GLAUKOMOS ANKSTYVOS DIAGNOSTIKOS PASLAUGŲ POREIKIS IR KOKYBĖ SKIRTINGO LYGIO GYDYMO ĮSTAIGOSE

GLAUKOMOS ANKSTYVOS DIAGNOSTIKOS PASLAUGŲ POREIKIS IR KOKYBĖ SKIRTINGO LYGIO GYDYMO ĮSTAIGOSE THE REQUIREMENT AND QUALITY OF EARLY GLAUCOMA DIAGNOSTIC SERVICE IN DIFFERENT LEVEL OF MEDICAL CARE Vaida Dilienė¹, Ingrida Janulevičienė¹, Dovilė Mitkutė ² 1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Akių ligų klinika 2 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultetas 1 Eye Clinic, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences 2 Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: ankstyva diagnostika, akispūdis, akių dugno pokyčiai, regėjimo aštrumas, paslaugų prieinamumas. Tyrimo tikslas. Nustatyti glaukomos ankstyvos diagnostikos pagalbos kokybę pacientams remiantis klinikinių charakteristikų, reikšmingų anksti diagnozuojant dydžiais bei įvertinant, ar yra reikšmingas šių analizuotų dydžių skirtumas skirtingo lygio gydymo įstaigose. Nustatyti glaukomos diagnostinių paslaugų poreikį skirtingo lygio gydymo įstaigose. Medžiaga ir metodai. Analizavome tiriamųjų pacientų amžių, lytį, regėjimo aštrumą, regos nervo disko ekskavacijos, akispūdžio, vidutinio akipločio nuokrypio dydžius, diagnostinių paslaugų poreikį skirtingo lygio gydymo įstaigose. Analizuoti 55 pacientų (102 akių) duomenys, kuriems naujai diagnozuota glaukoma. Taip pat analizuoti duomenys apie pacientų apsilankymą antrinio ir tretinio lygio gydymo įstaigose dėl glaukomos bei poreikį aukštesnio lygio konsultacijai ar ištyrimui. Duomenys surinkti iš skirtingo lygmens gydymo įstaigų. Vertinome diagnostikos paslaugų poreikį ir kokybę skirtingo lygio gydymo įstaigose remiantis analizuotomis klinikinėmis charakteriskomis, bei gydymo įstaigų pateiktais statistiniais duomenimis apie vizitų skaičių kasmet dėl glaukomos gydymo įstaigoje. Rezultatai. Visų tiriamųjų pacientų amžiaus vidurkis 65,59 ± 12,63 metai. Regos nervo disko ekskavacijos, akispūdžio dydžiai, akipločio vidutinio nuokrypio vidurkiai diagnozuojant skirtingo lygio gydymo įstaigose statistiškai reikšmingai skyrėsi (p < 0,05). Geriausiai koreguoto regėjimo aštrumo vidurkiai diagnozuojant statistiškai reikšmingai nesiskyrė skirtingo lygio gydymo įstaigose (p > 0,05). Įvertintas glaukomos diagnostinių paslaugų poreikis skirtingo lygio gydymo įstaigose. Išvados. Keldami uždavinį išsaugoti regėjimą kaip gyvenimo kokybės garantą, turėtume siekti geresnės akių priežiūros paslaugų kokybės: veiksmingos profilaktikos pirminiame gydymo įstaigų lygyje ir geresnio diagnostikos paslaugų prieinamumo aukštesnio lygio gydymo įstaigose. ABSTRACT Key words: glaucoma management, intraocular pressure, optic disc changes, visual acuity, requirements for glaucoma diagnostic service. Objective. Determine the quality of glaucoma management and early diagnosis in accordance with clinical characteristics, identifying and evaluating glaucoma in different levels of medical care. Assess the requirements of glaucoma diagnostic service among different health care centers. Material and methods. Data of 55 patients (102 eyes) with newly diagnosed glaucoma were included for evaluation of number of consultations in secondary and tertiary level eye care centers and requirement for sophisticated technologies diagnosing glaucoma. Age, sex, visual acuity, differences in optic disc excavation, intraocular pressure, standard automated perimetry, need for diagnostic service in different level eye care centers were included for evaluation. Results. The average age of patients with newly diagnosed glaucoma was 65.59 ± 12.63 years. There were statistically significant differences between optic disc excavation, intraocular pressure, visual field data in different eye care centers at the moment glaucoma diagnosis (p < 0.05). The best corrected visual acuity was not statistically significantly different between the centers (p > 0,05). The extent of glaucoma diagnostic services in different eye care institutions was determined. Conclusions. Better quality of eye care service: effective prophylaxis in the primary health care centers and more approachable diagnostic service in higher level medical centers are required for preservation of visual function as a guarantee of quality of life in patients with glaucoma. Vaida Dilienė LSMU Akių ligų klinika Eivenių g. 2, Kaunas vaidadiliene@yahoo.com 384 teorija ir praktika 2011 - T. 17 (Nr. 3), 384 389 p.

ĮVADAS Glaukoma yra viena iš dažniausių aklumo priežasčių pasaulyje. Yra žinoma įvairių glaukomos patogenetinės formų, tačiau išeitys yra tos pačios, t. y. regos nervo pažeidimai, kurie pamažu sukelia regėjimo praradimą ir visišką aklumą [1]. Apie 60 milijonų žmonių pasaulyje serga glaukoma, iki 8 milijonų iš jų yra akli (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi <3/60) [2]. Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad Lietuvoje yra apie 32 40 tūkst. sergančiųjų glaukoma. Šia liga dažniau serga vyresni asmenys, kuriems virš 40 metų amžiaus. Regėjimo praradimas sergant glaukoma yra negrįžtamas, tačiau jo galima išvengti šios ligos gydyme yra labai svarbus ankstyvas ligos diagnozavimas ir diagnostinių technologijų prieinamumas pacientui. Ankstyva diagnostika reikalauja specifinių žinių apie šią ligą visoje populiacijoje ir nuolatinio priminimo bendrosios praktikos gydytojams, kurie pirmieji pamato pacientą ir supažindina jį su glaukomos pasekmėmis nesigydant [1, 3]. 90 proc. žmonių sergančių glaukoma neišsivysčiusiose šalyse nežino, kad serga tokia liga arba yra tik girdėję apie šią ligą. Daugiau nei 95 proc. aklų dėl glaukomos žmonių gyvena ekonomiškai silpnose šalyse, daugeliui iš jų nebuvo laiku diagnozuota glaukoma ar paskirtas gydymas [21 24]. Priešingai, daugelis žmonių gyvenančių ekonomiškai stipriose šalyse gali džiaugtis ankstyva ligos diagnostika dėka vykdomų profilaktinių patikrinimų, aukštos kokybės gydymo ir reguliaraus sekimo bei paslaugų prieinamumo. Viena pagrindinių problemų yra ta, jog glaukoma neturi diagnostinio žymeklio, pagal kurį būtų galima anksti ir neabejotinai diagnozuoti ligą. Klasikinė triada (padidintas akispūdis, akipločio bei regos nervo pokyčiai) dažnai išryškėja tik vėlesnėse ligos stadijose su jau toli pažengusiais ir negrįžtamais regos nervo pakitimais. Tuomet glaukomos diagnostika tampa lengvesnė, tačiau oftalmologinė pagalba dažnai būna pavėluota. Kita didele problema tai, kad glaukoma kaip liga pritraukia palyginti mažai viešumo bei finansavimo programų dėmesio ekonomiškai silpnose šalyse [2]. Nepaisant vis didesnio švietimo apie ir jos rizikos veiksnius, visuomenėje vis dar išlieka panašus skaičius žmonių nesuprantančių ar nežinančių apie šią ligą. Spėjama, kad 2020 metais sergančių glaukoma bus 79,6 milijonai visame pasaulyje, 11,2 mln. iš jų nematys abiem akimis, 4,5 mln. viena akimi [4]. Šiuolaikinis glaukomos valdymo tikslas yra išvengti glaukominių akių pažeidimų, tokių kaip regos nervo pažeidimas, normalaus regėjimo lauko praradimas. Privalu siekti išlaikyti pilnavertišką gyvenimo kokybę pacientams su minimaliais glaukominiais pakitimais ir kiek įmanoma išvengti pašalinių gydymo reiškinių [12 13]. Tai reikalauja savalaikio diagnostinių technologijų panaudojimo galimybių ir reguliarių vizitų pas gydytoją oftalmologą bei gerai apgalvoto gydymo pasirinkimo individualiam pacientui. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti glaukomos ankstyvos diagnostikos pagalbos kokybę pacientams remiantis klinikinių charakteristikų, reikšmingų anksti diagnozuojant, dydžiais bei įvertinant, ar yra reikšmingas šių analizuotų dydžių skirtumas skirtingo lygio gydymo įstaigose. Nustatyti glaukomos diagnostinių paslaugų poreikį skirtingo lygio gydymo įstaigose. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Analizuoti 55 pacientų (102 akių), kuriems naujai diagnozuota glaukoma 2010 metų spalio gruodžio mėnesiais, lankantis Kauno Šilainių poliklinikoje (pirminio ir antrinio lygio paslaugas teikianti gydymo įstaiga), Šakių Zanavykų optikoje (antrinio lygio gydymo įstaiga), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos konsultaciniame-diagnostiniame skyriuje (tretinio lygio gydymo įstaiga), duomenys. 8 pacientams glaukoma buvo diagnozuota tik vienoje akyje. Analizavome tiriamųjų pacientų amžių, lytį, regėjimo aštrumą, regos nervo disko ekskavacijos, akispūdžio, vidutinio akipločio nuokrypio dydžius. Taip pat analizuoti duomenys apie pacientų apsilankymą antrinio ir tretinio lygio gydymo įstaigose dėl glaukomos bei poreikį aukštesnio lygio konsultacijai ar ištyrimui. Vertinome diagnostikos paslaugų poreikį ir kokybę skirtingo lygio gydymo įstaigose remiantis analizuotomis klinikinėmis charakteriskomis, bei gydymo įstaigų pateiktais statistiniais duomenimis apie vizitų skaičių dėl glaukomos gydymo įstaigoje kasmet (2010 2011). Regėjimo aštrumas nustatytas naudojant Landolto žiedų optotipų lentelę, pagal Snellen principą, tirta 5 metrų atstumu. Geriausiai koreguotas regėjimo aštrumas vertintas pagal dešimtainę sistemą nuo 0,1 iki 1,0. Akispūdis matuotas Schiotz o aparatu. Akiplotis tirtas standartiniais automatiniais perimetrais Henson PRO 5000 (Kauno Šilainių poliklinika), dvigubo dažnio perimetru FDT ir standartiniu automatiniu perimetru Humphrey (LSMU klinikos). Regos nervas vertintas pagal oftalmoskopinės apžiūros duomenis, įvertinant ekskavacijos ir regos nervo disko santykio dydį. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS programos 15 versija. Statistiniai duomenys laikyti patikimais, jei p < 0,05. Rezultatai Analizavome 55 vyresnių nei 20 metų amžiaus pacientų, iš jų 24 vyrų (44 proc.) ir 31 moterų (56 proc.) duomenis, kuriems buvo diagnozuota ir patvirtinta glaukomos diagnozė (102 akys su nustatyta glaukoma). Bendras tiriamųjų pacientų amžiaus vidurkis - 65,59 ± 12,63 metai. Pacientų amžiaus vidurkiai pirmą kartą diagnozuojant skirtinguose gydymo įstaigose statistiškai reikšmingai skyrė- teorija ir praktika 2011 - T. 17 (Nr. 3) 385

1 lentelė. Skirtingo lygio gydymo įstaigų pacientų charakteristikos Gydimo įstaigos Charakteristikos Amžiaus vidurkis (m.) GKRA vidurkis diagnozuojant LSMU 58,3 ±13,2 OD 0,87 ± 0,26 OS 0,84 ± 0,26 RND ekskavacijos vidurkis diagnozuojant OD 0,38 ± 0,16 OS 0,4 ± 0,17 Akispūdžio vidurkis diagnozuojant OD 21,8 ± 3,9 OS 21,55 ± 3,6 MD vidurkis diagnozuojant OD 1,94 ± 2,2 OS 1,93 ± 1,6 Šakių Zanavykų optika Šilainių poliklinika 70,8 ± 9,4 OD 0,81 ± 0,24 OS 0,81 ± 0,17 68,6 ±11,4 OD 0,87 ± 0,28 OS 0,9 ± 0,2 OD 0,57 ± 0,2 OS 0,55 ± 0,2 OD 0,41 ± 0,13 OS 0,42 ± 0,16 OD 27,87 ±9,3 OS 24,55 ± 5,7 OD 23,4 ± 4,7 OS 22,9 ± 3,7 - OD 3,8 ± 1,8 OS 5,8 ± 5,4 p<0,05 (RND ekskavacijos, akispūdžio, MD vidurkiai). P>0,05 (GKRA) OD dešinioji akis OS kairioji akis GKRA geriausias koreguotas regėjimo aštrumas RND regos nervo diskas MD akipločio vidutinis nuokrypis (skirtumas tarp paciento tinklainės jautrumo ir normalaus pagal amžių tinklainės jautrumo) si: jauniausia amžiaus grupė nustatyta Kauno Akių ligų klinikoje 58,3 ± 13,2. Pacientai, konsultuoti universitetinėje ligoninėje buvo dešimtmečiu jaunesni, nei besikreipaintys į antrinį lygį. Regos nervo disko ekskavacijos, akispūdžio bei akipločio vidutinio nuokrypio vidurkiai diagnozuojant statistiškai reikšmingai skyrėsi skirtingo lygio gydymo įstaigose (p < 0,05) (1 lentelė). Geriausiai koreguoto regėjimo aštrumo vidurkiai diagnozuojant statistiškai reikšmingai nesiskyrė skirtingo lygio gydymo įstaigose (p > 0,05). Skirtingų lygio gydymo įstaigų pacientų charakteristikos ir jų vidurkiai pateikti 1 lentelėje. Vertinant glaukomos diagnostinių paslaugų poreikį skirtingo lygio gydymo įstaigose, nustatėme, kad į antrinio lygio paslaugas teikiančius glaukomos kabinetus Kauno Šilainių poliklinikoje per metus dėl glaukomos ligos kreipėsi 2230 pacientų. Iš jų 193 (8,6 proc.) buvo nukreipti į tretinio lygio gydymo įstaigą: 38 pacientai (1,7 proc.) dėl glaukomos diagnozės patikslinimo, 155 (6,9 proc.) pacientai turintys glaukomos diagnozę detalesniam ištyrimui bei gydymui. Apklausos metu nustatyta, kad iš antrinio lygio paslaugas teikiančios Zanavykų optikos kasmet daugiau nei pusė pacientų yra nukreipiami į tretinio lygio gydymo įstaigą. Apie 30 40 proc. pacientų yra siunčiama glaukomos diagnozės patikslinimui, ir apie 10 20 proc. pacientų dėl tolimesnio ligos eigos sekimo bei gydymo. Kasmet dėl glaukomos į tretinio lygio gydymo įstaigą kreipiasi apie 14 199 pacientų, iš jų 3801 (26,77 proc.) pacientams atlikus detalesnį ištyrimą glaukomos diagnozė nebuvo patvirtinta (glaukomos diagnozės nustatymui duomenų neužteko, šiems pacientams buvo palikta glaukomos įtarimo diagnozė). Nustatyta, kad antrinio lygio paslaugas teikiančios įstaigos atlieka svarbų darbą užtikrindamos besikreipiančių pacientų profilaktiką ir savalaikį jų nukreipimą į tretinio lygio gydymo įstaigą glaukomos diagnozės patikslinimui bei detalesniam ištyrimui ar gydymo parinkimui. Šilainių poliklinikos akių ligų specialistai didžiajai daliai pacientų pajėgūs patys diagnozuoti daugumą glaukomos atvejų, nes yra aprūpinti ne tik akispūdžio matavimo aparatais ar oftalmoskopais, bet turi galimybę nustatyti ir akipločio pakitimus sergant glaukoma. Detalesnis pacientų ištyrimas bei gydymo parinkimo sudėtingais ir neaiškiais glaukomos atvejais atliekamas universitetinėse ligoninėse. Zanavykų optika, neturėdama galiybės ištirti akipločio daugiau nei trečdalį savo pacientų priversta siųsti kitai gydymo įstaigai. Iš visų besikreipiančių pacientų į tretinio lygio gydymo įstaigą, atlikus sudėtingus diagnostinius tyrimus beveik ketvirtadaliui (26,77 proc.) pacientų glaukomos diagnozė nebuvo patvirtinta. DISKUSIJA Įprastinė glaukoma sergančių pacientų priežiūra susideda iš diagnozės nustatymo, gydymo ir tolesnio ligos eigos sekimo. Daugelyje pasaulio šalių tai atlieka glaukomos specialistai. Stabilia glaukomos forma sergantiems pacientams ir tiems, kuriems nustatyti glaukomos rizikos faktoriai (dar nesant patvirtintai glaukomos diagnozei), glaukomos specialisto priežiūra gali būti retesnė pakanka karto per metus ar net per 2 metus. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl glaukomos gydymo tvarkos yra nustatyta, kad šeimos gydytojas (pirminis gydymo paslaugos lygis) sergančio paciento sveikatą priklausomai nuo ligos rizikos grupės privalo sekti kas 2 3 mėn., o gydytojas oftalmologas (antrinis ar tretinis gydymo paslaugos lygis) priklausomai nuo ligos rizikos grupės kas 3 4 ar 6 mėnesius. Olandijoje atliktame tyrime palyginta glaukomos specialisto ir ligoninės optometristo efektyvumas prižiūrint 386 teorija ir praktika 2011 - T. 17 (Nr. 3)

1 schema. Glaukomos diagnostikos schema glaukoma sergančius pacientus. Kadangi glaukoma sergančių žmonių populiacija yra sparčiai senėjanti, išauga didelis poreikis specialistų, galinčių efektyviai ir savalaikiai diagnozuoti, konsultuoti bei sekti ligos eigą šiems pacientams. Studijoje buvo prieita prie išvados, jog pirminės sveikatos priežiūros specialisto (antrinio lygio paslauga) glaukoma sergančių pacientų priežiūra yra veiksminga, ir sumažina siunčiamų pacientų į aukštesnio lygio gydymo įstaigą skaičių dėl glaukomos sekimo. [5]. Atlikta nedaug studijų, kurios sistemingai tyrinėjo glaukoma sergančių žmonių rūpybos variantus ir glaukomos valdymo situacijos pagerinimo galimybes žemo ir vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse [6, 8]. H. A. Quigley ir kiti bendraautoriai nustatytė, kad žemo ir vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse daugelis glaukoma sergančių pacientų būna pavėluotai informuoti gydytojo oftalmologo, jog jų regėjimo pablogėjimas yra nebeišgydomas ir kad jų geresniajai akiai yra reikalingas gydymas. Kita aktuali problema tai, kad nemažai pacientų tiesiog atsisako gydymo, nes nejaučia ryškių varginančių ligos simptomų ir nesupranta gydymo būtinumo siekiant išsaugoti regėjimą [7]. Europos glaukomos draugijos rekomendacijose teigiama, jog pagrindinis ankstyvos diagnostikos problemos sprendimas turėtų atitekti pirminiam sveikatos paslaugų teikimo sektoriui, kurio pagrindinis uždavinys būtu laiku įtarti ir nusiųsti pacientą antrinio ar tretinio lygio specialisto konsultacijai [10 11]. Informacija apie bendrosios praktikos gydytojams yra nepakankama, todėl yra nemažai atvejų, kai glaukoma tiesiog laiku neįtariama ir pacientas laiku nenusiunčiamas gydytojo oftalmologo konsultacijai dėl ligos diagnozavimo. Glaukomos gydymo kokybė didele dalimi priklauso nuo pačių pacientų suvokimo. Dalis visuomenės, būdama gerai informuota sveikatos klausimais, teorija ir praktika 2011 - T. 17 (Nr. 3) 387

reikalauja aukštesnių sveikatos priežiūros standartų iš savo gydymo įstaigų. Kita dalis visuomenės stokoja informacijos ir sąmoningų žinių apie. Būtų naudinga kelti pirmo lygio gydymo įstaigų paslaugų prieinamumą (vykdyti profilaktiką) ir kitam ištyrimo etapui į aukštesnio lygio įstaigą ar specializuotą akių ligų kabinetą nukreipti tik tikslingai atrinktus pacientus, kuriems reikia atlikti sudėtingų diagnostinių technologijų tyrimus. Vienas iš glaukomos vadybos tikslų yra susisteminti glaukomos diagnozavimo ir gydymo kryptingumą bei nuoseklumą skirtinguose gydymo lygiuose. Daugelyje atliktų studijų analizuotos populiacijos bendras amžiaus vidurkis ryškiai viršija > 40 metų amžiaus vidurkį. Jau prieš 10 metų atliktoje analizuojamoje studijoje nustatyta tendencija, jog glaukoma sergančių pacientų vizitų skaičius priklauso nuo pacientų amžiaus grupės ir sparčiai didėja esant > 44 metų, o daugiausiai vizitų iki glaukomos diagnozavimo atitenka pacientų grupei, kuriems > 75 metai [17]. Mūsų studijos duomenimis iki glaukomos diagnozavimo pacientai vidutiniškai turėjo po 2,13 ± 0,85 vizitus pas gydytoją oftalmologą. Manoma, kad stabilia glaukomos forma sergantiems pacientams nuolatinė gydytojo glaukomos specialisto oftalmologo priežiūra, atsižvelgiant į glaukomos rizikos grupę, yra nuo 1 iki 4 vizitų per metus. [19 20]. Stabilia glaukomos forma sergantis pacientas turi būti konsultuojamas oftalmologo, nes šeimos gydytojas glaukomos eigos ar kompensacijos pokyčių gali nenustatyti. Remiantis Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl glaukomų ambulatorinio gydymo tvarkos (2010 lapkričio 15 d., Nr. V-985) pasiekus glaukominio proceso kompensaciją, paciento stebėjimą ir tyrimus pagal kompetenciją atlieka šeimos gydytojas (tonometriją ir oftalmoskopiją atsižvelgiant į glaukomos rizikos grupę kas 3, 2 ar 1 mėnesius) ir gydytojas oftalmologas (tonometriją, oftalmoskopiją ir perimetriją kas 6, 4, 3 mėnesius, bei regos nervo skaidulų ir disko analizę 1-2 kartus per metus atsižvelgiant į glaukomos rizikos grupę) (1 schema). Turėtų būti išlaikoma vizitų skaičiaus proporcija tarp skirtingo lygio gydymo įstaigų. Tam yra reikalingas skirtingo diagnostinio pajėgumo gydymo įstaigų bendradarbiavimas, kuris užtikrintų vizitų, reikalingų diagnozuoti, sumažėjmą ir leistų greičiau bei kokybiškiau diagnozuoti bei sumažinti sąnaudas abipusiai. Pirminiame lygyje keliamas uždavinys nustatyti glaukomos rizikos veiksnius ir laiku įtartą ligą, savalaikiai nukreipti detalesniam ištyrimui, sekti gydymo eigą, pasiekus glaukominio proceso kompensaciją. Antrinis lygis turėtų užtikrinti įprastinių glaukomos formų diagnostiką, sekimą, gydymo efektyvumo kontrolę. Trečiojo lygio gydymo įstaiga, turėdama moderniausią įrangą užtikrina efektyvią diagnnsotiką ir gydymą, esant glaukomos įtarimui, sudėtingoms ligos formoms, kuomet ištyrimas ir gydymas reikalauja specifinių žinių bei patirties. Ankstyva ligos diagnostika yra būtina siekiant sukontroliuoti ligą ir gyventi pilnavertį visuomeninį gyvenimą [9]. Būtina visiems asmenims nuo 40 metų amžiaus, ypač sergančių glaukoma šeimos nariams, bent kartą metuose pasitikrinti akispūdį bei regos nervo būklę, nukreipiant šiuos pacientus į pirminio lygio gydymo įstaigą. Pagrindinis tikslas yra išlaikyti gerą pacientų gyvenimo kokybę apsaugant juos nuo regėjimo pablogėjimo, sudarant sąlygas optimalioms vaistų kainoms, reguliariems profilaktiniams vizitams, gydymo planams [13]. IŠVADOS Keldami uždavinį išsaugoti regėjimą kaip gyvenimo kokybės garantą, turėtume siekti geresnės akių priežiūros paslaugų kokybės: veiksmingos profilaktikos, geresnės diagnostikos ir savalaikio ir kryptingo diagnostinių technologijų panaudojimo. Taip pat svarbu stengtis koordinuoti paslaugų teikimą: visuomenė žiniasklaida medicinos darbuotojai. PRANEŠIMAS Darbas atliktas Tarptautinio akių sveikatos centro iniciatyva, dalyvaujant bendrame International Eye Research Network projekte. Etikos komiteto leidimas gautas is Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Apklaustų gydymo įstaigų direktoriai davė raštišką sutikimą rinkti apklausos duomenis. Autoriai neturi finansinio ar nuosavybės suinteresuotumo tyrimo duomenims. LITERATŪRA 1. Funk J. Glaucoma. Ther Umsch. 2009 Mar;66(3): 173 81. 2. Foster A., Gilbert C., Johnson G. Changing patterns in global blindness. Community Eye Health. 2008; 21(67): 37 9. 3. Sommer A., Tielsch JM., Katz J., Quigley HA., Gottsch JD., et al. Relationship between intraocular pressure and primary open angle glaucoma among white and black Americans. The Baltimore Eye Survey. Arch Ophthalmol. 1991;109: 1090 5. 4. World Health Organization data. Prieinamas per: www.who. int/blindness/causes/priority/en/. 5. Holtzer-Goor KM, Sprundel E, Lemij GH, Plochg T, Klazinga NS, et al. Cost-effectiveness of monitoring glaucoma patients in shared care: an economic evaluation alongside a randomized controlled trial. Health Services Research. 2010; 10: 312. 6. VISION 2020 Global Initiative for the Elimination of Avoidable Blindness: Action Plan 2006 2011. Prieinamas per: www. vision2020.org/documents/publications/vision2020_report. pdf. 7. Quigley HA, Buhrmann RR, West SK, Isseme I, Scudder M, Oliva MS. Long term results of glaucoma surgery among participants in an east African population survey. Br J Ophthalmol. 2000; 84(8): 860 4. 8. Thomas R., Parikh RS. How to assess a patient for glaucoma. Community Eye Health. 2006; 19(59): 36 7. 9. Summary report on the Regional workshop on the development of public health control strategies on glaucoma. Document 388 teorija ir praktika 2011 - T. 17 (Nr. 3)

WHO-EM/CPB/007/E/02.10/6. Cairo, Egypt. 14 16 December 2009. World Health Organization 2010. 10. Janulevičienė I., Kuzmienė L. Aklumo prevencija kaip gyvenimo kokybės išsaugojimas. Gydymo menas. Nr.1, 2007m. 11. An interview with EGS President, Professor Roger Hitchings. Europe burdened by glaucoma but situation can be changed. Ophthalmology Times Europe. Volume 4, Issue 5. 02 June 2008. 12. Noecker RJ. The management of glaucoma and intraocular hypertension: current approaches and recent advances. Ther Clin Risk Manag. 2006; 2(2): 193 206. 13. Parikh RS, Parikh SR, Navin S, Arun E, Thomas R. Practical approach to medical management of glaucoma. Indian J Ophthalmol. 2008;56 (3): 223 30. 14. Rajul SP, Shefali RP, Shoba N, Ellen A, et al. Practical approach to medical management of glaucoma. Indian J Ophthalmol. 2008 May Jun; 56(3): 223 230. 15. Van der Valk R, Webers CA, Schouten JS, Zeegers MP, Hendrikse F, Prins MH. Intraocular pressure-lowering effects of all commonly used glaucoma drugs: a meta-analysis of randomized clinical trials. Ophthalmology. 2005; 112: 1177 1185. 16. Fellman RL, Sullivan EK, Ratliff M, et al. Comparison of travoprost 0.0015% and 0.004% with timolol 0.5% in patients with elevated intraocular pressure: 6-month, masked, multicenter trial. Ophthalmology. 2002; 109: 998 1008. 17. Schappert SM. Office visits for glaucoma : United States 1991 1992. Advance data/nationalcenterfor HealttIStatistics. 1995; 262. 18. Kelly S, Rimmer T, Sparrow J, Bailey C, Gibson J. New to follow up (N:F) ratios in ophthalmology outpatient services. The Royal College of Ophthalmologists PROF/2011/. Prieinamas per: www.rcophth.ac.uk/core/core_picker/download.asp?id=882. 19. Coast J, Spencer IC, Smith L, Spry PG: Comparing costs of monitoring glaucoma patients: hospital phthalmologists versus community optometrists. J Health Serv Res Policy. 1997; 2: 19 25. 20. Spencer IC, Coast J, Spry PGD, Smith L, Sparrow JM: The Cost of monitoring glaucoma patients by community optometrists. Ophthal Physiol Opt. 1995; 15(5): 383 386. 21. Rotchford A. What is practical in glaucoma management? Eye (Lond). 2005; 19(10): 1125 32. 22. Quigley H.A. Number of people with glaucoma worldwide. Br J Ophthalmol. 1996; 80(5): 389 93. 23. Ntim-Amponsah CT, Amoaku WM, Ewusi RK, Idirisuriya-Khair R, Nyatepe-Coo E, Ofosu-Amaah S. Evaluation of risk factors for advanced glaucoma in Ghanaian patients. Eye (Lond). 2005; 19(5): 528 34. 24. Mafwiri M, Bowman RJ, Wood M, Kabiru J. Primary open-angle glaucoma presentation at a tertiary unit in Africa: intraocular pressure levels and visual status. Ophthalmic Epidemiol. 2005; 12(5): 299 302. Gautas 2011 m. rugpjūčio 3 d., aprobuotas 2011 m. rugsėjo 28 d. Submitted August 3, 2011, accepted September 28, 2011 teorija ir praktika 2011 - T. 17 (Nr. 3) 389