STUDENČIŲ SIEKIMO ATITIKTI SOCIALINIUS IŠVAIZDOS LŪKESČIUS RYŠYS SU POŽIŪRIU Į SVEIKATAI ŽALINGĄ SU VALGYMU IR FIZINIU AKTYVUMU SUSIJUSIĄ ELGSENĄ

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata STUDENČIŲ SIEKIMO ATITIKTI SOCIALINIUS IŠVAIZDOS LŪKESČIUS RYŠYS SU POŽIŪRIU Į SVEIKATAI ŽALINGĄ SU VALGYMU IR FIZINIU AKTYVUMU SUSIJUSIĄ ELGSENĄ Rasa Jankauskienė, Simona Pajaujienė, Rasa Mickūnienė Lietuvos kūno kultūros akademijos Sveikatos ir fizinio aktyvumo katedra Santrauka Siekimas atitikti socialiai garbinamus išvaizdos idealus yra siejamas su prastesne fizine ir psichine savijauta, sveikatai žalinga valgymo elgsena. Mažiau tyrimų atlikta analizuojant jo ryšius su fiziniu aktyvumu ir su juo susijusia elgsena. Tyrimo tikslas nustatyti ryšį tarp studenčių siekimo atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius, fizinio aktyvumo ir jų požiūrio į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu bei valgymu susijusį elgesį. Medžiaga ir metodai. Atsitiktinai atrinktos 303 sportinio profilio universiteto studentės, kurių amžiaus vidurkis (SD) buvo 20,05 (1,30) metų, užpildė klausimyną, kurį sudarė keletas klausimynų skalių. Siekimas ir spaudimas atitikti išvaizdos lūkesčius buvo nustatytas naudojant Išvaizdos idealų skalę (SATAQ-3; Thompson et al., 2004). Valgymo sutrikimų (VS) rizika tirta taikant požiūrio į valgymą klausimyną (EAT-26; Garner et al., 1982), o savigarba Rosenbergo savigarbos skalę (Rosenberg, 1989). Fizinis aktyvumas ir negalavimų dažnis buvo nustatyti remiantis Tarptautiniame moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrime naudojamais klausimais (Petronyte, Zaborskis, 2009). Požiūris į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį, kontroliuojant kūno masę (PSŽFA), buvo atskleistas remiantis autorių sudaryta skale. Rezultatai. Tik 5 proc. respondenčių kūno masės indeksas (KMI) viršijo normą. Palankų PSŽFA išreiškė 16,5 proc. tiriamųjų, iš jų daugiau dalyvaujančių pasiekimų sporte (p < 0,001). Į VS rizikos grupę pateko 24 merginos (7,9 proc.). Siekimas atitikti išvaizdos idealus buvo susijęs su dažnesne VS rizika, dažniau patiriamais negalavimais, žemesne savigarba ir palankesniu PSŽFA (p < 0,001). Studenčių siekimas atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius nesusijęs su fiziniu aktyvumu ir PSŽFA, tačiau nustatytos jo sąsajos su didesne VS rizika, neatsižvelgiant į KMI (R² = 0,14). VS rizikos grupei būdingesnis palankus PSŽFA. Pasiekimų sporte dalyvaujančios studentės nesiskiria nuo jame nedalyvaujančiųjų pagal siekimą atitikti išvaizdos lūkesčius ir VS riziką, tačiau jos išreiškia palankesnį PSŽFA. Išvados. Būtina didinti studenčių sveikatos raštingumą fizinio aktyvumo taikymo, siekiant kontroliuoti kūno masę, tema. Raktažodžiai: socialiniai išvaizdos lūkesčiai, valgymo sutrikimų rizika, fizinis aktyvumas, mankštinimasis. ĮVADAS Remiantis socialinių lūkesčių teorija teigiama, kad kultūrinės vertybės turi įtakos tam, kaip žmonės vieni kitus priima, jų elgesį kitų asmenų atžvilgiu, o tai veikia pastarųjų elgseną ir savęs suvokimą. Socialiniai išvaizdos lūkesčiai perduodami per socialinius santykius ir žiniasklaidą [1]. Socialinis pasaulis beveik visose srityse yra diferencijuotas lyties atžvilgiu. Socializacija moteriškumą ir vyriškumą atskiria kaip skirtingus asmenybės tipus. Moterų socializacija Adresas susirašinėti: Rasa Jankauskienė, Lietuvos kūno kultūros akademijos Sveikatos ir fizinio aktyvumo katedra, Sporto g. 6, 44221 Kaunas. El. p. r.jankauskiene@lkka.lt susijusi su kūno idealizavimu ir sudaiktintu jo suvokimu. Lieso ir nebrandaus įvaizdžio garbinimas visuomenėje verčia moteris savo kūną suvokti kaip daiktą, priešingos lyties geidžiamą objektą, kuris turi būti veikiamas įvairiomis, net ir sveikatai žalingomis, priemonėmis, kad tik išlaikytų visas patrauklumui reikalingas savybes [2]. Todėl tyrimai atskleidžia, kad moterys yra labiau nepatenkintos savo išvaizda, dažniau siekia mažinti savo kūno masę ir serga valgymo sutrikimais [3 4]. Daugelis tyrimų atskleidžia, kad stambesnės merginos ir moterys yra labiau nepatenkintos savo išvaizda, turi prastesnį požiūrį į savo kūną, prastesnę savigarbą, dažniau linkusios į depresiją, dažniau manipuliuoja maistu [5 7]. Mankštinimasis laisvalaikiu padeda pasiekti, kad išvaizda atitiktų socialinius lūkesčius. Tyrimai patvirtina, kad besimankštinančios moterys palankiau vertina savo išvaizdą negu nesportuojančios 100 2010/3(50)

Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI jų bendraamžės [8]. Tačiau tyrimai atskleidžia, kad paauglių nepasitenkinimas savo kūnu yra susijęs su prastesne savigarba, valgymo sutrikimų rizika, sveikatai žalingų svorio kontrolės būdų taikymu [9]. Yra darbų, kuriuose nustatyta, kad kuo jaunos moterys labiau siekia atitikti liesą kūno įvaizdį, tuo žalingesnė sveikatai yra jų mityba [10]. Vis dėlto nėra iki galo aišku, kaip lieso kūno idealizavimas veikia fizinį aktyvumą ir su juo susijusį elgesį. Epidemiologiniai tyrimai atskleidė, kad asmenys, siekiantys mažinti kūno masę, yra dažniau linkę rinktis labai intensyvų fizinį aktyvumą nei tie, kurie tokio tikslo neturi [11]. Tačiau tyrimais įrodyta, kad siekiant veiksmingai mažinti kūno masę reikėtų rinktis mažo ar vidutinio intensyvumo maždaug valandos trukmės aerobinio pobūdžio pratybas, kurias galima derinti su kaulų ir raumenų sistemą stiprinančia veikla [12]. Deja, dažnai moterys yra įsitikinusios, kad norint sumažinti kūno masę būtina mankštintis kuo intensyviau. Šis fenomenas yra mažai tyrinėtas šalyje ir pasaulyje. Neteisingai dozuojamas fizinis aktyvumas yra žalingas sveikatai. Perdozavus fizinį aktyvumą galima pakenkti širdies ir kraujagyslių sistemai, pažeisti sausgysles, raiščius, kaulus, kremzles, sąnarius, vietoj raumenų augimo gali vykti raumeninės atrofijos procesas (ypač jei asmuo badauja), moterims gali išsivystyti amenorėja, persitreniravimas ir pervargimas gali sukelti psichologinius sutrikimus [13]. Yra nemažai darbų, kuriuose analizuojamas valgymo sutrikimų ir perdozuoto fizinio aktyvumo ryšys, tačiau atlikta mažiau tokių, kurie atskleistų, kaip išvaizdos idealų siekimas susijęs su fizinio aktyvumo elgesiu, nesusijusiu su fizinio krūvio trukme. Tokio elgesio pavyzdžiai gali būti sportavimas vengiant gerti skysčių, rengimasis orui nepralaidžiais drabužiais, stengimasis pakelti pulsą iki maksimalios galimos ištverti ribos, po treniruotės naudojimasis sauna ir po to vengimas gerti skysčių. Atlikta daugybė tyrimų, kuriais analizuotas valgymo sutrikimų rizikos paplitimas tarp dalyvaujančiųjų pasiekimų sporte. Šių tyrimų duomenys nesutampa: vienais tyrimais nustatyta, kad pasiekimų sporte dalyvaujančioms paauglėms ir studentėms yra būdingesnė valgymo sutrikimų rizika, kuri ypač paplitusi tarp merginų, užsiimančių estetinėmis bei svorio kategorijas turinčiomis sporto šakomis [14 16]. Didelio meistriškumo sportininkės dažnai susiduria su spaudimu pasiekti ir išlaikyti tokią kūno kompoziciją, kuri galbūt realiai sunkiai pasiekiama dėl genetinio polinkio ir valgymo įpročių. Be to, elito sportininkės dažniau pasižymi griežta mitybos ir mankštinimosi elgsena, perfekcionizmu, aukštų pasiekimų motyvacija ir nepasitenkinimu savo įvaizdžiu, o tai lemia didesnę valgymo sutrikimų riziką. Kitais tyrimais atskleista, kad lyginant sportininkes ir nesportuojančias moteris valgymo sutrikimų rizika tarp sportininkių nėra aukštesnė [17 19]. Galbūt prieštaringi tyrimų duomenys gaunami dėl skirtingo sportininkių ir nesportuojančiųjų kategorizavimo arba dėl naudojamų skirtingų priemonių valgymo sutrikimų rizikai tirti, skirtingo tyrimų laiko. Taigi tokio pobūdžio tyrimai yra aktualūs. Kadangi daugelyje darbų atskleidžiama, kad moterys dažniausiai mankštinasi dėl kūno masės kontrolės ir išvaizdos motyvų [5], yra svarbu tirti, kaip jos mankštinasi ir ar šis elgesys susijęs su išvaizdos idealų siekiu. Iki šiol atliktais tyrimais daugiausia dėmesio buvo skiriama su valgymu susijusio elgesio tyrimams [10, 20], tačiau darbų, kuriuose būtų atskleidžiama su fiziniu aktyvumu ir mankštinimusi susijusio elgesio raiška, kontroliuojant kūno masę, stokojama. Šiuo tyrimu bandoma atskleisti ryšį tarp siekimo atitikti išvaizdos idealus, fizinio aktyvumo ir požiūrio į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį bei valgymo elgsenos. Mes kėlėme prielaidą, kad moterų, kurios labiau siekia atitikti išvaizdos idealus, fizinis aktyvumas bus didesnis, o požiūris į su svorio kontrole susijusį mankštinimąsi bei valgymą bus žalingesni sveikatai negu tų, kurios išvaizdos idealų siekia mažiau. Taip pat manome, kad moterys, kurios labiau sieks atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius, bus mažesnės savigarbos ir dažniau patirs įvairius su sveikata susijusius negalavimus. Trečiasis tyrimo uždavinys buvo palyginti minėtus tyrimo kintamuosius pasiekimų sporte dalyvaujančioje ir nedalyvaujančioje bei valgymo sutrikimų rizikos ir nerizikos grupėse. Mes tikėjomės, kad pasiekimų sporte dalyvaujančios ir nedalyvaujančios studentės nesiskirs savo siekimu atitikti išvaizdos idealus, tačiau pirmosioms bus būdingas palankesnis požiūris į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu ir valgymu susijusį elgesį. Taip pat tikėjomės, kad valgymo sutrikimų rizikos grupės studentės labiau sieks atitikti išvaizdos idealus, dažniau pripažins jaučiančios spaudimą juos atitikti, bus mažesnės savigarbos, joms bus būdingas didesnis fizinis aktyvumas ir palankesnis požiūris į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį. Šio tyrimo tikslas nustatyti ryšį tarp moterų siekimo atitikti išvaizdos lūkesčius, fizinio aktyvumo ir požiūrio į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu bei valgymu susijusį elgesį studenčių imtyje. 2010/3(50) 101

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI Tiriamoji imtis. 2009 m. rudenį Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) buvo atliktas tyrimas, taikant apklausos raštu metodą. Iš viso buvo apklaustos 303 pirmo ketvirto kurso pirmos pakopos Sporto biomedicinos (n = 101) ir Sporto edukologijos (n = 202) dieninių skyrių studentės. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 18 iki 26 metų, amžiaus vidurkis (SD) buvo 20,05 (1,30) metų. Tiriamoji imtis reprezentuoja Lietuvos kūno kultūros akademijos dieninio skyriaus studenčių populiaciją. Tyrimo organizavimas. Tiriamoji imtis buvo suformuota atsitiktinės atrankos principais, pagal abiejų fakultetų studentų sąrašus atrenkant kas ketvirtą merginą. Anketinė apklausa buvo atliekama remiantis geranoriškumo ir anonimiškumo principais. Merginos, nenorėjusios dalyvauti tyrime, galėjo atsisakyti. Anketas buvo leidžiama neštis namo, kitą dieną anketos buvo surenkamos. Apklausą vykdė pačios tyrėjos. Iš viso į tiriamąją imtį atrinkta 340 merginų, tačiau 37 atsisakė jame dalyvauti arba negrąžino anketų, todėl galutinę imtį sudarė 303 studentės. Imties atsako dažnis buvo 89,1 proc. Sugadintų ar netinkamai užpildytų anketų nebuvo. Tyrimo priemonė. Anketinei apklausai buvo naudojamas klausimynas, kurį sudarė keli klausimų blokai. Siekimas atitikti išvaizdos lūkesčius buvo nustatytas Socialinių nuostatų dėl išvaizdos klausimynu (Sociocultural Attitudes Towards Appearance Scale-3 (SATAQ-3) [21]. Klausimynas yra sudarytas iš keturių subskalių. Jis yra skirtas tirti, kiek asmuo siekia atitikti socialiai garbinamus kūno išvaizdos idealus. Bendro idealų priėmimo subskalė atskleidžia, kiek asmuo priima socialiai garbinamus kūno idealus. Sportinio idealo priėmimo subskalė leidžia išsiaiškinti, kiek asmuo tiki, kad jis turi atrodyti kaip žiniasklaidoje pristatomos sporto žvaigždės. Pagal spaudimo subskalę išsiaiškinama, kiek asmuo iš socialinės aplinkos jaučia spaudimą atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius. Remiantis informacijos subskale įvertinamas asmens įsitikinimas, kad žiniasklaida formuoja jo nuomonę apie tai, kaip jis turi atrodyti. Atsakymų variantai į teiginius išdėstyti Likerto skalėje nuo visiškai nesutinku (1) iki visiškai sutinku (5). Klausimynas yra laisvai taikomas. Kadangi klausimynas buvo taikomas pirmą kartą, jis dvigubo vertimo būdu išverstas į lietuvių kalbą ir buvo atlikta klausimyno psichometrinė analizė. Naudodamos faktorių analizės (varimax rotation) metodą, tikrinome lietuviškos klausimyno versijos subskalių struktūrą. Scree plot ir Eigenvalues rodiklių analizė atskleidė keletą faktorių. Iš viso buvo aptikti penki faktoriai, kurių vertės buvo didesnės negu 1. Šie faktoriai kartu paaiškino 61 proc. sklaidos. Pirmasis faktorius apėmė devynis teiginius, susijusius su išvaizdos idealų priėmimu; antrasis septynis teiginius, susijusius su patiriamu spaudimu atitikti išvaizdos idealus; trečiasis faktorius buvo sudarytas iš šešių teiginių, susijusių su įsitikinimu, kad žiniasklaida yra svarbus informacijos apie išvaizdą šaltinis; ketvirtasis faktorius apėmė septynis teiginius, susijusius su įsitikinimu, kad asmuo neseka peršamais įvaizdžiais ir žiniasklaida nėra svarbi, formuojant asmeninius įsitikinimus dėl išvaizdos; penktasis faktorius buvo sudarytas vos iš dviejų teiginių, atskleidžiančių siekį atitikti sportinius išvaizdos idealus. Subskalių Eigenvalues buvo atitinkamai: 9,34; 2,52; 2,13; 1,94; 1,09. Kaizerio, Mejerio ir Olkino (Kaiser- Meyer-Olkin) duomenų tinkamumo faktorių analizei reikšmė buvo lygi 0,90. Barleto sferiškumo testas χ² = 4384,94; df = 435; p = 0,0001. Trys subskalės buvo gero vidinio nuoseklumo, atitinkamai išvaizdos idealų priėmimo subskalė (α = 0,81), spaudimo subskalė (α = 0,88), informacijos apie išvaizdos idealą subskalė (α = 0,78). Autonomiško įvaizdžio subskalės vidinis nuoseklumas buvo patenkinamas (α = 0,67), sportinio idealo priėmimo silpnas (α = 0,45). Pirmosios trys subskalės atitinka tris klausimyno subskales, o dvi paskutinės suformavo naujas subskales, kurių vidinis logiškumas nėra pakankamas. Todėl šiame tyrime taikėme tik pirmąsias dvi subskales išvaizdos idealų priėmimo ir spaudimo. Požiūris į valgymą buvo nustatytas naudojant valgymo sutrikimų rizikos klausimyną Eating Attitude Test-26 (EAT-26) [22]. Jį sudaro 26 teiginių skalė su atsakymų variantais nuo visada (3) iki niekada (0). Klausimynas susideda iš tokių teiginių: Po valgymo jaučiuosi labai nusikaltęs(-usi), Nuolat galvoju apie tai, kaip tapti lieknesniam(-ei), Valgau tik mažai kalorijų turintį maistą. Į valgymo sutrikimų rizikos grupę patenka tiriamieji(-osios), kurie surenka daugiau negu 20 balų. Rizikos grupei būdingas pernelyg didelis nerimas dėl savo kūno svorio, kūno formų ir valgymo. Šie tiriamieji(-osios) turėtų kreiptis į gydytojus ir pasitikrinti, ar neserga valgymo sutrikimais. Klausimyno vidinis nuoseklumas šiame tyrime buvo geras (α = 0,89). Savigarba buvo nustatyta taikant Rosenbergo savigarbos skalę (Rosenberg s Self-esteem scale) [23], kurią sudaro dešimties teiginių skalė su keturiais atsakymų variantais nuo visiškai sutinku (4) iki visiškai nesutinku (1). Šioje skalėje galima surinkti nuo 0 iki 40 balų. Mažos savigarbos grupei buvo priskirtos 102 2010/3(50)

Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI tiriamosios, kurios surinko 15 balų. Skalės vidinis nuoseklumas šiame tyrime buvo geras (α = 0,86). Fizinis aktyvumas ir su sveikata susijusių negalavimų raiška buvo nustatyta, remiantis Tarptautiniame moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrime [24] naudojamais klausimais. Fizinis aktyvumas buvo nustatytas klausimu Kiek vidutiniškai per eilinę savaitę būna dienų, kai Tu esi fiziškai aktyvi ne mažiau negu 30 minučių?, nurodant dienų skaičių. Nepakankamo fizinio aktyvumo grupei buvo priskirtos merginos, kurios buvo fiziškai aktyvios mažiau negu šešias dienas per savaitę. Negalavimų raiška buvo nustatyta tiriamųjų klausiant, ar dažnai per pastaruosius šešis mėnesius jos jautė aštuonis išvardytus negalavimus, tokius kaip galvos ar nugaros skausmas, nervinė įtampa, nemiga, galvos svaigimas. Negalavimų dažnumo skalę sudarė penki teiginiai nuo retai arba niekada (0) iki beveik kiekvieną dieną (4). Aukštesnis surenkamas balų skaičius atspindėjo dažniau patiriamus negalavimus. Negalavimų skalėje buvo galima surinkti nuo 0 iki 32 balų. Tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal medianą (9 balai). Požiūris į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį buvo nustatytas klausimų bloku, sudarytu remiantis Weight Loss Behavior Scale [25]. Tiriamųjų buvo klausiama: Jei bandai ar bandytum sumažinti kūno svorį, kokias iš toliau nurodytų priemonių paprastai renkiesi (rinktumeisi)? Atsakymų bloką sudarė šeši teiginiai su sveikatai žalingos kūno masės kontrolės pavyzdžiais, tokiais kaip: Sportuodama ir po to vengiu gerti skysčių, Treniruotės metu stengiuosi savo pulsą pakelti iki maksimalios ribos. Galimi atsakymų variantai buvo išdėstyti Likerto skalėje nuo visiškai nesutinku (0) iki visiškai sutinku (3). Skalėje buvo galima surinkti nuo 6 iki 18 balų. Skalės vidinis nuoseklumas buvo geras (α = 0,77). Tiriamosios suskirstytos į dvi grupes surinkusios iki 6 balų (tinkamo požiūrio grupė) ir surinkusios 6 balus ir daugiau (rizikingo požiūrio grupė). Kūno masės indeksas (svoris (kg) / ūgis (m)²) buvo apskaičiuotas pagal pačių tiriamųjų nurodomą savo svorį ir ūgį. Respondentės buvo suskirstytos į tris grupes pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos nurodomus kūno masės indekso standartus [26]. Statistinė analizė. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant programinį paketą SPSS 13.0 for Windows. Hipotezėms apie kintamųjų skirstinius grupėse tikrinti buvo skaičiuotas chi kvadrato kriterijus, koreliacijai tarp kintamųjų nustatyti Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientas. Vidurkių skirtumams dviejose nepriklausomose grupėse išsiaiškinti buvo taikomas nepriklausomų imčių t testas. Priklausomų kintamųjų priklausomybei nuo nepriklausomų kintamųjų tirti buvo skaičiuojama daugelio faktorių tiesinė regresija. Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, jei paklaidos tikimybės reikšmė p < 0,05. REZULTATAI Daugumos respondenčių (86,5 proc.) kūno masė buvo normali, 26 tiriamųjų (8,6 proc.) per maža ir 15 (5 proc.) per didelė. Tarp tų merginų, kurios manė, kad jų svoris per didelis, per mažo svorio merginų nebuvo, tačiau kad svoris per didelis, manė 28,6 proc. normalios kūno masės merginų ir 100 proc. tų, kurių kūno masė iš tikrųjų buvo per didelė (χ² (4, 303) = 111,22; p = 0,001). Pasiekimų sporte tyrimo metu dalyvavo 99 (32,7 proc.) merginos. Imties fizinio aktyvumo vidurkis buvo mažas vos trys su puse dienos per savaitę po pusę valandos. Palankiausiai iš visų sveikatai žalingų su fiziniu aktyvumu susijusių elgesio būdų buvo vertinamas perdozuotas mankštinimasis (daugiau negu 2 val.) 22,8 proc., antroje vietoje orui nepralaidžios aprangos dėvėjimas mankštinantis 14,2 proc., sportavimas po kelis kartus per dieną po 2 val. 13,9 proc., dalyvavimas keliose pratybose iš eilės 7,9 proc., pulso kėlimas iki maksimalios ribos 5,6 proc. ir pratybų metu bei po jų vengimas gerti skysčių 4,3 proc. Iš viso palankų požiūrį į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį išreiškė 50 (16,5 proc.) tiriamųjų, iš jų daugiau dalyvaujančių pasiekimų sporte atitinkamai 28,3 proc. ir 10,8 proc., χ² (1, 303) = 14,81, p = 0,001. Į valgymo sutrikimų rizikos grupę ( 20 balų) pateko 24 merginos (7,9 proc.). Valgymo sutrikimų rizika pasiekimų sporte dalyvaujančių ir nedalyvaujančių studenčių grupėse nesiskyrė, atitinkamai 11,2 proc. ir 6,4 proc., χ² (1, 302) = 2,13, p = 0,14. Dažniau patiriančių negalavimus tiriamųjų buvo 168 (55,4 proc.). Tiriamosios imties savigarba buvo aukšta, vidurkis (SD) 31,86 (4,84) balų. Vos dviejų tiriamųjų savigarba buvo žema ( 15 balų). Tyrimo kintamųjų sklaida pasiekimų sporte dalyvaujančių ir nedalyvaujančių studenčių grupėse pateikiama 1 lentelėje. Palyginus tyrimo kintamuosius pasiekimų sporte dalyvaujančių ir nedalyvaujančių studenčių grupėse nustatyta, kad reikšmingai skiriasi tik fizinio aktyvumo ir požiūrio į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį duomenys. Pasiekimų sporte dalyvaujančių studenčių fizinis aktyvumas buvo 2010/3(50) 103

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata 1 lentelė. Tyrimo kintamųjų balų vidurkiai (SD) pasiekimų sporte dalyvaujančių ir nedalyvaujančių tiriamųjų grupėse Pasiekimų sporte Pasiekimų sporte Tyrimo kintamieji dalyvaujančiosios nedalyvaujančiosios t M SD M SD Amžius (metais) 19,86 1,05 20,14 1,37 1,82 KMI (kg/m²) 20,88 2,46 21,07 2,58 0,60 Fizinis aktyvumas (d./sav.) 4,29 1,58 3,11 1,69 5,83** PSŽFA 3,78 3,08 1,87 2,86 5,31** Siekimas atitikti išvaizdos idealus 2,66 0,75 2,62 0,83 0,49 Spaudimas atitikti išvaizdos lūkesčius 2,41 0,90 2,56 1,00 1,26 Valgymo sutrikimų rizika 7,49 11,02 6,04 7,88 1,31 Negalavimai 10,07 6,07 10,22 6,36 0,19 Savigarba 31,68 4,64 31,96 4,94 0,47 *p < 0,05; **p < 0,001 Pastaba. Kintamieji, kurių matavimo vienetai nepažymėti, pateikiami balais. PSŽFA požiūris į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį. 2 lentelė. Koreliacija (Pirsono koreliacijos koeficientai) tarp KMI, fizinio aktyvumo, sveikatai žalingo fizinio aktyvumo, valgymo sutrikimų rizikos, dalyvavimo pasiekimų sporte ir psichologinių kintamųjų 1 2 3 4 5 6 7 8 1. KMI 1 2. Fizinis aktyvumas 0,05 1 3. PSŽFA 0,12* 0,11* 1 4. Siekimas atitikti išvaizdos idealus 0,03 0,05 0,15** 1 5. Spaudimas atitikti išvaizdos lūkesčius 0,25** 0,06 0,11 0,58** 1 6. Valgymo sutrikimų rizika 0,10 0,11 0,23** 0,37** 0,36** 1 7. Negalavimai 0,06 0,09 0,17** 0,26** 0,30* 0,67** 1 8. Savigarba 0,16** 0,06 0,05 0,24** 0,17** 0,14* 0,29** 1 *p < 0,05; **p < 0,01 Pastaba. PSŽFA požiūris į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį. didesnis, deja, jos palankiau vertino sveikatai žalingą su mankštinimusi susijusį elgesį, kontroliuojant kūno masę. Koreliacinė analizė atskleidė, kad siekimas atitikti išvaizdos idealus susijęs su dažnesne valgymo sutrikimų rizika, dažniau patiriamais negalavimais, žemesne savigarba ir palankesniu požiūriu į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusią elgseną (2 lentelė). Patiriamas spaudimas atitikti išvaizdos lūkesčius susijęs su valgymo sutrikimų rizika, negalavimais ir žemesne savigarba, tačiau statistiškai reikšmingai nesusijęs su požiūriu į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusią elgseną. Bendras fizinis aktyvumas siejosi su palankesniu požiūriu į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusią elgseną. Didesnis KMI buvo susijęs su žemesne savigarba, didesniu patiriamu spaudimu atitikti išvaizdos lūkesčius ir palankesniu požiūriu į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusią elgseną. Siekdamos sužinoti, ar siekimas atitikti išvaizdos idealus prognozuoja fizinį pasyvumą ir požiūrį į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį, atlikome daugelio faktorių linijinę regresiją. Ji atskleidė, kad nei KMI, nei siekimas atitikti išvaizdos idealus, nei savigarba neprognozuoja fizinio pasyvumo tikimybės. Galutinis modelis stokojo statistinio patikimumo (F (4, 301) = 0,54, p = 0,71) ir jį taikant buvo išsiaiškinta vos 1 proc. rezultatų sklaidos (R² = 0,01). Taip pat ir antroji linijinė regresija, bandant patikrinti, kaip visi minėti kintamieji prognozuoja požiūrį į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį, atskleidė, kad taikant šį modelį buvo nustatyta vos 4 proc. sklaidos (R² = 0,04), nors buvo statistiškai patikimas (F (1, 301) = 1,75; p = 0,03). Buvo išsiaiškinta, kad KMI ir siekimas atitikti išvaizdos lūkesčius statistiškai reikšmingai parodo palankų požiūrį į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį atitinkamai β = 0,12, t = 1,96 ir β = 0,14, t = 2,01. 104 2010/3(50)

Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Toliau siekėme nustatyti, kaip minėti kintamieji prognozuoja valgymo sutrikimų riziką (3 lentelė). Linijinė regresija atskleidė, kad KMI tokios tikimybės nedidino, tačiau į antrąjį modelį įvedus siekimo ir spaudimo atitikti išvaizdos lūkesčius kintamuosius modelis tapo statistiškai reikšmingas ir buvo išsiaiškinta 16 proc. sklaidos. Tiek siekimas, tiek ir suvokiamas spaudimas atitikti išvaizdos lūkesčius didino valgymo sutrikimų rizikos tikimybę. Trečiasis modelis atskleidė, kad savigarba nepadidino modelio R². Nepriklausomų kintamųjų liekamųjų paklaidų nepriklausomumas buvo patenkinamas (Durbino ir Vatsono (Durbin-Watson) rodiklis buvo lygus 1,74), nepriklausomi kintamieji tarpusavyje nekoreliavo (VIF rodiklis buvo lygus 1 1,09). 3 lentelė. Priklausomo kintamojo (valgymo sutrikimų rizikos) ir nepriklausomų kintamųjų (KMI, siekimo ir spaudimo atitikti išvaizdos idealus, savigarbos) regresijos ir determinacijos koeficientai Kintamieji R² ß t Valgymo sutrikimų rizika 1 modelis F (1, 300) = 2,64; p = 0,11 0,01 KMI 0,09 1,63 2 modelis F (3, 300) = 18,88; p = 0,001 0,16 KMI 0,04 0,76 Siekimas atitikti išvaizdos idealus 0,27 4,09** Spaudimas atitikti išvaizdos lūkesčius 2,51 2,51* 3 modelis F (4, 300) = 14,29; p = 0,001 0,16 KMI 0,04 0,36 Siekimas atitikti išvaizdos idealus 0,26 3,85** Spaudimas atitikti išvaizdos lūkesčius 0,17 2,51* Savigarba 0,04 0,77 *p < 0,05; **p < 0,001 Toliau siekėme išsiaiškinti, kaip tyrimo kintamieji skiriasi valgymo sutrikimų rizikos grupėse (4 lentelė). Nepriklausomų imčių t testo analizė atskleidė, kad valgymo sutrikimų rizikos grupės tiriamosios labiau siekia atitikti išvaizdos lūkesčius ir dėl to patiria socialinį spaudimą bei palankiau vertina sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį. Kaip ir buvo tikėtasi, jos pripažino, kad dažniau patiria įvairių su sveikata susijusių negalavimų. REZULTATŲ APTARIMAS Atliktu tyrimu norėjome nustatyti ryšį tarp siekimo atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius, fizinio aktyvumo ir požiūrio į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu bei valgymu susijusį elgesį jaunų moterų imtyje. Mes tikėjomės, kad siekimas bei suvokiamas spaudimas atitikti išvaizdos lūkesčius bus susijęs su didesniu fiziniu aktyvumu, o požiūris į su svorio kontrole susijusį mankštinimąsi bei valgymą bus žalingesni sveikatai negu tų, kurios išvaizdos idealų siekia mažiau. Tyrimo duomenys šios prielaidos neparėmė. Siekimas atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius reikšmingai neprognozavo fizinio aktyvumo. Šie duomenys patvirtina N. Theberge o [27] Kanadoje atlikto sociologinio tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad žiniasklaidoje (žurnaluose ir laikraščiuose) formuojamas moters įvaizdis neskatina moterų fizinio aktyvumo. Daugiau tyrimų literatūroje aptikti nepavyko. Nors siekimas atitikti išvaizdos idealus didino sveikatai nepalankaus požiūrio tikimybę, tačiau taikant šį modelį buvo paaiškinta labai mažai sklaidos. Siekimas atitikti išvaizdos idealus nepadėjo paaiškinti sveikatai žalingo požiūrio į su mankštinimusi susijusį elgesį. Deja, duomenų apie šio fenomeno sąsajas su sveikatai žalingu mankštinimusi literatūroje 4 lentelė. Tyrimo kintamųjų balų vidurkiai (SD) valgymo sutrikimų rizikos ( 20 balų) ir nerizikos grupėse Tyrimo kintamieji Valgymo sutrikimų rizikos grupė Nerizikos grupė t M SD M SD Amžius (metais) 19,63 0,88 20,08 1,30 1,69 KMI (kg/m²) 21,82 3,60 20,93 2,42 1,66 Fizinis aktyvumas (d./sav.) 4,08 2,41 3,44 1,66 1,77 PSŽFA 4,17 3,27 2,35 3,01 2,83* Siekimas atitikti išvaizdos idealus 3,52 0,80 2,56 0,76 5,94* Spaudimas atitikti išvaizdos lūkesčius 3,45 1,11 2,44 0,92 5,13* Negalavimai 16,50 7,40 9,63 5,86 5,39* Savigarba 30,13 5,54 32,01 4,76 1,84 *p < 0,001 Pastaba. Kintamieji, kurių matavimo vienetai nepažymėti, pateikiami balais. PSŽFA požiūris į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį. 2010/3(50) 105

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata aptikti nepavyko, todėl gauti duomenys turėtų būti tikrinami kitomis studijomis. Tolesniuose tyrimuose reikėtų koreguoti mankštinimosi elgesio skalę, papildant ją naujais teiginiais, kurie padėtų sustiprinti jos vidinį nuoseklumą, bei įvedant dažnumą atspindinčią atsakymų variantų eilutę, kuri leistų tiksliau nustatyti požiūrį į sveikatai žalingo su fiziniu aktyvumu susijusio elgesio raišką. Kaip ir buvo tikėtasi, prielaida, kad siekimas ir suvokiamas spaudimas atitikti išvaizdos lūkesčius susijęs su didesne valgymo sutrikimų rizika, pasitvirtino. Šio tyrimo rezultatai sutampa su kitų autorių darbais, kuriuose nustatyta, kad siekimas atitikti idealios išvaizdos lūkesčius yra susijęs su dažnesne sveikatai žalinga kūno masės kontrole [28], didesne valgymo sutrikimų rizika [29] ir perdozuotu mankštinimusi [30]. Toliau mes tikėjomės, kad pasiekimų sporte dalyvaujančios ir nedalyvaujančios studentės nesiskirs savo siekimu atitikti išvaizdos idealus, tačiau pirmosioms bus būdingas palankesnis požiūris į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu ir valgymu susijusį elgesį. Ši prielaida buvo patvirtinta tiek pasiekimų sporte dalyvaujančios, tiek jame nedalyvaujančios studentės vienodai siekė atitikti išvaizdos idealus. Deja, tyrimų, kuriais būtų analizuotas pasiekimų sporte dalyvaujančiųjų ir jame nedalyvaujančiųjų siekimo atitikti išvaizdos lūkesčius, rasti nepavyko, todėl būtina gautus rezultatus tikrinti kitomis studijomis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pasiekimų sporte dalyvaujančios merginos dažniau išreiškia palankų požiūrį į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį. Pasiekimų sportas yra siejamas su dideliais fiziniais krūviais, reikalaujančiais fizinės ištvermės ir gebėjimo nugalėti skausmą bei nuovargį. Deja, kūno masės kontrolė pasiekimų sporte (ypač estetinėse ar svorio kategorijas turinčiose sporto šakose) yra dažnai problematiška. Tyrimo duomenys parodė, kad pasiekimų sporte dalyvaujančios studentės palankiai vertina krūvio perdozavimą ir su dehidratacija susijusių procesų skatinimą, siekiant kontroliuoti kūno masę. Tai verčia į šį reiškinį atkreipti dėmesį kitus tyrėjus ir trenerius. Deja, labai dažnai trenerių ir medikų požiūris į kūno masės kontrolę nesutampa. Analogiškų tyrimų aptikti nepavyko, todėl būtina atkreipti didesnį dėmesį į fizinio aktyvumo taikymo kontroliuojant kūno masę problemą. Į valgymo sutrikimų rizikos grupę pateko 8 proc. šios imties studenčių. Panašus procentas (6,2 12,4 proc.) rastas ir tiriant panašaus dydžio studenčių imtis Pietų Afrikoje [31], Kinijoje [32] ir Lenkijoje [33]. Įdomu, jog valgymo sutrikimų rizika sportuojančiųjų ir nesportuojančiųjų grupėse reikšmingai nesiskyrė. M. F. Reinkingas ir L. E. Alexander is [34] tarp pasiekimų sporte dalyvaujančių ir nedalyvaujančių studenčių taip pat nenustatė valgymo sutrikimų rizikos skirtumų, tačiau J. M. Holm-Denoma ir kt. [35] atskleidė, kad sportinėje veikloje dalyvaujančios studentės pasižymi aukštesne valgymo sutrikimų rizika. Čia reikėtų pažymėti, kad minimame tyrime buvo lyginamos sportuojančios ir nesportuojančios studentės, o ne tik dalyvaujančiosios pasiekimų sporte ir jame nedalyvaujančiosios, galbūt todėl gauti rezultatai nesutampa. Galiausiai tikėjomės, kad valgymo sutrikimų rizikos grupės studentės labiau sieks atitikti išvaizdos idealus, dažniau pripažins jaučiančios spaudimą juos atitikti, bus mažesnės savigarbos, joms bus būdingas didesnis fizinis aktyvumas ir palankesnis požiūris į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį. Ši prielaida buvo patvirtinta valgymo sutrikimų rizikos grupės studentės labiau siekė ir jautė spaudimą atitikti išvaizdos lūkesčius, patyrė daugiau negalavimų, joms buvo būdingas palankesnis požiūris į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį. Kiti studenčių imčių tyrimai taip pat atskleidžia, kad sveikatai žalingas požiūris į valgymą, kontroliuojant kūno masę, yra susijęs su siekimu atitikti išvaizdos lūkesčius [36], dažnesniais perdozuoto mankštinimosi simptomais [37]. Kaip ir buvo tikėtasi, šiame tyrime nustatyta, kad vos 7 proc. tiriamųjų fizinis aktyvumas atitiko normą. Tai sutampa su kitų studenčių imčių tyrimais [38 39], nors dėl taikytų skirtingų metodikų duomenis lyginti sunku. Deja, tyrimas atskleidė, kad daugiau negu penktadalis merginų, siekdamos mažinti kūno masę, mankštinosi gerokai per ilgai ir per intensyviai. Kiti tyrimai taip pat parodė, kad moterys, norėdamos mažinti kūno masę, dažniau renkasi intensyvų, o ne vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą, reikalingą riebaliniam audiniui mažinti [11]. Šis tyrimas patvirtino, kad studenčių požiūris į su valgymu ir mankštinimusi susijusią elgseną kontroliuojant kūno masę nėra palankus sveikatai. Todėl būtina didinti žinių ir įgūdžių kiekį visose studijų programose, nes šis elgesys yra būdingas ne tik pasiekimų sporte dalyvaujančioms studentėms, tačiau ir toms, kurios sportinių rezultatų nesiekia. Deja, reikia atkreipti dėmesį, kad sportinio profilio universitetų studenčių požiūris į kūno masės kontrolę gali skirtis nuo kitų universitetų studenčių požiūrio. Taigi šio tyrimo rezultatai turi būti 106 2010/3(50)

Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI tikrinami kitomis studijomis, kuriose šių autorių išvados būtų patikrintos. Šis tyrimas atskleidė, kad aukštesnė savigarba atvirkščiai koreliuoja su mažesniu siekimu atitikti išvaizdos lūkesčius, mažesniu kūno masės indeksu, valgymo sutrikimų rizika, patiriamais negalavimais. Kiti tyrimai patvirtina tas pačias tendencijas [10, 40 41]. Todėl savigarbos stiprinimas, kritiško požiūrio į žiniasklaidoje peršamus įvaizdžius ugdymas ir moksliškai pagrįstų kūno masės kontrolės įgūdžių mokymas laikomas sveikatos ugdymo programų, skirtų požiūriui į savo kūną optimizuoti, pagrindu [42]. Pagrindinis tyrimo silpnumas sietinas su nedidele imtimi, ribojančia galimybę rezultatus apibendrinti visai studenčių populiacijai. Tyrimo duomenis reikia tikrinti kitomis studijomis, atliekant lyginamąją sportinio ir nesportinio profilio universitetų studenčių analizę. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad šis tyrimas atskleidė, jog, neatsižvelgiant į tai, kad trečdalis studenčių teigė dalyvaujančios pasiekimų sporte, tačiau jame nedalyvaujančiųjų fizinio aktyvumo dienų vidurkis buvo tikrai mažas (vos trys dienos per savaitę po pusę valandos). Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad daugelyje tirto universiteto studijų programų su fiziniu aktyvumu susijusių modulių yra vos viename semestre ir labai dažnai tik tarp pasirenkamųjų dalykų. Todėl mes tikime, kad rezultatai gali būti taikytini ir kitų universitetų studentėms. Kitas tyrimo ribotumas yra tai, kad buvo tirtos tik merginos. Literatūroje yra duomenų, kad vaikinų kūno masės kontrolė taip pat yra problemiška [43], todėl tolesnius tyrimus reikėtų atlikti ir su vaikinais. Atliekant kitus tyrimus būtų galima detaliau analizuoti su mankštinimusi susijusio elgesio raišką abiejų lyčių studentų ir moksleivių imtyse. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad lietuviška siekimo atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius klausimyno (SATAQ-3) [21] versija taikoma pirmą kartą, todėl kituose tyrimuose būtina tikrinti jo patikimumą ir skalių vidinį nuoseklumą. Neatsižvelgdamos į tai, mes tikime, kad dvi šiame tyrime naudotos subskalės siekimo atitikti išvaizdos idealus ir spaudimo atitikti išvaizdos lūkesčius yra patikimos, nes jų faktorių svoriai ir vidinio nuoseklumo rodikliai buvo geri. Pagaliau, reikia atkreipti dėmesį, kad tyrimas yra vienmomentinis ir nustatytų ryšių kryptis yra nežinoma. Todėl vertingi būtų tolesni tyrimai, skirti sekti siekimo atitikti išvaizdos lūkesčius sąsajoms su tyrime nagrinėtais kintamaisiais laiko atžvilgiu. IŠVADOS Studenčių siekimas atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius nesusijęs su fiziniu aktyvumu ir požiūriu į su juo susijusį elgesį, kontroliuojant kūno masę. Tačiau siekimas ir suvokiamas spaudimas atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius susijęs su didesne valgymo sutrikimų rizika, neatsižvelgiant į kūno masės indeksą. Valgymo sutrikimų rizikos grupei būdingesnis palankus požiūris į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusį elgesį. Pasiekimų sporte dalyvaujančios studentės nesiskiria nuo elitiniame sporte nedalyvaujančiųjų pagal siekimą atitikti išvaizdos lūkesčius ir valgymo sutrikimų riziką, tačiau jos išreiškia palankesnį požiūrį į sveikatai žalingą su fiziniu aktyvumu susijusią elgseną. Būtina didinti studenčių sveikatos raštingumą valgymo ir fizinio aktyvumo, kontroliuojant kūno masę, temomis bei kurti integruotas prevencines valgymo sutrikimų ir antsvorio be nutukimo prevencijos programas. Straipsnis gautas 2010-05-16, priimtas 2010-07-02 Literatūra 1. Jackson LA. Physical Attractiveness: A Sociocultural Perspectives. In: Cash TF, Pruzinsky T, editors. Body image. A Handbook of theory, research and clinical practice. The Guilford Press. 2004;13-22. 2. Fredrickson BL, Roberts TA. Objectification theory: Toward understanding women s lived experiences and mental health risks. Psychol Women Quart. 1997;21:207-26. 3. Neumark-Sztainer D, Sherwood NE, French SA, Jeffery RW. Weight control behaviors among adult men and women: cause for concern? Obes Res. 1999;7(2):179-88. Hudson 4. JI, Hiripi E, Pope HG Jr, Kessler RC. The prevalence and correlates of eating disorders in the National Comorbidity Survey Replication. Biol Psychiatry. 2007;61(3):348-58. 2010/3(50) 107

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata 5. Jankauskiene R, Kardelis K, Pajaujiene S. Body weight satisfaction and weight loss attempts in fitness activity involved women. J Sport Med Phys Fit. 2005;45:537-46. 6. Stunkard AJ, Faith MS, Allison KC. Depression and obesity. Biol Psychiat. 2003;54:330-37. 7. Gluck ME, Geliebter A. Racial/ethnic differences in body image and eating behaviors. Eat Behav. 2002;3:143-51. 8. Ahmed Ch, Hilton W, Pituch K. Relations of Strength Training to Body Image Among a Sample of Female University Students. J Strength Cond Res. 2002;16:645-48. 9. Neumark-Sztainer D, Paxton SJ, Hannan PJ, Stat M, Haines J, Story M. Does body satisfaction matter? Five-year longitudinal associations between body satisfaction and health behaviors in adolescent females and males. J Adolescent Health. 2006;39:244-51. 10. Graff LK, Swita C, Claire B, Gwen H, Long K et al. Internalization of the thin ideal, weight and body image concerns. Soc Behav Personal. 2003;31:81-89. 11. Timperio A, Cameron-Smith D, Burns C, Salmon J, Crawford D. Physical activity beliefs and behaviours among adults attempting weight control. In J Obesity. 2000;24:81-87. 12. American College of Sport Medicine. Appropriate intervention startegies for weight loss and prevention of weight regain for adults. Med Sci Sport Exer. 2001;33:2145-56. 13. Hootman JM, Macera CA, Ainsworth BE, Martin M, Addy CL, Blair SN. Association among physical activity level, cardiorespiratory fitness, and risk of musculoskeletal injury. Am J Epidemiol. 2001;154:251-58. 14. Okano G, Holmes RA, Mu Z, Yang P, Lin Z, Nakai Y. Disordered eating in Japanese and Chinese female runners, rhythmic gymnasts and gymnasts. Int J Sports Med. 2005;26:486-491. 15. Sundgot-Borgen J, Torstveit MK. Prevalence of Eating Disorders in Elite Athletes Is Higher Than in the General Population. Clin J Sport Med. 2004;14:25-32. 16. Hopkinson RA, Lock J. Athletics, perfectionism, and disordered eating. Eat Weight Dis. 2004;9:99-106. 17. Davis C, Strachan S. Elite female athletes with eating disorders: A study of psychopathological characteristics. J Sport Exercise Psy. 2001;23(3):245-253. 18. Junaid S. An analysis of eating disorder correlates in female varsity athletes. MAI. 1998;37(1):63. 19. Reinking MF, Alexander RE. Prevalence of disordered-eating behaviors in undergraduate female collegiate athletes and non-athletes. J Athl Training. 2005;40(1):47-52. 20. Barberia AM, Attree M, Todd C. Understanding eating behaviours in Spanish women enrolled in a weight-loss treatment. J Clin Nurs. 2008;7:957-66. 21. Thompson JK, Berg P, Roehrid M, Guarda AS, Heinberg L. The sociocultural attitudes towards appearance scale 3 (SATAQ-3): Development and validation. Int J Eat Disorder. 2004;35:293-304. 22. Garner DM, Olmsted MP, Bohr Y, Garfinkel PE. The Eating Attitudes Test: Psychometric features and clinical correlates. Psychol Med. 1982;12:871-78. 23. Rosenberg M. Society and the Adolescent Self-Image. Revised edition. Middletown, CT: Wesleyan University Press, 1989. 24. Petronyte G, Zaborskis A. The influence of individual and regional factors on association between leisure time physical activity and psychosocial complaints among adolescents in Europe. Centr Eur J Public Health. 2009:215-219. 25. French S, Perry C, Leon G, Fulkerson J. Dieting behaviors and weight change history in female adolescents. Health Psychol. 1995;14:548-55. 26. Obesity. Preventing and managing the global epidemic: Report of a WHO Consultation on obesity (Geneva, 3 5 June, 1997). World health organization, Geneva. 27. Theberge N. A content analysis of print media coverage of gender, women and physical activity. J Appl Sport Psychol. 1991;3:36-48. 28. Thompson JK, Stice E. Thin-Ideal Internalization: Mounting Evidence for a New Risk Factor for Body-Image Disturbance and Eating Pathology. Curr Dir Psychol Sci. 2001;10:151-88. 29. Heinberg LJ, Thompson KJ, Stormer S. Development and validation of the sociocultural attitudes towards appearance questionnaire. Int J Eat Disorder. 2006;17:81-89. 30. Homan K. Athletic-ideal and thin-ideal internalization as prospective predictors of body dissatisfaction, dieting, and compulsive exercise. Body Image. 2010; in press. doi:10.1016/j.bodyim.2010.02.004. 31. Cillers J, Senekal M, Kunneke E. The association between the body mass index of first year female university students and their weight related perceptions and practices, psychological health, physical activity and other physical helath indicators. Public Health Nutr. 2006;9:234-43. 32. Makino M, Tsuboi K, Dennerstein L. Prevalence of eating disorders: a comparison of Western and non-western countries. Med Gen Med. 2004;6:49. 33. Klawe JJ, Szady-Grad M, Drzewiecka B, Tafil-Klawe M. Eating disorders among students of the Medical University in Bydgoszcz. Przegl Lek. 2003;60 Suppl 6:40-2. 34. Reinking MF, Alexander LE. Prevalence of disordered eating behaviors in undergraduate female collegiate athletes and nonathletes. J Athl Training. 2005;40:7-51. 35. Holm-Denoma JM, Scaringi V, Gordon KH, Van Orden KA, Joiner TE. Eating disorder symptoms among undergraduate varsity athletes, club athletes, independent exercisers, and nonexercisers. Int J Eat Disorder. 2009;42(1):47-53. 36. Blow JA, Taylor T, Cooper TV, Redfearn CK. Correlates of weight concern and control in a Hispanic college student sample. Eat Behav. 2010;11(1):6-10. 37. Zmijewski CE, Howard MO. Exercise dependence and attitudes toward eating among young adults. Eat Behav. 2003;4:181-195. 38. Grinienė E. Studentų savos sveikatos vertinimas ir požiūris į sveiką gyvenseną. (Students self health evaluation and attitude towards healthy lifestyle.) Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas (Kaunas). 2006;1:10-16. 39. Proškuvienė R, Zlatkuvienė V, Černiauskienė M. Studentų būsimų pedagogų gyvensena ir požiūris į sveikatą (Lifestyle and attitude towards health of the students of pedagogic study programme). Visuomenės sveikata. 2006;2:44-47. 40. Pokrajac-Bulian A, Ambrosi-Randic Kukic M. Thin ideal internalization and comparison process as mediators of social influence and psychological functioning in the development of disturbed eating habits in Croatia college females. Psychological Topics. 2008;17:221-45. 41. Berry TR, Howe BL. Risk factors for disordered eating in female university athletes. J Sport Behav. 2000;3:207-12. 42. Yager Z, O Dea J. Prevention programs for body image and eating disorders on University campuses: A review of large, controlled interventions. Health Promot Int. 2008;23(2);173-189. 43. McCreary DR, Saucer DM, Courtenay WH. The drive for muscularity and masculinity: testing the Associations among gender-role traits, behaviors, attitudes, and conflict. Psychol Men Masculinity. 2005;6:83-94. 108 2010/3(50)

Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI The relationships between thin ideal internalization, physical activity and attitudes towards unhealthy eating and physical activity related behaviour in a female student sample Rasa Jankauskienė, Simona Pajaujienė, Rasa Mickūnienė Department of Health and Physical Activity at Lithuanian Academy of Physical Education Summary Thin ideal internalization in young women is related to lower physical and mental health and disordered eating. There was less scientific evidence about the relationships between thin ideals internalization and health harmful physical activity related behaviour (exercise overdose, wearing waterproof clothes, avoiding drinking when exercising and after, using sauna after workouts and avoiding drinking, etc.). The aim of the present study was to assess the relationships between thin ideals internalization, physical activity, disordered eating and health harmful exercising related behaviour in a female student sample. Methods. Random sample of 303 female students, mean age (SD) was 20,05 (1,30) years filled anonymous questionnaires consisting of few scales: SATAQ-3, Thompson et at., 2004; EAT-26 Garner et al., 1982; self-esteem scale (Rosenberg, 1989). Physical activity (PA) and health symptoms (HS) were assessed by questions used in international study HBSC (Petronyte, Zaborskis, 2009). Attitude towards health harmful exercise related behaviour when controlling body mass (HERB) was assessed by authors constructed scale. Results. 5 % of the sample were overweight. Positive attitude towards HERB expressed 16,5 % of the sample, more of them participating in achievement sports (p < 0,001). 7,9 % of the sample reported disordered eating (EAT 20). Thin ideal internalization was related to higher disordered eating (DE), symptoms, lower self-esteem and more positive attitude towards HERB (p < 0,001). Multiple linear regression showed that thin ideal internalization did not predicted PA and HERB, but predicted DE (R² = 0,16), controlling for BMI. DE risk group (EAT 20) demonstrated more positive attitude towards HERB. There were no differences in thin ideal internalization and DE in achievement sport participants and nonparticipants, but athletes reported more positive attitude toward HERB (p < 0,001). Conclusions. Health educators, physical activity promoters should promote critical thinking and self - esteem and enhance healthy body mass control and exercising related knowledge and skills in female students. Keywords: thin ideals internalization, disordered eating, physical activity, exercise behaviour. Corespondence to Rasa Jankauskienė, Department of Health and Physical Activity Lithuanian Academy of Physical Education, Sporto 6, LT-44221 Kaunas, Lithuania. E-mail: r.jankauskiene@lkka.lt Received 16 May 2010, accepted 02 July 2010 2010/3(50) 109