GERIATRIJOS PASLAUGØ POREIKIS IR BÛTINYBË LIETUVOS SVEIKATOS PRIEÞIÛROS SISTEMAI

Size: px
Start display at page:

Download "GERIATRIJOS PASLAUGØ POREIKIS IR BÛTINYBË LIETUVOS SVEIKATOS PRIEÞIÛROS SISTEMAI"

Transcription

1 2005 m. Sveikatos mokslai Nr.3 97 GERIATRIJOS PASLAUGØ POREIKIS IR BÛTINYBË LIETUVOS SVEIKATOS PRIEÞIÛROS SISTEMAI V.LESAUSKAITË, J.MACIJAUSKIENË Kauno medicinos universitetas, Geriatrijos klinika, Kauno 2-oji klinikinë ligoninë Raktaþodþiai: pagyvenæ þmonës, geriatrija, sveikatos prieþiûra. Santrauka Atsiþvelgiant á gyventojø senëjimà per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pradëta plëtoti geriatrinë pagalba. Dauguma Vakarø Europos ðaliø turi senas ir tvirtas geriatrinës medicinos tradicijas bei sukurtas geriatrinës medicinos tarnybas. Daþnai diskutuojama, kur yra ribos tarp vidaus ligø, geriatrijos ir slaugos. Vidaus ligø specialistai siekia iðgydyti pacientà ar pasiekti remisijà, o geriatrø uþdavinys padidinti pagyvenusio þmogaus savarankiðkumà pagerinant biopsichosocialines funkcijas. Kai biopsichosocialiniø funkcijø pagerinimo perspektyvos nebëra, lieka ilgalaikë slauga, kurios tikslas pagerinti pacientø gyvenimo kokybæ. Sveikatos prieþiûros ástaigø, teikianèiø paslaugas pagyvenusiems þmonëms, pagrindinis tikslas yra nereikalingo priklausomumo pagyvenusiame amþiuje profilaktika, kuo anksèiau pritaikant kvalifikuotà multidisciplininæ diagnostikà, gydymà ir prieþiûrà tiems pagyvenusiems þmonëms, kuriems to reikia, pagerinant autonomijà ir gyvenimo kokybæ. Senëjimo procesai Lietuvoje 2003 metø pradþioje Lietuvoje gyveno 693 tûkstanèiai 60 metø ir vyresniø asmenø, t.y. ðià ribà jau perþengë 20 procentø ðalies gyventojø; 1990 metais ðio amþiaus asmenø buvo 100 tûkstanèiø maþiau, jie sudarë 16 procentø visø gyventojø. Senstant atsiranda lëtiniø ir ilgai trunkanèiø ligø ðirdies-kraujagysliø, sànariø, osteoporozë, diabetas, onkologinës, lëtinës kvëpavimo sistemos ligos, katarakta, glaukoma, kurtumas, protiniai ir lingvistiniai sutrikimai, traumos ir kt. Daþniausios 65 metø ir vyresniø tiek vyrø, tiek moterø mirties prieþastys yra ðirdies ir kraujagysliø ligos, piktybiniai navikai, kvëpavimo organø ligos. Remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, hospitalizacijø skaièius 65 metø ir vyresniø amþiaus grupëje þenkliai didesnis nei kitose amþiaus grupëse, ir vertinant pastarøjø metø dinamikà linkæs augti. Vidutinë gulëjimo stacionare trukmë 65 metø ir vyresniø þmoniø ilgesnë nei bendroje populiacijoje (2003 m. atitinkamai 13,2 dienos ir 10,3 dienos). Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2002 metais vyresniø nei 65 metø þmoniø hospitalinis sergamumas buvo 428 atvejai 1000 gyventojø. Ðiems ligoniams daþniausiai diagnozuota kraujotakos sistemos ligos, navikai ir kvëpavimo organø ligos. Pagyvenusiems þmonëms bûdinga polipatologija, taèiau egzistuojanti statistinë analizë neleidþia ávertinti gretutiniø ligø. Straipsnio tikslas apþvelgti geriatrinës pagalbos poreiká ir perspektyvas Lietuvoje. Geriatrinës pagalbos plëtojimas Lietuvoje Atsiþvelgiant á gyventojø senëjimà per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pradëta plëtoti geriatrinë pagalba: Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 18 d. ásakymu Nr. 453 (Þin., 1999, Nr ) patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 71:1999 Gydytojas geriatras. Teisës, pareigos, kompetencija ir atsakomybë, á medicinos ir slaugos studijø programas átraukti geriatrijos kursai, rezidentûroje rengiami gydytojai geriatrai, taip pat rengiami slaugytojai, kurie specializuojasi dirbti su vyresnio amþiaus þmonëmis. Ávertinus geriatriniø problemø aktualumà ir paslaugø poreikius, Sveikatos apsaugos ministras patvirtino Geriatrinës pagalbos ir sveikatos prieþiûros plëtojimo Lietuvoje programà m.. Nacionalinëje gyventojø senëjimo pasekmiø áveikimo strategijoje, kuri patvirtinta 2004 m., konstatuojama: medicinos pagalbos ambulatorinës ir stacionarinës paslaugos vyresnio amþiaus þmonëms dar nëra deramai organizuotos; sveikatos prieþiûros paslaugø vyresnio amþiaus þmonëms reikia kur kas daugiau negu kitiems, taigi visuomenei senstant jø prireiks dar daugiau; nepakanka sveikatinimo programø, skirtø vyresniems þmonëms; per maþai vyresnio amþiaus þmonëms teikiama

2 98 Sveikatos mokslai Nr m. specializuotø geriatrijos paslaugø sveikatos apsaugos ástaigose (nëra specializuotø kabinetø ir skyriø, tarp jø Alzheimerio ligos skyriø, interdisciplininio bendradarbiavimo stoka, pvz., blogas kooperavimasis su bendros praktikos gydytojais ir socialiniais darbuotojais). Balandþio 8 dienà vykusiame Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Kolegijos posëdyje nutarta pritarti geriatrijos paslaugø vystymo projektui Lietuvoje, o tai dar kartà patvirtino pasaulio sveikatos politikø nuomonæ, kad XXI amþius tampa gyventojø gyvenimo kokybës gerinimo amþiumi. Geriatrinë pagalba uþsienio ðalyse Dauguma Vakarø Europos ðaliø turi senas ir tvirtas geriatrinës medicinos tradicijas. Angliðkai kalbanèiose ðalyse geriatrinë medicina pradëjo vystytis apie 1930 metus Anglijoje, ir ðiuo metu visos senosios Europos Sàjungos ðalys narës turi geriatrinës medicinos tarnybas. Kokybiðkai ir atitinkanèiai nûdienos reikalavimus geriatrinei medicinai Britø geriatrijos draugija rekomenduoja standartus, kurie pateikiami 1 lentelëje. Norvegijoje, turinèioje 4,4 mln. gyventojø, pirmieji geriatrijos specialistai atsirado 1975 ir ðiuo metu jø yra per 50, daugiausia dirba ligoninëse. Norvegijos Nacionalinës geriatrijos programos, sudarytos iems metams, tikslas kiekvienoje ið 19 apskrièiø ásteigti geriatrines tarnybas, todël ðiuo metu ið 66 ligoniniø 27 turi geriatrinius skyrius ar geriatrines lovas. 2 lentelëje pateikiamos geriatrinës tarnybos Norvegijoje. Pagyvenusiø þmoniø psichiatrija nëra atskira medicinos ðaka, bet 17 ið 19 apskrièiø egzistuoja skyriai vyresnio 1 lentelë. Geriatrinës pagalbos minimumo normatyvai pagal Britø geriatrijos draugijà. amþiaus þmonëms su psichikos problemomis, ákurtos 4 Atminties klinikos. Taigi Norvegijoje 1000 gyventojø tenka 0,1 geriatrinës lovos, Didþiojoje Britanijoje 1000 per 65 metus turinèiø asmenø 10 lovø. Danijoje 1000 gyventojø tenka 0,8 geriatrinës lovos, be to, Danijoje labai gerai iðvystyta ligoniø prieþiûra namuose m. apklausus Estijos ðeimos gydytojus, paaiðkëjo, kad: 45,3% ðeimos gydytojø pageidauja, kad bûtø teikiamos stacionarinës geriatrinës paslaugos; 41,6% gydytojø nurodo, kad reikalingi konsultantai specialistai geriatrai; 39% apsilankiusiø poliklinikoje ligoniø sudaro pagyvenæ þmonës; 43% vizitø á namus tai vizitai pas pagyvenusius þmones. Geriatrijos vieta tarp kitø medicinos specialybiø Daþnai diskutuojama, kur ribos tarp vidaus ligø, geriatrijos ir slaugos. Vidaus ligø specialistai siekia iðgydyti pacientà ar pasiekti remisijà. Geriatrø uþdavinys padidinti pagyvenusio þmogaus savarankiðkumà, pagerinant biopsichosocialines funkcijas. Kai biopsichosocialiniø funkcijø pagerinimo perspektyvos nebëra, lieka ilgalaikë slauga, kurios tikslas pagerinti pacientø gyvenimo kokybæ (3 lentelë). Pagyvenusiø þmoniø sveikatos prieþiûros ástaigos Sveikatos prieþiûros ástaigø, teikianèiø paslaugas pagyvenusiems þmonëms, pagrindinis tikslas yra nereikalingo priklausomumo pagyvenusiame amþiuje profilaktika, kuo anksèiau pritaikant kvalifikuotà multidisciplininæ diagnostikà, gydymà ir prieþiûrà tiems pagyvenusiems þmonëms, kuriems to reikia, pagerinant autonomijà ir gyvenimo kokybæ. Kiekvienas pagyvenæs pacientas turi bûti visapusiðkai iðtirtas. Prieð siunèiant á ilgalaikës slaugos ar globos ástaigà, turi bûti iðbandyta reabilitacija (Marjory Warren). Specializuotø geriatrijos skyriø teigiamos savybës, kurias árodë moksliniai tyrimai, yra ðios: specializuojasi gydyti pagyvenusius þmones; 2 lentelë. Geriatrinës tarnybos Norvegijoje 2000 m.

3 2005 m. Sveikatos mokslai Nr.3 99 juose tinkamas poþiûris á pagyvenusá þmogø ir palanki aplinka; gerina ligonio fizinæ, socialinæ, psichologinæ bûklæ; teikia kompleksinæ medicinos pagalbà; suteikia ðeimai atokvëpá (kai lëtinëmis ligomis sergantys ligoniai hospitalizuojami, artimieji gali pailsëti); sprendþia sudëtingas socialines, medicinines problemas, nes jose dirba daugiaprofilinës komandos; maþina globos institucijø skaièiø; pagydþius daugiau þmoniø gràþinama á bendruomenæ. Geriatrinis dienos stacionaras apibrëþiamas kaip ambulatorinë sveikatos prieþiûros ástaiga, skirta pagyvenusiø þmoniø, gyvenanèiø bendruomenëje, institucionalizacijos profilaktikai, multidisciplininiam tyrimui, gydymui ir reabilitacijai visà dienà arba pusæ dienos. Dienos stacionaro privalumai: maþina funkciná paþeidimà, neágalumà ir invalidumà; padeda iðlaikyti pagyvenusius þmones namuose; padeda slaugytojams; padeda greièiau iðraðyti ið ligoninës; maþina ligoniniø ir institucijø poreiká; klinikoje dirba specialistø komandos. Daþniausios problemos, kurios sprendþiamos dienos stacionare, yra ðios: judëjimo sutrikimai; reabilitacija po insultø, amputacijø, lûþimø; tyrimas esant blogai mitybai, inkontinencijai, viduriø uþkietëjimui; pagelbëti iðraðant uþsigulëjusius pacientus; ávertinti konfûzijà; ávertinti griuvimus; kasdienës veiklos sutrikimai; procedûros, pvz., kraujo perpylimai; polipatologija, pvz., lëtinë obstrukcinë plauèiø liga, demencija, Parkinsono liga, nurodymø nesilaikymas vartojant vaistus. Geriatrinës medicinos vystymo perspektyvos ateityje Nacionalinës gyventojø senëjimo pasekmiø áveikimo strategijos vizija teigia: 3 lentelë. Sveikatos prieþiûros rûðiø skirtumai. Sveikatos apsaugos sistemoje plëtojama geriatrinë pagalba, sukurta pradinë jos infrastruktûra, galinti tapti tolesnës geriatrinës pagalbos paslaugø plëtros pagrindu. Sveikatos prieþiûros paslaugos prieinamos visiems vyresnio amþiaus þmonëms. Sukurta specializuota prevencijos ir pagalbos jiems sistema. Sveikatos politika pagrásta sveikatingumo palaikymu visà gyvenimà, atsiþvelgiant á fizinius, psichologinius, socialinius, dvasinius ir aplinkos veiksnius. Skatinama sveika vyresnio amþiaus þmoniø gyvensena, ligø prevencija, uþtikrinamas nebrangiø, prieinamø ir geros kokybës sveikatos prieþiûros paslaugø kompleksas. Strategija numato ðiuos uþdavinius: nuolat stebëti gyventojø sveikatos bûklæ ir skiriamø lëðø ir iðtekliø poveiká teikiamoms sveikatos paslaugoms; plëtoti specializuotos geriatrinës pagalbos priemones. IÐVADOS 1. Geriatrinës tarnybos kûrimo pradþia bûtø konsultaciniø kabinetø, dienos centrø ir specializuotø skyriø steigimas 5 didþiuosiuose Lietuvos miestuose stambiose ligoninëse, vëliau numatant iðplësti geriatrinæ tarnybà visose Lietuvos apskrityse. 2. Orientacinis geriatrijos lovø skaièius bûtø 0,1/ 1000 gyventojø. Lietuvoje uþtektø geriatrijos lovø. Jos bûtø steigiamos ið maþinamø vidaus ligø lovø. Tuo paèiu gerëtø prieþiûros kokybë. 3. Geriatrijos dienos centrai ir konsultaciniai kabinetai turëtø bûti steigiami ðalia geriatrijos skyriø, kad bûtø uþtikrintas komandinis darbas ir nebûtø nereikalingo dubliavimo. Literatûra 1. British Geriatrics Society. Provision of services by departments of geriatric medicine Brocklehurst JC. The geriatric day hospital. In: Tallis R, Fillit H, Brocklehurst JC, eds. Geriatric medicine and gerontology, 5th edition, Churchill Livingstone: Edinburgh etc., 1998; Forster A, Young J, Langhorne P. Systematic review of day hospital care for older people. British Medical Journal 1999;318: Siu AL, Morishita L., Blaustein J. Comprehensive geriatric assessment in a day hospital. Journal of the American Geriatric Society 1994;42: THE NEED AND NECESSITY OF GERIATRIC CARE IN THE HEALTH CARE SYSTEM OF LITHUANIA V.Lesauskaitë, J.Macijauskienë Summary Key words: the elderly, geriatrics, health care. With the aging population, the development of geriatric care in Lithuania has been started recently. Majority of Western European countries has old and strong traditions of geriatric medicine and

4 100 Sveikatos mokslai Nr m. developed services of geriatric care. The discussions on the scopes and differences of internal medicine, geriatrics and nursing are quite often. The internists aim to cure the patient and achieve remission; the aim of geriatricians is to increase independence and biopsichosocial functioning of elderly persons. Nursing becomes most important when there is no perspective on improving biospsichosocial functioning. The main task of health care institutions for the elderly is to prevent undesirable dependency with qualified multidisciplinary diagnostics, treatment and care improving autonomy and quality of life. Gauta SLAPTIEJI PACIENTAI MIRÐTANÈIØJØ ÐEIMOS NARIAI P.RUDALEVIÈIENË, A.NARBEKOVAS Vilniaus m. psichikos sveikatos centras, Mykolo Romerio universitetas, Vytauto Didþiojo universitetas Raktaþodþiai: sunkûs ligoniai, ðeima, ðeimos sveikata, ðeimos santykiai, psichiatro konsultacijos, dvasinë pagalba. Santrauka Sunkiai serganèiø ir slaugomø, t. y. paliatyvià prieþiûrà gaunanèiø pacientø ðeimoms liga turi didþiulá poveiká. Ðeimos nariai turi priprasti prie kasdienës ligonio prieþiûros, jø vaidmens ir pareigø ðeimoje pasikeitimo, prie gyvenimo prasmës bei tarpusavio santykiø perkainavimo. Dël bûsimos terminalinës bûsenos pabaigos artimieji iðgyvena ir savo paèiø pasikeitusià emocinæ bûsenà, ir neretai atsirandanèià psichopatologijà. Tai gali turëti poveiká ir jø sveikatai, ir ðeimos funkcijoms. Sunkiai serganèiø ligoniø artimiesiems daþnai reikalingas ir simptominis gydymas, ir moralinis bei dvasinis palaikymas. ÁVADAS Vilniaus m. psichikos sveikatos centras teikia psichiatro konsultacijas kitoms Vilniaus miesto gydymo ástaigoms, su kuriomis yra sudarytos sutartys. Didesnæ dalá ðiø konsultacijø sudaro sunkiai sergantys ir slaugomi pacientai, daþnai greta pagrindinës ligos produkuodami ir psichopatologijà. Psichiatro darbo vietoje taip pat daþnai tenka iðgirsti praðymø suteikti konsultacijà. Konsultacijos kreipiasi ir kitose gydymo ástaigose konsultuotø sunkiø ligoniø ðeimos nariai bei artimieji. Klausiama, kaip elgtis namuose ar gydymo ástaigose su nepagydomai serganèiu ir greièiausiai mirties belaukianèiu ligoniu. Ta paèia proga keliamas klausimas, kaip elgtis su savomis emocijomis, kaip jas valdyti, ar geriau emocijas parodyti, ar jas slëpti, sakyti teisybæ ar jà nutylëti, apie kà kalbëti su pacientu. Tokiø psichiatriniø konsultacijø metu tenka paliesti nemaþai ir paliatyvios medicinos klausimø, dvasiniø, egzistenciniø klausimø. Tokiu gyvenimo laikotarpiu bûtent jie tampa svarbiausiais. Pacientø, gaunanèiø paliatyvià prieþiûrà, ðeimoms liga turi didþiulá poveiká. Ðeimos nariai mato ligonio prieþiûrà, patys priþiûri ligoná, praðo informacijos, konsultacijos ar uþduoda praktinës pagalbos klausimus. Stebëdami priþiûrimà ligoná ir patys dalyvaudami tokioje prieþiûroje, ðeimos nariai daro iðvadas apie ligoniui teikiamos prieþiûros kokybæ. Neretai jie mato save kaip priþiûrimø ligoniø advokatus ir gali gailëtis ar jaustis kaltais, jei mano, kad ligonis negavo geriausios ámanomos prieþiûros. Tokia patirtis turi didelá poveiká ðeimos nariø psichologinei bei fizinei sveikatai. Pripaþinus ðá faktà, daugelyje Vakarø bei Ð.Amerikos valstybiø atsirado sàvoka paslëpti ligoniai. Autorës praktikoje neretai tenka susidurti su tokiais atvejais. Dalis pacientø netgi kreipiasi dël atsiradusiø emociniø bei psichosomatiniø problemø, kurias patys kildina ið nevilties, þinodami, kad artimas þmogus nepagydomai serga ir laukiama jo mirties. Tokie pacientai produkuoja depresijos simptomus, nerimà, nemigà, ne vienas pareiðkia: að neiðtversiu, að nusiþudysiu. Sunkiai serganèiojo ðeimos nariai ar artimieji turi priprasti prie kasdienës prieþiûros, jø vaidmens ðeimoje pasikeitimo. Pripaþinæ ligos baigtá, jie taip pat turi priprasti prie pasikeitusio gyvenimo prasmës ir tarpusavio santykiø suvokimo. Artimieji priversti derinti fizinius prieþiûros pokyèius su praktiniais kasdienio gyvenimo

5 2005 m. Sveikatos mokslai Nr sunkumais, kartu privalëdami valdyti savo emociná sielvartà, susijusá su ligonio prieþiûra bei nerimà dël ateities. Skirtingos ðeimos ávairiai sprendþia ðiuos klausimus. Kai kuriose ðeimose paliatyvi fazë iðgyvenama kaip artumo, apmàstymø ir pagerëjusiø ðeimos santykiø laikotarpis. Kitose gi ði ligos ir tarpusavio santykiø naðta gali prislëgti ir gali atsirasti ðeimos santykiø disfunkcija. Prisiminimai apie paliatyvios prieþiûros patirtá persekioja ðeimà gedulo metu, kartais ðeimos narius apima tam tikri apgailestavimo jausmai, kurie dar labiau sukomplikuoja jø sielvartà. Tai gali turëti poveiká jø sveikatai ir ðeimos funkcijoms [1]. Paliatyvi prieþiûra Paliatyvi priþiûra yra specializuota þmoniø, serganèiø nepagydomomis ligomis, prieþiûra. Pagrindinis tokios prieþiûros tikslas yra teikti pagalbà, paguodà ir prieþiûrà nepagydomiems pacientams ir jø ðeimoms, suteikiant galimybæ ramiai numirti savo pasirinktoje aplinkoje, gaunant reikalingà slaugà, medicininæ, psichosocialinæ ir dvasinæ prieþiûrà. Ðeimos nariai, bûdami jø mylimo þmogaus nekontroliuojamos kanèios liudininkais, gali patys kæsti svetimà kanèià, kurià galëtø palengvinti skubus ekspertø suteiktas simptominis gydymas [2]. Pasaulyje pradedama kalbëti ir apie mirðtanèiojo þmogaus ir jo mylimøjø gyvenimo kokybæ atsisveikinimo laikotarpiu ir bûdus jai pagerinti, siekimà apsaugoti nuo kanèios ar jà palengvinti anksti nustatant, ávertinant ir gydant skausmà bei kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas [3]. 1 lentelë. Slaptiesiems pacientams nustatytos diagnozës ðifrai pagal TLK-10 klasifikacijà. Diagnozė šifras Konsultuoti slaptieji Proc. pacientai, skaičiais n=50 F % F % F % F % Pastangas tenka dëti derinant ðeimos finansines bei darbo ir uþimtumo problemas, o tai irgi kelia papildomà stresà. Ðeimos santykiai Ðeimos nariai patenka á unikalià situacijà, nes, viena vertus, jie nori teikti ir teikia paramà, o, antra vertus, paramos reikia jiems patiems [4]. Sveikatos prieþiûros specialistai linkæ jø nepastebëti, dël ko jie daþnai ir vadinami paslëptais ligoniais [5]. Artimieji ir mylimieji, kurie yra ligonio kanèios liudininkai, gali patirti psichologiná skausmà ir kaltæ, jeigu jie negali suteikti paguodos ligoniui ar pasirûpinti reikalinga medicinos pagalba, kuri palengvintø ligonio kanèias. Be to, ligonio prieþiûros naðta gali turëti neigiamà poveiká ðeimos nariams, neturintiems tinkamø resursø ar menkai pasirengusiems priþiûrëtojo vaidmeniui. Ðeimos, kuriose yra nepagydoma liga serganèiø ligoniø, patiria pokyèius tiek ligos, tiek gedulo laikotarpiu [6]. Chroniðkos ligos (pvz., padidëjæs kraujospûdis) gali pasunkëti [7]. Tyrimai rodo, kad daþniau gali sirgti ar patirti nelaimingø atsitikimø maþieji ðeimos nariai vai- 2 lentelë. Ðeimos funkcionavimo pakitimai. Atsiradusi nauja būsena Konsultuotų slaptųjų pacientų skaičius n=50 Stresas 50 Pablogėjusi šeimos narių fizinė sveikata 23 Pablogėjusi šeimos narių dvasinė sveikata 39 Atsiradusi šeimos izoliacija 31 Procentai 120% 100% 80% 60% 40% 20% 100% 46% 78% 62% Stresas Pablogėjusi fizinė sveikata Pablogėjusi dvasinė sveika Izoliacija 0% 4% 36% 60% 1 pav. Suicido rizikos simptomai. Kaltės jausmas dėl buvusių nepakankamai gerų santykių su sunkiai sergančiu pacientu (n=18) Kaltės jausmas dėl nesugebėjimo organizuoti tinkamo gydymo ir priežiūros (n=30) Suicidinės mintys, išprovokuotos situacijos (n=2) 2 pav. Ðeimos funkcionavimo pakitimai. 3 lentelë. Suteiktos pagalbos priemonës. Pagalbos priemonės Konsultuotų slaptųjų Proc. pacientų skaičius Psichofarmakoterapija 40 80% Psichoterapija 7 14% Dvasininko konsultacija 3 6%

6 102 Sveikatos mokslai Nr m. kai. Sveikatos pablogëjimas ypaè pasireiðkë psichinës sveikatos pokyèiais (pvz., nesugebëjimas koncentruoti dëmesio, depresinë nuotaika, nerimas, miego sutrikimai) [8]. Todël kreipti dëmesá á ðeimos nariø sveikatà kaip á potencialiø arba jau esanèiø pacientø bûtina [6]. Darbo tikslas: ávardinti psichiatro praktikoje sutinkamus slaptuosius pacientus ir jø pateikiamus simptomus ir sukelti mokslinæ diskusijà apie minimà statusà. METODAS Darbo tikslui ágyvendinti paimta 50 pavyzdþiø, teiktø konsultacijø Vilniaus m. Psichikos sveikatos centre sunkiai serganèiøjø ligoniø artimiesiems bei ðeimos nariams 2004 m. laikotarpiu. Á ðiuos atvejus áeina sunkiai serganèiø pacientø ðeimos nariai: Alzhaimerio liga 30; onkologinëmis ligomis 10; kitomis ligomis 10 (po insulto, neágalios senatvës atvejai, kt.). Gydomø ir slaugomø ligoniø (visiems atvejams jau buvo medikø ávardyta prognosis pessima) artimieji ieðkojo kontakto, uþduodavo klausimus apie ligos diagnozæ ir galbût dar kokià nors stebuklingà galimybæ pasveikti. Tokio dialogo metu ryðkëjo ðeimos nariø poreikis gauti informacijà, taip pat ryðkëjo poreikis gauti jiems patiems fiziná, moraliná bei dvasiná palaikymà. Taip pat buvo klausiama rekomendacijø, kaip elgtis ir bendrauti su pacientu bei kaip elgtis ðeimos nariams tarpusavyje, kiek átraukti á procesà vaikus ar labai uþimtus ðeimos narius. Psichiatrinio interviu metu bûdavo iðaiðkinami ligoniui artimøjø þmoniø produkuojami jø paèiø pablogëjusios psichinës sveikatos simptomai, kuriems kupiruoti bûdavo rekomenduojama psichofarmakoterapija, psichoterapija bei dvasininko konsultacijos. REZULTATØ ANALIZË Ið 50 sunkiai serganèiø ligoniø artimiesiems suteiktø konsultacijø 20-èiai (40%) buvo diagnozuota miðrus nerimo ir depresijos sutrikimas (F 41.2), þr.1 lentelæ; 9- iems (18%) generalizuotas nerimo sutrikimas (F 41.1); 19-kai (38%) pacientø diagnozuotas depresijos epizodas, vidutinio sunkumo (F 32.1) ir 2-iems pacientams (4%), iðsakiusiems suicidines mintis sunkus depresijos epizodas (F 32.2). Kai kurie nustatyti simptomai psichiatrui ypaè svarbûs ir leidþia átarti suicido rizikà tai kaltës jausmas ir suicidinës mintys. Kilusià kaltæ dël buvusiø nepakankamai gerø santykiø su ligoniu nurodë 18 konsultuotø pacientø (36%), þr. 1 pav.; kaltës jausmà dël nesugebëjimo ar neturëjimo galimybës tinkamai ir norimai slaugyti ligoná nurodë 30 pacientø (60%), du (4%) slaugomø prieð mirtá artimieji iðsakë suicidines mintis. Konsultuojami slaptieji pacientai iðpasakojo pakitusá ðeimyniná gyvenimà ir paèios ðeimos funkcionavimà bei ðeimos nariø sveikatos pakitimus: (þr. 2 lent. ir 4 pav.) stresinæ situacijà ðeimai paþymëjo visi 50 konsultuotø atvejø (100%); pablogëjusi fizinë sveikata buvo nurodoma 23 atvejais (46%); pablogëjusi ðeimos nariø dvasinë sveikata 39 atvejais (78%); atsiradusi ðeimos izoliacija (nebuvo kvieèiami á namus sveèiai ir nebeiðeinama á sveèius ar kultûrines priemones) buvo nurodoma 31 atvejis (62%). Vienas asmuo nurodydavo po kelis pakitusio ðeimos funkcionavimo poþymius. Ið pateiktø duomenø matyti, kad turint savo tarpe sunkiai sergantá ir slaugomà ligoná, atsiranda ðeimos disfunkcija, tokios ðeimos nariai iðgyvena stresà. 40-èiai (80%) pacientø buvo skiriama psichofarmakoterapija, 7 (14%) psichoterapija, 3 pacientai (6%) po psichoterapinio pokalbio ir relaksacijos buvo pasiøsti dvasininko konsultacijai (þr. 3 lentelæ), slaugomø pacientø ðeimos nariai liko kritiðki savo bûklei ir kreipësi pagalbos. IÐVADOS 1. Paliatyvi fazë turi svarbø ir ilgalaiká poveiká ðeimos fiziniam, psichiniam bei finansiniam statusui. 2. Ðeimos nariai bei ligonio slaugytojai turëtø gauti pakankamà medicininæ, psichologinæ bei dvasinæ informacijà ir profesionalø palaikymà. 3. Ligonio artimieji tampa slaptaisiais pacientais ir turëtø bûti neuþmirðtami, o esant reikalui turëtø gauti medicinos ir dvasinæ pagalbà. 4. Depresijos ir nerimo diagnozës yra daþniausiai nustatomos psichiatro slaptiesiems ligoniams. Literatûra 1. Kristjanson L.I. Families of palliative care patients: a model of care. In: Aranda S., O Connor M., editors. Palliative care for nursing: a guide to practice. Richmond, Victoria (Australia): AUSMED Publications; 1999, p WHO, Palliative care. Geneva; WHO; Fried O. Women in palliative care. Paper presented at the 4 th Women s Health Conference; 2001 Feb ; Adelaide (South Australia). 4. Harding R., Higginson I. What is the best way to help caregivers in cancer and palliative care? A systematic review of interventions and their effectiveness. Pulliat Med 2003;17: Willy S. Who cares for family and friends? Providing palliative care at home. Nursing monograph. Darlinghurst (Australia); St. Vincent s Healthcare; 1998, p Kristjanson L. I., Sloan I. A., Dudgeon D. I., Adaskin E. Family members perception of palliative cancer care: predictors of family functioning and family members health. I Palliat Dare 1996;12:10220.

7 2005 m. Sveikatos mokslai Nr Zisook S., Schucker S. Depression through the first year after the death of a spouse. Am I Psychiatry 1991;148: Galloway S.C. Young adults reactions to the death of a parent. Oncol Nurs forum 1990; HIDDEN PATIENTS FAMILY MEMBERS OF DYING LOVED ONES P.Rudalevièienë, A.Narbekovas Summary Key words: dying patients, family, family health, family functioning, psichiatrist s consultation, spiritual intervention. Families of patients receiving palliative care profoundly affected by the challenges of the illness. The illness experience affects family members psychological and psychical health; recognition of this has coined the term hidden patients. This article presents evidence based some data found during providing consultations for hidden patients in psychiatric settings (50 cares during one years 2004 period) as well as some literature review on this topic. Depression and anxiety are most common diagnoses which appear at this period and demand management. Gauta LIETUVOS NEÁGALIØJØ PADËTIS IR PERSPEKTYVOS VAIRAVIMO GALIMYBIØ ATÞVILGIU V.OLÐAUSKAS Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas Raktaþodþiai: neágalieji, vairavimo galimybiø vertinimas, liekamieji funkciniai sugebëjimai, GADGET matrica, transporto priemoniø pritaikymas. Santrauka Neágalaus asmens savarankiðkumà, jo galimybes ir integracijà á visuomenës gyvenimà riboja ne tik sveikatos sutrikimai, bet ir supanti aplinka, kuri daþnai nëra pritaikyta neágaliøjø poreikiams. Ðiame kontekste aktualiu klausimu tampa ir neágaliøjø vairavimo galimybës, kurios þymiai pagerina neágaliø asmenø gyvenimo kokybæ, prapleèia jø savarankiðkumo ribas. Dabartiniu metu Lietuvoje galiojanti neágaliø þmoniø vairavimo galimybiø vertinimo tvarka ribojasi tik medicininiu sveikatos bûklës ávertinimu akcentuojant sveikatos sutrikimus, kuriems pasireiðkus draudþiama vairuoti transporto priemones. Visas vertinimo procesas grindþiamas tik gydytojo patirtimi, be jokios papildomos standartizacijos. Tuo metu visose Europos Sàjungos valstybëse naudojamasi 91/439/EEC ir 2000/56/EC direktyvomis, kaip minimaliais standartais, þymiai prapleèianèiais neágaliøjø vairavimo galimybes. Europos valstybëse jau seniai suvokta, kad neágaliøjø vairavimo galimybiø vertinimas yra kompleksinë procedûra, reikalaujanti ne tik medicininio sveikatos bûklës ávertinimo, bet ir asmens kai kuriø funkcijø bei sugebëjimø. ÁVADAS Nepriklausomoje Lietuvoje pastebimas spartus þmoniø su negalia skaièiaus augimas vien m. jø padaugëjo daugiau kaip 1,5 karto. Dabar jie sudaro apie 6,4% visø Lietuvos gyventojø. Vyrauja kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenø sistemos ligos, navikai, traumos bei psichikos sutrikimai (11). Tokia augimo tendencija yra todël, kad invalidumo nustatymo procese dominuoja medicininis faktorius, nepakankamai atsiþvelgiama á darbingumo netekimo laipsná, invalidumo nustatymo faktas glaudþiai susijæs su pensijø ir lengvatø gavimu, neágalieji neskatinami dirbti, reabilituotis, visapusiðkai integruotis á visuomenës gyvenimà. Dauguma neágaliøjø, gyvenanèiø tarp mûsø, vis dar nesijauèia pilnaverèiais visuomenës nariais, nes jø savarankiðkumà, galimybes ir integracijà á visuomenës gyvenimà riboja ne tik sveikatos sutrikimai, bet ir ávairios visuomenëje pasireiðkianèios kliûtys: nepritaikyta ir neprieinama fizinë bei informacinë aplinka, neiðbaigtas reabilitacijos procesas, didelis nedarbo lygis, neveiksminga ádarbinimo ir uþimtumo skatinimo tvarka, daþnai pasireiðkianèios atskirties nuostatos, neigiamas visuomenës poþiûris á neágaliuosius ir kt. (11). Tik esamø kliûèiø paðalinimas suteiks neágaliesiems galimybæ jaustis pilnateisiais visuomenës nariais. Neágaliøjø problemø korekcijos tempai turëtø þymiai paspartëti, kai tapome pilnateisiais nariais ES, kurioje dabartiniu metu jau atsisakoma globëjiðkos pozicijos neágaliøjø atþvilgiu ir

8 104 Sveikatos mokslai Nr m. siekiama ágalinti juos paèius kontroliuoti savo gyvenimà, pradedama imtis kardinaliø veiksmø, kurie ið pagrindø pakeistø poþiûrá á neágaliuosius, pradedant reabilitavimu ir baigiant globaline koncepcija, kurios tikslas pakeisti visuomenæ taip, kad ji átrauktø á savo veiklà visus visuomenës narius, neiðskiriant ir neágaliøjø. Straipsnyje neágaliøjø vairavimo galimybiø problematika ir perspektyvos analizuojamos remiantis su vairavimo galimybëmis susijusios ástatyminës bazës ir kitø duomenø analize bei CONSENSUS projekte, kuriame dalyvauja ir KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, platinama informacija. Darbo tikslas esamø Lietuvos neágaliøjø vairavimo galimybiø ir ateities perspektyvø apibûdinimas. Lietuvos neágaliøjø vairavimo galimybiø problematika Lietuvoje neágaliøjø vairavimo galimybës vis dar yra per daug susiaurintos ávairiø apribojimø pagalba, kylanèioms problemoms spræsti skiriama per maþai dëmesio. Ðiandieninëje situacijoje, lieèianèioje neágaliøjø vairavimo galimybes, galima áþvelgti keletà ryðkiø probleminiø aspektø, kuriuos bûtina pakoreguoti neágaliesiems palankia linkme: 1. Lietuvoje galiojanti neágaliøjø vairavimo galimybiø vertinimo sistema grindþiama sveikatos apsaugos ministro 2000 m. geguþës 31 d. ásakymo Nr.301 patvirtinta vairuotojø sveikatos tikrinimo tvarka, kuri remiasi TLK-9, nurodant ligas ir kitus sveikatos sutrikimus, kuriems pasireiðkus draudþiama vairuoti transporto priemones. Vertinimo procesas grindþiamas tik gydytojo patirtimi, netaikoma jokia papildoma standartizacija, atliekamas asmens sveikatos prieþiûros ástaigose, turinèiose licencijas teikti asmens sveikatos prieþiûros paslaugas. Vairuotojø sveikatà tikrina ðeimos gydytojai, kurie siunèia pas kitus reikiamus specialistus, paskiria tyrimus, nustato jø periodiðkumà bei atsako uþ patikrinimo kokybæ. Tinkamumas vairuoti transporto priemones nustatomas regëjimo aðtrumo, akiploèio, akispûdþio matavimo (asmenims nuo 40 m.), spalvinio jutimo iðtyrimo, klausos ðnabþdesiu, vestibuliarinës funkcijos, plauèiø rentgenologinio iðtyrimo, EKG, reakcijos, adaptacijos tamsai, psichologinës atrankos ir kitais tyrimais. Kiekvienas asmuo, norintis pasitikrinti sveikatà, turi pateikti psichiatro ir priklausomybës ligø psichiatro iðvadà, o asmenys su ryðkiais lokomotoriniais sutrikimais ir profesiniø dirbtuviø (protezavimo ámoniø) paþymà apie kontroliná protezo patikrinimà po galûnës ar jos dalies protezavimo. Esant sudëtingiems ir konfliktiniams atvejams apie tinkamumà vairuoti sprendþia medicininiø ástaigø gydytojø konsultacinës komisijos (6). Dabartiniu metu diegiami nauji vairuotojø sveikatos tikrinimo reikalavimai, kurie bus daug liberalesni ir artimesni ES valstybëse galiojanèioms 91/439/EEC ir 2000/56/EC direktyvoms. Pavyzdþiui, pagal naujà vairuotojø sveikatos tikrinimo tvarkà asmenims, kuriems diagnozuotas abiejø rankø arba abiejø rankø plaðtakø trûkumas, pirðtø kontraktûros, ankilozës, nejudrumas, trukdantis sugriebti ir iðlaikyti daiktà; abiejø peèiø, alkûniø, rieðø sànariø ankilozës, kontraktûros, bus leidþiama vairuoti A ir B kategorijø pritaikytas transporto priemones. Dabar galiojanti vairuotojø sveikatos tikrinimo tvarka esant minëtiems sveikatos sutrikimams draudþia vairuoti bet kokios kategorijos transporto priemones. Pagrindinis ðiuo metu galiojanèios vertinimo tvarkos trûkumas yra tas, kad vertinant tinkamumà vairuoti visas dëmesys skiriamas medicininës diagnozës fakto konstatavimui, o neatsiþvelgiama á liekamuosius funkcinius sugebëjimus, kuriø trûkumà gali kompensuoti tinkamai parinktos liekamøjø funkcijø korekcinës priemonës bei transporto priemoniø pritaikymai. 2. Kompensacijos uþ specialiø automobiliø ásigijimà, jø techninio pritaikymo iðlaidas skiriamos tik neágaliesiems, kuriems sutrikusios judëjimo funkcijos (vienos ar abiejø kojø paralyþius, arba ryðki parezë; hemiplegija arba ryðki hemiparezë; ryðki ataksija; ryðkûs abiejø kojø trofikos sutrikimai; klubo arba abiejø keliø endoprotezai, esant kojø funkcijos sutrikimui ir kt.) ir galintiems savarankiðkai vairuoti transporto priemonæ (7). Tokiems asmenims skiriama iki 32 MGL kompensacija, kuri mokama kartà per 6 metus (8). Á valstybines medicininës-socialinës ekspertizës komisijas, kurios nustato teisæ ásigyti specialø automobilá, kasmet kreipiasi vis daugiau neágaliøjø: 2000 m. ði teisë buvo nustatyta 368 neágaliesiems, 2001 m. 889 neágaliesiems ( pokytis sudaro +141,6%) (5). Pagrindinis kompensacijø skyrimo trûkumas, kad kompensacijos dydis daþnai neuþtikrina galimybës ásigyti pakankamai gerà automobilá, o tuo labiau ásigyti automobilá su gamykline áranga ar kitaip pritaikytà ir labiau vairuotojo poreikius tenkinanèià transporto priemonæ bei atima teisæ ja pasinaudoti kitokius sveikatos sutrikimus, nei judëjimo negalia, turintiems asmenims. 3. Maþas ir ámoniø, uþsiimanèiø automobiliø pritaikymu, jø árengimu skaièius. Lietuvoje visas krûvis automobiliø árengimui neágaliesiems tenka AB Puntukas, èia atsiþvelgiama á kiekvieno neágaliojo individualias fizines galimybes. Ámonëje árengiama: rankomis valdoma sankabos pavara (árengiama, kai neágalusis nevaldo kairës kojos arba

9 2005 m. Sveikatos mokslai Nr ji yra amputuota); rankomis valdomas akceleratorius ir stabdþio pavara (árengiama, kai neágalusis nevaldo deðinës kojos arba ji yra amputuota); sankabos valdymo pavara, rankomis valdomas akceleratorius ir stabdþio pavara (árengiama, kai neágalusis nevaldo abiejø kojø arba jos yra amputuotos) (2). Lietuvoje esantis vienos ámonës monopolis negali garantuoti neágaliøjø poreikiø, kurie priklauso nuo negalios laipsnio bei pobûdþio, todël numatoma Lietuvos invalidø kompensacinës technikos centro, kurio padalinys yra AB Puntukas, funkcijas paskirstyti regionams: tokie centrai jau veikia Klaipëdos ir Ðiauliø techninës Neágaliøjø tinkamumo vairuoti ávertinimo etapiðkumas. pagalbos centruose, 2005 m. Kaune ir Vilniuje, 2006 m. ðalies pietø regione, o 2008 m. visose Lietuvos apskrityse. Visus centrus tikimasi ákurti uþ ES struktûriniø fondø finansinæ paramà (1). Ágyvendinus funkcijø paskirstymà regionams tikëtina, kad iðaugs ir ámoniø, uþsiimanèiø automobiliø pritaikymu bei teikianèiø platesnæ pritaikymø pasiûlà neágaliesiems, skaièius. 4. Lietuvoje pastebimas didelis specializuotø centrø, skirtø neágaliøjø vairavimo mokymui, trûkumas. Þmonës su negalia vairuotojo paþymëjimà gali gauti tik dviejuose specializuotuose centruose Lietuvos þmoniø su stuburo paþeidimais asociacijoje Vilniuje ir Lietuvos reabilitaciniame profesinio rengimo centre Radviliðkyje. Lietuvos þmoniø su stuburo paþeidimais asociacija rankinio valdymo vairavimo kursus þmonëms su negalia organizuoja nuo 1996 metø metø laikotarpiu kursus baigë 212 þmoniø, kuriuos vairavimo mokë 3 vairavimo instruktoriai (visi paraplegikai). Lietuvos reabilitacinio profesinio rengimo centras Radviliðkyje vairavimo kursus rengia nuo 1999 metø metø laikotarpiu kursus baigë 138 þmonës, juos vairavimo mokë 2 vairavimo instruktoriai, ið kuriø vienas paraplegikas. Taigi per metø laikotarpá Lietuvoje kursus vairuotojo paþymëjimui gauti baigë 350 þmoniø su fizine negalia arba judëjimo funkcijø sutrikimais (12). Visi ðie faktai leidþia teigti, kad Lietuvoje bûtina padidinti vairavimo centrø, sugebanèiø tinkamai paruoðti neágaliuosius vairuotojo paþymëjimui gauti, skaièiø. Trumpa aukðèiau pateiktø aspektø analizë leidþia akcentuoti, kad dabartiniu metu maþai dëmesio skiriama neágaliøjø vairavimo galimybëms iðplësti, todël tikslinga Lietuvoje ádiegti naujà vairavimo galimybiø vertinimo metodologijà, kuri ið pagrindø iðspræstø ðià neágaliesiems aktualià problemà, prisidëtø prie socialinës integracijos programos, invalidumo reformos ágyvendinimo. Neágaliøjø vairavimo galimybiø perspektyvos Europoje jau senokai vykdomos ávairios programos (AUTONOMY, TRAINER,

10 106 Sveikatos mokslai Nr m. HORIZON projektai DARE ir ODIGO), kuriomis buvo siekiama iðplësti neágaliøjø vairavimo galimybes d. buvo pradëta vykdyti bendra visos ES mastu programa CONSENSUS, kurioje neatsisakant ankstesniø programø patirties siekiama ádiegti ES ðalyse standartizuotà asmenø su specialiais poreikiais tinkamumo vairuoti ávertinimo metodologijà. Programoje dalyvauja ávairios ES ðaliø organizacijos: specialios vairavimo ir licencijavimo organizacijos, su neágaliaisiais susijusiø technologijø tiekëjai, visuomeniniø organizacijø atstovai. Naujoji vertinimo metodologija grindþiama jau naudojama tarptautine ligø ir sveikatos problemø klasifikacija (TLK 10), ateityje ádiegiama tarptautine funkcionalumo, neágalumo ir sveikatos klasifikacija (TFK) ir tarptautiniu vairavimo gebëjimø ávertinimo techniniu apraðymu (GADGET matrica). Tinkamumo vairuoti ávertinimo procesas bûtø sudarytas ið keturiø etapø (þiûr. schemà Neágaliøjø tinkamumo vairuoti ávertinimo etapiðkumas ): 1) naudojantis PSO TLK-10 klasifikacija patikslinama medicininë diagnozë (medicininës informacijos filtravimas); 2) pagrindþiant PSO TFK nustatomas ryðys tarp medicininës diagnozës ir funkcinës bûklës: liekamieji funkciniai sugebëjimai, kûno struktûrø/funkcijø sutrikimai, negalios progresavimo galimybës. Funkciniai sugebëjimai ávertinami juos matuojant ávairiø instrumentø pagalba: popieriaus ir pieðtuko, fiziniais ir psichomotoriniais matavimais, neuropsichologiniais testais ir kt. Instrumentai jau naudojami ES ðalyse ir yra aukðto patikimumo lygio. Vertinami tik tie funkciniai sugebëjimai, kuriems átakos turi diagnozuotas sveikatos sutrikimas. Priklausomai nuo sveikatos sutrikimo gali bûti vertinami: a) psichomotoriniai sugebëjimai (atitinkamø kûno struktûrø jëga, iðtvermë, judrumas, stabilumas, koordinacija ir t.t.); b) suvokimo sugebëjimai (regëjimas, klausa/vestibuliarinës funkcijos, atitinkamø kûno struktûrø giluminio jutimo, lytos, su temperatûros ir kitais dirgikliais susijusios funkcijos, skausmo jutimas ir kt.); c) paþinimo sugebëjimai (dëmesys, reakcijos laikas, darbinë atmintis ir kt.) (13). 3) naudojantis GADGET matrica ávertinamas vairavimo uþduoties atlikimas, t.y. nustatoma negalios átaka vairavimo uþduoèiai atlikti, identifikuojamos konkreèios vairavimo problemos, kurios susiejamos su GADGET matricos lygiais: operaciniu (transporto priemonës valdymas), taktiniu (sàveika su kitais eismo dalyviais, adekvaèiø sprendimø priëmimas), strateginiu (iðvykos marðruto planavimas, siekiant uþsibrëþtø tikslø), motyvaciniu (asmenybës bruoþø pokyèiai agresyvumo, impulsyvumo ir kt. pasireiðkimai). Identifikavus konkreèias vairavimo problemas, pradedama ieðkoti bûdø jas paðalinti: kiekvienam neágaliajam pagal individualius poreikius pritaikoma transporto priemonë (pritaikymai apibrëþti direktyvoje 2000/56/EC, LR vidaus reikalø ministro d. ásakyme Nr. 588 Dël vairuotojo paþymëjimø iðdavimo ir keitimo taisykliø patvirtinimo (3, 10)) ir jis nustatytà laikà ja mokomas vairuoti. Vëliau remiantis ES Komisijos direktyvos dël vairuotojo paþymëjimø 2000/56/EC II dalies priede pateiktais minimaliais reikalavimais vairavimo egzaminams, kuriais siekiama iðsiaiðkinti, ar kandidatai á vairuotojus yra pasirengæ saugiai vaþinëti, tuo uþtikrindami savo ir kitø eismo dalyviø saugumà, patikrinami praktiniai sugebëjimai ir ágûdþiai (3). 4) pagrindþiant vertinimo procese surinktà informacijà, kurios pagrindu padaroma parengtinë iðvada, priimamas sprendimas apie asmens tinkamumà vairuoti. Galutinis sprendimas apibrëþia skirtingas tinkamumo vairuoti galimybes: tinkamas vairuoti, tinkamas vairuoti su pritaikyta transporto priemone, tinkamas vairuoti taikant apribojimus laiko ar vietovës atþvilgiu (apribojimai laiko ir vietovës atþvilgiu apibrëþti direktyvoje 2000/56/ EC, LR vidaus reikalø ministro d. ásakyme Nr. 588 Dël vairuotojo paþymëjimø iðdavimo ir keitimo taisykliø patvirtinimo (3, 10)), netinkamas vairuoti (apibrëþta direktyvoje 41/439/EEC (4)) bei turi átakos vairavimo mokymosi galimybëms, bûtinø transporto priemonei pritaikymø ádiegimui, vairuotojo paþymëjimo kodams ir apribojimams (apibrëþti direktyvoje 2000/56/ EC, LR vidaus reikalø ministro d. ásakyme Nr. 588 Dël vairuotojo paþymëjimø iðdavimo ir keitimo taisykliø patvirtinimo (3, 10)), vairuotojo paþymëjimo galiojimo pratæsimui, pristabdymui ar atstatymui. Naujosios vertinimo metodologijos pranaðumas buvo praktiðkai árodytas 2001 m. Belgijos eismo saugumo institute atliktu tyrimu, kurio metu buvo iðtirta 1970 asmenø su ávairiais sveikatos sutrikimais (stuburo smegenø, centrinës ir periferinës nervø sistemos bei kitais paþeidimais). Tinkamais vairuoti transporto priemonæ buvo pripaþinti 1483 asmenys (75% visø tirtøjø). Pavyzdþiui, buvo iðtirti 24 asmenys, kuriems diagnozuota tetraplegija, ið jø 16 (67%) buvo pripaþinti tinkamais vairuoti; iðtirta 16 asmenø, kuriems diagnozuota virðutiniø galûniø agenezë, ið jø 13 (81%) buvo pripaþinti tinkamais vairuoti; iðtirta 38 asmenys, kuriems atlikta virðutiniø galûniø amputacija, ið jø 36 (95%) buvo pri-

11 2005 m. Sveikatos mokslai Nr paþinti tinkamais vairuoti ir kt. (12). Ðis tyrimas aiðkiai árodo, kad dauguma atvejø neágaliøjø liekamuosius funkcinius sugebëjimus galima kompensuoti tinkamai parinktais transporto priemoniø pritaikymais ir kitomis papildomomis priemonëmis, suteikianèiomis galimybæ neágaliesiems tapti pilnateisiais eismo dalyviais. IÐVADOS 1. Nuo pat nepriklausomybës atkûrimo Lietuvoje pastebima neágaliøjø skaièiaus didëjimo tendencija, kurià lemia neefektyvi sveikatos sutrikimø prevencija, ribotos reabilitacijos galimybës, nedarbo augimas, taip pat nustaèius invalidumà suteikiama teisë á pensijas, lengvatas bei socialinës apsaugos priemones. 2. Lietuvoje galiojanti neágaliø asmenø vairavimo galimybiø ávertinimo sistema visà dëmesá skiria medicininiam bûklës ávertinimui, o neatsiþvelgia á liekamuosius funkcinius sugebëjimus, kuriø trûkumas gali bûti kompensuojamas tinkamai parinktomis liekamøjø funkcijø korekcinëmis priemonëmis bei transporto priemoniø pritaikymais. 3. Esant maþam galimø transporto priemonës pritaikymø skaièiui, teise vairuoti transporto priemonæ negali pasinaudoti kitokius sveikatos sutrikimus nei kojø negalià turintys asmenys. 4. Esant maþam vairavimo mokyklø, skirtø neágaliesiems, skaièiui, jø paslaugomis pasinaudoti gali tik nedidelë dalis neágaliøjø, norinèiø vairuoti transporto priemonæ. 5. Naujoji vertinimo metodologija grindþiama prielaida, kad neágaliø asmenø vairavimo galimybiø vertinimas yra kompleksinë procedûra, reikalaujanti ne tik medicininës bûklës, bet ir asmens kai kuriø funkcijø ir sugebëjimø ávertinimo. Literatûra 1. Armalytë A. Ákalinti tarp keturiø sienø. Lietuvos þinios, Automobilio rankinis valdymas// 3. ES Komisijos direktyva dël vairuotojo paþymëjimø 2000/56/ EC// 4. ES Komisijos direktyva dël vairuotojo paþymëjimø 91/439/EEC// 5. Informacija apie invalidumo bûklæ 2000 ir 2001 metais// www. lirt.lt/lt/statistika.html. 6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro d. ásakymas Nr. 301 Dël profilaktiniø sveikatos tikrinimø sveikatos prieþiûros ástaigose. Valstybës þinios, 2000, Nr Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministro d. ásakymas Nr. 226/49 Dël ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo. Valstybës þinios, 2000, Nr Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ministro d. ásakymas Nr. 92 Dël transporto iðlaidø ir specialiø lengvøjø automobiliø ásigijimo, jø techninio pritaikymo iðlaidø kompensacijø mokëjimo sutrikusià judëjimo funkcijà turintiems asmenims tvarkos patvirtinimo. Valstybës þinios, 2000, Nr Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministro d. ásakymas Nr. 587 Dël keliø transporto priemoniø vairuotojø egzaminavimo taisykliø patvirtinimo. Valstybës þinios, 2002, Nr Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministro d. ásakymas Nr. 588 Dël vairuotojo paþymëjimø iðdavimo ir keitimo taisykliø patvirtinimo. Valstybës þinios, 2002, Nr Lietuvos Respublikos Vyriausybës d. nutarimas Nr. 850 Dël nacionalinës þmoniø su negalia socialinës integracijos metø nacionalinës programos patvirtinimo. Valstybës þinios, 2002, Nr Morkûnienë A. Þmoniø su negalia integravimosi á keliø eismà problemos. Mokslinë praktinë konferencija Saugus eismas.straipsniø rinkinys. Kaunas, 2003, psl Promoting CONSENSUS in assessing driving ability of PSN through common methodologies and normative tools// Projekto metodinë medþiaga// THE PRESENT POSITIONS AND PERSPECTIVES OF LITHUANIAN DISABLED CONSIDERING THE CAR DRIVING ABILITIES V.Olðauskas Summary Key words: disabled people, assessment of cars driving potentialities, residual functional abilities, Gadget matrix, vehicle adaptations. The independence of disabled person, his potentialities and integration into the society life is usually restricted not only by his health disorder, but ambient environment too, which often doesn t correspond to the needs of disabled. In this context there are many topical questions where one of them is the disabled opportunity in driving a car, which greatly improves the life quality of disabled people, and extends their limits of independence. Nowadays in Lithuania the current order of assessment for the disabled people potentiality in driving a car is confined by the medical assessment of the present health conditions, highlighting the health disorders, which are unacceptable while driving any vehicle. At the same time in all EU member countries 91/439/EEC and 2000/56/EC directives are used as a minimum standards, which substantially extends driving possibilities of disabled. In European countries it was realized years ago that the assessment of driving potentialities is an integrated procedure, which requires not only for the assessment of some other personal functions and abilities. The main purpose of this article is a description of present potentialities and future perspectives in car driving for the disabled in Lithuania. Gauta

12 108 Sveikatos mokslai Nr m. KRIOTERAPIJOS TAIKYMAS ÛMIEMS MINKÐTØJØ AUDINIØ PAÞEIDIMAMS GYDYTI V.BAÐKIENË Sanatorija Puðyno kelias Raktaþodþiai: krioterapija, gydymas ðalèiu, ûmûs minkðtøjø audiniø paþeidimai, sportinës traumos. Santrauka Krioterapija arba gydymas ðalèiu yra vienas paprasèiausiø ir seniausiai naudojamø gydymo bûdø ûmiems minkðtøjø audiniø paþeidimams gydyti. Ðaltis sukelia audiniø hipotermijà, lëtina medþiagø apykaità, maþina skausmà, slopina uþdegimà, atpalaiduoja raumenis. Literatûroje gausu ávairiø krioterapijos taikymo bûdø, metodikø ir rekomendacijø, taèiau kol kas nëra standartiniø gydymo ðalèiu protokolø. Darbo tikslas naujausiø klinikiniø randomizuotø tyrimø apie krioterapijos taikymà minkðtøjø audiniø ûmiems paþeidimams gydyti analizë. Nustatyta, kad norint sudaryti árodymais pagrástas gydymo ðalèiu rekomendacijas ir standartinius protokolus reikia atlikti daugiau kokybiðkø klinikiniø studijø apie ûmiø minkðtøjø audiniø paþeidimø gydymà ðalèiu, koncentruojant dëmesá á krioterapijos formas, metodikas, krioaplikacijø taikymo pradþios laikà, trukmæ, daþná. ÁVADAS Krioterapija arba gydymas ðalèiu yra vienas paprasèiausiø ir seniausiai naudojamø bûdø ûmiems minkðtøjø audiniø paþeidimams ir traumoms gydyti. Minkðtiesiems audiniams priskiriami raumenys, sausgyslës, raiðèiai, sànarinës kapsulës ir kremzlinës struktûros. Ûmi trauma sukelia skausmà, patinimà, kraujosruvas, apribojama paþeistos srities funkcija, todël labai svarbu kuo anksèiau pradëti tinkamà gydymà, kad bûtø iðvengta komplikacijø, uþsitæsusio gijimo ir kt. Minkðtøjø audiniø ûmiø paþeidimø atveju labai tinka gydymas ðalèiu, kuris sukelia audiniø hipotermijà, maþina skausmà, lëtina medþiagø apykaità, dël to deguonies poreikis paþeistoje zonoje maþëja, lëtëja uþdegimas, dël lokalios vazokonstrikcijos maþiau kraujo priplûsta á audinius, o tai sàlygoja maþesniø kraujosruvø ir edemø formavimàsi [2]. Visi iðvardintieji ðalèio poveikiai iðnagrinëti klinikiniø studijø, atliktø su þmonëmis ir gyvûnais, metu. Gydymui naudojamos ávairios ðalèio formos: ledas, ðalto gelio maiðeliai, ðalti kompresai, ðalto vandens vonios, cheminis ledas, ðalto oro barokompresijos árenginiai, iki -78 C atðaldytos CO 2 dujos [3]. Literatûroje gausu ávairiø krioterapijos taikymo metodikø ir rekomendacijø, pagrástø ir nepagrástø klinikinëmis studijomis, kuriose krioaplikacijos trukmë varijuoja nuo 10 iki 30 min., o kai kur net iki 45 min., nuo 2-4 k. per d. iki 12 k. per d. pirmas h po traumos [1,7,8]. Kadangi literatûroje paskelbtos studijos nëra metodologiðkai ávertintos, sunku spræsti apie jø rezultatø ir iðvadø pagrástumà. Taigi kol kas nëra tarptautiniø standartiniø gydymo ðalèiu rekomendacijø, skiriant ðaltá daþniausiai naudojamasi kokios nors didesnës klinikinës studijos rezultatø duomenimis ir asmenine praktika [1]. Darbo tikslas apþvelgti naujausias klinikines studijas apie krioterapijos taikymà ûmiems minkðtøjø audiniø paþeidimams ir traumoms gydyti, iðanalizuoti jø rezultatus, siûlomas rekomendacijas, metodikas, gydymo efektyvumo ávertinimà bei derinimà su kitomis priemonëmis, pagrástomis klinikiniais árodymais. METODIKA IR REZULTATAI Neseniai þurnale American Journal of Sports Medicine : [1] paskelbta didelë randomizuotø kontroliuojamø klinikiniø tyrimø apie krioterapijà ir jos taikymà ûmiø minkðtøjø audiniø paþeidimø gydymui sisteminë apþvalga, kurià atliko Ch. Bleakly su bendraautoriais ið Reabilitacijos Moksliniø tyrimø grupës, Ulsterio universiteto Airijoje. Jø tyrimo tikslas buvo atlikti sisteminæ klinikiniø tyrimø apþvalgà, kad bûtø galima sudaryti gydymo ðalèiu standartines rekomendacijas ir protokolus, paremtus klinikiniø tyrimø duomenimis. Literatûros ðaltiniø buvo ieðkoma 8 didþiausiose kompiuterinëse duomenø bazëse (Medline, Proquest, ISI Web of Sience, CINAHL, AMED, Cochrane Database of Systematic Reviews, of Abstracts of Reviews of Effectiveness, Controlled Trials Register) nuo 1966 iki 2002 metø, panaudojant raktaþodþius sportinë trauma, PRICE (angl.k.), ûmus minkðtøjø audiniø paþeidimas, krioterapija, gydymas ðalèiu. Á apþvalgà buvo átraukiamos tik tos studijos, kurios buvo atsitiktinës (randomizuotos) kontro-

13 2005 m. Sveikatos mokslai Nr liuojamos, atliktos su þmonëmis, besigydanèiais ûmias minkðtøjø audiniø traumas arba esanèiais po ortopedinës chirurginës intervencijos; jose krioterapija turëjo bûti taikoma viena ar derinyje su kitais gydymo metodais bei lyginama su placebo ar su kitomis gydymo priemonëmis, o gauti rezultatai buvo ávertinami nors pagal vieno ið iðvardintø simptomø funkcijos, edemos, skausmo, judesiø amplitudës pokyèius. Visø átrauktø á apþvalgà studijø pagrástumas buvo ávertinamas metodologiðkai, naudojant PED ro skalæ (Physiotherapy Evidence Database) [5]. Ði skalë yra sudaryta ið 11 atskirø punktø, pagal kuriuos ávertinus klinikinës studijos atlikimo sàlygas galima surinkti iki 10 balø ávertinimà, parodantá, kad studija tikrai kokybiðka ir pagrásta. Kuo maþiau balø surenkama, tuo maþesnis to tyrimo patikimumas. Atlikus literatûros apþvalgà surastos 22, atitinkanèios visus nurodytus reikalavimus, randomizuotos kontroliuojamos studijos. Ávertinus jas metodologiðkai pagal PED ro skalæ nustatyta, kad jø kokybë ir pagrástumas nëra dideli atskirø studijø surinktas balø skaièius varijuoja nuo 1 iki 5, o suskaièiavus jø visø vidurká gauta 3,4 balo (ið 10 galimø). Analizuojant studijas kreiptas dëmesys á minkðtøjø audiniø paþeidimo lygá, tipà, krioterapijos formà ir bûdus, jos aplikavimo trukmæ, veikiamo pavirðiaus temperatûrà, ðaldymo priemonës temperatûrà, taip pat su kokiomis papildomomis priemonëmis derinta krioterapija. Aiðkintasi, nuo kada pradëta taikyti krioterapija po traumos ar operacijos. Gydymo efektyvumas vertintas pagal skausmo pokyèius, naudojant VAS (Vizualinæ analogijos skalæ) ir analgetikø poreiká, pagal objektyvius edemø, hematomø ir judesiø amplitudës pokyèius. Buvo skaièiuojami vidurkiai, standartiniai nuokrypiai (SMD), pasikliovimo intervalas (CI). Rezultatai: 1) ledas / su ðiluma: krioterapija daug efektyvesnë uþ ðilumos terapijà po ûmaus èiurnos raiðèiø paþeidimo, nes sumaþino èiurnos patinimà greièiau per 3-5 dienas po traumos (SMD 1,38; 95%CI 0,35 iki 2,29) (1 studija) [9]; 2) ledas / su ledu + elektros stimuliacija: nëra statistiðkai patikimø duomenø, kad ledas su elektrostimuliacija yra efektyvesnis nei monoterapija ledu gydant ûmias èiurnos traumas (1studija); 3) ledas / su gydymu be ledo: gydymas ledu derinyje su kineziterapija po kelio sànario artroskopinës operacijos yra efektyvesnis nei vien tik kineziterapija, nes toje grupëje, kur naudotas ledas, greièiau sumaþëjo skausmas, reikëjo maþesniø analgetikø doziø, anksèiau buvo galima pradëti operuotos kojos aðinæ apkrovà (SMD 0,59, 95% CI-0,02 iki 1,17) (1 studija) [10]; 4) tæstinë krioterapija / su epizodine krioterapija: vienoje studijoje buvo nagrinëjamas krioterapijos poveikis ligoniams po rieðo kanalo sindromo operacinio gydymo, taikant vienoje grupëje krioterapijà tæstinai kas 2 h po 20 min. 3 dienas ið eilës, o kitoje po 20 min. trukmës krioaplikacijas 2-3 k. per d. taip pat 3 dienas po operacijos. Tæstinæ krioterapijà gavusiems 1 grupës tiriamiesiems skausmas (SMD 1,09; 95%CI nuo 0,4 iki 0,7) ir rieðo patinimas (SMD 2,2; 95%CI 1,43 iki 2,9) sumaþëjo daug greièiau nei kitoje grupëje, kur ðalèio terapija skirta epizodiðkai. Deja, kokia krioterapijos forma naudota gydymui, nepaminëta; 5) ledas+kompresija / su kompresija: aðtuoniose studijose bandyta lyginti ledo su kompresija ir vienos kompresijos poveiká, bet kadangi kiekvienoje studijoje kompresijai naudotos skirtingos priemonës (kompresinës kojinës, elastiniai bintai ir kt.), bendrà efektà ávertinti sunku. Gauti rezultatai rodo, kad yra labai maþas poveikio skirtumas tarp kompresijos su ledu ir vienos kompresijos; 6) ledas + kompresija / su gydymu be ledo ir kompresijos: analizuojant klinikines studijas gauti neáprasti rezultatai: 2-ose studijose po ûmaus èiurnos raiðèiø patempimo gydant ledu su kompresija gautas toks pat nuskausminantis ir edemà maþinantis efektas kaip ir gydant be ledo ir kompresijos, o kitose 2-ose studijose nustatytas labai maþas skirtumas krioterapijos su kompresija naudai, taèiau ðios studijos metodologiðkai nekokybiðkos; 7) ledas + kompresija / su ledu: tik vienoje studijoje buvo lyginami jø sukelti efektai, ir nustatyta, kad ledo ir kompresijos derinys yra þymiai efektyvesnis nei viena krioterapija, maþinant skausmà ir edemà po priekinio kryþminio kelio sànario raiðèio rekonstrukcinës operacijos (SMD 4,49; 95% CI nuo 3,4 iki 5,4); 8) ledas+kompresija+placebo injekcija / su placebo injekcija: 1 studijoje nustatyta, kad ledas su kompresija ir placebo injekcija buvo þymiai efektyvesni nei viena placebo injekcija pooperaciniam skausmui malðinti. Iðvados: sisteminë klinikiniø randomizuotø tyrimø analizë rodo, kad në viena studija nelygino krioterapijos poveikio gydymo trukmës, daþnio, metodikø aspektu; beveik visose studijose nebuvo paminëta, kokios temperatûros krioterapijos priemonë buvo naudojama ir kiek laipsniø dël jos poveikio sumaþëdavo ðaldomos srities temperatûra, todël nebuvo galimybës nustatyti optimalià hipotermijà, reikalingà pasiekti gydymo ðalèiu metu. Galima teigti, jog krioterapija yra efektyvi skausmui malðinti, edemai, uþdegimo reiðkiniams maþinti, taèiau ið iðnagrinëtø studijø sudaryti standartiná krioterapijos

14 110 Sveikatos mokslai Nr m. protokolà ûmiems minkðtøjø audiniø paþeidimams gydyti nepakanka turimø duomenø ir klinikiniø studijø kokybës. Kita autoriø grupë Keer KM su bendraautoriais ið Londono fizioterapijos draugijos (Chartered Society of Physiotherapy) taip pat atliko analizæ studijø, susijusiø su pirmos pagalbos taikymu (PRICE angl.k., Protection apsauga, Rest poilsis, ramybë, Ice ledas, krioterapija, Compression suspaudimas, Elevation pakëlimas) ûmioms minkðtøjø audiniø traumoms gydyti per pirmas 72 valandas po traumos [2,4]. Studijose ieðkota kiekvienam PRICE elementui jø efektyvumà patvirtinanèiø duomenø. Iðanalizavus rezultatus buvo padarytos tokios iðvados apie krioterapijà: 1) krioterapijà pradëti ið karto po traumos; 2) susmulkinto ledo maiðeliai per drëgnà audiná aplikuojami ant paþeistos srities efektyviausiai sukelia hipotermijà, toliau pagal efektyvumà eina ðaldyto gelio maiðeliai, paprastas ledas; 3) negalima dëti ðaldymo priemoniø tiesiai ant odos, jas reikia aplikuoti tik per audiná, kad nenuðaltø audiniai; 4) optimaliausia krioterapijos trukmë yra minuèiø, iðskyrus vietas, kur arti odos pavirðiaus praeina nervai ir yra maþas poodiniø riebalø kiekis, nes ten pakanka 10 minuèiø trukmës krioaplikacijø. Norint pasiekti dar didesná efektà, krioterapijà reikia derinti su kitomis pirmos pagalbos priemonëmis ramybe, kompresija, pakëlimu ir apsauga. Ne taip seniai Vakarø Europoje krioterapijai pradëta naudoti iki 78 C atðaldytos CO 2 dujos, purðkiamos 50 barø slëgio jëga. Tai sausos, bakteriostatinës, grynos dujos, kurios per labai trumpà aplikacijos laikà (30-60 sekundþiø) sukelia audiniuose terminá ðokà labai greitai atðaldo audinius nuo +5 iki + 2 C temperatûros. Dël to sumaþëja skausmas, nes blokuojamas nervinio impulso perdavimas nocicepcinëmis nervinëmis skaidulomis, slopinamos termojautrios proteazës ir maþëja uþdegiminis procesas, gerai atsipalaiduoja raumenys. Pavirðinë vazokonstrikcija pasiekiama po 7 sekundþiø, o gilioji vazodilatacija po 20 sekundþiø (lyginant su gydymu ledu, pavirðiniø kraujagysliø vazokonstrikcija pasiekiama po 30 sek., o gilioji vazodilatacija po 20 min.), todël prieðedeminis efektas pasiekiamas per labai trumpà laiko tarpà [6]. Nors publikuotø studijø apie CO 2 dujø krioterapijà nëra, taèiau kol kas konfidencialûs klinikiniai tyrimai vykdomi reumatologijos, traumatologijos-ortopedijos, plastinës chirurgijos, sporto medicinos, neurologijos srityse [6]. IÐVADOS 1. Klinikiniø tyrimø apþvalgos duomenimis, krioterapija yra efektyvus gydymo metodas ûmiems minkðtøjø adiniø paþeidimams gydyti. 2. Norint sudaryti árodymais pagrástas gydymo ðalèiu rekomendacijas ir standartinius protokolus, reikia atlikti daugiau kokybiðkø klinikiniø studijø apie ûmiø minkðtøjø audiniø paþeidimø gydymà ðalèiu, koncentruojant dëmesá á krioterapijos formas, metodikas, krioaplikacijø taikymo pradþios laikà, trukmæ, daþná. Literatûra 1. Bleakley Ch., BSc (Hons), MCSP, McDonough S, PhD, MCSP and MacAuley D, MD, FISM. The Use of Ice in the Treatment of Acute Soft Tissue Injury: a systematic review of randomized controlled trials. American Journal of Sports Medicine 2004;32: Kerr KM, Daley L, BoothL, et al. Guidelines for management of soft tissue injury with Protection, Rest, Ice, Compression and Elevation (PRICE) during the first 72 hours. London: Chartered Society of Physiotherapy. 3. Stamford B, PhD. Giving injuries the cold treatment. The Physician and Sportsmedicine. Vol 24 No.3 March Kerr K. Commentary. The British Journal of Sports Medicine 2000;34: Airaksinen O, MD,PhD et al. Prospective randomized controlled trial of the effectiveness of cold gel. Archives of Physical Medicine and Rehabilitation Online, September 2001, Vol 82 No Warren T.A., et al. Intra-articular Knee Temperature Changes: Ice versus Cryotherapy Device. The American Journal of Sports medicine 2004;32(2): Thompson Ch., Kelsberg G. Heat or ice for acute ankle sprain? Journal of Family Practice, August, Ohkoshi Y, MD, PhD et al. The effect of cryotherapy on intraarticular temperature and postoperative care after anterior cruciate ligament reconstruction. The American Journal of Sports Medicine 1999;27: THE USE OF ICE IN THE TREATMENT OF ACUTE SOFT-TISSUE INJURY V.Baðkienë Summary Key words: ice, cryotherapy, soft-tissue injury, sorts injuries. Cryotherapy is perhaps the simplest and oldest therapeutic modality in the treatment of acute soft-tissue injuries. It is proposed that by decreasing tissue temperature, ice can diminish pain, metabolism, and muscle spasm, minimizing the inflammatory process and thereby aiding recovery after soft-tissue trauma. The current recommendations in standard textbooks on the clinical use of ice also have many shortcomings, and most physicians rely on empirical evidence. The aim of this research is to analyze the randomized-controlled studies, assessing the effect of cryotherapy on acutely injured human subjects. Many more high-quality trials are needed to provide evidence-based guidelines in the treatment of acute soft-tissue injuries, and the future research must focus on developing modes, durations, and frequencies of ice application, which will optimize cryotherapy during immediate and rehabilitative care. Gauta

15 2005 m. Sveikatos mokslai Nr ÐIAULIØ APSKRITIES AÐTUNTØ KLASIØ MOKSLEIVIØ FAKTIÐKAS MOKYMOSI KRÛVIS R.SKETERSKIENË, G.ÐURKIENË, J.KARALEVIÈIENË Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenës sveikatos institutas, Ðiauliø visuomenës sveikatos centras Raktaþodþiai: mokymosi krûvis, higienos norma, ugdymo planai, moksleiviai. Santrauka Lietuvos mokslininkø atliktø tyrimø duomenys rodo, kad jaunesniojo ir viduriniojo mokyklinio amþiaus moksleiviø grupëse vyrauja negalavimai, bûdingi centrinës nervø sistemos pervargimui. Vienas ið pervargimo rizikos veiksniø gali bûti didelis moksleivio mokymosi krûvis. Ðiame straipsnyje nagrinëjamas Ðiauliø apskrities mokyklose besimokanèiø aðtuntø klasiø moksleiviø faktiðkas, t. y. pagal moksleiviø atsakymus vertintas, mokymosi krûvis. Tyrimo metu moksleiviams buvo pateiktas anoniminis klausimynas, kuriame papraðyta paraðyti, kiek kiekvienà dienà turi privalomø bei papildomo ugdymo pamokø, kiek laiko skiria pamokø ruoðai namuose darbo bei poilsio dienomis, vertintas nakties miegui skirtas laikas bei moksleiviø fizinis aktyvumas. 42,3 proc. moksleiviø mokymo krûviai pagal privalomø pamokø skaièiø yra per dideli. 23,5 proc. aðtuntokø turi neprivalomø pamokø daugiau nei reglamentuota ðio amþiaus moksleiviams. Apie ketvirtadalis moksleiviø pamokø ruoðai skiria daugiau nei 10 valandø per savaitæ. Tik 30,9 proc. moksleiviø miega jiems rekomenduojamà laikà, t.y. 8,5-9 val. ÁVADAS Mokymosi krûvis suprantamas kaip moksleivio darbinës veiklos apimtis jo ugdymo procese. Pagrindinis ugdymo proceso organizavimo principas mokymasis neturi kenkti moksleivio sveikatai bei visapusiðkai jo raidai, ir moksleivis per trumpà laikà turi ásisavinti kuo daugiau informacijos nepervargdamas. Mokymo ir mokymosi krûvio optimizavimas, pedagogø nuomone, yra vienas pagrindiniø mokymo proceso organizavimo sunkumø [1]. Lietuvos Respublikos ðvietimo ástatymo 40 straipsnis [2] nustato, kad moksleiviø mokymosi krûvis turi atitikti higienos normø reikalavimus. Mokymosi krûvis apima privalomà pamokø skaièiø mokykloje, kuris laiduoja ðvietimo programos vykdymà, papildomo ugdymo pamokas tiek mokykloje, tiek uþ jos ribø ir pamokø ruoðà namie. Visa tai reglamentuota Lietuvos higienos normoje HN 21:1998 Bendrojo lavinimo mokyklos. Higienos normos ir taisyklës (toliau higienos norma) [3]. Pastaruoju metu tëvai, moksleiviai ir mokytojai kelia per didelio moksleiviø mokymosi krûvio problemà. Problemos aktualumà patvirtina Lietuvos mokslininkø atlikti tyrimai [1,4,6], skirti vyresniøjø klasiø moksleiviø mokymosi ypatumams ávertinti. Apie viduriniøjø klasiø moksleiviø mokymosi krûvius mokslinëje literatûroje duomenø nëra. Darbo tikslas ávertinti Ðiauliø apskrities mokyklø aðtuntø klasiø moksleiviø faktiðko mokymosi krûvio atitiktá Lietuvos teisës aktø reikalavimams. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI Ávertinus tai, kad metø moksleiviams dar nëra galutinai susiformavusi nervø sistema, taip pat aðtunta klasë pagal ugdymo programas yra paskutinë klasë prieð profiliuotà mokymàsi, moksliniø tyrimø apie ðiø klasiø moksleiviø mokymosi ypatumus nëra, tyrimo objektu pasirinkti aðtuntø klasiø moksleiviai. Tyrimo metu moksleiviams buvo pateiktas anoniminis klausimynas, kuriame moksleiviø buvo papraðyta paraðyti, kiek kiekvienà dienà turi privalomø bei papildomo ugdymo pamokø, kiek laiko skiria pamokø ruoðai namuose darbo bei poilsio dienomis, miego trukmæ. Kadangi 2004 m. buvo paskelbti Ðvietimo per sportà metais, vertintas moksleiviø fizinis aktyvumas pagal kûno kultûros pamokø skaièiø per savaitæ. Ávertinus poilsio svarbà auganèiam organizmui, moksleiviui buvo pateiktas klausimas apie nakties miego trukmæ. Atsitiktinës atrankos bûdu buvo apklausti 1453 moksleiviai (704 berniukai ir 749 mergaitës): Ðiauliø m. mokyklose besimokantys 626 moksleiviai, Ðiauliø raj. 371, Joniðkio raj. 166, Kelmës raj. 110, Pakruojo raj. 80, Radviliðkio raj. 100 moksleiviø. Tai sudaro 27 proc. 2003/2004 m.m. Ðiauliø apskrityje besimokanèiø aðtuntø

16 112 Sveikatos mokslai Nr m. klasiø moksleiviø. Atsako daþnis 99 procentai. Statistinë analizë atlikta panaudojant SPSS statistiná paketà. REZULTATAI IR JØ VERTINIMAS Á klausimà Kiek ðià savaitæ turëjai (ir turësi) privalomø pamokø pagal tvarkaraðtá? 57,7 procentai aðtuntø klasiø moksleiviø nurodë 31 pamokà ar maþiau, 33,2 proc. 32 pamokas, 9,1 proc. 33 ir daugiau pamokø per savaitæ. Tiek higienos normoje, tiek Bendrojo lavinimo mokyklø metø bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministro 2003 m. kovo 31 d. ásakymu Nr. 408 [5], aðtuntø klasiø moksleiviams nustatytas maksimalus privalomø pamokø skaièius yra 31 pamoka per savaitæ. Taigi beveik pusei apklaustø aðtuntø klasiø moksleiviø privalomø pamokø skaièius yra per didelis. V. Juðkelienë, su bendraautoriais tyrusi vyresniøjø klasiø moksleiviø mokymosi ypatumus ir sveikatà, taip pat nustatë, kad mokymo ir mokymosi krûviai maþdaug pusei moksleiviø buvo per dideli [4,6]. Nors ugdymo planuose ir higienos normoje reglamentuotas maksimalus papildomo ugdymo pamokø skaièius mokykloje, moksleiviai savo anketose paþymëdavo ir kitose ugdymo ástaigose lankomus bûrelius, korepetitoriø teikiamas pamokas. 76,7 proc. moksleiviø atsakë, kad turi % , , Privalomų pamokų skaičius per savaitę Atitinka reglamentus 23,3 25,7 76,7 74,3 Papildomo ugdymo pamokų skaičius per savaitę Valandų skaičius, skirtas pamokų ruošimui per savaitę Neatitinka reglamentų 3 ir maþiau papildomo ugdymo, t.y. neprivalomø, paèiø moksleiviø ar jø tëvø pageidavimu lankomø pamokø per savaitæ, tai yra tiek, kiek reglamentuota teisës aktuose [3,5]. Ðios pamokos negali bûti skirtos pasirenkamiems dalykams, pagilinto dalykø mokymo programoms, ir jos turi bûti áraðomos á atskirà papildomo ugdymo tvarkaraðtá. 11,1 proc. apklaustø aðtuntokø nurodë, kad turi 4-5 pamokas, o 12,2 proc. 6 ir daugiau papildomo ugdymo pamokø per savaitæ. Á klausimà Kiek kasdien darbo dienomis vidutiniðkai skiri laiko pamokø ruoðai?, 74,3 proc. respondentø nurodë iki 2 val. kasdien (ne daugiau 10 val. per savaitæ). Tokia pamokø ruoðimo trukmë reglamentuota ir teisës aktuose [3,5]. Ketvirtadalis moksleiviø pamokas kasdien ruoðia ilgiau nei reglamentuojama. Faktiðko aðtuntø klasiø moksleiviø mokymosi krûvio atitiktis reglamentuotam teisës aktais krûviui parodyta 1 paveiksle. Mergaitës turi daugiau privalomø pamokø nei berniukai (54,1 proc. ir 45,9 proc. atitinkamai, p<0,05), didesnis skaièius mergaièiø nei berniukø ruoðia pamokas ilgiau nei reglamentuota (69,4 proc. ir 30,6 proc. atitinkamai, p<0,05). Taip pat mergaitës daugiau lanko papildomo ugdymo pamokø (mergaièiø 54,3 proc., berniukø 45,7, p<0,05). 23,8 35,3 9,0 31,9 visai neskiria iki 1 val. 1-2 val. daugiau kaip 2 val. 3 pav. Moksleiviø pasiskirstymas (%) pagal savaitgalá pamokø ruoðai namuose skirtà laikà. 1 pav. Moksleiviø mokymo krûvio atitiktis Lietuvos higienos normoje HN 21:1998 Bendrojo lavinimo mokyklos. Higienos normos ir taisyklës reglamentuotai trukmei (%). 75,6 11,7 12,7 3 ir mažiau ir daugiau 46,6 30,9 22,5 iki 7 val. 7-8 val. daugaiu kaip 8 val. 2 pav. Moksleiviø, kuriø privalomø pamokø skaièius neatitinka reglamentø, pasiskirstymas (%) pagal lankomø papildomo ugdymo pamokø skaièiø per savaitæ. 4 pav. Moksleiviø pasiskirstymas (%) pagal nakties miegui skirtà laikà.

17 2005 m. Sveikatos mokslai Nr Didþiosios dalies moksleiviø (75,6 proc.), turinèiø per didelá privalomø pamokø skaièiø per savaitæ, papildomo ugdymo pamokø skaièius nëra didesnis uþ reglamentuotà (2 pav.). Taèiau 12,7 proc. ðiø moksleiviø turi net 6 ir daugiau papildomo ugdymo pamokø per savaitæ, kurias lanko savo ar tëvø pageidavimu. Pagal moksleiviø atsakymus nustaèius, kiek vaikai yra uþimti privalomomis ir papildomo ugdymo pamokomis, paanalizavome, ar priklauso pamokø ruoðai skirtas laikas namie nuo privalomø pamokø skaièiaus per savaitæ mokykloje. Duomenø analizë parodë, kad yra tiesioginis koreliacinis ryðys (r=0,097) tarp privalomø pamokø skaièiaus per savaitæ mokykloje ir pamokø ruoðai skirto laiko. Kuo daugiau privalomø pamokø, tuo ilgiau ruoðia pamokas. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas darbuotojams nustato penkiø darbo dienø savaitæ su dviem poilsio dienomis [7]. Moksleivio mokymàsi laikant jo darbu nustatyta, kad tik 9 proc. aðtuntø klasiø moksleiviø savaitgalá skiria poilsiui, t.y. visai neruoðia pamokø (3 pav.). Paþeidþiamas ir pasyvaus poilsio, t.y. miego trukmës laikas metø moksleiviams rekomenduojama miegoti 8,5 9 valandas per parà. Taèiau tik 30,9 proc. atsakë, kad miegui skiria daugiau kaip 8 val., ir net 22,5 proc. atsakiusiøjø miega maþiau kaip 7 valandas per parà (4 pav.). Pagal Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto ástatymà [8] mokykloje turi bûti 3 savaitinës kûno kultûros pamokos, taèiau ugdymo planuose [5] numatytos 2 ar 3 privalomos kûno kultûros pamokos. Tik 6,6 proc. apklaustøjø atsakë, kad jiems ir yra 3 privalomos kûno kultûros pamokos, o 93,4 proc. atsakiusiøjø pripaþino, kad turi 2 privalomas kûno kultûros pamokas. Á klausimà Ar kûno kultûros pamokos keièiamos kitomis pamokomis? 34,0 proc. apklaustøjø atsakë, kad privalomos kûno kultûros pamokos kartais arba daþnai keièiamos kitomis pamokomis. Daugumoje mokyklø jau ir taip trûksta kûno kultûros pamokø, o jos dar ir keièiamos kitomis pamokomis. IÐVADOS 1. 42,3 proc. apklaustø aðtuntø klasiø moksleiviø privalomø pamokø skaièius, 23,3 proc. moksleiviø neprivalomø pamokø (t.y. savo ar tëvø noru lankomos papildomo ugdymo pamokos) skaièius didesnis nei reglamentuota Lietuvos higienos normoje HN 21:1998 Bendrojo lavinimo mokyklos. Higienos normos ir taisyklës ir Bendrojo lavinimo mokyklø metø bendruosiuose ugdymo planuose ,7 proc. apklaustø aðtuntø klasiø moksleiviø pamokø ruoðai skiria daugiau laiko nei nustatyta Lietuvos higienos normoje HN 21:1998 Bendrojo lavinimo mokyklos. Higienos normos ir taisyklës. Mergaitës daþniau negu berniukai pamokø ruoðai skiria daugiau nei 2 val. kasdien ,4 proc. moksleiviø nurodë, kad turi 2 privalomas kûno kultûros pamokas ir 34,0 proc. apklaustøjø atsakë, kad privalomos kûno kultûros pamokos kartais arba daþnai keièiamos kitomis pamokomis. 4. Tik 30,9 proc. moksleiviø miegui skiria tiek laiko, kiek rekomenduojama tokio amþiaus moksleiviams. Literatûra 1. Per didelio mokymosi krûvio prieþastys ir problemø sprendimo galimybës (sociologinio tyrimo ataskaita. (Ðvietimo bûklë/tyrimai). 2. Lietuvos Respublikos ðvietimo ástatymas (Þin., 1991, Nr ; 1998, Nr ; 2003, Nr ). 3. Lietuvos higienos norma HN 21:1998 Bendrojo lavinimo mokyklos. Higienos normos ir taisyklës, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodþio 17 d. ásakymu Nr. 750 (Þin.,1998, Nr ; 1999, Nr ). 4. Juðkelienë V., Dailidienë N. Vyresniøjø klasiø moksleiviø mokymosi ypatumai ir sveikata. Moksleiviø sveikatos ugdymas ir stiprinimas: dabartis ir perspektyvos. 2001, p Bendrojo lavinimo mokyklø metø bendrieji ugdymo planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministro 2003 m. kovo 31 d. ásakymu Nr (Ugdymas/ bendrasis). 6. Juðkelienë V., Kalibatas J. Vyresniøjø klasiø moksleiviø ugdymo krûvis ir jo reikðmë sveikatai. Visuomenës sveikata. 2002; Nr.3 (18). 7. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, patvirtintas 2002 m. birþelio 4 d. ástatymu Nr. IX-926 (Þin., 2002, Nr ). 8. Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto ástatymas (Þin., 1996, Nr ). ACTUAL EDUCATIONAL LOAD OF EIGHT GRADERS IN ÐIAULIAI DISTRICT R.Sketerskienë, G.Ðurkienë, J.Karalevièienë Summary Key words: educational load, hygiene norm, training program, schoolchildren. Most studies conducted in Lithuania indicate high prevalence of disorders associated with nervous strain among Lithuanian schoolchildren. An excessive educational load is identified to be the risk factor for nervous strain. This article presents findings on actual educational load which was reported by eight graders attending high schools in Ðiauliai district schoolchildren completed the anonymous questionnaire including questions about physical activity, a weekly number of obligatory and non-obligatory lessons, amount of time spent on homework and night sleep. 42,3% of eight graders reported higher than recommended number of obligatory lessons. 23,5% of eight graders reported higher than recommended number of non-obligatory lessons. About one quarter of eight-graders spent more than 10 hours on homework weekly. Only 30,9% of eight graders indicated the recommended night sleep duration 8,5-9 hours per day. Gauta

18 114 Sveikatos mokslai Nr m. AMNIONO MEMBRANOS KONSERVAVIMAS IR PANAUDOJIMAS AKIØ OPERACIJOMS VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINËS SANTARIÐKIØ KLINIKØ AKIØ LIGØ CENTRE R.AÐOKLIS, G.JUODKAITË, L.BUTKIENË, R.DAUNORAVIÈIUS Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Akiø ligø centras, Vilniaus miesto universitetinës ligoninës Akuðerijos ir ginekologijos klinika Raktaþodþiai: amniono membrana, transplantacija, akies pavirðius. Santrauka 1910 metais pirmà kartà medicinos istorijoje Davis praneðë apie amniono membranos panaudojimà kaip tvarstá po masyvaus odos nudegimo metais apraðytas amniono membranos panaudojimas gydant akies pavirðiaus patologines bûkles. Ðiuo metu amniono membrana naudojama ávairiø akies ligø chirurginiam gydymui. Amniono membranos paruoðimas transplantacijai, konservavimas ir panaudojimas akiø chirurgijoje, tai bendras Vilniaus universiteto Ausø, nosies, gerklës ir akiø ligø bei Akuðerijos ir ginekologijos klinikø mokslinis projektas metais VðÁ VUL Santariðkiø klinikø Akiø ligø centre amniono membrana paruoðta ir konservuota ið trijø placentø. Amniono membranos paruoðimo procedûra vykdoma steriliomis sàlygomis operacinëje. Kiekvienas amniono membranos lopinëlis steriliame konteineryje pamerkiamas á 50 ml terpës ir 50 ml sterilaus glicerolio tirpalo miðiná. Konteineriai su amniono membrana buvo saugomi 18 mënesiø ypaè þemos temperatûros ðaldytuve -80 C temperatûroje. Amniono membrana panaudota 113 ávairiø akiø operacijø. Buvo atliktos vokø ir junginës plastikos, ragenos ir perforuotø filtraciniø pagalvëliø padengimo, taip pat pakartotinës antiglaukominës operacijos. ÁVADAS 1910 metais pirmà kartà medicinos istorijoje Davis praneðë apie amniono membranos panaudojimà, kaip tvarstá po masyvaus odos nudegimo. DeRöth 1940 metais panaudojo amniono membranà junginës plastikos operacijø metu [2,3,5]. Nuo to laiko indikacijø amniono membranos transplantacijai þymiai padaugëjo. Ðiuo metu amniono membrana naudojama ávairiø akies ligø gydymui, odos nudegimø, odos þaizdø ir lëtiniø kojø opø gydymui, dirbtiniø vaginø ir omphaloceliø rekonstrukcijai bei sàaugø profilaktikai pilvo ir galvos chirurgijoje [5]. Amniono membranos panaudojimui oftalmologijoje yra pakankamai daug indikacijø tai: recidyvuojantys ragenos epitelio ir stromos defektai, ragenos perforacija ir tirpimas po infekcinio keratito ir kitø prieþasèiø, po cheminiø nudegimø, esant neurotrofiniam keratitui, sunkiais sausojo keratokonjunktyvito atvejais [2,4,6,8]. Amniono membrana sëkmingai taikoma junginës rekonstrukcijoms po piktybiniø augliø paðalinimo, po nudegimø, pemfigoidinio randëjimo ir Stivens-Johnson sindromo atvejais [13]. Ja galima uþkimðti aðarø taðkelius sergantiems sausos akies sindromu [11]. Amniono membrana uþdengiamos nesandarios filtracinës pagalvëlës po antiglaukominiø operacijø, taip pat ji naudojama pakartotiniø antiglaukominiø operacijø metu [3]. Lietuvoje amniono membrana pirmà kartà paruoðta transplantacijai, konservuota ir panaudota akiø operacijoms 2001 metais Vilniaus universiteto Akiø ligø klinikoje. MEDÞIAGA IR METODAI Amniono membranos paruoðimas transplantacijai, konservavimas ir panaudojimas akiø chirurgijoje tai bendras Ausø, nosies, gerklës ir akiø ligø bei Akuðerijos ir ginekologijos klinikø mokslinis projektas metø VðÁ VUL Santariðkiø klinikø Akiø ligø centre amniono membrana paruoðta ir konservuota ið trijø placentø. Ið vienos placentos galima paruoðti maþø donorinio audinio amniono membranos lopinëliø. Gimdyvës sutiko, kad jø placentø audiniai bûtø panaudoti transplantacijai, taip pat sutiko, kad bûtø atliktas

19 2005 m. Sveikatos mokslai Nr jø kraujo laboratorinis iðtyrimas dël ÞIV, sifilio, CMV, HBV, HCV. Visi ðie tyrimai atliekami per dvi valandas po placentos paëmimo, prieð pradedant amniono membranos paruoðimà konservavimui. Placentos buvo paimtos Vilniaus miesto universitetinëje ligoninëje, Akuðerijos ir ginekologijos klinikoje po cezario pjûvio operacijø. Operacijos metu placenta ádëta á sterilø maiðà ir konteineryje-ðaldytuve perveþta á VðÁ VUL Santariðkiø klinikas. Praëjus 2 valandoms po placentos paëmimo, amniono membrana pradëta ruoðti konservavimui. Visais trimis atvejais laboratoriniø tyrimø atsakymai buvo neigiami. Amniono membranos paruoðimo procedûra vykdoma steriliomis sàlygomis operacinëje. Placenta iðimama ið sterilaus maiðo ir padedama á sterilià vonelæ. Amniono membrana atidalinama nuo choriono (1 pav.), iðplaunama Ringerio acetato, antibiotikø, prieðgrybeliniø preparatø tirpaluose (2 pav.). Po to sterilioje talpoje pamerkiama á 250 ml maitinamosios terpës su antibiotikais ir 24 valandas laikoma ðaldytuve +5 C temperatûroje. Amniono membranos plovimui naudojamø antibiotikø ir prieðgrybeliniø preparatø tirpalø koncentracijos: penicilinas 50 µg/ml, kanamicinas 50 µg/ml, amfotericinas-b 2,5 µg/ml. Á 250 ml maitinamosios terpës, kurioje amniono membrana buvo laikoma +5 C temperatûroje, ádedama VV penicilino, 0,5 g kanamicino ir 2,5 g amfotericino. Po 24 valandø amniono membrana iðimama ið ðaldytuvo, operacinëje ádedama á sterilià vonelæ ir plaunama Ringerio acetato tirpalu (1000 ml). Iðimta ið vonelës amniono membrana padalinama á 2 lygias dalis, kuriø kiekviena uþdedama ant sterilaus popieriaus lapo. Popieriaus lapai, ant kuriø uþdëta amniono membrana, sukarpomi á 2 2 cm ir 3 3 cm dydþio gabalëlius. Kiekvienas amniono membranos lopinëlis steriliame konteineryje pamerkiamas á 50 ml terpës ir 50 ml sterilaus glicerolio tirpalo miðiná. Konteineriai su amniono membrana iki 2 metø saugomi ypaè þemos temperatûros ðaldytuve -80 C temperatûroje. REZULTATAI Amniono membrana, konservuota maitinamojoje terpëje, buvo pradëta naudoti praëjus 4-5 dienoms po konservavimo. Prieð panaudojant amniono membranà operacijoms ið trijø atsitiktinai pasirinktø konteineriø su konservuotu audiniu atliekami pasëliai. Gauti neigiami pasëliø florai rezultatai. Amniono membranos standumas, lygumas ir skaidrumas po konservavimo nepasikeitë. Amniono membrana panaudota ávairiø akiø operacijø metu. Buvo atliktos vokø ir junginës plastikos, ragenos ir ragenos opø padengimo, pakartotiniø antiglaukominiø ir perforuotø filtraciniø pagalvëliø padengimo operacijos. Ið viso atlikta 113 operacijø. REZULTATØ APTARIMAS Amniono membrana ruoðiama ið placentos, paimtos cezario pjûvio operacijos metu. Ði sàlyga yra svarbi tuo, kad siekiama sumaþinti placentos uþkrëtimo mikroorganizmais tikimybæ. Mûsø centre amniono membrana bûdavo pradëta ruoðti praëjus 2 valandoms po placentos paëmimo operacijos metu. 2 valandos tai laikas, bûtinas laboratoriniams tyrimams dël ÞIV, sifilio, CMV, HBV, HCV atlikti. Parinkdami amniono membranos donoræ, gydytojai akuðeriai didelá dëmesá skyrë gimdyvës 1 pav. Amniono membrana atidalinama nuo choriono. 2 pav. Amniono membrana, iðplauta Ringerio acetato, antibiotikø, prieðgrybeliniø preparatø tirpaluose.

20 116 Sveikatos mokslai Nr m. gyvenimo, nëðtumo ir socialinei anamnezei. O tai taip pat gali bûti svarbu iðaiðkinant galimas infekcijas. Visoms gimdyvëms tai buvo pirmas nëðtumas, nëðtumo metu nerasta infekciniø ligø. Mûsø manymu, tai yra svarbûs faktoriai siekiant uþtikrinti donorinio audinio biologiná saugumà, juo labiau þinant, kad ið vienos placentos paruoðiamas didelis kiekis (20-50 vnt.) amniono membranos transplantantø, kurie bus panaudojami daugelio operacijø metu. Labai svarbu, kad didelis donorinës medþiagos kiekis gali bûti kaupiamas ir saugomas. Tai leidþia panaudoti jà kada tik reikia. Ðvieþia amniono membrana taip pat naudojama transplantacijai, taèiau ðis bûdas turi nemaþa trûkumø: prarandama daug donorinio audinio, sunku organizuoti ligoniø atvykimà operaciniam gydymui [10]. Padalinys, kuriame atliekamos amniono membranos transplantacijos, ne visuomet turi galimybæ panaudoti amniono membranà skubos atvejais. Beje, JAV amniono membrana naudojama transplantacijai tik praëjus 6 mën. po konservavimo, kuomet gimdyvei, kurios placenta buvo paimta amniono membranos paruoðimui, gaunami neigiami atsakymai pakartotinai atlikus tyrimus dël ÞIV. Tai sumaþina, taèiau, deja, visiðkai nepanaikina rizikos perneðti galimà infekcijos sukëlëjà recipientui [5]. Mûsø praktikoje amniono membrana buvo naudojama neatliekant pakartotinio donorës kraujo iðtyrimo. Amniono membrana audinys, kuris gali bûti panaudotas daugelio akies pavirðiaus operacijø metu. Pasitvirtino, kad amniono membranos transplantacija yra efektyvi chirurginë procedûra gydant ilgai negyjanèius ragenos epitelio defektus [5,8,12]. Ûmiø cheminiø ir terminiø nudegimø atvejais amniono membranos transplantacija gali bûti naudinga kaip priemonë, skatinanti nudegimo pavirðiaus gijimà ir maþinanti galimø komplikacijø tikimybæ [3,13]. Stevens-Johnson sindromo atveju, kuomet yra akies obuolio ir vokø junginiø sàaugos, amniono membranos transplantacija gali uþkirsti kelià tolimesniam sàaugø susidarymui ir leidþia suformuoti junginës skliautus [4,11]. Skausminga pûslinë keratopatija yra liga, kuri atsiranda esant paþeistam ragenos endoteliui. Skausmo prieþastis ragenos pavirðiuje atsiradusiø pûsliø plyðimas. Iki amniono membranos panaudojimo vienintelë efektyvi pûslinës keratopatijos gydymo priemonë buvo kiaurinis ragenos persodinimas. Autoriø duomenimis, net 90 procentø atvejø dël sëkmingos ragenos pavirðiaus reepitelizacijos po amniono membranos transplantacijos paþeistos akies skausmai sumaþëja [5]. Amniono membranà taip pat efektyviai galima panaudoti esant difuziniam ar vietiniam limbo kamieniniø làsteliø nepakankamumui ar nebuvimui, paðalinus junginës, limbo, ragenos auglius, esant randiniam apatinio voko ávirtimui [2,5,9]. Amniono membranos transplantacija akies pavirðiaus operacija, kurios metu galima tikëtis maþiau komplikacijø, o pooperacinis periodas, lyginant su kiaurine ragenos transplantacija, gali bûti sklandesnis ir trumpesnis. Tai aktualu esant nedidelëms (iki 3 mm) ragenos perforacijoms [5,9]. Efektyvesnës galëtø bûti akies pavirðiaus rekonstrukcijos operacijos panaudojant amniono membranà, ant kurios pavirðiaus yra kultivuotos limbo kamieninës làstelës [1,7]. Nesant pakankamai investicijø laboratorinei árangai ði metodika Lietuvoje dar netaikoma. IÐVADOS 1. Amniono membrana, konservuota maitinamojoje terpëje ir saugota -80 C temperatûroje, praëjus 1 metams po paruoðimo neprarado savo naudingø fiziniø savybiø. 2. Amniono membrana yra vertingas donorinis audinys, kurá galima taikyti ávairiø akies pavirðiaus ligø atvejais. Literatûra 1. Avila M., Espana M., Moreno C., Pena C. Reconstruction of ocular surface with heterologous limbal epithelium and amniotic membrane in a rabbit model. Cornea 2001,20(4), Boyd B.F. Amniotic membrane transplantation: a major contribution to ocular surface disease. Highlights of Ophthalmology 2000,28(1), Dua H.S. Amniotic membrane transplantation Br J Ophthalmol 1999;83: Gabric N., Mravicic I., Decaris I., Karaman Z., Mitrovic S. Human amniotic membrane in reconstruction of the ocular surface. Doc Ophthalmol 1999, 98(3), John T. Human amniotic membrane transplantation: past, present and future. Ophthalmol Clin N Am 2003;16: Kim J.C., Tseng S.C. Transplantation of preserved human amniotic membrane for surface reconstruction in severely damaged rabbit corneas. Cornea, 1995, 14(5), Koizumi N., Fullwood N.J., Bairaktaris G., Inatomi T., Kinoshita S., Quantock A.J. Cultivation of corneal epithelial cells on intact and denuded human amniotic membrane. Invest Ophthalmol 2000, 41,(9), Kruse F.E., Meller D. Amniotic membrane transplantation for reconstruction of the ocular surface. Ophthalmologie 2001,98(9), Lee S.H., Tseng S.C. Amniotic membrane transplantation for persistent epithelial defects with ulceration. Am J Ophthalmol 1997, 123(3), Mejia L.F., Acosta C., Santamaria J.P. Use of nonpreserved human amniotic membrane for the reconstruction of the ocular surface. Cornea 2000,19(3),

21 2005 m. Sveikatos mokslai Nr Qureshi S.H., Taylor H.R. Recent advances in cornea and external eye disease. Highlights of Ophthalmology 2001,29(4), Rakowska E., Zagorski Z., Kardaszewska A., Durakiewicz D. Application of amniotic membrane transplantation in severe corneal diseases. Klin Oczna 1999,101(6), Shimazaki J., Yang H.Y., Tsubota K. Amniotic membrane transplantation for ocular surface reconstruction in patients with chemical and thermal burns. Ophthalmology 1997, 104(12), AMNIOTIC MEMBRANE PRESERVATION AND USAGE DURING OCULAR SURFACE SURGERY IN VILNIUS UNIVERSITY HOSPITAL SANTARIÐKIØ KLINIKOS EYE CENTER R.Aðoklis, G.Juodkaitë, L.Butkienë, R.Daunoravièius Summary Key words: amniotic membrane, transplantation, ocular surface. Amniotic membrane transplantation was introduced by Davis in 1910 as a bandage dress after skin burn. In the 1940s it was reported about the beneficial role of amniotic membrane treating ocular surface disorders. At present days amniotic membrane is used for treatment of different eye diseases. In at Vilnius University Hospital Eye Center amniotic membrane was prepared from 3 placentas. Procedures of amniotic membrane preparation were performed in operation theatre under sterile conditions. Small peaces of amniotic membrane were put in the sterile container with glycerol and media and stored in -80 C for 18 months. Amniotic membrane was used at 113 different ocular surface surgeries. Gauta KVËPAVIMO LIGØ SIMPTOMØ PAPLITIMAS IR JØ PRIEÞASTYS TEKSTILËS ÁMONËJE TARP MOTERØ R.KUODYTË-KAZIELIENË Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenës sveikatos institutas Raktaþodþiai: lytis, profesinës ligos, kvëpavimo simptomai, dulkës, bisinozë. Santrauka Paplitimo tyrimas atliktas 2004 metø kovo-balandþio mënesá Lietuvos tekstilës ámonëje, èia kaip þaliava naudojama medvilnë. Standartizuotà kvëpavimo sistemos sutrikimø klausimynà uþpildë 452 darbuotojos. Medvilnæ darbo aplinkoje nurodë 408 respondentës. Dulkëtumu skundësi 381. Kaip ûmûs vertinti simptomai kosulys ir skrepliavimas, kaip lëtiniai kvëpavimo sunkumas ir dusulys. Nuolatinis kosulys dienos metu vargino 28 proc. darbuotojø, o skrepliavimas dienà 20,8 proc. Kosulys ir skrepliavimas vyravo dienà (p<0,05). Nustatyta dulkëtos aplinkos átaka kosuliui. Kvëpavimo sunkumu skundësi 18,7 proc. moterø. Ðiam simptomui statistiðkai reikðmingai átakos turëjo dulkëtumas (p<0,0045). Lengvas dusulys vargino 40 proc. darbuotojø, o sunkus 3,8 proc. Dusulio pasireiðkimà sàlygoja sergamumas ðirdies ir kraujagysliø ligomis (p<0,00), bronchine astma ir kitomis alerginëmis ligomis (p<0,00). Rûkë 58 respondentës. Rûkymo átaka ûmiems ir lëtiniams simptomams nëra reikðminga (p>0,05). Remiantis ðio tyrimo duomenimis galima teigti, kad kvëpavimo bûklei gerinti svarbu ádiegti asmens saugos priemones bei maþinti dulkëtumà. ÁVADAS PSO duomenimis, obstrukciniø kvëpavimo takø ligø struktûroje net 14 proc. sudaro profesinë kvëpavimo sistemos patologija [1]. Europos Sàjungoje 2001 metais nustatyta 7,7 milijonai profesiniø ligø, ið kuriø net atvejø sudaro kvëpavimo takø ligos, susijusios su darbo aplinka [2]. Visame pasaulyje nedarbingumas dël profesiniø kvëpavimo takø ligø sudaro 4 proc. [3]. Lietuvos Profesiniø ligø registre metais moterims diagnozuotos 95 (15,7 proc.) kvëpavimo sistemos ligos [4]. Lietuvos tekstilës pramonëje dirba apie 55 tûkstanèiai darbininkø, daugiausia moterys [5]. Vienas ið pagrindiniø profesiniø rizikos veiksniø ðioje pramonëje yra dulkës. Kvëpavimo sistemos bûklæ veikia ilgalaikë dulkiø ekspozicija. Uþsienio tyrimø duomenimis, didelis dulkëtumas sàlygoja darbuotojø nepasitenkinimà darbo aplinkos sàlygomis ir darbu [6], dirbantieji daþniau

22 118 Sveikatos mokslai Nr m. serga obstrukcinëmis plauèiø ligomis ir bronchitais [7]. Árodyta didesnë bronchø astmos rizika tekstilës pramonës darbuotojams lyginant su kitomis pramonës ðakomis [8,9]. Lietuvoje atlikti klinikiniai tyrimai rodo, kad lëtinës obstrukcinës plauèiø ligos rizika siejama su profesiniais rizikos veiksniais: dulkëmis, dûmais, kitomis cheminëms medþiagoms [10]. Gamybos cechø darbuotojai 1,8-2,6 karto daþniau serga kvëpavimo, virðkinimo, nervø, ðirdies ir kraujagysliø sistemø ligomis, o kaulø ir raumenø sistemos ligomis net 3,2 karto daþniau nei administracijos darbuotojai [11]. Tekstilës pramonëje pagal sergamumo prieþastis daþniausia nedarbingumo prieþastis kvëpavimo sistemos ligos [12]. Darbo tikslas iðanalizuoti kvëpavimo sistemos ligø simptomø paplitimà ir jø prieþastis tarp moterø, dirbanèiø tekstilës ámonëje. Tiriamieji Dalyviai komponentai Abs. sk. Proc. PI Dalyviø skaièius ,4-95,9 Am ius, metais <23 5 1,2 0,4-2, ,8-32, ,1 28,7-37, ,8-32, ,8 7,2-13,1 Iš viso: 429* 100 Pareigos Tarnautojos 35 7,8 5,5-10,7 Darbuotojos ,2 89,3-94,5 Iš viso: Darbo sta as, metais ,4 1,3-4, ,8 31,4-40, ,7 26,5-35, ,1 17,5-25, ,5-13,2 Iš viso: Rûkanèios 58 12, ,5 Nerûkanèios ,1 83,5-90 Iš viso * 23 respondentës nenurodë savo amþiaus metais. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI Tyrimo objektas tekstilës ámonës darbuotojos, dirbanèios ámonëje daugiau kaip trejus metus. Paplitimo tyrimas atliktas 2004 metø kovo-balandþio mënesiais Lietuvos tekstilës ámonëje, kurios darbuotojoms buvo iðdalytos anoniminës anketos. Pagrindinis tyrimo metodas anoniminë anketinë darbuotojø apklausa. Naudota patvirtinta Didþiosios Britanijos Medi- 1 lentelë. Tyrimo dalyvës ir jø charakteristika. cinos Mokslø Tarybos anketa-standartizuotas kvëpavimo sistemos sutrikimø klausimynas [13]. Lietuviðkas vertimas iðbandytas bandomajame tyrime, kuriame dalyvavo 20 darbuotojø. Pakoreguoti ir papildomai á anoniminæ anketà áraðyti klausimai apie asmens saugos priemoniø naudojimà darbo metu. Klausimyne yra 51 klausimas. Jame atsispindi informacija apie darbo sàlygas, ligø simptomatikà, rûkymà. Vertinti pagrindiniai kvëpavimo takø ûmûs ir lëtiniai simptomai. Ûmûs simptomai nuolatinis kosulys ir skrepliavimas. Lëtiniai simptomai krûtinës sunkumas, dusulys. Buvo iðdalinta 600 anketø, ið kuriø uþpildytas gràþino 80 proc. respondentø. Tyrime dalyvavo 481 ámonës darbuotojas. Vyrø anketos sudarë 6 proc. (t.y. 29 vyrai), taèiau jos á tyrimà neátraukiamos. 15 anketø vadovaujantis atmetimo kriterijais buvo atmestos: 10 nevisiðkai uþpildyta daugiau nei 20 proc. anketos klausimø ir 5 tiriamøjø darbo staþas nesiekë trejø metø. Analizuotos 452 moterø uþpildytos anketos. Respondenèiø amþius svyravo nuo 23 iki 59 metø. Vidutinis amþius 39 metai. Darbuotojos sudarë 92,2 proc. Darbo staþas nuo 3 iki 37 metø. Vidutinis 17 metø (1 lentelë). 37; 8% 408; 92% 1 pav. Medvilnës ekspozicijos paplitimas tekstilës ámonëje tarp moterø. 1 ekspozicijos patvirtinimas; 2 medvilnës ekspozicijos paneigimas. 381; 87% 57; 13% 2 pav. Didelio dulkëtumo paplitimas tekstilës ámonëje tarp moterø. 1 didelio dulkëtumo patvirtinimas; 2 didelio dulkëtumo paneigimas

23 2005 m. Sveikatos mokslai Nr Apklausos duomenø analizë buvo atliekama taikant EPI INFO statistiná analitiná paketà. Apskaièiuoti pasikliautinieji intervalai PI 95%. Dulkëtumo ryðys su kvëpavimo simptomø pasireiðkimo daþniu ávertintas statistiniu chi kvadrato testu (t.y. χ 2 Mantel-Haenszel). Poþymiø priklausomybë laikyta statistiðkai reikðminga, kai p<0,05. TYRIMO REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Vertinant darbo sàlygas 408 darbuotojos (91,7 proc., PI 95%-88,6-94) (1 pav.) nurodë medvilnës dulkiø ekspozicijà, o 381 (87 proc., PI 95%-83,4-89,9) darbo aplinkà ávardijo kaip dulkëtà (2 pav.). Vidutinë darbo trukmë dulkëtoje aplinkoje 23 metai. Kvëpavimo takø asmens saugos priemones (respiratorius) darbo metu naudojo tik 43 darbuotojos (9,7 proc., PI 95%-7,2-12,9). Rûkë 12,9 proc. (PI 95%-10-16,5) respondenèiø. Ûmûs kvëpavimo ligø simptomai nuolatinis kosulys ir skrepliavimas ryte, dienà ir naktá pasiskirstë atitinkamai: nuolatinis kosulys ryte vargino 45 darbuotojas (10 proc., PI 95%-7,4-13,2), dienà 123 (28 proc., PI 95%- 23,9-32,5), naktá 61 (13,9 proc., PI 95%-10,9-17,6). Nuolatiná skrepliavimàsi ryte nurodë 54 respondentës (12,2 proc., PI 95%-9,4-15,8), dienà 88 (20,8 proc., PI 95%-17,1-25), naktá 22 (5,2 proc., PI 95%-3,4-7,9) (3 pav.). Kosulys ir skrepliavimas vyrauja statistiðkai patikimai daþniau dienà nei ryte bei naktá (p<0,00). Etiopijoje atlikti tyrimai parodë, kad tekstilës ámonëje nuolatiniu kosuliu skundësi 15,2 proc. (PI 95%-11,7-18,7), skrepliavimu tik 3 proc. (PI 95%-1,3-4,7) respondentø [6]. Tuo tarpu Lankaðyro (Didþioji Britanija) toká patá darbà dirbantiems asmenims nustatytas su darbo aplinka susijæs nuolatinis kosulys tik 3,5 proc. darbuotojø [13]. Dulkiø ekspozicija turi reikðmingos átakos kosulio ir skrepliavimo pasireiðkimui tarp moterø (p<0,035). Rûkymas neturëjo átakos skrepliavimo (p<0,657) ir kosulio (p<0,699) paplitimui. Panaðûs duomenys gauti 1991 ir 1996 metais Taivanyje atlikus kvëpavimo simptomø ir plauèiø funkcijø tyrimus. Tuomet nustatyta, kad rûkymo átaka kvëpavimo simptomø ir bisinozës paplitimui yra nereikðminga. Daugiau reikðmës darbuotojø kvëpavimo bûklës gerëjimui turi technologiniø procesø racionalizavimas [14]. Nedëvint asmens saugos priemoniø statistiðkai reikðmingai iðauga kosulio daþnis dël dulkëtumo (p<0,0087). Skrepliavimo intensyvumui taip pat nustatytas patikimas asmens saugos priemoniø prevencinis poveikis (p<0,046). Ûmiø simptomø perëjimo á lëtiná patologiná procesà ávertinimui buvo pateikti klausimai apie kosulio ir skrepliavimo paûmëjimø skaièiø per pastaruosius trejus metus. Paûmëjimus neigë 319 respondenèiø (73,5 proc., PI 95%-69-77,5). Vienà paûmëjimà nurodë 50 moterø (11,5 proc., PI 95%-8,7-15), du ir daugiau 60 (15 proc., PI 95%-11,8-18,8). Du ir daugiau kartø pasikartojantys kosulio ir skrepliavimo paûmëjimai per pastaruosius trejus metus identifikuoti kaip lëtiná bronchità patvirtinantys simptomai. Lëtinio bronchito paplitimas ámonëje tarp darbininkiø siekia 15 proc. Palyginus su Lankaðyro (Anglijos grafystëje) rezultatais, kur lëtinio bronchito paplitimas tik 5,3 proc. [13], galima teigti, kad Lietuvoje situacija þenkliai prastesnë, taèiau ðiam teiginiui pagrásti vien subjektyviø tyrimo rezultatø nepakanka. Bûtini specialûs klinikiniai darbuotojø sergamumo tyrimai. Vertinant lëtinius simptomus, kvëpavimo sunkumas vargina net 83 ámonës darbuotojas (18,7 proc., PI 95%- 15,3-22,8) (4 pav.). Vienà ar kità savaitës dienà kvëpavimo sunkumas pasireiðkë 66 moterims (14,9 proc., PI 95%-11,8-18,6). Net 32 respondentëms (7,4 proc., PI 95%-5,2-20,4) intensyviausias kvëpavimo sunkumas buvo penktadieniais, pirmadieniais 10 moterø (2,3 proc., PI 95%-1,2-4,4), visomis darbo dienomis 6 (1,4 3 pav. Ûminiø kvëpavimo takø ligø simptomø paplitimas ryte, dienà ir naktá tarp tekstilës ámonëje dirbanèiø moterø. 4 pav. Lëtiniø kvëpavimo takø ligø simptomø paplitimas tarp tekstilës ámonës darbuotojø.

24 120 Sveikatos mokslai Nr m. proc., PI 95%-0,6-3,2). Kvëpavimo sunkumà pirmadieniais prieð darbà jauèia 18 darbuotojø (4,3 proc., PI 95%-2,6-6,8), po darbo 72 (17 proc., PI 95%-13,6-21). Nustatyta, kad kvëpavimo sunkumà statistiðkai reikðmingai veikia dulkëtumas (p<0,0045). Patikslinus plauèiø funkcijas objektyviais spirometriniais tyrimo metodais tikëtina identifikuoti bisinozës atvejus. Taèiau anketinës apklausos duomenys aiðkiai parodo, kad pirmadieniais pasireiðkiantis kvëpavimo sunkumas atspindi bisinozës pagrindiná simptomà pirmadienio simptomà [15]. Todël yra galimybë netiesiogiai nustatyti lengvos bisinozës formà, kai kvëpavimo sunkumas vargina tik pirmadieniais 2,3 proc. (PI 95%-1,2-4,4), o sunkios bisinozës formà, kai kvëpavimo sunkumas vargina visà darbo savaitæ 1,4 proc. (PI 95%-0,6-3,2). Kitas lëtinis simptomas dusulys, kuris sàlygiðkai vertinamas laipsniais [15]. I dusulys iðryðkëja tik tada, kai ligonis greièiau eina ar kopia á kalnà. Toks dusulys vargino nuolat 185 darbuotojas (41,5 proc., PI 95%- 36,9-46,2) (4 pav.). II dusulys (kai oro pritrûksta einant kartu su kitais þmonëmis áprastu ritmu) nuolat pasireiðkë 54 moterims (12,1 proc., PI 95%-9,3-15,6). III dusulys (kai bûtina sustoti ákvëpti oro einant kartu su kitais þmonëmis áprastu ritmu) nuolat nurodë 30 darbuotojø (6,7 proc., PI 95%-4,7-9,6). IV dusulys vargina (kai þmogus prausiasi ir rengiasi), nuolat dûsta 17 moterø (3,8 proc., PI 95%-2,3-6,1). Dusulys yra vienas pagrindiniø nedarbingumo ir invalidumo prieþasèiø [3]. Vertinant dusulio prieþastis buvo nustatyta, kad didþiausià átakà dusulio pasireiðkimo daþniui turi sergamumas ðirdies ir kraujagysliø ligomis (p<0,000), bronchine astma ir kitomis alerginëmis ligomis (p<0,000). Ðiuo atveju dulkëtumas taip pat turëjo statistiðkai reikðmingos átakos (p<0,027). Mums nepavyko nustatyti statistiðkai patikimo reikðmingumo tarp rûkymo ir dusulio atsiradimo (p<0,5). Nustatyta, kad 8,7 proc. (PI 95%-6,4-11,9) darbuotojø serga ðirdies ir kraujagysliø ligomis, bronchine astma 2,4 proc. (PI 95%-1,3-4,5), ðienlige ir kitomis alerginëmis ligomis 14 proc. (PI 95%-11-17,6). Ðios ligos reikðmingai veikia dusulio pasireiðkimà. Taèiau nustatyta, kad dulkëtumas taip pat turi statistiðkai reikðmingos átakos ðiø ligø paplitimui. IÐVADOS 1. Nuolatinis kosulys darbo metu, t.y. dienà, vargina 28 proc. respondenèiø, nuolat dienà skrepliø atkosti 20,8 proc. ámonës darbuotojø. Krûtinës sunkumas vargina 18,7 proc. tyrimo dalyviø. Lengva dusulio forma, t.y. I dusulys, pasireiðkia 41,5 proc. moterø, dirbanèiø tekstilës ámonëje, o sunki forma 3,8 proc., t.y. IV dusulys. 2. Pagrindiniai ûmiø kvëpavimo takø simptomø rizikos veiksniai yra dulkiø ekspozicija, o lëtiniø kvëpavimo takø simptomø bendras sergamumas ðirdies ir kraujagysliø ligomis, bronchine astma ir kitomis alerginëmis ligomis bei dulkëtumas. 3. Nustatytas asmens saugos priemoniø (respiratoriø) prevencinis poveikis, todël svarbu ádiegti jø nuolatiná dëvëjimà darbo metu. Literatûra 1. WHO The World Health 2002 Reducing Risks, Promoting Healthy Life. Copenhagen P Bosch, Xavier. EU Urges Reporting of Occupational Diseases, 2003, Oct. 4, Vol.362, Issue Blanc PD., Burney P. The Prevalence of Respiratory related Work Limitation and Occupational Disability in an International Study. Chest, 2003, Sept.;124 (3): Jankauskas R., Einikienë A. Trends and Structure of Occupational Diseases in Lithuania in the years Visuomenës sveikata, 2003, 3 (22): Lietuvos statistikos metraðtis. Vilnius, P Abebe Y., Fantahun M. et al. Occupational environment as perceived by workers at a textile mill in Bahir Dar, northwest Ethiopia. Ethiopian medical journal, 2000, Oct.; 38(4): Jarvholm B. Natural organic fibers-health effects. International Archives of Occupational and Environmental Health, 2000, Jun., 73, Suppl.: Mendona EMC., Algranti E. et al. Occupational asthma in the city of Sao Paul, , with special referent to gender analysis. American Journal of Industrial Medicine. 2003, Jun., 43 (6): Jaakola JJ., Piipari R., Jaakola MS. Occupation and Asthma: A Population-based Incident Case-Control Study. American journal of epidemiology. 2003, Nov.15, 158 (10): Bagdonas A., Paukðtys J.S., Reisaitë I. LOPL kabineto vaidmuo ankstyvoje serganèiø lëtine obstrukcine plauèiø liga diagnostikoje. Konferencija 2003 vasario 7 d. Kvëpavimo takø ligos.klaipëda, P Obelenis V., Koncevièiûtë R. Tekstilës ámonës darbuotojø darbo sàlygos ir sergamumas metais. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2001, 5(3): Peèiukevièiûtë L., Genys E. Dirbanèiøjø sergamumas Kauno lengvosios pramonës ámonëse. Kauno visuomenës sveikatos centras. Kaunas, [ nuoroda Profesinë sveikata]. 13. Fishwich D., Fletcher AM. Lung Function in Lancashire Cotton and Man Made Fiber Spinning Mill Operation. Occupa Environ Med. 1996, 53: Su YM., Su JR, Sheu JY et al. Additive effect of smoking and cotton dust exposure on respiratory symptoms and pulmonary function of cotton textile workers. Industrial health.2003, Apr., 41 (2): Nakladalova M. Byssinosis. Acta Univ. Palacki. Olomuc., Fac. Med. 2000,Volume 143: TEXTILE MILL WOMEN RESPIRATORY SYMPTOMS PREVALENCE AND ITS REASONS R.Kuodytë-Kazielienë Summary Key words: gender, occupational diseases, respiratory symptoms, dust, byssinosis.

25 2005 m. Sveikatos mokslai Nr Purpose of study was to analyze the respiratory symptoms prevalence and its reasons in Lithuanian textile mill. Materials and method. In 2004 March-April in one Lithuanian textile mill 452 women were interviewed by using a standardized respiratory questionnaire. Results. Respiratory symptoms prevalence were investigated that work related persistent cough is suffering about 28 present all respondents, sputum 20.8 present. Chest tightness occurrence was about 18.7 present of all women in textile factory present of workers were complained of mild breathlessness. The main risk factors of respiratory symptoms were identified as sustained dust exposure and general illness of cardiovascular, asthma and other allergies. Conclusions. It is important to improve personal security measures as respirators permanent wearing at workplaces. These measures preventive effect was proved. Gauta ORGANINIØ ATLIEKØ BIODESTRUKCIJOS PROCESO PRIKLAUSOMYBËS NUO APLINKOS TEMPERATÛROS EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI E.RAISTENSKIS, D.PALIULIS, P.BALTRËNAS Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedra Raktaþodþiai: metanas, biodujos, organinës atliekos, biodestrukcija. Santrauka Ðiuolaikiniame pasaulyje didëjant þmoniø skaièiui kartu didëja ir susidaranèiø atliekø kiekiai. Á buitiniø atliekø sàvartynus kasmet patenka didþiuliai organiniø atliekø kiekiai, kurioms yrant á aplinkà skiriasi biodujos. Pagrindinis komponentas, áeinantis á biodujø sudëtá, yra metanas (CH 4 ), sudarantis apie 65-75%. Bûtina maþinti metano srautus á aplinkà bei imtis atsargumo priemoniø tose vietose, kur jis skiriasi, nes susimaiðius metanui su oru susidaro miðinys, kuris, esant palankioms sàlygoms (kai metano kiekis sudaro 5-15% nuo oro tûrio), gali sprogti, be to, nors metanas nëra nuodingas augalams, taèiau ðaknø zonoje gali sukelti deguonies trûkumà, o deguonies kiekiui nukritus þemiau 12% paprastai þûva medþiai. Dirvos bakterijos oksiduoja metanà, paversdamos já anglies dioksidu. Metano neigiamas poveikis pasireiðkia ir tuo, kad jis ardo apsauginá atmosferos ozono sluoksná (metanas yra net 20 kartø pavojingesnis uþ anglies dioksidà), todël jo iðlakø á atmosferà kontrolei skiriamas labai didelis dëmesys. Europos Sàjungos aplinkosauginës direktyvos nurodë, kad visuose buitiniø atliekø sàvartynuose, ið kuriø yrant organinëms atliekoms á atmosferà iðsiskiria metanas, turi bûti árengtos dujø surinkimo ir neutralizavimo sistemos. Darbo metu buvo tirta biodujø, iðsiskirianèiø ið trijø rûðiø organiniø atliekø (vaisiø-darþoviø, miðriø vaisiø-darþoviø-mësos ir mësos atliekø) sudëties kitimo per tam tikrà laikà dinamika anaerobinio proceso sàlygomis, siekiant nustatyti atliekø prigimties ir temperatûros átakà metano iðsiskyrimui. Eksperimento rezultatai parodë, kad esant aukðtesnei aplinkos temperatûrai, biodujø iðsiskyrimo procesas suintensyvëja. Taèiau tai priklauso nuo atliekø sudëties. Didþiausi CH 4 kiekiai iðsiskiria ið mësos atliekø, ið vaisiø ir darþoviø maþiausiai, o ið miðriø atliekø daugiau negu ið vaisiø ir darþoviø, bet maþiau negu ið mësos atliekø. ÁVADAS Lietuvoje yra apie 680 maþø iki 1 ha ploto komunaliniø atliekø sàvartynø, apie 120 vidutiniø 1-5 ha ploto sàvartynø ir 35 dideli (>5 ha) sàvartynai. Ðiuo metu atliekos ðalinamos daugiau kaip 300 sàvartynø, t.y. vidutiniðkai vienas sàvartynas aptarnauja teritorijà su gyventojø. Pagrindinë sàvartynø neigiamos átakos biosferai prieþastis yra organiniø atliekø puvimo procesø dariniai (dujø iðsiskyrimas, filtrato susidarymas, patogeniniø bakterijø dauginimasis, gruntiniø vandenø mikrobiologinis ir cheminis terðimas). Nerûðiuotos komunalinës atliekos patenka á eksploatuojamus sàvartynus, ið kuriø dauguma neatitinka net elementariø aplinkosauginiø bei sanitariniø-higieniniø reikalavimø, pvz., sàvartynuose nëra dujø surinkimo, naudojimo sistemø [1]. Á sàvartynus patenkanèios komunalinës atliekos gali bûti panaudotos biodujø gavybai [2]. Anaerobinis pro-

26 122 Sveikatos mokslai Nr m. cesas, kuriam vykstant iðsiskiria biodujos, pirmà kartà praktiðkai pritaikytas 1887 m. Didþiosios Britanijos Eksetero miesto nutekamøjø vandenø biologiniam valymui, o gautos biodujos panaudotos apðvietimui ir ðildymui. Susidomëjimas biodujomis labai padidëjo dël 1973 metø energetikos krizës ir didelio naftos kainø pakilimo. Vien Europos ðalyse metais buvo pastatoma po biodujø jëgaines. Organiniø ir komunaliniø atliekø problemos analizei paskirta nemaþai literatûros [3-7]. Nustatyta, kad vykstant biodegradacijos procesui atliekø temperatûra pakyla iki 37 C [8-11]. Grieþtëjantys aplinkosauginiai reikalavimai ir noras sumaþinti þalingà ðiltnamio efektà skatina þmonijà vis daugiau lëðø ir dëmesio skirti atsinaujinanèiø ðaltiniø, tarp jø ir biodujø, gamybos vystymuisi ir jø naudojimui. Yrant organinëms atliekoms á aplinkà skiriasi biodujos. Pagrindinis komponentas, áeinantis á biodujø sudëtá, yra metanas (CH 4 ), kuris sudaro apie 65-75%. Metanas tai dujos, susidaranèios organinei medþiagai irstant esant redukcinëms sàlygoms (bedeguoninës terpës) [12]. Metanas tirpsta vandenyje ir yra lengvesnis uþ orà (metano tankis yra 0,72 kg/m 3, oro 1,29 kg/m 3 ). Susimaiðius metanui su oru, susidaro sprogstamasis miðinys, kuris, esant palankioms sàlygoms (kai metano kiekis ore sudaro 5-15%), gali sprogti. Metanas nëra nuodingas augalams, taèiau ðaknø zonoje gali sukelti deguonies trûkumà. Deguonies kiekiui nukritus þemiau 12%, paprastai þûva medþiai. Dirvos bakterijos oksiduoja metanà, paversdamos já anglies dioksidu. Metanas ardo apsauginá atmosferos ozono sluoksná (metanas yra net 20 kartø pavojingesnis uþ anglies dioksidà), todël jo emisijø á atmosferà kontrolei skiriamas labai didelis dëmesys. Europos Sàjungos aplinkosauginës direktyvos nurodë, kad visuose buitiniø atliekø sàvartynuose, ið kuriø yrant organinëms atliekoms á atmosferà iðsiskiria metanas, turi bûti árengtos dujø surinkimo ir neutralizavimo sistemos (arba, jeigu tai ekonomiðkai naudinga, dujos gali bûti naudojamos elektros ir ðiluminei energijai gaminti). Darbo tikslas iðtirti ið skirtingos sudëties organiniø atliekø (mësos, vaisiø-darþoviø ir miðriø) iðsiskirianèio metano koncentracijos kitimo per tam tikrà laikà dinamikà anaerobinio proceso sàlygomis, siekiant nustatyti atliekø prigimties ir temperatûros átakà metano iðsiskyrimui. TYRIMO METODIKA Atrinktos organinës atliekos ið UAB Chitinas dedamos á 100 l talpos uþdarus indus, kuriuose sukuriamos anaerobinës sàlygos. Talpos su organinëmis atliekomis laikomos patalpoje, kuri pastoviai ðildoma. Imituojama ðiltojo sezono oro temperatûra. Eksperimento metu palaikoma temperatûra C. Toks temperatûrø intervalas pasirinktas atsiþvelgiant ir á metanà gaminanèiø bakterijø prigimtá. Ðios bakterijos yra mezofilinës prigimties, kuriø augimas ir vystymasis, taip pat ir atliekø skaidymas iki metano ir kitø produktø vyksta esant optimaliai terpës temperatûrai C. Ðiai temperatûrai greièiau pasiekti ir ðildoma laboratorinë patalpa. Eksperimento metu vykstant atliekø biodestrukcijai stebima susidariusiø biodujø koncentracijos priklausomybë nuo terpës temperatûros. Ðiam tikslui sukuriamas minibioreaktorius. Eksperimentai atliekami esant pastoviai aplinkos temperatûrai ± 2 C ir jà keièiant kas 5-7 C. Aplinkos temperatûra keièiama eksperimentus atliekant uþdaroje patalpoje ir patalpos orà ðildant. Eksperimento metu stebima ir terpës temperatûra sluoksniuose. Ðiam tikslui keliose talpose su organinëmis atliekomis kas 10 cm iðgræþiamos angos, á kurias ástatomi termometrai. Viso eksperimento metu registruojama temperatûra. Eksperimentø metu periodiðkai kas 24 valandas registruojami pagrindiniai parametrai: Terpës temperatûra, C; Aplinkos temperatûra, C; Iðsiskirianèio metano koncentracija, %. Naudojami prietaisai ir áranga: 100 l talpos hermetiðki indai; Termometras TPK; Ðilumos reguliatorius; Biodujø analizatorius LFG GA-94; Matavimo ribos/geba: metano 0-40 % ÞSR/1 % ÞSR. TYRIMØ REZULTATAI IR ANALIZË Atliekant laboratorinius eksperimentus nustatant aplinkos temperatûros átakà natûraliam organiniø medþiagø biodegradacijos procesui buvo matuotos iðsiskirianèiø biodujø koncentracijos esant t aplinkos = 18, 23, 28 ir 35 C (±2 C). Eksperimentas truko 40 parø. Gauti tyrimo rezultatai pateikti 1-3 pav. Ið gautø eksperimento duomenø matyti, kad esant aukðtesnei aplinkos temperatûrai biodujø iðsiskyrimo procesas suintensyvëja. Maþiausi iðsiskirianèiø biodujø kiekiai nustatyti esant 18 C temperatûrai (mësos atliekose 55% CH 4, vaisiø ir darþoviø 43% CH 4, miðriose atliekose 49% CH 4 ). Didþiausi CH 4 kiekiai iðsiskyrë esant 35 C temperatûrai (mësos atliekose 69% CH 4, vaisiø ir darþoviø 60% CH 4, miðriose atliekose 62% CH 4 ). Anaerobinës biodestrukcijos intensyvumas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatûros. Esant 18 C tempera-

27 2005 m. Sveikatos mokslai Nr CH4 kocentracija, % y = 19,664Ln(x) - 3, R 2 = 0, º C 70 y = 17,765Ln(x) - 4, º C 60 R 2 = 0, º C 50 35º C y = 14,646Ln(x) - 3,7892 R 2 = 0,9374 y = 16,834Ln(x) - 6,1477 R 2 = 0, laikas, paromis 1 pav. Aplinkos temperatûros átakos biodegradacijos proceso metu iðsiskirianèio metano kiekiams mësos atliekose (drëgmës kiekis atliekose 55%). CH4 kocentracija, % y = 18,229Ln(x) - 4,2109 R 2 = 0,9432 y = 17,007Ln(x) - 2,7442 R 2 = 0,9678 y = 15,885Ln(x) - 3,5513 R 2 = 0,948 y = 14,666Ln(x) - 4,8456 R 2 = 0, laikas, paromis 18º C 23º C 28º C 35º C 4 pav. Mezofiliniø ir termofiliniø bakterijø aktyvumo priklausomybë nuo temperatûros. 2 pav. Aplinkos temperatûros átakos biodegradacijos proceso metu iðsiskirianèio metano kiekiams vaisiø ir darþoviø atliekose (drëgmës kiekis atliekose 65%). CH4 kocentracija, % y = 16,876Ln(x) - 3,0111 R 2 = 0,9661 y = 15,885Ln(x) - 3,5513 R 2 = 0,948 y = 14,666Ln(x) - 4,8456 R 2 = 0,9098 y = 12,966Ln(x) - 4,0709 R 2 = 0, laikas, paromis 18º C 23º C 28º C 35º C 3 pav. Aplinkos temperatûros átakos biodegradacijos proceso metu iðsiskirianèio metano kiekiams miðriose atliekose (drëgmës kiekis atliekose 62%). tûrai intensyvus biologinis atliekø skaidymas prasideda po 20 parø, kai tuo tarpu esant 35 C temperatûrai procesas suintensyvëja po 12 parø. Esant aukðtesnei aplinkos temperatûrai pakyla ir talpose esanèiø atliekø vidinë temperatûra. Mezofiliniø 5 pav. Temperatûrø pasiskirstymas atliekose pagal aukðtá (t aplinkos = 17º C). bakterijø intensyvus augimas ir metano produkavimas vyksta esant 30 C temperatûrai. Tai labai gerai atsispindi 4 pav. Atlikus eksperimentus su organinëmis atliekomis, kai matuojama temperatûra visame talpø aukðtyje, buvo pastebëta, kad didþiausia temperatûra yra talpos viduje cm aukðtyje. Rezultatai pateikti 5 pav. Lyginant temperatûrø pasiskirstymà talpose ir iðsiskirianèiø biodujø intensyvumà, galima pastebëti, kad didëjant vidinei atliekø temperatûrai, spartëja ir biodujø iðsiskyrimas. Tai susijæ su intensyviu mezofiliniø ir termofiliniø bakterijø dauginimusi ir augimu. Mezofilinëms bakterijoms, kurios produkuoja metano iðsiskyrimà (metanogeninës bakterijos) t optimali = 35 C, termofiliniø bakterijø (kai vyksta hidrolizës procesai) t optimali = 55 C. Didþiausias metano susidarymo greitis pasiekiamas esant 35 C. Todël ðis procesas prasideda atliekø talpos viduryje,

28 124 Sveikatos mokslai Nr m. kur optimali metano produkavimo temperatûra pasiekiama greièiausiai. Rekultivuotuose ir veikianèiuose didesniuose sàvartynuose biodujos susidaro pagal klasikinæ trijø stadijø organinës medþiagos irimo schemà: hidrolizë acidogenezë metanogenezë. Tam reikia, kad atliekos bûtø drëgnos (50-65%), pakaktø ðilumos (35 60 C), stigtø deguonies ir bûtø pakankamai heterotrofiniø metanogeniniø bakterijø. Sàvartynuose ðios sàlygos yra kuo palankiausios, nes organinës medþiagos, veikiamos bakterijø ir kitos mikrofloros, naudojanèios deguoná, oksiduojasi, 2 m storio atliekø sluoksnyje per 1-2 mënesius temperatûra pakyla iki C. Ðie procesai intensyviausiai vyksta pirmaisiais (2-5) sàvartyno egzistavimo metais. Vëliau gilesniuose atliekø sluoksniuose (ypaè sàvartynà uþdarius), senkant laisvo deguonies atsargoms, prasideda anaerobinis medþiagos irimo laikotarpis (metanogenezë). Anaerobinës bakterijos gyvybei reikalingos energijos gauna skaidydamos angliavandenilius ir organines rûgðtis. Organinës medþiagos irimas ðiuo laikotarpiu vyksta labai lëtai, iðskyrus maisto atliekas, suyranèias per 2-3 metus, kitos organinës medþiagos per 5 metus beveik nepakinta. Makfreilino (JAV) duomenimis, 50 proc. organinës medþiagos suyra per metø uþdarius sàvartynà, o 90 proc. tik po 900 metø. Visà ðá laikà jos produkuoja biodujas, kuriø kiekis ir sudëtis priklauso nuo atliekø sudëties. IÐVADOS 1. Iðtirta biodujø, iðsiskirianèiø ið trijø rûðiø organiniø atliekø (vaisiø-darþoviø, miðriø vaisiø-darþoviømësos ir mësos atliekø), sudëties kitimo per tam tikrà laikà dinamika anaerobinio proceso sàlygomis, didþiausià dëmesá skiriant atliekø prigimties bei temperatûros átakai metano iðsiskyrimui. 2. Lyginant temperatûrø pasiskirstymà talpose ir iðsiskirianèiø biodujø intensyvumà, galima pastebëti, kad didëjant vidinei atliekø temperatûrai, spartëja ir biodujø iðsiskyrimas. Tai susijæ su intensyviu mezofiliniø ir termofiliniø bakterijø dauginimusi ir augimu. Mezofilinëms bakterijoms, kurios produkuoja metano iðsiskyrimà (metanogeninës bakterijos), t optimali = 35 C, termofiliniø bakterijø (kai vyksta hidrolizës procesai) t optimali = 55 C. Didþiausias metano susidarymo greitis pasiekiamas esant 35 C. Todël ðis procesas prasideda atliekø talpos viduryje, kur optimali metano produkavimo temperatûra pasiekiama greièiausiai. 3. Eksperimento rezultatai parodë, kad greièiausiai biodestrukcija vyksta mësos ir miðriose atliekose, o lëèiausiai vaisiø-darþoviø atliekose. Literatûra 1. Vietaitë Kavaliauskienë I. Sàvartynø tvarkymas Lietuvoje esama situacija, perspektyvos bei teisinis reglamentavimas. Ketvirtosios Lietuvos jaunøjø mokslininkø konferencijos, Lietuva be mokslo - Lietuva be ateities, ávykusios 2001 m. kovo 15 d. praneðimø medþiaga. V. Technika, 2001, p. 2. Politikienë M. Biodujø gamyba ir panaudojimas Lietuvoje. Ketvirtosios Lietuvos jaunøjø mokslininkø konferencijos Lietuva be mokslo Lietuva be ateities ávykusios 2001 m. kovo 15 d. praneðimø medþiaga. V. Technika, 2001, p. 3. Liwarska-Bizukojc E., Ledakowitcz S. Estimation of viable biomass in aerobic biodegradation processes of organic fraction of municipal solid waste (MSW). Journal of Biotechnology, Vol. 101, Issue 2, 6 March 2003, p Gordjevargova T., Ivanova D., Alexieva Z, Dimova N. Biodegradation of toxic organic components from industrial phenol production waste waters by free and imobilized Trichosporon cutaneum R57. Process Biochemistry, Vol. 38, Issue 6, 31 January 2003, p El-Fadel M., Bou-Zeid E., Chahine W., Alayli B. Temporal variation of leachate quality from pre-sorted and baled municipal solid waste with high organic and moisture content. Waste management, Vol. 22, Issue 3, June 2002, p Liwarska-Bizukojc E., Bizukojc M., Ledakowitcz S. Kinetics of the aerobic biological degradation of shredded municipal solid waste in liquid phase (MSW). Water research, Vol. 36, Issue 8, April 2002, p Elshorbagy W. A., Mohamed A. O. Evaluation of using municipal solid waste compost in landfill closure caps in arid areas. Waste management, Vol. 20, Issue 7, November 2000, p Tuomela M., Vikman M., Hatakka A., Itavaara M. Biodegradation of lignin in a compost environment: a review. Bioresource Technology, Vol. 72, Issue 2, April 2000, p Fabian Robles-Martninez, Remy Gourdon Effect of baling on the behaviour of domestic wastes: laboratory study on the role of ph in biodegradation. Bioresource Technology, Vol. 69, Issue 1, July 1999, p Glen W. Wheeler, David L. Tomasko, Jeffrey J. Chalmers Dynamics of a linked supercritical extraxtion-biodegradation process for organic wastes. Chemical engineering Science, Vol. 53, Issue 2, January 1998, p Shimon Gatt, Yechezkel Barenholz, Herve Bercovier. Composition for enhancing the biodegradation organic wastes. Journal of Cleaner Production, Vol. 4, Issue 2, 1996, p Baltrënas P., Lygis D., Mierauskas P., Oðkinis V., Ðimaitis R. Aplinkos apsauga. Vilnius, Enciklopedija, 1996, 287 p. EXPERIMENTAL RESEARCH OF ORGANICAL WASTES DESTRUC- TION PROCESS DEPENDENCE ON ENVIRONMENT TEMPERATURE E. Raistenskis, D. Paliulis, P. Baltrënas Summary Key words: methane, biogas, organic wastes, biodestruction. Background of research experimental research of organical wastes destruction process dependence on environment temperature and composition of organical wastes. Research showed that increasing of temperature has positive influence on methane concentration increasing. Gauta

29 2005 m. Sveikatos mokslai Nr REGËJIMO FUNKCIJØ TYRIMAI SERGANTIESIEMS TRUMPAREGYSTE, TAIKANT PREPARATUS VIZIOVITALIS IR MATYK! J.JANKAUSKIENË, S.VASILIAUSKAS, D.JANKAUSKAITË Kauno medicinos universiteto Akiø ligø klinika, Medicata Filia Raktaþodþiai: trumparegystë, regëjimo funkcijos, gydymas. Santrauka Iðtirti sergantieji ávairaus laipsnio trumparegyste, kuriems buvo taikyti preparatai Viziovitalis ir Matyk!. Prieð gydymà tiriamøjø rezultatai parodë regos aðtrumo, kontrastinio jautrumo þemuose erdviniuose daþniuose sumaþëjimà, akiploèio susiaurëjimà, tinklainës arterijø susiaurëjimà. Sergantiesiems trumparegyste taikant Viziovitalá ir Matyk pagerëjo regos funkcijos. Vartojant Viziovitalá didesniam ligoniø skaièiui pagerëjo regos aðtrumas, kontrastinio jautrumo funkcija, paplatëjo akiplotis, lyginant su ligoniais, kurie vartojo preparatà Matyk!. Esant trumparegystei rekomenduotumëme Viziovitalá ir Matyk! kartu su kitais konservatyvaus gydymo metodais. ÁVADAS Visame pasaulyje didëjant gyvenimo tempui, veikiant nepalankiems iðorës veiksniams, daugëja serganèiøjø trumparegyste [1,2]. Þmogø daþnai lydi nepalankios aplinkos sàlygos, nesubalansuota mityba, netinkamas gyvenimo bûdas, neigiami pojûèiai, átampa, stresai. Tai turi átakos trumparegystei progresuoti. Progresuojant ðiai ligai, gali atsirasti sunkiø komplikacijø, kurios gresia aklumu. Trumparegystë gali atsirasti dël vidiniø (genetiniø) ir iðoriniø prieþasèiø. Ji gali bûti paveldëta dominantiniu ar recesyviniu keliu [3,4]. Trumparegystë daþniausiai vystosi mokykliniame amþiuje. Moksleiviams daug skaitant, raðant, pastoviai ilgai dirbant kompiuteriu ar atliekant kità akis varginantá darbà liga gali progresuoti [5]. Trumparegystës atvejais padidëja akies obuolio lauþiamoji galia ar pailgëja iðilginë akies obuolio aðis. Retai gali bûti ir vienpusë trumparegystë [6]. Trumparegiams sutrinka akomodacija ir konvergencija. Didelës trumparegystës atvejais gali atsirasti degeneraciniai þidiniai, tinklainës kraujosruvos. Jei yra didelio laipsnio trumparegystë, tinklainës aprûpinimas krauju sumaþëjæs, arterijos susiaurëjusios. Todël kartu su kitais gydymo metodais taikomas akiø kraujotakos gerinimas, bendros organizmo bûklës stiprinimas vitaminais A, B 2, E, P, K, medþiagø apykaità gerinanèiais preparatais. Ðiuo metu kaip maisto papildai naudojami Medicata Filia pagaminti Viziovitalis ir Matyk!. Jie stiprina bendrà organizmo bûklæ ir gerina regëjimà. Á Viziovitalio tabletës (1 g) veikliøjø medþiagø sudëtá áeina 215 mg natûraliø dþiovintø mëlyniø milteliø, 0,75 mg beta karotino, 9 mg vitamino C (askorbo rûgðties), 2,25 mg vitamino E, 30 mg natûralaus bièiø pienelio. Kompleksinio preparato Matyk! vienoje tabletëje (1 g) yra 215 mg mëlyniø milteliø, 0,75 mg beta karotino, 9,0 mg vitamino C, 2,25 mg vitamino E. Ðiø maisto papildø poveikis organizmui apsprendþiamas ne atskirai vieno komponento, o grupës tarpusavyje sàveikaujanèiø biologiðkai aktyviø medþiagø. Preparatø flavonoidai ir antocianai yra natûralûs antioksidantai. Ðie preparatai, ypaè Viziovitalis, á kurio sudëtá áeina bièiø pienelis, stiprina organizmà, gerina tinklainës bei regos nervo mikrocirkuliacijà, stiprina kapiliarø sieneles, apsaugo nuo þalingo laisvøjø radikalø paþeidiminio poveikio, veikia lipidø apykaità Medicinos literatûroje nepavyko rasti duomenø apie Viziovitalio ir Matyk! vartojimà sergantiems trumparegyste. Darbo tikslas iðtirti ir ávertinti preparatø Viziovitalio ir Matyk! poveiká serganèiøjø trumparegyste regos funkcijoms. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI KMU Akiø ligø klinikoje iðtirtas metø amþiaus 71 ligonis, sergantis ávairaus laipsnio trumparegyste. Ið jø 25 buvo gydyti Viziovitaliu 2 kartus per dienà (I grupë), 24 Matyk! 2 kartus per dienà (II grupë). 22 trumparegiams buvo skiriamos gliukozës tabletës (placebo) 2 kartus per dienà (III grupë). Gydymo kurso trukmë 30 dienø. Darbo metu atlikti tyrimai: geriausiai koreguotas regëjimo aðtrumas, matuotas Snellen o lentele, optiniø terpiø biomikroskopija, oftalmoskopija,

30 126 Sveikatos mokslai Nr m. panaudojant 78 D læðá; perimetrija (Humphrey 30-2). Vizokontrastometrija atlikta aðtuoniuose erdviniuose daþniuose nuo 0,46 iki 17,5 cikl./laipsn. Volkovo lenteliø pagalba. Tyrimai buvo atlikti prieð gydymà minëtais preparatais ir po gydymo kurso (4 savaièiø). Regëjimo aðtrumas apraðytas imties vidurkiu ir jo standartiniu nuokrypiu (m ± SN). Statistiniam duomenø apdorojimui naudotas MS Excel paketas. Grupës tarpusavyje lygintos pagal Stjudento t testà. Skirtumai vertinti kaip statistiðkai patikimi, kai p<0,05. TYRIMO REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Ligoniø, gydytø Viziovitaliu ir Matyk! trumparegystë buvo nuo 0,5 iki 3,5 D. Nustatyta, kad gydant Viziovitaliu regos aðtrumas pagerëjo nuo 0,53±0,15 iki 0,79±0,16 (p>0,05) (1 lentelë). Vartojant Matyk! nuo 0,51±0,15 iki 0,6±0,14 (p>0,05). Taikant gliukozës tabletes regos aðtrumas prieð gydymà buvo 0,54±0,14, po gydymo 0,53±0,16 (p>0,05). I grupës ligoniams kontrastinio jautrumo funkcija þemuose erdviniuose daþniuose 10 proc. buvo sumaþëjusi 6 ligoniams (24,0 proc.), proc. daþniuose 11 ligoniø (44,0 proc.), po gydymo Viziovitaliu kontrastinis jautrumas pagerëjo þemuose erdviniuose daþniuose 10 proc., sumaþëjusi funkcija buvo stebima 7 ligoniams (28,0 proc.), þemuose erdviniuose daþniuose sumaþëjusi proc. funkcija nustatyta tik 7 ligoniams 1 lentelë. Serganèiøjø trumparegyste akiø poþymiø kitimas gydant Viziovitaliu, Matyk preparatais. Požymiai/grupė Lig. sk. (akių sk.) Regėjimo aštrumas Kontrastinio jautrumo sumažėjimas 10 proc. žemuose erdv. dažniuose (lig. sk., proc.) Kontrastinio jautrumo sumažėjimas proc. žemuose erdviniuose dažniuose (lig. sk., proc.) Tinklainės arterijų susiaurėjimas (lig. sk., proc.) I grupė prieš gydymą II grupė prieš gydymą III grupė prieš gydymą I grupė po gydymo II grupė po gydymo (28,0 proc.). II grupës ligoniams prieð gydymà kontrastinis jautrumas proc. buvo sumaþëjæs 8 ligoniams (33,3 proc.), tuo tarpu po gydymo Matyk! preparatu 7 ligoniams (29,2 proc.). III grupës ligoniams þemuosiuose erdviniuose daþniuose proc. sumaþëjæs jautrumas prieð gydymà buvo stebimas 11 ligoniø (50,0 proc.), po gydymo 11 ligoniø (50,0 proc.). Atlikus perimetrijà I grupës ligoniams prieð gydymà akiplotis buvo susiaurëjæs 15 laipsniø, po gydymo akiplotis kiek iðsiplëtë ir susiaurëjimas siekë 10 laipsniø. II grupës ligoniams akiplotis buvo susiaurëjæs 20 laipsniø, po gydymo 17 laipsniø. III grupës ligoniams prieð gliukozës taikymà ir po jo akiploèio susiaurëjimas buvo 15 laipsniø. Atlikus oftalmoskopijà prieð gydymà I grupës ligoniams arterijø susiaurëjimas nustatytas 18 ligoniø (72,0 proc.), po gydymo jos susiaurëjusios buvo 17 ligoniø (68,0 proc.). II grupës ligoniams arterijos susiaurëjusios prieð gydymà buvo 17 ligoniø (70,8 proc.), po gydymo 16 ligoniø (66,7 proc.). III grupës ligoniams susiaurëjusios arterijos prieð ir po gydymo buvo 15 ligoniø (68,2 proc.). Matome, kad regos funkcijos trumparegiams daþniau pagerëjo taikant Viziovitalá nei preparatà Matyk!. Gliukozës tableèiø taikymas regos funkcijoms átakos neturëjo. Preparatø sudëtyje esanèiø mëlyniø uogose yra taninø ir antocianø. Antocianai priklauso flavonoidams. Ðie III grupė po gydymo 25 (50) 24 (48) 22 (44) 25 (50) 24 (48) 22 (44) 0,51 0,15 0,53 0,15 0,54 0,14 0,6 0,14 0,79 0,16 0,53 0,16 6 (24,0) 7 (28,0) 11 (44,0) 8 (33,3) 11 (50,0) 7 (28,0) 7 (29,2) 11 (50,0) 18 (72,0) 17 (70,8) 15 (68,2) 17 (68,0) 16 (66,7) 15 (68,2) augaliniai pigmentai aktyvûs biocheminiu, farmakologiniu poþiûriu. Antocianai maþina kraujagysliø sieneliø paburkimà, slopina trombocitø agregacijà, apsaugo làsteles ir membranas nuo þalingo laisvøjø radikalø poveikio. Teigiamai antocianai veikia tinklainës kraujagysles, tuo bûdu pagerindami tinklainës ir regos nervo mitybà, padeda iðvengti tinklainës kraujosruvø. Mëlynëse yra karotino ir vitamino C, kurie palaiko kraujagysliø elastingumà, B grupës vitaminø, dalyvaujanèiø nerviniø làsteliø medþiagø apykaitoje, mineralø, ypaè geleþies ir mangano. Ðie mikroelementai aktyvina angliavandeniø, baltymø ir riebalø apykaità bei hormonø sintezæ. Jø trûkstant, sutrinka biologiðkai aktyviø medþiagø (fermentø, hormonø ir vitaminø) apykaita. Biologiðkai aktyvaus preparato Matyk! ir Viziovitalio kompleksà sudaro vandenyje tirpûs vitaminai C, B 1, B 2, B 6,

31 2005 m. Sveikatos mokslai Nr PP, taip pat riebaluose tirpûs vitaminai E ir vitamino A provitaminas karotinas. Viziovitalio sudëtyje esantis bièiø pienelis vartojamas kaip organizmà stiprinantis maisto papildas. Jis stiprina organizmo bûklæ, skatina medþiagø ir reguliuoja riebalø, hormonø, fermentø apykaità, maþina cholesterolio kieká kraujuje, gerina kraujotakà, pleèia smulkiàsias kraujagysles [7]. Ávertinus gautà poveiká trumparegiø regos funkcijoms bei preparatø teigiamas savybes, rekomenduotumëme Matyk! ir Viziovitalá taikyti ðalia kitø trumparegystës gydymo metodø. IÐVADOS 1. Sergantiesiems trumparegyste, vartojantiems Viziovitalá bei Matyk! pagerëjo regëjimo funkcijos (regëjimo aðtrumas, kontrastinio jautrumo funkcija, akiplotis). Didesnis efektas buvo taikant Viziovitalá nei preparatà Matyk!. Gliukozës tableèiø vartojimas serganèiøjø trumparegyste regos funkcijoms átakos neturëjo. 2. Viziovitalio bei Matyk! vartojimas turi teigiamà poveiká trumparegyste serganèiøjø regos funkcijoms ir rekomenduojamas taikyti greta kitø gydymo metodø. Literatûra 1. Goss D.A. Nearwork and myopia. Lancet, 2000, 356: Mutti O., Mitchell G. L., Moeschberger M. L., Jones L. A., Zadnik K. Parental Myopia, Near Work, School Achievement, and Children s Refractive Error. Investigative Ophthalmology & Visual Science, 2002; 43(12): Scavello G.S., Paluru P. C., Ganter W. R., Young T. L. Sequence Variants in the Transforming Growth {beta}- Induced Factor (TGIF) Gene Are Not Associated with High Myopia. Investigative Ophthalmology & Visual Science, 2004; 45(7): Majauskienë O., Aukðtikalnienë R., Èeponienë R., Majauskaitë I. Regos sutrikimø nustatymas ikimokyklinio amþiaus vaikams. Medicina, 2005, 41(3), Wedner S. H., Ross D. A., Todd J., Anemona A., Balira R., Foster A. Myopia in secondary school students in Mwanza City, Tanzania: the need for a national screening programme. British Journal of Ophthalmology, November 1, 2002; 86(11): Weiss H. Unilateral high myopia: optical components, associated factors, and visual outcomes. British Journal of Ophthalmology, 2003, 87(8): Stasytytë-Bunevièienë D. Natûralûs biomoduliatoriai ir vitaminai sveikimo procese: poveikio lipidø peroksidacijai ir antioksidacinës sistemos bûsenai palyginamieji tyrimai. Sveikatos mokslai, 2002;7: THE INVESTIGATIONS OF VISUAL FUNCTIONS IN PATIENTS WITH MYOPIA TREATING WITH PREPARATIONS VIZIOVITALIS AND MATYK! J. Jankauskienë, S. Vasiliauskas, J. Jankauskaitë Summary Key words: myopia, visual functions, treatment. There were investigated patients with myopia who were treated with preparations Viziovitalis and Matyk!. The results showed that before the treatment with preparations visual acuity was decreased, contrast sensitivity was reduced in lower frequencies, constriction of visual field and retinal arteries was found. In patients with myopia treated with Viziovitalis and Matyk! an improvement of visual functions was noted. In patients who were treated with Viziovitalis an improvement of visual acuity, contrast sensitivity function, enlargement of visual field was more frequently noted in comparison with those patients who were treated with preparation Matyk!. Viziovitalis and Matyk can be recommended, together with other methods of conservative treatment of myopia. Gauta VEIKSNIAI, DARANTYS ÁTAKÀ LIGONIØ, PATYRUSIØ SUNKIÀ AR VIDUTINIO SUNKUMO GALVOS SMEGENØ TRAUMÀ, REABILITACIJOS EFEKTYVUMUI ANKSTYVUOJU PERIODU L.VARÞAITYTË, A.KRIÐÈIÛNAS Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika Raktaþodþiai: galvos smegenø trauma, reabilitacija, veiksniai. Santrauka Kontingentà sudarë 53 ligoniai, patyræ sunkià ar vidutinio sunkumo galvos smegenø traumà, reabilituoti Kauno medicinos universiteto klinikø neuroreabilitacijos poskyryje m. Reabilitacijos efektyvumas vertintas Barthel indekso kitimu dinamikoje. Nepakankamas reabilitacijos efektyvumas buvo Barthel indeksui padidëjus iki 10 balø, geras Barthel indeksui padidëjus 20 balø ir labai geras Barthel indeksui padidëjus 30 balø. Veiksniai, kurie darë átakà reabilitacijos efektyvu-

32 128 Sveikatos mokslai Nr m. mui, buvo: ligoniø vyresnis amþius (ÐS=2,12, +95 proc. PI 1,52, -95 proc. PI 2,95, p<0,05), momeninës skilties paþeidimas (ÐS=2,11, +95 proc. PI 1,29, -95 proc. PI 3,45, p<0,05), padidëjæs raumenø tonusas (ÐS=3,21, +95 proc. PI 1,90, -95 proc. PI 5,43, p<0,05), komunikacijos (ÐS=2,48, +95 proc. PI 1,76, -95 proc. PI 3,49, p<0,05), elgesio sutrikimas (ÐS=2,63, +95 proc. PI 1,96, -95 proc. PI 3,52, p<0,05). 1 lentelë. Veiksniai, turintys átakos reabilitacijos efektyvumui. Ligoniø po galvos smegenø traumø gydymas ir reabilitacija yra aktuali medicinos problema. Technikos paþanga, átemptas dideliø miestø gyvenimo ritmas, padidëjæs transporto priemoniø greitis, chuliganizmas, narkomanija pagausina nelaimiø skaièiø. Kasmet galvos smegenø traumà patiria ðimtai tûkstanèiø þmoniø [1]. Tai dauguma jauno amþiaus þmonës [2]. Neretai galvos smegenø traumos yra sunkios, ligoniai ilgai iðbûna komoje. Didelë dalis nukentëjusiøjø lieka neágalûs, su sutrikusiomis mobilumo, apsitarnavimo funkcijomis. Daugumai ligoniø nustatomi ávairûs paþintiniø funkcijø, elgesio, komunikacijos sutrikimai. Jiems reikalinga kitø þmoniø pagalba ir prieþiûra. Literatûroje nurodoma, kad reabilitacijos efektyvumui po galvos smegenø traumos átakos turi ligonio amþius [3,4], lytis [5,6,7,8], traumos pobûdis [9,10,11,12,13,14], ligonio socialinë padëtis [15]. Taip pat akcentuojama taikomø reabilitacijos priemoniø, ypaè kineziterapijos, intensyvumas, bûtinybë taikyti reabilitacijos priemones ne tik motorikos, bet ir paþintinëms funkcijoms gerinti [16,17]. 2 lentelë. Veiksnio pasirodymo tikimybë labai gero reabilitacijos efektyvumo grupëje. Darbo tikslas ávertinti veiksnius, daranèius átakà ligoniø, patyrusiø sunkià ar vidutinio sunkumo galvos smegenø traumà, reabilitacijos efektyvumui ir jø prognostinei reikðmei. Darbo uþdaviniai 1. Ávertinti ligoniø, patyrusiø sunkià ar vidutinio sunkumo galvos smegenø traumà, kompleksinës reabilitacijos efektyvumà ankstyvuoju periodu. 2. Nustatyti veiksnius, daranèius átakà kompleksinës reabilitacijos efektyvumui ir jø prognostinei reikðmei. DARBO METODIKA Kontingentà sudarë 53 ligoniai, patyræ sunkià ar vidutinio sunkumo galvos smegenø traumà, reabilituoti Kauno medicinos universiteto klinikø neuroreabilitacijos poskyryje m. Reabilitacijos efektyvumas vertintas

33 2005 m. Sveikatos mokslai Nr Barthel indekso kitimu dinamikoje. Nepakankamas reabilitacijos efektyvumas buvo Barthel indeksui padidëjus iki 10 balø, geras Barthel indeksui padidëjus 20 balø ir labai geras Barthel indeksui padidëjus 30 balø. Pagal reabilitacijos efektyvumo ávertinimà iðskirtos trys grupës ligoniø, kuriems buvo gautas labai geras (I grupë), geras (II grupë) ir nepakankamas (III grupë) efektas. Statistinë duomenø analizë atlikta standartiniais programinës árangos paketais: Statistica 5.5, Excel Tikimybë, kad veikiant tam tikram veiksniui bus tam tikras poþymis, vertinta apskaièiuojant ðansø santyká (ÐS) ir jo pasikliautinàjá intervalà (PI). Duomenys statistiðkai reikðmingi, kai p<0,05. DARBO REZULTATAI Labai geras reabilitacijos efektyvumas pasiektas 56,0% ligoniø, geras 22,6%, nepakankamas 20,7%. Vertinant veiksnius (1 lentelë), turinèius átakos labai geram ar geram reabilitacijos efektyvumui ligoniø, patyrusiø sunkià ar vidutinio sunkumo galvos smegenø traumà, nustatëme, kad veiksniai, kurie neigiamai veikë labai gerà reabilitacijos efektyvumà buvo: ligoniø vyresnis amþius, kaktinës skilties, momeninës skilties paþeidimas, padidëjæs raumenø tonusas, komunikacijos, elgesio sutrikimas, epilepsija, plauèiø uþdegimas (p<0,05). Vertinant veiksnius, dariusius átakà geram ar nepakankamam reabilitacijos efektyvumui ligoniø, patyrusiø sunkià ar vidutinio sunkumo galvos smegenø traumà, nustatëme, kad neigiamà átakà geram reabilitacijos efektyvumui turëjo vyresnis ligoniø amþius, subdûrinë hematoma, momeninës, smilkininës skilties paþeidimas, padidëjæs raumenø tonusas, miego sutrikimai (p<0,05). Kitø veiksniø átaka reabilitacijos efektyvumui pagal veiksnio pasirodymo daþná nenustatyta. Vertindami veiksnio pasirodymo tikimybæ nustatëme, kad maþiausià ÐS labai gero efektyvumo grupëje turëjo (2 lentelë) komos trukmë ilgiau nei 1 parà (ÐS=1,0, +95 proc. PI 1,0, -95 proc. PI 1,4, p=sn), depresija (ÐS=1,1, +95 proc. PI 1,0, -95 proc. PI 1,6, p=sn), subarachnoidinë kraujosruva (ÐS=1,1, +95 proc. PI 1,0, -95 proc. PI 1,5, p=sn), galvos smegenø sukrëtimas (ÐS=1,1, +95 proc. PI 3 lentelë. Veiksnio pasirodymo tikimybë gero reabilitacijos efektyvumo grupëje. 1,0, -95 proc. PI 1,7, p=sn), galvos smegenø sumuðimas (ÐS=1,1, +95 proc. PI 1,0, -95 proc. PI 1,4, p=sn), vidaus organø paþeidimas (ÐS=1,2, +95 proc. PI 1,0, -95 proc. PI 2,2, p=sn). Galime daryti prielaidà, kad esant maþai ðiø veiksniø pasirodymo tikimybei prognozuoti labai gerà reabilitacijos efektyvumà pagal juos negalime. Maþiausià ÐS gero efektyvumo grupëje turëjo (3 lentelë) kaktinës skilties paþeidimas (ÐS=1,1, +95 proc. PI 1,0, -95 proc. PI 1,7, p=sn), plauèiø uþdegimas (ÐS=1,1, +95 proc. PI 1,1, -95 proc. PI 1,8, p=sn), galvos smegenø edema (ÐS=1,3, +95 proc. PI 0,9, -95 proc. PI 2,2, p=sn). Maþiausià ÐS nepakankamo reabilitacijos efektyvumo grupëje (4 lentelë) turëjo galviniø nervø paþeidimas (ÐS=1,7, +95 proc. PI 1,1, -95 proc. PI 3,2, p=sn), momeninës skilties paþeidimas (ÐS=1,7, +95 proc. PI 1,4, -95 proc. PI 3,2, p<0,05), depresija (ÐS=1,7, +95 proc. PI 1,2, -95 proc. PI 3,0, p=sn). IÐVADA Veiksniai, kurie darë átakà reabilitacijos efektyvumui, buvo: ligoniø vyresnis amþius (ÐS=2,12, +95 proc. PI 1,52, -95 proc. PI 2,95, p<0,05), momeninës skilties paþeidimas (ÐS=2,11, +95 proc. PI 1,29, -95 proc. PI 3,45, p<0,05), padidëjæs raumenø tonusas (ÐS=3,21, +95 proc. PI 1,90, -95 proc. PI 5,43, p<0,05), komunikacijos (ÐS=2,48, +95 proc. PI 1,76, -95 proc. PI 3,49, p<0,05), elgesio sutrikimas (ÐS=2,63, +95 proc. PI 1,96, -95 proc. PI 3,52, p<0,05). Literatûra 1. Karin Boake, Ph.D., Gerard E. Francisco, M.D., Cindy B. Ivanhoe, M.D., and Sunil Kothari, M.D. Brain injury rehabilitation. Physical medicine and rehabilitation. 2nd ed. Saunders; p Jarþemskas E. Galvos ir nugaros smegenø suþalojimai. Klinikinë neurologija / Budrys V. Vilnius: UAB Vaistø þinios, p , Breed ST, Flanagan SR, Watson KR. The relationship between age and self-report of health symptoms in persons with traumatic brain injury. Arch Phys Med Rehabil Apr;85(4 Suppl 2):S Susman M, DiRusso SM, Sullivan T, Risucci D, Nealon P, Cuff S, Haider A, Benzil D. Traumatic brain injury in the elderly: increased mortality and worse functional outcome at discharge despite lower injury severity. J Trauma. 2002Aug;53(2): lentelë. Veiksnio pasirodymo tikimybë nepakankamo reabilitacijos efektyvumo grupëje. Veiksniai ŠS +95 proc. -95 proc. p PI PI Galvinių nervų pažeidimas (yra/nėra) 1,7 1,1 3,2 SN Momeninės skilties pažeidimas (yra/nėra) 1,7 1,4 3,2 <0,05 Depresija (yra/nėra) 1,7 1,2 3,0 SN Amžius >44 metai 2,4 1,3 4,5 <0,05 Padidėjęs raumenų tonusas (yra/nėra) 3,6 1,9 6,9 <0,05 Miego sutrikimas (yra/nėra) 6,0 3,0 12,0 <0,01 Smilkininės skilties pažeidimas (yra/nėra) 6,0 3,0 12,0 <0,01 Subduralinė kraujosruva (yra/nėra) 13,2 6,3 27,7 <0,01

34 130 Sveikatos mokslai Nr m. 5. Kraus JF, Peek-Asa C, McArthur D. Effect of Gender on Outcomes Following Traumatic Brain Injury. Neurosurg Focus 2000; 8(1) Farace E, Alves WM. Do Women Fare Worse? A Metaanalysis of Gender Differences After Traumatic Brain Injury. Neurosurg Focus 2000; 8(1). 7. Slewa-Younan S, Green AM, Baguley IJ, Gurka JA, Marosszeky JE. Sex differences in injury severity and outcome measures after traumatic brain injury. Arch Phys Med Rehabil Mar;85(3): Kirkness CJ, Burr RL, Mitchell PH, Newell DW. Is there a sex difference in the course following traumatic brain injury? Bio Res Nurs Apr;5(4): Bushnik T, Hanks RA, Kreutzer J, Rosenthal M. Etiology of traumatic brain injury: characterization of differential outcomes up to 1 year postinjury. Arch Phys Med Rehabil 2003;84: Hanks RA, Wood DL, Millis S, Harrison-Felix C, Pierce CA, Rosenthal M, Bushnik T, High WM Jr, Kreutzer J. Violent traumatic brain injury: occurrence, patient characteristics, and risk factors from the Traumatic Brain Injury Model System project. Arch Phys Med Rehabil 2003;84: Dikmen SS, Machamer JE, Powell JM, Temkin NR. Outcome 3 to 5 Years After Moderate to Severe Traumatic Brain Injury. Arch Phys Med Rehabil 2003 Oct; 84: Seel RT, Kreutzer JS, Rosenthal M, Hammond FM, Corrigan JD, Black K. Depression after traumatic brain injury: A national institute on disability and rehabilitation research model systems multicenter investigation. Arch Phys Med Rehabil 2003; 84(2): Jorge RE, Robinson RG, Moser D, Tateno A, Crespo-Facorro B, Arndt S. Major depression following traumatic brain injury. Arch Gen Psychiatry Jan; 61(1): Katz DI, White DK, Alexander MP, Klein RB. Recovery of Ambulation After Traumatic Brain Injury. Arch Phys Med Rehabil 2004 Jun;85: Burnett DM, Kolakowsky-Hayner SA, Slater D, Stringer A, Bushnik T, Zafonte R, Cifu DX. Ethnografic analysis of traumatic brain injury patients in the national Model System database. Arch Phys Med Rehabil 2003;84: Cicerone KD, Mott T, Azulay J, Frield JC. Community Integration and Satisfaction With Functioning After Intensive Cognitive Rehabilitation for Traumatic Brain Injury. Arch Phys Med Rehabil 2004 Jun;85: Cifu DX, Kreutzer JS, Kolakowsky-Hayner SA, Marwitz JH, Englander J. The Relationship Between Therapy Intensity and Rehabilitative Outcomes After Traumatic Brain Injury: A Multicenter Analysis. Arch Phys Med Rehabil 2003 Oct;84: IMPORTANCE AND PROGNOSTIC MEANING OF FACTORS AFFECTING REHABILITATION EFFECTIVENESS OF PATIENTS AFTER SEVERE OR MODERATE TRAUMATIC BRAIN INJURY IN AN EARLY STAGE L.Varþaitytë, A.Kriðèiûnas Summary Key words: traumatic brain injury, rehabilitation, effectiveness. Aim of the study: to evaluate importance and prognostic meaning of factors affecting rehabilitation effectiveness of patients after severe or moderate traumatic brain injury in an early rehabilitation stage. The contingent of examined patients consisted of 53 patients with severe and moderate traumatic brain injury who were rehabilitated in Neurorehabilitation unit, Kaunas University of Medicine Hospital in Efficiency of rehabilitation evaluated by variation of Barthel index in dynamics. Incomplete efficiency of rehabilitation was when the Barthel index increased till 10 points, good the Barthel index increased till 20 points, very good the Barthel index increased till 30 points. Factors affecting rehabilitation effectiveness were: senior age of patients (OR=2.12, +95 % CI 1.52, -95 %. CI 2.95, p<0,05), parietal lobe lesion (OR=2.11, +95 % CI 1.29, -95 % CI 3.45, p<0,05), increased muscle tonus (OR=3.21, +95 % CI 1.90, -95 % CI 5.43, p<0,05), communication disorders (OR=2.48, +95 % CI 1.76, -95 % CI 3.49, p<0,05), behaviour disorders (OR=2.63, +95 % CI 1. 96, -95 % CI 3.52, p<0,05). Gauta VILNIAUS APSKRITYJE MIRUSIØJØ NUO IÐORINIØ PRIEÞASÈIØ IÐGYVENAMUMO GALIMYBËS TAIKANT ÐIUOLAIKINES PIRMOSIOS PAGALBOS PRIEMONES E.BARTKEVIÈIUS, J.BUNEVIÈIUS, S.MILAÐIUS Vilniaus greitosios pagalbos universitetinë ligoninë, Sveikatos teisës ir ekonomikos centras, Karo medicinos mokymo centras Raktaþodþiai: aukðtesnio lygio gyvybës palaikymo metodika (ATLS ), iðorinës mirties prieþastys, trauma, mirtingumas. Santrauka Aukðtesnio lygio gyvybës palaikymo ávykus traumai metodika (ATLS ) suteikia gydytojui galimybæ taikyti vienà universalø metodà ATLS kelià saugiam ir neatidëliotinam suþaloto asmens gydymui. Ðio straipsnio tikslas ávertinti galimybes sumaþinti gyventojø mirtingumà nuo traumø, jei bûtø panaudota ATLS metodika, tyrimo modeliu panaudojus Vilniaus apskrities gyventojø mirèiø nuo iðoriniø prieþasèiø duo-

35 2005 m. Sveikatos mokslai Nr menis. Pritaikius ATLS metodikà, potencialiai galëjo iðgyventi apie 20 proc. Vilniaus apskrities gyventojø, patyrusiø traumas. ÁVADAS Patyrusiø traumà pacientø gelbëjimas ir jø gydymas visame pasaulyje yra didþiulë problema. Bendroje visø mirèiø klasifikacijoje trauma yra treèioje vietoje tarp svarbiausiø mirties prieþasèiø po onkologiniø ir ðirdies kraujagysliø ligø. JAV kas 10 minuèiø nuo traumø þûsta 2 þmonës, 350 tampa neágalûs ir apie 7,8 mln. doleriø iðleidþiama traumuotiems pacientams gydyti. Poreikis gerinti traumà patyrusiø pacientø gydymà, slaugà ir prieþiûrà yra labai didelis. Pasaulyje jau akivaizdþiai árodytas standartizuotø traumø gydymo sistemø poveikis mirtingumui nuo traumø sumaþëti. Cales (1994), Lecky (2000) tyrimø duomenimis, mirtingumo nuo traumø sumaþëjimas ekonomiðkai iðsivysèiusiose ðalyse 15-20% tai pagerëjusios medicinos pagalbos ir standartizuoto gydymo ádiegimo rezultatas. Advanced Trauma Life Support (ATLS ) Aukðtesnio lygio gyvybës palaikymo sistema ávykus traumai Ðiaurës Amerikoje sàlygojo mirtingumo ir sergamumo nuo traumø þenklø sumaþëjimà (Kirsh, 1998). Ávertinus dabartiná mitringumo nuo traumø lygá Lietuvoje ir ekonomiðkai iðsivysèiusiø ðaliø traumuotø pacientø gydymo patirtá, tampa aiðku, kad standartizuotos ir jau pasiteisinusios traumø gydymo sistemos ádiegimas Lietuvoje þenkliai sumaþins mirtingumo nuo traumø rodiklius. Ið pasaulyje pripaþintø standartizuotø traumø gydymo sistemø ádiegimui Lietuvoje pirmiausia buvo pasirinktas ATLS kursas gydytojams [1]. Artimiausiu metu bus ádiegta Advanced Trauma Course for Nurses ATCN slaugytojams ir Prehospital Trauma Life Support PHTLS paramedikams. Iki ðiol buvusiose socialistinio lagerio ðalyse ATLS programa dar neágyvendinta, pastaruoju metu tam sparèiai ruoðiamasi tik Bulgarijoje. Lietuvoje vykdomo ATLS kurso tikslas orientuoti gydytojus á traumà patyrusiø pacientø naujoviðkà pradiná bûklës ávertinimà, jø gydymà pirmosiomis minutëmis valandomis po suþalojimo. Jis suteikia bûtinà informacijà ir ágûdþius, kuriuos ávairiø specialybiø gydytojai gali taikyti gyvybei grësmingiems ir potencialiai gyvybei grësmingiems suþalojimams nustatyti ir gydyti. Ðis kursas, pagrástas tiksliai suformuluotais traumø gydymo principais, duoda visiems gydytojams vienà priimtinà ir standartizuotà metodà saugiam, neatidëliotinam suþaloto paciento gydymui. Kursas suteikia pagrindinius ágûdþius ir þinias, kurie reikalingi greitai ir tiksliai paciento bûklei ávertinti, gaivinti ir stabilizuoti pasirenkant prioritetus, nustatyti, ar paciento poreikiai nevirðija konkreèios gydymo ástaigos galimybiø, organizuoti paciento perkëlimà ir uþtikrinti jo optimalià prieþiûrà. ATLS programa buvo sukurta JAV 1978 m. (Nebraskos koncepcija) ir iki ðiol nuolat tobulinama. Ðiuo metu ji ágyvendinta 44 pasaulio ðalyse, ið jø 15-oje Europos Sàjungos valstybiø. Lietuvos kariuomenës Karo medicinos tarnyba jau prieð keletà metø suformulavo poreiká mokyti karo medicinos gydytojus pagal standartizuotà ATLS programà. Bendradarbiaudami su JAV karo gydytojais, Lietuvos karo medicinos gydytojai vieni ið pirmøjø susipaþino su ðia metodika metais, pradëjus bendradarbiauti su Danijos Ginkluotøjø Pajëgø medicinos tarnyba, buvo gauta iðsami informacija, nes Danija vykdo ATLS programà nuo 1998 m. [2]. Nuo pirmøjø darbo dienø Danijos karo medicinos ir civilinës gydytojø tarnybos teikë Lietuvai metodinæ ir materialinæ pagalbà ATLS ádiegti ir vystyti Lietuvoje, jø dëka Karo medicinos mokymo centre buvo parengta ðiuolaikinë gydytojø mokymo bazë. Nueiti organizacinio darbo etapai, ir 2002 m. iðleistas LR SAM ir KAM ásakymas Dël ATLS metodikos pagal Nebraskos koncepcijà áteisinimo ir ádiegimo m. lapkrièio d. surengti inauguraciniai ATLS studento ir instruktoriaus kursai Lietuvoje, ir Amerikos chirurgø kolegija, kaip ATLS kursø savininkas, suteikë teisæ Lietuvos specialistams vykdyti ATLS mokymo programà gydytojams. Ðiuo metu jau paruoðta 14 instruktoriø ir 3 gydytojai. Iki ðiol Lietuvoje nebuvo galimybiø moksliðkai analizuoti pirmosios pagalbos ávykus traumai metodø ir palyginti jø efektyvumo su ATLS standartais pagal ABCDE skalæ [1]. Darbo tikslas iðnagrinëti Vilniaus apskrityje mirusiøjø nuo iðoriniø mirties prieþasèiø iðgyvenimo galimybes ATLS poþiûriu. MEDÞIAGA IR METODAI Darbe buvo iðnagrinëti ir ávertinti dël iðoriniø prieþasèiø 2001 m. mirusiø Vilniaus apskrities gyventojø medicininiai dokumentai, identifikuotos mirties prieþastys, traumø rûðys ir su jomis susijusios aplinkybës. Iðnagrinëta 1170 atvejø. DARBO REZULTATAI Atlikus analizæ buvo nustatyta, kad nuo traumø mirë 880 Vilniaus apskrities gyventojø vyrø (75,2%) ir 290 moterø (24,8%). Duomenys apie mirusius nuo traumø pagal amþiaus grupes ir jø lytá pateikiami 1-oje lentelëje. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausia þuvusiø abiejø lyèiø gyventojø buvo metø amþiaus. Duomenys apie vyrø ir moterø, mirusiø nuo iðoriniø

36 132 Sveikatos mokslai Nr m. 1 lentelë. Mirusiø nuo traumø Vilniaus apskrities gyventojø pasiskirstymas pagal amþiaus grupes ir lytá. 3 lentelë. Dël iðoriniø mirties prieþasèiø 2001 m. mirusiø Vilniaus apskrities gyventojø potencialiai prarasti gyvenimo metai. 2 lentelë. Vyrø ir moterø potencialûs iðgyvenimo metai, prarasti dël iðoriniø mirties prieþasèiø. Lytis Prarasti gyvenimo metai Mirusiøjø Prarasti Vidutiniškai prarasti 4 lentelë. Mirusiøjø eismo ávykiø metu Vilniaus apskrities skaièius metai metai gyventojø pasiskirstymas pagal dalyvavimà eisme. Moterys (n=290) ,7 Vyrai (n=880) ,4 VISI (n=1170) ,8 Eismo ávykiø dalyviai Mirusiøjø skaièius proc. Pëstieji 84 7,2 mirties prieþasèiø, potencialius iðgyvenimo metus pateikiami 2-oje lentelëje. Kiekvienas ið jø galëjo pragyventi vidutiniðkai 22,8 metø iki jiems bûtø sukakæ 65 metai. Dël transporto ávykiø mirusieji galëjo iðgyventi socialiai aktyvø gyvenimà dar vidutiniðkai 26,8 metø (3 lentelë). Kaip matyti ið 4 lentelës, eismo ávykiø metu daugiausia þuvo pëstieji eismo dalyviai ir automobiliø vairuotojai. Iðnagrinëjus turimus medicininius dokumentus, buvo nustatyta, kad ið 1170 mirusiøjø Vilniaus apskrities gyventojø 702 asmenys mirë ið karto (60 proc. visø mirusiøjø), traumos vietoje 257 (21,9 proc.), vëliau mirë 211 asmenø (18,1 proc.). Taigi ATLS kelio poþiûriu mus labiausiai domino dviejø pastarøjø grupiø mirusieji, t. y. miræ ne ið karto ávykio metu asmenys, kuriems ATLS poþiûriu buvo galima suteikti aukðtesnio lygio gyvybës palaikymà. ATLS metodikø taikymas iðsivysèiusiose valstybëse iðgelbsti proc. nukentëjusiøjø [3]. Jei Vilniaus apskrityje aptariamuoju laikotarpiu bûtø jau taikytos ATLS aukðtesnio lygio gyvybës palaikymo ávykus traumai metodikos, potencialiai buvo galima iðgelbëti ne maþiau kaip 93 gyvybes. IÐVADOS 1. Ádiegus ATLS metodikà Lietuvoje, susidaro sàlygos sumaþinti traumas patyrusiø asmenø mirtingumà bei neágalumà ir artëti prie Europos Sàjungos mirèiø nuo traumø rodikliø vidurkiø. 2. Pritaikius ATLS metodikà, potencialiai galëjo iðgyventi apie 20 proc. Vilniaus apskrities gyventojø, patyrusiø traumas. 3. Sisteminis ATLS metodikos ádiegimas Lietuvoje neturi kitos realios alternatyvos gyventojø mirtingumui nuo iðoriniø mirties prieþasèiø sumaþinti. 4. Tolimesniuose ATLS ádiegimo etapuose bûtina Keleiviai 26 2,2 Automobiliø vairuotojai 42 3,6 Dviratininkai 7 0,6 Motociklininkai 4 0,3 Gele inkelio eismo dalyviai 13 1,1 Kiti eismo dalyviai 4 0,3 Iš viso transporto eismo dalyviai ,4 Kitos prie astys: Kritimas/griuvimas ,1 Durtinës þaizdos 30 2,6 Kitos mechaninës prieþastys 72 6,2 U dusimas ,6 Fiziniai veiksniai 86 7,4 Apsinuodijimas ,5 Neaiškios prie astys 3 0,3 VISI ,0 pastovi programos efektyvumo palyginamoji analizë. Literatûra 1. Bartkevièius E., Berkevièius G., Milaðius S. ir kiti. Aukðtesnio lygio gyvybës palaikymo metodika (ATLS ) ir jos ádiegimas Lietuvoje. Sveikatos mokslai 2003;8(13): BATLS/BARTS. Battlefield Advanced Trauma Life Support/ Battle field Advanced Resuscitation and Skills. Swedish Armed Forces Medical Centre, Robertson Staal L. Reforming emergency care: implications for the trauma patient. Trauma 2003;5: POSSIBILITIES OF SURVEILLANCE OF PEOPLE FROM VILNIUS DISTRICT DEAD FROM EXTERNAL CAUSES OF DEATH IF APPLYING CONTEMPORARY MEASURES OF THE FIRST AID E.Bartkevièius, J.Bunevièius, S.Milaðius Summary Key words: Advanced Trauma Life Support method (ATLS ), external causes of death, trauma, mortality. Advanced Trauma Life Support method (ATLS ) gives a possibility for physician to apply ATLS way as one universal method for safe and urgent care of traumatic patient. The article aims to evaluate possibilities to reduce mortality of population if the ATLS methodics have been applied using data of mortality from the external causes of death of Vilnius district residents. If ATLS was applied, 20 percent of population dead during accidents from Vilnius district may survive. Gauta

37 2005 m. Sveikatos mokslai Nr DARBININKØ DARBO IR GYVENIMO KOKYBËS TYRIMAS A.JUOZULYNAS, E.MAÈIÛNAS, D.ZABULYTË, A.PALTANAVIÈIENË, V.KILINSKAS Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas, Valstybinis aplinkos sveikatos centras, Higienos institutas, Vilniaus universiteto Teisës fakultetas Raktaþodþiai: gyvenimo kokybë, sauga, sveikata, darbo aplinka, rankiniai árankiai. Santrauka Darbe buvo siekiama iðtirti darbininkø darbui ir gyvenimui átakà daranèius veiksnius bei ávertinti jø kokybæ. Buvo nagrinëjama rankiniø árankiø, naudojamø statybose, ergonomika. Tikëtasi rasti ryðá tarp ergonomikos, sveikatos, aplinkos ir darbuotojø gyvenimo kokybës bei skatinti imtis priemoniø rizikos veiksniams ðalinti. Darbas sudarytas ið dviejø analitiniø (apraðomøjø) ir empirinës (eksperimentinës) daliø. Pirmoje analitinëje dalyje nagrinëjami veiksniai, darantys átakà darbo ergonomikai, tai mikroklimato parametrai ir jø átaka þmogui, dulkiø poveikis, apðvietimas, taip pat triukðmo bei virpesiø poveikis þmogaus organizmui. Antroje dalyje nagrinëjama gyvenimo kokybë bei darbo ir gyvenimo kokybæ lemiantys veiksniai: sveikata, socialinë aplinka, aplinkos tarða. Empirinëje dalyje, atlikus anketinæ apklausà, ávertintas rankiniø árankiø atitikimas ergonomikos reikalavimams, iðtirta, kokie rankiniai darbo árankiai (ergonominiu poþiûriu) daþniausiai naudojami pagrindiniuose statybos procesuose, nustatyta, kaip ergonominës naujovës atitinka darbuotojø lûkesèius, kaip jos maþina darbo átampà. Taip pat buvo ávertinta darbuotojø darbo bei gyvenimo kokybë. ÁVADAS Terminas gyvenimo kokybë yra labai populiarus, taèiau daþnas þmogus savaip apibûdintø gyvenimo kokybæ. Gyvenimo kokybës terminu buvo susidomëta seniai, taèiau tikslios ir vienareikðmës gyvenimo kokybës apibrëþties vis dar nëra. Prieð II pasauliná karà ir dar kurá laikà po jo gyvenimo kokybë buvo suvokiama kaip materialinë gerovë ar pinigai. Vëliau, keièiantis paèiai gyvenimo prasmës sampratai, keitësi ir gyvenimo kokybës samprata, prie bûtinø materialiniø gërybiø prijungiami ir kiti gyvenimo kokybës aspektai. Apie 1990 m. buvo iðskirta subjektyvi ir objektyvi gyvenimo kokybë. Subjektyvi gyvenimo kokybë yra susijusi su tuo, kaip asmuo suvokia tokias sferas: sveikatos, gyvenamosios aplinkos, ðeimos, socialiniø/emociniø santykiø, iðsilavinimo, darbo ir laisvalaikio. Objektyvûs gyvenimo kokybës ávertinimo tyrimai rodo, kad iðskirtiniai rodikliai, pvz., fizinë aplinka ir pajamos, yra tinkami svertai gyvenimo kokybei nustatyti, kad egzistuoja absoliuèios ðiø kintamø rodikliø matavimo normos [1]. Taèiau bûtent tokio tyrimo duomenys gali bûti klaidingi, nes èia nëra atsiþvelgiama á kultûros, vertybiø, poþiûriø ir ideologijos poveiká. Èia vienintelë problema: sudëtinga nustatyti ryðá tarp objektyviø kriterijø ir gyvenimo kokybës, kurià patiria pats þmogus. Ði problema iðkelia nuostatà, kad gyvenimo kokybë turi bûti nagrinëjama ið individo perspektyvos. Atsiranda tokie gyvenimo kokybës apibrëþimai: gyvenimo kokybë yra tai, kaip jauèiasi atskiras asmuo [2]; gyvenimo kokybë yra atstumas tarp asmens pozicijos ir jo arba jos tikslø bei siekiø. Gyvenimo kokybë yra tai, kaip patys individai jà vertina. Gyvenimo kokybë yra þmoniø tarpusavio santykiø kiekviename sutvarkytame gyvenime produktas. Kaip tik ið ðio teiginio kyla, kad subjektyvi gyvenimo kokybë susideda ið dviejø elementø: socialinio ir psichologinio. Taèiau þmogus nëra vien psichologinë ar socialinë bûtybë, jis turi ir kûnà, kuris daro átakà þmogaus gyvenimo kokybei, nes yra neatsiejama þmogaus dalis. Gyvenimo kokybæ tiksliausiai galima apibûdinti pagal fiziná, psichologiná ir socialiná funkcionavimà [3]. Gyvenimo kokybës samprata daþnai siejama ir sutapatinama su ekonomine þmoniø gerove ir sveikata. Taèiau mokslininkø atlikti tyrimai parodë, kad gyvenimo kokybë ir sveikatos bûklë yra atskiros struktûros, kad ðiø dviejø terminø negalima vietoj vienas kito naudoti. Daugelis svarbiø sveikatos bûklæ vertinanèiø priemoniø, áskaitant ir sveikatos suvokimo rodiklius, gali bûti netinkamos matuojant gyvenimo kokybæ. Gyvenimo kokybë tai individualaus kiekvieno þmogaus vietos gyvenime vertinimas kultûros vertybiø sistemoje, susijusi su jo tikslais, viltimis, standartais ir interesais. Gyvenimo kokybæ lemia asmens fizinës, dvasinës, sveikatos bûklës, nepriklausomybës lygis ir socialinis ryðys su aplinka [5].

38 134 Sveikatos mokslai Nr m. Gyvenimo kokybæ sudarantys komponentai yra tie patys sveikiems ir negalios iðtiktiems þmonëms, bet tuo metu skirtingi kiekvienam asmeniui. Gyvenimo kokybë sudëtinga, plati sàvoka. Jos turiná aptaria daug mokslø: antropologija, psichologija, filosofija, sociologija, ekonomika, medicina ir kt. Þmogaus sveikata yra labai svarbus gyvenimo kokybës rodiklis, nors lemiamos reikðmës gyvenimo kokybës vertinimui gali ir neturëti. Þmonës, turintys dideliø sveikatos sutrikimø, gali gana normaliai vertinti savo gyvenimo kokybæ, ir prieðingai, sveikas þmogus gali bûti nepatenkintas savo gyvenimo kokybe, jausti depresijà, vieniðumà, jei jo egzistenciniai poreikiai nëra patenkinami [6] m. Pasaulinë sveikatos organizacija pasiûlë toká gyvenimo kokybës apibrëþimà: gyvenimo kokybë tai individualaus gyvenimo tikslo, kultûros ir vertybiø 1 pav. Pagrindinës darbininkø profesijos. sistemos, susijusios su tikslais, viltimis ir interesais, vertinimas. Gyvenimo kokybës samprata yra kompleksiðkai veikiama asmens fizinës sveikatos, psichologinës bûklës, nepriklausomybës, socialiniø ryðiø su aplinka. Þmogaus gyvenimo kokybë pirmiausia priklauso nuo to, kaip jis geba veikti ir save realizuoti. Ði problema ypaè svarbi þiniø visuomenæ kurianèiame ðiuolaikiniame pasaulyje. Informacijos srautas ir gyvenimo tempas, atrodo, artinasi prie ribos, kada nebeturësime laiko paþvelgti vienas kitam á akis ir ásiklausyti á gyvà þodá [7]. Pasaulinë sveikatos organizacija deklaruoja, kad kiekvienas pilietis turi teisæ á sveikà ir saugø darbà bei darbo aplinkà, kas leistø jam ar jai gyventi socialiai ir ekonomiðkai produktyvø gyvenimà. Taèiau dauguma darbo medicinos domëjimosi srièiø yra tradicinës nedarbas, þalingi fizikiniai, cheminiai ir biologiniai veiksniai, modernesnës psichosocialiniai veiksniai. Nedarbas, nesaugumo darbe pojûtis yra susijæ su psichine sveikata. Psichosocialiniai veiksniai didelës darbø kokybës poreikis, autonomiðkumo praradimas glaudþiai susijæ su iðemine ðirdies liga, skeleto-raumenø sistemos sutrikimais, depresija ir nebuvimu darbe dël ligos. Darbo sàlygos vaidina þymø vaidmená aiðkinant sveikatos netolygumus tarp socialiniø klasiø [4,8]. Darbo tikslas iðtirti darbininkø darbui ir gyvenimui átakà daranèius veiksnius bei ávertinti jø gyvenimo kokybæ. 2 pav. Dirbanèiøjø m. naudojamø árankiø vertinimas. 4 pav. Darbo árankiø átakos darbo naðumui ir kokybei ávertinimas. 3 pav. Árankio rankenos pritaikymo dirbanèiojo plaðtakos formai ávertinimas. 5. pav. Darbininkø savo sveikatos vertinimas.

Occupational therapy for patients with spinal cord injury in early rehabilitation

Occupational therapy for patients with spinal cord injury in early rehabilitation 852 Occupational therapy for patients with spinal cord injury in early rehabilitation Department of Rehabilitation, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: spinal cord injury, rehabilitation,

More information

Prostatos vėžys: samprata apie riziką. Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai

Prostatos vėžys: samprata apie riziką. Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai Prostatos vėžys: samprata apie riziką Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai 2014-01-31 02-01 Terminas PROSTATOS VĖŽYS pacientui kelia nerimą, įtampą, baimę mirčiai. Kas metai Lietuvoje

More information

Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija

Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 1(1) 2009 ISSN 2029-3194 Vyriausioji redaktorė Doc. Graþina Krutulytë (Lietuvos kûno

More information

Vietiðkai iðplitusio plauèiø vëþio (T4) ir tarpuplauèio piktybiniø navikø chirurginis gydymas

Vietiðkai iðplitusio plauèiø vëþio (T4) ir tarpuplauèio piktybiniø navikø chirurginis gydymas 218 S. Cicënas, A. Krasauskas, R. Aðkinis, V. Vencevièius, V. Puodþiûnas ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2007, 5(3), p. 218 222 Vietiðkai iðplitusio plauèiø

More information

Antroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos.

Antroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos. Antroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos. 2 Gydymo Evoliucija Milestone 1962 Melphalan-prednisone (MP) Notes Introduction

More information

Changes in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up

Changes in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up Medicina (Kaunas) 2010;46(12):843-50 Changes in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up nstitute of Psychophysiology and Rehabilitation, Lithuanian

More information

The study of cancer patients distress

The study of cancer patients distress ACTA MEDICA LITUANICA. 2014. Vol. 21. No. 2. P. 51 56 Lietuvos mokslų akademija, 2014 The Second International Conference on Psychosocial Oncology Psychosocial Support and Communication in Cancer Care:

More information

Vyrø krûties vëþio diagnostika ir gydymas

Vyrø krûties vëþio diagnostika ir gydymas Vyrø krûties vëþio diagnozë ir gydymas 211 ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2005, 3(3), p. 211 218 Vyrø krûties vëþio diagnostika ir gydymas The diagnostics

More information

268 Sveikatos mokslai Nr m.

268 Sveikatos mokslai Nr m. 268 Sveikatos mokslai Nr.4 2006 m. Table 5. Correlations in fifth dimension. Table 6. Correlations in sixth dimension. value, rises of self value and critical standpoint to the self, gives the possibility

More information

Lithuanian Republic Ministry of Health. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos VISUOMENËS SVEIKATA PUBLIC HEALTH 3(42) 2008

Lithuanian Republic Ministry of Health. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos VISUOMENËS SVEIKATA PUBLIC HEALTH 3(42) 2008 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos HIGIENOS INSTITUTAS Lithuanian Republic Ministry of Health INSTITUTE OF HYGIENE VISUOMENËS SVEIKATA PUBLIC HEALTH 3(42) 2008 Vilnius, 2008 2 2008 m.

More information

Gyvûnø gripo viruso sukelta infekcija þmonëms gali bûti daþnesnë, nei galvota iki ðiol

Gyvûnø gripo viruso sukelta infekcija þmonëms gali bûti daþnesnë, nei galvota iki ðiol Baltymas gali bûti svarbiausias veiksnys, lemiantis priklausomybës nuo kokaino iðsivystymà Mokslininkai nustatë neuropeptidà, vadinamà oreksinu A, kuris, regis, ájautrina smegenis kokainui ir gali palengvinti

More information

THE ROLE OF PHARMACISTS IN THE DETECTION, MANAGEMENT AND PREVENTION OF HYPERTENSION IN LEBANESE COMMUNITY PHARMACIES.

THE ROLE OF PHARMACISTS IN THE DETECTION, MANAGEMENT AND PREVENTION OF HYPERTENSION IN LEBANESE COMMUNITY PHARMACIES. 1 LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES MEDICAL ACADEMY FACULTY OF PHARMACY DEPARTMENT OF CLINICAL PHARMACY RAMY ZREIK THE ROLE OF PHARMACISTS IN THE DETECTION, MANAGEMENT AND PREVENTION OF HYPERTENSION

More information

ARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN

ARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN ARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN S. Norkiene Klaipeda Seamen s Hospital, Klaipeda University E. Dimaite Klaipeda University Abstract Aim: to determine the prevalence

More information

Auðra Burkauskienë Institute of Anatomy, Kaunas University of Medicine, Lithuania

Auðra Burkauskienë Institute of Anatomy, Kaunas University of Medicine, Lithuania 145 Age-related changes in the structure of myocardial collagen network of auricle of the right atrium in healthy persons and ischemic heart disease patients Institute of Anatomy, Kaunas University of

More information

Degeneraciniø stuburo kaklinës dalies ligø gydymo skirtingais slanksteliø fiksacijos bûdais rezultatai

Degeneraciniø stuburo kaklinës dalies ligø gydymo skirtingais slanksteliø fiksacijos bûdais rezultatai 130 A. Anuþis, S. Èepkus ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2007, 5(2), p. 130 136 Originalûs mokslo tiriamieji darbai Degeneraciniø stuburo kaklinës dalies

More information

Vaikø nefritinio ir nefrozinio sindromø diferencinë diagnostika

Vaikø nefritinio ir nefrozinio sindromø diferencinë diagnostika 64 Vaikø nefritinio ir nefrozinio sindromø diferencinë diagnostika Kauno medicinos universiteto Vaikø ligø klinika Raktaþodþiai: ûminis postreptokokinis glomerulonefritas, steroidams jautrus nefrozinis

More information

Nr. 10 (122), Specializuotas leidinys gydytojams ir farmacininkams

Nr. 10 (122), Specializuotas leidinys gydytojams ir farmacininkams ISSN 1392-527X www.medicine.lt Nr. 10 (122), 2005 Kaina 6,50 Lt Prenumeratos kaina 5,95 Lt Prenumeratos tel. (8 37) 33 09 77 Specializuotas leidinys gydytojams ir farmacininkams Dovana prenumeratoriams!

More information

Nijolė Šostakienė, Ina Valeckienė Klaipėdos jūrininkų ligoninė

Nijolė Šostakienė, Ina Valeckienė Klaipėdos jūrininkų ligoninė 116 REABILITACIJA / REHABILITATION SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 6, p. 116-121 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.128

More information

Vilė Cicėnienė, Kotryna Paulauskienė, Aurelija Trakienė

Vilė Cicėnienė, Kotryna Paulauskienė, Aurelija Trakienė Dauginės mirties priežastys Lietuvoje 2010 m. Vilė Cicėnienė, Kotryna Paulauskienė, Aurelija Trakienė Higienos institutas Santrauka Tyrimo tikslas įvertinti pagrindinės mirties priežasties santykį su dauginėmis

More information

CHANGES RELATED TO INPATIENT MORTALITY FROM ACUTE STROKE IN THE STROKE UNIT OF THE KLAIPEDA UNIVERSITY HOSPITAL IN

CHANGES RELATED TO INPATIENT MORTALITY FROM ACUTE STROKE IN THE STROKE UNIT OF THE KLAIPEDA UNIVERSITY HOSPITAL IN 74 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 5, p. 74-78 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.075 CHANGES

More information

Risk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007

Risk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007 Risk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007 633 Vilius Grabauskas, Jūratė Klumbienė 1, Janina Petkevičienė 1, Aušra Petrauskienė, Abdonas Tamošiūnas, Vilma

More information

Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopiniø TAPP kirkðniniø iðvarþø operacijø lyginamasis dauigacentris perspektyvus atsitiktiniø imèiø...

Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopiniø TAPP kirkðniniø iðvarþø operacijø lyginamasis dauigacentris perspektyvus atsitiktiniø imèiø... Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopiniø TAPP kirkðniniø iðvarþø operacijø lyginamasis dauigacentris perspektyvus atsitiktiniø imèiø... 33 ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) LIETUVOS CHIRURGIJA

More information

SVEIKATOS MOKSLAI HEALTH SCI ENC ES. Visuomenės sveikata Medicina Slauga. Public Health Medicine Nursing (40)

SVEIKATOS MOKSLAI HEALTH SCI ENC ES. Visuomenės sveikata Medicina Slauga. Public Health Medicine Nursing (40) SVEIKATOS 2005 3(40) MOKSLAI HEALTH SCI ENC ES Visuomenės sveikata Medicina Slauga Public Health Medicine Nursing Þurnalas spausdina mokslinius straipsnius lietuviø, anglø ir kitomis kalbomis. Visi straipsniai

More information

Lithuanian Republic Ministry of Health. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos VISUOMENËS SVEIKATA PUBLIC HEALTH 4(39) 2007

Lithuanian Republic Ministry of Health. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos VISUOMENËS SVEIKATA PUBLIC HEALTH 4(39) 2007 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos HIGIENOS INSTITUTAS Lithuanian Republic Ministry of Health INSTITUTE OF HYGIENE VISUOMENËS SVEIKATA PUBLIC HEALTH 4(39) 2007 Vilnius, 2007 2 2007 m.

More information

Demographic-clinical profile of the patients with Myasthenia gravis

Demographic-clinical profile of the patients with Myasthenia gravis 611 Demographic-clinical profile of the patients with Myasthenia gravis Daiva Rastenytė, Antanas Vaitkus 1, Rimas Neverauskas 1, Valerijus Pauza 2 Institute of Cardiology, Kaunas University of Medicine,

More information

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN print / X online 2015, 25 tomas, Nr. 1, p doi: /sm-hs.2015.

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN print / X online 2015, 25 tomas, Nr. 1, p doi: /sm-hs.2015. SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 1, p. 15-23 doi:10.5200/sm-hs.2015.002 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 15 INTEGRUOTŲ SLAUGOS IR PSICHOSOCIALINIŲ

More information

Students viewpoint to the environment and health (Studentø poþiûris á aplinkà ir sveikatà)

Students viewpoint to the environment and health (Studentø poþiûris á aplinkà ir sveikatà) Santrauka Graþina Matulienë Students viewpoint to the environment and health (Studentø poþiûris á aplinkà ir sveikatà) Teorinis pagrindimas. Psichologinio poþiûrio á asmens-aplinkos tarpusavio ryðiø atskleidimà

More information

Overweight and increased blood pressure in preschool-aged children

Overweight and increased blood pressure in preschool-aged children 1200 Overweight and increased blood pressure in preschool-aged children Apolinaras Zaborskis, Aušra Petrauskienė, Svajūnė Gradeckienė, Eglė Vaitkaitienė, Vilma Bartašiūtė Institute for Biomedical Research,

More information

Sveikatos mokslai Nr.5

Sveikatos mokslai Nr.5 3469 gelio autoriø darbuose iðsamiai nagrinëjami ávairûs psichosocialiniai veiksniai, t.y. bendraamþiø, laisvalaikio, ðeimos vaidmuo, turintis átakos narkotikø vartojimui paauglystëje. Mûsø tyrimo rezultatus

More information

Atviro arterinio latako perkateterinis uþdarymas atsiskirianèiomis COOK spiralëmis septyneriø metø patirtis

Atviro arterinio latako perkateterinis uþdarymas atsiskirianèiomis COOK spiralëmis septyneriø metø patirtis Atviro arterinio latako perkateterinis uþdarymas atsiskirianèiomis COOK spiralëmis septyneriø metø patirtis 375 ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2007, 5(3),

More information

Radiological diagnostics of pleura and mediastinum invasion in lung cancer patients

Radiological diagnostics of pleura and mediastinum invasion in lung cancer patients ACTA MEDICA LITUANICA. 2005. VOLUME 12 No. 2. P. 68 72 Lietuvos mokslø akademija, 2005 68 Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2005 Radiological diagnostics of pleura and mediastinum invasion in lung cancer

More information

JAUNIMO DAÞNO LANKYMOSI KLUBUOSE (DISKOTEKO- SE) SÀSAJOS SU NARKOTIKØ VARTOJIMU IR POÞIÛRIS Á PREVENCINES PRIEMONES JUOSE

JAUNIMO DAÞNO LANKYMOSI KLUBUOSE (DISKOTEKO- SE) SÀSAJOS SU NARKOTIKØ VARTOJIMU IR POÞIÛRIS Á PREVENCINES PRIEMONES JUOSE 2010 m. VISUOMENËS SVEIKATA Sveikatos mokslai Nr.5 3465 JAUNIMO DAÞNO LANKYMOSI KLUBUOSE (DISKOTEKO- SE) SÀSAJOS SU NARKOTIKØ VARTOJIMU IR POÞIÛRIS Á PREVENCINES PRIEMONES JUOSE DALIA JURGAITIENË, DALIJA

More information

Clinical characteristics and long-term outcomes of 35 patients with Wegener s granulomatosis followed up at two rheumatology centers in Lithuania

Clinical characteristics and long-term outcomes of 35 patients with Wegener s granulomatosis followed up at two rheumatology centers in Lithuania 256 Medicina (Kaunas) 2010;46(4):256-60 Clinical characteristics and long-term outcomes of 35 patients with Wegener s granulomatosis followed up at two rheumatology centers in Lithuania Jolanta Dadonienė

More information

GLIUKOZËS METABOLIZMO POKYÈIAI IR JØ KOREKCIJA SERGANT CISTINE FIBROZE

GLIUKOZËS METABOLIZMO POKYÈIAI IR JØ KOREKCIJA SERGANT CISTINE FIBROZE MEDICINOS PRAKTIKA GLIUKOZËS METABOLIZMO POKYÈIAI IR JØ KOREKCIJA SERGANT CISTINE FIBROZE CHANGES OF GLUCOSE METABOLISM AND THEIR CORRECTION IN PATIENTS WITH CYSTIC FIBROSIS V. ULECKIENË 1, I. L. INDRËJAITYTË

More information

KOGNITYVINIO FUNKCIONAVIMO IR DEPRESIÐKUMO RYÐYS SERGANT IÐSËTINE SKLEROZE: TRUMPO DAUGIAKARÈIO NEUROPSICHOLOGINIØ TESTØ RINKINIO TAIKYMAS LIETUVOJE

KOGNITYVINIO FUNKCIONAVIMO IR DEPRESIÐKUMO RYÐYS SERGANT IÐSËTINE SKLEROZE: TRUMPO DAUGIAKARÈIO NEUROPSICHOLOGINIØ TESTØ RINKINIO TAIKYMAS LIETUVOJE ISSN 1392 0359. PSICHOLOGIJA 2005 32 KOGNITYVINIO FUNKCIONAVIMO IR DEPRESIÐKUMO RYÐYS SERGANT IÐSËTINE SKLEROZE: TRUMPO DAUGIAKARÈIO NEUROPSICHOLOGINIØ TESTØ RINKINIO TAIKYMAS LIETUVOJE Ramunë Grambaitë

More information

APÞVALGINIAI STRAIPSNIAI

APÞVALGINIAI STRAIPSNIAI APÞVALGINIAI STRAIPSNIAI 211 Wiskott-Aldrich sindromas: diagnozavimo bei gydymo galimybës Kauno medicinos universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinika Raktaþodþiai: Wiskott-Aldrich sindromas, atopinis

More information

SOCIAL WORK IN PARTNERSHIP WITH THE EXCLUDED

SOCIAL WORK IN PARTNERSHIP WITH THE EXCLUDED Mokslo darbai 85 SOCIAL WORK IN PARTNERSHIP WITH THE EXCLUDED Prof. W. David Harrison East Carolina University, Carolyn Freeze Baynes Institute of Social Justice, College of Human Ecology Greenville, NC

More information

ÛMINIØ KORONARINIØ SINDROMØ IR CUKRINIO DIABETO KLINIKINIØ POÞYMIØ IR GYDYMO YPATUMAI

ÛMINIØ KORONARINIØ SINDROMØ IR CUKRINIO DIABETO KLINIKINIØ POÞYMIØ IR GYDYMO YPATUMAI MEDICINOS TEORIJA ÛMINIØ KORONARINIØ SINDROMØ IR CUKRINIO DIABETO KLINIKINIØ POÞYMIØ IR GYDYMO YPATUMAI PECULIARITIES OF CLINICAL COURSE AND TREATMENT IN PATIENTS WITH ACUTE CORONARY SYNDROMES AND DIABETES

More information

Epidemiology of burns in Lithuania during

Epidemiology of burns in Lithuania during 541 Epidemiology of burns in Lithuania during 1991 2004 Department of Plastic and Reconstructive Surgery, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: burns; epidemiology; Lithuania. Summary. The

More information

KARIØ PATIRIAMO STRESO IR JO ÁVEIKOS YPATUMAI

KARIØ PATIRIAMO STRESO IR JO ÁVEIKOS YPATUMAI ISSN 1392 0359. PSICHOLOGIJA 2004 29 KARIØ PATIRIAMO STRESO IR JO ÁVEIKOS YPATUMAI Milda Autukaitë Personalo specialistë AB bankas Hansabankas Savanoriø pr. 19, 03502 Vilnius El. paðtas: milda.autukaite@mail.lt

More information

SVEIKATOS. Public Health Medicine Nursing. Slauga. Tomas 24

SVEIKATOS. Public Health Medicine Nursing. Slauga. Tomas 24 ISSN 1392-6373 print/2335-867x online http://sm-hs.eu www.sam.lt Sveikatos mokslai Volume 24, Number 2, 2014 SVEIKATOS 2014 2(93) MOKSLAI HEALTH SCIENCES Vi suo me nės sveikata Medicina Slauga Public Health

More information

Influence of enteral nutrition on the frequency of complications in case of major burns

Influence of enteral nutrition on the frequency of complications in case of major burns 957 Influence of enteral nutrition on the frequency of complications in case of major burns Daiva Gudavičienė, Rytis Rimdeika, Kęstutis Adamonis 1 Division of Plastic Surgery and Burns, 1 Clinic of Gastroenterology,

More information

Rimtautas Gudas¹, Romas Jonas Kalesinskas¹, Ramûnas Tamoðiûnas²

Rimtautas Gudas¹, Romas Jonas Kalesinskas¹, Ramûnas Tamoðiûnas² 200 R. Gudas, R. J. Kalesinskas, R. Tamoðiûnas ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2006, 4(3), p. 200 207 Jaunø sportininkø artroskopinis peties sànario virðutinës-priekinës-uþpakalinës

More information

PRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA

PRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA PRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA CHARACTERISTICS OF AGGRESSION OF INVOLUNTARY HOSPITALIZED PATIENTS Vytautas Raškauskas, Algirdas Dembinskas, Alvydas Navickas, Vita Danilevičiūtė

More information

Gyvenimo kokybė sergant Parkinsono liga

Gyvenimo kokybė sergant Parkinsono liga Gerontologija 2006; 7(2): 78 87 GEROTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Gyvenimo kokybė sergant Parkinsono liga V. Valeikienė, A. Juozulynas Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas

More information

Transuretrinës mikrobangø termoterapijos ankstyvieji ir vëlyvieji rezultatai gydant nepiktybinæ prostatos hiperplazijà

Transuretrinës mikrobangø termoterapijos ankstyvieji ir vëlyvieji rezultatai gydant nepiktybinæ prostatos hiperplazijà 266 A. Rimas, B. Dainys ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2005, 3(4), p. 266 274 Originalûs mokslo tiriamieji darbai Transuretrinës mikrobangø termoterapijos

More information

SERGANČIŲJŲ POINSULTINE PNEUMONIJA IR UROINFEKCIJA KLINIKINIŲ CHARAKTERISTIKŲ, GYDYMO TRUKMĖS IR KAŠTŲ SĄSAJOS

SERGANČIŲJŲ POINSULTINE PNEUMONIJA IR UROINFEKCIJA KLINIKINIŲ CHARAKTERISTIKŲ, GYDYMO TRUKMĖS IR KAŠTŲ SĄSAJOS 92 SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA / HEALTH ECONOMICS AND MANAGEMENT SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 2013, 23 tomas, Nr. 3, p. 92-97 doi:10.5200/sm-hs.2013.083 SERGANČIŲJŲ POINSULTINE

More information

Eksperimentinis kiaulës galvos smegenø iðemijos modelis

Eksperimentinis kiaulës galvos smegenø iðemijos modelis MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2013, t. 15, Nr. 4(60), p. 194 198. Eksperimentinis kiaulës galvos smegenø iðemijos modelis Olga Suchadolskienë 1 Þilvinas Dambrauskas 2 Vincentas

More information

The prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus

The prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus Gerontologija 2014; 15(3): 143 147 GERONTOLOGIJA Original article The prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus Ema Rudenka 1, Natalya

More information

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA. Jurgita Samsanavičienė

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA. Jurgita Samsanavičienė KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA Jurgita Samsanavičienė PACIENTŲ POŽIŪRIAI Į ONKOLOGINIO SKAUSMO KONTROLĖS KLIŪTIS Magistro darbas Darbo vadovas prof. Z. Liubarskienė

More information

Age-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly

Age-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly 1231 Age-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly Ramutė Vaičaitienė, Dalia K. Lukšienė, Alvydas Paunksnis 1, Liucija Rita Černiauskienė, Stanislava Domarkienė,

More information

ASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS

ASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS ASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS Jacob X. Chávez, Julie A. Dinsmore 1, David D. Hof University

More information

Working age peoples attitudes towards patients with mental disorders and the relationship with respondents socio-demographic characteristics

Working age peoples attitudes towards patients with mental disorders and the relationship with respondents socio-demographic characteristics Research report of junior scientists Working age peoples attitudes towards patients with mental disorders and the relationship with respondents socio-demographic characteristics Darbingo amžiaus asmenų

More information

Vaizdo torakoskopija pirmo pasirinkimo atvirø krûtinës traumø diagnostikos ir gydymo metodas urgentinëje torakalinëje chirurgijoje

Vaizdo torakoskopija pirmo pasirinkimo atvirø krûtinës traumø diagnostikos ir gydymo metodas urgentinëje torakalinëje chirurgijoje 23 ISSN 3920995 LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2004, 2(), p. 2329 Vaizdo torakoskopija pirmo pasirinkimo atvirø krûtinës traumø diagnostikos ir gydymo metodas urgentinëje torakalinëje chirurgijoje

More information

Analysis of prognostic factors for melanoma patients

Analysis of prognostic factors for melanoma patients ACTA MEDICA LITUANICA. 2017. Vol. 24. No. 1. P. 25 34 Lietuvos mokslų akademija, 2017 Analysis of prognostic factors for melanoma patients Andrė Lideikaitė 1, Julija Mozūraitienė 2, Simona Letautienė 1,

More information

KLIENTO PROBLEMŲ YPATUMAI GERONTOLOGINIO SOCIALINIO DARBO TYRIMUOSE

KLIENTO PROBLEMŲ YPATUMAI GERONTOLOGINIO SOCIALINIO DARBO TYRIMUOSE 36 KLIENTO PROBLEMŲ YPATUMAI GERONTOLOGINIO SOCIALINIO DARBO TYRIMUOSE Dr. Rasa Naujanienė Vytauto Didžiojo universitetas, Socialinio darbo institutas Donelaičio 52-405, LT-44244 Kaunas Telefonas (8 37)

More information

Increasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian primary health care centre

Increasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian primary health care centre ACTA MEDICA LITUANICA. 2016. Vol. 23. No. 3. P. 180 184 Lietuvos mokslų akademija, 2016 Increasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian

More information

NEFREKTOMIJA VAIKAMS NEPHRECTOMY TO CHILDREN. Augustina Jankauskienė 1,3, Sigita Drusytė-Kurilavičienė 1,2, Albertas Puzinas 3

NEFREKTOMIJA VAIKAMS NEPHRECTOMY TO CHILDREN. Augustina Jankauskienė 1,3, Sigita Drusytė-Kurilavičienė 1,2, Albertas Puzinas 3 NEFREKTOMIJA VAIKAMS NEPHRECTOMY TO CHILDREN Augustina Jankauskienė 1,, Sigita Drusytė-Kurilavičienė 1,, Albertas Puzinas 1 Vilniaus universitetas Trakų ligoninė Vilniaus universiteto vaikų ligoninė 1

More information

According to the data of the American LIFESTYLE PECULIARITIES OF YOGA PRACTITIONERS AND NON-PRACTITIONERS ABSTRACT INTRODUCTION

According to the data of the American LIFESTYLE PECULIARITIES OF YOGA PRACTITIONERS AND NON-PRACTITIONERS ABSTRACT INTRODUCTION 58 BALTIC JOURNAL OF SPORT & HEALTH SCIENCES No. 3(98); 2015; 58 65 LIFESTYLE PECULIARITIES OF YOGA PRACTITIONERS AND NON-PRACTITIONERS Daiva Vizbaraitė 1, Eva Arlauskaitė 1, Violeta Ūsė 2, Roma Aleksandravičienė

More information

Prognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation

Prognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation 39 Prognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation Jolanta Šumskienė, Limas Kupčinskas, Juozas Pundzius 1, Linas Šumskas 2 Clinic of Gastroenterology,

More information

LIETUVOS PAAUGLIØ SÀMONINGO SAVÆS ÞALOJIMO IR STRESÀ KELIANÈIOS GYVENIMO PATIRTIES SÀSAJOS

LIETUVOS PAAUGLIØ SÀMONINGO SAVÆS ÞALOJIMO IR STRESÀ KELIANÈIOS GYVENIMO PATIRTIES SÀSAJOS 56 2008 m. Visuomenës sveikata Nr. 4(43) LIETUVOS PAAUGLIØ SÀMONINGO SAVÆS ÞALOJIMO IR STRESÀ KELIANÈIOS GYVENIMO PATIRTIES SÀSAJOS Agnë Laskytë 1, Nida Þemaitienë 1,2, Raimundas Vaitkevièius 3 1 Kauno

More information

Stuburo krûtininës ir juosmeninës dalies lûþiø operacinio gydymo rezultatai

Stuburo krûtininës ir juosmeninës dalies lûþiø operacinio gydymo rezultatai 192 I. Ðatkauskas, V. Uvarovas, M. Kocius ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2005, 3(3), p. 192 201 Stuburo krûtininës ir juosmeninës dalies lûþiø operacinio

More information

Prospektyvusis dviejø ir vieno pluoðto priekinio kryþminio raiðèio rekonstrukcijos metodø palyginimas

Prospektyvusis dviejø ir vieno pluoðto priekinio kryþminio raiðèio rekonstrukcijos metodø palyginimas 110 Prospektyvusis dviejø ir vieno pluoðto priekinio kryþminio raiðèio rekonstrukcijos metodø palyginimas Rimtautas Gudas, Alfredas Smailys, Kristina Vostrugina, Ramûnas Tamoðiûnas 1, Donatas Simonaitis

More information

Effect of strength training on muscle architecture (review)

Effect of strength training on muscle architecture (review) 60 Sporto mokslas / Sport Science 2017, Nr. 1(87), p. 60 64 / No. 1(87), pp. 60 64, 2017 DOI: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2017.9 Effect of strength training on muscle architecture (review) Javid Mirzayev

More information

PACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ

PACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ PACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ Tatjana Polinskaja, Tatjana Žuravliova, Geriuldas Žiliukas, Indrė Brasaitė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas Santrauka Lėtinės venų ligos

More information

Evaluation of needs for therapeutic monitoring of digoxin in a tertiary hospital

Evaluation of needs for therapeutic monitoring of digoxin in a tertiary hospital 6 Medicina (Kaunas) 00; () in a tertiary hospital Justina Penkauskaitė, Romaldas Mačiulaitis,, Birutė Varanavičienė, Irena Milvidaitė,, Birutė Tarutienė Department of Theoretical and Clinical Pharmacology,

More information

ISSN Included in Index Copernicus database SVEIKATOS. Public Health Medicine Nursing

ISSN Included in Index Copernicus database SVEIKATOS. Public Health Medicine Nursing ISSN 1392-6373 http://www.sam.lt Included in Index Copernicus database SVEIKATOS 2010 1(67) MOKSLAI HEALTH SCI ENC ES Visuomenės sveikata Medicina Slauga Public Health Medicine Nursing Þurnalas spausdina

More information

VAIKØ NEFROLOGIJA. Vaikø pasikartojanèios ðlapimo organø infekcijos ilgalaikis profilaktinis gydymas cefadroksiliu

VAIKØ NEFROLOGIJA. Vaikø pasikartojanèios ðlapimo organø infekcijos ilgalaikis profilaktinis gydymas cefadroksiliu VAIKØ NEFROLOGIJA 59 Vaikø pasikartojanèios ðlapimo organø infekcijos ilgalaikis profilaktinis gydymas cefadroksiliu Vytautas Baèiulis, Graþina Eitutienë 1, Rimantë Èerkauskienë 2, Elvyra Baèiulienë 2,

More information

PALIATYVIŲJŲ PACIENTŲ, SERGANČIŲ ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS IR LĖTINIU ŠIRDIES NEPAKANKAMUMU, DVASINĖS SVEIKATOS PROBLEMOS

PALIATYVIŲJŲ PACIENTŲ, SERGANČIŲ ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS IR LĖTINIU ŠIRDIES NEPAKANKAMUMU, DVASINĖS SVEIKATOS PROBLEMOS ISSN 1392-6373 SVEIKATOS MOKSLAI 212, Volume 22, Number 3, p. 159-164 SLAUGA 159 PALIATYVIŲJŲ PACIENTŲ, SERGANČIŲ ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS IR LĖTINIU ŠIRDIES NEPAKANKAMUMU, DVASINĖS SVEIKATOS PROBLEMOS ŽANETA

More information

Acute epiglottitis in children: experience in diagnosis and treatment in Lithuania

Acute epiglottitis in children: experience in diagnosis and treatment in Lithuania ACTA MEDICA LITUANICA. 2007. VOLUME 14. No. 1. P. 54 58 Lietuvos mokslų akademija, 2007 54 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007 Acute epiglottitis in children: experience in diagnosis and treatment

More information

Hemorojaus chirurginio gydymo dienos stacionare socialiniai ir ekonominiai aspektai

Hemorojaus chirurginio gydymo dienos stacionare socialiniai ir ekonominiai aspektai 221 ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2006, 4(3), p. 221 225 Klinikinë praktika Hemorojaus chirurginio gydymo dienos stacionare socialiniai ir ekonominiai aspektai

More information

Incidence and risk factors for early postoperative cognitive decline after coronary artery bypass grafting

Incidence and risk factors for early postoperative cognitive decline after coronary artery bypass grafting 460 Medicina (Kaunas) 2010;46(7):460-4 Incidence and risk factors for early postoperative cognitive decline after coronary artery bypass grafting Ieva Norkienė 1, Robertas Samalavičius 1, Irina Misiūrienė

More information

Psychometric properties of the Lithuanian version of Sleep Apnea Quality of Life Index (a pilot study)

Psychometric properties of the Lithuanian version of Sleep Apnea Quality of Life Index (a pilot study) 296 Psychometric properties of the Lithuanian version of Sleep Apnea Quality of Life Index (a pilot study) Tomas Balsevičius, Virgilijus Uloza, Raimundas Sakalauskas 1, Skaidrius Miliauskas 1, Regina Rėklaitienė

More information

FARMAKOTERAPIJA APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (IV)

FARMAKOTERAPIJA APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (IV) GYDYMO MENAS FARMAKOTERAPIJA 2005 (IV) ISSN 1648-6838 www.medicine.lt Specialus leidinys gydytojui praktikui 2005 m. FARMAKOTERAPIJA APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (IV) Nervø ir psichikos sistemà veikiantys vaistai

More information

Surgical treatment of Graves disease: subtotal thyroidectomy might still be the preferred option

Surgical treatment of Graves disease: subtotal thyroidectomy might still be the preferred option 22 Surgical treatment of Graves disease: subtotal thyroidectomy might still be the preferred option Urmas Lepner, Indrek Seire 1, Veronika Palmiste 1, Ülle Kirsimägi Department of Surgery, University of

More information

RELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT

RELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT UGDYMAS KŪNO KULTŪRA SPORTAS Nr. 1 (84); 2012; 55 61; SOCIALINIAI MOKSLAI RELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT

More information

Projektų viešinimas. Rosita Saukaitė Komunikacijos specialistė

Projektų viešinimas. Rosita Saukaitė Komunikacijos specialistė Projektų viešinimas Rosita Saukaitė Komunikacijos specialistė Kas yra projekto viešinimas? Reikalavimai projekto viešinimui. Kaip kokybiškai viešinti projektą? Projekto viešinimas kas tai ir kam to reikia?

More information

KLINIKINIAI TYRIMAI. Bronchų obstrukcijos nustatymas funkcinės diagnostikos metodais

KLINIKINIAI TYRIMAI. Bronchų obstrukcijos nustatymas funkcinės diagnostikos metodais 550 KLINIKINIAI TYRIMAI Bronchų obstrukcijos nustatymas funkcinės diagnostikos metodais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Pulmonologijos klinika Raktažodžiai: plaučių ventiliacija, kvėpavimo

More information

Sveikatos mokslai Nr.4

Sveikatos mokslai Nr.4 2009 m. BIOMEDICINA If there is asymmetry of vestibular excitability (in one side), coefficient of asymmetry is equal to 100%. These tests have proved that vestibulometric value of threshold caloric test

More information

Patient-controlled analgesia in the management of postoperative pain in children and adolescents

Patient-controlled analgesia in the management of postoperative pain in children and adolescents 1078 Patient-controlled analgesia in the management of postoperative pain in children and adolescents Danguolė Rugytė, Karl Erik Edberg 1 Clinic of Anesthesiology, Kaunas University of Medicine Hospital,

More information

Hospitalinių infekcijų, jų rizikos veiksnių paplitimas Lietuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse

Hospitalinių infekcijų, jų rizikos veiksnių paplitimas Lietuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse Hospitalinių infekcijų, jų rizikos veiksnių paplitimas Lietuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse Rūta Markevičė 1, Rolanda Valintėlienė 1, Jolanta Ašembergienė 1, Kęstutis Žagminas 2 1 Higienos

More information

Leonas Meidus RANKININKIØ SÀVEIKOS PSICHOLOGIJA

Leonas Meidus RANKININKIØ SÀVEIKOS PSICHOLOGIJA VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS Leonas Meidus RANKININKIØ SÀVEIKOS PSICHOLOGIJA VILNIUS, 2005 1 UDK 796.32:159.9 Me71 Skiriama psichologijos, pedagogikos ir sporto specialistams, treneriams, aukðtøjø

More information

Prognostiniai veiksniai, lemiantys pooperacinæ veidinio nervo funkcijà klausos nervo neurinomø chirurgijoje

Prognostiniai veiksniai, lemiantys pooperacinæ veidinio nervo funkcijà klausos nervo neurinomø chirurgijoje Prognostiniai veiksniai, lemiantys pooperacinæ veidinio nervo funkcijà klausos nervo neurinomø chirurgijoje 327 ISSN 1392 0995 LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2003, 1 tomas, 4 numeris, p. 327 338

More information

Craniofacial anthropometry in a group of healthy Latvian residents

Craniofacial anthropometry in a group of healthy Latvian residents ACTA MEDICA LITUANICA. 2005. VOLUME 12 No. 1. P. 47 53 Lietuvos mokslø akademija, Craniofacial 2005 anthropometry in a group of healthy Latvian residents 47 Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2005 Craniofacial

More information

Mobilization of cardiovascular function during the constant-load and all-out exercise tests

Mobilization of cardiovascular function during the constant-load and all-out exercise tests 1048 Mobilization of cardiovascular function during the constant-load and all-out exercise tests Laboratory of Kinesiology, Lithuanian Academy of Physical Education, Lithuania Key words: cardiovascular

More information

TIME FROM INJURY TO SURGERY IMPACT ON RECOVERY RESULTS AFTER ANTERIOR CRUCIATE LIGAMENT RECONSTRUCTION

TIME FROM INJURY TO SURGERY IMPACT ON RECOVERY RESULTS AFTER ANTERIOR CRUCIATE LIGAMENT RECONSTRUCTION 32 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 3, p. 32-37 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.036 TIME

More information

Fizinė medicina ir reabilitacija

Fizinė medicina ir reabilitacija FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS APRAŠAS Rezidentūros studijų programos pavadinimas Fizinė medicina ir reabilitacija Programos valstybinis kodas 733A30062 Aukštojo mokslo

More information

SVEIKATOS TECHNOLOGIJOS IR JŲ VERTINIMAS

SVEIKATOS TECHNOLOGIJOS IR JŲ VERTINIMAS Visuomenės sveikata literatūros apžvalgos SVEIKATOS TECHNOLOGIJOS IR JŲ VERTINIMAS Gintarė Petronytė, Vytautas Jurkuvėnas Higienos institutas Santrauka Straipsnyje pateikiami kai kurie sveikatos technologijų

More information

SLAUGYTOJŲ IR GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į IŠANKSTINES GYVENIMO VALIOS DIREKTYVAS

SLAUGYTOJŲ IR GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į IŠANKSTINES GYVENIMO VALIOS DIREKTYVAS SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 6, p. 237-241 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.123 SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA

More information

THE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE

THE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE UGDYMAS KŪNO KULTŪRA SPORTAS Nr. 3 (82); 211; 45 51; BIOMEDICINOS MOKSLAI THE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE 45 Lithuanian Academy of Physical Education, Kaunas, Lithuania

More information

SERGANČIŲJŲ PARKINSONO LIGA SAVARANKIŠKUMO IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI TAIKANT ERGOTERAPIJĄ

SERGANČIŲJŲ PARKINSONO LIGA SAVARANKIŠKUMO IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI TAIKANT ERGOTERAPIJĄ LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA ASTA STANEVIČIŪTĖ-EITMONIENĖ SERGANČIŲJŲ PARKINSONO LIGA SAVARANKIŠKUMO IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI TAIKANT ERGOTERAPIJĄ

More information

The need for orthodontic treatment among and year-old Lithuanian schoolchildren

The need for orthodontic treatment among and year-old Lithuanian schoolchildren 814 The need for orthodontic treatment among 10 11- and 14 15-year-old Lithuanian schoolchildren Diana Baubinienė, Antanas Šidlauskas, Irena Misevičienė 1 Department of Orthodontics, 1 Institute for Biomedical

More information

Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopiniø transabdominaliniø preperitoniniø kirkðniniø iðvarþø operacijø ankstyvieji rezultatai

Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopiniø transabdominaliniø preperitoniniø kirkðniniø iðvarþø operacijø ankstyvieji rezultatai Shouldice, ir laparoskopiniø transabdominaliniø preperitoniniø kirkðniniø iðvarþø operacijø ankstyvieji rezultatai 247 ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2006,

More information

Sveikatos mokslai Nr.5

Sveikatos mokslai Nr.5 2009 m. BIOMEDICINA Sveikatos mokslai Nr.5 2681 yra daþniausias HLL tumoras [2,3]. Apie 8% ligoniø, serganèiø autosomine-dominantine inkstø policistoze (ADIP), nustatomos intrakranijinës aneurizmos [4];

More information

Skausmas peties sànario srityje: prieþastys, klinikiniai simptomai, diagnostika ir gydymas

Skausmas peties sànario srityje: prieþastys, klinikiniai simptomai, diagnostika ir gydymas 192 R. Broga ISSN 1392 0995 LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2003, 1 tomas, 2 numeris; p. 192 204 Paskaita Skausmas peties sànario srityje: prieþastys, klinikiniai simptomai, diagnostika ir gydymas

More information

Validation of the Lithuanian version of the Edinburgh Postnatal Depression Scale

Validation of the Lithuanian version of the Edinburgh Postnatal Depression Scale 544 Validation of the Lithuanian version of the Edinburgh Postnatal Depression Scale Adomas Bunevičius 1, 2, Laima Kusminskas 2, Robertas Bunevičius 2 1 Faculty of Medicine, 2 Institute of Physiology and

More information

Artroskopinė operacija gali atitolinti kelio sąnario endoprotezavimą

Artroskopinė operacija gali atitolinti kelio sąnario endoprotezavimą 1082 Artroskopinė operacija gali atitolinti kelio sąnario endoprotezavimą Kauno medicinos universiteto Ortopedijos ir traumatologijos klinika Raktažodžiai: gonartrozė, artroskopija, kremzlės pažeidimas,

More information

Psychoemotional State and Knowledge in Psoriasis Patients

Psychoemotional State and Knowledge in Psoriasis Patients 40 :40-6 Psychoemotional State and Knowledge in Psoriasis Patients Renata Petraškienė 1, Skaidra Valiukevičienė 2, Jūratė Macijauskienė 3 1 Department of Nursing and Care, Faculty of Nursing, Medical Academy,

More information

ACCURACY OF PSA TEST IN THE PROSTATE CANCER SCREENING PROGRAM OF LITHUANIA

ACCURACY OF PSA TEST IN THE PROSTATE CANCER SCREENING PROGRAM OF LITHUANIA ACCURACY OF PSA TEST IN THE PROSTATE CANCER SCREENING PROGRAM OF LITHUANIA Romualdas Gurevičius 1, Renata Šturienė 2, Arvydas Šilys 3 1 Institute of Hygiene, 2 Vilnius Šeškinė Outpatient Clinics, 3 Vilnius

More information

TÆSTINËS MEDICINOS STUDIJOS

TÆSTINËS MEDICINOS STUDIJOS 90 TÆSTINËS MEDICINOS STUDIJOS Suðalimas Kauno medicinos universiteto Intensyviosios terapijos klinika Raktaþodþiai: hipotermija, atsitiktinë hipotermija, suðildymas. Santrauka. Suðalimas ðerdinës kûno

More information