Studentų rūkymo įpročiai ir požiūris į rūkymą
|
|
- Spencer Pierce
- 6 years ago
- Views:
Transcription
1 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Studentų rūkymo įpročiai ir požiūris į rūkymą Rūta Šaulinskienė, Aldona Bartkevičienė, Geriuldas Žiliukas, Artūras Razbadauskas Klaipėdos universitetas Santrauka Tabako rūkymas labiausiai paplitusi priklausomybės liga, lemianti daugelį ligų ir priešlaikinių mirčių. Jaunimas Lietuvoje yra labiausiai rūkanti amžiaus grupė: net trečdalis metų žmonių reguliariai rūko. Studijų metas yra kritiškas laikotarpis jaunų žmonių gyvenime, todėl labai palankus tabako kompanijoms laimėti būsimą vartotoją. Moksliniai tyrimai ir įvairių jaunimo grupių rūkymo paplitimo stebėsena didele dalimi sudaro galimybę prognozuoti rūkymo paplitimo tendencijas populiacijoje, rūkančių studentų požiūrį į rūkymo įprotį bei padėti analizuoti priimtų įstatymų veiksmingumą. Tyrimo tikslas išanalizuoti Klaipėdos studentų rūkymo įpročių priežastis ir paplitimą bei įvertinti studentų požiūrį į rūkymą. Medžiaga ir metodai m. balandžio mėn. gegužės mėn. apklausta 245 (atsako dažnis 95 proc.) Klaipėdos miesto dviejų mokymo įstaigų Lietuvos policijos mokyklos ir Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai (iš jų 120 vaikinų ir 125 merginos). Tiriamųjų amžius 20,6 ± 1,5 (nuo 19 iki 30) metų. Apklausai buvo naudotas anoniminis klausimynas, sudarytas tyrėjų iš klausimų apie studentų rūkymo įpročius, priežastis bei studentų požiūrį į rūkymą. Tiriamieji buvo vertinami kaip rūkantys, jei surūkė nors vieną cigaretę per pastarąsias 30 dienų. Pagal rūkymo įpročius studentai buvo suskirstyti į reguliariai rūkančius (kasdien), nereguliariai rūkančius (ne kasdien) ir niekada nerūkiusius. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad rūkė 49,4 proc. studentų, iš jų 47,9 proc. vaikinų ir 52,1 merginų. 26,1 proc. studentų rūkė reguliariai, o 23,3 proc. nereguliariai. Niekada nerūkė 32,1 proc. studentų. Rūkymo paplitimas tarp vaikinų ir merginų nesiskyrė. Penktadalis rūkančių studentų nerūkė mokykloje, 50 proc. studijuodami rūko dažniau nei rūkė mokykloje. Nustatytas teigiamas rūkymo dažnio ryšys su gyvensenos veiksniais patiriama psichoemocine įtampa (r = 0,15), su alkoholio vartojimu (r = 0,24), prasčiau vertinama subjektyvia bendra sveikata (r = 0,19) ir fizine sveikata (r = 0,16). Studentų rūkymo įpročiams reikšmingos įtakos turėjo tėvo rūkymas (ŠS = 2,4 (PI 1,3 4,4); p = 0,004). Skyrėsi rūkančių ir nerūkančių studentų požiūris į rūkantį asmenį: rūkantieji dažniau toleravo rūkalius nei nerūkantieji (atitinkamai 61,2 ir 42,3 proc.). Išvados. Tyrimo duomenimis, 26,1 proc. studentų reguliariai rūkė, 50 proc. rūkančių studentų rūkė dažniau, nei rūkė besimokydami vidurinėje mokykloje. Rūkymo įprotis buvo susijęs su patiriama psichoemocine įtampa, dažnesniu alkoholio vartojimu, prasčiau vertinama subjektyvia bendra ir fizine sveikata bei tėvo rūkymu. Rūkančių studentų požiūris į rūkymą buvo tolerantiškesnis nei nerūkančiųjų. Reikšminiai žodžiai: studentai, rūkymo paplitimas, požiūris į rūkymą. ĮVADAS Sveikatos ugdymas apima tris esminius komponentus: žinias apie sveikatos saugojimą ir stiprinimą, teigiamą asmens požiūrį į sveiką gyvenseną bei tinkamus įpročius ir elgesį. Tabako rūkymas labiausiai paplitusi priklausomybės liga, lemianti daugelį ligų ir priešlaikinių mirčių. Tai sudėtingas reiškinys, lemiamas individo, socialinės aplinkos, kultūrinių, ekonominių ir politinių veiksnių. Studijų metai yra kritiškas laikas jaunimo gyvenime, tai yra permainų, eksperimentų ir atradimų Adresas susirašinėti: Rūta Šaulinskienė, Klaipėdos universitetas, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda. El. p. ruta.saulinskiene@gmail.com metas, kartu labai palankus tabako kompanijoms laimėti būsimą vartotoją. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) su nerimu skelbia, kad vis daugiau jaunų žmonių rūko [1]. PSO duomenimis, iki 18 metų rūkyti pradeda apie 80 proc. visų rūkalių, o nepradėjusieji rūkyti iki 25 metų dažniausiai šio žalingo įpročio neįgyja [2], todėl tokie jaunuoliai, atėję iš mokyklų į universitetus, kolegijas bei profesines mokyklas, dažnai jau turi priklausomybę nuo nikotino [3]. Pastarojo meto tyrimų duomenimis, kuo anksčiau pradedami vartoti tabako produktai, tuo didesnė rizika, kad išsivystys stipri priklausomybė. Dauguma studijuojančio jaunimo apibrėžiami kaip socialiniai rūkaliai, kurie rūko įvairioje socialinėje veikloje, draugų kompanijose ir rūkymą laiko svarbiu socializacijos veiksniu, o ne priklausomybe nuo tabako vartojimo [4]. Kitų šalių studentų rūkymo priežasčių analizė parodė, kad, studentų manymu, 2012/priedas Nr. 1 93
2 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata rūkymas streso metu palengvina jų socialinį bendravimą [5, 6]. Taip pat jaunuoliai gali pradėti reguliariai rūkyti dėl ketinimų sumažinti stresą [7]. Merginoms rūkymas dažnai yra svorio metimo ir reguliavimo įrankis [8]. Studijuojančiųjų rūkymas taip pat susietas su alkoholio vartojimu [9]. Mokslinių tyrimų duomenimis, studentų žalingų įpročių paplitimas turi ryšį su socialiniais veiksniais. Dažniau reguliariai rūko iki studijų mieste gyvenę studentai, nei gyvenusieji kaime [10]. Studentų rūkymo paplitimą gali nulemti studijuojamas dalykas. Didžiausias rūkančių studentų dažnis nustatytas tarp studijuojančių kelių inžinerijos, kalbų bei kultūros studijų programas [11]. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, išlieka daug problemų, susijusių su rūkymu. Moksliniai tyrimai ir įvairių jaunimo grupių rūkymo paplitimo stebėsena sudaro didelę galimybę prognozuoti rūkymo paplitimo tendencijas populiacijoje bei padėti analizuoti priimtų įstatymų veiksmingumą. Tyrimo tikslas išanalizuoti Klaipėdos studentų rūkymo įpročių priežastis ir paplitimą bei įvertinti studentų požiūrį į rūkymą. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI 2011 m. balandžio gegužės mėn. buvo atliktas kiekybinis vienmomentinis tyrimas, taikant anketinės apklausos metodą. Apklausai naudota anoniminė anketa, kurioje buvo pateikti klausimai tiek rūkantiems, tiek nerūkantiems studentams. Apklausa vykdyta raštu, visi anketos klausimai buvo uždaro tipo. Apklausti 245 dviejų Klaipėdos mokymo įstaigų Lietuvos policijos mokyklos (LPM) ir Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) pirmojo ir antrojo kurso studentai (iš jų 120 vyrų ir 125 moterys). Apklausos vyko grupėse. Kiekvienos apklausos atsako dažnis buvo ne mažiau kaip 95 proc. Visų tiriamųjų amžius 20,6 ± 1,5 (nuo 19 iki 30) metų Respondentai buvo vertinami kaip rūkantys, jei surūkė nors vieną cigaretę per pastarąsias 30 dienų. Pagal rūkymo įpročius tiriamieji buvo suskirstyti į reguliariai rūkančius (kasdien), nereguliariai rūkančius (retkarčiais) ir niekada nerūkiusius. Tyrimui naudota anketa buvo sudaryta tyrėjų, remiantis literatūros šaltiniuose pateiktų standartinių klausimynų, kurie jau buvo naudoti tyrimuose, susijusiuose su rūkymo problema, pavyzdžiais. Respondentams skirtą klausimyną sudarė keturios klausimų grupės: Sociodemografinio pobūdžio klausimai. Tiriamieji nurodė savo amžių, lytį, mokymo įstaigą, kursą, šeimyninę padėtį ir kitus demografinius rodiklius (1 lentelė). Klausimai apie rūkymo įprotį:,,kokio amžiaus jūs pradėjote rūkyti? ;,,Ar rūkėte, besimokydami vidurinėje mokykloje? ;,,Ar dabar rūkote dažniau, nei mokydamiesi vidurinėje mokykloje? ; Kiek dienų jūs rūkėte per pastarąsias 30 dienų? ; Tomis dienomis, kai rūkėte, kiek vidutiniškai per dieną cigarečių surūkydavote? Klausimai apie rūkymo priežastis: Kiek kartų per pastarąsias 30 dienų vartojote alkoholio? ; Ar per pastarąsias 30 dienų patyrėte stresą, psichoemocinę įtampą? ; Ar per pastarąsias 30 dienų bent 20 min. sportavote? ; Ar rūko jūsų tėvas / motina / tėvai? 1 lentelė. Sociodemografinė tiriamųjų (n = 245) charakteristika Požymis Abs. skč. (proc.) Chi kvadratas (χ2) Lytis Vaikinai 120 (49,0) Merginos 125 (51,0) Mokymo įstaiga LPM 159 (64,9) KVK 86 (35,1) Kursas χ 2 = 0,004, lls = 1, p = 0,949 Pirmas 123 (50,2) Antras 122 (49,8) Amžius, metai 20,6 ± 1,5 (nuo 19 iki 30) Šeiminė padėtis χ 2 = 371,5, lls = 2, p = 0,000 Vienas(-a) 221 (91,7) Išsiskyręs(-usi) 1 (0,4) Vedęs (ištekėjusi) / gyvena nesusituokę 19 (17,9) Iki mokymosi mieste gyveno χ 2 = 0,102, lls = 1, p = 0,749 Kaime 120 (49,0) Mieste 125 (51,0) /priedas Nr. 1
3 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Klausimai apie požiūrį į rūkymą: Ar žinote, kad rūkymas yra daugelio ligų rizikos veiksnys? ; Koks jūsų požiūris į asmenis, kurie rūko? ; teiginys Rūkymas kenkia sveikatai. Subjektyvi sveikatos būklė buvo vertinama pagal PSO rekomendacijas sveikatos tyrimams interviu būdu (su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo klausimynas SF-36, Jenkinson et al., 1996) pateikiant vieną klausimą: Kaip Jūs bendrai vertinate savo sveikatą per pastaruosius 12 mėnesių? Galimi atsakymai: gera, gana gera, vidutiniška, gana bloga, bloga. Statistinė analizė. Atsakymų į klausimą dažnis vertintas procentais, jų pasiskirstymo statistiniam reikšmingumui nustatyti naudotas chi kvadrato (χ 2 ) kriterijus, palyginimui grupėse pasitelktos kontingencijos lentelės ir chi kvadrato (χ 2 ) kriterijus, tarpusavio ryšiams įvertinti taikyta Spirmeno (Spearman) ranginė koreliacija. Naudojant logistinės regresijos modelius, rizikos veiksnio poveikio ir rūkymo paplitimo ryšys vertintas poveikio šansų santykiu (ŠS) ir jo 95 proc. pasikliautinuoju intervalu (PI). Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai paklaidos tikimybė p < 0,05. Duomenų statistinei analizei naudotas statistinis programų paketas SPSS 15. REZULTATAI Pusė studentų rūkė (49,4 proc.), iš jų 47,9 proc. vaikinų ir 52,1 merginų. 26,1 proc. studentų rūkė reguliariai, o 23,3 proc. nereguliariai. Niekada nerūkė 32,1 proc. studijuojančiųjų. Rūkymo įpročio pasiskirstymo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vaikinų ir merginų nenustatyta. Beveik pusė (47,1 proc.) visų rūkančiųjų rūkė nereguliariai (1 pav.). Lyginant rūkymo įpročių paplitimą skirtingose mokymo įstaigose, statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta (p > 0,05). Rūkančiųjų dažnis tarp pirmojo ir antrojo kurso studentų buvo panašus (p > 0,05). Taip pat nenustatyta rūkymo paplitimo skirtumo tarp lyčių. Todėl toliau analizuojami abiejų mokymo įstaigų duomenys kartu (n = 247). Reguliarus ir nereguliarus rūkymas Atsižvelgiant į rūkymo dažnį, tiriamieji buvo suskirstyti į reguliariai (kasdieną per pastarąsias 30 dienų) ir nereguliariai (retkarčiais per pastarąsias 30 dienų) rūkančiuosius. Nustatyta, kad reguliaraus rūkymo įpročiams įtakos turėjo rūkymas vidurinėje mokykloje. Tik 9,4 proc. reguliariai rūkančių studentų nerūkė besimokydami vidurinėje mokykloje. Tuo tarpu net trečdalis (33,9 proc.) nereguliariai rūkančiųjų, besimokydami vidurinėje mokykloje, nerūkė (p < 0,001). Reguliaraus rūkymo įpročiai buvo susiję su gyvenama vieta iki studijų. Palyginti su nereguliariai rūkančiais studentais, didesnė dalis reguliariai rūkančiųjų iki studijų gyveno kaime (p < 0,001). Retkarčiais rūkantieji dažniau nei reguliariai rūkantieji rūkė draugų kompanijose (atitinkamai 54,4 ir 20,3 proc.; p < 0,001). Didžioji dauguma (82,6 proc.) nereguliariai rūkančiųjų ryte pabudus pirmą cigaretę surūko tik po valandos, kai tokiu laiku pirmą cigaretę surūko tik 26,6 proc. reguliariai rūkančiųjų (p < 0,001). Net 79,3 proc. reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti ir tik trečdalis nereguliariai rūkančių tiriamųjų šio įpročio norėtų atsisakyti (p < 0,001) (2 lentelė). Rūkymo ar bandymo rūkyti pradžia Palyginus rūkymo pradžios amžiaus vidurkį, atsižvelgiant į lytį, nustatyta, kad merginos pradėjo / bandė rūkyti vėliau negu vaikinai (atitinkamai 15,2 ± 2,7 ir 16,3 ± 1,5 metų; p < 0,05). 7 proc. vaikinų nurodė pradėję / bandę rūkyti, būdami 8 11 metų. Anksčiausiai (12 13 metų amžiaus) pradėjo / bandė rūkyti 3 proc. merginų. Daugiau nei penktadalis rūkančiųjų pradėjo / bandė rūkyti nuo 16 metų, ir daugiau nei du trečdaliai merginų pradėjo / bandė rūkyti, būdamos metų (besimokydamos vidurinėje mokykloje). Proc p=0,02 32,1 26,1 23,3 18,4 Taip Retkarčiais Rūkiau Niekada nerūkiau n = pav. Rūkymo įpročio pasiskirstymas tarp tiriamųjų 2012/priedas Nr. 1 95
4 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata 2 lentelė. Rūkymo retkarčiais ir kasdien ypatumų skirtumai Rūkymo įprotis Nerūkė mokykloje Gyveno kaime Gyveno mieste Norėtų mesti rūkyti Pirmą cigaretę surūko ryte po 60 min. Dažniausiai rūko draugų kompanijose Reguliariai 9,4 64,1 35,9 79,3 26,6 20,3 Retkarčiais 33,9 35,1 64,9 39,3 82,6 54,4 p < 0,001 < 0,01 < 0,01 < 0,001 < 0,001 < 0,001 proc ,3 22,6 22,6 24,2 12,3 12,9 10,5 11,310,5 8,8 7,0 7,0 7,0 3,5 1,8 1,8 1,6 1,6 3,2 1,8 1, Amžius, metai Vaikinai (n = 58) Merginos (n = 63) 2 pav. Amžius, kada tiriamieji pradėjo rūkyti, atsižvelgiant į lytį (c 2 = 26,7, lls = 12, p = 0,009) Cigarečių per dieną ,9 p < 0,001 3,4 Cigarečių per dieną ,7 p = 0,005 6,3 0 Kasdien, n = 64 Retkarčiais, n = 57 0 Vaikinai n = 57 Merginos n = 63 3 pav. Surūkomų per dieną cigarečių ir rūkymo įpročio (kairėje) bei lyties (dešinėje) ryšys Nuo 19 metų amžiaus (studijuodami) pradėjo / bandė rūkyti 10,6 proc. rūkančių vaikinų ir 3,2 proc. rūkančių merginų (2 pav.). Išanalizavus studentų rūkymo įpročius pagal rūkymo dažnį, jiems besimokant vidurinėje mokykloje, nustatyta, kad pusė (50,4 proc.) studentų rūkė dažniau, nei rūkė, besimokydami vidurinėje mokykloje. Penktadalis (20,7 proc.) rūkančiųjų, besimokydami vidurinėje mokykloje, nerūkė, ketvirtadalis (24 proc.) rūkė tiek pat, kiek rūkė vidurinėje mokykloje. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp rūkymo dažnio mokykloje su dabartinio rūkymo dažniu tarp vaikinų ir merginų nenustatyta (p > 0,05). Tiriamieji surūkydavo 9,7 ± 6,4 cigaretes per dieną. Merginos surūkydavo mažiau cigarečių per dieną nei vaikinai (atitinkamai 6,3 ± 4,9 ir 9,7 ± 7,3 cigaretes per dieną; p = 0,005). Reguliariai rūkantieji surūkydavo 11,9 cigarečių per dieną, nereguliariai (retkarčiais) rūkantieji 3,4 cigaretes per dieną (p < 0,001) (3 pav.). Rūkymo priežastys Du trečdaliai (66,1 proc.) tiriamųjų nurodė, kad juos paskatino rūkyti draugai, daugiau nei trečdalis (36,4 proc.) nurodė norą viską išbandyti, 14,9 proc. patiriamą stresą, tik 3,3 proc. netinkamą tėvų pavyzdį. Daugiau nei trečdalis studentų dažniausia rūkymo priežastimi pažymėjo draugų kompanijas ir rūkymą be priežasties. Susinervinusios rūkė apie ketvirtadalis merginų (23,8 proc.), o vaikinai dažniau nei merginos rūkė būdami geros nuotaikos (atitinkamai /priedas Nr. 1
5 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 8,6 ir 1,6 proc.), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp rūkymo priežasčių, atsižvelgiant į lytį, nenustatyta (c 2 = 3,8, lls = 3, p = 0,28). Studentų rūkymo įpročio ryšys su gyvensenos veiksniais (psichoemocine įtampa, alkoholio vartojimu, fiziniu aktyvumu), subjektyviai vertinama sveikata ir tėvų rūkymu Du trečdaliai respondentų nurodė patyrę nedidelę psichoemocinę įtampą, 16,8 proc. pažymėjo patyrę ypač didelę psichoemocinę įtampą per pastarąsias 30 dienų. Patyrusių psichoemocinę įtampą merginų buvo daugiau nei vaikinų (atitinkamai 91,9 proc. ir 77,5 proc.; p = 0,007). Per pastarąsias 30 dienų nevartojo alkoholio 12 proc. vaikinų ir merginų. Trečdalis vaikinų vartojo alkoholį 5 7 kartus. Alkoholio vartojimo dažnis tarp vaikinų ir merginų nesiskyrė (Mano ir Vitnio testas; p = 0,076). Keturis ir mažiau kartų per mėnesį alkoholį vartojo 60,8 proc. merginų ir 62 proc. vaikinų. Per pastarąsias 30 dienų tiriamieji vaikinai nurodė užsiimantys aktyvia fizine veikla dažniau nei merginos (atitinkamai 17 ir 10 kartų; Mano ir Vitnio testas; p < 0,001). Palyginti su nerūkančiais tiriamaisiais, rūkantieji dažniau savo bendrą sveikatą vertino kaip vidutinišką (atitinkamai 10 proc. ir 2,4 proc.; c 2 = 10,45; p = 0,001). Taip pat rūkantieji savo fizinę sveikatą vertino prasčiau negu nerūkantieji (c 2 = 6,45; p = 0,012). Penktadalis jų (20,7 proc.) savo sveikatą vertino kaip vidutinišką, kai tuo tarpu vidutiniška savo fizinę sveikatą įvardijo tik apie dešimtadalis (11,3 proc.) nerūkančiųjų. Nustatytas teigiamas rūkymo dažnio ryšys su gyvensenos veiksniais patiriama psichoemocine įtampa (r = 0,15), su alkoholio vartojimu (r = 0,24), su prasčiau vertinama subjektyvia bendra (r = 0,19) ir fizine sveikata (r = 0,16). Ryšio tarp rūkymo įpročio ir fizinio aktyvumo nenustatyta (3 lentelė). Pritaikius daugiamatę logistinę regresinę analizę ir įvertinus lyties, mokymo įstaigos ir kurso įtaką, nustatyta 2,4 karto didesnė tikimybė rūkyti, jei šeimoje rūko tėvas (ŠS = 2,4 (PI 1,3 4,4); p = 0,004). Tikimybė, kad ypač patiriantys stresą studentai rūkys, net 2,8 karto didesnė, palyginti su nepatiriančiaisiais streso (ŠS = 2,8 (PI 1,1 7,1); p = 0,028). Požiūris į rūkymą Teiginio Rūkymas kenkia sveikatai vertinimas atskleidė, kad 95 proc. nerūkančių ir 74 proc. rūkančių studentų supranta rūkymo pasekmes. Absoliuti dauguma tiriamųjų (87 proc.) nurodė žiną apie rūkymą kaip daugelio ligų rizikos veiksnį. Palyginus rūkančiųjų ir nerūkančiųjų atsakymus, nustatyta, kad tarp rūkančiųjų buvo dažnesni atsakymai iš dalies (14 proc.) ir nežinau (5 proc.). Skirtumas tarp nerūkančiųjų ir rūkančiųjų nuomonių buvo statistiškai reikšmingas (c 2 = 9,76, lls = 2, p = 0,002). Beveik pusė tiriamųjų vaikinų ir merginų nurodė tolerantišką požiūrį į rūkymą, ketvirtadalio požiūris į rūkymą buvo neigiamas, beveik tiek pat šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Tačiau palyginus rūkančių ir nerūkančių studentų požiūrį į rūkantį asmenį nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai: rūkantieji labiau toleravo rūkalius nei nerūkantieji (atitinkamai 61,2 ir 42,3 proc.; p = 0,001). Palyginti su rūkančiaisiais, nerūkantys tiriamieji daugiau nei tris kartus dažniau nurodė neigiamą požiūrį į rūkančius asmenis (atitinkamai 39,8 ir 11,6 proc.; p = 0,001). Tam tikru aspektu rūkančiųjų ir nerūkančiųjų nuomonė apie rūkymą statistiškai reikšmingai skiriasi. Daugiau rūkančių tiriamųjų (38 proc.) nei nerūkančiųjų (24,6 proc.) sutiko su teiginiu, kad retkarčiais rūkant prie nikotino nepriprantama (p = 0,003). REZULTATŲ APTARIMAS Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad per pastarąsias 30 dienų rūkė 49,4 proc. studentų, iš jų 47,9 proc. vaikinų ir 52,1 merginų. Panašūs tabako rūkymo paplitimo tarp studentų rezultatai gauti m. ištyrus Lietuvos žemės ūkio universiteto 1475 studentus (iš jų 713 vaikinų ir 762 merginų). Tyrimo rezultatai 3 lentelė. Rūkymo ryšys su gyvensenos veiksniais (n = 245) Patiria psichoemocinę įtampą, stresą 0,15* Alkoholio vartojimas (kartai per pastarąsias 30 dienų) 0,24** Aktyvi fizinė veikla (kartai per pastarąsias 30 dienų) 0,02 Subjektyvus bendros sveikatos vertinimas 0,19** Subjektyvus fizinės sveikatos vertinimas 0,16* r **Koreliacija reikšminga (p < 0,01); *koreliacija reikšminga (p < 0,05); r Spirmeno koreliacijos koeficientas. 2012/priedas Nr. 1 97
6 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata atskleidė, kad rūkė 42,7 proc. vaikinų ir 29,1 proc. merginų [12]. Nustatėme, kad reguliariai rūkė 26,1 proc. studentų, 29,3 proc. studentų rūkė retkarčiais. Panašius rezultatus pateikė kiti tyrėjai [13, 14, 15, 16 17]. Rūkymo įpročiai susiję su išsilavinimu. Lyginant mūsų tirtų studentų, studijuojančių kolegines studijų programas, rūkymo įpročius su Mykolo Romerio universiteto studentų rūkymo įpročiais, pažymėtina, kad yra skirtumų. Nustatėme, kad niekada nerūkė 32,1 proc. studentų. Tuo tarpu iš apklaustų 680 Mykolo Romerio universiteto studentų, kad nerūkė nurodė apie 57 proc. vaikinų ir 70 proc. merginų. Taip pat, palyginti su Mykolo Romerio universiteto studentais, mūsų tirti studentai vidutiniškai per dieną surūkė daugiau cigarečių (atitinkamai vaikinai 10, merginos 6 ir vaikinai 8,6, merginos 4,5 cigarečių per dieną) [15]. Rūkymo įpročiams įtakos turi amžius, nuo kada pradedama rūkyti. Tyrimas parodė, kad dauguma rūkančių studentų rūkyti pradėjo besimokydami vidurinėje mokykloje m. išanalizuotas rūkymo paplitimas tarp metų Lietuvos moksleivių. Tyrimo duomenimis, 2006 m. rūkė 3,1 proc. vienuolikmečių berniukų ir 1,8 proc. mergaičių, 15,6 proc. trylikamečių berniukų ir 8,5 proc. mergaičių ir net 33,5 proc. penkiolikmečių berniukų ir 27,0 proc. mergaičių [18]. Mes taip pat nustatėme, kad net 7 proc. vaikinų pradėjo rūkyti, būdami 8 11 metų, o 3 proc. merginų metų amžiaus. Tačiau dauguma vaikinų pradėjo rūkyti nuo 16 metų, o merginų nuo metų. Tą patį parodė ir A. Janušausko atliktas tyrimas [15]. Tačiau, kitų mokslininkų duomenimis, Lietuvos moksleiviai daugiausia pradeda ar pabando rūkyti būdami metų [19]. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad skyrėsi rūkančių ir nerūkančių studentų požiūris į rūkantį asmenį: rūkantieji dažniau toleravo rūkalius nei nerūkantieji. Mes nustatėme, kad kiek daugiau nei penktadalis (23,3 proc.) studentų rūkė retkarčiais. Tai sutampa su literatūros šaltiniais, kuriuose nurodoma, kad pastaraisiais metais daugėja retkarčiais rūkančiųjų. Pabrėžiama, kad tokio rūkymo įpročių priežastis galėjo būti didėjančios cigarečių kainos bei paplitusios nerūkymo aplinkos ir tabako kontrolės programos. Bendrojoje populiacijoje, palyginti su kasdien rūkančiais studentais, rūkantieji retkarčiais yra jaunesni, išsilavinę, gaunantys didesnes pajamas [20, 21, 22]. Švedijoje atlikti nereguliariai ir reguliariai rūkančiųjų tyrimai patvirtino, kad nereguliaraus rūkymo įpročiai priklauso nuo geresnio išsimokslinimo bei profesijos [23]. Žinoma, kad žema socialinė ir ekonominė padėtis veikia kaip psichosocialinis barjeras aktyviam socialiniam gyvenimui. Lyginant dvylikos Europos valstybių gyventojų rūkymo įpročius, nustatyta, kad kuo aukštesnio išsilavinimo yra žmogus, tuo rūkymo paplitimas mažėja, ypač tarp jaunesnio amžiaus vyrų [24]. Daugelis pradedančių rūkyti nepakankamai įvertina tiek sveikatai keliamą riziką, tiek ir pavojų tapti priklausomu nuo tabako. Mūsų tyrime daugiau nei trečdalis rūkančiųjų sutinka su teiginiu, kad retkarčiais rūkant prie nikotino nepriprantama. Tačiau net ketvirtadalis nerūkančių tiriamųjų mano taip pat. Galima teigti, kad rūkantys asmenys suvokia tabako keliamą pavojų, bet teigia, kad jie šią riziką vertina menkiau nei nerūkantys asmenys. Kiti autoriai nurodo, kad draudimai rūkyti darbo vietose sumažino rūkymo intensyvumą, tačiau nesumažino rūkymo paplitimo [24]. Nustatytas teigiamas rūkymo dažnio ryšys su gyvensenos veiksniais patiriama psichoemocine įtampa, alkoholio vartojimu, prasčiau vertinama subjektyvia bendra ir fizine sveikata. Rūkymo įpročiai yra susiję su socializacijos procesu, su aplinka, kur vartojamas alkoholis. Daugelio tyrimų duomenimis, rūkymas streso metu palengvina jų socialinį bendravimą [5]. Ištyrus 1910 keturių Austrijos universitetų studentų rūkymo įpročius, nustatyta, kad net du trečdaliai rūkančiųjų rūkymo priežastimi nurodė poreikį atsipalaiduoti [16]. Rūkymo problemai atsirasti ir jai plėtotis poveikį turi ir šeima. Mūsų tyrimo duomenimis, didžiausią įtaką rūkymo įpročiui atsirasti turėjo tėvo rūkymas. Tuo tarpu motinos rūkymas reikšmingos įtakos studentų rūkymui neturėjo. Nors yra duomenų, kad, palyginti su tėvo rūkymu, rūkančios motinos įtaka jaunų žmonių rūkymui paplisti yra didesnė [2]. Du trečdaliai mūsų tyrimo respondentų nurodė, kad juos rūkyti paskatino draugai, daugiau nei trečdalis pažymėjo norą viską išbandyti, tėvų pavyzdį nurodė tik 3,3 proc. respondentų, 14,9 proc. akcentavo patiriamą stresą. Tai, kad apie ketvirtadalis rūkančių studentų nerūkė mokykloje, o rūkę mokykloje (50 proc.) rūko dažniau, rodo, jog rūkymo profilaktikos programos turėtų būti taikomos ir ankstyvoje paauglystėje specifinėse populiacijose, nes aplinka skatina rūkyti [2] /priedas Nr. 1
7 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Mūsų tyrime nustatytas rūkymo retkarčiais įpročio ryšys su nerūkymu mokykloje, gyvenimu mieste iki studijų, dažnu rūkymu draugų kompanijose bei neketinimu mesti rūkyti. Svarbu identifikuoti studentų rūkymo rizikos pogrupius (pvz.: rūkė mokykloje, nerūkė mokykloje), prognozuojančius būsimų studentų rūkymo įpročius. Dauguma studentų pradeda rūkyti socializacijos procese, netikėdami, kad jie pripras rūkyti m. atliktoje studijoje buvo nustatyta, kad 51 proc. rūkančių studentų teigė pradėję rūkyti su kitais asmenimis ir socialinėje situacijoje, iš jų 19 proc. reguliariai rūkančiųjų ir net 71 proc. retkarčiais rūkančiųjų [2]. Mūsų tyrimo rezultatai šiuos duomenis patvirtina socialinėse situacijose nurodė rūkantys 54,4 proc. retkarčiais rūkančiųjų ir 20 proc. reguliariai rūkančių studentų. Remiantis tyrimo duomenimis, galima įvertinti rūkymo paplitimo dinamiką, studentų požiūrį į rūkymą, numatant rūkymo profilaktikos priemones. IŠVADOS 1. Rūkiusių studentų (per pastarąsias 30 dienų) nustatyta 49,4 proc. Kasdien rūkė 26,1 proc., 23,3 proc. nurodė, jog rūko tik retkarčiais. Rūkantieji retkarčiais sudarė 47,1 proc. visų rūkančių tiriamųjų. Mokslo įstaigos, mokymosi kurso, lyties kintamieji neturėjo efekto studentų rūkymo dažniui ir požiūriui į rūkymą. 2. Penktadalis rūkančių studentų nerūkė mokykloje, 50 proc. rūko dažniau, nei rūkė mokykloje. 3. Rūkymo įprotis susijęs su tėvo rūkymo šeimoje faktu, tačiau tik 3 proc. rūkančiųjų nurodė tėvų pavyzdį. 4. Rūkymo įprotis susijęs su patiriama psichoemocine įtampa, dažnesniu alkoholio vartojimu, prasčiau vertinama subjektyvia bendra ir fizine sveikata bei rūkymu draugų kompanijose. 5. Vienodai suvokiant rūkymo kenksmingumą, rūkančių studentų požiūris į rūkymą liberalesnis nei nerūkančių. Straipsnis gautas , priimtas Literatūra 1. Juškevičienė V, Ustilaitė S. Skirtingų Lietuvos edukacinių kontingentų rūkymo įpročių socialinės prielaidos. Pedagogika. 2004;74: Veryga A, Klumbienė J, Petkevičienė J, Žemaitienė N. Tabako kontrolė ir pagalba metantiems rūkyti. Mokymo knyga. Kaunas, Valstybės tabako kontrolės programa. Valstybės žinios. 1998; Moran S, Wechsler H, Rigotti NA. Social smoking among US college students. Pediatrics. 2004;114(4): Nichter M, Nichter M, Carkoglu A. The tobacco etiology esearche network. Reconsidering stress and smoking: a qualitative study among college students. Tob Control. 2007;16(3): Morrell HER, Cohen LM, McChargue DE. Depression vulnerability predicts cigarette smoking among college students: gender and negative reinforcement expectancies as contributing factors. Addictive Behaviors. 2010;35: File SE, Fluck E, Leathy A. Nicotine has calming effects on stressinduced mood changes in females, but enhances aggressive mood in males. Int J Neuropsychopharmacol. 2001;4(4): Zucker AN, Harrell A, Miner-Rubino K, Stewart AJ, Pomerleau CS, Boyd CJ. Smoking in college women: The role of the thinness pressures, media exposure and crucial consciousness. Psychology of Women Quarterly. 2001;25: Nichter M, Nichter M, Carkoglu A. The tobacco etiology esearche network. Reconsidering stress and smoking: a qualitative study among college students. Tob Control. 2007;16(3): Kondratas D, Burneckienė JM, Dučinskienė D, Lukoševičius L, Vieželienė D, Burneckas D. Studentų medikų gyvenimo kokybė ir jų požiūris į rūkymą. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2010;15(1): Berg CJ, Klatt CM, Thomas JL, Ahluwalia JS, An LC. The relationship of field of study to current smoking status among college students. College Student Journal. 2008;43(3): Goštautas A, Povilaitis R, Pilkauskienė I, Jakušovaitė I, Statkevičienė S. Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ypatybės ( mokslo metų tyrimo duomenys). Medicina (Kaunas). 2007;43(2): Grabauskas V, Klumbienė J, Petkevičienė J, Šakytė E, Kriaučionienė V, Paalanen L ir kt. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2006 (Health Behaviour among Lithuanian Adult Population, 2006, Helsinki). Kauno medicinos universitetas (Lietuva), Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas (Suomija). 2007: Razukevičius R, Laiškonis AP, Misevičienė I. Žalingų įpročių dažnis ir jų sąsaja su socialiniais veiksniais tarp skirtingų studijų krypčių universitetų studentų. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2008;12(11): Janušauskas A, Aleksonis G. Pareigūnų rengimas: sveikatos stiprinimo problematika (Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka). 2011;6: Glawisching M, Reichmann G, Sommersguter Reichmann M. Austrian students and smoking: prevalence and characteristics. College Student Journal. 2009;43. http// College-Student-Journal/ html. 17. Tong Z, Buoling F, Shiushing W, Won Choi, Shu-Hong Zhu. A comparison of smoking behaviors among medical and other 2012/priedas Nr. 1 99
8 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata college students in China. Health Promation international. Issue ;19: Zaborskis A, Šumskas L, Žemaitienė N, Grabauskas V, Veryga A, Petkevičius R. Lietuvos moksleivių rūkymas ir jo paplitimo pokyčiai m. Medicina (Kaunas). 2009;45(10): Jaruševičienė L, Valius L, Veryga A, Žemaitis M. Paauglių ir šeimos narių elgsenos sąsajos su medžiagų, sukeliančių priklausomybę, vartojimu paauglystėje. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2009;13(4): Hassmiller KM, Warner KE, Mendez D, Levy DT, Romano E. Nondaily smokers: who are they? Am J Public Health. 2003;93: Wortley PM, Husten CG, Trosclair A, Chrismon J, Pederson LL. Nondaily smokers: a descriptive analysis. Nicotine Tob Res. 2003;5: Centers for Disease Control and Prevention, Prevalence of current cigarette smoking among adults and changes in prevalence of current and some day smoking-united States , MMWR Morb Mortal Wkly Rep. 2003;52: Lindstrom M, Ostergren PO. Intermittent and daily smokers: two different socioeconomic patterns, and diverging influence of social participation. Tob Control. 2001;10: Cavelaars AE, Kunst AE, Geurts JJ, Crialesi R, Grotvedt L, Helmet U et al. Educational differences in smoking: international comparison. BMJ. 2000;320: Prevalence and attitude to smoking among college students Rūta Šaulinskienė, Aldona Bartkevičienė, Geriuldas Žiliukas, Artūras Razbadauskas Klaipėda university Summary This quantitative study examines the smoking behaviors and the opinions about smoking of college students. A survey was administered to college students at the Klaipeda, asking about their attitudes toward smoking and, if they smoked, about their smoking habits. A total of 245 students, mean age 20.6 (SD1.5), 120 males and 125 females, participated in the survey percent of the survey respondents were classified as smokers, again defined as anyone who had smoked at least one cigarette in the past 30 days. Of all smokers, 26.1 % was daily smokers and 23.3 % was occasionally smokers (47.1 % of current smokers). A chi-square analysis revealed that field and year of education, gender not affected the likelihood that a student smoked. One-fifth of college smokers began smoking after beginning college, the half smoked more frequently % of occasional smokers smoked in social situation, compared to daily smokers, 20 % of which smoke with other people. Smoking was linked with perceived stress, also was linked with alcohol use (in the past 30 days) among college students. Parental smokings have significant impact on the student s smoking behavior. Both smokers and non-smokers believed that smoking was detrimental to good health. 95 % of college students were aware of the consequences of smoking, only 56 % of smokers desired to quit smoking. Keywords: student, smoking, behaviors, attitude to smoking. Correspondence to Rūta Šaulinskienė, Klaipėda University, Herkaus Manto 84, LT Klaipėda, Lithuania. ruta.saulinskiene@gmail.com Received 23 March 2012, accepted 15 June /priedas Nr. 1
ARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN
ARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN S. Norkiene Klaipeda Seamen s Hospital, Klaipeda University E. Dimaite Klaipeda University Abstract Aim: to determine the prevalence
More informationRisk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007
Risk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007 633 Vilius Grabauskas, Jūratė Klumbienė 1, Janina Petkevičienė 1, Aušra Petrauskienė, Abdonas Tamošiūnas, Vilma
More informationAge-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly
1231 Age-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly Ramutė Vaičaitienė, Dalia K. Lukšienė, Alvydas Paunksnis 1, Liucija Rita Černiauskienė, Stanislava Domarkienė,
More informationSense of coherence and its associations with psychosocial health: results of survey of the unemployed in Kaunas
807 Sense of coherence and its associations with psychosocial health: results of survey of the unemployed in Kaunas Department of Health Management, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words:
More informationCHANGES RELATED TO INPATIENT MORTALITY FROM ACUTE STROKE IN THE STROKE UNIT OF THE KLAIPEDA UNIVERSITY HOSPITAL IN
74 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 5, p. 74-78 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.075 CHANGES
More informationPUBLIC HEALTH. Medicina (Kaunas) 2010;46(7):482-9
482 PUBLIC HEALTH Medicina (Kaunas) 2010;46(7):482-9 Associations of quality of sleep with lifestyle factors and profile of studies among Lithuanian students Evelina Preišegolavičiūtė 1, Darius Leskauskas
More informationDvynių antropometrinių rodiklių ir mitybos įpročių sąsajos
Visuomenė s s v eik ata ORIGINALŪS STR AIP SNIAI Dvynių antropometrinių rodiklių ir mitybos įpročių sąsajos Asta Raskilienė 1, Janina Petkevičienė 2 1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos
More informationRELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT
UGDYMAS KŪNO KULTŪRA SPORTAS Nr. 1 (84); 2012; 55 61; SOCIALINIAI MOKSLAI RELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT
More informationTrends in main cardiovascular risk factors among middle-aged
1193 Trends in main cardiovascular risk factors among middle-aged Kaunas population between 1983 and 2002 Stanislava Domarkienė, Abdonas Tamošiūnas, Regina Rėklaitienė, Doma Šidlauskienė, Kristina Jurėnienė,
More informationThe study of cancer patients distress
ACTA MEDICA LITUANICA. 2014. Vol. 21. No. 2. P. 51 56 Lietuvos mokslų akademija, 2014 The Second International Conference on Psychosocial Oncology Psychosocial Support and Communication in Cancer Care:
More informationParental cigarette smoking and the risk of congenital heart septal defects
Medicina (Kaunas) 2010;46(9):635-41 Parental cigarette smoking and the risk of congenital heart septal defects 635 Institute of Cardiology, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Lithuania
More informationChanges in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up
Medicina (Kaunas) 2010;46(12):843-50 Changes in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up nstitute of Psychophysiology and Rehabilitation, Lithuanian
More informationOverweight and increased blood pressure in preschool-aged children
1200 Overweight and increased blood pressure in preschool-aged children Apolinaras Zaborskis, Aušra Petrauskienė, Svajūnė Gradeckienė, Eglė Vaitkaitienė, Vilma Bartašiūtė Institute for Biomedical Research,
More informationAnalysis of prognostic factors for melanoma patients
ACTA MEDICA LITUANICA. 2017. Vol. 24. No. 1. P. 25 34 Lietuvos mokslų akademija, 2017 Analysis of prognostic factors for melanoma patients Andrė Lideikaitė 1, Julija Mozūraitienė 2, Simona Letautienė 1,
More informationEpidemiology of burns in Lithuania during
541 Epidemiology of burns in Lithuania during 1991 2004 Department of Plastic and Reconstructive Surgery, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: burns; epidemiology; Lithuania. Summary. The
More informationAccording to the data of the American LIFESTYLE PECULIARITIES OF YOGA PRACTITIONERS AND NON-PRACTITIONERS ABSTRACT INTRODUCTION
58 BALTIC JOURNAL OF SPORT & HEALTH SCIENCES No. 3(98); 2015; 58 65 LIFESTYLE PECULIARITIES OF YOGA PRACTITIONERS AND NON-PRACTITIONERS Daiva Vizbaraitė 1, Eva Arlauskaitė 1, Violeta Ūsė 2, Roma Aleksandravičienė
More informationHealth inequalities in Lithuania: education and nutrition habits
Medicina (Kaunas) 24; 4(9) - http://medicina.kmu.lt 875 Health inequalities in Lithuania: education and nutrition habits Vilius Grabauskas, Janina Petkevičienė 1, Vilma Kriaučionienė 1, Jūratė Klumbienė
More informationCLINICAL INVESTIGATIONS
CLINICAL INVESTIGATIONS 257 Medicina (Kaunas) 20;47(5):257-62 Use of Combined Oral Contraceptives and Headaches Diana Šimonienė, Virginija Vanagienė, Birutė Žilaitienė 2, Tadas Vanagas Medical Academy,
More informationPRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA
PRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA CHARACTERISTICS OF AGGRESSION OF INVOLUNTARY HOSPITALIZED PATIENTS Vytautas Raškauskas, Algirdas Dembinskas, Alvydas Navickas, Vita Danilevičiūtė
More informationThe prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus
Gerontologija 2014; 15(3): 143 147 GERONTOLOGIJA Original article The prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus Ema Rudenka 1, Natalya
More informationVilnius high school students knowledge of cervical cancer risk factors
ACTA MEDICA LITUANICA. 2007. Vilnius Vol. high 14. school No. 4. students P. 291 296 knowledge of cervical cancer risk factors 291 Lietuvos mokslų akademija, 2007 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007
More informationTrauma Disclosure on Social Networking Websites and Psychological Well-being
(Online) ISSN 2029-9958. JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ PSICHOLOGŲ DARBAI. 2016 Nr. 5 http:// dx.doi.org/10.15388/jmpd.2016.5.1 Trauma Disclosure on Social Networking Websites and Psychological Well-being Goda GEGIECKAITĖ
More informationPACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ
PACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ Tatjana Polinskaja, Tatjana Žuravliova, Geriuldas Žiliukas, Indrė Brasaitė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas Santrauka Lėtinės venų ligos
More informationKauno populiacijos gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-12 klausimyną
501 Kauno populiacijos gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-12 klausimyną Daina Krančiukaitė 1, Daiva Rastenytė 1, 2, Kristina Jurėnienė 1 Kauno medicinos universiteto 1 Kardiologijos institutas, 2
More informationWorking age peoples attitudes towards patients with mental disorders and the relationship with respondents socio-demographic characteristics
Research report of junior scientists Working age peoples attitudes towards patients with mental disorders and the relationship with respondents socio-demographic characteristics Darbingo amžiaus asmenų
More informationThe prevalence of malocclusion among 7 15-year-old Lithuanian schoolchildren
The prevalence of malocclusion among 7 15-year-old Lithuanian schoolchildren 147 Department of Orthodontics, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: malocclusion; prevalence. Summary. The epidemiological
More informationPUBLIC HEALTH. Medicina (Kaunas) 2011;47(9): Trends in Avoidable Mortality in Lithuania During and Their Impact on Life Expectancy
504 PUBLIC HEALTH :504-11 Trends in Avoidable Mortality in Lithuania During 2001 2008 and Their Impact on Life Expectancy Vilius Grabauskas 1, Aldona Gaižauskienė 2, Skirmantė Sauliūnė 2, Rasa Mišeikytė
More informationLietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, vertinant GPAQ metodu
Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, vertinant GPAQ metodu Rolanda Valintėlienė 1, Rasa Varvuolienė 1, Almantas Kranauskas 2 1 Higienos institutas, 2 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
More informationTHE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE
UGDYMAS KŪNO KULTŪRA SPORTAS Nr. 3 (82); 211; 45 51; BIOMEDICINOS MOKSLAI THE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE 45 Lithuanian Academy of Physical Education, Kaunas, Lithuania
More informationUNIVERSITETO STUDENTŲ NAUDOJAMŲ STRESO ĮVEIKIMO STRATEGIJŲ IR NUSISKUNDIMŲ SVEIKATA SĄSAJOS
ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata UNIVERSITETO STUDENTŲ NAUDOJAMŲ STRESO ĮVEIKIMO STRATEGIJŲ IR NUSISKUNDIMŲ SVEIKATA SĄSAJOS Laura Sapranavičiūtė 1, Aidas Perminas 2 1 Lietuvos sveikatos mokslų
More informationThe association between cytomegalovirus infection and aging process
419 The association between cytomegalovirus infection and aging process Virginija Kanapeckienė, Julius Kalibatas, Elvyra Redaitienė, Jelena Čeremnych 1 Institute of Hygiene, 1 Institute of Experimental
More informationVISUOMENĖS SVEIKATA. Salt-preserved foods and risk of gastric cancer
164 VISUOMENĖS SVEIKATA Salt-preserved foods and risk of gastric cancer Loreta Strumylaitė, Jurgita Žičkutė, Juozas Dudzevičius 1, Liudmila Dregval Laboratory for Environmental Health Research, 1 Laboratory
More information13 14 METŲ VAIKŲ FIZINIO AKTYVUMO VEIKSNIAI ŠEŠIOSE LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE
13 14 METŲ VAIKŲ FIZINIO AKTYVUMO VEIKSNIAI ŠEŠIOSE LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE Aldona Jociutė 1, Aušra Beržanskytė 1, 2 1 Higienos institutas, 2 Vilniaus universitetas Santrauka Šio straipsnio tikslas aptarti
More informationProstatos vėžys: samprata apie riziką. Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai
Prostatos vėžys: samprata apie riziką Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai 2014-01-31 02-01 Terminas PROSTATOS VĖŽYS pacientui kelia nerimą, įtampą, baimę mirčiai. Kas metai Lietuvoje
More informationTHE ROLE OF PHARMACISTS IN THE DETECTION, MANAGEMENT AND PREVENTION OF HYPERTENSION IN LEBANESE COMMUNITY PHARMACIES.
1 LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES MEDICAL ACADEMY FACULTY OF PHARMACY DEPARTMENT OF CLINICAL PHARMACY RAMY ZREIK THE ROLE OF PHARMACISTS IN THE DETECTION, MANAGEMENT AND PREVENTION OF HYPERTENSION
More informationThe need for orthodontic treatment among and year-old Lithuanian schoolchildren
814 The need for orthodontic treatment among 10 11- and 14 15-year-old Lithuanian schoolchildren Diana Baubinienė, Antanas Šidlauskas, Irena Misevičienė 1 Department of Orthodontics, 1 Institute for Biomedical
More informationPaauglių psichosocialinė adaptacija ir subjektyvus psichikos sveikatos vertinimas priklausomai nuo lyties
Psychosocial Adjustment and Subjective Assessment of the Mental Health of Adolescents in Terms of Gender Paauglių psichosocialinė adaptacija ir subjektyvus psichikos sveikatos vertinimas priklausomai nuo
More informationAnalysis of psychosocial reasons of risk taking behaviour initiation among Kaunas college students
Rytis Leonavičius, Viktorija Marcinkevičienė, Stanislovas Danilevičius, Aurelija Leonavičienė Analysis of psychosocial reasons of risk taking behaviour initiation among Kaunas college students Analysis
More informationPrevalence of the metabolic syndrome diagnosed using three different definitions and risk of ischemic heart disease among Kaunas adult population
Prevalence of the metabolic syndrome diagnosed using three different definitions and risk of ischemic heart disease among Kaunas adult population 61 Dalia Ieva Lukšienė, Miglė Bacevičienė, Abdonas Tamošiūnas,
More informationVulnerability to stress, academic achievements and examination stress in medical students
Vulnerability to stress, academic achievements and examination stress in medical students Pažeidžiamumas stresui, akademiniai pasiekimai ir kardiovaskulinės sistemos atsakas egzamino metu tarp medicinos
More informationDEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU KLINIKINE GREIVSO LIGOS IŠRAIŠKA IR BAIGTIMI
76 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 2013, 23 tomas, Nr. 2, p. 76-80 doi:10.5200/sm-hs.2013.049 DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU KLINIKINE GREIVSO LIGOS IŠRAIŠKA
More informationASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS
ASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS Jacob X. Chávez, Julie A. Dinsmore 1, David D. Hof University
More informationLietuvos gyventojų sveikatos pokyčių prognozė nuo vaikystės išvengus lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių: modeliavimo su PREVENT rezultatai
ORIGINALŪS STR AIP SNIAI Visuomenė s s v eik ata Lietuvos gyventojų sveikatos pokyčių prognozė nuo vaikystės išvengus lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių: modeliavimo su PREVENT rezultatai Apolinaras
More informationGYVENSENOS SKIRTUMŲ ĮTAKA SVEIKATAI
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 4, p. 57-63 doi:10.5200/sm-hs.2014.069 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 57 GYVENSENOS SKIRTUMŲ ĮTAKA SVEIKATAI
More informationSergančiųjų astma ligos kontrolės įvertinimas
943 Sergančiųjų astma ligos kontrolės įvertinimas Guoda Pilkauskaitė 1, Kęstutis Malakauskas 1, 2, Raimundas Sakalauskas 1 1 Kauno medicinos universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinika, 2 Biomedicininių
More informationSOCIAL WORK IN PARTNERSHIP WITH THE EXCLUDED
Mokslo darbai 85 SOCIAL WORK IN PARTNERSHIP WITH THE EXCLUDED Prof. W. David Harrison East Carolina University, Carolyn Freeze Baynes Institute of Social Justice, College of Human Ecology Greenville, NC
More informationPacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybės vertinimas
Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Pacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybės vertinimas Diana Rinkūnienė, Jūratė Jurkutė, Jolanta Laukaitienė, Silvija Bučytė, Renaldas
More informationDemographic-clinical profile of the patients with Myasthenia gravis
611 Demographic-clinical profile of the patients with Myasthenia gravis Daiva Rastenytė, Antanas Vaitkus 1, Rimas Neverauskas 1, Valerijus Pauza 2 Institute of Cardiology, Kaunas University of Medicine,
More informationPAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ MITYBĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS
24 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 24-29 doi:10.5200/sm-hs.2014.107 PAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ
More informationSu amžiumi susijusios makulopatijos ryšys su išemine širdies liga ir rizikos veiksniais vidutinio amžiaus kauniečių populiacijoje
671 Su amžiumi susijusios makulopatijos ryšys su išemine širdies liga ir rizikos veiksniais vidutinio amžiaus kauniečių populiacijoje Andrius Cimbalas, Liucija Rita Černiauskienė 1, Alvydas Paunksnis,
More informationSVEIKATOS. Public Health Medicine Nursing. Slauga. Tomas 24
ISSN 1392-6373 print/2335-867x online http://sm-hs.eu www.sam.lt Sveikatos mokslai Volume 24, Number 5, 2014 SVEIKATOS 2014 5(96) MOKSLAI HEALTH SCIENCES Vi suo me nės sveikata Medicina Slauga Public Health
More informationIII. PSICHOLOGIJA POZITYVAUS PSICHOLOGINIO KAPITALO IR SUBJEKTYVIOS GEROVĖS KOMPONENTŲ RYŠYS: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ.
ISSN 2029-2775 (online) SOCIALINIS DARBAS SOCIAL WORK 2014, 13(2), p. 221 233. III. PSICHOLOGIJA POZITYVAUS PSICHOLOGINIO KAPITALO IR SUBJEKTYVIOS GEROVĖS KOMPONENTŲ RYŠYS: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ
More informationAnkstyvieji antrinio hiperparatiroidizmo rizikos veiksniai hemodializuojamiems ligoniams
44 Ankstyvieji antrinio hiperparatiroidizmo rizikos veiksniai hemodializuojamiems ligoniams Vaida Petrauskienė, Inga Arūnė Bumblytė, Vytautas Kuzminskis, Eglė Šepetauskienė 1 Kauno medicinos universiteto
More informationACCURACY OF PSA TEST IN THE PROSTATE CANCER SCREENING PROGRAM OF LITHUANIA
ACCURACY OF PSA TEST IN THE PROSTATE CANCER SCREENING PROGRAM OF LITHUANIA Romualdas Gurevičius 1, Renata Šturienė 2, Arvydas Šilys 3 1 Institute of Hygiene, 2 Vilnius Šeškinė Outpatient Clinics, 3 Vilnius
More informationSVEIKATOS. Public Health Medicine Nursing. Slauga. Tomas 24
ISSN 1392-6373 print/2335-867x online http://sm-hs.eu www.sam.lt Sveikatos mokslai Volume 24, Number 2, 2014 SVEIKATOS 2014 2(93) MOKSLAI HEALTH SCIENCES Vi suo me nės sveikata Medicina Slauga Public Health
More informationNovel human genome variants associated with alcohol use disorders identified in a Lithuanian cohort
ACTA MEDICA LITUANICA. 2018. Vol. 25. No. 1. P. 7 13 Lietuvos mokslų akademija, 2018 Novel human genome variants associated with alcohol use disorders identified in a Lithuanian cohort Karolis Baronas*,
More informationEvaluation of medical workers according to the risk factors for developing cognitive impairment
Research reports Evaluation of medical workers according to the risk factors for developing cognitive impairment Medicinos darbuotojų vertinimas pagal rizikos veiksnius kognityvinių funkcijų sutrikimui
More informationSTUDENČIŲ SIEKIMO ATITIKTI SOCIALINIUS IŠVAIZDOS LŪKESČIUS RYŠYS SU POŽIŪRIU Į SVEIKATAI ŽALINGĄ SU VALGYMU IR FIZINIU AKTYVUMU SUSIJUSIĄ ELGSENĄ
ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata STUDENČIŲ SIEKIMO ATITIKTI SOCIALINIUS IŠVAIZDOS LŪKESČIUS RYŠYS SU POŽIŪRIU Į SVEIKATAI ŽALINGĄ SU VALGYMU IR FIZINIU AKTYVUMU SUSIJUSIĄ ELGSENĄ Rasa Jankauskienė,
More informationLytinės jaunų moterų elgsenos įtaka didelės rizikos ŽPV ir C. trachomatis užsikrėtimui
Lytinės jaunų moterų elgsenos įtaka didelės rizikos ŽPV ir C. trachomatis užsikrėtimui The influence of young women sexual behaviour on acquisition of high-risk HPV and C. trachomatis infections Žana Bumbulienė¹,
More informationAcute toxicity of ibogaine and noribogaine
984 Asta Kubilienė, Rūta Marksienė, Saulius Kazlauskas, Ilona Sadauskienė 1, Almantas Ražukas 2, Leonid Ivanov 1 Department of Analytical and Toxicological Chemistry, 1 Institute for Biomedical Research,
More informationEFFECT OF GENOTYPE ON GROWTH INTENSITY AND MEAT QUALITY OF BULLS BULIŲ GENOTIPO ĮTAKA AUGIMO INTENSYVUMUI IR MĖSOS KOKYBEI
EFFECT OF GENOTYPE ON GROWTH INTENSITY AND MEAT QUALITY OF BULLS Vigilijus Jukna 1, Česlovas Jukna 1, Nijolė Pečiulaitienė 1, Vita Riškevičienė 2, Audrius Korsukovas 1 1 Laboratory of Meat Characteristics
More informationImplant and spinal mobility influence on the spinal curvature correction in adolescent idiopathic Lenke I type scoliosis
ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) http://www.chirurgija.lt Lietuvos chirurgija Lithuanian Surgery 2015, 14 (2), p. 97 104 Originalūs mokslo tiriamieji darbai Implant and spinal mobility influence
More informationILLICIT DRUG USE AMONG UNIVERSITY STUDENTS IN LITHUANIA: AGE, GENDER DIFFERENCES AND CORRELATION WITH LIFESTYLE
DOI: http://dx.doi.org/10.21277/sw.v1i7.282 ILLICIT DRUG USE AMONG UNIVERSITY STUDENTS IN LITHUANIA: AGE, GENDER DIFFERENCES AND CORRELATION WITH LIFESTYLE Liudmila Rupšienė, Regina Saveljeva, Ingrida
More informationKLINIKINIAI TYRIMAI. Ultrasonic and biochemical evaluation of human diabetic lens
KLINIKINIAI TYRIMAI 641 Ultrasonic and biochemical evaluation of human diabetic lens Ramunė Raitelaitienė¹, Alvydas Paunksnis¹, Leonid Ivanov 1, Skaidra Kurapkienė 1, 2 ¹Institute for Biomedical Research,
More informationTIME FROM INJURY TO SURGERY IMPACT ON RECOVERY RESULTS AFTER ANTERIOR CRUCIATE LIGAMENT RECONSTRUCTION
32 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 3, p. 32-37 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.036 TIME
More informationClinical characteristics and long-term outcomes of 35 patients with Wegener s granulomatosis followed up at two rheumatology centers in Lithuania
256 Medicina (Kaunas) 2010;46(4):256-60 Clinical characteristics and long-term outcomes of 35 patients with Wegener s granulomatosis followed up at two rheumatology centers in Lithuania Jolanta Dadonienė
More informationSERGAMUMO 2-OJO TIPO DIABETU DINAMIKOS POKYČIAI LIETUVOJE M.
SERGAMUMO 2-OJO TIPO DIABETU DINAMIKOS POKYČIAI LIETUVOJE 2002 2013 M. Nadežda Lipunova, Romualdas Gurevičius Higienos institutas Santrauka Tikslas įvertinti suaugusiųjų sergamumo 2-ojo tipo diabetu pokyčius
More informationIncreasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian primary health care centre
ACTA MEDICA LITUANICA. 2016. Vol. 23. No. 3. P. 180 184 Lietuvos mokslų akademija, 2016 Increasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian
More informationOccupational therapy for patients with spinal cord injury in early rehabilitation
852 Occupational therapy for patients with spinal cord injury in early rehabilitation Department of Rehabilitation, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: spinal cord injury, rehabilitation,
More informationLĖTINĖMIS KARDIOVASKULINĖMIS LIGOMIS SERGANČIŲ PACIENTŲ VAISTŲ VARTOJIMO ANALIZĖ
LĖTINĖMIS KARDIOVASKULINĖMIS LIGOMIS SERGANČIŲ PACIENTŲ VAISTŲ VARTOJIMO ANALIZĖ THE EVALUATION OF MEDICATION ADHERENCE IN CHRONIC CARDIAC PATIENTS Danutė Kalibatienė 1,2, Mykolas Biliukas 2, Irma Kalibataitė
More informationPrognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation
39 Prognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation Jolanta Šumskienė, Limas Kupčinskas, Juozas Pundzius 1, Linas Šumskas 2 Clinic of Gastroenterology,
More informationEffect of strength training on muscle architecture (review)
60 Sporto mokslas / Sport Science 2017, Nr. 1(87), p. 60 64 / No. 1(87), pp. 60 64, 2017 DOI: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2017.9 Effect of strength training on muscle architecture (review) Javid Mirzayev
More informationAnalysis of burned hand function (early versus delayed treatment)
846 Analysis of burned hand function (early versus delayed treatment) Kęstutis Maslauskas, Rytis Rimdeika, Jolita Rapolienė 1, Tadas Ramanauskas 1 Department of Surgery, Kaunas University of Medicine,
More informationCreation of an Educational Anatomical Bronchoscopy Model
:23-7 23 Creation of an Educational Anatomical Bronchoscopy Model Dalia Rancevienė 1, Ramunė Jakubauskaitė 2, Aistė Montvilaitė 2, Andrius Macas 1 1 Department of Anaesthesiology, Medical Academy, Lithuanian
More informationInfluence of enteral nutrition on the frequency of complications in case of major burns
957 Influence of enteral nutrition on the frequency of complications in case of major burns Daiva Gudavičienė, Rytis Rimdeika, Kęstutis Adamonis 1 Division of Plastic Surgery and Burns, 1 Clinic of Gastroenterology,
More informationSERGANČIŲJŲ POINSULTINE PNEUMONIJA IR UROINFEKCIJA KLINIKINIŲ CHARAKTERISTIKŲ, GYDYMO TRUKMĖS IR KAŠTŲ SĄSAJOS
92 SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA / HEALTH ECONOMICS AND MANAGEMENT SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 2013, 23 tomas, Nr. 3, p. 92-97 doi:10.5200/sm-hs.2013.083 SERGANČIŲJŲ POINSULTINE
More informationVIDUTINIS RAGENOS STORIS IR JO PRIKLAUSOMYBĖ NUO LYTIES, RAGENOS GAUBTUMO IR AKISPŪDŽIO
VIDUTINIS RAGENOS STORIS IR JO PRIKLAUSOMYBĖ NUO LYTIES, RAGENOS GAUBTUMO IR AKISPŪDŽIO CENTRAL CORNEAL THICKNESS AND ITS RELATIONSHIP TO GENDER, INTRAOCULAR PRESSURE AND CORNEAL CURVATURE Saulius Galgauskas
More informationBIOLOGINĖ PSICHIATRIJA
ISSN 1648-293X BIOLOGINĖ PSICHIATRIJA IR PSICHOFARMAKOLOGIJA BIOLOGICAL P SYCHIATRY AND P SYCHOPHARMACOLOGY Vol. 10, No 1, 2008, June B I O L O G I N Ė P S I C H I A T R I J A I R P S I C H O F A R M A
More informationEmociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje
Gerontologija 2012; 2013; 13(1): 14(3): 3 11 159 165 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje V. Maslenikova, L. Bulotaitė Vilniaus universitetas
More informationChanges in health behavior of Lithuanian adolescents and adults over
884 Medicina (Kaunas) 4; 4(9) - http://medicina.kmu.lt Changes in health behavior of Lithuanian adolescents and adults over 1994 2 Vilius Grabauskas, Apolinaras Zaborskis 1, Jūratė Klumbienė 1, Janina
More informationNutritional habits of middle-aged schoolchildren from Kaunas town and Raseiniai district
302 Nutritional habits of middle-aged schoolchildren from Kaunas town and Raseiniai district Lina Škėmienė, Rūta Ustinavičienė, Ričardas Radišauskas, Jolita Kirvaitienė, Robertas Lažauskas 1, Sandra Sabonaitytė
More informationVILNIAUS UNIVERSITETO VYRESNIŲJŲ MEDICINOS KURSŲ STUDENTŲ IR VYRESNIŲJŲ GYDYTOJŲ REZIDENTŲ ŽINIOS IR NUOMONĖ APIE KLAIDĄ MEDICINOJE
VILNIAUS UNIVERSITETO VYRESNIŲJŲ MEDICINOS KURSŲ STUDENTŲ IR VYRESNIŲJŲ GYDYTOJŲ REZIDENTŲ ŽINIOS IR NUOMONĖ APIE KLAIDĄ MEDICINOJE Sandra Kutkaitė,, Daiva Brogienė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto
More informationVISUOMENĖS SVEIKATA. Environmental risk factors in prediction of childhood prediabetes
56 VISUOMENĖS SVEIKATA Erika Skrodenienė, Dalia Marčiulionytė, Žilvinas Padaiga 1, Edita Jašinskienė 2, Vaiva Sadauskaitė-Kuehne, Johnny Ludvigsson 3 Laboratory of General Endocrinology, Institute of Endocrinology,
More informationChanges of electrophysiological parameters in patients with atrial flutter
614 Changes of electrophysiological parameters in patients with atrial flutter Diana Žaliaduonytė-Pekšienė 1, Tomas Kazakevičius 1, 2, Vytautas Zabiela 1, 2, Vytautas Šileikis 1, 2, Remigijus Vaičiulis
More informationOccupational exposure of medical radiation workers in Lithuania,
ACTA MEDICA LITUANICA. 2007. Vol. 14. No. 3. P. 155 159 Lietuvos mokslų akademija, 2007 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007 Vilniaus universitetas, 2007 Occupational exposure of medical radiation
More informationEthics of scientific work and evaluation of scientific publications. Rimas Norvaiša. Vilnius University, Institute of Mathematics and Informatics
Ethics of scientific work and evaluation of scientific publications Rimas Norvaiša Vilnius University, Institute of Mathematics and Informatics Akademijos 4, Vilnius, Phone 2109335, E-mail: rimas.norvaisa@mii.vu.lt
More informationRimantas Kontvainas, Marina Radčenko
Geografijos mokytojų požiūris į virtualiosios mokymo(si) aplinkos taikymą geografijos ugdyme Anotacija. Straipsnyje pateikiama geografijos mokytojų požiūrio į virtualiosios mokymo(si) aplinkos taikymą
More informationTHE NEED OF CRIMINAL EDUCATION ACCORDING TO STUDENTS OF LAW, PROSECUTING ATTORNEYS, JUDGES, POLICEMEN AND FORENSIC DOCTORS
Jurisprudencija, 2005, t. 76(68); 21 25 THE NEED OF CRIMINAL EDUCATION ACCORDING TO STUDENTS OF LAW, PROSECUTING ATTORNEYS, JUDGES, POLICEMEN AND FORENSIC DOCTORS Dr. Elżbieta Żywucka Kozłowska Department
More informationAntroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos.
Antroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos. 2 Gydymo Evoliucija Milestone 1962 Melphalan-prednisone (MP) Notes Introduction
More informationGEOGRAFIJOS MOKYTOJIJ POZIÜRIS Í VIRTUALIOSIOS MOKYMO(SI) APLINKOS TAIKYM4 GEOGRAFIJOS UGDYME
GEOGRAFIJOS MOKYTOJIJ POZIÜRIS Í VIRTUALIOSIOS MOKYMO(SI) APLINKOS TAIKYM4 GEOGRAFIJOS UGDYME Anotacija. Straipsnyje pateikiama geogtafijos mokytojq poziütio j vittualiosios mokymo(si) aplinkos taikymq
More informationKLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
1 KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS Sveikatos mokslų fakultetas Visuomenės sveikatos katedra Ramūnas Vaina VAIKŲ, SERGANČIŲ I TIPO CUKRINIU DIABETU, MOKYMO VALDYMAS Sveikatos priežiūros vadybos studijų programos
More informationMedicina (Kaunas) 2006; 42(1) KLINIKINIAI TYRIMAI
KLINIKINIAI TYRIMAI 15 Influence of catheter on urinary flow during urodynamic pressureflow study in men with symptomatic benign prostatic hyperplasia Darius Trumbeckas, Daimantas Milonas, Mindaugas Jievaltas,
More informationINTEGRALŪS SVEIKATOS STIPRINIMO POLITIKOS BRUOŽAI
ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata INTEGRALŪS SVEIKATOS STIPRINIMO POLITIKOS BRUOŽAI Algirdas Juozulynas 1, 2, Antanas Jurgelėnas 2, Laura Narkauskaitė 3, Rasa Savičiūtė 1, 2, Algirdas Venalis
More informationPersonality correlations with depressiveness among adolescents
186 ersonality correlations with depressiveness among adolescents Aurelija Markevičiūtė 1, Antanas Goštautas 1,2, Ina ilkauskienė 1,2 1 Institute of Cardiology, Kaunas University of Medicine 2 University
More informationSACRAL NEUROMODULATION FOR THE TREATMENT OF FAECAL INCONTINENCE: FIRST STEPS IN LITHUANIA
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 9-67 print / -867X online 6, 6 tomas, Nr., p. 9-9 DOI: http://doi.org/./sm-hs.6. BIOMEDICINA / BIOMEDICINE 9 SACRAL NEUROMODULATION FOR THE TREATMENT
More informationLAPAROSKOPINĖ MIOMEKTOMIJA: VEIKSNIAI, LEMIANTYS OPERACIJOS EIGĄ IR POOPERACINĮ LAIKOTARPĮ
LAPAROSKOPINĖ MIOMEKTOMIJA: VEIKSNIAI, LEMIANTYS OPERACIJOS EIGĄ IR POOPERACINĮ LAIKOTARPĮ LAPAROSCOPIC MYOMECTOMY: FACTORS THAT INFLUENCE OPERATION AND POSTOPERATIVE COURSE Gediminas Mečėjus 1,2, Indrė
More informationPrevention. By Carrie Scheuerell MHS CADC. Carrie Scheuerell MHS CADC
Prevention By Carrie Scheuerell MHS CADC Carrie Scheuerell MHS CADC 2004 1 Prevencija Autorė Carrie Scheuerell, MHS CADC (Daugiašak akės sveikatos sistemos Psichologinio vertinimo paslaugų Alkoholio ir
More informationPAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ GRIUVIMŲ RIZIKOS VEIKSNIAI IR JŲ ĮTAKA GRIUVIMAMS
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 5, p. 5-12 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.081 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH
More informationSurgical treatment of Graves disease: subtotal thyroidectomy might still be the preferred option
22 Surgical treatment of Graves disease: subtotal thyroidectomy might still be the preferred option Urmas Lepner, Indrek Seire 1, Veronika Palmiste 1, Ülle Kirsimägi Department of Surgery, University of
More informationRISK FACTORS FOR WOUND DEHISCENCE AFTER LAPAROTOMY: A CASE-CONTROL STUDY
84 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 3, p. 84-88 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.046 RISK
More information