Fizikiniø ir imuniniø veiksniø reikðmë galvos smegenø insulto rizikai

Fizikiniø ir imuniniø veiksniø reikðmë galvos smegenø insulto rizikai L. Tamaðauskienë* D. Rastenytë** B. Ðitkauskienë* *Lietuvos sveikatos mokslø universitetas, Medicinos akademija, Pulmonologijos ir imunologijos klinika **Lietuvos sveikatos mokslø universitetas, Medicinos akademija, Neurologijos klinika Santrauka. Kasmet pasaulyje 15 milijonø þmoniø iðtinka galvos smegenø insultas. Moksliniø ty ri mø duo me ni mis, in sul to ið si vys ty mas ga li bû ti sie ja mas su fi zi ki niais veiks niais, o li - gos pa to ge ne zei di de læ reikð mæ tu ri imu ni niai me cha niz mai. Moks li në je li te ra tû ro je dau - giau sia duo menø yra apie ðalèio ir ðilumos átakà galvos smegenø insulto rizikai. Ðie meteoro - lo gi niai veiks niai ga li keis ti imu ni nës sis te mos at sa kà: ak ty vuo ti imu ni nës sis te mos làs te les, di din ti uþ degimà skatinanèiø citokinø kieká, C reaktyvinio baltymo koncentracijà. Dël ðiø prie þas èiø endotelyje yra palaikomas nuolatinis uþdegimas, sàlygojantis aterosklerozës vysty mà si. Ðio straips nio tiks las api bû din ti fi zi ki nius veiks nius ir imu ni nius me cha niz mus, da - ran èius áta kà in sul to ið si vys ty mui. Rak ta þo dþiai: insultas, galvos smegenø kraujagysliø sutrikimas, meteorologiniai veiksniai, kli ma tas, imu ni në sis te ma. Neurologijos seminarai 2015; 19(65): 186 191 ÁVADAS Di dþiau sià áta kà svei ka tai da ro eks tre ma lios oro sà ly gos aud ros, di dþiu lis karð tis ar ðal tis, po tvy niai, saus ra. Yra þi - no ma, kad me te o ro lo gi niai veiks niai ga li veik ti þmo gaus svei ka tà tiek tie sio giai, tiek ne tie sio giai. Tie sio gi nio ap - lin kos po vei kio þmo gaus svei ka tai pa vyz dys ga lë tø bû ti per di de lis ul tra vio le ti niø spin du liø kie kis, ku ris di di na odos vë þio ir akiø ka ta rak tos ri zi kà. Ne tie sio giai svei ka tà vei kia pa to ge nai, oro uþ terð tu mas, aler ge nai. Nuo oro sà - ly gø pri klau so ir kai ku riø li gø su kë lë jø per ne ði mas. J. A. Patz kli ma to kai tos po vei ká svei ka tai skirs to á ke tu rias gru pes: tiesioginis fizinis poveikis (mirtis nuo didelio karð - èio); fi zi nis ir che mi nis po vei kis (oro uþ terð tu mas); fi zi nis ir bio lo gi nis po vei kis (van de niu pla ti na mos infekcijos); so cio de mog ra fi nis po vei kis (kli ma to nu lem ta mig - ra ci ja) [1]. Ðiuo lai ki nis moks las, vis dau giau at skleis da mas imu - ni nës sis te mos funk ci jas, áro do, kad dau ge lio li gø pa to ge - ne zë je vie nas svar biau siø kom po nen tø imu ni niø me cha - niz mø po ky tis, su kel tas ávai riø ap lin kos veiks niø. Þi no ma, Adresas: Brigita Ðitkauskienë LSMU MA Pulmonologijos ir imunologijos klinika Eiveniø g. 2, LT-50009 Kaunas El. paðtas brigita.sitkauskiene@kaunoklinikos.lt kad to kios au to imu ni nës li gos, kaip ast ma, aler gi nës, reu - matinës ir kitos, turi ryðá su meteorologiniais veiksniais, joms bû din gas su se zo nið ku mas [2 5]. Se no kai ty ri në ja - mas ir ga li mas me te o ro lo gi niø veiks niø po vei kis gal vos sme ge nø krau jo ta kos su tri ki mams. Daþ niau siai mi n i ma oro tem pe ra tû ros, vë jo, drëg mës ir at mo sfe ros slë gio, kaip ri zi kos veiks niø, reikð më gal vos sme ge nø krau jo ta kos su - tri ki mams [6 12]. Ðio straips nio tiks las api bû din ti me te o ro lo gi nius veiks nius ir imu ni nius me cha niz mus, tu rin èius áta kos in - sul to ri zi kai. Tai kant moks li nës li te ra tû ros pa ly gi na mà jà ana li zæ, sin te zæ, api ben dri ni mo ir ap ra ðy mo me to dus, ana li zuo ja mi moks li niai straips niai, ku riuo se ap ra ðo ma me te o ro lo gi niø veiks niø reikð më in sul to ri zi kai ir imu - ni te to vaid muo ðio he te ro ge nið ko sin dro mo pa to ge ne - zëje. GALVOS SMEGENØ INSULTO EPIDEMIOLOGIJA Pa sau lio svei ka tos or ga ni za ci jos (to liau PSO) duo me ni - mis, kas met pa sau ly je 15 mi li jo nø þmo niø ið tin ka gal vos sme ge nø in sul tas (GSI). JAV per me tus uþ re gist ruo ja ma 795 000 GSI at ve jø, ið jø 610 000 ið ti kæ pir mà kar tà gy - ve ni me, 185 000 pa kar to ti nai. Ap skai èiuo ta, kad ðio je ða ly je GSI ávyks ta kas 40 se kun dþiø [13]. Ame ri kos ðir - dies aso cia ci jos duo me ni mis, di dþiau sià da lá vi sø GSI (87 %) su da ro ið emi nës kil mës in sul tai, 10 % in tra - ce reb ri nës krau jos ru vos, 3 % su ba rach noi di nës krau jos - ru vos. 186

Fizikiniø ir imuniniø veiksniø reikðmë galvos smegenø insulto rizikai Lie tu vo je GSI an tra pa gal daþ nu mà ðir dies ir krau ja - gys liø sis te mos li ga, ne re tai pa si bai gian ti mir ti mi [14]. Eu ro pos in sul to re gist rø duo me ni mis, Kau no vy rø ir mo - te rø ser ga mu mas in sul tu bu vo di des nis, ly gi nant su ki tø Va ka rø, Cen tri nës ir Ry tø Eu ro pos mies tø gy ven to jais [15, 16]. Lie tu vo je nu sta ty ta ir di des në blo gos baig ties (mir tis, slau gos po rei kis), ið ti kus GSI, ri zi ka [16]. Hi gie - nos ins ti tu to duo me ni mis, 2013 m. gal vos sme ge nø krau - jo ta kos su tri ki mø (GSKS) pa pli ti mas Lie tu vo je bu vo 52,3 % [14]. Þi no ma, kad GSKS le mia dau gy bë ri zi kos veiks niø, pvz., vy res nis am þius, vy rið ka ly tis, aukð tas krau jo spûdis, rû ky mas, su tri ku si gliu ko zës to le ran ci ja, cuk ri nis dia be - tas, prie ðir dþiø vir pë ji mas ir kt. [13, 15 20]. Áro dy ta, kad pa grin di nis gal vos sme ge nø in sul to ri zi kos veiks nys pa - di dë jæs krau jo spau di mas. Manoma, kad dël pa di dë ju sio kraujospûdþio pasaulyje ávyksta 12,7 mln. insulto at ve jø [21]. Efek ty viai ko re guo ja mas, jis reikð min gai su ma þi na GSKS ri zi kà [13, 22]. Ma no ma, kad vie nu ið dau ge lio GSKS ri zi kos veiks niø ga li bû ti ir me te o ro lo gi niai veiks - niai: ðal tis, ði lu ma, at mo sfe ros slë gis, vë jas. To kiø veiks - niø ga li mi po vei kio me cha niz mai GSKS api ben drin ti len - te lë je. In sul to ir jo ri zi kos veiks niø pa to ge ne zë je svar bø vaid me ná uþ ima ne tik fi zi ki niai pro ce sai, vyks tan tys Lentelë. Meteorologiniø veiksniø átaka insulto iðsivystymui [9, 20, 22, 25 31, 35 37, 40, 45] Meteorologinis veiksnys Ðaltis Karðtis Atmosferos slëgis Vëjas Poveikis, skatinantis insulto vystymàsi 1. Didina kraujo forminiø elementø kieká, dël to arterijose ávyksta trombozë. 2. Sukelia vainikiniø arterijø spazmà ir hipertenzijà, dël kurios staiga plyðta aterosklerozinës plokðtelës. 1. Pagreitina tromboembolinius mechanizmus. 2. Didina hematokrito kieká. 1. Didina aterokslerozinës plokðtelës plyðimo rizikà. 1. Keièia kitus meteorologinius veiksnius. 2. Ðaltuoju metø laiku maþina oro temperatûrà. 3. Sustiprina trombocitø agregacijà dël padidëjusio teigiamø jonø krûvio ore. krau ja gys lë se, bet ir imu ni nio at sa ko po ky èiai. Pa grin di - niai in sul to imu ni nio me cha niz mo ypa tu mai pa teik ti sche - mo je. Uþdegiminis poveikis Prieðuþdegiminis poveikis Dendritinës làstelës Makrofagai Formuoja limfoidiná audiná Reguliuoja kolageno apykaità IL-20 IL-19 IL-6 Maþina lygiøjø raumenø làsteliø proliferacijà, migracijà, slopina augimo faktoriaus ekspresijà TNF-alfa ekspresijà Limfocitai Formuoja limfocitøtrombocitø kompleksà Trombocitai Dalyvauja aterosklerotiniø plokðteliø susidaryme Hiperhomocisteinemija Slopina azoto rûgðties sintezæ, dël to sutrinka oksidaciniai procesai Ðiluminio ðoko baltymai Prieð juos gaminasi antikûnai, paþeidþiantys endotelá IL-6 Skatina leukocitø telkimà TNF-alfa Inicijuoja làsteliø apoptozës mechanizmus IAM-1 VAM-1 Prisitvirtina prie endotelio ir inicijuoja lokalø uþdegimà Schema. Insulto patogenezës pagrindiniai imuniniai mechanizmai [11 20] 187

L. Tamaðauskienë, D. Rastenytë, B. Ðitkauskienë FIZIKINIØ VEIKSNIØ ÁTAKA INSULTO IÐSIVYSTYMUI Þema aplinkos temperatûra Vienas pirmøjø tyrimø, kurio metu buvo tiriami kraujo tëkmës galvos smegenyse ir smegenø kraujagysliø tonuso sezoniniai pokyèiai, atliktas dar 1981 m. buvusios Tarybø Sàjungos Turkmënistano respublikoje. Buvo nustatyta, kad smegenø kraujotakos intensyvumas maþëja þiemà, pavasará stebima nepastovi ir vëliau labai sumaþëjusi kraujo tëkmë bei kraujagysliø tonusas galvos smegenyse. Vasarà kraujagysliø tonusas didëja, o rudená kraujo tëkmë smegenyse maþëja [23]. Vëliau atlikti tyrimai taip pat parodë, kad þemesnë aplinkos temperatûra yra susijusi su GSKS daþnëjimu [6, 24]. 1992 1996 m. dviejuose Japonijos miestuose Okinavoje ir Osakoje buvo atliktas tyrimas, norint paaiðkinti, kodël Okinavoje registruojamas maþesnis mirtingumas nuo iðeminës ðirdies ligos ir GSKS nei Osakoje. Nustatyta, kad Okinavoje registruojamà maþà mirtingumà nuo iðeminës ðirdies ligos ir galvos smegenø kraujotakos sutrikimø lemia ðiai vietovei bûdingos ðiltos þiemos ir rudenys [7]. Apie pusæ ðaltu oru ávykusiø mirèiø sàlygoja iðeminë ðirdies li ga ir GSKS [15]. The Eurowinter Group tyrimo duomenimis (2007 m.), mirtingumas nuo iðeminës ðirdies ligos ir GSKS yra maþiausias esant vidutinei dienos temperatûrai 18 C, o didëja oro temperatûrai krentant [25]. Taigi, ðaltis ne tik pa di di na GSI ri zi kà, bet ir da ro áta kà mir ties ri zi kai. Ko dël esant ðal tam ap lin kos orui di dë ja GSI ir ið emi nës ðir - dies ligos rizika, galima paaiðkinti ðalèio poveikiu kraujagyslëms: arterijose ávyksta trombozë dël ðalèio sukelto kraujo tirðtëjimo forminiø elementø padidëjimo ir skystosios dalies sumaþëjimo [20, 26]. Manoma, kad staigi mirtis nuo miokardo infarkto ávyksta dël staigaus ateroskleroziniø plokðteliø plyðimo kraujagyslëse, kurá sukelia ðalèio sàlygotas vainikiniø arterijø spazmas ir hipertenzija [27 29]. Kadangi ðaltis sukelia arterijø spazmà ir hipertenzijà, galima bû tø pa aið kin ti ne tik ið emi nës ðir dies li gos, bet ir GSI ið si - vystymà. Árodyta, kad pagrindinis GSI rizikos veiksnys padidëjæs kraujo spaudimas [13]. Sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas bûna aukðtesnis þiemà, nepriklausomai nuo amþiaus, lyties ir gydymo, o sezoniðkumo átaka kraujospûdþiui ypaè padidëja vyresniame amþiuje [27, 30]. Tyrimai rodo, kad ðaltis veikia ir imuninæ sistemà: bûnant ðal to je ap lin ko je yra su ak ty vi na mi leu ko ci tai, di dë ja na tû ra liø jø làs te liø þu di kiø skai èius ir ak ty vu mas, tu mo ro ne kro zës fak to riaus al fa (TNF-al fa) ir in ter leu ki no (IL) 6 kon cen tra ci ja [31, 32]. IL-6 yra ga mi na mas ast ro ci tø ir mik ro gli jos [33]. Moks li niai ty ri mai ro do, kad IL-6 da ly - vau ja ate ro sklerozës vys ty me si ir pa di dë ja GSI me tu [33, 34]. Ðio in ter leu ki no kie kio pa di dë ji mas yra su si jæs su il - ges niu ðal èio po vei kiu [32]. IL-6 pa si þy mi dve jo pu po vei - kiu: uþ de gi mi niu, ka dan gi su trik dy da mas che mo ki nø ir adhezijos molekuliø ekspresijà, gali didinti leukocitø telki - màsi ir taip skatinti uþdegimo vystymàsi; ir prieðuþdegimi - niu slo pi na TNF-al fa eks pre si jà [35, 36]. Reikð min gai di - des nis TNF-al fa kie kis nu sta to mas ið emi ná GSI pa ty ru siø pa cien tø krau jo plaz mo je ir ce reb ros pi na li nia me skys ty je, pa ly gi nus su kon tro li ne gru pe [37, 38]. Ðá ci to ki nà, da ly - vaujantá ûmiame uþdegiminiame atsake, sintezuoja mikroglija ir makrofagai [38]. TNF-alfa inicijuoja uþdegiminio pro ce so kas ka dà, ku rio me tu ak ty vuo ja ma kas pa zë 8, pra - dedanti làsteliø apoptozës mechanizmà [38]. Taip pat stebimas teigiamas ryðys tarp þemesnës oro temperatûros ir C re ak ty vi nio bal ty mo (CRB) kie kio, ku ris da ly vau ja uþ - de gi mi nia me pro ce se [39]. Dël þe mos oro tem pe ra tû ros di - dë ja in tra làs te li nës ad he zi jos mo le ku lës-1 (IAM-1) ir krau ja gys liø làs te liø ad he zi jos mo le ku lës-1 (VAM-1) kie - kis [39, 40]. Ðios làstelës prisitvirtina prie endotelio ir ini - ci juo ja lo ka lø uþ de gi mà, ku ris sà ly go ja ate ro sklerozës vys ty mà si, ir taip da ly vau ja GSI pa to ge ne zë je [34, 39, 40]. Aukðta aplinkos temperatûra Karð tis taip pat yra ne ma þiau svar bus GSI ri zi kos veiks - nys. B. Lon go-mben za ir kt. at lik ta me ty ri me nu sta të, kad, esant ap lin kos tem pe ra tû rai dau giau nei 28 C, rizika mirti nuo GSI pa di dë ja apie 20 kar tø [8]. Ty ri mai ro do, kad vi - du ti nis GSI skai èius, pa di dë jæs ðil to mis die no mis, ly gi nant su ðal to mis, yra su si jæs su aukð ta mak si ma lia die nos tem - pe ra tû ra, ypaè vy res niems nei 70 m. þmo nëms [41, 42]. Tai galima paaiðkinti pagreitëjusiais tromboemboli - niais mechanizmais dël fiziologinës reakcijos á karðtá de - hid ra ta ci jos, pa di dë ju sios trom bo ci tø kon cen tra ci jos, krau jo spau di mo su ma þë ji mo [41]. Ma no ma, kad, esant karð tam ap lin kos orui, GSI ri zi ka ið au ga dël he ma tok ri to di dë ji mo. Ið ty rus dau giau nei tûks tan tá pa cien tø, ku riems diag no zuo tas GSI, nu sta ty ta, kad di dþiau sias sis to li nis krau jo spau di mas, fib ri no ge no kon cen tra ci ja, kû no tem pe - ra tû ra, ðir dies su si trau ki mø daþ nis nu sta ty ta tiems, ku riø he ma tok ri tas bu vo dau giau nei 40 % [8]. Be to, he ma tok ri - to pa di dë ji mas dau giau kaip 40 % di di na mirð ta mu mo nuo GSI ri zi kà [8]. Tai gi, di des nis he ma tok ri to kie kis yra su si - jæs su pa di dë ju sia ri zi ka su sirg ti ir mir ti nuo GSI, ypaè ið e - minio. Toká padidëjimà gali lemti dehidratacija, atsiran - dan ti dël pa di dë ju sio pra kai ta vi mo karð èio me tu ir ne pa - kan ka mo skys èiø kie kio su var to ji mo. Aukðta temperatûra aktyvuoja T limfocitus, T làsteles þu di kes, neut ro fi lus ir ði lu mi nio ðo ko bal ty mus [43]. Ty ri - mai ro do, kad, pa ki lus kû no tem pe ra tû rai iki 40 C, pa si - kei èia krau ja gys liø en do te lio ad he zi nës sa vy bës, pa di dë ja leu ko ci tø ir trom bo ci tø kie kis. Leu ko ci tai aku mu liuo ja si ir pri lim pa prie en do te lio, taip pa þeis da mi krau ja gys lës sie - ne læ. Esant aukð tai tem pe ra tû rai, pa di dë ja ir ci to ki nø TNF-al fa, IL-6 ir IL-12 ið si sky ri mas dël mak ro fa gø ir den - dri ti niø làs te liø ak ty va vi mo [43]. IL-12 yra ci to ki nas, ga - minamas daugiausia fagocitinëse làstelëse [44]. Jis didina T limfocitø ir làsteliø natûraliøjø þudikiø proliferacijà, ci - to tok si nes sa vy bes ir jø sin te ti na mø ci to ki nø ga my bà [44]. GSI me tu pa di dë ja ir IAM-1 eks pre si ja krau ja gys liø en do - te ly je [39, 40, 43]. Vëjas ir atmosferos slëgis Nors mokslinëje literatûroje daþniausiai apraðyta galima ði - lumos ir ðalèio átaka GSI patogenezei, taèiau yra duomenø 188

Fizikiniø ir imuniniø veiksniø reikðmë galvos smegenø insulto rizikai ir apie iðeminio GSI priklausomybæ nuo atmosferos slëgio [45]. Manoma, kad atmosferos slëgio pokyèiai gali sàlygoti aterosklerozinës plokðtelës plyðimà [46]. Nëra visiðkai aiðku, kada padidëja GSI skaièius slëgiui pakilus ar sumaþëjus. Ávairûs autoriai pateikia skirtingas nuomones: 1999 m. Slovakijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad, esant þemam slëgiui, GSI rizika didëja, taèiau Amerikos neurologø akademijos 2004 m. metiniame praneðime teigiama prie - ðin gai aukð tas slë gis di di na GSI ri zi kà [9, 47]. B. Lon go Mben sa ir kt. tei gia, kad ri zi ka mir ti nuo GSI pa di dë ja 18,3 kar to, kai at mo sfe ros slë gis yra 975 977 mmhg [8]. Vëjo átaka GSI rizikai greièiausiai yra netiesioginë, t. y. per ki tus me te o ro lo gi nius veiks nius [11, 12]. Jo grei tis ypaè svar bus ðal tuo ju me tø lai ku: kuo stip res nis, tuo þe - mes në tem pe ra tû ra [48]. To dël vë jas da ro ne tie sio gi næ áta - kà GSI ri zi kai: jam pu èiant tam pa vë siau, þmo gaus jau èia - ma tem pe ra tû ra yra þe mes në nei oro, o ðal tis yra lai ko mas vie nu ið GSI ska ti nan èiø veiks niø, to dël di dë ja ðios li gos daþ nis. Ðil to ir sau so piet va ka riø vë jo áta ka GSI aið ki na ma pa di dë ju sia trom bo ci tø ag re ga ci ja dël pa di dë ju sio tei gia - mø jo nø krû vio ore [12]. IMUNINIAI MECHANIZMAI INSULTO PATOGENEZËJE Imuninës sistemos svarba yra plaèiai tyrinëjama, aiðkinan - tis ávairiø ligø, taip pat ir GSI, iðsivystymà. Nuolat atsiranda naujø moksliniø tyrimø, árodanèiø imuninës sistemos dalyvavimà daugelyje patologiniø procesø. Iðsiaiðkinus imuninio atsako ypatumus ir juos lemianèius veiksnius, kaip, pvz., aplinkos, meteorologinius, insulto patogenezëje ateityje bûtø galima tiksliau suprasti GSKS prieþastis ir rizikos veiksnius, geriau juos kontroliuoti ir optimizuoti GSI gydymà. Mokslinëje literatûroje yra nemaþai duomenø, kad aterosklerozæ, kuri yra viena pagrindiniø ðirdies ir kraujagysliø sistemos ligø rizikos veiksniø, sukelia uþdegimas. Ðiame procese dalyvauja ávairûs citokinai, CRB, limfocitai, makrofagai, dendritinës làstelës, kuriø iðskiriami mediato - riai reguliuoja kolageno sintezæ ir suardymà, taip skatindami for muo tis ate ro sklerotines plokð te les [39, 49, 50]. Moksliniø tyrimø duomenimis, palyginti su sveikø asmenø krauju, didesnis neutrofilø ir leukocitø kiekis kraujyje randamas iðeminiu GSI serganèiø þmonø kraujyje [51, 52]. Kai kuriø situacijø metu, pavyzdþiui, streso, arterinës hipertenzijos, miego apnëjos ir pan., trombocitai yra aktyvuojami ir geba agreguoti bei formuoti ðiø làsteliø sankaupas. Jie prisitvirtina prie arterijos sienelës paþeistoje endotelio vietoje ir skatina susidaryti aterosklerozinëms plokðtelëms. Þinoma, kad leukocitai ir trombocitai geba tarpusavyje sudaryti kompleksus, kurie laikomi reikðmingu veiksniu iðemijos patogenezëje. Tokie kompleksai sukelia tolesná endotelio paþeidimà. Tyrimai rodo, kad didesnis leukocitø ir trombocitø kompleksø kiekis nustatomas pacientams, sirgusiems iðeminiu GSI, nei sveikiems asmenims [51]. Ki tas svar bus veiks nys ate ro sklerozës pa to ge ne zë je yra pa di dë jæs ho mo cis tei no kie kis [53]. Ho mo cis tei nas yra ami no rûgð tis, gau na ma su mais tu. Jo me ta bo liz mas ir kie - kis or ga niz me pri klau so nuo mi ty bos. Ho mo cis tei nas ga li tiesiogiai sàveikauti su azoto rûgðties sintaze fermentu, ku ris krau ja gys liø en do te ly je sin te zuo ja azo to rûgð tá, rei - ka lin gà pa lai ky ti nor ma liai krau ja gys lës en do te lio funk ci - jai. Esant hiperhomocisteinemijai, yra slopinamas azoto rûgð ties su si da ry mas, to dël su trin ka krau ja gys liø en do te - lio funkcija, cholesterolio ir trigliceridø biosintezë, mono - ci tø ak ty va ci ja, krau ja gys liø ly giø jø rau me nø pro li fe ra ci - jos ir ok si da ci niø pro ce sø re gu lia ci ja bei di dë ja ate ro skle - rozës rizika [53]. Ði lu mi nio ðo ko bal ty mai ap sau go làs te les nuo stre si niø fak to riø ir þû ties. Jø vei ki mo me cha niz mas në ra vi sið kai aið kus. Pa ste bë ta, kad dau gu ma þi no mø ate ro sklerozës ri - zi kos veiks niø (ar te ri në hi per ten zi ja, me ta bo li nis sin dro - mas ir pan.), gy dy mas ði lu ma, in fek ci jos tu ri tei gia mà ry ðá su ði lu mi nio ðo ko bal ty mø eks pre si ja en do te lio, ly giø jø raumenø làstelëse ir makrofaguose. Taèiau, didëjant ðilu - mi nio ðo ko bal ty mø eks pre si jai, prieð juos su si da ro an ti ge - nai, ku riø kie kis ko re liuo ja su ate ro sklerozës ið si vys ty mu ir sun ku mu [53]. Vis dël to, ki to moks li nio ty ri mo duo me - ni mis, ði lu mi nio ðo ko bal ty mas 60 tu rë jo ry ðá su anks ty va ateroskleroze, todël manoma, kad jis GSI patogenezëje ga - li da ly vau ti ak ty vuo da mas uþ de gi mi nius pro ce sus per T limfocitus [54]. GSI patogenezëje tyrinëjama ir reikðmë prieðuþdegi - mi niu po vei kiu pa si þy min èiø IL-19 ir IL-20, ku rie yra eks - pre suo ja mi uþ de gi mo pa þeis to se krau ja gys lë se [55, 56]. Pir mà kar tà apie IL-19 svar bà pra dë ta kal bë ti 2005 m., kai bu vo nu sta ty ta jo eks pre si ja krau ja gys lës ly giø jø rau me nø làs te lë se [57]. IL-19 ma þi na krau ja gys liø ly giø jø rau me nø làsteliø proliferacijà ir migracijà, slopina augimo fakto - riaus eks pre si jà [58]. Pas ta ruo ju me tu at lie ka ma vis dau giau ty ri mø, ver ti - nan èiø tiek ir imu ni niø, tiek ir jiems da ran èiø áta kà ap lin - kos veiks niø reikð mæ GSI ið si vys ty mui. APIBENDRINIMAS GSI patogenezëje svarbø vaidmená atlieka fizikiniai veiks - niai, imu ni në sis te ma ir jø tar pu sa vio ry ðys. Daþ niau siai moks li niuo se dar buo se ti ria mas ðal èio ir karð èio po vei kis GSKS. At lik ti ty ri mai ro do, kad abu ðiuos veiks nius ga li - ma laikyti vienais ið daugelio GSI rizikos faktoriø. Viena prieþasèiø, kodël ðaltu metu didëja GSI daþnis, yra arteri - jose ávykstanti trombozë dël ðalèio sukelto kraujo tirðtëji - mo. Ðaltis taip pat sukelia arterijø spazmà ir hipertenzijà. Pa di dë jæs krau jo spûdis yra pa grin di nis GSI ri zi kos veiks - nys, tai gi ðal tuo ju me tø lai ku daugë ja su sir gi mø ðia li ga. Dël organizmo fiziologinës reakcijos á karðtá pagreitëja tromboemboliniai mechanizmai ir daþniau iðtinka iðemi - nis GSI. Tvy rant karð èiui, þmo gaus or ga niz me di dë ja he - matokrito kiekis, kraujas tampa tirðtesnis. Be to, didesnis he ma tok ri to kie kis sie ja mas su krau jo spûdþio pa di dë ji mu. Tiek ðaltis, tiek ðiluma keièia imuninës sistemos atsakà. Vie nos pa grin di niø làs te liø ið emi jos pro ce se yra leu ko - ci tai. Þi no ma, kad jie ga li for muo ti kom plek sus su trom bo - citais, taip skatindami susidaryti aterosklerotines plokðte - 189

L. Tamaðauskienë, D. Rastenytë, B. Ðitkauskienë les. Pa di dë jæs ho mo cis tei no kie kis krau jy je slo pi na azo to rûgð ties kon cen tra ci jà, ku ri yra svar bi ap sau gant krau ja - gys les nuo ok si da ci niø pro ce sø, o tai ska ti na ate ro skle ro - zës vys ty mà si. IL-12, TNF-al fa, VAM-1, IAM-1 pa si þy mi uþ de gi mà ska ti nan èiu po vei kiu, ta èiau ci to ki nai IL-19 ir IL-20 yra eks pre suo ja mi uþ de gi mo pa þeis to se krau ja gys - lë se ir pa si þy mi prie ðin gu uþ de gi mà slo pi nan èiu po vei - kiu. IL-6 ir ði lu mi nio ðo ko bal ty mai ga li tu rë ti dve jo pà po - veiká tiek uþdegimà skatinantá, tiek já slopinantá. Ty ri mai, áro dan tys fi zi ki niø veiks niø ir imu ni nës sis te - mos da ly va vi mà GSI pa to ge ne zë je, pa gi li na su pra ti mà apie ðios li gos ið si vys ty mà ir ri zi kos veiks nius. Literatura 1. Patz JA, Engelberg D, Last J. The ef fects of chang ing weather on pub lic health. Annu Rev Pub lic Health 2000; 21: 271 307. 2. Zhang Y, Peng L, Kan H, Xu J, Chen R, Liu Y, Wang W. Ef - fects of me te o ro log i cal fac tors on daily hos pi tal admissions for asthma in adults: a time-se ries anal y sis. PLoS One 2014; 9(7): e102475. 3. Li S, Baker PJ, Jalaludin BB, Guo Y, Marks GB, Denison LS, Wil liams GM. Are chil dren s asth matic symp toms re lated to am bi ent tem per a ture? A panel study in Aus tra lia. En vi ron Res 2014; 133: 239 45. 4. Teach SJ, Gergen PJ, Szefler SJ, Mitch ell HE, Calatroni A, et al. Sea sonal risk fac tors for asthma ex ac er ba tions among in - ner- city chil dren. J Al lergy Clin Immunol 2015; pii: S0091-6749(15)00066-4. 5. Schlesinger N, Schlesinger M. Sea sonal vari a tion of rheu - matic dis eases. Discov Med 2005; 5(25): 64 9. 6. Azevedo E, Ribeiro JA, Lopes F, Mar tins R, Barros H. Cold: a risk fac tor for stroke? J Neurol 1995; 242(4): 217 21. 7. Tanaka H, Shinjo M, Tsukuma H, Kawazuma Y, Shimoji S, Kinoshita N, Morita T. Sea sonal vari a tion in mor tal ity from ischemic heart dis ease and cerebrovascular dis ease in Oki - nawa and Osaka: the pos si ble role of air tem per a ture. J Epidemiol 2000; 10(6): 392 8. 8. Longo-Mbenza B, Phanzu-Mbete LB, M Buyamba- Kabangu JR, Tonduangu K, Mvunzu M, et al. Hematocrit and stroke in black Af ri cans un der trop i cal cli mate and me te - o ro log i cal in flu ence. Ann Med Interne (Paris) 1999; 150(3): 171 7. 9. Cabajová Z, Snopková Z, Traubner P, Repiská V. Ef fect of weather on the oc cur rence of ce re bral stroke. Bratisl Lek Listy 1999; 100(5): 267 70. 10. Baño-Ruiz E, Abarca-Olivas J, Duart-Clemente JM, Ballenilla-Marco F, García P, Botella-Asunción C. In flu ence of the at mo spheric pres sure and other vari able weather on the in ci dence of the subarachnoid hem or rhage. Neurocirugia (Astur) 2010; 21(1): 14 21. 11. Madzhidov NM, Khalimova ZIu, Kilichev IA. Cerebrovascular dis eases in Uzbekistan dur ing the crit i cal me te o ro log i cal days of the Afghan storm. Zh Nevrol Psikhiatr Im S S Korsakova 1994; 94(2): 28 30. 12. Saviola GA, Lazzari C, Scipione VL, Troianiello B, Poloni A. Com par a tive study be tween ce re bral seizure and the cli ma tic trend in the prov ince of Brescia. Mi nerva Med 1986; 77(45 46): 2187 90. 13. Roger VL, Go AS, Lloyd-Jones DM, Ad ams RJ, Berry JD, et al; Amer i can Heart As so ci a tion Sta tis tics Com mit tee and Stroke Sta tis tics Sub com mit tee. Heart dis ease and stroke sta - tis tics 2011 up date: a re port from the Amer i can Heart As so - ciation. Circulation 2011; 123(4): e18 e209. 14. Higienos institutas. Sveikatos statistika. Avail able at: sic.hi.lt/php/serg15.php?dat_file=serg15.txt 15. Heuschmann PU, Di Carlo A, Bejot Y, Rastenyte D, Ryglewicz D, et al. In ci dence of stroke in Eu rope at the be - gin ning of the 21st cen tury. Stroke 2009; 40(5): 1557 63. 16. Heuschmann PU, Wiedmann S, Wellwood I, Rudd A, Di Carlo A, et al. Three-month stroke out come: the Eu ro pean Registers of Stroke (EROS) investigators. Neurology 2011; 76(2): 159 65. 17. Vermeer SE, Sandee W, Algra A, Koudstaal PJ, Kappelle LJ, Dippel DW; Dutch TIA Trial Study Group. Im paired glu cose tol er ance in creases stroke risk in nondiabetic pa tients with tran sient ischemic at tack or mi nor ischemic stroke. Stroke 2006; 37(6): 1413 7. 18. Wolf PA, Abbott RD, Kannel WB. Atrial fi bril la tion as an in - de pend ent risk fac tor for stroke: the Framingham Study. Stroke 1991; 22(8): 983 8. 19. Wang TJ, Massaro JM, Levy D, Vasan RS, Wolf PA, et al. A risk score for pre dict ing stroke or death in in di vid u als with new- on set atrial fi bril la tion in the com mu nity; The Framingham Heart Study. JAMA 2003; 290: 1049 56. 20. Neild PJ, Syndercombe-Court D, Keatinge WR, Donaldson GC, Mat tock M, Caunce M. Cold-in duced in - creases in eryth ro cyte count, plasma cho les terol and plasma fibrinogen of el derly peo ple with out a com pa ra ble rise in pro - tein C or fac tor X. Clin Sci 1994; 86: 43 8. 21. World Health Or ga ni za tion. The World Health Re port 2002 Re duc ing Risks, Pro mot ing Healthy Life. Available at URL: www.who.int/whr/2002/en/ 22. AC CORD Study Group, Cushman WC, Ev ans GW, Byington RP, Goff DC Jr, et al. Ef fects of in ten sive bloodpres sure con trol in type 2 di a be tes mellitus. N Engl J Med 2010; 362(17): 1575 85. 23. Mamiev AK, Orazov KO. Sea sonal changes in the vas cu lar tone of pa tients with ce re bral cir cu la tory dis or ders in an arid area. Zh Nevropatol Psikhiatr Im S S Korsakova 1981; 81(1): 41 5. 24. Larcan A, Lam bert H, Stoltz JF, Laprevote-Heuilly MC, Kempf JB, Lam bert J. Climatologic pa ram e ters and risk of acute vas cu lar, neu ro logic and car diac in ci dents. Rev Epidemiol Sante Publique 1982; 30(3): 343 54. 25. The Eurowinter Group. Cold ex po sure and win ter mor tal ity from ischaemic heart dis ease, cerebrovascular dis ease, re spi - ra tory dis ease, and all causes in warm and cold re gions of Eu - rope. Lan cet 1997; 349(9062): 1341 6. 26. Keatinge WR, Coleshaw SRK, Cot ter F, Mat tock M, Murphy M, Chelliah R. In creases in platelet and red cell counts, blood vis cos ity, and ar te rial pres sure dur ing mild sur - face cool ing: fac tors in mor tal ity from cor o nary and ce re bral throm bo sis in win ter. BMJ 1984; 289: 1405 8. 27. Wood house PR, Khaw K-T, Plummer M. Sea sonal vari a tion of blood pressure and its relationship to ambient temperature in an el derly pop u la tion. J Hypertens 1993; 11: 1267 74. 28. Imai Y, Munakata MI, Tsuji I, et al. Sea sonal vari a tion in blood pres sure in normotensive women stud ied by home mea sure ments. Clin Sci (Colch) 1996; 90: 55 60. 29. Col lins KJ, Easton JC, Bel field-smith H, Exton-Smith AN, Pluck RA. Ef fects of age on body tem per a ture and blood pres sure in cold en vi ron ments. Clin Sci (Colch) 1985; 69: 465 70. 190

Fizikiniø ir imuniniø veiksniø reikðmë galvos smegenø insulto rizikai 30. Brennan PJ, Greenberg G, Miall WE, Thomp son SG. Sea - sonal vari a tion in ar te rial blood pres sure. Br Med J (Clin Res Ed) 1982; 285(6346): 919 23. 31. Brenner KM, Castellani JW, Gabaree C, Young AJ, Zamecnik J, Shephard RJ, Shek PN. Im mune changes in hu - mans dur ing cold ex po sure: ef fects of prior heat ing and ex er - cise. Jour nal of Ap plied Phys i ol ogy 1999; 87(2): 699 710. 32. Janský L, Pospísilová D, Honzová S, Ulicný B, Srámek P, Zeman V, Kamínková J. Im mune sys tem of cold-ex posed and cold- adapted hu mans. Eur J Appl Physiol Occup Physiol 1996; 72(5 6): 445 50. 33. Lin HW, Levison SW. Con text-de pend ent IL-6 potentiation of in ter feron- gamma-in duced IL-12 se cre tion and CD40 ex - pres sion in murine microglia. J Neurochem 2009; 111(3): 808 18. 34. Okazaki S, Sakaguchi M, Miwa K, Furukado S, Yamagami H, et al. As so ci a tion of interleukin-6 with the pro - gres sion of ca rotid ath ero scle ro sis: a 9-year fol low-up study. Stroke 2014; 45(10): 2924 9. 35. Nayak AR, Kashyap RS, Kabra D, Purohit HJ, Taori GM, Daginawala HF. Time course of in flam ma tory cytokines in acute ischemic stroke pa tients and their re la tion to inter-alfa trypsin in hib i tor heavy chain 4 and out come. Ann In dian Acad Neurol 2012; 15(3): 181 5. 36. Scheller J, Chalaris A, Schmidt-Ar ras D, Rose-John S. The pro- and anti-in flam ma tory prop er ties of the cytokine inter - leukin-6. Biochim Biophys Acta 2011; 1813(5): 878 88. 37. Bokhari FA, Shakoori TA, Butt A, Ghafoor F. TNF-al pha: a risk fac tor for ischemic stroke. J Ayub Med Coll Abbottabad 2014; 26(2): 111 4. 38. Wilkins HM, Swerdlow RH. TNF in ce re bral ischemia: another stroke against you? J Neurochem 2015; 132(4): 369 72. 39. Halonen JI, Zanobetti A, Spar row D, Vokonas PS, Schwartz J. As so ci a tions be tween out door tem per a ture and mark ers of in flam ma tion: a co hort study. En vi ron Health 2010; 9: 42. 40. Macrez R, Ali C, Toutirais O, Le Mauff B, De fer G, Dirnagl U, Vivien D. Stroke and the im mune sys tem: from pathophysiology to new ther a peu tic strat e gies. Lan cet Neurol 2011; 10(5): 471 80. 41. Berginer VM, Gold smith J, Batz U, Vardi H, Shapiro Y. Clus ter ing of strokes in as so ci a tion with me te o ro logic factors in the Negev Desert of Is rael: 1981 1983. Stroke 1989; 20(1): 65 9. 42. Woo J, Kay R, Nicholls MG. En vi ron men tal tem per a ture and stroke in a sub trop i cal cli mate. Neuroepidemiology 1991; 10(5 6): 260 5. 43. Beachy SH, Repasky EA. To ward es tab lish ment of tem per a - ture thresh olds for im mu no log i cal im pact of heat ex posure in hu mans. Int J Hyperthermia 2011; 27(4): 344 52. 44. Zaremba J, Losy J. Interleukin-12 in acute ischemic stroke pa tients. Folia Neuropathol 2006; 44(1): 59 66. 45. Lee HC, Hu CJ, Chen CS, Lin HC. Sea sonal vari a tion in ischemic stroke in ci dence and as so ci a tion with cli mate: a six- year pop u la tion-based study. Chronobiol Int 2008; 25(6): 938 49. 46. Houck PD, Lethen JE, Riggs MW, Gantt DS, Dehmer GJ. Re la tion of at mo spheric pres sure changes and the oc cur - rences of acute myo car dial in farc tion and stroke. Am J Cardiol 2005; 96(1): 45 51. 47. Stelmasiak Z, Wojczal J. High lights from the Amer i can Acad emy of Neu rol ogy s 56th An nual Meet ing 24 April-1 May 2004, San Fran cisco, USA. Neurol Neurochir Pol 2004; 38(4): 341 3. 48. Liukaitytë J. Biometeorologiniø sàlygø Lietuvoje kiekybinis vertinimas (Quan ti ta tive eval u a tion of biometeorological conditions in Lithuania.) [dissertation]. Vilnius: VU, 2011. 49. Ross R. Ath ero scle ro sis an in flam ma tory dis ease. N Engl J Med 1999; 340(2): 115 26. 50. Kawahara I, Tsutsumi K, Nagata I. The role of the Vas cu - lar-as so ci ated Lym phoid Tis sue (VALT) net work and neovascularization in atherosclerotic ca rotid plaque. No Shinkei Geka 2013; 41(1): 5 13. 51. Ishikawa T, Shimizu M, Kohara S, Takizawa S, Kitagawa Y, Takagi S. Ap pear ance of WBC-platelet com plex in acute ischemic stroke, pre dom i nantly in atherothrombotic in farc - tion. J Atheroscler Thromb 2012; 19(5): 494 501. 52. Erta G, Sönmez O, Turfan M, Kul S, Erdo an E, et al. Neutrophil/lymphocyte ratio is associated with thromboem - bolic stroke in pa tients with non-val vu lar atrial fi bril la tion. J Neurol Sci 2013; 324(1 2): 49 52. 53. Banecka-Majkutewicz Z, Sawuùa W, Kadziñski L, Wægrzyn A, Banecki B. Homocysteine, heat shock pro teins, genistein and vi ta mins in ischemic stroke patho genic and ther a peu tic im pli ca tions. Acta Biochim Pol 2012; 59: 1 5. 54. Xiao Q, Mandal K, Schett G, Mayr M, Wick G, et al. As so ci a - tion of se rum-sol u ble heat shock pro tein 60 with ca rotid ath - ero scle ro sis: clin i cal sig nif i cance de ter mined in a fol low-up study stroke. Stroke 2005; 36: 2571 6. 55. Eng land RN, Autieri MV. Anti-in flam ma tory ef fects of interleukin-19 in vas cu lar dis ease. Int J Inflam 2012; 2012: 1 10. 56. Sabat R, Wallace E, Endesfelder S, Wolk K. IL-19 and IL-20: two novel cytokines with im por tance in in flam ma tory dis - eases. Ex pert Opin Ther Tar gets 2007; 11(5): 601 12. 57. Kelemen SF, Eisen HJ, Autieri MV. Ex pres sion of the FAST-1 transcription factor in coronary artery transplant vasculopathy and ac ti vated vas cu lar smooth mus cle cells. J Heart Lung Trans plant 2005; 24(3): 246 50. 58. Gabunia K, Jain S, Eng land RN, Autieri MV. Anti-in flam - ma tory cytokine interleukin-19 in hib its smooth mus cle cell migration and activation of cytoskeletal regulators of VSMC mo til ity. Am J Physiol Cell Physiol 2011; 300(4): C896 906. L. Tamaðauskienë, D. Rastenytë, B. Ðitkauskienë IM PACT OF PHYS I CAL AND IM MUNE FAC TORS ON THE RISK OF STROKE Summary Fif teen mil lion peo ple have stroke ev ery year world wide. De vel - op ment of the stroke can be as so ci ated with phys i cal fac tors. Im - mune mech a nisms are also im por tant in pathogenesis of this dis - ease. Im pact of am bi ent air tem per a ture on the risk of stroke is an - a lyzed most widely in sci en tific lit er a ture. Cold and hot weather can change re sponse of im mune sys tem: ac ti vate im mune cells, increase secretion of inflammatory cytokines, and concentration of C re ac tive pro tein. This de ter mines per sis tent in flam ma tion in en do the lium. The aim of this ar ti cle is to de scribe phys i cal fac tors and im mune mech a nisms that may have im pact on the de vel op - ment of the stroke. Keywords: stroke, cerebrovascular dis eases, me te o ro log i cal fac tors, cli mate, im mune sys tem. Gauta: Priimta spaudai: 2015 05 14 2015 05 25 191