Moterų nuomonė apie hormonines tabletes Pagrindiniai informacijos šaltiniai

1088 Moterų nuomonė apie hormonines tabletes Pagrindiniai informacijos šaltiniai Kauno medicinos universiteto klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika Raktažodžiai: nėštumo nutraukimas, kontraceptinės priemonės. Santrauka. Straipsnio tikslas išanalizuoti ir įvertinti moterų nuomonę apie hormonines tabletes, susiformavusios nuomonės įtaką hormoninių tablečių vartojimui, taip pat nustatyti pagrindinius informacijos šaltinius. Tyrimo metodas. Apklaustos moterys, kurios atvykusios nutraukti nėštumo (), taip pat konsultuotis dėl tolesnio kontraceptikų vartojimo (). Anketinė apklausa atlikta keturiose Kauno miesto moterų konsultacijose ir trijuose ginekologijos stacionaruose naudojant standartizuotą klausimyną. Nustatyta, kad dėl neteisingos informacijos 25,1 proc. moterų iš s ir 35 proc. moterų iš s manė, jog hormoninės tabletės sukelia nereguliarių kraujavimų (p=0,0018). Kitą neteisingą informaciją apie tai, jog, vartojant hormonines tabletes, galima pastoti, nurodė 17 proc. s ir 32,4 proc. s moterų (p< 0,01). 9 proc. s ir 12 proc. s moterų buvo įsitikinusios, jog, pavartojus hormonines tabletes tam tikrą laiką, galima nebepastoti. Kad hormoninių tablečių vartojimas didina kūno svorį, nurodė net 73 proc. s moterų ir 80 proc. s moterų (p < 0,01). Paaiškėjo, jog tos moterys, kurios vartojo hormonines tabletes, buvo teisingai informuotos apie teigiamą jų veikimą ir nepageidaujamas reakcijas. Apie tai, jog hormoninės tabletės netinka sergant kai kuriomis ligomis, nurodė 54 proc. s moterų ir 36 proc. s moterų (p=0,014). Kad hormoninių tablečių vartojimas neapsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, žinojo 83 proc. s moterų ir 71 proc. s moterų (p < 0,01). Šią teisingą informaciją apklaustos moterys daugiausia gavo iš medicinos darbuotojų. Pagrindinė priežastis, dėl kurios mūsų tyrime dalyvavusios vaisingo amžiaus moterys mažai vartojo hormonines tabletes, buvo neteisinga informacija, gauta iš nepakankamos kvalifikacijos darbuotojų ir atitinkamai susiformavusi negatyvi moterų nuomonė apie hormonines tabletes. Išvados. Pagrindinė priežastis, dėl kurios tyrime dalyvavusios vaisingo amžiaus moterys mažai vartojo hormonines tabletes, buvo jų brangumas bei neatsakingas moterų požiūris į galimą neplanuotą nėštumą. Moterų nuomonė apie hormonines tabletes nebuvo svarbus veiksnys pasirenkant jų vartojimą. Labiausiai patikimą teisingos informacijos šaltinį apie hormonines tabletes tirtos moterys nurodė medicinos darbuotojus. Įvadas Hormonines tabletes, kaip nėštumo reguliavimo priemonę, pasaulyje vartoja 70 milijonų moterų: 24 proc. labiau išsivysčiusiuose pasaulio regionuose ir 12 proc. besivystančiose šalyse, išskyrus Kiniją ir Indiją. Retai hormonines tabletes vartoja Japonijoje, kur jos net nepatvirtintos kaip kontraceptikai (1). Daugiausia hormonines tabletes vartojančiųjų yra Vidurio Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Karibuose, taip pat Šiaurės ir Vakarų Europoje. Keliose Europos valstybėse, pvz., Austrijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir Olandijoje hormonines tabletes vartoja daugiau kaip trečdalis ištekėjusių moterų (2). XX a. aštuntajame dešimtmetyje hormoninių tablečių populiarumas buvo sumažėjęs, tačiau dabar jas vartoja vis daugiau moterų. Tokia tendencija pastebima Olandijoje, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kitose šalyse (3). Šiuo metu pasaulyje populiariausios kontracepctinės priemonės yra chirurginė moterų sterilizacija, hormoninės tabletės ir gimdos spiralės (4, 5). Kontraceptinių priemonių pasirinkimas labai priklauso nuo amžiaus ir gimimo kohortos. Nors kiekvienos jaunesnės gimimo kohortos moterys vis dažniau vartoja hormonines tabletes, jas vartoja mažiau kaip 6 proc. pačių jauniausių lytiškai aktyvių ir galinčių pastoti moterų Lietuvoje (gimusių 1970 1977). Dar dažnai naudojami tradiciniai apsisaugojimo me- Adresas susirašinėti: V. Vanagienė, KMUK Akušerijos ir ginekologijos klinika, Eivenių 2, 50009 Kaunas El. paštas: vanagienevirginija@hotmail.com

Moterų nuomonė apie hormonines tabletes. Pagrindiniai informacijos šaltiniai 1089 todai. Lytinio akto nutraukimą, susilaikymą ir biologinio ritmo metodus naudoja 15,3 proc. visų moterų Lietuvoje (6, 7). Kiek rečiau šiuos metodus naudoja pačios jauniausios, t. y. 1970 1977 metų gimimo moterys (apie 13 proc.) (7). Kiekvienos jaunesnės kartos moterys lytiškai santykiauti pradeda vis jaunesnio amžiaus. 1945 1955 metų gimimo moterys pirmą kartą lytiškai suartėdavo būdamos vyresnės nei 21 metų, bet net 14 proc. gimusiųjų 1975 1977 m. nurodė, kad lytinius santykius pradėjo būdamos 13 15 metų (7). Svarbus veiksnys, pasirenkant hormonines tabletes, kaip efektyvios kontracepcijos priemonę, yra moterų nuomonė apie jas. Taip pat labai svarbu informacijos šaltiniai, iš kurių moterys sužino apie hormonines tabletes. Dažnai moterų informacija apie hormonines tabletes būna klaidinga, o tai turi įtakos jų baimei vartoti kontraceptikos premones. Pastaraisiais metais Lietuvoje didėja kontraceptinių priemonių vartojimas, tarp jų ir efektyvių, tačiau, lyginant su išsivysčiusiomis pasaulio šalimis, vartojančiųjų jas yra nedaug. Pavyzdžiui, to paties tyrimo Lietuvoje ir Norvegijoje duomenys rodo, kad mūsų moterys kontraceptines priemones vartoja maždaug 10 kartų rečiau (8, 9). Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai Parengti du pusiau struktūrizuoto klausimyno variantai. Vienas moterims, atvykusioms nutraukti nėštumo, kitas moterims, atvykusioms konsultacijos dėl tolesnio kontraceptikų vartojimo. Atvykusioms nutraukti nėštumo, klausimynas vadinosi: Pusiau struktūrizuota anketa nėštumą siekančioms nutraukti moterims. Moterims, atvykusioms pasitarti dėl kontraceptinių priemonių vartojimo, klausimynas vadinosi: Pusiau struktūrizuota anketa naudojančioms kontraceptines priemones moterims. Kai kurie klausimai buvo vienodi abiejų grupių moterims, o kai kurie skyrėsi. Kiekvieną klausimyną sudarė devyni skyriai. Šis tyrimas buvo atliekamas septyniose Kauno miesto gydymo įstaigose: Kauno medicinos universiteto klinikų, Kalniečių, Dainavos ir Šilainių moterų konsultacijose bei trijuose ginekologijos stacionaruose (2-osios klinikinės ligoninės, P. Mažylio gimdymo namuose ir Kauno medicinos universiteto klinikų Ginekologijos skyriuose). Moteris visuose skyriuose apklausinėjo tyrėjai (akušeriai ginekologai), kurie buvo apmokyti ir tam parengti. Respondentės turėjo galimybę ne vien tik atsakyti į klausimus, bet ir suteikti tyrėjui ir papildomos informacijos apie tai, ką ji žinojo apie kontracepciją arba ką buvo girdėjusi iš kitų šaltinių. Dirbome pagal atsitiktinės matematinės atrankos metodiką. Pasirinkome sisteminės atrankos būdą. Manėme, jog toks imties sudarymo būdas bus reprezentatyvus ir, ją analizuojant, bus pasiekta numatyto darbo tikslo. Žinodami preliminarų apsilankymų skaičių, jį vertinome kaip generalinę aibę. Pasirinkome pasikliautinąją tikimybę λ=0,95 ir apskaičiavome imtį, kuri leistų padaryti statistiškai pagrįstas išvadas. Numatėme, kad tyrimui ir duomenų palyginimui tarp dviejų imčių (grupių) turėtų užtekti po 350 tiriamųjų kiekvienoje grupėje. Į tyrimą įtrauktos moterys, atvykusios nutraukti nėštumo savo noru iki 12 savaičių nėštumo. Neįtrauktos į tyrimą tos moterys, kurios nesutiko dalyvauti apklausoje, taip pat tos, kurioms buvo diagnozuotas neaugantis vaisius ultragarsu (ir dėl to atliktas nėštumo nutraukimas), arba kai moteris atvyko į gydymo įstaigą dėl gresiančio persileidimo. Studijoje dalyvavo 625 respondentės. Nėštumo nutraukimo grupėje (A) 311 moterų, kontrolinės, t. y. vartojančių kontraceptines priemones (K) 314. Taigi pirmąją grupę (A) sudarė moterys, kurios nevartojo efektyvių kontraceptikos priemonių arba jų vartojo nepakankamai, netinkamai, neracionaliai ir dėl to atvyko nutraukti nėštumo. Į antrąją grupę įtrauktos moterys, kurios vartojo kontraceptines priemones ir į gydymo įstaigą atvyko konsultacijos dėl tolesnio jų vartojimo (K). Skirtumo tarp dviejų dažnių tikimybė apskaičiuota naudojant chi kvadrato (χ 2 ) kriterijų. Ryšys tarp rizikos veiksnio ar rizikos veiksnio tikimybės vertintas naudojant šansų santykio (odds ratio) principą. Šansų santykio pasikliautinasis intervalas PI apskaičiuotas su pasikliautinąja tikimybe 0,95 t. y., 95 proc. PI. Veiksnių įtaką vertinome pagal du logistinės daugiavektorinės regresijos rodmenis. Tikimybes (p) pateikėme skaitinėmis reikšmėmis, o kai jos buvo nereikšmingos, t. y. kai p<0,005. Gautų duomenų analizė atlikta naudojant standartinius programinės įrangos paketus: Epi info 6.0, Excel 2000. Rezultatai Literatūros duomenimis (10) ir anksčiau Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis (11), moterys nenori vartoti hormoninių tablečių, kaip stipriai organizmą veikiančių medikamentų, tačiau yra ir daugiau įvairių mitų apie šį efektyvios kontracepcijos metodą. Į anketą buvo įtraukti 22 neteisingi teiginiai. Taigi idomu buvo sužinoti moterų nuomonę apie hormonines tabletes bei jų vartojimą. Moterų nuomonė apie hormonines tabletes pateikiama pirmoje lentelėje. Dauguma moterų, dalyvavusių šiame tyrime, nurodė, kad jos turėjo pakankamai teisingos informacijos

1090 apie hormonines tabletes, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių šia informacija nesinaudojo. Apklausdami moteris, pastebėjome, jog jų žinios apie hormonines tabletes bei jų vartojimas skyrėsi. Moterys nurodė sutrikimus, kuriuos, jų nuomone, gali sukelti hormoninės tabletės (2 lentelė). Tirdami apklausoje dalyvavusias moteris, išsiaiškinome, iš kokių šaltinių jos gavo neteisingą informaciją apie hormonines tabletes ir apie jų nepageidaujamą poveikį (1 pav.). Moterys taip pat nurodė šaltinius, iš kurių jos gavo teisingą informaciją apie hormonines tabletes bei 1 lentelė. Moterų nuomonės apie hormonines tabletes analizė A K Bendras skaičius Šansų 95 proc. P Moterų nuomonė santykis PI reikšmė n=311 proc. n=314 proc. N proc. Pacientė patenkinta 238 76,53 238 75,8 476 76,16 1,04 0,95 1,14 SN hormoninėmis tabletėmis Pažįsta poras kurios 183 58,84 195 62,1 378 60,48 0,87 0,79 0,97 SN naudoja šį metodą Nepriimtinas hormoninių 15 4,82 27 8,6 42 6,72 0,54 0,40 0,73 SN tablečių vartojimas Priimtinas hormoninių 292 93,89 297 94,59 589 94,24 0,88 0,81 0,95 SN tablečių vartojimas SN statistiškai nepatikima. 2 lentelė. Žinių apie įvairių sutrikimų, kurių gali sukelti hormoninės tabletės, analizė Informacija A K Bendras skaičius Šansų 95 proc. P apie hormonines santykis PI reikšmė tabletes n=311 proc. n=314 proc. N proc. Galima pastoti 52 16,72 102 32,48 154 24,64 0,42 0,36 0,49 p<0,01 Netinka sergant kai 168 54,02 113 35,99 281 44,96 2,09 1,86 2,35 p=0,014 kuriomis ligomis Gali sukelti kai kurias 95 30,55 134 42,68 229 36,64 0,59 0,52 0,67 p<0,01 ligas Gali sukelti gausų 48 15,43 58 18,47 106 16,96 0,81 0,67 0,97 SN kraujavimą Gali sumažinti kraujavimą 28 9 84 26,75 112 17,92 0,27 0,23 0,33 p=0,011 Sukelia nereguliarius 78 25,08 109 34,71 187 29,92 0,63 0,55 0,73 p=0,0018 kraujavimus Nesukelia nereguliarių 233 74,92 205 65,29 438 70,08 1,59 1,45 1,74 p=0,002 kraujavimų Didina kūno svorį 226 72,67 251 79,94 477 76,32 0,67 0,61 0,73 p<0,01 Nedidina kūno svorio 85 27,33 63 20,06 148 23,68 1,5 1,28 1,76 p<0,01 Mažina kūno svorį 13 4,18 24 7,64 37 5,92 0,53 0,38 0,73 SN Galima nepastoti 28 9 37 11,78 65 10,4 0,74 0,58 0,94 SN Neapsaugo nuo lytiškai 219 70,42 149 47,45 368 58,88 2,64 2,38 2,92 p=0,0024 plintančių ligų, AIDS Apsaugo nuo lytiškai 94 30,23 165 52,55 259 41,44 0,39 0,35 0,44 p=0,0036 plintančių ligų Neapsaugo nuo gimdos 258 82,96 222 70,7 480 76,8 2,02 1,84 2,21 p<0,01 kaklelio vėžio Per brangios hormoninės 251 80,71 200 63,69 451 72,16 2,38 2,17 2,62 p<0,05 tabletės SN statistiškai nepatikima.

Moterų nuomonė apie hormonines tabletes. Pagrindiniai informacijos šaltiniai 1091 TEIGINYS: Galima pastoti 8,5 9,1 11,1 13,5 8,9 10,3 15,1 14,2 16,3 24,4 32,9 35,7 TEIGINYS: Gali sukelti kai kurias ligas 3,5 8,7 12,3 10,1 14,6 20,6 17,2 14,8 16 13,4 29,3 39,5 TEIGINYS: Sukelia nereguliarius kraujavimus 8,3 8,8 7,6 9,3 7,1 8,4 17,4 15,9 21,7 22,4 32,9 40,2 TEIGINYS: Galima nepastoti 5,6 4,2 5 6,5 4,9 5,3 10,4 8,9 23,7 27,3 46,8 51,4 1 pav. Teiginiai apie galimą hormoninių tablečių neigiamą poveikį ir jų informacijos šaltiniai

1092 galimą jų nepageidaujamą poveikį moters organizmui (2 pav.). Rezultatų aptarimas Didžioji dalis moterų, kurios yra vartojusios hormonines tabletes, t. y. 77 proc. iš s ir 76 proc. iš s (vartojančių hormonines tabletes šiuo metu) buvo patenkintos šiuo kontracepcijos metodu. 59 proc. s ir 62 proc. s pacienčių pažinojo moteris, kurios vartoja geriamuosius kontraceptikus. 95 proc. vartojančių hormonines tabletes moterų šiuo kontracepcijos metodu buvo patenkintos. Šis kontracepcijos metodas tenkino ir 94 proc. moterų, atvykusių nutraukti nėštumą, tačiau jų pastojimas buvo netikėtas, nes paskutiniu metu kontraceptinių tablečių nevartojo. Hormoninių tablečių vartojimas, pažintys su moterimis, kurios nuolat vartoja geriamuosius kontraceptikus ir tai, kad moterys, anksčiau vartojusios hormonines tabletes, buvo patenkintos jomis tai nebuvo veiksniai, paskatinę moteris susimąstyti ir vartoti hormonines tabletes, kaip nėštumo reguliavimo priemonę, nuolat. Moterys, kurios nepaisė kontraceptikų vartojimo nurodymų, pastojo ir dėl to atvyko nutraukti nėštumo savo noru, nes nėštumas buvo neplanuotas. Tyrime dalyvavusių 25 proc. moterų iš s ir 34,7 proc. iš s baiminosi, jog hormoninės tabletės sukelia nereguliarių kraujavimų. Tai, kad ši baimė yra nepagrįsta, įrodyta eksperimetiniais tyrimais, kur buvo nagrinėjamas hormoninių tablečių poveikis gimdos gleivinės audinio proliferacijai (12). Daugumai moterų, nuolat vartojančių hormonines tabletes, būna reguliarūs menstruacijų ciklai. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad acikliniai kraujavimai, jeigu jų pasitaikė (galimi per pirmuosius šešis vartojimo mėnesius), buvo nestiprūs, todėl moterų, nutraukusių hormoninių tablečių vartojimą, buvo nedaug (13). Tyrime dalyvavusios moterys baiminosi ne tik nereguliarių kraujavimų vartojant hormonines tabletes. 15,0 proc. moterų, atvykusių nutraukti nėštumą, ir 18,5 proc. moterų, nuolat vartojančių hormonines tabletes, buvo įsitikinusios, jog kontraceptikai gali sukelti gausų kraujavimą menstruacijų metu. Atliktų eksperimentinių tyrimų duomenys rodo, kad hormoninių tablečių vartojimas slopina gimdos gleivinės proliferaciją ir 50 proc. sumažina menstruacinio kraujo kiekį, taigi moteris, menstruacijų metu netekdama mažiau kraujo, nesuserga ferodeficitine anemija (12). Atsižvelgiant į tai, tyrime dalyvavusių moterų nuomonė ir baimė dėl gausaus kraujavimo, tariamai sukelto hormoninių tablečių menstruacijų metu, yra nepagrįsta. Šią klaidingą informaciją moterys gavo iš iš draugų, atitinkamai 32,9 proc. s ir 40 proc. s (apie nereguliarius kraujavimus). Baimę pastoti, vartojant hormonines tabletes, nurodė 16,7 proc. s ir 32,5 proc. s tirtų moterų (p<0,01). Tačiau yra pakankamai moksliškai pagrįstų įrodymų, kad hormoninės tabletės keičia menstruacinio ciklo reguliaciją pagumburio hipofizės ašyje, t. y. slopina FSH ir LH sekreciją hipofizėje, stabdo folikulų brendimą, slopina ovuliaciją; sukelia endometriumo atrofiją, todėl sutrinka apvaisinto kiaušinėlio implantacija; tirština gimdos kaklelio gleives, todėl dėl padidėjusios jų klampos sutrinka spermijų įsiskverbimas; mažina kiaušintakių peristaltiką, trikdo spermijų judėjimą jais (14 16). Taigi, vartodamos hormonines tabletes, moterys pastoti negali (Pearlo indeksas<0,2). Klaidingą informaciją apie tai apklaustos moterys daugiausia gavo iš giminių, (atitinkamai 24,4 proc. s ir 15,1 proc. s moterų). Vartodamos kontraceptines tabletes, moterys kartais pastoja, nes neteisingai arba nereguliariai jas vartoja. 9 proc. atvykusių nutraukti nėštumą ir 11,8 proc. nuolat vartojančių hormonines tabletes moterų buvo įsitikinusios, jog, pavartojus hormonines tabletes kurį laiką, galima nepastoti. Įrodyta, jog vaisingumas nesumažėja nustojus vartoti hormonines tabletes. Per pirmuosius tris mėnesius po hormoninių tablečių vartojimo nutraukimo pastoja 50 proc. moterų (17, 18). Po hormoninių tablečių vartojimo ne tik nesumažėja vaisingumas, bet, moteriai pastojus, nepadidėja persileidimo tikimybė ir apsigimimų skaičius (18). Kad po hormoninių tablečių vartojimo galima nepastoti, tirtos moterys informaciją gavo ne iš medicinos darbuotojų, o iš draugų, atitinkamai 46,8 proc. K grupės ir 51,4 proc. s moterų. 30,6 proc. s ir 43 proc. s (p<0,01) moterų buvo įsitikinusios, jog hormoninės tabletės gali sukelti tam tikras ligas. Seniai žinoma, jog hormoninės tabletės didina riziką susirgti kepenų ląstelių adenoma (hepatoceliuliarine adenoma). Ši liga yra reta sergamumas 1 2 iš 100 tūkst. hormoninių tablečių vartotojų per metus ir didžiausia rizika yra vyresnėms moterims, kurios vartoja hormonines tabletes ilgą laiką. Hepatoceliuliarinė karcinoma taip pat labai reta liga, todėl galimas rizikos rodiklis hormoninių tablečių vartotojoms nėra tikslus (19). Ilgalaikių tyrimų duomenimis, nustatyta, jog moterims, vartojusioms hormonines tabletes 15 ir daugiau metų, santykinė rizika susirgti tulžies pūslės akmenlige yra 1,6 (20). 1994 metais JAV atlikti avejo ir kontrolės tyrimai

Moterų nuomonė apie hormonines tabletes. Pagrindiniai informacijos šaltiniai 1093 TEIGINYS: Netinka sergant kai kuriomis ligomis 0,7 4,9 5,4 7,2 7,4 10,1 16,3 14,4 23,2 19,8 43,1 47,5 TEIGINYS: Gali sumažinti kraujavimą 1,4 1,2 1,9 1,7 5,3 12,4 18,1 20,6 24,5 24,9 39,2 48,8 TEIGINYS: Nedidina kūno svorio 0,5 4,8 7,3 5,7 18,2 20,3 14,5 16,1 22,6 19,9 36,9 33,2 TEIGINYS: Neapsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio 0,3 2,7 3,5 3,4 0,9 7,2 24,9 21,1 23 33,7 38,8 40,5 2 pav. Teiginiai apie galimą hormoninių tablečių nepageidaujamą poveikį ir jų informacijos šaltiniai

1094 parodė, kad hormoninės tabletės gali sukelti opinį kolitą (rizika 2,0) ir Krono ligą (rizika 2,6). Nustatyta, jog opinio kolito rizika susijusi su hormoninių tablečių vartojimo trukme (21). Informaciją apie tai, jog hormoninės tabletės gali sukelti kai kurias ligas, mūsų tirtos moterys daugiausia gavo iš draugų, atitinkamai 39,5 proc. s ir 29,3 proc. s. Atlikus tyrimą ir įvertinus gautus rezultatus, galima teigti, jog kai kurių moterų žinios apie hormonines tabletes buvo teisingos. Kad hormonines tabletes netinka vartoti sergant kai kuriomis ligomis, nurodė 54 proc. s ir 35,9 proc. s moterų (p=0,014). Kohortiniai tyrimai, atlikti JAV ir Didžiojoje Britanijoje, bendradarbiaujant su PSO, parodė, kad hormoninės tabletės nuo 3 iki 6 kartų didina venų tromboembolijų skaičių moterims, sirgusioms šia liga. Tačiau rizika susirgti šia liga nedidėja ilgėjant hormoninių tablečių vartojimo trukmei (17, 20). Įrodyta, jog rizika susirgti miokardo infarktu padidėja apie 3 5 kartus. Šis padidėjimas susijęs su rūkymu ir amžiumi (23). Tarp rūkančiųjų, kurios vartojo hormonines tabletes, mirties nuo kraujotakos ligų rizika yra 1 iš 10 tūkst. iki 35 metų. Tarp 35 44 metų rūkančių moterų rizika padidėja iki 1 iš 2 tūkst., bet nerūkančioms moterims rizika mažesnė nei 1 iš 6 tūkst. vyresnėms kaip 45 metų moterims atitinkamai 1 iš 550 ir 1 iš 2 500. Todėl hormoninės tabletės yra kontraindikuotinos moterims, vyresnėms kaip 35 metų, kurios daug rūko 10 ir daugiau cigarečių per dieną (24). Atvejo ir kontrolės tyrimų duomenimis, hormoninių tablečių nepatartina vartoti moterims, sirgusioms hemoraginiu insultu, kuris ypač dažnas jaunoms moterims (22). Laikui bėgant, vis daugiau dėmesio buvo skiriama hormoninių tablečių poveikiui širdies kraujagyslių sistemai, bet rūkymo poveikis miokardo infarkto rizikai yra daug svarbesnis negu tai, kad jaunos moterys vartoja hormonines tabletes. Naujausi tyrimai rodo, kad septynis kartus padidėja santykinė miokardo infarkto rizika moterims iki 50 metų, kurios surūko 15 ar daugiau cigarečių per dieną (24). Vakarų Europos šalyse atliktų kohortinių tyrimų duomenys rodo, kad ryšys tarp hormoninių tablečių vartojimo ir miokardo infarkto iš tikrųjų yra dėl ryšio tarp hormoninių tablečių ir rūkymo ir kad nėra jokios papildomos miokardo infarkto rizikos toms, kurios vartoja hormonines tabletes, bet nerūko (22, 24). Moterys, kurios niekada nerūkė, gali tęsti hormoninių tablečių vartojimą būdamos 35 metų su sąlyga, kad nėra kitų rizikos veiksnių, ypač hipertenzijos ir anksčiau buvusios širdies kraujagyslių ligos (24). 70,4 proc. s ir 47,4 proc. s tirtų moterų nurodė, jog, jų nuomone, hormoninės tabletės neapsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio ir AIDS/ŽIV (p=0,0024). Neseniai Los Andžele pateikti ilgalaikio tyrimo duomenys rodo, jog rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu, vartojant hormonines tabletes, yra susijusi su hormoninių tablečių vartojimo trukme (25). Nustatyta, kad moterims, vartojančioms hormonines tabletes ilgiau kaip 12 metų, yra santykinė rizika 4,4 susirgti gimdos kaklelio vėžiu, nors žinoma, kad sergamumą gimdos kaklelio vėžiu lemia daugelis kitų veiksnių (žmogaus papilomos virusas, chlamidiozė, hepatitas B). Moteris, nebijodama pastoti, turi daugiau lytinių santykių, dažniau keičia seksualinius partnerius, o kaip tik dėl to virusinė infekcija ir patenka į lytinius organus (26). Nenustatyta ryšio tarp hormoninių tablečių vartojimo jauno amžiaus moterų (nuo pirmųjų menstruacijų) ir gimdos kaklelio vėžio. Susirgusių gimdos kaklelio karcinoma jauno amžaisu moterų skaičius padidėjo per pastaruosius 20 metų, bet tai yra vis dar reta liga, kurio skaičius yra mažesnis nei 1 iš 50 tūkst. moterų iki 35 metų (25, 27). Hormoninės tabletės neduoda apsauginio poveikio prieš lytiškai perduodamus virusinius sukėlėjus, tokius kaip žmogaus papilomos virusas, Herpes virusas ir ŽIV, bet iš dalies apsaugo nuo lytiškai perduodamų bakterinių infekcijų, todėl kad hormonai sutirština gimdos kaklelio gleives ir apsunkina infekcijos sukėlėjų patekimą į lytinius organus. Tyrimų duomenimis, hormoninės tabletės mažina mažojo dubens uždegiminių ligų riziką 50 proc., tačiau šis apsauginis veikimas išnyksta greitai po to, kai nustojama vartoti hormonines tabletes. Be to, manyta, kad šis apsauginis poveikis galėtų veikti ir Chlamidia trachomatis, bet dauguma su tuo susijusių tyrimų parodė, kad 2 3 kartus padidėja gimdos kaklelio chlamidijos infekcija moterims, kurios vartoja hormonines tabletes (28), nors tai labiau rodo partnerių kaitą, o ne tiesioginį hormoninių tablečių poveikį (26). Apie tai, jog hormoninės tabletės neapsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, žmogaus papilomos viruso, AIDS/ŽIV, tirtos moterys informaciją daugiausia gavo iš akušerių ginekologų, atitinkamai 33,2 proc. A grupės ir 36,9 proc. s moterų. Teisingą informaciją, kad hormoninės tabletės nedidina kūno svorio, nurodė 27,3 proc. s ir 20 proc. s tyrime dalyvavusių moterų (p<0,01). Įrodyta, kad vartojant hormonines tabletes, pagerėja apetitas, todėl moterys daugiau valgo ir priauga svorio. Tačiau hormonai, esantys tabletėse, neturi įtakos moters kūno svoriui. Norint, kad nepadidėtų kūno svoris, vartojant hormonines tabletes, rekomenduojamas fizinis aktyvumas, racionali mityba, todėl reikėtų mažinti angliavandenių, riebalų kiekį (12).

Moterų nuomonė apie hormonines tabletes. Pagrindiniai informacijos šaltiniai 1095 9 proc. s ir 27 proc. s moterų (p=0,011) nurodė, jog hormoninės tabletės mažina gausų kraujavimą menstruacijų metu. Šią teisingą informaciją tirtos moterys gavo iš akušerių ginekologų, atitinkamai 48,8 proc s moterų ir 39,2 proc. s moterų. Literarūros duomenimis, vartojant hormonines kontraceptines tabletes, menstruacijos dažniausiai pakinta: paprastai jos sutrumpėja, kai kada iki 1 2 dienų, netenkamo kraujo kiekis sumažėja, kartais būna labai negausios, tepančio pobūdžio. Hipomenorėja dažniau pasitaiko vartojant kompleksines vienfazes kontraceptines tabletes. Kartais teigiama, kad fiziologiškesni endometriumo struktūros pokyčiai būna vartojant dvifazes arba trifazes kompleksines kontraceptines tabletes. Informaciją, kad hormoninės tabletės gali sumažinti kraujavimą, tik 1,9 proc. s ir 1,7 proc. A grupės moterų sužinojo iš draugų, o iš akušerių ginekologų net 39,2 proc. s moterų ir 48,8 proc. s moterų. Net 24,5 proc. s ir 24,9 proc. s moterų šį svarbų faktą sužinojo iš bendrosios praktikos gydytojų. Išvados 1. Moterų nuomonė apie hormonines tabletes nėra svarbus veiksnys, pasirenkant jų vartojimą. 2. Moterų žinios apie hormonines tabletes ir jų vartojimas skiriasi. Efektyvios kontracepcijos vartojimo dažnis nepriklauso nuo moterų žinių. Apie hormonines tabletes geriau buvo informuotos s tiriamosios, palyginus su s tiriamosiosmis. 3. Mūsų duomenimis, hormoninės tabletės retai vartojamos dėl jų brangumo bei neatsakingo moterų požiūrio į galimą nėštumą. 4. Pagrindiniai informacijos šaltiniai, iš kurių apklausoje dalyvavusios moterys gavo teisingą informaciją apie hormonines tabletes, buvo akušeriai ginekologai, bendrosios praktikos ir slaugytojos. Jų suteiktomis žiniomis moterys labiausiai pasitikėjo. Women s opinion on hormone pills and the main sources of information Clinic for Obstetrics and Gynecology, Kaunas University of Medicine Hospital, Lithuania Key words: pregnancy termination, contraceptive measures. Summary. The aim of this paper was to analyze and to evaluate women s opinion on hormone pills and the influence on hormone pill usage and reveal the main sources of information. Material and methods. Women who came for pregnancy termination (Group A) and women who came for consultation on further usage of contraception (Group K) have been interrogated. Interrogation according the special questionnaire has been performed at four consultation centers and three gynecologic clinics of Kaunas city. It was find out that due to the wrong information 25.1% of women in group A and 35% of women in group K thought that hormone pills cause irregular bleeding (p=0.01). Another myth - the possibility to become pregnant when taking pills - was indicated by 17% of women in group A and 32.4% of women in group K (p=0.01). Nine percent in group A and 12% in group K were confident that when taking hormone pills for some period of time one will not be able to become pregnant in the future. Seventy three percent of group A women and 80% of group K women indicated that the use of hormone pills increases the body weight (p=0.01). This research showed that the women that used hormone pills were properly informed about their treatment and side effects. Fifty four percent of group A women and 36% of group K women indicated that hormone pills were not suitable in case of several diseases (p=0.01). Eighty three percent of group A women and 71% of group K knew that hormone pills did not protect from cervical cancer (p=0.01). This information was mainly obtained from medical workers. The main reason why women of fertile age who took part in our research used little of hormone pills was false information received from insufficiently skilled persons and accordingly the negative opinion about hormone pills. Conclusions. Women s opinion on hormone pills is a very important factor for its usage. This opinion depends on sources of information, whether women received correct or false information on hormone pills. The most reliable source of information indicated by investigated women was medical personnel. Correspondence to Virginija Vanagienė, Clinic for Obstetrics and Gynecology, Kaunas University of Medicine Hospital, Eivenių 2, LT-50009 Kaunas, Lithuania. E-mail: vanagienevirginija@hotmail.com

1096 Literatūra 1. Maternal Health and Safe Motherhood Program Progress Report 1987 1990. World Health Organization, Geneva; 1990. p. 15-25. 2. Ketting E. Family Planning in Western Europe: an overview of major issues. In: Ketting E, editor. Contraception in Western Europe: A current appraisal. Casternon Hall, UK: The Parthenon Publ. Group; 1990. p. 29-34. 3. Westoff CF, Bankole A. Unmet Need (1990 1994). Demographic and Health Surveys Comparative Studies, No. 16. Calverton, Maryland: Macro International, Inc.; 1995. p. 38-45. 4. Klimas V. Family planning problems, goals and ways Lithuania. In: Klimas V, editor. Women in the Changing Society. Vilnius; 1995. p. 39-41. 5. Nadišauskienė R, Vanagienė V. Contraception. Kaunas; 1998. p. 8-10. 6. Sadauskas V. Family planning: from abortion to contraception. In: Sadauskas V, editor. Family planning: medical and social aspects (Lithuanian). Birštonas; 1995. p. 8-9. 7. Stankūnienė V, Baublytė M, Kanopienė V, Mikulionienė S. Family and birthrate in the Lithuania: biographical view (Lithuanian). Vilnius; 1999. p. 15-7. 8. Nadišauskienė R, Pūras D, Padaiga Ž. Outlook to Lithuanian women s spiritual and physical health. Lithuanian Obstetr Gynecol 2001;4(1):54-8. 9. Noack T, Ostby L. Fertility among Norwegian women. Results from the Norwegian: Fertility study of 1977. Central Bureau of Statistics of Norway. Oslo; 1981. p. 39-43. 10. Shah I. Perspectives on Methods of Fertility Regulation: Setting a Research Agenda. World Health Organization, Geneva; 2000. p. 51-8. 11. Sadauskas V, Butylkina M, Verbickienė R, Kliučinskas M. Actualities of family planning. Medicina (Kaunas) 1997;33: 567-71. 12. Drife JO. The benefits of combined oral contraceptives. Br J Obstet Gynaecol 1989;96:1225-8. 13. Drife J. Complications of oral contraception. In: Filshie M, Guillegaud J, editors. Contraception: Science and Practice. London: Butterworths; 1989. p. 39-51. 14. Dickey RP. Managing contraceptive pill patients. London; 1993. p. 18-21. 15. Geurts TBP, Goorssen EM, Sitsen JMA. Summary of drug interactions with oral contraceptives. New York; 1993. p. 29-33. 16. Havens CS, Sullivan ND, Tilton P. Manual of outpatient gynecology. Boston; 1996. p. 48-53. 17. Kleiman RL. Family planning handbook for doctors. IPPF medical publications. Hertford; 1988. 18. Jick SS, Vasilakis C, Jick HV. Pregnancies and terminations after 1995 warning about third-generation oral contraceptions. Lancet 1998;351:1404-5. 19. Shaw RW. Adverse long-term effects of oral contraceptives: a review. Br J Obstet Gynaecol1987;94:724-30. 20. Grodstein F, Colditz GA, Hunter DJ, Manson JE, Willet WC, Stampfer MJ. A prospective study of symptomatic gallstones in women: relation with oral contraceptives and other risk factors. Obstet Gynecol 1994;84:207-14. 21. Boyko EJ, Theis MK, Vaughan TL, Blades NB. Increased risk of inflammatory bowel disease associated with oral contraceptive use. Am J Epidemio 1994;140:268-78. 22. Thorogood M, Mann J, Murphy M, Vessey M. Is oral contraceptive use still associated with an increased risk of myocardial infarction? Report of a case-control study. Br J Obstet Gynaecol 1991;98:1245-53. 23. Rosenberg L, Palmer JR, Lesko SM, Shapiro S. Oral contraceptive use and the risk of myocardial infarction. Am J Epidemiol 1990;131:1009-16. 24. World Health Organization Collaborative Study. Cardiovascular disease and use of oral contraceptives. Bull WHO 1989; 67:417-23. 25. Ursin G, Peteers RK, Henderson BE, d Ablaing G, Monroe KR, Pike MC. Oral contraceptive use and adenocarcinoma of the cervix. Lancet 1994;344:1394-404. 26. Gall SA. Oral contraceptives and Chlamydia infections. J Am Med Assoc 1986;255:38. 27. Vssey MP. Oral contraception and cancer. In: Filshie M, Guillebaud J, editors. Contraception: Science and Practice. London: Butterworths; 1989. p. 52-68. 28. Washington AE, Gove S, Schachter J, Sweet R. Oral contraceptives, chlamydia trachomatis infection, and pelvic inflammatory disease. J Am Med Assoc 1985;253:2246-50. Straipsnis gautas 2002 10 07, priimtas 2004 09 30 Received 7 October 2002, accepted 30 September 2004