VISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health 2014/3(66) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lithuanian Republic Ministry of Health

Size: px
Start display at page:

Download "VISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health 2014/3(66) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lithuanian Republic Ministry of Health"

Transcription

1 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos HIGIENOS INSTITUTAS Lithuanian Republic Ministry of Health INSTITUTE OF HYGIENE VISUOMENĖS SVEIKATA Public Health 2014/3(66)

2 UDK 613 ISSN Vi 295 Redaktorių taryba Tarybos pirmininkas: dr. Remigijus Jankauskas, Higienos institutas; nariai: dr. Jonas Bunikis, Europos Komisijos Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas; prof. Göran Bondjers, Nordic School of Public Health, Švedija; doc. dr. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras; Mykolo Romerio universitetas; prof. habil. dr. Rūta Dubakienė, Vilniaus universitetas; doc. dr. Aldona Gaižauskienė, Mykolo Romerio universitetas; prof. dr. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo ir socialinių tyrimų institutas; doc. dr. Eugenijus Gefenas, Vilniaus universitetas; prof. habil. dr. Vilius Grabauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; prof. Nikolaj Izmerov, Research Institute of Occupational Health, Rusija; prof. habil. dr. Jonas Jankauskas, Vilniaus universitetas; prof. dr. Danguolė Jankauskienė, Mykolo Romerio universitetas; prof. dr. Arnoldas Jurgutis, Klaipėdos universitetas; prof. habil. dr. Algirdas Juozulynas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras; prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis, Klaipėdos universitetas; associate prof. Eda Marisalu, University of Tartu, Estija; prof. habil. dr. Irena Misevičienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; prof. habil. dr. Alvydas Povilonis, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; prof. dr. Dainius Pūras, Vilniaus universitetas; associate prof. Johan Struvve, Swedish Institute for Infectious Disease Control, Švedija; prof. dr. Rimantas Stukas, Vilniaus universitetas; prof. dr. Janina Tutkuvienė, Vilniaus universitetas; prof. Harri Vainio, Finnish Institute of Occupational Health, Suomija; associate prof. Anita Villerusa, Riga Stradins University, Latvija. Redaktorių kolegija Kolegijos pirmininkas: dr. Romualdas Gurevičius, Higienos institutas; atsakingoji redaktorė: dr. Virginija Kanapeckienė, Higienos institutas; nariai: doc. dr. Arūnas Germanavičius, Vilniaus universitetas; doc. dr. Vida Juškelienė, Lietuvos edukologijos universitetas; dr. Birutė Pajarskienė, Higienos institutas; dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt, Nacionalinis vėžio institutas; prof. dr. Genė Šurkienė, Vilniaus universitetas; dr. Rolanda Valintėlienė, Higienos institutas; prof. dr. Kęstutis Žagminas, Vilniaus universitetas. Leido Higienos institutas Didžioji g. 22, LT Vilnius SL ,7 leidyb. apsk. l. Pasirašyta spaudai Tiražas 150 vnt. Už anglų kalbos kokybę redakcija neatsako. Spaudai parengė LĮ Kriventa V. Pietario g. 5-3, LT Vilnius Kalbos redaktorė A. Pletkuvienė Dizaineris S. Barščiauskas

3 Turinys Redakcijos skiltis Pagrindinės Lietuvos sveikatos metų programos įgyvendinimo sėkmės prielaidos....5 Literatūros apžvalga Fizinio aktyvumo matavimo metodai Raimonda Janonienė, Aušra Sobutienė, Rolanda Valintėlienė Originalūs straipsniai Mirtingumo nuo vėžio netolygumai Lietuvoje ir metais Ieva Vincerževskienė, Giedrė Smailytė, Domantas Jasilionis Lietuvos vaikų augimo stebėsena: rezultatai ir pokyčiai ( m.)...31 Aušra Petrauskienė, Edita Albavičiūtė, Vilma Žaltauskė Vyresnio amžiaus asmenų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų netolygumai Lietuvoje Vaida Aguonytė, Aušra Beržanskytė, Jolanta Valentienė, Laura Nedzinskienė Lietuvos universitetų visuomenės sveikatos absolventų situacijos darbo rinkoje vertinimas Virginija Kanapeckienė, Vytenė Jankauskienė Lietuvos suaugusių gyventojų ketinimas skiepytis ir jį lemiantys veiksniai...56 Nerija Kuprevičienė, Kęstutis Žagminas Vilniečių informuotumas apie onkologinių, širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas bei dalyvavimas jose...68 Daina Juršytė, Romualdas Gurevičius Sveikatos stiprinimo darbe veiklos, jų poreikis ir profesinės rizikos veiksniai reabilitacijos ir socialinės globos įstaigose Laima Bulotaitė, Dovilė Šorytė, Rasa Šidagytė, Sigita Vičaitė Lietuvos 5 12 klasių moksleivių mankštinimosi motyvaciją lemiantys veiksniai...90 Vaiva Balčiūnienė, Brigita Miežienė, Arūnas Emeljanovas, Miglė Bacevičienė Miego higienos užsiėmimo poveikis studentų miego kokybei gerinti...97 Agnė Murauskaitė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė 65 m. ir vyresnių asmenų požiūris į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Eimantė Zolubienė, Aušra Beržanskytė, Vaida Aguonytė, Laura Nedzinskienė Privačių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Kauno mieste Leonas Valius, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė Visuomenės sveikatos praktikai Projektas TUBIDU Visuomenės sveikatos priežiūros ir pilietinės visuomenės stiprinimas kovai prieš tuberkuliozės epidemiją tarp pažeidžiamųjų grupių Atnaujinti darbo vietų apšvietimo reikalavimai Ekonominis lėtinių neinfekcinių ligų vertinimas (EConDA) Informacija straipsnių autoriams

4 CONTENTS EDITORIAL Basic success preconditions for Lithuanian health programme implementation...9 Review Physical activity assessment methods...22 Raimonda Janonienė, Aušra Sobutienė, Rolanda Valintėlienė Original Articles Inequalities of cancer mortality in Lithuania in and Ieva Vincerževskienė, Giedrė Smailytė, Domantas Jasilionis Growth surveillance study of Lithuanian children: results and changes ( year) Aušra Petrauskienė, Edita Albavičiūtė, Vilma Žaltauskė Inequalities in mortality from cardiovascular diseases among the elderly in Lithuania Vaida Aguonytė, Aušra Beržanskytė, Jolanta Valentienė, Laura Nedzinskienė The assessment of Lithuanian universities public health graduates situation in labour market...55 Virginija Kanapeckienė, Vytenė Jankauskienė The intention to be vaccinated and its determinants of adults in Lithuania...67 Nerija Kuprevičienė, Kęstutis Žagminas Informed choice of Vilnius municipality population on secondary prevention programs of cancer and cardiovascular disease and participation in them Daina Juršytė, Romualdas Gurevičius Workplace health promotion at rehabilitation and social care institutions: health promotion activities, needs and occupational hazards Laima Bulotaitė, Dovilė Šorytė, Rasa Šidagytė, Sigita Vičaitė Factors determining Lithuanian 5-12 grade schoolchildren s motivation for participation in leisure time physical activity Vaiva Balčiūnienė, Brigita Miežienė, Arūnas Emeljanovas, Miglė Bacevičienė Sleep hygiene influence for students to improve their sleep quality Agnė Murauskaitė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė People s aged 65 and over attitudes towards accessibility of outpatient health care services Eimantė Zolubienė, Aušra Beržanskytė, Vaida Aguonytė, Laura Nedzinskienė Availability of private primary health care in the city of Kaunas Leonas Valius, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė For Public Health Practice TUBIDU project Empowering public health system and civil society to fight tuberculosis epidemic among vulnerable groups Updated regulation on lighting of workplaces Economics of Chronic Diseases (EConDA) Information to authors

5 Visuomenės sveikata Redakcijos skiltis PAGRINDINĖS LIETUVOS SVEIKATOS METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO SĖKMĖS PRIELAIDOS Po ketverių metų pertraukos sveikatos sistema pagaliau turi ilgalaikės trukmės strateginio planavimo dokumentą, nustatantį tikslus, uždavinius ir kriterijus iki 2025 m. Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 patvirtino Lietuvos sveikatos metų programą [1]. Šio dokumento svarbos negalima neįvertinti, nes, neturint dokumento, nustatančio, kokia kryptimi bus dirbama artimiausią dešimtmetį, kokios prioritetinės sveikatos problemos turėtų būti per šį laikotarpį išspręstos, kokius kriterijus turime pasiekti, sunku praktiškai planuoti ir pagrįsti vidutinės ir trumpos trukmės strateginių dokumentų rengimą ir juose numatytų priemonių įgyvendinimą. Tai tampa dar aktua liau, turint omenyje naują Europos Sąjungos finansinio mechanizmo etapą m. ir skirstant lėšas sveikatos sektoriui. Kita vertus, ne tik sveikatos sektorius, bet ir visi kiti sektoriai, kurių valdymo srityje yra gyventojų sveikatą veikiantys veiksniai (pvz., skurdas, nedarbas, aplinkos oras ir pan.), turėtų nedelsdami imtis priemonių, skirtų Lietuvos gyventojų sveikatai gerinti. O mūsų šalies gyventojų sveikatos negalima pavadinti gera esame vieni paskutiniųjų tarp Europos Sąjungos šalių pagal vidutinės gyvenimo trukmės, sveikų gyvenimo metų rodiklius (ypač vyrų), daugėja suaugusiųjų, sergančių su gyventojų senėjimu susijusiomis ligomis: hipertenzinėmis, cerebrovaskulinėmis ligomis, glaukoma, katarakta, artropatijomis [2], tarp Europos Sąjungos šalių esame vieni pirmųjų pagal mirtis nuo išorinių mirties priežasčių (savižudybių, paskendimų), tuberkuliozės (ypač visiems antimikrobiniams vaistams atsparios) paplitimą. Situaciją sunkina ir tai, kad sveikata yra veikiama ir socialinių bei ekonominių veiksnių, tokių kaip išsilavinimas, pajamos, nedarbas ir kt., o Lietuva Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono ataskaitoje [3] priskiriama prie šalių, kuriose didžiausi socialiniai ir ekonominiai netolygumai, be abejonės, lemiantys sveikatos rodiklius, ir kurioje didžiausi sveikatos netolygumai, nulemti išsilavinimo lygio. Šioms problemoms įveikti būtina nustatyti konkrečius prioritetus ir veikti kryptingai bei kompleksiškai, įtraukiant visus sektorius, kurių veikla susijusi su sveikatos bei ją veikiančių veiksnių valdymu. Pirmiau minėti negatyvūs Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai verčia susimąstyti apie sveikatos programų efektyvumą ir jų praktinį įgyvendinimą programos buvo rengiamos, tačiau išeičių (angl. outcomes) rezultatų jos nepagerino. Todėl būtinas nuolatinis sveikatos programų ir jų priemonių vertinimas, parodantis neefektyvumo priežastis, į kurias atsižvelgiant programos turėtų būti nedelsiant koreguojamos. Pačioje Lietuvos sveikatos metų programoje įvardytos ankstesnės metų Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo nesėkmės, kurios susijusios su nepakankamu tarpsektoriniu bendradarbiavimu, mažu sveikos gyvensenos įpročių ugdymo priemonių efektyvumu, sunkiu kai kurių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, sveikatos netolygumais ir racionalaus sveikatos sistemos išteklių paskirstymo problema. Lietuvos sveikatos metų programoje keliamas strateginis tikslas: Pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai. Šio tikslo įgyvendinimą siūloma matuoti Lietuvos gyventojų vidutinės būsimo gyvenimo trukmės pailgėjimu ir vidutinės būsimo gyvenimo trukmės skirtumo tarp vyrų ir moterų mažinimu, ilgėjant vidutinei vyrų būsimo gyvenimo trukmei (1 pav.). Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė daugiau kaip 10 metų trumpesnė negu Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių gyventojų ir yra viena trumpiausių visoje Europos Sąjungoje. Vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumas yra beveik vienuolika metų, o tai nėra būdinga kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Remiantis Eurostato (Europos Sąjungos statistikos tarnyba) duomenimis, 2013 m. 100 Lietuvos vyrų teko 117,1 moters. Pagal šį rodiklį mus lenkia tik kaimynė Latvija (100 vyrų teko 118,4 moters) [4]. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro informacija (1 pav.), 2012 m. Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 73,98 metų, o skirtumas tarp moterų vidutinės gyvenimo trukmės (79,5 metų) ir vyrų vidutinės gyvenimo trukmės (68,4 metų) buvo 11,1 metų (kaip 2011 m.). Atsižvelgiant į Lietuvos sveikatos metų programoje nustatytus pagrindinio (strateginio) tikslo vertinimo rodiklius ir reikšmes (siekiama, kad 2025 m. Lietuvos 2014/3(66) 5

6 Redakcijos skiltis Visuomenės sveikata Amžius (metais) ,1 79,5 73, , ,4 11,1 75, Metai 77,5 9,5 8 Moterų ir vyrų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumas (metais) LT gyvent. VGT LT vyrų VGT LT moterų VGT pav. Lietuvos gyventojų 2011 ir 2012 m. ir Lietuvos sveikatos metų programoje numatomi pasiekti vidutinės gyvenimo trukmės rodikliai (duomenų šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras) gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, lyginant su 2012 m., padidėtų vidutiniškai 1,82 metų, o 2025 m. 3,52 metų), skirtumas tarp moterų ir vyrų vidutinės gyvenimo trukmės 2020 m. turėtų būti 1,6 metų, o 2025 m. 3,1 metų mažesnis nei 2012 m. Lietuvos sveikatos metų programos pagrindiniam tikslui pasiekti numatyti keturi tikslai: 1) sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį; 2) sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką; 3) formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą; 4) užtikrinti kokybiškesnę ir efektyvesnę sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius. Šiems tikslams pasiekti suplanuoti uždaviniai, apimantys skurdo, nedarbo, socialinių ir ekonominių netolygumų mažinimą, saugių darbo, buities, laisvalaikio sąlygų sudarymą, alkoholio, tabako, narkotinių psichotropinių medžiagų vartojimo ir prieinamumo mažinimą, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimą, motinos ir vaiko sveikatos gerinimą, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, saugos ir prieinamumo didinimą, lėtinių neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių, piktybinių navikų, diabeto, lėtinių plaučių ligų, psichikos ligų) prevencijos ir kontrolės stiprinimą. Galima teigti, kad Lietuvos sveikatos programoje įvardyti tikslai ir uždaviniai atspindi Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos sveikatos strateginių dokumentų nuostatas. Panašius tikslus ir uždavinius (visuomenės) sveikatos programose kelia ir kaimyninės šalys Latvija [5] bei Estija [6]. Reikėtų pažymėti, kad Lietuvos sveikatos programa nėra be trūkumų, viena silpnesnių jos vietų kriterijai ir jų vertinimo rodikliai. Pavyzdžiui, nėra jokių kriterijų ir rodiklių, atspindinčių uždavinių mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičių, skatinti burnos higienos ir profilaktinės burnos sveikatos priežiūros įpročius, plėtoti Lietuvos e. sveikatos sistemą (Lietuvos e. sveikatos sistemos infrastruktūros ir sprendimų plėtra, Lietuvos e. sveikatos sistemos integracija į ES e. sveikatos erdvę) ir užtikrinti sveikatos priežiūrą krizių ir ekstremalių situacijų atvejais vykdymą. Tik patvirtintame naujausiame Lietuvos sveikatos programos variante atsirado atskiras uždavinys burnos higienos srityje skatinti burnos higienos ir profilaktinės burnos sveikatos priežiūros įpročius, tačiau jam nenustatyti ne tik kriterijai ir jų rodikliai, bet nenumatytos ir kryptys, ko reikėtų siekti šioje srityje, taip pat nėra pateikta jokių duomenų ir argumentų, pagrindžiančių aktualumą formuoti burnos higienos įgūdžius. Pasibaigus Lietuvos sveikatos programai ir vertinant jos tikslų bei uždavinių pasiekimą neabejotinai iškils problema, pagal ką vertinti pirmiau išvardytų uždavinių įgyvendinimą. Ar pavyks pasiekti nustatytus tikslus, įvykdyti uždavinius ir atitikti kriterijus? Ar turėsime tik skambų, ambicingą ir realiai neįgyvendintą strateginį dokumentą, ar vis dėlto 2025 m. galėsime džiaugtis geresne Lietuvos gyventojų sveikata, nebūsime Europos Sąjungos gale pagal įvairius sveikatos rodiklius, pasieksime užsibrėžtus tikslus? Tai priklauso nuo daugelio veiksnių (sėkmės prielaidų) vienus jų galima valdyti ir prognozuoti, užkertant kelią nesėkmei, kitus veiksnius (pavyzdžiui, ekonomines krizes) valdyti ir prognozuoti sunkiau /3(66)

7 Visuomenės sveikata Redakcijos skiltis Išskirtinos šios esminės Lietuvos sveikatos metų programos įgyvendinimo sėkmės prielaidos: 1. Lietuvos sveikatos metų programą įgyvendinančių dokumentų kokybė, finansavimas ir jose numatytų priemonių praktinis įgyvendinimas. Lietuvos sveikatos metų programos 25 punkte nustatyta, kad ji įgyvendinama per Lietuvos nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros strategiją metams, taip pat Nacionalinę pažangos programą ir tarpinstitucinį veiklos planą Sveikata visiems, Užimtumo didinimo metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 878 Dėl Užimtumo didinimo metų programos patvirtinimo, Valstybinę saugaus eismo plėtros metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 257 Dėl Valstybinės saugaus eismo plėtros metų programos patvirtinimo, Valstybinę aplinkos monitoringo metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo metų programos patvirtinimo, Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375 Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo, Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. XI-1078 Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos metų programos patvirtinimo, ir Alkoholio ir tabako kontrolės programą (tarpinstitucinį veiklos planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr Dėl Alkoholio ir tabako kontrolės programos (tarpinstitucinio veiklos plano) patvirtinimo, bei kitus strateginio planavimo dokumentus, prisidedančius prie kompleksinės aplinkos gerai visuomenės sveikatai užtikrinti kūrimo. Pirmiau išvardytuose dokumentuose jau dabar yra ir turėtų atsirasti konkrečios Lietuvos sveikatos metų programos tikslų, uždavinių įgyvendinimo priemonės, joms įgyvendinti visi sektoriai turėtų skirti pakankamą finansavimą. Pažymėtina, kad dauguma programų ir tarpinstitucinių veiklos planų įsigaliojo dar prieš Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinant Lietuvos sveikatos metų programą. Šiuo metu pradedama rengti Lietuvos visuomenės sveikatos priežiūros strategija (programa) [7]. Todėl kaip tik dabar yra tinkama proga įvertinti ir inventorizuoti, ar jau patvirtintuose dokumentuose numatytos priemonės yra pakankamos Lietuvos sveikatos metų programos užsibrėžtiems tikslams, uždaviniams pasiekti bei kokios sritys liko nepadengtos, nustatytus trūkumus ištaisyti pradėtame rengti dokumente. 2. Kitų sektorių, partnerių dalyvavimo įgyvendinant Lietuvos sveikatos metų programą ir atsakomybės už principą sveikata visose politikose suvokimas. Lietuvos sveikatos metų programos 126 punkte numatyta, kad įgyvendinant programą pagal savo kompetenciją dalyvauja ministerijos, institucijos ir įstaigos prie Vyriausybės, savivaldybės, verslo įmonės, NVO ir bendruomenės, taip pat įtraukiami šalies gyventojai, kurie skatinami rūpintis savo, savo vaikų ir tėvų sveikata. Tarpsektorinis bendradarbiavimas ir partnerių įtraukimas į Lietuvos sveikatos metų programos įgyvendinimą yra esminė sėkmės prielaida. Socialinių ir ekonominių rizikos veiksnių (tokių kaip išsilavinimas, pajamos, nedarbas), lemiančių sveikatos netolygumus, mažinimo, aplinkos (cheminių, fizikinių) rizikos veiksnių valdymo, alkoholio ir tabako prieinamumo mažinimo ir daugelio kitų prioritetinių Lietuvos sveikatos metų programos problemų spręsti vienas sveikatos sektorius tikrai nepajėgus, būtinas kitų sektorių bei partnerių aktyvus įsitraukimas ir dalyvavimas. Abiejuose Pasaulio sveikatos organizacijos strategijos Sveikata 2020 variantuose [8, 9] (pirmajame variante Europos bendroji politika, padedanti vyriausybei ir visuomenei siekti sveikatos ir gerovės politikos formuotojams ir jos įgyvendintojams pateiktos esminės vertybės ir principai, kaip svarbiausios politikos rekomendacijos dėl Sveikata 2020 įgyvendinimo. Antrajame variante bendroji politika ir strategija Sveikata 2020 pateikiama kur kas daugiau informacijos apie įrodymus ir praktinę veiklą, susijusius su sveikata ir gerove; šis variantas skirtas kuriantiems ir praktiškai įgyvendinantiems politiką) pabrėžiama, kad gera sveikata yra naudinga ir reikalinga darniam socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, o įgyvendinant sveikatos programas turi dalyvauti visi atsakingi sektoriai. Tačiau Lietuvoje, kaip teigiama 2012 m. parengtoje Viešosios politikos ir vadybos instituto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014/3(66) 7

8 Redakcijos skiltis Visuomenės sveikata Tarpinstitucinio bendradarbiavimo analizės atlikimo, analogiškos patirties Europos Sąjungos šalyse ir esamos teisinės bazės Lietuvoje įvertinimo galutinėje ataskaitoje [10], atlikus tarpinstitucinių programų analizę paaiškėjo, kad visuomenės sveikatos tikslus įgyvendinančioms programoms būdingas nedidelio masto tarpsektoriškumas, ypač dėl nedidelio sveikatą palaikančios aplinkos pokyčius galinčių daryti ministerijų dalyvavimo SAM koordinuojamose programose. Todėl įgyvendinant sveikatos visose politikose principą ypač aktualu plėtoti bendradarbiavimą su Žemės ūkio, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijomis, o su jomis bendradarbiavimas mažiausiai išplėtotas. Taip pat aktualu gerinti bendradarbiavimą su SADM dėl viešųjų paslaugų teikimo ir kitų sričių. Daugiau dėmesio vertėtų skirti ne tik papildomų priemonių nustatymui, bet ir einamosios veiklos suderinimui, pavyzdžiui, nustatant, ką reikėtų tobulinti Aplinkos ministerijos veikloje, siekiant geriau prisidėti prie sveikatos užtikrinimo. Negalima nepastebėti, kad pirmieji žingsniai realiai įgyvendinant principą sveikata visose politikose jau žengti geriausias to pavyzdys m. nacionalinė pažangos programa [11] ir jos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas Sveikata visiems [12], kuriame nustatytos ne tik sveikatos sektoriaus, bet ir kitų ministerijų priemonės, prisidedančios prie bendrų sveikatos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Taip pat yra ir gerų pavyzdžių, kaip galima pasiekti bendrą sutarimą ir rezultatą visuomenės sveikatos labui, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas [13]. 3. Sveikatos sektoriaus gebėjimas būti lyderiu. Svarbu, kaip ir kiek gerai visos sveikatos sektoriaus institucijos matys ir suvoks savo vaidmenį ne tik tiesiogiai per strateginius dokumentus įgyvendindamos Lietuvos sveikatos metų programos tikslus ir uždavinius bei teikdamos joms priskirtas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau ir ieškodamos argumentų bei įrodymų bendradarbiavimui su kitais sektoriais skatinti, parodydamos, koks gali būti jų vaidmuo valdant rizikos veiksnius ir prisidedant prie Lietuvos gyventojų sveikatos gerinimo, kaip kiekvienas sektorius galėtų išlošti, jeigu būtų investuota į rizikos veiksnio prevenciją, išsaugoti sveiki gyvenimo metai, sumažėtų neįgalumas. Deryboms su kitais sektoriais sveikatos sektoriui svarbu turėti įrodymais pagrįstus argumentus, mokėti pateikti argumentuotą poziciją ir turėti pakankamai žinių. Surinkti tokius įrodymus ir atlikti skaičiavimus nėra paprasta, o kitų šalių pavyzdžiai ne visada tinkami Lietuvai, todėl viena iš sveikatos sektoriaus plėtros prioritetinių krypčių turėtų būti visuomenės sveikatos tyrimų plėtra, mokslinių įrodymų rinkimas ir jų panaudojimo priimant politinius sprendimus sistemos sukūrimas. Svarbu, kad sveikatos lyderystės svarbą suvoktų ne tik nacionalinio lygio, bet ir savivaldos lygmens sveikatos priežiūros institucijos, galinčios nemažai prisidėti prie sveikatos gerinimo savivaldoje. Ir ne tik Lietuvos sveikatos metų programos įgyvendinimo aspektu, bet ir bendrai visoje savo veikloje aiškiai suvokdamos, ką ir kaip turėtų daryti, ko siekti, kad pagerėtų gyventojų sveikata. 4. Nuolatinis įgyvendinimo stebėjimas, vertinimas ir planavimas. Lietuvos sveikatos metų programos 128 punkte nustatyta, kad jos įgyvendinimas bus vertinamas kiekvienais metais atliekant vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimo stebėseną, taip pat 2020 m. atliekant tarpinį, o 2025 m. galutinį vertinimą. Už strateginių dokumentų koordinavimą atsakingos institucijos turi užtikrinti visų Lietuvos sveikatos metų programos tikslus ir uždavinius įgyvendinančių strateginių dokumentų nuolatinį stebėjimą ir vertinimą, o nustačius trūkumus dokumentus taisyti, koreguoti. Siekiant kuo geresnių rezultatų ir turint omenyje, kad sveikatos sektoriaus lėšos visada yra ribotos, svarbu nuoseklus planavimas ir siekinių išgryninimas strateginių dokumentų planuotojai ir rengėjai turėtų labai aiškiai suvokti, ko konkrečiai kiekviena programa, tarpinstituciniu veiklos planu siekiama, kokio rezultato tikimasi, kai dokumentas bus įgyvendintas, kaip šis dokumentas dera su kitais strateginiais dokumentais, ar priemonės tikslams, uždaviniams pasiekti buvo efektyvios ir (ar) veiksmingos, nukreiptos į tikslines grupes. Sveikatos programų ir sveikatos technologijų vertinimas bei jų diegimas praktikoje sveikatos politikos formuotojams gali labai padėti planuoti naujus sveikatos strateginius dokumentus, nustatant sveikatos prioritetus ir tikslingai numatant veiksmus. Pagaliau patvirtinta ilgai laukta naujoji Lietuvos sveikatos metų programa, tačiau tai reiškia ne baigtą darbą, o naujų darbų ir iniciatyvų, padėsiančių įgyvendinti šios programos tikslus ir uždavinius, pradžią. Ieva Kisielienė Higienos institutas El. p. ieva.kisieliene@hi.lt /3(66)

9 Visuomenės sveikata Redakcijos skiltis Literatūra 1. Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. XII-964 Dėl Lietuvos sveikatos metų programos patvirtinimo. Prieiga per internetą: < dokpaieska.showdoc_l?p_id=476512&p_tr2=2>. 2. Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2012 m. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Vilnius, Review of social determinants and the health divide in the WHO European region: final report, Prieiga per internetą: < data/assets/pdf_file/0004/251878/review- of-social-determinants-and-the-health-divide-in-the-who- European-Region-FINAL-REPORT.pdf?ua=1>. 4. Eurostat. Prieiga per internetą: < table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tps00011&plugin=1>. 5. Public health strategy for (adopted by Cabinet of MinistersOrder No. 504 dated 5 October 2011). Ministry of Health of the Republic of Latvia. Prieiga per internetą: < images/userfiles/public_health_strategy_2011_2017.pdf>. 6. National Health Plan Prieiga per internetą: < Rahvatervis/RTA/Ingliskeelne/RTA_pohitekst_2012_inglise.pdf> m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas priemonės Viešųjų politikų reformų skatinimas Visuomenės sveikatos plėtros strateginių krypčių nustatymas (Nr. VP1-4.3-VRM- 02-V /ESF-VRM-6-1) finansavimo ir administravimo projektas. Prieiga per internetą: < politiku_reformu_projektas.html>. 8. Health 2020: a European policy framework supporting action across government and society for health and well-being. Copenhagen, WHO Regional Office for Europe, Prieiga per internetą: < data/assets/pdf_file/0009/169803/ RC62wd09-Eng.pdf>. 9. Health 2020: a European policy framework and strategy for the 21st century. Copenhagen, WHO Regional Office for Europe, Prieiga per internetą: < data/assets/ pdf_file/0011/199532/health2020-long.pdf>. 10. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo analizės atlikimo, analogiškos patirties ES šalyse ir esamos teisinės bazės Lietuvoje įvertinimo galutinė ataskaita. Vilnius: Viešosios politikos ir vadybos institutas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Prieiga per internetą: < ESFproduktai/2012_tarpinstitucinio_bendradarbiavimo_analize.pdf>. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr Dėl metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo. Prieiga per internetą: < dokpaieska.showdoc_l?p_id=439028&p_tr2=2>. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 293 Dėl metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto Sveikata visiems tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo. Prieiga per internetą: < inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=468446&p_tr2=2>. 13. Sveikatos visose politikose sėkmingo įgyvendinimo prielaidos: tabako kontrolės politikos Lietuvoje atvejis. Vaida Pukinaitė. Sveikatos politika ir valdymas. 2014;1(6): Prieiga per internetą: <file:///c:/users/pc%205/downloads/ pb%20(1).pdf>. Basic success preconditions for Lithuanian health programme implementation Ieva Kisielienė, Institute of Hygiene; ieva.kisieliene@hi.lt After a four years break, the health system finally has the long-term strategic planning document Lithuanian health programme (approved by Seimas of the Republic of Lithuania), setting the aims, objectives and criteria. The strategic aim of Lithuanian health programme is to achieve that by 2025 population will be healthier and live longer, will improve population health and reduce health inequalities, Lithuanian population health can not be called as good - we are one of the last countries of the European Union in such health indicators as life expectancy, healthy life years (especially in men group); also increasing number of adults with the aging-related diseases: hypertension, cerebrovascular disease, glaucoma, cataracts. Between the European Union countries we are one of the leaders by death from external causes (suicide, drowning) and incidence of tuberculosis. Lithuania in the World Health Organization s European region report is assigned to the 3 countries where the highest socioeconomic inequalities, with no doubt associated witho health indicators, and where the greatest health inequalities, determined by the level of education. To solve these problems it should be set specific priorities and actions should be purposeful and complex, involving all sectors responsible for risk factors of health management and control. Basic success preconditions for Lithuanian health programme implementation are: quality of Lithuanian health programme implementing strategic documents, it s financing and practical implementation of the planned measures; participation of other sectors and partners in the implementation process and these sectors perception of the responsibility for the principle health in all policies ; it s equally important that the health sector will be able to be a leader; should be set regular monitoring of the implementation, evaluation and planning. 2014/3(66) 9

10 Literatūros apžvalga Visuomenės sveikata FIZINIO AKTYVUMO MATAVIMO METODAI Raimonda Janonienė, Aušra Sobutienė, Rolanda Valintėlienė Higienos institutas Santrauka Reguliari fizinė veikla teigiamai veikia asmens fizinę sveikatą ir mažina sergamumo bei mirštamumo nuo įvairių ligų riziką. Poreikis užtikrinti tinkamą rizikos veiksnio fizinio pasyvumo stebėseną ir fiziniam aktyvumui didinti taikomų intervencijų veiksmingumo vertinimą yra neatsiejamas nuo būtinybės tiksliai ir patikimai išmatuoti fizinį aktyvumą. Šiame straipsnyje pateikta metodų, naudojamų fiziniam aktyvumui matuoti, apžvalga. Išskiriamos trys pagrindinės fiziniam aktyvumui matuoti taikomų metodų grupės: kriteriniai, objektyvūs ir subjektyvūs metodai. Kriteriniai metodai, tokie kaip dvigubai žymėto vandens metodas, netiesioginė kalorimetrija ir tiesioginis stebėjimas, yra tikslūs ir patikimi matavimo metodai, kurie dažnai naudojami objektyvių ir subjektyvių metodų validumui įvertinti. Objektyvių metodų grupei priskiriami judesių jutikliai (žingsniamačiai, akselerometrai) ir širdies ritmo matuokliai. Klausimynai ir fizinio aktyvumo dienoraščiai priskiriami subjektyvių metodų grupei. Epidemiologiniuose ir intervencijų veiksmingumo vertinimo tyrimuose dažniausiai naudojami subjektyvūs fizinio aktyvumo matavimo metodai. Visi fizinio aktyvumo matavimo metodai turi savų privalumų ir trūkumų: kriteriniai metodai tiksliai matuoja fizinį aktyvumą, tačiau yra brangūs ir netinkami didelių imčių tyrimams, objektyvūs metodai yra patogūs, tačiau tinkami ne visiems fizinio aktyvumo rodikliams vertinti, subjektyvūs metodai yra pigūs ir priimtini tiek tyrėjams, tiek tiriamiesiems, tačiau jų absoliutus validumas nėra pakankamas fizinio aktyvumo kiekiui matuoti. Reikšminiai žodžiai: fizinis aktyvumas, matavimo metodai, patikimumas, validumas. ĮVADAS Mokslinėje literatūroje pateikiama daug įrodymų, kad reguliari fizinė veikla teigiamai veikia sveikatą ir mažina mirštamumo nuo įvairių ligų riziką. Tyrimais įrodyta, kad fizinė veikla mažina širdies ligų [1], išeminio galvos insulto [2], 2-ojo tipo diabeto [3], storosios žarnos vėžio [4, 5], osteoporozės [6], depresijos [7] ir traumų, susijusių su kritimu [8], riziką. Nepaisant fizinio aktyvumo naudą įrodančios informacijos ir žinių gausos, gyventojų fizinis pasyvumas išlieka aktuali problema daugelyje valstybių. Pagrindinis iššūkis, kurį tenka priimti sveikatos politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms, rasti veiksmingas ir efektyvias įvairioms gyventojų grupėms pritaikytas fizinį aktyvumą didinančias intervencijas. Gyventojų fizinio aktyvumo stebėsena yra svarbi siekiant geriau suprasti rizikos veiksnio fizinio pasyvumo epidemiologiją, taip pat vertinant gyventojų fiziniam aktyvumui didinti skirtų intervencijų Adresas susirašinėti: Raimonda Janonienė Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centras Didžioji g. 22, Vilnius El. p. ir visuomenės sveikatos iniciatyvų veiksmingumą. Sėkmingai fizinio aktyvumo stebėsenai užtikrinti būtina gerai suprasti patį fizinio aktyvumo reiškinį, nustatyti tinkamus šio reiškinio matavimo rodiklius ir parinkti patikimus vertinimo metodus. Šio straipsnio tikslas pateikti fiziniam aktyvumui matuoti taikomų metodų apžvalgą ir informaciją apie jų taikymo privalumus, trūkumus, validumą ir patikimumą, kuri yra svarbi atliekant epidemiologinius fizinio aktyvumo tyrimus, taip pat interpretuojant fiziniam aktyvumui skatinti taikomų programų ir intervencijų veiksmingumo rezultatus. METODOLOGIJA Straipsniui parengti reikalingos literatūros paieška vykdyta dviem etapais. Informacijos apie fizinį aktyvumą, jam matuoti taikomus metodus, metodų patikimumą ir validumą paieška vykdyta mokslinių publikacijų duomenų bazėse Medline (Pubmed) ir SportDiscus (EBSCO). Paieškai taikyti tokie reikšminiai žodžiai ir jų deriniai: fizinio aktyvumo matavimo metodai (angl. physical activity assessment methods), dvigubai žymėto vandens metodas (angl. Doubly labelled water method), netiesioginė kalorimetrija (angl. Indirect calorimetry), /3(66)

11 Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga tiesioginis stebėjimas (angl. direct observation), žingsniamačiai (angl. pedometers), akselerometrai (angl. accelerometers), širdies ritmo stebėsena (angl. heart rate monitoring), klausimynai ir dienoraščiai (angl. questionnaires and diaries/logos), validumas (angl. validity), patikimumas (angl. reliability). Papildomai buvo analizuojama Lietuvos ir užsienio institucijų, taip pat tarptautinių organizacijų, vykdančių sveikatinimo veiklą, interneto svetainėse pateikta informacija, susijusi su fizinio aktyvumo vertinimu. Fiziniam aktyvumui matuoti taikomų metodų paplitimas analizuotas suaugusiųjų asmenų fiziniam aktyvumui skatinti taikomų intervencijų veiksmingumą vertinančiuose tyrimuose. Sisteminė literatūros paieška vykdyta šiose mokslinių publikacijų duomenų bazėse: Medline (PubMed, Ovid), SportDiscus (EBSCO), PsycInfo. Paieškai atlikti buvo sukurtos specialios paieškų strategijos, pritaikytos kiekvienai duomenų bazei. Paieškai taikyti reikšminiai žodžiai ir jų deriniai: fizinis aktyvumas (angl. physical activity), fizinis pajėgumas (angl. physical fitness), fizinis pasyvumas (angl. physical inactivity), pratimai (angl. exercise), programa (angl. programs), intervencija (angl. intervention), sveikatos ugdymas (angl. health promotion), sveikatos mokymas (angl. health education), paciento mokymas (angl. patient education), ugdymas (angl. promotion). Taikyti pagrindiniai straipsnių atrankos kriterijai: i) straipsniai publikuoti m. laikotarpiu; ii) fizinio aktyvumo intervencijos taikytos suaugusiems (18 m. ir vyresniems), sveikiems (nesergantiems lėtinėmis ligomis) asmenims; iii) tyrimo tikslas įvertinti intervencijos veiksmingumą arba efektyvumą; iv) straipsniai publikuoti anglų k.; v) remiantis Cochrane technologijų vertinimo grupės rekomendacijomis į sisteminę apžvalgą įtraukti tik tyrimai, kurie priskiriami aukšto lygmens įrodymų grupei, t. y. atsitiktinių imčių kontroliuojami (angl. Randomized controlled trial, RCT), lizdinių (klasterių) atsitiktinių imčių kontroliuojami (angl. Cluster Randomized controlled trial, Cluster RCT) bei prieš po tyrimai (angl. before-after) [9]. Iš pirminių paieškos rezultatų straipsnių išsamesnei peržiūrai buvo atrinkta 351 publikacija. Iš jų taikant aprašytus straipsnių įtraukimo kriterijus sisteminei apžvalgai buvo atrinkti 58 straipsniai. FIZINIO AKTYVUMO SĄVOKA Prieš pradedant analizuoti fiziniam aktyvumui matuoti taikomus metodus, jų validumą ir patikimumą, privalumus ir trūkumus, būtina išsamiau pristatyti fizinio aktyvumo sampratą ir su ja susijusias fizinio aktyvumo dimensijas. Populiariausias ir plačiausiai vartojamas toks fizinio aktyvumo apibrėžimas: fizinis aktyvumas griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramybės būsenoje [10]. Fizinis aktyvumas gali būti skirstomas į struktūrinį arba atsitiktinį [11]. Struktūrinis fizinis aktyvumas, arba fiziniai pratimai, yra planuota, tikslinė veikla, kurios imamasi sveikatai stiprinti ir gerai fizinei būklei (angl. fitness) palaikyti [10]. Atsitiktinis fizinis aktyvumas yra neplanuota veikla, paprastai pasireiškianti kaip asmens mobilumas arba kasdienė veikla darbe ar namuose. FIZINIO AKTYVUMO KOMPONENTAI IR KONTEKSTAS Mokslinėje literatūroje išskiriami keturi fizinį aktyvumą apibūdinantys komponentai: 1) veiklos rūšis; 2) veiklos dažnis; 3) veiklos trukmė ir 4) intensyvumas [11]. Komponentas Veiklos rūšis Veiklos dažnis Veiklos trukmė Intensyvumas Paaiškinimas Tai specifinė veikla (pvz., ėjimas, važiavimas dviračiu, tenisas), kuri savo ruožtu gali būti grupuojama į stambesnes fizinės veiklos kategorijas (pvz., aerobika, pasipriešinimo ar jėgos pratimai, pusiausvyros ir stabilumo pratimai). Tai fizinės veiklos sesijų per dieną / savaitę / mėnesį skaičius. Kalbant apie sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą, fizinės veiklos dažnis suprantamas kaip fizinės veiklos sesijų (seansų), kurių trukmė ne trumpesnė nei 10 min., skaičius. Fizinės veiklos seansų laikas (minutėmis ar valandomis) per tam tikrą laiko periodą (pvz., diena, savaitė, mėnuo, metai). Energijos, reikalingos atliekant fizinę veiklą, sąnaudų rodiklis. Intensyvumas gali būti vertinamas kiekybiškai, naudojant fiziologinius rodiklius (pvz., suvartotas deguonies kiekis, širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimo tankis), taikant subjektyvaus suvokimo charakteristikas (pvz., paties asmens įvertintas krūvis; ėjimo ir kalbėjimo testas) arba naudojant kiekybinius kūno judesių duomenis (pvz., žingsnių skaičius, kūno pagreičio duomenys). Fiziniam aktyvumui vertinti svarbus fizinės veiklos kontekstas. Fizinis aktyvumas gali reikštis: i) laisvalaikio, ii) užimtumo (profesinėje, mokymosi veikloje), iii) namų ruošos, iv) mobilumo (transporto) ir v) sporto srityse. FIZINIO AKTYVUMO MATAVIMO KIEKYBINIAI RODIKLIAI Fizinis aktyvumas pasireiškia didesniu nei ramybės būsenoje suvartojamu energijos kiekiu, kuris tiesiogiai 2014/3(66) 11

12 Literatūros apžvalga Visuomenės sveikata priklauso nuo fizinio aktyvumo intensyvumo. Bendrą per parą suvartotos energijos kiekį sudaro [12]: bazinė energija; tai energija, reikalinga gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti. Bazinė energija sudaro apie proc. per parą išeikvojamos energijos; energija, eikvojama metaboliniams organizmo procesams. Ši energija sudaro apie 10 proc. per parą išeikvojamos energijos; fizinei veiklai naudojama energija, kuri sudaro apie proc. visos per parą sunaudotos energijos. Dažniausiai fizinis aktyvumas kiekybiškai vertinamas pagal suvartotos energijos kiekį, išreikštą kilokalorijomis arba fizinės veiklos metabolinio ekvivalento (MET) vienetais. Kitas taikomas fizinio aktyvumo rodiklis tai laikas, kurį asmuo praleido užsiimdamas skirtinga, įvairaus intensyvumo fizine veikla per analizuojamą laikotarpį (dieną / savaitę). Energijos sąnaudos Fiziniam aktyvumui panaudota energija gali būti išreikšta kilokalorijomis (kcal) per laiko vienetą (pvz., kcal/d. arba kcal/sav.) [11]. Kilokalorijos. Vienas suvartoto deguonies litras prilygsta apie 5 kcal energijos [13]. Pavyzdžiui, 70 kg sveriantis žmogus, eidamas 15 min. per 1 mylią (1,6 km) greičiu, per 1 min. suvartoja litrą deguonies. Tuomet toks asmuo 30 min. ėjimui suvartos 30 l deguonies. Bendrosios energijos sąnaudos bus apie 150 kcal (30 l x 5 kcal/l). Vien fiziniam aktyvumui suvartota energija bus apie 112,5 kcal (30 x [5 1,25 (kcal ramybės būsenoje)] kcal/l). Per dieną fiziniam aktyvumui suvartotos energijos kiekis prilygs skirtingoms veikloms suvartotos energijos sumai. Energijos sąnaudos fiziniam aktyvumui dienos metu didėja, didėjant kūno masei. Dėl šios priežasties kartais energijos sąnaudos išreiškiamos kaip kilokalorijų, tenkančių vienam kūno kilogramui per minutę, santykis (kcal. kg 1 min 1 ). Kitas, dažnai naudojamas fizinio aktyvumo matavimo vienetas metabolinis ekvivalentas (MET). Tai rodiklis, skirtas fizinės veiklos intensyvumui išreikšti. 1 MET apytiksliai yra 1 kcal/kg/val. Sumuojant per dieną patirtas energijos sąnaudas (kcal) fizinei veiklai (kurios MET yra didesnis nei 1), gaunamos energijos sąnaudos fiziniam aktyvumui per dieną (kcal/d.) [11]. Metabolinis ekvivalentas. 1 MET prilygsta energijos sąnaudų ramybės būsenoje (pvz., sėdint) kiekiui, kuris išreiškiamas per 1 min. suvartoto deguonies kiekiui, tenkančiam 1 kg kūno masės, 3,5 mlo 2 kg 1 min 1. Asmuo, sveriantis apie 70 kg, vidutiniškai suvartoja 250 ml/min deguonies. MET gali būti išreikštas ir kilokalorijomis: 1 MET = 1 kcal. kg 1. h 1. Šios vertės yra apytikslės, kadangi veiksniai lytis, amžius ir kūno sudėtis turi įtakos energijos suvartojimui ramybės būsenoje. Dėl šios priežasties faktinės MET vertės gali skirtis [13]. Deguonies suvartojimas didėja, didėjant fizinės veiklos intensyvumui. Todėl fizinės veiklos intensyvumas kiekybiškai gali būti išreiškiamas per energijos, suvartotos ramybės būsenoje, padidėjimą kartais. Pavyzdžiui, veiklos, kuriai atlikti suvartojamas deguonies kiekis 10,5 mlo 2 kg 1 min 1, intensyvumas lygus 3 MET (t. y. 3 kartus daugiau nei ramybės būsenoje). Fizinio aktyvumo kiekis arba bendras fizinio aktyvumo lygis per tam tikrą laikotarpį (per dieną ar savaitę) gali būti įvertintas dauginant intensyvumo, trukmės ir dažnio įverčius. Pavyzdžiui, bendras fizinio aktyvumo kiekis, vertinant fizinio aktyvumo veiklą tam tikroje srityje, tarkim, asmeniui einant į darbą ir grįžtant iš jo, kai ėjimo trukmė į vieną pusę apie 30 min., o ėjimo intensyvumas atitinka 3 MET, apskaičiuojamas šitaip: 3 MET (intensyvumas) x 30 min (trukmė) x 2 k. per dieną (dažnis) = 180 MET min 1 d. 1 arba 3 METh 1 d. 1. FIZINIO AKTYVUMO LYGIAI Tyrimuose, kuriuose analizuojamas intervencijų fiziniam aktyvumui skatinti veiksmingumas, gana dažnai tiriamųjų fizinė veikla vertinama pagal 3 fizinio aktyvumo komponentus dažnį, trukmę ir intensyvumą. Kitaip tariant, analizuojama, kiek laiko asmuo praleido užsiimdamas tam tikro intensyvumo fizine veikla pasirinktu laikotarpiu (per dieną, savaitę, mėnesį ir t. t.). Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), remdamasi moksliniais įrodymais apie fizinio aktyvumo įtaką lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai, yra parengusi rekomenduojamas fizinio aktyvumo normas pagal minėtus fizinio aktyvumo komponentus skirtingoms gyventojų amžiaus grupėms [14]. Vaikams ir jaunimui (5 17 metų amžiaus grupė) rekomenduojama, kad kiekvieną dieną vidutinio arba didelio intensyvumo fizinė veikla dienos metu sudarytų ne mažiau nei 60 min. Suaugusiesiems rekomenduojama, kad vidutinio intensyvumo aerobinė fizinė veikla per savaitę sudarytų ne mažiau kaip 150 min. arba didelio intensyvumo aerobinė fizinė veikla ar vidutinio ir didelio intensyvumo aerobinės fizinės veiklos derinys per savaitę sudarytų ne mažiau kaip 75 min. Fizinio aktyvumo intensyvumas apibūdinamas taikant absoliutaus ir santykinio intensyvumo sąvokas [15, 16] /3(66)

13 Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga Absoliutus intensyvumas Santykinis intensyvumas Absoliutus intensyvumas apibūdinamas atlikto darbo rodikliu, neatsižvelgiant į asmens fizinį pajėgumą. Aerobinės veiklos absoliutus intensyvumas paprastai išreiškiamas MET, tačiau kai kurių veiklų absoliutus intensyvumas gali būti išreikštas kaip atliekamos veiklos greitis (pavyzdžiui, ėjimas 4 km per valandą). Santykinis intensyvumas apibūdinamas atsižvelgiant į asmens fizinį pajėgumą. Aerobinės veiklos santykinis intensyvumas išreiškiamas kaip asmens aerobinio pajėgumo (VO 2 maks.) procentas arba kaip asmens maksimalaus širdies susitraukimų dažnio arba širdies susitraukimų dažnio rezervo (maksimalus širdies susitraukimų dažnis širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje) procentas. Jis taip pat gali būti išreikštas vertinimo skalės (pvz., Borgo skale nuo 6 iki 20) indeksu [15], pasirinktu asmens pagal tai, kaip jis jaučiasi užsiimdamas fizine veikla. Taikant absoliutaus ir santykinio intensyvumo sąvokas, fizinio aktyvumo lygiai gali būti išreikšti kiekybiškai (1 lentelė) [17]. FIZINIO AKTYVUMO MATAVIMO METODAI Fiziniam aktyvumui matuoti skirto metodo pasirinkimas priklauso nuo to, kokį fizinio aktyvumo aspektą planuojama tyrinėti. Matuojant fizinį aktyvumą būtų idealu, jei būtų galimybė įvertinti visus fizinio aktyvumo komponentus, tačiau kol kas toks metodas nesukurtas. Todėl atskirais atvejais (priklausomai nuo išsikelto tikslo) gali prireikti taikyti kelis metodus, siekiant gauti vertinimui reikalingus duomenis. Šioje straipsnio dalyje apžvelgiami taikomi būdai ir metodai, skirti fiziniam aktyvumui matuoti. Visi fiziniam aktyvumui matuoti taikomi metodai gali būti sugrupuoti į 3 grupes: i) kriteriniai; ii) objektyvūs ir iii) subjektyvūs. Kriteriniai metodai Tiesioginis elgesio stebėjimas vienas seniausių metodų, taikomų fiziniam aktyvumui matuoti. Metodo esmė patyręs stebėtojas fiksuoja tiriamojo asmens judesius (motoriką). Sukurta daug skirtingų stebėsenos būdų, kurių pasirinkimas priklauso nuo fizinio aktyvumo konteksto (mokykla, darbovietė, natūrali gyvenamoji aplinka ir kt.), tačiau visų jų esmė siekis suklasifikuoti fizinio aktyvumo elgseną į atskiras kategorijas, kurias būtų galima vertinti kiekybiškai ir analizuoti pagal kodus [18]. Pagrindinis tiesioginio stebėjimo metodo privalumas galimybė įvertinti kontekstinę informaciją, kuri ypač svarbi kognityvaus elgesio tyrimuose, analizuojančiuose elgseną (šiuo atveju sėslaus gyvenimo būdą) keičiančius veiksnius. Tiesioginio stebėjimo metodas dažnai taikomas vertinant vaikų fizinį aktyvumą, kadangi kitais būdais (pvz., žingsniamačiais, širdies susitraukimo dažnio matavimu) gautų rezultatų patikimumas yra mažas [19]. Pagrindinis minėto metodo trūkumas labai imlus laikui, varginantis ir reikalaujantis daug kruopštaus ir nuobodaus darbo, todėl netinkamas didelės imties populiacijos tyrimams [20]. Dvigubai žymėto vandens metodas (DŽV) yra pripažintas auksiniu standartu vertinant asmens fizinį aktyvumą tiek laboratorijos, tiek natūraliomis sąlygomis. Šio metodo privalumas yra tas, kad jis leidžia išmatuoti metabolinius procesus, kurie yra tiesiogiai susiję su fiziniu aktyvumu. Metodas yra pagrįstas biocheminių organizmo procesų vertinimu, kai naudojant biologinius žymeklius nustatomas organizmo energijos suvartojimas. Metodo esmė tiriamasis išgeria vandens, kuriame yra dviejų rūšių stabilių izotopų ( 2 H ir 18 O), ir tam tikrą laikotarpį (1 2 savaites) yra stebimas skirtumas tarp 1 lentelė. Fizinio aktyvumo intensyvumo lygiai Santykinis intensyvumas Absoliutus intensyvumas (MET) Intensyvumas VO 2 maks. (%). Širdies dažnio rezervas* (%) Maksimalus širdies dažnis (%) Borgo skalės indeksas Jauni (20 39) Vidutinio amžiaus (40 64) Vyresnio amžiaus (65 79) Senjorai (80+) Labai lengvas < 25 < 30 < 9 < 3,0 < 2,5 < 2,0 1,25 Lengvas ,0 4,7 2,5 4,4 2,0 3,5 1,26 2,2 Vidutinis ,8 7,1 4,5 5,9 3,6 4,7 2,3 2,95 Didelis ,2 10,1 6,0 8,4 4,8 6,7 3,0 4,25 Labai didelis > 16 10,2 8,5 6,8 4,25 Maksimalus** ,0 10,0 8,0 5,0 *Širdies dažnio rezervas (%) = maksimalus širdies dažnis širdies dažnis ramybės būsenoje. ** Maksimalios reikšmės tai rezultatų, gautų vertinant suaugusių sveikų asmenų, užsiimančių maksimalaus pajėgumo fizine veikla, vidurkiai. Absoliutaus intensyvumo (MET) reikšmės yra rezultatų, gautų matuojant fizinį aktyvumą vyrų grupėje, vidurkis. MET reikšmių moterų vidurkiai yra 1 2 MET mažesni nei vyrų. 2014/3(66) 13

14 Literatūros apžvalga Visuomenės sveikata šių izotopų išsiskyrimo su šlapimu, prakaitu ar garais. Deuteris ( 2 H vandenilio izotopas) pasišalina iš organizmo kaip vanduo ( 2 H 2 O); 18 O kaip vanduo (H 2 18 O) ir kaip anglies dioksidas (C 18 O 2 ). Skirtumas tarp išsiskyrusių izotopų leidžia išmatuoti išskirtą CO 2 kiekį, kuris konvertuojamas į sunaudotos energijos rodiklį [21 23]. Galimybė DŽV metodu vertinti energijos sąnaudas pirmą kartą buvo išbandyta 1950 m. laboratorijoje su gyvūnais [24] ir nuo to laiko šis metodas taikomas žmonėms. Jis plačiai taikomas kitų fizinio aktyvumo metodų, matuojančių energijos sąnaudas (klausimynai, dienoraščiai, žurnalai, akselerometrai), validumui vertinti. Tačiau DŽV metodas turi ir trūkumų. Izotopų gamyba ir analizė yra brangi, todėl metodas netinka didelės imties populiacijos tyrimams. Be to, taikant šį metodą tiriamųjų šlapimo tyrimas turi būti atliekamas kas 7 ar 14 dienų, taigi kai kuriems tiriamiesiems tai gali būti nepriimtina [25]. Dar vienas metodo trūkumas yra tas, kad jis leidžia įvertinti bendras energijos sąnaudas, tačiau nėra galimybės atskirti, kokią dalį sudaro energija, suvartota fiziniam aktyvumui (aerobinės energijos sąnaudos ±10 30 proc.), energija, suvartota esant ramybės būsenoje (bazinė metabolinė norma ±60 70 proc.), ir energija, susijusi su mityba, ±10 proc. [24]. Dėl šios priežasties gali būti naudinga DŽV metodą derinti su netiesioginės kalorimetrijos metodu. Netiesioginės kalorimetrijos metodas matuoja energijos sąnaudas pagal suvartoto deguonies ir išskirto anglies dvideginio kiekį. Suvartojamo deguonies kiekis priklauso nuo maisto struktūros (daugiau angliavandenių ar riebalų) ir metabolizmo procesų. Matuodami suvartojamo deguonies kiekį, netiesioginiu būdu galime gauti energijos sąnaudas, kurias sudaro bazinė metabolinė norma (BMN) ir maisto procesams panaudojama energija (MES). Tuomet bendrai suvartojama energija (gaunama DŽV metodu) = BMN (gaunama netiesioginės kalorimetrijos metodu) + MES (gaunama netiesioginės kalorimetrijos metodu) + AES (anaerobinės energijos sąnaudos). Iš šios lygties galima lengvai apskaičiuoti AES [26]. Netiesioginės kalorimetrijos metodas dažniausiai naudojamas siekiant įvertinti kitų fiziniam aktyvumui vertinti taikomų metodų validumą. Mokslinių tyrimų duomenimis, energijos sąnaudų, apskaičiuotų taikant šį metodą, paklaida, lyginant su rezultatais, gautais taikant DŽV metodą, neviršija 2 proc. [20]. Nors metodas yra gana tikslus, tačiau jis taip pat turi nemažai trūkumų: brangus, norint jį taikyti reikia specialiai tam parengtų darbuotojų, tinkamesnis vertinimams laboratorinėmis sąlygomis [27]. Objektyvūs vertinimo metodai Žingsniamačiai yra nedideli prietaisai, paprastai tvirtinami prie juosmens juostos. Juose įtaisytas mechanizmas reaguoja į klubo judesius einant [28]. Žingsniamačiai skirti žingsniams per tam tikrą laiko periodą skaičiuoti, dažniausiai nešiojami tol, kol asmuo eina miegoti. Įvedus žingsnio ilgio rodmenį, žingsniai gali būti konvertuojami į atstumą. Žingsniamačiais galima matuoti tik su ėjimo arba bėgimo veikla susijusį fizinį aktyvumą. Kitoms veikloms važiavimui dviračiu, plaukimui, šokinėjimui, sunkumų kilnojimui registruoti žingsniamačiai netinka. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį mūsų fizinio aktyvumo sudaro ėjimo ar bėgimo veiklos, žingsniamačiai plačiai taikomi vertinant bendrą fizinio aktyvumo lygį. Kita vertus, atliktų tyrimų duomenimis, žingsniamačiais gauti rodmenys yra tiksliausi, matuojant greito ėjimo (t. y. 4,8 6,4 km/h) žingsnius, ir mažiau tikslūs, kai einama lėtai arba bėgama [29]. Žingsniamačiai yra vieni tiksliausių prietaisų vertinant žingsnių skaičių, mažiau tikslūs vertinant atstumą ir visai netikslūs apskaičiuojant energijos sąnaudas. Pagrindinis žingsniamačio trūkumas juo negalima matuoti fizinės veiklos intensyvumo, trukmės ar dažnio [30]. Be to, šis prietaisas neturi galimybės išsaugoti skirtingais laiko tarpais užfiksuotos informacijos, todėl negalima įvertinti visos dienos fizinio aktyvumo. Tyrimais nustatyta, kad žingsniamačių rodmenys yra pakankamai tikslūs, jei prietaisai naudojami sveikų asmenų fiziniam aktyvumui vertinti. Tačiau jų rodmenys nėra labai tikslūs vertinant nutukusių asmenų, taip pat tų žmonių, kurių eisena yra sutrikusi, fizinį aktyvumą [31]. Akselerometrai. Akselerometrai gali registruoti kūno judesius viena arba keliomis kryptimis. Atsižvelgiant į tai, akselerometrai gali būti vienaašiai, dviašiai ar triašiai [32]. Triašiai akselerometrai teo riškai gali registruoti visus kūno judesius, todėl jie laikomi tinkamiausiu fizinio aktyvumo vertinimo metodu. Kita vertus, ir šis prietaisas turi trūkumų neregistruoja kūno aukščiau juosmens judesių panašiai kaip žingsniamačiai, jie nėra atsparūs vandeniui, todėl netinkami fizinei veiklai vandenyje matuoti. Prietaise įmontuoti elektroniniai jutikliai registruoja kūno judesius, kuriuos paverčia /3(66)

15 Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga į skaitmeninę išraišką [33]. Vėliau prietaiso rodmenys gali būti panaudoti energijos sąnaudoms apskaičiuoti tyrimais įrodyta, kad egzistuoja tiesinė priklausomybė tarp akselerometro rodmenų ir energijos sąnaudų [34]. Tačiau mokslininkai sutaria, kad akselerometrų rodmenys validūs vertinant bendrą fizinį aktyvumą, tačiau mažiau tikslūs vertinant energijos sąnaudas [35]. Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau tyrimų, kuriuose akselerometras yra naudojamas ne tik kaip priemonė gyventojų fiziniam aktyvumui įvertinti, bet ir kaip tam tikras standartas kitais metodais, pavyzdžiui, žingsniamačiais arba klausimynais, gautų fizinio aktyvumo rezultatų validumui nustatyti [36]. Širdies ritmo stebėjimo prietaisai. Širdies ritmo stebėjimas dažnai atliekamas klinikiniuose ir moksliniuose tyrimuose vertinant fizinės veiklos energijos sąnaudas remiantis prielaida, kad egzistuoja tiesinė priklausomybė tarp širdies ritmo ir deguonies suvartojimo (VO 2 ) [37]. Esant ramybės būsenai arba lengvam fiziniam intensyvumui, minėta priklausomybė nėra tiesinė ir rezultatą gali paveikti šalutiniai veiksniai, tokie kaip kofeinas, stresas, rūkymas, kūno padėtis [38]. Žinant šią priklausomybę, širdies ritmo stebėjimo rodmenys gali būti naudojami apskaičiuojant deguonies suvartojimą, o tuo pačiu ir energijos sąnaudas, vertinant fizinį aktyvumą natūralioje (ne laboratorijoje) aplinkoje [39]. Prietaisai leidžia širdies ritmą įrašyti minučių tikslumu, duomenis išsaugoti keletą valandų ar net dienų, todėl yra galimybė įvertinti fizinės veiklos trukmę, dažnį ir intensyvumą, taip pat ir bendras energijos sąnaudas. Kita vertus, turint omenyje minėtų šalutinių veiksnių įtaką, energijos sąnaudų įverčiai individo lygmeniu gali būti nepatikimi [40], tačiau epidemiologiniuose tyrimuose pakankamai validūs [38]. Tyrėjai vertina širdies ritmo prietaisus, nes jie nedideli, patogūs, santykinai nebrangūs naudoti net epidemiologiniuose tyrimuose. Subjektyvūs vertinimo metodai Literatūroje, analizuojančioje gyventojų fizinio aktyvumo epidemiologiją, dažniausiai pateikiami duomenys, gauti atliekant gyventojų apklausas. Tyrėjai pripažįsta, kad apklausos yra patogiausias ir lengviausias būdas, norint per gana trumpą laiką surinkti duomenis apie didelės populiacijos fizinį aktyvumą. Literatūroje išskiriamos dvi apklausoms naudojamų priemonių, skirtų duomenims apie fizinį aktyvumą rinkti, grupės: i) klausimynai; ii) dienoraščiai arba žurnalai [10]. Klausimynais renkama informacija leidžia įvertinti fizinio aktyvumo komponentus ir kontekstą, t. y. ar fizinė veikla susijusi su užimtumu, namų ruoša, mobilumu ar laisvalaikiu. Klausimynai gali būti pildomi savarankiškai (pačių tyrimo dalyvių) arba juos pildyti gali tyrėjai. Fiziniam aktyvumui vertinti naudojami klausimynai skirstomi į tris kategorijas: i) bendrieji fizinio aktyvumo klausimynai (angl. global physical activity questionaires); ii) atkuriamieji fizinio aktyvumo klausimynai (angl. recall physical activity questionaires); iii) kiekybiniai fizinio aktyvumo istorijos klausimynai (angl. quantitative history physical activity questionaires) [41]. Bendrieji fizinio aktyvumo klausimynai leidžia greitai surinkti informaciją apie asmens fizinio aktyvumo lygį. Paprastai klausimynai būna trumpi, sudaryti iš 2 4 klausimų, pagal kurių atsakymus galima nustatyti, ar asmuo atitinka fizinio aktyvumo rekomenduojamą normą (pvz., vidutinio ir didelio intensyvumo fizinė veikla per savaitę sudaro 150 min.), arba jie tiesiog suteikia informaciją apie tai, ar asmuo yra fiziškai aktyvus ar ne. Bendrieji fizinio aktyvumo klausimynai plačiai naudojami epidemiologiniuose tyrimuose, nes yra greitas, patogus ir pigus būdas reikiamai informacijai surinkti [41]. Šiai kategorijai priskirtinas pavyzdys Globalusis fizinio aktyvumo klausimynas (angl. Global Physical Activity Questionnaire, GPAQ), sudarytas PSO ekspertų ir dažniausiai naudojamas fizinio aktyvumo epidemiologijai šalyse stebėti skirtuose tyrimuose [14]. Atkuriamieji fizinio aktyvumo klausimynai leidžia surinkti informaciją apie fizinį aktyvumą pagal fizinio aktyvumo komponentus ir kontekstą. Trumposios klausimynų versijos dažniausiai naudojamos epidemiologiniuose tyrimuose, siekiant nustatyti populiacijos dalį, atitinkančią rekomenduojamas fizinio aktyvumo normas [42, 43], ir intervencijų veiksmingumą vertinančiuose tyrimuose, nustatant fizinio aktyvumo pokyčius prieš ir po intervencijų [44]. Trumpąją atkuriamojo fizinio aktyvumo klausimyno versiją sudaro 7 12 punktų. Klausimynas gali būti pildomas dvejopai: pildo pats tiriamasis arba tyrėjas. Fizinio aktyvumo lygis gali būti išreikštas paprastu skaičiumi balu, kurio didesnė vertė rodytų didesnį fizinio aktyvumo lygmenį, arba sumine išraiška, gauta dauginant fizinio aktyvumo sesijų dažnį per savaitę ar mėnesį, sesijos trukmę (minutėmis) ir veiklos intensyvumą. Intensyvumas, kaip jau buvo rašyta, dažniausiai išreiškiamas MET. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais sudarytas išsamus fizinės veiklos įverčių taikant MET sąrašas, kuris rekomenduojamas 2014/3(66) 15

16 Literatūros apžvalga Visuomenės sveikata vertinant fizinės veiklos intensyvumą, atsižvelgiant į informaciją apie fizinės veiklos rūšis [45]. Šiai kategorijai priskirtini tokie klausimynai, kaip 7-ių dienų fizinio aktyvumo stebėjimo (angl. 7-Day Physical Activity Recall, 7 Day PAR), taip pat Flemišo fizinio aktyvumo kompiuterizuotas klausimynas (angl. Flemish Physical Activity Computerised Questionnaire, FPACQ). Kiekybinį fizinės veiklos istorijos klausimyną sudaro nuo 15 iki 60 klausimų. Klausimais siekiama surinkti informaciją apie skirtingus fizinio aktyvumo komponentus intensyvumą, dažnį ir trukmę įvairiu metu darbe, namuose, laisvalaikiu. Naudodamiesi šiuo instrumentu tyrėjai gali gauti išsamią informaciją apie fizinio aktyvumo metu patirtas energijos sąnaudas ir sudaryti praėjusios dienos, savaitės, mėnesio ar net metų fizinio aktyvumo modelį (vaizdą). Kadangi klausimynas ganėtinai ilgas ir sudėtingas, atsakymams į visus klausimus gali prireikti nuo 15 iki 60 minučių ir paprastai jis pildomas apklausą atliekančio asmens. Šios rūšies klausimynas dažniausiai naudojamas epidemiologiniuose tyrimuose siekiant nustatyti, kokios rūšies ir intensyvumo fizinė veikla turi didžiausią įtaką mažinant mirtingumą arba sergamumą tam tikromis ligomis [46, 47]. Šiai kategorijai priskirtini tokie gerai žinomi klausimynai, kaip Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas (angl. International Physical Activity Questionnaire, IPAQ), taip pat Godino laisvalaikio fizinio aktyvumo klausimynas (angl. Godin Leisure Time Exercise Questionnaire, GLTEQ). Dienoraščiai ir žurnalai leidžia fiksuoti fizinę veiklą dienos metu. Skirtumas tarp žurnalo pildymo ir dienoraščio rašymo yra tas, kad tyrimo dalyvis, rašydamas dienoraštį, turi nurodyti dienos fizinio aktyvumo seansus [41]. Pildydamas žurnalą tiriamasis turi nurodyti laiką, kurį panaudojo fizinei veiklai, patenkančiai į vieną iš fizinio aktyvumo kategorijų (pvz.: sėdėjimas, stovėjimas, ėjimas ir kt.) [48]. Dėl papildomo tiriamųjų apsunkinimo prašant juos pildyti dienoraščius ar žurnalus, taikant šias priemones duomenims rinkti skiriamas trumpas laikotarpis, paprastai 1 7 dienos. Pagrindiniai dienoraščių ir žurnalų, kaip duomenų rinkimo priemonių, privalumai: 1) suteikia išsamią informaciją apie fizinio aktyvumo įvairovę asmens kasdieniame gyvenime; 2) dienos metu fiksuoti fizinio aktyvumo seansai gali būti įvertinti kiekybiškai; 3) mažina paklaidų tikimybę atgaminant fizinę veiklą iš atminties bent jau tol, kol asmuo žymi fizinę veiklą pagal instrukcijas [41]. Trūkumas dienoraščių ir žurnalų pildymas turi įtakos asmens elgsenai, nes paprastai asmenys vertinimo laikotarpiu yra linkę nurodyti didesnį fizinį aktyvumą nei yra iš tikrųjų. Dienoraščiuose asmenys turi įrašyti fizinę veiklą, pasirinkdami iš pridėto sąrašo. Fizinio aktyvumo veiklos sugrupuotos pagal jų atitiktį MET. Papildomai nurodomas veiklos intensyvumas (žemas, vidutinis, didelis). Dienoraščiai suteikia išsamesnę informaciją apie veiklos rūšį, intensyvumą ir bendrą fizinio aktyvumo modelį, tačiau ši priemonė reikalauja didesnio tiriamojo indėlio pildant duomenis, surinktus duomenis sunkiau suvesti ir analizuoti. Kita vertus, tobulėjantys delniniai skaitmeniniai įrenginiai jau iš dalies leidžia sumažinti dienoraščių trūkumus [41]. Fiziniam aktyvumui matuoti taikomų metodų privalumai ir trūkumai apibendrinti 2 lentelėje. FIZINIO AKTYVUMO VERTINIMO METODŲ TAIKYMAS INTERVENCIJŲ VEIKSMINGUMO TYRIMUOSE, JŲ PATIKIMUMAS IR VALIDUMAS Kriteriniai ir objektyvūs fizinio aktyvumo matavimo metodai, tokie kaip dvigubai žymėto vandens metodas arba judesių jutimo prietaisai (akselerometrai, žingsniamačiai), yra pripažinti auksiniu standartu. Objektyvūs fizinio aktyvumo matavimo metodai yra plačiai paplitę ir taikomi net populiacinio lygmens tyrimuose [49 51]. Vis dėlto dėl gana didelių tyrimo kaštų bei kitų 2 lentelėje paminėtų trūkumų, būdingų objektyviems metodams, fizinis aktyvumas dažniau matuojamas taikant subjektyvius metodus [52, 53]. Suprantama, kodėl subjektyvūs metodai pasirenkami atliekant plataus masto tyrimus, pavyzdžiui, siekiant įvertinti skirtingų šalių gyventojų fizinį aktyvumą. Tačiau sisteminės apžvalgos rezultatai parodė, kad net ir eksperimentiniuose tyrimuose, kuriuose, atrodytų, turėtų būti taikomi tik objektyvūs fizinio aktyvumo matavimo metodai, populiaresni yra subjektyvūs matavimo metodai. Atlikus išsamesnę straipsniuose aprašytų tyrimų analizę nustatyta, kad iš 58 net 49-iuose tyrimuose (84 proc.) fiziniam aktyvumui vertinti buvo taikyti subjektyvūs matavimo metodai, iš kurių populiariausi: Tarptautinis fizinio aktyvumo vertinimo klausimynas (IPAQ), 7 dienų fizinio aktyvumo dienoraštis (7 Day PAR), Danijos, Australijos, Oklando ir kiti fizinio aktyvumo klausimynai. Žingsniamačiai naudoti 8 tyrimuose, akselerometrai 6-iuose, o netiesioginės kalorimetrijos metodas taikytas 9-iuose tyrimuose (3 lentelė). Trečdalyje tyrimų (n = 18) buvo derinami keli fizinio aktyvumo matavimo metodai dėl /3(66)

17 Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga 2 lentelė. Fiziniam aktyvumui matuoti taikomų metodų privalumai ir trūkumai Metodas Privalumai Trūkumai Klausimynai Dienoraščiai, žurnalai Stebėjimas Netiesioginė kalorimetrija Dvigubai žymėto vandens metodas Širdies susitraukimo dažnių stebėjimo metodas Akselerometras Žingsniamatis Nebrangus. Nesudėtingas. Patogus tyrėjui ir tiriamajam. Tinkamas didelių imčių tyrimams. Duomenys renkami vieną kartą. Validus metodas vertinant struktūrinį (planuotą) fizinį aktyvumą. Leidžia tiriamuosius suskirstyti į žemo ar didelio fizinio aktyvumo kategorijas. Galima vertinti skirtingus fizinio aktyvumo komponentus ir identifikuoti veiklos kontekstą. Nebrangus. Gaunama išsami informacija apie fizinio aktyvumo komponentus ir kontekstą. Nereikalauja atkurti (prisiminti), kokią fizinę veiklą ir kiek laiko asmuo vykdė prieš savaitę (ar dar anksčiau). Surinkti geri subjektyvūs duomenys leidžia įvertinti fizinį aktyvumą ir energijos sąnaudas. Tiriamiesiems nereikia nieko prisiminti, atkurti ar užrašyti apie savo fizinį aktyvumą. Suteikia išsamią ir tikslią informaciją apie fizinės veiklos kontekstą. Suteikia tikslią ir detalią informaciją apie fizinio aktyvumo komponentus. Gaunami labai tikslūs ir patikimi duomenys apie fizinį aktyvumą ir energijos sąnaudas. Taikomas kaip kriterinis metodas kitais metodais gautų rezultatų validumui vertinti. Auksinis standartas per dieną patirtam fiziniam aktyvumui ir energijos sąnaudoms vertinti. Nedaro įtakos tiriamųjų elgsenai. Patogus tiriamiesiems. Santykinai nebrangus. Galimybė gauti išsamius tam tikro laikotarpio duomenis. Tinka tam tikrai specifinei fizinei veiklai vertinti. Patikimai fiksuoja judėjimą. Gaunami išsamūs duomenys apie fizinio aktyvumo intensyvumą, dažnį ir trukmę. Leidžia kaupti didelį tam tikro laikotarpio (pvz., savaitės) duomenų kiekį. Patogus tiriamiesiems. Santykinai nebrangus. Nebrangus. Patogus tiriamiesiems. Nesudėtingi duomenys. Tinkamas naudoti didelių imčių tyrimuose. Galima rezultatų apie fizinį aktyvumą paklaida, nes: i) asmenys, norėdami pasirodyti, kad jie fiziškai aktyvesni nei yra iš tikrųjų, gali neteisingai atsakyti į klausimus apie savo fizinį aktyvumą; ii) sudėtinga tiksliai prisiminti ir atkurti, kokią veiklą ir kiek laiko asmuo vykdė prieš savaitę (ar dar anksčiau). Gali prireikti klausimyną koreguoti atsižvelgiant į tiriamos populiacijos kultūrinius aspektus. Rezultatai mažai validūs vertinant atsitiktinį fizinį aktyvumą. Nepatogus tiriamiesiems, nes jie turi skirti daug laiko ir pastangų, nuolat žymėdami savo fizinį aktyvumą. Sudėtingas ir reikalauja nemažai laiko duomenų analizei. Panašiai kaip klausimynai, turi būti pritaikyti atsižvelgiant į tiriamos populiacijos kultūrinius ir socialinius aspektus. Nepatogus tyrėjams. Imlus laikui. Santykinai brangus. Reikia papildomų mokymų tyrėjams, siekiant vienodai rinkti informaciją. Gali turėti įtakos tiriamųjų elgsenai. Netinka didelės imties tyrimams. Brangus. Reikia atitinkamų žinių ir įgūdžių norint taikyti šį metodą. Netinka didelės imties tyrimams. Brangus. Reikia laboratorinės įrangos ir atitinkamų darbuotojų. Nesuteikia informacijos apie fizinio aktyvumo veiklos rūšis, kontekstą. Netinka didelės imties tyrimams. Matuoja tik energijos sąnaudas, o ne fizinį aktyvumą. Rezultatams gali turėti įtakos šalutiniai veiksniai: kofeinas, stresas, medikamentai. Prietaisai turi būti suderinti kiekvienam individui atskirai. Geba fiksuoti ne visus kūno judesius (pvz., važiavimo dviračiu, kėlimo). Sudėtinga apdoroti duomenis. Patikimai fiksuoja tik tam tikrą fizinio aktyvumo veiklą ėjimą. Paprasti žingsniamačiai negali matuoti fizinio aktyvumo intensyvumo ir trukmės. Nesuteikia informacijos apie veiklos rūšį ir kontekstą. Ribotos galimybės konvertuoti surinktą informaciją į energijos sąnaudas. dviejų priežasčių: a) siekiant gauti išsamesnę informaciją apie tiriamųjų fizinį aktyvumą (buvo vertinami keli fizinio aktyvumo rodikliai) ir b) siekiant įvertinti tyrimui pasirinkto klausimyno validumą. Metodų patikimumas ir validumas Atliekant mokslinius tyrimus yra priimta, kad procedūros ir taikomi metodai būtų validūs ir patikimi. Validumas reiškia, kad taikytos tinkamos procedūros, patikimumas atskleidžia tyrimo procedūros kokybę [54]. Patikimumas paprastai suprantamas kaip matavimo klaidų kiekis, kuris gali būti priimtinas veiksmingam matavimo metodo taikymui praktikoje [55]. Vienas pagrindinių matavimo metodų patikimumo tikrinimo būdų yra pakartotinis tiriamųjų testavimas po tam tikro laiko (angl. Testretest). Matavimo metodų patikimumas gali būti išreikštas intraklasiniu koreliacijos koeficientu (angl. Intr-class correlation coeficient, ICC), jei kintamieji yra tolydūs ir normaliai pasiskirstę, Pearsono arba 2014/3(66) 17

18 Literatūros apžvalga Visuomenės sveikata 3 lentelė. Tyrimuose, vertinančiuose suaugusių asmenų fiziniam aktyvumui didinti skirtas intervencijas (n = 58), taikyti fizinio aktyvumo matavimo metodai Subjektyvūs FA matavimo metodai Tyrimų skaičius Objektyvūs FA matavimo metodai Žingsniamačiai Klausimynai / dienoraščiai Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas (IPAQ) (ilgoji ir trumpoji versijos) 14 Digiwalker Yamax SW dienų fizinio aktyvumo stebėjimas (7 Day PAR) 9 Yamax digiwalker SW Olandų trumpasis klausimynas sveikatą stiprinančiam fiziniam aktyvumui matuoti (SQUASH) 4 Omron HJ-109E Step-O-Meter 1 Stanfordo 7 dienų fizinio aktyvumo stebėjimas (Stanford 7-Day Recall) 3 Silva Step Counter Bendruomenės sveikatinimo veiklų modelio programa senjorams (CHAMPS) 3 Accusplit AE120 1 Fizinio aktyvumo klausimynas Aktyvūs australai (AAPAQ) 3 Akselerometrai Godino laisvalaikio veiklos klausimynas (GLTEQ) 2 RT3 Accelerometry Research Tracker, Stay Healthy 2 Oklando širdies tyrimų klausimynas fiziniam aktyvumui vertinti (AHSPAQ) 2 ActiGraph accelerometer, model 7164 ir GT1M 1 Savarankiškai pildomos vaikščiojimo ir mankštinimosi lentelės (SWET) 1 Actigraph accelerometers Modfel 7164, versija Veiklos klausimynas paaugliams ir suaugusiesiems (AQuAA) 1 CSA Actigraph model Globaliojo fizinio aktyvumo klausimynas (GPAQ) 1 Biotrainers akselerometras 1 Kompiuterizuotas vertinimo įrankis sinchronizuota mitybos ir aktyvumo programa suaugusiesiems (SNAPAS) 1 Laisvalaikio veiklos klausimynas (LTEQ) 1 Netiesioginės kalorimetrijos 9 Flemišo fizinio aktyvumo kompiuterizuotas klausimynas (FPACQ) 1 Tyrimo autorių sudaryti fizinio aktyvumo klausimynai 3 Tyrimų skaičius Spearmano koreliacijos koeficientu, jei kintamieji nėra normaliai pasiskirstę, kapa koeficientu ir kapa su svorio koeficientu, jei kintamieji yra ordinalūs [56]. Laikoma, kad matavimo metodo patikimumas žemas, vidutinis (priimtinas) arba aukštas, jei koreliacijos koeficientai arba kapa koeficientai yra atitinkamai < 0,4, 0,4 0,8 arba > 0,8 [57]. Jei pateikiama ICC reikšmė, metodas laikomas priimtinu arba patikimu, jei koeficiento reikšmės yra atitinkamai > 0,70 arba > 0,90 [58]. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimuose taikomi patikimi metodai yra nebūtinai validūs, tačiau validūs tyrimo metodai yra patikimi [59]. Matavimo metodų validumas nustatomas lyginant jį su tikslesniais kriteriniais arba objektyviais metodais. Jei lyginami rezultatai gauti taikant neobjektyvius matavimo metodus, tuomet gaunamas santykinis validumas. Dažniausiai atliekami subjektyvių matavimo metodų validumo tyrimai. Tokiuose tyrimuose analizuojamas ryšys tarp rezultatų, gautų taikant subjektyvius matavimo metodus ir naudojant objektyvesnius metodus, pavyzdžiui, judesių jutiklius ar fiksuojant širdies ritmą. Atkreiptinas dėmesys, kad rezultatų validumas priklauso nuo to, kokie fizinio aktyvumo rodikliai yra analizuojami. Pavyzdžiui, jei validuojant klausimyną, kuriuo matuojamas bendras fizinis aktyvumas, kriteriniu metodu pasirenkamas netiesioginės kalorimetrijos metodas, spręsti apie klausimyno validumą gali būti sudėtinga, kadangi netiesioginės kalorimetrijos metodu matuojamas maksimalaus deguonies suvartojimo kiekis nebūtinai susijęs su fizinio aktyvumo energijos sąnaudomis. Stipresni koreliaciniai ryšiai su VO 2 maks. rezultatais bus tyrimuose, kuriuose taikomi klausimynai matuoja didelio intensyvumo fizinį aktyvumą arba fizinį pajėgumą, nei klausimynai, matuojantys bendrą fizinį aktyvumą [60]. Absoliutus validumas gaunamas, jei lyginami objektyviais metodais gauti rezultatai, matuojantys tuos pačius rodiklius (pvz., abiem metodais matuojama fizinio aktyvumo veiklos trukmė ir pan.). Šiuo atveju rezultatų ryšys dažniausiai išreiškiamas suderinamumo laipsniu (Blando ir Altmano metodas) [61]. Palyginamasis / konkurencinis validumas nustatomas tarpusavyje lyginant kelis panašius metodus. Pavyzdžiui, klausimynas yra lyginamas su kitu, paties tiriamojo pildomu klausimynu ar fizinio aktyvumo dienoraščiu. Šiuo atveju, nors koreliaciniai ryšiai gali rodyti stiprius validumo ryšius, metodai nėra skirtingo tipo ir gali lemti validumo / koreliacijos paklaidas [62]. Sisteminės apžvalgos, analizuojančios fiziniam aktyvumui vertinti naudojamų klausimynų validumą ir patikimumą, duomenimis, daugelio fiziniam aktyvumui vertinti naudojamų klausimynų /3(66)

19 Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga patikimumas buvo priimtinas arba geras: jaunimui taikomų klausimynų patikimumo koreliacijos koeficientai 0,64 0,65; suaugusiems asmenims 0,64 0,79; vyresnio amžiaus asmenims 0,60 0,65. Tačiau klausimynų validumas buvo prastesnis: jaunimui taikomų klausimynų validumo koreliacijos koeficientai 0,25 0,38, suaugusiems asmenims 0,30 0,46 ir vyresnio amžiaus asmenims 0,34 0,40. Minėtos sisteminės apžvalgos duomenimis, tik 4 tyrimų (iš 31 į sisteminę apžvalgą įtrauktos publikacijos) rezultatai patvirtino pakankamą ir gerą metodų patikimumą ir validumą. Tai tyrimai, kuriuose buvo vertinami 4 klausimynai: IPAQ, FPACQ, praėjusios dienos fizinio aktyvumo stebėjimo (angl. Previous Day Physical Activity Recall, PDPAR) ir fizinio aktyvumo pertraukų metu stebėjimo (angl. Recess Physical Activity Recall, RPAR). Tačiau tai nereiškia, kad klausimynai netinkamas metodas fiziniam aktyvumui matuoti, ypač turint omenyje tai, kad atsiranda naujų ar patobulintų klausimynų versijų. Apžvalgos autorių nuomone, gauti rezultatai rodo, kad klausimynai yra pakankamai validūs vertinant individualaus asmens fizinio aktyvumo elgseną, tačiau jų absoliutus validumas nėra pakankamas fizinio aktyvumo kiekiui matuoti [63]. APIBENDRINIMAS Neigiamos fizinio pasyvumo pasekmės sveikatai yra gerai žinomos, todėl tyrimams, susijusiems su fiziniu aktyvumu, skiriamas didelis dėmesys. Siekiant aiškiai identifikuoti fizinio pasyvumo riziką, vykdyti fizinio aktyvumo stebėseną ar vertinti fizinio aktyvumo elgseną keičiančių iniciatyvų veiksmingumą, būtina ne tik gerai suprasti patį fizinio aktyvumo reiškinį, bet ir gebėti pasirinkti fizinio aktyvumo matavimo metodus, kuriuos taikant gauti rezultatai būtų patikimi ir validūs. Egzistuoja didelė fiziniam aktyvumui matuoti sukurtų metodų ir priemonių įvairovė, tačiau nėra vieno metodo, kuris galėtų tiksliai nustatyti visas kasdienio fizinio aktyvumo formas. Šiame straipsnyje pristatyti tik pagrindiniai fizinio aktyvumo matavimo metodai ir jiems būdingi privalumai ar trūkumai, nepretenduojant į išsamų kiekvieno metodo aptarimą. Straipsnyje aprašytos fizinio aktyvumo matavimo metodų charakteristikos rodo, kad metodo pasirinkimui įtakos turi tyrimo tikslas, planuojami vertinti fizinio aktyvumo rodikliai, tiriamosios populiacijos charakteristikos, tyrimui skirtas biudžetas. Vykdant epidemiologinius ir intervencijų veiksmingumo vertinimo tyrimus, dažniausiai taikomi subjektyvūs fizinio aktyvumo matavimo metodai (klausimynai). Tai sąlyginai nebrangus, patogus ir gyventojams priimtinas fizinio aktyvumo matavimo būdas. Nors klausimynai yra pakankamai patikimas metodas fizinio aktyvumo elgsenai matuoti, jų absoliutus validumas yra žemas fizinio aktyvumo kiekiui vertinti. Dėl šios priežasties reikėtų atsargiai vertinti fizinio aktyvumo rodiklius, gautus naudojant klausimynų duomenis. Judesius fiksuojantys prietaisai, tokie kaip akselerometrai, pateikia daug objektyvesnius fizinio aktyvumo rodiklius. Informacija apie tai, kokiais matavimo metodais gauti fizinio aktyvumo rodikliai, yra ypač svarbi interpretuojant fiziniam aktyvumui didinti taikomų intervencijų veiksmingumą. Pavyzdžiui, kiekybinių tyrimų kokybei vertinti sveikatos technologijų vertinimo lyderis Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (NICE) rekomenduoja atsakymą į kontrolinį klausimą apie tyrimo rezultatams skaičiuoti naudotų duomenų patikimumą ir validumą žymėti minusu, jei duomenys buvo rinkti taikant subjektyvius matavimo metodus [64], kadangi egzistuoja didelė statistiškai reikšmingų klaidų tikimybė, atsirandanti dėl neteisingų atsakymų į pateiktus klausimus. Asmenys gali neteisingai atsakyti į klausimus apie savo fizinį aktyvumą dėl socialinių lūkesčių poveikio, t. y. noro parodyti, kad jie fiziškai aktyvesni nei yra iš tikrųjų. Klaidingi atsakymai gali būti ir dėl to, kad asmenys negali prisiminti visų vykdytų fizinės veiklos rūšių arba juos galėjo suklaidinti klausimo formuluotėje vartojama sąvoka [40]. Kita vertus, kaip rodo fiziniam aktyvumui matuoti taikomų metodų validumo ir patikimumo vertinimo tyrimų sisteminių apžvalgų rezultatai, ne visi subjektyvūs vertinimo metodai yra vienodai blogi ir ne visi objektyvūs matavimo metodai vienodai geri. Priimant sprendimą, kokį fizinio aktyvumo metodą pasirinkti, arba interpretuojant fiziniam aktyvumui skatinti taikomų intervencijų veiksmingumo tyrimo rezultatus nereikėtų vadovautis išankstinėmis nuostatomis. Derėtų kiekvienu atveju ieškoti informacijos apie konkretaus matavimo metodo paskirtį, jo patikimumą ir validumą, atsižvelgiant į tyrimo tikslą, tyrimo populiaciją ir matuojamus fizinio aktyvumo rodiklius. Straipsnis gautas , priimtas /3(66) 19

20 Literatūros apžvalga Visuomenės sveikata Literatūra 1. Lee IM, Hsich CC, Paffenbarger RS. Exercise intensity and longevity in men: The Harvard Alumni Health Study. JAMA. 1995;273: Blair SN, Kohl HW, Barlow CE, Paffenbarger RS, Gibbons LW, Macera CA. Changes in physical fitness and all-cause mortality. A prospective study of healthy and unhealthy men. JAMA. 1995;273: Kannel WB, Sorlie P. Some health benefits of physical activity The Framingham study. Arch Intern Med. 1979;139: Brownson RC, Chang JC, Davis JR, Smith CA. Physical activity on the job and cancer in Missouri. Am J Public Health. 1991;81: Giovannucci E, Ascherio A, Rimn EB, Colditz GA. Physical activity, obesity and risk for colon cancer and adenoma in men. Ann Intern Med. 1995;122: Rubin K, Schirduan V, Gendreau P, Sarfazi M, Mendola R, Dalsky G. Predictors pf axial and peripheral bone mineral density in healthy children and adolescents with special attention to the role of puberty. J Pediatr. 1993;123: Camacho TC, Roberts RE, Lazarus NB, Kaplan GA, Cohen RD. Physical activity and depression: evidence from the Almeda County Study. Am J Epidemiol. 1991;134: Cummings SR, Nevitt MC, Browner WS et al. Risk factors for hip fracture in white women. Study of Osteoporotic Fractures Research Group. N Engl J Med. 1995;332: Armstrong R, Waters E et al. Systematic Reviews of Health Promotion and Public Health Interventions. Prieiga per internetą: < Guidelines%20HP_PH%20reviews.pdf>. 10. Caspersen CJ, Powell KE, Christenson GM. Physical activity, exercise, and physical fitness: definitions and distinctions for health-related research. Public Health Rep. 1985;100: Scott J, Strath, Leonard A, Kaminsky, Barbara E. Ainswort Guide to the Assessment of Physical Acctivity: Clinical and Research Applications: A Scientific Statement From the American Heart Association. Circulation. 2013;128: Volp PA, Oliveira EF, Alves DM, Esteves EA, Bressan J. Energy expenditure: components and evaluation methods. Nutr Hosp. 2011;26(3): Katch VL, McArdle WD, Katch FI. Energy expenditure during rest and physical activity. In McArdle WD, Katch FI. Katch VL. Essentials of exercise physiology. 4th ed.baltimore, MD: Lippincott Williams & Wilkins, 2011; WHO Global recommendations on physical activity for health. Prieiga per internetą: < factsheet_recommendations/en/>. 15. Canadian physical activity guidelines. Prieiga per internetą: < Borg GA. Psychophysical bases of perceived exertion. Medicine and Science in Sports and Exercise. 1982;14: Prieiga per internetą: < 17. US Department of Health and Huma Services. Physical Activity and Health: A report of the Surgeon General. Atlanta, GA: US Department of Health and Human Services, Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion, Prieiga per internetą: < 18. McKenzie TL. Use of direct observation to assess physical activity. In: Welk GJ (editor): Physical activity assessments for healthrelated research, Champaign, IL: Human Kinetics Publisher, Inc. 2002; Lewicka M, Farrell L. Physical Activity Measurement in Children 2-5 Years of Age. Report No. CPAH Sydney: NSW Centre for Physical Activity and Health, Prieiga per internetą: < sydney.edu.au/medicine/public-health/cpah/pdfs/2007_pa_ measurement_farrell.pdf>. 20. Montoye HJ, Kemper HCG, Saris WHM, Washburn RA. Measuring physical activity and energy expenditure. Champaign, IL: Human Kinetics, Schoeller DA, Ravussin E, Schutz Y, Acheson KJ Baertschi P, Jequier E. Energy expenditure by doubly labelled water: validation in humans and proposed calculation. Am J Physiol. 1986;250 (Suppl 5):R823-R Vanhees L, Lefevre J, Philippaerts R et al. How to assess physical activity? How to assess physical fitness? European Journal of Cardiovascular Prevention and RehabilItation. 2005;12: Coward WA. The doubly-labelled-water ( 2 H 2 18 O) method: principles and practice. Proceedings of the Nutrition Society.1988;47: Lifson N, Gordon GB, McClintock R. Measurement of Total Carbon Dioxide Production by Means of D 2 O 18. Obesity Research. 1997;5: Starling RD, Mattews DE, Ades PA, Poehlman ET. Assessment of physical activity in older individuals: A doubly labeled water study. J Appl Physiol. 1999;86: Haugen HA, Chan LN, Li F. Indirect Calorimetry: A Practical Guide for Clinicians. Nutr Clin Pract. 2007;22:377. Prieiga per internetą: < 27. Mcfarlane DJ. Automated metabolic gas analysis systems: A review. Sports Med. 2001;31: Welk GJ, Differding JA, Thompson RW, Blair SN, Dziura J, Hart P. The utility of the Digi-Walker step counter to assess daily physical activity patterns. Med Sci Sports Exerc. 2000;32: Crouter SE, Schneider PL, Karabulut M, Bassett DR. Validity of ten electronic pedometers for measuring steps, distance, and energy cost. Med Sci Sports Exerc. 2003;35: Berlin JE, Storti KL, Brach JS. Using activity monitors to measure physical activity in free-living conditions. Phys Ther. 2006;86: Swartz AM, Basset Jr. DR, Moore JB, Thompson DL, Strath SJ. Effects of Body Mass Index on the Accuracy of an Electronic Pedometer. Int J Sports Med Nov;24(8): Chen KY, Bassett DR Jr. The technology of accelerometry-based actuvity monitors: current and future. Med Sci Sports Exerc. 2005;37(suppl): Warren JM, Ekelund U, Besson H, Mezzani A, Geladas N, Vanhees L. Assessment of Physical Activity a review of methodologies with reference to epidemiological research: a rport of the exercise physiology section of the European Association of Cardiovascular Prevention and Rehabilitation. European Journal of Cardiovascular Prevention & Rehabilitation. 2010;17:127. Prieiga per internetą: < 34. Bouten CV, Westerterp KR, Verduin M, Janssen JD. AQssessment of energy expenditure for physical activity using a traixial accelerometer. Med Sci Sports Exerc. 1994;26: Wetten AA, Batterham M, Tan S, Tapsell L. Relative validity of 3 accelerometer models for estimating energy expenditure during light activity. Journal of Physical Activity and Health. 2014;11(3): Physical activity resource centre for public health. Prieiga per internetą: < 37. Wilmore JH, Haskell WL. Use of the heart rate energy expenditure relationship in the individualized prescription of exercise. American Journal of Clinical Nutrition. 1971;24: Livingstone MB. Heart rate monitoring: the answer for assessing energy expenditure and physical activity in population studies? Br J Nutr. 1997;78: Payne PR, Wheeler EF, Salvosa CB. Prediction of daily energy expenditure from average pulse rate. Am J Clin Nutr. 1997;24: Prieiga per internetą: < content/24/9/1164.full.pdf+html>. 40. Davidson L, McNeill G, Haggarty P, Smith JS, Franklin MF. Freeliving energy expenditure of adult men assessed by continuous heart rate monitoring and doubly labelled water. Br J Nutr. 1997;78: Matthews CE. Use of Self-Report Instruments to Assess Physical Activity. In Physical Activity Assessments for Health Related Research, edited by G.J. Welk. Champaign, IL: Human Kinetics, Yore MM, Ham SA, Ainsworth BE, Kruger J, Reis JP, Kohl HW et al. Reliability and validity of the instrument used in BRFSS to assess physical activity. Med Sci Sports Exerc. 2007;39: /3(66)

21 Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga 43. Bauman A, Bull F, Chey T, Craig CL, Ainsworth B, Sallis J et al. The International Prevalence study on physical activity: results from 20 countries. Int J Behav Nutr Phys Act. 2009;6: Dunn AL, Marcus BH, Kampert JB, Garcia ME, Kohl HW 3rd, Blair SN. Comparison of lifestyle and structured interevntions to increase physical activity and cardiorespiratory fitness: a randomized trial. JAMA. 1999;281: Ainsworth BE, Haskel WL, Whitt MC, Irwin ML, Swartz AM, Strath SS et al. Compendium of Physical Activities: an update of activity codes and MET intensities. Med Sci Sports Exerc. 2000; Leon AS, Myers MJ Connett J. Leisure time physical activity and the 16-year risks of mortality from coronary heart disease and allcauses in the Multiple Risk Factor Intervention Trial (MRFIT). Int JU Sports Med. 1997;18(suppl 3): Friedenreich CM, Cook LS, Magliocco AM, Duggan MA, Courneya KS. Case-control study of lifetime total physical activity and endometrial cancer risk. Cancer Causes Control. 2010;21: Bouchard C, Tremblay A, Leblanc D, Lortie G, Savara R et al. A Method to assess energy expenditure in children and adults. Am J Clin Nutr. 1983;37: Troiano RP, Berrigan D, Dodd KW, Masse LC, Tilert T, McDowell M. Physical activity in the United States measured by accelerometer. Med Sci Sports Exerc. 2008;40: Baptista F, Santos DA, Silva AM, Mota J, Santos R, Vale S, Ferreira JP, Raimundo AM, Moreira H, Sardinha LB. Prevalence of the Portuguese Population Attaining Sufficient Physical Activity. Med Sci Sports Exerc. 2012;44: Hansen BH, Kolle E, Dyrstad SM, Holme I, Anderssen SA. Accelerometer-determined physical activity in adults and older people. Med Sci Sports Exerc. 2012;44: Dollman J, Olds TS, Esterman A, Kupke T. Pedometer step guidelines in relation to weight status among 5-to 16-year-old Australians. Pediatric Exercise Science. 2010;22(2): Helmerhorst H, Brage S, Warren J et al. A systematic review of reliability and objective criterion-related validity of physical activity questionnaires. International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity. 2012;9: Kumar R. Research Methodology: A Step-by-Step Guide for Beginners. London: Sage, Atkinson G, Nevill AM. Statistical methods for assessing measurement error (reliability) in variables relevant to sports medicine. Sports Med. 1998;26: Medical Research Council. Prieiga per internetą: < 57. Streiner DL, Norman GR. Health measurements scales a practical guide to their development and use. 3rd ettion, Oxford; New Your: Oxford University Press, Scientific Advisory Committee of the Medical Outcomes Trust. Assessing health status and quality-of-life instruments: attributes and review criteria. Qual Life Res. 2002;11: A document by the: U.S. Department of Labor Employment and Training Administration, Prieiga per internetą: < hr-guide.com/data/g362.htm>. 60. Rennie KL, Wareham NJ. The validation of physical activity instruments for measuring energy expenditure: problems and pitfalls. Pub Health Nutr. 1998;1: Bland JM, Altman DG. Measuring agreement in method comparison studines. Stat Methods Med Res. 1999;8: Ekelund U. Methods to measure physival activity. Prieiga per internetą: < pdf>. 63. Helmerhorst HJF, Brage S, Warren J, Besson H, Ekelund U. A systematic review of reliability and objective criterion-related validity of physical activity questionnaires. International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity. 2012;9: National Institute for Health and Clinical Excellence.Methods for the development of NICE public health guidance (second edition), Prieiga per internetą: < guidance/ph1/resources/methods-for-development-of-nicepublic-health-guidance2>. 2014/3(66) 21

22 Literatūros apžvalga Visuomenės sveikata Physical activity assessment methods Raimonda Janonienė, Aušra Sobutienė, Rolanda Valintėlienė Institute of Hygiene Summary Regular physical activity leads to health benefits and reduces risk of morbidity and mortality from various chronic diseases. Importance of accurate measurement and quantification of physical activity becomes essential to ensure appropriate monitoring of physical inactivity as well as assessing efficacy of interventions aimed at physical activity promotion. In this manuscript we present a review of methods designed to measure physical activity. Three types of physical activity assessment methods can be distinguished: criterion methods, objective methods and subjective methods. Criterion methods like doubly labelled water, indirect calorimetry and direct observation are the most reliable and valid measurements against which all other physical activity assessment methods should be validated. Objective physical activity assessment methods include activity monitors (pedometers and accelerometers) and heart rate monitoring. Finally, questionnaires and activity diaries are considered subjective methods. The most commonly reported methods used in epidemiological studies and in studies, evaluating effectiveness of interventions, are subjective methods. All physical activity assessment methods have their own advantages and disadvantages: criterion methods accurately measure physical activity, but they are expensive and unsuitable for large-scale studies; objective methods are far more likely to provide reliable assessments, but may not assess all parameters of physical activity; subjective methods are cheap and acceptable to both researchers and individuals, however they may be valid for ranking individual s behavior whereas their absolute validity to quantify physical activity is limited. Keywords: physical activity, assessment methods, reliability, validity. Correspondence to Raimonda Janonienė Institute of Hygiene, Center of Public Health Technology Didžioji str. 22, LT Vilnius, Lithuania raimonda.janoniene@hi.lt Received 11 August 2014, accepted 15 September /3(66)

23 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI MIRTINGUMO NUO VĖŽIO NETOLYGUMAI LIETUVOJE IR METAIS Ieva Vincerževskienė 1, 2, Giedrė Smailytė 1, 2, Domantas Jasilionis 2 1 Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registras, 2 Lietuvos socialinių tyrimų centras Santrauka Tikslas. Šio straipsnio tikslas nustatyti mirtingumo nuo vėžio rizikos skirtumus pagal atskiras vėžio lokalizacijas ir išsilavinimą bei išanalizuoti mirtingumo skirtumų pokyčius m. ir m. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime panaudotas duomenų masyvas, gautas sugretinus visus 2001 m. Lietuvos gyventojų surašymo įrašus su Statistikos departamento duomenų bazės mirčių nuo vėžio įrašais nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Įvairaus išsilavinimo asmenų grupių mirtingumo rizika vertinta taikant Puasono regresijos modeliavimo procedūras. Rezultatai. Vyrų ir moterų, turinčių vidurinį ir žemesnį nei vidurinis išsilavinimą, mirtingumo rizika buvo didesnė sergant daugelio lokalizacijų piktybiniais navikais. Mirtingumo rizikos skirtumai tarp įvairaus išsilavinimo moterų grupių nebuvo tokie ženklūs, kaip tarp skirtingo išsilavinimo vyrų grupių. Didžiausi mirtingumo rizikos skirtumai tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų ir abiejų žemesnio išsilavinimo grupių matomi burnos ertmės ir ryklės, stemplės, gerklų bei plaučių vėžio atveju. O didžiausi skirtumai tarp moterų grupių nustatyti gimdos kaklelio ir vulvos vėžio atveju m. mirtingumo nuo atskirų lokalizacijų vėžio rizikos pokyčiai, palyginti su m. pokyčiais, nebuvo statistiškai patikimi nei tarp vyrų, nei tarp moterų grupių. Išvada. Lietuvoje nustatyti mirtingumo skirtumai pagal išsilavinimą yra panašūs į nustatytuosius kitose Europos šalyse. Reikšminiai žodžiai: mirtingumo rizika, vėžys, išsilavinimas, socioekonominiai netolygumai. ĮVADAS Pagal savo profesinį statusą, įgytą išsilavinimą ir pajamų lygį žmonės visuomenėje užima skirtingą padėtį. Europoje atliktų tyrimų duomenimis, žmonės, kurių padėtis socioekonominiu požiūriu nepalanki, patiria didesnę ligų naštą ir jų mirtingumas yra didesnis, palyginti su palankesnės situacijos žmonių mirtingumu [1]. Lengvinant sveikatos problemas asmenims, kurių sudėtinga socioekonominė padėtis, atsiveria plačios galimybės pagerinti bendrą vidutinę gyventojų sveikatos būklę [2]. Įvertinant socioekonominius skirtumus ir siekiant atskirti žmones pagal jų socioekonominę padėtį, dažniausiai kriterijumi, leidžiančiu nusakyti individo padėtį visuomenėje, naudojamas asmens išsilavinimo lygis. Tai labai patogu, nes išsilavinimo lygis lengvai pamatuojamas, dažniausiai nekinta visą gyvenimą ir pritaikomas žmonėms, kurie yra pasitraukę iš aktyvios darbo rinkos (bedarbiai, Adresas susirašinėti: Ieva Vincerževskienė Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registras P. Baublio g. 3B, Vilnius El. p. ieva.vincerzevskiene@vuoi.lt pensininkai, namų šeimininkės, sunkiai sergantys asmenys ir t. t.) [3]. Socioekonominiai mirtingumo skirtumai plačiai tirti daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių valstybių. Tyrimuose, kuriuose buvo palyginti mirtingumo skirtumai pagal skirtingas išsilavinimo grupes, nustatyta, kad žemesnį išsilavinimą turinčių asmenų visada būna aukštesni mirtingumo nuo visų mirties priežasčių rodikliai ir šie skirtumai didesni tarp skirtingo išsilavinimo vyrų nei tarp moterų [4, 5]. Mirtingumo nuo piktybinių navikų tendencijos išlieka analogiškos, t. y. žemesnio išsilavinimo asmenų mirtingumo nuo vėžio rodikliai dažniausiai yra aukštesni [6 9]. Plaučių, skrandžio, burnos ertmės ir ryklės, gerklų ir gimdos kaklelio vėžys buvo dažnesnė žemesnio išsilavinimo asmenų mirties priežastis [6, 10, 11], tačiau sergant kai kurių lokalizacijų vėžiu reiškiasi ir priešinga tendencija, pavyzdžiui, mirtingumo nuo krūties vėžio rodikliai didžiausi tarp labiausiai išsilavinusių moterų [6 8, 11 14]. Moterų skirtumai pagal išsilavinimo grupes nebuvo tokie dideli kaip vyrų. Tyrimuose, kuriuose analizuoti skirtumai tarp skirtingo išsilavinimo žmonių mirtingumo rodiklių 2014/3(66) 23

24 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Lietuvoje, nagrinėti ir skirtumai tarp didesnių mirties priežasčių grupių, taip pat ir mirčių nuo vėžio. Jasilionio ir Stankūnienės atliktame tyrime [15], naudojant su gyventojų surašymo duomenimis sujungtus mirties įrašus, m. amžiaus grupėje nustatyti dideli skirtumai pagal išsilavinimą tarp vyrų mirtingumo nuo visų navikų bei nuo navikų, siejamų su rūkymu. Kalėdienės ir Petrauskienės tyrime [16], kuriame buvo nagrinėjama išsilavinimo įtaka mirtingumui nuo vėžio, nustatyta ta pati tendencija: žemesnis išsilavinimas susijęs su didesniu mirtingumu nuo visų lokalizacijų vėžio. Be to, nustatyta, kad mirtingumo skirtumai tarp išsilavinimo grupių nuo 1989 m. iki 2001 m. padidėjo. Šiam tyrimui naudoti 1989 ir 2001 m. gyventojų surašymų duomenys, nesujungti su mirties įrašais. Vis dėlto išsamesnė analizė pagal atskiras vėžio lokalizacijas ir mirtingumo rizikos pokyčius neatlikta. Mūsų darbo tikslas nustatyti mirtingumo nuo vėžio rizikos skirtumus pagal atskiras vėžio lokalizacijas ir išsilavinimą bei išanalizuoti mirtingumo skirtumų pokyčius m. ir m. MEDŽIAGA IR METODAI Duomenų šaltiniai. Tyrimas paremtas analize agreguoto duomenų masyvo, gauto sugretinus visus 2001 m. Lietuvos gyventojų ir būsto surašymo įrašus, taip pat visus mirčių ir emigracijos įrašus iš Statistikos departamento duomenų bazės. Visus duomenų masyvo kūrimo darbus, susijusius su individualių įrašų panaudojimu, atliko Statistikos departamento specialistai, kurie turi leidimą dirbti su konfidencialia statistine informacija. Tolesniems tyrimams ir rodiklių skaičiavimams buvo pateikta tik agreguota statistinė informacija (dažnių duomenų masyvo formatu). Mūsų tyrimo laikotarpis apėmė asmenis, mirusius nuo vėžio nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Į agreguotų duomenų masyvą įtraukti asmenys, kurie surašymo metu buvo metų amžiaus, darant prielaidą, kad sulaukę trisdešimties dauguma asmenų Lietuvoje būna baigę mokslus ir šis statusas vėliau kinta nesmarkiai. Mirtingumo pokyčiams įvertinti analizuoti dviejų laikotarpių ir m. duomenys. Informacija apie išsilavinimą naudota iš surašymo duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad išsilavinimo sistema Lietuvoje per XX a. smarkiai pakito, bei siekiant palyginamumo su kitų šalių rodikliais, buvo nuspręsta išskirti tris pagrindines išsilavinimo kategorijas pagal metų, praleistų mokantis, skaičių: aukštasis išsilavinimas (mokymasis truko mažiausiai 14 metų), vidurinis išsilavinimas (10 13 mokymosi metų) ir žemesnis nei vidurinis išsilavinimas (iki 9 mokymosi metų) arba duomenų apie išsilavinimą nėra. Mūsų sprendimas tuos atvejus, kai surašymo metu nebuvo nurodytas išsilavinimas, priskirti žemiausio išsilavinimo grupei buvo paremtas anksčiau atlikto tyrimo duomenimis [17], kai buvo palyginti 2001 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo lapuose bei tų pačių asmenų mirties liudijimuose nurodyti išsilavinimo duomenys. Šio tyrimo metu naudojant informaciją apie išsilavinimą iš mirties liudijimo net 80 proc. įrašų, kuriuose surašymo metu nebuvo nurodytas išsilavinimas, pateko į žemesnio nei vidurinis išsilavinimo kategoriją. Analizės metodai. Asmens stebėjimo metai (angl. person years of exposure to risk), skaičiuoti remiantis gyventojų surašyme dalyvavusių individų išgyventų metų skaičiumi stebėjimo periodu nuo 2002 m. sausio 1 d. (stebėjimo pradžia) iki 2009 m. gruodžio 31 d. (stebėjimo pabaigos data) dienų tikslumu. Mirtingumo rizika įvertinta taikant Puasono regresijos modeliavimo procedūras, lyginant kiekvieną žemesnio išsilavinimo grupę su aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų grupe. Šios grupės mirtingumo nuo vėžio rizika buvo prilyginta vienetui. Pateikiami 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Skaičiavimai atlikti naudojantis STATA 11 programiniu paketu [18]. REZULTATAI Tyrimas apėmė mirtis nuo vėžio: mirtis m. ir m. 10,8 proc. visų nuo vėžio mirusių asmenų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 40,3 proc. vidurinį ir 48,9 proc. žemesnį nei vidurinį (1 lentelė). Vyrų, turinčių vidurinį ir žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, mirtingumo rizika buvo didesnė daugelio piktybinių navikų atveju (2 lentelė). Vidurinį išsilavinimą turinčių vyrų mirtingumo nuo visų piktybinių navikų rizika, palyginti su įgijusiaisiais aukštąjį išsilavinimą, m. laikotarpiu buvo 1,48, o turinčių žemesnį nei vidurinis 1,84. Vertinant mirtingumo nuo atskirų lokalizacijų vėžio riziką didžiausi skirtumai tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų ir abiejų žemesnio išsilavinimo vyrų grupių matomi burnos ertmės ir ryklės, stemplės, gerklų bei plaučių vėžio atveju m. laikotarpiu mirtingumo rizika žemesnio išsilavinimo grupėse buvo didžiausia sergant gerklų vėžiu (turinčiųjų /3(66)

25 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 1 lentelė. Nuo vėžio mirusių asmenų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ir lytį bei asmens stebėjimo metų skaičius ir m. Vyrai Moterys Išsilavinimas Mokslo trukmė, metai Mirtys % Asmens stebėjimo metų skaičius Mirtys % Asmens stebėjimo metų skaičius Mirtys % Asmens stebėjimo metų skaičius Mirtys % Asmens stebėjimo metų skaičius Aukštasis , , , , , , , ,4 Vidurinis , , , , , , , ,0 Žemesnis nei vidurinis , , , , , , , ,2 Iš viso , , , ,6 vidurinį išsilavinimą 4,74, žemesnį nei vidurinis 8,46). Mirtingumo rizika burnos ertmės ir ryklės bei stemplės vėžio atveju buvo 3 kartus didesnė vidurinio išsilavinimo nei aukštojo išsilavinimo grupėje ir 5 kartus didesnė žemesnio nei vidurinio išsilavinimo grupėje. Mirtingumo nuo odos melanomos rizika taip pat buvo susijusi su išsilavinimu: didėjant mokantis praleistų metų skaičiui mirtingumo rizika auga. Vidurinį išsilavinimą turinčių vyrų mirtingumo rizika sergant šios lokalizacijos vėžiu, palyginti su aukštąjį išsilavinimą įgijusiųjų duomenimis, m. buvo 0,64, o turinčiųjų žemesnį nei vidurinis išsilavinimą 0,46. Mažesnė mirtingumo rizika tarp žemesnio išsilavinimo vyrų taip pat nustatyta esant smegenų vėžiui, ne Hodžkino limfomai ir mielominei ligai m., palyginti su m. laikotarpiu, mirtingumo nuo vėžio rizika padidėjo vidutinio išsilavinimo vyrų grupėje nuo 1,48 iki 1,95, o žemiausią išsilavinimą turinčių vyrų beveik nekito (atitinkamai 1,84 ir 1,80). Atskirų lokalizacijų vėžio mirtingumo rizikos pokyčiai nebuvo statistiškai patikimi. Mirtingumo rizika m. laikotarpiu sergant burnos ir ryklės, stemplės bei gerklų vėžiu sumažėjo ir abiejose žemesnio išsilavinimo grupėse. Lyginant su aukštojo išsilavinimo grupe, vidurinį išsilavinimą turinčių vyrų mirtingumo rizika sergant plaučių vėžiu padidėjo nuo 1,93 iki 2,32, turinčiųjų žemesnį nei vidurinis išsilavinimą nuo 3,07 iki 3, m. laikotarpiu abiejose žemesnio išsilavinimo grupėse taip pat šiek tiek padidėjo mirtingumo nuo kasos, storosios žarnos, varpos, inkstų ir nepatikslintų lokalizacijų vėžio bei ne Hodžkino limfomos rizika. Mirtingumo nuo prostatos vėžio rizika buvo didesnė žemesnio išsilavinimo grupėse ir išliko panaši tiek m., tiek m. laikotarpiu m. moterų, turinčių vidurinį ir žemesnį nei vidurinis išsilavinimą, mirtingumo rizika buvo didesnė sergant daugelio lokalizacijų vėžiu (3 lentelė). Rizikų skirtumai tarp skirtingo išsilavinimo moterų grupių nebuvo tokie ženklūs, kaip tarp skirtingo išsilavinimo vyrų grupių. Mirtingumo nuo visų piktybinių navikų rizika vidurinį išsilavinimą turinčių moterų, palyginti su įgijusiųjų aukštąjį išsilavinimą duomenimis, m. laikotarpiu buvo 1,16, o turinčių žemesnį nei vidurinis 1,11. Lyginant su aukštesniojo išsilavinimo grupe, didžiausia mirtingumo rizika nustatyta gimdos kaklelio (vidurinį išsilavinimą turinčių moterų 2,55, žemesnį nei vidurinis 3,27) ir vulvos vėžio atveju (atitinkamai 2,34 ir 3,89). Nustatyta mirtingumo nuo krūties vėžio rizikos priklausomybė nuo išsilavinimo: rizika auga didėjant mokantis praleistų metų skaičiui m. laikotarpiu vidurinį išsilavinimą turinčių moterų mirtingumo rizika nuo šio vėžio buvo 0,95, žemesnį nei vidurinis 0,85. Vidurinį ir žemesnį nei vidurinis išsilavinimą įgijusioms moterims taip pat mažesnė mirtingumo rizika nustatyta kiaušidžių, smegenų vėžio, Hodžkino bei ne Hodžkino limfomų ir mielominės ligos atveju. Žemesnio nei vidurinis išsilavinimo grupėje dar nustatyta mažesnė kasos vėžio ir odos melanomos rizika. Tiek vidurinio, tiek žemiausio išsilavinimo moterų mirtingumo nuo visų lokalizacijų vėžio rizika, palyginti su aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų rizika, m. laikotarpiu nekito (atitinkamai iki 1,11 ir 1,06). Atskirtų lokalizacijų mirtingumo nuo vėžio rizikos pokyčiai nebuvo statistiškai reikšmingi. 2014/3(66) 25

26 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata 2 lentelė. Mirtingumo nuo vėžio rizikos rodikliai (MRR) Lietuvoje m. pagal išsilavinimą. Vyrai Lokalizacija Piktybiniai navikai Burnos ertmė ir ryklė TLK-10 kodai Aukštasis Mirčių skč. MRR Mirčių skč Vidurinis MRR C00 C , ,48 1,39 1,57 C01 C , ,73 2,59 5,36 PI (95 %) Mirčių skč. Stemplė C , ,12 1,96 4,97 Skrandis C , ,62 1,33 1,97 Storoji žarna C18 C , ,07 0,89 1,27 Kepenys C , ,70 1,11 2,60 Tulžies pūslė ir ekstrahepat. C23, C , ,10 0,53 latakai 2,30 Kasa C , ,03 0,82 1,30 Nosies ertmė, vid. ausis ir ančiai C30, C31 6 1, ,08 0,43 2,75 Gerklos C32 9 1, ,74 2,41 9,32 Plaučiai ir trachėja Odos melanoma Kaulai ir jung. audinys C33 C , ,93 1,68 2,21 C , ,64 0,41 1,00 C40 1, C45 7, C , ,44 0,78 2,67 Varpa C60 3 1, ,21 0,64 7,63 Prostata C , ,13 0,90 1,41 Inkstai C , ,25 0,95 1,64 Šlapimo pūslė C , ,95 1,31 2,91 Smegenys C70 C , ,98 0,73 1,32 Skydliaukė C73 4 1,00 6 0,57 0,16 2,05 Nepatikslintos lokalizacijos Hodžkino limfoma Ne Hodžkino limfoma C76 C , ,58 1,15 2,17 C81 4 1, ,45 0,49 4,32 C82 C , ,91 0,59 1,40 Mielominė liga C , ,48 0,86 2,55 Leukemija C91 C , ,91 0,67 1,23 PI pasikliautinieji intervalai Žemesnis nei vidurinis MRR , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,88 Aukštasis Vidurinis PI (95 %) Mirčių skč. MRR Mirčių skč. MRR 1,73 1,95 3,73 7,72 3,19 7,99 1,63 2,38 0,84 1,17 1,00 2,30 0,61 2,47 0,82 1,30 0,50 3,33 4,33 16,54 2,69 3,49 0,28 0,74 0,82 2,84 0,29 3,94 1,14 1,70 0,85 1,46 1,48 3,17 0,61 1,14 0,57 5,18 1,43 2,64 0,56 5,33 0,60 1,41 0,61 1,83 0,66 1, , , , , , , , , , , , , , , , ,48 2 1, , , , , , , , , ,99 2 1, , , , , , , , , ,05 4 1, , , ,70 5 1, , , , , , , ,08 Žemesnis nei vidurinis PI (95 %) Mirčių skč. MRR 1,85 2,05 2,03 3,75 1,87 3,73 1,22 1,72 1,20 1,65 1,00 2,08 0,43 1,74 1,18 1,85 0,74 14,1 2,22 5,60 2,04 2,63 0,42 0,89 0,62 1,60 0,65 12,58 1,09 1,53 1,11 1,86 1,10 1,99 0,79 1,39 0,35 3,43 1,26 2,29 0,26 2,18 0,89 2,06 0,44 1,02 0,80 1,47 PI (95 %) ,80 1,71 1, ,77 2,75 5, ,68 2,60 5, ,71 1,45 2, ,20 1,03 1, ,53 1,06 2, ,96 0,49 1, ,41 1,22 1, ,12 0,95 17, ,70 4,23 10, ,23 2,86 3, ,36 0,23 0, ,80 0,48 1, ,42 0,52 11, ,32 1,13 1, ,63 1,27 2, ,42 1,07 1, ,86 0,63 1, ,25 0,38 4, ,26 1,69 3, ,02 0,35 3, ,20 0,78 1, ,51 0,34 0, ,12 0,83 1, /3(66)

27 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 3 lentelė. Mirtingumo nuo vėžio rizikos rodikliai (MRR) Lietuvoje m. pagal išsilavinimą. Moterys Lokalizacija Piktybiniai navikai Burnos ertmė ir ryklė TLK-10 kodai Aukštasis Mirčių skč. MRR Mirčių skč Vidurinis MRR C00 C , ,16 1,05 1,20 C01 C14 9 1, ,06 0,50 2,24 Stemplė C15 4 1, ,19 0,93 3,62 Skrandis C , ,39 1,09 1,77 Storoji žarna C18 C , ,06 0,87 1,29 Kepenys C , ,5 0,84 2,68 Tulžies pūslė ir ekstrahepat. latakai C23, C , ,29 0,77 2,13 Kasa C , ,13 0,84 1,51 Nosies ertmė, vid. ausis ir ančiai Plaučiai ir trachėja C30, C31 4 1, ,29 0,43 3,89 C33-C , ,24 0,92 1,66 Odos melanoma C , ,18 0,73 1,92 Kaulai ir jung. audinys C40 C41, C45 C47, C , ,24 0,64 2,42 Krūtis C , ,95 0,83 1,09 Vulva C51 3 1, ,34 0,96 7,88 Gimdos kaklelis C , ,55 1,92 3,38 Gimdos kūnas C54 C , ,27 0,90 1,81 Kiaušidės C , ,95 0,77 1,16 Inkstai C , ,37 0,88 2,12 Šlapimo pūslė C67 9 1, ,98 0,46 2,10 Smegenys C70 C , ,68 0,51 0,90 Skydliaukė C73 6 1, ,25 0,51 3,09 Nepatikslintos lokalizacijos Hodžkino limfoma Ne Hodžkino limfoma C76 C , ,22 0,83 1,79 C81 6 1, ,88 0,35 2,26 C82 C , ,74 0,46 1,17 Mielominė liga C , ,77 0,50 1,21 Leukemija C91 C , ,19 0,83 1,70 PI pasikliautinieji intervalai Žemesnis nei vidurinis PI (95 %) Mirčių skč. MRR ,11 1,03 1, ,94 0,91 4, ,93 0,64 5, ,4 1,09 1, ,97 0,79 1, ,27 0,71 2, ,79 0,47 1, ,93 0,69 1, ,08 0,34 3, ,43 1,07 1, ,92 0,53 1, ,16 0,58 2, ,85 0,73 0, ,89 1,19 12, ,27 2,40 4, ,33 0,94 1, ,86 0,69 1, ,6 1,03 2, ,22 0,59 2, ,66 0,49 0, ,18 0,48 2, ,23 0,84 1, ,63 0,21 1, ,8 0,51 1, ,77 0,50 1, ,27 0,88 1,82 Aukštasis Vidurinis PI (95 %) Mirčių skč. MRR Mirčių skč. MRR , ,11 1,05 1, , ,64 0,88 3,05 8 1, ,59 0,74 3, , ,04 0,84 1, , ,12 0,94 1, , ,76 0,49 1, , ,96 0,58 1, , ,95 0,75 1,20 2 1,00 7 1,22 0,25 5, , ,48 1,15 1, , ,81 0,53 1, , ,34 0,73 2, , ,02 0,90 1,16 4 1, ,84 0,63 5, , ,37 1,78 3, , ,88 0,67 1, , ,06 0,87 1, , ,11 0,78 1, , ,39 0,69 2, , ,11 0,85 1,45 8 1, ,92 0,41 2, , ,58 1,13 2,21 5 1, ,23 0,46 3, , ,91 0,62 1, , ,91 0,60 1, , ,85 0,64 1,13 Žemesnis nei vidurinis PI (95 %) Mirčių skč. MRR PI (95 %) ,06 1,00 1, ,15 0,58 2, ,73 0,77 3, ,16 0,93 1, ,11 0,92 1, ,9 0,59 1, ,26 0,76 2, ,75 0,59 0, ,2 0,25 5, ,28 0,98 1, ,67 0,42 1, ,85 0,43 1, ,89 0,77 1, ,18 0,74 6, ,67 2,68 5, ,75 1, ,11 0,90 1, ,03 0,73 1, ,87 0,95 3, ,93 0,69 1, ,98 0,43 2, ,47 1,05 2,07 9 0,53 0,17 1, ,57 0,38 0, ,72 0,47 1, ,71 0,53 0, /3(66) 27

28 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Mirtingumo rizika sergant gimdos kaklelio vėžiu tarp išsilavinimo grupių abiem laikotarpiais kito neženkliai: nuo 2,55 iki 2,37 tarp vidurinį išsilavinimą įgijusių moterų ir nuo 3,27 iki 3,67 tarp turinčiųjų žemiausią išsilavinimą. Vidurinį išsilavinimą turinčioms moterims mirtingumo nuo nepatikslintų lokalizacijų vėžio rizika padidėjo nuo 1,22 iki 1,58, aukštąjį išsilavinimą įgijusioms moterims 1,23 iki 1, m. laikotarpiu vidurinį išsilavinimą turinčių moterų mirtingumo nuo krūties vėžio rizika tapo artima 1,00, o turinčiųjų žemesnį nei vidurinis išliko panaši kaip ir m. Nežymūs rizikos pokyčiai nustatyti žemesnio nei vidurinis išsilavinimo moterų grupėje skrandžio, kepenų, kasos, vulvos, inkstų, skydliaukės vėžio ir leukemijos atveju. Nenustatyta aiškių mirtingumo nuo tulžies pūslės ir ekstrahepatinių latakų, kaulų ir jungiamojo audinio vėžio bei mielominės ligos kitimo tendencijų. REZULTATŲ APTARIMAS Atlikdami tyrimą Fernandez ir Borrell sugretino mirčių nuo vėžio įrašus su gyventojų surašymo duomenimis Barselonos mieste, Ispanijoje [11]. Didesnė mirtingumo rizika žemesnio išsilavinimo asmenims, palyginti su universitetinį išsilavinimą įgijusių asmenų rizika, nustatyta visų piktybinių navikų, burnos ertmės ir ryklės, stemplės, skrandžio, gerklų ir plaučių vėžio atveju tarp vyrų bei gimdos kaklelio vėžio atveju tarp moterų. Universitetinis išsilavinimas susijęs su padidėjusia vyrų mirtingumo nuo odos vėžio (melanoma ir kiti odos piktybiniai navikai) ir moterų mirtingumo nuo visų piktybinių navikų, gaubtinės žarnos, kasos ir krūties vėžio rizika. Dvylikoje Europos regionų atlikto tyrimo [7] metu tirti mirtingumo nuo vėžio skirtumai tarp skirtingo išsilavinimo vyrų ir moterų. Šio tyrimo metu šių regionų gyventojų surašymo duomenys buvo sugretinti su mirčių nuo piktybinių navikų įrašais ir apskaičiuoti reliatyvūs netolygumo indeksai. Nustatyta, kad Europos vyrų mirtingumo rizikos sergant skirtingų lokalizacijų vėžiu priklausomybė nuo išsilavinimo yra labai panaši visuose tirtuose regionuose. Visuose regionuose buvo nustatyta padidėjusi žemiausio išsilavinimo grupės vyrų mirtingumo rizika nuo visų lokalizacijų piktybinių navikų, plaučių, viršutinių kvėpavimo ir virškinimo takų, skrandžio vėžio. Tarp skirtingo išsilavinimo moterų vėžio rizikos skirtumai tarp regionų buvo didesni. Pavyzdžiui, Baskų regione, Ispanijoje, mirtingumo nuo visų lokalizacijų piktybinių navikų ir plaučių vėžio rizika buvo didesnė moterims, turinčioms aukštąjį išsilavinimą, o Šveicarijoje, Belgijoje ir Skandinavijos šalyse mirtingumo nuo šių navikų rizika buvo didesnė tarp žemiausio išsilavinimo moterų. Mūsų tyrimo metu gauti rezultatai yra artimi kitose šalyse vykdytų tyrimų rezultatams. Nustatyta aiški abiejų lyčių priklausomybė tarp išsilavinimo ir mirtingumo rizikos nuo visų lokalizacijų vėžio. Mirtingumo nuo visų lokalizacijų vėžio rodikliai ir šių rodiklių skirtumai tarp įvairaus išsilavinimo moterų Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, yra daug mažesni nei tarp skirtingą išsilavinimą turinčių vyrų [5, 7, 8]. Atvirkštinė priklausomybė tarp išsilavinimo ir mirtingumo rizikos bei kartu ir didžiausi skirtumai tarp išsilavinimo grupių nustatyti plaučių, burnos ertmės ir ryklės, stemplės bei gerklų vėžio atveju, ypač tarp vyrų, bei sergant gimdos kaklelio vėžiu tarp moterų. Mūsų tyrime rizika numirti nuo plaučių vėžio žemiausio išsilavinimo vyrams buvo 3 kartus didesnė nei įgijusiems aukštąjį išsilavinimą. Rizika žemiausio išsilavinimo grupėje dar didesnė sergant burnos ertmės, stemplės bei gerklų vėžiu. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje [23 25], kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse [19 22], tabako rūkymas yra plačiau paplitęs tarp žemesnio išsilavinimo asmenų. Lietuvoje nuo 1991 m. konstatuojamas vyrų mirtingumo nuo plaučių vėžio mažėjimas [26], kuris gali būti susijęs su rūkančių vyrų skaičiaus mažėjimu. Aukštojo išsilavinimo vyrų tabako rūkymo paplitimas mažėja [23, 25]. Moterų mirtingumo nuo plaučių vėžio rodikliai Lietuvoje nekinta nuo 1985 m. [26]. Atlikti tyrimai parodė, kad rūkančių moterų Lietuvoje yra mažiau nei rūkančių vyrų, o rūkymo paplitimo skirtumai tarp skirtingo išsilavinimo moterų grupių bėgant laikui išlieka panašūs [23]. Burnos ertmės ir ryklės bei stemplės vėžio rizika dažnai siejama ne vien su tabaku, bet ir su alkoholiu bei šių rizikos veiksnių tarpusavio sąveika [27, 28]. Tarp dažnai vartojančių alkoholį (7 kartus per savaitę) Lietuvoje nenustatoma didelio skirtumo pagal išsilavinimo grupes nei tarp moterų, nei tarp vyrų [23]. Tačiau, žvelgiant į lyčių skirtumus, vyrai suvartoja alkoholio daugiau bei geria dažniau nei moterys [23, 25] ir renkasi stipresnius alkoholinius gėrimus [25]. Didžiausi moterų skirtumai pagal išsilavinimo grupes matomi vertinant mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rizikos rodiklius. Didesni mirtingumo rodikliai yra žemesnį išsilavinimą turinčių moterų [20, 29]. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) siejamas su gimdos kaklelio vėžio išsivystymu [30], o atlikti tyrimai patvirtina, kad ŽPV infekcija labiau paplitusi /3(66)

29 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI tarp žemesnio išsilavinimo moterų [31], todėl didesni žemesnio išsilavinimo moterų mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai gali būti nulemti seksualinio elgesio, jaunesnio amžiaus pirmųjų lytinių santykių metu, didesnio partnerių skaičiaus, ankstyvo pirmojo nėštumo ir didesnio gimdymų skaičiaus. Įvairūs tyrimai rodo, kad tiek sergamumo, tiek mirtingumo nuo krūties vėžio rodikliams dažnai būdinga tiesioginė priklausomybė nuo socioekonominio statuso, t. y. didesnė mirtingumo rizika būdingesnė aukštesnio išsilavinimo moterims [7, 8, 11, 32]. Mūsų tyrime m. laikotarpiu mirtingumo nuo krūties vėžio rizika taip pat buvo mažiausia tarp žemiausio išsilavinimo moterų. Reprodukciniai veiksniai, mityba, alkoholio vartojimas, nutukimas, fizinis aktyvumas ir genetiniai veiksniai yra siejami su krūties vėžio atsiradimu [33, 34]. Didesnė aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų mirtingumo rizika nustatoma ir odos melanomos atveju [20, 35, 36]. Manoma, kad vienas pagrindinių rizikos veiksnių odos melanomai atsirasti yra ultravio letinė (UV) saulės spinduliuotė. Aukštesnio išsilavinimo asmenys dažniau savo laisvalaikį praleidžia lauke, o atostogų metu keliauja į šalis, kuriose intensyvesnė UV apšvita [37]. Tyrimais nustatyta, kad epizodinė intensyvi apšvita saulės spinduliais yra labiau susijusi su odos melanomos atsiradimu nei suminė nuolatinė apšvita [38], tad mūsų nustatyti skirtumai tarp išsilavinimo grupių gali būti susiję su skirtinga ekspozicija saulės UV spinduliams. Mirtingumas nuo vėžio susijęs su sergamumu ir išgyvenamumu. Sergamumo pokyčiams įtaką daro rizikos veiksnių paplitimas, o išgyvenamumo ankstyva diagnostika ir gydymas. Kontroliuojant rizikos veiksnius galima sumažinti sergamumą tų lokalizacijų vėžiu, kuris siejamas su tabako bei alkoholio vartojimu, taip pat galima sumažinti apšvitą UV spinduliais, tinkamai pasirenkant apsaugos priemones bei kontroliuojant saulėje praleidžiamą laiką, gimdos kak lelio vėžio riziką mažintų saugus lytinis elgesys. O geresniam krūties, storosios žarnos, gimdos kaklelio vėžio išgyvenamumui įtakos turėtų aktyvus dalyvavimas ankstyvosios diagnostikos programose. APIBENDRINIMAS Lietuvoje nustatyti mirtingumo skirtumai pagal išsilavinimą yra panašūs į nustatytuosius kitose Europos šalyse. Šie skirtumai parodo, kad galima mažinti mirtingumo nuo vėžio rodiklius ir kartu gerinti bendrą vidutinę visos šalies gyventojų sveikatos būklę, o vėžio kontrolės ir prevencijos programos turi atsižvelgti į ženklius socioekonominius mirtingumo nuo vėžio skirtumus bei pasiūlyti kryptingas padidėjusio mirtingumo gyventojų grupių rizikos veiksnių prevencijos priemones. PADĖKA Autoriai dėkoja prof. habil. dr. Vladai Stankūnienei ir Statistikos departamento specialistams už jų indėlį ir vertingą bendradarbiavimą įgyvendinant tyrimo duomenų masyvo projektą. Straipsnis parengtas įgyvendinant visuotinės dotacijos priemonės VP1-3.1-ŠMM-07-K Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija) projektą Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą. Straipsnis gautas , priimtas Literatūra 1. Smith GD, Mielck A, Giraldes MdR. Inequalities in health and health care: review of selected publications from 18 western European countries. 1993, Mu\0308nster: Waxmann. 2. Kunst A, Mackenbach J. Socialinių ir ekonominių sveikatos skirtumų įvertinimas. 1995, Kopenhaga. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras. 3. Krieger N, Williams DR, Moss NE. Measuring social class in US public health research: concepts, methodologies, and guidelines. Annu Rev Public Health. 1997;18: Mackenbach JP et al. Socioeconomic inequalities in health in 22 European countries. N Engl J Med. 2008;358(23): Mackenbach JP et al. Socioeconomic inequalities in mortality among women and among men: an international study. Am J Public Health. 1999;89(12): Albano JD et al. Cancer mortality in the United States by education level and race. J Natl Cancer Inst. 2007;99(18): Menvielle G et al. Educational differences in cancer mortality among women and men: a gender pattern that differs across Europe. Br J Cancer. 2008;98(5): Ezendam NP et al. Educational inequalities in cancer mortality differ greatly between countries around the Baltic Sea. Eur J Cancer. 2008;44(3): Social inequalities and cancer. IARC Sci Publ. 1997;138: Mackenbach JP et al. Inequalities in lung cancer mortality by the educational level in 10 European populations. Eur J Cancer. 2004;40(1): Fernandez E, Borrell C. Cancer mortality by educational level in the city of Barcelona. Br J Cancer. 1999;79(3-4): Menvielle G et al. Social inequalities and cancer mortality in France, Cancer Causes Control. 2005;16(5): Strand BH et al. The reversed social gradient: higher breast cancer mortality in the higher educated compared to lower educated. A comparison of 11 European populations during the 1990s. Eur J Cancer. 2007;43(7): Gaudet MM et al. Body mass index and risk of head and neck cancer in a pooled analysis of case-control studies in the International Head and Neck Cancer Epidemiology (INHANCE) Consortium. Int J Epidemiol. 2010;39(4): Jasilionis D, Stankūnienė V. Suaugusių Lietuvos gyventojų socioekonominiai mirtingumo skirtumai. Gyventojų studijos. 2014/3(66) 29

30 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata 2011, Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, Demografinių tyrimų institutas. 16. Kalediene R, Petrauskiene J. Inequalities in mortality by education and socio-economic transition in Lithuania: equal opportunities? Public Health. 2005;119(9): Shkolnikov VM et al. Linked versus unlinked estimates of mortality and length of life by education and marital status: evidence from the first record linkage study in Lithuania. Soc Sci Med. 2007;64(7): StataCorp., Stata Statistical Software: Release , College Station, TX: StataCorp LP. 19. Faggiano F et al. Socioeconomic differences in cancer incidence and mortality. IARC Sci Publ. 1997;138: Hemminki K, Li X. Level of education and the risk of cancer in Sweden. Cancer Epidemiol Biomarkers Prev. 2003;12(8): Dalton SO et al. Social inequality and incidence of and survival from lung cancer in a population-based study in Denmark, Eur J Cancer. 2008;44(14): Nishi N et al. Differences in mortality and incidence for major sites of cancer by education level in a Japanese population. Ann Epidemiol. 2008;18(7): Prattala RS, Puska P. Social determinants of health behaviours and social change. Eur J Public Health. 2012;22(2): Pudule I et al. Patterns of smoking in the Baltic Republics. J Epidemiol Community Health. 1999;53(5): Grabauskas V et al. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, , Kaunas: Kauno medicinos universitetas, Biomedicininių tyrimų institutas. 26. Smailytė G, Vincerževskienė I. Ilgalaikės mirtingumo nuo vėžio tendencijos Lietuvoje. Visuomenės sveikata. 2014;2(65): Blot WJ et al. Smoking and drinking in relation to oral and pharyngeal cancer. Cancer Res. 1988;48(11): Brugere J et al. Differential effects of tobacco and alcohol in cancer of the larynx, pharynx, and mouth. Cancer. 1986;57(2): Faggiano F, Zanetti R, Costa G. Cancer risk and social inequalities in Italy. J Epidemiol Community Health. 1994;48(5): Walboomers JM et al. Human papillomavirus is a necessary cause of invasive cervical cancer worldwide. J Pathol. 1999;189(1): De Sanjose S et al. Socioeconomic differences in cervical cancer: two case-control studies in Colombia and Spain. Am J Public Health. 1996;86(11): Hussain SK et al. Influence of education level on breast cancer risk and survival in Sweden between 1990 and Int J Cancer. 2008;122(1): Hulka BS, Stark AT. Breast cancer: cause and prevention. Lancet. 1995;346(8979): Hankinson SE, Colditz GA, Willett WC. Towards an integrated model for breast cancer etiology: the lifelong interplay of genes, lifestyle, and hormones. Breast Cancer Res. 2004;6(5): Birch-Johansen F et al. Social inequality and incidence of and survival from malignant melanoma in a population-based study in Denmark, Eur J Cancer. 2008;44(14): Mouw T et al. Education and risk of cancer in a large cohort of men and women in the United States. PLoS One. 2008;3(11): Harrison RA et al. Socioeconomic characteristics and melanoma incidence. Ann Epidemiol. 1998;8(5): Green A et al. Sunburn and malignant melanoma. Br J Cancer. 1985;51(3): Inequalities of cancer mortality in Lithuania in and Ieva Vincerževskienė 1, 2, Giedrė Smailytė 1, 2, Domantas Jasilionis 2 1 National Cancer Institute, 2 Lithuanian Social Research Centre Summary The aim of this study. The main aim of this study was to compare mortality by cancer sites and education in Lithuania in and Material and methods. The study is based on the linkage between all records of the 2001 population census and all deaths records from Statistics Lithuania for period between 1 January 2002 and 31 December Education specific mortality rate ratios were estimated by means of multivariate Poisson regression model. Results. The risk of mortality for the most cancer sites and for all malignancies combined was higher among men and women with secondary and lower than secondary education. Amongst women, the differences between educational groups were smaller than in men. The largest differences between educational groups among men were present for cancer of the mouth and pharynx, cancer of oeasophagus, cancer of larynx and cancer of lung. The highest risk of mortality in low educated women was observed for cervical cancer and for cancer of vulva. No significant changes were observed between and Conclusions. Inequalities of cancer mortality in Lithuania were similar to findings in other European countries. Keywords: mortality risk, cancer, education, socioeconomic inequalities. Correspondence to Ieva Vincerževskienė Lithuanian Cancer Registry, National Cancer Institute P. Baublio str. 3B, LT Vilnius, Lithuania ieva.vincerzevskiene@vuoi.lt Received 7 July 2014, accepted 16 September /3(66)

31 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI LIETUVOS VAIKŲ AUGIMO STEBĖSENA: REZULTATAI IR POKYČIAI ( M.) Aušra Petrauskienė, Edita Albavičiūtė, Vilma Žaltauskė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas Santrauka Tyrimo tikslas pateikti tarptautinio, šalį reprezentuojančio Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo rezultatus apie pagrindinius pradinių klasių vaikų antropometrinius rodiklius ir jų kitimo tendencijas. Medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas dalyvaujant PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvoje. Vadovaujantis tarptautiniu mastu suderinta tyrimo metodika ir protokolu dešimtyje Lietuvos apskričių atlikti momentiniai ir kohortinis pradinių klasių mokinių tyrimai. Matuotas vaikų ūgis ir svoris, apskaičiuotas kiekvieno vaiko kūno masės indeksas (KMI). Tiriamųjų mitybos būklė vertinta pagal Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės pasiūlytas KMI ribines vertes, apskaičiuotas pagal amžių ir lytį kiekvienam vaiko amžiaus pusmečiui. Rezultatai. Lyginant 2008 ir 2013 m. ištirtų pirmokų pagrindinius antropometrinius rodiklius nustatyta, kad visi stebėti mergaičių rodikliai išliko nepakitę, o berniukų 2013 m. šiek tiek didesni, tačiau skirtumai statistiškai nereikšmingi. Stebėtoje kohortoje per dvejus metus berniukai ir mergaitės vidutiniškai paaugo atitinkamai 11,2 cm ir 11,4 cm, jų svoris padidėjo atitinkamai 7,1 kg ir 6,9 kg. Nutukusių vaikų buvo didžiausias ūgio pokytis. KMI pokytis stebėtoje kohortoje statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp turinčių antsvorio ir nutukusių vaikų, lyginant su nepakankamo ir normalaus svorio tiriamaisiais. Dauguma trečios klasės vaikų liko toje pačioje mitybos būklės grupėje, kurioje buvo ir prieš dvejus metus. Išvados. Vertinant Lietuvos pirmokų ūgio, svorio ir KMI vidurkių pokyčius per penkerius metus statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Per šį laikotarpį pirmokų antsvorio ir nutukimo paplitimas nesikeitė, tačiau skirtumų išryškėjo lyginant nepakankamo svorio vaikų rodiklius: tokių berniukų 2013 m. buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei 2008 m. Stebėtoje kohortoje vertinant berniukų ir mergaičių absoliutinį ūgio, svorio ir KMI pokytį per dvejus metus nustatyta, kad berniukų svorio ir KMI vidurkių pokyčiai buvo didesni negu mergaičių, mergaičių ūgio vidurkio pokytis buvo didesnis. Dauguma tiriamųjų išliko toje pačioje mitybos būklės grupėje ir po dvejų metų. Reikšminiai žodžiai: pradinio mokyklinio amžiaus vaikai, ūgis, svoris, KMI, mitybos būklė. ĮVADAS Vienas svarbiausių žmogaus mitybos būklės vertinimo komponentų yra antropometriniai matavimai, padedantys stebėti vaikų augimą. Darnus augimas yra auksinis standartas, pagal kurį vertinama vaiko sveikata ir gerovė. Normalus augimas negarantuoja geros vaiko sveikatos, tačiau nukrypimai nuo normos siejasi su sveikatos sutrikimais arba prastomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Dėl šių priežasčių būtina stebėti ir vertinti vaikų fizinį vystymąsi [1]. Augimas yra sudėtingas genetinių, sveikatos, mitybos ir aplinkos veiksnių sąveikos rezultatas [2]. Adresas susirašinėti: Aušra Petrauskienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedra Eivenių g. 4, Kaunas El. p. ausra.petrauskiene@lsmuni.lt Socialinių ir ekonominių sąlygų gerėjimas nulėmė ūgio, svorio ir kitų žmogaus kūno matmenų pokyčius [3 5]. Daugelyje šalių vaikų augimui vertinti naudojamos augimo rodiklių lentelės arba kreivės pagal amžių ir lytį. Pagrindinis augimo vertinimas apima vaiko ūgio ir svorio matavimus bei gautų rodiklių palyginimą su periodiškai atnaujinamais augimo standartais. Palyginimo tikslas įvertinti, ar vaikas auga normaliai, ar yra augimo sutrikimų (svorio, ūgio atsilikimas, antsvoris, nutukimas) [6]. Per didelis kūno svoris yra vienas rimčiausių visuomenės sveikatos iššūkių XXI amžiuje. Vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas sparčiai didėja Europoje ir visame pasaulyje [7 10]. Per pastaruosius dešimtmečius ne tik išsivysčiusiose, bet ir besivystančiose šalyse nutukimas tapo didele problema visose socialinėse ir amžiaus grupėse [11]. Nepaisant mažėjančio vaikų skaičiaus Europoje prognozuojama, kad per dešimt metų daugiau negu 20 mln. vaikų 2014/3(66) 31

32 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata turės antsvorio, iš jų 5 mln. bus nutukę [12]. Europos nutukimo tyrimų asociacijos (angl. European Association for the Study of Obesity, EASO) duomenimis, 20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi antsvorio, taigi jiems kyla ir didesnė lėtinių ligų išsivystymo rizika vyresniame amžiuje. Penktadalis iš jų nutukę ir jiems jau yra pasireiškę ankstyvieji diabeto, kepenų, širdies ir kraujagyslių ligų požymiai [13]. Objektyvūs įvairių šalių vaikų fizinio išsivystymo tyrimai, atlikti mus dominančioje amžiaus grupėje, atskleidžia skirtingus rezultatus. F. Branca su bendraautoriais duomenimis, didžiausias pradinių klasių mokinių (6 9 m.) antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimas nustatytas Ispanijoje (35,2 proc.) ir Portugalijoje (31,5 proc.), mažiausias Slovakijoje (15,2 proc.), Prancūzijoje (18,1 proc.) ir Šveicarijoje (18,3 proc.) [14]. PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvos (angl. WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative, COSI) 2008 m. tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad 12 duomenis pateikusių šalių pradinių klasių vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas smarkiai skyrėsi ir svyravo nuo 35,5 proc. iki 11,2 proc., didžiausias Italijos, Portugalijos, Maltos ir Slovėnijos, mažiausias Belgijos, Latvijos, Lietuvos ir Norvegijos vaikų [15]. Išsivysčiusiose šalyse nepakankamo svorio vaikų yra ganėtinai nedaug, lyginant su per didelio svorio vaikais. Manoma, kad tokių vaikų yra 3 8 proc. [15, 16]. Apibendrinant galima teigti, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas Europoje ir pasaulyje yra skirtingas, bet palaipsniui didėjantis. Palyginti šalių duomenis yra gana sudėtinga, nes naudojamos skirtingos tyrimų metodikos bei mitybos būklės vertinimo standartai, įvairiai klasifikuojamos tiriamųjų amžiaus grupės. Europos šalių mokslininkai, atliekantys ilgalaikius vaikų augimo stebėjimo tyrimus ir vertinantys epochinius pokyčius, pažymi laipsnišką tiriamųjų ūgio didėjimą nuo 0,3 iki 3 cm per dešimtmetį [2]. Vaikų fizinio išsivystymo tyrimai ir stebėsena yra reikšmingi ir vieni svarbiausių kriterijų vertinant bei aprašant epochines vaikų vystymosi tendencijas. Lietuvoje iki šiol šalį reprezentuojančių vaikų antropometrinių tyrimų nebuvo atlikta, stokojama naujų mokslinių darbų, įgalinančių palyginti vaikų fizinio išsivystymo duomenis su anksčiau atliktųjų tyrimų rezultatais. Trūksta reprezentatyvių duomenų apie Lietuvos vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimą, jų kitimo tendencijas. Šios publikacijos tikslas pateikti tarptautinio, šalį reprezentuojančio Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo rezultatus apie pagrindinius pradinio mokyklinio amžiaus vaikų antropometrinius rodiklius ir jų kitimo tendencijas. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Publikacija parengta atlikus Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimą, kuris buvo vykdomas dalyvaujant tarptautiniame PSO koordinuojamame projekte PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenows iniciatyva (angl. WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative, COSI). Iniciatyvos tikslas sukurti Europos mastu suderintą pradinių klasių mokinių antropometrinių duomenų rinkimo sistemą, paremtą bendru protokolu ir vienodomis matavimo procedūromis [15, 17, 18]. Stebėsenoje dalyvaujančios šalys įsipareigojo rutiniškai matuoti vaikus ir vertinti antsvorio bei nutukimo paplitimo tendencijas, siekdamos suprasti nutukimo epidemijos vystymosi lygį ir gauti palyginamus Europos šalių duomenis. Tyrimas atliktas vadovaujantis PSO Europos regiono ir iniciatyvoje dalyvavusių šalių ekspertų parengtu tyrimo protokolu. Iniciatyvoje dalyvaujančios šalys turėjo ištirti nacionalinę, šalį reprezentuojančią pradinių klasių mokinių imtį (n = 2 800) vienoje arba keliose iš nurodyto amžiaus (6,0 6,9; 7,0 7,9; 8,0 8,9 ar 9,0 9,9) grupių [15, 18, 19]. Įsitraukus į stebėsenos iniciatyvą Lietuvoje 2008 m. tiksline grupe buvo pasirinkti pirmokai. Tiriamųjų imtys apskaičiuotos proporcingai septynmečių vaikų skaičiui dešimtyje Lietuvos apskričių. Lietuvą reprezentuojanti tiriamųjų imtis buvo sudaryta daugiapakopės (apskritis, mokykla, klasė) imties atrankos metodu, atrankos vienetu laikant klasę. Tyrime buvo kviečiami dalyvauti visi pasirinktoje klasėje buvę mokiniai, kurių tėvai sutiko, kad vaikas būtų tiriamas [18, 19]. Tyrimams atlikti gauti Lietuvos bioetikos komiteto leidimai (2008 m. kovo 13 d. Nr. 16 ir 2010 m. sausio 4 d. Nr. 6B-10-02). Tyrimų metu buvo matuojami 2 pagrindiniai vaikų augimo rodikliai: ūgis ir svoris. Visose tirtose Lietuvos mokyklose naudota vienoda antropometrinė įranga, tyrėjai buvo apmokyti ir standartizuoti. Iš viso 2008 ir 2013 m. dešimtyje Lietuvos apskričių antropometriškai ištirta pirmokų: 2008 m (atsako dažnis 81,7 proc.) ir 2013 m (atsako dažnis 75,6 proc.) vaikai. Dauguma tiriamųjų pasirinktose klasėse buvo septynerių ir aštuonerių metų; ištirtose imtyse buvo nedaug šešiamečių ir devynmečių pirmokų, todėl šių vaikų antropometriniai duomenys į tolesnę analizę neįtraukti (1 lentelė). Antrojo stebėsenos tyrimo metu 2010 m. buvo tiriami ir trečių klasių mokiniai, kurių didžiąją dalį sudarė 2008 m. iniciatyvoje dalyvavę vaikai. Ištirta trečiaklasių imtis, kurių dauguma buvo devynerių ir dešimties metų vaikai (2 lentelė). Kadangi aštuonmečių ir vienuolikmečių ištirtoje trečių klasių mokinių imtyje buvo nedaug, šių vaikų antropometriniai rodikliai taip /3(66)

33 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 1 lentelė. Tirtų Lietuvos pirmokų (2008 m. ir 2013 m.) skirstinys atsižvelgiant į amžių ir lytį Berniukai Mergaitės Amžius 2008 m m m m. n proc. n proc. n proc. n proc. 6 m. 19 0,7 2 0,1 21 0,9 9 0,4 7 m , , , ,0 8 m , , , ,5 9 m. 15 0,6 3 0,2 8 0,3 1 0,1 Iš viso , , , ,0 2 lentelė. Tirtų Lietuvos trečiokų skirstinys atsižvelgiant į amžių ir lytį (2010 m.) Amžius Berniukai Mergaitės n proc. n proc. 8 m. 21 0,8 18 0,8 9 m , ,9 10 m , ,9 11 m. 14 0,6 9 0,4 Iš viso , ,0 pat nebuvo įtraukti į matematinę-statistinę duomenų analizę. Abiejų tyrimo etapų (pirmoje ir trečioje klasėje) metu gauti vaikų (atsako dažnis 75,5 proc.) antropometriniai duomenys. Atliekant matematinę-statistinę duomenų analizę vaikų kūno svoris buvo koreguotas pagal dėvėtų drabužių svorį tyrimo metu. Tiriamųjų mitybos būklė (nepakankamas, normalus svoris, antsvoris ir nutukimas) vertinta pagal Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (International Obesity Task Force, IOTF) pasiūlytas ribines KMI vertes, apskaičiuotas atsižvelgiant į tiriamųjų amžių ir lytį kiekvienam vaiko amžiaus pusmečiui [20, 21]. Vaikams ir paaugliams, priešingai negu suaugusiesiems, KMI yra analizuojamas atsižvelgiant į jų amžių ir lytį, kadangi kūno riebalų kiekis kinta priklausomai nuo amžiaus ir skiriasi mergaičių ir berniukų grupėse [22]. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 20.0 for Windows programą. Taikyta aprašomoji statistika (skaičiuoti kokybinių kintamųjų procentai, kiekybinių vidurkiai, standartinis nuokrypis, procentiliai). Kokybinių požymių skirstiniai lyginti taikant Fišerio ir chi kvadrato kriterijus (χ 2 ). Kiekybinių dydžių skirstinių normalumas patikrintas Kolmogorovo ir Smirnovo testu. Normaliųjų skirstinių vidurkiai lyginti taikant dispersinę analizę (ANOVA su Bonferoni modifikacija). Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Šioje publikacijoje pristatomi dviejų momentinių (2008 ir 2013 m.) Lietuvos pirmokų tyrimų rezultatai, pateikiant pagrindinius vaikų antropometrinius rodiklius ir jų pokyčius per penkerius metus, taip pat 2008 ir 2010 m. ištirtų mokinių kohortos tyrimų rezultatai. Gauti duomenys palyginami su anksčiau Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatais. REZULTATAI Lietuvos pirmokų fizinio išsivystymo tendencijos Lyginant 2008 ir 2013 m. ištirtų Lietuvos pirmokų pagrindinius antropometrinius rodiklius matyti, kad per penkerių metų laikotarpį mergaičių ūgio, svorio ir KMI vidurkiai išliko nepakitę, o berniukų šiek tiek didesni 2013 m., tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (3 lentelė). 3 lentelė. Pirmokų ūgio, svorio ir kūno masės indekso vidurkių ir procentilių įverčiai pagal lytį 2008 ir 2013 m. Rodiklis Tyrimo metai n X SN Procentiliai Berniukai ,1 5,8 119,1 122,8 126,1 130,0 134,0 137,5 141,0 Ūgis, cm ,4 6,1 119,0 123,0 126,1 130,0 134,5 138,2 141, ,3 5,8 20,8 22,6 24,6 27,2 30,5 35,3 42,1 Svoris, kg ,5 6,2 20,3 22,4 24,6 27,4 31,0 36,3 43, ,6 2,4 13,6 14,4 15,1 16,0 17,4 19,5 22,7 KMI, kg/m ,7 2,6 13,4 14,1 15,1 16,1 17,6 20,0 23,1 Mergaitės ,3 5,6 119,0 122,2 125,4 129,3 133,0 136,5 140,0 Ūgis, cm ,3 6,1 118,0 121,6 125,3 129,4 133,0 137,0 140, ,4 5,5 19,9 21,7 23,7 26,4 29,7 34,5 40,3 Svoris, kg ,5 5,9 19,8 21,7 23,6 26,3 29,8 35,5 40, ,3 2,4 13,0 13,9 14,7 15,8 17,3 19,3 22,2 KMI, kg/m ,3 2,5 13,1 13,9 14,7 15,7 17,3 19,6 22,3 p > 0, /3(66) 33

34 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Įvertinus ir palyginus pirmokų mitybos būklę pagal KMI 2008 ir 2013 m. matyti, kad per didelio svorio pirmokų padaugėjo nuo 17,1 iki 18,9 proc., taip pat šiek tiek daugiau nepakankamo svorio vaikų, tačiau proc ,8 9,6 Liesumas 74,2* 71,5 Normalus svoris 11,6 12,8 Antsvoris 5,5 χ 2 = 8,6; lls = 3; p = 0,035 * p < 0,05, lyginant su normalaus svorio pirmokais (z testas) ,1 Nutukimas 1 pav. Pirmokų mitybos būklės palyginimas 2008 ir 2013 m. proc ,1* 9 Liesumas 75,7* 71,6 Normalus svoris 11,6 13,1 Antsvoris 5, ,4 Nutukimas χ 2 = 10,6; lls = 3; p = 0,014 * p < 0,05, lyginant su 2013 m. liesais ir normalaus svorio pirmokais (z testas) 2 pav. Pirmokų berniukų mitybos būklės palyginimas 2008 ir 2013 m. Proc ,5 10,4 Liesumas χ 2 = 1,7; lls = 3; p = 0,628 72,5 71,4 Normalus svoris 11,6 12,4 Antsvoris 5, ,8 Nutukimas 3 pav. Pirmokių mergaičių mitybos būklės palyginimas 2008 ir 2013 m. per penkerius metus antsvorio, nutukimo ir nepakankamo svorio paplitimas reikšmingai nesikeitė, nors normalaus svorio pirmokų statistiškai reikšmingai daugiau nustatyta 2008 m. (1 pav.). Analizuojant ir lyginant pirmokų mitybos būklės pokyčius pagal lytį statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tik tarp nepakankamo ir normalaus svorio berniukų: 2013 m. nepakankamo svorio berniukų buvo statistiškai reikšmingai daugiau, o normalaus svorio statistiškai reikšmingai mažiau, lyginant su 2008 m. (2 pav.). Palyginus pirmokių mergaičių mitybos būklę 2008 ir 2013 m., tarp normalaus svorio, antsvorio, nutukimo ir nepakankamo svorio paplitimo statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta (3 pav.). Antropometrinių rodiklių pokyčiai vaikui augant nuo pirmos iki trečios klasės Analizuojant sukauptus duomenis siekta įvertinti, kaip kito tirtosios kohortos vaikų pagrindiniai fizinio išsivystymo rodikliai nuo pirmos iki trečios klasės. Vertinant tų pačių berniukų ir mergaičių absoliutinį ūgio, svorio ir KMI pokytį per dvejus metus nustatyta, kad berniukų svorio ir KMI vidurkių pokyčiai buvo didesni negu mergaičių, o didesnis ūgio vidurkio pokytis buvo 4 lentelė. Berniukų ir mergaičių pagrindinių antropometrinių rodiklių pokyčiai per dvejus metus Rodiklis Pirma klasė (2008 m.) Trečia klasė (2010 m.) Absoliutinis pokytis m. X SN X SN X SN Berniukai Ūgis, cm 130,2 5,7 141,3 6,4 11,1 2,1 Svoris, kg 28,2 5,5 35,3 7,8 7,1 3,2 KMI, kg/m 2 16,5 2,3 17,5 2,9 1,0 1,3 Mergaitės Ūgis, cm 129,3 5,4 140,7 6,4 11,4 2,5 Svoris, kg 27,2 5,3 34,1 7,4 6,9 3,1 KMI, kg/m 2 16,2 2,3 17,1 2,9 0,9 1,3 5 lentelė. Ūgio, svorio ir KMI vidurkių pokyčiai per dvejus metus atsižvelgiant į KMI grupę pirmoje klasėje Trečia klasė KMI grupės Svorio pokytis, Ūgio pokytis, KMI pokytis 1 klasėje kg (SN) cm (SN) (SN) Liesumas 5,46 (2,47)a 10,74 (2,69)a 0,85 (1,18)a Normalus svoris 6,53 (2,59)b 11,25 (2,24)b 0,85 (1,17)a Antsvoris 9,37 (3,69)c 11,69 (2,69)a 1,49 (1,74)b Nutukimas 11,73 (4,39)d 12,14 (2,40)c 1,72 (1,92)b ANOVA F = p < 0,001 F = p < 0,001 F = p < 0,001 Vidurkiai, pažymėti ta pačia raide, statistiškai reikšmingai nesiskiria (Bonferoni kriterijus) /3(66)

35 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI mergaičių (4 lentelė). Per tyrimo laikotarpį berniukai ir mergaitės vidutiniškai paaugo atitinkamai 11,1 ir 11,4 cm. Per dvejus metus berniukai vidutiniškai priaugo 7,1 kg, o mergaitės 6,9 kg svorio. Atlikta dispersinė analizė parodė, kad absoliutinis tiriamųjų svorio, ūgio ir KMI pokytis priklausė nuo mitybos būklės grupės pirmoje klasėje (5 lentelė). Buvę nepakankamo ir normalaus svorio vaikai trečioje klasėje priaugo mažiau svorio, lyginant su turėjusiais antsvorio ar nutukusiais pirmokais. Per dvejus metus nutukusių vaikų buvo didžiausias ūgio pokytis, lyginant su liesais, normalaus svorio ar antsvorio turėjusiais mokiniais (p < 0,001). Nepakankamo svorio ir antsvorio turinčių vaikų ūgio Proc ,7 44,6 0,7 Liesumas 89,3 3,9 6,7 0,1 Normalus svoris Liesumas 3 kl. Antsvoris 3 kl. 24,5 64,3 Antsvoris 11,2 1,1 Normalus svoris 3 kl. Nutukimas 3 kl. 29,0 69,9 Nutukimas 4 pav. Berniukų pasiskirstymas į mitybos būklės grupes trečioje klasėje atsižvelgiant į jų mitybos būklės grupę pirmoje klasėje Proc ,7 26,8 0,5 Liesumas 86,0 7,5 6,2 0,3 Normalus svoris Liesumas 3 kl. Antsvoris 3 kl. 31,2 65,6 Antsvoris 3,2 1,2 Normalus svoris 3 kl. Nutukimas 3 kl. 28,1 70,7 Nutukimas 5 pav. Mergaičių pasiskirstymas į mitybos būklės grupes trečioje klasėje atsižvelgiant į jų mitybos būklės grupę pirmoje klasėje pokytis buvo panašus ir reikšmingai nesiskyrė. KMI pokytis per dvejus metus statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp turinčių antsvorio ir nutukusių vaikų, lyginant su nepakankamo ir normalaus svorio tiriamais mokiniais. Analizuojant stebėtos kohortos mitybos būklės pokyčius nustatyta, kad trečioje klasėje dauguma vaikų liko toje pačioje mitybos būklės grupėje, kurioje buvo prieš dvejus metus, mokydamiesi pirmoje klasėje (4 pav.). Daugiau negu pusė berniukų, kurie pirmoje klasėje buvo nepakankamo svorio, trečioje klasėje taip pat išliko liesi; dviejų penktadalių berniukų mitybos būklė pasikeitė jie perėjo į normalaus svorio grupę. Antsvorio turinčių berniukų po dvejų metų išliko du trečdaliai, ketvirtadalis tiriamųjų perėjo į normalaus kūno svorio grupę, o kas dešimtas į nutukusių. Dauguma nutukusių pirmokų tokie ir išliko trečioje klasėje, tačiau beveik trečdalis berniukų iš nutukusių perėjo į antsvorio turinčių mokinių grupę. Vertinant pirmokių mergaičių nepakankamo ir normalaus svorio, antsvorio ir nutukimo pokyčius nustatyta, kad dauguma nepakankamo svorio mergaičių po dvejų metų tokios ir išliko, o vieno ketvirtadalio mitybos būklė pakito jos perėjo į normalaus svorio grupę (5 pav.). Antsvorio turinčių mergaičių po dvejų metų išliko du trečdaliai, o kas trečia perėjo į normalaus svorio grupę. 70 proc. pirmokių mergaičių buvo nutukusios ir po dvejų metų, o kas ketvirta perėjo į antsvorio turinčių mokinių grupę. REZULTATŲ APTARIMAS Lietuvos vaikų augimo stebėsena plačios apimties tyrimas, atskleidęs daug svarbių dėsningumų, tačiau atliekant tyrimą neišvengta ir tam tikrų metodologinių ribotumų. Tirti pirmų ir trečių klasių vaikai, kurių daugiausia buvo septynerių aštuonerių ir devynerių dešimties metų. Septynmečiai ir devynmečiai vaikai tirtose pirmose ir trečiose klasėse sudarė du trečdalius, o aštuonmečiai ir dešimtmečiai trečdalį tiriamųjų. Reikia pastebėti, kad ištirti aštuonmečiai ir dešimtmečiai reprezentavo pavasarį, o septynmečiai ir devynmečiai kitu laiku gimusius Lietuvos vaikus. Todėl septynmečių ir devynmečių vaikų gautieji rodikliai tiksliau atspindi savo amžiaus populiaciją, jų rezultatus ir palyginsime su anksčiau atliktų tyrimų rezultatais. Siekiant optimaliai tikslių įvairaus amžiaus vaikų antropometrinių tyrimų rezultatų, reikėtų tirti visų klasių mokinius. Taip pat buvo pastebėta, jog vaikai, kurių tėvai nesutiko, kad jų sūnus ar dukra dalyvautų tyrime, dažniau buvo per didelio svorio. 2014/3(66) 35

36 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Todėl atliekant panašaus pobūdžio epidemiologinius tyrimus ir objektyviai vertinant Lietuvos vaikų augimą antropometriškai turėtų būti tiriami visi vaikai. Lietuvių tauta yra sena Europos populiacija, išlaikiusi būdingus fizinės sandaros bruožus [23]. Mūsų šalyje vaikų augimas pradėtas registruoti m. Vėlesni tyrimai atlikti , 1985, 2000 m. Gautieji Lietuvos vaikų augimo stebėsenos rezultatai leido palyginti pagrindinius ištirtųjų vaikų antropometrinius rodiklius su anksčiau Lietuvoje atliktais tyrimais. Mūsų ir minėtų tyrimų 7 ir 9 m. amžiaus vaikų ūgio ir svorio vidurkiai pateikiami 6 lentelėje. Lyginant antropometrinių rodiklių rezultatus su anksčiau atliktais tyrimais, mūsų 2008 ir 2013 m. pirmokų tyrimų duomenys buvo sujungti, kadangi skirtingų tyrimo metų pagrindiniai antropometriniai vaikų rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Mūsų apskaičiuotas 7 ir 9 m. Lietuvos vaikų ūgio ir svorio vidurkių reikšmes lyginant su m. tyrimo rezultatais matyti, kad per 88 metų laikotarpį septynmečių berniukų ir mergaičių ūgio vidurkis padidėjo atitinkamai 12,8 ir 12,4 cm, devynmečių berniukų ir mergaičių po 14,5 cm. Septynmečių berniukų ir mergaičių svorio vidurkiai padidėjo atitinkamai 6,2 ir 5,9 kg, devynmečių berniukų ir mergaičių 8,5 ir 7,8 kg [23]. Dabartiniai vaikai yra gerokai aukštesni ir sunkesni. Iš lentelės matyti, kad XX a. pirmoje pusėje vaikų ūgio ir svorio vidurkių pokyčiai buvo gana ženklūs ir per 40 m. (nuo iki m.) mergaičių buvo ryškesni nei berniukų. Septynmečių berniukų ir mergaičių ūgio vidurkiai padidėjo atitinkamai 8,2 ir 6 lentelė. 7 ir 9 m. vaikų ūgio ir svorio vidurkių pokyčiai m m.** Amžius 1927 m.* 1967 m.* 2013 m.*** B M B M B M B M Ūgio akceleracija, cm 7 m. 116,6 116,1 124,8 124,4 126,4 124,6 129,4 128,5 9 m. 126,0 125,4 132,9 133,3 136,5 135,5 140,5 139,9 Svorio akceleracija, kg 7 m. 21,9 21,4 25,5 25,7 25,4 24,2 28,1 27,3 9 m. 26,2 25,8 29,8 30,2 30,9 30,4 34,7 33,6 B berniukai; M mergaitės. * Pavilonis S, Andriulis E, Česnys G. Žmogaus augimo ir brendimo diagnostika. Vilnius: Mintis, ** Tutkuvienė J. Vaikų augimo ir brendimo vertinimas. Vilnius: Meralas, *** Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas. 8,3 cm, devynmečių berniukų ir mergaičių atitinkamai 6,9 ir 7,9 cm. Septynmečių berniukų ir mergaičių svorio vidurkiai padidėjo atitinkamai 3,6 ir 4,3 kg, devynmečių berniukų ir mergaičių atitinkamai 3,6 ir 4,4 kg [23]. Per 48 metus (nuo iki 2013 m.) pagrindiniai pradinio mokyklinio amžiaus vaikų augimo rodikliai taip pat pakito gana ženkliai, berniukų pokyčiai buvo ryškesni nei mergaičių. 6 lentelėje matyti, kad septynmečių berniukų ir mergaičių ūgio vidurkiai padidėjo atitinkamai 4,6 ir 4,1 cm, devynmečių berniukų ir mergaičių 7,6 ir 6,6 cm. Septynmečių berniukų ir mergaičių svorio vidurkiai padidėjo atitinkamai 2,6 ir 1,6 kg, o devynmečių berniukų ir mergaičių 4,9 ir 3,4 kg [23]. Mūsų 2008 ir 2013 m. tyrimo metu apskaičiuoti pradinių klasių mokinių ūgio ir svorio vidurkiai buvo palyginti su 1985 m. tyrimo rezultatais [24, 25]. 6 lentelėje matyti, kad per 28 metų laikotarpį Lietuvos septynmečių berniukų ir mergaičių ūgio vidurkiai padidėjo atitinkamai 3 ir 3,9 cm, devynmečių berniukų ir mergaičių 4 ir 4,4 cm. Septynmečių vaikų svorio vidurkiai padidėjo atitinkamai 2,7 ir 3,1 kg, devynmečių 3,8 ir 3,2 kg [24]. Apskaičiuotas KMI vidurkių reikšmes lyginant su J. Tutkuvienės pateiktais 1985 ir 2000 m. Vilniaus miesto vaikų tyrimo duomenimis matyti, kad visos septynmečių ir devynmečių KMI vidurkių reikšmės padidėjo, išskyrus septynmečių berniukų, kurių KMI vidurkis išliko toks pat, kaip ir 2000 m. (7 lentelė) [25]. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkų 2000 ir 2002 m. duomenimis, 7 10 m. vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas nedidelis [25], tačiau mūsų 2008 ir 2013 m. tyrimų duomenys rodo, jog beveik pasivijome Europos vaikų antsvorio, įskaitant nutukimą, vidurkį, kai kas penktas vaikas yra per didelio svorio [14]. Apskaičiuoti 7 ir 9 m. berniukų ir mergaičių ūgio procentiliai palyginti su Lietuvos vaikų augimo standartais [24] (8 ir 9 lentelės). Pateiktose lentelėse matyti, kad 7 ir 9 m. vaikų ūgio procentiliai gerokai skiriasi nuo standartų ir šie skirtumai svyruoja nuo 4 iki 6 cm. Lyginant 7 ir 9 m. berniukų ir mergaičių svorio procentilius su Lietuvos vaikų svorio procentilių standartais matyti, kad 7 ir 9 m. vaikų svorio procentiliai taip pat skiriasi nuo standartų ir šie skirtumai svyruoja nuo 1,5 iki 8,3 kg ir ypač ryškūs lyginant aukštesnius svorio procentilius (10 ir 11 lentelės). Kaip matyti, standartų duomenys jau nebeatitinka dabartinės situacijos. Iki šiol praktikoje gydytojų naudojami vaikų augimo standartai yra išleisti 1995 m., tačiau juose /3(66)

37 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 7 lentelė. 7 ir 9 m. vaikų kūno masės indekso vidurkių pokyčiai m. Amžius 1985 m.* 2000 m.* m.** B M B M B M 7 m. 15,9 15,6 16,7 15,5 16,7 16,4 9 m. 16,5 16,5 16,5 15,6 17,4 17,1 B berniukai; M mergaitės. * Tutkuviene J. Body mass index, prevalence of overweight and obesity in Lithuanian children and adolescents, Coll Antropol. 2007;31(1): ** Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas. 8 lentelė. 7 ir 9 m. berniukų ūgio procentilių palyginimas su Lietuvos vaikų ūgio procentilių standartais [22] Amžius Procentiliai * m. 118,5 122,0 125,5 129,2 133,2 136,8 140,1 7 m. 114,0 117,0 120,0 124,0 128,0 131,0 134,0 9* m. 128,5 132,6 136,4 140,5 144,9 148,7 152,0 9 m. 124,0 128,0 131,0 135,0 138,5 142,0 146,0 * Lyginant su Lietuvos berniukų ūgio procentilių standartais. 9 lentelė. 7 ir 9 m. mergaičių ūgio procentilių palyginimas su Lietuvos vaikų ūgio procentilių standartais [22] Amžius Procentiliai * m. 118,0 121,5 124,9 128,5 132,0 135,9 139,5 7 m. 112,0 116,0 119,0 123,0 127,0 130,0 134,0 9* m. 128,0 132,0 135,5 139,8 144,0 148,1 152,0 9 m. 123,0 126,0 130,0 134,5 140,0 142,0 146,0 * Lyginant su Lietuvos mergaičių ūgio procentilių standartais. 10 lentelė. 7 ir 9 m. berniukų svorio procentilių palyginimas su Lietuvos vaikų svorio procentilių standartais [22] Amžius Procentiliai * m. 20,5 22,5 24,5 27,0 30,2 35,2 42,0 7 m. 19,0 21,0 22,0 24,0 26,0 29,0 34,0 9* m. 24,8 27,1 29,6 33,1 37,9 44,7 52,1 9 m. 22,0 24,0 26,0 29,0 32,0 37,0 46,0 * Lyginant su Lietuvos berniukų svorio procentilių standartais. 11 lentelė. 7 ir 9 m. mergaičių svorio procentilių palyginimas su Lietuvos vaikų svorio procentilių standartais [22] Amžius Procentiliai *m. 19,9 21,7 23,6 26,1 29,6 34,6 40,3 7 m. 18,0 20,0 22,0 24,0 26,0 28,0 32,0 9* m. 23,9 26,0 28,8 31,9 36,9 43,5 51,8 9 m. 21,0 23,0 26,0 29,0 33,0 36,0 44,0 * Lyginant su Lietuvos mergaičių svorio procentilių standartais. pateikti mokyklinio amžiaus vaikų rodikliai remiasi m. Vilniaus miesto vaikų antropometrinių tyrimų duomenimis [24, 25]. Pateikti rezultatai leidžia teigti, kad kintant gyvensenai ir socialinėms sąlygoms keičiasi ir vaikų bei paauglių augimas ir vystymasis. Kaip rašė S. Pavilionis su bendraautoriais, žmogaus sandara yra plastiška ir per pastarąjį šimtmetį pasikeitė kai kurie žmogaus ypatumai: vaikai greičiau auga ir bręsta. Šis reiškinys vadinamas akceleracija [23]. Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais kaip tik vyksta spartesnis pradinio mokyklinio amžiaus vaikų augimas, kuris gali būti sąlygotas socialinių ir ekonominių veiksnių bei aplinkos poveikio [23, 27]. IŠVADOS 1. Lyginant 2008 ir 2013 m. ištirtų pirmokų pagrindinius antropometrinius rodiklius nustatyta, kad visi stebėti berniukų rodikliai buvo nežymiai didesni 2013 m., o mergaičių išliko nepakitę. Vertinant Lietuvos pirmokų ūgio, svorio ir KMI vidurkių pokyčius per penkerius metus statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Per stebėtą laikotarpį pirmokų antsvorio ir nutukimo paplitimas padidėjo nuo 17,1 iki 18,9 proc., tačiau skirtumai statistiškai nereikšmingi. Skirtumų išryškėjo lyginant nepakankamo svorio vaikus. Nustatyta, kad nepakankamo svorio berniukų 2013 m. buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei 2008 m. 2. Stebėtoje kohortoje vertinant berniukų ir mergaičių absoliutinį ūgio, svorio ir KMI pokytį per dvejus metus nustatyta, kad berniukų svorio ir KMI vidurkių pokyčiai buvo didesni negu mergaičių, o mergaičių didesnis ūgio vidurkio pokytis. Dauguma tiriamųjų išliko toje pačioje mitybos būklės grupėje ir po dvejų metų. Turėjusieji antsvorio arba nutukę pirmokai per dvejus metus priaugo daugiau svorio, lyginant su liesais arba normalaus svorio vaikais (p < 0,001). Per dvejus metus didžiausias nutukusių vaikų ūgio pokytis. Stebėtoje kohortoje statistiškai reikšmingai skyrėsi antsvorio turinčių ir nutukusių vaikų KMI pokytis, lyginant su liesais ir normalaus svorio tiriamaisiais. Tyrimą 2008 ir 2010 m. finansavo LSMU MA Mokslo fondas; 2013 m. Lietuvos mokslo taryba (sutarties NR. SIN-17/2012). Straipsnis gautas , priimtas /3(66) 37

38 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Literatūra 1. Phillips SM, MS, RD, LD, Shulman RF, MD. Measurement of growth in children. [Online]. [cited 2014 Feb 10]. Available from: URL: < contents/measurement-of-growth-in-children?source=search_res ult&search=children+bmi&selectedtitle=1~150>. 2. Juliusson PB. Overweight and obesity in Norwegian children. Trends, current prevalence, effect of socio-demographic factors and parental perception: doctor dissertation, University of Bergen, Toselli S, Ventrella AR, Franzaroli G, Brasili P. Growth and secular trend in school-children from Cento, Ferrara, Italy. Coll Antropol Mar;30(1): Vignerova J, Brabec M, Blaha P. Two centuries of growth among Czech children and youth. Econ Hum Biol Jun;4(2): Tutkuvienė J. Lietuvių vaikų auksologinė charakteristika: augimo ir brendimo kriterijai, veiksniai, epochiniai pokyčiai. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga. Vilniaus universitetas, World Health Organization. Training Course on Child Growth Assessment. WHO Child Growth Standards. Measuring a Child s Growth Lobstein T, Frelut ML. Prevalence of overweight among children in Europe. Obes Rev Nov;4(4): World Health Organization. The challenges of obesity an the WHO European Region and the strategies for response. WHO Regional Office for Europe, World Health Organization. WHO European Ministerial conference of counteracting obesity. Conference report. WHO Regional Office for Europe, Constantine T, Vojtech H, Arnaud B, Nick F, Martin F et al. Management of obesity in adults: European clinical practice guidelines.the European journal of obesity. 2008;1: Wang Y, Lobstein T. Worldwide trends in childhood overweight and obesity. Int J Pediatr Obes. 2006;1(1): EASO. European Association for the Study of Obesity. Facts & Statistics. [Online]. [cited 2014 Jan 2]. Available from: URL: < easo.org/task-forces/childhood-obesity-cotf/facts-statistics>. 13. EASO. European Association for the Study of Obesity. Childhood Obesity (COTF). [Online]. [cited 2014 Jan 2]. Available from: URL: < 14. Branca F, Nikogosian H, Lobstein T. The Challenge of Obesity in the WHO European Region and the Strategies for Response. WHO Regional Office for Europe: Copenhagen, Wijnhoven TMA, van Raaij JMA, Spinelli A, Rito AI. WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative 2008: weight, height and body mass index in 6 9-year-old children. Pediatr Obes Apr;8(2): Boddy LM, Hackett AF, Stratton G. The prevalence of underweight in 9-10-year-old schoolchildren in Liverpool: Public Health Nutr Jul;12(7): Sjoberg A, Lissner L, Albertsson-Wikland K, Marild S. Recent anthropometric trends among Swedish school children: evidence for decreasing prevalence of overweight in girls. Acta Paediatr Jan;97(1): Wijnhoven T, Branca F. WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative. Protocol, WHO Regional Office for Europe: Copenhagen. 2008;Version January Petrauskienė A, Albavičiūtė E. Vilniaus apskrities pirmokų fizinė raida (2008 m. ir 2010 m. tyrimas). Visuomenės sveikata. 2011;4(55): Cole TJ, Bellizzi MC, Flegal KM, Dietz WH. Establishing a standard definition for child overweight and obesity worldwide: international survey. BMJ May 6;320(7244): Cole TJ, Flegal KM, Nicholls D, Jackson AA. Body mass index cut offs to define thinness in children and adolescents: international survey. BMJ Jul 28;335(7612): Centers for Disease Control and Prevention. About BMI for Children and Teens. [Online]. [cited 2014 Feb 20]. Available from: URL: < childrens_bmi/about_childrens_bmi.html>. 23. Pavilonis S, Andriulis E, Česnys G. Žmogaus augimo ir brendimo diagnostika. Vilnius: Mintis, Tutkuvienė J. Vaikų augimo ir brendimo vertinimas. Vilnius: Meralas, Tutkuviene J. Body mass index, prevalence of overweight and obesity in Lithuanian children and adolescents, Coll Antropol Mar;31(1): WHO Multicentre Growth Reference Study Group. Assessment of differences in linear growth among populations in the WHO Multicentre Growth Reference Study. Acta Paediatr Suppl Apr;450: Vaikų ligos. 1 tomas. Parengta vadovaujant A. Raugalei. Vilnius: Gamta, /3(66)

39 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Growth surveillance study of Lithuanian children: results and changes ( year) Aušra Petrauskienė, Edita Albavičiūtė, Vilma Žaltauskė Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health Summary The objective of the study to present the main anthropometric indicators and trends of primary school children from international, representing country Growth Surveillance Study of Lithuanian Children. Material and methods. The study was performed participating in the WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative. In ten districts of Lithuania crosssectional and cohort studies of primary school age children were performed in accordance with internationally agreed methodology and protocol. Height and weight of children was measured, and body mass index (BMI) was calculated for each child. Nutritional status of respondents was assessed according to cut-offs of BMI recommended by International Obesity Task force and calculated by age and gender for each half a year. Results. Comparing the basic anthropometric indices among first-formers within 2008 and 2013 year, it was indicated that all of the track indicators of girls remained unchanged, while the same indicators of boys were slightly higher in 2013, but the changes were not significant. Over a two year period the average increase in height and weight of boys and girls from the cohort was observed by 11.2 and 11.4 cm; and 7.1 and 6.9 kg accordingly. The greatest changes in height were observed among obese children. Changes in BMI of the observed cohort statistically significantly differed between overweight and obese children in comparison with underweight and normal weight respondents. In the third grade, most children remained in the same nutritional status group, which was determined two years ago. Conclusions. No significant changes were detected in average values of height, weight and BMI of Lithuanian first-formers over five years. During this period, the prevalence of overweight and obesity among firstformers did not change; however, statistically significant differences emerged between underweight children: the prevalence of underweight boys was significantly higher in 2013 when compared with When evaluating the absolute changes in height, weight and BMI of the observed cohort of boys and girls over two years it was determined that changes of weight and BMI were higher of boys than girls, while the average changes in height were higher among girls. Most of the former first-formers remained in the same nutritional status group after two years. Keywords: primary school age children, height, weight, BMI, nutritional status. Correspondence to Aušra Petrauskienė Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine Eivenių str. 4, LT Kaunas, Lithuania ausra.petrauskiene@lsmuni.lt Received 12 June 2014, accepted 30 July /3(66) 39

40 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata VYRESNIO AMŽIAUS ASMENŲ MIRTINGUMO NUO ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ NETOLYGUMAI LIETUVOJE Vaida Aguonytė 1, Aušra Beržanskytė 1, 2, Jolanta Valentienė 1, Laura Nedzinskienė 1 1 Higienos institutas, 2 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas Santrauka Tyrimo tikslas įvertinti 65 m. ir vyresnių asmenų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų netolygumus Lietuvoje bei šių ligų dinamiką m. Metodika. Analizuotas vyresnio amžiaus (65 m. ir vyresnių) gyventojų mirtingumas nuo dviejų pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų lėtinės išeminės širdies ligos ir ūminio miokardo infarkto m. laikotarpiu. Duomenys gauti iš Lietuvos statistikos departamento ( m.) ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių registro ( m.). Duomenims tvarkyti ir analizei naudotos MS Excell, SPSS 20.0 for Windows ir Winpepi programos. Tarpusavyje lyginant standartizuotus mirtingumo rodiklius penkmečiais taikytas chi kvadrato (χ 2 ) testas. Kartografiniam standartizuotų rodiklių, rodančių savivaldybių sveikatos netolygumus, vaizdavimui naudotas kartografavimo ir erdvinės analizės įrankis MapViewer TM 7. Mirtingumo išskirtims savivaldybėse nustatyti taikyta stačiakampė diagrama (angl. boxplot). Mirtingumo tendencijos šalyje ir savivaldybėse m. vertintos tiesine regresija. Rezultatai ir išvados m. laikotarpiu standartizuotas 65 m. ir vyresnių vyrų mirtingumo nuo lėtinės išeminės širdies ligos rodiklis Lietuvoje buvo 5 314,9 atvejo gyv., m. laikotarpiu 4 961,2 atv gyv., moterų pirmuoju penkmečiu 4 767,3 atv gyv., antruoju 4 265,5 atv gyv m. laikotarpiu standartizuotas vyrų mirtingumo nuo ūminio miokardo infarkto rodiklis buvo 515,4 atv gyv., m. laikotarpiu 451,5 atv gyv.; moterų atitinkamai 325,8 atv. ir 303,5 atv gyv m. laikotarpiu Lietuvoje mažėjo vyrų ir moterų mirtingumas nuo lėtinės išeminės širdies ligos, taip pat vyrų mirtingumas nuo ūminio miokardo infarkto. Moterų mirtingumas nuo lėtinės išeminės širdies ligos sumažėjo daugiau negu vyrų. Mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų situacija savivaldybėse buvo netolygi. Pagėgių sav. nustatytas išskirtinai aukštas vyrų ir moterų mirtingumas nuo lėtinės išeminės širdies ligos. Visagino sav. nustatytas išskirtinai aukštesnis vyrų mirtingumas nuo ūminio miokardo infarkto. Reikšminiai žodžiai: vyresnio amžiaus asmenys, mirtingumas, širdies ir kraujagyslių ligos. ĮVADAS Ilgėjanti gyvenimo trukmė sėkmingas technologinio, socialinio ir ekonominio visuomenės vystymosi pasiekimas, nes sveiki vyresnio amžiaus asmenys yra neįkainojamas turtas jų šeimoms, bendruomenei ir valstybės ekonomikai [1, 2]. Vyresnio amžiaus asmenys yra svarbūs socialine ir ekonomine prasme, nes ilgesnė gyvenimo trukmė suteikia didesnes galimybes padėti šeimos nariams, ilgiau išlikti darbo rinkoje, padėti kitiems dalyvaujant savanoriškoje veikloje. Adresas susirašinėti: Vaida Aguonytė Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centras Didžioji g. 22, Vilnius El. p. vaida.aguonyte@hi.lt Tačiau tai kartu yra ir iššūkis, nes daugėjant vyresnio amžiaus asmenų didėja sveikatos priežiūros, ilgalaikės slaugos, socialinės priežiūros, pensijų ir kitų paslaugų poreikis. Be to, dėl prastos sveikatos, neigiamų stereotipų, barjerų, trukdančių aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, vyresnio amžiaus asmenys neretai marginalizuojami ir tai mažina jų indėlį į visuomenę [3]. Daugelyje pasaulio valstybių pagrindinės vyresnio amžiaus asmenų sveikatos problemos lėtinės neinfekcinės ligos [4]. Dėl šių ligų blogėja gyvenimo kokybė ir trumpėja gyvenimas [5]. Sąvoka lėtinės neinfekcinės ligos reiškia, kad jomis asmenys serga ilgą laikotarpį ir jos progresuoja lėtai, todėl pažymėtina, kad šios ligos ne tik sutrumpina vidutinę gyvenimo trukmę, bet ir neigiamai veikia lėtinėmis /3(66)

41 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI neinfekcinėmis ligomis sergančių asmenų bei jų artimųjų sveikatą, gyvenimo kokybę [6 8]. Europos regione pagrindinės 65 m. ir vyresnių asmenų mirties priežastys yra kraujotakos sistemos ligos išeminė širdies liga ir smegenų kraujotakos ligos [9, 10]. Apskaičiuota, kad nuo jų kasmet miršta apie 4 mln. Europos gyventojų [11]. Rytų Europos valstybės (tarp jų ir Lietuva) išsiskiria aukščiausiais mirtingumo nuo smegenų kraujotakos ir išeminės širdies ligos rodikliais [10]. Lietuvoje šių ligų daroma žala itin didelė Eurostato duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje yra mažesnė už Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvos moterys gyvena 3,5 m. trumpiau, vyrai net 9,1 m. trumpiau negu Europos Sąjungos vidurkis [12]. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje nuo vienų pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų miršta beveik du kartus daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse. Pažymėtina, kad vyrų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų beveik du kartus didesnis nei moterų [13]. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra koreguojami tabako rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, žalingas alkoholio vartojimas, sveikatai nepalanki mityba [5]. Taigi koreguojant šiuos žmonių gyvensenos veiksnius didelės dalies širdies ir kraujagyslių ligų būtų galima išvengti. Šio tyrimo tikslas įvertinti 65 m. ir vyresnių asmenų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų netolygumus Lietuvoje bei šių ligų dinamiką m. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Analizuotas vyresnio amžiaus (65 m. ir vyresnių) gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Širdies ir kraujagyslių ligų grupėje pasirinkti du ligų, nuo kurių 2011 m. mirė daugiausiai 65 m. ir vyresnių asmenų, pogrupiai lėtinė išeminė širdies liga (IŠL) (I25) ir ūminis miokardo infarktas (MI) (I21). Remtasi TLK-10-AM klasifikacija. Duomenys gauti iš Lietuvos statistikos departamento ( m.) ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių registro ( m.). Duomenims tvarkyti ir analizei naudotos MS Excell, SPSS 20.0 for Windows ir WinPepi programos. Iš pirminių mirtingumo duomenų apskaičiuoti paamžiniai mirtingumo rodikliai, kurie vėliau standartizuoti. Standartu pasirinkta Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra pagal 2011 m. surašymo duomenis. Skaičiuoti ir, taikant chi kvadrato (χ 2 ) testą, tarpusavyje lyginti standartizuoti penkmečių mirtingumo rodikliai m. ir m. Kartografiniam standartizuotų penkmečių rodiklių, parodančių savivaldybių sveikatos netolygumus, vaizdavimui naudotas erdvinės analizės įrankis MapViewer TM 7. Spalvos intensyvumo laipsnis žemėlapiuose parinktas taikant Dženkso natūralių lūžių metodą (angl. Jenk s Natural Break), penkmečių žemėlapių legendose naudojami pirmojo penkmečio žemėlapio intervalai, skliaustuose pateikiamas intervalui priklausančių savivaldybių skaičius. Mirtingumo tarp savivaldybių išskirtims moterų ir vyrų populiacijoje nustatyti naudota stačiakampė diagrama (angl. boxplot). Tendencijoms vertinti naudoti standartizuoti mirtingumo rodikliai. Mirtingumo tendencijos Lietuvoje ir savivaldybėse m. vertintos tiesine regresija, kuri laikyta statistiškai reikšminga, kai tiesės krypties koeficiento (b) p < 0,05. Vidutinis metinis pokytis pateiktas absoliučiu tiesės krypties koeficiento dydžiu, o variabilumo dalis, kurią aprašo gauta regresija, determinacijos koeficientu (R 2 ), šiuo atveju atskleidžiančiu laiko įtaką rodiklio dinamikai. Lentelėse šalia vidutinio metinio pokyčio pateikiamas vidutinis kasmetinis procentinis kitimas, kuris apskaičiuotas pagal formulę VKPK =, kurioje VKPK vidutinis kasmetinis procentinis kitimas, n stebėjimų skaičius, Y L rodiklio reikšmė pirmame stebėjimų taške, Y F rodiklio reikšmė paskutiniame stebėjimų taške. Straipsnyje pateikiamos tik statistiškai reikšmingos tendencijos. REZULTATAI Mirtingumas nuo lėtinės išeminės širdies ligos Analizuojant mirtingumo rodiklius penkmečiais ( m. ir m.) nustatyta, kad pirmuoju penkmečiu standartizuotas 65 m. ir vyresnių vyrų mirtingumo nuo lėtinės IŠL rodiklis Lietuvoje buvo 5 314,9 atv gyv., antruoju penkmečiu 4 961,2 atv gyv. (p = 0,001), moterų pirmuoju penkmečiu 4 767,3 atv gyv., antruoju 4 265,5 atv gyv. (p < 0,001). Pirmąjį penkmetį nenustatyta savivaldybių, kuriose būtų išskirtinai aukšti mirtingumo rodikliai moterų populiacijoje, tačiau kartogramoje matyti, kad labai aukšti moterų mirtingumo nuo lėtinės IŠL rodikliai buvo 7 savivaldybėse (Pagėgių sav., Šalčininkų r. sav., Tauragės r. sav., Telšių r. sav., Zarasų r. sav., Švenčionių r. sav., Prienų r. sav.). Antruoju penkmečiu labai aukšti moterų mirtingumo nuo lėtinės IŠL nustatyti jau tik 2 savivaldybėse Pagėgių r. sav. 2014/3(66) 41

42 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata gyv gyv (9) (14) (12) (18) (7) m (10) (18) (16) (14) (2) m. 1 pav. Moterų mirtingumas nuo išeminės širdies ligos Lietuvos savivaldybėse moterų mirtingumas nuo IŠL buvo išskirtinai aukštas (3 923,1 atv gyv.), taip pat aukštas mirtingumo rodiklis nustatytas Šalčininkų r. sav. Išskirtinai žemas moterų mirtingumo rodiklis lyginant su likusia Lietuvos dalimi antruoju penkmečiu nustatytas Utenos r. sav. (978 atv gyv.) (1 pav.). Vyrų populiacijoje pirmuoju penkmečiu mirtingumas nuo lėtinės IŠL išskirtinai aukštesnis lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis buvo Pagėgių r. sav. (6 234,7 atv gyv.) ir Šalčininkų r. sav. (4 331,5 atv gyv.), antruoju penkmečiu tik Pagėgių r. sav. (4 329,4 atv gyv.) (2 pav.). Vyrų ir moterų mirtingumas nuo lėtinės IŠL Lietuvoje tiriamuoju laikotarpiu mažėjo. Nustatytas kasmetinis vyrų mirtingumo pokytis 67,9 atv gyv.; 1,3 proc. (R 2 = 0,76), p = 0,001, moterų 92,3 atv gyv.; 2,2 proc. (R 2 = 0,85), p < 0, ir 4 pav. matyti, kad vyrų ir moterų mirtingumo mažėjimas nuo lėtinės IŠL m. laikotarpiu buvo tolygus gyv gyv (11) (24) (20) (4) (1) m (14) (27) (15) (4) (0) m. 2 pav. Vyrų mirtingumas nuo išeminės širdies ligos Lietuvos savivaldybėse /3(66)

43 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Standartizuotas mirtingumo rodiklis y = 67,907x , R² = 0, Metai 3 pav. Vyrų mirtingumas nuo lėtinės išeminės širdies ligos m. Standartizuotas mirtingumo rodiklis y = 92,329x ,1 R² = 0, Metai 4 pav. Moterų mirtingumas nuo lėtinės išeminės širdies ligos m. Analizuojant mirtingumo nuo lėtinės IŠL tendencijas atskirose savivaldybėse, statistiškai reikšmingos vyrų mirtingumo nuo lėtinės IŠL mažėjimo tendencijos nustatytos 9 savivaldybėse, moterų 22 savivaldybėse. Mirtingumo nuo IŠL didėjimo tendencijos vyrų populiacijoje nustatytos 3 savivaldybėse, moterų populiacijoje mirtingumo nuo lėtinės IŠL didėjimo tendencijų nenustatyta (1 lentelė). Pastebima, kad ypač moterų populiacijoje ryškiausios mažėjimo tendencijos nustatytos Rytų Lietuvos savivaldybėse (Zarasų r. sav., Vilniaus r. sav., Širvintų r. sav., Ignalinos r. sav.). Nustatyta, kad m. laikotarpiu Šalčininkų r. sav., kurioje buvo išskirtinai aukšti mirtingumo rodikliai vyrų populiacijoje, mirtingumas mažėjo metinis mirtingumo pokytis 163,5 atv gyv. (R 2 = 0,75). O Pagėgių r. sav., kurioje buvo išskirtinai aukšti mirtingumo nuo lėtinės IŠL rodikliai moterų populiacijoje antruoju penkmečiu, vyrų populiacijoje abiem penkmečiais, m. laikotarpiu statistiškai reikšmingų pokyčių nenustatyta. Utenos r. sav., kurioje buvo išskirtinai mažas moterų mirtingumo nuo lėtinės IŠL rodiklis antruoju penkmečiu, m. laikotarpiu jis statistiškai reikšmingai mažėjo 82 atv gyv. (R 2 = 0,67). 1 lentelė. Mirtingumo nuo lėtinės išeminės širdies ligos pokytis savivaldybėse m. Savivaldybė B koeficientas (metinis mirtingumo mažėjimas gyv.) (vidutinis kasmetinis procentinis kitimas (proc.)) R 2 p reikšmė Vyrai Vilkaviškio r. 109,6 (5,7) 0,71 0,0002 Joniškio r. 121 (3,4) 0,65 0,004 Panevėžio m. 45 (2,7) 0,49 0,02 Ignalinos r. 179,6 ( 5,8) 0,66 0,004 Šalčininkų r. 163,5 ( 4,3) 0,70 0,002 Vilniaus r. 128,9 ( 4,5) 0,63 0,006 Zarasų r. 125,7 ( 2,4) 0,38 0,05 Akmenės r. 98 ( 8,1) 0,43 0,03 Klaipėdos r. 94,8 ( 4,5) 0,90 p < 0,001 Raseinių r. 88,3 ( 1,4) 0,44 0,036 Kupiškio r. 61 ( 2,0) 0,45 0,03 Kauno m. 35,8 ( 1,1) 0,66 0,004 Moterys Zarasų r. 161 ( 4,0) 0,59 0,009 Vilniaus r. 141,7 ( 5,0) 0,86 p < 0,001 Širvintų r. 136,3 ( 4,4) 0,75 0,001 Ignalinos r. 133,4 ( 4,4) 0,75 0,001 Akmenės r. 132,5 ( 8,0) 0,69 0,003 Kalvarijos 123,2 ( 2,4) 0,51 0,02 Raseinių r. 105,3 ( 4,0) 0,72 0,002 Šilutės 102,2 ( 3,7) 0,56 0,01 Telšių r. 102,1 ( 3,2) 0,89 p < 0,001 Šilalės r. 74,3 ( 3,9) 0,56 0,01 Skuodo r. 72,9 ( 1,7) 0,52 0,02 Kretingos r. 71,5 ( 3,8) 0,48 0,03 Kazlų Rūda 71 ( 5,4) 0,37 0,06 Biržų r. 67,2 ( 2,0) 0,36 0,07 Utenos r. 82 ( 6,6) 0,67 p < 0,001 Klaipėdos m. 64,6 ( 3,3) 0,71 0,002 Šiaulių r. 48,2 ( 4,0) 0,56 0,01 Ukmergės r. 40,5 ( 1,7) 0,55 0,01 Šiaulių m. 38,3 ( 2,8) 0,66 0,004 Kauno r. 35,4 ( 1,4) 0,55 0,01 Vilniaus m. 34,3 ( 3,0) 0,56 0,01 Kauno m. 34,1 ( 1,0) 0,78 p < 0,001 Mirtingumas nuo ūminio miokardo infarkto m. laikotarpiu standartizuotas vyrų mirtingumo nuo ūminio MI rodiklis buvo 515,4 atv gyv., m. laikotarpiu 451,5 atv gyv. (p = 0,043), moterų atitinkamai 325,8 atv. ir 303,5 atv gyv. (p = 0,402). Labai aukštas moterų mirtingumas nuo ūminio MI pirmuoju penkmečiu nustatytas 5 savivaldybėse (Neringos sav., Zarasų r. sav., Radviliškio r. sav., Šiaulių r. sav., Klaipėdos m. sav.), antruoju penkmečiu labai aukštas mirtingumas buvo 3 savivaldybėse (Radviliškio r. sav., Klaipėdos m. sav., Zarasų r. sav.). Savivaldybių, kuriose moterų mirtingumas nuo ūminio MI būtų išskirtinai aukštas ar žemas lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, nenustatyta nei pirmuoju, nei antruoju penkmečiu (5 pav.). 2014/3(66) 43

44 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata gyv (7) (14) (17) (17) (5) gyv (9) (16) (10) (22) (3) 5 pav. Moterų mirtingumas nuo ūminio miokardo infarkto Lietuvos savivaldybėse Nustatyta, kad m. laikotarpiu Visagino sav. (524 atv gyv.) vyresnio amžiaus vyrų mirtingumas nuo ūminio MI buvo išskirtinai aukštesnis lyginant su likusia Lietuvos dalimi. Taip pat labai aukštas vyrų mirtingumas nuo ūminio MI nustatytas dar 6 savivaldybėse (Druskininkų sav., Klaipėdos m. sav., Kupiškio r. sav., Alytaus m. sav., Radviliškio r. sav., Šiaulių m. sav.). Antruoju penkmečiu išskirtinai aukštais mirtingumo rodikliais išsiskiriančių savivaldybių nenustatyta, bet labai aukšti mirtingumo rodikliai buvo 4 Lietuvos savivaldybėse (Neringos sav., Pakruojo r. sav., Palangos sav., Jonavos sav.). Lyginant pirmojo ir antrojo penkmečių kartogramas matyti dideli pokyčiai pirmuoju penkmečiu savivaldybių, kuriose nustatyti labai maži vyrų mirtingumo nuo ūminio MI rodikliai, buvo 18, o antruoju penkmečiu tokių savivaldybių jau buvo 29 (6 pav.). Tiriamuoju m. laikotarpiu Lietuvoje mažėjo vyrų mirtingumas nuo ūminio MI 11 atv gyv.; 0,8 proc. (R 2 = 0,56), p = 0,01, tačiau iš 7 pav. matyti, kad mažėjimas buvo netolygus. Moterų populiacijoje tendencijų nenustatyta gyv gyv (18) (10) (14) (11) (7) (29) (10) (10) m (7) m (4) 6 pav. Vyrų mirtingumas nuo ūminio miokardo infarkto Lietuvos savivaldybėse /3(66)

45 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Standartizuotas mirtingumo rodiklis y = 11,06x + 544,88 R² = 0, Metai 7 pav. Vyrų mirtingumas nuo ūminio miokardo infarkto m. vyrų mirtingumas nuo ūminio MI mažėjo 6 savivaldybėse, moterų 1 savivaldybėje. Moterų populiacijoje mirtingumas nuo ūminio MI didėjo dviejose savivaldybėse (2 lentelė). Didžiausias laiko įtakos vaidmuo mirtingumo mažėjimo tendencijoms pastebimas Klaipėdos r. sav. 78 proc. (23,9 atv gyv.). Žymiausias mirtingumo mažėjimas nustatytas m. laikotarpiu išskirtinai aukštu vyrų mirtingumu išsiskyrusioje Visagino sav. 49,3 atv gyv.; 18,8 proc. (R 2 = 0,42), todėl m. laikotarpiu vyrų mirtingumas šioje savivaldybėje jau nebebuvo išskirtinai aukštas. 2 lentelė. Mirtingumo nuo ūminio miokardo infarkto pokyčiai savivaldybėse m. Savivaldybė B koeficientas (metinis mirtingumo mažėjimas gyv.) (vidutinis kasmetinis procentinis kitimas (proc.)) R 2 p reikšmė Vyrai Visagino 49,3 ( 18,8) 0,42 0,044 Kėdainių r. 25,2 ( 3,1) 0,40 0,049 Klaipėdos r. 23,9 ( 5,8) 0,78 p < 0,001 Šiaulių m. 21,5 ( 1,9) 0,50 0,02 Šalčininkų r. 17,2 ( 13,3) 0,34 0,07 Klaipėdos m. 14,3 ( 0,9) 0,37 0,06 Moterys Vilniaus r. 8,4 (6,9) 0,51 0,02 Palangos 27,3 (19,3) 0,58 0,01 Ukmergės r. 10,9 ( 4,2) 0,62 0,07 REZULTATŲ APTARIMAS Šio tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina, kad aukštas mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra svarbi sveikatos problema Lietuvoje, tačiau remiantis gautais rezultatais matyti teigiamos tendencijos tiriamuoju laikotarpiu mažėjo vyrų ir moterų mirtingumas nuo lėtinės IŠL, vyrų mirtingumas nuo ūminio MI. Rinkūnienė E. su bendraautoriais, analizavusi asmenų iki 65 m. mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų tendencijas m. laikotarpiu Lietuvoje ir Europoje, nustatė, kad ir šioje populiacijoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje mažėjo [13]. Taigi mažėjant mirtingumui nuo lėtinės IŠL ir ūminio MI ilgėja vyresnių asmenų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Pastebėta, kad žymios mirtingumo nuo lėtinės IŠL tendencijos nustatytos rytinėje šalies dalyje esančiose savivaldybėse. Tai galima būtų sieti su m. vykdytu Europos Sąjungos paramos projektu Rytų ir pietryčių Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas [14]. Lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos priemonių gerinimas ir palaikymas, gyventojų sąmoningumo skatinimas yra svarbūs veiksniai mažinant mirtingumą nuo minėtų ligų. Lietuvoje yra veikiančių tokių prevencijos priemonių: nuo 2005 m. Lietuvoje vykdoma Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa, skirta m. amžiaus vyrams ir m. amžiaus moterims, taip pat sėkmingai įgyvendinus Rytų Lietuvos kardiologijos projektą nuo 2009 m. analogiškas projektas vykdomas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje [15, 16]. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais galima teigti, kad širdies ir kraujagyslių ligų atžvilgiu abiem analizuotais penkmečiais problemiškos buvo šiaurinės Lietuvos dalies savivaldybės Rokiškio r. sav., Pasvalio r. sav., Pakruojo r. sav., Biržų r. sav., Šiaulių r. sav., Pagėgių sav. ir kt. Jose nustatyti aukšti mirtingumo rodikliai nuo visų trijų analizuotų ligų. Duomenų analizės metu nustatyta, kad vyrų populiacijoje mirtingumo rodikliai nuo dviejų analizuotų kraujotakos sistemos ligų buvo aukštesni negu moterų. Tai galima būtų sieti su tam tikrais vyrų ir moterų elgsenos veiksniais, turinčiais įtakos kraujotakos sistemos ligų atsiradimui. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje daugiau vyrų negu moterų kasdien rūko, mažesnė dalis moterų negu vyrų bent 3 d. per savaitę valgo šviežių daržovių, valgiui ruošti rečiau naudoja aliejų, dažniau vartoja alkoholinius gėrimus. Taip pat didesnė dalis vyrų turi antsvorio ar yra nutukę [17]. Kituose tyrimuose nustatyta, kad moterys pasižymi žemesniais mirtingumo rodikliais, tačiau jos dažniau negu vyrai skundžiasi savo sveikata [18]. Šiame tyrime tiriamuoju laikotarpiu moterų mirtingumas nuo lėtinės IŠL sumažėjo labiau negu vyrų mirtingumas. Analizuojant mirtingumo tendencijas 2014/3(66) 45

46 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata atskirose savivaldybėse daugiau mažėjimo tendencijų nustatyta moterų populiacijoje. Tyrimų duomenimis, moterys labiau negu vyrai linkusios kreiptis pagalbos, atsiradus nusiskundimams jos dažniau kreipiasi į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, taigi jos turi didesnę tikimybę gauti prevencijos, diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos paslaugas [19, 20]. Apibendrinant tyrimo rezultatus reikėtų pabrėžti, kad būtina didelį dėmesį skirti koreguojamiesiems žmonių gyvensenos veiksniams, užtikrinti kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas ir tokiu būdu ilginti vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę bei pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę. APIBENDRINIMAS m. laikotarpiu Lietuvoje mažėjo vyrų ir moterų mirtingumas nuo lėtinės IŠL, taip pat vyrų mirtingumas nuo ūminio MI. Moterų mirtingumas nuo lėtinės IŠL sumažėjo labiau negu vyrų. Mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų situacija savivaldybėse buvo netolygi. Pagėgių sav. nustatytas išskirtinai aukštas vyrų ir moterų mirtingumas nuo lėtinės IŠL. Visagino sav. nustatytas išskirtinai aukštesnis vyrų mirtingumas nuo ūminio miokardo infarkto. Straipsnis gautas , priimtas Literatūra 1. Global Age-friendly Cities: A Guide. World Health Organization, Brasilia Declaration on Ageing. World Health Organization, 1997;4: Good health adds life to years. World Health Organization, Global Health and Aging. National Institute on Aging, National Institutes of Health, U.S. Departament and Human Services, World Health Organization, Global status report on noncommunicable diseases Worlds Health Organization, Noncommunicable diseases. Fact sheet, Prieiga per internetą: < 7. Aušiūraitė S, Pileckaitė-Markovienė M. Lėtine liga sergančio asmens šeimos suaugusiųjų narių pasitenkinimo gyvenimu ir jo išteklių ypatumai. Visuomenės sveikata. 2013;1(60): Andruškienė J. Nusiskundimai miegu, jų sąsajos su išeminė širdies liga, arterine hipertenzija, depresine nuotaika ir su sveikata susijusia gyvenimo kokybe. Daktaro disertacija. Kaunas, Buchow H, Cayotte E, Agafitei L. Circulatory diseases Main causes of death for persons aged 65 and more in Europe, Eurostat, Statistics in focus, Causes of death statistics people over 65. Prieiga per internetą: < php/file:deaths_due_to_ischaemic_heart_diseases_in_people_ aged_65_years_and_more.png>. 11. European Cardiovascular Disease Statistics 2012 edition. European Heart Network European Society of Cardiology, Life expectancy by birth, by sex. Prieiga per internetą: < eurostat.ec.europa.eu/tgm/refreshtableaction.do;jsessionid=9ea7d07 d30e9ada6c5e3f678474fb5b1ca2a7ac85663.e34oan8pchatby0lc3anc humchyoe0?tab=table&plugin=1&pcode=tps00025&language=en>. 13. Rinkūnienė E, Petrulionienė Ž, Zdanevičiūtė I, Dženkevičiūtė V. Mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų tendencijos Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse. Medicinos teorija ir praktika. 2013;19(2). 14. Rytų Lietuvos kardiologijos projektas. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos. Prieiga per internetą: < lt/index.php?option=com_content&view=article&id=169%3ar yt-lietuvos-kardiologijos-projektas&catid=97%3aprojektai&item id=90>. 15. Apie prevencines programas. Valstybinė ligonių kasa. Prieiga per internetą: < 16. Vidurio ir vakarų Lietuvos kardiologijos projektas. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos. Prieiga per internetą: < 39&catid=97&Itemid=90>. 17. Grabauskas V, Klumbienė J, Petkevičienė J, Šakytė E, Kriaučionienė V, Veryga A. Suaugusių Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2013, Kaunas. 18. Rueda S, Artazcoz L. Gender inequality in health among elderly people in a combined framework of socioeconomic position, family characteristics and social support. Ageing and Society. 2009;29: Doi: /S X Hunt K, Adamson J, Hewitt C, Nazareth I. Do women consult more than men? A rewiev of gender and consultation for back pain and headache. Doi: /jhsrp J Health Serv Res Policy. Apr 2011;16(2): PMCID: PMC Wang Y, Hunt K, Nazareth I, Freemantle N, Petersen I. Do men consult less than women? An analysis of routinely collected UK general practice data. BMJ Open. 2013;3:e doi: / bmjopen /3(66)

47 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Inequalities in mortality from cardiovascular diseases among the elderly in Lithuania Vaida Aguonytė 1, Aušra Beržanskytė 1, 2, Jolanta Valentienė 1, Laura Nedzinskienė 1 1 Institute of Hygiene, 2 Vilniaus University, Faculty of Medicine, Institute of Public Health Summary The aim of this study was to evaluate inequalities in mortality from cardiovasculary diseases among people aged 65 and over in Lithuania and trends of these diseases during the years Materials and methods. Mortality among the elderly from the two main circulatory diseases chronic ischemic heart disease and acute miocardial infarction during the period was analysed. The data were obtained from The Lithuanian Departament of Statistics ( yr.) and Institute of Hygiene ( yr.). The data were analysed with MS Excell and SPSS 20.0 for Windows software. Also, the softaware MapViewer TM 7 for standardized rates mapping was used. Inequalities of mortality between different municipalities were analysed using boxplot. The trends of mortality were assessed using linear regression. Results and conclusion. Males mortality rates from chronic ischemic heart disease were 5314,9 cases per inhabitants during the period and 4961,2 cases per inhabitants during the years Females mortality rates from the same disease were 4767,3 cases per inhabitants during the first period and 4265,5 cases per inhabitants during the second period. Males mortality rates from acute miocardial infarction were 515,4 cases per inhabitants during the first period and 451,5 cases per inhabitants during the second period. Females rates were 325,8 cases per inhabitants and 303,5 cases per inhabitants respectively. During the period yr. males and females mortality from chronic ischemic disease decreased. Males mortality from acute miocardial infarction was also decreased. Females mortality from chronic ischemic disease decreased more than men s. Males and females mortality from chronic ischemic disease weres exceptionally high in municipality of Pagėgiai. Males mortality from acute miocardial infarction was exceptionally high in municipality of Visaginas. Keywords: elderly, mortality, cardiovascular diseases. Correspondence to Vaida Aguonytė Institute of Hygiene, Center of Public Health Technology Didžioji str. 22, LT Vilnius, Lithuania vaida.aguonyte@hi.lt Received 11 August 2014, accepted 19 September /3(66) 47

48 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Lietuvos universitetų visuomenės sveikatos absolventų situacijos darbo rinkoje vertinimas Virginija Kanapeckienė, Vytenė Jankauskienė Higienos institutas Santrauka Tyrimo tikslas įvertinti visuomenės sveikatos absolventų situaciją darbo rinkoje atsižvelgiant į baigtus universitetus. Metodika. Atliktas aprašomasis retrospektyvusis tyrimas, kuris apėmė 487 asmenis, m. ir m. įstojusius į I pakopos visuomenės sveikatos studijas Vilniaus, Lietuvos sveikatos mokslų ir Klaipėdos universitetuose, ir įvairaus išsilavinimo 208 asmenis, įstojusius kartu su tiriamaisiais srautais į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto II pakopos studijas. Duomenys apie įstojusius asmenis rinkti arba gauti iš universitetų archyvų. Informacija apie absolventų darbo vietas gauta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, apie bedarbio statusą turinčius absolventus iš Lietuvos darbo biržos. Absolventų pasiskirstymas darbo rinkoje vertintas 2013 m. kovo 1 d. Duomenų analizei taikyta aprašomoji statistika. Statistinis ryšys tarp požymių vertintas naudojant chi kvadrato (χ²) kriterijų, apskaičiuojant statistinį patikimumą (p). Hipotezėms tikrinti pasirinktas reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Rezultatai. Darbo rinkos situacija atskleidė, kad 80,3 proc. absolventų dirbo, 1,6 proc. respondentų buvo bedarbiai, apie penktadalį (17,9 proc.) absolventų duomenų nerasta. Pasiskirstymas darbo rinkoje pagal įstaigas parodė, kad tik trečdalis absolventų dirbo visuomenės sveikatos priežiūros sistemai priklausančiose įstaigose (30,9 proc.). Didžioji respondentų dalis dirbo srityse, kuriose reikalingos sveikatos žinios: po penktadalį asmens sveikatos priežiūros įtaigose (20,8 proc.) ir farmacinėse, medicinos prietaisų įstaigose (20,3 proc.), dešimtadalis (10 proc.) įstaigose, nepriklausančiose SAM, tačiau vykdančiose visuomenės sveikatos funkcijas, 5 proc. universitetuose ir kolegijose. Daugiau Vilniaus universiteto absolventų (39,3 proc.), palyginti su Lietuvos sveikatos mokslų (26,7 proc., p < 0,05) ir Klaipėdos universitetais (29,2 proc., p > 0,05), dirbo visuomenės sveikatos įstaigose. Daugiausia Klaipėdos universiteto absolventų dirbo asmens sveikatos priežiūros įstaigose (p < 0,001). Daugiausia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventų dirbo farmacijos ir medicinos įrangos įmonėse (p < 0,05). Didžioji dauguma absolventų buvo įsidarbinę trijose apskrityse Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Apibendrinimas. Tyrimo rezultatai atskleidė išaugusią būtinybę prognozuoti specialistų poreikį, peržiūrėti jų rengimo programas atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius ir jos pokyčius, ieškoti būdų, kaip pritraukti jaunus specialistus į regionus. Reikšminiai žodžiai: visuomenės sveikatos specialistai, pasiskirstymas darbo rinkoje, specialistų poreikis. ĮVADAS Europos Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad vienas iš devynių svarbių veiksnių stiprinant visuomenės sveikatos pajėgumą (angl. capacity) yra tinkamai parengti specialistai, kurie turi galimybes nuolat tobulintis ir stiprinti sektorių bendradarbiavimą [1]. Naujoji strategija Sveikata 2020 siūlo keturias prioritetines politikos veiksmų sritis, kurių viena numato stiprinti į žmones orientuotas sveikatos apsaugos Adresas susirašinėti: Virginija Kanapeckienė Higienos institutas Didžioji g. 22, Vilnius El. p. virginija.kanapeckiene@hi.lt sistemas ir visuomenės sveikatos pajėgumus. Permainos sveikatos sistemų ir visuomenės sveikatos srityje reikalauja lankstesnių, keletą kvalifikacijų turinčių ir komandoje gebančių dirbti darbuotojų. Svarbus strategijos Sveikata 2020 įgyvendinimo etapas Europos visuomenės sveikatos pajėgumų ir paslaugų stiprinimo veiksmų planas, kurio tikslas gerinti visuomenės sveikatos paslaugas ir infrastruktūrą. O tam būtina gerokai sustiprinti visuomenės sveikatos funkcijas ir gebėjimus, investuoti į visuomenės sveikatos institucijas, stiprinti sveikatos priežiūrą ir ligų prevenciją [2]. Dar 2006 m. konstatuota, kad Lietuvoje yra dideli sveikatos išteklių pasiskirstymo netolygumai tarp regionų, nėra sveikatos specialistų rengimo /3(66)

49 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI politikos [3]. Lietuvoje neskiriama pakankamai dėmesio visuomenės sveikatos žmogiškųjų išteklių poreikiui nustatyti, planuoti, jų kompetencijoms ugdyti ir profesiniam tobulinimui. Sveikatos sektoriaus žmogiškųjų išteklių tyrimuose pagrindinis dėmesys skiriamas asmens sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų, slaugytojų, odontologų) situacijai darbo rinkoje vertinti ir jų poreikiui nustatyti [4, 5]. Visuomenės sveikatos žmogiškųjų išteklių tyrimų šalyje nedaug, jie skirti šių specialistų kompetencijoms, jų tobulinimui bei rengimui vertinti, o darbo rinkos ir specialistų poreikio tyrimai beveik neatliekami [6 10]. Palyginti įvairių šalių tyrimų duomenis sudėtinga dėl skirtingų sveikatos sistemų įvairiose šalyse ir nevienodų visuomenės sveikatos specialistų apibrėžimų bei jiems priskirtinų funkcijų. Daugelyje mokslinių straipsnių visuomenės sveikatos specialistai apibūdinami kaip įvairialypė, mišri grupė (angl. miscellaneous). Visuomenės sveikatos specialistams priskiriami įvairių profesinių sričių darbuotojai: gydytojai, slaugytojai, sveikatos priežiūros vadovai, sveikatos ekonomistai, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos sveikatos ir sveikatinimo specialistai, bendruomenės plėtros darbuotojai. Visuomenės sveikatos specialistai rengiami įvairiose institucijose pagal skirtingas programas, taip pat šalyse skiriasi ir visuomenės sveikatos darbo jėgos organizacinės schemos [11]. Sveikatos žmogiškieji ištekliai užtikrina visų sveikatos sistemos pagrindinių funkcijų efektyvumą, todėl sveikatos priežiūros darbo jėgos veiksmingumo stiprinimas yra pagrindas siekiant didinti visos sveikatos sistemos efektyvumą [11]. Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimas skiriasi nuo kitų ekonomikos sektorių žmogiškųjų išteklių planavimo, nes šie specialistai ne tik užpildo darbo rinką, bet ir daro jai poveikį, planuodami ir vykdydami sveikatinimo veiklas. Planavimo modeliai gali būti labai sudėtingi ir jie nebūtinai užtikrina darbo rinkos balansą ir darną, nes skaičiavimams įtakos turi šių specialistų tarpdisciplininis veiklos pobūdis, netiksliai apibrėžtos funkcijos, darbo vietų, vykdomų veiklų ir išsilavinimo skirtumai [12]. Žmogiškųjų išteklių prognozavimo svarbą parodo šalyje pradėtas kurti Lietuvos specialistų kvalifikacijų žemėlapis. Remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 16 d. posėdžio protokoliniu sprendimu dėl specialistų kvalifikacijų žemėlapio pagal ūkio sektorius rengimo plano, Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, rengia Lietuvos ūkio poreikius atitinkantį specialistų kvalifikacijų žemėlapį, kuris pasitarnaus prognozuojant Lietuvoje reikalingiausių kompetencijų ir kvalifikacijų profesijų spektrą ir bus nuolat veikianti kvalifikuotos darbo jėgos sąsajų su darbo vietomis stebėsenos sistema. Specialistų poreikio analizės negali visiškai tiksliai numatyti, kokių profesijų specialistų reikės artimiausiais metais (pvz., ekonominis nuosmukis gali visiškai pakeisti prognozes). Tačiau analizuoti ir prognozuoti būtina siekiant suvokti esamą situaciją ir numatyti bendras tendencijas [13]. Lietuvoje visuomenės sveikatos specialistus rengia Vilniaus (toliau VU), Lietuvos sveikatos mokslų (toliau LSMU) ir Klaipėdos (toliau KU) universitetai pagal 1998 m. patvirtintą programą Visuomenės sveikata [14] bei Lietuvos sporto universitetas pagal Fizinio aktyvumo ir visuomenės sveikatos programą [15], todėl svarbu prognozuoti jų poreikį įvertinus darbo rinkos tendencijas. Visuomenės sveikata yra labai plati sritis, ir ne visi visuomenės sveikatos specialistai dirba sveikatos priežiūros arba viešajame sektoriuose. Lietuvoje šie specialistai dirba ne tik Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiose įtaigose, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijų pavaldumo įstaigose, privačiame sektoriuje (pardavimų, gamybos), nevyriausybinėse organizacijose ir pan. Todėl norint planuoti specialistų poreikį svarbu žinoti absolventų situaciją darbo rinkoje. Tyrimo tikslas įvertinti visuomenės sveikatos absolventų situaciją darbo rinkoje atsižvelgiant į baigtus universitetus. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Atliktas retrospektyvusis aprašomasis tyrimas, kuriame buvo pasirinkti keturi stojančiųjų srautai: m., kai trys universitetai VU, LSMU ir KU jau rengė specialistus pagal studijų programą Visuomenės sveikata, ir m. srautai, kurių absolventai į darbo rinką įsiliejo keleri metai iki tyrimo vykdymo pradžios. Tyrimui vykdyti gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos leidimas tvarkyti duomenis be subjekto sutikimo. Duomenys apie asmenis, įstojusius į LSMU ir KU visuomenės sveikatos (toliau VS) studijų programą, buvo renkami aukštųjų mokyklų archyvuose ir dekanatuose, VU duomenys gauti iš universiteto raštu. Informaciją apie absolventų darbo vietas 2014/3(66) 49

50 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata 2013 m. kovo 1 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau SODRA), apie absolventus, turinčius bedarbio statusą, Lietuvos darbo birža (toliau LDB). Duomenys apie absolventus rinkti į elektroninę laikmeną pagal iš anksto sudarytą tyrimo protokolą: asmens kodas, vardas, pavardė, lytis, amžius, įstojimo ir baigimo metai, studijų pobūdis (nuolatinės, tęstinės), įgytas kvalifikacinis laipsnis (bakalauro ar magistro), kvalifikacinis laipsnis prieš stojant į magistro studijas, darbovietė, apskritis, kurioje yra darbovietė, pasitraukimas iš darbo rinkos (nedarbas, duomenų nerasta, mokosi). Surinkti tyrimui reikiami duomenys buvo nuasmeninti, sukoduoti ir analizuoti naudojant statistinį paketą SPSS Tiriamųjų charakteristika. Surinkti duomenys apie 487 asmenis, įstojusius į I pakopos VS studijas. Tiriamaisiais metais į KU įstojo 193 (39,6 proc.) studentai, į LSMU 171 (35,1 proc.), į VU 123 (25,3 proc.). Studijas baidė 436 asmenys. Dauguma (79,4 proc., arba 346 iš 436) baigusių visuomenės sveikatos I pakopos studijas jas tęsė magistrantūroje, t. y m. ir m. stojo į II pakopos studijas. 78 proc. magistrantų studijavo LSMU, 22 proc. VU. KU tiriamaisiais metais nebuvo magistro studijų. Papildomai su tiriamais studentų magistrantų srautais ir m. į LSMU magistrantūros studijas įstojo 208 asmenys, turintys įvairų išsilavinimą. LSMU į II pakopos studijas priima asmenis, neturinčius VS bakalauro kvalifikacinio laipsnio. Iš visų 695 asmenų, įstojusių į VS studijas, jas baigė 630 asmenų. Atskirai vertintas įstojusių į bakalauro studijas ir jas baigusių absolventų pasiskirstymas darbo rinkoje konstatuojant, kad visi absolventai yra įgiję bent I pakopos VS išsilavinimą (436 asmenys), ir magistrų, kurie papildomai su minėtais srautais įstojo į studijas LSMU jau baigę kitus universitetus (ar specialybes) ir jas baigė (194 asmenys). Darbo rinkoje buvo rasti 526 asmenys (350 baigę bakalauro studijas ir 176 tik magistro studijas LSMU). Tarp stojusiųjų tik į visuomenės sveikatos magistrantūros studijas LSMU daugiausia ir buvo šio universiteto absolventų, tačiau stojo ir Lietuvos sporto (toliau LSU), Vilniaus, Kauno technologijos (toliau KTU), Edukologijos (toliau EU), Vytauto Didžiojo (toliau VDU), Šiaulių (toliau ŠU), Žemės ūkio, kuris dabar vadinamas A. Stulginskio universitetu, (toliau ŽU) ir kitų universitetų absolventai (1 pav.). MRU 1 % ŽŪU 3 % ŠU 3 % KU 3 % EU 4 % VDU 5 % KTU 7 % VU ir Kauno fak. 11 % LSU 13 % LSMU 50 % 1 pav. Į LSMU magistrantūros studijas įstojusių asmenų pasiskirstymas pagal baigtus universitetus (n = 150) Iš įstojusių tik į magistrantūros studijas LSMU daugiausia buvo gydytojų, baigusiųjų slaugos ir reabilitacijos programą ir visuomenės sveikatos I pakopos studijų programą kituose šalies universitetuose: A. Stulginskio (anksčiau Žemės ūkio) ir Lietuvos sporto. Į magistro studijas taip pat stojo įvairų (ne tik biomedicinos, bet ir socialinių, fizinių, humanitarinių, technologijos mokslų sričių) išsilavinimą turintys asmenys: ekonomistai, chemikai, biologai, psichologai, socialiniai darbuotojai, inžinieriai, edukologai ir kt. Filologo 4 % Vadybos, ekonomisto 9 % Psichologo, soc. darbuotojo, logopedo 4 % Biologo, chemiko 6 % Inžinieriaus 2 % Pedagogo, edukologo 7 % VS vadybos 1 % Gydytojo 33 % Farmacininko 2 % Slaugos ir reabilitacijos 18 % Burnos higienos 3 % VS 11 % 2 pav. Į LSMU visuomenės sveikatos magistrantūros studijas įstojusių asmenų pasiskirstymas pagal turėtas specialybes (n = 136) Statistinė duomenų analizė. Taikyta aprašomoji statistika: atvejų dažniai (procentai). Tiriamųjų požymių tarpusavio skirtumams vertinti naudotas chi kvadrato (χ²) testas, hipotezėms tikrinti pasirinktas reikšmingumo lygmuo p < 0, /3(66)

51 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI REZULTATAI Visuomenės sveikatos absolventų, įstojusių į I pakopos VS studijas, situacijos darbo rinkoje analizė parodė, kad 80,3 proc. (350) absolventų dirbo. Nedarbo lygis sudarė 1,6 proc. Informacijos apie penktadalį 17,9 proc. baigusiųjų nerasta nei SODROS, nei LDB duomenų bazėse. Darome prielaidą, kad asmenys, apie kuriuos nerasta duomenų, yra emigravę arba dėl kitų nežinomų priežasčių neužsiregistravę LDB (1 lentelė). 1 lentelė. Visuomenės sveikatos absolventų situacija darbo rinkoje Baigusieji VS studijas Iš viso, Situacija darbo VU, abs. LSMU, abs. KU, abs. abs. skč. rinkoje skč. (proc.) skč. (proc.) skč. (proc.) (proc.) Iš viso baigė 106 (24,3) 161 (36,9) 169 (38,8) 436 (100) Bedarbiai 1(0,9) 5 (3,1) 1 (0,6) 7 (1,6) Nerasta 15 (14,2) 25 (15,5) 38 (22,5) 78 (17,9) Mokosi 1 (0,9) (0,2) Dirba 89 (84,0) 131 (81,4) 130 (76,9) 350 (80,3) (toliau NTAKD), Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (toliau VMVT), Valstybinėje darbo inspekcijoje (toliau VDI), Lietuvos Respublikos Vyriausybėje (toliau LRV) ir kt. Penktadalis absolventų dirbo farmacijos arba medicinos prietaisais bei įranga prekiaujančiose įmonėse, 12,9 proc. kitose įstaigose ir įmonėse (gamybos, paslaugų srityje). Taigi didžioji dauguma absolventų dirbo srityse, vienaip ar kitaip susijusiose su sveikata, arba tose srityse, kuriose reikalingos sveikatos ir medicinos žinios. Nustatyti kai kurie absolventų situacijos darbo rinkoje skirtumai priklausomai nuo baigto universiteto. Daugiausia dirbo VU absolventų 84 proc., lyginant su kitais universitetais, bet skirtumai statistiškai nereikšmingi. VS įstaigose statistiškai reikšmingai daugiau dirbo VU absolventų, lyginant su LSMU 39,3 proc. (p < 0,05). Statistiškai reikšmingai daugiau VU absolventų dirbo specializuotose (11,2 proc.) bei SAM ir jai pavaldžiose VS įstaigose VS priežiūros sistemai priklausančiose įstaigose (VS biuruose, VS centruose, ugdymo įstaigose, specializuotose VS įstaigose) dirbo beveik trečdalis visų darbo rinkoje esančių absolventų (30,9 proc.), asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau ASPĮ) penktadalis (20,8 proc.). Specializuotose VS įstaigose, kurioms priskiriama Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (toliau NVSPL), Radiacinės saugos centras (toliau RSC), Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau SMLPC), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau ULAC), Valstybinis psichikos sveikatos centras (toliau VPSC), Ekstremalių sveikatai situacijų centras (toliau ESSC) ir Higienos institutas (toliau HI), dirbo 4 proc. absolventų (4 lentelė). Penktadalis (20,8 proc.) absolventų buvo įsidarbinę ASPĮ. Konkrečių absolventų atliekamų funkcijų ASPĮ šio tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, nes SODRA neteikė informacijos apie pareigybes, tačiau galima daryti prielaidą, kad daugelis absolventų atliko visuomenės sveikatos funkcijas (sveikatos statistikai, infekcijų kontrolės specialistai, atvejo vadybininkai ir pan.). Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau ŠMM) pavaldumo įstaigose (universitetuose, kolegijose) dirbo 5,1 proc. absolventų. Dešimtadalis (10 proc.) absolventų buvo įsidarbinę įstaigose, kurios nepriklauso Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau SAM) reguliavimo sričiai, tačiau vykdo VS funkcijas: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente 2 lentelė. Visuomenės sveikatos absolventų įsidarbinimas įstaigose priklausomai nuo baigto universiteto Įstaigos VU, abs. skč. (proc.) Dirbantys absolventai LSMU, abs. skč. (proc.) KU, abs. skč. (proc.) Iš viso, abs. skč. (proc.) Dirbantys 89 (100) 131 (100) 130 (100) 350 (100) VS įstaigos: 35 (39,3)* 35 (26,7)* 38 (29,2) 108 (30,9) VS biurai 6 (6,7)* 12 (9,2)* 24 (18,5)* 42 (12,0) VS centrai 11 (12,4) 12 (9,2) 10 (7,7) 33 (9,4) VS specializuotos įstaigos (HI, SMLPC, NVSPL, ULAC, ESSC, 10 (11,2)* 2 (1,5)* 2 (1,5)* 14 (4,0) RSC, VPSC) Ugdymo įstaigos (mokyklos, 0* 8 (6,1)* 0* 8 (2,3) darželiai) SAM ir jai pavaldžios įstaigos (VLK, TLK, 8 (9,0)* 1 (0,7)* 2 (1,5)* 11 (3,2) VASPVT ir kt.) ASPĮ (stacionarios ir ambulatorinės) 15 (16,8)* 14 (10,7)* 44 (33,9)* 73 (20,8) ŠMM įstaigos (universitetai ir 2 (2,3) 11 (8,4) 5 (3,8) 18 (5,1) kolegijos) VS funkcijas vykdančios ne SAM pavaldumo įstaigos 12 (13,5) 12 (9,2) 11 (8,5) 35 (10,0) (VMVT, NTAKD, SODRA, VDI ir kt.) Farmacijos, medicinos įrangą ir prietaisus 14 (15,7)* 40 (30,5)* 17 (13,1)* 71 (20,3) parduodančios įstaigos Kitos įstaigos 11 (12,4) 19 (14,5) 15 (11,5) 45 (12,9) * p < 0,05, skirtumai tarp universitetų 2014/3(66) 51

52 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata (Valstybinėje ligonių kasoje (toliau VLK), teritorinėse ligonių kasose (toliau TLK), Valstybinėje akreditacijos sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje (toliau VASPVT)) 9 proc., lyginant su kitais universitetais (p < 0,05). Daugiausia KU absolventų 3 lentelė. Absolventų, baigusių visuomenės sveikatos I ir tik II pakopų studijas (LSMU), situacijos darbo rinkoje palyginimas Situacija darbo rinkoje Absolventai Tik VS II pakopos studijos LSMU VS I pakopos studijos Iš viso baigė 194 (100) 436 (100) Bedarbiai 1 (0,5) 7 (1,6) p = 0,5 Nerasta 17 (8,8) 78 (17,9) p = 0,003* Mokosi 1 (0,2) Dirba 176 (90,7) 350 (80,3) p = 0,001* Dirba 176 (100) 350 (100) VS įstaigos: 42 (23,9) 108 (30,9) p = 0,09 VS biurai 12 (6,8) 42 (12,0) p = 0,06 VS centrai 9 (5,1) 33 (9,4) p = 0,08 VS specializuotos įstaigos (HI, SMLPC ir kt.) 8 (4,5) 14 (4,0) p = 0,77 Ugdymo įstaigos (mokyklos, darželiai) 9 (5,1) 8 (2,3) p = 0,08 SAM ir jai pavaldžios įstaigos (VLK, VASPVT, NVSPL ir kt.) 4 (2,3) 11 (3,2) p = 0,57 ASPĮ (stacionarios ir ambulatorinės) 67 (38,1) 73 (20,8) p = 0,0003* ŠMM įstaigos (universitetai ir kolegijos) 15 (8,5) 18 (5,1) p = 0,13 Kitos ne SAM pavaldumo įstaigos (VMVT, NTAKD, 9 (5,1) 35 (10,0) p = 0,06 SODRA, VDI ir t. t.) Farmacijos, medicinos įrangą ir prietaisus parduodančios 25 (14,2) 71 (20,3) p = 0,09 įstaigos Kitos įstaigos (gamybos, paslaugų) 18 (10,2) 45 (12,9) p = 0,38 * Statistiškai reikšmingas skirtumas. 4 lentelė. Dirbančių absolventų geografinis darbo vietų pasiskirstymas Apskritis Abs. skč. Proc. Kaunas ,8 Vilnius ,3 Klaipėda 88 16,7 Šiauliai 25 4,8 Panevėžys 17 3,2 Telšiai 14 2,7 Marijampolė 13 2,5 Tauragė 10 1,9 Alytus 5 1,0 Utena 3 0,6 Nežinoma 3 0,6 Iš viso p dirbo ASPĮ (33,9 proc.; p < 0,001) ir VS biuruose (18,5 proc.; p < 0,05). Daugiausia absolventų iš LSMU dirbo farmacijos, medicinos įrangos ir priemonių įmonėse: (30,5 proc., p < 0,05), ugdymo įstaigose (6,1 proc. p < 0,05) (2 lentelė). Rezultatų apie tik magistrantūros studijas LSMU baigusių absolventų pasiskirstymą darbo rinkoje analizė parodė, kad 90,7 proc. respondentų dirbo, 0,5 proc. asmenų buvo registruoti LDB, o apie dešimtadalį (8,8 proc.) absolventų duomenų nerasta (3 lentelė). Statistiškai reikšmingai daugiau dirbančių ir statistiškai reikšmingai mažiau nerastų darbo rinkoje (emigravusių) asmenų buvo tarp tik magistrantūros studijas baigusių LSMU absolventų, lyginant su VS bakalauro studijas baigusiais specialistais. Absolventų pasiskirstymas pagal įstaigas taip pat atskleidė kai kuriuos skirtumus: VS įstaigose dirbo beveik ketvirtadalis (23,9 proc.) tik magistrantūros studijas LSMU baigusių absolventų, t. y. gerokai mažiau nei VS I pakopos studijas baigusiųjų 30,9 proc. (p > 0,05), o ASPĮ jų dirbo daugiau (38,1 proc.) nei VS I pakopos studijas baigusių absolventų 20,8 proc., p < 0,05 (3 lentelė). Teritorinis baigusiųjų VS studijas, įskaitant ir LSMU magistrantūros studijas, absolventų darbo vietų pasiskirstymas atskleidė, kad didžioji dalis (82,8 proc.) absolventų dirbo trijose apskrityse: po trečdalį Kauno ir Vilniaus, 16,7 proc. Klaipėdos. Likusiose septyniose apskrityse dirbo kiek mažiau nei penktadalis (17,1 proc.) absolventų (4 lentelė). Kelias darbo vietas turėjo nedidelė dalis VS absolventų (pvz., dirbo švietimo įstaigose ir ASPĮ arba farmacijos įmonėse ir kitose įstaigose). Dviejose darbovietėse buvo įsidarbinę 13,4 proc. absolventų, daugiau nei dviejose 4,4 proc. visuomenė sveikatos programą baigusių asmenų. REZULTATŲ APTARIMAS Lietuvoje VS specialistus rengia trys universitetai, neskaitant LSU, be to, į magistrantūros studijas LSMU priimami bet kokį kitą I pakopos išsilavinimą turintys asmenys. Todėl per ketverius tiriamuosius metus darbo rinką papildė daugiau kaip pusė tūkstančio absolventų 436 asmenys, įgiję visuomenės sveikatos bakalauro laipsnį (iš jų 80 proc. įgijo ir magistro kvalifikacinį laipsnį), ir 194 asmenys, įgiję tik visuomenės sveikatos magistro laipsnį LSMU. Lietuvoje visuomenės sveikatos specialistų darbo rinkos poreikis neprognozuojamas nei atsižvelgiant į teritorinį pasiskirstymą, nei į pasiskirstymą pagal visuomenės sveikatos sritis ir atliekamas funkcijas /3(66)

53 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI bei naujoms funkcijoms atlikti reikalingų darbo vietų pokyčių tendencijas, nevertinamas pasitraukimas iš darbo rinkos ir profesijos, todėl neformuojami ir užsakymai aukštosioms mokykloms. Nors VS specialistų rengimo mastai nemaži, tyrimas parodė gana neblogą absolventų situaciją darbo rinkoje, nustatydamas žemą nesiekiantį ir kelių procentų absolventų nedarbo lygį bei patvirtindamas kitų darbo rinkos ir galimybių įsidarbinti tyrinėtojų išvadas, kad aukštesnis išsilavinimas suteikia didesnes galimybes įsidarbinti ir įsitvirtinti darbo rinkoje [16]. Žemas nedarbo lygis galėjo būti apspręstas tarpdisciplininio visuomenės sveikatos studijų programos pobūdžio ir su tuo susijusių platesnių šių specialistų įsidarbinimo galimybių kitose srityse (pvz., farmacijos kompanijose) m. bendras nedarbo lygis Lietuvoje buvo 11,8 proc., o jaunimo 21,9 proc., t. y. gerokai didesnis nei nagrinėtų VS absolventų srautų [17]. Mūsų tyrimo duomenys patvirtino faktą apie jaunimo emigracijos tendencijas Lietuvoje penktadalio bakalauro studijas ir dešimtadalio tik magistrantūros studijas baigusių asmenų nerasta SODROS ir LDB duomenų bazėse. Remdamiesi analogiškais darbo rinkos tyrimais darome prielaidą, kad šie absolventai gali būti emigravę. Tyrimu nesiekta įvertinti šio reiškinio priežasčių, tačiau, matyt, jos būdingos bet kokį išsilavinimą įgijusių asmenų emigracijai darbo vietų stoka, ypač regionuose, menkos karjeros perspektyvos ir netenkinantis atlygis už darbą šalyje. Taigi emigracijos priežastys gali būti ir ekonominės, ir socialinės, ir psichologinės [18, 19]. Pažymėtina, kad panašias VS specialistų darbo rinkos tendencijas nustatė ir kitų šalių tyrėjai, vertinę šių specialistų padėtį darbo rinkoje, nedarbą ir pasitraukimą iš profesijos [20]. Įsidarbinimo galimybės priklausomai nuo baigto universiteto nesiskyrė: daugiausia dirbo VU absolventų, darbo rinkoje daugiausia nerasta KU baigusių asmenų, tačiau skirtumai statistiškai nereikšmingi. Daugiau dirbo tik LSMU magistrantūros studijas, į kurias priimama nepriklausomai nuo I pakopos išsilavinimo, baigusių respondentų, lyginant su VS bakalauro studijas baigusiais asmenims. LSMU magistratūra gali būti traktuojama ir kaip papildoma kvalifikacija jau išsilavinimą ir darbo vietą turintiems asmenims (pvz., VS vadybos magistrantūroje dažnai studijuoja asmens sveikatos priežiūros specialistai), todėl tyrimo rezultatai rodo gerą jų situaciją darbo rinkoje. Tyrimas atskleidė ir kitą tendenciją specialistai dažnai dirba ne pagal įgytą išsilavinimą: tik trečdalis absolventų buvo įsidarbinę VS įstaigose. Tai nėra išskirtinai būdinga VS programos absolventams kitų programų absolventai taip pat dažnai dirba ne pagal specialybę. Pvz., tik proc m. laidos teisės magistrų priklausomai nuo baigto universiteto 2013 m. gruodžio mėn. dirbo pagal specialybę [13]. Absolventų pasiskirstymas pagal įstaigas skyrėsi priklausomai nuo baigto universiteto VS įstaigose, ypač specializuotose ir kitose SAM pavaldumo įstaigose, daugiausia dirbo VU absolventų, KU absolventų daugiausia nustatyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose, nes į KU bakalauro studijas tiriamaisiais metais stojo daug slaugytojo kvalifikaciją turinčių asmenų. LSMU absolventai išsiskyrė tuo, kad daugiausia jų buvo privačiame sektoriuje farmacijos, medicinos įrangos bei priemonių platinimo įmonėse. Daugiau tik LSMU magistrantūrą baigusių absolventų dirbo ASPĮ, palyginti su bakalauro studijas baigusiais respondentais. Išaiškinti teritoriniai absolventų darbo vietų pasiskirstymo netolygumai didžioji dalis absolventų buvo įsidarbinę didmiesčių apskrityse (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos), kuriose yra VS specialistus rengiantys universitetai, ir tai susiję su didesniu darbo vietų skaičiumi bei didesne darbuotojų kaita dideliuose miestuose. Be to, dalis studentų dar studijuodami įsilieja į darbo rinką ir lieka tose darbovietėse ir miestuose. Tyrimo pobūdis neleido nustatyti kitų šios tendencijos priežasčių ar apskrityse nėra laisvų darbo vietų, ar patys absolventai savo profesinės karjeros lūkesčius sieja su galimybe dirbti didmiesčiuose. Nors VS absolventų situacija darbo rinkoje gana nebloga, tyrimo rezultatai atskleidė didėjančią būtinybę prognozuoti specialistų poreikį, peržiūrėti jų rengimo programas atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius ir jos pokyčius, ieškoti būdų, kaip pritraukti jaunus specialistus į nuošalesnius regionus. Išvados 1. Didžioji dauguma (80,3 proc.) absolventų dirbo, 1,6 proc. turėjo bedarbio statusą, apie penktadalio (17,9 proc.) absolventų duomenų darbo rinkoje nerasta. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp Vilniaus, Klaipėdos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų absolventų situacijos darbo rinkoje nenustatyta. 2. Tik trečdalis absolventų dirbo visuomenės sveikatos priežiūros sistemai priklausančiose įstaigose (30,9 proc.). Didžioji respondentų dalis dirbo srityse, kuriose reikalingos sveikatos žinios: po penktadalį asmens sveikatos priežiūros įtaigose 2014/3(66) 53

54 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata (20,8 proc.) ir farmacinėse, medicinos prietaisų įstaigose (20,3 proc.), dešimtadalis (10 proc.) įstaigose, nepriklausančiose SAM, tačiau vykdančiose visuomenės sveikatos funkcijas, 5 proc. universitetuose ir kolegijose. 3. Pasiskirstymas darbo rinkoje pagal baigtus universitetus skyrėsi daugiau Vilniaus universiteto absolventų (39,3 proc.), palyginti su Lietuvos sveikatos mokslų (26,7 proc., p < 0,05) ir Klaipėdos universitetais (29,2 proc., p > 0,05), dirbo visuomenės sveikatos įstaigose. Daugiausia Klaipėdos universiteto absolventų dirbo asmens sveikatos priežiūros įstaigose (p < 0,001). Daugiausia Lietuvos sveikatos mokslų absolventų dirbo farmacijos ir medicinos įrangos įmonėse (p < 0,05). 4. Teritorinis visuomenės sveikatos absolventų darbo vietų pasiskirstymas atskleidė įsidarbinimo netolygumus didžioji dauguma absolventų (82,8 proc.) dirbo trijose apskrityse: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Straipsnis gautas , priimtas Literatūra 1. Public Health Capacity in the EU Final Report, Published by the European Commission Directorate General for Health and Consumers. Luxembourg, Prieiga per internetą: < social_determinants/docs/report_ph_capacity_2013_en.pdf>. 2. Jacob S. Sveikata 2020 siekiame sveikatos ir vystymosi dabartinėje Europoje. Visuomenės sveikata. 2013;4(63): Dubois CA, McKee M, Nolte E. Human resources for health in Europe. European observatory on health care systems. Copenhagen: WHO, Starkienė L, Strička M, Padaiga Ž, Macijauskienė J, Riklikienė O. Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimo duomenų rinkimo aktualijos ir praktiniai pavyzdžiai. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Sveikatos politika ir valdymas. 2011;1(3). 5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės dienos fotografijos analizė. Galutinė ataskaita LR SAM. Vilnius, Projektas Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo, poreikio planavimo sistemos sukūrimas. Prieiga per internetą: < geb_stip.html>. 7. Ubartienė O, Kanapeckienė V, Valintėlienė R. Visuomenės sveikatos specialistų rengimo Lietuvoje ir Europoje vertinimas. Visuomenės sveikata. 2011;4(55): Venckienė R, Kanapeckienė V. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų poreikio reglamentavimas Lietuvoje. Visuomenės sveikata. 2011;2(53): Jankauskienė V, Kanapeckienė V, Narkauskaitė, Valintėlienė R. Visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas vykdančių specialistų žinios ir įgūdžiai. Visuomenės sveikata; 2012;2(27): Kanapeckienė V, Keršytė V, Ubartienė O. Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų kvalifikacijos tobulinimo patirtis ir žinių bei gebėjimų poreikis. Visuomenės sveikata. 2013;1(60): Beaglehole R, Dal Poz, M R. Public health workforce: challenges and policy issues. Human Resources for Health. 2003;1:4. Prieiga per internetą: < 12. A Feasibility Study on EU level Collaboration on Forecasting Health Workforce Needs, Workforce Planning and Health Workforce Trends, Prieiga per internetą: < docs/health_workforce_study_2012_exec_sum_en.pdf>. 13. Kadys L. Specialistų kvalifikacijų žemėlapis ir žmogiškųjų išteklių paklausos vidutinės trukmės prognozavimo instrumentas, Prieiga per internetą: < 14. Dėl 1997 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 565 Dėl aukštojo mokslo studijų programų įregistravimo dalinio pakeitimo ir papildymo. Valstybės žinios. 1998; Lietuvos sporto universitetas. Prieiga per internetą: < lsu.lt/studijos/studiju-programos/sporto-biomedicinos-fakultetas/ magistranturos-studijos/sveikata-ir-fizini>. 16. Gižienė V, Markauskienė A. Investicijų į aukštąjį išsilavinimą ir valstybės pajamų bei išlaidų priklausomybės tyrimas, Prieiga per internetą: < download/2135/1658>. 17. Užimtumo ir nedarbo pagrindiniai rodikliai. Prieiga per internetą: < 18. Emigracija iš Lietuvos: padėtis, problemos, galimi sprendimo būdai. Konferencijos medžiaga. Valstybės žinios Vainauskaitė L. Emigracijos iš Lietuvos priežastys ir pasekmės. Magistro baigiamasis darbas, Mykolo Romerio universitetas. Prieiga per internetą: < 0001:E.02~2011~D_ _ /DS ETD>. 20. Li IW, Awofeso N. Labour market outcomes of public health graduates: evidence from Australia, Prieiga per internetą: < full.pdf.thtml> /3(66)

55 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI The assessment of Lithuanian universities public health graduates situation in labour market Virginija Kanapeckienė, Vytenė Jankauskienė Institute of Hygiene Summary Objectives to assess public health graduates situation in labour market according to finished universities. Methods a retrospective, descriptive study was performed and covered 487 students, who started public health bachelor studies at Vilnius University (hereinafter VU), Lithuanian University of Health Sciences (hereinafter LUHS) and Klaipėda University (hereinafter KU) in and and 208 persons with already completed various education level entered LUHS postgraduates studies with mentioned students group. The data were collected from archives of universities. The data about employment of the graduates were collected from The State Social Insurance Fund Board under the Ministry of Social Security and Labour, about unemployment from Lithuanian Labour Exchange. The distribution of graduates in the labour market was estimated on the 1 st of March of The data were analysed by using descriptive statistics method, i.e. case rates (percentage), the statistical coherence was evaluated by Chi-square tests, statistical reliability p<0.05. Results. The labour market situation has revealed that 80.3 % of graduates worked 1.6 % were unemployed, and approx % of graduates were not found. Distribution according to labor market by institutions had shown that only one third (30.9 %) of graduates work in the public health system. Most of the graduates worked in the areas which need medical knowledge: one-fifth in health care and pharmaceutical institutions (20.8 %), medical device companies (20.3 %), 10 % worked in institutions, not subordinate to the Ministry of Health Authority but carrying on public health functions, 5 % in universities and colleges. More VU graduates (39.3 %) compared with LUHS (26.7 %, p <0.05) and the KU (29.2 %, p> 0.05) were employed in the public health institutions. Most of KU graduates worked in health care facilities (p < 0.001). Most LUHS graduates worked in the pharmaceutical and medical device companies (p < 0.05). The vast majority of graduates work places were in three counties Vilnius, Kaunas and Klaipėda. Conclusions. The results revealed a rise to predict the need of specialists, to review their studying programs according to labor market needs and changes, seek to attract young professionals to the regions of Lithuania. Keywords: public health, graduates, distribution in labor market. Correspondence to Virginija Kanapeckienė Institute of Hygiene Didžioji str. 22, LT Vilnius, Lithuania virginija.kanapeckiene@hi.lt Received 12 June 2014, accepted 30 July /3(66) 55

56 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata LIETUVOS SUAUGUSIŲ GYVENTOJŲ KETINIMAS SKIEPYTIS IR JĮ LEMIANTYS VEIKSNIAI Nerija Kuprevičienė, Kęstutis Žagminas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas Santrauka Tyrimo tikslas nustatyti Lietuvos suaugusių gyventojų ketinimą skiepytis ir įvertinti, kokie veiksniai (socialiniai ir demografiniai, planuoto elgesio teorijos su papildomais kintamaisiais, sveikatos įsitikinimų modelio) lemia suaugusių gyventojų ketinimą skiepytis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Teorinį tyrimo pagrindą sudarė planuoto elgesio teorija (požiūris, subjektyvi norma, elgesio valdymo suvokimas) su papildomais kintamaisiais (ankstesnė elgsena ir nujaučiamas apgailestavimas) ir sveikatos įsitikinimų modelis (suvokiamas pažeidžiamumas (imlumas), suvokiamas sunkumas (rimtumas), suvokiama nauda ir suvokiamos kliūtys). Tyrimo populiaciją sudarė 18 metų ir vyresni nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Atranka formuota remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis apie nuolatinius Lietuvos Respublikos gyventojus. Respondentams atrinkti naudota daugiapakopė (vietovės, namo ir buto, respondento) atsitiktinė atranka. Tiesioginio interviu žodžiu metodu buvo apklausti 945 respondentai. Ketinimo skiepytis determinantai analizuoti dvinarės logistinės regresijos metodu. Tyrimo rezultatai. Teigiamą ketinimą skiepytis (nuo difterijos, stabligės, gripo ir kitais suaugusiesiems rekomenduojamais skiepais) išreiškė 21,4 proc. respondentų, 14,7 proc. apklausos dalyvių nurodė nei teigiamą, nei neigiamą, 63,9 proc. neigiamą ketinimą skiepytis. Vyrai turėjo 50 proc. mažesnį ketinimo skiepytis šansą, lyginant su moterimis (ŠS = 0,50, 95 proc. PI 0,32 0,78, p = 0,002). Ketinimas skiepytis susijęs su amžiumi: kuo jaunesnė amžiaus grupė, tuo ketinimo skiepytis šansų santykis, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, buvo didesnis metų amžiaus grupėje ketinimo skiepytis šansas buvo 2,85 karto (ŠS = 2,85, 95 proc. PI 1,11 7,27, p = 0,029) didesnis nei lyginamojoje metų amžiaus grupėje. Ketinimas skiepytis priklausė nuo šių planuoto elgesio teorijos ir papildomų kintamųjų: teigiamo požiūrio (ŠS = 39,25, 95 proc. PI 4,27 360,83, p = 0,001), teigiamai vertintos subjektyvios normos (ŠS = 3,49, 95 proc. PI 1,42 8,59, p = 0,007), teigiamai vertinto elgesio valdymo suvokimo (ŠS = 6,16, 95 proc. PI 1,10 34,55, p = 0,039), ankstesnio skiepijimosi nuo gripo (ŠS = 16,47, 95 proc. PI 5,02 54,08, p < 0,001) bei nuo nujaučiamo apgailestavimo (ŠS = 7,51, 95 proc. PI 2,92 19,33, p < 0,001). Be to, ketinimas skiepytis susijęs su sveikatos įsitikinimų modelio kintamaisiais: teigiamai suvokiamu pažeidžiamumu (imlumu) (ŠS = 2,25, 95 proc. PI 1,04 4,83, p = 0,038), teigiamai suvokiamu ligos sunkumu (rimtumu) (ŠS = 3,80, 95 proc. PI 1,49 9,71, p = 0,005) ir teigiamai suvokiama nauda (ŠS = 14,07, 95 proc. PI 7,07 51,16, p < 0,001). Išvados. Lietuvos suaugusių gyventojų populiacijoje vyrauja neigiamos nuostatos dėl skiepijimosi. Tokio pobūdžio nuostatos būdingos vyrų ir vyresnio amžiaus žmonių grupėse. Ankstesnė elgsena ir nujaučiamas apgailestavimas yra reikšmingi papildomi nepriklausomi kintamieji, didinantys planuoto elgesio teorijos modelio prognostinę vertę aiškinantis suaugusių gyventojų populiacijos ketinimą skiepytis. Planuoto elgesio teorijos ir sveikatos įsitikinimų modelio pagrindiniai kintamieji yra tiesiogiai susiję su suaugusių gyventojų ketinimu skiepytis. Reikšminiai žodžiai: skiepai, suaugusieji, skiepijimo programa, ketinimas. ĮVADAS Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, skiepai turi būti prieinami visiems, taip pat ir sunkiai pasiekiamoms gyventojų grupėms, nes tai viena Adresas susirašinėti: Nerija Kuprevičienė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius El. p. nerija.kupreviciene@mf.vu.lt ekonomiškai naudingiausių užkrečiamųjų ligų valdymo priemonių [1]. PSO ir UNICEF parengė pasaulinę imunizacijos viziją ir strategiją, kurių pagrindiniai tikslai reguliuoti sergamumą ir mirtingumą skiepijimais valdomomis užkrečiamosiomis ligomis, sukuriant dirbtinį kolektyvinį imunitetą visuomenėje [2]. Kolektyvinis imunitetas dalis neimlios populiacijos, kuriai esant nevyksta infekcijos plitimas. Kadangi infekcija neplinta, kolektyvinis /3(66)

57 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI imunitetas apsaugo nuo užkrečiamųjų ligų neskiepytuosius ir tuos asmenis, kuriems po skiepų nesusiformavo specifinis imunitetas. Kaip ir skirtingos infekcijos, taip ir vakcinos sukelia įvairaus lygio apsaugą (specifinį imunitetą) nuo infekcijų. Dirbtinis kolektyvinis imunitetas gali būti pakankamas ir santykinis. Pavyzdžiui, raupams likviduoti (raupų viruso cirkuliacijai pasaulyje nutraukti) pakako paskiepyti ne mažiau kaip 80 proc. pasaulio gyventojų, poliomielitui valdyti proc. Vakcina nuo kokliušo turi didesnį poveikį apsaugant nuo susirgimo sunkia ligos forma, bet ne pačios infekcijos valdymui. Kolektyvinio imuniteto įvairioms užkrečiamosioms ligoms slenkstis (mažiausia neimlių žmonių dalis) yra skirtingas, pavyzdžiui, difterijos atveju jis yra 85 proc., tymų proc., raudonukės proc. [3]. Skiepijimo programų poveikis sergamumui priklauso nuo vakcinos veiksmingumo individui ir skiepijimų apimties. Todėl norint pasiekti pakankamą dirbtinio kolektyvinio imuniteto lygį reikia paskiepyti didesnę dalį populiacijos nei kolektyvinio imuniteto slenkstis. Šiuo požiūriu organizuojant ir įgyvendinant skiepijimo programas susiduriama su įvairiomis problemomis: skiepų kalendoriaus sudarymas, revakcinacija, asmenų sutikimas, kontraindikacijos, prieinamumas, skiepijimų strategijos pasirinkimas (universali ar rizikos grupių), programos vykdymo stebėsena, jos įvertinimas ir kt. [3]. Viena svarbiausių infekcijų valdymo problemų yra gyventojų požiūris į skiepus ir ketinimas skiepytis. Kolektyviniam imunitetui sudaryti būtinos didelės skiepijimų apimtys, todėl net ir labai mažai neigiamai paveiktas gyventojų požiūris į skiepus gali padaryti esminę įtaką skiepijimo programų efektyvumui ir nulemti sergamumo padidėjimą, kuris dažniausiai pasireiškia protrūkiais ir epidemijomis. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, šalyse, kuriose gerai organizuotos skiepijimų programos, skiepais valdomos užkrečiamosios ligos tapo gana retos, todėl gyventojams, dažnai ir sveikatos priežiūros specialistams sunku suvokti ligų riziką ir skiepijimų reikšmę. Vienas iš individo elgseną lemiančių veiksnių yra jo įsitikinimas (požiūris). Įsitikinimai priklauso nuo įvairių veiksnių, bet visų pirma nuo grėsmės savo sveikatai suvokimo ir tikėjimo, kad tam tikri prevenciniai veiksniai gali sumažinti grėsmę. Jeigu įsitikinimas remiasi klaidinga (nepagrįsta) informacija ar interpretacija, formuojasi klaidingas (neigiamas) elgesio modelis. Mokslo įrodymais nepagrįsti antivakcininių judėjimų skleidžiami gandai turėtų būti gyventojams išaiškinti, paneigti remiantis mokslo tyrimų rezultatais [4], paaiškinant, kokia yra reali vakcinomis valdomų infekcijų grėsmė sumažėjus vakcinacijos apimtims, vakcinacijos nauda, skiepų šalutinių reakcijų rizika ir kt. Ketinimas skiepytis priklauso ne tik nuo gaunamos informacijos pagrįstumo ir individo socialinės aplinkos (šeimos, draugų, jam svarbių žmonių ir bendrai visuomenėje vyraujančių nuostatų), bet ir nuo to, ar sudarytos tinkamos sąlygos skiepytis. Taigi siekiant efektyviai organizuoti vakcinacijos programas svarbu žinoti ne tik tai, koks gyventojų ar atskirų jų grupių požiūris į skiepijimus, bet ir išsiaiškinti veiksnius, nulemiančius jų ketinimus ir priimamus sprendimus skiepytis ar nesiskiepyti (arba skiepyti ar neskiepyti vaikus). Gyventojų požiūrio į skiepijimus nustatymas ir veiksnių, lemiančių ketinimus, išaiškinimas turėtų būti sėkmingos intervencijos skiepijimų klausimais organizavimo pagrindas. Literatūroje daugiausia aprašomi tyrimai, kuriuose konstatuojamas gyventojų ar atskirų jų grupių, profesijų atstovų požiūris į vakcinaciją, ir gana nedaug publikuota tyrimų, kurių metu buvo tirti gyventojų ketinimus skiepytis lemiantys veiksniai. Kai kuriose publikacijose vertinamas požiūris į skiepus ir ketinimas keisti elgseną atsižvelgiant į elgsenos modeliuose apibrėžtus veiksnius (planuoto elgesio teorija, sveikatos įsitikinimų modelis) [5 9]. Planuoto elgesio teorija teigia, kad, norint įvertinti asmens ketinimus ką nors daryti, reikia atsižvelgti į: 1) asmens požiūrį į tam tikrą elgseną (požiūris), 2) kaip socialinė aplinka yra nusiteikusi to veiksmo atžvilgiu ir asmuo jaučia visuomenės spaudimą atlikti tą veiksmą (subjektyvi norma), 3) ar asmuo jaučia, kad gali pats kontroliuoti to veiksmo įvykdymą (elgesio valdymo suvokimas) [10, 11]. Asmens elgsenai suformuoti ar pakeisti didesnės galimybės, jei žinomi asmens ketinimus nulemiantys veiksniai. Planuoto elgesio teorijos taikymas formuojant sveikos elgsenos rekomendacijas (rekomenduojant profilaktinius skiepijimus) gali padidinti galimybes pagrįstai formuoti sveikesnę elgseną. Lietuvoje netirti suaugusių gyventojų požiūrį ir ketinimą skiepytis lemiantys veiksniai, panaudojant elgsenos modelius. Tyrimo tikslas nustatyti Lietuvos suaugusių gyventojų ketinimą skiepytis ir įvertinti, kokie veiksniai (socialiniai ir demografiniai, planuoto elgesio teo rijos su papildomais kintamaisiais, sveikatos įsitikinimų modelio) lemia suaugusių gyventojų ketinimą skiepytis. 2014/3(66) 57

58 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Uždaviniai: 1. Apibūdinti ketinimą skiepytis suaugusių Lietuvos gyventojų populiacijoje; 2. Nustatyti kai kurių socialinių ir demografinių veiksnių ryšį su ketinimu skiepytis; 3. Įvertinti planuoto elgesio teorijos su papildomais kintamaisiais ir sveikatos įsitikinimų modelio pagrindinių kintamųjų ryšį su ketinimu skiepytis. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Atliktas vienkartinis skerspjūvio tyrimas (suaugusiųjų Lietuvos gyventojų apklausa). Teorinį tyrimo pagrindą sudarė planuoto elgesio teorija (angl. Theory of Planned Behaviour, I. Ajzen, 1988) (1 pav.) ir sveikatos įsitikinimų modelis (angl. Health Belief Model, M. H. Becker, 1974) [10 12]. Požiūris Subjektyvi norma Elgesio valdymo suvokimas Ketinimas 1 pav. Planuoto elgesio teorijos modelis Elgesys Apklausos anketoje kiekvienam kintamajam buvo priskirti ne mažiau kaip 3 klausimai. Anketoje naudota 7 balų Likerto skalė (nuo 1 iki 7), kai 1 reiškia labiausiai neigiamą atsakymą (pavyzdžiui, visiškai nesutinku), o 7 labiausiai teigiamą atsakymą (pavyzdžiui, visiškai sutinku) [11]. Kintamieji sudaryti pagal šiuos klausimus (teiginius): I. Ketinimas skiepytis: ar ketinate kas 10 metų skiepytis nuo difterijos ir stabligės? Ar ketinate kasmet prieš gripo sezoną skiepytis nuo gripo? Ar ketinate reguliariai skiepytis kitais suaugusiems žmonėms rekomenduojamais skiepais? (Galimų atsakymų skalė: visiškai netikėtina (1) labai tikėtina (7)); II. Planuoto elgesio teorijos kintamieji: 1) požiūris; reguliariai skiepytis nuo difterijos ir stabligės, Jūsų manymu; reguliariai skiepytis nuo gripo, Jūsų manymu (galimų atsakymų skalė: kvaila (1) išmintinga (7); neverta (1) verta (7); žalinga (1) naudinga (7); blogai (1) gerai (7); vertinu neigiamai (1) vertinu teigiamai (7); neteisinga (1) teisinga (7); sudėtinga (1) paprasta (7); pavojinga (1) saugu (7); nepritariu (1) pritariu (7)); 2) subjektyvi norma; mano šeima pritaria, kad turiu reguliariai skiepytis nuo difterijos ir stab ligės; mano šeima pritaria, kad turiu reguliariai skiepytis nuo gripo; dauguma mano draugų pritaria, kad turiu skiepytis nuo difterijos ir stabligės; dauguma mano draugų pritaria, kad turiu skiepytis nuo gripo; manau, kad dauguma mano draugų skiepijasi; bendrai visuomenėje manoma, kad kiekvienas suaugęs asmuo turėtų skiepytis; man svarbių žmonių nuomonė daro įtaką mano sprendimui skiepytis nuo difterijos ir stabligės, gripo (galimų atsakymų skalė: visiškai nesutinku (1) visiškai sutinku (7)); 3) elgesio valdymo suvokimas: a) paties asmens veiksmingumas: pasiskiepyti nuo difterijos ir stabligės man yra; pasiskiepyti nuo gripo man yra (galimų atsakymų skalė: sudėtinga (1) paprasta (7)); aš esu toks žmogus, kuris visada laiku skiepijasi (galimų atsakymų skalė: visiškai nesutinku (1) visiškai sutinku (7)); jei aš norėčiau pasiskiepyti, tai padaryti man būtų labai lengva (paprasta) (galimų atsakymų skalė: visiškai nesutinku (1) visiškai sutinku (7)); ar esate įsitikinęs, kad galite pasiskiepyti suaugusiųjų vakcinomis? (Galimų atsakymų skalė: visiškai neįsitikinęs (1) visiškai įsitikinęs (7)); b) suvokiama kontrolė: įvairių veiksnių ir įvykių, kurie trukdo man pasiskiepyti, yra (galimų atsakymų skalė: labai daug (1) beveik nėra (7)); skiepytis ar nesiskiepyti priklauso tik nuo mano paties sprendimo (galimų atsakymų skalė: visiškai nesutinku (1) visiškai sutinku (7)); III. Papildomi planuoto elgesio teorijos kintamieji: 1) nujaučiamas apgailestavimas (numatomas gailėjimasis): jei laiku nesiskiepyčiau, vėliau gailėčiausi, kad to nepadariau (galimų atsakymų skalė: visiškai nesutinku (1) visiškai sutinku (7)); 2) ankstesnė elgsena: ar per paskutinius 10 metų esate skiepytas (-a) nuo difterijos ir stabligės? Ar prieš šį gripo sezoną skiepijotės nuo gripo? Ar Jūsų vaikas (-ai) skiepijamas (-i) pagal vaikų skiepų kalendorių? (Galimi atsakymai: taip, ne, nežinau); IV. Sveikatos įsitikinimų modelio kintamieji: 1) suvokiamas pažeidžiamumas (imlumas): nepasiskiepijus nuo difterijos ir stabligės man /3(66)

59 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI būtų didelė grėsmė susirgti šiomis ligomis; nepasiskiepijęs nuo difterijos ir stabligės nerimaučiau, kad galiu susirgti artimiausiu metu; nepasiskiepijęs nuo difterijos ir stabligės, tikėtina, būtent aš susirgčiau difterija arba stablige (galimų atsakymų skalė: visiškai nesutinku (1) visiškai sutinku (7)); 2) suvokiamas sunkumas (rimtumas): difterija ir stabligė yra sunkios ligos, nuo kurių galima net mirti; jei susirgčiau difterija ar stablige, sirgčiau labai sunkiai; aš bijau susirgti difterija arba stablige (galimų atsakymų skalė: visiškai nesutinku (1) visiškai sutinku (7)); 3) suvokiama nauda: skiepai yra geras dalykas, nes pasiskiepijus nereikia nerimauti, kad galiu susirgti; skiepai sumažina tikimybę susirgti; pasiskiepijus man daug rečiau reikėtų lankytis pas gydytoją (galimų atsakymų skalė: visiškai nesutinku (1) visiškai sutinku (7)); 4) suvokiamos kliūtys: šalutinės skiepų reakcijos sutrikdytų mano kasdienį gyvenimo ritmą; bijau skiepytis, nes bijau injekcijų (adatų dūrių) (galimų atsakymų skalė: visiškai nesutinku (1) visiškai sutinku (7)). Atsakymų pasiskirstymo pagal Likerto skalę analizei naudoti šie kintamieji: 1 3 atsakymai buvo vertinti kaip neigiami, 4 atsakymas nei neigiamas, nei teigiamas, 5 7 atsakymai teigiami. Dvinarei logistinei regresijai 1 4 atsakymų balai buvo perkoduoti kaip neigiami, 5 7 atsakymų kaip teigiami. Anketos patikimumui įvertinti buvo atliktas bandomasis tyrimas. Pirmiausia asmeniškai apklausti 5 respondentai, siekiant įvertinti, ar suprantami anketos klausimai, vartojami žodžiai, sąvokos ir pan., vėliau apklausta 40 respondentų 2 kartus su 2 3 savaičių pertrauka tarp apklausų. Gauti statistiškai reikšmingi rezultatai leido daryti prielaidą, kad klausimų visuma tinka ketinimui skiepytis vertinti (vertinti Kappa ir Kronbacho koeficientai). Tyrimo populiaciją sudarė 18 metų ir vyresni nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Atranka formuota remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis apie nuolatinius Lietuvos Respub likos gyventojus. Respondentams atrinkti naudota daugiapakopė (vietovės, namo ir buto, respondento) atsitiktinė atranka. Atlikta daugiapakopė atsitiktinė maršrutinė reprezentatyvi atranka, užtikrinusi visiems m. amžiaus gyventojams vienodą galimybę patekti į apklausą. Pritaikius daugiapakopę atsitiktinę atranką, respondentui atrinkti naudoti keli etapai: vietovės atranka; vietovės atrinktos išlaikant Lietuvos gyventojų skaičiaus proporcijas kaimo vietovėse ir miestuose pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenis; namo ir buto atranka; vietovėje pasirinktas atrankos taškas ir naudojant tam tikrą žingsnį jame atrinktas namas, name butas. Kiekviename atrankos taške daugiabučių namų kvartale tyrėjai ėjo į kiekvieną namą, jame atsirinko kas 3-ią butą; privačių namų kvartale tyrėjai atsirinko kas 2-ą namą; respondento atranka; naudojantis jauniausio vyro taisykle atrinktame bute atrinktas ir apklaustas vienas respondentas m. birželio mėn. tiesioginio interviu žodžiu metodu buvo apklausti 945 respondentai. Ketinimo skiepytis ryšiui su socialiniais ir demografiniais veiksniais ir elgsenos teorijų kintamaisiais tirti naudota dvinarė logistinė regresija. Dvinarės logistinės regresijos modeliui sudaryti pasirinktas tiesioginis būdas (kintamuosius atrenka, šalina, keičia pats tyrėjas). Kintamieji į modelį atrinkti ne tik statistiniu, bet ir epidemiologiniu principu. Logistinės regresijos modeliui sudaryti (kintamųjų atrankai) naudotas tikėtinumo santykio testas. Modelyje kintamasis (regresorius) buvo paliekamas, kai testo p 0,3, pašalinamas, kai p > 0,3 arba regresoriaus pašalinimas sumažindavo teisingai klasifikuojamų atvejų dalį. Modelio tinkamumas vertintas remiantis didžiausio tikėtinumo santykio ksi kvadrato statistika, Hošmerio ir Lemešou ksi kvadrato statistika (suderintumo testas), determinacijos (pseudo)koeficientais, klasifikacine lentele, ROC kreivės plotu. Sudarius preliminarų modelį atlikta jo diagnostika. Patikrintas multikolinearumas (vertinta pagal dispersijos mažėjimo daugiklį, VIF), išskirtys vertintos apskaičiavus standartizuotąsias ir deviacijos statistikos paklaidas, stebėjimo poveikis (leverage) vertintas poveikio indeksu. Specifikacijos klaidos tirtos linktestu. Galutinis modelis sudarytas atlikus preliminaraus modelio diagnostiką ir pašalinus nustatytas problemas. Statistinėms išvadoms formuluoti pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Duomenų analizė atlikta Stata IC/12.1 (Stata CorpLP). Šiam tyrimui atlikti gautas Vilniaus regiono bioetikos komiteto leidimas. 2014/3(66) 59

60 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata REZULTATAI Tyrimo kontingentas Tyrime dalyvavo 945 respondentai, iš jų 46,2 proc. (n = 437) vyrų ir 53,8 proc. (n = 508) moterų. Respondentų amžiaus vidurkis buvo 48 metai (vyrų 45,8, moterų 49,8). Pradinį išsilavinimą nurodė 3,1 proc., pagrindinį 9,9 proc., bendrą vidurinį 39 proc., povidurinį / aukštesnįjį 27 proc., aukštąjį 21 proc. respondentų. 47,4 proc. respondentų gyveno miestų, 52,6 proc. rajonų savivaldybėse. Didžiausia dalis (58,7 proc.) respondentų nurodė, kad vidutinės vieno šeimos nario pajamos per mėn. buvo Lt, 25 proc. viršijo Lt. Respondentų apibūdinimas pagal amžių, lytį, išsilavinimą, šeiminę padėtį, užsiėmimą ir vidutines vieno šeimos nario mėnesio pajamas pateikiamas 1 lentelėje. Planuoto elgesio teorijos su papildomais kintamaisiais ir sveikatos įsitikinimų modelio kintamųjų vertinimo pasiskirstymas Teigiamą ketinimą skiepytis išreiškė 21,4 proc. respondentų, 14,7 proc. apklausos dalyvių išreiškė nei teigiamą, nei neigiamą ketinimą skiepytis, 63,9 proc. neigiamą ketinimą skiepytis (2 lentelė). Analizuojant respondentų požiūrį į skiepijimus nuo difterijos ir stabligės, teigiamą požiūrį į skiepijimus nuo difterijos ir stabligės išreiškė 49,8 proc. respondentų, 27,5 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad jų požiūris nei teigiamas, nei neigiamas, o 22,7 proc. neigiamas. Neigiamai skiepijimus nuo gripo vertino 28 proc. respondentų, 26,3 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad jų požiūris nei teigiamas, nei neigiamas, o 45,7 proc. teigiamas. Įvertinus respondentų atsakymų į klausimus, atspindinčius subjektyvią normą, pasiskirstymą nustatyta, kad neigiamai į subjektyvią normą iliustruojančius klausimus atsakė 60,5 proc. respondentų, 16,8 proc. apklausos dalyvių neišreiškė nei teigiamos, nei neigiamos nuostatos, 22,7 proc. tirtų asmenų buvo teigiama nuostata dėl subjektyvią normą iliustruojančių klausimų. Į elgesio valdymo suvokimo klausimus neigiamai atsakė 27,1 proc. respondentų, nei teigiamai, nei neigiamai 13,3 proc., teigiamai 59,6 proc. apklausos dalyvių. Kaip ankstesnę elgseną, 13,1 proc. respondentų nurodė, kad per paskutinius 10 metų skiepijosi nuo difterijos ir stabligės, 14,1 proc. apklausos dalyvių teigė, jog prieš paskutinį gripo sezoną skiepijosi nuo gripo (3 lentelė). 52 proc. respondentų neigiamai vertino tai, kad ateityje jaus apgailestavimą, 19 proc. apklausos dalyvių neturėjo aiškios nuostatos, 29 proc. tirtų asmenų manė, kad jaustų apgailestavimą ateityje, jei 1 lentelė. Respondentų (n = 945) apibūdinimas pagal demografinius ir socialinius požymius Požymis Respondentai abs. skč. proc. Lytis Vyrai ,2 Moterys ,8 Amžius Vidurkis 48,0 Mediana 49,0 Standartinis nuokrypis 16,98 Minimalus 18 Maksimalus 74 Išsilavinimas Pradinis 29 3,1 Pagrindinis 94 9,9 Bendras vidurinis ,0 Povidurinis / aukštesnysis ,0 Aukštasis ,0 Šeiminė padėtis Vedęs / ištekėjusi ,2 Nevedęs / netekėjusi ,3 Išsiskyręs / išsiskyrusi ,5 Našlys / našlė ,2 Gyvena nesusituokęs / nesusituokusi 45 4,8 Darbinė veikla Dirba ,3 Nedirba ,7 Užsiėmimas Tarnautojas ,3 Darbininkas ,2 Pensininkas ,1 Bedarbis ,3 Studentas 62 6,6 Kiti 39 4,1 Nenurodė 4 0,4 Vidutinės vieno šeimos nario pajamos per mėn Lt ,7 > Lt ,0 Nenurodė ,3 Gyvenamoji vieta Miesto savivaldybė ,4 Rajono savivaldybė ,6 nesiskiepytų (2 lentelė). Pagal sveikatos įsitikinimų modelio kintamuosius respondentai skirtingai vertino suvokiamą pažeidžiamumą (imlumą), sunkumą (rimtumą), naudą ir kliūtis. Teigiamai suvokiamą pažeidžiamumą (imlumą), t. y. suvokimą, kad būtent jie gali susirgti, nurodė 28,3 proc. respondentų, o 50,3 proc. apklausos dalyvių manė, kad netikėtina, jog būtent jie gali susirgti. Suvokiamą sunkumą (rimtumą) teigiamai vertino daugiau nei pusė respondentų (59,2 proc.) /3(66)

61 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 2 lentelė. Planuoto elgesio teorijos ir sveikatos įsitikinimų modelio kintamųjų vertinimo pasiskirstymas tarp respondentų Vidutinis atsakymų skaičius į vieną kintamojo klausimą, abs. skč. (proc.) Neigiami Nei teigiami, Kintamasis respondentų nei neigiami Teigiami vertinimai respondentų respondentų (1 3 pagal vertinimai vertinimai Likerto skalę) (4 pagal (5 6 pagal Likerto skalę) Likerto skalę) Ketinimas skiepytis 512,7 (63,9) 117,7 (14,7) 172 (21,4) Planuoto elgesio teorijos kintamieji Požiūris į skiepijimąsi nuo difterijos 190,9 (22,7) 231,6 (27,5) 420,4 (49,8) ir stabligės Požiūris į skiepijimąsi nuo gripo 237,4 (28,0) 222,2 (26,3) 386,8 (45,7) Subjektyvi norma 516,6 (60,5) 143,6 (16,8) 193 (22,7) Elgesio valdymo suvokimas 227,4 (27,1) 112,1 (13,3) 500,6 (59,6) Planuoto elgesio teorijos papildomas kintamasis Nujaučiamas apgailestavimas 419,0 (52,0) 153,0 (19,0) 234,0 (29,0) Sveikatos įsitikinimų modelio kintamieji Suvokiamas pažeidžiamumas 392,3 (50,3) 166,7 (21,4) 220,3 (28,3) (imlumas) Suvokiamas sunkumas 166,3 (22,3) 133,7 (18,5) 441 (59,2) (rimtumas) Suvokiama nauda 289,7 (35,5) 179,3 (21,8) 353,7 (42,7) Suvokiamos kliūtys 419 (48,4) 139,5 (17,3) 274,5 (34,3) 3 lentelė. Ankstesnės respondentų elgsenos dėl skiepijimų nuo difterijos, stabligės ir gripo pasiskirstymas (planuoto elgesio teorijos papildomas kintamasis) Kintamasis Per paskutinius 10 metų skiepytas (-a) nuo difterijos ir stabligės Prieš gripo sezoną skiepytas (-a) nuo gripo Respondentų atsakymai, abs. skč. (proc.) Taip Ne Nežino Iš viso 124 (13,1) 760 (80,4) 61 (6,5) (14,1) 799 (84,5) 13 (1,4) 945 Suvokiamą skiepijimo naudą teigiamai vertino didesnė dalis respondentų 42,7 proc., neigiamai 35,5 proc. Daugiau respondentų neigiamai vertino suvokiamas kliūtis pasiskiepyti 48,4 proc., o 34,3 proc. apklausos dalyvių manė, kad suvokiamos kliūtys egzistuoja. Ketinimo skiepytis ryšys su socialiniais ir demografiniais veiksniais Ketinimas skiepytis priklausė nuo lyties. Vyrai turėjo 50 proc. mažesnį ketinimo skiepytis šansą lyginant 4 lentelė. Ketinimo skiepytis socialiniai ir demografiniai veiksniai Kintamasis ŠS b ŠS p 95 proc. PI p Lytis Vyras 0,62 0,50 0,32 0,78 0,002 Moteris 1,00 1,00 Amžiaus grupė metai 2,40 2,85 1, , metai 1,78 1,40 0,62 3,15 0, metai 0,87 0,46 0,18 1,21 0, metai 1,55 0,85 0,39 1,87 0, metai 1,30 1,07 0,52 2,20 0, metai 1,00 1,00 Šeiminė padėtis Vedęs / ištekėjusi 1,00 1,00 Nevedęs / netekėjusi 1,36 1,19 0,60 2,37 0,623 Išsiskyręs / išsiskyrusi 0,82 1,09 0,58 2,05 0,787 Našlys / našlė 0,61 0,49 0,22 1,09 0,080 Gyvena nesusituokęs / -usi 0,46 0,49 0,15 1,58 0,230 Vidutinės vieno šeimos nario pajamos per mėn Lt 1,00 1,00 > Lt 1,55 1,38 0,84 2,27 0,210 Darbinė veikla Dirba 1,38 1,48 0,86 2,54 0,162 Nedirba 1,00 1,00 Gyvenamoji vieta Miesto savivaldybės gyventojas 0,83 0,80 0,52 1,24 0,321 Rajono savivaldybės gyventojas 1,00 1,00 N = 590. Modelio tikėtinumo santykio ksi kvadratas 42,62, llsk. 16, p = 0,0003, Hošmerio ir Lemešou testo ksi kvadratas 4,35, llsk. 8, p = 0,8243, R 2 (McFadden) 0,070, R 2 (McKelvey ir Zavoina) 0,132, modelis teisingai klasifikavo 79,49 proc. imties respondentų, plotas po ROC kreive 0,68. su moterimis (ŠS = 0,50, 95 proc. PI 0,32 0,78, p = 0,002). Ketinimas skiepytis buvo susijęs su amžiumi, stebėti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp amžiaus grupių (ksi kvadratas 212,94, p = 0,024). Kuo jaunesnio amžiaus grupė, tuo ketinimo skiepytis šansų santykis, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, buvo didesnis metų amžiaus grupėje ketinimo skiepytis šansas buvo 2,85 karto (ŠS = 2,85, 95 proc. PI 1,11 7,27, p = 0,029) didesnis nei lyginamojoje metų amžiaus grupėje (4 lentelė). Nenustatyta ketinimo skiepytis statistiškai reikšmingo ryšio su respondentų šeimine padėtimi, vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį dydžiu, darbine veikla, gyvenamąja vieta (miestas ar 2014/3(66) 61

62 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata rajonas). Tirti demografiniai ir socialiniai veiksniai paaiškino palyginti nedidelę dalį (7,0 13,2 proc.) ketinimo skiepytis dispersijos. Ketinimo skiepytis ryšys su planuoto elgesio teorijos ir papildomais kintamaisiais Nustatytas stiprus tiesioginis teigiamo požiūrio ryšys su ketinimu skiepytis (ŠS = 39,25, 95 proc. PI 4,27 360,83, p = 0,001) (5 lentelė). Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinė aplinka turi tiesioginį poveikį ketinimui skiepytis. Teigiamai vertinę subjektyvią normą respondentai turėjo 3,49 karto didesnį ketinimo skiepytis šansą, lyginant su neigiamai subjektyvią normą 5 lentelė. Ketinimo skiepytis planuoto elgesio teorijos ir papildomų kintamųjų determinantai Kintamoji ŠS b ŠS p 95 proc. PI p Planuoto elgesio teorijos kintamieji Požiūris Požiūris (teigiamas, > 4) 85,14 39,25 4,27 360,83 0,001 Požiūris (neigiamas, 4) 1,00 1,00 Subjektyvi norma Subjektyvi norma (teigiama, > 4) 13,37 3,49 1,42 8,59 0,007 Subjektyvi norma (neigiama, 4) 1,00 1,00 Elgesio valdymo suvokimas Elgesio valdymo suvokimas (teigiamas, > 4) 16,48 6,16 1,10 34,55 0,039 Elgesio valdymo suvokimas (neigiamas, 4) 1,00 1,00 Papildomi kintamieji Ankstesnė elgsena Per pastaruosius 10 metų skiepytas (-a) nuo difterijos ir 7,67 1,08 0,34 3,37 0,900 stabligės Per pastaruosius 10 metų neskiepytas (-a) nuo difterijos ir 1,00 1,00 stabligės Prieš gripo sezoną skiepytas (-a) nuo gripo 30,43 16,47 5,02 54,08 <0,001 Prieš gripo sezoną neskiepytas (-a) nuo gripo 1,00 1,00 Nujaučiamas apgailestavimas Nujaučiamas apgailestavimas (teigiamas, > 4) 15,64 7,51 2,92 19,33 <0,001 Nujaučiamas apgailestavimas (neigiamas, 4) 1,00 1,00 *Kontroliuojant kintamuosius: lytį, amžių, vidutines vieno šeimos nario pajamas per mėn., darbinę veiklą, šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą, išsilavinimą, užsiėmimą. N = 317. Modelio tikėtinumo santykio ksi kvadratas 222,36, llsk. 18, p < 0,001, Hošmerio ir Lemešou testo ksi kvadratas 10,92, llsk. 8, p = 0,206, R 2 (McFadden) 0,600, R 2 (McKelvey ir Zavoina) 0,810, modelis teisingai klasifikuoja 90,85 proc. imties respondentų, plotas po ROC kreive 0,95. vertinusiais tyrimo dalyviais (ŠS = 3,49, 95 proc. PI 1,42 8,59, p = 0,007). Elgesio valdymo suvokimas (t. y. ar asmuo jaučia, kad gali pats kontroliuoti veiksmo vykdymą) taip pat tiesiogiai susijęs su ketinimu skiepytis respondentų, teigiamai vertinusių savo elgesio valdymą, ketinimų skiepytis šansas buvo 6,16 karto didesnis (ŠS = 6,16, 95 proc. PI 1,10 34,55, p = 0,039), lyginant su apklausos dalyvių grupe, kurių elgesio valdymo vertinimas buvo neigiamas. Ketinimas skiepytis vertintas prie planuoto elgesio teorijos kintamųjų prijungus papildomus kintamuosius nujaučiamą apgailestavimą ateityje, jei nesiskiepyta, ir ankstesnę elgseną (t. y. ar asmuo per pastaruosius 10 metų skiepijosi nuo difterijos ir stab ligės, prieš gripo sezoną nuo gripo). Papildomi kintamieji labai pagerino modelį (AIC = 0,153), padidėjo modelio jautrumas (nuo 65,22 iki 76,74 proc.) ir specifiškumas (nuo 93,57 iki 96,1 proc.), bendra teisingai klasifikuojamų atvejų dalis padidėjo nuo 85,92 iki 90,85 proc. Be to, padidėjo modelio tikėtinumo santykio chi kvadrato reikšmė ir pseudodeterminacijos koeficientai. Tyrimo rezultatai parodė, kad šie papildomi planuoto elgesio teorijos kintamieji yra svarbūs elgsenos, t. y. ketinimo skiepytis, tyrimui. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp ketinimo skiepytis ir ankstesnio skiepijimosi nuo difterijos ir stabligės nenustatyta, bet respondentų grupės, kuri prieš gripo sezoną skiepijosi nuo gripo, ketinimo skiepytis šansas buvo 16,47 karto didesnis nei nesiskiepijusių nuo gripo respondentų grupėje (ŠS = 16,47, 95 proc. PI 5,02 54,08, p < 0,001). Ketinimas skiepytis tiesiogiai susijęs su nujaučiamu apgailestavimu ateityje, jei nebus pasiskiepyta. Respondentų, kurie nurodė, kad ateityje jaus apgailestavimą (teigiamas vertinimas), ketinimo skiepytis šansas buvo 7,51 karto (ŠS = 7,51, 95 proc. PI 2,92 19,33, p < 0,001) didesnis nei tų, kurie manė, jog ateityje nesigailės, jei nesiskiepys. Planuoto elgesio teorijos su papildomais kintamaisiais modelis pasižymėjo gana dideliu ketinimo skiepytis dispersijos dalies paaiškinimu (60 81 proc.). Ketinimo skiepytis ryšys su sveikatos įsitikinimų modelio kintamaisiais Nustatytas ketinimo skiepytis tiesioginis statistiškai reikšmingas ryšys su sveikatos įsitikinimų kintamaisiais: suvokiamu pažeidžiamumu (imlumu), suvokiamu ligos sunkumu (rimtumu) ir suvokiama skiepijimosi nauda. Tyrimo dalyvių, kurie teigiamai vertino savo pažeidžiamumą (imlumą) sirgti difterija ir /3(66)

63 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI stablige, t. y. suvokė asmeninį pavojų susirgti šiomis ligomis, ketinimo skiepytis šansas buvo 2,25 karto didesnis (ŠS = 2,25, 95 proc. PI 1,04 4,83, p = 0,038) nei respondentų, išreiškusių neigiamą nuomonę apie pažeidžiamumą (imlumą), t. y. nemanančių, kad būtent jie galėtų susirgti difterija ir stablige (6 lentelė). Respondentų, teigiamai vertinusių suvokiamą ligų sunkumą (rimtumą), ketinimo skiepytis šansai buvo 3,8 karto (ŠS = 3,8, 95 proc. PI 1,49 9,71, p = 0,005) didesni nei tų respondentų, kurie neigiamai vertino suvokiamą sunkumą (rimtumą), t. y. nemanė, kad jie sirgtų sunkiai ar galėtų mirti nuo difterijos ir stabligės. Ketinimas skiepytis buvo tiesiogiai susijęs su respondentų teigiamu suvokiamos naudos vertinimu (pasiskiepyti naudinga, nes nereikėtų nerimauti, kad susirgs, nereikėtų lankytis pas gydytoją ir kt.). Ketinimo skiepytis šansų santykis buvo 14,07 (ŠS = 14,07, 95 proc. PI 7,07 51,16, p < 0,001). Nenustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp ketinimo skiepytis ir suvokiamų kliūčių (ŠS = 0,47, 95 proc. PI 0,20 1,79, p = 0,403). Sveikatos įsitikinimų modelis paaiškino 41,5 60,5 proc. ketinimo skiepytis dispersijos. 6 lentelė. Ketinimo skiepytis sveikatos įsitikinimų modelio determinantai Kintamasis ŠS b ŠS p 95 proc. PI p Suvokiamas pažeidžiamumas (imlumas) Suvokiamas pažeidžiamumas (imlumas) (teigiamas, > 4) 9,04 2,25 1,04 4,83 0,038 Suvokiamas pažeidžiamumas (imlumas) (neigiamas, 4) 1,00 1,00 Suvokiamas sunkumas (rimtumas) Suvokiamas sunkumas (rimtumas) (teigiamas, > 4) 7,60 3,80 1,49 9,71 0,005 Suvokiamas sunkumas (neigiamas, 4) 1,00 1,00 Suvokiama nauda Suvokiama nauda (teigiamas, > 4) 14,07 19,02 7,07 51,16 < 0,001 Suvokiama nauda (neigiamas, 4) 1,00 1,00 Suvokiamos kliūtys Suvokiamos kliūtys (teigiamas, > 4) 0,47 0,47 0,20 1,79 0,403 Suvokiamos kliūtys (neigiamas, 4) 1,00 1,00 *Kontroliuojant kintamuosius: lytį, amžių, vidutines vieno šeimos nario pajamas per mėn., darbinę veiklą, šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą, išsilavinimą, užsiėmimą. N = 367. Modelio tikėtinumo santykio ksi kvadratas 136,91, llsk. 16, p < 0,001, Hošmerio ir Lemešou testo ksi kvadratas 6,42, llsk. 8, p = 0,601, R 2 (McFadden) 0,415, R 2 (McKelvey ir Zavoina) 0,605, modelis teisingai klasifikuoja 83,95 proc. imties respondentų, plotas po ROC kreive 0,90. REZULTATŲ APTARIMAS Didžioji dauguma literatūroje publikuotų tyrimų, nagrinėjančių požiūrį į skiepijimus ir tai lemiančius veiksnius, susiję su tėvų požiūriu į vaikų skiepijimus pagal nacionalinius skiepijimų kalendorius arba sveikatos priežiūros įstaigų specialistų požiūriu į skiepus [9, 13 23]. Lietuvoje atlikto tėvų požiūrio į vaikų skiepijimus tyrimo rezultatai parodė, kad 66,7 proc. apklaustų tėvų sutiko su teiginiu, jog skiepai, kuriais skiepijami vaikai, yra saugūs. 80,7 proc. respondentų teigė, jog skiepai duoda daug daugiau naudos nei žalos, o 62,7 proc. apklausos dalyvių manė, kad skiepai yra gerokai veiksmingesni nei kitos medicininės priemonės. Tačiau įvertinus tėvų žinias apie skiepus, ypač apie suaugusiųjų, nustatyta, kad tik 38 proc. respondentų žinojo, jog reikia profilaktiškai kas 10 metų skiepytis nuo difterijos ir stabligės [23]. Šalims diegiant skiepijimus nuo ligų, kurių vakcinos sukurtos ir pradėtos naudoti palyginti neseniai, atlikti gyventojų požiūrio į naujai į skiepijimų kalendorius įtraukiamas vakcinas tyrimai [9, 17]. Siekiant įvertinti, kas lemia gyventojų požiūrį ir ketinimus skiepytis nuo sezoninio ir pandeminio gripo, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje atlikti tyrimai naudojant išplėstinę planuoto elgesio teoriją [7, 8]. Tyrimo metu nustatyta, kad planuoto elgesio teorija 60 proc. nulėmė gyventojų ketinimus skiepytis nuo pandeminio gripo (požiūris, subjektyvi norma ir kitos sudedamosios modelio dalys). Planuoto elgesio teorijos ir papildomi kintamieji buvo prognostiniai veiksniai, lemiantys ketinimą skiepytis nuo pandeminio gripo Jungtinėje Karalystėje [8]. Kito tyrimo rezultatai parodė, kad planuoto elgesio teorijos kintamieji lėmė 48,2 proc. vyresnio amžiaus suaugusių žmonių ketinimo skiepytis nuo sezoninio gripo Airijoje. Nujaučiamas gailėjimasis ateityje ir skiepijimasis nuo gripo praeityje buvo veiksniai, lemiantys ketinimą skiepytis [7]. Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad planuoto elgesio teorijos ir papildomi kintamieji nulėmė proc. ketinimo skiepytis. Lietuvoje tyrimo metu ketinimas skiepytis nuo difterijos, stabligės, gripo ar kitais suaugusiesiems rekomenduojamais skiepais bendrai įvertintas neigiamai, 63,9 proc. respondentų nurodė, kad labiau netikėtina nei tikėtina, kad ateityje jie skiepysis suaugusiems žmonėms rekomenduojamomis vakcinomis. Atliktas tyrimas parodė, kad suaugusių Lietuvos gyventojų požiūris į skiepijimus nuo difterijos, 2014/3(66) 63

64 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata stabligės ir gripo buvo teigiamas. Teigiamą požiūrį į skiepijimus nuo gripo išreiškė mažiau respondentų nei į skiepijimus nuo difterijos ir stabligės. Daugiau nei ketvirtadalis respondentų neturėjo nei teigiamo, nei neigiamo požiūrio į skiepijimus nuo difterijos, stabligės ir gripo. Neturinčių nei teigiamo, nei neigiamo požiūrio į skiepijimus buvo daugiau vertinant skiepijimus nuo difterijos ir stabligės. Įvertinus tai, kad visuomenėje skiepijimai nuo gripo yra labiau žinomi ir atliekami dažniau nei skiepijimai nuo difterijos ir stabligės, paaiškinama, kad neturinčių aiškaus požiūrio į skiepijimus nuo difterijos ir stabligės buvo daugiau nei neturinčių aiškaus požiūrio į skiepijimus nuo gripo. Nors gyventojų požiūris į skiepijimus nuo difterijos ir stabligės bei gripo buvo teigiamas, subjektyvi norma, iliustruojanti, kaip asmuo suvokia socialinės aplinkos (šeimos, draugų, bendrai visuomenės) požiūrį į skiepijimus, buvo neigiama, t. y. didesnė dalis respondentų nurodė, kad mano, jog socialinė aplinka nėra pozityviai nusiteikusi suaugusiųjų skiepijimų atžvilgiu. Elgesio valdymo suvokimą daugiau respondentų įvertino teigiamai, nematė sunkumų, kurie galėtų trukdyti šitaip elgtis. Elgesio valdymo suvokimas respondentų įvertintas palankiausiai lyginant su kitais planuoto elgesio teorijos kintamaisiais. Tyrimo metu respondentai teigiamai vertino galimybes skiepytis, jų manymu, sprendimas priklauso nuo jų pačių, skiepų prieinamumas buvo pakankamas ir nekomplikuotas. Tyrimo rezultatai parodė, kad nors gyventojų požiūris į difterijos, stabligės ir gripo vakcinas bendrai buvo teigiamas ir elgesio valdymo suvokimas vertintas teigiamai, tačiau bendri ketinimai skiepytis suaugusiesiems rekomenduojamomis vakcinomis buvo neigiami, kaip ir subjektyvios normos vertinimas. Į šiuos rezultatus (neigiamus ketinimą skiepytis ir subjektyvios normos vertinimą) reikėtų atsižvelgti, rengiant įrodymais pagrįstas intervencijas į tikslines gyventojų grupes. Įvertinus papildomų planuoto elgesio kintamųjų pasiskirstymą nustatyta, kad didesnė dalis respondentų nurodė, jog ateityje nejaustų apgailestavimo dėl to, kad laiku nepasiskiepijo. Ankstesnės elgsenos pasiskirstymas rodė, kad tik nedidelė dalis suaugusiųjų skiepijasi nuo difterijos, stabligės ir gripo. Pažymėtina, kad panaši respondentų dalis nurodė, jog per pastaruosius 10 metų skiepijosi nuo difterijos ir stabligės (13,1 proc.) ir prieš gripo sezoną nuo gripo (14,1 proc.). Šie rezultatai leidžia manyti, kad tam tikros gyventojų dalies ketinimus ir elgesį (skiepijimąsi) lemia tie patys veiksniai. Nors didesnė dalis respondentų nurodė, kad labiau netikėtina, jog skiepysis nuo difterijos ir stabligės, gripo ir kitais suaugusiems asmenims rekomenduojamais skiepais, tyrimo metu įvertinta, nuo kokių veiksnių priklauso suaugusių gyventojų ketinimas skiepytis. Ketinimas skiepytis susijęs su lytimi, vyrų grupėje ketinimo ateityje skiepytis šansai buvo mažesni nei moterų grupėje. Be to, ketinimas skiepytis susijęs su amžiumi, didėjant amžiui ketinimo skiepytis šansai mažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kai kurių ligų revakcinacijos turi būti atliekamos kas 10 metų, o vyresnio amžiaus žmonės priskiriami kai kurių užkrečiamųjų ligų rizikos grupėms (pavyzdžiui, gripo), vyresnio amžiaus žmonėms skiepytis būtina. Tyrimo duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus gyventojų grupės dėl jų mažiau išreikšto ketinimo skiepytis gali būti sunkiau pasiekiamos ir turėtų būti tikslinė informacinių kampanijų grupė. Suaugusiųjų skiepijimų planavimas ir informacinės kampanijos apie skiepijimus turėtų būti nukreiptos į tikslines gyventojų grupes, juo labiau kad amžiaus grupės, kurių ketinimo skiepytis šansai mažesni, dažniau yra tikslinės revakcinacijos grupės arba priklauso rizikos grupėms. Atliktas tyrimas parodė, kad demografiniai ir socialiniai veiksniai (šeiminė padėtis, išsilavinimas, socialinė grupė, pajamos, gyvenamoji vieta) paaiškino nedidelę dalį ketinimo skiepytis dispersijos. Didesnę reikšmę ketinimui skiepytis turėjo planuoto elgesio ir sveikatos įsitikinimų modelio kintamieji. Šie modeliai paaiškino 41,5 81 proc. ketinimo skiepytis dispersijos. Taigi tyrimo rezultatai rodo, kad, siekiant valdyti suaugusių gyventojų elgseną vakcinacijos srityje, reikėtų akcentuoti intervencines priemones, atsižvelgiant į šių modelių pagrindinius determinantus. Ketinimas skiepytis susijęs su visais trimis planuoto elgesio teorijos kintamaisiais teigiamai vertintais požiūriu į skiepijimus, subjektyvia norma ir elgesio valdymo suvokimu. Teigiamas požiūris į skiepus lėmė ketinimus skiepytis, be to, pasirodė, kad subjektyvi norma, t. y. artimųjų žmonių, draugų, ir bendrai visuomenės nuomonė taip susijusi su ketinimu skiepytis. Dažnai planuojant skiepijimų programas ir gyventojų informavimo kampanijas manoma, kad gyventojams būtina suteikti žinių, tačiau planuoto elgesio teorijos kintamųjų ryšys su ketinimu skiepytis rodo, kad reikalinga ne tik /3(66)

65 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI informacija. Ketinimai susiję ir su asmens požiūriu į skiepijimus, su socialinės aplinkos nuomone bei suvokimu, kad pats asmuo sprendžia ir gali veikti savo elgesį. Svarbu ne tik žinios apie užkrečiamąsias ligas ir vakcinas, bet ir visuomenės (aplinkos) požiūris, todėl norint pakeisti gyventojų ketinimus turėtų būti vertinama ir viešojoje erdvėje pateikiama informacija. Ketinimas skiepytis susijęs su ankstesne elgsena skiepijantis nuo gripo, tačiau nesusijęs su ankstesniais skiepijimais nuo difterijos ir stabligės. Skiepijimas nuo gripo atliekamas kasmet, nuo difterijos ir stabligės kas 10 metų, todėl manoma, kad skiepai nuo gripo lengviau įsimenami nei nuo difterijos ir stabligės. Be to, skiepai nuo gripo rizikos grupių asmenims apmokami valstybės lėšomis, informacija teikiama tiek sveikatos priežiūros įstaigose, tiek žiniasklaidoje. Suaugusiųjų skiepijimai nuo difterijos ir stabligės valstybės finansuojami nuo 2009 m., todėl tai gali būti siejama su mažesniu jų žinomumu ir mažesnėmis skiepijimų apimtimis. Tai, kad ketinimas susijęs su ankstesne elgsena, rodo, jog asmenys, kurių teigiami ketinimai skiepytis, jau skiepijosi ir praeityje. Išplėstinės planuoto elgesio teorijos taikymas ateityje galėtų tapti sudėtine skiepijimo programų dalimi, formuojant teigiamą asmenų požiūrį, skiepijimams palankią socialinę aplinką. Sveikatos įsitikinimų modelio kintamųjų tyrimas parodė, kad respondentai skirtingai vertino suvokiamą pažeidžiamumą (imlumą) ir ligos sunkumą (rimtumą). Didesnė dalis respondentų nurodė, jog suvokia ligos sunkumą (rimtumą), tačiau riziką konkrečiam asmeniui susirgti vertino mažesnė dalis respondentų. Respondentų suvokiamos naudos teigiamo vertinimo dalis buvo didesnė nei maniusiųjų, kad nauda vertintina neigiamai. Dauguma respondentų nurodė, kad nemano, jog suvokiamos kliūtys buvo barjeras skiepytis. Apibendrinus tyrimo rezultatus nustatyta, kad respondentai manė, jog difterija ir stabligė yra sunkios ligos (sirgtų sunkiai, galima letalinė išeitis), suvokė skiepijimų naudą, nemanė, kad egzistuoja kliūtys, tačiau savo riziką susirgti vertino neigiamai. Įvertinus sveikatos įsitikinimų modelio veiksnius, susijusius su ketinimu skiepytis, nustatyta, kad ketinimas skiepytis susijęs su suvokiamu pažeidžiamumu (imlumu), sunkumu (rimtumu) ir nauda. Suvokiamos kliūtys nebuvo reikšmingai susijusios su ketinimu skiepytis. Sveikatos įsitikinimų modelio kintamųjų įtaka turėtų būti vertinama informuojant gyventojus apie skiepijimus informacija apie pažeidžiamumą (imlumą) (riziką užsikrėsti ir susirgti), sunkumą (rimtumą) (ligos požymius, komplikacijas, išeitis) bei skiepijimų naudą (išvengti ligos, komplikacijų, mirties, nedarbingumo). Norint pasiekti tinkamą kolektyvinio imuniteto lygį, kuris leidžia suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, reikia keisti Lietuvos suaugusiųjų gyventojų ketinimą skiepytis į teigiamą. Tyrimo metu nustatyti veiksniai, lemiantys ketinimą skiepytis, turėtų būti naudojami rengiant mokymo ir informavimo programas. Tyrimo trūkumai. Tyrimo metu vertintas gyventojų ketinimas skiepytis. Išnagrinėti ketinimai skiepytis, tačiau netirtas realus elgesys (išskyrus patirtį praeityje), todėl tyrimo rezultatai turėtų būti vertinami kaip realaus elgesio gyvenime prielaidos. Neįmanoma užtikrinti, kad ketinimai skiepytis ateityje sutaps su skiepijimosi apimtimis, net jeigu ankstesniuose tyrimuose nustatyta, jog ketinimai yra gyventojų skiepijimo būklę lemiantys veiksniai [24]. IŠVADOS 1. Lietuvos suaugusių gyventojų populiacijoje vyrauja neigiamos nuostatos dėl skiepijimosi. Tokio pobūdžio nuostatos būdingos vyrų ir vyresnio amžiaus žmonių grupėse. 2. Ankstesnė elgsena ir nujaučiamas apgailestavimas yra reikšmingi papildomi nepriklausomi kintamieji, didinantys planuoto elgesio teorijos modelio prognostinę vertę, aiškinant suaugusių gyventojų populiacijos ketinimą skiepytis. 3. Planuoto elgesio teorijos ir sveikatos įsitikinimų modelio pagrindiniai kintamieji yra tiesiogiai susiję su suaugusių gyventojų ketinimu skiepytis. Planuoto elgesio teorijos ir sveikatos įsitikinimų modeliai galėtų sudaryti teorinį pagrindą sprendimams priimti ir organizuojamoms intervencijoms suaugusių gyventojų skiepijimo programų efektyvumui didinti. Intervencijos, skirtos suaugusių gyventojų neigiamoms nuostatoms dėl skiepijimo keisti, turėtų ne apsiriboti gyventojų ir medicinos darbuotojų informavimu, o būti kompleksinės, t. y. susietos su planuoto elgesio teorijos ir sveikatos įsitikinimų modelio kintamaisiais. Straipsnis gautas , priimtas /3(66) 65

66 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Literatūra 1. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO). < topics/immunization/en/>. 2014; Ref Type: Internet Communication. 2. Global Immunization Vision and Strategy. < int/immunization/givs/en/>. 2005; Geneva Ref Type: Internet Communication. 3. Plotkin SA, Orenstein WA, Offit PA. Community Immunity in Vaccines. 5th ed ed. Philadelphia: Saunders / Elsevier. 2008; Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). < europa.eu/en/healthtopics/spotlight/spotlight_immunisation>. 2014; Ref Type: Internet Communication. 5. Bond L, Nolan T. Making sense of perceptions of risk of diseases and vaccinations: a qualitative study combining models of health beliefs, decision-making and risk perception. BMC Public Health. 2011;11: Chen MF, Wang RH, Schneider JK, Tsai CT, Jiang DD, Hung MN et al. Using the Health Belief Model to understand caregiver factors influencing childhood influenza vaccinations. J Community Health Nurs Jan;28(1): Gallagher S, Povey R. Determinants of older adults intentions to vaccinate against influenza: a theoretical application. Journal of Public Health Apr 26;28(2): Myers LB, Goodwin R. Determinants of adults intention to vaccinate against pandemic swine flu. BMC Public Health. 2011;11(1): Timmermans DR, Henneman L, Hirasing RA, van der WG. Parents perceived vulnerability and perceived control in preventing Meningococcal C infection: a large-scale interview study about vaccination. BMC Public Health. 2008;8: Ajzen I. The theory of planned behaviour: reactions and reflections. Psychol Health Sep;26(9): Francis JJ, Eccles MP, Johnston M, Walker A, Grimshaw J, Foy R et al. Constructing questionnaires based on the theory of planned bahaviour: Manual for researches Centre for health Services Research, University of Newcastle, UK. Ref Type: Serial (Book, Monograph). 12. Žemaitienė N, Bulotaitė L, Jusienė R, Veryga A. Gyvenimo būdas, elgsena ir sveikata. Sveikatos psichologija. 2011; Albano L, Matuozzo A, Marinelli P, Di GG. Knowledge, attitudes and behaviour of hospital health-care workers regarding influenza A/H1N1: a cross sectional survey. BMC Infect Dis. 2014;14: Brabin L, Roberts SA, Farzaneh F, Kitchener HC. Future acceptance of adolescent human papillomavirus vaccination: a survey of parental attitudes. Vaccine Apr 12;24(16): Chen Wu A, Wisler-Sher D, Griswold K, Colson E, Shapiro E, Holmboe E et al. Postpartum Mothers Attitudes, Knowledge, and Trust Regarding Vaccination. Matern Child Health J. 2008;12: Coniglio MA, Platania M, Privitera D, Giammanco G, Pignato S. Parents attitudes and behaviours towards recommended vaccinations in Sicily, Italy. BMC Public Health. 2011;11: Di GG, Abbate R, Liguori G, Albano L, Angelillo IF. Human papillomavirus and vaccination: knowledge, attitudes, and behavioural intention in adolescents and young women in Italy. Br J Cancer Jul 22;99(2): Freund R, Le RC, Charlier C, Avenell C, Truster V, Treluyer JM et al. Determinants of non-vaccination against pandemic 2009 H1N1 influenza in pregnant women: a prospective cohort study. PLoS One. 2011;6(6):e Haka E, Schonbeck Y, De Melker H, Van Essen GA, Sanders EA. Negative attitude of highly educated parents and health care workers towards future vaccinations in the Dutch childhood vaccination program. Vaccine. 2005;23: Jelleyman T, Ure A. Attitudes to immunisation: a survey of health professionals in the Rotorua District. N Z Med J Feb 20;117(1189):U Nikula A, Rapola S, Hupli M, Leino-Kilpi H. Factors strengthening and weakening vaccination competence. International Journal of Nursing Practice. 2009;15(5): Rachiotis G, Mouchtouri VA, Kremastinou J, Gourgoulianis K, Hadjichristodoulou C. Low acceptance of vaccination against the 2009 pandemic influenza A(H1N1) among healthcare workers in Greece. Euro Surveill Feb 11;15(6). 23. Žagminas K, Šurkienė G, Urbanovič N, Stukas R. Tėvų požiūris į vaikų skiepijimą. Medicina (Kaunas). 2007;43(2): Zimmerman RK, Nowalk MP, Bardella IJ. Physician and practise factors related to influenza vaccination among the elderly. Am J Prev Med. 2004;(26): /3(66)

67 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI The intention to be vaccinated and its determinants of adults in Lithuania Nerija Kuprevičienė, Kęstutis Žagminas Public Health Institute, Medicine faculty of Vilnius University Summary The aim to estimate intention to be vaccinated and its determinants (socio-demographic, components of extended Theory of Planned Behaviour and Health Belief Model) of adults in Lithuania. Methods. The theoretical framework of study has been based on Theory of Planned Behaviour (attitude, subjective norm, perceived behavioural control) with extended variables (past related behavior, anticipated regret) and Health Belief Model (perceived susceptibility, perceived severity, perceived benefits, perceived barriers). The study population Lithuanian residents aged 18 years and older. The sampling has been based on data of Lithuanian Department of Statistics about residents in the Republic of Lithuania. Random sampling (location, house and apartment, respondent) has been used. 945 respondents have been interviewed by face-to-face method. Binary logistic regression has been used to explore determinants of intention to be vaccinated. Results percent of respondents had positive intention to be vaccinated (against diphtheria and tetanus, against influenza, other vaccinations recommended for adults), 14.7 percent neither positive nor negative intention and 63.9 percent negative intention. Men had 50 percent lower odd to be vaccinated compared with women (OR=0.50, 95% CI , p=0.002). The intention to be vaccinated correlated with age, odd of intention to be vaccinated was higher in younger age groups compared to other age groups. Odd of intention to be vaccinated was 2.85 fold (OR=2.85, 95 % CI , p=0.029) higher in years age group compared with years age group. The intention to be vaccinated significantly correlated to variables of extended Theory of Planned Behaviour: positive attitude (OR=39.25, 95 % CI , p=0.001), positive subjective norm (OR=3.49, 95 % CI , p=0.007), positive perceived behavioural control (OR=6.16, 95 % CI , p=0.039), having vaccination against influenza in the past (OR=16.47, 95 % CI , p<0,001) and anticipated regret (OR=7.51, 95 % CI , p<0.001). The intention to be vaccinated was related to variables of Health Belief Model: positively perceived susceptibility (OR=2.25, 95 % CI , p=0.038), positively perceived severity (OR=3.80, 95 % CI , p=0.005), positively perceived benefits (OR=14.07, 95 % CI , p<0.001). Conclusions. Negative attitude to vaccination has been dominated among Lithuanian adults. Past related behaviour and anticipated regret are significant additional independent variables, they have increased prognostic value of Theory of Planned Behaviour to explore adults intention to be vaccinated. The main variables of Theory of Planned Behaviour and Health Belief Model significanty correlated to adults intention to be vaccinated. Keywords: vaccination, adults, vaccination program, intention. Correspondence to Nerija Kuprevičienė Public Health Institute Medicine Faculty of Vilnius University M. K. Čiurlionio str. 21, LT Vilnius, Lithuania nerija.kupreviciene@mf.vu.lt Received 12 August 2014, accepted 15 September /3(66) 67

68 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata VILNIEČIŲ INFORMUOTUMAS APIE ONKOLOGINIŲ, ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCINES PROGRAMAS BEI DALYVAVIMAS JOSE Daina Juršytė 1, Romualdas Gurevičius 2 1 Vilniaus m. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, 2 Higienos institutas Santrauka Tyrimo tikslas įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų informuotumą ir dalyvavimą prevencinėse programose, atsižvelgiant į lytį ir amžių. Medžiaga ir metodai. Iš viso apklausoje dalyvavo nuolatiniai nuo 20 iki 64 metų amžiaus Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai. Imties dydis apskaičiuotas remiantis 5 proc. paklaida. Taikytas tiesioginio interviu (angl. Faceto-face) metodas, respondentus apklausė ir klausimyną pildė 12 specialiai apmokytų apklausėjų. Rezultatai ir išvados. Per pastaruosius 3 metus profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio buvo kviesta 44,1 proc., dėl krūties vėžio 22,6 proc. tyrime dalyvavusių moterų. Dešimtadalis tyrime dalyvavusių vyrų nurodė, kad jiems buvo siūlyta pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų kviesta profilaktiškai pasitikrinti 9 proc., o dėl storosios žarnos vėžio 7,5 proc. respondentų. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad dažniausiai atliekamas profilaktinis tyrimas tepinėlio iš gimdos kaklelio dėl vėžio paėmimas. Jį atlikusios nurodė 66,2 proc. apklaustų moterų. Dauguma respondentų (nuo 54,3 iki 57,9 proc.) yra girdėję apie prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos, gimdos kaklelio vėžio profilaktikos bei krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos valstybės finansuojamas sveikatos tikrinimo programas. Mažiausiai respondentai yra girdėję apie storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos bei asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, ankstyvosios diagnostikos programas. Apie visas šias prevencines programas žino daugiau moterų nei vyrų, o vyresni respondentai labiau žino nei jaunesni. Dauguma respondentų apie prevencines programas sužinojo iš savo gydymo įstaigos (64,2 proc.), daugiau nei pusė iš draugų ir kaimynų. Dauguma tyrimo dalyvių teigė, kad kvietimą dalyvauti valstybės finansuojamose sveikatos tikrinimo programose jiems būtų patogiausia gauti apsilankymo pas šeimos gydytoją metu, kai informuoja pats gydytojas (85,1 proc.) arba bendrosios praktikos slaugytoja (57,4 proc.). Beveik trečdaliui respondentų (32,8 proc.) informaciją apie prevencines programas būtų patogu gauti telefonu. Reikšminiai žodžiai: prevencinės programos, gyventojų nuomonė, onkologinės ligos, širdies ir kraujagyslių ligos, informuotumas. ĮVADAS Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali sveikatos problema, o jų prevencija vienas svarbiausių sveikatos apsaugos prioritetų [1]. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daug metų išlieka nepakitusi. Pagrindinės mirčių priežastys yra kraujotakos sistemos bei onkologinės ligos. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2012 m. duomenimis, Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos (56,6 proc.) ir Adresas susirašinėti: Romualdas Gurevičius Higienos instituto Sveikatos informacijos centras Didžioji g. 22, Vilnius El. p. guro@hi.lt piktybiniai navikai (19,8 proc.) sudarė 76,4 proc. visų mirties priežasčių. Tokia pati situacija stebima ir Vilniaus mieste 2012 m. daugiau nei pusę (53,8 proc.) sostinės gyventojų mirčių sudarė mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų, 19,5 proc. nuo piktybinių navikų [2, 3]. Siekiant sumažinti Lietuvos gyventojų mirtingumo ir sergamumo mastą buvo imtasi veiksmų, kurie padėtų veiksmingiau spręsti sveikatos problemas. Įgyvendinant Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės m. programos nuostatas, šalyje pradėtos vykdyti onkologinių ligų prevencinės programos. Šiuo metu vykdomos keturios ankstyvosios vėžio diagnostikos programos, parengtos atsižvelgiant į Europos Tarybos parengtas rekomendacijas dėl atrankinės vėžio patikros m. pradėta /3(66)

69 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI vykdyti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa [4], o nuo 2005 m. atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa [5]. Nuo 2009 m. pradėta vykdyti bandomoji storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa Vilniaus ir Kauno apskrityse, o nuo 2012 m. ši programa vykdoma ir Klaipėdos, Panevėžio bei Šiaulių apskrityse [6]. Nuo 2005 m. vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa [7]. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymais bei įvertinus Privalomojo draudimo tarybos nuomonę, nuo 2006 m. pradėta vykdyti asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencinių priemonių finansavimo programa [8]. Šių programų efektyvumą mažinant gyventojų sergamumą ir mirtingumą Lietuvoje bus galima įvertinti tik ateityje, tačiau atlikti vertinimai rodo atskirų prevencinių programų veiksmingumą, jų tolesnio įgyvendinimo tikslingumą ir teigiamą poveikį asmens ir visuomenės sveikatai [9, 10]. Kita vertus, vienas iš prevencinių programų įgyvendinimo efektyvumo rodiklių yra tikslinių grupių dalyvavimo jose apimtys. Šalyje programos įgyvendinamos jau kelerius metus, tačiau dalyvavimo jose apimtys išlieka žemos [11, 12]. Užsienio mokslininkų duomenimis, siekiant šiomis programomis efektyviai mažinti gyventojų mirtingumą, rekomenduojama ne mažesnė nei 80 proc. dalyvių apimtis jose [13]. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, į šias programas įsitraukia per mažai šalies gyventojų (Vilniaus mieste informuotumo apie šias programas ir dalyvavimo jose mastai taip pat yra per maži) ir rekomenduojamų Europos Tarybos apimčių jos nesiekia [14, 15]. Lietuvoje atliktų tyrimų apie dalyvavimą prevencinėse programose duomenimis, šalies gyventojų informuotumas apie šias programas yra žemas: ketvirtadalis apklaustų asmenų nieko nežinojo apie gimdos kaklelio ir priešinės liaukos vėžio (atitinkamai 24,5 proc. ir 25 proc.), penktadalis (20,6 proc.) apie krūties vėžio prevencines programas ir dalyvavimo jose sąlygas. Pagrindiniais informacijos apie prevencines programas šaltiniais gyventojai įvardijo žiniasklaidos priemones ir šeimos gydytojus [16]. Kitų tyrimų duomenimis, informuotumas, žinios ir dalyvavimas onkologinių ligų prevencijos programose susijęs su socialiniais ir demografiniais veiksniais [17, 18]. Vilniaus miesto savivaldybėje tokio pobūdžio tyrimo nebuvo atlikta. Šio tyrimo tikslas įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų informuotumą ir dalyvavimą prevencinėse programose, atsižvelgiant į lytį ir amžių. MEDŽIAGA IR METODIKA Iš viso apklausoje dalyvavo nuolatiniai Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai nuo 20 iki 64 metų amžiaus. Vilniaus miesto gyventojų apklausos rezultatų bendrųjų atsakymų pasiskirstymų paklaida neviršija 3 proc. Skaičiuojant imtį remtasi T. Yamane [15] ir V. A. Jadovo [16] imties skaičiavimo formulėmis. Reprezentatyvios imties skaičius nustatomas pagal generalinės aibės visumą. V. A. Jadovas (1987) pateikia statistinę lentelę, padedančią apskaičiuoti reprezentatyvios imties dydį (su 5 proc. paklaida). Iš viso buvo aplankyti namų ūkiai, apklausti respondentai. Atsako dažnis 59,3 proc. Dėl įvairių priežasčių apklausa neįvyko 731 namų ūkyje (40,7 proc.), iš jų 401 respondentas (54,9 proc.) atsisakė dalyvauti tyrime nurodydamas: neturiu laiko, tingiu, nesutinku pildyti jokių anketų, nes tai laiko gaišimas ir į mūsų atsakymus vis vien neatsižvelgiama, man tai neįdomu, sirgo, buvo neblaivus (-i), per ilga anketa, tai mano asmeninis reikalas, ką aš galvoju, atsisakydavo teigdami, jog turi greitai išeiti, mažas vaikas neleidžia pildyti ir kt. Anketą pildyti vyrų atsisakė daugiau (235; 58,6 proc.) nei moterų (166; 41,4 proc.). 113 (15,5 proc.) aplankytų namų ūkių negyveno apklausai tinkamas respondentas, 217 (29,7 proc.) respondentų nebuvo namuose, lankantis 3 kartus. Vykdant apklausą taikytas tiesioginio interviu (angl. Face-to-face) metodas, respondentus apklausė ir klausimyną pildė 12 specialius mokymus baigusių apklausėjų. Šių mokymų metu buvo aptarti atrankos principai, pristatytas tyrimo maršrutas, supažindinta su klausimais, informacija, kurią darbuotojas gali teikti paaiškindamas sąvokas, klausimus. Apklausėjams buvo parengtos apklausos vykdymo instrukcijos, jie buvo mokomi pildyti klausimyną, rasti klaidas netinkamai užpildytose anketose. Respondentas buvo supažindinamas su tyrimo tema, tikslu, gautas jo žodinis sutikimas dalyvauti tyrime. Tyrimo dalyviai taip pat buvo informuoti, kad tyrimo rezultatai bus analizuojami apibendrintai, atskiros nuomonės nebus nagrinėjamos. Respondentams pageidaujant, apklausėjai klausimus pateikdavo rusų ar lenkų kalba. Apklausa atlikta 2013 m. spalio 2014/3(66) 69

70 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata 19 lapkričio 20 d. Statistinė analizė atlikta panaudojant duomenų apdorojimo paketą IBM SPSS Statistics 21. Nominalių ir ordinačių požymių tarpusavio skirtumams 2x2 ir 2xk kontingencijos lentelėse nustatyti naudotas χ 2 kriterijus. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. REZULTATAI Gyventojų informuotumas apie prevencines programas Pasiteiravus respondentų, ar jiems teko girdėti apie valstybės finansuojamas sveikatos tikrinimo programas, paaiškėjo, kad respondentai daugiausia yra girdėję apie prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 54,3 proc., gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, skirtą m. amžiaus moterims, 56,8 proc. ir krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, skirtą m. amžiaus moterims, 57,9 proc. Mažiausiai respondentai yra girdėję apie storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą bei asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, ankstyvosios diagnostikos programą (1 pav.). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog moterys dažniau nei vyrai teigė žinančios apie krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos, gimdos kaklelio vėžio profilaktikos, prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos bei asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, ankstyvosios diagnostikos programas (p < 0,001) (1 lentelė). Atsižvelgus į amžių pastebėta, jog vidutinio bei vyresnio amžiaus respondentai buvo labiau linkę teigti žinantys apie krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos bei gimdos kaklelio vėžio profilaktikos 1 lentelė. Žinančių apie žemiau nurodytas valstybės finansuojamas sveikatos tikrinimo programas pasiskirstymas pagal lytį, proc. Žinančių asmenų, proc. Programos Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, ankstyvosios diagnostikos programa Vyrai Lytis Moterys χ² df p reikšmė 32,0 79,8 247,021 1 < 0,001 24,6 83,9 378,402 1 < 0,001 42,7 64,0 48,333 1 < 0,001 25,5 50,5 69,715 1 < 0,001 26,3 51,2 68,540 1 < 0,001 programas (p < 0,001) (2 lentelė). Vyriausieji tyrimo dalyviai labiau nei vidutinio amžiaus respondentai buvo linkę nurodyti, jog žino apie prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos bei asmenų, priskiriamų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, ankstyvosios diagnostikos programas. Vidutinio amžiaus tyrimo dalyvių segmente aptartos tendencijos buvo labiau dominuojančios nei tarp metų respondentų. Tarp visų respondentų grupių egzistuoja statistiškai reikšmingi skirtumai (p < 0,001). Vertinant tyrimo rezultatus buvo siekiama išsiaiškinti, kaip pasiskirsto respondentų žinios apie prevencines programas pagal jų amžių, t. y. ar respondentai, kuriems skirta programa, žino apie atitinkamą Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, ankstyvosios diagnostikos programa Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa 39,8 39,1 54,3 56,8 60,2 60,9 45,7 43,2 Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa 57,9 42,1 0 % 20 % 40 % 60 % 80 % 100 % Taip Ne 1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems teko girdėti apie valstybės finansuojamas sveikatos tikrinimo programas, proc., N = /3(66)

71 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 2 lentelė. Žinančių apie žemiau nurodytas valstybės finansuojamas sveikatos tikrinimo programas pasiskirstymas pagal amžių, proc. Žinančių asmenų, proc. Programos Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, ankstyvosios diagnostikos programa m. Amžius m m. χ² df p reikšmė 41,3 63,5 74,1 84,514 2 < 0,001 45,0 60,9 68,3 42,720 2 < 0,001 30,3 58,2 82,2 195,689 2 < 0,001 17,5 40,9 66,0 175,699 2 < 0,001 17,3 42,1 67,6 188,483 2 < 0,001 programą daugiau nei asmenys, kuriems pagal amžių nepriklauso dalyvauti programoje. 3 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad statistiškai reikšmingai daugiau respondentų, kuriems pagal amžių priklauso dalyvauti prevencinėje programoje, žino apie atitinkamą programą nei tie asmenys, kuriems joje dalyvauti nepriklauso. Dauguma respondentų, kuriems priklauso dalyvauti programoje pagal amžių, žino krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos (89,6 proc.), gimdos kaklelio (87,1 proc.) ir prostatos vėžio (76,2 proc.) programas. Lyginant su moterimis, kur kas mažiau vyrų, kuriems pagal amžių priklauso dalyvauti storosios žarnos vėžio bei asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, ankstyvosios diagnostikos programose, apie jas žino. Tyrime dalyvavusių asmenų buvo teiraujamasi, kokiu būdu jie sužinojo apie valstybės finansuojamas sveikatos tikrinimo programas. Dauguma respondentų (64,2 proc.) apie prevencines programas sužinojo iš savo gydymo įstaigos. Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių nurodė sužinoję iš draugų ir kaimynų. Mažiausiai apklaustų vilniečių (8,6 proc.) teigė, kad apie prevencines programas jie sužinojo sveikatingumo renginių metu (2 pav.). 3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems teko girdėti apie valstybės finansuojamas sveikatos tikrinimo programas, proc. Programos Programų žinomumas, proc. Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta m. amžiaus moterims Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa, skirta m. amžiaus moterims Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta m. amžiaus vyrams Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta m. amžiaus moterims Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta m. amžiaus vyrams Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, ankstyvosios diagnostikos programa, skirta m. amžiaus moterims Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, ankstyvosios diagnostikos programa, skirta m. amžiaus vyrams Amžius Atsakymų variantai Taip Ne Asmenų amžius pagal programą* 89,6 10,4 Kito amžiaus asmenys 75,2 24,8 Asmenų amžius pagal programą 87,1 12,9 Kito amžiaus asmenys 72,1 27,9 Asmenų amžius pagal programą* 76,2 23,8 Kito amžiaus asmenys 31,0 69,0 Asmenų amžius pagal programą* 73,2 26,8 Kito amžiaus asmenys 40,0 60,0 Asmenų amžius pagal programą* 55,6 44,4 Kito amžiaus asmenys 15,0 85,0 Asmenų amžius pagal programą 53,3 46,7 Kito amžiaus asmenys 43,4 56,6 Asmenų amžius pagal programą 40,3 59,7 Kito amžiaus asmenys 19,5 80,5 χ² df p reikšmė 16,124 1 < 0, ,891 1 < 0, ,867 1 < 0, ,225 1 < 0, ,109 1 < 0,0001 3,735 1 = 0,053 23,773 1 < 0,0001 * Tyrimo dalyviai m. amžiaus asmenys, todėl visose prevencinėse programose skaičiuotas amžius iki 64 m. 2014/3(66) 71

72 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Iš savo gydymo įstaigos Iš draugų ir kaimynų Per rodomas laidas, socialines reklamas Iš dalomosios medžiagos (lankstinukų, brošiūrų ir pan.) Iš spaudos Internete 64,2 50,0 45,2 41,2 26,0 22,3 35,8 50,0 54,8 58,8 74,0 77,7 Sveikatingumo renginių metu 8,6 91,4 0 % 20 % 40 % 60 % 80 % 100 % Taip Ne 2 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal tai, kokiu būdu jie sužinojo apie valstybės finansuojamas sveikatos tikrinimo programas, proc., N = 723 Tarp kitų informacijos šaltinių buvo minimi giminės ir artimieji, bendradarbiai, šeimos nariai, mama, žmona, tėvai, reklama mieste. Didžioji dalis respondentų (85,1 proc.) nurodė, kad kvietimą dalyvauti valstybės finansuojamose sveikatos tikrinimo programose jiems būtų patogiausia gauti apsilankymo pas šeimos gydytoją metu, kai informuoja pats gydytojas. Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių (57,4 proc.) teigė, kad jiems taip pat būtų patogu gauti informaciją ir apsilankymo pas šeimos gydytoją metu, kai informuoja bendrosios praktikos slaugytoja. Beveik trečdaliui respondentų (32,8 proc.) informaciją apie prevencines programas būtų patogu gauti telefonu, o 22,4 proc. respondentų sutiktų informaciją gauti trumposiomis SMS žinutėmis (3 pav.). Tarp kitų būdų buvo nurodomi šie: iš ginekologo, lankstinuko pašto dėžutėje, per TV žinių laidą. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog moterys dažniau nei vyrai teigė norinčios iš savo gydymo įstaigos gauti kvietimus dalyvauti valstybinės finansuojamoje (-ose) sveikatos tikrinimo programoje (-ose) telefonu (p < 0,05), SMS žinutėmis (p < 0,001), elektroniniu paštu (p < 0,001), apsilankymo pas šeimos gydytoją metu, kai informuoja pats gydytojas (p < 0,001) ir kai informuoja bendrosios praktikos slaugytojas (p < 0,05) (4 lentelė). Moterų ir vyrų nuomonės statistiškai reikšmingai nesiskyrė aptariant kvietimų gavimą paštu (registruotu laišku) (p > 0,05). Tyrimo duomenimis, m. ir m. amžiaus grupėms priskiriami respondentai būtų labiau Apsilankymo pas šeimos gydytoją metu informuoja pats gydytojas (N = 646) 85,1 14,9 Apsilankymo pas šeimos gydytoją metu informuoja bendrosios praktikos 57,4 42,6 Telefono skambučiu (N = 644) 32,8 67,2 Elektroniniu paštu (N = 647) 24,0 76,0 Paštu (registruotu laišku) (N = 642) 22,9 77,1 SMS žinute (N = 647) 22,4 77,6 0 % 20 % 40 % 60 % 80 % 100 % Taip 3 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal tai, kokiu būdu iš savo gydymo įstaigos jie norėtų gauti kvietimą dalyvauti valstybės finansuojamose sveikatos tikrinimo programose, proc., N = 723 Ne /3(66)

73 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 4 lentelė. Atsakymų į klausimą Kokiu būdu iš savo gydymo įstaigos norėtumėte gauti kvietimą dalyvauti valstybės finansuojamoje (-ose) sveikatos tikrinimo programoje (-ose), jeigu tokia informacija Jums aktuali (esate arba greitai būsite atitinkamo amžiaus)? pasiskirstymas pagal lytį, proc. Būdai Lytis χ² df p Vyrai Moterys reikšmė Telefono skambučiu 25,6 34,6 3, ,047 SMS žinute 6,7 26,6 24,320 1 < 0,001 Elektroniniu paštu 6,7 28,5 27,994 1 < 0,001 Paštu (registruotu laišku) 18,5 24,1 1, ,173 Apsilankymo pas šeimos gydytoją metu informuoja 73,1 88,3 19,258 1 < 0,001 pats gydytojas Apsilankymo pas šeimos gydytoją metu informuoja bendrosios praktikos slaugytojas 45,5 60,5 9, ,002 linkę gauti kvietimą dalyvauti valstybės finansuojamose sveikatos tikrinimo programose SMS žinutėmis (p < 0,05) ar elektroniniu paštu (p < 0,001) nei vyriausieji tyrimo dalyviai (5 lentelė). Vilniečių dalyvavimas prevencinėse programose Respondentų buvo teiraujamasi, ar per pastaruosius 3 metus jiems buvo siūlyta pasitikrinti įsitraukiant į prevencines programas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Kaip rodo tyrimo rezultatai, daugiausia buvo siūlyta pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio (44,1 proc.). Pasitikrinti dėl krūties vėžio buvo siūlyta kiek daugiau nei ketvirtadaliui tyrimo dalyvių (22,6 proc.). Dešimtadalis tyrime dalyvavusių vyrų (10,6 proc.) nurodė, kad jiems buvo siūlyta pasitikrinti dėl prostatos vėžio (4 pav.). 5 lentelė. Atsakymų į klausimą Kokiu būdu iš savo gydymo įstaigos norėtumėte gauti kvietimą dalyvauti valstybės finansuojamoje (-ose) sveikatos tikrinimo programoje (-ose), jeigu tokia informacija Jums aktuali (esate arba greitai būsite atitinkamo amžiaus)? pasiskirstymas pagal amžių, proc. Būdai Amžius χ² df p reikšmė 34 m. 49 m. 64 m. Telefono skambučiu 32,4 34,0 32,1 0, ,904 SMS žinute 26,6 28,7 16,5 12, ,002 Elektroniniu paštu 39,9 32,8 11,0 56,723 2 < 0,001 Paštu (registruotu laišku) 19,0 24,2 23,9 1, ,457 Apsilankymo pas šeimos gydytoją metu informuoja 88,1 86,7 82,8 2, ,259 pats gydytojas Apsilankymo pas šeimos gydytoją metu informuoja bendrosios praktikos slaugytojas 57,3 59,8 55,8 0, ,684 Tyrimo rezultatai nerodo statistiškai reikšmingų skirtumų pagal tai, kas moterys ar vyrai per pastaruosius 36 mėn. dažniau buvo kviesti / siųsti pasitikrinti pagal storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas (p > 0,05). Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 36 mėn. kviečiamos / siunčiamos pasitikrinti pagal krūties vėžio prevencinę programą dažniau buvo vyresnio ir vyriausio amžiaus moterys (20 34 m. 4,4 proc., m. 14 proc., m. 51,9 proc.) (χ² = 136,949; df = 4; p < 0,001). Pasitikrinti nuo gimdos kaklelio vėžio taip pat dažniau siunčiamos vyresnės moterys (20 34 m. 29 proc., m. 53,2 proc., m. 51,9 proc.) (χ² = 31,197; df = 4; p < 0,001). Širdies ir kraujagyslių ligų (N = 1 050) 9 89,1 1,9 Storosios žarnos vėžio (N = 1 047) 7,5 90,8 1,7 Prostatos vėžio (N = 478) 10,3 88,3 1,4 Gimdos kaklelio vėžio (N = 576) 44,1 54,7 1,2 Krūties vėžio (N = 575) 22,6 76,5 0,9 0 % 20 % 40 % 60 % 80 % 100 % Taip Ne Nežinau 4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar per paskutinius 36 mėn. (3 metų laikotarpiu) jie buvo kviesti / siųsti pasitikrinti pagal prevencines programas, finansuojamas iš PSDF, proc. 2014/3(66) 73

74 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Imtas tepinėlis iš gimdos kaklelio dėl vėžio (N = 494) Atlikta mamografija (t. y. vienos arba dviejų krūtų rentgenograma) (N = 560) 8,0 14,4 14,1 3,0 1,5 83,7 3,0 Atliktas prostatos specifinio antigeno tyrimas (N = 460) 6,5 2,2 2,3 1,6 80,0 8,3 Atliktas slaptojo kraujo išmatose tyrimas (N = 1 006) 4,1 3,8 0 % 20 % 40 % 60 % 80 % 100 % 21,9 3,8 10,9 10,3 19,6 60,9 31,5 2,3 2,3 Prieš praėjusius 12 mėn. Prieš 1 2 m. Prieš 3 m. Seniau negu prieš 3 m. Niekada Nežinau 5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kada jiems buvo atlikti prevenciniai tyrimai, proc. Tyrimo duomenimis, pasitikrinti nuo prostatos vėžio visiškai nebuvo siųsti m. vyrai. Vyriausi tyrime dalyvavę respondentai vyrai (50 64 m. amžiaus) buvo siunčiami gerokai dažniau (35,2 proc.) nei m. vyrai (3,4 proc.) (χ² = 116,892; df = 4, p < 0,001). Pasitikrinti nuo storosios žarnos vėžio per paskutinius 3 metus taip pat dažniau buvo siunčiami vyresni asmenys (20 34 m. 0,7 proc., m. 1,8 proc. ir m. 22,9 proc.) (χ² = 146,349; df = 4; p < 0,001). Kaip ir 5 kitas prevencines programas, pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių ligų dažniau buvo siunčiami vyresnio amžiaus asmenys (20 34 m. 1,2 proc., m. 4,2 proc., m. 24,9 proc.) (χ² = 133,817; df = 4; p < 0,001). Tyrimo dalyvių buvo prašoma nurodyti, kada jiems buvo atlikti minėti prevenciniai tyrimai. Kaip matyti iš 5 pav., dauguma respondentų nurodė, kad prevenciniai tyrimai jiems nebuvo atlikti. Daugiausia (21,9 proc.) atvejų prevenciniai tyrimai prieš 1 2 metus buvo atlikti dėl gimdos kaklelio vėžio. Beveik penktadaliui tyrimo dalyvių gimdos kaklelio tepinėlis dėl vėžio buvo imtas seniau nei prieš trejus metus. 14,1 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad mamografija joms buvo atlikta prieš 1 2 metus. Kiek daugiau nei dešimtadaliui šis prevencinis patikrinimas buvo atliktas daugiau nei prieš trejus metus. Prostatos specifinio antigeno prevencinis tyrimas 6,5 proc. tyrimo dalyvių buvo atliktas prieš 1 2 metus. Slapto kraujo išmatose prevencinis tyrimas 4,1 proc. tyrimo dalyvių buvo atliktas taip pat prieš 1 2 metus (5 pav.). Apskaičiavus respondentų duomenis pagal dalyvauti prevencinėse programose tinkantį amžių matyti, kad niekada nedariusių atitinkamų pagal programas tyrimų asmenų skaičius yra mažesnis (6 pav.). Respondentų buvo teiraujamasi, ar per paskutinius 12 mėn. jiems teko profilaktiškai atlikti tyrimus Imtas tepinėlis iš gimdos kaklelio dėl vėžio (N = 451) Atlikta mamografija (t. y. vienos arba dviejų krūtų rentgenograma) (N = 181) 8,9 19,5 4,9 6,5 Atliktas prostatos specifinio antigeno tyrimas (N = 123) Atliktas slaptojo kraujo išmatose tyrimas 6,3 11,4 6,3 11,4 moterims (N = 175) 7,3 12,2 2,4 6,5 Atliktas slaptojo kraujo išmatose tyrimas vyrams (N = 123) 17,1 14,9 23,3 31,5 11,8 20,4 8,8 18,8 56,9 55,4 61,8 24,8 24,3 2,7 1,7 3,3 9,1 9,8 Prieš praėjusius 12 mėn. Prieš 1 2 m. Prieš 3 m. Seniau negu prieš 3 m. Niekada Nežinau 6 pav. Respondentų, atrinktų pagal tinkantį amžių dalyvauti prevencinėse programose, pasiskirstymas pagal tai, kada jiems buvo atlikti prevenciniai tyrimai, proc /3(66)

75 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI dėl širdies ir kraujagyslių ligų bei cholesterolio kiekio kraujyje tyrimą. Statistiškai reikšmingai daugiau respondentų atliko tyrimus, kurių amžius atitinka galinčių dalyvauti profilaktinėse programose asmenų amžių (6 lentelė). 6 lentelė. Respondentų, pasiskirstymas pagal tai, ar jiems buvo atlikti tyrimai per paskutinius 12 mėn., proc. Profilaktiniai tyrimai, proc. Programos Profilaktiškai atlikti tyrimai dėl širdies ir kraujagyslių ligų (moterys) Profilaktiškai atlikti tyrimai dėl širdies ir kraujagyslių ligų (vyrai) Profilaktiškai atlikti cholesterolio kiekio kraujyje tyrimą (moterys) Profilaktiškai atlikti cholesterolio kiekio kraujyje tyrimą (vyrai) Atsakymų variantai Amžius Asmenų amžius pagal programą* Kito amžiaus asmenys Taip 23,2 8,7 Ne 76,2 9,1 Nežinau 0,6 0,3 Taip 22,6 11,3 Ne 76,7 88,4 Nežinau 0,6 0,3 Taip 61,2 28,7 Ne 38,8 69,8 Nežinau 0 1,5 Taip 36,5 21,7 Ne 62,3 76,5 Nežinau 1,3 1,8 χ² df p reikšmė 23,178 2 < 0, ,223 2 < 0,004 56,705 2 < 0, ,003 2 < 0,002 * metų amžiaus moterys ir metų amžiaus vyrai (asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, ankstyvosios diagnostikos programa). REZULTATŲ APTARIMAS Tyrimo duomenimis, apie gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą girdėjo 56,8 proc. respondentų, daugiau moterų (83,9 proc.) nei vyrų (24,6 proc.) bei vyresnio amžiaus asmenų nei jaunesnių (50 64 m. 68,3 proc., m. 60,9 proc., m. 45 proc.). Programa skirta m. amžiaus moterims [4]. 87,1 proc. šio amžiaus moterų girdėjo apie programą ir tik 12,9 proc. apie programą girdėjo kito amžiaus moterų, kurioms ši programa nepriklauso. Programoje numatyta tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio kas trejus metus [4]. Per praėjusius trejus metus programoje dalyvavo (buvo imtas tepinėlis iš gimdos kaklelio) 52,2 proc m. amžiaus moterų. Kitų autorių atlikto tyrimo Lietuvos mastu duomenimis, apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą žinojo 78 proc. moterų ir 21,3 proc. vyrų, joje dalyvavo 82,9 proc. moterų [19]. Apie krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, skirtą m. amžiaus moterims [5], girdėjo 57,9 proc. apklaustųjų, daugiau moterų (79,8proc.) nei vyrų (32 proc.) bei daugiau vyresnio amžiaus asmenų nei jaunesnių (50 64 m. 74,1 proc., m. 63,5 proc., m. 41,3 proc.). Apie šią programą girdėjo 89,6 proc m. amžiaus moterų ir tik 10,4 proc. moterų, kurioms pagal amžių ši programa nepriklausė. Mamografinio tyrimo paslaugos teikiamos m. moterims kas dveji metai [5]. Per pastaruosius dvejus metus mamografijos tyrimą atliko 46,4 proc m. amžiaus apklausoje dalyvavusių moterų. Kitų autorių duomenimis, apie krūties vėžio prevencinę programą žinojo 72,7 proc. Lietuvos moterų ir 24,5 proc. vyrų, joje dalyvavo 51,4 proc. moterų [19]. Tik 39,1 proc. sostinės gyventojų girdėjo apie storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą, iš jų daugiau moterų (50,5 proc.) nei vyrų (25,5 proc.) bei vyresnio amžiaus gyventojų (50 64 m. 66 proc., m. 40,9 proc., m. 17,5 proc.). Pagal šią programą atitinkamos paslaugos teikiamos kas dvejus metus m. asmenims [6]. Tyrimo duomenimis, apie šią programą girdėjo 73,2 proc. galinčių joje dalyvauti (50 64 m. amžiaus) moterų ir tik 40 proc. kito amžiaus moterų, vyrų atitinkamai 55,6 proc. ir 15 proc. Per pastaruosius dvejus metus atliktas slaptojo kraujo išmatose tyrimas 17,7 proc. moterų ir 19,5 proc. vyrų. Lietuvos mastu atlikto tyrimo duomenimis, apie šią programą žinojo 29,1 proc. moterų ir 22,9 proc. vyrų. Storosios žarnos programoje dalyvavo 7,1 proc. Lietuvos gyventojų [19]. Apie priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą girdėjo 54,3 proc. vilniečių, daugiau vyresnio amžiaus asmenų nei jaunesnių (50 64 m. 82,2 proc., m. 58,2 proc., m. 30,3 proc.). Nors programa skirta vyrams, apie ją daugiau girdėjo moterų (64 proc.) nei vyrų (42,7 proc.). Programa skirta m. amžiaus vyrams, taip pat vyrams nuo 45 m. amžiaus, jei jų broliai ir tėvai sirgo prostatos vėžiu [7]. Apie šią programą daugiau girdėjo galinčių joje dalyvauti vyrų (50 64 m. 76,2 proc.) nei jaunesnio amžiaus vyrų (31 proc.). Šios programos paslaugos teikiamos kartą per dvejus metus [7]. Prostatos specifinio antigeno tyrimas per paskutinius dvejus metus atliktas tik 28,4 proc. apklausoje dalyvavusių m. amžiaus vyrų. Kito tyrimo duomenimis, apie šią programą žinojo 41,6 proc. respondentų, iš jų vyrų daugiau (60,8 proc.) nei moterų (30,5 proc.). Joje dalyvavo 72,9 proc. Lietuvos vyrų [19]. 2014/3(66) 75

76 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Tyrimo duomenimis, apie asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencinių priemonių finansavimo programą girdėjo tik 39,8 proc. respondentų, daugiau moterų (51,2 proc.) nei vyrų (26,3 proc.) ir vyresnio amžiaus asmenų (50 64 m. 67,6 proc., m. 42,1 proc., m. 17,3 proc.). Šioje programoje nustatytos paslaugos teikiamos m. vyrams ir m. moterims kasmet [8]. Apie šią programą daugiau girdėjo atitinkamo amžiaus tyrime dalyvavusių vyrų (40,3 proc.) bei moterų (50 64 m. 53,3 proc.) nei kito amžiaus vyrų (19,5 proc.) ir moterų (43,4 proc.). Profilaktiškai atliko tyrimus dėl širdies ir kraujagyslių ligų tik 23,2 proc m. amžiaus moterų bei 22,6 proc m. amžiaus vyrų, cholesterolio kiekio kraujyje tyrimą atitinkamai 61,2 proc. moterų ir 36,5 proc. vyrų. Lietuvos mastu vykdyto tyrimo duomenimis, apie šią programą daugiau žinojo vyrų (44,4 proc.) nei moterų (35,4 proc.). Joje dalyvavo tik 22,4 proc. šalies gyventojų [19]. Taigi apibendrinus tyrimo duomenis galima teigti, kad vilniečių informuotumas apie šalyje vykstančias antrinės profilaktikos programas yra nepakankamas. Dalyvavimo onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėse programose apimtys yra žemos, nes rekomenduojamų 80 proc. apimčių nesiekia [13]. Tyrimo duomenimis, dauguma sostinės gyventojų (64,2 proc.) apie prevencines programas sužinojo iš savo gydymo įstaigos. Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių nurodė sužinoję iš draugų ir kaimynų. Tik 8,6 proc. vilniečių teigė, kad apie prevencines programas jie sužinojo sveikatingumo renginių metu. Didžioji dalis respondentų (85,1 proc.) nurodė, kad kvietimą dalyvauti valstybės finansuojamose sveikatos tikrinimo programose jiems būtų patogiausia gauti apsilankymo pas šeimos gydytoją metu, kai informuoja pats gydytojas. Lietuvos gyventojai pagrindiniu informacijos apie prevencines programas šaltiniu įvardijo televiziją, radiją (63,8 proc.) ir šeimos gydytoją (61,9 proc.) [19]. Kviečiant gyventojus atvykti pasitikrinti sveikatos pagal valstybės finansuojamas sveikatos tikrinimo programas, verta pasinaudoti informacinėmis ir telekomunikacinėmis technologijomis ir pacientus informuoti jiems paskambinant, nusiunčiant trumpąjį SMS pranešimą ar el. paštu taip būtų geriau pasiekiama jaunesnių pacientų auditorija, kuri rečiau nei vyresni asmenys lankosi pas šeimos gydytoją ir labiau nei vyresnieji minėtas priemones nurodė kaip patogias. IŠVADOS 1. Per pastaruosius 3 metus profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio buvo kviesta 44,1 proc., dėl krūties vėžio 22,6 proc. tyrime dalyvavusių moterų. Dešimtadalis tyrime dalyvavusių vyrų nurodė, kad jiems buvo siūlyta pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų kviesta profilaktiškai pasitikrinti 9 proc., o dėl storosios žarnos vėžio 7,5 proc. respondentų. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad dažniausiai atliekamas profilaktinis tyrimas tepinėlio iš gimdos kaklelio dėl vėžio paėmimas. Jį atlikusios nurodė 66,2 proc. apklaustų moterų. 2. Dauguma respondentų (nuo 54,3 iki 57,9 proc.) yra girdėję apie prostatos vėžio ankstyvosios diag nostikos, gimdos kaklelio vėžio profilaktikos bei krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos valstybės finansuojamas sveikatos tikrinimo programas. Mažiausiai respondentai yra girdėję apie storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos bei asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, ankstyvosios diagnostikos programas. Apie visas šias prevencines programas žino didesnė dalis moterų nei vyrų, o vyresni respondentai labiau žino nei jaunesni. 3. Dauguma respondentų apie prevencines programas sužinojo iš savo gydymo įstaigos (64,2 proc.), daugiau nei pusė iš draugų ir kaimynų. Dauguma tyrimo dalyvių teigė, kad kvietimą dalyvauti valstybės finansuojamose sveikatos tikrinimo programose jiems būtų patogiausia gauti apsilankymo pas šeimos gydytoją metu, kai informuoja pats gydytojas (85,1 proc.) arba bendrosios praktikos slaugytoja (57,4 proc.). Beveik trečdaliui respondentų (32,8 proc.) informaciją apie prevencines programas būtų patogu gauti telefonu. Straipsnis gautas , priimtas /3(66)

77 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Literatūra 1. WHO. Action plan for implementation of the European strategy for the prevention and control of noncommunicable diseases Copenhagen, WHO Regional Office for Europe, Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Lietuvos sveikatos statistika Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Mirties priežastys savivaldybėse Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-482 Dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo. Valstybės žinios. 2004; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. V-729 Dėl Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos patvirtinimo. Valstybės žinios. 2005; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. V-508 Dėl Storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo. Valstybės žinios. 2009; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. V-973 Dėl Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo. Valstybės žinios. 2005; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. V-913 Dėl asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo. Valstybės žinios. 2005; Pečiūra R, Gurevičius R, Jankauskienė D. Onkologinių susirgimų profilaktikos programų efektyvumo vertinimas: gimdos kaklelio vėžio skryningas. Sveikatos politika ir valdymas. 2011;1(3): Buivydas R, Černiauskas G. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos efektyvumo ir tolesnio vykdymo tikslingumo analizė, Prieiga per internetą: < SECPrezentacijai pdf> [žiūrėta ]. 11. Mazurkienė A, Kavaliauskienė B. Dėl valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės metų programos įgyvendinimo analizės. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. 2011; Vasiliauskaitė K, Mazurkienė A, Slušnienė A. Prevencinių programų įgyvendinimo aktualijos, problemos ir sprendimai. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. 2012; Council of the European Union. Council Recommendation of 2 December 2003 on Cancer Screening. 2003, 878/EC. 14. Valstybinė ligonių kasa, prieiga per internetą: < veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos> [žiūrėta ]. 15. Vilniaus teritorinė ligonių kasa, prieiga per internetą: < vilniaustlk.lt/failai/istaigoms/doc/stat_tyr/vilniaus_apskritis/ Vilniaus_miesto_savivaldybe.pdf> [žiūrėta ]. 16. Mokymų, tyrimų ir vystymo centras. Lietuvoje teikiamų onkologijos paslaugų infrastruktūros tyrimas, Prieiga per internetą: < fm/failai/ataskaitos/bpd_vertinimo_ataskaitos/sam_31.pdf> [žiūrėta ]. 17. Šturienė R, Kalibatienė D, Gurevičius R. Vyrų žinių apie prostatos vėžį ir jo profilaktiką sąsajos su socialiniais ir demografiniais požymiais. Visuomenės sveikata. 2012;1(56): Čepanauskienė R, Kalibatienė D, Gurevičius R. Vyrų požiūrio į ankstyvą prostatos vėžio diagnostiką sąsajos su sveikatos įsitikinimais. Sveikatos mokslai. 2011;21(6): Kanapeckienė V, Petronytė G, Eigirdaitė A. Antrinės profilaktikos programų įgyvendinimas gyventojų ir gydytojų požiūriu. Mokslo darbai Nr /3(66) 77

78 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Informed choice of Vilnius municipality population on secondary prevention programs of cancer and cardiovascular disease and participation in them Daina Juršytė 1, Romualdas Gurevičius 2 1 Public Health Bureau of Vilnius city municipality, 2 Institute of Hygiene Summary The aim of the study. Using social survey methodology, based on representative sample of Vilnius city municipality population profoundly explore many-sided aspects of their informed choice and knowledge on programs of secondary prevention of cancer and cardiovascular disease. Material and methods. Social survey methodology was used in the study. From permanent population list 1065 randomly selected respondents from Vilnius municipality participated in the study. Sample size was calculated using 5 percent random error. Twelve specially trained interviewers used direct interview method using face to face interview. Statistical analysis was applied using IBM SPSS Statistics, ver. 21. Chi square test was applied to find differences in answers in 2x2 and 2xk contingency tables. Differences assumed as statistically significant when p<0,05. Results and conclusions. During the last three years, 44.1 % women were invited to participate in the cervical cancer screening programme, and 22.6 % in the mammography screening. One tenth of male study participants reported they were invited to take part in the prostate cancer early diagnostics programme. 9 % of respondents were invited to participate in the cardiovascular disease prevention programme, and only 7.5 % to participate in the colorectal cancer screening programme. According to the study data, the most commonly used secondary prevention procedure was Pap smear test. More than a half (66.2 %) of women respondents reported that they had this test done. Most participants (54.3 to 57.9 %, depending on the screening programme) reported they have heard of prostate cancer early diagnostics, cervical cancer screening and mammography screening programmes in general. Considering all mentioned screening programmes, participants reported they had the least information on colorectal cancer screening and cardiovascular disease prevention programmes prior to the study. According to the results, females and older respondents know more about all mentioned preventive programmes than males and younger respondents. Most participants (64.2 %) received information on preventive programmes from family doctor in primary Health center, and more than a half of respondents from friends and neighbors. Most of respondents reported that it would be the best if they got an invitation to participate in a preventive programme personally from the general practitioner (85.1 %) or nurse (57.4 %) during a visit to their general practitioner. One third (32.8 %) of participants stated it would be convenient to receive invitation about preventive programmes by phone. Keywords: respondent s opinion, preventive programs, cancer, cardiovascular diseases, informed choice. Corespondence to Romualdas Gurevičius Institute of Hygiene, Center of Health Information Didžioji str. 22, LT Vilnius, Lithuania guro@hi.lt Received 11 August 2014, accepted 19 September /3(66)

79 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Sveikatos stiprinimo darbe veiklos, jų poreikis ir profesinės rizikos veiksniai reabilitacijos ir socialinės globos įstaigose Laima Bulotaitė 1, Dovilė Šorytė 2, Rasa Šidagytė 2, Sigita Vičaitė 2 1 Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedra 2 Higienos instituto Profesinės sveikatos centras Santrauka Tyrimo tikslas nustatyti reabilitacijos ir socialinės globos įstaigose vykdomas darbuotojų sveikatos stiprinimo veiklas ir ištirti sveikatos stiprinimo poreikius atsižvelgiant į profesinės rizikos veiksnius. Tyrimo medžiaga ir metodai. Apklausti 136 socialinės globos ir reabilitacijos įstaigų darbuotojai (53,1 proc. tyrimo dalyvių sudarė socialinės globos, 46,9 proc. reabilitacijos įstaigų darbuotojai). Tyrime naudotas specialiai sukurtas klausimynas. Viena jo dalis skirta išsiaiškinti, kokios sveikatos stiprinimo veiklos yra vykdomos įstaigose ir kokį šių veiklų poreikį darbuotojai išsako. Kita klausimyno dalis skirta profesinės rizikos veiksniams darbo vietoje tirti. Rezultatai ir išvados. Rezultatai atskleidė, kad reabilitacijos ir socialinės globos įstaigose yra vykdomos įvairios sveikatos stiprinimo veiklos, tačiau galimai ne visi darbuotojai apie jas žino. Didžiausia visų respondentų dalis atsakė, kad jų darbe yra įrengti dušai (83 proc.) ir skleidžiama informacija apie sveiką gyvenseną (52,2 proc.), mažiausia kad vykdomos svorio kontrolės / sveikos mitybos programos (15,2 proc.). Tirtų įstaigų darbuotojai išsakė įvairių sveikatos stip rinimo veiklų darbe poreikį, dažniausiai nurodydami, kad reikalingi jiems skirti dušai (95,3 proc.) ir lengvatos sveikatos priežiūros paslaugoms (90,3 proc.). Atsakydami į atvirą klausimą, jie nurodė su poilsiu susijusius poreikius, taip pat su sveikata susijusios specifinės informacijos ir vadovo pagalbos, grįžtamojo ryšio reikalingumą. Mažiausiai tyrimo dalyvių atsakė, kad reikalingos svorio kontrolės / sveikos mitybos programos (61,55 proc.) ir įsitraukimas į aktyvią laisvalaikio veiklą kartu su šeimomis (55,5 proc.). Be to, pastebima tendencija, kad abiejų tipų įstaigų respondentai, dažnai susiduriantys su cheminiais, ergonominiais, biologiniais, psichosocialiniais ir fizikiniais rizikos veiksniais darbe, dažniau nurodė įvairius sveikatos stiprinimo veiklų poreikius, lyginant su tais darbuotojais, kurie šių veiksnių riziką patiria retai. Vis dėlto sveikatos stiprinimo darbe veiklų poreikius nurodė tiek dažnai, tiek retai profesinę riziką patiriantys reabilitacijos ir socialinės globos įstaigų darbuotojai. Darbdaviai, profesinės sveikatos ir kiti specialistai, kurie yra atsakingi už darbuotojų sveikatą įstaigose, turėtų atkreipti dėmesį, kad planuoti ir įgyvendinti sveikatos stiprinimo veiklas reikia nepriklausomai nuo identifikuotų profesinės rizikos veiksnių ir rizikos vertinimo rezultatų. Svarbiausia nustatyti konkrečios įmonės darbuotojų sveikatos stiprinimo poreikius. Reikšminiai žodžiai: sveikatos stiprinimas darbe, profesinės rizikos veiksniai, sveikatos stiprinimo poreikiai, reabilitacijos įstaigos, socialinės globos įstaigos. ĮVADAS Tarptautinės organizacijos Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautinė darbo organizacija, Šiaurės šalių partnerystė visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje ragina darbo vietas panaudoti suaugusių gyventojų sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos veiklai [1 4]. Sveikatos stiprinimas darbe Adresas susirašinėti: Laima Bulotaitė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedra Universiteto g. 9/1, Vilnius El. p. laima.bulotaite@fsf.vu.lt prisideda ne tik prie dirbančių žmonių sveikatos gerinimo, bet ir prie jų darbingumo, pasitenkinimo darbu, motyvacijos didinimo [5]. Pripažinus, kad sveikatos stiprinimas darbe padeda gerinti darbuotojų savijautą, stiprinti jų sveikatą ir yra sėkmingos organizacijos pagrindas, mokslininkai ir praktikai šiuo klausimu pateikė daug praktinių patarimų. Tačiau visi sutaria, kad nėra vieno standartinio sveikatos stiprinimo darbo vietoje modelio, nes įmonės ir įstaigos yra labai skirtingos. Sėkminga sveikatos stiprinimo programa turi atitikti dabartinę kiekvienos įmonės ar įstaigos situaciją, poreikius, lūkesčius ir galimybes [6 9]. 2014/3(66) 79

80 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Lyginant su profesinės sveikatos priežiūra, sveikatos stiprinimas darbe yra nauja sritis. Profesinės sveikatos priežiūra tai veikla, vykdoma darbo vietoje siekiant apsaugoti ir skatinti darbuotojų saugą, sveikatą ir gerovę darbe, taip pat gerinti darbo aplinką ir sąlygas [10]. Šias paslaugas teikia profesinės sveikatos specialistai, dirbantys įmonėje ar specialioje tarnyboje. Sveikatos stiprinimas darbe įvardijamas kaip suderintos darbdavių, darbuotojų ir visuomenės pastangos dirbančiųjų sveikatai ir gerovei gerinti [11]. Jos apima darbuotojų sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną sklaidą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų sveikatos rizikos veiksnių mažinimą darbo aplinkoje, taip pat sveikos darbo aplinkos kūrimą, sveikos gyvensenos motyvacijos efektyvumo didinimą. Palyginus profesinės sveikatos priežiūros ir sveikatos stiprinimo darbe veiklas galima pastebėti, kad jų tikslai, uždaviniai ir laukiami rezultatai labai panašūs. Tačiau sveikatos stiprinimu darbe pabrėžiama daug aktyvesnė paties darbuotojo pozicija, jo atsakomybės didinimas. Taigi veiklos, kurios inicijuojamos profesinės sveikatos priežiūrai gerinti, gali pasitarnauti ir sveikatai stiprinti. Specialistai pripažįsta, kad profesinės sveikatos priežiūra ir sveikatos stiprinimas darbe yra veiklos, kurios papildo viena kitą, o vykdomos kartu atneša didesnę naudą tiek darbuotojams, tiek visai organizacijai [12]. Remiantis šiais pastebėjimais galima teigti, kad darbuotojų sveikatos stiprinimo poreikiai negali būti tiriami atsietai nuo profesinės sveikatos klausimų. Profesinės rizikos veiksniai, tiesiogiai darydami įtaką darbuotojo savijautai bei darbingumui, veikia ir jo požiūrį į sveikatos stiprinimą, įvairias sveikatos stiprinimo veiklas. Planuojant sveikatos stiprinimo darbo vietoje programas, pirmiausia svarbu išsiaiškinti poreikius [8, 13]. Poreikių išaiškinimas tai procesas, kurio metu surenkama informacija apie darbuotojus, jų gyvenimo būdą ir sveikatos problemas, darbo aplinką ir pobūdį, įmonėje vykdomas su sveikatos stiprinimu susijusias veiklas. Šios informacijos pagrindu išskiriami sveikatos rizikos veiksniai ir sveikatos stiprinimo darbe poreikiai, prioritetai bei galimybės. Jau pats poreikių vertinimas gali būti įvardijamas kaip sveikatos stiprinimo darbe veikla, nes jis sudaro sąlygas įtraukti darbuotojus bei formuoti požiūrį, kad sveikata darbo vietoje yra visų darbuotojų, profesinės sveikatos specialistų, darbdavių atsakomybė [9]. Darbo tikslas nustatyti reabilitacijos ir socialinės globos įstaigose vykdomas darbuotojų sveikatos stiprinimo veiklas ir ištirti sveikatos stiprinimo poreikius atsižvelgiant į profesinės rizikos veiksnius. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI Šis tyrimas buvo vykdomas pagal projektą Sveikatos ugdymo darbo vietose tyrimas: esama padėtis ir poreikiai (Health education at workplace survey: reality and needs), finansuojamą Šiaurės ministrų tarybos Nordplus Adult programos lėšomis. Projekto tikslas išnagrinėti sveikatos ugdymo ir sveikatos stiprinimo darbo vietose situaciją ir poreikius Lietuvoje, Latvijoje ir Suomijoje. Straipsnyje naudosime tik Lietuvoje atlikto tyrimo duomenis. Tai bandomasis tyrimas: jame naudojome specialiai sukurtą anketą sveikatos stip rinimo darbe veikloms ir poreikiams tirti; apklausėme nedidelę dviejų tipų įstaigų tiriamųjų imtį, todėl ji nėra reprezentacinė. Tyrimui rinkomės nedideles įmones. Darbuotojų skaičius mūsų apklaustose įstaigose svyravo nuo 29 iki 72. Vadovaujantis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniais nuostatais, įmonės, kuriose dirba mažiau nei 100 arba 200 darbuotojų (priklausomai nuo ekonominės veiklos pobūdžio), nėra įpareigotos samdyti profesinės sveikatos specialistą [14]. Darbuotojų sveikatos stip rinimo funkcijos skiriamos darbuotojui, kuris įmonėje eina kitas pareigas. Pasirinkome socialinės globos ir reabilitacijos įstaigas, nes šio tipo įstaigose dirba nemažai sveikatos priežiūros specialistų, teikiamos paslaugos yra susijusios su sveikatos stiprinimu. Turime pripažinti, kad darbuotojų sveikatos stiprinimas Lietuvoje yra ganėtinai nauja sritis, todėl ieškojome įstaigų, kuriose dirba šios srities specialistai, suprantantys sveikatos stiprinimo svarbą. Tyrimo metodikos. Sveikatos stiprinimo poreikiams darbo vietoje tirti galima taikyti įvairius metodus: interviu, klausimynus, focus grupes, Delphi metodą, antrinius informacijos šaltinius [8, 13, 15]. Metodo pasirinkimas priklauso tiek nuo tyrimo tikslo ir uždavinių, tiek nuo tokių veiksnių, kaip darbo vietos specifika, darbuotojų išsilavinimas, jų žinios apie sveikatos stiprinimą, administracijos požiūris į tokį tyrimą ir pan. Kadangi mūsų tyrimas buvo atliekamas trijose šalyse ir jį atliko trys tyrėjų grupės, siekdami suvienodinti klausimus bei tyrimo spektrą, pasirinkome klausimyną. Siekiant užtikrinti sveikatos stiprinimo poreikių vertinimo kokybę, įstaigoms buvo pateiktas išsamus paaiškinimas, kodėl atliekamas toks tyrimas, kaip bus naudojami gauti rezultatai, taip pat pateikta klausimynų pildymo instrukcija. Išdalyta tiek anketų, kiek iš viso yra įstaigose dirbančių asmenų. Klausimynai pildyti anonimiškai, užtikrintas pateikiamų duomenų konfidencialumas. Prieš pradedant apklausas gautas visų įstaigų vadovų pritarimas, jie taip pat aktyviai dalyvavo tyrime (šiame straipsnyje jų atsakymai nebus nagrinėjami) /3(66)

81 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Tyrimo instrumentą sudarė kelios dalys, iš kurių šiame straipsnyje analizuojamos dvi: sveikatos stiprinimo darbe veiklos ir jų poreikis; į klausimyną įtraukėme tas sveikatos stiprinimo darbe veiklas, kurios įvairiuose dokumentuose yra rekomenduojamos kaip veiksmingos [9, 11, 16, 17]. Pateikiamos 5 veiklų grupės (kai kuriose jų dar nurodant smulkesnes veiklas): 1) sveikos darbo aplinkos darbuotojams kūrimas (pvz., valgykla arba parduotuvė, kurioje galima įsigyti sveiko maisto, relaksacijos kambarys); 2) įvairios darbuotojams skirtos sveikatos stiprinimo programos, kurias vykdo įstaiga (pvz., mankštos / fizinio aktyvumo grupės, darbuotojų ir jų šeimų įtraukimas į aktyvią laisvalaikio veiklą); 3) profesinės rizikos vertinimas ir tyrimai, įstaigoje vykdomos apklausos, susijusios su darbuotojų gerove, informacijos apie sveiką gyvenseną sklaida personalui; 4) gydytojų konsultacijos sveikatos stiprinimo ir prevencijos klausimais; 5) lengvatos sveikatos priežiūros paslaugoms (pvz., odontologų). Prašoma nurodyti, ar šios veiklos įstaigoje vykdomos ir ar respondentams reikia tokių veiklų darbe. Pateikiami du atsakymų variantai: taip, ne. Tiriant poreikius labai svarbu tyrimo dalyviams sudaryti galimybę išsakyti savo nuomonę. Šiuo tikslu buvo pateiktas atviras klausimas prašant įrašyti, kokias papildomas darbuotojų sveikatos stiprinimo veiklas respondentai rekomenduotų savo įstaigai. Šią klausimyno dalį sudarė 16 klausimų; profesinės rizikos veiksniai; tiriamieji buvo paprašyti atsakyti, kaip dažnai jie patiria profesinę riziką. Šiai daliai skirti 5 klausimai, kuriais klausiama, kaip dažnai respondentai susiduria su cheminiais (pvz., valikliai, tirpikliai, vaistai ir dezinfekcinės medžiagos, įvairios dulkės, garai ir kt.), fizikiniais (pvz., triukšmas, vibracija, drėgmė, per silpnas / stiprus apšvietimas, infraraudonieji spinduliai, rentgeno spinduliai, elektromagnetiniai laukai ir kt.), biologiniais (pvz., bakterijos, virusai, parazitai, grybeliai), ergonominiais (pvz., pasikartojantys judesiai, nuolatinė / nepatogi / įtempta darbo poza, sunkių svorių kilnojimas, nešiojimas ir pan.) ir psichosocialiniais (pvz., didelis darbo krūvis, didelis su darbu susijęs stresas, smurtas (fizinis, psichologinis) darbe, sunkumai derinant darbą ir asmeninį gyvenimą) veiksniais darbe. Respondentams klausimą apie profesinę riziką anketoje pateikėme tikslingai, nesirėmėme įstaigų darbo vietų rizikos vertinimo duomenimis. Pastarieji galbūt būtų objektyvesnis duomenų šaltinis, tačiau siekiant išsiaiškinti subjektyvius sveikatos stiprinimo poreikius svarbiau yra tai, kaip pats asmuo suvokia ir vertina tiek savo gyvenimo būdą, tiek darbo sąlygas. Profesinės rizikos vertinimas daugelyje Lietuvos įmonių ir įstaigų šiuo metu vis dar atliekamas formaliai, kai kuriais atvejais darbuotojai net gali būti neinformuojami apie jų darbo vietos rizikos vertinimą (nors teisės aktai nustato, kad darbuotojai turi dalyvauti rizikos vertinimo procese [18]). Galimi 5 atsakymų variantai: labai dažnai, dažnai, nei dažnai, nei retai, retai, niekada. Tvarkant rezultatus atsakymai buvo sujungti į dvi grupes 1) su profesinės rizikos veiksniu susidūrė labai dažnai arba dažnai; 2) su profesinės rizikos veiksniu susidūrė retai / nei dažnai, nei retai / niekada nesusidūrė. Kad būtų aiškiau ir patogiau skaityti, toliau naudojami sutrumpinti atsakymų variantai: 1) dažnai (į šią grupę pateko atsakymai labai dažnai arba dažnai; 2) retai (į šią grupę pateko atsakymai retai, nei dažnai, nei retai ir niekada). Respondentų taip pat klausėme apie demografinius rodiklius (lytis, amžius, darbo pobūdis, darbo stažas ir pan.). Šią dalį sudarė 9 klausimai. Tiriamieji. Tyrime dalyvauti sutiko 4 socialinės globos ir 2 reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos. Iš viso užpildytos 136 anketos, tačiau atmetus nepakankamai užpildytus klausimynus toliau 1 lentelė. Reabilitacijos ir socialinės globos įstaigų bei visų darbuotojų pasiskirstymas pagal pareigas ir lytį ir vidutinis jų amžius Demografiniai rodikliai Reabilitacijos Socialinės Reabilitacijos įstaigų globos įstaigų darbuo- globos įstaigų ir socialinės darbuotojai, N = 61 tojai, darbuotojai N = 69 kartu, N = 130 n % n % n % Pareigos Slaugytojos (-ai) 25 40,9 7 10, ,6 Socialinių darbuotojų padėjėjos (-ai) 1 1, , ,3 Slaugytojų padėjėjos (-ai) 7 11,5 4 5,8 11 8,5 Vadovai / administracijos, buhalterijos 3 4,9 8 11,6 11 8,5 darbuotojai (-os) Socialinės darbuotojos (-ai) ,5 10 7,7 Gydytojos (-ai) 5 8,2 3 4,3 8 6,2 Masažuotojos (-ai) 7 11, ,4 Kitos pareigos 4 6, , ,5 Nenurodė 9 14, , ,4 Lytis Moterys 60 98, ,3 Vyrai 1 1, ,7 Vidutinis amžius 44,9 38,8 41,7 2014/3(66) 81

82 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Darbuotojų dalis, kuri į pateiktus klausimus atsakė taip, % Reabilitacijos įstaigų darbuotojai Ar yra poreikis vykdyti šią veiklą įstaigoje? Socialinės globos įstaigų darbuotojai Sveikatos stiprinimo darbe veiklos Ar veikla įstaigoje yra vykdoma? Reabilitacijos ir socialinės globos įstaigų darbuotojai kartu Pastaba: 1 dušai; 2 relaksacijos kambarys; 3 lengvatos sveikatos priežiūros paslaugoms; 4 sportuoti skirta vieta; 5 gydytojų konsultacijos sveikatos stiprinimo ir prevencijos klausimais profilaktinių darbuotojų sveikatos tikrinimų metu; 6 konfliktų valdymo, streso įveikos, socialinių įgūdžių lavinimo ir pan. programos; 7 informacijos apie sveiką gyvenseną sklaida; 8 apklausos, susijusios su darbuotojų gerove; 9 profesinės rizikos vertinimas, tyrimai / profesinio sergamumo prevencija; 10 dviračiams laikyti skirtos vietos; 11 sveikatos palaikymo ir stiprinimo įgūdžių formavimas; 12 mankštos / fizinio aktyvumo grupės; 13 valgykla / parduotuvė, kur galima įsigyti sveiko maisto; 14 darbuotojų ir jų šeimų įtraukimas į aktyvią laisvalaikio veiklą; 15 svorio kontrolės grupės / sveikos mitybos programos; 16 psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo darbe prevencija. 1 pav. Reabilitacijos ir socialinės globos įstaigų bei visų darbuotojų atsakymai į klausimus, ar yra poreikis vykdyti sveikatos stiprinimo veiklas jų darbe ir ar šios veiklos įstaigose yra vykdomos analizuojami 130 respondentų pateikti duomenys (53,1 proc. socialinės globos ir 46,9 proc. reabilitacijos įstaigų darbuotojų; amžius nuo 20 iki 68 metų). Atsako dažnis 48 proc. 1 lentelėje pateikiamas tiriamųjų pasiskirstymas pagal pareigas ir lytį, taip pat vidutinis jų amžius. Duomenų analizė. Tyrimo duomenims tvarkyti naudotas statistinių duomenų apdorojimo paketas SPSS 17.0 ir Microsoft Office Excel programa, taikyta aprašomoji statistika ir dažnių lentelių metodas. Duomenų analizė buvo atliekama tiek atskirai pagal įstaigas, tiek kartu, įtraukiant visus tyrimo dalyvius. Dėl mažo tiriamųjų skaičiaus ir bandomojo tyrimo pobūdžio atlikdami analizę neskaičiavome statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių. REZULTATAI 1 pav. matyti, kiek darbuotojų mano, kad jų darbe reikia vykdyti sveikatos stiprinimo veiklas ir kad šios veiklos yra realiai vykdomos. Nuo 70,9 proc. iki 100 proc. reabilitacijos įstaigų darbuotojų ir nuo 32,8 proc. iki 90,6 proc. socialinės globos įstaigų respondentų įvardijo įvairių sveikatos stiprinimo darbe veiklų poreikį. Apie realiai vykdomas skirtingas veiklas pranešė nuo 17 proc. iki 75,4 proc. reabilitacijos ir nuo 10,9 proc. iki 90,6 proc. socialinės globos įstaigose dirbančių asmenų (1 pav.). Daugiausiai respondentų iš abiejų tipų įstaigų atsakė, kad jų darbe reikalingi darbuotojams skirti dušai ir lengvatos sveikatos priežiūros paslaugoms. Be to, beveik visi reabilitacijos įstaigų darbuotojai nurodė, kad jų darbe reikalingas relaksacijos kambarys, o beveik 90 proc. socialinės globos įstaigų respondentų kad reikalingos apklausos, susijusios su jų gerove. Atsakydami į atvirą klausimą apie tai, kokias sveikatos stiprinimo veiklas jie dar rekomenduotų vykdyti savo įstaigose, kai kurie tyrimo dalyviai iš reabilitacijos įstaigų nurodė baseinų, sūkurinių vonių, masažo paslaugų poreikį, kai kurie socialinės globos įstaigų darbuotojai išsakė, kad norėtų pasinaudoti sanatorijų, masažo ir baseino paslaugomis, šviesos terapija, norėtų gauti rekomendacijų apie tai, kaip apsaugoti stuburą nuo pažeidimų. Kai kuriems socialinės globos įstaigų respondentams taip pat reikalinga didesnė vadovo pagalba ir grįžtamasis ryšys apie atliekamą darbą. Aptariant darbuotojų atsakymus apie realiai vykdomas sveikatos stiprinimo veiklas paminėtina, kad dauguma abiejų tipų įstaigų darbuotojų pranešė apie įrengtus dušus ir skleidžiamą informaciją apie sveiką gyvenseną (pvz., sveikatos mokymai paskaitos, seminarai; prieinama speciali informacinė /3(66)

83 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI medžiaga plakatai, skrajutės). Apie 60 proc. reabilitacijos įstaigų darbuotojų taip pat atsakė, kad profilaktinių sveikatos tikrinimų metu jie gauna gydytojų konsultacijas sveikatos stiprinimo ir prevencijos klausimais, o apie 60 proc. socialinės globos įstaigų darbuotojų kad vykdomos apklausos, susijusios su jų gerove (sveikata, darbingumu, sauga, ergonominiais ir psichosocialiniais veiksniais, pvz., psichologiniu smurtu darbe, patiriamu stresu ir t. t.). Mažiausiai respondentų nurodė, kad jų darbe veikia svorio kontrolės grupės ar vykdomos sveikos mitybos programos. Respondentų atsakymai apie patiriamą profesinę riziką pateikiami 2 pav. Daugiausia socialinės globos ir reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų teigė, kad jie dažnai darbe patiria ergonominių ir cheminių, mažiausia fizikinių veiksnių riziką. Apie pusė tyrime dalyvavusių darbuotojų nurodė, kad savo darbe Darbuotojų dalis, kuri atsakė dažnai / labai dažnai susidurianti su PRV, % Ergonominiai Reabilitacijos įstaigos Socialinės globos įstaigos Reabilitacijos ir socialinės globos įstaigos kartu Cheminiai Biologiniai Psichosocialiniai Profesinės rizikos veiksniai (PRV) 2 pav. Reabilitacijos ir socialinės globos įstaigų bei visų darbuotojų patiriama profesinė rizika Fizikiniai 2 lentelė. Reabilitacijos įstaigų darbuotojų atsakymų apie įvardijamus sveikatos stiprinimo poreikius dažnių pasiskirstymas pagal profesinės rizikos patyrimo dažnumą* Profesinės rizikos veiksniai Cheminiai Fizikiniai Biologiniai Ergonominiai Psichosocialiniai Sveikatos stiprinimo darbe veiklos (N) D N = 41 R N = 17 D N = 22 R N = 37 D N = 33 R N = 25 D N = 41 R N = 17 D N = 32 R N = 27 Abs. skč. Abs. skč. Abs. skč. Abs. skč. Abs. skč. Abs. skč. Abs. skč. Abs. skč. Abs. skč. Abs. skč. (%) (%) (%) (%) (%) (%) (%) (%) (%) (%) 1. Valgykla / parduotuvė, kur galima įsigyti sveiko maisto (39) 31 (91,2) 7 (50) 18 (90) 20 (71,4) 25 (92,6) 12 (60) 30 (83,3) 8 (66,7) 24 (92,3) 14 (63,6) 2. Sportuoti skirta vieta (45) 35 (97,2) 8 (72,7) 18 (94,7) 25 (89,3) 27 (96,4) 15 (83,3) 33 (91,7) 10 (90,9) 25 (96,2) 18 (85,7) 3. Relaksacijos kambarys (50) 37 (100) 11 (84,6) 21 (100) 27 (93,1) 28 (100) 19 (90,5) 36 (97,3) 12 (92,3) 28 (100) 20 (90,9) 4. Dušai (46) 34 (100) 10 (100) 19 (100) 25 (100) 26 (100) 17 (100) 34 (100) 10 (100) 25 (100) 19 (100) 5. Dviračiams laikyti skirtos vietos (38) 28 (87,5) 8 (72,7) 18 (94,7) 18 (75) 24 (92,3) 11 (68,8) 27 (81,8) 9 (90) 20 (83,3) 16 (84,2) 6. Mankštos / fizinio aktyvumo grupės (45) 36 (92,3) 7 (50) 19 (90,5) 25 (75,8) 27 (87,1) 16 (72,7) 32 (80) 11 (84,6) 28 (90,3) 16 (69,6) 7. Svorio kontrolės grupės / sveikos mitybos programos (42) 35 (92,1) 5 (35,7) 17 (81) 24 (75) 28 (93,3) 12 (54,5) 33 (82,5) 8 (61,5) 24 (80) 17 (73,9) 8. Konfliktų valdymo, streso įveikos, socialinių įgūdžių lavinimo ir pan. programos (47) 36 (97,3) 8 (61,5) 21 (100) 24 (80) 30 (100) 14 (70) 36 (92,3) 9 (75) 29 (96,7) 16 (76,2) 9. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo darbe prevencija (39) 32 (84,2) 5 (35,7) 18 (85,7) 20 (62,5) 25 (83,3) 12 (54,5) 27 (69,2) 10 (76,9) 24 (77,4) 14 (63,6) 10. Sveikatos palaikymo ir stiprinimo įgūdžių formavimas (46) 35 (89,7) 8 (57,1) 20 (95,2) 24 (72,7) 29 (93,5) 14 (63,6) 35 (87,5) 9 (69,2) 27 (87,1) 17 (73,9) 11. Darbuotojų ir jų šeimų įtraukimas į aktyvią laisvalaikio veiklą (43) 33 (86,8) 8 (57,1) 21 (100) 21 (65,6) 27 (87,1) 14 (66,7) 32 (80) 9 (75) 29 (93,5) 13 (59,1) 12. Profesinės rizikos vertinimas, tyrimai / profesinio sergamumo prevencija (46) 34 (94,4) 10 (71,4) 21 (100) 24 (80) 28 (93,3) 16 (80) 36 (94,7) 9 (69,2) 29 (100) 16 (72,7) 13. Apklausos, susijusios su darbuotojų gerove (49) 35 (92,1) 11 (73,3) 21 (95,5) 26 (81,3) 28 (90,3) 18 (81,8) 35 (87,5) 12 (85,7) 30 (96,8) 17 (73,9) 14. Informacijos apie sveiką gyvenseną sklaida (51) 37 (94,9) 12 (75) 22 (100) 28 (82,4) 30 (96,8) 19 (79,2) 37 (92,5) 13 (81,3) 28 (93,3) 22 (84,6) 15. Gydytojų konsultacijos sveikatos stiprinimo ir prevencijos klausimais profilaktinių darbuotojų sveikatos tikrinimų metu (49) 34 (91,9) 12 (80) 22 (100) 25 (80,6) 29 (96,7) 17 (77,3) 36 (90) 11 (84,6) 29 (93,5) 18 (81,8) 16. Lengvatos sveikatos priežiūros paslaugoms (56) 40 (97,6) 14 (93,3) 22 (100) 32 (91,4) 30 (90,9) 23 (100) 38 (92,7) 15 (100) 30 (93,8) 24 (96) Pastaba. D su profesinės rizikos veiksniais darbuotojai susiduria dažnai, R retai. *Dalis tyrimo dalyvių iš reabilitacijos įstaigų atsakė ne į visus klausimus apie sveikatos stiprinimo veiklų poreikius, dalis ne į visus klausimus apie patiriamą profesinę riziką. Todėl lentelėse pateikiami skaičiai, gauti taikant dažnių lentelių metodą, nevisiškai atitinka tyrimo imčių skaičių. 2014/3(66) 83

84 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata dažnai susiduria su biologiniais ir psichosocialiniais rizikos veiksniais (2 pav.). 2 ir 3 lentelėse pateikiamas reabilitacijos ir socialinės globos įstaigų darbuotojų atsakymų apie esamus sveikatos stiprinimo poreikius dažnių pasiskirstymas pagal tai, kaip dažnai jie susiduria su įvairiais profesinės rizikos veiksniais. Visų darbuotojų atsakymus atspindi 4 lentelėje pateikiami rezultatai. Sveikatos stiprinimo poreikių turi tiek dažnai, tiek retai profesinę riziką patiriantys darbuotojai (2 4 lentelės). Pastebima tendencija, kad tiek reabilitacijos, tiek socialinės globos įstaigų respondentai, dažnai susiduriantys su cheminiais, ergonominiais, biologiniais, psichosocialiniais ir fizikiniais rizikos veiksniais darbe, dažniau nurodė įvairius sveikatos stiprinimo veiklų poreikius, lyginant su tais dirbančiais asmenimis, kurie šių veiksnių riziką patiria retai. REZULTATŲ APTARIMAS Sveikatos stiprinimas darbe Lietuvoje santykinai nauja visuomenės sveikatos stiprinimo sritis. Specialistai tam jau yra pasirengę, parengti ir dokumentai, reglamentuojantys tokias veiklas darbo vietoje [14] bei pateikiantys praktinių pasiūlymų, kaip jas vykdyti [20 23]. Tačiau neaišku, ar šios veiklos yra vykdomos. Lietuvoje atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo įmonės, teisės aktų numatyta tvarka turinčios darbinti profesinės sveikatos specialistus, rezultatai atskleidė, kad tik apie trečdalis tokių įmonių įgyvendina sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos programas [24]. Turime pripažinti, kad kai kurie mūsų tyrimo metu apklausti asmenys pažymėjo visas sveikatos stiprinimo veiklas, apie kurių vykdymą įstaigoje buvo klausiama. Todėl vertindami apklausos rezultatus turime būti atsargūs: neaišku, ar darbuotojai žino apie 3 lentelė. Socialinės globos įstaigų darbuotojų atsakymų apie įvardijamus sveikatos stiprinimo poreikius dažnių pasiskirstymas pagal profesinės rizikos patyrimo dažnumą* Sveikatos stiprinimo darbe veiklos (N) Profesinės rizikos veiksniai Cheminiai Fizikiniai Biologiniai Ergonominiai Psichosocialiniai D N = 33 R N = 34 D N = 16 R N = 50 D N = 32 R N = 33 D N = 36 R N = 30 D N = 28 R N = 39 Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) 1. Valgykla / parduotuvė, kur galima įsigyti sveiko maisto (38) 19 (65,5) 18 (56,3) 9 (60) 27 (60) 19 (65,5) 17 (54,8) 18 (54,5) 18 (66,7) 19 (73,1) 17 (50) 2. Sportuoti skirta vieta (34) 16 (57,1) 18 (58,1) 8 (61,5) 25 (55,6) 16 (59,3) 17 (54,8) 21 (67,7) 12 (44,4) 15 (60) 18 (54,5) 3. Relaksacijos kambarys (36) 20 (87) 16 (57,1) 10 (76,9) 26 (68,4) 16 (69,6) 20 (71,4) 19 (73,1) 17 (68) 16 (72,7) 20 (69) 4. Dušai (48) 23 (95,8) 24 (85,7) 13 (100) 34 (87,2) 20 (90,9) 27 (90) 26 (92,9) 21 (87,5) 23 (95,8) 25 (86,2) 5. Dviračiams laikyti skirtos vietos (41) 19 (65,5) 22 (75,9) 7 (46,7) 34 (79,1) 16 (57,1) 25 (83,3) 19 (61,3) 22 (81,5) 17 (68) 24 (72,7) 6. Mankštos / fizinio aktyvumo grupės (31) 14 (45,2) 17 (53,1) 8 (53,3) 22 (46,8) 14 (46,7) 16 (50) 19 (55,9) 11 (39,3) 12 (46,2) 18 (50) 7. Svorio kontrolės grupės / sveikos mitybos programos (28) 15 (51,7) 12 (40) 6 (40) 21 (47,7) 13 (46,4) 14 (45,2) 15 (48,4) 12 (42,9) 13 (52) 14 (41,2) 8. Konfliktų valdymo, streso įveikos, socialinių įgūdžių lavinimo ir pan. programos (48) 24 (85,7) 22 (68,8) 11 (84,6) 35 (76,1) 22 (81,5) 24 (75) 27 (87,1) 19 (67,9) 20 (83,3) 27 (75) 9. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo darbe prevencija (33) 20 (69) 12 (40) 10 (76,9) 22 (47,8) 17 (60,7) 15 (48,4) 23 (74,2) 9 (32,1) 19 (79,2) 13 (37,1) 10. Sveikatos palaikymo ir stiprinimo įgūdžių formavimas (38) 21 (75) 16 (51,6) 7 (53,9) 30 (65,2) 17 (63) 20 (62,5) 23 (74,2) 14 (50) 20 (83,3) 17 (48,6) 11. Darbuotojų ir jų šeimų įtraukimas į aktyvią laisvalaikio veiklą (20) 12 (40) 7 (23,3) 5 (33,3) 14 (31,1) 9 (31) 10 (32,3) 12 (37,5) 7 (25) 12 (46,2) 7 (20,6) 12. Profesinės rizikos vertinimas, tyrimai / profesinio sergamumo prevencija (48) 24 (82,8) 23 (74,2) 12 (85,7) 34 (75,6) 20 (71,4) 26 (83,9) 27 (87,1) 19 (67,9) 23 (95,8) 23 (65,7) 13. Apklausos, susijusios su darbuotojų gerove (50) 27 (96,4) 22 (75,9) 12 (92,3) 36 (83,7) 22 (84,6) 26 (86,7) 26 (92,9) 22 (78,6) 20 (95,2) 28 (80) 14. Informacijos apie sveiką gyvenseną sklaida (40) 22 (84,6) 17 (60,7) 8 (66,7) 31 (73,8) 19 (79,2) 20 (66,7) 21 (77,8) 18 (66,7) 16 (70,2) 23 (69,7) 15. Gydytojų konsultacijos sveikatos stiprinimo ir prevencijos klausimais profilaktinių darbuotojų sveikatos tikrinimų metu (46) 22 (81,5) 23 (79,3) 12 (92,3) 33 (76,7) 20 (80) 25 (80,6) 24 (85,7) 21 (75) 19 (90,5) 26 (74,3) 16. Lengvatos sveikatos priežiūros paslaugoms (54) 28 (93,3) 25 (78,1) 15 (100) 38 (80,9) 24 (85,7) 28 (84,8) 31 (93,9) 22 (75,9) 25 (100) 28 (75,7) Pastaba. D su profesinės rizikos veiksniais darbuotojai susiduria dažnai, R retai. *Dalis tyrimo dalyvių iš socialinės globos įstaigų atsakė ne į visus klausimus apie sveikatos stiprinimo veiklų poreikius, dalis ne į visus klausimus apie patiriamą profesinę riziką. Todėl lentelėse pateikiami skaičiai, gauti taikant dažnių lentelių metodą, nevisiškai atitinka tyrimo imčių skaičių /3(66)

85 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 4 lentelė. Reabilitacijos ir socialinės globos įstaigų darbuotojų atsakymų apie įvardijamus sveikatos stiprinimo poreikius dažnių pasiskirstymas pagal profesinės rizikos patyrimo dažnumą* Profesinės rizikos veiksniai Cheminiai Fizikiniai Biologiniai Ergonominiai Psichosocialiniai Sveikatos stiprinimo darbe veiklos (N) D N = 74 R N = 51 D N = 38 R N = 87 D N = 65 R N = 58 D N = 77 R N = 47 D N = 60 R N = 66 Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) Abs. skč. (%) 1. Valgykla / parduotuvė, kur galima įsigyti sveiko maisto (77) 50 (79,4) 25 (54,3) 27 (77,1) 47 (64,4) 44 (78,6) 29 (56,9) 48 (69,6) 26 (66,7) 43 (82,7) 31 (55,4) 2. Sportuoti skirta vieta (79) 51 (79,7) 26 (61,9) 26 (81,3) 50 (68,5) 43 (78,2) 32 (65,3) 54 (80,6) 22 (57,9) 40 (78,4) 36 (66,7) 3. Relaksacijos kambarys (86) 57 (95) 27 (65,9) 31 (91,2) 53 (79,1) 44 (86,3) 39 (79,6) 55 (87,3) 29 (76,3) 44 (88) 40 (78,4) 4. Dušai (94) 57 (98,3) 34 (89,5) 32 (100) 59 (92,2) 46 (96,8) 44 (93,6) 60 (96,8) 31 (91,2) 48 (98) 44 (91,7) 5. Dviračiams laikyti skirtos vietos (79) 47 (77) 30 (75) 25 (73,5) 52 (77,6) 40 (74,1) 36 (78,3) 46 (71,9) 31 (83,8) 37 (75,5) 40 (76,9) 6. Mankštos / fizinio aktyvumo grupės (76) 50 (71,4) 24 (52,2) 27 (75) 47 (58,8) 41 (67,2) 32 (59,3) 51 (68,9) 22 (53,7) 40 (70,2) 34 (57,6) 7. Svorio kontrolės grupės / sveikos mitybos programos (70) 50 (74,6) 17 (38,6) 23 (63,9) 45 (59,2) 41 (70,7) 26 (49,1) 48 (67,6) 20 (48,8) 37 (67,3) 31 (54,4) 8. Konfliktų valdymo, streso įveikos, socialinių įgūdžių lavinimo ir pan. programos (95) 60 (92,3) 30 (66,7) 32 (94,1) 59 (77,6) 52 (91,2) 38 (73,1) 63 (90) 28 (70) 49 (90,7) 43 (75,4) 9. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo darbe prevencija (72) 52 (77,6) 17 (38,6) 28 (82,4) 42 (53,8) 42 (72,4) 27 (50,9) 50 (71,4) 19 (46,3) 43 (78,2) 27 (47,4) 10. Sveikatos palaikymo ir stiprinimo įgūdžių formavimas (84) 56 (83,6) 24 (53,3) 27 (79,4) 54 (68,4) 46 (79,3) 34 (63) 58 (81,7) 23 (56,1) 47 (85,5) 34 (58,6) 11. Darbuotojų ir jų šeimų įtraukimas į aktyvią laisvalaikio veiklą (63) 45 (66,2) 15 (34,1) 26 (72,2) 35 (45,5) 36 (60) 24 (46,2) 44 (61,1) 16 (40) 41 (71,9) 20 (35,7) 12. Profesinės rizikos vertinimas, tyrimai / profesinio sergamumo prevencija (94) 58 (89,2) 33 (73,3) 33 (94,3) 58 (77,3) 48 (82,8) 42 (82,4) 63 (91,3) 28 (68,3) 52 (98,1) 39 (68,4) 13. Apklausos, susijusios su darbuotojų gerove (99) 62 (93,9) 33 (75) 33 (94,3) 62 (82,7) 50 (87,7) 44 (84,6) 61 (89,7) 34 (81) 50 (96,2) 45 (77,6) 14. Informacijos apie sveiką gyvenseną sklaida (91) 59 (90,8) 29 (65,9) 30 (88,2) 59 (77,6) 49 (89,1) 39 (72,2) 58 (86,6) 31 (72,1) 44 (86,3) 45 (76,3) 15. Gydytojų konsultacijos sveikatos stiprinimo ir prevencijos klausimais profilaktinių darbuotojų sveikatos tikrinimų metu (95) 56 (87,5) 35 (79,5) 34 (97,1) 58 (78,4) 49 (89,1) 42 (79,2) 60 (88,2) 32 (78) 48 (92,3) 44 (77,2) 16. Lengvatos sveikatos priežiūros paslaugoms (110) 68 (95,8) 39 (83) 37 (100) 70 (85,4) 54 (88,5) 51 (91,1) 69 (93,2) 37 (84,1) 55 (96,5) 52 (83,9) Pastaba. D su profesinės rizikos veiksniais darbuotojai susiduria dažnai, R retai. *Dalis tyrimo dalyvių atsakė ne į visus klausimus apie sveikatos stiprinimo veiklų poreikius, dalis ne į visus klausimus apie patiriamą profesinę riziką. Todėl lentelėse pateikiami skaičiai, gauti taikant dažnių lentelių metodą, nevisiškai atitinka tyrimo imčių skaičių. įstaigoje vykdomą sveikatos stiprinimą, ar atsižvelgiama į jų poreikius, nuomonę. Jei tik nedidelis tiriamųjų skaičius paminėjo kurią nors sveikatos stiprinimo veiklą, tai nereiškia, kad ji nevykdoma. Galime kelti prielaidą, kad mūsų tirtose įstaigose sveikatos stiprinimo veiklos daugiau ar mažiau yra vykdomos, nors ne visi darbuotojai apie jas žino. Tai gali būti informacijos stoka ar tiesiog nesidomėjimas tokio pobūdžio veiklomis. Veiksmingas sveikatos stiprinimas darbe priklauso tiek nuo darbdavių (kaip jie supranta tokių veiklų svarbą, ar palaiko, domisi), tiek nuo pačių darbuotojų jų motyvacijos dalyvauti atskirose sveikatos stip rinimo veiklose [25]. Gali būti ir taip, kad tam tikros veiklos apklausos dalyviai tiesiog nesieja su sveikatos stiprinimu. Kad darbuotojai ne visada žino apie jų įstaigoje vykdomas sveikatos stiprinimo veiklas, galėjo lemti ir faktas, jog mūsų tirtose darbo vietose neįdarbinti profesinės sveikatos specialistai. Sveikatos stiprinimą mažose įstaigose įgyvendina kitų sričių specialistai, kuriems ne visada pakanka žinių ir kompetencijų, kaip tokias veiklas vykdyti, kaip skatinti darbuotojus įsitraukti į vykdomas veiklas. Tarp dažniausiai minimų tiek socialinės globos, tiek reabilitacijos įstaigose vykdomų sveikatos stiprinimo veiklų dušai ir informacijos apie sveiką gyvenseną sklaida. Informacinės medžiagos, susijusios su sveikata ir sveika gyvensena, šio pobūdžio įstaigose netrūksta dėl jų veiklos specifikos. Dušai yra būtini užtikrinant kokybišką tokių įstaigų veiklą. Pirmiausia jie įrengiami pacientams ir globotiniams. Neaišku, kaip darbuotojai jais realiai gali naudotis. Poreikių analizė atskleidė, kad dušų poreikis yra didžiausias. Tikėtina, kad darbuotojai stokoja galimybių darbe naudotis dušais. Bendrai vertindami tyrimo rezultatus pastebime didelį įvairių išvardytų sveikatos stiprinimo veiklų 2014/3(66) 85

86 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata darbo vietoje poreikį. Nuo 70,9 proc. iki 100 proc. reabilitacijos įstaigų darbuotojų ir nuo 32,8 proc. iki 90,6 proc. socialinės globos įstaigų respondentų išsakė skirtingų sveikatos stiprinimo darbe veiklų poreikį. Labiau išreikštus reabilitacijos įstaigų darbuotojų poreikius galėjo lemti šio pobūdžio įstaigų darbo specifika, nes sveikatos stiprinimas viena iš svarbiausių reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų darbo sudėtinių dalių. Taigi darbuotojai gerai suvokia sveikatos stiprinimo svarbą. Be to, palyginti su socialinės globos įstaigomis, tarp reabilitacijos įstaigų respondentų buvo daugiau slaugytojų ir gydytojų. Tai galėjo turėti įtakos apklausos rezultatams. Daugiausia tyrimo dalyvių įvardijo ne tik dušų, bet ir lengvatų sveikatos priežiūros paslaugoms poreikį. Žinoma, kad su sveikatos priežiūra susijusiame aptarnavimo sektoriuje dirbantys asmenys gali jausti nerimą dėl potencialių grėsmių, kurias kelia darbas su sergančiais žmonėmis ir įvairūs chemikalai darbo vietoje. Todėl tokiems darbuotojams ypač aktualus savo sveikatos tikrinimas [26]. Respondentai taip pat išvardijo su poilsiu, atsipalaidavimu susijusius poreikius (baseinai, sūkurinės vonios, masažai, sanatorijos paslaugos, šviesos terapija), taip pat su sveikata susijusios specifinės informacijos trūkumą (kaip apsaugoti stuburą nuo pažeidimų) ir vadovo pagalbos, grįžtamojo ryšio stoką. Rečiausiai nurodomi svorio kontrolės / sveikos mitybos programų ir įsitraukimo į aktyvią laisvalaikio veiklą kartu su šeimomis poreikiai. Pasak tyrimo dalyvių, šios sveikatos stiprinimo veiklos yra tarp rečiausiai vykdomų jų darbo vietose. Tai prieštarauja Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatams, kurie rodo, kad su fiziniu aktyvumu susijusios sveikatos stiprinimo programos yra vienos iš dažniausiai įgyvendinamų programų Lietuvos įmonėse [24]. Kita vertus, minėtame tyrime dalyvavo didesnės įmonės, o tai ir galėjo lemti tyrimų rezultatų skirtumus. Tiek socialinės globos, tiek reabilitacijos įstaigų darbuotojai dažniau ar rečiau susiduria su visų grupių profesinės rizikos veiksniais. Pastebima tendencija, kad reabilitacijos įstaigose profesinė rizika patiriama dažniau. Tai irgi galima aiškinti įstaigos darbo specifika (naudojama daugiau medikamentų, fizioterapijos priemonių, kilnojami pacientai ir pan.). Remiantis Europos darbo sąlygų tyrimo rezultatais, būtent sveikatos sektoriuje dirbantys asmenys dažniausiai susiduria su biologiniais, cheminiais ir kai kuriais psichosocialiniais rizikos veiksniais savo darbo vietose [27]. Rezultatų analizė atskleidė tendenciją, kad dažnai su įvairiais profesinės rizikos veiksniais darbe susiduriantys reabilitacijos ir socialinės globos įstaigų darbuotojai dažniau nurodė sveikatos stiprinimo poreikius, lyginant su tais respondentais, kurie šių veiksnių riziką patiria retai. Tačiau sveikatos stiprinimo poreikių turi tiek dažnai, tiek retai profesinę riziką patiriantys darbuotojai. Tikėtina, kad dirbantieji supranta sveikatos stip rinimo svarbą ir mano, kad sveikata reikia rūpintis nepriklausomai nuo patiriamos rizikos. Lyginant su kitų Europos šalių dirbančių asmenų vidurkiu, Lietuvoje didesnė darbuotojų dalis teigia, kad darbas kelia riziką jų sveikatai ir saugumui [27]. Tai gali suponuoti, kad dirbantys asmenys taip pat suvokia sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos svarbą. Remdamiesi šio tyrimo rezultatais norime atkreipti darbdavių, profesinės sveikatos ir kitų specialistų, atsakingų už darbuotojų sveikatą įmonėse, dėmesį į tai, kad planuoti ir įgyvendinti sveikatos stiprinimo veiklas reikia visada nepriklausomai nuo identifikuotų profesinės rizikos veiksnių ir rizikos vertinimo rezultatų. Svarbiausia nustatyti konkrečios įmonės darbuotojų sveikatos stiprinimo poreikius. Sveikatos stiprinimo veiklos turi būti formuojamos atsižvelgiant į poreikius, įtraukiant visus darbuotojus ir darbdavius / vadovus bei integruojant šias veiklas į kasdienį įmonės darbą [9, 28]. Užsienio tyrimai rodo, kad darbuotojų dalyvavimas sveikatos stiprinimo veiklose yra susijęs su įvairiais veiksniais: dirbančių asmenų sveikatos būkle, gyvenimo būdu, socialiniais ir demografiniais rodikliais, darbo sąlygojamais veiksniais [29]. Skirtingos priežastys, dėl kurių dirbantiems asmenims aktualu dalyvauti sveikatos stiprinimo veiklose darbe, taip pat gali būti vienas iš tyrimo rezultatų paaiškinimų. Sveikatos stiprinimo poreikiai nebūtinai susiję su dažnai patiriama profesine rizika. Gali būti, kad konkrečių programų ar užsiėmimų darbe poreikis kyla dėl kitų su pačiu darbuotoju, jo aplinka ar gyvenimo situacija susijusių priežasčių. Mūsų nustatytas profesinės rizikos veiksnių ir sveikatos stiprinimo poreikių tendencijas galima paaiškinti ir įstaigų buvimo vieta. Kaip pavyzdį panagrinėkime dviračiams laikyti skirtą vietą. Šios priemonės poreikį gali lemti ne vien darbuotojo pasirengimas stiprinti savo sveikatą, bet ir įstaigos buvimo vieta (ar ji toli už miesto, ar patogus susisiekimas ir pan.) bei gyvenamoji asmens vieta (ar turi vietos dviračiui laikyti namuose / prie namų, ar juo gali pasiekti savo darbo vietą ir pan.). Tą patį galima pasakyti ir aptariant klausimą apie valgyklą / parduotuvę, kurioje galima įsigyti sveiko maisto. Jei /3(66)

87 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI asmens darbo vieta yra mieste, galbūt netoli yra ir tokio maisto pasirinkimą suteikiančių maitinimo įstaigų. Tokiu atveju darbuotojas gali nenurodyti šios priemonės poreikio, nors ir rūpinasi savo sveikata bei sveika mityba. Norėtume nurodyti ir keletą šio tyrimo ribotumų bei gairių tolesniems tyrimams. Apklaustas nedidelis tiriamųjų skaičius, tyrime dalyvavo tik dviejų tipų įstaigos, maža tyrimo imtis neleido skaičiuoti statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių. Padidinus tiriamųjų skaičių ir atlikus tyrimą įvairių tipų įstaigose, būtų gauti patikimesni rezultatai, kurių pagrindu galėtume parengti praktines darbuotojų sveikatos stiprinimo rekomendacijas. Sveikatos stiprinimo darbe poreikį gali veikti socialiniai ir demografiniai su dirbančiais asmenimis susiję ypatumai (profesija, amžius, šeiminė padėtis, sveikatos būklė ir pan.). Todėl tolesniuose tyrimuose reikėtų įvertinti ir tokių veiksnių įtaką. Kitų tyrimų tikslas gali būti nustatyti, ar sveikatos stiprinimo poreikiams turi įtakos profesinės rizikos veiksnių darbo vietoje skaičius. Mūsų tyrime dalyvavo tik mažos įstaigos, kuriose nedirba profesinės sveikatos specialistai. Atlikę panašų tyrimą didelėse organizacijose, kuriose dirba profesinės sveikatos specialistai, galėtume palyginti, kaip vykdomos sveikatos stiprinimo veiklos ir koks jų poreikis mažose ir didelėse įstaigose. Be to, tai galėtų patvirtinti ir profesinės sveikatos specialistų indėlį į sveikatos stiprinimą: įrodyta, kad įmonėse, kuriose dirba šie specialistai, sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos programos vykdomos statistiškai reikšmingai dažniau (63,8 proc.) negu tokių specialistų neturinčiose įmonėse (27,1 proc.) [30]. Apie sveikatos stiprinimo veiklas įstaigose sprendėme remdamiesi subjektyvia darbuotojų nuomone. Ateityje reikėtų įtraukti ir darbdavių nuomonę atspindinčius duomenis. Tai leistų objektyviau įvertinti sveikatos stiprinimo darbe veiklas ir jų poreikį, nustatyti, kas trukdo įgyvendinti šias veiklas ir kokios paramos įmonėms reikia. Tai aiškintis labai svarbu, kadangi efektyvus sveikatos stiprinimas darbe gali reikšmingai prisidėti prie visuomenės sveikatos stiprinimo. IŠVADOS 1. Reabilitacijos ir socialinės globos įstaigų darbuotojai teigia, kad jų darbo vietose vykdomos įvairios sveikatos stiprinimo veiklos. Dažniausiai minimi dušai ir informacijos apie sveiką gyvenseną sklaida. Mažiausiai dirbančių asmenų nurodė, kad jų darbe vykdomos svorio kontrolės / sveikos mitybos programos. 2. Reabilitacijos ir socialinės globos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai išsako visų sveikatos stiprinimo veiklų darbe poreikį. Dažniausiai nurodomas lengvatų sveikatos priežiūros paslaugoms ir dušų poreikis, rečiausiai svorio kontrolės ar sveikos mitybos programų ir įsitraukimo į aktyvią laisvalaikio veiklą kartu su šeimomis poreikiai. 3. Sveikatos stiprinimą darbe reikalingu laiko tiek dažnai, tiek retai su įvairiais profesinės rizikos veiksniais susiduriantys reabilitacijos ir socialinės globos įstaigų darbuotojai. Nors pastebima tendencija, kad tiek reabilitacijos, tiek socialinės globos įstaigų respondentai, dažnai susiduriantys su cheminiais, ergonominiais, biologiniais, psichosocialiniais ir fizikiniais rizikos veiksniais darbe, dažniau nurodė įvairius sveikatos stiprinimo veiklų poreikius, lyginant su tais darbuotojais, kurie šių veiksnių riziką patiria retai. PADĖKA Straipsnio autoriai nuoširdžiai dėkoja visiems darbuotojams ir įstaigų vadovams, sutikusiems dalyvauti šiame tyrime. Straipsnis gautas , priimtas /3(66) 87

88 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Literatūra 1. WHO Global plan of action on workers health Sixtieth world health assembly. WHO, TDO konvencija Nr. 187 Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo skatinimo koncepcijos. TDO, TDO konvencija Nr. 161 Dėl profesinės sveikatos tarnybų. TDO, Healthy Life Healthy Work. Partnership for health and safety. NDPHS Strategy on Health at Work, Naumanen P. The health promotion of aging workers from the perspective of occupational health professionals. Public Health Nursing. 2006;23(1): Darbdavių galimybės stiprinti darbuotojų sveikatą. FACTS 93, LT. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos darbe agentūra. Belgija, Darbuotojų sveikatos stiprinimas. FACTS 94, LT. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos darbe agentūra. Belgija, Baker JL, Coleman BL, Sormin S. Workplace Health Promotion: Assessing Employess Health-Related Needs. St. Thomas, Ontario: Elgin-St. Thomas Health Unit, Vičaitė S. Sveikatos stiprinimo poreikių įmonėje vertinimas. Rekomendacijos. Higienos institutas, Prieiga per internetą: < poreikiu%20vertinimas_fin.pdf>. 10. Kartunavičiūtė J, Jankauskas R, Eičinaitė-Lingienė R, Matevičiūtė T. Lietuvos ir kitų Baltijos jūros regiono šalių profesinės sveikatos priežiūros tarnybų finansavimo pobūdis, žmogiškieji ištekliai ir profesinės sveikatos specialistų vykdomos funkcijos. Visuomenės sveikata. 2014;1(64): The Luxembourg Declaration on Workplace Health Promotion in the European Union. ENWHP, Hymel PA, Loeppke RL, Baase CM, Burton WN, Hartenbaum NP, Hudson TW, McLellan RK, Mueller KL, Roberts MA, Yorborough ChM, Konicki DL, Larson PW. Workplace Health Protection and Promotion. A new pathway for a Healthier and safer workforce. JOEM. 2011;53(6): Health Promotion Programs: from theory to practice. Fertman CI, Allensworth DD. (Eds.). Society for Public Health Education, San Francisco, Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V Health, Work and Well-being: Employee Health Needs Assessment Methods and Tools. East Midlans Public Health Observatory, Comprehensive Workplace Health Promotion: Recommended and Promising Practices for Situational Assessment Tools. University of Toronto, European Working Conditions Survey mapping the results. Prieiga per internetą: < smt/ewcs/results.htm>. 18. Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijos. Higienos institutas, Prieiga per internetą: < stiprinimo_rekomendacijos_fin%281%29.pdf>. 20. Darbuotojų sveikos mitybos skatinimas. Rekomendacijos. Higienos institutas, Prieiga per internetą: < REK_Sveikos%20mitybos%20skatinimas.pdf>. 21. Konfliktų prevencija. Rekomendacijos mažoms įmonėms. Higienos institutas, Pajarskienė B, Vėbraitė I, Jasiukevičiūtė T. Rekomendacijos, kaip valdyti psichologinį smurtą darbo vietose. Visuomenės sveikata. 2011;1(52): Kaip organizuoti fizinio aktyvumo skatinimo programą darbo vietose. Rekomendacijos. VšĮ Pozityvios sveikatos komanda, Higienos institutas, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Vilnius, Kirilovas G, Jankauskas R, Eičinaitė-Lingienė R, Gorobecienė D. Lietuvos įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų žmogiškieji ištekliai ir vykdoma profesinės sveikatos priežiūros veikla. Visuomenės sveikata. 2014;1(64): Harden A, Peersman G, Oliver S, Mauthner M, Oakley A. A systematic review of the effectiveness of health promotion interventions in the workplace. Occupational Medicine. 1999;49(8): Reid A, Malone J. A cross-sectional study of employer and employee occupational health needs and priorities within the Irish Civil Service. Occupational Medicine. 2003;53(1): Eurofound. European working conditions survey. Publications Office of the European Union. Luxembourg, Lerssi-Uskelin J, Hopsu L, Salmi A. What is Workplace Health Promotion (WHP). African Newsletter on Occupational Health and Safety. 2014;24(2). 29. Robroek SJW, van Lenthe FJ, van Empelen P, Burdorf A. Determinants of participation in worksite health promotion programs: a systematic review. International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity. 2009;26(6): Venckienė R, Eičinaitė-Lingienė R, Jankauskas R, Matevičiūtė T, Vičaitė S, Kirilovas G. Employees health promotion: the situation in Lithuania. Scandinavian Journal of Work, Environment and Health. Work, Well-being and Wealth: Active Ageing at Work. Conference Abstracts August, 2013, Helsinki, Finland, p /3(66)

89 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Workplace health promotion at rehabilitation and social care institutions: health promotion activities, needs and occupational hazards Laima Bulotaitė 1, Dovilė Šorytė 2, Rasa Šidagytė 2, Sigita Vičaitė 2 1 Department of General Psychology, Faculty of Philosophy, Vilnius University 2 Occupational Health Centre, Institute of Hygiene Summary The aim of the study was to identify workplace health promotion (WHP) activities as well as WHP needs in accordance with occupational hazards at rehabilitation and social care institutions. Material and methods. 136 respondents participated in the study, which was conducted in social care institutions (53,1 % of participants) and rehabilitation institutions (46,9 % of participants). The questionnaire was developed for the purpose of the study. It included questions about WHP activities, implemented at institutions, and employees needs for such activities. The other part of the questionnaire was comprised of questions concerning occupational hazards. Results and conclusions. The analysis of survey results revealed that there are various WHP activities implemented at rehabilitation and social care institutions. However, not all employees may be aware of such activities. The majority of participants mentioned that their workplaces provide them with shower facilities (83 %) and disseminate information about healthy lifestyles (52,2 %). The minority of employees mentioned weight management groups or healthy nutrition programs (15,2 %). Furthermore, employees, who participated in the survey, recognized various WHP activities as a real need at their workplaces. Most of rehabilitation and social care workers answered that there are needs for showers (95,3 %) and supported health care services (90,3 %). When answering an open question, they also mentioned they need leisure activities, more help / feedback from their managers as well as specific information concerning their health. The minority of participants stated that they need weight management / healthy nutrition programs (61,55 %) and involving in active leisure activities together with their families (55,5 %). Finally, in comparison with respondents, who rarely confront chemical, ergonomic, biological, psychosocial and physical risk factors, employees, who frequently encounter these factors, more often answered that they need various WHP activities. However, both employees who frequently and who rarely confront occupational risk factors recognized that they need health promotion at their workplaces. The employers, occupational health specialists and all the specialists, who are responsible for employees health, should plan and implement WHP activities regardless of the results of occupational risk assessment. The key is to identify health promotion needs of employees from particular company. Keywords: workplace health promotion, occupational hazards, health promotion needs, rehabilitation institutions, social care institutions. Correspondence to Laima Bulotaitė Vilnius University, Faculty of Philosophy Department of General Psychology University str. 9/1, LT Vilnius laima.bulotaite@fsf.vu.lt Received 13 August 2014, accepted 19 September /3(66) 89

90 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata LIETUVOS 5 12 KLASIŲ MOKSLEIVIŲ MANKŠTINIMOSI MOTYVACIJĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI Vaiva Balčiūnienė, Brigita Miežienė, Arūnas Emeljanovas, Miglė Bacevičienė Lietuvos sporto universitetas Santrauka Tyrimo tikslas išskirti Lietuvos 5 12 klasių moksleivių mankštinimosi laisvalaikiu motyvus ir juos sąlygojančius veiksnius. Tyrimo medžiaga ir metodai m. taikant lizdinės atsitiktinės atrankos metodą iš dvidešimties Lietuvos miestų ir rajonų progimnazijų, gimnazijų ir vidurinių mokyklų buvo atrinkti moksleiviai, kurie mokėsi 5 12 klasėse. Respondentams buvo pateikta anketa, kuria siekta nustatyti moksleivių demografinius duomenis, fizinio aktyvumo lygį (pagal PSO rekomendacijas) ir mankštinimosi motyvaciją. Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad daugelio Lietuvos 5 12 klasių moksleivių (81 proc.) fizinis aktyvumas buvo nepakankamas. Išskirti keturi Lietuvos 5 12 klasių moksleivius mankštintis skatinantys motyvai: sveikata ir fizinė forma, socialinis aspektas, sportinių rezultatų siekimas ir konkurencija su bendraamžiais. Pagrindiniai veiksniai, kurie turėjo sąsajų su sveikatos ir fizinės formos mankštinimosi motyvu, buvo moteriškoji lytis, vyresnis amžius ir nuomonė, kad jų kūnas yra per storas (p < 0,001). Tie moksleiviai, kurie jautėsi per ploni, rečiau mankštinosi dėl geresnės sveikatos ir fizinės formos (p < 0,001). Veiksniai, kurie turėjo reikšmės socialiniam mankštinimosi aspektui, buvo jaunesnis amžius ir gyvenimas rajone (p < 0,01). Sportinių rezultatų siekimas labiau mankštintis laisvalaikiu skatino berniukus ir jaunesnius (p < 0,001) bei mieste gyvenančius moksleivius (p < 0,01). Pagrindiniai veiksniai, kurie sąlygojo konkurencijos su bendraamžiais mankštinimosi motyvą, buvo vyriškoji lytis, jaunesnis amžius (p < 0,001), gyvenimas rajone (p < 0,05) ir pakankamas laisvalaikio fizinis aktyvumas (p < 0,01). Išvados. Nustatyta tiriamų asmenų mankštinimosi motyvų sąsaja su lytimi, amžiumi, gyvenamąja vietove, fiziniu aktyvumu laisvalaikiu ir požiūriu į savo kūną. Atsižvelgiant į lyčių, amžiaus ir gyvenamosios vietovės skirtumus, integruojant mankštinimosi motyvacijos aspektą turi būti kuriamos ir adaptuojamos saugios specialiosios edukacinės fizinio aktyvumo skatinimo strategijos ir metodikos, kurios padėtų mažinti fiziškai pasyvių moksleivių skaičių. Reikšminiai žodžiai: fizinis aktyvumas, laisvalaikio mankštinimosi motyvai, moksleiviai. ĮVADAS Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gyvensenos ypatumai ir fizinis aktyvumas vaikystėje lemia ir tam tikrus sveikatos aspektus žmogui suaugus [1 2]. Pastaraisiais dešimtmečiais vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas linkęs mažėti, jaunimas vis daugiau laisvalaikio leidžia pasyviai, didėja vaikų nutukimo ir metabolinių sutrikimų paplitimas tiek Vakarų Europos šalyse, tiek ir Lietuvoje [3 5]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) fizinio aktyvumo rekomendacijose akcentuojamas sveikatą stiprinantis ir ligų riziką mažinantis fizinis aktyvumas, 5 17 metų vaikai ir paaugliai ne mažiau kaip Adresas susirašinėti: Vaiva Balčiūnienė Lietuvos sporto universitetas Sporto g. 6, Kaunas El. p. balciuniene.vaiva@gmail.com 60 minučių kiekvieną dieną turi užsiimti vidutinio ir didesnio intensyvumo fizine veikla [6]. Be to, ne rečiau negu 3 kartus per savaitę turi atlikti kaulų ir raumenų sistemą lavinančius pratimus. Svarbu paminėti, kad PSO rekomendacijose yra nurodomas tik minimalus fizinio aktyvumo lygmuo, rekomenduojamas moksleivių sveikatai palaikyti ir stiprinti. Nepaisant to, kad daugelio mokslininkų atlikti tyrimai patvirtina neabejotiną fizinio aktyvumo naudą augančiam moksleivio organizmui, fizinei ir psichinei sveikatai [7 8], vis labiau išryškėja ne tik globali moksleivių fizinio aktyvumo stoka, bet ir stabili tendencija moksleivių fizinis aktyvumas su amžiumi mažėja ir visose amžiaus grupėse berniukai yra fiziškai aktyvesni negu mergaitės [9 12]. Pastaraisiais metais nustatyta, kad PSO fizinio aktyvumo rekomendacijų normas atitiko mažiau nei vienas iš keturių metų Europos ir Šiaurės /3(66)

91 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Amerikos šalių paauglių [4, 9]. Tyrimai rodo, kad Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas ne tik nepakankamas, bet pastaraisiais dešimtmečiais pastebima ir mažėjimo tendencija, nuo 1998 m. iki 2010 m. fiziškai aktyvių berniukų dalis palaipsniui sumažėjo nuo 49,8 proc. iki 39,5 proc., o fiziškai aktyvių mergaičių dalis m. laikotarpiu nekito, tačiau 2010 m. taip pat sumažėjo nuo 21 proc m. iki 17,7 proc m. [11]. Mokslininkai pastebi, kad vaikai ir paaugliai ne tik mažiau mankštinasi, bet ir apskritai per mažai būna gryname ore ir nepakankamai vaikšto pėsčiomis [13]. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vienas svarbiausių vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo didinimo veiksnių yra motyvacija [22]. Analizuojant vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo stokos priežastis, būtina išsiaiškinti mankštinimosi ir sportavimo motyvaciją ir jai įtakos turinčius veiksnius. Sporto, švietimo ir sveikatos politikos požiūriu moksleivių mankštinimosi motyvacijos tyrimai yra neabejotinai svarbūs sprendžiant jaunimo sveikos gyvensenos ir užimtumo laisvalaikiu problemas. Tokio pobūdžio tyrimai skatina ieškoti ne tik perspektyvių, inovatyvių, veiksmingų, bet ir saugių vaikų ir paauglių fizinio ugdymo ir sveikatos stiprinimo būdų bei efektyviai panaudoti tam skiriamus finansinius išteklius. Lietuvoje atlikti tyrimai, orientuoti į mankštinimosi motyvų analizę, dažniausiai apėmė nedideles jaunų moterų ir sportininkų grupes, o moksleivių mankštinimosi laisvalaikiu motyvacija mažai tyrinėta. Šiuo tyrimu siekta papildyti trūkstamus moksleivių mankštinimosi laisvalaikiu motyvų tyrinėjimų duomenis. Šio tyrimo tikslas išskirti Lietuvos 5 12 klasių moksleivių mankštinimosi laisvalaikiu motyvus ir juos sąlygojančius veiksnius. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Tyrime dalyvavo Lietuvos 5 12 klasių moksleiviai. Iš viso buvo atrinkti moksleiviai. Atsako dažnis apie 90 proc., tiriamųjų amžiaus vidurkis 14,9 ± 2,2 metų. Jauniausias tyrimo dalyvis buvo 10 metų, vyriausias 19 metų. Tiriamųjų imties charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje. Naudojant lizdinės atsitiktinės atrankos metodą Lietuvos miestuose ir rajonuose (Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Prienuose, Raseiniuose, Tauragėje ir Vilkaviškyje) atlikta atsitiktinė vidurinių mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų atranka. Atrankos vienetu buvo laikoma mokykla, o mokykloje, jei joje buvo daugiau nei viena 5 12 klasė, atsitiktinės atrankos vienetu laikyta klasė. Kiekvienoje atrinktoje klasėje buvo apklausiami visi laisvą valią tyrime dalyvauti pareiškę ir tėvų pritarimą gavę moksleiviai m. tyrimas atliktas 20 mokyklų: 10 mokyklų priklausė rajono savivaldybėms ir 10 mokyklų miesto savivaldybėms. Tyrime taikyta anoniminė apklausos anketa. Laisvalaikio fizinis aktyvumas ir mankštinimosi motyvacija buvo vertinami standartine anketa, naudota Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrime. Tiriamieji buvo skirstomi pagal lytį, amžių (10 13 m., m. ir m.) ir gyvenamąją vietovę (miestas, rajonas). Mieste gyvenančiųjų grupei priskirti tie moksleiviai, kurie į klausimą Kur tu gyveni? atsakė, kad gyvena dideliame mieste arba mieste, kiti respondentai priskirti rajone gyvenančių moksleivių grupei. Moksleivių fizinio aktyvumo lygiui įvertinti anketoje buvo suformuluoti ir pateikti klausimai, kuriais siekta nustatyti vaikų fizinio aktyvumo laisvalaikio metu dažnumą, trukmę bei intensyvumą (pagal PSO rekomendacijas). Ar moksleivis laisvalaikiu pakankamai fiziškai aktyvus, nustatyta pagal tai, kaip atsakė į su fiziniu aktyvumu susijusį klausimą Kiek dienų per savaitę per pastarąsias dienas buvai fiziškai aktyvus iš viso ne mažiau kaip 60 minučių? Pakankamai fiziškai aktyviais buvo laikomi tie tiriamieji, kurie šitaip mankštinosi ne mažiau kaip 6 dienas per savaitę. Kiti respondentai priskirti nepakankamai fiziškai aktyvių moksleivių grupei. Taip pat buvo tiriamas moksleivių požiūris į savo kūną. Respondentų buvo klausiama: Koks, Tavo manymu, yra Tavo kūnas? Galimi atsakymai į šį klausimą: gerokai per plonas, truputį per plonas, 1 lentelė. Lietuvos 5 12 klasių moksleivių imties charakteristikos (n = 3 284) Charakteristikos n proc. Lytis Berniukai ,6 Mergaitės , metų ,1 Amžiaus grupė metų , metų ,5 Gyvenamoji vieta Miestas ,0 Rajonas ,0 Laisvalaikio fizinis Nepakankamas ,0 aktyvumas Pakankamas ,0 Sporto / šokių būrelio Nelanko ,1 lankymas Lanko ,9 Esu normalaus kūno svorio ,5 Požiūris į savo kūną Esu per plonas ,1 Esu per storas ,4 2014/3(66) 91

92 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata normalus, truputį per storas, gerokai per storas. Atsakymų variantai sujungti į tris grupes: esu per plonas, esu normalus ir esu per storas. Siekiant išsiaiškinti moksleivių mankštinimosi laisvalaikiu motyvaciją, respondentams buvo pateiktas motyvų sąrašas ir prašyta pažymėti jiems tinkamą atsakymą (galimi atsakymai: labai svarbu, gana svarbu, nesvarbu). Anketoje buvo pateiktas klausimas Ar lankai kokį nors sporto ar šokių būrelį ir kaip dažnai? (galimi atsakymai: ne, 2 3 kartus per mėnesį, kartą per savaitę, du ir daugiau kartų per savaitę). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 19.0 for Windows programinį paketą. Siekiant sugrupuoti mankštinimosi motyvus, atlikta tiriančioji faktorinė analizė. Išskiriant bendruosius faktorius naudoti pagrindinių komponenčių ir Varimax rotacijos metodai. Ši analizė leido nustatyti keturis bendruosius faktorius, jų vidiniam pastovumui įvertinti apskaičiuotas Kronbacho alfa koeficientas. Atsižvelgiant į kiekvieną motyvų grupę dvinarės logistinės regresijos metodu įvertinta įvairių veiksnių reikšmė Lietuvos 5 12 klasių moksleivių mankštinimosi motyvams, apskaičiuotas galimybių santykis (GS) ir jo 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Tikrinant statistines hipotezes, pasirinkti trys reikšmingumo lygiai: *p < 0,05 patikima, **p < 0,01 labai patikima, ***p < 0,001 ypač patikima. Lentelėse moksleivių skaičius skiriasi, nes dalis mokinių į kai kuriuos klausimus neatsakė. REZULTATAI Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugelio (81 proc.) Lietuvos 5 12 klasių moksleivių fizinis aktyvumas buvo nepakankamas ir net 60 proc. respondentų neturėjo jokios fiziškai aktyvios popamokinės veiklos (1 lentelė). Tyrimo metu siekiant sugrupuoti moksleivių mankštinimosi laisvalaikiu motyvus atlikta tiriančioji faktorinė analizė. Išskirti keturi bendrieji faktoriai, kurių tikrinė reikšmė didesnė už vienetą (2 lentelė). Pirmajam faktoriui, kuris paaiškino 15,8 proc. visos kintamųjų dispersijos, priskirti visi klausimai, susiję su sveikata ir fizine forma. Antrasis faktorius sujungė socialinį motyvą tiriančius klausimus ir paaiškino 14,8 proc. bendrosios dispersijos. Trečiajam faktoriui priskirti visi su sportinių rezultatų siekimu susiję klausimai (13,8 proc.), o ketvirtajam konkurencijos su bendraamžiais aspektai (12,7 proc.). Visi kintamieji paaiškino 57,1 proc. visos duomenų 2 lentelė. Lietuvos 5 12 klasių moksleivių mankštinimosi laisvalaikiu motyvai ir jų įverčiai Teiginiai, dėl ko laisvalaikiu moksleiviai mankštinasi Sveikata ir fizinė forma Bendrieji faktoriai* ir jų svoriai Sportinių rezultatų siekimas Socialinis aspektas Konkurencija su bendraamžiais Galima sustiprinti sveikatą 0,57 Norisi būti geros fizinės formos 0,68 Norisi gerai ir grakščiai atrodyti 0,78 Malonu jausti kūno galias 0,42 Galima sureguliuoti svorį 0,71 Galima smagiai praleisti laiką 0,73 Galima įgyti naujų draugų 0,71 Galima susitikti ir pabūti su draugais 0,78 Tai įdomus užsiėmimas 0,49 Noriu būti geras sportininkas 0,77 Norisi nugalėti 0,72 Norisi būti geros fizinės formos 0,43 Malonu jausti kūno galias 0,56 Norisi įtikti tėvams 0,77 Norisi būti kietu, išsiskirti iš kitų 0,72 Noriu būti pajėgesnis ir gauti geresnį įvertinimą kūno 0,56 kultūros pamokų metu Kronbacho alfa 0,72 0,68 0,70 0,59 KMO = 0,82, p < 0,001; Barletto sferiškumo teste (χ 2 = 9 646,02; df = 91,00 ir p < 0,001) * < 0,4 faktorių svoriai lentelėje nepateikti. dispersijos. Du teiginiai priskirti keliems faktoriams. Norisi būti geros fizinės formos ir Malonu jausti kūno galias buvo priskirti pirmam ir trečiam faktoriams, bet tai neprieštaravo loginei prasmei. Visų bendrųjų faktorių vidinis pastovumas kito nuo 0,68 iki 0,72 ir buvo laikomas pakankamai geru, išskyrus konkurencijos su bendraamžiais faktorių (Kronbacho alfa = 0,59). Išskyrus 4 bendruosius faktorius, apskaičiuoti faktorių įverčiai, kurių reikšmės ties medianos riba /3(66)

93 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 3 lentelė. Demografinių veiksnių, fizinio aktyvumo laisvalaikiu ir požiūrio į savo kūną prognostinė vertė Lietuvos 5 12 klasių moksleivių mankštinimosi motyvams Požymis Lytis Amžiaus grupė Gyvenamoji vietovė Laisvalaikio fizinis aktyvumas Požiūris į savo kūną Mankštinimosi motyvai Reikšmė Sveikata ir fizinė Socialinis Sportinių rezultatų Konkurencija su forma aspektas siekimas bendraamžiais GS (95 proc. PI) Mergaitės 1,00 1,00 1,00 1,00 Berniukai 0,59 1,03 2,57 2,07 (0,50 0,68)*** (0,89 1,20) (2,20 3,00)*** (1,77 2,42)*** metų 1,00 1,00 1,00 1, metų 0,96 1,07 1,36 1,62 (0,80 1,15) (0,89 1,27) (1,13 1,63)** (1,33 1,96)*** metų 0,69 1,35 1,70 3,06 (0,57 0,84)*** (1,11 1,64)** (1,39 2,08)*** (2,49 3,77)*** Miestas 1,00 1,00 1,00 1,00 Rajonas 1,02 1,23 0,77 1,19 (0,88 1,19) (1,06 1,42)** (0,66 0,90)** (1,02 1,39)* Nepakankamas 1,00 1,00 1,00 1,00 Pakankamas 1,09 1,13 0,95 1,35 (0,89 1,33) (0,92 1,37) (0,77 1,16) (1,10 1,66)** Esu normalaus kūno svorio 1,00 1,00 1,00 1,00 Esu per plonas 0,57 0,95 0,92 1,18 (0,46 0,70)*** (0,78 1,16) (0,75 1,14) (0,96 1,46) Esu per storas 1,54 1,01 0,75 1,10 (1,28 1,85)*** (0,84 1,20) (0,63 0,90)** (0,91 1,32) GS galimybių santykis, PI pasikliautinasis intervalas; *p < 0,05; **p < 0,01; ***p < 0,001 padalytos į dvi dalis: svarbu ir nesvarbu. Atsižvelgiant į kiekvieną motyvų grupę dvinarės logistinės regresijos metodu įvertinta demografinių veiksnių, fizinio aktyvumo laisvalaikiu ir požiūrio į savo kūną reikšmė Lietuvos 5 12 klasių moksleivių mankštinimosi motyvams (3 lentelė). Berniukams galimybė laisvalaikiu mankštintis dėl noro sustiprinti sveikatą ir būti geresnės fizinės formos buvo mažesnė, palyginti su mergaitėmis (GS = 0,59, 95 proc. PI 0,50 0,68), tačiau sportinių rezultatų siekimo motyvas berniukams buvo 2,57 karto didesnis nei mergaičių (p < 0,001). Berniukai taip pat turėjo 2,07 karto didesnę galimybę laisvalaikiu mankštintis, motyvuojami konkurencijos su bendraamžiais, lyginant su mergaitėmis (p < 0,001) metų amžiaus moksleiviams galimybė laisvalaikiu mankštintis dėl noro sustiprinti sveikatą ir būti geresnės fizinės formos buvo mažesnė, lyginant su metų amžiaus moksleiviais (GS = 0,69, 95 proc. PI 0,57 0,84). Motyvas mankštintis dėl sportinių rezultatų stipresnis metų amžiaus respondentams, lyginant su metų jaunuoliais (p < 0,001). Galimybė mankštintis konkuruojant su bendraamžiais buvo 1,62 karto didesnė metų amžiaus grupėje ir 3 kartus didesnė metų amžiaus grupėje, lyginant su metų moksleiviais (p < 0,001). Socialinis aspektas aktualiausias metų amžiaus moksleiviams (p < 0,01). Rajone gyvenantys moksleiviai turėjo didesnę galimybę laisvalaikiu mankštintis dėl socialinio aspekto ir noro konkuruoti su bendraamžiais nei mieste gyvenantys moksleiviai (atitinkamai GS = 1,23, 95 proc. PI 1,06 1,42 ir GS = 1,19, 95 proc. PI 1,02 1,39). Be to, rajone gyvenantys moksleiviai dėl sportinių rezultatų siekimo laisvalaikiu mankštinosi rečiau, palyginti su mieste gyvenančiais moksleiviais (GS = 0,77, 95 proc. PI 0,66 0,90). Moksleiviai, kurie mankštinosi motyvuojami konkurencijos su bendraamžiais, turėjo 1,35 karto didesnę pakankamo fizinio aktyvumo galimybę, lyginant su tais moksleiviais, kuriems šis motyvas nebuvo svarbus (p < 0,01). Moksleiviai, kurie jautėsi esą per ploni, sveikatos gerinimo tikslu mankštinosi rečiau negu tie respondentai, kurie jautėsi esantys normalaus kūno svorio (p < 0,001). Tie moksleiviai, kurie jautėsi per didelės kūno masės, 1,5 karto dažniau mankštinosi dėl sveikatos ir geros fizinės formos, palyginti su normalaus kūno svorio moksleiviais (p < 0,001). Respondentai, kurie savo kūną vertino kaip per storą, rečiau mankštinosi, siekdami sportinio rezultato (GS = 0,75, 95 proc. PI 0,63 0,90). 2014/3(66) 93

94 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata REZULTATŲ APTARIMAS Modernios informacinės technologijos kuriant informacinę visuomenę bei keičiantis jos prioritetams tampa vis prieinamesnės ir užima reikšmingą vietą moksleivių gyvenime. Daugelis užsienio autorių, atlikę apžvalgines vaikų ir paauglių pasyvaus laisvalaikio analizes, nustatė, kad jaunimas pasyviam laisvalaikiui skiria net 5 10 valandų per dieną, o prie televizoriaus ar kompiuterio praleidžia po 2 4 valandas per dieną [15, 16]. Tad ryškus fizinio aktyvumo nepakankamumas nustatomas įvairiuose Lietuvos ir užsienio autorių atliktuose tyrimuose [9 12]. Šio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad tik 17 proc. apklaustų Lietuvos 5 12 klasių moksleivių laisvalaikiu buvo pakankamai fiziškai aktyvūs. Tyrimais įrodyta, kad vaikystėje ugdoma psichinė ir fizinė darna skatinant vaikus lankyti sporto būrelius mokykloje ateityje lemia mažesnę grėsmę nutukti ar susirgti metabolinėmis ligomis [8]. Deja, šio tyrimo metu analizuojant moksleivių popamokinę fizinę veiklą nustatyta, kad dauguma apklaustų Lietuvos 5 12 klasių moksleivių nebuvo linkę rinktis aktyvios popamokinės veiklos. Tai sutampa su kitų Lietuvos tyrimų duomenimis [13, 17]. Atliekant tiriančią faktorinę analizę išskirti keturi Lietuvos 5 12 klasių moksleivius mankštintis skatinantys motyvai: sveikata ir fizinė forma, socialinis aspektas, sportinių rezultatų siekimas ir konkurencija su bendraamžiais. Moksleivių laisvalaikio fizinio aktyvumo sampratai įtakos turi socialiniai ir kultūriniai aplinkos veiksniai. Įvairiose Europos šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad paaugliai nėra linkę rūpintis savo sveikata [4, 9, 10], tačiau pastebima, kad fizinio aktyvumo sąsajos su sveikatos stiprinimo veiksniais reikšmingai skiriasi priklausomai nuo regiono. Rytų Europoje sveikatos motyvas neturi reikšmingos įtakos paauglių fiziniam aktyvumui, tačiau Vakarų Europoje noras būti sveiku paauglius motyvuoja užsiimti aktyvia fizine veikla laisvalaikiu [18]. Motyvai, skatinantys mergaites ir berniukus laisvalaikiu mankštintis, reikšmingai skiriasi. Mokslinėje literatūroje analizuojamos įvairios šių skirtumų priežastys: prigimtinės individo savybės, visuomenėje egzistuojantys tradiciniai lyčių vaidmenų modeliai, vyriškumo ir moteriškumo sampratos raiška sporte ir kt. [19, 21]. Tyrimai rodo, kad mergaitėms aktualiausi yra svorio kontrolės ir kūno įvaizdžio motyvai, jos mankštinasi siekdamos turėti gražias kūno formas, numesti svorio, būti sveikesnės, o berniukai dažniausiai mankštinasi, nes jiems apskritai patinka sportas, jie nori būti sportininkai ir nugalėti, sportuodami jie geriau jaučiasi, patiria malonumą, nori pagerinti fizinį pajėgumą ir būti sveikesni [18, 20 24]. Be to, tyrimų autoriai pabrėžia, kad atsižvelgiant į lytį motyvacijos veiksniai atitinkamai siejasi su fizinio aktyvumo rodikliais: fizinio aktyvumo lygiu, fizinio aktyvumo rekomendacijų įvykdymu ir sporto būrelio lankymu [20]. Šio tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad noras sustiprinti sveikatą ir pagerinti savo fizinę formą laisvalaikiu labiau motyvavo mankštintis mergaites ir vyresnius moksleivius bei tuos moksleivius, kurie jautėsi esantys per didelės kūno masės (p < 0,001). Tačiau moksleiviai, kurie manė esą per ploni, geresnės fizinės formos ir sveikatos stiprinimo tikslu mankštinosi rečiau negu tie moksleiviai, kurie jautėsi esantys normalaus kūno svorio (p < 0,001). Taigi šio tyrimo rezultatai, kaip patvirtina ir kiti tyrimai [12], atskleidžia, kad jaunimo grupėje, ypač mergaičių, paplitęs mankštinimasis dėl svorio kontrolės, todėl tam reikalinga tinkama prevencija ir būtinas saugus edukacinis poveikis. Vienas iš sveikatos ugdytojų uždavinių pozityviais ir saugiais edukaciniais metodais moksleivius skatinti būti fiziškai aktyvius, ypač svorio kontrolės požiūriu. Nagrinėjant laisvalaikiu pakankamai fiziškai aktyvių moksleivių dalį skirtingose amžiaus grupėse daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, autorių tyrimų rezultatai rodo, kad fiziškai aktyvių moksleivių dalis su amžiumi mažėja, o visose amžiaus grupėse berniukai yra fiziškai aktyvesni, palyginti su mergaitėmis [9 12]. Iannotti ir kt., 2013 m. analizavę m. tarptautiniame Health Behaviour in School Aged Children (HBSC) tyrime dalyvavusių 11, 13 ir 15 metų paauglių laisvalaikio fizinio aktyvumo motyvus, nustatė, kad socialinis aspektas ir sportinių rezultatų siekimo motyvai buvo pagrindiniai veiksniai, skatinę skirtingų HBSC tyrime dalyvavusių šalių paauglius užsiimti aktyvia fizine veikla laisvalaikiu [18]. Šis tyrimas parodė, kad fiziškai aktyvesni buvo tie moksleiviai, kurie mankštinosi motyvuojami konkurencijos su bendraamžiais (p < 0,01). Be to, noras konkuruoti su bendraamžiais dažniau mankštintis paskatino berniukus ir jaunesnius bei rajone gyvenančius moksleivius, o pagrindiniai veiksniai, kurie turėjo įtakos socialiniam mankštinimosi aspektui, buvo jaunesnis amžius ir gyvenimas rajone. Šarkauskienės ir Adaškevičienės (2008) tyrimo duomenimis, 5 6 klasių moksleivių fiziniam aktyvumui daugiausia įtakos turi vidinė motyvacija, o socialiniai veiksniai yra mažiau svarbūs [17]. Vis dėlto /3(66)

95 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI remiantis šio tyrimo duomenimis galima daryti išvadą, kad mankštinimasis, kaip laiko leidimo su bendraamžiais forma, įdomesnis jaunesniems vaikams, lyginant su vyresniais moksleiviais. Tyrimas taip pat atskleidė, kad sportinių rezultatų siekimas laisvalaikiu mankštintis labiau paskatina berniukus ir jaunesnius bei mieste gyvenančius moksleivius. Tačiau moksleiviai, kurie jautėsi esantys per didelės kūno masės, dėl aukštesnių sportinių rezultatų mankštinosi rečiau negu tie moksleiviai, kurie manė esą normalaus kūno svorio. Taigi šio tyrimo rezultatai rodo, kad daugelio Lietuvos 5 12 klasių moksleivių fizinis aktyvumas yra nepakankamas, daugiau kaip pusė Lietuvos moksleivių neturi jokios fiziškai aktyvios popamokinės veiklos. Tokie veiksniai, kaip lytis, amžius, gyvenamoji vieta, laisvalaikio fizinis aktyvumas ir požiūris į savo kūną, turi įtakos moksleivių mankštinimosi motyvams. Atsižvelgiant į lyčių, amžiaus ir gyvenamosios vietovės skirtumus, integruojant mankštinimosi motyvacijos aspektą turi būti kuriamos ir adaptuojamos saugios specialiosios edukacinės fizinio aktyvumo skatinimo strategijos ir metodikos, kurios padėtų mažinti fiziškai pasyvių moksleivių skaičių. APIBENDRINIMAS Išskirti keturi Lietuvos 5 12 klasių moksleivius mankštintis skatinantys motyvai. Su mankštinimosi motyvacija reikšmingų sąsajų turėjo šie veiksniai: lytis, amžius, fizinis aktyvumas laisvalaikiu, požiūris į savo kūną ir gyvenamoji vieta. Laisvalaikiu berniukus dažniau mankštintis motyvavo sportinių rezultatų siekimas ir konkurencija su bendraamžiais, o mergaites sveikata ir fizinė forma. Motyvacija mankštintis dėl geresnės sveikatos ir fizinės formos stiprėjo didėjant moksleivių amžiui. Fiziškai aktyvesni buvo tie moksleiviai, kurie mankštinosi motyvuojami konkurencijos su bendraamžiais. Moksleiviai, kurie jautėsi per didelės kūno masės, dažniau mankštindavosi dėl geresnės sveikatos bei fizinės formos ir rečiau dėl sportinių rezultatų. Socialiniai mankštinimosi aspektai ir konkurencija su bendraamžiais svarbesni buvo rajone gyvenantiems moksleiviams, o sportinių rezultatų dažniau siekė miesto moksleiviai. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP-003/2013). Straipsnis gautas , priimtas Literatūra 1. Craigie AM, Lake AA, Kelly SA et al. Tracking of obesity-related behaviours from childhood to adulthood: a systematic review. Maturitas. 2011;70(3): Magnussen CG, Smith KJ, Juonala M. When to prevent cardiovascular disease? As early as possible: lessons from prospective cohorts beginning in childhood. Current opinion in cardiology. 2013;28(5): Tailor AM, Peeters PH, Norat T, Vineis P, Romaguera D. An update on the prevalence of the metabolic syndrome in children and adolescents. Int J Pediatr Obes. 2010;5(3): OECD. Health at a Glance: Europe 2013, OECD indicators. 2013; prieiga per internetą: Health-at-a-Glance-2013.pdf. 5. Manios Y, Costarelli V. Childhood obesity in the WHO European Region. Epidemiology of obesity in children and adolescents. 2011;2(1): WHO. Recommended levels of physical activity for children aged 5-17 years. Global Strategy on Diet, Physical Activity and Health. 2010; prieiga per internetą: dietphysicalactivity/factsheet_young_people/en. 7. Janssen I, LeBlanc AG. Systematic review of the health benefits of physical activity and fitness in school-aged children and youth. Int J Behav Nutr Phys Act. 2010;7(1):40-56, doi: / Eime RM, Young JA, Harvey JT et al. A systematic review of the psychological and social benefits of participation in sport for children and adolescents: informing development of a conceptual model of health through sport. Int J Behav Nutr Phys Act. 2013;10(1):98-119, doi: / Currie C, Zanotti C, Morgan A et al. Social determinants of health and well-being among young people. Health Behaviour in School-aged Children (HBSC) study: international report from the 2009/2010 survey. 2012; Copenhagen: World Health Organization Regional Office for Europe. 10. Hallal PC, Andersen LB, Bull FC, Guthold R, Haskell W et al. Global physical activity levels: surveillance progress, pitfalls, and prospects. The Lancet. 2012;380:247-57, doi: /s (12) Zaborskis A, Raskilas A. Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai metais. Visuomenės sveikata. 2011;3(54): Pajaujienė S, Jankauskienė R, Visagurskienė K ir kt. Ryšys tarp IX klasių berniukų ir mergaičių fizinio aktyvumo, valgymo sutrikimų rizikos ir požiūrio į mankštinimosi elgseną mažinant svorį. Visuomenės sveikata. 2011;21(5): Strukčinskienė B, Kurlys D, Griškonis S ir kt. Mokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos ypatumai fizinio aktyvumo aspektu. Visuomenės sveikata. 2011;21(7): Petronytė G. Lietuvos paauglių fizinis aktyvumas ir su juo susiję veiksniai. Daktaro disertacija, Kaunas: Kauno medicinos universitetas. 15. Sisson SB, Broyles ST, Baker BL et al. Television, reading, and computer time: correlates of school-day leisure-time sedentary behavior and relationship with overweight in children in the US. J Phys Act Health. 2011;8(2): Pate RR, Mitchell JA, Byun W et al. Sedentary behaviour in youth. British Journal of Sports Medicine. 2011;45(11): Šarkauskienė A, Adaškevičienė E. 5 6 klasių mokinių neformalųjį fizinį ugdymą lemiantys veiksniai. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. 2008;3(70): Iannotti RJ, Chen R, Kololo H et al. Motivations for adolescent participation in leisure-time physical activity: international differences. J Phys Act Health. 2013;10: Slater A, Tiggemann M. Uncool to do sport : A focus group study of adolescent girls reasons for withdrawing from physical activity. Psychology of sport and exercise. 2010;11(6): Petronytė G, Zaborskis A. Paauglių laisvalaikio fizinio aktyvumo motyvai. Visuomenės sveikata. 2008;1(40): /3(66) 95

96 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata 21. Labbrozzi D, Robazza C, Bertollo M, Bucci I, Bortoli L. Pubertal development, physical self-perception, and motivation toward physical activity in girls. Journal of adolescence. 2013;36(4): Adaškevičienė E. Mokinių fizinio aktyvumo didinimo galimybės sveikatos požiūriu: kūno kultūros mokytojų nuomonė. Tiltai. 2014;66(1): Butt J, Weinberg RS, Claytor RR. Adolescent physical activity participation and motivational determinants across gender, age, and race. J Phys Act Health. 2011;8(8): Litt DM, Iannotti RJ, Wang J. Motivations for adolescent physical activity. J Phys Act Health. 2011;8: Factors determining Lithuanian 5-12 grade schoolchildren s motivation for participation in leisure time physical activity Vaiva Balčiūnienė, Brigita Miežienė, Arūnas Emeljanovas, Miglė Bacevičienė Lithuanian Sports University Summary The Aim of the Survey. To distinguish motives for participation in leisure time physical activity among Lithuanian 5-12 grade schoolchildren, and the factors influencing those motives. The Object and Methods of the Survey. In 2013, applying nested random selection / sampling method, 3284 schoolchildren of 5-12 grades from twenty Lithuanian pro-gymnasiums, gymnasiums and secondary schools located in different cities and districts were selected. The respondents were given a Questionnaire to identify schoolchildren s demographic data, assess physical activity level (recommended by the WHO) as well as motivation for participation in leisure time physical activity. Results. It has been established during the survey, that the majority (81.0 %) of Lithuanian 5-12 grade schoolchildren are not sufficiently active in doing physical activities. Four motives for participation in leisure time physical activity among Lithuanian 5-12 grade schoolchildren have been distinguished: health and physical fitness motive, social aspect, achievement motive for sport participation and competition with peers. Key factors influencing the health and physical fitness motive for participation in leisure time physical activity have been female gender, senior age and opinion about one s own body considering it too fat (p<0.001). The schoolchildren who considered their body too lean participated in physical activity related to health and physical fitness motive more rarely (p<0.001). The factors influencing the social aspect for participation in leisure time physical activity consisted of junior age and non-urban living environment (p<0.01). Achievement motive for sport participation manifested itself at higher degree among boys and junior schoolchildren (p<0.001) as well as among schoolchildren who live in urban areas (p<0.01). The main factors that caused the competition with peers motive for participation in leisure time physical activity consisted of male gender, junior age (p<0.001), living in non-urban area (p<0.05) and sufficient leisure time physical activity (p<0.01). Findings. The association between the subjects motives for participation in leisure time physical activity and gender, age, living area, level of leisure time physical activity and attitude towards schoolchildren s own body has been established. Taking into account the gender, differences in living environment and integrating the aspect of motivation for doing physical activity, special and safe educational physical activity promotion strategies and methods should be created and adapted that would allow reduction in number of passive schoolchildren in terms of engagement in physical activity. Keywords: physical activity, motives for participation in leisure time physical activity, schoolchildren. Correspondence to Vaiva Balčiūnienė Lithuanian sports university Sporto str. 6, LT-4422 Kaunas, Lithuania balciuniene.vaiva@gmail.com Received 12 June 2014, accepted 31 July /3(66)

97 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Miego higienos užsiėmimo poveikis studentų miego kokybei gerinti Agnė Murauskaitė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė Vytauto Didžiojo universitetas Santrauka Tyrimo tikslas įvertinti miego higienos užsiėmimo poveikį studentų miego kokybei gerinti atsižvelgiant į jų demografines ir psichologines ypatybes, biologinį aktyvumą bei žalingų įpročių išreikštumą. Medžiaga ir metodai. Miego higienos užsiėmimo poveikio tyrimas atliktas dviem etapais. Pirmojo etapo metu įvertinta tiriamųjų miego kokybė, žalingų įpročių išreikštumas, surinkti jų sociodemografiniai ir biologinio aktyvumo rodikliai, įvertintos psichologinės ypatybės (nerimastingumas ir miego kontrolės lokusas). Taip pat jo metu tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: poveikio (68 studentai, išreiškę norą dalyvauti miego higienos užsiėmime ir atsitiktinės atrankos būdu ten patekę), pirmą kontrolinę (68 studentai, kurie išreiškė norą dalyvauti miego higienos užsiėmime, tačiau atsitiktinės atrankos būdu nepateko į poveikio grupę) ir antrą kontrolinę (51 studentas, neišreiškęs noro dalyvauti miego higienos užsiėmime). Antrajame tyrimo etape, praėjus trims savaitėms nuo miego higienos užsiėmimo, pakartotinai įvertinta visų trijų grupių dalyvių miego kokybė, biologinio aktyvumo rodikliai, žalingų įpročių išreikštumas ir miego kontrolės lokusas. Šiame etape dalyvavo 47 poveikio, 49 pirmos kontrolinės ir 41 antros kontrolinės grupių studentai. Poveikio grupės tiriamieji dalyvavo vienkartiniame 40 minučių trukmės miego higienos ir stimulų kontrolės terapijos gairėmis paremtame užsiėmime, skirtame studentų miego higienos žinioms, miego įpročiams ir kokybei gerinti. Pirmai ir antrai kontrolinėms grupėms jokios intervencinės priemonės nebuvo taikytos. Tiriamųjų miego kokybei vertinti naudotas Pitsburgo miego kokybės indekso (PMKI) klausimynas. Jų miego kontrolė vertinta naudojantis miego kontrolės lokuso skale (SLOC), o nerimastingumas buvo įvertintas remiantis Spielbergerio nerimo skale (STAI). Rezultatai ir išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad miego higienos užsiėmimas yra efektyvus siekiant pagerinti studentų miego kokybę. Nustatyta, jog užsiėmimas padėjo pagerinti tiek bendrą studentų miego kokybę, tiek ir atskirus jos komponentus: sumažino prabudimų skaičių, pagerino miego trukmę ir savijautą dienos metu. Taip pat nustatyta, jog sociodemografiniai rodikliai, biologinis aktyvumas, psichologinės ypatybės, gėrimų su kofeinu vartojimo dažnumas ir paskutinio puodelio skysčio su kofeinu suvartojimo laikas dienos metu, alkoholio vartojimo kiekis ir dažnumas bei rūkymo dažnumas neturėjo prognostinės reikšmės užsiėmimo poveikiui. Šiame tyrime vienintelė prasta pradinė miego kokybė prognozuoja miego higienos užsiėmimo poveikį. Reikšminiai žodžiai: miego higiena, poveikio įvertinimas, miego kokybė, studentai. ĮVADAS Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiūlytą gyvenimo kokybės modelį miegas yra vienas iš fizinės sveikatos srities komponentų, kurio svarbiausia funkcija atkurti organizmo jėgas. Dėl šios funkcijos miegas gyvybiškai būtinas kiekvieno žmogaus fizinei, psichinei ir emocinei gerovei palaikyti. Esminis miegą apibūdinantis požymis yra miego kokybė. Įvairiuose tyrimuose miego kokybė apibūdinama, Adresas susirašinėti: Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios psichologijos katedra Jonavos g. 66/331, Kaunas El. p. k.zardeckaite-matulaitiene@smf.vdu.lt kaip tam tikrų miego komponentų (užmigimo laiko, miego trukmės ir efektyvumo, prabudimų, medikamentų vartojimo, savijautos dienos metu) visuma, kuri padeda identifikuoti blogai ir gerai miegančius asmenis [6, 15]. Nurodoma, jog tik visavertis ir kokybiškas miegas turi neabejotiną naudą žmogaus sveikatai [14]. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ne tik miego trūkumas, bet ir jo perteklius neigiamai veikia tiek fizinį, tiek psichologinį funkcionavimą, dėl to gali atsirasti išsiblaškymas, dėmesio koncentracijos ar atminties sutrikimų, padidėti nerimas, dirglumas ir irzlumas [4, 41]. Apie 70 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų studentų yra linkę darbo dienomis eiti miegoti vėlai ir keltis anksti rytais, šitaip sutrumpindami savo miego valandų skaičių, o laisvadieniais 2014/3(66) 97

98 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata panaktinėti rytais ilgai miegoti ir šitaip bandyti kompensuoti prarastas miego valandas [5]. Toks režimas (įpročiai) palaipsniui gali paskatinti įprotį eiti vėliau miegoti ir vėliau keltis, dažnus pogulius dienos metu, paskaitų praleidimus, prastėjančius akademinius ir profesinius rezultatus bei lėtinius miego sutrikimus [3]. Mokslininkai [11, 13, 19, 43] pastebi, kad nevisavertis miegas blogina naujos informacijos įsiminimą, todėl miegas prieš mokymąsi yra toks pat svarbus, kaip ir miegas po jo. Dėl šios priežasties studentams kokybiškas miegas yra ypač svarbus, jeigu jie nori pasiekti teigiamų rezultatų akademinėje srityje. Pastebėta, jog prasti miego įpročiai ir kokybė yra viena iš labiausiai paplitusių problemų, su kuriomis susiduria visa visuomenė, o ypač studentai. Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad net 73 proc. užsienio [5] ir 59,4 64,2 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų skundžiasi įvairiais miego sutrikimais [28 30]. Svarbu paminėti, kad studentų miego kokybė priklauso ne tik nuo miego įpročių ir trukmės, bet ir nuo kitų miegą veikiančių veiksnių. Tyrimuose, analizuojančiuose studentų miego kokybę [9, 16, 20, 25, 38], dažniausiai išskiriami biologiniai, psichologiniai, sociodemografiniai ir gyvensenos veiksniai, darantys didžiausią įtaką visaverčiam studentų miegui. Vienas iš labiausiai miego kokybę sąlygojančių veiksnių yra skirtingas žmonių biologinis aktyvumas (cirkadinis miego ritmas) [2, 12, 24, 39, 42]. Šis biologinio aktyvumo skirtumas priklauso nuo žmogaus teikiamos pirmenybės rytui arba vakarui, tai dar vadinama rytiniu arba vakariniu paros tipu. Autoriai, tyrinėję studentų miego ypatumus, pastebi, kad vakarinio tipo asmenys (pelėdos) dėl vėlyvo gulimosi ir kėlimosi laiko dažniau patiria miego trūkumą, mieguistumą dienos metu ir susiduria su akademiniais sunkumais [13, 22], priešingai nei studentai, kurių biologinis aktyvumas yra ryte (vieversiai). Jie pasižymi stabiliu gulimosi ir kėlimosi režimu, geresne miego kokybe ir geresniais akademiniais rezultatais [13, 14]. Apskritai vakarinio tipo asmenims dėl jų biologinio ir socialinio laiko nesutapimo kyla didesnė rizika patirti miego sunkumus nei rytinio tipo studentams [43]. Nustatyta, jog miego kokybei įtakos turi ir lytis. J. Andruškienė [1], išanalizavusi įvairaus amžiaus vyrų ir moterų miego įpročius, nustatė, kad miego įpročiai, kaip ir miego kokybė, statistiškai reikšmingai skiriasi vyrų ir moterų grupėse. Pasak autorės, moterys, palyginti su vyrais, eina miegoti vidutiniškai 12 min. anksčiau ir atsibunda anksčiau nei vyrai. Panaši tendencija pastebima ir studentų grupėje. L. L. Tsai ir S. P. Li [38], savo darbe vertinę lyties ir studijų kurso poveikį studentų miego kokybės komponentams (pvz., užmigimo laikui, prabudimų skaičiui ir t. t.), nustatė, kad studentės eina miegoti anksčiau ir pabunda anksčiau nei studentai vaikinai. Taip pat tyrėjai atskleidė, jog studentės pasižymėjo ilgesniu užmigimo laiku (ilgesne latencija), dažnesniais prabudimais nakties metu ir blogesne miego kokybe nei studentai vaikinai. Kiti autoriai [9, 17, 23] teigia, jog miego sunkumai priklauso labiau nuo psichologinių nei biologinių veiksnių. T. Kawada su bendraautoriais [17] ir J. Moo-Estrella su kolegomis teigia [23], kad nerimastingiems universitetų studentams būdingas ilgesnis užmigimo laikas ir dažnesni prabudimai. Kaip teigia T. Kawada ir bendraautoriai, tai būdingiau studentėms nei studentams vyrams. Pastebėta, jog nerimastingiems studentams dėl ilgalaikių miego sunkumų gali atsirasti depresijos simptomų, kurie gali būti ne tik miego problemų pasekmė, bet ir šių sunkumų atsiradimo priežastis [9]. Mokslininkai pastebi, kad miegui taip pat įtakos turi individualus miego kontrolės lokuso išreikštumas [31, 45]. Pasak L. Smith ir kolegų [34], suaugusių žmonių miego kontrolės lokusas yra kiekvieno asmens specifinis, mažai kintantis ir miegui įtaką darantis bruožas. Asmenys, kurie linkę manyti, jog patys kontroliuoja savo miego trukmę, pasižymi geresne miego kokybe. Priešingai nei tie individai, kurie atsakomybę dėl miego kokybės linkę nukreipti į išorę, t. y. mano, jog už ją atsakingi kiti reikšmingi žmonės, pvz., šeima ar kiti asmenys, arba ji susijusi su atsitiktinumais, sėkme, likimu. Dėl šios priežasties stipriau išorinį miego kontrolės lokusą išreiškiantys individai linkę pasižymėti ne tik prastesne miego kokybe, bet ir prasta bendra sveikata [31]. Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad vyrai turi stipriau išreikštą vidinį miego kontrolės lokusą, o moterys išorinį [44]. Kai kurie autoriai teigia, jog studentų miego kokybei įtakos turi ir jų studijų metai. K. P. L. Suen su kolegomis [36], tyrę Honkongo studentų miego skirtumus ir su jais susijusius veiksnius, nustatė, kad prasčiausia miego kokybe ir didžiausiu nerimu skundžiasi pirmo ir paskutinio kurso studentai. Kelios autorių grupės, R. Dyson, K. Renk [8] ir L. N. Galambos, A. L. Howard, J. L. Maggs [10], teigia, jog pirmus metus studijuojantys studentai gali patirti įtampą dėl pereinamojo laikotarpio iš paauglystės į pilnametystę. Šis laikotarpis reikalauja savarankiškumo ir integracijos į dar nepatirtą naujo gyvenimo /3(66)

99 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI periodą. Paskutinio kurso studentams daugiau streso sukelia padidėjęs mokymosi krūvis [33]. Pastebėta, jog tyrimuose, kuriuose analizuojami miego kokybės veiksniai, dažnai didelis dėmesys skiriamas elgesio aspektams, kurie susiję su žalingais įpročiais: alkoholio, kofeino, nikotino vartojimu [13, 21, 25, 40]. Autoriai nurodo, jog rūkymo dažnumas dienos metu ir prieš miegą susijęs su prastesne bendra studentų miego kokybe [25]. Mokslininkai [21] teigia, jog rūkantys asmenys, kurie turi didesnių miego problemų, yra linkę ir į kitą miegui nepalankų elgesį. Lyginant su nerūkančiaisiais, jie suvartoja gerokai didesnį alkoholio ir gėrimų su kofeinu kiekį [21]. Tačiau kiti autoriai [26], ištyrę Japonijos studentų miego kokybę ir jai įtaką darančius veiksnius, nenustatė sąsajų tarp dažnesnio rūkymo, didesnio suvartojamo alkoholio ir kofeino kiekio. Pastebėta, jog studentai dažnai nežino, jog kai kurie prasto miego padariniai, pvz., prasta miego kokybė, mieguistumas dienos metu, kiti dažnai pasitaikantys miego sukeliami sunkumai, priklauso nuo paties žmogaus ir jų galima išvengti. Akivaizdu, jog sprendžiant su miego kokybe susijusias problemas svarbų vaidmenį atlieka paties individo turimos žinios apie miegą. Žinios apie bendrą miego higieną turi didelę reikšmę specifiniam studentiškam elgsenos ir gyvensenos modeliui [37]. Jos savo ruožtu veikia miego kokybę ir bendrą sveikatą. Žinių apie miego higieną trūkumas formuoja ir skatina nepalankų miego elgesį, kuris gali būti vienas iš rizikos veiksnių miego problemoms atsirasti. Atsižvelgiant į tai kyla būtinybė aktyviai plėtoti studentų švietimą miego kokybės gerinimo klausimais. Tai padėtų studentams geriau suprasti savo elgesį, sąlygojantį jų miego kokybę ir reikšmę, miego sutrikimų požymius, galimas pasekmes sveikatai ir akademinei veiklai. Moksliniuose tyrimuose daugelis užsienio ir Lietuvos autorių, analizuojančių studentų miego ypatumus, akcentuoja ir net rekomenduoja studentų švietimą apie efektyvų miegą [4, 5, 27 29, 37]. Užsienio autorių [3] įrodyta, jog edukacinės miego gerinimo programos yra efektyvus bei lengviausiai pritaikomas būdas studentų miego kokybei ir žinioms apie miego higieną gerinti. Lietuvoje mokslinių darbų, skirtų prevencinėms miego priemonėms ir jų efektyvumui mūsų šalies studentų miego kokybei gerinti, neaptikta. Šis tyrimas yra pirmasis Lietuvoje, kuriuo siekiama patikrinti miego higienos užsiėmimo, skirto studentų miego kokybei gerinti, efektyvumą. Šio tyrimo tikslas įvertinti miego higienos užsiėmimo poveikį studentų miego kokybei gerinti atsižvelgiant į jų sociodemografines, psichologines ypatybes, biologinį aktyvumą ir žalingų įpročių išreikštumą. Išreiškė norą dalyvauti užsiėmime I etapas 1 apklausa N = 207 Neišreiškė noro dalyvauti užsiėmime II etapas N = anketų sugadinta N = 51 II etapas N = 51 Poveikio grupė N = 68 Atsitiktinė atranka Pirma kontrolinė grupė N = 68 Antra kontrolinė grupė N = 51 Dalyvavo miego higienos užsiėmime N = 56 2 apklausa N = anketos sugadintos Poveikio grupė 47 (34,3 %) Pirma kontrolinė grupė 49 (35,8 %) Antra kontrolinė grupė 41 (29,9 %) 1 pav. Tyrimo eiga 2014/3(66) 99

100 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI Tyrimo procedūra ir tiriamieji. Tyrimas atliktas Vytauto Didžiojo universitete dviem etapais (žr. 1 pav.). Pirmasis etapas anketinė apklausa buvo vykdoma 2013 m. lapkričio mėnesį (rudens semestro metu), antrasis etapas miego higienos užsiėmimas ir pakartotinė apklausa vykdyti 2014 m. kovo balandžio mėnesiais (pavasario semestro metu). Abu etapai atlikti panašiu semestro laikotarpiu (semestro viduryje). Tyrime dalyvavo 1 4 kursų bakalauro ir 1 2 kursų magistrantūros studijų studentai. Pirmoje tyrimo apklausoje dalyvavo 207 studentai (41 (19,8 proc.) vyras, 166 (80,2 proc.) moterys). Pagal šios apklausos respondentų atsakymus į papildomai pateiktą klausimą Ar norėtų dalyvauti užsiėmime apie miego higienos ypatumus? sudarytos trys tiriamųjų grupės. 136 studentai (20 (14,7 proc.) vyrų, 116 (85,3 proc.) moterų), kurie pirminės apklausos metu pareiškė norą dalyvauti užsiėmime, atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: poveikio (68 studentai; jie buvo pakviesti į užsiėmimą) ir pirmą kontrolinę (68 studentai; jie norėjo dalyvauti, bet nebuvo pakviesti į užsiėmimą). Trečiąją grupę (antrą kontrolinę) sudarė 51 studentas, kurie nebuvo išreiškę noro dalyvauti užsiėmime. Poveikio grupės tiriamieji dalyvavo vienkartiniame 40 min. trukmės miego higienos ir stimulų kontrolės terapijos gairėmis paremtame užsiėmime, skirtame studentų miego higienos žinioms, įpročiams ir kokybei gerinti. Užsiėmime iš viso dalyvavo 56 dalyviai. Pirmai ir antrai kontrolinėms grupėms jokios intervencinės priemonės nebuvo taikytos. Praėjus trims savaitėms nuo užsiėmimo atlikta pakartotinė visų trijų grupių internetinė apklausa, kurioje iš viso apklausti 47 (34,3 proc.) poveikio grupės, 49 (35,8 proc.) pirmos ir 41 (29,9 proc.) antros kontrolinės grupės dalyviai. Visų trijų grupių tiriamųjų amžius buvo nuo 18 iki 33 metų, vidutinis amžius 21,47 ± 2,326 metų. Prieš vertinant miego higienos užsiėmimo poveikį palyginta, ar poveikio ir pirmos bei antros kontrolinių grupių tiriamieji nesiskiria pagal sociodemografinius (lytį, studijų kursą, studijų pakopą ir studijuojamą specialybę) rodiklius. Rezultatai atskleidė, jog tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį tarp poveikio ir pirmos kontrolinės grupės statistiškai reikšmingai nesiskyrė (χ 2 = 0,244; p > 0,621), tačiau antroje kontrolinėje grupėje buvo daugiau studentų vaikinų (χ 2 = 5,700; p < 0,017). Taip pat nustatyta, jog visų trijų imčių pasiskirstymas pagal studijų pakopą statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Dauguma poveikio, pirmos ir antros kontrolinių grupių tiriamųjų buvo bakalauro studijų studentai. Tikrinant tiriamųjų pasiskirstymą pagal studijų kursą nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp poveikio ir antros kontrolinės grupių (χ 2 = 8,508; p < 0,037). Pastebėta, jog antroje kontrolinėje grupėje mažiausiai yra pirmo kurso studentų. Remiantis literatūros apžvalgos rezultatais, rodančiais, jog pirmo ir paskutinio kurso studentų miego kokybė yra prastesnė nei antro ir trečio kurso, tolesnėje duomenų analizėje poveikio grupės tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes pagal studijų kursą: 1 grupė I ir IV kursas (n = 57), 2 grupė II ir III kursas (n = 80). Patikrinus tiriamų asmenų pasiskirstymą pagal studijuojamą specialybę pastebėta, jog dauguma tyrime dalyvavusių studentų studijuoja humanitarinius ir socialinius mokslus. Visose trijose grupėse pasiskirstymas pagal studijų kryptį buvo tolygus. Intervenciniai metodai. Miego higienos edukacinis užsiėmimas STEPS (Treatment and Education Program for Students) parengtas F. C. Brown ir bendraautorių 2006 m. Užsiėmimo programa yra viešai publikuojama ir laisvai prieinama. Į lietuvių kalbą programą išvertė straipsnio autorės. Miego higienos užsiėmimas skirtas studentų miego higienos žinioms, įpročiams ir kokybei gerinti. Jis sudarytas remiantis miego higienos ir stimulų kontrolės terapijos gairėmis. STEPS užsiėmime miego higienos gairės apima sąrašą su elgesiu ir veikla susijusių rekomendacijų, kurios gali neigiamai arba teigiamai veikti miego kokybę. Rekomenduojama tokiu pat laiku keltis iš lovos, nepriklausomai nuo miegotų valandų skaičiaus; vengti trumpų nusnūdimų vėlyvos popietės metu, jei yra poreikis, pamiegoti iki popietės ne ilgiau kaip vieną valandą; vengti alkoholio, rūkymo, intensyvios fizinės veiklos likus dviem valandoms, o kofeino šešioms valandoms iki ėjimo miegoti [37]. Stimulų kontrolės gairių esmė skatinti asociacijas tarp miegamojo / lovos ir greito bei lengvo užmigimo. Dėl to pagrindinės rekomendacijos apima nurodymą, jog lovą galima naudoti tik miegui ar lytiniams santykiams; eiti miegoti tik tuomet, kai jaučiamas mieguistumas; kai neužmiegama ilgiau nei per min., rekomenduojama atsikelti iš lovos ir nuveikti ką nors raminančio, nesusijusio su mokslu ar darbu, patariama į lovą grįžti pajutus mieguistumą. Edukacinis STEPS užsiėmimas tai 40 min. trukmės paskaitos tipo užsiėmimas, kurį įgyvendino viena iš straipsnio autorių. Studentams užsiėmimas buvo /3(66)

101 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI pateikiamas kaip žodinis pranešimas, kurio metu suteikiama ne tik žodinė, bet ir dalomoji medžiaga su miego higienos rekomendacijomis, stimulų kontrolės instrukcijomis. 1 lentelėje pateikiami miego higienos užsiėmimą sudarantys komponentai. 1 lentelė. Miego higienos užsiėmimo komponentai Miego higienos užsiėmimo komponentai Užsiėmimo tikslo pristatymas Informavimas apie studentų miego ypatumus Miego higienos nauda kasdienei ir akademinei veiklai Reguliaraus miego reikšmė miego kokybei Miego higienos nauda miego kokybei Nuorodos, kur galima ieškoti pagalbos turint miego sunkumų Tikslas Sudominti užsiėmimu ir motyvuoti studentus. Temos aktualumo pristatymas: studentų miego problemų paplitimo aptarimas, paremtas mokslinių tyrimų rezultatais. Informacijos apie gerų miego įpročių svarbą ir poveikį mokymosi procesui, pasiekimams, sveikatai ir bendrai gyvenimo kokybei pateikimas. Reguliaraus miego įpročių formavimas. Miego higienos taisyklių, kaip kontroliuoti žalingus įpročius prieš miegą ir kaip pasirengti miegojimo aplinkai, pristatymas. Informacija apie tai, kur Lietuvos didžiuosiuose miestuose galima kreiptis kilus miego problemoms. Užsiėmimo metu studentams trumpai pristatomas jo tikslas. Toliau, remiantis įvairių tyrimų rezultatais, trumpai pristatomas blogos miego kokybės poveikis psichinei būklei, kognityvioms funkcijoms ir akademiniams pasiekimams. Galiausiai pateikiami miego higienos nurodymai ir stimulų kontrolės instrukcijos. Miego higienos užsiėmimo efektyvumo vertinimo metodikos. Miego kokybei vertinti naudotas Pitsburgo miego kokybės indekso (PMKI) klausimynas (Pittsburgh Sleep Quality Index) [6]. PMKI sudaro 19 savižinos klausimų apie praėjusio mėnesio miego kokybę ir 5 papildomi klausimai, kurie atspindi lovos ar kambario partnerio nuomonę apie respondento miegą. Pastarieji klausimai yra naudojami tik klinikinei informacijai, jie nėra įtraukti į Pitsburgo miego kokybės indekso skaičiavimą. Devyniolika PMKI klausimų apima įvairius veiksnius, susijusius su miego kokybe, įskaitant miego trukmės ir latentiškumo įvertinimą, specifinių su miegu susijusių sutrikimų dažnį ir išreikštumą. Šie klausimai yra grupuojami į 7 komponentus: subjektyvią miego kokybę, užmigimo laiką, miego trukmę, miego efektyvumą, prabudimus, medikamentų vartojimą ir savijautą dienos metu. Kiekvieno komponento reikšmė gali būti nuo 0 iki 3 balų, kai 0 nėra jokio sunkumo, o 3 dideli su miegu susiję sunkumai. Sudėjus 7 komponentų reikšmes ir gaunama bendra PMKI reikšmė, rodanti miego sunkumų laipsnį, kuris gali būti nuo 0 iki 21. Kuo didesnė reikšmė, tuo blogesnė miego kokybė. Blogas miegas yra tuomet, kai PMKI indeksas yra 5 ir daugiau balų, o geras miegas, kai indeksas mažiau nei 5 balai. Šiame tyrime suskaičiuoti pirmojo ir antrojo apklausos etapų Pitsburgo miego kokybės indekso klausimyno vidinio suderinamumo koeficientai Kronbacho alfa. Pirmosios apklausos PMKI Kronbacho alfa = 0,692, pakartotinės apklausos 0,614. Su studentų miego kokybe susijusių veiksnių vertinimo metodikos. Miego kontrolės lokusui įvertinti buvo naudota miego kontrolės lokuso skalė (the Sleep Locus of Control Scale, SLOC) [32]. Skalę sudaro 8 teiginiai, susiję su tuo, kiek žmogus pats gali kontroliuoti savo miegą (pvz., Galiu išvengti nemigos, jeigu rūpinuosi savimi, Geras miegas didžia dalimi yra laimės dalykas ir pan.). Kiekvienas teiginys turi šešis galimus atsakymų variantus nuo 1 visiškai nesutinku iki 6 visiškai sutinku. Minimalus miego kontrolės lokuso skalės įvertinimas 8, maksimalus 48 balai. Aukštesni balai rodo stipresnį miego kontrolės lokusą. Skalę sudaro dvi subskalės: vidinis ir išorinis miego kontrolės lokusai. Šiame tyrime apskaičiuoti pirmojo ir antrojo apklausos etapų vidinio ir išorinio miego kontrolės lokusų vidinio suderinamumo koeficientai. Pirmos apklausos vidinio miego kontrolės lokuso Kronbacho alfa = 0,769, išorinio lokuso 0,598. Antros apklausos vidinio miego kontrolės lokuso Kronbacho alfa = 0,786, išorinio lokuso 0,549. Studentų asmenybiniam nerimastingumui nustatyti buvo naudojama Spielbergerio nerimo skalė (Spielberger C. D. State-Trait Anxiety Scale, STAI). Šią nerimo skalę 1964 m. sukūrė C. D. Spielberger, R. L. Gorsuch ir R. E. Lushene [35]. Skalę sudaro dvi dalys: nerimo, kaip būsenos, ir nerimo, kaip asmenybės bruožo, skalės. Šiame tyrime buvo naudojama nerimo, kaip asmenybės bruožo, skalė, kurią sudaro 20 teiginių su keturiais galimais atsakymų variantais: nuo 1 beveik niekada iki 4 beveik visada. Minimalus nerimastingumo skalės įvertinimas 20, maksimalus 80 balų. Aukštesni balai rodo stipriau išreikštą nerimastingumą. Šiame tyrime suskaičiuotas skalės patikimumas Kronbacho alfa = 0,897. Socialiniai, demografiniai ir gyvenimo įpročių klausimai. Anketoje tiriamųjų buvo prašoma nurodyti savo amžių, studijuojamą specialybę, studijų kursą ir pakopą, biologinį aktyvumą (cirkadinį ritmą: vakarinis / rytinis tipas), taip pat rūkymo bei alkoholio ir skysčių su kofeinu vartojimo dažnumą. 2014/3(66) 101

102 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata REZULTATAI Tiriamųjų grupių pirminio tyrimo rezultatų palyginimas. Kad būtų galima atsakyti į klausimą, ar miego higienos užsiėmimas yra efektyvus studentų miego kokybei gerinti, būtina įvertinti, ar poveikio, pirmos ir antros kontrolinių grupių tiriamieji nesiskiria tyrimo pradžioje. Dėl to buvo palyginta, ar grupės nesiskiria pagal miego kokybės, psichologinių ypatybių (vidinio, išorinio kontrolės lokuso ir nerimastingumo), biologinio aktyvumo (cirkadinio ritmo) bei žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio ir gėrimų su kofeinu vartojimo) kintamuosius. 2 lentelėje pateikti duomenys atskleidžia, kad I apklausos metu pagal miego kokybės kintamąjį poveikio ir pirmos kontrolinės grupių tiriamieji statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05), tačiau skyrėsi poveikio ir antra kontrolinė tiriamųjų grupės, lyginant jas pagal miego kokybę. 2 lentelė. I apklausos poveikio, pirmos ir antros kontrolinių grupių miego kokybės palyginimas Kintamieji Pitsburgo miego kokybės indekso klausimynas Grupė Poveikio grupė (N = 47) Pirma kontrolinė grupė (N = 49) Poveikio grupė (N = 47) Antra kontrolinė grupė (N = 41) Vid. rangai 51,84 45,30 49,95 38,26 Skirtumo statistinis reikšmingumas Z p kriterijus reikšmė 1,158 0,247 2,155 0,031 Galima teigti, jog antros kontrolinės grupės studentai neišreiškė noro dalyvauti užsiėmime, nes jie neturėjo nusiskundimų dėl miego kokybės, priešingai nei poveikio ir pirmos kontrolinės grupės studentai. Todėl poveikio grupės dalyvių užsiėmimo efektyvumo vertinimo rodiklių palyginimas su abiejų kontrolinių grupių studentų rodikliais leidžia užtikrinti užsiėmimo poveikio įvertinimo validumą. Palyginus poveikio ir pirmos bei antros kontrolinių grupių tiriamuosius pagal jų psichologines ypatybes nustatyta, kad I apklausos metu visų trijų grupių studentai nesiskyrė pagal vidinio ir išorinio miego kontrolės lokuso išreikštumą bei biologinį aktyvumą, rūkymo, alkoholio ir gėrimų su kofeinu vartojimo dažnį. Nerimastingumo išreikštumas tarp poveikio ir antros kontrolinės grupių studentų statistiškai reikšmingai skyrėsi (z = 2,101, p < 0,036). Poveikio grupės studentai buvo nerimastingesni nei antros kontrolinės grupės studentai. Studentų miego kokybės kitimo palyginimas poveikio ir dviejose kontrolinėse grupėse. Miego higienos užsiėmimo poveikis studentų miego kokybei gerinti buvo vertinamas dviem etapais: lyginant I ir II apklausų miego kokybės įverčius kiekvienoje grupėje: poveikio grupėje bei pirmoje ir antroje kontrolinėse grupėse (šiam palyginimui buvo naudotas Vilkoksono ženklų kriterijus); įvertinus miego kokybės pokytį (II apklausos įvertinimus atėmus iš I apklausos įvertinimų) poveikio ir pirmoje bei antroje kontrolinėse grupėse buvo palyginta, kiek teigiamų pokyčių arba jokių / neigiamų pokyčių įvyko poveikio ir dviejose kontrolinėse grupėse, naudojantis kontingencijos lentelėmis ir Pearsono χ 2 kriterijumi). Teigiamais miego kokybės pokyčiais buvo laikomi pasikeitimai iš prastos miego kokybės į geresnę miego kokybę. Neigiamais miego kokybės pokyčiais buvo laikomi pasikeitimai iš prastos ar geros miego kokybės į dar prastesnę miego kokybę. Buvo tikimasi, jog įgyvendinus miego higienos užsiėmimą poveikio grupėje įvyks daugiau teigiamų miego kokybės ir mažiau neigiamų miego kokybės rodiklių pokyčių negu pirmoje ar antroje kontrolinėse grupėse. Vertinant, ar miego higienos užsiėmimas yra efektyvus siekiant pagerinti studentų miego kokybę, pirmiausia buvo palygintas poveikio, pirmos ir antros kontrolinių grupių, I ir II apklausų bendras miego kokybės įvertinimas. 3 lentelėje pateikti rezultatai rodo, kad tiek poveikio grupėje, tiek antroje kontrolinėje grupėje bendra 3 lentelė. Poveikio, pirmos ir antros kontrolinių grupių, I ir II apklausų bendros miego kokybės įverčių palyginimas Miego kokybės klausimynas 1 Grupė I apklausa Vidurkis ± stand. nuokrypis Vidurkis ± stand. nuokrypis II apklausa Neigiamas vidutinis rangas 2 Teigiamas vidutinis rangas 3 Z reikšmė P reikšmė Poveikio grupė (N = 47) 6,91 ± 3,39 4,38 ± 1,97 21,74 9,38 5,032 0,001 Bendra miego kokybė Pirma kontrolinė grupė (N = 49) 6,18 ± 3,28 5,53 ± 2,61 19,40 18,27 1,742 0,081 1 Antra kontrolinė grupė (N = 41) 5,39 ± 2,72 4,78 ± 2,34 15,79 14,83 2,056 0,040 1 kuo mažesnė reikšmė, tuo geresnė miego kokybė; 2 po užsiėmimo miego kokybė pablogėja; 3 po užsiėmimo miego kokybė pagerėja /3(66)

103 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI miego kokybė II apklausos metu buvo statistiškai reikšmingai geresnė nei I apklausos metu, o pirmoje kontrolinėje grupėje II apklausos metu miego kokybė statistiškai reikšmingai nepakito. Palyginus trijų grupių tiriamųjų, kurie patyrė teigiamų arba jokių ir neigiamų miego kokybės pokyčių, skaičių nustatyta, jog poveikio grupėje buvo daugiau teigiamą bendros miego kokybės pokytį nurodžiusių studentų, lyginant su pirmos ir antros kontrolinių grupių studentais (4 lentelė). 4 lentelė. Poveikio, pirmos ir antros kontrolinių grupių tiriamų asmenų bendros miego kokybės kitimo palyginimas Bendra miego kokybė Poveikio ir kontrolinių grupių lyginimas Miego kokybės klausimynas Teigiamas pokytis Dažnis (proc.) Jokio arba neigiamas pokytis Dažnis (proc.) Poveikio grupė (N = 47) 36 (76,6) 11 (23,4) Pirma kontrolinė grupė (N = 49) 24 (49,0) 25 (51,0) Poveikio grupė (N = 47) 36 (76,6) 11 (23,4) Antra kontrolinė grupė (N = 41) 21 (51,2) 20 (48,8) χ 2 reikšmė P reikšmė 7,806 0,005 6,180 0,013 Siekiant išsamiau atskleisti miego kokybės pokyčius, visose trijose tiriamųjų grupėse buvo palyginti I ir II apklausų miego kokybės septynių komponentų subjektyvios miego kokybės, užmigimo laiko, miego trukmės, miego efektyvumo, prabudimų, medikamentų vartojimo, savijautos dienos metu kitimų įvertinimai. *Subjektyvi miego kokybė *Užmigimo laikas *Miego trukmė *Miego efektyvumas *Prabudimai Medikamentų vartojimas *Savijauta dienos metu 0 0,09 0,38 0,28 0,17 I apklausa p < 0,05 0,72 0,68 1,28 0,96 1,09 0,77 - Kuo mažesnė reikšmė, tuo geresnė miego kokybė. 1,19 0,98 1,63 1, II apklausa 2 pav. Poveikio grupės I ir II apklausų miego kokybės komponentų įverčių palyginimas (N = 47) 2 pav. pateikti duomenys rodo, kad poveikio grupėje pagerėjo šeši iš septynių miego kokybės komponentų įverčių, o medikamentų vartojimo komponentas abiejų apklausų metu statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Pirmoje ir antroje kontrolinėse grupėse 6 komponentai statistiškai reikšmingai nekito, tik vienas komponentas užmigimo laikas II apklausos metu buvo statistiškai reikšmingai geresnis nei I apklausoje abiejose grupėse (pirma kontrolinė grupė: z = 3,578, p < 0,001; antra kontrolinė grupė: z = 2,503, p < 0,012). Toliau buvo palygintas studentų, patyrusių teigiamų ir neigiamų ar jokių atskirų miego kokybės komponentų pokyčių, skaičius tarp poveikio, pirmos kontrolinės, poveikio ir antros kontrolinės grupių. 5 lentelė. Poveikio ir pirmos bei antros kontrolinių grupių tiriamųjų miego kokybės komponentų kitimo įvertinimas Miego trukmė P reikšmė Prabudimai Savijauta dienos metu Poveikio grupės lyginimas su kontrolinėmis grupėmis Poveikio grupė (N = 47) Pirma kontrolinė grupė (N = 49) Poveikio grupė (N = 47) Antra kontrolinė grupė (N = 41) Poveikio grupė (N = 47) Pirma kontrolinė grupė (N = 49) Poveikio grupė (N = 47) Antra kontrolinė grupė (N = 41) Poveikio grupė (N = 47) Pirma kontrolinė grupė (N = 49) Poveikio grupė (N = 47) Antra kontrolinė grupė (N = 41) Miego kokybės komponentai Teigiamas pokytis Dažnis (proc.) Jokio arba neigiamas pokytis Dažnis (proc.) 21 (44,7) 26 (55,3) 10 (20,4) 39 (79,6) 21 (44,7) 26 (55,3) 7 (17,1) 34 (82,9) 12 (25,5) 35 (74,5) 3 (6,1) 46 (93,9) 12 (25,5) 35 (74,5) 11 (26,8) 30 (73,2) 27 (57,4) 20 (42,6) 12 (24,5) 37 (75,5) 27 (57,4) 20 (42,6) 11 (26,8) 30 (73,2) χ 2 reikšmė 6,464 0,011 5,035 0,025 6,855 0,009 12,121 0,001 10,802 0,001 11,413 0,001 Rezultatai (5 lentelė) parodė, kad didesnis neigiamą miego trukmės, prabudimų ir savijautos dienos metu pokytį patyrusių studentų skaičius yra pirmoje ir antroje kontrolinėse grupėse lyginant su poveikio grupe. Kitų miego kokybės komponentų kitimas 2014/3(66) 103

104 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata 6 lentelė. Miego higienos užsiėmimo poveikio prognostinis modelis Prognostinis veiksnys Standartinė paklaida Patikimumas Galimybių santykis Galimybių santykio 95 proc. pasikliautinasis intervalas Beta įvertis Voldo kriterijus l. l. Apatinė riba Viršutinė riba Pirminė miego kokybė 1,738 0,746 5, ,020 0,176 0,041 0,759 Konstanta 1,872 0,537 12, ,000 6,500 Priklausomas kintamasis miego kokybės pokytis. poveikio ir abiejose kontrolinėse grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė 1. Studentų miego kokybės pokyčių efekto dydžio įvertinimas. Siekiant patikrinti įgyvendinto miego higienos užsiėmimo poveikio dydį atliktas po užsiėmimo reikšmingai pakitusių miego kokybės kintamųjų pokyčio dydžio įvertinimas tarp poveikio grupės ir abiejų kontrolinių grupių, skaičiuojant Coheno d įverčius. Coheno d įvertis apskaičiuojamas pagal formulę, kai dviejų vidurkių skirtumas padalijamas iš standartinio nuokrypio. 2 Coheno d efekto dydis nuo 0,2 iki 0,3 laikomas mažu, apie 0,5 vidutiniu, o daugiau negu 0,8 dideliu efektu [7]. Tyrimo rezultatai parodė, jog užsiėmimas buvo veiksmingiausias keičiant bendrą miego kokybę (d ek1 = 0,674, d ek2 = 0,717), subjektyvų miego kokybės vertinimą (d ek1 = 0,717, d ek2 = 0,441), savijautą dienos metu (d ek1 = 0,610, d ek2 = 0,646); silpniau, bet taip pat buvo efektyvus gerinant miego trukmę (d ek1 = 0,512, d ek2 = 0,544), miego efektyvumą (d ek1 = 0,359, d ek2 = 0,423) ir mažinant prabudimų skaičių (d ek1 = 0,441, d ek2 = 0,631). Užsiėmimas silpniausiai paveikė užmigimo laiką (d ek1 = 0,055, d ek2 = 0,061). Miego higienos užsiėmimo poveikio sąsajos su dalyvių sociodemografinėmis, psichologinėmis ypatybėmis bei biologiniu aktyvumu ir žalingų įpročių išreikštumu. Siekiant įvertinti, kokiomis charakteristikomis pasižymintiems studentams miego higienos užsiėmimas yra veiksmingesnis, atlikta regresinė analizė, kurioje priklausomu kintamuoju pasirinktas miego kokybės pokytis (1 jokio arba neigiamas pokytis, 2 teigiamas pokytis). Kaip nepriklausomi kintamieji, 1 Subjektyvi miego kokybė: χ 2 = 1,173, p > 0,279; ek1 χ2 = 1,397, ek2 p > 0,237; užmigimo laikas: χ 2 = 0,626, p > 0,429; ek1 χ2 = 0,368, ek2 p > 0,544; miego efektyvumas: χ 2 = 1,088, p > 0,297; ek1 χ2 = 0,272; ek2 p > 0,602; medikamentų vartojimas: χ 2 = 0,173, p > 0,677; ek1 χ 2 = 2,317, p > 0,128. Trumpinimų reikšmė: ek1 = eksperimentinė ek2 ir pirma kontrolinė grupė; ek2 = eksperimentinė ir antra kontrolinė grupė. x 1 x 2 2 d = s į analizę įtraukti intervenciniame užsiėmime dalyvavusių asmenų pirmo matavimo miego kokybė (1 pradinė miego kokybė buvo gera, 2 pradinė miego kokybė buvo bloga), nerimastingumas, studijų kursas (1 I IV kursas, 2 II III kursas), lytis (1 moteris, 2 vyras), suvartojamas degtinės (1 nevartoju, 2 nuo 25 iki 200 ml, 3 nuo 201 ml ir daugiau), vyno (1 nevartoju, 2 nuo 50 iki 350 ml, 3 nuo 351 ml ir daugiau), alaus (1 nevartoju, 2 nuo 20 iki 750 ml, 3 nuo 751 ml ir daugiau) ir kitokių stipriųjų alkoholinių gėrimų (pvz., viskio) (1 nevartoju, 2 vartoju) kiekis per vakarą, taip pat pirmo ir antro matavimų vidinio ir išorinio miego kontrolės lokusų skalės, biologinis aktyvumas (1 vakarinis tipas, 2 rytinis tipas), rūkymo dažnumas (nuo 1 nerūkau iki 6 kasdien), alkoholio (nuo 1 negeriu alkoholinių gėrimų iki 6 kasdien) ir gėrimų su kofeinu vartojimo dažnumas (nuo 1 negeriu visai iki 6 išgeriu 6 puodelius ir daugiau) bei suvartojamo skysčio su kofeinu paskutinio puodelio laikas dienos metu (1 iki vidurdienio, 2 iki val., 3 iki val., 4 likus 1 valandai iki ėjimo miegoti). Į nepriklausomus kintamuosius įtrauktas antro matavimo suvartojamas degtinės (1 nevartoju, 2 vartoju), vyno (1 nevartoju, 2 nuo 50 iki 350 ml, 3 nuo 351 ml ir daugiau), alaus (1 nevartoju, 2 vartoju) ir kitokių stipriųjų alkoholinių gėrimų (pvz., viskio) (1 nevartoju, 2 vartoju) kiekis per vakarą. Analizei taikyta logistinė regresija su Forward Stepwise duomenų įvesties metodu. Regresijos modelis atitiko visus statistinio modelio tinkamumo kriterijus ir statistiškai reikšmingai prognozavo miego higienos užsiėmimo poveikį (Nagelkerkės R 2 kriterijus 0,179, Kokso ir Snelo (Cox & Snell) R pseudodeterminacijos koeficientas 0,120; χ 2 = 5,765; l. l. = 1, p < 0,016). Tyrimo rezultatai (6 lentelė) atskleidė, kad tik vienas iš dvidešimt penkių pasirinktų nepriklausomų kintamųjų paaiškino miego kokybės pokytį. Miego higienos užsiėmimas didžiausią poveikį turėjo tiems tyrimo dalyviams, kurių miego kokybė iki užsiėmimo buvo prasta /3(66)

105 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI REZULTATŲ APTARIMAS Remiantis užsienio autorių grupės sukurtu edukaciniu miego higienos užsiėmimu, skirtu studentų miego kokybei gerinti, šiame tyrime buvo siekiama įvertinti šio užsiėmimo poveikį, atsižvelgiant į studentų demografines, psichologines ypatybes, biologinį aktyvumą ir žalingų įpročių išreikštumą. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog po užsiėmimo pagerėjo studentų miego kokybė. Tai leidžia teigti, kad užsiėmime dalyvavę studentai per edukacinį užsiėmimą gautas žinias apie tinkamo ir netinkamo elgesio įtaką miego kokybei pritaikė savo elgesio, susijusio su miegu, korekcijai. Tokie rezultatai parodo, jog studentų švietimas apie miego higieną gali pagerinti ne tik jų žinias, bet ir miego kokybę. Tai patvirtina kitų mokslininkų [37] gautas išvadas, jog miego higienos praktika yra reikšmingai susijusi su miego kokybe. Pirmiausia turi pasikeisti asmens įsitikinimai apie vienokį ar kitokį elgesį, darantį įtaką miegui, kad vėliau, pritaikius naujai įgytas arba pakoreguotas senas žinias apie miego praktiką, būtų keičiama miego kokybė. Panašiai ir kiti autoriai [3] teigia, jog miego kokybei pasikeisti reikia daugiau laiko nei būna praėję po prevencinio užsiėmimo, todėl užsiėmime suteiktos žinios apie miego higieną greičiau pakoreguoja elgesį, susijusį su miego įpročiais, negu pakeičia bendrą miego kokybę [3]. Tačiau šiame tyrime miego kokybei pagerėti užteko trijų savaičių. Tokios išvados pagrįstumą leidžia patvirtinti tyrimo pobūdis, t. y. poveikio grupės palyginimas su dviem prastą miego kokybę nurodžiusiomis kontrolinėmis grupėmis padėjo sukontroliuoti, ar miego kokybė ir jos komponentai kito dėl taikytų poveikio priemonių. Rezultatai atskleidė, jog, palyginus užsiėmime dalyvavusių studentų miego kokybę su dviem nedalyvavusių studentų grupėmis, nustatyta, kad nusiskundimų dėl užmigimo buvo mažiau visose trijose grupėse, t. y. užmigimo laikas pagerėjo visose trijose grupėse. Šis pagerėjimas rodo, jog tai ne užsiėmimo, o šalutinių veiksnių poveikis. Galima daryti prielaidą, kad galėjo paveikti šiltesnis metų laikas (šiuo atveju pavasaris), kai studentai yra aktyvesni, dėl to gali būti labiau pavargę ir greičiau užmiega. Kai kurie autoriai užmigimo laiko nesieja su sezonų kaita [27]. Pasak D. H. Park ir kolegų [27], su metų laikų kaita glaudžiai susijusi miego trukmė, nes dėl šviesos pokyčių šaltuoju metų laiku (žiemą, rudenį) žmonės miega ilgiau nei šiltuoju laikotarpiu (pavasarį, vasarą). Įvertinus miego kokybės ir jos komponentų pokyčio dydį pastebėta, kad miego higienos užsiėmimas beveik nepaveikė užmigimo laiko, tačiau dar kartą patvirtino, jog yra efektyviausias keičiant bendrą miego kokybę, jos subjektyvų vertinimą ir savijautą dienos metu, kiek silpniau, tačiau taip pat paveikė miego trukmę, prabudimus ir bendrą miego efektyvumą. Šiame tyrime, kaip ir buvo tikėtasi, prasta miego kokybė buvo reikšminga numatant užsiėmimo poveikį, t. y. užsiėmimas buvo efektyviausias tiems asmenims, kurių miegas iki tol buvo prastos kokybės. Tačiau kofeino vartojimo dažnumas ir paskutinio skysčio su kofeinu puodelio suvartojimo laikas dienos metu, rūkymo dažnumas, alkoholio vartojimo kiekis ir dažnumas nebuvo reikšmingi numatant užsiėmimo efektyvumą. Tokie rezultatai prieštarauja kitų tyrėjų gautoms išvadoms [18, 25, 40]. Remiantis mokslininkų darbais [18, 25] pastebėta, jog siekiant numatyti miego kokybės pokytį svarbu atsižvelgti į rūkymo dažnumą, alkoholio vartojimo kiekį ir dažnumą bei gėrimų su kofeinu vartojimo dažnumą dienos metu ir prieš ėjimą miegoti. Pasak K. Nedzvecko ir R. Pilkauskaitės-Valickienės [25], šių medžiagų vartojimo dažnumas dienos metu ir prieš ėjimą miegoti yra susijęs su prastesne studentų bendra miego kokybe. Tačiau kiti tyrėjai tarp miego kokybės ir alkoholio bei gėrimų su kofeinu vartojimo dažnumo sąsajas aptinka taip pat ne visada [26]. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, jog sociodemografiniai rodikliai, biologinis aktyvumas neturėjo prognostinės reikšmės užsiėmimo efektyvumui. Tyrimo rezultatai parodė, jog po užsiėmimo vidinis miego kontrolės lokusas buvo stipriau išreikštas tiems, kurie dalyvavo užsiėmime, nei nedalyvavusiems asmenims, o išorinis miego kontrolės lokusas nepakito visose trijose grupėse. Iš to galima spręsti, jog dalyvavę studentai suprato, kad jų miego kokybė yra susijusi su jų elgesiu ir priklauso nuo jų pačių, o ne nuo kitų asmenų. Tačiau miego kontrolės lokusas nebuvo reikšmingas numatant užsiėmimo poveikį. Remiantis STEPS užsiėmimo kūrėjų atlikto efektyvumo tyrimo rezultatais [3] galima teigti, jog miego kontrolės lokuso ir kitų minėtų komponentų prognostinę tikimybę galėjo sumažinti nedidelis imties dydis bei nevienodas tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį grupėse. Vis dėlto negalime atmesti prielaidos, kad užsiėmimas darė vienodą poveikį visiems jame dalyvavusiems studentams. Taip pat negalime atmesti ir prielaidos, jog užsiėmimo poveikis priklausė nuo pasirinktos populiacijos, t. y. studentai neturėjo nustatytų miego sutrikimų, kurie būtų sumažinę užsiėmimo efektyvumą. Be to, studentai yra išsilavinusi visuomenės dalis, jų gana geras sveikatos raštingumas. 2014/3(66) 105

106 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Gali kilti klausimas, ar prie užsiėmimo poveikio galėjo prisidėti studentų noras įtikti, t. y. studentai po užsiėmimo galėjo stengtis pademonstruoti gerus informacijos įsisavinimo ir pritaikymo, sprendžiant miego problemas, įgūdžius, stengtis gerai pasirodyti tarsi per egzaminą. Vis dėlto siekiant, kad šio sunkiai kontroliuojamo veiksnio efektas nebūtų stipriai išreikštas po užsiėmimo, pakartotinė apklausa buvo atliekama ne iš karto, o praėjus trims savaitėms. Tai galėjo padėti sumažinti norą įtikti. Reikėtų pastebėti, jog tyrimo imties didžiąją dalį sudarė socialinių mokslų studentai, kurie dėl savo studijų pobūdžio savaime labiau nei kitų studijų sričių studentai gali būti linkę keisti savo elgesį, o tai taip pat galėjo paveikti tyrimo rezultatus. Galbūt siekiant išsamesnių rezultatų būtų prasmingi papildomi tyrimai, į kuriuos būtų įtraukti ne tik humanitarinių ir socialinių studijų sričių, bet ir tiksliųjų mokslų studentai. Taip pat būtų prasmingi tyrimai, analizuojantys kiekvieną programos komponentą atskirai. Tai padėtų išsiaiškinti, kuris užsiėmimo komponentas daro didžiausią poveikį miego kokybės pokyčiui. Gauti rezultatai leidžia manyti, kad užsienyje sukurtas miego higienos užsiėmimas yra viena iš pigiausių, paprasčiausių ir lengviausiai aukštosiose mokyklose pritaikomų veiksmingų priemonių studentų miego kokybei gerinti. Jis tinka ir Lietuvos sąlygomis. IŠVADOS 1. Miego higienos užsiėmimas padeda pagerinti tiek bendrą studentų miego kokybę, tiek ir atskirus jos komponentus: mažina prabudimų skaičių nakties metu, gerina miego trukmę ir savijautą dieną. 2. Sociodemografiniai rodikliai, biologinis aktyvumas, psichologinės ypatybės, gėrimų su kofeinu vartojimo dažnumas, skysčio su kofeinu paskutinio puodelio suvartojimo laikas dienos metu, alkoholio vartojimo kiekis ir dažnumas, rūkymo dažnumas neturėjo prognostinės reikšmės užsiėmimo poveikiui, tačiau prasta pradinė miego kokybė yra didesnio miego higienos užsiėmimo poveikio prognostinis veiksnys. Straipsnis gautas , priimtas Literatūra 1. Andruškienė J. Nusiskundimai miegu, jų sąsajos su išemine širdies liga, arterine hipertenzija, depresine nuotaika ir su sveikata susijusia gyvenimo kokybe. Daktaro disertacija. Kauno medicinos universitetas, Kaunas. 2005; Beşoluk S, Önder İ, Deveci İ. Morningness-Eveningness Preferences and Academic Achievement of University Students. Chronobiology International. 2011;28(2): Brown FC, Buboltz WC, Soper B. Development and Evaluation of the Sleep Treatment and Education Program for Students (STEPS). Journal of American College Health. 2006;54(4): Brown FC, Buboltz WC, Soper B. Relationship of Sleep Hygiene Awareness, Sleep Hygiene Practices, and Sleep Quality In University Students. Behavioral Medicine. 2002;28: Buboltz W, Jenkins SM, Soper B, Woller K, Johnson P, Faes T. Sleep Habits and Patterns of College Students: An Expanded Study. Journal of College Counseling. 2009;12: Buysse DJ, Reynolds CF, Monk TH, Berman SR, Kupfer DJ. The Pittsburgh Sleep Quality Index: a new instrument for psychiatric practice and research. Psychiatry Research. 1988;28: Cohen J. Statistical Power Analysis for the Behavioral Sciences (2nd ed.). New York: Lawrence Earlbaum Associates Dyson R, Renk K. Freshmen adaptation to university life: Depressive symptoms, stress, and coping. Journal of Clinical Psychology. 2006;62(10): Field T, Diego M, Pelaez M, Deeds O, Delgado J. Depression and related problems in university students. College Student Journal. 2009; Galambos NL, Howard AL, Maggs JL. Rise and Fall of Sleep Quantity and Quality With Student Experiences Across the First Year of University. Journal of research on adolescence. 2010;21(2): Gilbert SP, Weaver CC. Sleep quality and academic performance in university students: a wake-up call for college psychologists. Journal of college student psychotherapy. 2010;24: Gydytojo žinynas. Skausmas ir miego sutrikimai. Skausmo medicina. 2008;3(23)-4(24): Gomes AA, Tavares J, Azevedo MHP. Sleep and Academic Performance in Undergraduates: A Multi-measure, Multi-predictor Approach. Chronobiology International. 2011;28(9): Yeung WF, Chung KF, Chan TC. Sleep-wake habits, excessive daytime sleepiness and academic performance among medical students in Hong Kong. Biological Rhythm Research. 2008;39(4): Jučinskienė S. Gyvensenos veiksnių sąsajų su miego kokybe įvertinimas. Magistro tezės. Kauno medicinos universitetas, Kaunas. 2006; Kabrita CS, Hajjar-Muça TA, Duffy JF. Predictors of poor sleep quality among Lebanese university students: association between evening typology, lifestyle behaviors, and sleep habits. Nature and Science of Sleep. 2014;6: Kawada T, Katsumata M, Suzuki H, Shimizu T. Actigraphic predictors of the depressive state in students with no psychiatric disorders. Journal of Affective Disorders. 2007;98: Knowlden AP, Sharma M, Bernard AL. Sleep hygiene of a sample of undergraduate students at a Midwestern university. American Journal of Health Studies. 2012;27(1): Kravčenko L. Miego ir paros ciklo įtaka sveikų žmonių atminčiai. Bakalauro tezės. Lietuvos sporto universitetas, Kaunas. 2013; Lehnkering H, Siegmund R. Influence of chronotype, season, and sex of subjecton sleep behavior of young adults. Chronobiology International. 2007;24(5): Lexcen FJ, Hicks RA. Does cigarette smoking increase sleep problems. Percept Mot Skills. 1993;77(1): Medeiros ALD, Mendes DBF, Lima PF, Araujo JF. The relationship between sleep-wake cycle and academic performance in medical students. Biological Rhythm Research. 2001;32: Moo-Estrella J, Pérez-Benítez H, Solís-Rodríguez F, Arankowsky- Sandoval G. Evaluation of depressive symptoms and sleep alterations in college students. Archives of Medical Research. 2005;36: /3(66)

107 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 24. Natale V, Danesi E. Gender and circadian typology. Biological Rhythms Research. 2002;33: Nedzveckas K, Pilkauskaitė-Valickienė R. Studentų miego kokybės veiksniai ir sąsajos su subjektyvia gerove. Studentų mokslinės praktikos konferencijos pranešimų santraukos, I dalis. Vilnius. 2012; Pallos H, Gergely V, Yamada N, Miyazaki S, Okawa M. The quality of sleep and factors associated with poor sleep in Japanese graduate students. Sleep and Biological Rhythm. 2007;5(4): Park DH, Kripke DF, Roger J, Cole RJ. More prominent reactivity inmood than activity and sleep induced by differential light exposure due to seasonal and local differences. Chronobiology International. 2007;24(5): Preišegolavičiūtė E, Leskauskas D, Adomaitienė V. Associations of quality of sleep with lifestyle factors and profile of studies among Lithuanian students. Medicina. 2010;46(7): Preišegolavičiūtė E. Subjektyvaus miego kokybės vertinimo tyrimas tarp Lietuvos studentų. Lietuvos sveikatos mokslų studentų jaunųjų tyrėjų konferencija. Darbų tezės, Kaunas. 2008; Pukinskaitė R. Studentų miego kokybės sąsajos su psichosocialinio funkcionavimo ypatybėmis. Mokslas praktikai praktika mokslui. Recenzuotas kongreso pranešimų leidinys, Klaipėda, 2012 m. gegužės d. 31. Rucas SL, Miller AA. Locus of control and sleep in evolutionary perspective. Journal of Social, Evolutionary, and Cultural Psychology. 2013;7(2): Sande G, Cynthia R, Giannuzzi T. Sleep Locus of Control: Report on a New Scale. Behavioral Sleep Medicine. 2004;2(2): Sloboda JA. Combating examination stress among university students: Action research in an institutional context. British Journal of Guidance & Counselling. 1990;18(2): Smith L, Tanigawa T, Takahashi M, Mutou K, Tachibana N, Kage Y, Iso H. Shiftwork locus of control, situational and behavioural effects on sleepiness and fatigue in shiftworkers. Industrial Health. 2005;43(1): Spielberger CD. Test Anxiety Inventory. Palo Alto, CA: Consulting Psychologists Press, Suen LKP, Hon LKE, Tam WWS. Association between sleep behavior and sleep-related factors among university students in Hong Kong. Chronobiology International. 2008;25(5): Suen LKP, Tam WSW, Hon KL. Association of sleep hygiene related factors and sleep quality among university students in Hong Kong. Hong Kong Medicine Journal. 2010;16(3): Tsai LL, Li SP. Sleep patterns in college students: Gender and grade differences. Journal of Psychosomatic Research. 2004;56(2): Tsui YY, Wing YK. A Study on the Sleep Patterns and Problems of University Business Students in Hong Kong. Journal of American college health. 2009;2(58): UK health centre. Smoking & Sleep Problems, 2014: healthcentre.org.uk/sleep-disorders/smoking.html [žiūrėta ]. 41. Vitartaitė I. Studentų fizinio aktyvumo ir miego kokybės sąsajų su sveikatos nusiskundimais tyrimas. Bakalauro tezės. Lietuvos sporto universitetas, Kaunas. 2013; Vosylis R, Žukauskienė R, Perminas A. Vyresniųjų klasių moksleivių miego kokybės, su ja susijusio elgesio ir asmenybės bruožų sąsajos. Psichologija. 2009;40: Walker MP. The Role of Sleep in Cognition and Emotion. The Year in Cognitive Neuroscience. 2009; Wittmann M, Dinich J, Merrow M, Roenneberg T. Social jetlag: misalignment of biological and social time. Chronobiology International. 2006;23: Zaidi IH, Mohsin MN. Locus of Control in Graduation Students. International Journal of Psychological Research. 2013;6(1): /3(66) 107

108 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Sleep hygiene influence for students to improve their sleep quality Agnė Murauskaitė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė Vytautas Magnus University Summary The aim of the study is to assess the efficiency of sleep hygiene preventive session to improve sleep quality of students taking into account their demographic and psychological characteristics, biological activity and harmful habits. Measures and methods. Research of sleep hygiene influence was implemented in two stages. During the first stage it was estimated a sleep hygiene, harmful habits of subjects, gathered their sociodemographic and biological activity characteristics, also valued their psychological features (anxiety and locus of sleep control). Also during the first stage subjects were divided into three groups: intervention group (68 students who expressed willingness to participate in sleep hygiene session, and who joined it by random selection), first control group (68 students who expressed willingness to participate in sleep hygiene session, however not accepted into intervention group by random selection) and also second control group (51 student who didn t express their willingness to join sleep hygiene session). In the second research stage, after 3 weeks of sleep hygiene session, it was repeatedly assessed sleep quality, biological activity characteristics, harmful habits and locus of sleep control of all the three groups. In this stage participated 47 intervention, 49 first control and 41 second control group students. Students of intervention group participated in one, 40 minutes long, preventive session, which was built on sleep hygiene and stimulus control therapy guidelines, dedicated for improving students sleep hygiene knowledge, sleep habits and quality. Meanwhile first and second control groups had no intervention clues. Pittsburgh Sleep Quality Index (PSQI) survey has been used to assess investigatives sleep quality. Their sleep control was assessed by using the Sleep Locus of Control Scale (SLOC) and anxiety was assessed by using Spielberger State-Trait Anxiety Scale (STAI). Results and conclusions. The results of the study showed that the preventive session of sleep hygiene is effective to improve students quality of sleep. It was found that the preventive session improved general quality of sleep and its separate components: decreased the number of awakenings, improved sleep duration and well-being during the day. Also it was found that sociodemographic characteristics, biological activity, psychological features, coffein, alcohol consumption amount and frequency, smoking frequency didn t have predictive value for greater impact, however poor initial sleep quality predicts greater sleep hygiene effect. Keywords: sleep hygiene, evaluation of the effectiveness, quality of sleep, sleep beliefs, students. Correspondence to Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė Department of General Psychology, Vytautas Magnus University Jonavos str. 66/331, LT Kaunas, Lithuania k.zardeckaite-matulaitiene@smf.vdu.lt Received 14 August 2014, accepted 16 September /3(66)

109 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 65 m. ir vyresnių asmenų požiūris į Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Eimantė Zolubienė 1, Aušra Beržanskytė 1, 2, Vaida Aguonytė 1, Laura Nedzinskienė 1 1 Higienos institutas, 2 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas Santrauka Tyrimo tikslas įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą 65 m. ir vyresnių asmenų požiūriu. Medžiaga ir metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu naudojant anketinės apklausos metodą buvo apklausti 65 m. bei vyresni 28 Lietuvos savivaldybių gyventojai (N = 1 786). Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas analizuotas vertinant tik respondentų, kurie per pastaruosius 12 mėn. naudojosi ambulatorinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, atsakymus. Rezultatai ir išvados. Dauguma apklaustų 65 m. ir vyresnių asmenų (68,8 proc.) nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas juos visiškai tenkino arba tenkino. Trečdalis respondentų (31 proc.) susidūrė su sunkumais vykdami į sveikatos priežiūros įstaigą. Jų kilo dėl didelio atstumo iki gydymo įstaigos (14,6 proc.), sveikatos problemų, apsunkinančių vykimą į gydymo įstaigą, (14,5 proc.) ir didelių išlaidų kelionei (6,5 proc.). 32,7 proc. respondentų teko atsisakyti kai kurių diagnostikos procedūrų dėl per didelės paslaugų kainos. Komunikaciniai ir ekonominiai sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo barjerai yra aktualesni kaimo gyventojams ir asmenims, gaunantiems mažesnes pajamas. Reikšminiai žodžiai: vyresnio amžiaus asmenys, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo netolygumai. ĮVADAS Pastaraisiais dešimtmečiais visose Europos Sąjungos šalyse dėl mažėjančio gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės vyresnio amžiaus asmenų dalis populiacijoje didėja [1]. Ilgėjanti gyvenimo trukmė gali būti siejama ne tik su sveikatos priežiūros sistemos pažanga, bet ir su didėjančiu vyresnio amžiaus asmenų, kurie yra imlesni lėtinėms ligoms, skaičiumi [2]. Senstančioje visuomenėje daugėja neįgalių žmonių, auga specializuotos ambulatorinės ir stacionarinės pagalbos, ilgalaikės slaugos paslaugų poreikis, daugėja psichikos sveikatos problemų [3]. Senėjimo problema yra įtraukiama tiek į tarptautinius [4, 5], tiek į nacionalinius sveikatos politikos formavimo dokumentus [3, 6, 7], pabrėžiant poreikį daugiau dėmesio skirti vyresnio amžiaus asmenų gerovei užtikrinti, jų aktyvumui didinti. Auganti vyresnio amžiaus asmenų populiacijos dalis suponuoja platų spektrą visuomeninių pokyčių, būtinų siekiant užtikrinti infrastruktūros Adresas susirašinėti: Eimantė Zolubienė Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centras Didžioji g. 22, Vilnius El. p. eimante.zolubiene@hi.lt gebėjimą patenkinti pagyvenusių žmonių poreikius, įgalinti juos gyventi sveiką, nepriklausomą ir produktyvų gyvenimą [8]. Vyresnio amžiaus asmenys yra pagrindinė sveikatos ir socialinių paslaugų vartotojų grupė [9], tad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir jį ribojantys barjerai tampa aktualia sveikatos sektoriaus tema. Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, jog sveikatos priežiūros paslaugos turi būti prieinamos kiekvienam žmogui [10]. Šių paslaugų prieinamumo būtinybė taip pat akcentuojama ir nacionalinio lygmens dokumentuose, pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos m. programoje, pabrėžiant poreikį plėtoti sveikatos infrastruktūrą, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą [11]. Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tyrėjai analizavo vertindami tiek bendrą Lietuvos gyventojų [12, 13], tiek pavienių sveikatos priežiūros įstaigų lankytojų nuomones [14, 15]. Sveikatos paslaugų prieinamumo skirtumai taip pat nagrinėti lyginant kaimo ir miesto gyventojų patirtis [17]. Tačiau tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjami 65 m. ir vyresnių asmenų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo klausimai, trūksta. Šios amžiaus grupės atstovų nuomonės tyrimai suteikia galimybes 2014/3(66) 109

110 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata identifikuoti vyresnio amžiaus asmenų problemas ir poreikius. Gauta informacija gali būti naudinga tobulinant sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, didinant sveikatos priežiūros sistemos veikimo efektyvumą bei paslaugų vartotojų pasitenkinimą. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti sveikatos paslaugų prieinamumą 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų požiūriu. Šis tyrimas suteikia galimybę atskleisti asmenų, kuriems labai reikia sveikatos priežiūros paslaugų, nuomonę. TYRIMO medžiaga IR METODAI 2013 m. atlikto tyrimo metu apklausti 65 m. ir vyresni 28 Lietuvos savivaldybių (Alytaus r., Biržų r., Ignalinos r., Jonavos r., Joniškio r., Kaišiadorių r., Kauno m. ir r., Kėdainių r., Kelmės r., Klaipėdos m. ir r., Lazdijų r., Marijampolės r., Panevėžio m., Pakruojo r., Pasvalio r., Plungės r., Radviliškio r., Rokiškio r., Šiaulių m., Šilalės r., Šilutės r., Varėnos r., Utenos r., Ukmergės r., Vilniaus m. ir r.) gyventojai. Parengti klausimynai buvo išsiųsti Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurams (VSB). VSB darbuotojai, atsižvelgdami į pateiktą metodiką, apklausė jų aptarnaujamų savivaldybių 65 m. ir vyresnius gyventojus. Tyrimo imtis suformuota remiantis Statistikos departamento duomenimis. Lietuvoje 2011 m. buvo asmenys, sulaukę 65 m. ir daugiau [18]. Atsižvelgiant į populiacijos dydį, pasirinkus 3 proc. paklaidą ir 95 proc. tikimybę, apskaičiuota tyrimo imtis buvo Tyrimo metu surinkta anketa, iš jų buvo tinkamos tolesnei analizei (89,3 proc.). Tyrimo duomenys buvo renkami taikant struktūrinės apklausos raštu metodą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinį statistinių duomenų paketą SPSS 17.0 for Windows. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas analizuotas vertinant tik respondentų, kurie per pastaruosius 12 mėn. naudojosi asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, atsakymus. Duomenų skirtumų statistinis reikšmingumas nustatytas taikant chi kvadrato kriterijų (χ 2 ). Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Tyrimo rezultatai vertinti kaip statistiškai reikšmingi, kai p α. Atliktame tyrime sveikatos paslaugų prieinamumas analizuotas organizaciniu (registracijos formų priimtinumo, laukimo laiko, šeimos gydytojo teikiamų paslaugų, diskriminacijos dėl amžiaus apraiškų vertinimas ir pan.), komunikaciniu (sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje gyventojas gauna paslaugas, pasiekiamumo vertinimas) ir ekonominiu (finansinių problemų, kylančių įsigyjant gydytojo paskirtus vaistus bei norint pasinaudoti diagnostikos procedūromis, vertinimas) aspektais. Tyrime dalyvavo asmenys, sulaukę 65 m. ir daugiau. Vidutinis apklaustųjų amžius 72,92 m. (SN = 5,68), jauniausias tyrimo dalyvis buvo 65 m., vyriausias 94 m. Respondentų daugumą (72,6 proc.) sudarė moterys, taip pat miesto gyventojai (66 proc.) ir nedirbantys asmenys (90,1 proc.). Kitos tyrimo dalyvių demografinės charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje. 1 lentelė. Demografinės tyrimo dalyvių charakteristikos, proc. Lytis (n = 1 783) Moteris 72,6 Moterys Vyrai Vyras 27,4 Išsilavinimas (n = 1 764) n = n = 485 Pradinis 25,1 24,1 27,9 Nebaigtas vidurinis 0,7 24,5 28,5 Vidurinis 25,6 27,3 22,1 Aukštesnysis 25,9 23,4 20,9 Aukštasis 22,7 0,7 0,6 Šeiminė padėtis (n = 1 764) n = n = 481 Niekada negyveno santuokoje 3,8 3,9 3,3 Išsituokęs (-usi) 8,3 8,8 6,9 Vedęs, ištekėjusi 48, ,4 Neregistruota santuoka 2,1 1,9 2,7 Našlys (-ė) 37,7 43,4 22,7 Gyvenamoji vieta (n = 1 774) n = n = 485 Miestas 66,0 67,5 62,0 Kaimas 34,0 32,5 38,0 Užimtumas (n = 1 775) n = n = 486 Dirba 9,9 9,7 10,5 Nedirba 90,1 90,3 89,5 Mėnesio pajamos 1 šeimos nariui (n = 1 770) n = n = 485 Iki 400 Lt 9,0 10,3 5, Lt 50,3 53,0 43, Lt 34,3 31,0 42, Lt 5,3 4,6 7, Lt ir daugiau 1,1 1,1 1,2 Rezultatai 93,6 proc. apklaustų asmenų per pastaruosius 12 mėn. naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis. Dauguma respondentų (84,1 proc.) įprastai lankėsi valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose (privačiose 11,5 proc.). Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas įstaigoje, į kurią dažniausiai kreipiasi, tenkino arba visiškai tenkino daugiau kaip du trečdalius respondentų (68,8 proc.). 20,7 proc. apklausos dalyvių buvo nepatenkinti ir 2,7 proc. visiškai nepatenkinti. Moteris dažniau nei vyrus visiškai tenkino šių paslaugų organizavimas (p = 0,003). Taip /3(66)

111 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI pat nustatyta, kad aukštesnį išsilavinimą įgiję respondentai geriau vertino sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą (p < 0,001). Komunikacinis prieinamumas. Dauguma respondentų (68,9 proc.) sveikatos priežiūros įstaigas pasiekia lengvai. Trečdalis tyrime dalyvavusių asmenų susiduria su sunkumais, kylančiais dėl didelio atstumo iki gydymo įstaigos (14,6 proc.), sveikatos problemų, apsunkinančių vykimą, (14,5 proc.) ir didelių išlaidų kelionei (6,5 proc.). Nustatyta, jog kaimo gyventojai, lyginant su miesto, ir respondentai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės, statistiškai reikšmingai dažniau teigė susiduriantys su visomis išvardytomis problemomis. 44,1 proc. respondentų nurodė, kad ir jų šeimos gydytojas, ir reikalingas gydytojas specialistas, į kurį jie dažniausiai kreipiasi, paslaugas teikė toje pačioje įstaigoje. Vis dėlto dalies apklausos dalyvių šeimos gydytojas ir reikalingas gydytojas specialistas, į kurį jie dažniausiai kreipėsi, paslaugas teikė skirtingose įstaigose (23,1 proc.). 32,1 proc. respondentų net ir pas šeimos gydytoją turėjo vykti į kitą miestą. Kaimo gyventojai (51,6 proc.) dažniau nei miestiečiai (22 proc.) nurodė, kad paslaugos yra teikiamos kitame mieste (p < 0,001). Organizacinis prieinamumas. Šeimos / vidaus ligų gydytojas / terapeutas buvo pagrindiniai pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros specialistai, į kuriuos per paskutinius 12 mėn. kreipėsi didžioji dauguma tyrimo dalyvių (91,3 proc.). 62,7 proc. respondentų į vizitą pas šeimos gydytoją paprastai registravosi telefonu, rečiausiai internetu (3,4 proc.). Daugiau kaip pusei apklausos dalyvių (62,1 proc.) nekilo problemų registruojantis pas šeimos gydytoją. Su sunkumais registruodamiesi pas šeimos gydytoją susidūrė beveik du penktadaliai respondentų: jiems buvo sunku prisiskambinti (22,8 proc.), reikėjo ilgai laukti registracijos eilėse (13,6 proc.), problemų kėlė didelė telefono skambučio kaina (2,6 proc.). Daugiau kaip pusei tyrimo dalyvių (56,8 proc.), kreipiantis į pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros specialistus, ilgiausiai teko laukti vizito pas šeimos / vidaus ligų gydytoją / terapeutą. Nuo registracijos iki patekimo pas šį specialistą dažniausiai reikėjo laukti iki 1 savaitės (38,5 proc.) arba daugiau nei 1 savaitę, bet trumpiau nei 1 mėn. (34 proc.). Beveik du trečdalius respondentų (57,7 proc.) laukimo laikas nuo registracijos iki patekimo pas šeimos gydytoją tenkino arba visiškai tenkino. Daugelio respondentų teigimu, prie šeimos gydytojo kabineto jiems teko laukti iki 30 min. (40,7 proc.) arba daugiau kaip 30 min. (30,5 proc.). 25,1 proc. apklaustų asmenų laukė ne ilgiau kaip 15 min., 3,7 proc. respondentų apskritai nereikėjo laukti. Kas antras tyrimo dalyvis (55,6 proc.) buvo patenkintas arba visiškai patenkintas laukimo laiku prie šeimos gydytojo kabineto. Respondentų teigimu, vizito metu šeimos gydytojai dažniausiai domėjosi paciento svoriu (65,5 proc.) ir fiziniu aktyvumu (52,8 proc.). Rečiausiai teiravosi apie žalingus įpročius: rūkymą (40 proc.) ir alkoholinių gėrimų vartojimą (38,1 proc.). Šeimos gydytojai respondentus dažniausiai informuodavo apie tyrimo rezultatus (84,9 proc.) ir sveikatos būklę (78,5 proc.), kiek rečiau apie sveikatos stiprinimo galimybes (63,6 proc.). Kas antras respondentas teigė, kad išsikviesti šeimos gydytoją į namus gali visada (27,7 proc.) ir kartais (24,3 proc.). 16,5 proc. apklausos dalyvių nuomone, jie tokios galimybės neturi. Nenustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp miesto ir kaimo gyventojų nuomonės. Trečdalis apklausos dalyvių (31,6 proc.) apie šią galimybę apskritai nežinojo. Gydytojų specialistų grupėje daugiausiai respondentų kreipimųsi sulaukė kardiologas (46,9 proc.), echoskopuotojas (23,8 proc.) ir neurologas (21,9 proc.). Nuo registracijos pas gydytoją specialistą iki vizito pacientams dažniausiai teko laukti ilgiau nei savaitę (37,9 proc.) ar ilgiau nei mėnesį (35,7 proc.). Penktadaliui apklausos dalyvių (20,5 proc.) laukti reikėjo ne ilgiau kaip 1 savaitę. Tik 5,9 proc. respondentų apskritai laukti neteko. Vertindami sveikatos priežiūros specialistų darbą, apklausos dalyviai (64,8 proc.) dažniausiai nurodė, kad niekada nejautė, jog sveikatos priežiūros specialistai su jais elgtųsi nepagarbiai, diskriminuotų dėl jų amžiaus. Su netinkamu sveikatos priežiūros specialistų elgesiu dažnai susidūrė 5 proc. respondentų, keletą kartų 17,2 proc., 13,1 proc. apklaustų asmenų 1 kartą. Tyrimo dalyviai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui buvo nuo 401 iki 815 Lt, dažniau nei kitas pajamas gaunantys apklausti asmenys teigė, kad bent kartą susidūrė su nepagarbiu sveikatos priežiūros specialistų elgesiu dėl savo amžiaus (p < 0,001). Ekonominis prieinamumas. Beveik kas antras respondentas (48,2 proc.) teigė, kad nebuvo atvejų, kai diagnostikos procedūrų teko atsisakyti dėl per didelės paslaugos kainos. Būtent dėl šios priežasties paslaugų atsisakė 32,7 proc. tirtų asmenų. Likusiems respondentams (19,1 proc.) už procedūras mokėti nereikėjo. Pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp asmenų, gaunančių skirtingas pajamos. Apklausos dalyviai, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos 2014/3(66) 111

112 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata nariui yra ne didesnės nei 815 Lt, statistiškai reikšmingai dažniau nei gaunantys didesnes pajamas teigė, kad bent kartą teko atsisakyti procedūrų (p < 0,001). Tyrimo dalyvių nuomonės vertinant savo finansines galimybes įsigyti gydytojo paskiriamus vaistus pasiskirstė tolygiai: 49,2 proc. respondentų nurodė, kad pirkdami vaistus susiduria su finansiniais sunkumais, tik šiek tiek mažesnė apklausos dalyvių dalis (48,4 proc.) teigė priešingai. Pastebėta, kad nedirbantys asmenys ir tie respondentai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui yra iki 815 Lt, dažniau patyrė minėto pobūdžio ekonominius sunkumus (p < 0,001). REZULTATŲ APTARIMAS Vyresnio amžiaus asmenys yra pagrindiniai sveikatos ir socialinių paslaugų vartotojai Europos šalyse [19]. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dauguma tyrime dalyvavusių asmenų per paskutinius 12 mėnesių naudojosi pirminėmis ambulatorinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis. Augantis paslaugų poreikis kartu reikalauja ir didesnių joms teikti reikalingų finansinių išteklių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija taip pat pažymi, kad viena iš medicinos pagalbos prieinamumo, priimtinumo ir tinkamumo problemų yra didėjantis sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų bei išlaidų joms kompensuoti poreikis, atsirandantis dėl kintančios demografinės situacijos didėjant vyresnio amžiaus gyventojų skaičiui [20]. Subjektyvios pacientų nuomonės tyrimai ir jų pateikiami paslaugų vertinimai gali padėti mokyti medikus apie jų darbo pasiekimus ir spragas, skatinant juos būti atidesnius savo pacientų poreikiams [21]. Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus, daugumą apklaustų 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų (68,8 proc.) tenkino arba visiškai tenkino pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas įstaigoje, į kurią dažniausiai kreipiasi. Kitų tyrimų rezultatai rodo, jog amžius yra reikšmingas veiksnys, darantis įtaką sveikatos priežiūros paslaugų vertinimui. Vyresni asmenys yra linkę geriau vertinti gaunamas paslaugas [22]. Vertinant viešųjų paslaugų prieinamumą pastebima, kad vyresnio amžiaus asmenų socialiniai ir ekonominiai netolygumai akivaizdžiausiai reiškiasi sveikatos priežiūros srityje, lyginant su kitomis paslaugomis [23]. Šio tyrimo duomenys leidžia teigti, jog dalis apklaustų 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų taip pat susiduria su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo netolygumais. Sveikatos paslaugų prieinamumą riboja įvairūs veiksniai, apimantys tiek komunikacinius, organizacinius, tiek ekonominius aspektus. Pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą nagrinėjantys Lietuvos tyrėjai pastebi, kad finansinės, komunikacinės / teritorinės ir organizacinės sveikatos priežiūros prieinamumą ribojančios kliūtys akivaizdžiai didesnę įtaką turi kaimo gyventojams ir skurdžiai gyvenantiems asmenims, todėl jie turėtų būti tyrėjų ir sveikatos politikos formuotojų bei įgyvendintojų dėmesio centre [16]. Dėl sumažėjusio vyresnio amžiaus asmenų mobilumo jų populiacijai aktuali komunikacinio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo problema [24]. Geografiniai sveikatos paslaugų prieinamumo skirtumai susiję su paslaugų išsidėstymu, populiacijos pasiskirstymu ir transporto infrastruktūra [25]. Daliai šio tyrimo dalyvių vykstant į sveikatos priežiūros įstaigas sunkumų kyla dėl didelio atstumo iki gydymo įstaigos, kelionę taip pat apsunkina sveikatos problemos ir didelės išlaidos jai. Nustatyta, jog šios problemos aktualesnės kaimo gyventojams. Miesto ir kaimo gyventojų socialiniai ir sveikatos netolygumai bei sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas (infrastruktūra, žmogiškieji ištekliai, asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasiekiamumas) vis dar yra aktualūs Lietuvos valstybinės sveikatos priežiūros klausimai [20]. Šio tyrimo duomenis papildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu parengta studija, kurios metu buvo vertinamas pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų pasitenkinimas teikiamų paslaugų kokybe ir prieinamumu. Tyrimo duomenys atskleidė, kad 23,6 proc. respondentų, sulaukusių 65 m. ir daugiau, gyvena ne mažesniu kaip 16 km atstumu nuo gydymo įstaigos [16]. Ekonominis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas gali būti vertinamas pagal tai, kiek gyventojams tenka mokėti ir primokėti už sveikatos priežiūros paslaugas [13]. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad beveik pusė respondentų neatsisakė aptartų diagnostikos procedūrų dėl per didelės paslaugos kainos, tačiau vis dėlto daugiau kaip trečdalis pacientų patyrė finansinių sunkumų. Ekonominius paslaugų prieinamumo barjerus taip pat iliustruoja respondentų atsakymų pasiskirstymas, rodantis, kad kas antras tyrimo dalyvis neišvengia finansinių problemų ir įsigydamas gydytojo paskirtus vaistus. Finansinių problemų aktualumą taip pat pastebi ir kiti Lietuvos mokslininkai. Tamutienė su bendraautoriais teigia, kad brangūs nekompensuojami ar iš dalies kompensuojami vaistai, brangios mokamos paslaugos, ypač odontologų ir medicininių tyrimų, praktiškai neįveikiamos finansinės kliūtys mažas pajamas turintiems asmenims [17]. Tačiau, kaip rodo kito tyrimo duomenys, 65 m. ir vyresni asmenys gydytojo vaidmenį skiriant gydymą vertina palankiai /3(66)

113 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 72,4 proc. respondentų labai gerai arba gerai vertino gydymą skiriančio gydytojo pastangas atsižvelgti į jų finansines galimybes [16]. Sveikatos paslaugų prieinamumas organizacine prasme atspindi, kaip sveikatos priežiūra yra organizuojama gyventojams [26]. 65 m. ir vyresni asmenys per paskutinius 12 mėn. dažniausiai kreipėsi į šeimos / vidaus ligų gydytoją / terapeutą. Nors daugiau kaip du trečdaliai apklaustų asmenų teigia, kad registruojantis pas šeimos gydytoją problemų nekyla, vis tik dalis respondentų susiduria su sunkumais bandydami prisiskambinti, yra priversti ilgai laukti eilėse registruodamiesi. Kaip rodo Brogaitės, Kairio ir Gaižauskienės (2007) atlikto tyrimo rezultatai, vyresnio amžiaus asmenims sunkiau laukti eilėse prie gydytojo kabineto durų [27]. Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir vadybos gerinimas galėtų padėti spręsti šią problemą. Šešioliktosios Vyriausybės m. programoje taip pat atkreipiamas dėmesys į poreikį optimizuoti ir diegti naujas nacionalinėje sveikatos sistemoje teikiamas aukštosiomis technologijomis pagrįstas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kad ligonis būtų greitai ištirtas ir operatyviai įvertinti rezultatai [28]. Dar vienas svarbus šio tyrimo radinys netolygus šeimos gydytojo domėjimasis paciento gyvenimo būdo ypatumais. Tyrimo rezultatai rodo, jog šie specialistai rečiausiai teiraujasi apie žalingus įpročius, kurie neretai yra rizikos veiksniai, didinantys įvairių susirgimų tikimybę. Populiacijos senėjimo tendencijos rodo, jog sveikatos sistemos prioritetais turėtų tapti ne tik ligų gydymas, bet ir jų prevencija, siekiant pailginti sveiko gyvenimo metus. PSO teigimu, sveikatos stiprinimas turėtų padidinti žmonių gebėjimą kontroliuoti ir gerinti savo sveikatą [29]. Šiame straipsnyje pristatyto tyrimo rezultatai padeda suprasti, kokios sveikatos problemos yra aktualios 65 m. ir vyresniems asmenims. Tačiau apklausos duomenų apibendrinimai turėtų būti taikomi tik tų savivaldybių, kurios dalyvavo tyrime, atžvilgiu. Tyrimo metu gauti duomenys leidžia užčiuopti problemines sritis, tačiau nėra pakankami norint formuluoti platesnius apibendrinimus. APIBENDRINIMAS Didžioji dalis apklaustų 65 m. ir vyresnių asmenų (68,8 proc.) nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas juos visiškai tenkino arba tenkino. Daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių nepatyrė sunkumų dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo. Respondentai, kurie gyvena kaime ir gauna mažesnes pajamas, dažniau nei kiti tyrimo dalyviai susiduria su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kliūtimis, atsirandančiomis dėl didelio atstumo iki gydymo įstaigos, kelionę apsunkinančios sveikatos būklės bei didelių kelionės išlaidų. Finansinių sunkumų įsigydamas gydytojo paskirtus vaistus patiria kas antras tyrimo dalyvis. Trečdaliui apklaustų asmenų dėl didelės paslaugų kainos teko atsisakyti ir kai kurių diagnostikos procedūrų. Su šiais sunkumais dažniau nei kiti susiduria mažesnes pajamas gaunantys ir nedirbantys respondentai. PADĖKA Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos visuomenės sveikatos biurams, Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetui, Lietuvos pensininkų sąjungai Bočiai ir kitoms organizacijoms, tyrimo metu padėjusioms atlikti 65 m. ir vyresnių asmenų apklausą. Straipsnis gautas , priimtas Literatūra 1. Rechel B, Grundy E, Robine JM, Cylus J, Mackenbach JP, Knai C, McKee M. Ageing in the European Union. Health in Europe ;381(9874): Dodge BA, Abikusno N, Mehta K, Tyagi P, Bajaj S, Lan VTN et al. Primary healthcare for older people. HelpAge International, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje m. veiksmų planas. Patvirtintas 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V WHO. Strategy and action plan for healthy ageing in Europe, Regional Committee for Europe Sixty-second session, European commission. Taking forward the Strategic Implementation Plan of the European Innovation Partnership on Active and Healthy Ageing, Brussels. 6. LR Vyriausybė. Nutarimas dėl Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos patvirtinimo. Vilnius, Socialinių tyrimų institutas. Lietuvos gyventojų politikos strategijos metmenys. Vilnius, Czaja SJ, Sharit J. The Aging of the Population: Opportunities and Challenges for Human Factors Engineering. Technologies for an aging Population. 2009;39(1): Department of Health. National Service Framework for Older People. London, WHO. The right to health, Available from: < int/mediacentre/factsheets/fs323/en/>. 11. Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos sveikatos m. programa. Prieiga per internetą: < nationalplanningcycles.org/sites/default/files/country_docs/ Lithuania/nhp_lithuania.pdf>. 12. Misevičienė I, Dregval L. Lietuvos gyventojų nuomonė apie pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Medicina. 2002;38(11): Jankauskienė D. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo vertinimas, Prieiga per internetą: < ssvp2013.mruni.eu/wp-content/uploads/2013/09/3_danguole_- Paslaug%C5%B3-kokyb%C4%97s-ir-prieinamumo-vertin.pdf>. 2014/3(66) 113

114 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata 14. Krančiukaitė-Butylkinienė D, Peldžiūtė D, Rastenytė D. Paslaugų prieinamumo vertinimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2010;14(1): Kairys J, Gurevičius R. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikos darbo įvertinimas. Medicina. 2002;38(1): Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų pasitenkinimo teikiamų paslaugų kokybe bei prieinamumu analizė (I dalis), Tamutienė I, Černiauskaitė I, Sruogaitė A. Lietuvos kaimo ir miesto gyventojų prieinamumo prie ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų kliūtys ir jų kontekstai. Kultūra ir visuomenė. Socialinių tyrimų žurnalas. 2011;2(1): Lietuvos statistikos departamentas. Gyventojų skaičius metų pradžioje. Prieiga per internetą: < SelectVarVal/Define.asp?Maintable=M &PLanguage=0>. 19. Oxford Institute of Ageing. Health and social care for older people in the UK: a snapshot view. Oxford Institute of Ageing Working Papers, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos sistemos apžvalga. Klaipėda: Baltic Printing House, Al-Eisa IS, Al-Mutar MS, Radwan MM, Al-Terkit AM. Patients Satisfaction with Primary Health Care Services at Capital Health Region, Kuwait. Middle East Journal of Family Medicine. 2005;3(3): Danielsen K, Bjertnaes OA, Garratt A, Forland O, Iversen HH, Hunskaar S. The association between demographic factors, user reported experiences and user satisfaction: results from three casualty clinics in Norway. BMC Family Practice. 2010;11: The Equality and Human Rights Commission report. Socio-economic inequalities in older people s access to and use of public servines, Poez A, Mercado R, Farber S, Morency C, Roorda M. Accessibility to health care facilities in Montreal Islan: an application of realative accessibility indicators from the perspective of senior and nonsenior residents. International Journal of Health Geographics, doi: / x Delamater PL, Messina JP, Shortridge AM, Grady SC. Measuring geographic access to health care: raster and network-based methods. International Journal of Health Geographics, doi: / x Jankauskienė D, Pečiūra R. Sveikatos politika ir valdymas. Vilnius, Brogaitė J, Kairys J, Gaižauskienė A. Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūra: situacija ir perspektyvos. Gerontologija. 2007;8(4): Lietuvos Respublikos Seimas. Šešioliktoji Vyriausybės m. programa. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII World Health Organisation. Milestones in Health Promotion. Statements from Global Conferences, People s aged 65 and over attitudes towards accessibility of outpatient health care services Eimantė Zolubienė 1, Aušra Beržanskytė 1, 2, Vaida Aguonytė 1, Laura Nedzinskienė 1 1 Institute of Hygiene, 2 Vilniaus University, Faculty of Medicine, Institute of Public Health Summary The aim of the study was to estimate people s aged 65 and over attitudes towards accessibility of outpatient health care services. Methods. The study was based on quantitative research methodology Lithuanian residents were interviewed employing the survey method. Accessibility of outpatient health care services was analyzed estimating only the responses of those respondents who used health care services during the last 12 months. The statistical significance of data differences was determined using Chi square criterion. Results and conclusions. The biggest part of the respondents (69 %) was satisfied and absolutely satisfied by organization of outpatient health care services. One third of research participants (31 %) has difficulties in reaching health care institutions. They faced the problems such as long distance to medical institutions (14,6 %), health problems, which aggravate going (14,5 %) and high costs of traveling to institutions (6,5 %). Also, 32,7 % of the respondents claimed they had to refuse some diagnostic procedures because of high prices. Communicational and economic barriers of health care services were more relevant for those respondents who live in rural areas, have a lower education and income. Keywords: elderly, health care services accessibility, inequalities in access to health care services. Correspondence to Eimantė Zolubienė Institute of Hygiene, Center of Public Health Technology Didžioji str. 22, LT Vilnius, Lithuania eimante.zolubiene@hi.lt Received 11 August 2014, accepted 16 September /3(66)

115 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Availability of private primary health care in the city of Kaunas Leonas Valius 1, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė 1, 2 1 Department of Family Medicine, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences 2 Institute of Cardiology, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences Summary The aim of the study. To evaluate patients opinion about the accessibility of the provided services in private primary healthcare institutions of Kaunas city. The contingent and the methods of the study. The study was conducted in A questionnaire survey involving 280 people was carried out. All of them were registered with family physicians at primary health care institutions. For the study, we used 20-item anonymous questionnaires which focused on the availability of services provided by primary health care institutions. The studied attributes were described as relative values expressed as percentage, and 95 % confidence intervals (CI) were calculated. The chi-square criterion was applied for the comparison of the distribution of the analyzed features among the clinics. Results. The study showed that 73.5 % (95 % CI= %) of the respondents spent up to half an hour to reach their health care institutions. Also, 61.8 % (95 % CI= %) of the respondents indicated that they spent less than 5 minutes when waiting at the reception, while 58.4 % (95 % CI= %) of the respondents stated that they spent over 15 minutes when waiting at a family physician s office door. The survey also showed that 41.9 % (95 % CI= %) of the patients thought that waiting lines at primary healthcare institutions were inevitable. Conclusions. According to the study data, 73.5 % of the patients spent less than half an hour to reach the healthcare institution, 61.8 % of the patients spent more than 15 minutes while waiting at a family physician s consulting room, and 41.9 % of the patients thought that waiting lines to register for the family physician s consultation at a primary healthcare institution were inevitable. Keywords: primary health care, health care service availability, patients opinion. Introduction The citizens of the Republic of Lithuania and citizens of other countries permanently residing on Lithuania have the right to receive personal healthcare services; this right is guaranteed by the State and the laws. The guidelines established by the laws of the healthcare system provided conditions for the creation of the standards of the availability of healthcare services, since the availability of healthcare services was one the main principles of the organization of healthcare. The implementation of this principle is ensured when healthcare services are available for the majority, and the main conditions for all the citizens of the country. The services have to be close enough Correspondence to Daina Krančiukaitė-Butylkinienė Institute of Cardiology, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences Sukilėlių 17, LT Kaunas, Lithuania daina.butylkiniene@lsmuni.lt to a citizen, and the price of the services has to be acceptable for poor members of the society [1 5]. During the last decade, numerous studies (mostly, abroad, and to a lesser extent in Lithuania) have analyzed the accessibility and the quality of the services provided on the primary healthcare level. These studies are undoubtedly important for an objective evaluation of the ongoing changes in primary healthcare, and for the identification and correction of the drawbacks of the healthcare reform. Significant attention in the evaluation of the accessibility of primary healthcare services is paid to the patients opinion about this issue [6 10]. The aim of this study was to evaluate patients opinion about the accessibility of the provided services in private primary healthcare institutions of Kaunas city. The contingent and the methods For this study, we randomly selected private healthcare institutions located in Kaunas city and 2014/3(66) 115

116 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata providing services to at least 3,000 registered patients: close corporations Fama Bona, Eigulių šeimos sveikatos centras ( Eiguliai Family Health center ), Ars Medica, and Bendrosios medicinos praktika ( General Medicine Practice Clinic ). This survey involved random patients who were registered with a family physician in those clinics. A total of 280 people (response rate 67 %) were surveyed. This survey was carried out in 2009, applying a questionnaire survey method. The questionnaires were given to the patients at the reception during their visit at a primary healthcare institution. The questionnaire form consisted of 20 questions. Anonymous forms with questions concerning the quality of the services provided by the institutions of primary healthcare were used for the survey. During the evaluation of the accessibility of the services, the patients were asked how much time they spent on the way to the family physician, whether they were satisfied with the work of the reception, how much time they spent while waiting in line at the physician s office, how they evaluated the possibility to solve health-related problems via phone consultation with the physician, whether they used telephone registration for a physician s consultation, and how they evaluated the physician s services. The respondents also provided information about their age, sex, education level, and occupation. In total, this study included 280 respondents (94 (33.6 %) males and 186 (66.4 %) females) randomly selected from four healthcare institutions, the number of the respondents selected from each institution being proportional to the total number of patients registered with that institution. The respondents age ranged from 18 to 70 years; 32.0 % of the respondents were younger than 30 years of age, 64.0 % were 30 to 59 years old, and 4.0 % of the patients were 60 to 70 years old. Every second patient (56.4 %) surveyed in a private clinic had higher education level, and 25 % of the respondents had unfinished higher or secondary education levels. Patients who were registered in private clinics were distributed according to their positions as follows: the greatest part consisted of specialists/employees (45.4 %), workers/technical staff (13.2 %), businessmen (12.5 %), and managers of the highest/middle level (10.7 %); the remaining individuals were currently studying or unemployed. There was no statistically significant difference in patient distribution by sex, age, or occupation between the studied healthcare institutions. The obtained data were analyzed by applying nonparametric statistical analysis techniques. The studied attributes were described as relative values expressed as percentage, and 95 % confidence intervals (CI) were calculated. The chi-square (χ 2 ) criterion was applied for the comparison of the distribution of the analyzed features among the clinics. The differences were considered to be statistically significant when p<0.05. The data were processed using SPSS 20.0 statistical software package. Results The majority of the respondents (45.9 %) claimed that they went to a family physician very rarely (once a year), and 29.4 % of the respondents indicated that they went to a family physician once in three months. The study showed that 73.5 % (95 % CI= %) of the respondents spent up to half an hour to reach their healthcare institutions. The comparison of the respondents taking into consideration the time they spent when going to the clinic showed a significant difference between the clinics (χ 2 =20,507, number of degrees of freedom (df)=3, p<0.001) (Fig. 1). The Spend up to half an hour on the way Spend more than half an hour on the way % * 0 Fama Bona General Medicine Practice Clinic Clinics Ars Medica Eiguliai Family Health center * p<0.05, compared to the clinic Fama Bona. Fig. 1. Patients distribution according to the time spent on the way to the primary healthcare institution /3(66)

117 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Yes, I usually register on phone Yes, I know, but I usually register in the usual way, i.e. at the reception Yes, I have heard of it, but I do not know the order of registration on phone No, I have not heard of it, it is irrelevant for me % Fama Bona * General Medicine Practice Clinic Clinics Ars Medica Eiguliai Family Health center * p<0.05 compared to clinics Fama Bona and General Medicine Practice Clinic. Fig. 2. Patients distribution according to the opinion about the possibility to register for a family physician s consultation on phone majority of the patients who spent more than a half of an hour while going to the clinic were those of Eiguliai Family Health center (57.1 %). The study showed that the absolute majority of the respondents were satisfied with the territorial availability of clinics. The best evaluation of the availability was provided by the patients of Fama Bona there was not a single patient who would have indicated that he/she was dissatisfied with the time spent while reaching the clinic. Meanwhile, in the clinic General Medicine Practice Clinic, there were 7.8 % of patients dissatisfied with the time spent when going to the clinic, in the clinic Ars Medica, there were 10.3 % of such patients, and in Eiguliai Family Health center 9.1 % of such respondents. This fact indicates that the distance is not always important when choosing the clinic. However, when comparing all four clinics, the difference between the results was not statistically significant (χ 2 =5.542, df=3, p>0.05). Many of the surveyed subjects claimed that they usually registered for a family physician s consultation by phone. Over 80.0 % of the patients of Fama Bona and General Medicine Practice Clinic usually registered for a family physician s consultation by phone, compared to only 61.7 % of Ars Medica patients (p<0.05) (Fig. 2). The study also showed that 1.8 % of the patients registered with Fama Bona and 8.0 % of the clients of Ars Medica had heard about registration by phone, but did not know the procedure, while 1.0 % of the clients of General Medicine Practice Clinic and 8.0 % of the clients of Ars Medica indicated they had never heard of registration by phone and that this was irrelevant to them. Also, 41.9 % (95 % CI= %) of the patients thought that waiting lines at primary healthcare institutions were inevitable because each patient is different, and thus the physicians find it difficult to estimate how long each visit would take. In addition to that, 54.6 % of the patients of Fama Bona and 46.3 % of the patients of Eiguliai Family Health center claimed that at least a short period of waiting was unavoidable in individual cases. The survey showed that 28.6 % of the respondents of the private clinic Ars Medica thought that there should be no waiting lines in healthcare institutions because lines indicated poor work organization on the part of the administration of the institution (Fig. 3). The difference among the clinics was statistically significant (χ 2 =18.137, df=6, p<0.01). Table 1. Patients distribution according to the time spent while waiting in a line at the reception of primary health care institutions Minutes Fama Bona General Medicine Practice Clinic Ars Medica Eiguliai Family Health center Total % 50.0 % * 45.5 % * 64.3 % 61.8 % % 38.8 % * 38.4 % * 35.7 % 30.5 % > % 11.2 % 16.1 % 0 % 7.7 % * p<0.05, compared to the clinic Fama Bona. 2014/3(66) 117

118 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata It is inevitable. Every patient is different, and the physician finds it difficult to evaluate the duration of a consultation. At least a short period of waiting is un avoidable in individual cases. There should be no queues. The clinic s administration does not organize the work well enough. % Fama Bona * 28.6* 18.6 General Medicine Practice Clinic Clinics Ars Medica Eiguliai Family Health center * p<0.05, compared to the clinic Fama Bona. Fig. 3. Patients opinion about waiting lines when registering for the physician s admission at primary healthcare institutions The study also showed that 61.8 % (95 % CI= %) of the respondents indicated that they spent less than 5 minutes when waiting at the reception. The majority of the patients who presented this answer were registered with Fama Bona (87.5 %), while in other clinics there were fewer patients who chose this answer: 50.0 % in General Medicine Practice Clinic, 45.4 % in Ars Medica, and 64.3 % in Eiguliai Family Health center (Table 1). Also, 3.6 % of patients from Fama Bona, 11.2 % of patients from General Medicine Practice Clinic, and 16.1 % of patients from Ars Medica claimed that they spent more than 10 min. while waiting at the reception. The results of the survey revealed that 40.0 % of patients from General Medicine Practice Clinic and 38.3 % of patients from Ars Medica thought that a too small reception was the main reason for the queues at the reception (Fig. 4), while 50.0 % of the respondents from Fama Bona indicated that the reception lacked specialists and equipment; 36.4 % of patients registered with Eiguliai Family Health center claimed that work was not organized well in the clinic, and 36.4 % of them indicated a lack of personnel and equipment. The analysis of the survey results showed that 58.4 % (95 % CI= %) of the respondents % Lack of personnel and equipment The reception is too small Work at the reception is not organized well Unprofessional personne l at the reception * Fama Bona General Medicine Practice Clinic Clinics Ars Medica Eiguliai Family Health center * p<0.05, compared to the clinic Fama Bona. Fig. 4. Patients distribution by their opinions about the main reasons for waiting lines at the reception of primary healthcare institutions /3(66)

119 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Table 2. Patients distribution according to the time spent waiting in a line at a family physician s consulting room Minutes Fama Bona General Medicine Practice Clinic Ars Medica Eiguliai Family Health center Total % 45.9 % 34.8 % * 28.6 % 41.6 % % 44.9 % 48.2 % 57.1 % 46.9 % > % 9.2 % 17.0 % 14.3 % 11.5 % * p<0.05, compared to the clinic Fama Bona. stated that they spent over 15 minutes when waiting at a family physician s office door. The majority of the patients who had to wait for more than 30 minutes at a family physician s consulting room were those registered with Ars Medica (17.0 %), while the lowest number of such respondents was at Fama Bona (5.4 %) (Table 2). The shortest waiting time at a family physician s consulting room (up to 15 min) was indicated by 57.1 % of the clients of Fama Bona, whereas in Ars Medica, there were 34.8 % of such patients (p<0.05). According to the survey results, 57.9 % of the clients of Fama Bona, 30.8 % of those registered with General Medicine Practice Clinic, 32.1 % of those at Ars Medica, and 41.7 % of the patients of Eiguliai Family Health center had to queue up at family physicians consulting rooms because the clinics wanted to service too many people. Also, 31.6 % of Fama Bona clients, 38.5 % of General Medicine Practice Clinic clients, 40.7 % of Ars Medica clients, and 8.3 % of the patients registered with Eiguliai Family Health center claimed that the time allocated for a physician s consultation was too short. Besides, 50.0 % of Eiguliai Family Health center patients and only 10.5 % of Fama Bona patients indicated too short working hours of a physician as the main reason for queues at a family physician s consulting room (p<0.05). Discussion The availability of healthcare is one of the main principles of the organization of healthcare services. The distance to a healthcare institution is seen as one of the barriers of the availability of healthcare [3]. A study carried out by J. T. Hart showed that provision with healthcare services was lower in economically poorer locations, while more citizens with higher healthcare needs lived in those areas than in richer regions [11]. According to a study carried out by Ž. Milašauskienė et al., persons with further education levels evaluated the territorial availability of a healthcare centre by 3.9 times, and those with higher education by 6.9 times better when compared to the respondents with basic education [12]. The personnel s communication in the clinic is one of the most important criteria when evaluating the availability and quality of services. According to the data of a study carried out by I. Petrauskienė et al., the patients who chose a family physician working in a private health care institution were more satisfied with the availability of primary healthcare services compared to those who chose a physician working in a municipal healthcare institution: they were more satisfied with the provided healthcare services and the organization of the work of the chosen healthcare institution, the physician s qualification and his/ her communication, and a shorter period of time when waiting for a physician s consultation also, they were more often informed about their health condition, tests, the course of the treatment, and the prognosis of the disease. As much as 76.4 % of the respondents were inclined to choose a private family physician in the future [13]. According to the data of our study, the majority of the patients were satisfied with the availability of their clinic at the studied private primary healthcare institutions. A study carried out by J. Kairys et al. determined that 72.2 % of the respondents thought that the problem of queues existed in the clinics [4, 14]. The study carried out by Ž. Milašauskienė et al. evaluated the time patients spent when waiting at the reception, when more than two thirds (73.6 %) of the surveyed respondents noted that they had waited for a short period of time at the reception [12]. We determined that about 50.0 % of the patients spent up to 5 minutes at the reception. I. Kameneckaitė, when analyzing the organizational availability of healthcare as a barrier to get to a physician, indicated a long period of waiting (before the visit to a physician and before the physician calls the patient in to a consulting room). In addition to that, literature sources describe a link between delayed visits and patients dissatisfaction with the services [15]. The study carried out by J. Petrauskienė et al. showed that 34.9 % of the patients waited at a family physician s office for 10 to 20 min., 34.8 % of the patients waited for 20 to 40 min., and 30.3 % of the respondents waited 2014/3(66) 119

120 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata for more than 40 min. [13]. Our study showed that more than 50.0 % of the patients waited at a family physician s consulting room for more than 15 minutes. Queues at a physician s consulting room are evidence of drawbacks of work organization. According to the data of a study carried out by J. Vladičkienė et al., physicians acknowledged that the time intended for a patient s visit was not sufficient for filling out the documents and for devoting enough time to the patient [16]. V. Bankauskaitė et al. performed a study where they analyzed the reasons for people s dissatisfaction with healthcare in Lithuania. This issue was analyzed on three levels the system, the organizational, and the individual ones. On the system level, dissatisfaction with the organization of the whole healthcare was indicated; that patients claimed that they were dissatisfied with the healthcare reform since it contained a lot of bureaucracy (physicians have to fill out a lot of documents instead of using that time for communication with their patients), it was difficult to get to a specialist, and medical services and medicines were expensive. On the organizational level, a long period of waiting at physicians consulting rooms and the shortage of equipment to perform diagnostic tests were indicated. On the individual level, patients claimed that the personnel lacked expertise and responsibility, that too little information was provided to them, and that those who had no money were provided with poor-quality services [17]. A study carried out by J. Petrauskienė et al. analyzed the main reasons for patients dissatisfaction with the services provided by a family physician. During the study, patients indicated the following reasons: a physician pays too little attention to the patients, a long period of time spent waiting at a family physician s consulting room, insufficient qualification of family physicians, and refusals to refer to a specialist [13]. According to the data of our study, a large percentage of the patients (30.0 % to 50.0 %) thought that waiting lines in primary health care institutions were inevitable. As recipients of a service, patients find the availability of the information about the healthcare institution, its employees, and the provided services important, since such information stimulates society members to use the appropriate services provided by a health care sector optimally, and strengthens the role of a specific clinic, at the same ensuring advantages over other clinics located in the territory, i.e. strengthens the healthcare institution s competitive ability. The provision of information about the health condition is important when giving the patients the majority of the responsibility for their own health [1, 18]. A patient has to be informed about his/her health condition, the diagnosis, the process of treatment, the purpose and the results of the tests, and the possible side effects of medications [19 21]. In addition to the assurance of a sufficient amount of human and financial resources, increasing the availability of healthcare services requires improving the position of the healthcare network and the structure and work organization of the institutions by implementing new diagnostic, therapeutic, and information technologies. A wide application of information technologies in the work of a healthcare institution is one of the most important conditions for improving the quality of healthcare services [1, 22 24]. Summing up, it can be stated that the quality of healthcare services depends not only bony resources and technical possibilities (the variety of the provided services, the level of medical technology, and the possibilities of the medical equipment), but also by the flexible application of the principles of modern management in the organization of healthcare institutions work. We think that the limitation of our study is that we did not evaluate the accessibility of healthcare services in public primary healthcare institutions, focusing on private healthcare units instead. Conclusions 1. The study showed that 73.5 % of the patients spent less than half an hour to reach the healthcare institution. 2. According to the questionnaire survey, 79.0 % of the respondents usually registered for a family physician s consultation by phone. Concerning the waiting time, 61.8 % of the patients spent less than 5 minutes at the reception, and 58.4 % of the patients spent more than 15 minutes while waiting at a family physician s consulting room. 3. The study also showed that 41.9 % of the patients thought that waiting lines to register for the physician s consultation at a primary healthcare institution were inevitable. Received 31 July 2014, accepted 16 September /3(66)

121 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI References 1. Grigienė V. Pirminės sveikatos priežiūros prieinamumas ir pacientų pasitenkinimas paslaugomis Panevėžio rajone. (The availability of primary health care and patients satisfaction with the services in Panevėžys district.) [Master paper]. Kaunas: Kaunas University of Medicine, Akromaitė Ž, Valius L. Pirminės sveikatos priežiūra: politika, finansavimas, organizavimo modeliai, problemos (I dalis). (Primary health care: policy, financing, organization models, problems (Part I).) Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2000;5: Pečiūra R, Jankauskienė D, Gurevičius R. Sprendimų reformuoti sveikatos apsaugą paieška. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teritorinio prieinamumo įvertinimas. (The search for the criteria in reforming health care: evaluation of the spatial accessibility of primary healthcare service.) Medicina (Kaunas). 2006;42: Kairys J, Žėbienė E, Zokas I. Pacientų nuomonė apie sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikoje priklausomai nuo socialinės-ekonominės paciento padėties. (Evaluation of health care services in Vilnius Šeškinės outpatient clinic by patients according to their social and economic characteristics.) Sveikatos mokslai. 2007;3: Jurgutis A, Martinkėnas A, Raudonytė J, Bumblys A. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų veiklos palyginimas pagal ligotumo sudėtingumą ir II lygio ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų suvartojimą. (The comparison of the primary health care institutions in accordance with the comorbidity and the consumption of the secondary health care level service.) Sveikatos mokslai. 2007;4: Misevičienė I, Dregval L. Lietuvos gyventojų nuomonė apie pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę. (Opinion of Lithuanian population about accessibility and quality of primary health care services.) Medicina (Kaunas). 2002;38: Valius L, Rastenytė D, Malinauskienė V, Krančiukaitė-Butylkinienė D. Evaluation of the quality of services in primary health care institutions. Medicina (Kaunas). 2011;47: Keliauskaitė S, Stankūnas M, Sauliūnė S. Kauno miesto gyventojų nuomonė apie pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą įvertinimas. (Evaluation of accessibility to primary health care services among kaunas inhabitants.) Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2011;15: Keliauskaitė S, Stankūnas M, Sauliūnė S. Kauno miesto gyventojų nuomonės apie pasitenkinimą pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis įvertinimas. (Satisfaction with the primary health care services among Kaunas city inhabitants.) Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2012;16: Šileikienė A, Vladičkienė J. Šeimos klinikos darbo organizavimo ir aplinkos vertinimas pacientų požiūriu. (Patients attitude towards work organization and environment of family clinic.) Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2012;16: Statkevičius A. Sveikatos priežiūros prieinamumas Lietuvoje. (The availability of health care in Lithuania.) [Master paper]. Kaunas: Kaunas University of Medicine, Milašauskienė Ž, Juodrytė I, Misevičienė I, Boerma W, Rezgienė R. Pacientų nuomonė apie pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą Šiaulių apskrities pirminės sveikatos priežiūros centruose. (Opinion of patients on accessibility of primary health care centers in Šiauliai region.) Medicina (Kaunas). 2006;42: Petrauskienė J, Stirbienė J. Pirminės sveikatos priežiūros prieinamumas ir pacientų pasitenkinimas šeimos gydytojo paslaugomis. (Accessibility of the primary health care and patients satisfaction with services provided by family physician.) Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2004;8: Kairys J, Žėbienė E, Tylienė V, Tomkevičius V. Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikos pacientų nuomonė apie sveikatos priežiūros paslaugas pagal pacientų išsilavinimą ir gaunamas pajamas. (Opinions about the health care services in Vilnius Seskines outpatient clinic in relation to patients education and income.) Sveikatos mokslai. 2008;3: Kameneckaitė I. Terapinio profilio specializuotos ambulatorinės pagalbos prieinamumas miesto poliklinikoje. (The availability of specialized help, therapeutic profile, in a city health care centre.) [Master paper]. Kaunas: Kaunas University of Medicine, Vladičkienė J, Petrauskienė J. Pirminės sveikatos priežiūros grandies gydytojų bendradarbiavimas. (Cooperation between physicians in primary health care.) Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2001;2: Bankauskaite V, Saarelma O. Why are people dissatisfied with medical care services in Lithuania? A qualitative study using responses to open-ended questions. Int J Qual in Health Care. 2003;15: Giedrikaitė R, Misevičienė I, Jakušovaitė I. Pacientams suteiktos informacijos apie ligą ir jos eigą vertinimas ligoninėse. (The evaluation of information provided to patients about the disease and its course in hospitals.) Medicina (Kaunas). 2007;43: Stankūnas M, Starkuvienė S, Kalėdienė R, Kapustinskienė V. Bedarbių požiūrio į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę tyrimas. (Survey of the attitudes of the unemployed towards accessibility and quality of health care.) Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2006;10: Liubarskienė ZV, Juodrytė I, Jacobsen R. Kokią informaciją teikia šeimos gydytojai apie šalutinį kontraceptikų poveikį moterims? (What kind of information do family physicians provide to their patients about possible side effects of contraceptive pills?) Medicina (Kaunas). 2006;42: Lyratzopoulos G, Elliott M, Barbiere JM, Henderson A, Staetsky L, Paddison C et al. Understanding ethnic and other sociodemographic differences in patient experience of primary care: evidence from the English General Practice Patient Survey. BMJ Qual Saf. 2012;21: Peičius E, Liubarskienė Z. Medicininės informacijos poreikis ir jo tenkinimas pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvos gyventojų požiūriu. (Lay-people s needs of medical information and its provision in primary care.) Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2006;10: Kosinskienė A, Ruževičius J. Kokybės vadybos priemonių poveikis sveikatos priežiūros įstaigų veiklos veiksmingumui. (The effect of quality management on the effectiveness of the healthcare institutions.) Visuomenes sveikata. 2011;1: Pantouvakis A. The relative importance of service feature in explaining customer satisfaction. Manag Serv Qual. 2010;20: /3(66) 121

122 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata Privačių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Kauno mieste Leonas Valius 1, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė 1, 2 1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Šeimos medicinos klinika 2 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos institutas Santrauka Tyrimo tikslas įvertinti pacientų nuomonę apie teikiamų paslaugų prieinamumą privačiose Kauno miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimo kontingentas ir metodai. Tyrimas vykdytas 2009 m. Atlikta 280 asmenų anketinė apklausa. Visi tiriamieji buvo prisiregistravę pas savo šeimos gydytojus pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrime naudota 20 klausimų anoniminė anketa, kuria vertintas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose teikiamų paslaugų prieinamumas. Tiriamosios savybės buvo aprašytos kaip procentais išreikštos santykinės vertės, taip pat buvo apskaičiuoti 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Lyginant tirtų savybių pasiskirstymą tarp klinikų, taikytas chi kvadrato kriterijus. Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad 73,5 proc. (95 proc. PI = 68,3 78,7 proc.) respondentų kelionė į jų pasirinktas sveikatos priežiūros įstaigas trukdavo iki pusės valandos, 61,8 proc. (95 proc. PI = 56,1 67,5 proc.) respondentų nurodė, kad registratūroje laukdavo trumpiau negu 5 min., o 58,4 proc. (95 proc. PI = 52,6 64,2 proc.) respondentų teigė, kad jiems prie savo gydytojo kabineto durų tekdavo laukti ilgiau negu 15 min. Tyrimas taip pat parodė, kad 41,9 proc. (95 proc. PI = 36,1 47,6 proc.) pacientų manė, jog pirminės sveikatos priežiūros įstaigose eilės yra neišvengiamos. Išvados. 73,5 proc. pacientų savo sveikatos priežiūros įstaigas pasiekdavo greičiau negu per pusvalandį. 61,8 proc. pacientų prie savo šeimos gydytojo kabineto durų laukdavo ilgiau negu 15 min. 41,9 proc. pacientų manė, kad norint patekti į šeimos gydytojo konsultaciją pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje eilės yra neišvengiamos. Reikšminiai žodžiai: pirminė sveikatos priežiūra, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, pacientų nuomonė. Adresas susirašinėti: Daina Krančiukaitė-Butylkinienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos institutas Sukilėlių pr. 17, Kaunas El. p. daina.butylkiniene@lsmuni.lt Straipsnis gautas , priimtas /3(66)

123 Visuomenės sveikata Visuomenės sveikatos praktikai Projektas TUBIDU Visuomenės sveikatos priežiūros ir pilietinės visuomenės stiprinimas kovai prieš tuberkuliozės epidemiją tarp pažeidžiamųjų grupių Higienos institutas m. vykdė projektą Visuomenės sveikatos priežiūros ir pilietinės visuomenės stiprinimas kovai prieš tuberkuliozės epidemiją tarp pažeidžiamųjų grupių (angl. Empowering public health system and civil society to fight tuberculosis epidemic among vulnerable groups, TUBI- DU). Projekto finansavimo ir administravimo sutartis Nr /593 su Estijos nacionaliniu sveikatos plėtros institutu pasirašyta 2011 m. gruodžio 21 d., projekto trukmė 36 mėnesiai. Projektas buvo finansuojamas Europos Komisijos, Europos sveikatos ir vartotojų vykdančiosios agentūros (angl. Executive Agency for Health and Consumers, EAHC) lėšomis ir įgyvendinamas kartu su partneriais iš kitų Europos Sąjungos šalių Latvijos tuberkuliozės fondu, Suomijos nacionaliniu sveikatos ir gerovės institutu, Rumunijos nevyriausybine organizacija Angel Appeal, Estijos nevyriausybine organizacija Žmonių, gyvenančių su ŽIV, tinklas ir Bulgarijos nevyriausybine organizacija Dose of Love. Pagrindinis projekto tikslas prisidėti prie pažeidžiamųjų grupių tuberkuliozės epidemijos prevencijos. Projekte numatytomis veiklomis buvo siekiama stiprinti bendradarbiavimą tuberkuliozės, švirkščiamųjų narkotikų vartojimo ir ŽIV prevencijos srityse, nustatyti ir aprašyti pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduria švirkščiamųjų narkotikų vartotojai ir užsikrėtusieji ŽIV / sergantieji AIDS, gaudami su tuberkuliozės infekcija susijusias sveikatos priežiūros paslaugas, didinti švirkščiamųjų narkotikų vartotojų ir žmonių, užsikrėtusių ŽIV / sergančių AIDS, sąmoningumą tuberkuliozės ir ŽIV prevencijos, gydymo bei priežiūros klausimais, gerinti bendruomeninių organizacijų ir sveikatos priežiūros įstaigų specialistų supratimą apie tuberkuliozę ir ŽIV. Projekto metu 61 specialistas, dirbantis Lietuvos bendruomeninėse organizacijose, sveikatos priežiūros įstaigose, socialinių paslaugų centruose, dalyvavo tarptautiniuose ir vietiniuose mokymuose bei stažuotėse įstaigose, dirbančiose su rizikos grupės asmenimis ir tuberkuliozės srityje projekto partnerių šalyse. Mokymų metu siekta suteikti daugiau informacijos apie tuberkuliozę, ŽIV / AIDS ir gretutines infekcijas, jų plitimo būdus, prevencijos ir pagalbos galimybes darbuotojams, tiesiogiai dirbantiems su pažeidžiamosiomis grupėmis. Su mokymų dalyviais aptarti naujų tuberkuliozės atvejų aptikimo ir išaiškinimo metodai, pristatyti atvejo vadybos modeliai. Labiausiai specialistus dominusios temos buvo tuberkuliozės atvejų išaiškinimas ir valdymas, klientų motyvavimas, sektorių bendradarbiavimas. Projekto pabaigoje, atsižvelgus į vykdytų mokymų patirtį ir dalyvių išsakytus poreikius, parengta tolesnių mokymų programa. Įgyvendinant projektą atlikti trys tyrimai, skirti švirkščiamųjų narkotikų vartotojų ŽIV ir tuberkuliozės paplitimui, galimiems rizikos veiksniams ir paslaugų prieinamumui nustatyti. Vertinant ŽIV ir tuberkuliozės plitimo rizikos veiksnius, rezultatai parodė tokias tarpusavyje susijusias grėsmes, kaip kasdienis ir rizikingas narkotikų vartojimas bei rūkymas, dažnas įkalinimas, nuolatinis skurdas, išsilavinimo stoka, gyvenimas didelėse grupėse, gyvenamosios vietos kaita. Tyrimo metu nustatytos ir specialistų, dirbančių ŽIV / AIDS ir tuberkuliozės srityje, turimos žinios apie tuberkuliozę ir ŽIV, taip pat išskirtos esminės problemos gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su ŽIV / AIDS ir tuberkulioze. Projekto metu parengta ir išplatinta mokomoji ir informacinė medžiaga tuberkuliozės tema. Taip pat pagal Delfi (ekspertų) metodologiją visų projekto partnerių šalys parengė rekomendacijas, skirtas bendruomeninėms organizacijoms, dirbančioms su švirkščiamųjų narkotikų vartotojais. Rekomendacijose pateikta informacija apie tuberkuliozę, jos 2014/3(66) 123

124 Visuomenės sveikatos praktikai Visuomenės sveikata perdavimą, rizikos grupes ir veiksnius, jos diagnozę, gydymą, prevenciją, atvejo vadybos tuberkuliozės gydymo metu poreikį. Plačiau aprašoma, kaip turėtų vykti intensyvi tuberkuliozės atvejo paieška, kaip galima prisidėti prie kontaktų sekimo, kaip svarbu asmenį, kuriam įtariama tuberkuliozė, nusiųsti į sveikatos priežiūros įstaigą. Lietuvos ir kitų šalių specialistams dalyvavimas projekto veiklose buvo puiki galimybė įgyti naujų kompetencijų ir patobulinti esamas žinias tuberkuliozės prevencijos srityje, pasidalyti gerąja patirtimi ir pagerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Tikimasi, kad atlikti tyrimai ir parengti leidiniai bus naudingi ir prisidės prie tuberkuliozės prevencijos užtikrinimo. Daugiau informacijos apie projektą ir jo metu parengtus leidinius pateikiama Higienos instituto ir Estijos nacionalinio sveikatos plėtros instituto interneto svetainėse: Rūta Markevičė Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centras TUBIDU leidiniai /3(66)

125 Visuomenės sveikata Visuomenės sveikatos praktikai ATNAUJINTI DARBO VIETŲ APŠVIETIMO REIKALAVIMAI Darbo vietų apšvietimo reglamentavimas. HN 98:2014 Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, vykdydamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas bei atsižvelgdamas į mokslo ir technikos pažangą, pasikeitusius teisės aktus ir įmonių paklausimus dėl darbo vietų apšvietimo reglamentavimo, 2013 m balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-353 sudarė tarpžinybinę darbo grupę Lietuvos higienos normos HN 98:2000 Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai pakeitimo projektui parengti. Nauja higienos normos redakcija Lietuvos higienos norma HN 98:2014 Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-520 ir įsigalios 2014 m. lapkričio 1 d. Rengiant projektą dalyvavo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Higienos instituto, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, UAB Gaudrė, Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovai. Darbo grupei vadovavo Higienos instituto Profesinės sveikatos centro specialistai. Šis dokumentas apibendrina ir pateikia pagrindinius principus, kaip nustatyti ir pašalinti būdingiausias apšvietos problemas, padeda mums rasti tinkamus, higieniškai pagrįstus sprendimus, kokia apšvieta turi būti užtikrinta tam tikrose darbo vietose ar vykdant atskiras veiklas. Įvairiose patalpose ir darbo vietose reikalinga skirtinga apšvieta, kurią lemia keletas veiksnių: atliekamų užduočių pobūdis, jų greitis bei tikslumas, darbo ir įrangos paviršiai (sugeriantys ar atspindintys šviesą), bendras darbo paviršiaus plotas, individualios dirbančiojo savybės, regėjimo aštrumas ir kt. Reglamentuojant apšvietimą nustatomi reikalavimai, kuriais remiantis įrengiamas ir palaikomas tinkamas apšvietimas darbo vietose, tenkinantis tris esmines žmogaus reikmes: vizualinį komfortą, dėl kurio žmogus gerai jaučiasi ir todėl našiau bei kokybiškiau dirba; vaizdo kokybę, nes svarbu, kad žmogus gerai matytų darbo objektą net esant sunkioms sąlygoms ilgesnį laiką; saugą, kad žmogus greičiau pastebėtų pavojus. Nustatytų reikalavimų privalo laikytis projektuojantys, įrengiantys ir (arba) eksploatuojantys apšvietimo sistemas subjektai. Rengiant naująją higienos normos redakciją buvo atsižvelgta į Lietuvos standartais perimtas Europos normas LST EN :2011 Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 1 dalis. Darbo vietos patalpų viduje ir LST EN :2007 Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 2 dalis. Darbo vietos statinių išorėje. Pirmą kartą nustatytos mažiausios ribinės apšvietimo vertės darbo vietose, kurios įrengtos lauke. Atnaujinta higienos norma paprastesnė, aiškesnė: mažiau sąvokų, jos išgrynintos, pateiktos aiškinamosios darbo vietų patalpų viduje ir statinių išorėje apšvietos mažiausių ribinių verčių lentelės su vykdomų darbų rūšių pavyzdžiais. Pateikiama darbo vietų apšvietimo matavimo taškų parinkimo lentelė, darbo vietos apšvietos schema (1 pav.), kurios padės tiksliau išmatuoti ir teisingai įvertinti darbo vietos (paviršiaus) apšvietos lygį, numatyti papildomi apšvietos reikalavimai diegiant gerąją darbo praktiką pav. Darbo vietos apšvietos schema: 1 tiesioginis regėjimo laukas, 2 artimoji aplinka (0,5 m aplink tiesioginį regėjimo lauką), 3 bendras fonas (3 m aplink artimąją aplinką) 2014/3(66) 125

126 Visuomenės sveikatos praktikai Visuomenės sveikata Siekiant užtikrinti pakankamą ir tinkamą darbo vietos apšvietimą reikia įvertinti, kaip suprojektuotas apšvietimas, taip pat atsižvelgti į darbo pobūdį ir aplinką, sveikatos aspektus, individualius (specialius) reikalavimus, šviestuvų priežiūrą, lempų išdėstymą, galimybę jas pakeisti, ar yra avarinis apšvietimas. Labai svarbu teisingai išmatuoti ir įvertinti matavimo rezultatus, todėl buvo patikslinti matavimo prietaisams ir parenkamiems matavimo taškams keliami reikalavimai (1 lentelė). 1 lentelė. Darbo vietų apšvietimo matavimo taškų parinkimas Eil. Nr. Darbo zonos ilgis, m Didžiausias atstumas tarp matavimo taškų, m Mažiausias matavimo taškų skaičius 1 0,40 0, ,60 0, ,00 0, ,00 0, ,00 0, ,00 1, ,00 2, ,00 3, ,00 5,00 20 Gera darbo vietų apšvietimo praktika: papildomai vertinami apšvietimo parametrai Kokia apšvieta reikalinga darbo vietose, priklauso nuo keleto aplinkybių: kokio tipo veiklą ketinama vykdyti, kokie reikalavimai keliami atliekamų užduočių greičiui ir tikslumui, kokio pobūdžio yra paviršius atspindintis ar sugeriantis. Apšvieta skiriasi priklausomai ir nuo bendro darbo paviršiaus, ir nuo individualių dirbančio asmens regos savybių. Vertinant apšvietos efektyvumą pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tokias bendrąsias rekomendacijas, kaip reguliarus senų lempų pakeitimas naujomis, reguliarus šviestuvų ir apšvietimo įrangos valymas, sienų ir lubų dažymas šviesą atspindinčiomis spalvomis. Svarbu įvertinti šešėlius, ypač laiptinėse ir šalia pagrindinių darbo vietų, ekranų, išsiaiškinti, ar nėra darbuotojų nusiskundimų dėl regos įtampos, blogai apšviestų atskirų darbo įrangos dalių, įvertinti vietinio apšvietimo poreikį ir pan. Pagal gerą darbo praktiką įrengtas apšvietimas darbo vietoje: leidžia darbuotojams laiku pastebėti pavojus ir įvertinti riziką; tinkamas darbo aplinkai ir darbo procesui; teikia pakankamai šviesos darbo paviršiui; leidžia darbuotojams gerai matyti, skirti spalvas, skatina saugumą; neakina, nesukelia mirgėjimo ar stroboskopinio efekto; leidžia išvengti atspindėjimo efekto; nesukelia pernelyg didelio apšvietos skirtumo tarp tiesioginio regėjimo lauko ir artimosios aplinkos; nesukelia rizikos saugai ir sveikatai; tinkamai išdėstytas ir įrengtas, kad galima būtų jį tvarkyti, keisti; kur reikia, numatytas avarinis apšvietimas. Svarbus ne tik apšvietos lygis, bet ir fono bei darbo objekto kontrastas, šviesos šaltinio sukeliamas akinimas, mirgėjimas. Todėl HN 98:2014 nurodyta, kad įgyvendinant gerą darbo apšvietimo praktiką reikėtų papildomai vertinti šviesos srauto kryptį, akinimą, mirgėjimą, spalvų perteikimą, nuo kurių priklauso darbuotojo savijauta, regėjimo kokybė ir atitinkamai darbo našumas. Netinkama šviesos srauto kryptis gali būti akinimo (angl. glare) ar atspindėto blizgesio (angl. veiling reflection) priežastis ir bloginti matomumą. Akinimas reiškinys, bloginantis matomumą, kai regėjimo lauke atsiranda per daug ryškių objektų, prie kurių akys nėra prisitaikiusios. Akinimas gali būti tiesioginis ir netiesioginis, tačiau efektas vienodas: varginimas, erzinimas, blaškymas (trukdymas susikaupti), diskomfortas. Neretai akinimo ar blizgėjimo priežastis yra šalia darbo vietos esantys paveikslų, ekranų rėmai, poliruotos, blizgančios detalės, kompiuterio ekranas, langai ar kiti stikliniai paviršiai tamsiu paros metu. Tokio poveikio galima išvengti, pakeičiant vieną didesnio šviesos srauto šviestuvą keliais mažesniais, uždedant papildomus gaubtus, įrengiant atspindį nukreipiančius veidrodžius ir pan. Mirgėjimas (angl. flicker), kaip ir stroboskopinis efektas, asmenims, kurių akys yra labai jautrios, gali sukelti diskomfortą, ilgainiui nuovargį, o kai kuriems žmonėms net išprovokuoti epilepsijos priepuolius. Mirgėjimo efektas ryškiau pastebimas patalpos pakraščiuose. Spalvos perteikimas (angl. colour appearence) ypač svarbus dirbant kai kuriuos darbus (elektrotechnika) dėl darbų saugos arba dėl darbo kokybės (tekstilės pramonė, maisto gamyba) reikalavimų. Esant labai menkam apšvietimui, spalvos matomos kaip pilkos spalvos atspalviai, darbuotojui sukeliama regėjimo įtampa, nuovargis, dėl to nukenčia darbo sauga, gaminių kokybė. Apšvietimo poveikis dirbančio žmogaus sveikatai Tai, kad apšvietimas darbo vietoje nepakankamas ar, tai dažniau pasitaiko, netinkamai įrengtas, patvirtina greitas darbuotojų nuovargis, nusiskundimai dėl galvos skausmų, astenopinių simptomų (akių įtampa, nuovargis, dirglios ir sausos akys), akių ašarojimo, dirginimo, sumažėjusių galimybių susikaupti /3(66)

127 Visuomenės sveikata Visuomenės sveikatos praktikai ir streso, taip pat specifiniai sutrikimai regėjimo aštrumo (neryškus matymas, dvejinimasis akyse) ir akomodacijos sumažėjimas (sulėtėja objektų matymo fokusavimo greitis). Be to, prastas apšvietimas nuostolingas verslui, nes sumažėja darbuotojų darbo efektyvumas ir darbingumas, prarandama darbo laiko dėl nelaimingų atsitikimų ar incidentų. Šviesa veikia visą žmogaus organizmą, ji turi įtakos bendrai psichikos būsenai ir darbo našumui. Dienos šviesa teigiamai veikia žmonių nuotaiką ir aktyvumą, padeda padidinti budrumą, darbingumą. Dirbtinė šviesa gali būti tokia pat efektyvi, kaip ir natūrali šviesa. Tinkamas apšvietimas sukuria malonią aplinką, kurioje darbuotojas gerai jaučiasi. Netinkamas apšvietimas tai ne tik niūri, slogi aplinka, bet ir finansiniai nuostoliai, nes sutrikdomas darbas dėl nelaimingų atsitikimų darbe, didėja nedarbingumas, nukenčia darbo efektyvumas ir našumas. Geras apšvietimas darbo vietoje labai svarbus kiekvieno darbuotojo sveikatai ir saugai: darbuotojas gerai mato be regėjimo ir kūno padėties įtampos, o tai sąlygoja lengvesnį ir našesnį darbą, sudaro galimybę sutelkti dėmesį į pavojingas operacijas ir įrangą. Tinkamas darbo apšvietimas brangiai kainuojančių nelaimingų atsitikimų ir avarijų prevencija: darbuotojas gali pastebėti pavojų ir jo išvengti. Be to, darbuotojas turi galimybę perskaityti etiketes ir darbo instrukcijas, kuriose nurodyti saugos reikalavimai, ir tuo būdu išvengti žalingo poveikio sveikatai (susižalojimų, apsinuodijimų ir pan.). Apšvietimo gerinimas padeda kelti darbo našumą, mažina klaidų skaičių. Nustatyta, kad pagerinus apšvietimą, dirbant nedidelio tikslumo reikalingus darbus, darbo našumas padidėja 5 6 proc., atliekant tikslias operacijas 15 proc., kai darbas reikalauja labai didelio tikslumo iki 40 proc. Blogas apšvietimas gali sukelti akių ir galvos skausmą, migreną, dirg lumą, mieguistumą, sutrikdyti gebėjimą susikaupti, dėl to prastėja darbo efektyvumas. Apšvietimas turi atitikti vyresnio amžiaus darbuotojų ir prasčiau matančių dirbančių asmenų poreikius. Pvz., galimybė matyti smulkias detales (objektus) su amžiumi silpnėja, todėl jai kompensuoti turi būti optimalus apšvietimo lygis. Tai ypač svarbu su videoterminalais dirbantiems asmenims. Danguolė Gorobecienė Higienos instituto Profesinės sveikatos centras 2014/3(66) 127

128 Visuomenės sveikatos praktikai Visuomenės sveikata Ekonominis lėtinių neinfekcinių ligų vertinimas (EConDA) Didžiąją dalį pasaulio gyventojų mirčių lemia lėtinės neinfekcinės ligos (toliau LNL). Jos labai paplitusios ir tarp Lietuvos gyventojų. Senstant visuomenei LNL paplitimas didėja, todėl joms gydyti reikia vis daugiau sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų. Daugelio šalių patirtis parodė, kad kontroliuojant LNL rizikos veiksnius, laiku diagnozavus ir tinkamai gydant ligas galima sumažinti LNL ekonominę naštą visuomenei, pailginti žmonių gyvenimo trukmę ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Nors vykdoma daug intervencinių programų, tačiau ne visuomet atliekamas ekonominis jų naudos vertinimas. Nustačius programų kaštų efektyvumą galima pasirinkti efektyviausias priemones, sutaupyti lėšų ir jas racionaliau paskirstyti. Vertinant intervencijų efektyvumą tarptautiniu mastu susiduriama su tam tikromis metodologinėmis problemomis. Įvairių šalių ekonominės naudos vertinimo gairės ir kriterijai skiriasi, todėl sunku palyginti skirtingose šalyse taikytų priemonių efektyvumą. Be to, tos pačios intervencijos efektyvumas gali skirtis priklausomai nuo šalies, regiono ar populiacijos charakteristikų. Pagaliau tinkamam efektyvumo įvertinimui reikia nemažai epidemiologinių ir ekonominių rodiklių, kurių šalys dažnai stokoja. Siekdama pagelbėti Europos valstybėms tinkamai atlikti intervencinių programų kaštų vertinimą, Europos Komisija finansuoja ekonominio lėtinių ligų vertinimo (angl. Economics of Chronic Diseases, ECon- DA) projektą, kuris vykdomas metais. Šiame projekte dalyvauja aštuonios Europos šalys (Bulgarija, Suomija, Graikija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija ir Jungtinė Karalystė, kuri yra projekto koordinatorė) ir dešimt bendradarbiaujančių šalių. Mūsų šaliai atstovauja Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, kuris yra asocijuotas projekto partneris. Šis projektas turi du tikslus. Pirmasis apžvelgti Europos Sąjungos valstybėse taikomų intervencinių programų kaštų efektyvumo vertinimo metodus ir parengti bendrus kaštų efektyvumo vertinimo geros praktikos principus, remiantis efektyvių LNL intervencinių programų patirtimi. Antrasis projekto tikslas sukurti simuliacinius demonstracinius modelius, kurie padėtų įvertinti įvairių intervencinių priemonių kaštų efektyvumą ir jo skirtumus, taikant priemones skirtingoms gyventojų grupėms. Projektas numato įvertinti keturių LNL išeminės širdies ligos, antrojo tipo cukrinio diabeto, lėtinio bronchito ir lėtinių inkstų ligų intervencinių programų kaštų efektyvumą. Kuriant simuliacinius modelius bus reikalinga informacija apie svarbiausių LNL rizikos veiksnių arterinės hipertenzijos, nutukimo ir rūkymo paplitimą bei jų pokyčius šalyje, sergamumo ir mirtingumo nuo analizuojamų ligų pokyčius bei kitus demografinius, ekonominius ir sveikatos priežiūros rodiklius. Juos įvertinus bus prognozuojamos LNL rizikos veiksnių bei LNL paplitimo tendencijos iki 2030 metų. Be to, bus kuriami ekonominiai demonstraciniai modeliai, kurie padės nustatyti, kaip intervencinėmis programomis sumažinus LNL rizikos veiksnių lygį ateityje pasikeis tų ligų ekonominė našta visuomenei. Bus galima įvertinti tiek rizikos veiksnių paplitimo mažėjimo, tiek ir jų didėjimo poveikį bei pasirinkti ekonomiškai naudingiausias intervencijas. Kuriant modelius bus pasinaudota skirtingose šalyse sukaupta patirtimi, trūkstant tam tikrų rodiklių vienoje šalyje, jie bus papildomi kitos panašios šalies rodikliais. Modeliai bus testuojami skirtingose šalyse. Be to, juos bus galima papildyti naujais duomenimis, kad būtų geriau įvertinta pakitusi šalies situacija. Simuliacijos modeliai galės būti naudingi priimant sprendimus, kaip efektyviausiai sumažinti LNL naštą Lietuvos visuomenei, racionaliai paskirstyti lėšas intervencinėms programoms įgyvendinti ir sveikatos biudžetui planuoti. Daugiau informacijos apie šį projektą galima rasti internete adresu Vilma Kriaučionienė 1, Janina Petkevičienė 1, Diana Divajeva 2 1 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, UK Health Forum /3(66)

THE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE

THE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE UGDYMAS KŪNO KULTŪRA SPORTAS Nr. 3 (82); 211; 45 51; BIOMEDICINOS MOKSLAI THE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE 45 Lithuanian Academy of Physical Education, Kaunas, Lithuania

More information

According to the data of the American LIFESTYLE PECULIARITIES OF YOGA PRACTITIONERS AND NON-PRACTITIONERS ABSTRACT INTRODUCTION

According to the data of the American LIFESTYLE PECULIARITIES OF YOGA PRACTITIONERS AND NON-PRACTITIONERS ABSTRACT INTRODUCTION 58 BALTIC JOURNAL OF SPORT & HEALTH SCIENCES No. 3(98); 2015; 58 65 LIFESTYLE PECULIARITIES OF YOGA PRACTITIONERS AND NON-PRACTITIONERS Daiva Vizbaraitė 1, Eva Arlauskaitė 1, Violeta Ūsė 2, Roma Aleksandravičienė

More information

Risk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007

Risk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007 Risk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007 633 Vilius Grabauskas, Jūratė Klumbienė 1, Janina Petkevičienė 1, Aušra Petrauskienė, Abdonas Tamošiūnas, Vilma

More information

Trends in main cardiovascular risk factors among middle-aged

Trends in main cardiovascular risk factors among middle-aged 1193 Trends in main cardiovascular risk factors among middle-aged Kaunas population between 1983 and 2002 Stanislava Domarkienė, Abdonas Tamošiūnas, Regina Rėklaitienė, Doma Šidlauskienė, Kristina Jurėnienė,

More information

PUBLIC HEALTH. Medicina (Kaunas) 2011;47(9): Trends in Avoidable Mortality in Lithuania During and Their Impact on Life Expectancy

PUBLIC HEALTH. Medicina (Kaunas) 2011;47(9): Trends in Avoidable Mortality in Lithuania During and Their Impact on Life Expectancy 504 PUBLIC HEALTH :504-11 Trends in Avoidable Mortality in Lithuania During 2001 2008 and Their Impact on Life Expectancy Vilius Grabauskas 1, Aldona Gaižauskienė 2, Skirmantė Sauliūnė 2, Rasa Mišeikytė

More information

Prostatos vėžys: samprata apie riziką. Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai

Prostatos vėžys: samprata apie riziką. Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai Prostatos vėžys: samprata apie riziką Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai 2014-01-31 02-01 Terminas PROSTATOS VĖŽYS pacientui kelia nerimą, įtampą, baimę mirčiai. Kas metai Lietuvoje

More information

Overweight and increased blood pressure in preschool-aged children

Overweight and increased blood pressure in preschool-aged children 1200 Overweight and increased blood pressure in preschool-aged children Apolinaras Zaborskis, Aušra Petrauskienė, Svajūnė Gradeckienė, Eglė Vaitkaitienė, Vilma Bartašiūtė Institute for Biomedical Research,

More information

Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, vertinant GPAQ metodu

Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, vertinant GPAQ metodu Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, vertinant GPAQ metodu Rolanda Valintėlienė 1, Rasa Varvuolienė 1, Almantas Kranauskas 2 1 Higienos institutas, 2 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

More information

Changes in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up

Changes in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up Medicina (Kaunas) 2010;46(12):843-50 Changes in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up nstitute of Psychophysiology and Rehabilitation, Lithuanian

More information

ARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN

ARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN ARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN S. Norkiene Klaipeda Seamen s Hospital, Klaipeda University E. Dimaite Klaipeda University Abstract Aim: to determine the prevalence

More information

Increasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian primary health care centre

Increasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian primary health care centre ACTA MEDICA LITUANICA. 2016. Vol. 23. No. 3. P. 180 184 Lietuvos mokslų akademija, 2016 Increasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian

More information

Effect of strength training on muscle architecture (review)

Effect of strength training on muscle architecture (review) 60 Sporto mokslas / Sport Science 2017, Nr. 1(87), p. 60 64 / No. 1(87), pp. 60 64, 2017 DOI: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2017.9 Effect of strength training on muscle architecture (review) Javid Mirzayev

More information

Epidemiology of burns in Lithuania during

Epidemiology of burns in Lithuania during 541 Epidemiology of burns in Lithuania during 1991 2004 Department of Plastic and Reconstructive Surgery, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: burns; epidemiology; Lithuania. Summary. The

More information

Projektų viešinimas. Rosita Saukaitė Komunikacijos specialistė

Projektų viešinimas. Rosita Saukaitė Komunikacijos specialistė Projektų viešinimas Rosita Saukaitė Komunikacijos specialistė Kas yra projekto viešinimas? Reikalavimai projekto viešinimui. Kaip kokybiškai viešinti projektą? Projekto viešinimas kas tai ir kam to reikia?

More information

Lietuvos gyventojų sveikatos pokyčių prognozė nuo vaikystės išvengus lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių: modeliavimo su PREVENT rezultatai

Lietuvos gyventojų sveikatos pokyčių prognozė nuo vaikystės išvengus lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių: modeliavimo su PREVENT rezultatai ORIGINALŪS STR AIP SNIAI Visuomenė s s v eik ata Lietuvos gyventojų sveikatos pokyčių prognozė nuo vaikystės išvengus lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių: modeliavimo su PREVENT rezultatai Apolinaras

More information

The study of cancer patients distress

The study of cancer patients distress ACTA MEDICA LITUANICA. 2014. Vol. 21. No. 2. P. 51 56 Lietuvos mokslų akademija, 2014 The Second International Conference on Psychosocial Oncology Psychosocial Support and Communication in Cancer Care:

More information

The association between cytomegalovirus infection and aging process

The association between cytomegalovirus infection and aging process 419 The association between cytomegalovirus infection and aging process Virginija Kanapeckienė, Julius Kalibatas, Elvyra Redaitienė, Jelena Čeremnych 1 Institute of Hygiene, 1 Institute of Experimental

More information

Age-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly

Age-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly 1231 Age-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly Ramutė Vaičaitienė, Dalia K. Lukšienė, Alvydas Paunksnis 1, Liucija Rita Černiauskienė, Stanislava Domarkienė,

More information

Ethics of scientific work and evaluation of scientific publications. Rimas Norvaiša. Vilnius University, Institute of Mathematics and Informatics

Ethics of scientific work and evaluation of scientific publications. Rimas Norvaiša. Vilnius University, Institute of Mathematics and Informatics Ethics of scientific work and evaluation of scientific publications Rimas Norvaiša Vilnius University, Institute of Mathematics and Informatics Akademijos 4, Vilnius, Phone 2109335, E-mail: rimas.norvaisa@mii.vu.lt

More information

RELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT

RELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT UGDYMAS KŪNO KULTŪRA SPORTAS Nr. 1 (84); 2012; 55 61; SOCIALINIAI MOKSLAI RELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT

More information

ACCURACY OF PSA TEST IN THE PROSTATE CANCER SCREENING PROGRAM OF LITHUANIA

ACCURACY OF PSA TEST IN THE PROSTATE CANCER SCREENING PROGRAM OF LITHUANIA ACCURACY OF PSA TEST IN THE PROSTATE CANCER SCREENING PROGRAM OF LITHUANIA Romualdas Gurevičius 1, Renata Šturienė 2, Arvydas Šilys 3 1 Institute of Hygiene, 2 Vilnius Šeškinė Outpatient Clinics, 3 Vilnius

More information

The influence of cardiac rehabilitation (CR) on exercise. capacity and quality of life in patients with coronary heart. disease

The influence of cardiac rehabilitation (CR) on exercise. capacity and quality of life in patients with coronary heart. disease Medical sciences (2018) 1 17 The influence of cardiac rehabilitation (CR) on exercise capacity and quality of life in patients with coronary heart disease Julija Borkytė 1, Denis Šileikis 1, lekt. Joana

More information

CHANGES RELATED TO INPATIENT MORTALITY FROM ACUTE STROKE IN THE STROKE UNIT OF THE KLAIPEDA UNIVERSITY HOSPITAL IN

CHANGES RELATED TO INPATIENT MORTALITY FROM ACUTE STROKE IN THE STROKE UNIT OF THE KLAIPEDA UNIVERSITY HOSPITAL IN 74 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 5, p. 74-78 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.075 CHANGES

More information

SOCIAL WORK IN PARTNERSHIP WITH THE EXCLUDED

SOCIAL WORK IN PARTNERSHIP WITH THE EXCLUDED Mokslo darbai 85 SOCIAL WORK IN PARTNERSHIP WITH THE EXCLUDED Prof. W. David Harrison East Carolina University, Carolyn Freeze Baynes Institute of Social Justice, College of Human Ecology Greenville, NC

More information

Health inequalities in Lithuania: education and nutrition habits

Health inequalities in Lithuania: education and nutrition habits Medicina (Kaunas) 24; 4(9) - http://medicina.kmu.lt 875 Health inequalities in Lithuania: education and nutrition habits Vilius Grabauskas, Janina Petkevičienė 1, Vilma Kriaučionienė 1, Jūratė Klumbienė

More information

SVEIKATOS TECHNOLOGIJOS IR JŲ VERTINIMAS

SVEIKATOS TECHNOLOGIJOS IR JŲ VERTINIMAS Visuomenės sveikata literatūros apžvalgos SVEIKATOS TECHNOLOGIJOS IR JŲ VERTINIMAS Gintarė Petronytė, Vytautas Jurkuvėnas Higienos institutas Santrauka Straipsnyje pateikiami kai kurie sveikatos technologijų

More information

Analysis of prognostic factors for melanoma patients

Analysis of prognostic factors for melanoma patients ACTA MEDICA LITUANICA. 2017. Vol. 24. No. 1. P. 25 34 Lietuvos mokslų akademija, 2017 Analysis of prognostic factors for melanoma patients Andrė Lideikaitė 1, Julija Mozūraitienė 2, Simona Letautienė 1,

More information

Prevalence of the metabolic syndrome diagnosed using three different definitions and risk of ischemic heart disease among Kaunas adult population

Prevalence of the metabolic syndrome diagnosed using three different definitions and risk of ischemic heart disease among Kaunas adult population Prevalence of the metabolic syndrome diagnosed using three different definitions and risk of ischemic heart disease among Kaunas adult population 61 Dalia Ieva Lukšienė, Miglė Bacevičienė, Abdonas Tamošiūnas,

More information

SERGAMUMO 2-OJO TIPO DIABETU DINAMIKOS POKYČIAI LIETUVOJE M.

SERGAMUMO 2-OJO TIPO DIABETU DINAMIKOS POKYČIAI LIETUVOJE M. SERGAMUMO 2-OJO TIPO DIABETU DINAMIKOS POKYČIAI LIETUVOJE 2002 2013 M. Nadežda Lipunova, Romualdas Gurevičius Higienos institutas Santrauka Tikslas įvertinti suaugusiųjų sergamumo 2-ojo tipo diabetu pokyčius

More information

The prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus

The prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus Gerontologija 2014; 15(3): 143 147 GERONTOLOGIJA Original article The prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus Ema Rudenka 1, Natalya

More information

Mobilization of cardiovascular function during the constant-load and all-out exercise tests

Mobilization of cardiovascular function during the constant-load and all-out exercise tests 1048 Mobilization of cardiovascular function during the constant-load and all-out exercise tests Laboratory of Kinesiology, Lithuanian Academy of Physical Education, Lithuania Key words: cardiovascular

More information

Implant and spinal mobility influence on the spinal curvature correction in adolescent idiopathic Lenke I type scoliosis

Implant and spinal mobility influence on the spinal curvature correction in adolescent idiopathic Lenke I type scoliosis ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) http://www.chirurgija.lt Lietuvos chirurgija Lithuanian Surgery 2015, 14 (2), p. 97 104 Originalūs mokslo tiriamieji darbai Implant and spinal mobility influence

More information

Antroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos.

Antroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos. Antroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos. 2 Gydymo Evoliucija Milestone 1962 Melphalan-prednisone (MP) Notes Introduction

More information

PUBLIC HEALTH. Medicina (Kaunas) 2010;46(7):482-9

PUBLIC HEALTH. Medicina (Kaunas) 2010;46(7):482-9 482 PUBLIC HEALTH Medicina (Kaunas) 2010;46(7):482-9 Associations of quality of sleep with lifestyle factors and profile of studies among Lithuanian students Evelina Preišegolavičiūtė 1, Darius Leskauskas

More information

PACIENTŲ SAUGOS UŽTIKRINIMAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE

PACIENTŲ SAUGOS UŽTIKRINIMAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE PACIENTŲ SAUGOS UŽTIKRINIMAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE INSURANCE OF THE PATIENT SAFETY IN HEALTH CARE FACILITIES Natalja Jerdiakova 3, Aldona Mikaliūkštienė 2,3, Danutė Kalibatienė 1,2 1 Vilniaus

More information

THE ROLE OF PHARMACISTS IN THE DETECTION, MANAGEMENT AND PREVENTION OF HYPERTENSION IN LEBANESE COMMUNITY PHARMACIES.

THE ROLE OF PHARMACISTS IN THE DETECTION, MANAGEMENT AND PREVENTION OF HYPERTENSION IN LEBANESE COMMUNITY PHARMACIES. 1 LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES MEDICAL ACADEMY FACULTY OF PHARMACY DEPARTMENT OF CLINICAL PHARMACY RAMY ZREIK THE ROLE OF PHARMACISTS IN THE DETECTION, MANAGEMENT AND PREVENTION OF HYPERTENSION

More information

Dvynių antropometrinių rodiklių ir mitybos įpročių sąsajos

Dvynių antropometrinių rodiklių ir mitybos įpročių sąsajos Visuomenė s s v eik ata ORIGINALŪS STR AIP SNIAI Dvynių antropometrinių rodiklių ir mitybos įpročių sąsajos Asta Raskilienė 1, Janina Petkevičienė 2 1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos

More information

Vilė Cicėnienė, Kotryna Paulauskienė, Aurelija Trakienė

Vilė Cicėnienė, Kotryna Paulauskienė, Aurelija Trakienė Dauginės mirties priežastys Lietuvoje 2010 m. Vilė Cicėnienė, Kotryna Paulauskienė, Aurelija Trakienė Higienos institutas Santrauka Tyrimo tikslas įvertinti pagrindinės mirties priežasties santykį su dauginėmis

More information

On the implementation and improvement of automatic EEG spike detection algorithm

On the implementation and improvement of automatic EEG spike detection algorithm Lietuvos matematikos rinkinys ISSN 0132-2818 Proc. of the Lithuanian Mathematical Society, Ser. A Vol. 56, 2015 DOI: 10.15388/LMR.A.2015.11 pages 60 65 On the implementation and improvement of automatic

More information

PACIENTŲ, PATENKANČIŲ Į RIZIKOS VEIKSNIŲ GRUPĘ, POŽIŪRIS Į ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGAS BEI ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCINES PROGRAMAS

PACIENTŲ, PATENKANČIŲ Į RIZIKOS VEIKSNIŲ GRUPĘ, POŽIŪRIS Į ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGAS BEI ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCINES PROGRAMAS 40 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 5, p. 40-44 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.087

More information

Kauno populiacijos gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-12 klausimyną

Kauno populiacijos gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-12 klausimyną 501 Kauno populiacijos gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-12 klausimyną Daina Krančiukaitė 1, Daiva Rastenytė 1, 2, Kristina Jurėnienė 1 Kauno medicinos universiteto 1 Kardiologijos institutas, 2

More information

Trombozinė trombocitopeninė purpura (TTP) R. Petrauskaitė

Trombozinė trombocitopeninė purpura (TTP) R. Petrauskaitė Trombozinė trombocitopeninė purpura (TTP) R. Petrauskaitė Pentada klinikinių simptomų Trombocitopenija Mikroangiopatinė hemolizinė anemija (MAHA) Fliuktuojantys neurologiniai simptomai Inkstų funkcijos

More information

VISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health 2018/1(80) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lithuanian Republic Ministry of Health

VISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health 2018/1(80) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lithuanian Republic Ministry of Health Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos HIGIENOS INSTITUTAS Lithuanian Republic Ministry of Health INSTITUTE OF HYGIENE VISUOMENĖS SVEIKATA Public Health 2018/1(80) UDK 613 ISSN 1392-2696

More information

Tyrimų, įvertinančių inkstų funkciją, palyginimas (Kauno medicinos universiteto klinikų 2006 metų duomenys)

Tyrimų, įvertinančių inkstų funkciją, palyginimas (Kauno medicinos universiteto klinikų 2006 metų duomenys) 46 Tyrimų, įvertinančių inkstų funkciją, palyginimas (Kauno medicinos universiteto klinikų 2006 metų duomenys) Vytautas Kuzminskis, Inga Skarupskienė, Inga Arūnė Bumblytė, Žydrūnė Kardauskaitė, Jurgita

More information

ERGONOMINIŲ SĄLYGŲ IR FIZINĖS VEIKLOS REIKŠMĖ KOSMETOLOGŲ PROFESINĖJE VEIKLOJE

ERGONOMINIŲ SĄLYGŲ IR FIZINĖS VEIKLOS REIKŠMĖ KOSMETOLOGŲ PROFESINĖJE VEIKLOJE ERGONOMINIŲ SĄLYGŲ IR FIZINĖS VEIKLOS REIKŠMĖ KOSMETOLOGŲ PROFESINĖJE VEIKLOJE Lina Gineitytė, Vytautas Padgureckas Šiaulių valstybinė kolegija Lietuva Anotacija Kosmetologų sveikatai, darbingumui turi

More information

Vilnius high school students knowledge of cervical cancer risk factors

Vilnius high school students knowledge of cervical cancer risk factors ACTA MEDICA LITUANICA. 2007. Vilnius Vol. high 14. school No. 4. students P. 291 296 knowledge of cervical cancer risk factors 291 Lietuvos mokslų akademija, 2007 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007

More information

PAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ MITYBĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS

PAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ MITYBĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS 24 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 24-29 doi:10.5200/sm-hs.2014.107 PAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ

More information

ASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS

ASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS ASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS Jacob X. Chávez, Julie A. Dinsmore 1, David D. Hof University

More information

13 14 METŲ VAIKŲ FIZINIO AKTYVUMO VEIKSNIAI ŠEŠIOSE LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE

13 14 METŲ VAIKŲ FIZINIO AKTYVUMO VEIKSNIAI ŠEŠIOSE LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 13 14 METŲ VAIKŲ FIZINIO AKTYVUMO VEIKSNIAI ŠEŠIOSE LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE Aldona Jociutė 1, Aušra Beržanskytė 1, 2 1 Higienos institutas, 2 Vilniaus universitetas Santrauka Šio straipsnio tikslas aptarti

More information

Influence of enteral nutrition on the frequency of complications in case of major burns

Influence of enteral nutrition on the frequency of complications in case of major burns 957 Influence of enteral nutrition on the frequency of complications in case of major burns Daiva Gudavičienė, Rytis Rimdeika, Kęstutis Adamonis 1 Division of Plastic Surgery and Burns, 1 Clinic of Gastroenterology,

More information

GREITĖJANČIO TEMPO TRENIRUOTĖS POVEIKIS PACIENTŲ PO GALVOS SMEGENŲ INSULTO PUSIAUSVYRAI IR EISENAI

GREITĖJANČIO TEMPO TRENIRUOTĖS POVEIKIS PACIENTŲ PO GALVOS SMEGENŲ INSULTO PUSIAUSVYRAI IR EISENAI VILNIAUS UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS REABILITACIJOS, FIZINĖS IR SPORTO MEDICINOS KATEDRA Tvirtinu: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos studijų programų komiteto pirmininkas

More information

THE NEED OF CRIMINAL EDUCATION ACCORDING TO STUDENTS OF LAW, PROSECUTING ATTORNEYS, JUDGES, POLICEMEN AND FORENSIC DOCTORS

THE NEED OF CRIMINAL EDUCATION ACCORDING TO STUDENTS OF LAW, PROSECUTING ATTORNEYS, JUDGES, POLICEMEN AND FORENSIC DOCTORS Jurisprudencija, 2005, t. 76(68); 21 25 THE NEED OF CRIMINAL EDUCATION ACCORDING TO STUDENTS OF LAW, PROSECUTING ATTORNEYS, JUDGES, POLICEMEN AND FORENSIC DOCTORS Dr. Elżbieta Żywucka Kozłowska Department

More information

SVEIKATOS. Public Health Medicine Nursing. Slauga. Tomas 24

SVEIKATOS. Public Health Medicine Nursing. Slauga. Tomas 24 ISSN 1392-6373 print/2335-867x online http://sm-hs.eu www.sam.lt Sveikatos mokslai Volume 24, Number 2, 2014 SVEIKATOS 2014 2(93) MOKSLAI HEALTH SCIENCES Vi suo me nės sveikata Medicina Slauga Public Health

More information

GYVENSENOS SKIRTUMŲ ĮTAKA SVEIKATAI

GYVENSENOS SKIRTUMŲ ĮTAKA SVEIKATAI SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 4, p. 57-63 doi:10.5200/sm-hs.2014.069 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 57 GYVENSENOS SKIRTUMŲ ĮTAKA SVEIKATAI

More information

use of OFFICIAL DATA OF STATE INSTITUTIONS IN THE SCIENTIFIC RESEARCH OF THE PAPULATION

use of OFFICIAL DATA OF STATE INSTITUTIONS IN THE SCIENTIFIC RESEARCH OF THE PAPULATION ISSN 1392 6195 (print) ISSN 2029 2058 (online) jurisprudencija jurisprudence 2010, 3(121), p. 283 294. use of OFFICIAL DATA OF STATE INSTITUTIONS IN THE SCIENTIFIC RESEARCH OF THE PAPULATION security Vidmantas

More information

Pacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybės vertinimas

Pacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybės vertinimas Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Pacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybės vertinimas Diana Rinkūnienė, Jūratė Jurkutė, Jolanta Laukaitienė, Silvija Bučytė, Renaldas

More information

Prevention. By Carrie Scheuerell MHS CADC. Carrie Scheuerell MHS CADC

Prevention. By Carrie Scheuerell MHS CADC. Carrie Scheuerell MHS CADC Prevention By Carrie Scheuerell MHS CADC Carrie Scheuerell MHS CADC 2004 1 Prevencija Autorė Carrie Scheuerell, MHS CADC (Daugiašak akės sveikatos sistemos Psichologinio vertinimo paslaugų Alkoholio ir

More information

Prognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation

Prognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation 39 Prognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation Jolanta Šumskienė, Limas Kupčinskas, Juozas Pundzius 1, Linas Šumskas 2 Clinic of Gastroenterology,

More information

OSTEOARTRITAS: PAPLITIMAS, VEIKSNIAI IR NEMEDIKAMENTINIS GYDYMAS

OSTEOARTRITAS: PAPLITIMAS, VEIKSNIAI IR NEMEDIKAMENTINIS GYDYMAS SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 4, p. 17-21 doi:10.5200/sm-hs.2014.063 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 17 OSTEOARTRITAS: PAPLITIMAS,

More information

Acute toxicity of ibogaine and noribogaine

Acute toxicity of ibogaine and noribogaine 984 Asta Kubilienė, Rūta Marksienė, Saulius Kazlauskas, Ilona Sadauskienė 1, Almantas Ražukas 2, Leonid Ivanov 1 Department of Analytical and Toxicological Chemistry, 1 Institute for Biomedical Research,

More information

VISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health 2013/1(60) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lithuanian Republic Ministry of Health

VISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health 2013/1(60) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lithuanian Republic Ministry of Health Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos HIGIENOS INSTITUTAS Lithuanian Republic Ministry of Health INSTITUTE OF HYGIENE VISUOMENĖS SVEIKATA Public Health 2013/1(60) UDK 613 ISSN 1392-2696

More information

Clinical characteristics and long-term outcomes of 35 patients with Wegener s granulomatosis followed up at two rheumatology centers in Lithuania

Clinical characteristics and long-term outcomes of 35 patients with Wegener s granulomatosis followed up at two rheumatology centers in Lithuania 256 Medicina (Kaunas) 2010;46(4):256-60 Clinical characteristics and long-term outcomes of 35 patients with Wegener s granulomatosis followed up at two rheumatology centers in Lithuania Jolanta Dadonienė

More information

TIME FROM INJURY TO SURGERY IMPACT ON RECOVERY RESULTS AFTER ANTERIOR CRUCIATE LIGAMENT RECONSTRUCTION

TIME FROM INJURY TO SURGERY IMPACT ON RECOVERY RESULTS AFTER ANTERIOR CRUCIATE LIGAMENT RECONSTRUCTION 32 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 3, p. 32-37 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.036 TIME

More information

VISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health 2012/3(58) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lithuanian Republic Ministry of Health

VISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health 2012/3(58) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lithuanian Republic Ministry of Health Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos HIGIENOS INSTITUTAS Lithuanian Republic Ministry of Health INSTITUTE OF HYGIENE VISUOMENĖS SVEIKATA Public Health 2012/3(58) UDK 613 ISSN 1392-2696

More information

PACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ

PACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ PACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ Tatjana Polinskaja, Tatjana Žuravliova, Geriuldas Žiliukas, Indrė Brasaitė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas Santrauka Lėtinės venų ligos

More information

VISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health 2014/2(65) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lithuanian Republic Ministry of Health

VISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health 2014/2(65) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lithuanian Republic Ministry of Health Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos HIGIENOS INSTITUTAS Lithuanian Republic Ministry of Health INSTITUTE OF HYGIENE VISUOMENĖS SVEIKATA Public Health 2014/2(65) UDK 613 ISSN 1392-2696

More information

The concept of subjective well-being and its application for the analysis of EU countries

The concept of subjective well-being and its application for the analysis of EU countries Filosofija. Sociologija. 2010. T. 21. Nr. 2, p. 92 100, Lietuvos mokslų akademija, 2010, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2010 The concept of subjective well-being and its application for the analysis

More information

Programų sistemų projektų ir kokybės valdymas

Programų sistemų projektų ir kokybės valdymas Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Programų sistemų katedra Programų sistemų projektų ir kokybės valdymas dr. Asta Vaitkevičienė Dalykas skaitomas Programų sistemų 4 kurso bakalaurams

More information

The need for orthodontic treatment among and year-old Lithuanian schoolchildren

The need for orthodontic treatment among and year-old Lithuanian schoolchildren 814 The need for orthodontic treatment among 10 11- and 14 15-year-old Lithuanian schoolchildren Diana Baubinienė, Antanas Šidlauskas, Irena Misevičienė 1 Department of Orthodontics, 1 Institute for Biomedical

More information

Sense of coherence and its associations with psychosocial health: results of survey of the unemployed in Kaunas

Sense of coherence and its associations with psychosocial health: results of survey of the unemployed in Kaunas 807 Sense of coherence and its associations with psychosocial health: results of survey of the unemployed in Kaunas Department of Health Management, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words:

More information

The prevalence of malocclusion among 7 15-year-old Lithuanian schoolchildren

The prevalence of malocclusion among 7 15-year-old Lithuanian schoolchildren The prevalence of malocclusion among 7 15-year-old Lithuanian schoolchildren 147 Department of Orthodontics, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: malocclusion; prevalence. Summary. The epidemiological

More information

III. PSICHOLOGIJA POZITYVAUS PSICHOLOGINIO KAPITALO IR SUBJEKTYVIOS GEROVĖS KOMPONENTŲ RYŠYS: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ.

III. PSICHOLOGIJA POZITYVAUS PSICHOLOGINIO KAPITALO IR SUBJEKTYVIOS GEROVĖS KOMPONENTŲ RYŠYS: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ. ISSN 2029-2775 (online) SOCIALINIS DARBAS SOCIAL WORK 2014, 13(2), p. 221 233. III. PSICHOLOGIJA POZITYVAUS PSICHOLOGINIO KAPITALO IR SUBJEKTYVIOS GEROVĖS KOMPONENTŲ RYŠYS: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ

More information

Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos

Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos Gerontologija 2014; 15(1): 37 41 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo Ligita Aučynienė¹, ², Aušra

More information

Occupational exposure of medical radiation workers in Lithuania,

Occupational exposure of medical radiation workers in Lithuania, ACTA MEDICA LITUANICA. 2007. Vol. 14. No. 3. P. 155 159 Lietuvos mokslų akademija, 2007 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007 Vilniaus universitetas, 2007 Occupational exposure of medical radiation

More information

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS ODETA VAIČIULYTĖ ŠIAURIETIŠKOJO ĖJIMO POVEIKIS JAUNO AMŽIAUS MERGINŲ FIZINEI BŪKLEI Sveikatinimo ir reabilitacijos fiziniais

More information

Stebėjimo studijos: kohortiniai ir atvejo-kontrolės tyrimai

Stebėjimo studijos: kohortiniai ir atvejo-kontrolės tyrimai Gerontologija 2011; 12(1): 58 63 GERONTOLOGIJA Teorija ir praktika Stebėjimo studijos: kohortiniai ir atvejo-kontrolės tyrimai Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas Santrauka Vadovaujantis įrodymais

More information

Peculiarities of non-small cell lung cancer local extension radiological assessment

Peculiarities of non-small cell lung cancer local extension radiological assessment 118 acta medica lituanica. 08. Vol. 15. No. 2. P. 118 124 lietuvos mokslų akademija, 08 lietuvos mokslų akademijos leidykla, 08 Vilniaus universitetas, 08 Peculiarities of non-small cell lung cancer local

More information

Evaluation of needs for therapeutic monitoring of digoxin in a tertiary hospital

Evaluation of needs for therapeutic monitoring of digoxin in a tertiary hospital 6 Medicina (Kaunas) 00; () in a tertiary hospital Justina Penkauskaitė, Romaldas Mačiulaitis,, Birutė Varanavičienė, Irena Milvidaitė,, Birutė Tarutienė Department of Theoretical and Clinical Pharmacology,

More information

The importance of T-lymphocyte subsets on overall survival of colorectal and gastric cancer patients

The importance of T-lymphocyte subsets on overall survival of colorectal and gastric cancer patients 548 The importance of T-lymphocyte subsets on overall survival of colorectal and gastric cancer patients Vida Milašienė, Eugenijus Stratilatovas 1, Violeta Norkienė Laboratory of Experimental Oncology,

More information

VISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health. Mokslinių straipsnių rinktinė Tarptautinė konferencija Visuomenės sveikatos aktualijos Klaipėda, 2014

VISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health. Mokslinių straipsnių rinktinė Tarptautinė konferencija Visuomenės sveikatos aktualijos Klaipėda, 2014 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos HIGIENOS INSTITUTAS Lithuanian Republic Ministry of Health INSTITUTE OF HYGIENE VISUOMENĖS SVEIKATA Public Health Mokslinių straipsnių rinktinė Tarptautinė

More information

Working age peoples attitudes towards patients with mental disorders and the relationship with respondents socio-demographic characteristics

Working age peoples attitudes towards patients with mental disorders and the relationship with respondents socio-demographic characteristics Research report of junior scientists Working age peoples attitudes towards patients with mental disorders and the relationship with respondents socio-demographic characteristics Darbingo amžiaus asmenų

More information

Namuose ir ambulatoriškai atliekamų fizinių pratimų efektyvumas sergant reumatoidiniu artritu

Namuose ir ambulatoriškai atliekamų fizinių pratimų efektyvumas sergant reumatoidiniu artritu 434 Namuose ir ambulatoriškai atliekamų fizinių pratimų efektyvumas sergant reumatoidiniu artritu Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos

More information

PRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA

PRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA PRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA CHARACTERISTICS OF AGGRESSION OF INVOLUNTARY HOSPITALIZED PATIENTS Vytautas Raškauskas, Algirdas Dembinskas, Alvydas Navickas, Vita Danilevičiūtė

More information

Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje

Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje Gerontologija 2012; 2013; 13(1): 14(3): 3 11 159 165 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje V. Maslenikova, L. Bulotaitė Vilniaus universitetas

More information

Patient-controlled analgesia in the management of postoperative pain in children and adolescents

Patient-controlled analgesia in the management of postoperative pain in children and adolescents 1078 Patient-controlled analgesia in the management of postoperative pain in children and adolescents Danguolė Rugytė, Karl Erik Edberg 1 Clinic of Anesthesiology, Kaunas University of Medicine Hospital,

More information

Trauma Disclosure on Social Networking Websites and Psychological Well-being

Trauma Disclosure on Social Networking Websites and Psychological Well-being (Online) ISSN 2029-9958. JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ PSICHOLOGŲ DARBAI. 2016 Nr. 5 http:// dx.doi.org/10.15388/jmpd.2016.5.1 Trauma Disclosure on Social Networking Websites and Psychological Well-being Goda GEGIECKAITĖ

More information

II priedas. Mokslinės išvados ir pagrindas keisti rinkodaros leidimų sąlygas

II priedas. Mokslinės išvados ir pagrindas keisti rinkodaros leidimų sąlygas II priedas Mokslinės išvados ir pagrindas keisti rinkodaros leidimų sąlygas 29 Mokslinės išvados Bendra mokslinio vertinimo santrauka Automatiniai injektoriai buvo išrasti 7-ajame dešimtmetyje po Jungtinėse

More information

GRIPO EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS IR KONTROLĖS PROGRAMA m.

GRIPO EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS IR KONTROLĖS PROGRAMA m. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-668 GRIPO EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS IR KONTROLĖS PROGRAMA 2003-2006 m. 1. PROGRAMOS CHARAKTERISTIKA Gripo

More information

Evaluation of stereotactic radiosurgery in the treatment of trigeminal neuralgia

Evaluation of stereotactic radiosurgery in the treatment of trigeminal neuralgia Medical sciences 1 (2017) 1 6 Evaluation of stereotactic radiosurgery in the treatment of trigeminal neuralgia Aivaras Grigonis, Gabija Solovjovaitė Lithuanian university of health sciences, faculty of

More information

INTEGRALŪS SVEIKATOS STIPRINIMO POLITIKOS BRUOŽAI

INTEGRALŪS SVEIKATOS STIPRINIMO POLITIKOS BRUOŽAI ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata INTEGRALŪS SVEIKATOS STIPRINIMO POLITIKOS BRUOŽAI Algirdas Juozulynas 1, 2, Antanas Jurgelėnas 2, Laura Narkauskaitė 3, Rasa Savičiūtė 1, 2, Algirdas Venalis

More information

NEFREKTOMIJA VAIKAMS NEPHRECTOMY TO CHILDREN. Augustina Jankauskienė 1,3, Sigita Drusytė-Kurilavičienė 1,2, Albertas Puzinas 3

NEFREKTOMIJA VAIKAMS NEPHRECTOMY TO CHILDREN. Augustina Jankauskienė 1,3, Sigita Drusytė-Kurilavičienė 1,2, Albertas Puzinas 3 NEFREKTOMIJA VAIKAMS NEPHRECTOMY TO CHILDREN Augustina Jankauskienė 1,, Sigita Drusytė-Kurilavičienė 1,, Albertas Puzinas 1 Vilniaus universitetas Trakų ligoninė Vilniaus universiteto vaikų ligoninė 1

More information

Senų žmonių griuvimai

Senų žmonių griuvimai Gerontologija 2009; 10(2): 107 114 GERONTOLOGIJA Teorija ir praktika Senų žmonių griuvimai Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Santrauka Griuvimai yra viena iš aktualiausių senyvo amžiaus žmonių

More information

JUDĖJIMO NEGALIĄ TURINČIŲ ASMENŲ PSICHOLOGINIŲ RESURSŲ REIKŠMĖ PRISITAIKYMUI PRIE NEGALIOS

JUDĖJIMO NEGALIĄ TURINČIŲ ASMENŲ PSICHOLOGINIŲ RESURSŲ REIKŠMĖ PRISITAIKYMUI PRIE NEGALIOS 128 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 6, p. 128-133 DOI: https://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.108

More information

Parental cigarette smoking and the risk of congenital heart septal defects

Parental cigarette smoking and the risk of congenital heart septal defects Medicina (Kaunas) 2010;46(9):635-41 Parental cigarette smoking and the risk of congenital heart septal defects 635 Institute of Cardiology, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Lithuania

More information

Paauglių psichosocialinė adaptacija ir subjektyvus psichikos sveikatos vertinimas priklausomai nuo lyties

Paauglių psichosocialinė adaptacija ir subjektyvus psichikos sveikatos vertinimas priklausomai nuo lyties Psychosocial Adjustment and Subjective Assessment of the Mental Health of Adolescents in Terms of Gender Paauglių psichosocialinė adaptacija ir subjektyvus psichikos sveikatos vertinimas priklausomai nuo

More information

DRUSKA, KRAUJO SPAUDIMAS IR SVEIKATA

DRUSKA, KRAUJO SPAUDIMAS IR SVEIKATA DRUSKA, KRAUJO SPAUDIMAS IR SVEIKATA SALT, BLOOD PRESSURE AND HEALTH Marius Miglinas 1,2,4, Vilma Miglinė 1,3, Indrė Nevulienė 1,2 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas 2 Vilniaus universitetinės

More information

Nauji glioblastomų molekuliniai žymenys. Vilnius, 2015

Nauji glioblastomų molekuliniai žymenys. Vilnius, 2015 Nauji glioblastomų molekuliniai žymenys Vilnius, 2015 Planas Molekulinio kariotipavimo principai Trumpas įvadas į citogenetiką Citogenetiniai žymenys Molekulinis kariotipavimas Įvadas į citogenetiką 1p/19q

More information

ASSESSMENT OF THE DATA OF PRE-OPERATION ULTRASOUND RESEARCH OF HAND AND ARM BLOOD VESSELS BEFORE THE FORMATION OF THE ARTERIOVENOUS LINK

ASSESSMENT OF THE DATA OF PRE-OPERATION ULTRASOUND RESEARCH OF HAND AND ARM BLOOD VESSELS BEFORE THE FORMATION OF THE ARTERIOVENOUS LINK ISSN 13926373 SVEIKATOS MOKSLAI 2012, Volume 22, Number 3, p. 137141 BIOMEDICINA 137 ASSESSMENT OF THE DATA OF PREOPERATION ULTRASOUND RESEARCH OF HAND AND ARM BLOOD VESSELS BEFORE THE FORMATION OF THE

More information

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJA: samprata ir modeliai

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJA: samprata ir modeliai Inga Bankauskienė PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJA: samprata ir modeliai Informacinis leidinys Inga Bankauskienė PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJA: samprata ir modeliai Informacinis

More information

SVEIKATA, REABILITACIJA IR TAIKOMASIS FIZINIS AKTYVUMAS HEALTH, REHABILITATION AND ADAPTED PHYSICAL ACTIVITY

SVEIKATA, REABILITACIJA IR TAIKOMASIS FIZINIS AKTYVUMAS HEALTH, REHABILITATION AND ADAPTED PHYSICAL ACTIVITY 54 SVEIKATA, REABILITACIJA IR TAIKOMASIS FIZINIS AKTYVUMAS HEALTH, REHABILITATION AND ADAPTED PHYSICAL ACTIVITY Sporto mokslas / Sport Science 2017, Nr. 4(90), p. 54 58 / No. 4(90), pp. 54 58, 2017 DOI:

More information