VISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health 2014/2(65) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lithuanian Republic Ministry of Health

Similar documents
The study of cancer patients distress

Prostatos vėžys: samprata apie riziką. Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai

Increasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian primary health care centre

Changes in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up

Risk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007

Effect of strength training on muscle architecture (review)

SOCIAL WORK IN PARTNERSHIP WITH THE EXCLUDED

ARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN

ACCURACY OF PSA TEST IN THE PROSTATE CANCER SCREENING PROGRAM OF LITHUANIA

THE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE

Overweight and increased blood pressure in preschool-aged children

Trends in main cardiovascular risk factors among middle-aged

Trauma Disclosure on Social Networking Websites and Psychological Well-being

III. PSICHOLOGIJA POZITYVAUS PSICHOLOGINIO KAPITALO IR SUBJEKTYVIOS GEROVĖS KOMPONENTŲ RYŠYS: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ.

The association between cytomegalovirus infection and aging process

SVEIKATOS. Public Health Medicine Nursing. Slauga. Tomas 24

Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje

Ethics of scientific work and evaluation of scientific publications. Rimas Norvaiša. Vilnius University, Institute of Mathematics and Informatics

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

PUBLIC HEALTH. Medicina (Kaunas) 2010;46(7):482-9

Analysis of prognostic factors for melanoma patients

RELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT

ASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS

PUBLIC HEALTH. Medicina (Kaunas) 2011;47(9): Trends in Avoidable Mortality in Lithuania During and Their Impact on Life Expectancy

Epidemiology of burns in Lithuania during

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN print / X online 2015, 25 tomas, Nr. 1, p doi: /sm-hs.2015.

THE ROLE OF PHARMACISTS IN THE DETECTION, MANAGEMENT AND PREVENTION OF HYPERTENSION IN LEBANESE COMMUNITY PHARMACIES.

Sense of coherence and its associations with psychosocial health: results of survey of the unemployed in Kaunas

Age-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly

Pacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybės vertinimas

According to the data of the American LIFESTYLE PECULIARITIES OF YOGA PRACTITIONERS AND NON-PRACTITIONERS ABSTRACT INTRODUCTION

Expression of Spiritual Leadership in Lithuanian Businesses

Vilnius high school students knowledge of cervical cancer risk factors

Antroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos.

JUDĖJIMO NEGALIĄ TURINČIŲ ASMENŲ PSICHOLOGINIŲ RESURSŲ REIKŠMĖ PRISITAIKYMUI PRIE NEGALIOS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĖS VALDYMAS LIGONINĖJE

ERGONOMINIŲ SĄLYGŲ IR FIZINĖS VEIKLOS REIKŠMĖ KOSMETOLOGŲ PROFESINĖJE VEIKLOJE

Projektų viešinimas. Rosita Saukaitė Komunikacijos specialistė

INDIVIDUAL AND WORK VALUES OF POLICE OFFICERS: PECULIARITIES AND INTERRELATION

Prevalence of the metabolic syndrome diagnosed using three different definitions and risk of ischemic heart disease among Kaunas adult population

VISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health 2013/1(60) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lithuanian Republic Ministry of Health

KLIENTO PROBLEMŲ YPATUMAI GERONTOLOGINIO SOCIALINIO DARBO TYRIMUOSE

THE ANALYSIS OF PECULIARITIES OF PERSONAL ANXIETY EXPERIENCED BY PROFESSIONALS OF SOCIOEDUCATIONAL ACTIVITIES OF LITHUANIA

PACIENTŲ SAUGOS UŽTIKRINIMAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE

Gyvenimo kokybė sergant Parkinsono liga

SERGAMUMO 2-OJO TIPO DIABETU DINAMIKOS POKYČIAI LIETUVOJE M.

The prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus

THE NEED OF CRIMINAL EDUCATION ACCORDING TO STUDENTS OF LAW, PROSECUTING ATTORNEYS, JUDGES, POLICEMEN AND FORENSIC DOCTORS

SLAUGYTOJŲ IR GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į IŠANKSTINES GYVENIMO VALIOS DIREKTYVAS

CHANGES RELATED TO INPATIENT MORTALITY FROM ACUTE STROKE IN THE STROKE UNIT OF THE KLAIPEDA UNIVERSITY HOSPITAL IN

The concept of subjective well-being and its application for the analysis of EU countries

Stebėjimo studijos: kohortiniai ir atvejo-kontrolės tyrimai

PACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ

Creation of an Educational Anatomical Bronchoscopy Model

Evaluation of stereotactic radiosurgery in the treatment of trigeminal neuralgia

Health inequalities in Lithuania: education and nutrition habits

UNIVERSITETO STUDENTŲ NAUDOJAMŲ STRESO ĮVEIKIMO STRATEGIJŲ IR NUSISKUNDIMŲ SVEIKATA SĄSAJOS

VISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health 2018/1(80) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lithuanian Republic Ministry of Health

Prevention. By Carrie Scheuerell MHS CADC. Carrie Scheuerell MHS CADC

PALIATYVIŲJŲ PACIENTŲ, SERGANČIŲ ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS IR LĖTINIU ŠIRDIES NEPAKANKAMUMU, DVASINĖS SVEIKATOS PROBLEMOS

SVEIKATOS TECHNOLOGIJOS IR JŲ VERTINIMAS

PRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA

Jaunų ir senyvo amžiaus žmonių psichikos sveikatos, poreikių ir vertybių socialinė sąveika

EMOCINIO INTELEKTO IR KAI KURIŲ SOCIALINIŲ-DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄRYŠIAI

SERGANČIŲJŲ POINSULTINE PNEUMONIJA IR UROINFEKCIJA KLINIKINIŲ CHARAKTERISTIKŲ, GYDYMO TRUKMĖS IR KAŠTŲ SĄSAJOS

SOCIALINIO DARBUOTOJO IR KLIENTO SĄVEIKA VYKSTANT PAGALBOS PROCESUI: PASITIKĖJIMĄ PIRMIAUSIA REIKIA ĮGYTI

MEDICINA (2003) 39 tomas, Nr. 11 VISUOMENĖS SVEIKATA

INTEGRALŪS SVEIKATOS STIPRINIMO POLITIKOS BRUOŽAI

Clinical characteristics and long-term outcomes of 35 patients with Wegener s granulomatosis followed up at two rheumatology centers in Lithuania

Sigita Pedišienė CIVIQ 20 KLAUSIMYNO, SKIRTO SERGANČIŲJŲ LĖTINIU VENŲ NEPAKANKAMUMU GYVENIMO KOKYBEI VERTINTI, PSICHOMETRINIŲ SAVYBIŲ VERTINIMAS

use of OFFICIAL DATA OF STATE INSTITUTIONS IN THE SCIENTIFIC RESEARCH OF THE PAPULATION

Socialinių darbuotojų profesinio streso rizika konfliktų sprendimo situacijoje: supervizijos taikymo aspektas

Recommendations and a guideline for referral of infantile haemangioma to tertiary centres

Understanding clinical trials for cancer

BURNOS HIGIENISTO VEIKLA: LIETUVOS IR SUOMIJOS ATVEJIS

Endoscopic ultrasound predicts early recurrence of esophageal varices after endoscopic band ligation: a prospective cohort study

SVEIKATOS MOKSLAI HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE. Public Health Biomedicine Nursing. Vi suo me nės sveikata Biomedicina Slauga.

PACIENTŲ, PATENKANČIŲ Į RIZIKOS VEIKSNIŲ GRUPĘ, POŽIŪRIS Į ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGAS BEI ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCINES PROGRAMAS

Incidence and risk factors for early postoperative cognitive decline after coronary artery bypass grafting

Occupational exposure of medical radiation workers in Lithuania,

Nauji glioblastomų molekuliniai žymenys. Vilnius, 2015

PAAUGLIŲ PROBLEMINIO ELGESIO BEI JO KITIMO ANALIZĖ BIOPSICHOSOCIALINIO MODELIO KONTEKSTE

Posttraumatic stress in breast cancer patients

PAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ MITYBĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS

Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, vertinant GPAQ metodu

SOKRATO METODO VAIDMUO ANGLŲ KALBOS MOKYMUISI

Senų žmonių griuvimai

MANAGING BLOOD DONORSHIP: THE EFFECT OF MOTIVATION ON DONOR SATISFACTION AND LOYALTY

AKUŠERIJOS GINEKOLOGIJOS SKYRIAUS DARBUOTOJŲ BENDRAVIMO SU GIMDYVĖMIS SANTYKIŲ YPATUMAI X SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE

A Psychometric Evaluation of the Lithuanian Version of the 14-Item Resilience Scale (RS-14)

Vilė Cicėnienė, Kotryna Paulauskienė, Aurelija Trakienė

GERONTOLOGIJA. Original articles. E. Mišeikytė Kaubrienė, M. Trakymas, A. Ulys

Prognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation

Lietuvos gyventojų sveikatos pokyčių prognozė nuo vaikystės išvengus lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių: modeliavimo su PREVENT rezultatai

LĖTINĖMIS KARDIOVASKULINĖMIS LIGOMIS SERGANČIŲ PACIENTŲ VAISTŲ VARTOJIMO ANALIZĖ

Trombozinė trombocitopeninė purpura (TTP) R. Petrauskaitė

The Assessment of Social Justice in Lithuanian Education in the Context of Welfare State Conception

vystymas (1 pav). Galios suteikimas. Pagal gautus duomenis, galima teig- 1 lentelė. Organizacijos kultūros tyrimo diagnostiniai kintamieji

NEFREKTOMIJA VAIKAMS NEPHRECTOMY TO CHILDREN. Augustina Jankauskienė 1,3, Sigita Drusytė-Kurilavičienė 1,2, Albertas Puzinas 3

GLAUKOMOS ANKSTYVOS DIAGNOSTIKOS PASLAUGŲ POREIKIS IR KOKYBĖ SKIRTINGO LYGIO GYDYMO ĮSTAIGOSE

Transcription:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos HIGIENOS INSTITUTAS Lithuanian Republic Ministry of Health INSTITUTE OF HYGIENE VISUOMENĖS SVEIKATA Public Health 2014/2(65)

UDK 613 ISSN 1392-2696 Vi 295 Redaktorių taryba Tarybos pirmininkas: dr. Remigijus Jankauskas, Higienos institutas; nariai: dr. Jonas Bunikis, Europos Komisijos Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas; prof. Göran Bondjers, Nordic School of Public Health, Švedija; doc. dr. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras; Mykolo Romerio universitetas; prof. habil. dr. Rūta Dubakienė, Vilniaus universitetas; doc. dr. Aldona Gaižauskienė, Mykolo Romerio universitetas; prof. dr. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo ir socialinių tyrimų institutas; doc. dr. Eugenijus Gefenas, Vilniaus universitetas; prof. habil. dr. Vilius Grabauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; prof. Nikolaj Izmerov, Research Institute of Occupational Health, Rusija; prof. habil. dr. Jonas Jankauskas, Vilniaus universitetas; prof. dr. Danguolė Jankauskienė, Mykolo Romerio universitetas; prof. dr. Arnoldas Jurgutis, Klaipėdos universitetas; prof. habil. dr. Algirdas Juozulynas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras; prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis, Klaipėdos universitetas; associate prof. Eda Marisalu, University of Tartu, Estija; prof. habil. dr. Irena Misevičienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; prof. habil. dr. Alvydas Povilonis, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; prof. dr. Dainius Pūras, Vilniaus universitetas; associate prof. Johan Struvve, Swedish Institute for Infectious Disease Control, Švedija; prof. dr. Rimantas Stukas, Vilniaus universitetas; prof. dr. Janina Tutkuvienė, Vilniaus universitetas; prof. Harri Vainio, Finnish Institute of Occupational Health, Suomija; associate prof. Anita Villerusa, Riga Stradins University, Latvija. Redaktorių kolegija Kolegijos pirmininkas: dr. Romualdas Gurevičius, Higienos institutas; atsakingoji redaktorė: dr. Virginija Kanapeckienė, Higienos institutas; nariai: doc. dr. Arūnas Germanavičius, Vilniaus universitetas; doc. dr. Vida Juškelienė, Lietuvos edukologijos universitetas; dr. Birutė Pajarskienė, Higienos institutas; dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas; prof. dr. Genė Šurkienė, Vilniaus universitetas; dr. Rolanda Valintėlienė, Higienos institutas; prof. dr. Kęstutis Žagminas, Vilniaus universitetas. Leido Higienos institutas Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius SL 2211. 11,1 leidyb. apsk. l. Pasirašyta spaudai 2014-06-20 Tiražas 150 vnt. Už anglų kalbos kokybę redakcija neatsako. Spaudai parengė LĮ Kriventa V. Pietario g. 5-3, LT-03122 Vilnius www.kriventa.lt. Kalbos redaktorė A. Pletkuvienė Dizaineris S. Barščiauskas

Turinys Redakcijos skiltis Inovacijų svarba šiuolaikinėje sveikatos sistemoje....5 Literatūros apžvalga Darbuotojų gerovė ir ją skatinantys psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai....9 Dovilė Šorytė, Birutė Pajarskienė Pirminės sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos paslaugų integravimas ir šalių patirtis....20 Gintarė Petronytė, Virginija Kanapeckienė Originalūs straipsniai Išvengiamo mirtingumo nulemti prarasti potencialūs gyvenimo metai ir jų vertė Lietuvoje 1967 2011 m. pagal lytį ir gyvenamąją vietovę...28 Romualdas Gurevičius, Sandra Mekšriūnaitė Ilgalaikės mirtingumo nuo vėžio tendencijos Lietuvoje....37 Giedrė Smailytė, Ieva Vincerževskienė Difterijos epideminio proceso dėsningumai Lietuvoje 1991 2011 metais...45 Nerija Kuprevičienė, Kęstutis Žagminas, Daiva Razmuvienė, Algirdas Griškevičius Slaugytojų sveikatai žalingas elgesys ligoninių restruktūrizavimo metu prieinama streso įveikos strategija įtampai nuimti?....55 Toma Jasiukevičiūtė, Birutė Pajarskienė Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinis sergamumas 2006 2012 m. ir jį sukėlę profesinės rizikos veiksniai....67 Lolita Pilipavičienė, Danė Krisiulevičienė Sezoniškumo ir meteorologinių veiksnių pokyčių įtaka sergamumui ir mirtingumui nuo ūmaus miokardo infarkto 2000 2010 metais....74 Vidmantas Vaičiulis, Ričardas Radišauskas Pacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybės vertinimas...81 Diana Rinkūnienė, Jūratė Jurkutė, Jolanta Laukaitienė, Silvija Bučytė, Renaldas Jurkevičius Marijampolės apskrities pirmokų mitybos ir fizinio išsivystymo ypatumai ir pokyčiai per penkerius metus...87 Aušra Petrauskienė, Agnė Rugytė, Edita Albavičiūtė Visuomenės sveikatos praktikai Sveikatos netolygumų mažinimas: gebėjimų rengiant veiksmų planą ir es struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus stiprinimas....99 Naujas visuomenės sveikatos stebėsenos modelis savivaldybėse....101 Informacija straipsnių autoriams....104

CONTENTS EDITORIAL Importance of innovations in modern health system...8 Review Employees well-being and positive impact of psychosocial workplace factors...19 Dovilė Šorytė, Birutė Pajarskienė Primary care and public health services integration and experience of countries....27 Gintarė Petronytė, Virginija Kanapeckienė Original Articles Years of potential life lost and it s value due to avoidable mortality in Lithuania in 1967-2011 by gender and place of residence....36 Romualdas Gurevičius, Sandra Mekšriūnaitė Long term cancer mortality trends in Lithuania...44 Giedrė Smailytė, Ieva Vincerževskienė The epidemiological patterns of diphtheria epidemic process in Lithuania during 1991 2011 period...54 Nerija Kuprevičienė, Kęstutis Žagminas, Daiva Razmuvienė, Algirdas Griškevičius Health-harmful behavior of nurses: does it work as available tense release strategy for managing stress during the hospital restructuring?....66 Toma Jasiukevičiūtė, Birutė Pajarskienė The occupational disease incidence in agriculture in Lithuania in 2006-2012 and risk factors that caused it....73 Lolita Pilipavičienė, Danė Krisiulevičienė The impact of seasonal and meteorological factors changes on morbidity and mortality from acute myocardial infarction in 2000-2010 years...80 Vidmantas Vaičiulis, Ričardas Radišauskas Health-related quality of life in patients with severe heart failure....86 Diana Rinkūnienė, Jūratė Jurkutė, Jolanta Laukaitienė, Silvija Bučytė, Renaldas Jurkevičius Nutrition peculiarities and physical development of first-formers of Marijampolė district, links between them and alterations during a five year period....96 Aušra Petrauskienė, Agnė Rugytė, Edita Albavičiūtė For Public Health Practice Reducing health inequalities: preparation for action plans and structural funds projects, ACTION-FOR-HEALTH....99 New model of public health monitoring in municipalities....101 Information to authors....105

Visuomenės sveikata Redakcijos skiltis Mes negalime spręsti problemų, taikydami tą patį mąstymą, kurį naudojome kurdami jas. Bet kas, kas niekada nedaręs klaidų, niekada nėra mėginęs nieko naujo. INOVACIJŲ SVARBA ŠIUOLAIKINĖJE SVEIKATOS SISTEMOJE A. Einšteinas Norėdami turėti aukšto lygio sveikatos sistemą, turėsime nuolat svarstyti ir koreguoti tai, ką darome. Vadinasi, turėsime būti atviri inovacijoms ir pripažinti, jog paskutiniųjų 10 20 metų sveikatos sistemos praktika, metodai ir požiūris į ją nebūtinai tinka ir rytojaus žmonėms. Inovacijos sveikatos sistemoje yra daug daugiau nei moksliniai tyrimai, naujų vaistų kūrimas ar blizgantys nauji aparatai: ypač svarbu pasiruošti naujovėms, taikyti naujo mąstymo ir problemų sprendimo būdus. Tai pabrėžia organizacinių inovacijų reikšmę ir svarbą. Mes negalėsime realizuoti savo ambicijų, jeigu darysime tik mažą dalį to, ko iš mūsų reikalauja nūdienos situacija 1. Šiuo metu vis dažniau išgirstame priekaištų, jog sveikatos sistema orientuota į susirgusio asmens gydymą, o ne į sveiką žmogų. Dėl tos priežasties tikslingai pavartojau ir terminą sveikatos sistema, o ne sveikatos priežiūros sistema, nes sprendimai turi siekti pagrindinį išeities rezultatą gyventojų sveikatą, susidedančią iš kiekvieno individo sveikatos. Ją užtikrinti vien formali pagalbos sistema, pirmiausia skirta ligoms gydyti, paprasčiausiai negali. Sėkmingai sveikatos sistemai būdingi mažiausiai trys atributai: sveiki žmonės, t. y. maksimaliai galima populiacijos sveikatos būklė, susirgus aukščiausio lygio pagalba, kuri yra efektyvi, laiku teikiama, saugi ir orientuota į pacientą, ir nešališkumas, reiškiantis, jog gydymas teikiamas be diskriminacijos, o sistema yra teisinga sveikatos profesionalams, institucijoms, teikiančioms paslaugas, ir remiančiam verslui. Inovacija (lot. innovatio, iš lot. innovatus atnaujintas, patobulintas) tobulesnis technologinis sprendimas, kuris geriau nei ankstesnieji sprendimai tenkina specialistų ir visuomenės poreikius jį taikant. Inovacija yra geresnių sprendimų, kurie kelia naujus reikalavimus, taikymas bet kurioje srityje, taigi ir sveikatos sistemoje. Inovacija skiriasi nuo išradimo, nes ji remiasi geresnės ir naujos idėjos ar metodo 1 Gurevičius R. Sveikatinimo veikla Lietuvoje. Sveikata. 1999;9:32-34. pritaikymu, o išradimas remiasi visiškai naujos idėjos ar paties metodo sukūrimu. Akcentuojama, jog inovacija turi skirtis nuo proceso pagerinimo. Pirmuoju atveju geresnis rezultatas pasiekiamas darant skirtingai, antruoju darant taip pat, tik geriau, kokybiškiau. Siūloma inovaciją vertinti dviem aspektais: kaip reiškinį ir kaip procesą. Pirmu atveju inovacija yra bet koks tikslinis pakeitimas, kuriuo siekiama pakeisti sveikatos sistemos objekto būklę jį tobulinant. Antru atveju inovacija tai procesas, apimantis tyrimą, rengimą, valdymą ir stabilų sveikatos sistemos funkcionavimą, siekiant gauti tam tikrą efektą. Paslaugų prieinamumo problema Sveikatos paslaugų prieinamumo problema sukuria rimtas dilemas, reikalaujančias organizacinių inovacinių sprendimų. Viena vertus, vis didėjantis bendrosios praktikos gydytojų (BPG) trūkumas rodo, kad prisirašiusių gyventojų skaičius, tenkantis vienam gydytojui, dar didės. Kita vertus, šis skaičius ir taip didelis, tad tolesnis jo augimas blogins prieinamumą, paslaugų kokybę ir skatins BPG pervargimą. BPG, kurie turi apie 2 500 prisirašiusių gyventojų, turi dirbti 18 valandų per parą, kad suteiktų tinkamą lėtinių ligų priežiūrą ir atliktų profilaktinį darbą. Šis valandų skaičius būtų dar didesnis, jeigu pridėtume laiką, gaištamą neatidėliotinai pagalbai ūmiais atvejais bei organizaciniam ir administraciniam darbui. Vienas iš galimų inovatyvių sprendimų glaudesnis visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas sveikatos sinergijos pavyzdžiu 2. Bet kokiu atveju turi būti darnus balansas tarp BPG pajėgumų 3 ir jų poreikio 4. Problema aiškėja, kai 2 Gurevičius R, Kutkaitė S, Velentienė J. Sveikatos sinergija ateities sveikatos modelio sėkmės garantas. Mokslo darbai. Vilnius, 2012; 8, 88 p. ISBN 978-609-462-012-6 3 Pajėgumas (angl. Capacity) lygus apsilankymų skaičiui, padaugintam iš dienų, dirbtų per metus, skaičiaus. 4 Poreikis (angl. Demand) lygus prisirašiusių gyventojų skaičiui, padaugintam iš pacientų vizitų per metus skaičiaus. 2014/2(65) 5

Redakcijos skiltis Visuomenės sveikata įvertiname poreikio ir pajėgumų atitiktį. Jeigu BPG aptarnauja 20 pacientų per dieną ir dirba 210 dienų per metus, pajėgumas yra 4 200 vizitų per metus. Jeigu prisirašiusių gyventojų skaičius yra 2 000 ir, tarkime, vidutiniškai pacientas apsilanko 3 kartus per metus, poreikis yra 6 000 apsilankymų per metus. Vadinasi, turime netoleruotiną neatitiktį tarp pajėgumų ir poreikio. Norint subalansuoti pajėgumus ir poreikį, prisirašiusių gyventojų skaičius turi būti sumažintas iki 1 400, kuris ir apsilankymų poreikį sumažintų iki 4 200. Prisirašiusių pacientų skaičius taip pat turi būti koreguotas pagal rizikas, kadangi vyresni ir labiau sergantys asmenys per metus pas gydytoją lankosi dažniau. Taigi jei prisirašę vien pagyvenę žmonės, kurių apsilankymų vidurkis yra 6 kartai per metus, logiškas jų skaičius būtų 700. Norint pagerinti pagrindinių su sveikata susijusių priemonių ir paslaugų prieinamumą, būtinos mažiausiai trijų rūšių inovacijos: technologinės, garantuojančios tokių paslaugų prieinamumą, kurios efektyvesnės ir pigesnės už dabartiniu metu naudojamas, socialinės, užtikrinančios jų teisingą ir racionalų paskirstymą, ir organizacinės, sujungiančios paslaugų teikėjų ir bendruomenės pastangas priderinti priemones ir paslaugas vietos reikmėms. Technologiniai sprendimai sveikatos srityje apima naujus vaistus, prietaisus, diagnostikos priemones, vakcinas. Socialiniai ir organizaciniai sprendimai apima naujus darbo ir žmogiškųjų išteklių organizavimo būdus, informaciją ir sprendimų priėmimus sveikatos sistemoje. Deja, technologijų utopistai ir sistemų utopistai, atrodo, kalba skirtingomis kalbomis. Blogiausia tai, kad jie įnirtingai kovoja už labai ribotus išteklius nesuprasdami, jog technologiniai ir sisteminiai sprendimai yra dvi tos pačios vertės monetos pusės. Nauji produktai neatsiejami nuo socialinių ir organizacinių inovacijų, kad būtų garantuotas jų įvedimas, paskirstymas, papildymas ir panaudojimas. Taip dirbant randami nauji būdai, kaip sutelkti kūrėjų, gamintojų, paskirstytojų, vadybininkų, tiekėjų, pacientų ir bendruomenių poreikius ir galimybes technologinių inovacijų srityje. Pabrėžtina, jog inovatyvios strategijos atsiranda laikantis toliau aptariamų sąlygų. Nauji balsai. Diskusijų įvairovė, jaunystė ir naujas požiūris yra puiki dirva sėkmingai inovatyviai strategijai bet kurioje srityje. Daugeliu atvejų sveikatos sistemoje girdimi seni balsai, kurių siauras supratimas apie sveikatą, kaip apie sveikatos priežiūros, o ne plataus spektro socialinių ir ekonominių determinančių produktą. Mes stokojame lyderystės ir vadybos įvairovės ne tik pagal lytį, bet ir pagal amžių bei profesinį pasirengimą. Nauji pokalbiai. Jie leidžia kurti dialogą tarp įvairiausių organizacijų. Sveikatos sistema yra įklimpusi į senas kalbas ir verda savo sultyse. Mes vis dar kovojame praėjusio amžiaus ideologinius karus: užmokestis už galvą vs už suteiktas paslaugas, vieno mokėtojo principas vs valdoma konkurencija ir t. t. Naujas entuziazmas. Sukelti naują entuziazmą tai rasti raktą ne tik į inovatyvią strategiją, bet ir į sėkmingą jos tikslų pasiekimą. Siūloma į tai žvelgti per naujas konceptualias linzes, kurios leistų specialistams keisti įsisenėjusią tvarką. Istorija rodo, jog puikių rezultatų pasiekiama, kai į sveikatos sritį atvyksta specialistai, įgiję kitų sričių vadybinės patirties. Tai leidžia naujoviškai pažvelgti į sveikatos problemas ir rasti inovatyvius jų sprendimo būdus. Nauji eksperimentai. Sveikatos sistemoje mes turėtume daug daugiau eksperimentuoti. Mes nesimokome iš klaidų. Mes net nebandome testuoti, taisyti klaidas ir vėl diegti, nors privalėtume. Griaunamosios inovacijos Griaunamoji inovacija (angl. Disruptive innovation) tai tokia inovacija, kuri gana greitai padeda sukurti kitą sistemą arba naujų vertybių tinklą, pakeičiantį ankstesnę sistemą ar technologiją. Šių inovacijų teorija paaiškina, kaip komplikuoti ir brangūs produktai bei paslaugos galiausiai paverčiamos į nebrangius ir visiems prieinamus. Priešingybė šiai inovacijai yra išlaikomoji inovacija (angl. Sustaining innovation), kurios pagrindinis tikslas negriaunant palaikyti esančią sistemą ar technologiją ir naudoti naujas priemones, leidžiančias pasiekti geresnių rezultatų. Pastaroji dar skirstoma į nutrūkstamą (angl. Discontinuous), arba revoliucinę, transformuojamąją, ir evoliucinę, arba nepertraukiamą, tęstinę. Griaunamajai inovacijai būdingi šie bruožai: technologinis paprastumas ir tinkamas funkcionalumas. Paprastesnis ir pigesnis vadybinis modelis, kuris nėra pakankamai patrauklus arba pačių lyderių ignoruojamas. Galimybė sumažinti organizacinius ir reguliacinius barjerus siekiant kokybės. Be to, pigiau, tačiau tinkamai parengti darbuotojai pakankamai gerai atliks reikiamą darbą, kurį anksčiau atliko reti brangiai apmokami specialistai. Lietuvos patirtis rodo, jog šio pobūdžio inovacijos turi būti gerai apgalvotos ir įvairiapusiškai pasvertos dalyvaujant įvairiausių sričių sveikatos specialistams. Paminėtini dviejų neapgalvotų organizacinių inovacinių sprendimų sveikatos sistemoje pavyzdžiai. Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje, sovietiniam N. A. Semaškos sveikatos sistemos 6 2014/2(65)

Visuomenės sveikata Redakcijos skiltis modeliui pasiekus epogėjų bei turint gydytojų perteklių, buvo priimtas sprendimas keisti akušerinės ginekologinės pagalbos sistemą Lietuvoje. Motyvas: felčerių ir akušerių teikiamos paslaugos praeitis, moterį turime atiduoti į gydytojų ginekologų rankas. Ši inovacija realizuota panaikinant didžiulį felčerinių-akušerinių punktų tinklą kaimo ambulatorijose ir įsteigiant Moterų konsultacijas rajonų poliklinikose. Po šios inovacijos paslaugos tapo sunkiau prieinamos, ypač kaimo moterims, smarkiai sutriko gimdos kaklelio profilaktinės programos eiga, ypač jos apimtys, metams bėgant atsirado daugiau šios vizualinės vėžio lokalizacijos užleidimo atvejų. Be to, moterų konsultacijose dirbantys akušeriai ginekologai manė, jog labai paprasta paimti gimdos kaklelio tepinėlį, tam nereikia jų kvalifikacijos, tad grįžta prie senos diskusijos, kas turi organizuoti šio tipo atrankinę stebėseną ir kas turi imti tepinėlį. Kitas to meto netikusios inovacijos pavyzdys onkologijos kabinetų panaikinimas rajonų poliklinikose, centralizuojant juos tuometinėse regioninėse onkologijos įstaigose (dispanseriuose), nesuvokiant pagrindinės šių kabinetų misijos garantuoti apskaitos pilnumą, tvarkyti onkologinių ligonių dispanserinį stebėjimą, užsiimti onkologinių ligų recidyvų profilaktika. Taigi, pvz., Lietuvos onkologijos centro poliklinikoje buvo dispanserizuojami Utenos, Ignalinos, Zarasų ir kitų tolimų rajonų onkologiniai ligoniai. Dėl viso to ne tik labai pasunkėjo paslaugų prieinamumas, bet ir labai sutriko šių ligonių apskaita, į dispanserinį patikrinimą buvo kviečiami seniai mirę pacientai, nes nebuvo laiku išbraukti iš apskaitos, smarkiai didėjo ligotumas piktybiniais navikais, sutriko sergamumo apskaita. Pasižiūrėjus tų metų su šiomis inovacijomis susietą ligų išeičių statistiką, ryškiai matyti jų padaryta žala, kuri tęsėsi ne vienerius metus. Finansavimo problemos Nuo seno žinoma, jog žmogaus norai ir lūkesčiai sveikatos sistemoje artėja prie begalybės, o pačios sistemos galimybės visada yra ribotos. Dėl tos priežasties aktualiausia problema visada bus ne finansavimo didinimas, o racionalus turimų išteklių panaudojimas. Net ekonomikose, kuriose nėra sveikatos paslaugų kvotų, sveikatos priežiūros įstaigos ligotos finansiškai. Vis dažnėjančios lėtinės ligos, kurių šiuolaikinis gydymas yra itin brangus ir laikui bėgant darosi vis brangesnis, tapo tikru finansiniu karščiavimu, itin silpninančiu sveikatos priežiūros įstaigų gyvybingumą. Pasaulyje užfiksuoti bandymai tai gydyti įvairiausiais būdais: gerinant kokybę, taikant valdomą gydymą, reinžineringą 5, paslaugų integraciją, technologines naujoves, tačiau finansiniai sunkumai išlieka. Svarbu, kad tai paliečia visas sveikatos priežiūros organizacijas nuo pačios didžiausios ir galingiausios iki pačios mažiausios ir silpniausios. Besiskinant kelią naujai paradigmai individualizuota (personalizuota) medicina (European Science Foundation, 2013) ir žinant, jog ateityje tai bus vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką ateities sveikatos sistemos plėtrai apskritai ir augančių sveikatos kaštų valdymui, sveikatos statistikams bus būtini personifikuoti duomenys. Tai bus reikalinga įvairiomis ligomis sergančių pacientų išgyvenamumo, priklausomai nuo gauto gydymo, analizei, kuri leis išgryninti ir stratifikuoti teikiamas paslaugas, atsisakant neefektyvių ir išgyvenamumo nedidinančių brangių gydymo schemų. Šie tyrimai gali atverti kelią stratifikacinei medicinai, kuri leistų optimizuoti gydymą, tikslingai taikyti terapinius sprendimus atskiroms ligonių grupėms. Ši technologija didina medicinos sistemos efektyvumą, kartu leidžia reikšmingai sumažinti medicininių intervencijų kainą, pavyzdžiui, nenaudojant brangių vaistų tais atvejais, kai jų poveikis neefektyvus. Tai padėtų paslaugų finansuotojui priimti vartotojui pritaikytus (angl. customised) sprendimus dėl apmokėjimo už naudingiausias, efektyviausias ir veiksmingiausias (angl. value based reimbursement) paslaugas 6. Dabartinė biomedicininė revoliucija žmonijai gali turėti lemiamos reikšmės, kaip praeityje industrializacija. Naujų technologijų proveržis visada kelia klausimą, kaip visuomenė turėtų geriausiai perimti naują technologinę ginkluotę. Tinkamas sprendimų priėmimas reikalauja informacijos apie šių technologijų naudą, keliamas rizikas ir kainą, išvystymo ir difuzijos galimybes. Dr. Romualdas Gurevičius Higienos institutas El. p. romualdas.gurevicius@hi.lt 5 Reinžineringas numato visiškai naujų paslaugų procesų ir organizacinių sprendimų diegimą, remiantis organizacijos misija ir šiuo metu turimomis technologinėmis galimybėmis, neatsižvelgiant į tai, kas buvo sukurta anksčiau. 6 Sveikatos statistika: dabartis ir perspektyva. Visuomenės sveikata. 2013;3(62):5-10. 2014/2(65) 7

Redakcijos skiltis Visuomenės sveikata Importance of innovations in modern health system Dr. Romualdas Gurevičius, Institute of Hygiene; e-mail: romualdas.gurevicius@hi.lt Attempts of the innovations have been made by many health, education, and welfare agencies in an effort to respond to dramatically changing social conditions of the last decade, but alongside valuable innovation is an enormous amount of inefficiency. It was recognized, that medical care providers are far less efficient than they should be. It must be remembered, that needs of population in health care are always infinite, possibilities to fulfill those needs almost always limited. Consequently, the most important priority in the health sector is more efficient use of resources available. In the spate of this fact many acute conditions that could be prevented are not, leading to poor health outcomes and higher spending. This article describing some of the impediments to organizational innovation in the area of health care, and suggesting reasons, why health organizations often do not fulfill their legislative mandates. Underlined, that organizational innovation may be viewed as a network of interrelated processes that include conceptualization, tentative adoption, resourcegetting, implementation, and institutionalization. Identifying the best approaches to care is a necessary first step, but this information must be used to be effective. The next step is to find ways to pay for effective care. Even with improved information about new technologies, the combination of medical innovation and the aging of the population will almost surely lead to further increases in health care spending. In the coming decade, dilemmas posed by the health system will test our values, our institutions, and our ability to apply rationality and compassion to intractable problems. Not necessarily to solve them, but to do better than we now do. 8 2014/2(65)

Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga DARBUOTOJŲ GEROVĖ IR JĄ SKATINANTYS PSICHOSOCIALINĖS DARBO APLINKOS VEIKSNIAI Dovilė Šorytė, Birutė Pajarskienė Higienos institutas Santrauka Tyrimuose, susijusiuose su darbuotojų sveikata, dėmesys paprastai skiriamas profesinės rizikos veiksniams, rečiau teigiamos darbo aplinkos kūrimui. Siekiant, kad dirbantys žmonės būtų fiziškai ir psichiškai sveiki ir jaustų pasitenkinimą savo darbu, svarbu rūpintis ne tik profesine sauga ir sveikata, bet ir gerove darbe. Psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai turi didelę reikšmę skatinant darbuotojų gerovę. Šios literatūros apžvalgos tikslas remiantis moksline literatūra aptarti darbuotojų gerovės apibrėžimo ir tyrinėjimo problematiką ir apžvelgti, kokie psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai skatina dirbančių asmenų gerovę. Straipsnyje aptariami tyrimai leidžia teigti, kad gerovės darbe kūrimas yra svarbus tiek individų, tiek organizacijų, tiek valstybiniu mastu. Teigiami psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai geri santykiai su kolegomis ir vadovu, organizacinė parama, darbuotojų įgalinimas spręsti su darbu susijusius klausimus, įgūdžių tobulinimo ir mokymosi galimybių sudarymas, tinkamas darbų organizavimas, teisingumo principų laikymasis, galimybės derinti darbą ir asmeninį gyvenimą skatina dirbančių žmonių gerovę ne tik darbe, bet ir gyvenime už darbo ribų. Atkreipiamas dėmesys, kad atlikdami empirinius tyrimus autoriai skirtingai matuoja darbuotojų gerovę, toms pačioms gerovės dimensijoms vertinti renkasi kitokius gerovės rodiklius. Tai susiję su gerovės sąvoka, kuri suprantama nevienaprasmiškai ir yra paremta holistiniu požiūriu. Straipsnyje aprašoma ši darbuotojų gerovės tyrinėjimo ir apibrėžimo problematika, apibendrinami mokslinėje literatūroje dažniausiai aptinkami dirbančių žmonių gerovės matavimo būdai. Reikšminiai žodžiai: darbuotojų gerovė, teigiama psichosocialinė darbo aplinka. ĮVADAS Darbo srityje vyksta svarbių pokyčių, kuriuos lemia pasaulio globalizacija, intensyvi žmonių migracija, populiacijos senėjimas ir naujosios technologijos [1]. Daugėja dirbančių moterų, keičiasi darbų pobūdis, sparčiai plėtojamas paslaugų sektorius. Pokyčiai darbo srityje neišvengiamai veikia dirbančių asmenų sveikatą, gyvenimo ir darbo kokybę. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros parengtuose profesinės saugos ir sveikatos tyrimų prioritetuose 2013 2020 m. pabrėžiama, kad svarbu tirti ne tik tai, kokį poveikį darbo srities pasikeitimai turi žmonių sveikatai ir saugumui darbe, bet ir kokias galimybes suteikia jų sveikatai gerinti bei gerovei darbe didinti [2]. Darbe patiriamas stresas ir psichosocialinės rizikos veiksniai yra vertinami kaip vieni pagrindinių darbuotojų gerovės iššūkių [1]. Gausi mokslinė literatūra šioje srityje rodo, kad darbuotojų psichinė ir fizinė sveikata, emocinė Adresas susirašinėti: Dovilė Šorytė Higienos instituto Profesinės sveikatos centras Etmonų g. 3, LT-01305 Vilnius El. p. dovile.soryte@hi.lt savijauta, motyvacija dirbti ir kiti aspektai yra stipriai susiję su psichosocialine jų darbo aplinka. Tyrimuose, susijusiuose su profesine sveikata, dėmesys tradiciškai skiriamas profesinės rizikos veiksniams ir jų keliamai žalai, bet ne teigiamų darbo aspektų plėtotei. Vis dėlto mechanizmai, atsakingi už darbuotojų sergamumą ir sveikatos sutrikimus, nėra tie patys, kurie teigiamai veikia jų sveikatą ir lemia optimalų funkcionavimą [2]. Reikalingi tyrimai, kuriuose būtų orientuojamasi į teigiamus darbo aplinkos veiksnius ir jų reikšmę darbuotojų sveikatai ir gerovei. Orientuojantis į teigiamus veiksnius bus pereita nuo to, ką blogo reikia taisyti, į tai, ką gero svarbu plėtoti profesinės sveikatos tyrimų ir praktikos srityje [3]. Šios literatūros apžvalgos tikslas remiantis moksline literatūra aptarti darbuotojų gerovės apibrėžimo ir tyrinėjimo problematiką ir apžvelgti, kokie psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai skatina dirbančių žmonių gerovę. Metodologija. Apžvelgiamų straipsnių paieška buvo vykdyta PubMed, EBSCOhost, Springer Link, Science Direct mokslinių straipsnių duomenų bazėse. Atlikta tiek užsienio, tiek Lietuvos tyrimų šioje srityje paieška; apžvelgiami 2004 2014 m. moksliniai 2014/2(65) 9

Literatūros apžvalga Visuomenės sveikata straipsniai. Informacijos apie darbuotojų gerovę taip pat ieškojome Europos ir pasaulio institucijų bei organizacijų, susijusių su dirbančių žmonių sveikata ir gerove, tinklalapiuose. DARBUOTOJŲ GEROVĖS SVARBA Darbuotojų gerovės sąvoka sulaukia vis didesnio politikų, ekspertų ir mokslininkų dėmesio. Vis geriau suvokiama, kad sveikiems, savo darbu patenkintiems, efektyviai dirbantiems žmonėms reikalingos ne tik saugumą užtikrinančios ir sveikatą palaikančios, bet ir gerovę kuriančios darbo sąlygos. Tarptautinė darbo organizacija pabrėžia, kad gerovė darbe yra pagrindinis veiksnys, siekiant apibrėžti ilgalaikį organizacijų veiksmingumą [4]. Europos psichikos sveikatos ir gerovės pakte rašoma, kad darbuotojų psichikos sveikata ir gerovė yra esminis produktyvumo ir inovacijų Europos Sąjungoje išteklius [5]. Mokslinių tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad menka darbuotojų gerovė turi didelę kainą visos šalies mastu: didėja išlaidos sveikatos ir socialinės apsaugos sistemoms, prastėja teikiamų paslaugų kokybė, mažėja darbuotojų produktyvumas, motyvacija ir kompetencija [6 8]. Kita vertus, aukštą gerovės lygį nurodantys darbuotojai geriau atlieka savo darbą, jų organizacijos klientai yra labiau patenkinti teikiamomis paslaugomis [8]. Didesnis pasitenkinimas darbu skatina labiau išreikštas pilietiško elgesio organizacijoje apraiškas [9]. Be to, gerovė darbe turi teigiamą poveikį ir asmeniniam dirbančių žmonių gyvenimui. Gerą emocinę savijautą, kognityviąją ir fizinę energiją darbuotojai iš darbo nešasi į namus, todėl teigiamą įtaką jaučia ir jų artimieji [10 12]. Remiantis Suomijos profesinės sveikatos instituto (Finnish Institute of Occupational Health) tyrimais gerovės darbe skatinimo nauda gali būti matoma trimis lygmenimis [13]: 1) nacionaliniu lygiu dirbančių žmonių produktyvumas, ilgesnis dalyvavimas darbo rinkoje, vėlesnis pensinis amžius, mažesnis nedarbingumo dėl ligos mastas; 2) įmonių lygiu geresnis darbo vietos įvaizdis, darbuotojų kompetentingumas, iniciatyvumas ir didesnės mokymosi galimybės, geresnė darbo kokybė, didesnis kompanijos pelnas, geresni kolektyvo santykiai; 3) individų lygiu teigiama darbo aplinka, didesnė motyvacija dirbti, mažesnis patiriamas stresas, didesnės karjeros galimybės ir t. t. Įsitvirtinant darbuotojų gerovės sąvokai atsiranda įvairių teorinių ir empiriniais duomenimis pagrįstų gerovės darbe modelių. Schulte ir Vainio pristatė euristiniu požiūriu grindžiamą modelį, kuriuo atskleidžia darbuotojų gerovės, produktyvumo ir visos populiacijos gerovės sąveiką [14] (1 pav.). Produktyvumas čia laikomas dirbančių žmonių gerovės išraiška, o kartu visos visuomenės gerovę skatinančiu veiksniu. Autoriai pažymi, kad darbuotojų produktyvumas nereiškia vien maksimalaus darbo rezultato. Produktyvumas šiuo atveju susijęs su darbuotojų potencialu, jų siekiais, pasitenkinimu, sėkmingu darbo atlikimu. Šiuo modeliu tyrėjai siekia parodyti, kad dirbančių žmonių gerovės užtikrinimas yra susijęs su didesniu produktyvumu tiek individualiu, tiek organizacijų, tiek valstybės lygmenimis. Esant aukštam darbuotojų, įmonių ir valstybių produktyvumo lygiui, sudaromas visos populiacijos gerovės Darbo vietos veiksniai Socialinis ekonominis statusas Aplinkos veiksniai Produktyvumas: Profesinės rizikos veiksniai Darbuotojų gerovė darbuotojas įmonė valstybė Populiacijos gerovė Sveikata Šalies ir demografiniai veiksniai 1 pav. Darbuotojų gerovės, produktyvumo (individo, įmonės, valstybės lygmenimis) ir populiacijos gerovės sąsajos: euristinis modelis [14] 10 2014/2(65)

Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga pagrindas. Pabrėžiama, kad dirbančių žmonių gerovė priklauso nuo įvairių veiksnių, susijusių ne tik su jų darbu (darbo aplinkos ir profesinės rizikos veiksniai), bet ir su kitais individualiais bei gyvenimo konteksto veiksniais: asmens sveikata, socialiniu ekonominiu statusu, šalies ir demografiniais rodikliais, gyvenamosios aplinkos veiksniais. Nepaisant sąvokos aktualumo ir svarbos, darbuotojų gerovė yra itin daugiaprasmis konstruktas. Tai atsiskleidžia ir mokslinėje literatūroje: tyrėjai skirtingai traktuoja ir įvairiai tiria dirbančių žmonių gerovę. DARBUOTOJŲ GEROVĖS APIBRĖŽIMO IR TYRINĖJIMO PROBLEMATIKA Gerovė plačiąja prasme yra neatsiejama nuo sveikatos. Gerovės terminu Pasaulio sveikatos organizacija apibūdina sveikatą: sveikata tai visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas [15]. Kai kalbame apie darbuotojų gerovę, sveikatos aspektas taip pat svarbus. Profesinė sauga ir sveikata bei profesinės sveikatos paslaugos yra laikomos gerovės darbe pagrindu [16]. Be šio pagrindo negalima tolesnė gerovės plėtotė. Tačiau dirbančių žmonių gerovė susijusi su visais jų darbo aspektais, pradedant fizinės aplinkos kokybe ir saugumu ir baigiant tuo, kaip darbuotojai jaučiasi savo darbo aplinkoje, esant tam tikram darbo klimatui ir darbo organizavimui [4]. Suomijos profesinės sveikatos institute darbuotojų gerovė apibrėžiama kaip saugus, sveikas ir produktyvus darbas kompetentingų darbuotojų ir jų komandų gerai valdomoje organizacijoje, kai darbuotojai savo darbą suvokia kaip prasmingą, teikiantį pasitenkinimą ir padedantį jiems tvarkyti savo gyvenimus [13]. Įvairiose šalyse darbuotojų gerovė yra apibūdinama nevienodai. Be to, ši sąvoka nuolat keičiasi, priklausomai nuo pokyčių ir kylančių iššūkių darbo srityje. Europoje atliktas plataus masto tyrimas parodė, kad įvairiose šalyse dirbančių žmonių gerovė dažniausiai apibrėžiama tokiais terminais, kaip individų pasitenkinimas savo darbu, geros, teisingos darbo sąlygos, darbo kokybė, darbuotojų sveikata [1]. Galima teigti, kad gerovės darbe sąvoka suvokiama nevienaprasmiškai ir yra pagrįsta holistiniu bei dinaminiu požiūriu. Be to, darbuotojų gerovė labiausiai priklauso nuo subjektyvaus jų pačių vertinimo: ji atspindi, kaip dirbantys asmenys vertina savo darbą ir kaip jaučiasi darbe, esant tam tikroms darbo sąlygoms. Moksliniuose tyrimuose, kuriais siekiama įvertinti darbuotojų gerovės ir įvairių su jų darbu susijusių veiksnių tarpusavio ryšius, matuojami skirtingi gerovės rodikliai. Empiriniuose tyrimuose mokslininkai tiria su darbu susijusią, profesinę, psichinę, psichologinę, emocinę, fizinę, socialinę, kognityviąją, subjektyvią, individualią darbuotojų gerovę ir t. t. Įvairūs pavadinimai nereiškia, kad tiriamos skirtingos gerovės. Svarbus būtent gerovės rodiklių derinys, kurį tyrėjai pasirenka siekdami apčiuopti tam tikras dirbančių žmonių gerovės dimensijas arba nustatyti, kokia jų atskirų gyvenimo sričių gerovė. Vis dėlto darbuotojų tyrimuose dažniausiai tiriama su darbu susijusi (angl. job-related) gerovė, taip pat psichinė, psichologinė arba emocinė, fizinė ir subjektyvi gerovė. Su darbu susijusiai gerovei tirti autoriai pasitelkia tokius rodiklius, kaip dirbančių žmonių pasitenkinimas savo darbu, įsitraukimas į darbą, jaučiamas įsipareigojimas organizacijai, darbingumas, darbo pravaikštos, ketinimai išeiti iš darbo, emocinis išsekimas, perdegimo simptomai [17 25]. Itin dažnai darbuotojų gerovei vertinti tyrėjai renkasi psichologinės arba psichinės gerovės rodiklius (kartais ši gerovė vadinama emocine). Šiuo atveju vertinama emocinė, psichologinė darbuotojų savijauta, jų psichikos sveikata. Darbuotojų klausiama apie tai, kaip dažnai jaučiasi gyvybingi, linksmi, entuziastingi, motyvuoti, atsipalaidavę, susidomėję, kaip dažnai patiria psichologį distresą, psichologinę įtampą, depresijos ir nerimo simptomų [10, 26 29]. Psichologinė darbuotojų gerovė gali būti vertinama ir tokiais rodikliais, kaip asmens savigarba, aš efektyvumo jausmas, pasitenkinimas gyvenimu bendrai, laimės pojūtis [30, 31]. Įvairių psichinei / psichologinei darbuotojų gerovei vertinti taikomų rodiklių gausa rodo, kad nėra vienaprasmio supratimo, ką apima ši gerovės dimensija. Vis dėlto dažniausiai šiuo atveju klausiama apie asmens savijautą teigiamų ir neigiamų emocijų kontinuume. Fizinė darbuotojų gerovė vertinama klausiant apie jų jaučiamus fizinės sveikatos simptomus, pavyzdžiui, galvos, nugaros, pilvo skausmus, širdies ritmo ir miego sutrikimus, nuovargį, raumenų drebulį, dusulį, bendrus somatinius nusiskundimus [29, 32 34]. Vertindami subjektyvią darbuotojų gerovę, tyrėjai matuoja tokius gerovės rodiklius, kaip pasitenkinimas darbu ir gyvenimu bendrai, teigiamas ir neigiamas emocingumas [35, 36]. Galime teigti, kad empiriniuose tyrimuose atsiskleidžiantis kompleksinis požiūris į gerovę patvirtina, jog gerovės konstruktas yra itin daugiaprasmis ir nevienalytis. Darbuotojų gerovei įvertinti mokslininkai renkasi įvairius atskirų gerovės rodiklių derinius. Todėl tie patys rodikliai gali būti traktuojami kaip 2014/2(65) 11

Literatūros apžvalga Visuomenės sveikata skirtingų gerovės dimensijų sudėtinės dalys. Pastebėtina, kad mokslinėje literatūroje gerovei atspindėti pasirenkami ne tik teigiami, bet ir neigiami sveikatos, savijautos, suvokimo aspektai. Tai rodo, kad tyrėjai vertina ne tik darbuotojų gerovę teigiama prasme, bet ir gerovės nebuvimą arba prastą dirbančių žmonių gerovę. PSICHOSOCIALINĖS DARBO APLINKOS VEIKSNIAI, SKATINANTYS DARBUOTOJŲ GEROVĘ Lietuvos teisės aktuose psichosocialiniais veiksniais vadinami tie veiksniai, kurie dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, organizavimo ir turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių dirbančiam žmogui sukelia psichinį stresą [37, 38]. Šie veiksniai yra itin svarbūs, kai kalbame apie sveikos darbo vietos, o kartu ir darbuotojų gerovės kūrimą. Sveikai darbo vietai kurti būtinos sąmoningos, sistemingos ir bendradarbiavimu pagrįstos pastangos, kuriomis siekiama didinti darbuotojų gerovę ir produktyvumą [39]. Tam reikalingi gerai planuojami ir prasmingi darbai, palaikanti socialinė organizacinė aplinka, prieinamos ir teisingumu pagrįstos karjeros bei darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybės. Albrecht rašo, kad siekiant motyvuoti ir įtraukti dirbančius žmones bei tokiu būdu kurti jų gerovę, gerinti darbo atlikimą ir didinti įsipareigojimą darbo vietai organizacijose turėtų būti kuriama atvira, palaikanti ir teisinga organizacinė bei komandos kultūra, užtikrinamas organizacijos tikslus aiškiai atitinkantis darbas, optimalus autonomijos lygis, parama ir karjeros galimybės [40]. Pasaulio sveikatos organizacijos Sveikų darbo vietų modelyje (angl. Healthy workplaces model) nurodoma, kad kuriant sveiką organizaciją veiksmai turi apimti keturias įtakos zonas: fizinę darbo aplinką, asmeninius sveikatos išteklius, organizacijos bendruomenės įtraukimą ir psichosocialinę darbo aplinką [41]. Būtent psichosocialinė darbo aplinka yra ta įtakos zona, kurioje turi būti imamasi darbuotojų sveikatai, saugumui ir gerovei skatinti skirtų veiksmų. Ypač pabrėžiami darbo organizavimo ir organizacijos kultūros aspektai. Atsižvelgdami į psichosocialinių darbo veiksnių svarbą kuriant dirbančių žmonių gerovę, šiame skyriuje apžvelgsime mokslinius tyrimus apie atskirų psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių ir įvairių darbuotojų gerovės rodiklių sąsajas. Didžiausią dėmesį skirsime teigiamą įtaką turintiems veiksniams, kurie skatina dirbančių žmonių gerovę. Darbo reikalavimai ir kontrolė Darbo reikalavimai gali būti emociniai ir kognityvūs (darbo lemiamas emocinis ir protinis krūvis), kiekybiniai ir kokybiniai (kiek darbo turi būti atlikta ir kokios jo kokybės tikimasi). Tiek labai aukšti, tiek labai žemi reikalavimai darbe yra susiję su menkesniu darbuotojų jaučiamu įsipareigojimu savo organizacijai ir mažesniu pasitenkinimu darbu [20, 42]. Dirbantiems žmonėms reikalingas optimalus darbo krūvis, kuris neviršija jų galimybių, bet kartu veikia kaip iššūkis ir nekelia nuobodulio. Darbo kontrolė reiškia darbuotojams suteikiamą sprendimų, susijusių su jų darbu, priėmimo galią, laisvę spręsti su darbu susijusius klausimus. Galimybė kontroliuoti savo darbą yra laikoma vienu iš vadinamų darbo išteklių, tarp kurių yra ir kiti pozityvieji psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai (socialinė parama darbe, darbo vaidmens aiškumas, prasmės darbe suvokimas, galimybės tobulinti įgūdžius ir t. t.). Moksliniai tyrimai rodo, kad didesnės darbuotojams suteikiamos galimybės kontroliuoti savo darbą ir keliami mažesni darbo reikalavimai yra susiję su tokiais jų gerovės rodikliais, kaip geresnė psichologinė sveikata, didesnis pasitenkinimas savo darbu, labiau jaučiamas įsitraukimas į darbą, didesnis darbingumas, mažesnis išgyvenamas psichologinis distresas, silpniau išreikšti emocinio išsekimo ir psichosomatiniai simptomai [17, 18, 23]. Šie rezultatai atitinka gerai žinomą Karaseko darbo reikalavimų ir kontrolės modelį, kuriuo nurodoma, kad darbas, pasižymintis aukštais reikalavimais ir menkomis kontrolės galimybėmis, dirbantiems žmonėms kelia didžiausią psichinę įtampą ir nepasitenkinimą darbu [43]. Remiantis empirinių tyrimų duomenimis, su situacija, kai keliami aukšti reikalavimai ir sudaromos menkos galimybės kontroliuoti savo darbą, susiduria nuo 20 iki 60 proc. dirbančių asmenų [44 46]. Nustatyta, kad vienas iš trijų darbuotojų Europoje bent kartą per mėnesį dirba laisvu laiku, kad galėtų įvykdyti darbe keliamus reikalavimus [47]. Kai kurie autoriai teigia, kad darbo kontrolė turi svaresnę įtaką nei keliami reikalavimai: būtent galimybė kontroliuoti savo darbą yra stipriau susijusi su darbuotojų gerovės rodikliais nei jų darbo reikalavimai [48]. Darbo kontrolė suteikia autonomijos jausmą, skatina lankstumą, todėl gali mobilizuoti ir apsaugoti nuo neigiamų darbo reikalavimų pasekmių [49]. Jausdami galintys kontroliuoti savo darbą ir patirdami optimalų užduotims atlikti skirto laiko spaudimą, dirbantys asmenys savo darbą priima kaip 12 2014/2(65)

Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga iššūkį tai susiję su didesniu jų aktyvumu ir kūrybingumu, labiau išreikšta orientacija į pokyčius ir ateitį [50]. Taigi svarbus ne tik darbuotojų įgalinimas spręsti su darbu susijusius klausimus, bet ir adekvatūs, mobilizuojantys darbo reikalavimai. Tarpasmeniniai santykiai darbe ir vadovavimas Penktojo Europos darbo sąlygų tyrimo ataskaitoje pažymima, kad svarbiausias veiksnys, kuris padeda sumažinti neigiamą didelių darbo reikalavimų ir menkos darbo kontrolės poveikį, yra socialinė kolegų parama [6]. Didesnė bendradarbių ir vadovų parama leidžia prognozuoti geresnę psichologinę darbuotojų sveikatą, didesnį pasitenkinimą darbu ir įsipareigojimą savo darbo vietai, silpnesnius emocinio išsekimo, psichologinės įtampos ir psichosomatinius simptomus [17, 18, 20, 51]. Pasak Bakanauskienės ir bendraautorių, daugiau nei 83 proc. jų tirtų universiteto darbuotojų teigia, kad pasitenkinimą darbu teikia santykiai su tiesioginiu vadovu ir kolegomis [52]. Santykiai darbe suvokiami kaip stipresnis motyvuojantis veiksnys nei, pavyzdžiui, asmeniniai darbuotojų laimėjimai ar darbo sąlygos. Dirbantiems žmonėms ypač svarbus atviras ir pasitikėjimu grįstas bendravimas su kolegomis, bendradarbiavimo galimybės, žinojimas, kad jų vadovai linkę padėti ir palaikyti, suvokiamas teisingumas organizacijoje. Pasitikėjimu ir atvirumu grįsti kolektyvo santykiai kuria prasmingos darbo aplinkos jausmą, o tai teigiamai veikia darbuotojų gerovę [53]. Sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių darbuotojų tyrimas parodė, kad socialinė kolegų ir vadovo parama motyvuoja dirbančius asmenis dėti papildomas pastangas teikiant paslaugas (motyvuoja investuoti į darbą) [54]. Taip gerinama bendra paslaugų kokybė. Be to, geri kolektyvo santykiai skatina darbuotojus mokytis teigiamų darbo įgūdžių iš kolegų [55]. Vadovo ir bendradarbių parama taip pat leidžia pajusti didesnę savo darbo kontrolę [56]. Organizacinis teisingumas reiškia suvokiamą organizacijos elgesio su darbuotojais teisingumą [57]. Darbuotojų suvokiamas teisingumas darbe susijęs su geresne psichologine jų sveikata ir didesniu pasitenkinimu savo darbu, labiau jaučiamu įsipareigojimu organizacijai ir įsitraukimu į darbą [17, 20, 58, 59]. Suvokdami didesnį teisingumą, darbuotojai labiau pasitiki savo organizacija (kolegomis, vadovu, bendra sistema) [59]. Tuomet jie labiau linkę įsitraukti į darbą. Slaugytojų suvokimas, kad vadovas su jomis elgiasi teisingai, mažina neigiamą darbo pamainomis poveikį jų gerovei [23]. Įdomu tai, kad suvokiamas labai didelis arba labai mažas teisingumas darbe abiem atvejais susijęs su itin didelio psichologinio streso darbe išgyvenimu [20]. Tai patvirtina, kad susidūrimas su kraštutinėmis darbo aplinkybėmis darbuotojams yra kenksmingas. Panašūs rezultatai gaunami ir vertinant informacijos organizacijoje sklaidą: tiek pernelyg gausus, tiek nepakankamas dalijimasis informacija darbo vietoje žmonėms kelia stresą [42]. Teigiamas vadovavimas gali ypač prisidėti prie dirbančių asmenų gerovės kūrimo. Svarbu, kad vadovas: įgalintų darbuotojus (leistų dalyvauti priimant sprendimus, rodytų pasitikėjimą savo kolektyvu), įtrauktų juos į bendros darbo vizijos kūrimą [60]; skatintų atvirą darbuotojų komunikaciją, teiktų jiems paramą ir pagalbą, tinkamai organizuotų darbus, įvertintų ir atkreiptų dėmesį, kai darbas atliekamas gerai [61]; teiktų teisingą grįžtamąjį ryšį [62] ir t. t. Vadovavimas, pagrįstas darbuotojų padrąsinimu ir įgalinimu, jų pasiekimų pripažinimu, socialinės paramos teikimu, sąžiningumu ir kitais etiniais principais, leidžia prognozuoti didesnę darbuotojų motyvaciją dirbti, labiau išreikštą įsipareigojimą organizacijai, kuria prasmingos darbo aplinkos jausmą, padeda darbuotojams aiškiai suprasti savo vaidmenis, sudaro galimybes tobulėti, skatina nebijoti įvardyti kylančias problemas ir teikti pasiūlymus sąlygoms gerinti [27, 63, 64]. Teigiamas vadovo įvertinimas ir palaikymas suteikia galimybę naujai pamatyti keliamus reikalavimus, todėl gali sumažinti neigiamą didelių darbo reikalavimų poveikį darbuotojams [12]. Išskiriama dar viena paramos darbe forma organizacinė parama. Ši parama pasiekama, kai organizacijoje numatyti aiškūs darbuotojų informavimo, motyvavimo, darbų planavimo ir kiti mechanizmai. Organizacijos lygiu yra nustatoma bendra jos vizija, darbo strategija, įvairūs aspektai, susiję su organizaciniais procesais ir plėtra, darbuotojų karjeros galimybėmis [65]. Pagalba darbuotojams geriau suprasti teikiamą informaciją, darbas aiškiai apibrėžtomis sąlygomis įgalina juos veikti su pasitikėjimu, neleidžia formuotis kaltės kultūrai organizacijoje, skatina inovatyvumą, mokymąsi [60]. Organizacinė parama reikalinga tiek darbuotojams, tiek jų vadovams. Darbo organizavimas ir turinys Darbo organizavimas apima tokius veiksnius, kaip darbo užduočių paskirstymas ir laiko planavimas, darbo užmokesčio aspektai, darbuotojams sudaromos 2014/2(65) 13

Literatūros apžvalga Visuomenės sveikata mokymosi galimybės, pokyčių organizacijoje planavimas. Darbo turiniu nusakomi darbo prasmės ir įvairovės aspektai. Nieko keista, kad didesnę gerovę patiria tie darbuotojai, kurie gauna adekvatų darbo užmokestį ir kurių darbo vietoje užtikrinami pakankami priemonių ir personalo ištekliai (leidžiantys tinkamai ir laiku atlikti reikiamas užduotis), aiškiai apibrėžiamos darbo užduotys, sudaromos mokymosi ir įgūdžių tobulinimo galimybės [18, 66]. Mokymusi pagrįsta organizacijos kultūra, t. y. sudaromos nuolatinio mokymosi galimybės, dialogu paremtas komandos darbas, darbuotojų įgalinimas ir kt. skatina žmones labiau įsitraukti į savo darbą [67]. Šitaip sukuriamos sąlygos inovatyviam darbuotojų elgesiui formuotis. Vadinasi, nauda jaučiama visos organizacijos mastu. Net 90 proc. dirbančių asmenų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių dalyvavo darbdavio finansuojamuose mokymuose, teigia, kad tai padėjo jiems geriau atlikti savo darbą, o 70 proc. kad jų darbas tapo saugesnis ir padidėjo perspektyvos įsidarbinti ateityje [47]. Kita vertus, tik 55 proc. dirbančių asmenų Europoje teigia, kad jų turimi įgūdžiai gerai atitinka darbe atliekamas pareigas [47]. Įgūdžiams tobulinti skirtų mokymų poreikį ypač jaučia sveikatos ir paslaugų sektorių darbuotojai. Aiškus darbo vaidmens suvokimas (kartu su vadovo palaikymu ir autonomija darbe) didina vidinę darbuotojų motyvaciją [40]. Tai skatina teigiamas dirbančių asmenų emocijas, jie jaučiasi labiau įsipareigoję savo organizacijai, kuriamas teigiamas požiūris į darbą. Piniginis atlyginimas už darbą yra reikšmingas tol, kol leidžia individams patenkinti poreikius ir gyventi patogiai [68, 69]. Kai užtikrinama ši riba, gaunamos pajamos nebeprisideda prie darbuotojų gerovės didėjimo. Fisher ir Boer rašo, kad galimas netiesioginis gaunamų pajamų dydžio ir žmonių gerovės ryšys: didesnės pajamos suteikia daugiau autonomijos ir laisvės būtent šie veiksniai susiję su didesne subjektyvia individų gerove [68]. Autoriai teigia, kad autonomijos suteikimas yra svarbesnis siekiant žmonių gerovės nei pinigai. Kita vertus, jei gaunamų pajamų neužtenka individų poreikiams patenkinti, tai stipriai menkina jų gerovę ir gyvenimo bei darbo kokybę. Gaunamas atlygis už darbą turi padėti žmonėms gyventi nestokojant. Deja, 38 proc. dirbančių europiečių teigia, kad jiems sunku sudurti galą su galu [47]. Galima spėti, kad šis skaičius atskirose šalyse yra didesnis. Didesne gerove taip pat pasižymi tie dirbantys asmenys, kuriems jų darbas atrodo įdomus ir prasmingas. Remiantis Europos šalių tyrimo rezultatais, net 84 proc. darbuotojų mano atliekantys naudingą darbą [47]. Darbuotojai, kurie suvokia, kad atlieka visuomenei naudingą darbą, dirbdami prisideda prie teigiamų pokyčių ir padeda kitiems, jaučiasi laimingesni nei tie, kurie savo darbą suvokia kaip mažiau prasmingą [70]. Darbo svarbos ir prasmės suvokimas didina vidinę žmonių motyvaciją dirbti [71]. Vidinė motyvacija svarbi efektyvaus darbo prielaida. Danijos darbuotojų tyrimo rezultatai taip pat patvirtina darbo prasmės suvokimo reikšmę [72]. Tyrėjai nustatė, kad dideli emociniai darbo reikalavimai yra susiję su prasta dirbančių žmonių psichikos sveikata ir bloga jų miego kokybe. Tačiau jei asmuo savo darbą suvokia kaip prasmingą, pasireiškia mažesnis neigiamas didelių emocinių darbo reikalavimų poveikis minėtiems gerovės rodikliams. Darbo ir asmeninio žmogaus gyvenimo sąveika Keičiantis darbų pobūdžiui, didėjant ir kintant darbo reikalavimams vis aktualesnė tampa darbo ir asmens gyvenimo už darbo ribų sąveika. Darbo ir privataus gyvenimo derinimas yra kompleksinis reiškinys, kuris priklauso tiek nuo žmogaus asmeninio gyvenimo situacijos, tiek nuo situacijos darbe [73]. Sėkmingas darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas yra susijęs su didesne darbuotojų motyvacija dirbti, geresne fizine ir psichine jų sveikata, mažesniu patiriamu stresu, geresne emocine savijauta, didesniu bendru pasitenkinimu savo gyvenimu [33, 36, 73]. Mokslinėje literatūroje dažniausiai orientuojamasi į siauresnę darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo sritį darbo ir šeimos gyvenimo sąveiką. Tiek individualistinėms, tiek kolektyvistinėms kultūroms priskiriamose šalyse atliekami tyrimai rodo, kad sėkmingas darbo ir šeimos gyvenimo derinimas yra susijęs su darbuotojų psichine gerove, jaučiamu pasitenkinimu ne tik darbu, bet ir šeima, santuoka [29, 32, 34, 74]. Žmonių suvokiama pusiausvyra tarp darbo ir privataus gyvenimo leidžia pajusti, kad patenkinami jų asmeniniai poreikiai. Tai prognozuoja geresnę subjektyvią žmonių gerovę [36]. Derindami darbą ir asmeninį gyvenimą sunkumų patiria nuo 20 iki 40 proc. dirbančių žmonių [32, 73, 75]. Sėkmingas darbo ir privataus gyvenimo derinimas jiems aktualiausias vaikų auginimo periodu tuo metu tiek moterims, tiek vyrams kyla daugiausia sunkumų derinant šias gyvenimo sritis [73]. Be to, aktua lūs ir kai kurie darbo organizavimo aspektai: derindami darbą ir asmeninį gyvenimą sunkumų patiria 14 2014/2(65)