Ūminis inkstų nepakankamumas

Similar documents
Hiperglikeminės būklės

Ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas. Parengė: gyd. rezidentė Bertašiūtė Agnė

KRAUJO DUJŲ TYRIMAS IR RŪGŠČIŲ BEI ŠARMŲ PUSIAUSVYROS SUTRIKIMAI

Incidence and risk factors for early postoperative cognitive decline after coronary artery bypass grafting

Vaikų ūminio kvėpavimo nepakankamumo ir hemodinamikos sutrikimų ypatumai. Doc.Virginija Žilinskaitė Vaikų ligų klinika

Organų donoro priežiūra intensyviosios terapijos skyriuje

Antroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos.

Overweight and increased blood pressure in preschool-aged children

Dr. RENATA BALNYTĖ LSMU KAUNO KLINIKOS NEUROLOGIJOS KLINIKA BAČKONYS

Klinikinė informacijos sistema ir jos reikšmė intensyviajai terapijai

Hyperkalcemija Arūnas Girčys

Prostatos vėžys: samprata apie riziką. Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai

Ginekologinėmis ligomis sergančių moterų anemija: diagnostikos ir gydymo metodika

Nauji glioblastomų molekuliniai žymenys. Vilnius, 2015

Trombozinė trombocitopeninė purpura (TTP) R. Petrauskaitė

Inkstų funkcijos nepakankamumai šunims: požymiai, diagnostikos, gydymo ypatumai ir baigtys

INFUZINĖ TERAPIJA KRAUJO TRANSFUZIJOS ENTERINIS IR PARENTERINIS MAITINIMAS. Lekt. I. Kulečnikova Doc. V. Žilinskaitė

NEFREKTOMIJA VAIKAMS NEPHRECTOMY TO CHILDREN. Augustina Jankauskienė 1,3, Sigita Drusytė-Kurilavičienė 1,2, Albertas Puzinas 3

TĘSTINĖS MEDICINOS STUDIJOS

Prokalcitoninas naujas infekcijos rodmuo. Jo panaudojimas intensyviojoje terapijoje

Tyrimų, įvertinančių inkstų funkciją, palyginimas (Kauno medicinos universiteto klinikų 2006 metų duomenys)

ŠLAPIMO ORGANŲ INFEKCIJA KARDIOLOGINIO PROFILIO INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUJE

Įprastinė kintama agamaglobulinemija: diagnostika ir gydymo galimybės

Prognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation

ODDI RAUKO DISFUNKCIJOS DIAGNOSTIKA: DABARTIS IR PERSPEKTYVA

VAIKŲ LĖTINIO INKSTŲ NEPAKANKAMUMO IR LĖTINĖS INKSTŲ LIGOS DIAGNOSTIKOS IR STEBĖSENOS GAIRĖS ABSTRACT

KATETERINIO SEPSIO SUKĖLĖJŲ IR RIZIKOS VEIKSNIŲ HEMODIALIZUOTIEMS PACIENTAMS NUSTATYMAS IR ĮVERTINIMAS

Chronic kidney disease prevence and relationship wiht state of malnutrition in Geriatric patiens

NUO KOKIŲ FAKTORIŲ PRIKLAUSO SERGANČIŲJŲ ŪMINIU MIOKARDO INFARKTU IŠGYVENAMUMAS 30 DIENŲ PO TAIKYTO GYDYMO?

VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJŲ DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS ANTIBIOTIKAIS

Effect of strength training on muscle architecture (review)

Patient-controlled analgesia in the management of postoperative pain in children and adolescents

Vilė Cicėnienė, Kotryna Paulauskienė, Aurelija Trakienė

Vyresnių pacientų pooperacinės komplikacijos

Ringaitienė MITYBOS NEPAKANKAMUMO PAPLITIMAS, VERTINIMAS IR ĮTAKA ANKSTYVOMS KOMPLIKACIJOMS PO ŠIRDIES OPERACIJŲ

Cukrinis diabetas vyresniame amžiuje

ARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN

KAČIŲ SERGAMUMAS LĖTINIU INKSTŲ NEPAKANKAMUMU IR IŠGYVENIMO TRUKMĖ PRIKLAUSOMAI NUO LIGOS STADIJOS, VEISLĖS IR LYTIES

EHRA praktinis vadovas dėl naujų geriamųjų antikoaguliantų (NOAC) naudojimo, pacientams su nevožtuvinių prieširdžių virpėjimu

SERGANČIŲJŲ POINSULTINE PNEUMONIJA IR UROINFEKCIJA KLINIKINIŲ CHARAKTERISTIKŲ, GYDYMO TRUKMĖS IR KAŠTŲ SĄSAJOS

Vit B12 tyrimo klinikinė ir praktinė interpretacija

Clinical characteristics and long-term outcomes of 35 patients with Wegener s granulomatosis followed up at two rheumatology centers in Lithuania

DAUGYBINĖ VAINIKINIŲ ARTERIJŲ REVASKULIARIZACIJA SU ŠEŠIOMIS IR DAUGIAU AORTOVAINIKINĖMIS JUNGTIMIS

RACHITO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Ankstyvieji antrinio hiperparatiroidizmo rizikos veiksniai hemodializuojamiems ligoniams

Stipinkaulio distalinio galo lūžių konservatyvus gydymas K.Braziulis

NAUJAGIMIŲ INKSTŲ VENŲ TROMBOZĖ

Namuose ir ambulatoriškai atliekamų fizinių pratimų efektyvumas sergant reumatoidiniu artritu

Influence of enteral nutrition on the frequency of complications in case of major burns

The prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus

Glomerulų filtracijos greičio ir rezervo tyrimų vertė bei pritaikymas (literatūros apžvalga)

HEMOCHROMATOZĖS DIAGNOSTIKA IR AUTOPSIJOS REIKŠMĖ. KLINIKINIS ATVEJIS

Evaluation of needs for therapeutic monitoring of digoxin in a tertiary hospital

NAUJAGIMIO HIDRONEFROZĖ: KLINIKINĖ IŠRAIŠKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Pagyvenusių žmonių laboratorinių tyrimų interpretacija

Prevention and attenuation of cardiovascular complications in patients with anthracycline chemotherapy

RISK FACTORS FOR WOUND DEHISCENCE AFTER LAPAROTOMY: A CASE-CONTROL STUDY

The study of cancer patients distress

ASSESSMENT OF THE DATA OF PRE-OPERATION ULTRASOUND RESEARCH OF HAND AND ARM BLOOD VESSELS BEFORE THE FORMATION OF THE ARTERIOVENOUS LINK

Prostate-specific antigen and transition zone index powerful predictors for acute urinary retention in men with benign prostatic hyperplasia

HIPOKALCEMIJA ŽINOMA, BET NEATPAŽĮSTAMA BŪKLĖ. ATVEJO PRISTATYMAS IR TRUMPA LITERATŪROS APŽVALGA

HODŽKINO LIMFOMA, JOS RADIOLOGINĖ DIAGNOSTIKA. TARPUPLAUČIO LIMFOMŲ MATAVIMO METODIKŲ PALYGINIMAS SU KT VOLIUMETRIJOS PAGALBA

ISBT XXXIst International Congress Berlin. Infekcijos

Surgical treatment of Graves disease: subtotal thyroidectomy might still be the preferred option

TĘSTINĖS MEDICINOS STUDIJOS

THE ROLE OF PHARMACISTS IN THE DETECTION, MANAGEMENT AND PREVENTION OF HYPERTENSION IN LEBANESE COMMUNITY PHARMACIES.

Analysis of prognostic factors for melanoma patients

Esencinės trombocitemijos gydymo gairės. Adomas Bukauskas

LAPAROSKOPINĖ MIOMEKTOMIJA: VEIKSNIAI, LEMIANTYS OPERACIJOS EIGĄ IR POOPERACINĮ LAIKOTARPĮ

DIAGNOSTIKOS IŠŠŪKIAI: LĖTINIS NEFRITINIS SINDROMAS IR PANCITOPENIJA

Antikoaguliantų vartojimo ypatumai senyvame amžiuje

BAIGIAMASIS MOKSLINIS DARBAS

Krūtinės ir kitų anatominių sričių sužalojimų gydymo rezultatų įvertinimas

KARTOTINĖS AORTOKORONARINIŲ JUNGČIŲ SUFORMAVIMO OPERACIJOS (LITERATŪROS DUOMENŲ APŽVALGA)

Acute epiglottitis in children: experience in diagnosis and treatment in Lithuania

VEIKSNIŲ, NULEMIANČIŲ TRANSPLANTUOTŲ INKSTŲ IR RECIPIENTŲ IŠGYVENIMĄ, ĮVERTINIMAS

Inkstų rezekcijos dėl T1a inkstų vėžio:

VAIKŲ SUNKIOS EIGOS PNEUMONIJA: KLINIKINIS ATVEJIS

TĘSTINĖS MEDICINOS STUDIJOS

GERONTOLOGIJA. Original articles. E. Mišeikytė Kaubrienė, M. Trakymas, A. Ulys

Acute otitis media: diagnostic and treatment review.

TROMBOELASTOGRAFIJA: ŠIANDIEN IR RYTOJ

Analysis of burned hand function (early versus delayed treatment)

VYRESNIO AMŽIAUS LIGONIŲ, SERGANČIŲ LOPL, ŽASTO IR BLAUZDOS ANTROPOMETRINIŲ MATMENŲ REIKŠMĖ GYVENIMO KOKYBĖS RODIKLIAMS

PERINATOLOGIJOS PRAKTIKOS VADOVAS. Trečioji knyga NĖŠTUMO PATOLOGIJA IR GRETUTINĖS LIGOS SUDARYTOJAI IR MOKSLINIAI REDAKTORIAI PRAKTIKOS VADOVO DALYS

Experience of treatment of moyamoya disease at the Clinic of Neurosurgery of Kaunas University of Medicine

GREITOJO A GRUPĖS STREPTOKOKO TESTO TAIKYMAS IR NAUDA DIAGNOZUOJANT BEI GYDANT FARINGOTONZILITUS ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKOJE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS NEFROLOGIJOS KLINIKA. Rūta Ereminienė

Melanomos pasireiškimas senyvame amžiuje

TĘSTINĖS MEDICINOS STUDIJOS

Lethal outcomes in patients with symptomatic heart failure developed after Q-wave myocardial infarction

Nefrektomijų komplikacijų rizika pacientams, kuriems atliekama pakaitinė inkstų terapija

ŠIRDIES MIKSOMA: RADIOLOGINĖS DIAGNOSTIKOS GALIMYBĖS

Patologiniu nutukimu sergančių pacientų kepenų histologinių pokyčių vertinimas

Lietuvos cistinės fibrozės diagnostikos ir gydymo sutarimas: įrodymais pagrįstos metodinės rekomendacijos

Turinys. pulmonologija, imunologija. ir alergologija Nr. 1 (8) Pulmonologija. Alergologija ir imunologija. Klinikiniai atvejai

Vaikø nefritinio ir nefrozinio sindromø diferencinë diagnostika

Traumos sunkumo vertinimo skalės

Medicina (Kaunas) 2006; 42(1) KLINIKINIAI TYRIMAI

ŠLAUNIKAULIO GALVOS KRAUJOTAKOS VERTINIMO

Transcription:

Ūminis inkstų nepakankamumas Doc. S. Vosylius Vilniaus universitetas Anesteziologijos-reanimatologijos klinika 1 Ūminis inkstų nepakankamumas (ŪIN) Ūminis inkstų nepakankamumas Pasireiškia gana dažnai Labai nepalanki įtaka pasveikimo prognozei Maksimalios pastangos Profilaktikai Ankstyvai diagnostikai Terapinėms intervencijoms 2 ŪIN epidemiologija Ūminių inkstų funkcijos sutrikimų dažnis Visuomenėje įgyti (ikihospitaliniai) 1 % hospitalizuotų pacientų Ligoninėse įgyti (hospitaliniai) 2-5 % hospitalizuotų pacientų (40-60 % prereninės priežastys) RITS išsivystęs ŪIN 7-23 % pacientų (dažniausiai ischeminis ar nefrotoksinis pažeidimas) Al-Khafaji A, Corwin H. Acute renal failure and dialysis in the chronically critically ill patients. Clinics Chest Med 2001; 22 3 1

Ūminis inkstų nepakankamumas (ŪIN) Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriai (RITS) Šiuo metu rečiau būna izoliuotas ŪIN, dažniau - dauginio organų disfunkcijų sindromo (DODS) sudėtinė dalis. Negalima atskirti ŪIN ir kitų organizmo sistemų nepakankamumo klinikinės reikšmės ir pasekmių. Intensyvios terapijos metodai, medikamentai gali turėti įtakos inkstų ir kitų organų funkcijoms. Davidson AM. Guideline for the management of acute renal failure. Nephrol Dialysis Transplant 2001; 16: 1535 4 ŪIN reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose Kvėpavimo nepakakamumas Šokas Ūminis inkstų nepakankamumas Encefalopatija Polineuropatija Kepenų funkcijos sutrikimai Krešėjimo sutrikimai Virškinimo trakto pažeidimas 5 Ūminis inkstų nepakankamumas Mažesnė ŪIN rizika dėl geresnių profilaktinių priemonių Tikslesnis šoko, infekcijų gydymas, atsargus nefrotoksinių medikamentų skyrimas Šiuo metu retai mirštama dėl ŪIN, dažniausiai esant ŪIN 6 2

Ūminis inkstų nepakankamumas Prognozė blogesnė (mirštamumas ~ 50 %) Vyresnis pacientų amžius Sunkesnės lėtinės ligos Hospitalinis ŪIN Reikalinga pakaitinė inkstų terapija Kitų organų sistemų ( 1) funkcijų disfunkcijos Nephrol Dialysis Transplant 2001; 16: 1535 7 Inkstų nepakankamumo kriterijai Šlapalas (urea) Inkstų ekskrecinės galimybės Nereniniai veiksniai (gaunamo baltymų kiekio, medžiagų apykaitos greičio, kraujavimo į virškinimo traktą) Kreatininas (patikimesnis inkstų funkcijos rodiklis) Glomerulų filtracijos greitis Kūno raumenų masė, lytis Diurezė Gaunamo skysčių kiekio, diuretikų Bellomo R, et al. Acute renal failure: time for consensus. Intensive Care Med 2001; 27: 1685-1688. 8 Inkstų nepakankamumo kriterijai Inkstų funkcijos įvertinimas Inkstų pažeidimo laipsnis Inkstų pažeidimo laikas Lėtinėsinkstų disfunkcijos įtaka Inkstų pakaitinės terapijos taikymas Bellomo R, et al. Acute renal failure: time for consensus. Intensive Care Med 2001; 27: 1685-1688. 9 3

Inkstų nepakankamumo kriterijai Normali funkcija Normalus šlapalo, kreatinino kiekis serume Diurezė > 800 ml/24 val. Ūminis inkstų pažeidimas (ARI) Kreatinino > 120 mol/l ir šlapalo > 8 mmol/l ir/ar Diurezė < 800 ml/24 val. arba < 200 ml/6 val. Jei A/C *, kreatinino > 60 mol/l ar šlapalo > 4 mmol/l *A/C - ūminis esant lėtiniam ŪIN Ūminio inkstų nepakankamumo sindromas (ARFS) Kreatinino > 240 mol/l ir šlapalo > 16 mmol/l ir/ar Diurezė < 400 ml/24 val. arba < 100 ml/6 val. Jei A/C, kreatinino > 120 mol/l ar šlapalo > 8 mmol/l Sunkus ARFS Inkstų pakaitinės terapijos taikymas ir ARI ar ARFS kriterijai Inkstų pakaitinės terapijos taikymas ir A/C kriterijai esant ARI ar ARFS Bellomo R, et al. Acute renal failure: time for consensus. Intensive Care Med 2001; 27: 1685-1688. 10 ŪIN etiologija Inkstų hipoperfuzija (prereninis) Inkstų parenchimos pažeidimas (reninis) Šlapimo nutekėjimo sutrikimai (postreninis) 11 Ūminė inkstų disfunkcija Svarbiausi rizikos veiksniai Arterinė hipotenzija Hipovolemija Sepsis Nefrotoksiniai medikamentai Prieš tai buvusi inkstų disfunkcija 12 4

Ūminis inkstų nepakankamumas Prereninis (30-60%) Reninis (20-40%) Postreninis (<10%) Tubulinė nekrozė Intersticinis pažeidimas Glomerulonefritas Ischemija Toksinai 13 Ūminis inkstų nepakankamumas Prereninis Reninis Postreninis Tubulinė nekrozė Intersticinis pažeidimas (10%) Glomerulonefritas (5%) Ischemija (50%) Toksinai (35%) Thadhani R, et al. Acute renal failure. N Engl J Med 1996; 334: 1448-1460 14 Prereninis ŪIN (ikireninė azotemija) Pridisponuoja inkstų hipoperfuzija Mažas efektyvus cirkuliuojantis kraujo tūris Reninės kraujotakos sumažėjimas Kraujotakos autoreguliacijos sutrikimai Ankstyva perfuzijos korekcija normalizuoja inkstų funkciją. Užsitęsus hipoperfuzijai, vystosi reniniam inkstų pakenkimui būdinga ūminė tubulinė nekrozė. 15 5

Inkstų kraujotakos autoreguliacija Palaikoma normali glomerulų filtracija, jei vidutinis arterinis kraujospūdis (AKS) > 80 mm Hg. Nepakankama inkstų perfuzija, sutrikus autoreguliacijai (vid. AKS - 80 90 mm Hg). Senyvas amžius, aterosklerozė, cukrinis diabetas, inkstų arterijų stenozė, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai. Inkstų hipoperfuzija (jei vid. AKS < 80 mm Hg). Sergantiesiems arterine hipertenzija ši riba aukštesnė. 16 Hipovolemija Ūminė hipovolemija Simpatoadrenerginės ir renino-angiotenzino sistemų aktyvacija Kompensacinis kraujotakos persiskirstymas (daugiau į smegenis, širdį, inkstus) Didelis tūrio netekimas (> 30 % kraujo tūrio) Mikrocirkuliacijos sutrikimai Hipoksija, Endotelio ląstelių pabrinkimas Kapiliarų padidėjęs pralaidumas Citokinų išskyrimas Ragaller MJR, et al. Volume replacement in critically ill patients with acute renal failure. J Am Soc Nephrol 2001; 12: S33-S39. 17 Ūmi tubuliarinė nekrozė Fiziologinės būklės ir ligos Senyvas amžius Cukrinis diabetas Lėtinė inkstų disfunkcija Kepenų cirozė Autoimuninės ligos Piktybiniai susirgimai Klinikinės būklės Sepsis Hipovolemija Sudėtingos operacijos Sunkios traumos Nefrotoksiniai medikamentai 18 6

Ūminė tubulinė nekrozė Pridisponuojantys veiksniai Inkstų hipoperfuzija ir ischemija dėl arterinės hipotenzijos Endotoksino ir uždegimo mediatorių poveikis inkstų kapiliarams ir surenkamiesiems kanalėliams Inkstų vazokonstrikcija, sukelta endogeninių mediatorių ir medikamentinės terapijos Nefrotoksiniai antibiotikai 19 Ūminė tubulinė nekrozė Inkstų kanalėlių ląstelių pažeidimas Inkstų vazokonstrikcija Sumažėjęs glomerulų kapiliarų pralaidumas Kanalėlių obstrukcija Atgalinė filtracija iš kanalėlių Weinstein JM, et al. Nephron 1992; 62: 413-415. 20 Inkstų disfunkcijos diferencinė diagnostika Ūminis Nėra anamnestinių duomenų apie inkstų ligą Hemoglobino kiekis ir albuminas kraujyje dažniausiai būna normoje Kreatinino koncentracija palaipsniui auga Lėtinis Duomenys apie persirgtą inkstų ligą, anemija, hipoalbuminemija Mažesni inkstai (išskyrus diabetinę nefropatiją ir amiloidozę) Kreatinino koncentracija kinta lėtai 21 7

ŪIN diagnostika 1 Anamnezė Bendras ištyrimas Šlapimo pūslės kateterizacija (oligurijos atvejais) Šlapimo tyrimas 2 Jei reikalinga Šlapimo tyrimo specifiniai rodikliai, Ultragarsinis tyrimas (obstrukcinė uropatija) Hemodinamikos monitoravimo tikslesni rodikliai 3 Jei reikalinga, terapinės intervencijos Volemijos koregavimas Vazopresoriai Kliūties šlapimo nutekėjimui pašalinimas 4 Jei būtina Inkstų biopsija Empirinė terapija pagal pirminę diagnozę Nolan CR, Anderson RJ. Hospital-acquired acute renal failure. J Am Soc Nephrol 1998; 334: 710-718 22 ŪIN kritinėse būklėse Pagrindinė ŪIN priežastis RITS ligoniams ūminė tubulinė nekrozė dėl ischeminio ir nefrotoksinio pažeidimo. ŪIN profilaktikoje svarbiausia adekvati inkstų perfuziją dėl vyraujančių prereninių rizikos veiksnių. Ragaller MJR, et al. Volume replacement in critically ill patients with acute renal failure. J Am Soc Nephrol 2001; 12: S33-S39. 23 ŪIN gydymo prioritetai ŪIN profilaktika Infuzinė terapija, kilpiniai diuretikai, manitolis, dopaminas ŪIN sukeltų pasekmių koregavimas Pakaitinė inkstų terapija Šiuo metu nėra medikamentų, terapijos metodo tiesiogiai apsaugančio ar atstatančio pažeistas inkstų funkcijas. Al-Khafaji A, Corwin H. Acute renal failure and dialysis in the chronically critically ill patients. Clinics Chest Med 2001; 22 24 8

Pradinė terapija ŪIN priežasties koregavimas Pašalinti kliūtį šlapimui nutekėti Neskirti nefrotoksinių medikamentų Koreguoti hipovolemiją, arterinę hipotenziją Skysčių, elektrolitų ir šarmų-rūgščių balanso koregavimas 25 ŪIN gydymas Vengti nefrotoksiškai veikiančių vaistų. Kitos terapinės priemonės priklauso nuo inkstų funkcijos nepakankamumo sukeltų komplikacijų: hipervolemijos, elektrolitų apykaitos sutrikimų, metabolinės acidozės, uremijos, anemijos, kraujavimo, serozitų. 26 ŪIN gydymas Infuzinė terapija Efektyvaus cirkuliuojančio kraujo tūrio atstatymas intravenine skysčių infuzija (pirmo pasirinkimo - kristoloidai) Esant normaliam volemijos lygiui ar edemoms, tiksliai apskaičiuoti infuzinę terapiją. Oligurijos atvejais diuretikai. 27 9

ŪIN gydymas Būklės monitoravimas Šlapimo pūslės kateterizacija arba anksčiau įvesto kateterio praeinamumo patikrinimas Diurezė (paros, valandinė) Biocheminiai kraujo tyrimai (šlapalas, kreatininas, elektrolitai) Standartinis gyvybinių funkcijų stebėjimas 28 Infuzinė terapija Kristoloidai ar koloidai? Svarbiausia pasiekti pakankamą inkstų perfuziją, užtikrinant adekvatų intravaskulinį tūrį. Nėra tikslių statistiškai patikimų klinikinių studijų, palyginančių kristoloidinių ir koloidinių tirpalų įtaką ligonių mirštamumui. Pranašumai ir trūkumai lyginant klinikinius efektus. 29 Infuzinė terapija kristaloidais Dideli kristaloidų infuzijų tūriai, kai yra padidėjęs kapiliarų pralaidumas ir mažas onkotinis slėgis, pereina į intersticinį tarpą, skatina audinių edemą, ypatingai plaučiuose ir žarnų gleivinėje. Ragaller MJR, et al. Volume replacement in critically ill patients with acute renal failure. J Am Soc Nephrol 2001; 12: S33-S39. 30 10

Infuzinė terapija koloidais Koloidai: dekstranai, želatina, krakmolas, albuminas Dėka makromolekulių ilgiau ir efektyviau išsilaiko intravaskuliniame tarpe. Infuzuotų koloidų tūrinis efektas priklauso nuo: koncentracijos, molekulių dydžio, jų struktūros, koloidų onkotinio slėgio, metabolizmo, eliminacijos greičio. Ragaller MJR, et al. Volume replacement in critically ill patients with acute renal failure. J Am Soc Nephrol 2001; 12: S33-S39. 31 Koloidinių tirpalų savybės Tirpalas Albuminas 5% Maksimalus tūrio efektas (%) 100-150 Tūrio efekto (100%) trukmė (val.) 4 Anafilaksijos (III o -IV o ) rizika (%) 0,032 Onkotinis slėgis (mm Hg) 20 Dozės riba (ml/kg per parą) nėra Albuminas 20% iki 400 4-6 0,032 74 nėra Želatina 3% 100 1-2 0,056 24 nėra Dekstranas 60, 6% Dekstranas 40, 10% 130 175 4-6 3-4 0,067 0,067 26 170 20 20 HES 200 / 0,5 6% HES 200 / 0,5 10% 100 150 4 4 0,023 0,023 26 64 33 20 HES 200 / 0,62 6% 110 8 28 20 Ragaller MJR, et al. Volume replacement in critically ill patients with acute renal failure. J Am Soc Nephrol 2001; 12: S33-S39. 32 Koloidai ir ŪIN Visi hiperonkotiniai koloidai gali pridisponuoti ŪIN: 10 % ir 20% albuminas, dekstranas 40, želatinos 3,5%, 10% HES 200/0,5-0,62; HES 450/0,7. Svarbi reikšmė ŪIN rizikoje tenka tirpalo koncentracijai ir didesnėms dozėms. Dar svarbesni kiti rizikos veiksniai: nestabili hemodinamika, kraujagyslių obstrukcija, dehidratacija, lėtinė inkstų disfunkcija. HES 200/0.5 (iki 33 ml/kg per parą) nedidina ŪIN rizikos. Ragaller MJR, et al. Volume replacement in critically ill patients with acute renal failure. J Am Soc Nephrol 2001; 12: S33-S39. 33 11

Koloidai ir ŪIN Koloidų infuzija - kai ryški hipovolemija su mikrocirkuliacijos sutrikimais ir padidėjus kapiliarų pralaidumui. Hiperonkotinio inkstų pažeidimo rizika mažesnė, skiriant adekvačią kristaloidų infuziją. Želatina ir HES (mažesnio molekulinio svorio) tinka geriausiai. Ragaller MJR, et al. Volume replacement in critically ill patients with acute renal failure. J Am Soc Nephrol 2001; 12: S33-S39. 34 Ūminis inkstų nepakankamumas Hipervolemijos koregavimas Diuretikai Pakaitinė inkstų terapija 35 Diuretikai Terapijos tikslai Skysčių balanso koregavimas Apsaugoti inkstus nuo gręsiančio pažeidimo Gydyti prasidėjusią inkstų disfunkciją Svarbu įvertinti būkles pridisponavusias ŪIN bei gretutinius susirgimus. Kellum JA. Use of diuretics in the acute care setting. Kidney Int 1998; 53: Suppl 66. S67-S70. 36 12

Diuretikai Prieš skiriant būtina išsiaiškinti ar adekvačiai koreguotas cirkuliuojančio kraujo tūris. Diuretikus skirti po hipovolemijos korekcijos (mažai efektyvūs esant reniniam pažeidimui). Padeda oligurinį ŪIN pervesti į neoligurinį, tuo pačiu palengvina tolimesnį ligonio gydymą. 37 Kilpiniai diuretikai Furozemidas, torazemidas, bumetanidas. Pirmo pasirinkimo, skiriami dažniausiai. Blokuoja Na + -K + -Cl - pernešimą Proksimalinių kanalėlių ląstelių sekretuojami į kanalėlių spindį 95 % susirišę su baltymais, dėl to mažesnė jų filtracija glomeruluose Brater DC. Diuretic therapy. N Engl J Med 1998; 339: 387-395. 38 Furozemidas (Lasix) Oligurijos atvejais gali padidinti diurezę Mažesni apribojimai infuzinei terapijai, maitinimui Pašalina nefronų surenkamųjų kanalėlių obstrukciją Sumaža toksinų (mioglobino, hemoglobino) koncentraciją šlapime 39 13

Kilpiniai diuretikai ir ŪIN Sunkaus laipsnio ŪIN Jei kreatinino klierensas 15 ml/min, tik 10-20% diuretiko patenka į kanalėlio spindį. Reikalingos didesnės diuretiko dozės. Likę nepažeisti nefronai išsaugo atsaką į diuretikus, reikalinga nustatyti efektyvią dozę. Brater DC. Diuretic therapy. N Engl J Med 1998; 339: 387-395. 40 Kilpiniai diuretikai Maksimali vienkartinė dozė į veną (mg) Furozemidas Vidutinio sunkumo 80-160 Inkstų nepakankamumas Sunkus 160-200 Torazemidas 20-50 50-100 Brater DC. Diuretic therapy. N Engl J Med 1998; 339: 387-395. 41 Kilpiniai diuretikai ir ŪIN Sunkaus laipsnio ŪIN Jei skiriant furozemidą buliusais i/v, efektas yra nepakankamas - furozemido infuzija i/v Didesnė Na + ir vandens ekskrecija, mažesnis toksiškumas Palaikoma pakankama, stabili diuretiko koncentracija Lengvesnis skyrimas, tikslesnis efekto įvertinimas Brater DC. Diuretic therapy. N Engl J Med 1998; 339: 387-395. 42 14

Kilpiniai diuretikai ir ŪIN Furozemido infuzija į veną Pradinė dozė - pasiekti terapinę koncentraciją Infuzijos greitis didinamas iki bus pasiektas pageidaujamas efektas Efektas priklauso nuo dozės ir likusios inkstų funkcijos Efektą gali sustiprinti tiazidiniai diuretikai Jei diurezė lieka nepakankama inkstų pakaitinė terapija Brater DC. Diuretic therapy. N Engl J Med 1998; 339: 387-395. 43 Kilpiniai diuretikai Infuzijos greitis (mg / val.) Diuretikas Pradinė dozė i/v (mg) Kreatinino klierensas >75 ml/min Kreatinino klierensas 25-75 ml/min Kreatinino klierensas <25 ml/min Furozemidas 40 10 10 20 20 40 Torazemidas 20 5 5 10 10 20 Brater DC. Diuretic therapy. N Engl J Med 1998; 339: 387-395. 44 Osmodiuretikai Manitolis Padidina cirkuliuojantį kraujo tūrį ir osmozinę diurezę, mažina audinių pabrinkimą ir nervų kompresiją Padidina inkstų kraujotaką ir filtraciją glomeruluose, šlapimo tėkmę, apsaugo nuo mioglobino cilindrų susidarymo. Suriša laisvuosius deguonies radikalus. Efektyvus mioglobinurijos/hemoglobinurijos atvejais, neefektyvus - išsivysčius struktūriniam inkstų pažeidimui 45 15

Dopaminas Mažų dopamino dozių infuzija (1-3 g/kg/min) Pagerina inkstų perfuziją ir glomerulų filtraciją Diurezės padidėjimas labiau priklauso nuo pagerėjusių hemodinamikos rodiklių, o ne nuo selektyvios inkstų vazodilatacijos. Kartu skiriami kilpiniai diuretikai sukelia sinergistinį efektą, padidina diurezę. Klinikiniai tyrimai neįrodė patikimai geresnių gydymo rezultatų. 46 ŪIN profilaktika Padidinta ŪIN išsivystymo rizika Sudėtingos planinės operacijos, rentgenokontrastiniai tyrimai, chemoterapija, gydymas aminoglikozidais, mioreninis sindromas ir kt. Optimalus cirkuliuojantis kraujo tūris Nutraukti nefrotoksinių medikamentų skyrimą Diuretikai Mažų dopamino dozių infuzija (?) Nozokominės infekcijos profilaktika 47 Gydymo akcentai kritinių būklių ligoniams Pašalinti koreguojamus predisponuojančius faktorius. Pasiekti ir palaikyti normovolemiją ir optimalius hemodinamikos rodiklius. Oligurijos atvejais didinti diurezę. Sumažinti invazinių intervencijų kiekį ir trukmę. Atidžiai parinkti medikamentinę terapiją, dozavimą. Monitoruoti biocheminius rodiklius, gydyti besivystančias komplikacijas. Užtikrinti adekvatų maitinimą. Laiku pradėti pakaitinę inkstų terapiją. 48 16