GEOGRAFIJOS MOKYTOJIJ POZIÜRIS Í VIRTUALIOSIOS MOKYMO(SI) APLINKOS TAIKYM4 GEOGRAFIJOS UGDYME

GEOGRAFIJOS MOKYTOJIJ POZIÜRIS Í VIRTUALIOSIOS MOKYMO(SI) APLINKOS TAIKYM4 GEOGRAFIJOS UGDYME Anotacija. Straipsnyje pateikiama geogtafijos mokytojq poziütio j vittualiosios mokymo(si) aplinkos taikymq ugdyme analizé. Isryskinami vittualiosios mokymo(si) aplinkos taikymo ypatumai geogtafijos ugdyme. Mokytojq poziütiai, siekiant nustatyti nuomoniq skittumus, yta dlfetencijuojami: vieni naudoja vittualiqjq mokymosi aplinkq, kiti nenaudoja. Esminiai zodziai: geogtafijos ugdymas, nuotolinis mokymas, virtualioji mokymo(si) aplinka. vadas Temos aktualumas ir istirtumas. XX-XXI a. technologlnis ptoverzis suküré naujq ugdymo ideologijq beifilosofijq,jtakodamas visq svietimo sistemq: atsitadus naujoms mokymo(si) ptlemonéms, atsirado ir nauji mokymo(si) metodai. Todél siq dienq ugdymq, kutis yta siejamas su infotmaciniq ir komunikaciniq ptiemoniq naudojimu, lemia mokytojo pedagoginé kompetencija. Atlikta nemazai tytimq [2; 8; 15; 20], pagrlndzianciq, kad infotmaciniq technologijq naudojimas (toliau - IKT) getina mokymosi rezultatus. Todél pedagogo IKT kompetencija dabattiniu metu yta ypac svatbi. Siuolaikinio ugdymo otganizacijoje daznai minimi zodziai vittualusis mokymas", distancinis", arba nuotolinis tnokymas",,,e. mokymas". Is esmés galima laikyti siuos zodzius sinonitnais, nes apibendtintai jie teiskia mokymqsi nuotoliniu büdu, kai ugdytojas it ugdytinis néta vienoje patalpoje, o bendravimas vyksta pet infortnacines it komunikacines ptiemones. Numatant nuotolinlo mokymo petspektyvq, siam ptocesui valdyti buvo sukutta speciali ptogtaminé jtanga, kuti uztiktina jvaitiq e. ptiemoniq (teksto spausdinitno, skelbimo lentos, pokalbiq svetainés, el. pasto it kt.) sklandq funkcionavimq. Si progtama vadinama Atvitojo kodo vittualiqjq aplinkq kütimo ptogtaminé jtanga (dazniausiai tiesiog vittualioji mokymo(si) aplinka" (VMA). 1996-2000 m. laikotatpiu atsiradusios virtualiosios mokymo(si) aplinkos buvo pritaikomos nuotoliniam mokymul. Nuo 2000 m. VMA yta labiau konsoliduojama sinchtoninio bendtavimo poziütiu, t. y. atsitado nauji e. jrankiai, kutie leidzia tengti pokalbius, konfetencijas, apmokymus vittualiojoje aplinkoje it kutie neaptiboja ugdymo proceso laiko t vietos [7]. 118 Lietuvoje vittualiosios mokymo(si) aplinkos naudojimas vis auga. Beveik visos aukstosios mokyklos tutl savo vittualiqjq aplinkq. Laikui bégam susidoméjimas ja isaugo it bendtojo ugdymo mokyklose. Jau ne viena mokykla tutl savo VMA, arba intranetq. Pradéjus jgyvendinti VMA integtacijq j ugdymo sistemq, buvo atlikta keletas tytimq, skirtq jvettinti VMA taikymq. Daugiausia VMA tytimq atlikta Matematikos ir infotmatikos institute. 2004 m., vadovaujant ptof. V. Dagienei, buvo atliktas tyrimas Atvitasis kodas svietime". Jo metu buvo titiamas atvirqjq progtamq naudojimas Lietuvos mokyklose. Taip pat isanalizuotos svatbiausios atvitojo kodo VMA. Apklausos metu mokytojq klausta, at jie zino bent vienq vittualiqjq mokymo(si) aplinkq: 66 ptoc. tespondentq teigé, kad jq mokyklose yta zinoma apie VMA. Tytimo isvadose buvo pabrézta, kad virtualiosios mokymo(si) aplinkos vis labiau jsigalés mokyklq gyvenime". 2005 m. atliktas tyrimas Mokomqjq kompiuteriniq priemoniq ir virtualiqjq mokymosi aplinkq ptofesinio mokymo stityse diegimas". Tytimui vadovavo prof V. Dagiené. Buvo atlikta vittualiqjq mokymosi aplinkq, naudojamq jvaltiose salyse, analizé, nagtinéjant jq pagtindines bendtavimo, bendtadarbiavimo, kutsq talpinimo ir valdymo, ziniq kontrolés, pazangos vertinimo ir kt. savybes". Tytimo metu, temiantis VMA techninio, pedagoginio ir organizacinio vertinimo tytimais, buvo vettinama WebCt it atvitojo kodo Moodle kometcinés aplinkos. Buvo isskirtos bütinos VMA priemonés bei funkcijos. Mokytojo profesijos kompetencijos aprase nustatyti kompetencijq ktitetijai, kutie teikalingi mokytojq ptofesinéje veikloje. Isskiriama ptofesiné kompetencija, apimanti it infotmaciniq tecbnologijq naudojimo kompetencijq, kuti pastaruoju metu dazniausiai minima kaip mokytojq IKT kompetencija. Mokytojas tuti sugebéti naudotis kompiutetine ir programme jtanga, tuosiant tekstinç it vaizdlnç medziagq, bei kattu plétoti mokiniq kompiutetlnj rastingumq [14; 16]. Is esmés mokytojas, naudojantis VMA, gali sukurti savo dalyko virtualq tutinj, kutiuo gali naudotis it mokiniai, siekiantys lavlnti savo kompiuterinj tastingumq bei dalykinj isprusimq. Analizuojant geografijos mokytojq profesinç kompetencijq svarbu suzinoti, ar mokytojai naudoja

Geografijos mokytojt^ poziüris / vlrtualiosios mokymo(si) aplinkos taikymq geografijos ugdyme vis populiaréjancias virtualias mokymo(si) aplinkas ir koks susiformavo poziùris [ jas. Svarbu issiaiskinti, kokios priezastys skatina mokytojus naudoti VMA, ar jie patenkinti jq, ar norétq, kad VMA turétq kitas papildomas funkcijas, ar jiems kuriant VMA nepritrùko dalykiniq ir metodiniq ziniq. Taip pat svarbu suzinoti, kodél mokytojai nenaudoja VMA ir kas galétq paskatinti naudoti. Atsakymai [ siuos klausimus gali padéti issiaiskinti, ar verra geografijos ugdymq turtinti virtualiq mokymosi aplinkq naudojimu ir ar nederétq tobulinti bùsimq geografijos mokytojq IKT kompetencijq. Taigi anksciau isvardyti klausimai ir sudaro sio tyrimo mokslinj pagrindim^. Tyrimo objektas: geografijos mokytojo (toliau - mokytojas) poziùris [ virtualiosios mokymo(si) aplinkos taikymq geografijos ugdyme. Objekto pozymiii kompleksas: Mokytojq virtualiosios mokymo(si) aplinkos suvokimas; Mokytojq, naudojanciq VMA, nuomoné apie Mokytojq, nenaudojanciq VMA, nuomoné apie jq. Tyrimo tikslas isanalizuoti geografijos mokytojq poziùr[ [ ugdymq ir jo turin[, naudojant VMA. Tyrimo uzduotys: 1. Isanalizuoti mokytojq nuomonç apie VMA naudojimq ugdymo procese, isskiriant VMA naudojanciqjq ir nenaudojanciqjq nuomoniq skirtumq. 2. Issiaiskinti priezastis, kurios paskatino mokytojus naudoti VMA. 3. Nustatyti, kokius pranasumus ir trùkumus pazymi VMA naudojantys mokytojai. 4. Isryskinti pagrindinés priezastis, kurios paskatintq mokytojus, nenaudojancius VMA, jq taikyti geografijos ugdyme. Hipotezé - virtualioji mokymosi aplinka geografijos ugdyme yra mazai naudojama del nepakankamos pedagogo IKT kompetencijos, t. y. mokytojams nepakanka teoriniq ziniq bei praktiniq [gùdziq, kaip sukurti geografijos dalyko virtualiaja mokymo(si) aplinkq. Tyrimo metodika Tyrimo geografija ir imties charakteristika. Norint gauti statistiskai reiksmingus rezultatus, svarbu teisingai nustatyti reikalingq minimalq tiriamqjq skaiciq, t. y. imties tùr[, kuris nusako tyrimo patikimumq (Bitinas, 2006; Kardelis, 2007). Tiriamqjq populiacijq sudaro Lietuvos geografijos mokytojai, dirbantys pagrindinése, vidurinése mokyklose, taip pat gimnazijose ir progimnazijose. Sudarant generalinés aibés sqrasq, imties nariai lygiais intervalais (kas 5) atrenkami is Lietuvos mokyklq sqraso, pateikto LR svietimo ir mokslo ministerijos internetinéje svetainéje. Imtis buvo sudaryta tikimybiniu sisteminiu (mechaniniu) bùdu (Cekanavicius, Murauskas, 2001). 2011 m. duomenys rodo, kad Lietuvoje buvo 1063 pagrindiniq, viduriniq mokyklq bei gimnazijq ir progimnazijq. Todél imt[ turétq sudaryti 212 mokytojq. Taciau [vertinus tai, kad kai kuriuose mokyklose dirba keli geografijos mokytojai, o kai kuriuose rajonq mokyklose viena mokytoja gali dirbti keliuose svietimo [staigose, todél imtis gali svyruoti. Tyrimo metodai: Literatùros saltiniq analizé: analizuojama moksliné literatura, dokumentai. apibùdinantys IKT kompetencijos sampratq ir reikalavimus, VMA apibùdinimq, VMA istorijq ir uzuomazgas bei naudojimo paskirt[ ir reiksmingumq. Internetiné apklausa: sudaryta anketa is 37 klausimq, skirta geografijos mokytojams. Anketq sudaré atvirojo ir uzdarojo tipo klausimai. Statistiné duomenq analizé ir rezultatq apibendrinimas. Duomenif rinkimo bûdai. Duomenq rinkimui buvo taikytas anketinés apklausos metodas. Tai labiausiai paplitçs socialinés informacijos rinkimo metodas. Sio tyrimo metu buvo atrinkta konkreti respondentq grupé, t. y. geografijos mokytojai. Anketa buvo patalpinta internetinéje svetainéje (www.manoapklausa.lt/apklausa/300048454/). Tai patogus ir siuolaikiskas bùdas apklausai atlikti, nes leidzia palyginti greitai atsakyti [ anketos klausimus, o atsakymai duomenq apdorojimui yra lengvai perkeliami [ SPSS programq statistinei analizei. Anketos sudarymas: remiantis tyrimo tikslais ir uzdaviniais, buvo sudaryta anketa is 37 klausimq. Sudarant klausimynq buvo atsizvelgta [ ankstesnius IKT taikymo svietime tyrimus: Atvirasis kodas svietime" (2004); Mokomqjq kompiuteriniq priemoniq ir virtualiqjq mokymosi aplinkq profesinio mokymo srityse diegimas (2005); Informacijos ir komunikacijos technologijq diegimas profesinio mokymo srityse (2005); IKT taikymas ugdyme (SITES, 2006); Sukauptos patirties, naudojant IKT [vairiuose dalykuose, analizé (2008); Esamq kompiuteriniq mokymo priemoniq analizé (2008); Pedagogq rengimas informaciniq ir komunikaciniq technogijq taikymo aspektu (2008). Sudarius anketos klausimus, buvo atliktas bandomasis anketavimas, kuriuo buvo siekiama issiaiskinti, ar klausimai yra suprantami bei atitinka mokytojq patirt[. Buvo apklausta 10 mokytojq, 119 ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2013. 109

nedirbanciq su VMA, ir 3 dirhantys su VMA. Apklausa vyko zodiiu. Nustatyta, kad mokytojatns, nenaudojantiems IKT, atvirieji klausimai pasirodé pet sudétingi ir mokytojai noréjo juos praleisti. Todél jie huvo petdaryti j uzdaruosius. Galutinj anketos klausymynq sudaré 30 klausimq. Anketos loginisplanas: anketq sudaro 2 klausimq hlokai: jvadiné dalis - pirmasis hlokas; VMA aplinkos naudojimas antrasis blokas. vadinç anketos dali sudaro kelios klausimq grupés. Pirmoji skirta issiaiskinti respondento pagrindines chataktetistikas, t. y. lytj, amziq, datho stazq, kvalifikacijq, mokyklos tipq hei geogtafinç padétj. Antrojo bloko klausimai skirti issiaiskinti, kodél mokytojai naudoja / nenaudoja virtualiqsias mokymo(si) aplinkas. Todél treciojo bloko klausimai skirti skirtingiems, atsizvelgiant j VMA naudojimo patirtj, mokytojams. Pitmiausia siekiama issiaiskinti, kas paskatino mokytojus naudoti VMA, su kokiais sunkumais jie susidûté, kokiq programinç jtangq naudoja, kokie jos trûkumai. Svarbi mokytojq nuomoné nustatant, kokios e. ptiemonés turétq sudaryti vittualiqjq mokymosi aplinkq. Kita dalis klausimq skitta issiaiskinti priezastis, kodél mokytojai nenaudoja VMA bei kokie veiksniai paskatintq juos naudoti. Responaentij pasiskirstymas pagal lyt] 0 Moterys Vyrai Responaenttj pasiskirstymas pagal amzig Diki25 B 26-30 031-40 D41-50 nvirs51 Respondentii kvalifikacinè kategorija 1*^' D mokytojas Evyr.mokytojas Tyrimo rezultatai Apklaustq geogtafijos mokytojq imtis atskleidzia Lietuvos mokytojams hûdingq pasiskirstymq pagal lytj, t. y. motetys sudaro 4 / 5, o vyrai 1/5 dirhanciqjq. Vienas svathiausiq rodikliq, leidzianciq gauti patikimus tyrimo duomenis, yra mokytojq darho stazas. Siuo poziûriu pusés respondentq datho stazas yra daugiau kaip 20 m., 1/3 respondentq mokytojais dirba nuo 11 iki 20 m. ir tik 1/5 mokytojq ditha maziau kaip 10 metq. Kitas svatbus veiksnys, uztikrinantis tyrimo rezultatq patikimumq, yta mokytojq kvalifikaciné ka- 3mokytojasmetocininkas Respondent^ pasiskirstymas pagal dirbami mokymo jstalgq H Pagrindinèje mokykloje OVidurinèje mokykloje I Progimnazijoje D Gimnazijoje B mokytojas-ekspertas 0 Kitose mokymo staigose Mokymo staiga, kurloj'e respondentai gijo Respondentii pasiskirstymas pagal darbo staîq Ü4-10 Hll-20 QVÍIÍ21 QLEU BVU OKU esu LKKA 0 5iaulii, pecagoginls insttatas B Svietimo plétros centias 120 1 pav. Responednttf pasiskirstymas pagal lyt, amzitf, darbo stazq, kvaliflkacijq, darboviet^ bei pagal baigtq mokymo fstaigq (proc.)

Geografijos mokytojt} poziüris / virtualiosios mokymo(si) aplinkos taikymq geografijos ugdyme tegorija. Visiems zinoma, kad mokytojq kvalifikaciné kategorija ilreiskia mokytojq pasiekimus ir pastovq kvalifikacijos kélimo siekj. Siuo poziûriu tiriamieji pasiskirsté taip: 41 proc. vyr. mokytojai, 34 proc mokytojai metodininkai, 4 proc. mokytojai ekspertai ir 21 proc. mokytojai. Sie duomenys atspindi respublikos geografijos mokytojq kvaliñkacinc kategorijq. Mokytojq amzius glaudziai susijçs su imlumu naujovéms bei noru jvaldyti naujas IKT priemones. Siuo poziûriu respondentai pagal amziq pasiskirsté taip: 37 proc respondentq amzius 41 50 m.; 32 proc respondentq amzius daugiau kaip 51 m.; 22 proc. respondentq amzius - 21-30 m.; 9 proc. respondentq amzius iki 25 m. Svarbu pazyméti, kad dauguma respondentq yra baigç Lietuvos edukologijos universitetq (71 proc). Dalis mokytojq pedagoginj ilsilavinimq jgijo Svietimo plétros centre (13 proc). Kiti yra baigç Vilniaus (13 proc), Kauno (3 proc), Siauliq (12 proc.) universitetus, Lietuvos kùno kultùros akademijq (1 proc) (1 pav.). Apibendrinant respondentq pasiskirstymq pagal amziq, darbo stazq, kvalifikacijq, galima pastebéti, kad svarbiausi duomenys, butent darbo patirtis, sukaupta per ilgus darbo metus, bei respondentq kvalifikaciné kategorija, yra pakankamai patikimi, leidziantys gauti patikimus tolesnius tyrimo rezultatus. Tokie duomenys yra gera atrama tirti, kaip geografijos mokytojai naudojasi IKT priemonémis, su kokiais sunkumais ir kliûtimis susiduria. Tyrimo pradzioje buvo ilsiailkinta, kaip respondentai suvokia virtualiqjq mokymo(si) aplinkq, jos paskirtj bei teikiamus pranalumus. Tyrimo metu isrylkéjo, kad 43 proc. mokytojq zino, kas yra VMA, o 41 proc zino is dalies ir tik 16 proc. respondentq néra girdéjç apie jq. Paprasius mokytojq detaliau paailkinti, kq jie yra girdéjç apie VMA, daugiau kaip puse (52 proc) mokytojq negaléjo tiksliai paaiskinti; 9 proc. teigé, kad suzinojo apie VMA seminaruose, apmokymuose, taciau konkretesnio atsakymo negaléjo pateikti. Kita dalis respondentq (9 proc) sieja VMA su nuotoliniu mokymu; 10 proc. respondentq mané, kad tai ugdymo sistema, kuri yra paremta IKT priemoniq naudojimu, o 4 proc. respondentq sieja VMA su kompiuterinés programos Moodle naudojimu. Kai kurie mokytojai sieja VMA su virtualia klase (3 proc), galimybé tobulinti ugdymo procesq (7 proc.) bei bendrauti su mokiniais (4 proc). Maza dalis mokytojq nurodé, kad VMA yra skirta keistis informacija tarp mokytojq, mokyklq (1 proc) bei naudojama uzsienio mokyklose (1 proc). Pateikti tyrimo rezultatai rodo, kad zenkli dalis respondentq yra nepakankamai gerai susipazinusi su VMA, nepaailkina jos esmés ir paskirties, nes stokoja ziniq. Taciau véliau, tiriant respondentq nuomonç apie VMA naudojimo perspektyvq ir naudq, dauguma respondentq (53 proc.) pazyméjo, kad VMA yra naudinga. Kita dalis (47 proc) atsakymq isreilké respondentq nuomonç, kad tai is dalies naudinga. Né vienas mokytojas, naudojantis VMA, neatsaké, kad ji yra nenaudinga. 75 proc. respondentq, naudojanciq VMA, teigé, kad VMA yra naudinga, o 25 proc - naudinga is dalies. 32 proc. mokytojq, naudojanciq VMA, teigé, kad VMA naudinga, nes gerina mokymo(si) procesq, jo rezultatus; 27 proc. mokytojq teigé, kad dél VMA naudojimo ugdymo procesas tampa interaktyvus, skatinantis savarankiskq darbq, doméjimqsi mokomuoju dalyku. II visq apklaustq respondentq tik 19 proc mokytojq naudojo arba iki siol naudoja VMA. Kitame tyrimo étape buvo siekiama issiaiskinti, is kur respondentai suzinojo apie VMA ir kas paskatino jas naudoti ugdymo procese. Kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, dauguma respondentq apie VMA suzinojo seminaruose (42 proc.) arba savarankiskai ielkodami informacijos apie edukacines naujoves intérnete (26 proc). Nezymi dalis mokytojq apie VMA suzinojo is kolegq (16 proc), kiti (11 proc.) - susidûrç su nuotoliniu mokymu darbe. Paklausus respondentq, dél kokios priezasties jie nutaré naudoti VMA, viena jq dalis atsaké, kad dél jdomesniq ir interaktyvesniq pamokq (42 proc), kita dalis siekdami tobulinti savo kvalifikacijq (AA proc). Maza dalis respondentq nurodé, kad pradéjo naudoti VMA, siekiant gerinti mokiniq mokymosi rezultatus (9 proc.) bei dél galimybes mokyti nuotoliniu bûdu (7 proc). Taigi apibendrintai galima teigti, kad mokytojai pradéjo naudotis VMA galimybémis, siekdami gerinti savo darbo kokybç naudojant siuolaikines edukacines IKT priemonés, turtinti ugdymo procesq pasitelkiant platesnes galimybes perteikti geografinç informacijq. Tyrimas ilryskino ir tokiq svarbiq situacijq, kad mokytojams (80 proc), kurie naudoja VMA, sukurti virtualiqjq mokymosi aplinkq padéjo specialistai ir tik maza dalis (20 proc.) tai sugebéjo atlikti savarankiskai. 49 proc mokytojq nurodé, kad jiems pritrûko metodines informacijos apie VMA, kad jie galétq sukurti jq savarankiskai, o 51 proc. respondentq nurodé, kas pritrûko tik dalies reikalingos darbui informacijos. Gauti rezultatai rodo, kad né vienas respondentas nebuvo pasiruolçs sukurti VMA savarankiskai, t. y. neuzteko reikalingq technologiniq ir didaktiniq ziniq ir jgûdiiq, todél kreipési pagalbos j specialistus arba bandé ieskoti informacijos intérnete, klausti kolegq ir kt. 121 ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2013. 109

Tyrime buvo analizuojamos priezastys, kurios paskatino mokytojus naudoti VMA. Kaip rodo apklausos rezultatai (2 pav.), svarbiausia priezastis buvo mokytojo siekis tobulinti mokymo procesq, tobuléti paciam, naudojantis siuolaikinémis edukacinémis priemonémis, siekis organizuoti jdomesnes pamokas. Kitos priezastys, kurios paskatino naudoti VMA, buvo: mokymo proceso gerinimas, galimybé taikyti nuotolini mokymq, virtuali pagalba mokiniams, didelés bendravimo galimybés. Respondentai, kurie naudoja VMA pazymi, kad sios priemones, naujamos geografijos ugdymui, suteikia daugiau galimybiq gilinti geografini suvokimq. Siekiant tobulinti ir turtinti savo déstomqji dalykq, naudojant VMA, dalis mokytojq (33 proc.) pageidautq, kad VMA turétq funkcijq pildyti kontûrinis zemélapius; kita dalis mokytojq norétq kurti ivarius modelius (17 proc.) ir zemélapius (10 proc), piesti ir braizyti (9 proc.) bei kt. (9 proc). 30 proc. respondentq yra patenkinti naudojama programine jranga, todél jokiomis papildomomis funkcijomis nenorétq papildyti savo VMA. Rezultatai rodo, kaip jau buvo anksciau minéta, kad mokytojas, naudojantis VMA, pirmiausia tobulina savo darbo kokybç, siekdamas ne tik praturtinti savo darbo patirti, bet ir pagerinti mokiniq ugdymo rezultatus. Kadangi geografijos ugdymas yra neatsiejamas nuo zemélapio, natûralu, kad mokytojai stokoja zemélapio kûrimo funkcijos. Pasidoméjus, kokius VMA ypatumus isskiria respondentai, taikant VMA geografijos ugdyme, dauguma (t. y. 18 proc.) atsaké, kad tai yra galimybé pateikti mokiniams idomesnes uzduotis. Taip pat dalis respondentq nurodé, kad yra svarbi galimybé lengvai pateikti papildomq medziagq intérnete (15 proc.) bei galimybé mokiniams bendrauti ir bendradarbiauti internetinéje erdvéje (13 proc). Kita dalis anketos klausimq buvo skirta respondentams, kurie nenaudoja VMA. Buvo siekiama issiaiskinti, kokia yra jq nuomoné apie VMA taikymq geografijos ugdyme bei isryskinti priezastis, del kuriq jie nenaudoja VMA. Pateikus respondentams, nenaudojantiems VMA, kelis VMA apibrézimus, mokytojai buvo paprasyti pagristi savo nuomonç, ar VMA gali bûti naudinga geografijos ugdyme ar ne. Mokytojq nuomonés pasiskirsté taip: VMA gali bùti naudingas nes suteikia galimybç mokytojui bendrauti nuotoliniu bûdu (I4proc.); gerina mokymosi procesq ir jos rezultatus (12 proc); didina mokiniq motyvacijq mokytis (11 proc); mokymo procesas tampa interaktyvesnis (21 proc); ugdo mokiniq kompetencijas ieskoti ir apdoroti informacijq (5 proc); suteikia daugiau galimybiq mokiniams bendrauti ir bendradarbiauti (12 proc). 12 proc respondentq teigé neturi nuomonés apie tai. 4 proc mokytojq mano, kad VMA naudojimas ugdymui yra nereikalingas, o 2 proc kad yra nereikalingas tik geografijos ugdyme. Apibendrinus gautus rezultatus, galima teigti, kad respondentq, nenaudojanciq VMA, nuomonés apie jq yra gana skirtingos. Mokytojai, net ir zinodami VMA apibrézimq, neturi vieningos nuomonés apie VMA ir negali numatyti, kaip VMA gali bûti naudinga geografijos ugdyme. Paklausus respondentq, nenaudojanciq VMA, kokios priezastys jiems atrodo svarbios ir kokios nesvarbios, del kuriq nenaudojama VMA (3 pav.), paaiskéjo: 1) mokykloje néra specialisto, kuris padétq sukurti ir tvarkyti VMA; 2) IKT kompetencijos stoka; 3) asmeninés motyvacijos stoka. 122 2 pav. Priezastys, kurios paskatino mokytojus naudoti VMA (proc.)

Geografijos mokytojtj. poziüris / virtualiosios mokymo(si) aplinkos taikymq geografijos ugdyme Trüksta IKT kompetencijq visiskai labai ^nesvarbu; svarbu ; 8% ^ > ^^^^fe^ 10% nesvarbu ; 18% VMA sukorimui trüksta asmeninés motyvacijos visiikai.nesvarbu; 17% nesvarbu ; Mokykloje néra kompetentingij specialisti, padésianciq sukurti VMA labai svarbu ; 11% N vlsiskai Moksleiviams VMA gali büti nenaudinga labai svarbu ; 7% svafbu ; *"'" visiskai nesuarbu, svarbu, i 29% 26-X VMA apsunkins mokytojo da labai svarbu ; 4% svarbu ; 11% Mokyklos administracija nesuinteresuota padéti is dalies svarbu ; 40% nesvarbu ; 25% nesvarbu ; is dalles 23% svarbu ; 32% 3 pav. Priezastys, dél kuriq mokytojai nenaudoja VMA (proc.) Tyrimas parodé, kad mokytojams, nenaudojantiems VMA, nepakanka IKT kompetencijos tokiq tespondentq buvo 72 proc. Kita svatbi ptiezastis negebéjlmas patiems sukurti VMA. Respondentai, kutie stokoja komplutetinio technologlnio pasitengimo, pasigenda mokykloje specialistq, kutie galétq jiems padéti sukurti VMA. Tokiq respondentq, kutiems yta labai svarbu, svatbu atba ls dalies svatbu, kad mokykloje bütq kompetentingas specialistas, suteikiantis pagalbq, buvo 82 ptoc. VMA naudoti yta svatbüs it kiti veiksniai, tokie kaip mokyklos administtacijos suintetesuotumas, taip pat paties mokytojo asmenine motyvacija. Reikia pazyméti it tai, kad kai kutios mokyklos neskatina mokyklq atyviau naudotl naujesnes VMA ptiemones. 58 ptoc. respondenq, nenaudojanciq VMA, pazyméjo, kad mokyklos administtacijos nesuintetesuotumas yta labai svarbi, svarbi bei is dalies svatbi ptiezastis nenaudoti VMA. Mokyklos administtacijos pasyvumas tuti jtakos it mokytojq iniciatyvai bei asmeninei motyvacijai naudoti VMA. Todél 59 ptoc. tespondentq nutodé, kad asmenine motyvacija yta labai svatbi, svatbi it is dalies svatbi ptiezastis, lemianti VMA nenaudojimq. Respondentq nuomone, pitmiausia juos paskatintq naudoti VMA metodiniai kutsai, kurie padétq sukurti ir toliau tvarkyti jq dalyko VMA (4 pav.). Antroji pagal svatbq priezastis - siekis sudominti 123 ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2013.109

s - 4-3 - 2-1 - 0 - Metodiniaikiu'sai, padésiantj's tvarkytivirtiialiq aplinkq / Siekjssiidoininti nioksleivius mokonuioju dalykii, naudojant VMA r Geras inokvklos apiiipiniinasikt prienionéniis r Galimybé mokyti Fbi an smé paskata niiotoliniubiidu, kainioksleivis serga, is:v\'kçs ar dél kitokiu priezasciijnegiili dalvvkiiiti painokose J 4pav. Priezastys, kurios paskatintq mokytojus naudoti VMA (pagal svarbq) mokinius geografijos dalyku. Maziausiai svarbi priezastis yra finansiné paskata. Apibendrinus rezultatus, galima teigi, kad mokytojai norétq patobulinti savo IKT naudojimo [gùdzius, o po to jau siektq gerinti mokiniq ugdymo procesq naudodami VMA. Dauguma respondentq (58 proc), naudojanciq VMA, nurodé, kad jq geriausiai naudoti dirbant su aukstesniqjq klasiq mokiniais, t. y. nuo IX iki XII klasés; 33 proc. mano, kad galima taikyti visóse klasése ir tik 9 proc. respondentq sutiko, kad VMA galima naudoti dirbant su jaunesniais mokiniais, t. y. iki VIII klasés. Panasiai mano ir mokytojai, kurie nenaudoja VMA: 61 proc. sutiko, kad vertétq taikyti IX XII klasése, 32 proc. visóse ir 7 proc iki VIII klasés. Taigi rezultatai yra gana panasùs, kaip naudojanciq VMA. Tai galima pagr[sti mokytojq ilgalaike patirtimi, kadangi mokytojai, kurie nenaudoja VMA, zino savo mokiniq gebéjimus ir gali numatyti, ar jiems bus sudétinga ar ne naudotis VMA. Isvados 1. Didiioji dauguma mokytojq, dirbanciq su VMA, nurodo, kad virtualusis mokymas yra naudingas. Mokytojq, nenaudojanciq VMA, nuomone, VMA gali bùti naudinga tik is dalies. Todél galima teigti, kad mokytojai, naudojantys VMA, [sitikino, kad ji gerina ugdymo procesq, o mokytojai, nenaudojantys VMA, tik numano, kad galbùt ji gali bùti naudinga ugdymo procese. 124 2. Tyrimas atskleidé, kad dauguma mokytojq pradéjo naudoti VMA, siekdami tobulinti savo kvalifikacijq bei padaryti inovatyvesni tradicin[ mokymq. Mokytojai, tobulindami savo kvalifikacijq, sieké isbandyti naujus siuolaikiskus ugdymo bùdus bei metodus, kurie motyvuotq mokinius, paskatintq juos aktyviau mokytis. 3. Dauguma mokytojq, naudojanciq VMA, nurodé, kad VMA gerina geografijos mokymo(si) procesq. Mokytojai nurodé, kad geréja mokiniq mokymosi rezultatai. Tai galima sieti su tuo, kad naudojant VMA ugdymo procesas tampa interaktyvesnis, siuolaikiskesnis, todél [domesnis mokiniams, o tai skatina mokymosi motyvacijq. Dauguma mokytojq nurodé, kad norétq naudodami virtualiqjq aplinkq sudaryti kontùrinius zemélapius ir pasiùlyti mokiniams patiems juos uzpildyti. Tai galima sieti su geografijos dalyko specifika, juk geografijos mokymas ne[manomas be zemélapio ir jo analizés. 4. Mokytojai, nenaudojantys VMA, nurodé, kad viena is svarbiausiq priezasciq, dél ko jie nenaudoja VMA, yra IKT [gùdziq stoka bei kompetetingq specialistq, kurie padétq jiems sukurti VMA, trùkumas mokykioje. Pagrindiné priezastis, skatinanti naudoti VMA, bùtq metodiniai kursai arba apmokymai, kuriuose jie galétq pasisemti ziniq ir [gùdziq apie VMA taikymq. Todél galima teigti, kad VMA yra maziau naudojama mokyklose dél nepakankamq mokytojq IKT [gùdziq. Kita svarbi priezastis, dél kurios mokytojai nenaudoja VMA, yra mokytojq asmeniné motyvacija. Tai galima sieti su mokyklos

Geografijos mokytojtf.poziûris I virtualiosios mokymo(si) aplinkos taikymq geografijos ugdyme administracijos nesuinteresuotumu skatinti mokytojus it padéti jiems aktyviau naudoti jvairesnes IKT ptiemonés. Taigi mokyklos administtacijos pasyvus elgesys taip pat turi jtakos mokytojq iniciatyvai naudoti VMA geografijos ugdyme. Literatura 1. Atvirasis kodas svietime. Titiamojo datho ataskaita. Vilnius: LR svietimo ir mokslo ministerija, 2004 [intetaktyvus], [ziûréta 2011 m. spalio 27 d.]. Ptieiga per internetq: <http://www.ipc lt/?page_id=4ll>. 2. Bevainis L. Analoginiif. ir skaitmeninii{ edukaciniif zemélapiíf kartograßnio vaizdo analizé ir vertinimas (graflnés ir informacinés apkrovos pagrindu) [rankrastis]: daktaro disertacija: fiziniai mokslai, geografija, 2011. 3. Brazdeikis V. IT galimybés inovatyvumo it kûryhiskumo ugdyme. Is: Kürybiskumo ir inovatyvumo ugdymas mokykloje: konfetencijos medziaga, 2008. 4. Brazdeikis V, Masaitis M. Kompiutetinés mokymo ptiemonés edukacinése it mokymosi aplinkose. Is: XV kompiuterininkif konferencijos mokslo darbai, 2011. 5. Butneikiené N., Jariené R., Jasinauskas L., Motiejûniené E., Neseckiené I., Vingeliené S. Informacinit} komunikacinii{ technologiji^ taikymo ugdymo procese galimybés. Vilnius, 2005. Ptieiga per internetq: <http://www.pedagogika.lt/puslapis/knyga.pdf>. 6. Buttimé E., Zuzeviciûté V., Jarmakoviené J. Misraus mokymo poreikiai socialiniq mokslq studentq it déstytojq poziûtiu. Acta paedagogica Vilnensia, 2009, nt. 23. 7. D'angelo G., Kasperiûniené J., Rutkauskiené D. Nuo didaktikos e. didaktikos link. Kaunas: Technologija, 2010. 8. Ghaznavi M. R., Keikha A., Nour M. The Impact of Information and Gommunication Technology on Educational Improvement. International Education Studies, 2011, Vol. 4, No. 2. 9. IKT ir inovatyvii{ mokymo(si) metodi^ taikymo pradiniame ir specialiajame ugdyme pasiüla, taikymo praktika ir perspektyvos Lietuvoje ir uzsienyje. Teoriné studija. Vilnius, 2010. 10. Informacijos ir komunikacijos technologiji{ diegimas profesinio mokymo srityse. Vilnius: Vilniaus kolegija, 2005. 11. Informaciniif ir komunikaciniif technologijif diegimo { Lietuvos svietimq 2005 2007 mettf strategijos priemonitj. igyvendinimas. Vilnius: LR svietimo ir mokslo ministerija, 2007. 12. Informacinitf ir komunikacinii{ technologijif naudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybç. Mokslinio tyrimo ataskaita. Vilnius: Lietuvos mokslo ir svietimo ministetija, 2006. 13. Informacinitf komunikaciniif technologijtf taikymo ugdymo procese galimybés. Rekomendacijos mokytojams. Vilnius: LR svietimo ir mokslo ministerija, 2005. 14. Juceviciené P., Brazdeikis V. Pedagogo IKT kompetencijos dinamiskos sttuktûtos pagtindimas. Socialiniai mokslai, 2003, Nt. 2 (39). 15. Juceviciené P., Petkûnas V. Edukacinés patadigmos kaita IKT diegimo jtakoje: mokytojo it mokinio vaidmenq jvertinimo ktiterijai. Socialiniai mokslai, 2006, nr. 2 (52). 16. Kisieliûté E., Ciurliené J. IKT panaudojimas ptadinéje mokykloje, 2002 [ziûtéta 2012 m. vasatio 15 d.]. Ptieiga pet internetq: <http:// www.emokykla.lt/lt.php/konferencijq medziaga/207>. 17. Krupickas R. Geograßjos mokymo kompiuteriu ivadas: mokymo ptiemoné. Vilnius: Vilniaus pedagoginio univetsiteto leidykla, 2001. 18. Mokytojo profesijos kompetencijos aprasas. Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. jsakymas Nr. ISAK-54. 19. Mokom-ijjif kompiuteriniif priemoniif ir virtualitf mokymosi aplinki{ profesinio mokymo srityse diegimas. Vilnius: Matematikos it infotmatikos institutas prie Svietimo informaciniq technologijq centro, 2005. 20. Pedagogic rengimo IKT diegimo Lietuvos svietime aspektu. Kaunas: Svietimo informaciniq technologijq centras, 2005. 21. Petkûnas V. Informacinii{ ir komunikacinitf technologijt} diegimo viduriniame ugdyme taka edukacinés paradigmos kaitai [rankrastis]: daktaro disertacija : socialiniai mokslai, edukologija, 2007. 22. Salkuviené O. Virtualitf mokymo(si) objektif taikymas IV-V klasése mokant aritmetikos veiksmtf [rankrastis]: daktaro disertacija: socialiniai mokslai, edukologija, 2011. 125 ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2013.109

Summary Rimantas Kontvainas, Marina Radcenko GEOGRAPHY TEACHER APPROACH TO USING VIRTUAL LEARNING ENVIRONMENT IN EDUCATION OF GEOGRAPHY XX-XXI century technological breakthrough created a new ideology and philosophy of education, that influenced all education system: new teaching and learning measures have created new teaching methods. Education of nowadays is associated with the use of information and communication tools. We often mentioned the words "virtual learning", "distance learning" or "e-learning". In general, these terms can be regarded as synonymous, because they generally mean a distance learning. Predicting the perspective of distance learning for this type of education has been established a special software that provides the proper functioning of various e-measures. This program is called open source virtual environments development software (usually just a "virtual learning environment" or in short VLE). In the period of 1996-2000 virtual learning environment has been created for distance education. In Lithuania the use of the virtual learning environment is growing. Almost all high schools have their own virtual environment. The interesting of VLE is growing and in the secondary schools. That is why it is important to find out what motivates teachers to use or not to use VLE. This article aims to analyze the geography teachers' attitudes towards education by using a VLE. The survey revealed that most of teachers, which are working with the VLE, indicates that virtual learning environment is useful, unlike teachers, who do not use VLE. They guess that virtual learning environment is useful only partly. Many teachers began using VLE to improve their classification and to make their traditional way of teaching more interesting. Teachers indicate that the VLE is improving learning process and its results, because teacbing becomes interactive and therefore more interesting, resulting in increased motivation for learning. Keywords: education of geography, virtual learning environment, distance learning Lietuvos edukologijos universitetas, Geografijos ir turizmo katedra teikta 2012 m. birzelio men. 126