAPIJĄ Magistrantūros studijų programos FIZINĖ MEDICINA IR REABILITACIJA baigiamasis darbas Darbo vadovas Doc. Dr. Jolita Rapolienė 2016 m.... mėn.... d. Recenzentas 2016 m.... mėn.... d. Darbą atliko Magistrantė Asta Stanevičiūtė-Eitmonienė 2016 m.... mėn.... d. KAUNAS, 2016

3 3 TURINYS SANTRAUKA... 5 SUMMARY...6 SANTRUMPOS IR SĄVOKOS... 7 ĮVADAS... 8 DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI LITERATŪROS APŢVALGA Parkinsono ligos samprata Parkinsono ligos epidemiologija Parkinsono ligos etiologija Parkinsono ligos patogenezė Parkinsono ligos simptomai Motoriniai Parkinsono ligos simptomai Nemotoriniai Parkinsono ligos simptomai Gyvenimo kokybė Sergančių Parkinsono liga gyvenimo kokybė Sergančių Parkinsono liga reabilitacija Sergančių Parkinsono liga ergoterapija Ergoterapijos modeliai TYRIMO METODIKA IR METODAI Tyrimo kontingentas Darbo metodika Tyrimo metodai Statistiniai duomenų analizės metodai Tyrimo organizavimas TYRIMO REZULTATAI Tyrimo kontingento charakteristika Tiriamųjų savarankiškumo ir gyvenimo kokybės vertinimas Tiriamųjų savarankiškumo vertinimas Tiriamųjų gyvenimo kokybės vertinimas Tiriamųjų problemų išreikštumo pokyčio vertinimas Sąsajos tarp gyvenimo kokybės ir problemų išreikštumo REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS... 55

4 4 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI... 65

5 5 SANTRAUKA Stanevičiūtė-Eitmonienė A. Sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumo ir gyvenimo kokybės pokyčiai taikant ergoterapiją, magistro baigiamasis darbas/mokslinė vadovė doc. dr. J. Rapolienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Slaugos fakulteto, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2016, 101 p. Tyrimo tikslas. Įvertinti sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumo ir gyvenimo kokybės pokyčius taikant ergoterapiją, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės. Uţdaviniai: 1. Įvertinti ergoterapijos poveikį asmenų, sergančių Parkinsono liga savarankiškumui ir problemų susijusių su ligos simptomais išreikštumui, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės. 2. Įvertinti ergoterapijos poveikį asmenų, sergančių Parkinsono liga gyvenimo kokybei ir ją lemiantiems veiksniams, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės. 3. Nustatyti sąsajas tarp veiksnių turinčių įtakos gyvenimo kokybei ir problemų susijusių su ligos simptomais išreikštumo. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas Lietuvos Parkinsono ligos draugijoje, Klaipėdos skyriuje. Tyrimo kontingentą sudarė asmenys, sergantys Parkinsono liga. Buvo ištirta 60 asmenų, sergančių Parkinsono liga: 31 moteris (51,7 proc.) ir 29 vyrai (48,3 proc.). Tiriamųjų amţiaus vidurkis 70,1±7,1 metų. Demografiniams duomenims įvertinti naudota autorės sudaryta anketa. Tiriamųjų savarankiškumas buvo vertinamas naudojant Schwab ir England kasdieninio gyvenimo vertinimo skalę. Iškylančioms kasdienės veiklos problemoms nustatyti naudota Unifikuota Parkinsono ligos vertinimo skalė. Gyvenimo kokybės įvertinimui buvo naudojamas Bendras (generinis) 36 klausimų klausimynas. Visiems tiriamiesiems 10 dienų buvo taikytos ergoterapijos procedūros, kurių metu buvo suteikiama informacija apie technines pagalbos priemones bei aplinkos pritaikymo galimybes. Šalia kitos reabilitacijos procedūros nebuvo taikomos. Išvados: 1. Asmenims, sergantiems Parkinsono liga, taikyta ergoterapija statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerino savarankiškumą tremorine ir rigidine formomis sergantiems asmenims, savarankiškumas daugiau atsistatė asmenims, kurie Parkinsono liga sirgo trumpiau nei 10 metų. 2. Taikyta ergoterapijos programa statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerino sergančųjų Parkinsono liga gyvenimo kokybę, tremorine forma sergantiems asmenims sumaţėjo skausmas, veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų, rigidine forma sergantiems asmenims pagerėjo fizinis aktyvumas, sumaţėjo veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų ir dėl emocinių sutrikimų. Asmenims sergantiems trumpiau nei 10 metų taikyta ergoterapija statistiškai reikšmingai (p<0,05) sumaţino skausmą ir asmens veiklos apribojimus dėl fizinės ir emocinės būklės. 3. Nustatyta, jog asmenų sergančių Parkinsono liga fizinis aktyvumas, veiklos apribojimai dėl emocinių sutrikimų, emocinė būklė ir skausmas statistiškai reikšmingai (p<0,05) siejasi su problemomis pasireiškiančiomis kasdienės gyvenimo veiklos, motorikos bei protavimo, elgesio ir nuotaikos srityse.

6 6 SUMMARY Stanevičiūtė-Eitmonienė A. Changes to autonomy and quality of life of Parkinson s disease patients, when applying occupational therapy, master s thesis / supervisor Ph. d. J. Rapolienė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation. Kaunas, 2016, s The aim of research. Evaluate the changes to autonomy and quality of life of Parkinson s disease patients when applying occupational therapy, depending on disease type and duration. Objectives of study: 1. Evaluate the influence of occupational therapy on the autonomy of individuals with Parkinson s disease, and problems, related to the pronouncment of symptoms, depending on disease type and duration. 2. Evaluate the influence of occupational therapy on Parkinson s disease patients life quality and its determining factors, depending on disease type and duration. 3. Ascertain the links between factors influencing the quality of life and problems related to the pronouncement of disease symptoms. Methodology. The study has been performed at the Lithuanian Parkinson Disease Society, Klaipėda division. The research contingent comprised individuals suffering from Parkinson s disease. 60 Parkinson s disease patients were studied: 31 women (51.7 %) and 29 men (48,3 %). The average age of the test subjects was 70.1±7.1 years. To evaluate demographic data on subjects, a questionnaire created by the author was used. Test subject autonomy has been evaluated using the Schwab and England Activities of Daily Living Scale. To evaluate problems arising from daily activities, a Unified Parkinson s Disease Evaluation Scale was used. The quality of life has been evaluated using a General 36 Question Questionnaire. All test subjects received occupational therapy procedures for 10 days, during which they also received information about tools of technical assistance and possibilities for adapting the environment. Other rehabilitation procedures were not applied. Conclusions: 1. In Parkinson s disease patients, occupational therapy was statistically significant (p<0.05) in improving autonomy of patients with tremoral and rigid types of the disease, also, autonomy was recovered more greatly for patients, who hade been ill for less than 10 years. 2. The occupational therapy programme applied was statistically significant (p<0.05) in improving the quality of life of Parkinson s disease patients; patients with tremoral type of disease experienced decreased pain and activity restrictions related to physical ailments as well as emotional disorders. For patients, who had been ill for less than 10 years, occupational therapy was statistically significant (p<0.05) in decreasing pain and personal activity restrictions related to physical or emotional states. 3. It emerged that the physical activity of Parkinson s disease patients, as well as restrictions to their activity related to emocional disorders, also their emocional state and level of pain were all statistically significantly (p<0.05) related to problems, arising in daily activities, in the motor, cognitive, behavioural and emotional areas.

7 7 SANTRUMPOS IR SĄVOKOS Acetilcholinas parasimpatinės nervų sistemos mediatorius (tarpininkas) Akinezija nejudrumas, nesugebėjimas judėti Anhedonija negalėjimas jausti dţiaugsmo ir pasitenkinimo Delyras sunkus sumišimas, orientacijos laike, vietoje ir savyje sutrikimas Diskinezijos nevalingi, staigūs, kartais trūkčiojantys kūno judesiai Distimija prislėgta nuotaika Dopaminas natūralus organizme gaminamas cheminis junginys, neurotransmiteris Dopaminergiai neuronai neuronai, kuriuose dopaminas yra vienintelis mediatorius Encefalitas galvos smegenų uţdegimas GK gyvenimo kokybė Haliucinacijos nesančio dirgiklio ar objekto suvokimas Hidrocefalgija galvos smegenų vandenė Hiperseksualumas lytinis nukrypimas, pasireiškiantis padidėjusiu lytiniu potraukiu Iliuzijos iškraipyta pojūčių interpretacija, kai realybė suvokiama ne tokia kokia ji yra Kliedesiai tai neatitinkančios tikrovės, liguistos mintys, samprotavimai, kurie uţvaldo pacientą Logoterapija viena iš reabilitacijos priemonių Likerto skalė porinio palyginimo vertinimo skalė Manija liga, kuri pasireiškia liguistai pakilia, linksma nuotaika, pagreitėjusiu mąstymu ir judesiais Mikrografija smulki rašysena Monoksidas cheminis junginys n tiriamųjų skaičius Nerimas subjektyviai nemaloni emocinė būsena Nikturija daţnas šlapininmasis nakties metu Obsesija nevalingi, įkyrūs norai, mintys, potraukiai, vaizdiniai Orofaringiniai pokyčiai burnos, ryklės srities sutrikimai Panika stipri baimė, siaubas Parastezijos tirpimo, nieţėjimo ir kitų nesamų dirgiklių jutimas Proc. procentai PSO Pasaulinė sveikatos organizacija Sinkinezės patologiniai refleksai Termoreguliacija organizmo savybė palaikyti jam optimalią temperatūrą.

8 8 ĮVADAS Visame pasaulyje vykstant dideliems demografiniams pokyčiams didėja vyresnio amţiaus ţmonių skaičius ne tik Lietuvoje, bet, ir visame pasaulyje. Ilgėjant ţmonių gyvenimo trukmei, auga vyresnio amţiaus gyventojų skaičius bei didėja sergančiųjų neurodegeneracinėmis ligomis skaičius (Leišytė, 2014). Kaip puikiai ţinome, amţius pagrindinis Parkinsono ligos rizikos veiksnys. Atsiţvelgiant į šiuos rodiklius, tikėtina PL augimo tendencija (Šurkienė ir kt., 2012; Solimeo et al., 2012; Budrys ir kt., 2009). Parkinsono liga (PL) viena iš daţniausiai pasitaikančių neurodegeneracinių ligų po Alzheimerio ligos (Bagdonaitė ir kt., 2010). Kaip nurodoma analizuotoje literatūroje, net 80 proc. senyvo amţiaus ţmonių pasireiškia PL simptomai (Norkienė, 2010). Parkinsono ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medţiagos dopamino kiekio sumaţėjimas. Dopamino trūkumas pasireiškia motorinių, autonominių, sensorinių, kognityvinių ir emocinių funkcijų sutrikimais (Valeikienė ir kt., 2013; Norkienė, 2010). Visame pasaulyje Parkinsono liga serga apie 1,4 proc., kiekvienais metais diagnozuojama apie 60 tūkst. naujų ligos atvejų. Pastebima PL jaunėjimo tendencija (Edwards et al., 2010). Literatūros duomenimis, daţniausiai pacientai, sergantys Parkinsono liga, palaipsniui tampa priklausomi nuo artimųjų, net ligai progresuojant ne taip sparčiai (Van der Marck et al., 2009). Šia lėtine progresuojančia neurologine liga sergantiems pacientams daţniausiai pasireiškia motoriniai simptomai: sulėtėję judesiai, galūnių drebėjimas, nuolatinis raumenų įsitempimas, eisenos nestabilumas ir kt. apsunkina kasdienę veiklą (Kriščiūnas ir kt., 2008). Maţiau pastebimi, tačiau pasireiškiantys nemotoriniai simptomai tokie kaip: nerimas, depresija, autonominiai sutrikimai, taip pat psichiniai, emociniai, sensoriniai sutrikimai, kurie labai apriboja pacientų savarankiškumą kasdienėje veikloje, blogina gyvenimo kokybę bei maţina motyvaciją (Liutkienė, 2010; Hashimoto et al., 2015; Valeikienė ir kt., 2013). Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į sergantiesiems Parkinsono liga iškylančias problemas, susijusias su savarankiškumu atliekant kasdienės veiklos uţduotis, bei ligos eigoje sparčiai prastėjančią jų gyvenimo kokybę (Sturkenboom et al., 2013). Gyvenimo kokybė tai sąvoka, atspindinti subjektyvų ţmogaus pasitenkinimo gyvenimu vertinimą ir apimanti santykius su artimaisiais, asmens sveikatą, artimųjų sveikatą, gyvenimo aplinką, finansus, savarankiškumą, religiją, socialinį gyvenimą ir laisvalaikio uţsiėmimus (Valeikienė ir kt., 2013). Nepaisant vis didėjančios paţangos medicinoje sergantieji PL vis dar kamuojami daugelio sunkumų. Sergantiesiems PL bei jų artimiesiems trūksta informacijos. Autoriai, atlikę sisteminę apţvalgą, tai tik patvirtina, nustatę, kad tik 50 proc. sergančiųjų PL, kurių būklė pagal Barthel indeksą įvertinta kaip visiškai arba beveik visiškai priklausoma nustatyti specialieji poreikiai ar slauga (Valeikienė ir kt., 2015). Literatūroje pabrėţiama reabilitacijos specialistų nauda didinant

9 9 sergančiųjų PL savarankiškumą kasdienėje veikloje, taip pat pabrėţiami pagrindinai reabilitacijos tikslai: sugrąţinti sergantiesiems prarastas motorines funkcijas, kontroliuoti nemotorinius PL simptomus, skatinti motyvaciją bei suteikti visokeriopą pagalbą (Hashimoto et al., 2015). Literatūroje aprašomi tyrimai, kuriuose nagrinėjami sergančiuosius įtakojantys įvairūs veiksniai: demografiniai rodikliai, pirmieji Parkinsono ligos simptomai, klinikinės formos. Taip pat yra nemaţai tyrimų, kuriuose vertinama PL stadija, reabilitacijos procedūrų poveikis sergančiųjų PL savarankiškumui ir gyvenimo kokybei (Hashimoto et al., 2015). Tačiau nėra tiek daug tyrimų, kuriuose būtų vertinama ergoterapijos poveikis sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumui ir gyvenimo kokybei. Išanalizavus mokslinę literatūra galima teigti, jog ergoterapijos tikslai: suteikti informaciją, siekti sugrąţinti prarastas funkcijas ir kuo ilgiau išlaikyti sergančiojo PL savarankiškumą kasdieninėje veikloje labai svarbūs siekiant pagerinti sergančiųjų PL gyvenimo kokybę (Sturkenboom et al., 2014; Deane et al., 2001; Sturkenboom et al., 2013). Asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, gera gyvenimo kokybė yra svarbiausias tikslas. Pagrindinis gydymo tikslas turėtų būti formuluojamas atsiţvelgiant į sergančiojo PL gyvenimo kokybės gerinimą, o ne gyvenimo trukmės ilginimą (Valeikienė ir kt., 2004). Todėl stebint PL progresavimą, sveikatos prieţiūros programos turėtų būti sudaromos atsiţvelgiant į sergančiųjų PL ligos trukmę, negalios laipsnį, simptomų sunkumą, globėjų poreikį bei socialinius įgūdţius (Martignoni et al., 2011). Galima teigti, kad Parkinsono liga yra aktuali medicininė ir socialinė problema tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje dėl ligos sutrikdomo savarankiškumo bei pablogėjusios gyvenimo kokybės taip pat dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų PL skaičiaus. Ligai progresuojant didėja simptomų išreikštumas, todėl taikomas gydymas turi būti pritaikomas prie nuolat besikeičiančios sergančiojo būsenos. Gydant Parkinsono ligą labai svarbus ne tik medikamentinis gydymas, bet ir reabilitacija, kurio metu, siekiant geresnio atsistatymo savarankiškumo bei gyvenimo kokybės srityse, dėmesys turi būti skiriamas tiek fizinei, tiek psichinei sergančiojo būklei. Ergoterapija yra viena iš reabilitacijos dalių, jos metu siekiama sugrąţinti prarastą savarankiškumą bei pagerinti gyvenimo kokybę. Šiame darbe buvo vertinama, kaip ergoterapija veikia pacientų, sergančių Parkinsono liga, savarankiškumą kasdienėje veikloje bei jų gyvenimo kokybę, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės.

10 10 DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI Tyrimo tikslas: Įvertinti sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumo ir gyvenimo kokybės pokyčius taikant ergoterapiją, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės. Tyrimo uţdaviniai: 1. Įvertinti ergoterapijos poveikį asmenų, sergančių Parkinsono liga savarankiškumui ir problemų susijusių su ligos simptomais išreikštumui, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės. 2. Įvertinti ergoterapijos poveikį asmenų, sergančių Parkinsono liga gyvenimo kokybei ir ją lemiantiems veiksniams, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės. 3. Nustatyti sąsajas tarp veiksnių turinčių įtakos gyvenimo kokybei ir problemų susijusių su ligos simptomais išreikštumo. Hipotezė: tikėtina, kad ergoterapijos taikymas, netaikant kitų reabilitacijos procedūrų, turės teigiamą poveikį sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumui kasdienėje veikloje bei gyvenimo kokybei.

11 11 1. LITERATŪROS APŢVALGA 1.1. Parkinsono ligos samprata Pirmoji mokslinė publikacija apie šią neurologinę ligą buvo 1817 m. Londone išspausdinta Jameso Parkinso Esė apie drebantį paralyţių. Dar 1877 metais I.M. Charlot drebantįjį paralyţių pavadino Parkinsono liga, nurodė šiai ligai būdingą rigidiškumą, akineziją, aprašė veido išraišką ir kalbos manierą, taip pat pateikė visapusiškai Parkinsono ligą atspindintį klinikinį aprašą (Norkienė, 2011; Kriščiūnas, 2008). Parkinsono liga antra pagal daţnumą neurodegeneracinė liga po Alzheimerio ligos, galinti stipriai pabloginanti sergančiųjų savarankiškumą ir gyvenimo kokybę (Den Oudsten et al., 2011). Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medţiagos dopamino kiekio sumaţėjimas centrinėje nervų sistemoje, dėl šią medţiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos ląstelių nykimo (Puškova ir kt., 2010). Sąlygotos dopaminerginio nigrostrialinio kelio degeneracijos paţeidţia motorinę, autonominę, sensorinę, kognityvinę ir emocinę sistemas (Valeikienė ir kt., 2013). Galima teigti, kad Parkinsono liga paveikia daugelį gyvenimo aspektų: sergantysis negali savarankiškai savęs apsitarnauti, jam reikalinga pagalba: valgant, prausiantis, apsirengiant ir kt. Maţėjant savarankiškumui, prastėja gyvenimo kokybė ne tik sergančiojo, bet ir jo artimųjų Parkinsono ligos epidemiologija Parkinsono liga (PL) pasaulyje serga 6,3 mln. ţmonių, apie 1,4 proc. asmenų, vyresnių nei 55 metai. Kiekvienais metais diagnozuojama apie 60 tūkst. naujų ligos atvejų. Kai kurių autorių duomenimis net 1 proc. gyventojų, vyresnių nei 60 metų, pasireiškia Parkinsono ligos simptomai (Prediger et al., 2012; Fritsch et al., 2012; Norkienė, 2010). Ši liga paplitusi visame pasaulyje, visose etninėse grupėse. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad Parkinsono liga labiau serga baltosios rasės ţmonės, maţiau Afrikos juodaodţiai (Wright Willis et al., 2010). A. Vaitkus (2010) teigia, kad PL serga daugiau dešiniarankiai (92 proc.). Pastebima ligos jaunėjimo tendencija, 5 10 proc. suserga jaunesni nei 40 metų amţiaus ţmonės, tuomet diagnozuojama jaunatvinė (juvenilinė) Parkinsono liga (Norkienė, 2010). Šia liga beveik vienodai serga abiejų lyčių asmenys, vyresni kaip 65 metų. Nors kitų autorių duomenimis, kiek maţiau serga vyrai (Tamulaitienė ir kt., 2012). Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis Lietuvoje 2010 metais PL sirgo ţmonės. Kiekvienais metais pastebimas sergančiųjų PL skaičiaus didėjimas, ypatingai staigus iki 2012 metų metais sergančiųjų Parkinsono liga asmenų skaičius Lietuvoje neţymiai sumaţėjo (1 pav.). Tačiau Lietuvoje 2013 metais didţiausias sergamumas Parkinsono liga

12 12 nustatytas 70 metų ir vyresniems ţmonėms. Analizuojant 1 paveiksle pateiktos diagramos duomenis pastebėta tendencija, jog Lietuvoje Parkinsono liga du kartus daugiau serga moterys, negu vyrai. 1 pav. Gyventojų sergamumas Parkinsono liga (G20) Lietuvoje m. [Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys] Amţius yra vienas svarbiausių Parkinsono ligos rizikos veiksnių, visuomenei senstant, daugėja ir PL sergančių asmenų. Vidutinis pacientų amţius, kai atsiranda pirmieji Parkinsono ligos simptomai 55 metai. Kaip teigiama literatūroje, didėjant vidutiniam populiacijos amţiui, per ateinančius 50 metų sergamumas šia liga padidės 3 kartus (Norkienė, 2010). Remiantis atliktais tyrimais didţiausias sergamumas PL nustatytas m. amţiuje (Tamulaitienė ir kt., 2012). Taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose per artimiausius 20 metų tikimasi, jog populiacijos sirgimas PL paplitimas išaugs dvigubai (Chen, 2010). Apibendrinant galima teigti, kad Parkinsono liga yra medicininė, socialinė problema, dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Amţius yra pagrindinis PL rizikos veiksnys. Analizuojant atliktų tyrimų duomenis, galima daryti išvadą, kad PL simptomai pasireiškia daugumai vyresnių nei 70 metų ţmonių, tad tikėtina sergančiųjų PL didėjimo tendencija Parkinsono ligos etiologija Šios ligos prieţastys nėra aiškios. Panašu, kad kai kurie ţmonės paveldi genetinį polinkį susirgti šia liga, susiklosčius tam tikrai situacijai. Didesnę riziką susirgti Parkinsono liga lemia šie veiksniai: amţius, šaltinio vandens vartojimas, anglies monoksidas, sunkieji metalai, nuodingos medţiagos aplinkoje, antioksidantų trūkumas maiste, paveldimumas, galvos smegenų traumos, gausus

13 13 pesticidų ir herbicidų vartojimas ar darbas su jais (Norkienė, 2010). Prof. A Kriščiūnas (2008) ir bendraautoriai nurodo, jog susirgti Parkinsono liga reikšmės turi: egzogeniniai ir endogeniniai veiksniai (aterosklerozė; infekcijos (AIDS, encefalitai); intoksikacijos; galvos smegenų infarktas; traumos; hidrocefalija), genetiniai veiksniai, vaistai. Literatūros duomenimis, PL diagnozuojama tuomet, kai nenustatoma aiški būdingų simptomų išsivystymo prieţastis. Tai vadinama idiopatiniu parkinsonizmu ir nustatoma net 75 proc. Parkinsono ligos atvejų. Kai kurios Parkinsono ligos formos paveldimos (<10 proc.), joms būdingi klinikiniai ypatumai: ankstyva pradţia su greta sekančia demencija (Budrys ir kt., 2009; Norkienė, 2010). Taigi pasaulyje atlikta nemaţai mokslinių tyrimų kurių metu buvo siekiama nustatyti Parkinsono ligą sukeliančius veiksnius. Tačiau literatūroje nėra nurodytos tikslios Parkinsono ligos simptomų prieţastys Parkinsono ligos patogenezė Kaip teigiama literatūroje, Parkinsono ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medţiagos dopamino kiekio sumaţėjimas centrinėje nervų sistemoje, dėl šią medţiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos ląstelių nykimo. Vyksta dopaminerginių neuronų, esančių vidurinių smegenų juodojoje substancijoje, degeneracija (Puškova ir kt., 2010). Paţeidus vidurinėse smegenyse esančią juodąją medţiagą (substantia nigra), blyškųjį kamuolį (globus pallidus), sumaţėja dopamino kiekis. Dopaminas yra judesių funkcijos mediatorius (Norkienė, 2010; Budrys ir kt., 2009). Taip sutrikdomas ryšys tarp ţievės ir poţievio struktūrų bei nugaros smegenų priekiniuose raguose sustiprėja impulsų cirkuliacija tarp alfa ir gama neuronų. Vyraujantis alfa aktyvumas sąlygoja pagrindinius PL simptomus, tokius kaip: rigidiškumą ir tremorą (Kriščiūnas ir kt., 2008). Smegenų pusrutulių pamatinių mazgų vidinis pakenkimas sąlygoja judėjimo tempo lėtumą (Puškova ir kt., 2010). Pirmieji klinikiniai Parkinsono ligos simptomai atsiranda, kai išnyksta apie 60 proc. dopaminerginių neuronų, o dopamino kiekis sumaţėja 80 proc. (Budrys ir kt., 2009; Norkienė, 2010). Sumaţėjus dopamino kiekiui, santykinai padidėja acetilcholino kiekis, todėl svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medţiagų (acetilcholino, glutamato) disbalansas, nes šios medţiagos dalyvauja nervų sistemoje vykstančiame informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse, kurios dalyvauja judesių kontrolėje (Gumbrevičius ir kt., 2009; Kriščiūnas ir kt., 2008). Apibendrinant galima teigti, kad PL būdingų simptomų išsivystymo prieţastis yra biologiškai aktyvių medţiagų, kurios dalyvauja nervų sistemoje vykstančiame informacijos perdavime

14 14 disbalansas. O šios medţiagos svarbios dėl to, kad dalyvauja atliekant judesius. Vienas daţniausių PL poţymių yra judesių pakitimas Parkinsono ligos simptomai Literatūros duomenimis, Parkinsono liga lėtai progresuojanti liga, apribojanti savarankišką judrumą (Classen et al., 2011). Pacientai, sergantys paţengusia Parkinsono liga, gali jausti motorinius ir nemotorinius ligos simptomus (Horstink ir kt., 2009; Lageman et al., 2015). Kliniškai būdingi motoriniai simptomai: ramybės tremoras, raumenų sustingimas, lėti judesiai ir padėties (posturalinis) nestabilumas (Kazlauskas, 2009). Parkinsono ligos pradţioje simptomai gali pasireikšti vienoje kūno pusėje proc., tačiau kitų susirgimų simptomai taip pat gali prasidėti asimetriškai (Bartašiūnienė, 2008). Tačiau sergantiesiems PL ne maţiau svarbūs pasireiškiantys nemotoriniai simptomai, susiję su nuotaika, elgesiu ir paţinimo funkcijomis (Benoit et al., 2011). Literatūroje aprašoma, jog daţniausiai pasireiškia šie nemotoriniai PL simptomai: galvos svaigimas, nuovargis, padaţnėjęs šlapinimasis, nemiga, daţnas liūdesys, apatija, mieguistumas dieną, susilpnėjusi atmintis, seilėtekis dienos metu (Tamulaitienė, 2012). Taip pat išskiriami: kalbos, virškinimo trakto, seksualiniai ir kitų sistemų funkcijų sutrikimai (Kazlauskas, 2009). Sergantiesiems PL galimi spalvų matymo sutrikimai (Oh et al., 2011). Literatūroje minima, jog medikamentai paskatina nemotorinių Parkinsono ligos simptomų pasireiškimą (Hashimoto et al., 2015; Van der March et al., 2013). Pastebima tendencija, jog medikamentinio gydymo sukeltos diskinezijos pasireiškia daugiau kaip 50 proc. sergančiųjų PL, o sergant ilgesnį nei 10 metų laikotarpį net 60 proc. (Jančienė, 2012). Išanalizavus mokslinę literatūra galime teigti, kad Parkinsono ligos simptomai labai apriboja sergančiųjų PL savarankiškumą kasdienėje veikloje, o tai turi įtakos jų gyvenimo kokybei. Analizuojant atliktų tyrimų duomenis, galima dalryti išvadą, jog siekiant didesnio atsistatymo savarankiškumo ir gyvenimo kokybės srityse, dėmesys turi būti skiriamas tiek fizinei, tiek psichinei sergančiojo PL būklei Motoriniai Parkinsono ligos simptomai Tremoras ritmiškas (virpėjimas) pastebimiausias Parkinsono ligos poţymis, pasireiškiantis proc. PL atvejų. Daţniausia asimetrinis, distalinis, rankose ryškesnis ramybėje 4 6 Hz. ir ne toks ryškus atliekant judesį. Parkinsoninis tremoras gali apimti vieną ar abi rankas (Kriščiūnas ir kt., 2008; Budrys ir kt., 2009). Rankų pirštuose pasireiškia tarsi nykščio ritinimo

15 15 judesiai, daţnai šis fenomenas vadinamas,,monetų skaičiavimo tremoru. Rečiau, bet gali pasireikšti padėties tremoras, taip pat rečiau pasitaiko galvos, lieţuvio, apatinio ţandikaulio, liemens drebėjimas (Kriščiūnas ir kt., 2008). Nors kitų autorių duomenimis, apie 30 proc. PL atvejų tremoro visiškai nebūna (Norkienė, 2010). Rigidiškumas nuolatinis raumenų tonuso padidėjimas. Judesių sukaustymas pasireiškia proc. PL atvejų (Budrys ir kt., 2009; Kriščiūnas ir kt., 2008). Kaip nurodo S. Norkienė (2010), atsiranda PL būdinga išvaizda: boksininko poza galva ir liemuo palinkę į priekį, rankos nuleistos per alkūnes, pritrauktos prie liemens, kojos sulenktos per klubus ir kelius,,dantračio fenomenas pasyviai judinant galūnes jaučiamas trūkčiojimas,,,vaškinis rezistentiškumas tęsiant pasyvius judesius, pasipriešinimas vis didėja. Bradikinezija sulėtėję judesiai, sunku pradėti judesį. Sulėtėjusi ir pasunkėjusi eisena pasireiškia proc. PL atvejų (Foster et al., 2013). Keičiasi rašysena mikrografija, raštas daţniausiai neįskaitomas (Kriščiūnas ir kt., 2008). Literatūroje nurodoma, kad išryškėja PL būdingi poţymiai: kaukės veidas rečiau mirksima, atsiranda seilėtekis, monotoniška kalba, nėra fiziologinių sinkinezių išnyksta autonominiai prisitaikomieji judesiai (pvz., rankų mostai einant), (Norkienė, 2010; Bartašiūnienė, 2008; Takahaski et al., 2010). Posturalinis nestabilumas pusiausvyros sutrikimai einant, galimi griuvimai. Jie gali pasireikšti virtimu į šoną lateropulsija, atgal retropulsija, į priekį propulsija (Kriščiūnas ir kt., 2008). Kitų autorių duomenimis, per 5 metus nuo Parkinsono ligos šis sutrikimas pasireiškia 37 proc. sergančiųjų PL (Bartašiūnienė, 2008). Literatūroje šis Parkinsono ligos simptoms nurodomas, kaip vienas iš pagrindinių Parkinsono ligos poţymių, tačiau ankstyvose PL stadijose jo paprastai nebūna (Budrys ir kt., 2009; Jančienė, 2012). Eisenos pokyčiai priklauso nuo PL stadijos ir apibūdinami pakitusiais erdvės ir laiko rodikliais (Stuopelytė ir kt., 2012). Atlikta daug tyrimų, kuriuose paţymimas motorinių sutrikimų poveikis sergančiųjų PL savarankiškumo maţėjimui (Ransmayr, 2011; Fritsch et al., 2012). Galima teigti, jog motorinės funkcijos įvertinimas gali padėti nustatyti Parkinsono ligos stadiją, tačiau neatspindi subjektyvus ţmogaus gyvenimo kokybės pojūčio. Literatūroje aprašoma daug gretutinių ligų, pasireiškiančių greta Parkinsono ligos, tokių, kaip: išsėtinė sklerozė, raumenų distrofija, depresija, kurios turi įtakos sergančiųjų savarankiškumui kasdienėje veikloje bei prastėjančiai gyvenimo kokybei.

16 Nemotoriniai Parkinsono ligos simptomai 16 Literatūroje aprašoma daugybė įvairių nemotorinių simptomų, kurie daţniau pasireiškia vėlesnėse Parkinsono ligos stadijose (Norkienė, 2010). Nors kitų autorių teigimu, nemotoriniai simptomai pasireiškia gerokai anksčiau nei pasirodo pirmieji motoriniai pastebimiausi PL poţymiai (Jacob et al., 2010). Daţniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai, sergant PL depresija, apatija, galintys pablogintini sergančiųjų PL gyvenimo kokybę (Kostic et al., 2011). Iki 40 proc. pacientų, sergančių PL, pasireiškia regos haliucinacijos, iliuzijos, kliedesiai, delyras (Puškova ir kt., 2010). Kiti autoriai sergantiesiems PL priskiria daţnesnius psichozinius susirgimus: nerimą, anhedoniją, psichozę, maniją (Norkienė, 2010; Maier et al., 2014). Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, kuo didesnis nemotorinių simptomų skaičius, tuo maţesnis pacientų, sergančių PL funkcinis nepriklausomumas (Tamulaitienė ir kt., 2012). Autoriai akcentuoja, kad nemotorinius simptomus būtina stebėti, nes jie turi įtakos sergančiųjų PL savarankiškumui (Lyons et al., 2011; Rodriquez-Violante et al., 2012; Hashimoto et al., 2015). Kiti autoriai taip pat nurodo, jog nemotoriniai simptomai gali turėti didesnį griaunamąjį poveikį sergančiųjų gyvenimo kokybei, nei pagrindiniai PL motoriniai simptomai (Hanna et al., 2012; Gallagher et al., 2010). Demencija. Sergantiems Parkinsono liga daţnai atsiranda paţintinių funkcijų sutrikimų, pasireiškia demencija (Aarsland et al., 2010). Literatūros duomenimis, sergantiesiems Parkinsono liga ilgiau nei 5 metus sutrinka paţintinės funkcijos (Benito-Leon et al. 2011). Demencija išryškėja proc. PL atvejų (Budrys ir kt., 2009). Tai vėlyvas PL poţymis, kitų autorių teigimu, demencijos daţnis gali siekti net iki 78,2 proc. (Horstink ir kt., 2009). Remiantis atliktų gyvenimo kokybės ir fizinės sveikatos sąsajų tyrimų duomenimis, nustatyta, kad Parkinsono liga sergant 10 ir daugiau metų, pasireiškę demencijos poţymiai gana ţymiai blogina gyvenimo kokybę, taip pat blogėja psichologinė sergančiojo būklė (Puškova ir kt., 2010; Valeikienė ir kt., 2009). Kiti galimi reiškiniai: (sulėtėjęs mąstymas), sunkiai parenkami ţodţiai, dėmesio sutrikimai (Budrys ir kt., 2009). Ypatingai sergančiųjų Parkinsono liga funkcinę būklę ir savarankiškumą apriboja nuovargis ir dėmesio koncentracijos sumaţėjimas (Friedman et al., 2010). Depresija vienas iš daţniausiai pasireiškiančių nemotorinių Parkinsono ligos simptomų, pacientai tampa pasyvūs, apatiški, nustoja rūpintis savimi ir aplinkiniais (Valeikienė, 2009; Horstink ir kt., 2009; Rodriquez-Violante et al., 2012). Pastebėta, jog depresiniai sutrikimai daţniau pasireiškia moterims ir jaunesnio amţiaus sergantiesiems PL. Parkinsono ligos pradţioje pasireiškusi depresija gali paskatinti ligos progresavimą (Bouwmans et al., 2012). Ir net 10 proc. pacientų gali sirgti depresija net keletą metų iki atsirandant pirmiesiems Parkinsono ligos simptomams (Martinez-Martin et al., 2011; Dissanayaka et al., 2011). Literatūroje mokslininkai daug diskutuoja dėl komplikuotos diagnostikos, kai pacientas serga depresija ir Parkinsono liga. Depresijos diagnostika Parkinsono liga

17 17 sergantiems pacientams remiasi subjektyviai patiriamais depresijos simptomais, tokiais: kaip tuštumo ir beviltiškumo jausmas, susilpnėjusi reakcija į emocinius stimulus, interesų ir mobilumo jausmo netekimas (Abelytė, 2008; Dissanayaka et al., 2011). Kai simptomai persipina, vėliau gali būti sunku laiku tinkamai diagnozuoti ligą. Depresijos poţymiai daţnai yra negydomi, nes simptomai gali būti supainioti su PL simptomais, todėl labai svarbu pasikalbėti su šeimos sariais, nes pacientai, sergantys PL, daţnai nepripaţįsta, kad jų nuotaika yra prislėgta (Matinez-Martin et al., 2011). Remiantis atlikta sistemine apţvalga, galima teigti, kad depresija yra lemiamas veiksnys, susijęs su pacientų sergančių Parkinsono liga sveikata ir gyvenimo kokybe, net apie 50 proc. PL atvejų (Dissanayaka et al., 2011; Kučinskienė, 2009; Valeikienė ir kt., 2009; Gazewood et al., 2013). Kiti galimi reiškiniai: nerimas, apatija, motyvacijos stoka (Budrys ir kt., 2009; Takahaski et al., 2010). Psichoziniai simptomai. Psichozės daţnis sergantiems Parkinsono liga gali būti nuo 5 iki 40 proc. PL atvejų (Lesauskas ir kt., 2008), kitų autorių pateikiamais duomenimis net 50 proc. PL atvejų (Gazewood et al., 2013). Psichozė yra daţna nemotorinė komplikacija, atsirandanti, kaip tikėtina, dėl išorinių faktorių. Saugi ir efektyvi pagalba pasireiškiant psichozei yra būtina, nes ji tiesiogiai susijusi su sergančiųjų PL gyvenimo kokybę (Bagdonaitė ir kt., 2010; Hindle, 2013; Maier et al., 2014). Autonominė disfunkcija. Literatūroje teigiama, jog sergantiesiems PL gali sutrikti termoreguliacija, varginti gausus prakaitavimas, labiau riebaluotis oda, kristi svoris, taip pat pasireikšti šlapinimosi sutrikimai, varginti padaţnėjęs šlapinimasis nakties metu (Budrys ir kt., 2009; Norkienė, 2010). Kiti autoriai išskiria galimus simptomus tokius kaip: seilėtekis, rijimo sutrikimai, ortostatinė hipotenzija (svaigulys, alpimas, galvos skausmai, nestabilumas), lytinės funkcijos pokyčiai (hiperseksualumas, lytinio potraukio netekimas, impotencija), nuovargis. Atliktų tyrimų duomenimis, vyrų, kurie turėjo vidurių uţkietėjimus, tikimybė susirgti PL per 10 metų nuo obstipacijų pradţios buvo tris kartus didesnė, nei vyrams, kuriems vidurių uţkietėjimas nepasireiškė (Puškova ir kt., 2010). Miego sutrikimai. Miego sutrikimai pasireiškia 98 proc. pacientų sergančių PL (Kaladytė- Lokominienė ir kt., 2012). Daţniausiai pasitaikantis miego sutrikimas sergant Parkinsono liga pasikartojantis pabudimas nakties metu (Lyons et al., 2011). Literatūroje minimi ir kiti nemotoriniai PL simptomai. Ligos pradţioje dar iki atsirandant motoriniams PL sutrikimams pasireiškia uoslės sutrikimai (Budrys ir kt., 2009; Bagdonaitė ir kt., 2010). Taip pat, autorių nuomone, vienas iš pastebimų Parkinsono ligos simptomų gali būti spalvų matymo ir suvokimo sutrikimas (Oh et al., 2011; Hindle, 2013; Maier et al., 2014). Jau ankstyvosiose PL stadijose sergantiesiems būdingi orofaringiniai pokyčiai, sukeliantys rijimo sutrikimus. Rijimo sutrikimai daţniausiai besimptomiai ir tik nuodugniai ištyrus pacientą, aktyviai bendraujant su artimaisiais, galima įrodyti jų egzistavimą bei uţkirsti kelią galimoms komplikacijoms (Mieliauskaitė ir kt., 2008; Hanna et al., 2012; Gallagher et al., 2010). Autorių nuomone, norint pagerinti sergančiųjų

18 18 PL gyvenimo kokybę, svarbu atkreipti dėmesį į nemotorinius simptomus, atsirandančius dėl PL vaistų poveikio (Puškova ir kt., 2010; Valeikienė ir kt., 2009). Galima teigti, jog NMS daţnai pasireiškia ir neigiamai veikia sergančiųjų PL gyvenimo kokybę. Norint pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę svarbu atkreipti dėmesį į sergančiųjų PL psichoemocinę būklę Gyvenimo kokybė Gyvenimo kokybės (GK) sampratos raidos uţuomazgos randamos dar Aristotelio ( m. pr. Kr.) veikaluose. Juose jis minėjo gyvenimo pilnatvę ir ţmogaus laimę. Pirmieji gyvenimo kokybės tyrimai atlikti dar 1970 m. Gyvenimo kokybė plati sąvoka, apimanti fizinę ir psichologinę ţmogaus sveikatą, būseną, socialinius santykius, asmenines paţiūras, tikėjimą ir aplinką (Juozulynas, 2009). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1993 m. pasiūlė tokį gyvenimo kokybės apibrėţimą: gyvenimo kokybė tai individualus savo vietos gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kuriame individas gyvena, kontekste, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Literatūroje aprašoma daug darbų, kuriuose tirta pagyvenusių ir senyvo amţiaus ţmonių gyvenimo kokybė. Juose akcentuojama, kad GK vertinimas turi būti individualus, subjektyvus, nes yra esminis negalią patiriančiam ţmogui. Kadangi tik pats ţmogus geba įvertinti: šalutinių ligos pasekmių veikiamą komforto ar gerovės jausmą, dalyvavimo įvairiose veiklose sunkumo laipsnį, kaip ţmogus gali save realizuoti (Šurkienė ir kt. 2012; Jenciūtė ir kt., 2015). Kiti autoriai linkę išskirti pagyvenusių ir senyvo amţiaus ţmonių gerovę veikiančius veiksnius, tokius kaip: sveikata, tarpusavio santykiai šeimoje, uţimtumas, finansinė gerovė, moralinės nuostatos, gyvenimo sąlygos, santykiai su aplinka, ekologiniai veiksniai ir kt. (Gruţevskis et al., 2012; Juozulynas ir kt., 2010). Jenciūtės V. ir bendraautorių (2015) atliktame tyrime buvo bandoma išsiaiškinti, kokie pagrindiniai veiksniai turi poveikį pagyvenusių ţmonių prastėjančiai gyvenimo kokybei ir pilnatvei. Nustatyta, kad fiziniai apribojimai nekelia tokio didelio nepasitenkinimo tarp daugumos tiriamųjų, atliekant kasdienės veiklos uţduotis. Ţmonių gyvenimo pilnatvę lemia psichologinė jų būsena, daţniausiai juos kamuoja vienatvės, vienišumo ir izoliacijos išgyvenimai. Taigi galima teigti, kad sergantieji Parkisnono liga yra izoliuoti daugelio espektų atţvilgiu. Sergančiųjų gyvenimas ilgainiui tampta nepilnavertis, dėl to jų gyvenimo kokybės vertinimas sparčiai maţėja.

19 Sergančiųjų Parkinsono liga gyvenimo kokybė Parkinsono liga lėtinė progresuojanti neurodegeneracinė centrinės nervų sistemos (CNS) liga, paveikianti sergančiųjų savarankiškumą kasdienėje veikloje, taip pat maţinanti jų gyvenimo kokybę (Valeikienė, 2009). Gyvenimo kokybė sąvoka, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos, psichologinės būklės, nepriklausomumo, socialinių santykių, asmeninių įsitikinimų ir jų ryšių su aplinka (Furmonavičius, 2001). Literatūros duomenimis, sergančiųjų PL gyvenimo kokybė yra prastesnė jau ankstyvosiose stadijose, kai motoriniai simptomai dar nėra labai išreikšti (Valeikienė, 2009). Tad gyvenimo kokybės pablogėjimui įtakos turi nemotoriniai PL simptomai, kurie daţniausiai pasireiškia daug anksčiau, negu sergantieji pradeda pastebėti motorinius PL simptomus. Kitų autorių nuomonė prieštaringa, jų nuomone, svarbiausi PL nemotoriniai simptomai, neigiamai veikiantys sergančiųjų PL gyvenimo kokybę, tai: depresija, demencija ir seilėtekis (Hinnell et al., 2009). Kuopio A. M ir bendraautoriai (2000) teigia, kad depresija labiau pasireiškia moterims negu vyrams. Taip pat rastas glaudus ryšys, tarp depresijos ir prastėjančios gyvenimo kokybės. Tyrėjai padarė išvadą, jog norint pagerinti sergančiųjų PL gyvenimo kokybę, būtina tinkamai nustatyti esančius psichikos sutrikimus (Kuopio et al., 2000). Manoma, kad dar prieš nustatant PL diagnozę, prasidedantys nemotoriniai simptomai turi būti diagnozuojami ir tinkamai gydomi. Su šiuo teiginiu sutinka daugelis tyrėjų savo darbuose nustatę šią tendenciją (Ducan et al., 2011). Chaudhuri (2011) savo darbe teigia, jog į sergantįjį Parkinsono ligą derėtų ţvelgti holistiškai, kaip į ţmogų, kurio kūno ir proto vientisumą tiesiogiai veikia pasireiškiančių PL simptomų visuma. Pasaulyje vis plačiau atliekamos mokslinės studijos, tiriančios veiksnius, galinčius turėti įtakos sergančiųjų Parkinsono liga gyvenimo kokybei. Valeikienės V. ir bendraautorių (2006) atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad sergančiųjų PL tremorinė forma bendra gyvenimo kokybė ir fizinė sveikata buvo geresnė, taip pat nepriklausomumas nuo artimųjų buvo didesnis, nei kitomis PL formomis sergančiųjų pacientų. Autoriai nustatė, kad sergantieji Parkinsono liga nuo 5 iki 9 metų, savo gyvenimo kokybę vertina prasčiau visose srityse: fizinės ir psichologinės sveikatos, socialinių santykių, nepriklausomybės, dvasingumo, nei PL sergantys nuo pusės iki 4 metų. Atliktos studijos pateikė tendenciją, jog PL sergant daugiau negu 10 metų gyvenimo kokybės prastėjimas pastebimas visose gyvenimo srityse. Kitame darbe V. Veleikienė ir A. Juozulynas (2013), vertino pacientų, sergančių Parkinsono liga, gyvenimo kokybę naudodami PDQ-39 klausimyną. Autorių teigimu, viso kūno skausmus ar nemalonius karščio ir šalčio pojūčius jaučia tiek vyrai, tiek moterys, sergantys Parkinsono liga. Tyrėjai padarė išvadą, kad ligai progresuojant, blogėja gyvenimo kokybė iš dalies dėl patiriamo skausmo ir diskomforto (Valeikienė ir kt., 2013).

20 20 Literatūroje pateikiami tyrimų duomenys, kuriuose taip pat pabrėţiama, jog nemotoriniai simptomai turi didesnę įtaką sergančių gyvenimo kokybei nei motoriniai simptomai (Hanna et al., 2012; Martines-Martin, 2011). Tiems pacientams, kuriems pasireiškia nerimas ir depresija, gyvenimo kokybė yra ţenkliai prastesnė. (Hanna K et al., 2012). Todėl būtina atsiţvelgti į nerimo ir depresijos simptomus bei jų išreikštumą, nes šie nemotoriniai Parkinsono ligos simptomai gali paskatinti fizinių sutrikimų pasireiškimą (Quelhas R. et al., 2009). Berganzo ir bendraautoriai (2014) vertindami, ar motoriniai ir nemotoriniai PL simptomai daro įtaką sergančiųjų PL gyvenimo kokybei, nustatė patikimą ryšį tarp šių dviejų tipų simptomų. Ištyrus 103 pacientus, tyrėjai padarė išvadą, kad kognityviniai sutrikimai ir nuotaikos svyravimai daro didţiausią įtaką pacientų gyvenimo kokybei. Iš motorinių simptomų autoriai pabrėţia tremoro poveikį gyvenimo kokybės prastėjimui (Berganzo et al., 2014). Appleman ir bendratautoriai (2011) atlikto tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp motorinių Parkinsono ligos simptomų ir gyvenimo kokybės. Naudodami Unifikuotą Parkinsono ligos vertinimo skalę (UPLVS) autoriai ištyrė 35 pacientus, kurie atitiko atrankos kriterijus. Pagrindinis dėmesys skiriamas motoriniams simptomams, tokiems, kaip sustingimai einant, tremoras, motorikos sutrikimai, griuvimų rizika, kalbos ir rijimo. Nustatyta, kad asmenų, sergančių PL, gyvenimo kokybė buvo prastesnė tų, kurių pirmieji PL poţymiai buvo eisenos, pusiausvyros sutrikimai, negu tų, kurių pirmasis PL poţymis tremoras (Appleman et al., 2011). Slezakova Z. ir bendraautorių (2013) Slovakijoje atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti socialinių bei slaugos poreikių mąstą, siekiant uţtikrinti sergančiųjų PL gyvenimo kokybę. Tyrėjai nustatė pagrindines sergančiųjų PL problemas: (53, 17 proc.), mobilumo sutrikimai, viso kūno skausmas (14,17 proc.), maisto gaminimo sunkumai (53,7 proc.), depresija (39,17 proc.), sielvartas (84,17 proc.), nerimas (95 proc.), nerimas dėl ateities (73,33 proc.), atminties pablogėjimas (64,17 proc.) (Slezakova et a., 2013). Manoma, jog didţiausias dėmesys atkreipiamas į motorinius Parkinsono ligos simptomus, tačiau gyvenimo kokybei daug labiau turi įtakos nemotoriniai simptomai, tokie kaip nerimas, depresija, nuotaikos sutrikimai (Berganzo et al., 2014; Appleman et al., 2011; Worth, 2013). Kiti autoriai savo tyrimuose akcentuoja, jog nemotoriniai simptomai labiau pablogina gyvenimo kokybę, nei motoriniai PL simptomai (Hinnell et al., 2009). Svarbiausias reabilitacijos komandos tikslas, siekiant pagerinti sergančiųjų Parkinsono liga gyvenimo kokybę tinkamai bendradarbiaujant su artimaisiais laiku nustatyti gretutines ligas, tinkamai sureguliuoti gydymą bei slaugą (Valeikienė ir kt., 2006). Apibendrinant galima teigti, jog sergančiųjų Parkinsono liga gyvenimo kokybei turi įtakos tiek motoriniai, tiek nemotoriniai PL simptomai. Taip pat galima daryti išvadą, jog svarbu parenkant ir pritaikant tinkamiausią gydymo būdą, apţvelgti gretutines ligas bei spartų ligos progresavimą.

21 Sergančiųjų Parkinsono liga reabilitacija Parkinsono ligai būdinga lėtai progresuojanti eiga su skirtingu simptomų pasireiškimu. Dėl to reabilitacijos priemonės, jų apimtys priklauso nuo simptomų išreikštumo, ţmogaus kasdienės veiklos funkcijų sutrikimo sunkumo (Bagdonas ir kt., 2009). Ligai progresuojant sutrikimai paveikia daugelį kasdienio gyvenimo aspektų bei sergančiajam sukelia fizinių, psichologinių, ir socialinių problemų. Kaip ţinome, fizinė, psichinė, socialinė, ekonominė gerovė, fizinė sveikata, emocinė būklė, tarpasmeniniai santykiai, pasitenkinimas gyvenimu puikiai atspindi sergančiųjų gyvenimo kokybę (Valeikienė ir kt., 2006). Sergančiųjų Parkinsono liga problemos. Sergantiesiems PL bei jų artimiesiems trūksta informacijos apie ligą ir jos simptomus. V. Valeikienė kartu su bendraautoriais atlikę tyrimą (2015) nustatė, jog tik 50 proc. sergančiųjų PL, kurių būklė pagal Bartel indeksą įvertinta kaip visiškai arba beveik visiškai priklausoma, nustatyti specialieji poreikiai slauga. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, sergantieji PL, gyvenantys mieste, turi didesnę galimybę pasinaudoti sveikatos prieţiūros galimybėmis, negu pacientai, gyvenantys rajonuose. Didesnė dalis pacientų, gyvenančių rajonuose, neţinojo, kur reikia kreiptis ir gauti informacijos apie PL (Lubomski et al., 2013). Nepaisant vis didėjančios paţangos medicinoje, sergantieji PL vis dar kamuojami daugelio sunkumų (Domingos et al., 2013). Todėl svarbu laiku atkreipti dėmesį į pasireiškiančius PL simptomus ir tik laiku juos identifikavus, galima juos tinkamai koreguoti. Literatūroje teigiama, kad gyvenimo kokybės vertinimas gali būti pagrindinis sergančiųjų Parkinsono liga gydymo kokybės rodiklis (Valeikienė ir kt., 2006). Sergančiuosius Parkinsono liga vargina motoriniai ir nemotoriniai simptomai. Simptomų išreikštumas skiriasi, taip pat skiriasi ir pacientų poreikiai bei prioritetai. Nuolat progresuojanti liga verčia pacientus prisitaikyti prie vis prastėjančio savarankiškumo kasdieniniame gyvenime. Svarbiausia, jog ligos klinika, pasireiškimo formos, progresavimo greitis kinta individualiai kiekvienam pacientui. Literatūroje teigiama, jog apţvelgti visus simptomus bei jų kontroliavimo galimybes gali tik multidisciplininė komanda. Pateikiama problema, jog nepaisant persipinančių gydymo tikslų, įvairūs skirtingi specialistai paprastai dirba atskirai ir lygiagrečiai vienas nuo kito, o ne teikia pagalbą bendromis pastangomis (Van der March & Bloen, 2014). Kitų autorių nuomone, svarbiausias reabilitacijos tikslas turėtų būti ne sergančiųjų PL gyvenimo trukmės ilginimas, o kuo geresnė sergančiųjų PL gyvenimo kokybė (Nathan et al., 2013). Literatūros duomenimis, virtuali realybė yra veiksminga priemonė gerinant sergančiųjų PL motorinius ir nemotorinius sutrikimus. Virtuali realybės sistema kai pacientas virtualiame pasaulyje atlieka tam tikrus judesius. Nustatyta, jog taikant virtualią realybę, pacientų gyvenimo kokybė pagerėjo, taip pat nustatytas tiriamųjų nuotaikos pagėrėjimas (Nathan et al., 2013; Foster et al., 2013).

22 22 V. Lesauskaitė ir bendraautoriai (2008) nurodo, kad sergantiesiems PL reikalingos šios sveikatos grąţinimo ir gydymo priemonės: dieta, kurioje daug skaidulų ir skysčių; fiziniai pratimai (vaikščiojimas, plaukimas ir kt.); pragulų ir kontraktūrų prevencija; reabilitacija; paciento ir jo šeimos mokymas; dalyvavimas Parkinsono ligos klubų draugijų veikloje. Literatūroje pabrėţiama reabilitacijos svarba siekiant geresnio sergančiųjų PL savarankiškumo. Reabilitacija tai koordinuotas kompleksinis medicininių, socialinių, pedagoginių, profesinių priemonių naudojimas siekiant maksimalaus sergančiojo Parkinsono liga funkcijų atsigavimo (Kriščiūnas, 2009). Reabiltacijos uţdaviniai: sugrąţinti prarastas motorines funkcijas, kontroliuoti nemotorinius PL simptomus, skatinti motyvaciją bei suteikti visokeriopą pagalbą (Hashimoto et al., 2015). Pradinėse stadijose Parkinsono ligai gydyti taikomos ambulatorinės reabilitacijos priemonės. Parkinsono ligai progresuojant, iškylančių problemų vis daugėja, savarankiškumas vis maţėja, todėl reikalinga reabilitacijos specialistų komanda. Tai įgyvendinti galima tik stacionarinėmis sąlygomis. Stacionarinėmis sąlygomis vykdoma reabilitacija sergančiajam PL, toliau gali būti tęsiama namuose (Bartašiūnienė, 2008; Kriščiūnas, 2009). Reabilitacijos priemonėmis siekiama atstatyti arba kompensuoti prarastas funkcijas: išlaikyti sąnarių paslankumą, normalų raumenų ilgį, palaikyti asmenų savarankiškumą, išvengti komplikacijų, koreguoti eiseną ir laikyseną, parinkti kompensacinę techniką bei pagalbines priemones, apmokyti jomis naudotis (Bagdonas ir kt., 2009). Prof. A. Kriščiūnas ir kiti autoriai (2008) nurodo, kad sergančiųjų Parkinsono liga reabilitaciją apima šios metodikos: slauga, dieta, kineziterapija, ergoterapija, logoterapija, psichoterapija. Kiti autoriai pabrėţia reabilitacijos metodikų efektyvumą: ergoterapija, kineziterapija, pasak autorių, jos gerina sergančiųjų PL gyvenimo kokybę (Nathan et al., 2013; Worth, 2013). Literatūroje minima, jog net ir trumpą laiką, bet intensyviai taikant reabilitaciją, efektyviai gerėja sergančiųjų PL savarankiškumas atliekant kasdienę veiklą (Sturkenboom, 2013). Atliktų tyrimų duomenimis, sergančiųjų PL dalyvavimas kasdienėje veikloje labai susijęs su paciento mobilumu, t.y. gebėjimu atsistoti pačiam nuo kėdė ar ant jos atsisėsti, apsiversti ant šono gulint, persikelti (nuo kėdės ant lovos), eiti (taisyklingas ţingsnis, eisena), tinkamai valdyti veţimėlį, ir kt. (Duncan, 2011). Manoma, kad gyvenamoji aplinka tiesiogiai susijusi su savarankiškumu. Sergantiesiems Parkinsono liga griuvimų rizika lemia sutrikusi pusiausvyra, ortostatinė hipotenzija ir sumaţėjęs fizinis aktyvumas. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, nustatyta, kad sergantiems Parkinsono liga sukurtos specialios treniravimosi programos yra labai naudingos. Pratimai stiprina raumenis, lavina asmeninius įgūdţius, juos pacientas turi atlikti savarankiškai namuose (Campbell et al., 2012). Pratimai yra veiksminga priemonė vyresnio amţiaus ţmonių pusiausvyrai gerinti, raumenims stiprinti (Allen et al., 2012). Literatūroje pateikiami, kitų autorių gauti tyrimai, kuriuose teigiama, jog pratimai taikomi namuose daro teigiamą poveikį pacientų motoriniams sugebėjimams (De Bruin et al., 2010; Nathan et al., 2013). Kinų sveikatingumo mankšta Tai Či padeda gerinti fizinę ištvermę, graţina prarastas

23 23 jėgas. Tyrėjai, atlikę tyrimą, padarė išvadas, jog sergantiesiems PL tris mėnesius taikoma Tai-Či pratimų programa lavina raumenų jėgą, pusiausvyrą, maţina griuvimo riziką (Ji Zhou et al., 2014). Daţniausiai sergantiesiems PL pasitaikanti problema griuvimai einant (Valeikienė ir kt., 2009). Sergantiesiems PL svarbu lavinti eiseną, jai lavinti tinka šiaurietiško ėjimo metodas bei ėjimas skambant muzikai (Kriščiūnas, 2009). Remiantis Japonijoje atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, jog atliekami fiziniai pratimai grojant muzikai, teigiamai veikia sergančiuosius PL. Pratimai buvo atliekami pacientams gyvenant įprastinį gyvenimą namuose ir lankant uţimtumo grupę 1 kartą per savaitę. Taip pat nustatyta, jog šokių metu atliekami judesiai lavina pacientų pusiausvyrą, ėjimo greitį, daugelį motorinių funkcijų. Gerėja pacientų motyvacija, maţėja raumenų sąstingis. Muzika paskatina atlikti judesius, reikšti savo jausmus, bendrauti. Šokio terapija galima taikyti pacientams, turintiems motorinių, paţinimo ar psichikos sutrikimų, veiksminga reabilitacijos priemonė, siekiant ne tik pagerinti nuotaiką, motyvaciją, bet taip pat palengvinti psichikos sutrikimus, tokius kaip: depresija ir apatija, kurie turi lemiamą poveikį sergančiųjų PL savarankiškumui (Hashimoto et al., 2015). Remiantis kitų autorių tyrimų duomenimis galima teigti, jog ėjimas skambant muzikai ar ritmui gerina pacientų, sergančių PL, ėjimo greitį, ţingsnio trukmę bei ėjimo ritmiškumą, taip pat sumaţina motorinių simptomų pasireiškimo daţnį (De Bruin N. et al., 2010; Foster et al., 2013). Apibendrintai galima teigti, jog ţenkliai didesnę griuvimo riziką patiria sergantieji PL, negu to paties amţiaus šia liga nesergantys asmenys. Apie 50 proc. sergančiųjų pabrėţia patiriantys griuvimus, vertinant 3 mėn. laikotarpiu. Griuvimų rizika sukelia baimę, dėl kurios seka nejudrumas, o jis savo ruoţtu apriboja savarankiškumą tiek kasdienėje veikloje, tiek socialiniame gyvenime. Autoriai paţymi ergoterapijos poveikio sritis: kasdienė veikla, dalyvavimas visuomeniniame gyvenime. Kaip ţinome, ergoterapijos poveikio sritys: pacientų galimybių atkūrimas, palaikymas ar sutrikusių funkcijų kompensavimas atliekant tikslingą veiklą, savarankiškumo skatinimas, atsiţvelgiant į paciento norus bei poreikius. Ergoterapija šiose srityse maţina sergančiųjų PL globėjų emocinę bei fizinę naštą (Van der March et al., 2014). Taigi galima teigti, kad atsiţvelgiant į sergančiuosius Parkinsono liga varginančius motorinius ir nemotorinius simptomus, skirtingą jų išreikštumą, taip pat skirtingus pacientų poreikius ir prioritetus, būtina parinkti tinkamiausius reabilitacijos metodus. Nuolat progresuojančiai ligai svarbu laiku uţkirsti kelią, skatinant pacientų savarankiškumą kasdieniniame gyvenime Sergančiųjų Parkinsono liga ergoterapija Parkinsono ligos progresavimo sustabdyti neįmanoma, vėlesnėse stadijose sergantieji tampa nedarbingi, pasireiškiantys PL simptomai apsunkina gyvenimo kokybę (Hashimoto et al., 2015;

24 24 Fontanesi et al., 2015). Literatūroje teigiama, jog pacientams, kurie PL serga 10 metų ir daugiau, 90 proc. sutrinka savarankiškumas kasdienėje veikloje, jiems sunku vaikščioti, sutrinka rankų judesių koordinacija (Sturkenboom et al., 2013). Pacientai tampa labiau priklausomi nuo šeimos narių. Tuomet artimieji ar globėjai atlieka svarbų vaidmenį sergančiųjų PL gyvenime. O kaip teigiama literatūroje, globėjams trūksta informacijos, apie simptomus, sveikatos prieţiūrą. Manoma, jog sergantiesiems Parkinsono liga yra ribotas paslaugų prieinamumas, kad reikia didinti galimybes sergantiesiems pasinaudoti paslaugomis (Lageman et al., 2015). Staškutė I. (2014) atliko tyrimą, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Šie rodikliai pagrįsti gyventojų apklausos duomenimis bei valstybės registrų duomenimis. Autorė išskyrė aštuonias sritis, turinčias poveikį gyvenimo kokybei: materialinės sąlygos, produktyvi veikla, sveikata, švietimas, laisvalaikis ir socialiniai ryšiai, ekonominis ir fizinis saugumas, valdymas ir pagrindinės teisės, aplinkos kokybė. Pastebima, jog net 5 iš 8 sričių, galinčių turėti poveikį gyvenimo kokybei, atitinka ergoterapijos poveikio galimybes. Tad galima teigti, jog ergoterapija gali turėti poveikį ţmonių gyvenimo kokybei. Literatūroje pabrėţiama ergoterapijos reikšmė vyresnių ţmonių gyvenime. Remiantis atliktais tyrimais, galima teigti, kad ergoterapija yra labai svarbi, nes jos taikymas gerina prastėjančią gyvenimo kokybę tiek dėl PL atsiradusių simptomų išreikštumo, tiek dėl vartojamų medikamentų poveikio atsiradusių simptomų (Jansa &Aragon, 2015). Ergoterapija gali padėti sumaţinti paciento negalią ir padidinti savarankiškumą atliekant kasdienes veiklas ir jį išlaikyti kiek įmanoma ilgiau (Kriščiūnas ir kt., 2008; Deane et al., 2001). Ergoterapija (gr. ergon darbas, therapeia gydymas) pacientų galimybių grąţinimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas, tikslinga veikla, siekiant gerinti pacientų savarankiškumą kasdienėje veikloje, atsiţvelgiant į jų norus, poreikius bei visuomenės nustatytus reikalavimus (Kriščiūnas, 2009). Ergoterapija apima šias sritis tikslinga veikla, kuri apibūdinama kaip kasdienė, darbinė ar laisvalaikis, gali pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą bei pacientų fizinę ir socialinę aplinką (Lesauskaitė ir kt., 2008). Ergoterapijos tikslai: išlaikyti kiek įmanoma ilgiau paciento aktyvumą, mokyti saviprieţiūros kasdienėje veikloje; didinti paciento mobilumą bei gerinti judesių koordinaciją, išmokyti atlikti kasdienei veiklai reikalingus veiksmus naudojant technines reabilitacijos priemones (Kriščiūnas ir kt., 2008). Kiti autoriai teigia, kad svarbu įvertinti sutrikimus bei surasti palankiausias korekcijos galimybes (Deane et al., 2001). Kadangi PL yra sparčiai progresuojanti liga, ergoterapeutas turi surasti tinkamą instrumentą lėtinių ligų progresavimui ir gydymo rezultatams vertinti. V. Valeikienė (2009) išskiria pagrindinius Parkinsono ligos simptomų ir gyvenimo kokybės įvertinimo standartizuotus klinikinius tyrimus: Unifikuota Parkinsono ligos skalė (UPLVS); Hoehn ir Yahr stadijos skalė (H&Y); Schwab ir England kasdienio gyvenimo įvertinimo skalė (S&E). Kitų autorių duomenimis, 39 klausimų Parkinsono ligos

25 25 klausimynas (PQD-39); bendras (generinis) 36 klausimų klausimynas (SF-36) yra labai svarbūs vertinant pacientų psichoemocinę būklę, kuri daţnai neprasilenkia su sergančiųjų PL gyvenimo kokybės pablogėjimu (Hariz et al., 2011; Hanna et al., 2012; Martinez-Martin, 2011). Dirbdamas su sergančiaisiais Parkinsono liga, ergoterapeutas vertinimui gali naudoti atitinkamus vertinimo instrumentus, tačiau būtina įvertinti ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos ligos progresavimui ar tyrimo rezultatams. Ypatingai vertinant su sveikata susijusį gyvenimo kokybės pokytį, nes GK tiesiogiai gali veikti daugelis veiksnių. V. Bartašiūnienė (2008) nurodo, jog ergoterapeutas dirbdamas su sergančiaisiais PL turi įvertinti: jutimines (sensorines) funkcijas; suvokimą; nervų ir raumenų sistemos būklę; motoriką judesių kontrolę, burnos raumenų judėjimą (motoriką); paţinimo funkciją orientaciją, dėmesį, atmintį. Kitų autorių duomenimis, prieš vertinant pacientus, sergančius Parkinsono liga, būtina atkreipti dėmesį į gretutines ligas, tokias kaip: insultas, demencija, depresija, kurios gali iškreipti tyrimo rezultatus (Forter et al., 2011; Lesauskaitė, 2008) Ergoterapijos intervencija. Sturkenboom I. ir bendraautoriai (2013) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti ergoterapijos poveikio galimybes sergantiesiems Parkinsono liga. Nyderlanduose atliktame tyrime įvertinti 43 tiriamieji ir nustatyta, kad taikant ergoterapiją sergantiesiems Parkinsono liga, praktiniai ergoterapeutų patarimai gali palengvinti sergančiųjų gyvenimą. Tyrime buvo skiriamos dvi grupės kontrolinė ir intervencinė. Intervencinei grupei ergoterapija taikyta 10 savaičių. Nustatyta, kad net lengvus kasdienių funkcijų sutrikimus turintys pacientai buvo maloniai nustebinti ergoterapijos teikiama nauda kasdienėje veikloje. O vėlesnėse PL stadijose ergoterapija pasitarnauja didinant sergančiųjų PL savarankiškumą. Tiek sergantieji, tiek jų globėjai puikiai įvertino ergoterapijos uţsiėmimų poveikį, teigdami, jog praktiniai uţsiėmimai pateisina jų lūkesčius, atrandant paprastesnį būdą spręsti vis naujai atsirandančias problemas. Pacientų, sergančių PL, gyvenimo kokybė labai priklauso nuo savarankiškumo, o jis, savo ruoţtu, analogiškai labai priklauso nuo Parkinsono ligos stadijos bei simptomų išreikštumo. Pradinėje PL stadijoje pacientas ir jo šeimos nariai turėtų būti informuojami apie bendruomenėje esančius paramos išteklius ir savitarpio paramos grupes, supaţindinami su techinėmis priemonėmis, o esant jų poreikiui, ir apmokomi kaip jomis naudotis. Pacientų bei jų artimųjų informavimas apie namų aplinkos pritaikymo galimybes taip pat turėtų būti pradedamas ankstyvose PL stadijose. Matoes-Toset ir bendraautoriai (2015) atliko tyrimą, kurio tikslas nustatyti pratimų poveikį rankų koordinacijos, miklumo lavinimui. Ištirta 60 pacientų, sergančių Parkinsono liga. 30 sudarė kontrolinę grupę, o su likusiais buvo atliekami trumpi, 15 min. pratimai rankoms. Nustatyta, kad atliekami reguliarūs pratimai rankoms reikšmingai pagerina rankų judesių koordinaciją, miklumą. Taip pat gerėja rankos motorika, atliekant judesius dirba visi rankos pirštai. Pagerėja rankos funkcija. Išanalizavus literatūrą, susijusią su Parkinsono liga ir reabilitacija, apibendrintai galima teigti, jog pabrėţiama kineziterapeutų, ergoterapeutų ir logopedų nauda sergantiesiems PL. Svarbiausi

26 26 ergoterapijos metodai taikomi sergantiesiems Parkinsono liga yra savirūpos įgūdţių bei smulkiosios motorikos lavinimas (Bartašiūnienė, 2008; Foster et al., 2014). Ergoterapija daugiau dėmesio skiria dalyvavimui kasdienėje veikloje, saviprieţiūrai, laisvalaikiui, namų ruošos darbų atlikimui. Manoma, kad ergoterapijos uţsiėmimai teigiamai veikia sergančiųjų PL gyvenimo kokybę, savarankiškumą kasdienėje veikloje bei funkcinį mobilumą. Taip pat maţina iškylančių socialinių problemų skaičių, kuriuose reikšminga tikslinga veikla (Sturkenboom et al., 2014). Kitų autorių duomenimis, ergoterapija pagerindama veiklos našumą sergančiųjų PL kasdienėje veikloje, gali sumaţinti išlaidas, skiriamas sergančiųjų PL sveikatos prieţiūrai, slaugai (Sturkenboom et al., 2015). Apibendrinant galima teigti, kad ergoterapeuto vaidmuo asmenims sergantiesiems PL yra labai svarbus, nes priklausomai nuo PL formos jis paliečia visas asmens veiklos sritis. Tinkamai pritaikytas gydymo būdas padeda pasiekti geresnių rezultatų, padidinti sergančiojo savarankiškumą kasdieniniame gyvenime Ergoterapijos modeliai Ergoterapijos modeliai apibūdina ergoterapijos praktikos esmę, pateikia daugelį teorijų, kurias ergoterapeutas taiko savo praktiniame darbe. Kiekvienas modelis yra skirtas tam tikroms ţmogaus veikos sritims. Sukurtas tam, kad apjungtų duomenis, siekiant padėti rasti tinkamiausius sprendimo būdus, graţinant asmenims pasitenkinimą savarankiška veikla. Grupinės veiklos modelis: darbas grupėje paskatina prasmingai veiklai ir suteikia pacientui praktikos. Grupiniuose ergoterapijos uţsiėmimuose pirmiausia turi būti planuojama veikla, tikslai, nustatomas tikslus veiklos planas, kurio bus laikomasi visų uţsiėmimų metu. Grupinė veikla naudinga tuo, jog motyvuojant pacientą galima įtraukti į prasmingą veiklą (Bartašiūnienė, 2008). Ţmogaus uţimtumo modelis, labai išsamiai nusako aplinkos įtakos prasmę ţmogaus kasdienei veiklai. Šis modelis padeda įsigilinti į veiklos prigimtį, atspindi motyvaciją bei veiklos pasirinkimo reikšmę, atspindi galimą aplinkos poveikį ţmogaus kasdienei veiklai (Kriščiūnas ir kt., 2008). Judesių valdymo modelis. Jame pabrėţiama individo ir aplinkos sąveikos svarba. Ergoterapijos esmė: naudojant atitinkamas priemones, sumaţinti raumenų tonusą, atkurti ţmogaus įprastinius judesius, skatinti atlikti tikslingą veiklą. Taigi galima teigti, kad ergoterapijos modeliai yra ergoterapeuto darbo esmė. Ergoterapeutas bendradarbiaudamas su pacientu iškelia trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, tokius kaip: išmokyti efektyvių problemų sprendimo būdų, pagerinti rankos funkciją, pedėti pritaikyti aplinką. Ergoterapijos poveikio esmė, kuria grindţiamas gydymas: judesių skatinimas pagal poreikį, sinerginių judesių naudojimas veiklai, valingo judesių valdymo skatinimas.

27 27 2. TYRIMO METODIKA IR METODAI 2.1. Tyrimo kontingentas Tyrime dalyvavo 60 asmenų, aktyviai dalyvaujančių Parkinsono ligos draugijos veikloje. Į tyrimą nebuvo įtraukti asmenys, turintys ţemesnį savarankiškumo laipsnį negu 50 proc. pagal Schwab ir England kasdieninio gyvenimo veiklos skalę. Taip pat į kontingentą nebuvo įtraukiami tiriamieji, sergantys 4-5 stadijos Parkinsono liga, atsiţvelgiant į Modifikuotą Hoehn ir Yahr Parkinsono ligos stadijų skalę (Hoehn&Yahr), nes tokios būklės asmenys daţniausiai sunkai mobilizuojami. Tiriamieji buvo skirstomi pagal Parkinsono ligos klinikines formas. Pirmoji tremorinė, antroji rigidinė ir trečioji mišri (rigidinė tremorinė). Visi pacientų amţiaus duomenys buvo suskirstyti pagal PSO rekomenduojamas amţiaus grupes. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, pacientus pagal amţių skirstėme į tam tikrus laikotarpius: iki 44 metų jaunas ţmogus, nuo 45 iki 59 metų vidutinio amţiaus, nuo 60 iki 74 metų pagyvenęs ţmogus, nuo 75 iki 90 metų senas, daugiau nei 90 metų ilgaamţis. Kontingento atrankai naudoti šie kriterijai: Diagnozuota Parkinsono liga. Pacientas geba suprasti, ko jo yra klausiama. Savanoriškai sutinka dalyvauti tyrime. Pacientui per pastaruosius 3 mėn. nebuvo keičiamas medikamentinis gydymas ar medikamento dozė. Pacientas neserga sunkesnės formos psichikos ligomis. Pacientui nėra taikoma smegenų elektrostimuliacija. Tyrime dalyvavo 60 asmenų, sergančių Parkinsono liga. Iš jų vyrai sudarė 48,3 proc. (n=29), o moterys 51,7 proc. (n=31). Tiriamųjų amţiaus vidurkis 70,1±7,1 metų Darbo metodika Tyrimo tikslui pasiekti buvo atlikta: Literatūros šaltinių analizė; Anketinė apklausa; Statistinė duomenų analizė.

28 Tyrimo metodai Asmenų, sergančių Parkinsono liga, demografiniams duomenims, savarankiškumui bei gyvenimo kokybei vertinti buvo naudojami šie instrumentai: 1. Anketa; 2. Unifikuota Parkinsono ligos vertinimo skalė (trys dalys: I.Protavimas, elgesys ir nuotaika, II. Kasdienio gyvenimo veikla, III. Motorika),(UPLVS); 3. Schwab ir England kasdieninio gyvenimo įvertinimo skalė (Schwab&England); 4. Modifikuota Hoehn ir Yahr Parkinsono ligos stadijos skalė (Hoehn&Yahr); 5. Bendras (generinis) 36 klausimų klausimynas (SF-36). Autorės sudaryta anketa. 13 klausimų apimties anketa sudaryta siekiant surinkti informaciją apie tiriamųjų lytį, amţių, ligos trukmę, išsilavinimas. Taip pat siekiant gauti papildomos informacijos, kuri gali turėti įtakos tyrimui: galbūt artimieji sirgo Parkinsono liga, apie gretutines ligas ar traumas ir kt. Apklausa buvo vykdoma pacientui pateikiant anketą, kurioje prašoma paţymėti jiems tinkamiausią variantą. Esant labai apsunkusiai rankos funkcijai, buvo suteikiama pagalba ţymint langelius. Panaudojant sudarytą anketą, sergantieji PL buvo apklausti tyrimo praţioje (4 priedas). Unifikuota Parkinsono ligos vertinimo skalė (UPLVS) (5 priedas). Įvertinti Parkinsono ligos sunkumą buvo naudojama Unifikuota Parkinsono ligos vertinimo skalė (Unified Parkinson s Disease Rating Scale (UPDRS) Fahn S, Elton R, 1987; į lietuvių kalbą išvertė Vilniaus universiteto neurologijos klinikos 1997; skalė patalpinta, Neurologijos seminarai 2000; 1(9): ). Pasirinkta vertinimo skalė sudaryta iš 4 dalių. Kiekvienoje dalyje bandoma išsiaiškinti, kokie sutrikimai pasireiškia pacientams, sergantiems Parkinsono liga. Pirmojoje dalyje vertinamas protavimas, elgesys ir nuotaika. Pateikiami keturi nemotoriniai PL sutrikimai: intelekto sutrikimas, mąstymo sutrikimas, depresija, motyvacija/iniciatyva. Kiekvieno sutrikimo pasireiškimo sunkumą įvertinant balais. Kiekvienu iš jų pacientai nurodo PL simptomo išreikštumą (0 sutrikimo nėra, 4 sutrikimo išreikštumas labai aukštas, labai apriboja pacientą). Antrojoje dalyje vertinamos, kaip atliekamos kasdienės gyvenimo veiklos. Pateikti 13 PL sutrikimų: kalba, seilių išsiskyrimas, rijimas, rašysena, maisto pjaustymas ir indų (įrankių) naudojimas, apsirengimas, higiena, apsivertimas lovoje ir patalynės tvarkymas, kritimas,,,stingimai einant, eisena, tremoras, jutiminiai nusiskundimai, susiję su parkinsonizmu. Kiekvienoje srityje pacientas nurodo, kaip sutrikimas apriboja jo kasdienę veiklą (0 sutrikimo nėra, 4 sutrikimo išreikštumas labai aukštas). Trečiojoje dalyje atliekamas motorikos tyrimas, apimantis 14 stričių: kalbą, veido išraišką, ramybės tremorą, posturalinį rankų tremorą, rigidiškumą, pirštų sulietimą, kumščiavimą, greitus alternuojančius rankų judesius, kojų judrumą, atsistojimą nuo kėdės, stovėjimo pozą, eiseną, posturalinį nestabilumą, kūno bradikineziją ir hipokineziją. Pacientas paţymi, kaip dėl PL simptomų pakinta motorika, ar labai šie sutrikimai

29 29 išreikšti jo kasdienė veikloje (0 sutrikimo nėra, 4 sutrikimo išreikštumas labai aukštas). Ketvirtojoje dalyje vertinama medikamentinio gydymo sukeltos komplikacijos. Ši skalės dalis nebuvo naudojama tyrime, nes sergantieji PL, dalyvaujantys šiame tyrime, naudojo skirtingus medikamentus PL gydyti. Pasirinkta Parkinsono ligos vertinimo skalė daugiamatė, apimanti motorinius, nemotorinius PL simptomus. Vertinamas ne vienas aspektas, o visa visuma, kaip simptomų išreikštumas svarbus pacientui kamuojamam Parkinsono ligos. Schwab ir England kasdieninio gyvenimo vertinimo skalė (Schwab&England) (8 priedas). Įvertinti sergančiojo Parkinsono liga savarankiškumui buvo naudojama Schwab ir England kasdieninio gyvenimo vertinimo skalė (Schwab and England Activities of Daily living Scale Fahn S, Elton R, 1987; į lietuvių kalbą išvertė Vilniaus universiteto neurologijos klinikos 1997; skalė patalpinta, Neurologijos seminarai 2000; 1(9): ). Pasirinkta kasdienio gyvenimo vertinimo skalė, puikiai įvertina sergančiųjų PL savarankiškumą kasdienėje veikloje. Procentais išreiškiamas savarankiškumas: nuo 0 proc. 20 proc. pacientas visiškai priklausomas, nuo 30 proc. 40 proc.pacientas labai priklausomas nuo aplinkinių, nuo 50 proc. 70 proc. pacientas priklausomas ar iš dalies priklausomas, bet gali atlikti daugelį namų ruošos darbų su atitinkama pagalba, nuo 80 proc. 100 proc. pacientas vertinamas kaip savarankiškas asmuo, kuriam kai kada pasitaiko sunkumų. Procentilės labai tiksliai leidţia įvertinti pacientų aktyvumą kasdienė veikloje. Atliktame tyrime buvo vertinami pacientai, kurie aktyviai dalyvauja Lietuvos Parkinsono ligos draugijos veikloje, todėl Schwab ir England kasdieninio gyvenimo vertinimo skalės įvertinimas negalimas ne maţiau negu 50 procentų, dėl to, kad tokiu savarankiškumu pacientai daţniausiai labai priklausomi. Modifikuota Hoehn ir Yahr stadijų skalė (Hoehn&Yahr) (8 priedas). Skirta įvertinti Parkinsono ligos stadijų išreiktumą (Modified Hoehn ant Yahr Scale Fahn S, Elton R, 1987; į lietuvių kalbą išvertė Vilniaus universiteto neurologijos klinikos 1997; skalė patalpinta, Neurologijos seminarai 2000; 1(9): ). Ši skalė buvo naudojama, kaip atrankos mątas. Bet atskirai pagal ją tiriamieji nebuvo vertinami. Ši skalė išskiria penkias skirtingas Parkinsono ligos stadijas, taip pat dvi tarpines stadijas. 0 Parkinsono ligos simptomai nepasireiškia. 1 Parkinsono ligos simptomai išreikšti vienoje kūno pusėje. 1,5 Parkinsono ligos simptomai išreikšti vienoje kūno pusėje ir aksialiniai simptomai. 2 Parkinsono ligos simptomai išreikšti abiejose kūno pusėse, bet nėra pusiausvyros sutrikimo. 2,5 lengvo laipsnio, kai išreikšti Parkinsono ligos simptomai vienoje kūno pusėje.

30 30 3 lengvo vidutinio laipsnio, kai išreikšti Parkinsono ligos simptomai vienoje kūno pusėje su posturaliniu nestabilumu, bet pacientas fiziškai nepriklausomas. 4 sunki būklė, kai pacientas dar gali eiti ar atsistoti be pagalbos. 5 be pagalbos negali nieko atlikti. Gyvenimo kokybės SF-36 klausimynas (SF-36) (6 priedas). SF-36 klausimynas (angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnai) yra vienas iš daţniausiai naudojamų bendrųjų klausimynų, kuriuo puikiai įvertinama gyvenimo kokybė (Hagell P Feb). Jis susideda iš 36 klausimų, kurie atspindi fizinę ir psichinę sveikatą. Vertinimo metu apimamos pagrindinės gyvenimo sritys: fizinis aktyvumas, veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų, bendras sveikatos vertinimas, energingumas/gyvybingumas, socialinė funkcija, veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų, emocinė būklė (1 lentelė). 1 lentelė. Pagrindinės gyvenimo kokybės klausimyno (SF-36) vertinimo sritys FIZINĖ SVEIKATA Fizinis aktyvumas energinga veikla vidutinio sunkumo veikla kėlimas, nešimas maisto priekių lipimas laiptais keletą aukštų pasilenkimas, klūpojimas ėjimas 1,5 km ėjimas 0,5 km ėjimas 100 m Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų sumaţino laiką atlieka maţiau apriboja rūšis iškilo sunkumai Skausmas skausmo stiprumas skausmo trukdymas Bendras sveikatos vertinimas bendras sveikatos vertinimas greičiau suserga klaip sveikas sveikata blogės sveikata puiki GYVENIMO KOKYBĖ PSICHINĖ SVEIKATA Energingumas/gyvybingumas ţvalus ernergingas išsekęs Socialinė gunkcija trukdymas socialinei veiklai laiko apribojimas Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų sumaţino laiką atlieka maţiau nerūpestingas Emocinė būklė nervingas nusiminęs taikus liūdnas Naudojant šį klausimyną vertinama keturių savaičių savijauta. SF 36 gali pildyti pats tiriamasis arba tyrėjas, o klausimyno pildymas uţtrunka 5 10 min. Atsakymai vertinami balais ir pagal algoritmą yra apskaičiuojama kiekviena sritis. Klausimynas jautrus pokyčiui, todėl gali būti

31 31 naudojamas gyvenimo kokybei vertinti prieš ir po gydymo. Kaip jau buvo minėta, vienas atsakymas yra naudojamas tik vienos srities apskaičiavimui. Kiekvienos srities skaitinė reikšmė yra nuo 0 iki 100 (100 balų rodo geriausią įvertinimą). Vienas daţniausiai naudojamų bendrųjų klausimynų yra SF-36 klausimynas, kuris susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą/gyvybingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos vertinimą. Šiuo klausimynu yra vertinama pastarųjų keturių savaičių savijauta. Yra keli atsakymų variantai: Likerto skalė ir dichotominiai atsakymai. Yra 3 lygiai: (1) klausimai; (2) aštuonios sritys, kurios kiekviena apjungia po 2 10 klausimų; ir (3) du apibendrinti matavimai, kurie apjungia sritis. Visi klausimai, išskyrus vieną ( Kaip pasikeitė Jūsų sveikata per paskutinius 1 metus? ), yra naudojami apskaičiuojant SF-36 sritis. Kiekvienas klausimas yra naudojamas tik vienos srities apskaičiavimui. Apskaičiavimo modelis pateikiamas (7 priedas) Statistiniai duomenų analizės metodai Duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant SPSS 20 statistinį programų paketą. Skaičiuotos šios charakteristikos: imties vidurkis, mediana, maksimali ir minimali reikšmės, santykiniai daţniai išreikšti procentais, statistinių hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenys pateikti kaip mediana (minimali reikšmė; maksimali reikšmė). Kokybiniai poţymiai aprašyti santykiniais daţniais. Kiekybinių poţymių palyginimui tarp grupių tiriamųjų, taikytas Mann Whitney U testas, nepriklausomoms imtims, kai nėra tenkinama normalumo prielaida ir Kruskal-Wallis testu. Dviejų priklausomų imčių lyginimui tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių tiriamųjų, taikytas Vilkoksono kriterijus, ranginėms imtims. Intervaliniams kintamiesiems ir ranginiams kintamiesiems poţymių tarpusavio ryšių stiprumo nustatymui taikytas Spirmeno koreliacijos koeficientas Tyrimo organizavimas Tyrimas buvo atliekamas nuo 2015 m. birţelio iki spalio mėn. Tyrimui atlikti buvo gauti šie leidimai: Lietuvos Parkinsono ligos draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininko bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (Nr.BEC-FMR(M)-503) (1 priedas). Dar prieš pradedant tyrimą buvo susipaţinta su Lietuvos Parkinsono ligos draugijos, Klaipėdos skyriaus, veiklą. Draugija organizuoja susitikimus, jų metu skaitomos paskatos aktualiomis temomis, taip pat sergantieji Parkinsono liga vieni su kitais bendrauja, dalijasi savo kasdieniniame

32 32 gyvenime iškylančiomis problemomis. Tik įgijus draugijos narių pasitikėjimą buvo galima atlikti tyrimą. Atliekant tyrimą pacientams buvo suteikiama informacija apie jį (2 priedas). Taip pat prašoma pasirašyti, jog savanoriškai sutinka dalyvauti tyrime (3 priedas). Tyrimo pradţioje buvo įvertintas kiekvienas tiriamasis atskirai. Su kiekvienu buvo bendraujama individualiai, pokalbio metu siekiant nustatyti pagrindines problemas susijusias su savarankiškumu bei gyvenimo kokybe. Įvertinus nusiskundimus, bei atsiţvelgiant į literatūroje pateikiamas sergančiųjų PL problemas, tiriamiesiems buvo sudaryta ergoterapijos programa, kitos reabilitacijos procedūros nebuvo taikomos. Visiems tiriamiesiems 10 dienų buvo taikytos ergoterapijos procedūros, kurios uţtruko apytiksliai vieną valandą. Siekiant išvengti tiriamųjų nuovargio buvo skiriamos pertraukėles. Taip pat buvo suteikiama informacija apie technines pagalbos priemones bei aplinkos pritaikymo galimybes (14-15 priedai). Po ergoterapijos, tiriamųjų savarankiškumas kasdienėje veikloje bei gyvenimo kokybė buvo įvertinti pakartotinai. Ergoterapijos programa Pradiniam įvertinimui naudojami instrumentai: Autorės sukurta anketa Unifikuota Parkinsono ligos vertinimo skalė (UPLVS) Schwab ir England kasdieninio gyvenimo įvertinimo skalė (Schwab&England) Bendras (generinis) 36 klausimų klausimynas (SF-36) Pagrindinės ergoterapeuto darbo sritys: 1. Informavimas apie Parkinsono ligą bei jos simptomus. 2. Sutrikusių rankų funkcijų lavinimas. 3. Valgymo ir mitybos problemos 4. Virtuvės pritaikymas 5. Savarankiška asmens higiena 6. Vonios pritaikymas 7. Savarankiškas apsirengimas 8. Savarankiškas judėjimas 9. Ergoterapeuto patarimai siekiant išspręsti kitas kasdienės veiklos problemas. 10. Bendravimo ir aktyvaus dalyvavimo visuomeniniame gyvenime įgūdţių ugdymas. Pakartotiniam įvertinimui naudojami instrumentai: Unifikuota Parkinsono ligos vertinimo skalė (UPLVS) Schwab ir England kasdieninio gyvenimo įvertinimo (Schwab&England) Bendras (generinis) 36 klausimų klausimynas (SF-36) 2 pav. Ergoterapijos programos schema

33 33 Ergoterapijos programa I dalis Pradinis įvertinimas naudojant pasirinktus instrumentus (2 pav.). Tikslas: nustatyti sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumo ir gyvenimo kokybės pokyčius taikant ergoterapiją, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės. Uţdaviniai: 1. Įvertinti sergančiųjų PL savarankiškumą ir gyvenimo kokybę, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės. 2. Nustatyti sergančiųjų PL kasdienės veiklos problemas, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės. 3. Nustatyti sergančiųjų Pl gyvenimo kokybės pokytį, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės. II dalis Surinkti ir susisteminti informaciją apie Parkinsono ligos simptomus, reabilitacijos galimybes sergantiesiems Parkinsono liga. Paruošti PowerPoint pristatymą. III dalis Pateikti surinktą informaciją pacientams bei jų artimiesiems. Informavimas apie Parkinsono ligą bei jos simptomus. Sutrikusių rankų funkcijų lavinimas. Tikslai: 1. Pagerinti bendrą rankų funkciją ir kraujo apytaką. 2. Padidinti plaštakos, pirštų jėgą bei koordinaciją. Uţdaviniai: 1. Aktyvių rankų judesių lavinimas atliekant pratimus plaštaka. 2.Plaštakos ir dilbio raumenų jėgos stiprinimas. Kraujotakai gerinti buvo skiriamas masaţas ir naudojami įvairaus stiprumo masaţiniai kamuoliukai (13 priedas). Plaštakų mankšta bei pratimai su ergoterapinėmis priemonėmis 25 min. trukmės. Mankštą sudarė pratimai, skirti lavinti plaštakos ir dilbio raumenis, stiprinti plaštakos raumenų jėgą, lavinti smulkiają motoriką, naudojant ergoterapines priemones, tokias kaip: TheraBand kamuoliukai, masaţo kamuoliukai (11-13 priedai). Savarankiškumo ugdymas kasdienėje veikloje. Tikslai: 1. Palengvinti savarankišką valgymą, valgio ruošimą. 2.Palengvinti savarankišką namų ruošą. Uţdaviniai: 1. Savarankiško valgio gaminimo, valgymo mokymas pateikiant taisyklingos sėdėsenos pagrindus, rekomenduojant technines priemones (stalo įrankiai pastorintomis rankenomis ir kt.). 2. Supaţindinimas su virtuvės pritaikymo galimybės, pateikiant saugos principus virtuvėje bei techninių priemonių rekomendavimas (semtuvas ilga rankena ir kt.) (14-15 priedas). Apsitarnavimo įgūdžių atkūrimas ir lavinimas. Tikslai: 1. Palengvinti savarankišką maudymąsi vonioje ir duše. 2.Palengvinti savarankiško asmeninio tualeto atlikimą. Uţdaviniai: 1. Maudymosi duše ar vonioje apmokymas. 2. Savarankiško asmeninio tualeto mokymas rekomenduojant technines pagalbos priemones. Savarankiško mobilumo ir apsirengimo skatinimas kasdienėje veikloje. Tikslai: 1. Palengvinti savarankišką apsirengimą. 2. Paskatinti savarankišką judėjimą. Uţdaviniai: 1. Viršutinių ir apatinių kūno dalių savarankiško apsirengimo mokymas, informavimas apie drabuţių pasirinkimo galimybes, rengimosi technikos mokymas bei techninių priemonių rekomendavimas. 2. Savarankiško judėjimo mokymas, persikėlimo principų taikymas bei techninių priemonių pritaikymo rekomendavimas.

34 34 Ergoterapeuto patarimai siekiant išspręsti kitas kasdienės veiklos problemas. Tikslai: 1. Paskatinti savarankiškumą. Uţdaviniai: 1. Pateikti rekomendacijas esant miego sutrikimams, rašysenos sutrikimams bei rekomenduoti technines priemones. Bendravimo ir aktyvaus dalyvavimo visuomeniniame gyvenime įgūdžių atgavimas bei ugdymas. Tikslai: 1. Paskatinti pacientus aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime, paįvairinti laisvalaikį. Uţdaviniai: 1. Dienos plano paįvairinimo galimybės. IV dalis Pakartotinis įvertinimas. Tikslas: nustatyti sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumo ir gyvenimo kokybės pokyčius taikant ergoterapiją, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės. Uţdaviniai: 1. Įvertinti sergančiųjų PL savarankiškumą ir gyvenimo kokybę, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės. 2. Nustatyti sergančiųjų PL kasdienės veiklos problemas, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės. 3. Nustatyti sergančiųjų Pl gyvenimo kokybės pokytį, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės.

35 35 3. TYRIMO REZULTATAI 3.1. Tyrimo kontingento charakteristika Tyrime dalyvavo 60 asmenų, sergančių Parkinsono liga. Iš jų vyrai sudarė 48,3 proc. (n=29), moterys 51,7 proc. (n=31). Vertinant tiriamuosius pagal amţių, nustatyta, jog tiriamųjų jaunesnių nei 44 metai nebuvo, 53 proc. (n=33) tiriamųjų sudarė asmenys nuo 60 iki 74 metų, 37 proc. (n=21) tyrimo dalyvių sudarė asmenys nuo 75 iki 90 metų ir 10 proc. (n=6) tiriamųjų sudarė nuo 45 iki 59 metų amţiaus asmenys (3 pav.). 3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių (proc.) Tiriamųjų amţiaus vidurkis siekė 70,1±7,1 metų, jauniausio tiriamojo amţius siekė 54 metus, o vyriausio 81 metus. Vyrų amţiaus vidurkis buvo 71,1±7,2 metai, moterų amţiaus vidurkis siekė 69,2±7 metus. PL 65 proc. (n=39) tiriamųjų sirgo maţiau nei 10 metų, 35 proc. (n=21) tiriamųjų nurodė PL sergantys 10 metų ir ilgiau. Iš tyrime dalyvavusių asmenų trumpiausia sirgimo trukmė siekė 5 metus, o ilgiausia 15 metų. Parkinsono ligos trukmės vidurkis buvo 8,8±2,7 metų. Vyrų Parkinsono ligos trukmės vidurkis buvo 9,3±2,6 metų, o moterų 8,3±2,9 metų (4 pav.). 4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal Parkinsono ligos trukmę (proc.)

36 36 Iš tyrime dalyvavusių tiriamųjų tremorine PL forma sirgo 18,3 proc. (n=11) asmenų, 36,7 proc. (n=22) tiriamųjų sirgo rigidine PL forma, ir 45 proc. (n=27) tiriamųjų sirgo mišria PL forma (5 pav.). 5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal Parkinsono ligos formą (proc.) Vertinant tiriamųjų pasiskirstymą pagal veiksnius, galėjusius turėti įtakos Parkinsono ligos pasireiškimui, nustatyta, jog 16,7 proc. (n=10) tiriamųjų nurodė susiduriantys su kenksmingais veiksniais galinčiais turėti įtakos sveikatai, 83,3 proc. (n=50) tiriamųjų atsakė, kad jų darbe nebuvo jokių kenksmingų veiksnių, galinčių turėti įtakos jų sveikatai, ar paskatinti PL pasireiškimą. Taip pat nustatyta, kad 11,7 proc. (n=7) tiriamųjų artimiesiems pasireiškė poţymių, kurie galėjo lemti sirgimą PL, 88,3 proc. (n=53) tiriamųjų PL poţymių savo artimojoje aplinkoje nepastebėjo ar neprisimena, jog artimiesiems pasireiškė PL poţymiai. Vertinant tiriamųjų pasiskirstymą apţvelgiant į jų sirgimą infekcinėmis ligomis, nustatyta, kad 25 proc. (n=15) visų tiriamųjų buvo sirgę, o 75 proc. (n=45) tiriamųjų neišsakė, jog būtų sirgę infekcinėmis ligomis. Dauguma tiriamųjų 66,7 proc. (n=40) nenurodė, jog yra turėję, o 33,3 proc. (n=20) tiriamųjų turėjo galvos smegenų traumas (6 pav.). 6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal veiksnius, turinčius įtakos Parkinsono ligai (proc.)

37 3.2. Tiriamųjų savarankiškumo ir gyvenimo kokybės vertinimas Tiriamųjų savarankiškumo vertinimas Tiriamųjų savarankiškumo vidurkis pagal Schwab ir England kasdieninio gyvenimo vertinimo skalę (Schwab&England) buvo 74,8±8,8 balo, iš 100 galimų balų. Dauguma tiriamųjų 70 proc. (n=42) nevisiškai savarankiški, patiria daug sunkumų, atlikdami namų ruošos darbus, o kasdieninė namų ruoša atima didelę dienos dalį. Taip pat nustatėme, jog 80 proc. (n=48) tiriamųjų uţtrunka du kartus ilgiau atlikdami kasdieninę namų ruošą. Vertinant tiriamųjų savarankiškumą, priklausomai nuo Parkinsono ligos formos, nustatyta, kad asmenų grupės priklausomai nuo PL formos pagal savarankiškumą nesiskyrė, buvo homogeniškos. Tyrimo pradţioje pagal Schwab ir England kasdieninio gyvenimo skalę, mediana siekė 75 (50; 90) balais, po taikytos ergoterapijos tremorine forma sergantys asmenys savarankiškumą statistiškai reikšmingai (p<0,05) įvertino geriau 85 (50; 100) balais. Rigidine PL formą sergantys asmenys tyrimo pradţioje savarankiškumą įvertino 75 (50; 90) balais, po taikytos ergoterapijos, taip pat buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas 80 (60; 100) balų. Asmenų sergančių tremorine rigidine forma savarankiškumo vertinimas išliko panašus, tyrimo pradţioje siekė 70 (60; 80) balų, po ergoterapijos taikymo 70 (60; 90) balų (7 pav.). 7 pav. Tiriamųjų savarankiškumo pasiskirstymas pagal ligos formas tyrimo pradžioje ir po ergoterapijos taikymo (balais) (Schwab&England) Analizuojant tiriamųjų savarankiškumą, priklausomai nuo PL trukmės, nustatyta, kad grupės nebuvo homogeniškos. Tyrimo pradţioje tiriamųjų, sergančių PL iki 10 metų savarankiškumo mediana buvo 75 (50; 90) balus, po ergoterapijos taikymo šios grupės savarankiškumas padidėjo statistiškai reikšmingai, mediana siekė 80 (50;100) balų. Tiriamųjų, kurie PL sirgo ilgiau nei 10 metų

38 38 savarankiškumo mediana tyrimo pradţioje buvo 70 (60; 80) balų, po tyrimo 70 (60; 90) balų (8 pav.). 8 pav. Tiriamųjų savarankiškumo pasiskirstymas pagal ligos trukmę tyrimo pradžioje ir po ergoterapijos taikymo (balais) (Schwab&England) Iš gautų duomenų galima spręsti, jog taikyta ergoterapija pagerino savarankiškumą tremorine ir rigidine formomis sergantiesiems asmenims, savarankiškumas daugiau atsistatė asmenims, kurie Parkisnono liga sirgo iki 10 metų Tiriamųjų gyvenimo kokybės vertinimas Pagal duomenis gautus iš gyvenimo kokybės SF-36 klausimyno buvo nustatyta, jog gyvenimo kokybės vertinimai tyrimo pradţioje tarp grupių sergančių skirtingomis PL formomis skyrėsi. Sergančiųjų tremorine PL forma gyvenimo kokybės vertinimo mediana siekė 56 (45; 80) balus, po taikytos ergoterapijos tremorine forma sergantys asmenys gyvenimo kokybę įvertino statistiškai reikšmingai (p<0,05) geriau 60 (40; 70) balų. Rigidine PL formą sergantys asmenys tyrimo pradţioje gyvenimo kokybę įvertino 56 (50; 90) balais, po taikytos ergoterapijos, taip pat buvo nustatytas pagerėjimas 58 (50; 75) balai. Asmenų sergančių tremorine rigidine forma gyvenimo kokybės vertinimas išliko panašus, tyrimo pradţioje siekė 45 (50; 80) balus, po ergoterapijos taikymo 47 (35; 60) balus (9 pav.).

39 39 9 pav. Tiriamųjų gyvenimo kokybės palyginimas, priklausomai nuo ligos formos (SF-36) Analizuojant sergančiųjų Parkinsono liga gyvenimo kokybę buvo ištirtos aštuonios gyvenimo kokybės sritys, kurios turėjo įtakos pacientų savijautai ir gyvenimo kokybei. Vertinant jų pokyčius prieš ir po tyrimo, nustatyta, jog tremorinėje PL formos grupėje daugiausiai įtakos ţemam gyvenimo kokybės įvertinimui turėjo šie veiksniai: skausmas, fizinis aktyvumas, emocinė būklė, asmens apribojimai dėl fizinės būklės ir asmens apribojimai dėl emocinės būklės. Po taikytos ergoterapijos programos buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas vertinant skausmą ir veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų. Skausmo vertinimas sumaţėjo nuo 44,44 (22,00; 77,78) balo iki 22,22 (15,00; 70,00) balo, o veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų asmenims sergantiems PL sumaţėjo nuo 50,00 (10,00; 79,00) balų iki 44,44 (10,00; 70,00) balų. Pagerėjimas po taikytos ergoterapijos programos buvo nustatytas: fizinio aktyvumo ir emocinės būklės srityse. Fizinio aktyvumo įvertinimas padidėjo nuo 50,00 (0; 70,00) balų iki 55,55 (0; 80,00) balo, emocinės būklės įvertinimas pagerėjo nuo 44,00 (10,00; 74,00) balų iki 46,00 (10,00; 78,00) balų. Šių veiksnių, turinčių įtakos gyvenimo kokybei, pagerėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (10 pav.).

40 40 10 pav. Sergančiųjų tremorine Parkinsono ligos forma pasiskirstymas pagal gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius prieš ir po ergoterapijos (SF-36) Nustatyta, jog rigidinės PL formos grupėje daugiausiai įtakos ţemam gyvenimo kokybės įvertinimui turėjo šie veiksniai: skausmas, fizinis aktyvumas, emocinė būklė, asmens apribojimai dėl fizinės būklės ir asmens apribojimai dėl emocinės būklės. Po taikytos ergoterapijos programos buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas vertinant skausmą ir veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų, fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų. Skausmo vertinimas sumaţėjo nuo 55,56 (33,33; 77,78) balo balo iki 50,00 (30,00; 80,00) balų, o veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų asmenims sergantiems PL sumaţėjo nuo 25,00 (0; 55,00) balų iki 50,00 (0; 90,00) balų, fizinis aktyvumas padidėjo nuo 32,50 (5,00; 70,00) balo iki 40,00 (0; 75,00) balų ir veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų padidėjo nuo 0 balų iki 16,67 (0; 40,00) balų. Pagerėjimas po taikytos ergoterapijos programos buvo nustatytas: bendro sveikatos vertinimo, energingumo ir socialinės funkcijos srityse. Bendras sveikatos vertinimas padidėjo nuo 50,00 (20,00; 100,00) balų iki 60,00 (10,00; 115,00) balų, energingumo įvertinimas pagerėjo nuo 40,00 (10,00; 100,00) balų iki 45,00 (5,00; 100,00) balų, socialinės funkcijos įvertinimas padidėjo nuo 38,89 (17,78; 85,56) balo iki 44,44 (22,22; 77,78) balo. Šių veiksnių, turinčių įtakos gyvenimo kokybei, pagerėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (11 pav.).

41 41 11 pav. Sergančiųjų rigidine Parkinsono ligos forma pasiskirstymas pagal gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius prieš ir po ergoterapijos (SF-36) Tremorinės rigidinės PL formos grupėje daugiausiai įtakos ţemam gyvenimo kokybės įvertinimui turėjo šie veiksniai: skausmas, fizinis aktyvumas, emocinė būklė, asmens apribojimai dėl fizinės būklės ir asmens apribojimai dėl emocinės būklės. Po taikytos ergoterapijos programos buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas vertinant skausmą, jo vertinimas sumaţėjo nuo 55,56 (33,33; 77,78) balo iki 44,44 (22,22; 77,78) balo. Pagerėjimas po taikytos ergoterapijos programos buvo nustatytas: bendro sveikatos vertinimo srityje, jo vertinimas padidėjo nuo 60,00 (20,00; 115,00) balų iki 55,00 (0; 100,00) balų. Šio veiksnio, turinčio įtakos gyvenimo kokybei, pagerėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (12 pav.).

42 42 12 pav. Sergančiųjų tremorine-rigidine Parkinsono ligos forma pasiskirstymas pagal gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius prieš ir po ergoterapijos (SF-36) Vertinant veiksnių lemiančių gyvenimo kokybę pokytį, priklausomai nuo amţiaus grupės, buvo nustatyta, jog tiriamųjų, sirgusių PL trumpiau nei 10 metų, daugiausiai gyvenimo kokybei įtakos turėjo: veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų, skausmas ir veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų. Po taikytos ergoterapijos nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) poveikis maţinant skausmą nuo 55,56 (33,33; 77,78) balo iki 44,44 (22,22; 77,78) balo, maţinant veiklos apribojimus dėl fizinių negalavimų nuo 25,00 (0; 100,00) balų iki 50,00 (0; 125,00) balų ir maţinant veiklos apribojimus dėl emocinių sutrikimų nuo 0 balų iki 33,33 (0; 100,00) balo (13 pav). 13 pav. Sergančiųjų Parkinsono liga iki 10 metų pasiskirstymas pagal gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius prieš ir po ergoterapijos (SF-36)

43 43 Vertinant veiksnius lemiančius gyvenimo kokybę asmenims, sirgusiems PL 10 metų arba ilgiau, nustatyta, kad daugiausiai gyvenimo kokybei įtakos turėjo: sumaţėjęs fizinis aktyvumas, veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų, skausmas ir veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų. Po taikytos ergoterapijos reikšmingų pokyčių, vertinant veiksnius, turinčius įtakos gyvenimo kokybei, nenustatyta (14 pav.). 14 pav. Sergančiųjų Parkinsono liga 10 metų ir ilgiau pasiskirstymas pagal gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius prieš ir po ergoterapijos (SF-36) Galima teigti, kad taikyta ergoterapijos programa pagerino sergančųjų Parkinsono liga gyvenimo kokybę, tremorine forma sergantiems asmenims sumaţėjo skausmas, veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų, rigidine forma sergantiems asmenims pagerėjo fizinis aktyvumas, sumaţėjo veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų ir dėl emocinių sutrikimų. Asmenims sergantiems trumpiau nei 10 metų taikyta ergoterapija sumaţino skausmą ir asmens veiklos apribojimus dėl fizinės ir emocinės būklės Tiriamųjų problemų išreikštumo pokyčio vertinimas Analizuojant tiriamųjų, priklausomai nuo Parkinsono ligos formos, problemų išreikštumą motorikos, kasdienio gyvenimo veiklos, protavimo, elgesio ir nuotaikos srityse, nustatyta, jog daugiausiai problemų motorikos srityje patiria asmenys, sergantys tremorine rigidine forma tyrimo pradţioje problemų išreikštumas siekė 25 (17; 28) balų, maţiausiai tremorine forma sergantiems asmenims, šios grupės problemų išreikštumas siekė 9,5 (6; 17) balo, rigidine forma sergančių asmenų

44 44 problemų išreikštumas motorikos srityje siekė 17,5 (9; 24) balo. Po taikytos ergoterapijos problemų išreikštumas motorikos srityje sumaţėjo visose grupėse: tremorinėje rigidinėje iki 24 (14; 26) balai, tremorinėje iki 9,0 (6; 15) balų, rigidinėje iki 17,0 (9; 24) balų. Daugiausiai problemų kasdienio gyvenimo veiklos srityje patiria asmenys, sergantys tremorine rigidine forma tyrimo pradţioje problemų išreikštumas siekė 26,0 (17; 29,5) balų, maţiausiai tremorine forma sergantiems asmenims, šios grupės problemų išreikštumas siekė 18,5 (10; 25) balo, rigidine forma sergančių asmenų problemų išreikštumas šioje srityje siekė 19,00 (12; 28) balo. Po taikytos ergoterapijos problemų išreikštumas kasdienio gyvenimo veiklos srityje sumaţėjo visose grupėse: tremorinėje rigidinėje iki 23,5 (17; 29,5) balo, tremorinėje iki 17,0 (9; 24) balų, rigidinėje iki 17,0 (11; 24) balų. Daugiausiai problemų protavimo, elgesio ir nuotaikos srityje, taip pat patiria asmenys, sergantys tremorine rigidine forma tyrimo pradţioje problemų išreikštumas siekė 6,5 (2; 9,5) balo, maţiausiai tremorine forma sergantiems asmenims, šios grupės problemų išreikštumas siekė 3,0 (1; 4,5) balus, rigidine forma sergančių asmenų problemų išreikštumas šioje srityje siekė 5,00 (2; 8) balus. Po taikytos ergoterapijos problemų išreikštumas protavimo, elgesio ir nuotaikos srityje sumaţėjo visose grupėse: tremorinėje rigidinėje iki 5,5 (1,5; 9,5) balo, tremorinėje iki 2,7 (1; 4) balo, rigidinėje iki 4,0 (1; 6) balus (15 pav.). 15 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal problemų išreikštumą prieš ir po ergoterapijos, priklausomai nuo ligos formos (UPLVS) (balais) Vertinant tiriamųjų, priklausomai nuo sirgimo PL trukmės, problemų išreikštumą motorikos, kasdienio gyvenimo veiklos, protavimo, elgesio ir nuotaikos srityse, nustatyta, jog daugiausiai problemų motorikos srityje patiria asmenys, sergantys 10 ir ilgiau metų tyrimo pradţioje problemų išreikštumas siekė 25,00 (17; 28) balų, asmenims sergantiems iki 10 metų motorikos problemų

45 45 išreikštumas siekė 16,5 (10; 19) balo. Po taikytos ergoterapijos problemų išreikštumas motorikos srityje sumaţėjo visose grupėse: asmenų, sergančių 10 ir ilgiau metų, iki 24,5 (14; 26) balo, o asmenims sergantiems iki 10 metų, 16,5 (6; 21) balo. Daugiausiai problemų kasdienio gyvenimo veiklos srityje patiria asmenys, sergantys 10 ir ilgiau metų tyrimo pradţioje problemų išreikštumas siekė 29,50 (17; 35) balų, asmenims sergantiems iki 10 metų motorikos problemų išreikštumas siekė 19,00 (10; 25) balo. Po taikytos ergoterapijos problemų išreikštumas kasdienio gyvenimo veiklos srityje sumaţėjo visose grupėse: asmenų, sergančių 10 ir ilgiau metų, iki 28,00 (14; 32) balų, o asmenims sergantiems iki 10 metų, 17,5 (6; 21) balo. Daugiausiai problemų protavimo, elgesio ir nuotaikos srityje, taip pat patiria asmenys, sergantys 10 ir ilgiau metų tyrimo pradţioje problemų išreikštumas siekė 7,00 (3; 15) balus, asmenims sergantiems iki 10 metų motorikos problemų išreikštumas siekė 4,50 (1; 7) balo. Po taikytos ergoterapijos problemų išreikštumas kasdienio gyvenimo veiklos srityje sumaţėjo visose grupėse: asmenų, sergančių 10 ir ilgiau metų, iki 6,00 (1; 12) balų, o asmenims sergantiems iki 10 metų, 4,00 (1; 7) balų. (16pav.). 16 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal problemų išreikštumą prieš ir po ergoterapijos, priklausomai nuo ligos trukmės (UPLVS) (balais) Vertinant problemų išreikštumą tremorine PL forma sergančių asmenų grupėje, nustatėme, jog statistiškai reikšmingai (p<0,05) po taikytos ergoterapijos pagerėjo: maisto pjaustymo ir indų plovimo, apsirengimo srityse ir pirštų sulietimo veikoje. Rigidine PL forma sergantiems asmenims statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerėjo: maisto pjaustymo ir indų plovimo, apsirengimo, higienos srityse, taip pat statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerėjo: kumščiavimas, apsivertimas lovoje bei sumaţėjo depresija. Tremorinėje rigidinėje grupėje reikšmingų pokyčių nenustatyta (2 lentelė).

46 46 2 lentelė. Problemų išreikštumo pokytis prieš ir po ergoterapijos grupėse priklausomai nuo Parkinsono ligos formos Problemų Tremorinė Rigidinė Tremorinė - rigidinė išreikštumas Prieš Po p reikšmė Prieš Po p reikšmė Prieš Po p reikšmė Intelekto sutrikimas 27,3% 27,3% p>0,05 54,5% 54,5% p>0,05 74,1% 74,1% p>0,05 Mąstymo sutrikimas 54,5% 54,5% p>0,05 31,8% 31,8% p>0,05 85,2% 85,2% p>0,05 Depresija 90,9% 90,9% p>0,05 95,5% 90,9% p<0,05* 96,3% 92,6% p>0,05 Motyvacija/ 54,5% 54,5% p>0,05 90,9% 90,9% p>0,05 100% 100% p>0,05 iniciatyva Kalba 90,9% 90,9% p>0,05 81,8% 81,8% p>0,05 85,2% 85,2% p>0,05 Seilių išsiskyrimas 81,8% 81,8% p>0,05 59,1% 59,1% p>0,05 96,3% 96,3% p>0,05 Rijimas 63,6% 63,6% p>0,05 72,7% 72,7% p>0,05 100% 100% p>0,05 Rašysena 100% 100% p>0,05 81,8% 78,9% p>0,05 100% 100% p>0,05 Maisto pjaustymas ir indų plovimas 100% 81,8% p<0,05 90,9% 78,3% p<0,05* 100% 85,2% p>0,05 Apsirengimas 100% 81,8% p<0,05* 86,4% 81,8% p<0,05 88,9% 88,9% p>0,05 Higiena 54,5% 54,5% p>0,05 90,9% 78,3% p<0,05* 88,9% 88,9% p>0,05 Apsivertimas lovoje 54,5% 54,5% p>0,05 86,4% 78,3% p<0,05* 100% 100% p>0,05 Kritimai 54,5% 54,5% p>0,05 81,8% 78,3% p>0,05 100% 100% p>0,05,,sustingimai"einant 37,3% 37,3% p>0,05 100% 100% p>0,05 100% 100% p>0,05 Eisena 100% 100% p>0,05 90,9% 90,9% p>0,05 100% 100% p>0,05 Tremoras 100% 100% p>0,05 9,1% 9,1% p>0,05 88,9% 88,9% p>0,05 Jutiminiai 63,6% 63,6% p>0,05 54,5% 54,5% p>0,05 100% 100% p>0,05 nusiskundimai susiję su Parkinsonizmu Kalba 45,5% 45,5% p>0,05 68,2% 68,2% p>0,05 100% 100% p>0,05 Veido išraiška 45,5% 45,5% p>0,05 68,8% 68,8% p>0,05 100% 100% p>0,05 Ramybės tremoras 100% 100% p>0,05 0% 0% p>0,05 100% 100% p>0,05 Posturalinis rankų tremoras 100% 100% p>0,05 0% 0% p>0,05 100% 100% p>0,05 Rigidiškumas 0% 0% p>0,05 100% 100% p>0,05 100% 100% p>0,05 Pirštų sulietimas 9,1% 0% p<0,05* 100% 100% p>0,05 100% 100% p>0,05 Kumščiavimas 0% 0% p>0,05 100% 95,5% p<0,05* 100% 100% p>0,05 Greiti alteruojantys rankų judesiai 0% 0% p>0,05 100% 100% p>0,05 100% 100% p>0,05 Kojų judrumas 37,3% 37,3% p>0,05 95,5% 95,5% p>0,05 100% 100% p>0,05 Atsistojimas nuo 45,5% 45,5% p>0,05 90,1% 90,1% p>0,05 100% 100% p>0,05 kėdės Poza 81,8% 81,8% p>0,05 78,3% 78,3% p>0,05 100% 100% p>0,05 Eisena 90,9% 90,9% p>0,05 90,9% 81,8% p>0,05 100% 100% p>0,05 Posturalinis stabilumas 37,3% 37,3% p>0,05 90,9% 90,9% p>0,05 100% 100% p>0,05 Kūno bradikinezija ir 37,3% 37,3% p>0,05 100% 100% p>0,05 100% 100% p>0,05 hipokinezija * vertinant duomenis tarp grupių

47 47 Vertinant problemų išreikštumą priklausomai nuo PL trukmės, iki 10 metų sergančių asmenų grupėje, nustatėme, jog statistiškai reikšmingai (p<0,05) po taikytos ergoterapijos pagerėjo: rašysena, apsirengimas ir asmenų higiena. Asmenims, sergantiems 10 metų ir ilgiau, statistiškai reikšmingai (p<0,05) sumaţėjo depresijos simptomai (3 lentelė).

48 48 3 lentelė. Problemų išreikštumo pokytis prieš ir po ergoterapijos grupėse priklausomai nuo Parkinsono ligos trukmės Sergantys iki 10 metų Sergantys 10 metų ir ilgiau Problemų išreikštumas p p Prieš Po Prieš Po reikšmė reikšmė Intelekto sutrikimas 38,5% 38,5% p>0,05 95,2% 95,2% p>0,05 Mąatymo sutrikimas 44,6% 44,6% p>0,05 90,5% 90,5% p>0,05 Depresija 94,9% 92,3% p>0,05 95,2% 90,5% p<0,05* Motyvacija/ iniciatyva 82,1% 82,1% p>0,05 100% 100% p>0,05 Kalba 84,6% 84,6% p>0,05 85,7% 85,7% p>0,05 Seilių išsiskyrimas 71,8% 71,8% p>0,05 95,2% 95,2% p>0,05 Rijimas 74,4% 74,4% p>0,05 100% 100% p>0,05 Rašysena 92,3% 87,2% p<0,05* 95,2% 95,2% p>0,05 Maisto pjaustymas ir indų plovimas 74,4% 69,2% p>0,05 95,2% 92,3% p>0,05 Apsirengimas 87,2% 79,5% p<0,05* 95,2% 95,2% p>0,05 Higiena 74,4% 67,7% p<0,05* 100% 95,2% p>0,05 Apsivertimas lovoje 79,5% 79,5% p>0,05 100% 100% p>0,05 Kritimai 76,9% 76,9% p>0,05 100% 100% p>0,05,,sustingimai"einant 79,5% 79,5% p>0,05 100% 100% p>0,05 Eisena 94,9% 94,9% p>0,05 100% 100% p>0,05 Tremoras 49,7% 49,7% p>0,05 85,7% 85,7% p>0,05 Jutiminiai nusiskundimai susiję su Parkinsonizmu 69,2% 69,2% p>0,05 90,5% 90,5% p>0,05 Kalba 89,7% 87,2% p>0,05 100% 100% p>0,05 Veido išraiška 67,3% 67,3% p>0,05 100% 100% p>0,05 Ramybės tremoras 51,3% 51,3% p>0,05 85,7% 85,7% p>0,05 Posturalinis rankų tremoras 53,8% 53,8% p>0,05 85,7% 85,7% p>0,05 Rigidiškumas 71,8% 71,8% p>0,05 100% 100% p>0,05 Pirštų sulietimas 74,4% 71,8% p>0,05 100% 100% p>0,05 Kumščiavimas 71,8% 69,2% p>0,05 100% 100% p>0,05 Greiti alteruojantys rankų judesiai 71,8% 71,8% p>0,05 100% 100% p>0,05 Kojų judrumas 76,9% 76,9% p>0,05 100% 100% p>0,05 Atsistojimas nuo kėdės 79,5% 79,5% p>0,05 100% 100% p>0,05 Poza 82,1% 82,1% p>0,05 100% 100% p>0,05 Eisena 92,3% 87,3% p>0,05 100% 100% p>0,05 Posturalinis stabilumas 74,4% 72,8% p>0,05 100% 100% p>0,05 Kūno bradikinezija ir 79,5% 79,5% p>0,05 100% 100% p>0,05 hipokinezija * vertinant duomenis tarp grupių

49 3.4. Sąsajos tarp gyvenimo kokybės ir problemų išreikštumo 49 Analizuojant asmenų, sergančių PL, gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius ir problemų išreikštumą, duomenis buvo nustatyta tiesinės priklausomybės, vidutinio stiprumo (r = 0,79) ryšys tarp kasdienio gyvenimo veiklos problemų ir fizinio aktyvumo. Maţėjant kasdienio gyvenimo veiklos problemų išreikštumui, didėja asmens fizinis aktyvumas. Vertinant asmenų kasdienio gyvenimo veiklos problemų išreikštumą ir veiklos apribojimus dėl emocinių sutrikimų nustatytas atvirkštinės priklausomybės, silpnas ryšys (r = -0,26). Maţėjant kasdienio gyvenimoveiklos problemų išreikštumui, maţėja ir veiklos apribojimai dėl emocinių sutrikimų. Taip pat nustatytas silpnas (r = 0,38), tiesinės priklausomybės ryšys tarp kasdienio gyvenimo veiklos problemų ir asmens emocinės būklės: maţėjant kasdienio gyvenimo veiklos problemų išreikštumui, gerėja asmens, sergančio PL, emocinė būklė. Nustatytas silpnas (r = 0,38), tiesinės priklausomybės ryšys tarp kasdienio gyvenimo veiklos problemų ir asmens jaučiamo skausmo: maţėjant skausmui, maţėja asmens, sergančio PL, kasdienio gyvenimo veiklos problemų išreikštumas. Vertinant sąsajas tarp problemų išreikštumo motorikos srityje, nustatytas silpnas (r = 0,28), tiesinės priklausomybės ryšys tarp motorikos problemų ir asmens jaučiamo skausmo: maţėjant skausmui, maţėja asmens, sergančio PL, motorikos problemų išreikštumas. Taip pat nustatytas tiesinės priklausomybės, silpnas ryšys (r = 0,28) tarp motorikos problemų ir asmens energingumo: maţėjant asmens, sergančio PL, motorikos problemų išreikštumui, didėja asmens sergančio PL energingumas. Vertinant sąsajas tarp problemų išreikštumo protavimo, elgesio ir nuotaikos srityje nustatyta tiesinės priklausomybės, vidutinio stiprumo (r = 0,62) ryšys tarp protavimo, elgesio ir nuotaikos problemų ir fizinio aktyvumo. Maţėjant protavimo, elgesio ir nuotaikos srityje problemų išreikštumui, didėja asmens fizinis aktyvumas. Taip pat nustatytas silpnas (r = 0,36), tiesinės priklausomybės ryšys tarp protavimo, elgesio ir nuotaikos problemų ir asmens jaučiamo skausmo: maţėjant skausmui, maţėja asmens, sergančio PL, tarp protavimo, elgesio ir nuotaikos problemų išreikštumas. Nustatytas atvirkštinės priklausomybės, silpnas ryšys (r = -0,27) tarp protavimo, elgesio ir nuotaikos problemų ir asmens energingumo: maţėjant asmens, sergančio PL, tarp protavimo, elgesio ir nuotaikos problemų išreikštumui, didėja asmens sergančio PL energingumas (4 lentelė).

50 50 4 lentelė. Sąsajos tarp gyvenimo kokybės ir problemų išreikštumo Ryšys r reikšmė p reikšmė Kasdienio gyvenimo veiklos ir fizinio aktyvumo 0,79 p<0,001 Kasdienio gyvenimo veiklos ir veiklos apribojimų dėl emocinių sutrikimų -0,26 p=0,048 Kasdienio gyvenimo veiklos ir emocinės būklės 0,38 p=0,003 Kasdienio gyvenimo veiklos ir skausmo 0,38 p=0,003 Motorikos ir skausmo 0,28 p=0,028 Motorikos ir energingumo 0,28 p=0,028 Protavimo, elgesio ir nuotaikos ir fizinio aktyvumo 0,62 p<0,001 Protavimo, elgesio ir nuotaikos ir skausmo 0,36 p=0,004 Protavimo, elgesio ir nuotaikos ir energingumo -0,27 p=0,037 Taigi galima teigti, jog gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai siejasi su problemomis, pasireiškiančiomis asmenims, sergantiems PL, kasdienės gyvenimo veiklos, motorikos bei protavimo, elgesio ir nuotaikos srityse.

51 51 4. REZULTATŲ APTARIMAS Parkinsono liga (PL) yra lėtinė progresuojanti liga, dėl kurios sutrinka asmens kasdienė, darbinė ir laisvalaikio veiklos, sumaţėja asmens savarankiškumas (Valiekienė ir kt., 2015). Svarbų vaidmenį sergančiųjų PL reabilitacijoje atlieka ergoterapija. Ergoterapeutas padeda organizuoti asmens tikslingą veiklą, stengiasi uţkirsti kelią ligos progresavimui, siekia koreguoti sutrikusias ir išlaikyti esamas funkcijas, savarankiškumą ir asmens gyvenimo kokybę (Sturkenboom et al., 2013). Darbo tikslas buvo įvertinti sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumo ir gyvenimo kokybės pokyčius taikant ergoterapiją. Tyrimas atliktas Lietuvos Parkinsono ligos draugijoje, Klaipėdos skyriuje. Tyrimo kontingentą sudarė 60 Parkinsono liga sergančių asmenų. Remiantis pradinio įvertinimo metu nustatytų kasdienės veikos problemomų išreikštumu bei literatūros duomenimis buvo sudaryta ergoterapijos programa, kuri buvo taikoma sergantiesiems Parkinsono liga. Analizuojant tyrimo metu gautus duomenis nustatėme, jog dauguma tiriamųjų 70 proc. (n=42) buvo nevisiškai savarankiški, patyrė daug sunkumų, atlikdami namų ruošos darbus, kasdieninė namų ruoša sudarė didelę dienos dalį. Taip pat nustatėme, jog 80 proc. (n=48) tiriamųjų uţtruko du kartus ilgiau atlikdami kasdieninę namų ruošą. Tamulaitienė kartu su bendraautoriais (2012) atlikę tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti sergančiųjų PL nemorotinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajas, taip pat nustatė, kad sergantieji PL nėra visiškai savarankiški (Tamulaitienė ir kt., 2012). Vertinant tiriamųjų savarankiškumą, priklausomai nuo Parkinsono ligos formos, nustatyta, kad sergantiesiems tremorine ir rigidine PL formomis po ergoterapijos savarankiškumas pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05), didţiausias savarankiškumo pagerėjimas nustatytas tremorine PL forma sergantiems asmenims. Sergantieji Parkinsono liga iki 10 metų buvo savarankiškesni, negu asmenys sergantys PL 10 ir daugiau metų. Po taikytos ergoterapijos sergantiems PL iki 10 metų savarankiškumas pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05) labiau nei asmenims, kurie PL sirgo 10 ir daugiau metų. Sturkenboom ir kiti (2013) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti ergoterapijos poveikio galimybes sergantiesiems PL. Rezultatuose autoriai teigė, kad taikant ergoterapiją sergantiesiems PL, praktiniai ergoterapeutų patarimai gali pagerinti sergančiųjų PL gyvenimo kokybę, o vėlesnėse PL stadijose ergoterapija turi teigiamos įtakos didinant sergančiųjų PL savarankiškumą bei sprendţiant atsirandančias problemas (Sturkenboom, 2013). Pagal duomenis gautus iš gyvenimo kokybės SF-36 klausimyno buvo nustatyta, jog gyvenimo kokybę prasčiausiai vertino tremorine rigidine PL forma, geriausiai tremorine PL forma sergantys asmenys. Nustatyta, kad sergančiųjų PL gyvenimo kokybės prastėjimui įtakos turėjo: skausmas, fizinis aktyvumas, emocinė būklė, asmens apribojimai dėl fizinės būklės ir asmens apribojimai dėl emocinės būklės. Po taikytos ergoterapijos tremorine PL forma sergantys asmenys gyvenimo kokybę įvertino statistiškai reikšmingai (p<0,05) geriau nei kitų grupių tiriamieji. Po taikytos ergoterapijos programos

52 52 tremorinėje PL formos grupėje buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas vertinant skausmą ir veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų. Rigidinės PL formos grupėje po taikytos ergoterapijos programos buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas vertinant skausmą ir veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų, fizinį aktyvumą,veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų. Tremorinės rigidinės PL formos grupėje buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pagerėjimas vertinant skausmą. Vertinant veiksnių lemiančių gyvenimo kokybę pokytį, priklausomai nuo amţiaus grupės, buvo nustatyta, jog tiriamųjų, sirgusių PL trumpiau nei 10 metų, prastai gyvenimo kokybei daugiausiai įtakos turėjo: veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų, skausmas ir veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų. Po taikytos ergoterapijos nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) skausmo, veiklos apribojimų dėl fizinių negalavimų bei veiklos apribojimų dėl emocinių sutrikimų sumaţėjimas. Vertinant veiksnius lemiančius gyvenimo kokybę asmenims, sirgusiems PL 10 metų arba ilgiau, nustatyta, kad daugiausiai gyvenimo kokybei įtakos turėjo: sumaţėjęs fizinis aktyvumas, veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų, skausmas ir veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų. Veleikienė ir Juozulynas (2013), vertino pacientų, sergančių PL, gyvenimo kokybę. Autorių teigimu, viso kūno skausmus ar nemalonius karščio ir šalčio pojūčius jaučia tiek vyrai, tiek moterys, sergantys Parkinsono liga. Taip pat autoriai teigė, kad ligai progresuojant, blogėja gyvenimo kokybė iš dalies dėl patiriamo skausmo ir diskomforto (Valeikienė, 2013). Mūsų darbo rezultatai siejasi su šio tyrimo rezultatais, skausmas yra viena daţniausių prieţasčių, dėl kurių prastėja PL sergančių asmenų gyvenimo kokybė, ergoterapija efektyvi priemonė padėti sergantiesiems PL. Analizuojant tyrimo metu gautus duomenis, nustatyta, kad daugiausiai problemų motorikos srityje patiria asmenys, sergantys tremorine rigidine forma, o maţiausiai tremorine forma sergantys asmenys. De Bruin ir kiti (2013) taip pat vertino PL sergančių asmenų kasdienę veiklą ir ergoterapijos naudą kasdienės veiklos problemų sprendime. Autoriai teigė, kad po taikytos ergoterapijos problemų išreikštumas motorikos srityje sumaţėjo visose grupėse, labiausiai tremorine-rigidine PL forma sergantiesiems asmenims. Taip pat autoriai teigė, jog mišri PL forma labiau paveikia PL sergančiųjų savarankiškumą (De Bruin, 2010; Nathan, 2013). Iš tyrimo metu gautų duomenų nustatyta, kad daugiausiai problemų kasdienio gyvenimo veiklos srityje patiria asmenys, sergantys tremorine-rigidine forma, maţiausiai tremorine forma sergantys asmenys.po taikytos ergoterapijos problemų išreikštumas kasdienio gyvenimo veiklos srityje sumaţėjo visose grupėse. Labiausiai problemų išreikštumas sumaţėjo kasdienio gyvenimo veiklos srityje sergantiesiems rigidine PL forma asmenims. Nustatyta, kad daugiausiai problemų protavimo, elgesio ir nuotaikos srityje, taip pat patiria asmenys, sergantys tremorine-rigidine forma, maţiausiai tremorine forma sergantiems asmenims. Po taikytos ergoterapijos problemų išreikštumas protavimo, elgesio ir nuotaikos srityje sumaţėjo visose grupėse. Maţiausiai pagerėjo sergantiesiems tremorine PL forma. Literatūroje teigiama, jog ergoterapija pagerindama veiklos našumą sergančiųjų PL kasdienėje

53 53 veikloje, gali sumaţinti išlaidas, skiriamas sergančiųjų PL sveikatos prieţiūrai, slaugai (Sturkenboom, 2015). Rodriquez-Violante M. ir bendraautoriai (2012) atlikę tyrimą nustatė, kad 33 proc. sergančiųjų Parkinsono liga pasireiškia depresija, kuri turi įtakos asmenų, sergančių PL gyvenimo kokybei (Rodriquez-Violante,2012). Vertinant problemų išreikštumą tremorine PL forma sergančių asmenų grupėje, nustatėme, jog statistiškai reikšmingai (p<0,05) po taikytos ergoterapijos pagerėjo: maisto pjaustymo ir indų plovimo, apsirengimo srityse ir pirštų sulietimo veikoje. Rigidine PL forma sergantiems asmenims statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerėjo: maisto pjaustymo ir indų plovimo, apsirengimo, higienos srityse, taip pat statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerėjo: kumščiavimas, apsivertimas lovoje bei sumaţėjo depresija. Vertinant problemų išreikštumą priklausomai nuo PL trukmės, iki 10 metų sergančių asmenų grupėje, nustatėme, jog statistiškai reikšmingai (p<0,05) po taikytos ergoterapijos pagerėjo: rašysena, apsirengimas ir asmenų higiena. Asmenims, sergantiems 10 metų ir ilgiau, po taikytos ergoterapijos, statistiškai reikšmingai (p<0,05) sumaţėjo depresijos simptomai. Matoes-Toset ir kiti (2015) atliko tyrimą, kurio tikslas nustatyti pratimų poveikį rankų koordinacijos, miklumo lavinimui. Ištirta 60 pacientų, sergančių PL. Nustatyta, kad atliekami reguliarūs pratimai rankoms reikšmingai pagerina rankų judesių koordinaciją, miklumą. Taip pat gerėja rankos motorika, atliekant judesius dirba visi rankos pirštai. Pagerėja rankos funkcija. Šio tyrimo metu gauti rezultatai neprieštarauja mūsų gautiems rezultatams, ergoterapijos uţsiėmimai pagerino sergančių PL rankos funkciją. Vertinant tiriamųjų, priklausomai nuo sirgimo PL trukmės, problemų išreikštumą motorikos, kasdienio gyvenimo veiklos, protavimo, elgesio ir nuotaikos srityse, nustatyta, jog daugiausiai problemų motorikos srityje patiria asmenys, sergantys 10 ir ilgiau metų. Po taikytos ergoterapijos problemų išreikštumas motorikos srityje sumaţėjo visose grupėse. Daugiausiai problemų kasdienio gyvenimo veiklos srityje patiria asmenys, sergantys 10 ir ilgiau metų.po taikytos ergoterapijos problemų išreikštumas kasdienio gyvenimo veiklos srityje sumaţėjo visose grupėse, labiau sergantiesiems 10 ir ilgiau metų, negu iki 10 metų PL sergantiesiems. Daugiausiai problemų protavimo, elgesio ir nuotaikos srityje, taip pat patiria asmenys, sergantys 10 ir ilgiau metų. Po taikytos ergoterapijos problemų išreikštumas kasdienio gyvenimo veiklos srityje sumaţėjo visose grupėse, labiau pagerėjo asmenims, sergantiesiems 10 ir ilgiau metų, negu iki 10 metų PL sergantiesiems. Slezakova Z. ir bendraautoriai (2013) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti socialinių bei slaugos poreikių mąstą, siekiant uţtikrinti sergančiųjų PL gyvenimo kokybę. Tyrėjai nurodė šias pagrindines sergančiųjų PL problemas: mobilumo sutrikimai, viso kūno skausmas, maisto gaminimo sunkumai, depresija, sielvartas, nerimas, atminties pablogėjimas (Slezakova, 2013). Šių tyrimų metu gauti rezultatai neprieštarauja ir siejasi su mūsų gautais rezultatais, jog sergantiesiems PL daţniausiai pasireiškia depresija, motyvacijos/iniciatyvos praradimas, rašysenos sutrikimai, sunkumai pjaustant

54 54 maistą ar naudojant indus, savarankiškai apsirengiant, sunkusavarankiškai eiti ar atsistoti nuo kėdės, pasitaiko griuvimai, pakitusi poza. Analizuojant duomenis buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05), ryšys tarp kasdienės gyvenimo veiklos ir fizinio aktyvumo didėjant fiziniam aktyvumui maţėjo problemos atliekant kasdienines gyvenimo veiklas. Taip pat buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05), ryšys tarp protavimo, elgesio ir nuotaikos ir fizinio aktyvumo maţėjant problemoms protavimo, elgesio ir nuotaikos dalyje didėja ir asmenų fizinis aktyvumas. Sergantiesiems Parkinsono liga po ergoterapijos uţsiėmimų pagerėjo savarankiškumas kasdienėje veikloje, bei gyvenimo kokybė nepaisant skirtingos Parkinsono ligos formos. O sergantiesiems PL iki 10 metų savarankiškumo kasdienėje veikloje bei gyvenimo kokybės pokytis stebimas kiek didesnis, negu 10 ir ilgiau metų sergantiesiems. Ši tendencija stebima, galbūt dėl to, kad tiriamieji sergantys PL 10 ir ilgiau metų yra maţiau savarankiški, ne tik dėl PL simptomų, bet ir dėl ilgainiui naudoto medikamentinio gydymo sukeltų negalavimų. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad tyrimo pradţioje išsikelta hipotezė pasitvirtino ir ergoterapija taikoma asmenims sergantiesiems Parkinsono liga, teigiamai veikia jų savarankiškumą kasdienėje veikloje bei gyvenimo kokybę.

55 55 IŠVADOS 1. Asmenims, sergantiems Parkinsono liga, taikyta ergoterapija statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerino savarankiškumą tremorine ir rigidine formomis sergantiems asmenims, savarankiškumas daugiau atsistatė asmenims, kurie Parkinsono liga sirgo trumpiau nei 10 metų. 2. Taikyta ergoterapijos programa statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagerino sergančųjų Parkinsono liga gyvenimo kokybę, tremorine forma sergantiems asmenims sumaţėjo skausmas, veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų, rigidine forma sergantiems asmenims pagerėjo fizinis aktyvumas, sumaţėjo veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų ir dėl emocinių sutrikimų. Asmenims sergantiems trumpiau nei 10 metų taikyta ergoterapija statistiškai reikšmingai (p<0,05) sumaţino skausmą ir asmens veiklos apribojimus dėl fizinės ir emocinės būklės. 3. Nustatyta, jog asmenų sergančių Parkinsono liga fizinis aktyvumas, veiklos apribojimai dėl emocinių sutrikimų, emocinė būklė ir skausmas statistiškai reikšmingai (p<0,05) siejasi su problemomis pasireiškiančiomis kasdienės gyvenimo veiklos, motorikos bei protavimo, elgesio ir nuotaikos srityse.

56 56 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 1. Rekomenduojama sergantiesiems Parkinsono liga skirti plaštakų mankštas bei pratimus su ergoterapinėmis priemonėmis. Mankštos gerina bendrą rankos funkciją, padidina plaštakos ir pirštų jėgą, gerina kraujo apytaką, gerina bendrą rankos koordinaciją taip pat sumaţina patiriama skausmą bei sąnarių sąstingį. Tai svarbu siekiant gerinti asmens kasdienę veiklą, kaip: savarankiškas valgymas, valgio gaminimas, savarankiška namų ruoša, maudymasis, asmeninis tualeto atlikimas, savarankiškas apsirengimas, judėjimas ir kt. 2. Sergantiesiems PL svarbu teikti konsultacijas, kurių metu suteikiama informacija apie ligą, mankštos pratimus, kuriuos galima atlkti namuose palaikant sutrikusę rankų funkcinę būklę. Taip pat didelę reikšmę turi ergoterapeutų suteikiama informacija apie technines pagalbos priemones, gyvenamosios aplinkos pritaikymo galimybes, siekant padidinti savarankiškumą kasdienėje veikloje bei pagerinti gyvenimo kokybę.

57 57 MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS 1. Mokslinis darbas publikuotas, skatytas pranešimas Klaipėdos universiteto organizuotojo konferencijoje Nacionalinėje sveikatos mokslų konferencijoje 2016 m. Balandţio 6 d., Klaipėdoje. Tema: Sergančių Parkinsono liga savarankiškumo ir gyvenimo kokybės pokyčiai taikant ergoterapiją (9 priedas). 2. Mokslinis darbas pristatytas ir publikuotas LSMU organizuotojo konferencijoje,,slaugos ir reabilitacijos teorija bei praktika 2016, 2016 m. balandţio 29 d., Kaune. Tema: Sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumo ir gyvenimo kokybės pokyčiai taikant ergoterapiją (10 priedas).

58 58 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Abelytė A. Kai depresijos ir Parkinsono ligos simptomai persipina. Nervų ir psichikos ligos 2008;4(34): Bagdonaitė A, Šiurkutė A, Naujokas G. Psichikos sutrikimai, sergant Parkinsono liga. Neurologijos seminarai 2010;14(46): Bagdonas G, Damulevičienė G, Lesauskaitė V, ir kt. Pagyvenusių ţmonių sveikatos prieţiūra. Kaunas: Vitae Litera; Bartašiūnienė V. Ergoterapijos darbo metodų taikymas neurologinių ligonių reabilitacijoje: paskaitų konspektai. Kaunas: Vitae Litera; Budrys V, Jatuţis D, Vaičienė-Magistris N. Klinikinė neurologija p Furmonavičius T. Gyvenimo kokybės tyrimas medicinoje. Biomedicina 2001;1(2): Gruţevskis B, Orlova UL. Sąvokos Gyvenimo kokybė raidos tendencijos. Socialinis darbas 2012;11(1): Gumbrevičius G, Sveikata A, Milašius A. ir kt. Klinikinė farmakologija. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2009;10: Horstink M, Tolosa E, Bonuccelli U, et al. Parkinsono ligos gydymo apţvalga. Europos neurologų draugijų federacijos ir Judėjimo sutrikimų draugijos Europos skyriaus pranešimas. II dalis: vėlyva (komplikuota) Parkinsono liga. Neurologijos seminarai 2009;13(39): Jančienė G. Motorinės fliuktuacijos ir diskinezija sergant Parkinsono liga. Nervų ir psichikos ligos 2012;1(56); Jenciūtė V, Ţuravliova T, Razbadauskas A, ir kt. Pagyvenusių ţmonių su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Visuomenės sveikata 2015;(69): Juozulynas A, Jurgelėnas A, Prapiestis J, ir kt. Gyvenimo kokybės ir socialinių veiksnių tarpusavio ryšys. Gerontologija 2010;11(1): Juozulynas A, Prapiestis J, Jurgelėnas A. ir kt. Pensinio amţiaus ţmonių gyvenimo kokybės tyrimai Vilniaus mieste. Gerontologija 2009;10(2): Kaladytė-Lokominienė R, Audronytė E, Budrys V. Miego sutrikimai Parkinsono ligos metu. Neurologijos seminarai 2012;16(54): Kazlauskas H. Sergančiųjų Parkinsono liga slauga. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla p Kriščiūnas A, Kerpė R, Rimdeikienė I, ir kt. Ergoterapija. Kaunas: Vitae Litera; p Kriščiūnas A. Reabilitacija. Kaunas: Vitae Litera; p Kriščiūnas A. Reabilitacijos pagrindai. Kaunas: Vitae Litera; p

59 Kučinskienė D. Depresija sergant neurologinėmis ligomis. Nervų ir psichikos ligos 2009;5(24): Leišytė R. Sergančiųjų senatvine demencija geriatrinės reabilitacijos ypatumai. Gerontologija 2014;15(3): Lesauskaitė V, Bagdonas G, Macijauskienė J, ir kt. Gerontologija ergoterapeutams: mokomoji knyga. Kaunas: Vitae Litera; p Lesauskas D, Milienė V. Psichikos sutrikimai sergant Parkinsono liga ir jų gydymas. Nervų ir psichikos ligos 2008;5(35): Lietuvos higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys. Prieiga internete: < 24. Liutkienė J. Pailginto atpalaidavimo pramipeksolis Parkinsono ligai gydyti. Nervų ir psichikos ligos 2010;2(46): Mieliauskaitė D, Valeikienė V, Juozulynas A. Sergančiųjų Parkinsono liga disfagijos ir neurologinės būklės ryšio stebėsena. Gerontologija 2008; 9(3): Norkienė S. Klinikinės medicinos pagrindai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla; p Puškova I, Kraulaidytė V, Sereikė I, ir kt. Nemotoriniai simptomai ir gyvenimo kokybė, sergant Parkinsono liga. Neurologijos seminarai 2010;14(45): Staškutė I. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybės samprata, stebėsenos ir vertinimo metodai bei reikšmė sveikatos politikoje. Sveikatos politika ir valdymas 2014;1(6) Stuopelytė A, Šakalienė R. Sergančiųjų Parkinsono liga ėjimo rodiklių pokyčiai ir eisenos lavinimo metodai (literatūros apţvalga). Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2012;2(7): Šurkienė G, Stukas R, Alekna V, ir kt. Populiacijos senėjimas kaip visuomenės sveikatos problema. Gerontologija 2012;13(4): Tamulaitienė M, Smalinskaitė R, Juocevičius A. Sergančiųjų Parkinsono liga nemotorinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajos. Gerontologija 2012;13(1): Valeikienė V, Čeremnych J, Mieliauskaitė D, ir kt. Depresija sergant Parkinsono liga ir jos įtaka gyvenimo kokybei. Sveikatos mokslai 2009;1: Valeikienė V, Juozulynas A. Gyvenimo kokybė sergant Parkinsono liga. Gerontologija 2006;7(2): Valeikienė V, Juozulynas A. Parkinsono liga sergančių ligonių gyvenimo kokybės tyrimas. Sveikatos mokslai 2004;14(3): Valeikienė V, Juozulynas A, Savičiūtė R, ir kt. Sergančiųjų Parkinsono liga gyvenimo kokybės vertinimas naudojant PDQ-39 klausimyną. Gerontologija 2013;14(2):91-95.

60 Valeikienė V, Juozulynas A, Venalis A, ir kt. Parkinsono liga ir neįgalumas. Sveikatos mokslai 2015; 25(1): Valeikienė V. Parkinsono liga sergančių gyvenimo kokybės vertinimas: PDQ 39 klausimyno suprantamumas. Gerontologija 2009;10(1): Vaitkus A. Ankstyvųjų Parkinsono ligos simptomų ypatumai. Neurodegeneracinės ligos: klinikiniai ir radiologiniai ypatumai. Tarptautinės konferencijos pranešimai. Klaipėdos universitetinė ligoninė. p Allen N, Sherrington C, Suriyarachchi G, et all. Exercise and motor training in people with Parkinson s Disease: a systematic review of patricipant characteristics, intervention delivery, retention rates, adherence, and adverse events in clinical trials. Parkinson s disease 2012; Appleman E, Stavitsky K, Cronin-Golomb A. Relation of Subjective Quality of Life to Motor Symptom Profile in Parkinson's Disease. Parkinson's Disease 2011; Arsland D, Bronnick K, et al. Mild cognitive impairment in Parkinson disease: a multicenter pooled analysis. Neurology 2010;75: Benito-Leon J, Louis E.D, Posada I.J, et all. Population-based case-control study of cognitive function in early Parkinson s disease (NEDICES). Journal of the neurological sciences 2011;310: Benoit M, Robert P.H. Imaging correlates of apathy and depression in Parkinson s disease. Journal of the neurological sciences 2011;310(1): Berganzo K, Tijero B, Gonzalez-Eizaguirre A, et al. Motor and non-motor symptoms of Parkinson s disease and their impact quality of life and on defferent clinical subgroup. Neurologia 2014; Bouwmans A, Weber W. Neurologist s diagnostic accuracy of depression and cognitive problems in patient with parkinsonism. Bio-Med Central Neurology 2012;36: Campbell M.C, Black K.J, Weaver P.M, et al. Mood Response to Deep Brain Stimulation of the Subthalamic Nucleus in Parkinson s Disease. The Journal of neuropsychiatry and clinical neurosciences 2012;24(1): Chaudhuri K.R. Parkinson s Disease and Quality of Life A Clinician s Perspective. Touch neurology 2011; Chen J. Parkinson s disease: health-related quality of life, economic cost, and implications of early treatment. The American Journal of Managed Care 2010;16: Classen S, Witter D.P, Lanford D.N. Usefulness of Screening Tools for Predicting Driving Performance in People With Parkinson s Disease. American Journal of Occupational Therapy 2011;65:

61 Deane K.H, Ellis-Hill C, Playford E.D, et al. The occupational therapist and the patient with Parkinson's disease. The impact factor of Cochrane Database of Systematic Reviews 2001; De Bruin N, Doan J.B, Turnbull G, et al. Walking with music is a safe and viable tool for gait training in Parkinson s disease: the effect of a 13-week feasibility study on single and dual task walking. Parkinson s disease 2010; Den Oudsten B.L, Lucas-Carrasco R, Green A.M, et al. Perceptions of persons with Parkinson s disease, family and professionals on quality of life: an international focus group study. Disability and Rehabilitation 2011;33: Dissanayaka N.N, O Sullivan J.D, Silburn P.A, et al. Assessment methods and factors associated with depression in Parkinson s disease. Journal of the neurological sciences 2011;310(1): Dissanayaka N.N, Sellbach A, Silburn P.A, et al. Factors associated with depression in Parkinson s disease. Journal of affective disorders 2011;132(1): Domingos J, Coelho M, Ferreira J.J. Referral to rehabilitation in Parkinson s disease: who, when and to what end? Arquivos de Neuro-Psiquiatria 2013;71(12): Duncan R.P, Earhart G.M. Measuring participation in individuals with Parkinson disease: relationships with disease severity, quality of life, and mobility. Disability and Rehabilitation 2011;33(15-16): Edwards T.L, Scott W.K, Almonte C, et al. Genome-wide association study confirmes SNPs in SCNA and the MAPT region as common risk factors for Parkinson disease. Annals of human genetics 2010;74(2): Foster E.R, Bedekar M, Tickle-Degnen L. Systematic Review of the Effectiveness of Occupational Therapy Related Interventions for People With Parkinson s Disease. The American journal of occupational therapy 2014;68(1): Foster E.R, Golden L, Duncan R.P, et al. A community-based Argentine tango dance program is associated with increased activity participation among individuals with Parkinson disease. Archives of physical medicine and rehabilitation 2013;94(2): Forter E.R, Hershey T. Everyday executive function is associated with activity participation in Parkinson Disease without dementia. Occupation, participation and health 2011;31(1): Friedman J.H, Alves G, Hagell P, el al. Fatigue rating scales critique and recommendations by the Movement Disorders Society task force on rating scales for Parkinson's disease. Movement disorder society 2010;25(7): Fritsch T, Smyth K.A, Wallendal M.S, et al. Parkinson disease: research urdate and clinical management. Southern medical journal 2012;105(12):

62 Gallagher D.A, Lees A.J, Schrag A. What are the most important nonmotor symptoms in patients with Parkinson s disease and are we missing them? Movement disorder society 2010;25(15): Gazewood J.D, Richards D.R, Clebak K. Parkinson Disease: An Update. American family physician 2013;87(4): Hanna K.K, Cronin-Golomb A. Impact of anxiety on quality of life in Parkinson s disease. Parkinson s disease Hariz G.M, Forsgren L. Activities of daily living and quality of life in persons with newly diagnosed Parkinson s disease according to subtype of disease, and in comparison to healthy controls. Acta neurologica Scandinavica 2011;123(1): Hashimoto H, Takabatake S, Miyguchi H, et al. Effects of dance on motor functions, cognitive functions, and mental symptomsof Parkinson s disease: A quasi-randomizedpilot trial. Complementary therapies in medicine 2015;23: Hindle J.V. The practical management of cognitive impairment and psychosis in the older Parkinson s disease patient. Journal of neural transmission 2013;120(4): Hinnell C, Chaudhuri K.R. The effect of non-motor symptoms on quality of life in Parkinson s disease. European Neurological Review 2009;4(2): Jacob E.L, Gatto N.M, Thompson A, et al. Occurrence of depression and anxiety prior to Parkinson s disease. Parkinsonism & related disorders 2010;16(9): Jansa J, Aragon A. Living with Parkinson s and the Emerging Role of Occupational Therapy. Parkinson s disease Ji Zhou, Tao Yin, Qian Gao, et al. A Meta-Analysis on the Efficacy of Tai Chi in Patients with Parkinson s Disease between 2008 and Parkinson s disease 2014; Kostic V.S, Filippi M. Neuroanatomical correlates of depression and apathy in Parkinson s disease: magnetic resonance imaging studies. Journal of the neurological sciences 2011;310(1): Kuopio A.M, Marttila R.J, Helenius H, et al. The quality of life in Parkinson's disease. Movement disorders 2000;15(2): Lageman S.K, Mickens M.N, Cash T.V. Caregiver-identified needs and barriers to care in Parkinson s disease. Geriatric nursing 2015;36(3): Lyons K, Pahwa R. The impact and Management of nonmotor symptoms of Parkinson s disease. Journal of managed care 2011;17(12): Lubomski M, Rushworth R.L, Lee W, et al. A cross-sectional study of clinical management, and provision of health services and their utilisation, by patients with Parkinson s disease in urban and regional Victoria. Journal of clinical neuroscience 2013;20(1):102-6.

63 Maier F, Merkl J, Ellereit A.L, et al. Hypomania and mania related to dopamine replacement therapy in Parkinson s disease. Parkinsonism and related disorders 2014;20(4): Martignoni E, Citterio A, Zangaglia R, et al. How parkinsonism influences life: the patients' point of view. Journal of the neurological scienses 2011;32: Martinez-Martin P. The importance of non-motor disturbances to quality of life in Parkinson s disease. Journal of the neurological sciences 2011;310(1): Matoes-Toset S, Cabrera-Martos I, Torres-Sanches I, et al. Effects of a Single HandeExercise Session on Manual Dexterity and Strength in Persons with Parkinson Disease: A Randomized Controlled Trial. Physical medicine and rehabilitation 2015; Nathan B. Herz, Shyamal H. Mehta, Kapil D, et al. Nintendo Wii rehabilitation ( Wii-hab ) provides benefits in Parkinson s disease. Parkinsonism and related disorders 2013;19: Oh Y.S, Kim J.S, Chung S.W, et al. Color vaision in Parkinson s disease and essential tremor. European journal of neuroly 2011;18(4): Prediger R.D, Matheus F.C, Schwarzbold M.L, et al. Anxiety in Parkinson s disease: a critical review of experimental and clinical studies. Neuropharmacology 2012;62(1): Quelhas R, Costa M. Anxiety, depression, and quality of life in Parkinson's disease. Journal neuropsychiatry clinical neuroscience 2009;21(4): Ransmayr G. Physical, occupational, speech and swallowing therapies and physical exercise in Parkinson s disease. Journal of neural transmission's 2011;118(5): Rodriquez-Violante M, Cervantes-Arriaga A, Berlanga-Flous C, et al. Prevalence and determinants of depression in Mexican patients with Parkinson s disease. Clinical neurology & neurosurgery Slezakova Z, Zavodna V, Vcelarikova A. Quality of life in patients with Parkinson ś disease. Activitas Nervosa Superior Rediviva 2013;55(1-2): Solimeo S, Lee S. With shaking Hands: Aging With Parkinson s Disease in Amerca s Heartland. Qualitative Health Research 2012;22: Sturkenboom I.H, Graff M.J, Borm G.F, et al. Effectiveness of occupational therapy in Parkinson s disease: study protocol for a randomized controlled trial. Journal of the Society for Clinical Trials 2013;14: Sturkenboom I.H, Graff M.J, Hendriks J.C, et al. Efficacy of occupational therapy for patients with Parkinson's disease: a randomised controlled trial. Lancet neurology journal 2014;13(6): Sturkenboom I.H, Hendriks J.C, Graff M.J, et al. Economic Evaluation of Occupational Therapy in Parkinson s Disease: A Randomized Controlled Trial. Movement disorders 2015;30(8):

64 Susan L.M. Geriatric research. The American Journal of occupational therapy 2010; 64: Takahaski K, Tickle-Degnen L, Coster W.J, et al. Expressive Behavior in Parkinson s disease as a function of interview context. The American journal of occupational therapy 2010;64: Van der Marck M.A, Bloen B.R, Borm G.F, et al. Effectiveness of Multidisciplinary Care for Parkinson s Disease: A Randomized, Controlled Trial. Movement disorders 2013;28(5): Van der March M.A, Bloen B.R. How to organize multispecialty care for patients with Parkinson s disease. Parkinsonism and related disorders 2014;20(1): Van der Marck M.A, Kalf J.G, Sturkenboom I.H, et al. Multidisciplinary care for patients with Parkinson's disease. Parkinsonism & related disorders 2009;3: Van der March M.A, Klok M.P, Okun M.S, et al. Consensus-based clinical practice recommendations for the examination and management of falls in patients with Parkinson s disease. Parkinsonism and related disorders 2014;20(4): Van der March M.A, Munneke M, Mulleners W, et al. Integrated multidisciplinary care in Parkinson s disease: a non-randomised, controlled trial (IMPACT). Lancet neurology journal 2013;12(10): Worth P.F. How to treat Parkinson's disease in Clinical medicine 2013;13(1): Wright Willis A, Evanoff B.A, Lian M, et al. Geographic and ethnic variation in Parkinson disease: a population-based study of US medicare beneficiaries. Neuroepydemiology 2010;34(3):

65 65 PRIEDAI 1 priedas

66 66 2 priedas TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA Lietuvos sveikatos mokslų universiteto fizinės medicinos ir reabilitacijos programos studentė tiriamojo darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą nustatyti socialinius-demografinius veiksnius, sąlygojančius savarankiškumą kasdienėje veikloje bei gyvenimo kokybę. Tyrimo tikslas įvertinti sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumo ir gyvenimo kokybės pokyčius taikant ergoterapiją, priklausomai nuo ligos formos ir trukmės. Tyrimo dalyviai Lietuvos Parkinsono ligos draugijos Klaipėdos skyriaus nariai. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas. Darbo mokslinis vadovas... Doc. Dr. Jolita Rapolienė Tyrėjas... Asta Stanevičiūtė-Eitmonienė

67 67 3 priedas TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA Aš,..., sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos fakulteto FMR ištest. stud. II k. studentės Astos Stanevičiūtės-Eitmonienės atliekamame tyrime, skirtame įvertinti sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumo ir gyvenimo kokybės pokyčius taikant ergoterapiją, priklausmai nuo ligos formos ir trukmės. Tiriamojo asmens (Parašas) Nr. Data

68 68 4 priedas ANKETA Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas. Tinkamą atsakymą paţymėkite taip ( x ) arba įrašykite. 1. Jūsų lytis: vyras moteris 2. Gimimo data (amţius) (įrašykite) 3. Koks Jūsų išsilavinimas? pradinis vidurinis aukštesnysis aukštasis 4. Kokia Jūsų profesija? (įrašykite) 5. Ar Jūsų darbe veikia/veikė kenksmingi veiksniai: anglies monoksidas; sunkieji metalai (gyvsidabris, varis, švinas) sunkieji metalai; nuodingosios medţiagos; darbas su pesticidais ir herbicidais? taip ne 6. Jūsų socialinė padėtis: dirbantis bedarbis pensininkas kita

69 69 4 priedo tęsinys 7. Parkinsono ligos trukmė (metais)? (įrašykite) 8. Ar Jūsų artimieji (tėvai, broliai, seserys) serga/sirgo Parkinsono liga? taip ne 9. Ar esate sirgęs/usi infekcinėmis ligomis? taip ne 10. Ar esate patyręs/usi galvos smegenų traumą? taip ne 11. Kokia klinikinė Parkinsono ligos forma: tremorinė rigidinė rigidinė-tremorinė 12. Kokia Parkinsono ligos stadija? (įrašykite) 13. Ar naudojate technines pagalbos priemones? taip ne Jeigu naudojate, tai kokias? (įrašykite)

70 70 UNIFIKUOTA PARKINSONO LIGOS VERTINIMO SKALĖ (Unified Parkinson s Disease Rating Scale) 5 priedas I. Protavimas, elgesys ir nuotaika 1. Intelekto sutrikimas 0 nėra. 1 lengvas. Pastovus uţmaršumas su daliniu įvykių atgaminimu; kitų sunkumų nėra. 2 vidutinis atminties sutrikimas su dezorientacija ir vidutiniais sunkumais, tvarkant sudėtingas problemas. Nedidelis, bet aiškus namų veiklos sutrikimas, retkarčiais reikalaujantis paramos. 3 sunkus atminties sutrikimas su dezorientacija laike ir vietoje (daţnai). Sunkus sutrikimas, tvarkant problemas. 4 sunkus atminties sutrikimas, išliekant tik orientacijai savyje. Nepajėgia priimti sprendimus ar spręsti problemas. Reikalinga didelė pagalba apsitarnaujant. Visiškai negali būti paliktas vienas. 2. Mąstymo sutrikimas (dėl demencijos ar intoksikacijos vaistais) 0 nėra. 1 gyvi, vaizdingi sapnai. 2 gėrybinės haliucinacijos su išlikusia įţvalga [in-sight]. 3 pavienės arba daţnos haliucinacijos arba kliedesiai; be įţvalgos; gali trukdyti kasdieninei veiklai. 4 nuolatinės haliucinacijos, kliedesiai ar ryškios psichozės. Nepajėgia apsitarnauti. 3. Depresija 0 nėra. 1 daţnesni nei norma liūdesio ar kaltės jausmo periodai, niekuomet neuţsitęsiantys dienomis ar savaitėmis. 2 nenutrūkstama depresija (1 savaitės ar ilgesnė). 3 nenutrūkstama depresija su vegetaciniais simptomais (nemiga, apetito nebuvimu, svorio kritimu, interesų praradimu). 4 nenutrūkstama depresija su vegetaciniais simptomais ir suicidinėmis mintimis ar ketinimais. 4. Motyvacija/iniciatyva 0 normali. 1 padidėjęs pasyvumas. 2 iniciatyvos ar interesų pasirinktinei (ne kasdieninei) veiklai praradimas. 3 iniciatyvos ar interesų kasdieninei (rutininei) veiklai praradimas. 4 visiškas motyvacijos praradimas. II. Kasdieninio gyvenimo veikla 5. Kalba 0 normali. 1 nelabai sutrikusi. Paciento kalba suprasti nesunku. 2 vidutiniokai sutrikusi. Kartais pacientas prašomas pakartoti sakinius. 3 labai sutrikusi. Daţnai pacientas prašomas pakartoti sakinius. 4 daţniausiai nesuprantama. 6. Seilių išsiskyrimas 0 normalus. 1 nedidelis, tačiau aiškus seilių perteklius burnoje; galimas seilėtekis naktį. 2 vidutinis seilių pagausėjimas; galimas nedidelis seilėtekis. 3 išreikštas seilių pagausėjimas su saikingu seilėtekiu. 4 išreikštas seilėtekis, reikalaujantis nuolat sausinti audeklu ar nosine.

71 71 7. Rijimas 0 normalus. 1 retas sunkus nurijimas. 2 pasitaikantis sunkus nurijimas. 3 dėl rijimo sutrikimo reikalingas minkštas maistas. 4 nenuryja; reikalingas maitinimas per nazogastrinį zondą arba gastrostomą. 5 priedo tęsinys 8. Rašysena 0 normali. 1 kiek sulėtėjęs arba susmulkėjęs braiţas. 2 vidutiniškai sulėtėjęs arba susmulkėjęs; visi ţodţiai įskaitomi. 3 labai pakitęs; ne visi ţodţiai įskaitomi. 4 dauguma ţodţių neįskaitomi. 9. Maisto pjaustymas ir indų (įrankių) naudojimas 0 normalus. 1 kiek sulėtėjęs ir nevikrus, tačiau pagalba nereikalinga. 2 gali pjaustyti maistą, tačiau lėtai ir nevikriai; reikalinga nedidelė pagalba. 3 maistą turi supjaustyti kitas asmuo, tačiau lėtai valgo pats. 4 turi būti valgydinamas. 10. Apsirengimas 0 normalus. 1 kiek sulėtėjęs, tačiau pagalba nereikalinga. 2 retkarčiais reikalinga pagalba uţsisagstant, kišant rankas į rankoves. 3 reikalinga didelė pagalba, tačiau kai kuriuos veiksmus gali atlikti savarankiškai. 4 bejėgiškas. 11. Higiena 0 normali. 1 kiek sulėtėjusi, tačiau pagalba nereikalinga. 2 reikalinga pagalba maudantis vonioje ar duše; arba labai sulėtėję higienos veiksmai. 3 reikalinga pagalba prausiantis, valantis dantis, šukuojantis, einant į vonią. 4 reikalingi Foley kateteriai ar kitos mechaninės priemonės. 12. Apsivertimas lovoje ir patalynės tvarkymas 0 normalus. 1 kiek sulėtėjęs ir nevikrus, tačiau pagalba nereikalinga. 2 gali pats apsiversti lovoje ar pasitvarkyti patalynę, bet labai sunkiai. 3 gali pradėti veiksmus, tačiau savarankiškai apsiversti ar susitvarkyti patalynės negali. 4 bejėgiškas. 13. Kritimas (nesusijęs su sustingimu [freezing]) 0 nėra. 1 reti kritimai. 2 pasitaikantys (ne kasdien) kritimai. 3 kritimai vidutiniškai 1 kartą per dieną. 4 kritimai daţniau nei 1 kartą per dieną.

72 72 5 priedo tęsinys 14. Sustingimai einant [freezing] 0 nėra. 1 reti sustingimai einant; galimi svyravimai pradedant eiti. 2 pasitaikantys sustingimai einant. 3 daţni sustingimai. Epizodiniai kritimai dėl sustingimų. 4 daţni kritimai dėl sustingimų. 15. Eisena 0 normali. 1 neţymiai apsunkinta. Gali eidamas nemosuoti rankomis ar vilkti koją. 2 vidutiniškai apsunkinta; reikalinga (nereikalinga) minimali pagalba. 3 sunkus eisenos sutrikimas, reikalaujantis pagalbos. 4 visiškai nepaeina, net ir padedant. 16. Tremoras (paciento nusiskundimai bet kurios kūno dalies drebėjimu) 0 nėra. 1 neţymus ir nedaţnai pasireiškiantis. 2 vidutinis, varginantis pacientą. 3 sunkus, trukdantis daugeliui veiklos rūšių. 4 stipriai išreikštas, trukdantis beveik visoms veiklos rūšims. 17. Jutiminiai nusiskundimai, susiję su parkinsonizmu 0 nėra. 1 retkarčiais pasitaikantis tirpimas, dilgčiojimas ar nedidelis skausmas. 2 daţni tirpimai, dilgčiojimai arba skausmai, nekankinantys paciento. 3 daţni skausmingi pojūčiai. 4 aštrus skausmas. III. Motorikos tyrimas 18. Kalba 0 normali. 1 neţymiai sumaţėjęs išraiškingumas, dikcija ir/arba garsas. 2 monotoniška, neaiški, tačiau suprantama; vidutiniškai sutrikusi. 3 labai sutrikusi, sunkiai suprantama. 4 nesuprantama. 19. Veido išraiška 0 normali. 1 neţymi hipomimija; gali būti normali abejingumo išraiška. 2 lengvas, tačiau aiškiai nenormalus veido išraiškos sumaţėjimas. 3 vidutinė hipomimija; kurį laiką nesučiauptos lūpos. 4 nekintantis veidas su veido išraiškos išreikštų sumaţėjimu ar visišku išnykimu; lūpos nesučiauptos per ¼ colio ( 6,35 mm) ar daugiau. 20. Ramybės tremoras 0 nėra. 1 neţymus ir nedaţnai pasireiškiantis. 2 nedidelės amplitudės, bet pastovus. Arba vidutinės amplitudės, tačiau pasireiškiantis su pertrūkiais. 3 vidutinis amplitudės ir pasireiškiantis didţiąją laiko dalį. 4 didelės amplitudės ir pasireiškiantis didţiąją laiko dalį.

73 73 5 priedo tęsinys 21. Veikimo arba posturalinis rankų tremoras 0 nėra. 1 neţymus; pasireiškiantis judesio metu. 2 vidutinės amplitudės, pasireiškiantis judesio metu. 3 vidutinės amplitudės, pasireiškiantis ir laikant rankas tam tikroje padėtyje, ir atliekant judesius. 4 didelės amplitudės, trukdantis valgyti. 22. Rigidiškumas (sprendžiama, atliekant pasyvius judesius per didžiuosius sąnarius, pacientui atsipalaidavus ir sėdint; krumpliaračio fenomenas nevertinamas) 0 nėra. 1 neţymus arba nustatomas tik suţadinant kitais judesiais. 2 lengvas arba vidutinis rigidiškumas. 3 išreikštas, tačiau lengvai pasiekiama visa judesio amplitudė. 4 sunkus, judesio amplitudė išgaunama sunkiai. 23. Pirštų sulietimas (pacientas paeiliui kuo dažniau suliečia ir atitraukia rankos nykštį su rodomuoju pirštu didžiausia galima amplitude; atliekama atskirai kiekviena ranka) 0 normalus. 1 neţymus sulėtėjimas ir/arba sumaţėjusi amplitudė. 2 vidutiniškai sutrikęs. Aiškus ir ankstyvas nuovargis. Galimi epizodiniai judesių sustojimai. 3 ryškiai sutrikęs. Daţna apsunkinta judesių pradţia arba vykstančių judesių sustojimai. 4 vos gali įvykdyti uţduotį. 24. Kumščiavimas (pacientas paeiliui kuo dažniau atgniaužia ir sugniaužia kumščius didžiausia galima amplitude; atliekama atskirai kiekviena ranka) 0 normalus. 1 neţymus sulėtėjimas ir/arba sumaţėjusi amplitudė. 2 vidutiniškai sutrikęs. Aiškus ir ankstyvas nuovargis. Galimi epizodiniai judesių sustojimai. 3 ryškiai sutrikęs. Daţna sunki judesių pradţia arba vykstančių judesių sustojimai. 4 vos gali įvykdyti uţduotį. 25. Greiti alternuojantys rankų judesiai (plaštakų pronacija supinacija kuo didesne amplitude, kiekviena ranka atskirai) 0 normalūs. 1 neţymus sulėtėjimas ir/arba sumaţėjusi amplitudė. 2 vidutiniškai sutrikes. Aiškus ir ankstyvas nuovargis. Galimi epizodiniai judesių sustojimai. 3 ryškiai sutrikęs. Daţna apsunkinta judesių pradţia arba vykstančių judesių sustojimai. 4 vos gali įvykdyti uţduotį. 26. Kojų judrumas (pacientas greitai tapšnoja pėda į grindis, atkeldamas nuo jų visą koją. Judesių amplitudę turi siekti apie 3 colius [ 7,6 cm]) 0 normalus. 1 neţymus sulėtėjimas ir/arba sumaţėjusi amplitudė. 2 vidutiniškai sutrikęs. Aiškus ir ankstyvas nuovargis. Galimi epizodiniai judesių sustojimai. 3 ryškiai sutrikęs. Daţna apsunkinta judesių pradţia arba vykstančių judesių sustojimai. 4 vos gali įvykdyti uţduotį.

74 74 5 priedo tęsinys 27. Atsistojimas nuo kėdės (pacientas bando atsistoti nuo medinės ar metalinės kėdės su stačiu atlošu, sukryžiavęs rankas ant krūtinės) 0 normalus. 1 lėtas; gali prireikti daugiau nei 1 bandymo. 2 stumia save aukštyn nuo kėdės atramų. 3 linkęs kristi atgal ir gali reikšti daugiau nei vieno bandymo, tačiau gali atsistoti be pagalbos. 4 nepajėgia atsistoti be pagalbos. 28. Poza 0 normali, tiesi. 1 nevisiškai tiesi, neţymiai susikūprinusi poza; gali būti normali senesniems pacientams. 2 vidutiniškai susikūprinusi poza; aiškiai nenormali; gali būti kiek palinkusi į vieną pusę. 3 ryškiai susikūprinusi poza su kifoze; gali būti vidutiniškai palinkusi į vieną pusę. 4 išreikštas sulinkimas su ypatingu pozos nenormalumu. 29. Eisena 0 normali. 1 eina lėtai, gali vilkti kojas trumpais ţingsniais, bet nėra paskubintos eisenos [festination] arba propulsijos. 2 eina sunkiai, tačiau reikalinga (nereikalinga) tik minimali pagalba; gali pasitaikyti paskubinta eisena [festination], trumpi ţingsniai arba propulsijos. 3 sunkus eisenos sutrikimas, reikalaujantis pagalbos. 4 visai negali paeiti, net padedant. 30. Posturalinis stabilumas (atsakas į staigų, stiprų pastūmimą atgal, atliekamą tiesiai stovinčiam atmerktomis akimis pacientui su nežymiai praskiestomis kojomis, pastumiant jį pečių lygyje. Pacientas iš anksto įspėjamas; prieš vertinant galima keletą kartų pabandyti.) 0 normalus. 1 retropulsija, tačiau išsilaiko nepadedant. 2 posturalinio atsako nebuvimas; gali parkristi, neprilaikant tyrėjui. 3 labai nestabilus, linkęs prarasti pusiausvyrą savaime. 4 nepajėgia stovėti be pagalbos. 31. Kūno bradikinezija ir hipokinezija (bendrai sumuojamas sulėtėjimas, sunkus išsijudinimas [hesitancy], sumažėjęs rankų mojavimas, maža amplitudė, judesių skurdumas) 0 nėra. 1 minimalus sulėtėjimas, suteikiantis judesiams atsargumo pobūdį; gali būti normalus kai kuriems asmenims. Galimai sumaţėjusi amplitudė. 2 lengvo laipsnio sulėtėjimas ir judesių skurdumas, kuris yra aiškiai nenormalus. Arba sumaţėjusi amplitudė. 3 vidutinis sulėtėjimas, judesių skurdumas arba maţa judesių amplitudė. 4 ryškiai išreikštas sulėtėjimas, judesių skurdumas arba maţa judesių amplitudė.

75 75 IV. GYDYMO KOMPLIKACIJOS (paskutinę savaitę) A. DISKINEZIJOS 32. Trukmė: kokią būdravimo dienos dalį pasireiškia diskinezijos? (remiantis anamneze) 0 nėra % dienos % dienos % dienos % dienos 33. Negalia: kokio laipsnio negalią sukelia diskinezijos? (remiantis anamneze; galima koreguoti apžiūros metu) 0 nesukelia negalios 1 sukelia lengvą negalią 2 sukelia vidutinę negalią 3 sukelia sunkią negalią 4 sukelia visišką bejėgiškumą 34. Skausmingos diskinezijos: koks diskinezijų skausmingumas? 0 skausmingų diskinezijų nėra 1 lengvas 2 vidutinis 3 sunkus 4 labai išreikštas 35. Rytinių distonijų buvimas (remiantis anamneze) 0 nėra 1 yra 5 priedo tęsinys B. KLINIKINIAI SVYRAVIMAI 36. Ar pasitaiko,,išsijungimo [off] periodai, nuspėjami pagal laiką po suvartotos vaisto dozes? 0 ne 1 taip 37. Ar pasitaiko,,išsijungimo [off] periodai, nuspėjami pagal laiką po suvartotos vaisto dozes? 0 ne 1 taip 38. Ar pasitaiko,,išsijungimo periodai, nenuspėjami pagal laiką po suvartotos vaisto dozes? 0 ne 1 taip 39. Ar pasitaiko,,išsijungimo periodų, atsirandančių staiga, per keletą sekundţių? 0 ne 1 taip 40. Kokią būdravimo dienos dalį vidutiniškai sudaro paciento,,išsijungimo periodai? 0 jokios proc. dienos proc. dienos proc. dienos proc. dienos

76 76 5 priedo tęsinys C. KITOS KOMPLIKACIJOS 41. Ar pacientas skundţiasi apetito stoka, pykinimu arba vėmimu? 0 ne 1 taip 42. Ar pacientui pasitaiko miego sutrikimai, pavyzdţiai, nemiga ar mieguistumas? 0 ne 1 taip 43. Ar pacientui pasireiškia simptominė ortostatinė hipotenzija? (išmatuokite ir užrašykite pacietno arterinį kraujospūdį, ūgį ir svorį vertinimo skalės formoje) 0 ne 1 taip Vertimas Vilniaus universiteto Neurologijos klinikos, 1997 ISSN Neurologijos seminarai 2000;1(9):

77 77 SF-36 klausimynas 6 priedas Šiame klausimynę pateikti klausimai apie Jūsų sveikatą, kaip Jūs atliekate kasdienę veiklą. Jeigu nesate tikras, kaip atsakyti į kokį nors klausimą, prašome pasirinkti tinkamiausią atsakymą. 1. Jūsų sveikata yra: (Prašome pažymėti vieną atsakymą) Puiki Labai gera Gera Nebloga Bloga 2. Kaip pasikeitė Jūsų sveikata, palyginti su buvusia prieš metus: (Prašome pažymėti vieną atsakymą) Daug geresnė negu prieš 1 metus Truputi geresnė negu prieš 1 metus Panaši, kaip ir buvo Truputi blogesnė negu prieš 1 metus Daug blogesnė negu prieš 1 metus SVEIKATA IR KASDIENINĖ VEIKLA 3. Šie klausimai yra apie veiklą, kurią Jūs atliekate kasdien. Ar Jūsų sveikata riboja šią veiklą? Jei taip, tai kiek? (Prašome pažymėti po vieną langelį kiekvienoje eilutėje) Veiklos a) Energinga veikla, tokia kaip bėgimas, sunkių daiktų kėlimas, dalyvavimas įtemptame sporte b) Vidutinio sunkumo veikla, tokia kaip stalo perstūmimas, dulkių valymas siurbliu c) Kėlimas ir nešimas maisto prekių d) Lipimas keletą aukštų laiptais e) Lipimas vieną aukštą laiptais f) Pasilenkimas, klūpojimas ar stovėjimas g) Ėjimas daugiau negu 1,5 kilometro h) Ėjimas pusę kilometro i) Ėjimas 100 metrų j) Prausimasis ir apsirengimas TAIP, labai riboja; TAIP, truputi labai riboja; NE, neriboja visai;

78 78 6 priedo tęsinys 4. Ar per pastarąsias 4 savaites Jums buvo kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu ar kita reguliaria kasdienine veikla dėl fizinės sveikatos? (Prašome atsakyti Taip arba Ne į kiekvieną klausimą) Problemos Taip Ne a) Maţiau laiko praleidţiate darbe ar kitur b) Atlikote maţiau negu norėtumėte c) Apribojate darbo rušį ar kitą veiklą d) Iškilo sunkumų atliekant darbą ar kitą veiklą (pvz. reikia daug daugiau pastangų) 5. Ar per astarąsias 4 savaites Jums buvo kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu ar kita reguliaria kasdienine veikla, atsiradusių dėl kokių nors emocinių sutrikimų (tokių kaip depresijos ar nerimo)? (Prašome atsakyti Taip arba Ne į kiekvieną klausimą) Problemos Taip Ne a) Maţiau laiko praleidţiate darbe ar kitur b) Atlikote maţiau negu norėtumėte c) Neatlikote darbo ar kitų uţduočių taip rūpestingai, kaip paprastai 6. Kaip Jūsų fizinė sveikata ar emocinės problemos trukdė Jums bendrauti su šeima, draugais, kaimynais ar kitomis ţmonių grupėmis per pastarąsias 4 savaites? (Prašome pažymėti vieną langelį) Visiškai ne Nedaug Vidutiniškai Gana nemaţai Ypatingai 7. Kokio intensyvumo būdavo kūno skausmai per pastarąsias 4 savaites? (Prašome pažymėti vieną langelį) Nebuvo Labai silpni Silpni Vidutinio intensyvumo Stiprūs labai stiprūs

79 79 6 priedo tęsinys 8. Kaip per pastarąsias 4 savaites skausmas pertraukė Jūsų normalų darbą (įskaitant namų ruošą ir darbą ne namie)? (Prašome pažymėti vieną langelį) Visiškai ne Nedaug Vidutiniškai Gana nemaţai Ypatingai JŪSŲ JAUSMAI 9. Šie klausymai yra apie Jūsų savijautą ir kaip Jūs ją apibūdintumėte per paskutinį menesį. (Kiekvienam klausymui parinkite po vieną atsakymą). (Prašome pažymėti po vieną langelį kiekvienoje eilutėje) Kaip daţnai per pastarąjį mėnesį: a) Jautėte gyvenimo pilnatvę? b) Buvote labai nervingas? c) Jautėtės tokios blogos nuotaikos, ir niekas negalėjo Jūsų pralinksminti? d) Jautėtės ramus ir taikus? e) Turėjote daug energijos? f) Jautėtės nuliūdęs ir niūrus? g) Jautėtės išsisėmęs? h) Buvote laimingas ţmogus? i) Jautėtės pavargęs? j) Jūsų sveikata apribojo Jūsų socialinę? Visada Daţniausiai Kartais Retkarčiais Retai Niekada

80 BENDRA SVEIKATA 80 6 priedo tęsinys 10. Prašome parinkti atsakymą, kuris geriausiai išreiškia, teisingas ar klaidingas yra Jums kiekvienas iš šių tvirtinimų? (Prašome pažymėti po vieną langelį kiekvienoje eilutėje) Tiksliai teisingas Daţniausiai teisingas Nesu įsitikinęs Daţniausiai klaidingas Tiksliai klaidingas a) Man atrodo, kad aš linkęs labiau sirgti nei kiti ţmonės b) Aš esu toks sveikas, kaip ir kiti mano paţįstami c) Aš manau, kad mano sveikata blogės d) Mano sveikata puiki Dėkojame uţ atsakymus

81 81 7 priedas SF-36 klausimyno modelis 3a 3b 3c 3d 3e 3f 3g 3h 3i 3j 4a 4b 4c 4d a 10b 10c 10d 9a 9e 9g 9i 6 9j 5a 5b 5c 9b 9c 9d 9f 9h Klausimai Balai Sritys energinga veikla vidutinio sunkumo veikla kėlimas, nešimas maisto prekių lipimas laiptais keletą aukštų lipimas vieną aukštą pasilenkimas, klūpojimas ėjimas 1,5 km ėjimas 0,5 km ėjimas 100 m prausimasis, rengimasis sumaţino laiką atlieka maţiau apribojo rūšį iškilo sunkumų skausmo stiprumas skausmo trukdymas bendras sveikatos vertinimas greičiau suserga kaip sveikas sveikata blogės sveikata puiki ţvalus energingas išsekęs pavargęs trukdymas bendravimui laiko apribojimas sumaţino laiką atlieka maţiau nerūpestingas nervingas nusiminęs taikus liūdnas laimingas Fizinis aktyvumas = ((FA 10)/20) 100 Fa= 3a+3b+3c+3d+3e+3f+3g+3h+3i+3j Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų = (VF/4) 100 VF = 4a+4b+4c+4d Skausmas = ((S 2)/9) 100 S = 7+8 Bendras sveikatos vertinimas = ((BSV 5)/20) 100 BSV = 1+10a+10b+10c+10d Energingumas/gyvybingumas = ((EG 4)/20) 100 EG = 9a+9e+9g+9i Socialinė funkcija = ((SF 2)/9) 100 SF = 6+9j Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų = (VE/3) 100 VE = 5a+5b+5c Emocinė būklė = ((EB 5)/25) 100 EB = 9b+9c+9d+9f+9h Fizinė sveikata Psichikos sveikata

82 82 Schwab ir England kasdieninio gyvenimo vertinimo skalė 8 priedas 100% Visiškai savarankiškas. Pajėgia atlikti visus namų ruošos darbus be sulėtėjimo, sunkumų ar sutrikimų. Faktiškai sveikas. Nejaučia jokių sunkumų. 90% Visiškai savarankiškas. Pajėgia atlikti visus namų ruošos darbus su kai kuriuo sulėtėjimu, sunkumais ir sutrikimais. Gali uţtrukti du kartus ilgiau. Ima jausti sunkumus. 80% Visiškai savarankiškai atlieka daugumą namų ruošos darbų. Uţtrunka du kartus ilgiau. Suvokia sunkumus ir sulėtėjimą. 70% Nevisiškai savarankiškas. Patiria daugiau sunkumų, atlikdamas kai kuriuos namų ruošos darbus. Uţtrunka tris keturis kartus ilgiau kasdieninė namų ruoša atima didelę dienos dalį. 60% Tam tikra priklausomybę. Gali atlikti daugumą namų ruošos darbų, bet nepaprastai lėtai ir su didelėmis pastangomis. Darbo klaidų; kai ko nepajėgia. 50% Didesnė priklausomybė. Pagelbsti atlikti pusę namų ruošos darbų, sulėtėjęs ir t.t. Viską daro sunkiai. 40% Labai priklausomas. Gali pagelbėti atlikti visus darbus, bet maţai pajėgia atlikti pats. 30% Labai stengdamasis retkarčiais kai ką atlieka pats arba pradeda pats. Pacientui reikalinga didelė pagalba. 20% Nieko nedaro pats. Gali šiek tiek pagelbėti atlikti kai kuriuos namų ruošos darbus. Didelė invalidizacija. 10% Visiška paciento priklausomybė, bejėgiškumas. Visiška invalidizacija. 0% Neatliekamos vegetacinės funkcijos: rijimas, šlapimo pūslės ir ţarnyno funkcijos. Prirakintas prie lovos. 0 stadija Ligos poţymio nėra. Modifikuota Hoehn ir Yahr skalė 1 stadija Ligos simptomai vienoje kūno pusėje. 1,5 stadija Vienpusiai ir aksialiniai (ašiniai) simptomai. 2 stadija Ligos simptomai abiejose kūno pusėse, be pusiausvyros. 2,5 stadija Lengvo laipsnio abipusė liga, pacientu išsilaikant pastūmimo mėginio metu. 3 stadija Lengvo-vidutinio laipsnio abipusė liga su posturaliniu nestabilumu; pacientas fiziškai nepriklausomas. 4 stadija Sunki invalidizacija; dar gali eiti ar atsistoti be pagalbos. 5 stadija Be pagalbos nepasikelia iš lovos ar veţimėlio. Vertimas Vilniaus universiteto Neurologijos klinikos, 1997 ISSN Neurologijos seminarai 2000;1(9):

83 83 9 priedas Dalyvavimo Nacionalinėje sveikatos mokslų konferencijoje paţymėjimas

84 84 10 priedas Slaugos ir reabilitacijos teorija bei praktika 2016" pristatyto mokslinio darbo sertifikatas

85 85 Mankšta 11 priedas Pratimas Aprašymas Pradţia: pamasaţuojant rankas su masaţo kamuoliukais. 1. Sugniauţti kumštį ir atpalaiduo. Visus pratimus kartojame 5 kartus. 2. Riešo lenkimas ir tiesima. Visus pratimus kartojame 5 kartus. 3. Laikant ranką delnu į apačią, pritraukti pirštus šonais ir atitraukti/išskleisti. Visus pratimus kartojame 5 kartus. 4. Laikant ranką delnu į viršų, išskleisti pirštus ir pritraukti, sulenkiant pirštus virš delno vidurio. Visus pratimus kartojame 5 kartus. 5. Sugniauţti kumštį ir tiesti pirštus. Visus pratimus kartojame 5 kartus. 6. Sulenkti paeiliui kiekvieną pirštą atskirai.visus pratimus kartojame 5 kartus. 7. Siekti nykščio kiekvieno piršto galiuku smiliu, didţiuoju, bevardţiu, maţyliu. Visus pratimus kartojame 5 kartus.

86 86 12 priedas Pratimai su,,thera Band kamuoliukais: Pratimas Aprašymas 1. Spausti kamuoliuką į delną. 2. Spausti kamuoliuką delnu. Visus pratimus kartojame 5 kartus. 1. Kamuoliuką spausti pirštų galais. 2. Spausti kamuoliuką su nykščiu ir kiekvienu pirštu atskirai. 3. Spausti kamuoliuką su nykščiu ir visais pirštais kartu. Visus pratimus kartojame 5 kartus. 1. Rankoje laikant du kamuoliukas, bandyti juos apleisti vietomis. Visus pratimus kartojame 5 kartus. 1. Spausti kamuoliuką su pirštų šonais. Visus pratimus kartojame 5 kartus.

87 87 Ergoterapinės priemonės Priemonė Masaţiniai kamuoliukai Pratimai 13 priedas Plaštakai masaţuoti. Kraujotakai gerinti. Thera-band kamuoliukai Pratimai plaštakos ir dilbio raumenims stiprinti.

88 88 14 priedas

The study of cancer patients distress

The study of cancer patients distress ACTA MEDICA LITUANICA. 2014. Vol. 21. No. 2. P. 51 56 Lietuvos mokslų akademija, 2014 The Second International Conference on Psychosocial Oncology Psychosocial Support and Communication in Cancer Care:

More information

Gyvenimo kokybė sergant Parkinsono liga

Gyvenimo kokybė sergant Parkinsono liga Gerontologija 2006; 7(2): 78 87 GEROTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Gyvenimo kokybė sergant Parkinsono liga V. Valeikienė, A. Juozulynas Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas

More information

Prostatos vėžys: samprata apie riziką. Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai

Prostatos vėžys: samprata apie riziką. Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai Prostatos vėžys: samprata apie riziką Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai 2014-01-31 02-01 Terminas PROSTATOS VĖŽYS pacientui kelia nerimą, įtampą, baimę mirčiai. Kas metai Lietuvoje

More information

Changes in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up

Changes in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up Medicina (Kaunas) 2010;46(12):843-50 Changes in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up nstitute of Psychophysiology and Rehabilitation, Lithuanian

More information

Sergančiųjų Parkinsono liga nemotorinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajos

Sergančiųjų Parkinsono liga nemotorinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajos Gerontologija 2012; 13(1): 7 14 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Sergančiųjų Parkinsono liga nemotorinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos,

More information

Analysis of prognostic factors for melanoma patients

Analysis of prognostic factors for melanoma patients ACTA MEDICA LITUANICA. 2017. Vol. 24. No. 1. P. 25 34 Lietuvos mokslų akademija, 2017 Analysis of prognostic factors for melanoma patients Andrė Lideikaitė 1, Julija Mozūraitienė 2, Simona Letautienė 1,

More information

CHANGES RELATED TO INPATIENT MORTALITY FROM ACUTE STROKE IN THE STROKE UNIT OF THE KLAIPEDA UNIVERSITY HOSPITAL IN

CHANGES RELATED TO INPATIENT MORTALITY FROM ACUTE STROKE IN THE STROKE UNIT OF THE KLAIPEDA UNIVERSITY HOSPITAL IN 74 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 5, p. 74-78 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.075 CHANGES

More information

Effect of strength training on muscle architecture (review)

Effect of strength training on muscle architecture (review) 60 Sporto mokslas / Sport Science 2017, Nr. 1(87), p. 60 64 / No. 1(87), pp. 60 64, 2017 DOI: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2017.9 Effect of strength training on muscle architecture (review) Javid Mirzayev

More information

PRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA

PRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA PRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA CHARACTERISTICS OF AGGRESSION OF INVOLUNTARY HOSPITALIZED PATIENTS Vytautas Raškauskas, Algirdas Dembinskas, Alvydas Navickas, Vita Danilevičiūtė

More information

Nijolė Šostakienė, Ina Valeckienė Klaipėdos jūrininkų ligoninė

Nijolė Šostakienė, Ina Valeckienė Klaipėdos jūrininkų ligoninė 116 REABILITACIJA / REHABILITATION SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 6, p. 116-121 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.128

More information

THE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE

THE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE UGDYMAS KŪNO KULTŪRA SPORTAS Nr. 3 (82); 211; 45 51; BIOMEDICINOS MOKSLAI THE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE 45 Lithuanian Academy of Physical Education, Kaunas, Lithuania

More information

Occupational therapy for patients with spinal cord injury in early rehabilitation

Occupational therapy for patients with spinal cord injury in early rehabilitation 852 Occupational therapy for patients with spinal cord injury in early rehabilitation Department of Rehabilitation, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: spinal cord injury, rehabilitation,

More information

PACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ

PACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ PACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ Tatjana Polinskaja, Tatjana Žuravliova, Geriuldas Žiliukas, Indrė Brasaitė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas Santrauka Lėtinės venų ligos

More information

APŽVALGINIS STRAIPSNIS

APŽVALGINIS STRAIPSNIS APŽVALGINIS STRAIPSNIS 1 Poinsultinė depresija ir jos įtaka gyvenimo kokybei Daiva Rastenytė 1, 2, Daina Krančiukaitė 1 Kauno medicinos universiteto 1 Kardiologijos institutas, 2 Neurologijos klinika Raktažodžiai:

More information

GREITĖJANČIO TEMPO TRENIRUOTĖS POVEIKIS PACIENTŲ PO GALVOS SMEGENŲ INSULTO PUSIAUSVYRAI IR EISENAI

GREITĖJANČIO TEMPO TRENIRUOTĖS POVEIKIS PACIENTŲ PO GALVOS SMEGENŲ INSULTO PUSIAUSVYRAI IR EISENAI VILNIAUS UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS REABILITACIJOS, FIZINĖS IR SPORTO MEDICINOS KATEDRA Tvirtinu: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos studijų programų komiteto pirmininkas

More information

DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU KLINIKINE GREIVSO LIGOS IŠRAIŠKA IR BAIGTIMI

DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU KLINIKINE GREIVSO LIGOS IŠRAIŠKA IR BAIGTIMI 76 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 2013, 23 tomas, Nr. 2, p. 76-80 doi:10.5200/sm-hs.2013.049 DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU KLINIKINE GREIVSO LIGOS IŠRAIŠKA

More information

ARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN

ARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN ARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN S. Norkiene Klaipeda Seamen s Hospital, Klaipeda University E. Dimaite Klaipeda University Abstract Aim: to determine the prevalence

More information

SERGANČIŲJŲ POINSULTINE PNEUMONIJA IR UROINFEKCIJA KLINIKINIŲ CHARAKTERISTIKŲ, GYDYMO TRUKMĖS IR KAŠTŲ SĄSAJOS

SERGANČIŲJŲ POINSULTINE PNEUMONIJA IR UROINFEKCIJA KLINIKINIŲ CHARAKTERISTIKŲ, GYDYMO TRUKMĖS IR KAŠTŲ SĄSAJOS 92 SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA / HEALTH ECONOMICS AND MANAGEMENT SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 2013, 23 tomas, Nr. 3, p. 92-97 doi:10.5200/sm-hs.2013.083 SERGANČIŲJŲ POINSULTINE

More information

Incidence and risk factors for early postoperative cognitive decline after coronary artery bypass grafting

Incidence and risk factors for early postoperative cognitive decline after coronary artery bypass grafting 460 Medicina (Kaunas) 2010;46(7):460-4 Incidence and risk factors for early postoperative cognitive decline after coronary artery bypass grafting Ieva Norkienė 1, Robertas Samalavičius 1, Irina Misiūrienė

More information

Demographic-clinical profile of the patients with Myasthenia gravis

Demographic-clinical profile of the patients with Myasthenia gravis 611 Demographic-clinical profile of the patients with Myasthenia gravis Daiva Rastenytė, Antanas Vaitkus 1, Rimas Neverauskas 1, Valerijus Pauza 2 Institute of Cardiology, Kaunas University of Medicine,

More information

Namuose ir ambulatoriškai atliekamų fizinių pratimų efektyvumas sergant reumatoidiniu artritu

Namuose ir ambulatoriškai atliekamų fizinių pratimų efektyvumas sergant reumatoidiniu artritu 434 Namuose ir ambulatoriškai atliekamų fizinių pratimų efektyvumas sergant reumatoidiniu artritu Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos

More information

Pacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybės vertinimas

Pacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybės vertinimas Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Pacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybės vertinimas Diana Rinkūnienė, Jūratė Jurkutė, Jolanta Laukaitienė, Silvija Bučytė, Renaldas

More information

PAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ MITYBĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS

PAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ MITYBĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS 24 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 24-29 doi:10.5200/sm-hs.2014.107 PAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ

More information

PUBLIC HEALTH. Medicina (Kaunas) 2010;46(7):482-9

PUBLIC HEALTH. Medicina (Kaunas) 2010;46(7):482-9 482 PUBLIC HEALTH Medicina (Kaunas) 2010;46(7):482-9 Associations of quality of sleep with lifestyle factors and profile of studies among Lithuanian students Evelina Preišegolavičiūtė 1, Darius Leskauskas

More information

Working age peoples attitudes towards patients with mental disorders and the relationship with respondents socio-demographic characteristics

Working age peoples attitudes towards patients with mental disorders and the relationship with respondents socio-demographic characteristics Research report of junior scientists Working age peoples attitudes towards patients with mental disorders and the relationship with respondents socio-demographic characteristics Darbingo amžiaus asmenų

More information

The prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus

The prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus Gerontologija 2014; 15(3): 143 147 GERONTOLOGIJA Original article The prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus Ema Rudenka 1, Natalya

More information

Kauno populiacijos gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-12 klausimyną

Kauno populiacijos gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-12 klausimyną 501 Kauno populiacijos gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-12 klausimyną Daina Krančiukaitė 1, Daiva Rastenytė 1, 2, Kristina Jurėnienė 1 Kauno medicinos universiteto 1 Kardiologijos institutas, 2

More information

Trombozinė trombocitopeninė purpura (TTP) R. Petrauskaitė

Trombozinė trombocitopeninė purpura (TTP) R. Petrauskaitė Trombozinė trombocitopeninė purpura (TTP) R. Petrauskaitė Pentada klinikinių simptomų Trombocitopenija Mikroangiopatinė hemolizinė anemija (MAHA) Fliuktuojantys neurologiniai simptomai Inkstų funkcijos

More information

RELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT

RELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT UGDYMAS KŪNO KULTŪRA SPORTAS Nr. 1 (84); 2012; 55 61; SOCIALINIAI MOKSLAI RELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT

More information

Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje

Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje Gerontologija 2012; 2013; 13(1): 14(3): 3 11 159 165 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje V. Maslenikova, L. Bulotaitė Vilniaus universitetas

More information

ASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS

ASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS ASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS Jacob X. Chávez, Julie A. Dinsmore 1, David D. Hof University

More information

ASMENŲ, SERGANČIŲ ŠIZOFRENIJA, VALIOS IR GYVENIMO KOKYBĖS KAITA TAIKANT ERGOTERAPIJĄ, PRIKLAUSOMAI NUO SIMPTOMŲ IŠREIKŠTUMO

ASMENŲ, SERGANČIŲ ŠIZOFRENIJA, VALIOS IR GYVENIMO KOKYBĖS KAITA TAIKANT ERGOTERAPIJĄ, PRIKLAUSOMAI NUO SIMPTOMŲ IŠREIKŠTUMO LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA RITA JUŠKAITĖ ASMENŲ, SERGANČIŲ ŠIZOFRENIJA, VALIOS IR GYVENIMO KOKYBĖS KAITA TAIKANT ERGOTERAPIJĄ, PRIKLAUSOMAI NUO SIMPTOMŲ

More information

BAIGIAMASIS MOKSLINIS DARBAS

BAIGIAMASIS MOKSLINIS DARBAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS VIDAUS LIGŲ KLINIKA BAIGIAMASIS MOKSLINIS DARBAS Klinikinių simptomų ir laboratorinių tyrimų sąsajų įvertinimas pacientams,

More information

Sense of coherence and its associations with psychosocial health: results of survey of the unemployed in Kaunas

Sense of coherence and its associations with psychosocial health: results of survey of the unemployed in Kaunas 807 Sense of coherence and its associations with psychosocial health: results of survey of the unemployed in Kaunas Department of Health Management, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words:

More information

Melanomos pasireiškimas senyvame amžiuje

Melanomos pasireiškimas senyvame amžiuje Gerontologija 2014; 15(4): 250 256 GERONTOLOGIJA Teorija ir praktika Melanomos pasireiškimas senyvame amžiuje Justina Aleknaitė 1, Matilda Bylaitė-Bučinskienė 1, 2 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

More information

Age-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly

Age-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly 1231 Age-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly Ramutė Vaičaitienė, Dalia K. Lukšienė, Alvydas Paunksnis 1, Liucija Rita Černiauskienė, Stanislava Domarkienė,

More information

Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos

Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos Gerontologija 2014; 15(1): 37 41 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo Ligita Aučynienė¹, ², Aušra

More information

SVEIKATA, REABILITACIJA IR TAIKOMASIS FIZINIS AKTYVUMAS HEALTH, REHABILITATION AND ADAPTED PHYSICAL ACTIVITY

SVEIKATA, REABILITACIJA IR TAIKOMASIS FIZINIS AKTYVUMAS HEALTH, REHABILITATION AND ADAPTED PHYSICAL ACTIVITY 54 SVEIKATA, REABILITACIJA IR TAIKOMASIS FIZINIS AKTYVUMAS HEALTH, REHABILITATION AND ADAPTED PHYSICAL ACTIVITY Sporto mokslas / Sport Science 2017, Nr. 4(90), p. 54 58 / No. 4(90), pp. 54 58, 2017 DOI:

More information

Praktinės informacijos apie Opdivo vartojimą pacientai turėtų ieškoti pakuotės lapelyje arba kreiptis į savo gydytoją ar vaistininką.

Praktinės informacijos apie Opdivo vartojimą pacientai turėtų ieškoti pakuotės lapelyje arba kreiptis į savo gydytoją ar vaistininką. EMA/691693/2017 EMEA/H/C/003985 EPAR santrauka plačiajai visuomenei nivolumabas Šis dokumentas yra Europos viešo vertinimo protokolo (EPAR) santrauka. Jame paaiškinama, kaip agentūra vertino vaistą, kad

More information

Antroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos.

Antroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos. Antroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos. 2 Gydymo Evoliucija Milestone 1962 Melphalan-prednisone (MP) Notes Introduction

More information

Risk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007

Risk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007 Risk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007 633 Vilius Grabauskas, Jūratė Klumbienė 1, Janina Petkevičienė 1, Aušra Petrauskienė, Abdonas Tamošiūnas, Vilma

More information

TIME FROM INJURY TO SURGERY IMPACT ON RECOVERY RESULTS AFTER ANTERIOR CRUCIATE LIGAMENT RECONSTRUCTION

TIME FROM INJURY TO SURGERY IMPACT ON RECOVERY RESULTS AFTER ANTERIOR CRUCIATE LIGAMENT RECONSTRUCTION 32 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 3, p. 32-37 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.036 TIME

More information

Stipinkaulio distalinio galo lūžių konservatyvus gydymas K.Braziulis

Stipinkaulio distalinio galo lūžių konservatyvus gydymas K.Braziulis Stipinkaulio distalinio galo lūžių konservatyvus gydymas 2013 04 26 K.Braziulis DSGL konservatyvaus gydymo indikacijos DSGL be poslinkio DSGL su minimaliu poslinkiu kai: 1. Nugarinis poslinkis

More information

THE ROLE OF PHARMACISTS IN THE DETECTION, MANAGEMENT AND PREVENTION OF HYPERTENSION IN LEBANESE COMMUNITY PHARMACIES.

THE ROLE OF PHARMACISTS IN THE DETECTION, MANAGEMENT AND PREVENTION OF HYPERTENSION IN LEBANESE COMMUNITY PHARMACIES. 1 LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES MEDICAL ACADEMY FACULTY OF PHARMACY DEPARTMENT OF CLINICAL PHARMACY RAMY ZREIK THE ROLE OF PHARMACISTS IN THE DETECTION, MANAGEMENT AND PREVENTION OF HYPERTENSION

More information

SERGAMUMO 2-OJO TIPO DIABETU DINAMIKOS POKYČIAI LIETUVOJE M.

SERGAMUMO 2-OJO TIPO DIABETU DINAMIKOS POKYČIAI LIETUVOJE M. SERGAMUMO 2-OJO TIPO DIABETU DINAMIKOS POKYČIAI LIETUVOJE 2002 2013 M. Nadežda Lipunova, Romualdas Gurevičius Higienos institutas Santrauka Tikslas įvertinti suaugusiųjų sergamumo 2-ojo tipo diabetu pokyčius

More information

ODDI RAUKO DISFUNKCIJOS DIAGNOSTIKA: DABARTIS IR PERSPEKTYVA

ODDI RAUKO DISFUNKCIJOS DIAGNOSTIKA: DABARTIS IR PERSPEKTYVA ODDI RAUKO DISFUNKCIJOS DIAGNOSTIKA: DABARTIS IR PERSPEKTYVA DIAGNOSTICS OF SPHINCTER OF ODDI DYSFUNCTION: PRESENT SITUATION AND PERSPECTIVE R. GARALEVIČIUS*, I. STUNDIENĖ*, G. SIMUTIS** Vilniaus universiteto

More information

BIOLOGINĖ PSICHIATRIJA

BIOLOGINĖ PSICHIATRIJA ISSN 1648-293X BIOLOGINĖ PSICHIATRIJA IR PSICHOFARMAKOLOGIJA BIOLOGICAL P SYCHIATRY AND P SYCHOPHARMACOLOGY Vol. 10, No 1, 2008, June B I O L O G I N Ė P S I C H I A T R I J A I R P S I C H O F A R M A

More information

The association between cytomegalovirus infection and aging process

The association between cytomegalovirus infection and aging process 419 The association between cytomegalovirus infection and aging process Virginija Kanapeckienė, Julius Kalibatas, Elvyra Redaitienė, Jelena Čeremnych 1 Institute of Hygiene, 1 Institute of Experimental

More information

VYRESNIO AMŽIAUS LIGONIŲ, SERGANČIŲ LOPL, ŽASTO IR BLAUZDOS ANTROPOMETRINIŲ MATMENŲ REIKŠMĖ GYVENIMO KOKYBĖS RODIKLIAMS

VYRESNIO AMŽIAUS LIGONIŲ, SERGANČIŲ LOPL, ŽASTO IR BLAUZDOS ANTROPOMETRINIŲ MATMENŲ REIKŠMĖ GYVENIMO KOKYBĖS RODIKLIAMS VYRESNIO AMŽIAUS LIGONIŲ, SERGANČIŲ LOPL, ŽASTO IR BLAUZDOS ANTROPOMETRINIŲ MATMENŲ REIKŠMĖ GYVENIMO KOKYBĖS RODIKLIAMS THE SIGNIFICANCE OF ARM AND CALF ANTHROPOMETRIC MEASUREMENTS ON THE QUALITY OF LIFE

More information

Epidemiology of burns in Lithuania during

Epidemiology of burns in Lithuania during 541 Epidemiology of burns in Lithuania during 1991 2004 Department of Plastic and Reconstructive Surgery, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: burns; epidemiology; Lithuania. Summary. The

More information

Increasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian primary health care centre

Increasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian primary health care centre ACTA MEDICA LITUANICA. 2016. Vol. 23. No. 3. P. 180 184 Lietuvos mokslų akademija, 2016 Increasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian

More information

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS PSICHIATRIJOS KLINIKA BAIGIAMASIS MOKSLINIS DARBAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS PSICHIATRIJOS KLINIKA BAIGIAMASIS MOKSLINIS DARBAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS PSICHIATRIJOS KLINIKA BAIGIAMASIS MOKSLINIS DARBAS Psoriaze sergančių pacientų nerimo-depresijos simptomų sąsajos su pacientų

More information

Posttraumatic stress in breast cancer patients

Posttraumatic stress in breast cancer patients ACTA MEDICA LITUANICA. 2014. Vol. 21. No. 2. P. 43 50 Lietuvos mokslų akademija, 2014 The Second International Conference on Psychosocial Oncology Psychosocial Support and Communication in Cancer Care:

More information

Surgical treatment of Graves disease: subtotal thyroidectomy might still be the preferred option

Surgical treatment of Graves disease: subtotal thyroidectomy might still be the preferred option 22 Surgical treatment of Graves disease: subtotal thyroidectomy might still be the preferred option Urmas Lepner, Indrek Seire 1, Veronika Palmiste 1, Ülle Kirsimägi Department of Surgery, University of

More information

Evaluation of stereotactic radiosurgery in the treatment of trigeminal neuralgia

Evaluation of stereotactic radiosurgery in the treatment of trigeminal neuralgia Medical sciences 1 (2017) 1 6 Evaluation of stereotactic radiosurgery in the treatment of trigeminal neuralgia Aivaras Grigonis, Gabija Solovjovaitė Lithuanian university of health sciences, faculty of

More information

Clinical characteristics and long-term outcomes of 35 patients with Wegener s granulomatosis followed up at two rheumatology centers in Lithuania

Clinical characteristics and long-term outcomes of 35 patients with Wegener s granulomatosis followed up at two rheumatology centers in Lithuania 256 Medicina (Kaunas) 2010;46(4):256-60 Clinical characteristics and long-term outcomes of 35 patients with Wegener s granulomatosis followed up at two rheumatology centers in Lithuania Jolanta Dadonienė

More information

Prevalence of the metabolic syndrome diagnosed using three different definitions and risk of ischemic heart disease among Kaunas adult population

Prevalence of the metabolic syndrome diagnosed using three different definitions and risk of ischemic heart disease among Kaunas adult population Prevalence of the metabolic syndrome diagnosed using three different definitions and risk of ischemic heart disease among Kaunas adult population 61 Dalia Ieva Lukšienė, Miglė Bacevičienė, Abdonas Tamošiūnas,

More information

Reabilitacijos mokslai:

Reabilitacijos mokslai: ISSN 2029-3194 Lietuvos sporto universitetas Klaipėdos universitetas Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 1 (14) 2016 LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETAS KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS Reabilitacijos

More information

Sergančiųjų astma ligos kontrolės įvertinimas

Sergančiųjų astma ligos kontrolės įvertinimas 943 Sergančiųjų astma ligos kontrolės įvertinimas Guoda Pilkauskaitė 1, Kęstutis Malakauskas 1, 2, Raimundas Sakalauskas 1 1 Kauno medicinos universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinika, 2 Biomedicininių

More information

Vilė Cicėnienė, Kotryna Paulauskienė, Aurelija Trakienė

Vilė Cicėnienė, Kotryna Paulauskienė, Aurelija Trakienė Dauginės mirties priežastys Lietuvoje 2010 m. Vilė Cicėnienė, Kotryna Paulauskienė, Aurelija Trakienė Higienos institutas Santrauka Tyrimo tikslas įvertinti pagrindinės mirties priežasties santykį su dauginėmis

More information

The prevalence of malocclusion among 7 15-year-old Lithuanian schoolchildren

The prevalence of malocclusion among 7 15-year-old Lithuanian schoolchildren The prevalence of malocclusion among 7 15-year-old Lithuanian schoolchildren 147 Department of Orthodontics, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: malocclusion; prevalence. Summary. The epidemiological

More information

POTRAUMINIO STRESO SINDROMAS BEI KITI PSICHIKOS SVEIKATOS SUTRIKIMAI IR ORGANŲ TRANSPLANTACIJA

POTRAUMINIO STRESO SINDROMAS BEI KITI PSICHIKOS SVEIKATOS SUTRIKIMAI IR ORGANŲ TRANSPLANTACIJA POTRAUMINIO STRESO SINDROMAS BEI KITI PSICHIKOS SVEIKATOS SUTRIKIMAI IR ORGANŲ TRANSPLANTACIJA POSTTRAUMATIC STRESS DISORDER AND OTHER MENTAL HEALTH ISSUES IN THE FIELD OF THE ORGAN TRANSPLANTATION Vilma

More information

Analysis of burned hand function (early versus delayed treatment)

Analysis of burned hand function (early versus delayed treatment) 846 Analysis of burned hand function (early versus delayed treatment) Kęstutis Maslauskas, Rytis Rimdeika, Jolita Rapolienė 1, Tadas Ramanauskas 1 Department of Surgery, Kaunas University of Medicine,

More information

III. PSICHOLOGIJA POZITYVAUS PSICHOLOGINIO KAPITALO IR SUBJEKTYVIOS GEROVĖS KOMPONENTŲ RYŠYS: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ.

III. PSICHOLOGIJA POZITYVAUS PSICHOLOGINIO KAPITALO IR SUBJEKTYVIOS GEROVĖS KOMPONENTŲ RYŠYS: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ. ISSN 2029-2775 (online) SOCIALINIS DARBAS SOCIAL WORK 2014, 13(2), p. 221 233. III. PSICHOLOGIJA POZITYVAUS PSICHOLOGINIO KAPITALO IR SUBJEKTYVIOS GEROVĖS KOMPONENTŲ RYŠYS: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ

More information

Streso įtaka suicido rizikai sergantiesiems depresija

Streso įtaka suicido rizikai sergantiesiems depresija Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas Medicinos akademija Medicinos fakultetas Psichiatrijos klinika Rūta Kavaliauskaitė Streso įtaka suicido rizikai sergantiesiems depresija Antrosios pakopos studijų

More information

Psychoemotional State and Knowledge in Psoriasis Patients

Psychoemotional State and Knowledge in Psoriasis Patients 40 :40-6 Psychoemotional State and Knowledge in Psoriasis Patients Renata Petraškienė 1, Skaidra Valiukevičienė 2, Jūratė Macijauskienė 3 1 Department of Nursing and Care, Faculty of Nursing, Medical Academy,

More information

Prognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation

Prognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation 39 Prognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation Jolanta Šumskienė, Limas Kupčinskas, Juozas Pundzius 1, Linas Šumskas 2 Clinic of Gastroenterology,

More information

LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES MEDICAL ACADEMY FACULTY OF NURSING INSTITUTE OF SPORTS AGNĖ SLAPŠINSKAITĖ

LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES MEDICAL ACADEMY FACULTY OF NURSING INSTITUTE OF SPORTS AGNĖ SLAPŠINSKAITĖ 1 LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES MEDICAL ACADEMY FACULTY OF NURSING INSTITUTE OF SPORTS AGNĖ SLAPŠINSKAITĖ CONCATENATION BETWEEN CARDIOVASCULAR SYSTEM S FUNCTIONAL PARAMETERS AND PERCEIVED EXERTION

More information

Prostate-specific antigen and transition zone index powerful predictors for acute urinary retention in men with benign prostatic hyperplasia

Prostate-specific antigen and transition zone index powerful predictors for acute urinary retention in men with benign prostatic hyperplasia 1071 Prostate-specific antigen and transition zone index powerful predictors for acute urinary retention in men with benign prostatic hyperplasia Clinic of Urology, Kaunas University of Medicine Hospital,

More information

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS 1 KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS Sveikatos mokslų fakultetas Visuomenės sveikatos katedra Ramūnas Vaina VAIKŲ, SERGANČIŲ I TIPO CUKRINIU DIABETU, MOKYMO VALDYMAS Sveikatos priežiūros vadybos studijų programos

More information

ASSESSMENT OF THE DATA OF PRE-OPERATION ULTRASOUND RESEARCH OF HAND AND ARM BLOOD VESSELS BEFORE THE FORMATION OF THE ARTERIOVENOUS LINK

ASSESSMENT OF THE DATA OF PRE-OPERATION ULTRASOUND RESEARCH OF HAND AND ARM BLOOD VESSELS BEFORE THE FORMATION OF THE ARTERIOVENOUS LINK ISSN 13926373 SVEIKATOS MOKSLAI 2012, Volume 22, Number 3, p. 137141 BIOMEDICINA 137 ASSESSMENT OF THE DATA OF PREOPERATION ULTRASOUND RESEARCH OF HAND AND ARM BLOOD VESSELS BEFORE THE FORMATION OF THE

More information

Dvynių antropometrinių rodiklių ir mitybos įpročių sąsajos

Dvynių antropometrinių rodiklių ir mitybos įpročių sąsajos Visuomenė s s v eik ata ORIGINALŪS STR AIP SNIAI Dvynių antropometrinių rodiklių ir mitybos įpročių sąsajos Asta Raskilienė 1, Janina Petkevičienė 2 1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos

More information

Gyvenkite įprastą gyvenimą sirgdami pirmine progresuojančia išsėtine skleroze (PPIS)

Gyvenkite įprastą gyvenimą sirgdami pirmine progresuojančia išsėtine skleroze (PPIS) Gyvenkite įprastą gyvenimą sirgdami pirmine progresuojančia išsėtine skleroze (PPIS) Gyvenimas sergant pirmine progresuojančia išsėtine skleroze Sergant šia liga svarbu suprasti, kas vyksta Jūsų organizme.

More information

Medicina (Kaunas) 2006; 42(1) KLINIKINIAI TYRIMAI

Medicina (Kaunas) 2006; 42(1) KLINIKINIAI TYRIMAI KLINIKINIAI TYRIMAI 15 Influence of catheter on urinary flow during urodynamic pressureflow study in men with symptomatic benign prostatic hyperplasia Darius Trumbeckas, Daimantas Milonas, Mindaugas Jievaltas,

More information

Ringaitienė MITYBOS NEPAKANKAMUMO PAPLITIMAS, VERTINIMAS IR ĮTAKA ANKSTYVOMS KOMPLIKACIJOMS PO ŠIRDIES OPERACIJŲ

Ringaitienė MITYBOS NEPAKANKAMUMO PAPLITIMAS, VERTINIMAS IR ĮTAKA ANKSTYVOMS KOMPLIKACIJOMS PO ŠIRDIES OPERACIJŲ VILNIAUS UNIVERSITETAS Donata Ringaitienė MITYBOS NEPAKANKAMUMO PAPLITIMAS, VERTINIMAS IR ĮTAKA ANKSTYVOMS KOMPLIKACIJOMS PO ŠIRDIES OPERACIJŲ DAKTARO DISERTACIJA Biomedicinos mokslai, medicina (06 B)

More information

Trends in main cardiovascular risk factors among middle-aged

Trends in main cardiovascular risk factors among middle-aged 1193 Trends in main cardiovascular risk factors among middle-aged Kaunas population between 1983 and 2002 Stanislava Domarkienė, Abdonas Tamošiūnas, Regina Rėklaitienė, Doma Šidlauskienė, Kristina Jurėnienė,

More information

UNIVERSITETO STUDENTŲ NAUDOJAMŲ STRESO ĮVEIKIMO STRATEGIJŲ IR NUSISKUNDIMŲ SVEIKATA SĄSAJOS

UNIVERSITETO STUDENTŲ NAUDOJAMŲ STRESO ĮVEIKIMO STRATEGIJŲ IR NUSISKUNDIMŲ SVEIKATA SĄSAJOS ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata UNIVERSITETO STUDENTŲ NAUDOJAMŲ STRESO ĮVEIKIMO STRATEGIJŲ IR NUSISKUNDIMŲ SVEIKATA SĄSAJOS Laura Sapranavičiūtė 1, Aidas Perminas 2 1 Lietuvos sveikatos mokslų

More information

ŠEIMOS GYDYTOJŲ IR PSICHIATRŲ BENDRADARBIAVIMO YPATUMAI GYDANT MIEGO SUTRIKIMUS

ŠEIMOS GYDYTOJŲ IR PSICHIATRŲ BENDRADARBIAVIMO YPATUMAI GYDANT MIEGO SUTRIKIMUS ŠEIMOS GYDYTOJŲ IR PSICHIATRŲ BENDRADARBIAVIMO YPATUMAI GYDANT MIEGO SUTRIKIMUS Magistrinis diplominis darbas LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos fakultetas Šeimos medicinos klinika Karolina

More information

Evaluation of medical workers according to the risk factors for developing cognitive impairment

Evaluation of medical workers according to the risk factors for developing cognitive impairment Research reports Evaluation of medical workers according to the risk factors for developing cognitive impairment Medicinos darbuotojų vertinimas pagal rizikos veiksnius kognityvinių funkcijų sutrikimui

More information

PAAUGLIŲ PROBLEMINIO ELGESIO BEI JO KITIMO ANALIZĖ BIOPSICHOSOCIALINIO MODELIO KONTEKSTE

PAAUGLIŲ PROBLEMINIO ELGESIO BEI JO KITIMO ANALIZĖ BIOPSICHOSOCIALINIO MODELIO KONTEKSTE Recenzijos PAAUGLIŲ PROBLEMINIO ELGESIO BEI JO KITIMO ANALIZĖ BIOPSICHOSOCIALINIO MODELIO KONTEKSTE Liuda Šinkariova Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas, Lietuva Laura Šeibokaitė (2008) Save ir kitus

More information

JUDĖJIMO NEGALIĄ TURINČIŲ ASMENŲ PSICHOLOGINIŲ RESURSŲ REIKŠMĖ PRISITAIKYMUI PRIE NEGALIOS

JUDĖJIMO NEGALIĄ TURINČIŲ ASMENŲ PSICHOLOGINIŲ RESURSŲ REIKŠMĖ PRISITAIKYMUI PRIE NEGALIOS 128 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 6, p. 128-133 DOI: https://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.108

More information

Psychological functioning after growth hormone therapy in adult growth hormone deficient patients: endocrine and body composition correlates

Psychological functioning after growth hormone therapy in adult growth hormone deficient patients: endocrine and body composition correlates 740 Psychological functioning after growth hormone therapy in adult growth hormone deficient patients: endocrine and body composition correlates Institute of Endocrinology, Kaunas University of Medicine,

More information

Overweight and increased blood pressure in preschool-aged children

Overweight and increased blood pressure in preschool-aged children 1200 Overweight and increased blood pressure in preschool-aged children Apolinaras Zaborskis, Aušra Petrauskienė, Svajūnė Gradeckienė, Eglė Vaitkaitienė, Vilma Bartašiūtė Institute for Biomedical Research,

More information

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN print / X online 2015, 25 tomas, Nr. 1, p doi: /sm-hs.2015.

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN print / X online 2015, 25 tomas, Nr. 1, p doi: /sm-hs.2015. SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 1, p. 15-23 doi:10.5200/sm-hs.2015.002 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 15 INTEGRUOTŲ SLAUGOS IR PSICHOSOCIALINIŲ

More information

RISK FACTORS FOR WOUND DEHISCENCE AFTER LAPAROTOMY: A CASE-CONTROL STUDY

RISK FACTORS FOR WOUND DEHISCENCE AFTER LAPAROTOMY: A CASE-CONTROL STUDY 84 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 3, p. 84-88 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.046 RISK

More information

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA PACIENTŲ SVEIKATOS MOKYMO POREIKIS IR MOTYVAI KAIŠIADORIŲ LIGONINĖJE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA PACIENTŲ SVEIKATOS MOKYMO POREIKIS IR MOTYVAI KAIŠIADORIŲ LIGONINĖJE LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA PACIENTŲ SVEIKATOS MOKYMO POREIKIS IR MOTYVAI KAIŠIADORIŲ LIGONINĖJE Magistro baigiamasis darbas

More information

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA. Jurgita Samsanavičienė

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA. Jurgita Samsanavičienė KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA Jurgita Samsanavičienė PACIENTŲ POŽIŪRIAI Į ONKOLOGINIO SKAUSMO KONTROLĖS KLIŪTIS Magistro darbas Darbo vadovas prof. Z. Liubarskienė

More information

Trauma Disclosure on Social Networking Websites and Psychological Well-being

Trauma Disclosure on Social Networking Websites and Psychological Well-being (Online) ISSN 2029-9958. JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ PSICHOLOGŲ DARBAI. 2016 Nr. 5 http:// dx.doi.org/10.15388/jmpd.2016.5.1 Trauma Disclosure on Social Networking Websites and Psychological Well-being Goda GEGIECKAITĖ

More information

Chronic kidney disease prevence and relationship wiht state of malnutrition in Geriatric patiens

Chronic kidney disease prevence and relationship wiht state of malnutrition in Geriatric patiens Medical sciences 1 (2016) 1 5 Chronic kidney disease prevence and relationship wiht state of malnutrition in Geriatric patiens Mindaugas Visokinskas, Greta Nekrošiūtė, Arnas Šeškevičius Lithuanian University

More information

The influence of cardiac rehabilitation (CR) on exercise. capacity and quality of life in patients with coronary heart. disease

The influence of cardiac rehabilitation (CR) on exercise. capacity and quality of life in patients with coronary heart. disease Medical sciences (2018) 1 17 The influence of cardiac rehabilitation (CR) on exercise capacity and quality of life in patients with coronary heart disease Julija Borkytė 1, Denis Šileikis 1, lekt. Joana

More information

Experience of treatment of moyamoya disease at the Clinic of Neurosurgery of Kaunas University of Medicine

Experience of treatment of moyamoya disease at the Clinic of Neurosurgery of Kaunas University of Medicine 130 Experience of treatment of moyamoya disease at the Clinic of Neurosurgery of Kaunas University of Medicine Clinic of Neurosurgery, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: moyamoya disease,

More information

Mobilization of cardiovascular function during the constant-load and all-out exercise tests

Mobilization of cardiovascular function during the constant-load and all-out exercise tests 1048 Mobilization of cardiovascular function during the constant-load and all-out exercise tests Laboratory of Kinesiology, Lithuanian Academy of Physical Education, Lithuania Key words: cardiovascular

More information

MOTYVAVIMO POKALBIO TAIKYMO REUMATINĖMIS SĄNARIŲ LIGOMIS SERGANTIEMS ASMENIMS GALIMYBĖS: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ

MOTYVAVIMO POKALBIO TAIKYMO REUMATINĖMIS SĄNARIŲ LIGOMIS SERGANTIEMS ASMENIMS GALIMYBĖS: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ MOTYVAVIMO POKALBIO TAIKYMO REUMATINĖMIS SĄNARIŲ LIGOMIS SERGANTIEMS ASMENIMS GALIMYBĖS: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ Laura Alčiauskaitė, Liuda Šinkariova Vytauto Didžiojo universitetas Santrauka Motyvavimo

More information

OSTEOARTRITAS: PAPLITIMAS, VEIKSNIAI IR NEMEDIKAMENTINIS GYDYMAS

OSTEOARTRITAS: PAPLITIMAS, VEIKSNIAI IR NEMEDIKAMENTINIS GYDYMAS SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 4, p. 17-21 doi:10.5200/sm-hs.2014.063 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 17 OSTEOARTRITAS: PAPLITIMAS,

More information

Parental cigarette smoking and the risk of congenital heart septal defects

Parental cigarette smoking and the risk of congenital heart septal defects Medicina (Kaunas) 2010;46(9):635-41 Parental cigarette smoking and the risk of congenital heart septal defects 635 Institute of Cardiology, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Lithuania

More information

Psychometric properties of the Lithuanian version of Sleep Apnea Quality of Life Index (a pilot study)

Psychometric properties of the Lithuanian version of Sleep Apnea Quality of Life Index (a pilot study) 296 Psychometric properties of the Lithuanian version of Sleep Apnea Quality of Life Index (a pilot study) Tomas Balsevičius, Virgilijus Uloza, Raimundas Sakalauskas 1, Skaidrius Miliauskas 1, Regina Rėklaitienė

More information

Performance of working memory of musicians and non-musicians in tests with letters, digits, and geometrical shapes

Performance of working memory of musicians and non-musicians in tests with letters, digits, and geometrical shapes BIOLOGIJA. 2016. Vol. 62. No. 4. P. 207 215 Lietuvos mokslų akademija, 2016 Performance of working memory of musicians and non-musicians in tests with letters, digits, and geometrical shapes Artem Okhrei*,

More information

Skalių ir testų taikymas vertinant fizinę, psichinę bei funkcinę senyvo amžiaus žmogaus būklę

Skalių ir testų taikymas vertinant fizinę, psichinę bei funkcinę senyvo amžiaus žmogaus būklę Gerontologija 2014; 15(1): 54 63 GERONTOLOGIJA Teorija ir praktika Skalių ir testų taikymas vertinant fizinę, psichinę bei funkcinę senyvo amžiaus žmogaus būklę Raimondas Bikulčius Vilniaus universiteto

More information

Evaluation of needs for therapeutic monitoring of digoxin in a tertiary hospital

Evaluation of needs for therapeutic monitoring of digoxin in a tertiary hospital 6 Medicina (Kaunas) 00; () in a tertiary hospital Justina Penkauskaitė, Romaldas Mačiulaitis,, Birutė Varanavičienė, Irena Milvidaitė,, Birutė Tarutienė Department of Theoretical and Clinical Pharmacology,

More information

Su amžiumi susijusios makulopatijos ryšys su išemine širdies liga ir rizikos veiksniais vidutinio amžiaus kauniečių populiacijoje

Su amžiumi susijusios makulopatijos ryšys su išemine širdies liga ir rizikos veiksniais vidutinio amžiaus kauniečių populiacijoje 671 Su amžiumi susijusios makulopatijos ryšys su išemine širdies liga ir rizikos veiksniais vidutinio amžiaus kauniečių populiacijoje Andrius Cimbalas, Liucija Rita Černiauskienė 1, Alvydas Paunksnis,

More information