SLAUGA. mokslas ir praktika Nr. 5 (209)

SLAUGA mokslas ir praktika 2014 Nr. 5 (209)

SLAUGA. Mokslas ir praktika Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro leidinys Slaugos specialistams, akušeriams ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams ISSN 1648-0570 Leidžiamas nuo 1997 m. sausio 1 d. Eina kartą per mėnesį. Redaktorė Teresė Gužauskienė tel. 8 686 41 525; el. paštas tereseguzauskiene@gmail. com Redakcija Nuotolinių studijų koordinatorė Elona Steckienė tel. (8-5) 277 99 32; 8 686 23 283 Stilistė Agnė Arlauskaitė, tel. (8-5) 215 41 09 Redakcijos adresas: Rugių g. 1, LT-08418 Vilnius Telefonas: (8-5) 270 1362. Faksas: (8-5) 271 2273 Redakcinė kolegija Rasa Alšauskienė, Lietuvos operacinių slaugytojų draugija Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba Nijolė Bielinienė, LR sveikatos apsaugos ministerija Virginija Bulikaitė, Lietuvos slaugytojų diabetologų draugija Doc. dr. Raimundas Čepukas, Utenos kolegijos Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultetas Irena Dabulskienė, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija Prof. Virginija Gaigalaitė, VU Medicinos fakulteto Slaugos ir vidaus ligų pagrindų katedra Doc. Nijolė Galdikienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakultetas Vera Gerasimčik-Pulko, Lietuvos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų draugija Dr. Vitalija Gerikienė, Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas Doc. Audrius Gradauskas, VU Medicinos fakulteto Slaugos ir vidaus ligų pagrindų katedra Loreta Gudelienė-Gudelevičienė, SDTS centras Doc. dr. Natalja Istomina, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas Prof. habil. dr. Danutė Kalibatienė, VU Medicinos fakulteto Slaugos ir vidaus ligų pagrindų katedra Ingrida Kupčiūnaitė, Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų katedra Ilona Joneliūnienė, Lietuvos akušerių sąjunga Stasė Malakauskienė, Lietuvos operacinių slaugytojų draugija Rytis Malašauskas, Lietuvos paramedikų asociacija Danutė Margelienė, Lietuvos slaugos specialistų organizacija Dr. Aldona Mikaliūkštienė, VU Medicinos fakulteto Slaugos ir vidaus ligų pagrindų katedra Doc. dr. Vida Mockienė, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas Doc. Violeta Ožeraitienė, VU Medicinos fakulteto Slaugos ir vidaus ligų pagrindų katedra Simona Paulikienė, Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Slaugos katedra Doc. dr. Viktorija Piščalkienė, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Slaugos katedra Prof. dr. Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas Doc. Olga Riklikienė, LSMU Slaugos fakultetas Rima Rozenbergaitė, Vaikų ligoninė, VšĮ VULSK filialias Juozas Ruolia, SDTS centro generalinis direktorius Virginija Stankevičiūtė, Lietuvos akušerių sąjunga Doc. Vida Staniulienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakultetas Rasa Stundžienė, VU Medicinos fakulteto Slaugos ir vidaus ligų pagrindų katedra Odeta Vitkūnienė, LR sveikatos apsaugos ministerija Dr. Daiva Zagurskienė, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga Druskininkuose - Angelė Matulaitienė tel. (8-615) 44 099 Kaune - Jovita Malevičienė, Daiva Pinevičienė tel. (8-37) 707 419 Klaipėdoje - Regina Rolencienė, Raimonda Rugieniutė tel. (8-46) 27 31 71 Šiauliuose - Rasa Buivydienė, Vita Miklošienė tel. (8-41) 52 43 09 Panevėžyje - Margarita Galiauskienė tel. (8-687) 54 053, (8-455) 50 71 83 Vilniuje - Audronė Grigaitienė, Danutė Meškutavičienė tel. (8-5) 271 2279 SLAUGA. Mokslas ir praktika galite užsiprenumeruoti visuose Lietuvos pašto skyriuose. Leidinio prenumeratos indeksas - 5105. Redakcija neatsako už autorių nuomonę SL 1005. 3,5 sp. l. Maketavo ir spausdino UAB Pozicija, S. Žukausko 49, LT-09131 Vilnius, www. pozicija. lt Tiražas 1 000 egz. Kaina 5,00 Lt

Turinys Tarptautinė slaugytojų diena... 4 Tyrimai Liucija Ramunė Palinauskienė, Sandra Juknevičiūtė Slaugytojo veiksmai valdant pooperacinį skausmą... 7 2014-ieji Vaikų sveikatos metai Vaikų slauga... 11 Interviu Mokytis būtina visą gyvenimą. Šiaulių valstybinės kolegijos lektorę Genę Dabkevičienę kalbina Teresė Gužauskienė... 13 Nuotolinis mokymas Vytautas Usonis Viso gyvenimo skiepai. 4.2 tema. Profesiniai skiepai... 15 SDTS centro informacija Lietuvos sveikatos apsaugos ministrui PSO pasitikėjimas... 17 Apdovanoti konkurso laimėtojai... 17 Talentai Agnė Arlauskaitė Slaugytojos knyga apie nepaprastą tvirtybę ir besąlygišką meilę... 18

4 Tarptautinė slaugytojų diena...atraskite šaltinį ir atgaivinkite tą, kuris trokšta. Nusišypsokite ir šypseną padovanokite tam, kuris jos niekada neturėjo. Sukaupkite drąsą ir atiduokite ją tai sielai, kuri nemoka kovoti. Sugaukite saulės spindulį ir neškite jį į nakties vidurį. Paimkit ašarą ir padėkite ant veido tam, kuris niekada neverkė. Papasakokite gyvenimą kaip skambų posmą tam, kuris nesupranta. Atraskite meilę ir pasėkite, kad ji augtų žemėje. Paimkite kenčiantį už rankos taip, kad jis pajustų gyvybė grįžta. Visa tai Jūs darote kasdien, nes tokia Jūsų misija... (Pranciškus Asyžietis) Mielos seselės ir broliukai, Nuoširdžiai sveikinu Jus Tarptautinės slaugytojų dienos proga ir dėkoju Jums už šiltą šypseną, atjaučiančias rankas ir begalinę kantrybę, kuria slaugote nusilpusius. Ne kas kita kaip sklandus visos brigados darbas pastato ant kojų sergantįjį ir Jūs esate neatsiejama, būtinoji sėkmingo gydymo dalis. Kuo nuoširdžiausiai linkiu Jums, gerbiami kolegos, sveikatos kaip be jos ant kojų pastatysite sergantįjį? Linkiu ir negęstančio gėrio kaip be jo atjausime kenčiantį? Taip pat linkiu neprarasti gebėjimo džiaugtis savo darbo vaisiais: kiekvienu pasveikusiu pacientu, kiekviena išgelbėta gyvybe, kiekviena gyvenimo, padovanoto Jūsų dėka, akimirka! Nuoširdūs sveikinimai, Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis

Tarptautinė slaugytojų diena 5 Žemės žmogui su niekuo nepalyginama vertybė yra gyvybė ir sveikata, Dievo dovana moteriai galėti gimdyti. Sveikinu visus visus gyvybės ir sveikatos sergėtojus, ateinančių naujagimių sutiktuvių dalyvius. Visiems tesiseka gyvybės, sveikatos, naujagimystės saugoje, o mumyse esančios Sielos už tai bus iškiliai dėmesingos. Pagarbiai Tarptautinės slaugytojų dienos proga Juozas Ruolia su bendradarbiais Gerbiamieji slaugytojai, Sveikinu Jus su Tarptautine slaugytojų diena. Linkiu visada būti dvasiškai stipriems ir sveikiems ir nepamiršti, kad gyvenimo prasmę sudaro ne didelės aukos ir pareigos, bet maži dalykai. Nuolat dalijama šypsena ir geranoriškumas užkariauja žmonių širdis ir jas globoja. Tokie būkite ne tik šią šventinę profesinę dieną, kai pražysta obelys, kaštonai, alyvos ir atbunda visa gamta, bet visada, kiekvieną dieną. Būkite tie gerieji Angelai sargai, saugantys visus, su kuriais esate kartu mažiukus ir suaugusius, sveikstančius ir kenčiančius, saugantys savo šeimas bei artimuosius. Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Bielinienė

6 Tarptautinė slaugytojų diena Pagerbti slaugytojai Medicinos darbuotojo dienos proga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis s u t e i k ė Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą ir a p d o v a n o j o Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu: Sigitą Daučienę Švėkšnos pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytoją. Darbo stažas 32 metai. Renatą Eitavičienę Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiąją slaugos administratorę. Visi darbinės veiklos 22 metai skirti Kretingos krašto žmonėms. Liną Jurkonienę Jiezno pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiąją slaugytoją. Prienų krašte dirba jau 40 metų. Alą Miškinienę Šeškinės poliklinikos Infekcijų kontrolės tarnybos infekcijų kontrolės gydytojo padėjėją. Sveikatos sistemoje sėkmingai darbuojasi jau 39 metus. Almą Ratkuvienę Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro Juodkrantės medicinos punkto vyresniąją slaugytoją. Renatą Šturienę visuomenės sveikatos mokslų daktarę, Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoją slaugai. Sveikatos sistemoje dirba jau 20 metų. Berutą Zavadskienę Telšių ligoninės direktoriaus pavaduotoją slaugai. Telšių ligoninėje dirba 35 metus. Audronę Žiliūtę Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos Palangos Gintaras bendrosios praktikos slaugytoją. Sveikiname kolegas su garbingu apdovanojimu, linkime kuo geriausios profesinės ir asmeninės kloties. Sveikiname Lidiją Velykienę, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės socialinę darbuotoją sveikatos priežiūrai, šiemet gegužės 25 dieną švenčiančią 45 metų sukaktį. Linkime jaustis reikalingai ir tikėti pasirinkto gyvenimo kelio teisingu- mu. Tegu kasdienybės nesklandumai neatima tikėjimo savo paskirties šioje žemėje prasmingumu. Linkime artimųjų supratingumo, palaikymo, kolegų geranoriškumo ir vidinės harmonijos.

Tyrimai 7 Slaugytojo veiksmai valdant pooperacinį skausmą Liucija Ramunė Palinauskienė, Sandra Juknevičiūtė Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų katedra SANTRAUKA Pooperacinis skausmas tai ūminis skausmas, unikalus tuo, kad beveik visada žinoma jo priežastis ir pradžia. Šis žinojimas leidžia gerai pasirengti ir tinkamai malšinti skausmą. Deja, pagal statistikos duomenis, net moderniose ligoninėse iki 80 proc. pacientų po operacijų skundžiasi įvairaus intensyvumo skausmu. Tyrimo tikslas išanalizuoti slaugytojo veiksmus valdant pooperacinį skausmą ir palyginti slaugytojų ir pacientų apklausos apie skausmo valdymą rezultatus. Tiriamųjų imtį sudarė 76 respondentai: 39 reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, po anestezijos palatose ir chirurgijos skyriuose dirbančios slaugytojos ir 37 pacientai, kuriems per pastarąsias 2 paras buvo atliktos chirurginės operacijos. Apklausa anoniminė. Rezultatai parodė, jog pirmą dieną po operacijos stiprų ir nepakeliamą skausmą jautė beveik pusė pacientų. Nustatyta, kad pooperacinio skausmo valdymui intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje didelę reikšmę turi šie veiksniai: pacientų ir slaugytojų bendradarbiavimas prieš ir po operacijos, profesionalūs slaugos veiksmai siekiant nustatyti skausmo intensyvumą ir tinkamai jį malšinti, slaugytojo ir paciento pasitikėjimas vienas kitu ir pooperacinė aplinka, kurioje pacientas galėtų ramiai, nekęsdamas skausmo pailsėti ir nusiraminti. Dažniausios pacientų išsakytos pooperacinio skausmo valdymo problemos: skausmo intensyvumo nevertinimas, menkas pasitikėjimas slaugytojų kompetencija ir bendravimo prieš operaciją stoka. Nustatyta, kad dauguma slaugytojų skausmo intensyvumui vertinti nenaudoja jokių vertinimo skalių. Reikšminiai žodžiai: skausmas, pooperacinis skausmas, skausmo vertinimas, skausmo valdymas. ĮVADAS Skausmas viena svarbiausių sveikatos problemų pasaulyje. Medicinai pasiekus aukščiausią progreso lygį, praraja tarp mokslo žinių apie skausmą ir efektyvaus praktinio jų taikymo vis didėja. Geras pooperacinio skausmo malšinimas yra paciento teisė. Tinkamas skausmo malšinimas ma- žina pooperacines komplikacijas, pacientai greičiau sveiksta, rečiau vystosi lėtinis skausmas. Po operacijų stiprus lėtinis skausmas išsivysto net apie 20 proc. pacientų. Dažniausios blogo pooperacinio skausmo malšinimo priežastys: gydymo įstaigose nėra tradicijų vertinti ir registruoti paciento skausmo intensyvumą, slaugytojai pooperacinį skausmą dažnai vertina neobjektyviai, jo neregistruoja, nes nėra pratę naudotis skausmo intensyvumo vertinimo skalėmis ar klausimynais. Be to, vyrauja nuomonė, kad skausmas natūralus operacijos palydovas ir nekenkia paciento sveikatai. Kaip nurodo J. Baublienė (2006), pooperacinį skausmą kenčia apie 80 proc. pacientų. Slaugytojo vaidmuo valdant pooperacinį skausmą yra išskirtinis, jis pacientui skiria daugiausia laiko ir dėmesio, todėl slaugos dokumentuose būtina nurodyti skausmo vertinimo kriterijus, juos žymėti ir stebėti paciento skausmo kontrolės dinamiką. Skausmo valdymas glaudžiai susijęs su slaugytojo kompetencija ir funkcijomis. Analizuojant pooperacinio skausmo problemą ir siekiant tyrimų patikimumo bei galimybės palyginti rezultatus su kitais atliktais tyrimais, naudojama keletas standartinių klausimynų (Liutkienė, 2009). LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-608 šių skalių naudojimas oficialiai patvirtintas ir Lietuvoje. Juo papildytas 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo : nurodyta, kad skausmo intensyvumas turi būti vertinamas pacientams nuo 3 metų amžiaus, pasirinktinai naudojant veidukų ir (arba) skaitmeninę ir (arba) žodinę skales, ir kad įvertintas skausmo intensyvumas turi būti pažymėtas paciento medicinos dokumentuose ir laikomas pagrindu skirti atitinkamą skausmo malšinimo būdą (žr. 1 pav.). Visai neseniai pasiūlyta alternatyvi skausmo vertinimo skalė, kuri galėtų būti taikoma nekalbantiems asmenims. Tai veido, kojų, veiklos, verksmingumo ir paguodžiamumo arba nuraminimo skalė FLACC (angl. Face, Legs, Activity, Crying, Consolability). Pacientų skausmo kontrolės vertinimas turėtų tapti kompleksiniu. Partnerystė tarp paciento ir sveikatos 1 pav. Skausmo vertinimo skalė

8 Tyrimai priežiūros komandos laikoma vienu iš keturių esminių paciento skausmo valdymo veiksnių (kiti tinkamas gydymas, saugumas, skausmo kontrolės plano efektyvumas). Pastaruoju metu pabrėžiama, kad, be medikamentinio skausmo malšinimo, svarbu pacientų informavimas, kaip bus malšinamas ir vertinamas skausmas prieš ir po operacijos, gera psichoemocinė būklė, pozityvus bendravimas, kvalifikuoti slaugytojo veiksmai, maloni ir rami pooperacinė aplinka. Slaugytojo veiksmai valdant pooperacinį skausmą Efektyvus skausmo valdymas neatsiejamas nuo šiuolaikinės chirurgijos praktikos. Pooperacinis skausmo valdymas ne tik sumažina paciento kančias, bet ir komplikacijų riziką, paciento gulėjimo ligoninėje laiką ir gydymo išlaidas. Skausmo valdymas yra paciento priežiūros aspektas, glaudžiai susijęs su slaugytojo kompetencija ir funkcijomis. Slaugos rezultatų vertinimas siejamas su asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, kaina ir jų pusiausvyra, dar kitaip vadinama sveikatos priežiūros efektyvumu (Riklikienė, Šeškevičius, 2010). S. J. Majesky (2010; cituota iš Piščalkienė, 2011) teigia, kad pagal slaugos rezultatus galima įvertinti pacientų biopsichosocialines savybes ir fiziologinius duomenis. Funkcinės ir fiziologinės sveikatos srities slaugos rezultatai yra daug akivaizdesni nei sunkiai pastebimi psichologinės ir socialinės būklės rodmenys. Be to, psichologinę paciento būseną galima tinkamai įvertinti tik numalšinus fizinius simptomus, kurių vienas dažniausių yra skausmas. Skausmas kaip fizinis simptomas dažnai susijęs ne tik su fizine, bet ir su psichosocialine paciento sveikata ir emocine savijauta. Pasak V. Piščalkienės (2011), skausmo valdymo srityje pabrėžiamas slaugytojų pranašumas palyginti su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais, turinčiais neginčijamą įtaką paciento skausmo kontrolės rezultatams ir tęstiniam vertinimui. Slaugytojai yra arčiausiai paciento, bendraudami užmezga tiesioginį empatinį ryšį, vadovaujasi holistiniu požiūriu į paciento sveikatos būklę, atsižvelgia į paciento poreikius, vertybes ir lūkesčius. Slaugytojai, tarpininkai tarp gydytojo ir skausmą išgyvenančio paciento, stebi skausmą ir vertina paciento komforto būklę. Anot G. Laurinėno (2004), kaip vienas iš optimalių ir pigių pavyzdžių dažniausiai nurodomas Erebru (Švedija) ligoninės skausmo gydymo padalinys. Centrinė jo figūra skausmo gydymo slaugytojas. Kitose pasaulio šalyse vidurinio medicinos personalo vaidmuo mažesnis, bet daug stambesnių JAV ligoninių turi net visą darbuotojų komandą vien ūminiam skausmui gydyti (etatinis anesteziologas, rezidentai, specialius skausmo gydymo kursus baigę slaugytojai, farmakologai, fizioterapeutai, psichologai, infuzinių pompų technikai, sekretoriai, asmenys, atsakingi už įrangos ir vaistų pirkimą, ir kt.). Kiekviena tarnyba turi savų pranašumų ir trūkumų, tačiau visais atvejais siekiama tų pačių tikslų numalšinti paciento skausmą ir pagerinti jo gyvenimo kokybę. Pacientų slaugos rezultatų vertinimo kriterijai turi būti pagrįsti ir pamatuoti. Pagrindiniai skausmo kriterijai, kuriais slaugytojas turi vadovautis, yra neigiamas psichologinis atsakas į skausmą, trikdomasis skausmo poveikis ir skausmo intensyvumas. Trikdomasis skausmo poveikis susijęs su trukdymu bendrai kasdienei veiklai, nuotaikai, miegui, bendravimui su kitais žmonėmis, gebėjimui vaikščioti. Teigiama, kad su skausmu ir elgesiu susijusius kriterijus tikslinga vertinti pacientui atliekant įprastą veiklą (keičiant padėtį, keliantis, vaikščiojant), kai skausmas pasireiškia judant tada jo trikdomasis poveikis įvertinamas objektyviau. Pacientui būnant ramiai, skausmo išraiška gali būti paslėpta ir klaidinga. Skausmo intensyvumo dinamika patikimai įvertinama ir pagal reikšmingus slaugytojų nustatomus kriterijus: skausmo epizodų trukmę, skausmo išraišką veide, paciento nusakomą skausmą, dejones ir verkimą, nerimą, vaikštinėjimą ir trypčiojimą, apetito sumažėjimą, pulso ir kvėpavimo dažnį. Objektyvų skausmo vertinimą sunkina tai, jog jausminį skausmo išgyvenimą pacientai nusako dešimtimis skirtingų apibūdinimų, vartodami įvairiausius žodžius, pasitelkdami gestus ir veido išraišką. Todėl reguliarus skausmo dokumentavimas padeda imtis tinkamų veiksmų, stebint gydymo veiksmingumą ir šalutinį vaistų poveikį. B. Lee (2010; cituota iš Liutkienė, 2009) teigimu, vertinant pacientų slaugą ir priežiūrą labai svarbu skausmo kontrolės stebėjimas. Akcentuojant slaugos veiksmų dokumentavimo būtinumą, pabrėžtina, kad skausmo vertinimo kriterijus reikėtų surašyti į slaugos dokumentacijos skausmo valdymo skiltį, juos žymėti ir stebėti paciento skausmo kontrolės dinamiką. Tai užtikrintų paciento priežiūros ir jos vertinimo tęstinumą, suteiktų informacijos sveikatos priežiūros specialistams, patiems pacientams ir jų artimiesiems, rodytų asmens sveikatos priežiūros kokybės lygį ir veiksmingumą atliekant auditą ar mokslo tyrimus (IASP angl. International Association for the Study of Pain; Pain terms, 2011). Operacijų skaičius ir sudėtingumas Lietuvoje nuolat auga, o operacijos kiekvienam sukelia nemažą diskomfortą. Išanalizavus ligoninės profilį pažymėtina, jog reikėtų parinkti tinkamiausią skausmo malšinimo tarnybos modelį. Respondentų kontingentas ir tyrimo metodologija Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė. Tyrimas vykdytas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, priežiūros po anestezijos palatose ir įvairiuose chirurginiuose skyriuose. Tyrime dalyvavo 39 reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus ir priežiūros po anestezijos palatose dirbančios slaugytojos (visos moterys) ir 37 pacientai. Pacientų atrankos kriterijus ne ilgesnis kaip 48 val. po operacijos laikas. Pateikta pildyti 80 anketų: 40 slaugytojoms ir 40 pacientams. Užpildytos 76 anketos. Tyrimo instrumentas sudarytas iš 28 klausimų, jį rengiant naudotas depresiškumo vertinimo klausimynas bei pacientų ir slaugytojų atliekamo priežiūros kokybės, susijusios su pooperacinio skausmo valdymu, vertinimo klausimynas (angl. Patient and nurse assessment of quality of care in postoperative pain management). Slaugytojoms pateiktas toks pat klausimynas kaip ir pacientams. Slaugytojų ir pacientų apklausos duomenys palyginti tarpusavyje. Tiriamųjų atrankai amžius ir lytis įtakos neturėjo. Rezultatai ir jų aptarimas Straipsnyje analizuojami tik su pooperacinio skausmo valdymu susiję tyrimo rezultatai. Pooperacinio skausmo valdymas vertinamas pagal šiuos klausimus: kokį skausmą pacientai jautė po operacijos; ar visada buvo vertinamas pooperacinio skausmo intensyvumas; ar prieš operaciją pacientas buvo informuotas, kaip bus vertinamas ir gydomas jo skausmas; ar

Tyrimai 9 visada buvo suteikta būtinoji pagalba ir skausmas vertinamas bei malšinamas nedelsiant; ar visada buvo naudojamos standartinės skalės skausmo intensyvumui nustatyti. Skausmo intensyvumo rodikliai buvo vertinami taip: 0 nėra skausmo, 1, 2, 3 silpnas skausmas, 4, 5 vidutinis skausmas, 6, 7, 8 stiprus skausmas, 9, 10 nepakeliamas skausmas (žr. 1 pav.). Kaip matyti iš 2 pav. pateiktų rezultatų, pirmą parą po operacijos labai stiprų ir nepakeliamą skausmą jautė beveik pusė pacientų (47 proc.), trečdalis pacientų jautė vidutinio stiprumo skausmą. Tai leidžia teigti, kad beveik kas antras pacientas pirmą parą po operacijos jautė labai stiprų arba nepakeliamą skausmą. 2 pav. Skausmo intensyvumo vertinimas pagal skaitmeninę skalę (pirma para po operacijos) Kitą parą po operacijos tokio pobūdžio skausmas vargino tik 25 proc. pacientų (žr. 3 pav.). Taigi galima teigti, kad antrą parą po operacijos stiprus skausmas vargino dar kas ketvirtą pacientą. Nors pacientai ir kentė įvairaus intensyvumo pooperacinį skausmą, tačiau dauguma prieš operaciją manė, kad jis bus dar stipresnis. 3 pav. Skausmo intensyvumo vertinimas pagal skaitmeninę skalę (antra para po operacijos) Pacientų ir slaugytojų atsakymai apie pooperacinio skausmo valdymą analizuoti trimis aspektais: pacientų ir slaugytojų bendravimo aspektu slaugos veiksmų efektyvumo aspektu pasitikėjimo tarp slaugytojų ir pacientų aspektu Nagrinėjant pacientų ir slaugytojų bendradarbiavimo indėlį valdant pooperacinį skausmą išsiaiškinta, jog slaugytojų ir pacientų atsakymai skiriasi. 84 proc. slaugytojų teigė, jog pacientai buvo informuoti, kaip bus malšinamas skausmas po operacijos, bet tik trečdalis (33 proc.) pacientų nurodė, kad slaugytojos tai su jais aptarė. Nustatyta, kad ir slaugytojos, ir pacientai manė, jog pasikeitus pamainai naujai atvykusi slaugytoja žinojo, kokį skausmą jaučia pacientas ir kaip jis malšinamas (žr. lentelę). Reikšmingų skirtumų tarp pacientų ir slaugytojų atsakymų vertinant gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimą malšinant skausmą nenustatyta. Lyginant šio tyrimo duomenis apie slaugytojų ir pacientų bendradarbiavimą malšinant pooperacinį skausmą su panašiu Švedijoje atliktu tyrimu, pastebėta, kad atsakymai į šiuos klausimus šiek tiek skiriasi, nes Švedijoje slaugytojai daugiau dėmesio skiria pacientui paruošti ir informuoti prieš operaciją, tačiau bendradarbiavimas su gydytojais ir slaugytojų žinių perdavimas naujai pamainai beveik nesiskiria nuo Švedijoje gautų duomenų (Idvall ir kt., 2009). Išanalizavus slaugytojų veiklą malšinant pooperacinį skausmą, nustatyta, kad pacientų ir slaugytojų atsakymai skiriasi. Beveik du trečdaliai (67 proc.) slaugytojų teigia, kad su pacientais yra aptariamas skausmo malšinimo būdas prieš operaciją, tačiau tik trečdalis pacientų (37 proc.) teigė buvę apie tai informuoti. Trečdalis pacientų nurodė, jog skausmo malšinimo būdas operacijos metu su jais nebuvo aptariamas, o penktadalis tvirtino, kad tai buvo aptariama tik iš dalies (žr. lentelę). Aiškinantis, ar pacientams pasiūloma speciali kūno padėtis, kad sumažėtų pooperacinis skausmas, slaugytojų ir pacientų atsakymai gerokai skyrėsi: dauguma slaugytojų teigė, jog pacientams pasiūloma speciali kūno padėtis, tačiau tai patvirtino tik pusė apklaustų pacientų, o ketvirtadalis (25 proc.) nurodė, kad jiems specialios kūno padėties, kuri padėtų sumažinti pooperacinį skausmą, niekas nepasiūlė (žr. lentelę). Beveik visos slaugytojos teigė, kad visada teiraujasi paciento, ar jam neskauda, kai giliai įkvepia, atsisėda ar juda. Tačiau pacientų atsakymai į šį klausimą buvo ne tokie palankūs slaugytojoms: tik du trečdaliai pacientų pritarė, jog slaugytojos visada arba dažnai teiraujasi, tačiau trečdalis pacientų aiškiai pareiškė, kad jų niekas nesiteiravo apie skausmą sėdant, kvėpuojant ar judant (žr. lentelę). Slaugytojo veiklos valdant pooperacinį skausmą neįmanoma įsivaizduoti be pacientų skausmo registravimo. Kad pacientų skausmas būtų tinkamai malšinamas, slaugytojai turėtų vertinti ir registruoti pacientų skausmą naudodami skausmo intensyvumo vertinimo skales. Du penktadaliai apklaustų (40 proc.) slaugytojų teigė, kad vertindamos pacientų skausmą naudoja skausmo skales ir registruoja pacientų patirtą skausmą. Slaugytojų veiklą šiuo aspektu lyginant su panašaus Švedijoje atlikto tyrimo duomenimis, paaiškėjo, jog Švedijoje slaugytojai labai didelį dėmesį skiria paciento skausmo intensyvumo vertinimui ir registravimui, nuolat naudoja įvairias skausmo intensyvumo vertinimo skales ir patvirtintus skausmo vertinimo klausimynus, nes skausmo intensyvumo rodikliai padeda efektyviau malšinti pacientų skausmą ir parinkti tinkamą gydymą, taip pat sumažinti paciento gulėjimo skyriuje trukmę ir sutaupyti gydymo išlaidų (angl. Postoperative pain management good clinical practice). Malšinant pooperacinį skausmą labai svarbus slaugytojo ir paciento pasitikėjimas. Tyrimo duomenimis, beveik pusė pacientų mano, kad slaugytojos nepasitiki pacientais, kai jie skundžiasi skausmu po operacijos. Valdant pooperacinį skausmą svarbų vaidmenį vaidina paciento emocinė būklė, kuri dažnai priklauso nuo aplinkos, todėl labai svarbu užtikrinti paciento ramybę ir gerą poilsį pooperaciniu laikotarpiu. Beveik visos slaugytojos ir 73 proc. pacientų teigė, kad ramybė ir poilsis buvo užtikrintas. Ir slau-

10 Tyrimai Pacientų ir slaugytojų pooperacinio skausmo valdymo vertinimas gytojos, ir pacientai nurodė, kad skyriuje būna pakankamai slaugytojų ir jos greitai reaguoja į prašymą malšinti skausmą. Išvados 1. Pacientų ir intensyviosios terapijos slaugytojų apklausa parodė, kad valdant pooperacinį skausmą intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje didžiausią reikšmę turi pacientų ir slaugytojų bendradarbiavimas prieš operaciją ir po jos, profesionalūs slaugos veiksmai siekiant nustatyti skausmo intensyvumą ir tinkamai jį malšinti, slaugytojo ir paciento pasitikėjimas vienas kitu ir pooperacinė aplinka, kurioje pacientui sudaromos sąlygos ramiai, be skausmo pailsėti ir nusiraminti. 2. Pacientų nuomone, dažniausios pooperacinio skausmo valdymo problemos yra skausmo intensyvumo nevertinimas, menkas pasitikėjimas slaugytojais ir nepakankamas informavimas prieš operaciją. 3. Palyginus slaugytojų ir pacientų apklausos rezultatus nustatyta, jog tokie veiksmai kaip tinkamas pacientų nuteikimas prieš operaciją ir po jos, skausmo intensyvumo vertinimas dažnai slaugytojų neatliekami. 4. Dauguma slaugytojų nenaudoja jokių skausmo intensyvumo nustatymo skalių. LITERATŪRA 1. Baublienė J. Skausmo samprata ir gydymas. Vilnius, 2006. 2. IASP (International Association for the Study of Pain). Pain terms. 2011. Prieiga per internetą: <http://www. iasp-pain. org/am/ Template.cfm?Section=Pain_Definitions&Template=/CM/HT- MLDisplay. cfm&contentid=1728#pain> [žiūrėta 2001-06-09]. 3. Idvall E. et al. Patient and nurse assessment of quality of care in postoperative pain management. Prieiga per internetą: <http:// www.ncbi.nlm.nih.-gov/pmc/articles/pmc1757993/> [žiūrėta 2013-06-06]. 4. Laurinėnas G. Ūminio skausmo tarnyba: Quo vadis. Prieiga per internetą: <http://www. news. lt/upload/200410/ Skausmo%20gydymo%20tarnyba_Laurinenas%20G.pdf> [žiūrėta 2010-01-10]. 5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicininės pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 55-1915). 6. Liutkienė J. Skausmo vertinimas // Gydymo menas, 2009, Nr. 2, p. 28 30. 7. Piščalkienė V. Pooperacinio skausmo ypatumai pagal operacijos pobūdį bei sociodemografines pacientų grupių charakteristikas // Sveikatos mokslai, 2011, Nr. 5, p. 152 157. 8. ESRA European Society of Regional Anaesthesia and Pain Therapy. Postoperative pain management good clinical practice. Prieiga per internetą: <http://www. esraeurope. org/ PostoperativePainManagement.pdf> [žiūrėta 2011-06-06]. 9. Riklikienė O., Šeškevičius A. Skausmo kontrolės slaugos rezultatų kriterijų reikšmingumas ir sąsajos su slaugytojų veikla // Medicina, 2010, Nr. 1, p. 46 48.

2014-ieji Vaikų sveikatos metai 11 Vaikų slauga Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus organizacija gegužės 12-ąją yra paskelbusi Tarptautine slaugytojų diena. Ši data pasirinkta ne atsitiktinai tai slaugių profesijos pradininkės anglų medicinos sesers Florens Naitingeil (Florence Nightingale), 1860 m. Londone įkūrusios slaugių mokyklą Šv. Tomo ligoninėje, gimimo diena. Slaugytojo veikla labai įvairi, dėl šios priežasties žinios turi būti plačios ir įvairiapusės (bendrosios ir gydomosios medicinos, psichologijos, teisės, etikos, pedagogikos). Pagrindinė slaugytojo pareiga pagalba žmonėms, kuriems reikalinga slauga, visuomenės sveikatos poreikių tenkinimas. Slaugytojas prisideda prie sveikatos stiprinimo, padeda susitaikyti su negalia ar palen- gvina kančias. Teikdamas paslaugas, jis kuria aplinką, užtikrinančią pagarbą individo vertybėms, papročiams bei dvasiniams įsitikinimams, garantuoja asmeninės informacijos konfidencialumą. Lietuvos medicinos biblioteka, minėdama Tarptautinę slaugytojų dieną ir Vaikų sveikatos metus, parengė literatūros sąrašą apie vaikų slaugą lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Leidinius rasite bibliotekos el. kataloge. Taip pat rekomenduojame pasinaudoti Netvibes programa ir sekti naujausią literatūrą slaugos klausimais. Informacijos paieškos subtilybių galite išmokti Lietuvos medicinos bibliotekos rengiamuose kursuose. Kreipkitės: el. paštu klauskite@lmb.lt, tel.: (8~5) 261 73 96 Ambulatory pediatrics for nurses / Marie Scott Brown, Mary Alexander Murphy. - 2nd ed. - New York, 1981. - ix, 614 p. - ISBN 0-07- 008291-X Ar žinote, kaip dirba vaikų slaugytoja? / Algimantas Vingras, Violeta Būtėnaitė // Internistas. - 2005, Nr. 2, p. 94-97. Assessment and management of developmental changes and problems in children / Marcene Lee Powell. - St. Louis, 1981. - 344 p. - ISBN 0-8016-1520-8 Atnaujintas akušerijos skyrius / Stasys Daktaravičius // Ave vita. - 2006, gruod. 22, p. 3. Autizmo sutrikimą turinčių vaikų slaugos ypatumai / Sigita Lesinskienė, Dainius Pūras, Asta Kajokienė, Julija Šenina // Medicina. - 2002, t. 38, Nr. 4, p. 412-419. Behavioral approaches to children with developmental delays / Sally M. O Neil, Barbara Newcomer McLaughlin, Mary Beth Knapp. - Saint Louis, 1977. - xiv, 210 p. - ISBN 0-8016-3709-0 Child and family: concepts of nursing practice / Marjorie J. Smith, Julie A. Goodman, Nancy Lockwood, Sarah B. Pasternack. - New York, 1982. - xxxii, 1246 p. - ISBN 0-07-048720-0 Child health and the family: nursing concepts and management / Shirley Steele. - New York, 1981. - xviii, 750 p. - ISBN 0-89352-119-1 Child health nursing: care of the growing family / Adele Pillitteri. - Boston, 1981. - xxi, 999 p. - ISBN 0-316-70793-7 Children with chronic conditions: nursing in a family and community context / edited by Marion H. Rose, Robin B. Thomas. - New York, 1987. - xiv, 329 p. - ISBN 0-8089-1847-8 Chirurginėmis ligomis sergančių vaikų slauga: atmena / J. Gradauskas, K. Trainavičius. - Vilnius, 1988. - 33 p. Clinical aspects of child development: an introductory synthesis of developmental concepts and clinical experience / Melvin Lewis. - 2nd ed. - Philadelphia, 1982. - xx, 447 p. - ISBN 0-8121-0796-9 Comprehensive child and family nursing skills / editor Donna Phillips Smith. - St. Louis, 1991. - xx, 828 p. - ISBN 0-8016-5209-X Comprehensive pediatric nursing / Gladys M. Scipien [et al.]. - 3rd ed. - New York, 1986. - xiv, 1451 p. - ISBN 0-07-055554-0 Continuing professional development of Russian pediatric nurses: an interprofessional approach / Elena Biryukova // Nursing education, research, & practice. - 2013, no. 4, p. 153-158. Critical care nursing of children and adolescents / editor Annalee R. Oakes. - Philadelphia, 1981. - xi, 387 p. - ISBN 0-7216-1003-X Current practice in pediatric nursing. - St. Louis, 1976-. - t. Daktaras Kazys Grinius ir jo Sveikata / Janina Valančiūtė // Sveikata. - 2003, Nr. 8, p. 43-45. Decision making in pediatric nursing / Mary A. Murphy. - Toronto, 1988. - xii, 214 p. - ISBN 0-941158-85-3 Essential of pediatric nursing / Lucille F. Whaley, Donna L. Wong. - St. Louis, 1982. - x, 943 p. - ISBN 0-8016-5422-X Family-centered care of children and adolescents: nursing concepts in child health / Jo Joyce Marie Tackett, Mabel Hunsberger. - Philadelphia, 1981. - xx, 1415 p. - ISBN 0-7216-8740-7 Introduction to human development and health issues / Lorraine Bradt Dennis, Joan Hassol. - Philadelphia, 1983. - xv, 303 p. - ISBN 0-7216-3030-8 Karščiuojančio vaiko slauga / parengė gyd. Jurgita Malytė // Sveikas žmogus. - 2006, Nr. 11, p. 38-39. Karščiuojančio vaiko slauga: vaikas sukarščiavo. Ką turėtų žinoti tėveliai / Rima Markuvienė // Sveikas žmogus. - 2002, Nr. 11, p. 33. Kinderheilkunde und Kinderkrankenpflege für Schwestern / Michael Hertl. - Stuttgart, 1983. - 527, [2] p. - ISBN 3-13-348806-6 Klinikinė slauga: mokomoji knyga / [Danutė Kalibatienė, Renata Čepanauskienė, Narimantas Markevičius, Aldona Mikaliūkštienė, Rimgaudas Staigis, Rasa Stundžienė, Violeta Ožeraitienė, Algimantas Vingras. - Vilnius, 2008. - 447, [1] p. - ISBN 978-9955-861-01-0 Kokybiška slauga - lyderystė inovacijose / Loreta Giedraitienė // Ave vita. - 2009, geg. 22, p. 3, 4. Lippincott s state board eхamination review for registered nurses / LuVerne Wolff Lewis. - 2nd ed. - Philadelphia, 1982. - xv, 670 p. - ISBN 0-397-54363-8 Mamos žinynas / Algimantas Vingras. - Kaunas, 2005. - 326 p. - ISBN 9955-478-04-7 Maternal-infant nursing care / Elizabeth Jean Dickason, Bonnie Lang Silverman, Martha Olsen Schult. - St. Louis, 1994. - xxxi, 875 p. - ISBN 0-8016-7408-5 Maternal-newborn nursing: care of the growing family / Adele Pillitteri. - Boston, 1981. - xvi, 746 p. - ISBN 0-316-70792-9 Maternity and gynecologic care: the nurse and the family / Margaret Duncan Jensen, Irene M. Bobak. - St. Louis, 1985. - xxxv, 1462 p. - ISBN 0-8016-2494-0

12 2014-ieji Vaikų sveikatos metai McGraw-Hill handbook of clinical nursing / editors: Margaret E. Armstrong [et al.]. - New York, 1979. - xi, 1473 p. - ISBN 0-07-045020-X Nauja slaugos vadovė / parengė Halina Noreikaitė // Ave vita. - 2002, saus. 22, p. 4. Nurse practitioners: clinical skills and professional issues / edited by Mike Walsh. - 2nd ed. - Edinburg, 2006. - ix, 381 p. - ISBN 0-7506- 8801-7 Nursing care of children and families / Sandra R. Mott, Susan Rowen James, Arlene M. Sperhac. - 2nd ed. - Redwood City, 1990. - xvi, 1941 p. - ISBN 0-201-12923-X Nursing care of infants in the community / Rasa Stundžienė, Algimantas Vingras // Acta medica Lituanica. - Vol. 14, no. 2 (2007), p. 89-94. Nursing pediatric patients. - [S.l.], 1983. - 160 p. - ISBN 0-916730-47-6 Paauglys: tuo viskas pasakyta / Audra Baranauskaitė, Ramunė Jurkevičienė, Daiva Šniukaitė, Nijolė Sturlienė // Moteris. - 2002, Nr. 3, p. 30-37. Pediatric critical care nursing / edited by Katherine W. Vestal. - New York, 1981. - xiv, 450 p. - ISBN 0-471-05674-X Pediatric diagnostic procedures: with guidelines for preparing children for clinical tests / Susan Colvert Droske, Sally A. Francis. - New York, 1981. - 293 p. - ISBN 0-471-04928-X Pediatric history taking and physical diagnosis for nurses / Mary M. Alexander, Marie Scott Brown. - New York, 1979. - viii, 529 p. - ISBN 0-07- 001019-6 Pediatric oncology nursing [Elektroninis išteklius]: advanced clinical handbook / Deborah Tomlinson, Nancy E. Kline, editors. - Berlin ; Heidelberg, 2005. - 1 elektron. opt. diskas. - (Pediatric oncology ; vol. 22). - ISBN 978-3-540-26784-3 Perinatal nursing: care of newborns and their families / Florence Bright Roberts. - New York, 1977. - xv, 282 p. - ISBN 0-07-053125-0 Pflege des kranken Kindes / Hrsg. Wolfgang Raue [et al.]. - Berlin, 1989. - 327, [1] p. - ISBN 3-333-00362-7 Pflege des kranken Kindes / Hrsg. Wolfgang Raue, Burkhard Schneeweiß. - Berlin, 1988. - 327, [1] p. - ISBN 3-333-00101-2 Principles of nursing care for the pediatric surgery patient / edited by Dianne Fochtman, John G. Raffensperger. - 2nd ed. - Boston, 1976. - xiv, 327 p. - ISBN 0-316-28681-8 Promoting the health of children: a guide for caretakers and health care professionals / Sheila M. Pringle, Brenda E. Ramsey. - St. Louis, 1982. - xi, 275 p. - ISBN 0-8016-4048-2 Psychologie in dere Krankenpflege / Werner König. - Berlin, 1984. - 152 p. Ärztlicher Rat für Eltern leukämie- und tumorkranker Kinder / Eva Pichler, Renate Richter. - Stuttgart, 1985. - xvi, 179, [1] p. - ISBN 3-13- 620801-3 Sėkmingi metai telšiečiams / Seliomė Šešeikienė // Lietuvos sveikata. - 2002, saus. 31 - vas. 6 (Nr. 5), p. 22. Sergančio vaiko slauga namie / Algimantas Vingras. - Vilnius, 1985. - 40 p. Sergančio vaiko slauga namuose / Algimantas Vingras. - Vilnius, 1990. - 115, [2] p. - (Patarimai tėvams) Sergančio vaiko slauga namuose: gydytojo patarimai / A. Vingras. - Vilnius, 1990. - 126, [2] p. Sergančio vaiko slaugymas šeimoje / E.E. Coppi. - Vilnius, 1956. - 22 p. - (Neakivaizdiniai kursai motinoms ; paskaita 12) Sergančio vaiko slaugymas šeimoje / S. Raciūtė-Butinavičienė. - Vilnius, 1959. - 31, [1] p. - (Neakivaizdiniai kursai motinoms ; paskaita 12) Sergančio vaiko slaugymas šeimoje / S. Raciūtė-Butinavičienė. - 2-sis leid. - Vilnius, 1966. - 22, [2] p. - (Neakivaizdiniai kursai motinoms ; paskaita 6) Slaugytojos ir vaiko bendravimo ligoninėje svarba: [tezės] / Virgina Vaitkienė // Sveikatą stiprinanti ligoninė: sveikas darbuotojas saugus pacientas. - P. 111-112. Slaugytojų žinios apie 3-8 metų vaikų slaugą prieš ir po adenoidektomijos otorinolaringologijos skyriuje / Lidija Pranskuvienė // Slauga. Mokslas ir praktika. - 2004, Nr. 7/8, p. 14-16. Slaugos praktikos vadovas: praktikos vadovas / [Jovita Demskytė, Jurgita Gulbinienė, Daiva Kriukelytė, Aušra Lekauskaitė, Rima Zunkienė]. - Kaunas, 2008. - 60, [1] p. - ISBN 978-9955-920-12-0 Spezielle Kranheitslehre / Hrsg. Siegfried Liebe. - Berlin, 1980-1981. - d. Standards and recommendations for hospital care of newborn infants / Committee on Fetus and Newborn. - 5th ed. - Evanston, 1971. - 144, [8] p. Šeimų, auginančių onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, slaugos namuose poreikiai / R. Jurkuvienė, E. Balašova // Sveikatos mokslai. - T. 18, Nr. 6 (2008), p. 2026-2033. Tai vystyti kūdikėlį ar ne? / Renata Maslauskienė // Mažylis. - 2010, Nr. 9, p. 22-23. Tavo kūdikis: kūdikis, jo priežiūra ir slaugymas / V. Tumėnienė. - Kaunas, 1932. - 73, [3] p. - (Moterų knygynėlis ; nr. 2) Textbook of pediatric advanced life support / editor Leon Chameides. - Dallas, 1990. - ix, 117 p. - ISBN 0-87493-609-8 The nursing care of children / Inez L. Armstrong, Jane J. Browder. - Philadelphia, 1964. - ix, 699 p. The pediatric nurse practitioner certification review guide / edited by Virginia Layng Millonig. - Potomac, 1990. - xv, 582 p. - ISBN 1-878028-04-9 Tikus turinčių vaikų slaugos ypatumai / S. Lesinskienė, J. Rodz // Medicinos teorija ir praktika. - 2002, Nr. 3, p. 194-198. Ūminis viduriniosios ausies uždegimas (otitas): vaikų slauga. Patarimai tėvams / parengė Jūratė Labutienė // Slauga ir sveikata. - 2005, Nr. 6, p. 11. Vaikas susirgo: [vadovas tėvams / redaktorė Vaiva Grigaitienė]. - [Vilnius, 2008]. - 95 p. - (Tavo vaikas). - ISBN 978-9955-727-47-7 Vaikų slauga / Algimantas Vingras // Klinikinė slauga. - P. 401-439. Vaikų slaugytojas: MN 91:2001. - Vilnius, 2002. - 5 p. - (Lietuvos medicinos norma) Vaikų slaugos praktika / R. Zunkienė // Slaugos praktikos vadovas. - P. 48-56. Vaikų sveikatos būklės įvertinimas / Algimantas Vingras // Klinikinė slauga. - P. 70-75. Whaley & Wong s essentials of pediatric nursing / Donna L. Wong. - 4th ed. - St. Louis, 1993. - xxxi, 1198 p. - ISBN 0-8016-6650-3 Žali taškeliai, kurių nesinori prisiminti II: [pasakoja doc. Algimantas Vingras / užrašė] Rasa Grinkevičienė // Mamos žurnalas. - 2007, Nr. 2, p. 72-73. Выхаживание недоношенных детей / А.И. Хазанов. - 2-е изд. - Ленинград, 1978. - 222 p. - (Библиотека практического врача) Домашний уход за больными / Теодор Бильрот. - Москва, 1995. - 218 p. - (Домашняя библиотека). - ISBN 5-86344-037-6 Общий уход за детьми: учебное пособие / А.В. Мазурин, А.М. Запруднов, К.И. Григорьев. - Москва, 1989. - 191, [1] p. - (Учебная литература: для студентов медицинских институтов). - ISBN 5-225-01634-0 Общий уход за детьми: [учебное пособие для студентов педиатрических факультетов медицинских вузов] / А.В. Мазурин, А.М. Запруднов, К.И. Григорьев. - Москва, 1994. - 223 p. - (Учебная литература: для студентов медицинских институтов: педиатрический факультет). - ISBN 5-225-00917-4 Работа сестры в палате новорожденных / Н.М. Миргородская. - 2-е изд. - Москва, 1968. - 169, [3] p. - (Библиотека среднего медицинского работника) Уход за здоровым и больным ребенком: учебно-мeтодическое пособие / [А.С. Логачева, А.Я. Швак, Г.А. Ковалева]. - Омск, 1989. - 105, [1] p. Sudarė Regina Vaišvilienė

Interviu Mokytis būtina visą gyvenimą 13 Šiemet vasario mėnesį Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Biomedicinos mokslų katedros dėstytojai, lektorei Genei Dabkevičienei Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) prezidento patvirtinta komisija suteikė Metų andragogo vardą už pasiektus rezultatus suaugusiųjų formalaus ir neformalaus ugdymo srityje ir reikšmingus darbus bei veiklą andragogikos srityje, visuomenės demokratinės kultūros, bendražmogiškųjų ir pilietinių vertybių ugdymą. Lietuvoje terminas andragogika pradėtas vartoti apie 1990 m. Tai kas gi yra ta andragogika? Andragogika tai suaugusiųjų mokymo teorija ir praktika. Šį terminą pirmas pavartojo Alexanderis Kappas (1833). Tai suaugusiųjų mokymas, taip kaip pedagogika jaunų žmonių mokymas. Specialistas, dirbantis suaugusiųjų mokymo srityje, vadinamas andragogu. Suaugusiųjų mokymas vyksta įvairiose srityse, organizacijose mokslo ir švietimo įstaigose, įmonėse, bankuose, poilsio, sporto centruose, klubuose, asociacijose, bibliotekose, darbo rinkos mokymo tarnybose, darbo biržose, ligoninėse (priešgimdyvinėse palatose), šalies ginkluotosiose pajėgose, religinėse bendruomenėse, profesinėse sąjungose, įkalinimo įstaigose, neformaliojoje slaugoje. Daugiau kaip du dešimtmečius darbuojatės suaugusiųjų švietimo srityje. Džiaugiamės kartu su Jumis, kad tai buvo įvertinta suteikiant Jums šių metų pradžioje Metų andragogo vardą. Kas paskatino savo profesinę veiklą susieti su suaugusiųjų ugdymu? 1974 m. baigiau Kauno medicinos instituto Gydomąjį fakultetą ir, atlikusi internatūrą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, pagal paskyrimą atvykau dirbti į tuometę Šiaulių medicinos mokyklą vidaus ligų dėstytoja ir iki šiol dirbu lektore Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete. Nuo pat savo darbinės veiklos pradžios iki šių dienų tebedirbu ir pagal specialybę, t. y. vidaus ligų gydytoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir prasidėjus slaugytojų perkvalifikavimui bei licencijavimui, Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras pakvietė skaityti paskaitas ir vesti seminarus, vėliau ir vadovauti Bendruomenės slaugytojų programai, dalyvauti bendruose projektuose. Turėdama didelę praktinę patirtį (apie 17 metų dirbau apylinkės gydytoja, vėliau Skubiosios pagalbos skyriuje) ir teorinį pasirengimą, sutikau. Šis bendradarbiavimas tebesitęsia iki šiol. Vėliau įsikūrus fakultete Neformaliojo ugdymo centrui, rengiau programas ir vedžiau seminarus Šiaulių krašto neįgaliųjų draugijai, įvairioms asociacijoms, dalyvavau jų projektuose. Taip pat skaičiau paskaitas ir vedžiau seminarus Odontologų rūmų organizuojamuose seminaruose, LSSO konferencijose, Trečiojo amžiaus universitete ir kt. Be poros mėnesių jau turiu 40 metų praktinio ir lektorės darbo patirtį, todėl, manyčiau, privalau skleisti sveikatinimo programas ir tiesas ne tik jaunimui, bet ir suaugusiesiems. Jums turbūt teko būti viena iš šios srities pradininkų Lietuvoje? Iš ko sėmėtės patirties? Taip, iš tikrųjų, buvau pradininkė šioje srityje ir meluočiau sakydama, kad pradžioje viskas klojosi kaip sviestu patepta. Mokiausi iš savo klaidų, iš vyresnių kolegų, dėstytojų, nes visada rūpinausi savo kvalifikacija, važiavau į tobulinimosi kursus, lankiau praktines-teorines konferencijas, dalyvavau stažuotėse, mainų programose, projektuose, tai sudarė galimybes semtis patirties užsienio šalyse. Dažnai dalyvauju projektuose, kurie glaudžiai siejasi su suaugusiųjų mokymu, pvz., Neformaliu būdu įgytų kompetencijų formalizavimo sistemos sukūrimas aukštojo mokslo įstaigose (FORMALIS). Kuo skiriasi suaugusiųjų ir vaikų, jaunimo švietimas, kas bendro? Manyčiau, vaikų ir suaugusiųjų mokymas skiriasi. Vaikams reikia kitų mokymo metodų, daugiau vaizdinės medžiagos, žaidimų, priklausomai nuo perteikiamos medžiagos. Tie skirtumai priklauso nuo amžiaus grupės. Ypač tai pasakytina apie vaikus iki 15 metų. Vyresnio amžiaus jaunimo, 15 18 metų, mokymas mažai kuo skiriasi. Suaugusį mokinį ir vaiką skiria 4 pagrindiniai dalykai: Patirtis kiekvienas suaugęs mokinys į mokymosi procesą atsineša nemenką savo individualią gyvenimišką patirtį, todėl yra nusipelnęs andragogo mokytojo pagarbos. Motyvacija besimokantis suaugusysis turi ne tik išorinę, bet ir vidinę motyvaciją, todėl ateidamas mokytis turi savo tikslus ir ketinimus, kuriuos mokytojui svarbu žinoti siekiant sėkmingo, motyvuoto ir prasmingo darbo. Savarankiškumas suaugęs mokinys turi gebėjimų savarankiškai mokytis, planuoti ir kontroliuoti savo mokymosi procesą. Andragogo tikslas leisti besimokantiesiems jaustis saugiems ir pasitikėti jų atsakingumu planuojant bei kontroliuojant savo mokymąsi. Atsakomybė suaugę besimokantieji turi didelį atsakomybės už savo mokymosi proceso sėkmingumą, išbaigtumą jausmą. Aš dirbu su suaugusiaisiais, nes mano studentai irgi jau suaugę, tai dažniausiai taikau refleksijos, gerosios patirties, diskusijos, įžvalgų, klausimų-atsakymų, paskaitos, demonstravimo, analizavimo, vertinimo ir kt. mokymo metodus. Kokią suaugusiųjų mokymo problemą įvardytumėte kaip svarbiausią? Dirbant su suaugusiaisiais svarbiausia problema yra motyvacija. Suaugusiųjų mokymas privalo tapti mokymusi visą gyvenimą, prieinamas visiems, ne tik draugijų, asociacijų ir t. t. nariams, bet ir kiekvienam žmogui, ne tik miestuose ir miesteliuose, bet ir atokaus kaimo gyventojams. Lietuvoje be galo daug rizikos grupių žmonių, daug sergančių lėtinėmis ligomis, ypač širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, nutukimu ar turinčių antsvorį, pastaruoju metu šios ligos plinta kaip epidemija, taip pat jos sparčiai jaunėja. Dauguma žmonių nežino jų rizikos veiksnių, kuriuos galime paveikti ar net eliminuoti ir taip išvengti ligos. Ekonomiškai išsivysčiusių šalių patirtis rodo, kad sveikatos išsaugojimo programose didelę reikšmę turėjo ir turi įvairaus amžiaus žmonių sveikatos mokymas, rizikos veiksnių aiškinimas, ligų prevencijos priemonių taikymas. LSŠA komisijai pristatydama gerosios patirties pavyzdį esė Kodėl verta mokytis visą gyvenimą? rašote, jog Mokytis

14 Interviu sveikos gyvensenos tiesiog būtina, privaloma kiekvienam iš mūsų. Tai viena svarbiausių kompetencijų, kurią privaloma nuolat tobulinti. Iš tiesų rūpintis savo sveikata reikia ir būtina ne tada, kai jau užpuola ligos, bet visą savo gyvenimą nuo ikimokyklinio amžiaus iki gilios senatvės. Atrodo, tokia akivaizdi tiesa, o kaip yra realybėje? Ar jūsų mokytiniai tą suvokia kaip savaime suprantamą dalyką, ar reikia tuo įtikinti? Saugoti ir išsaugoti sveikatą yra ir asmens pasididžiavimas, ir garbė, ir gerovė, puiki savijauta, gera gyvenimo kokybė, džiaugsmas kiekvieną dieną, pakili nuotaika, šypsena veide. Išvengti ligos norime kiekvienas, tik reikia žinoti, ką turime daryti, ir mokėti, kaip tai padaryti. Viso to išmokyti yra mūsų medikų, andragogų, pedagogų, lektorių, docentų, profesorių pareiga. Išvengti ligos yra daug lengviau, pigiau ir, svarbiausia, neskausminga. Žiūrint į ligos sukeltas kančias, vien ašarų dažnai nepakanka. Žmogus, atsidūręs akistatoje su liga, dažnai pakeičia ir savo mąstymą, ir gyvenseną, ir vertybes, požiūrį į aplinką, neretai šaukiasi ir Dievo, bet dažnai tai jau pavėluota. Per savo kaip gydytojos praktiką esu išgyvenusi labai įvairių potyrių, nuo labai sėkmingų istorijų iki mokymų, kurie baigdavosi moralais, gąsdinimais bei akivaizdžių faktų demonstravimu. Labai dažnai susiduriant su sergančiaisiais lėtinėmis ligomis tenka gerokai padirbėti, pasistengti, kad senos tiesos nušvistų naujai ir įgytų realų pagrindą konkrečiam pacientui, kuris kartais neįvertina savo padėties rimtumo, galimos komplikacijos rizikos ir tik grumdamasis su mirtimi prisimena gydytojo perspėjimus, pamokymus. Kuo pasireiškia medicinos darbuotojų nepertraukiamo mokymosi specifika bendrame andragogikos kontekste? Medicina viena iš mokslo sričių, kuri vos ne kasdien keičiasi, atsinaujina, tobulėja, įdiegia naujas technologijas, eksperimentuoja, taiko nanotechnologijas, mokslo pasiekimai pritaikomi praktikoje ir t. t. Medikas praktikas nuolat turi tobulinti tiek savo teorines žinias, tiek praktinius įgūdžius dalyvaudamas mokslinėse-praktinėse konferencijose, patalogo-anatominėse konferencijose, seminaruose, kvalifikacijos tobulinimosi kursuose, stažuotėse, projektuose, mainų programose, taip pat dalydamasis savo gerąja patirtimi su kolegomis, nagrinėdamas savo klaidas bei darydamas reikiamas išvadas. Kompetentingas medikas mokosi, tobulėja visą gyvenimą, nes to reikalauja jo profesija. Andragogo ir besimokančiųjų santykiai mokymosi procese turi būti labai glaudūs. Mokymosi sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie reikalauja iš andragogo ne tik teorinių žinių, bet ir profesionalumo dirbant su suaugusiaisiais. Kaip pasikeitė požiūris į suaugusiųjų mokymą ir mokymąsi per tuos dvidešimt jūsų darbo metų? Kalbėdama apie didelę savo patirtį suaugusiųjų mokyme galiu drąsiai teigti, kad mokymasis visą gyvenimą įgavo ir vis įgauna didelį pagreitį, nes to reikalauja sparčiai besikeičianti, tobulėjanti pramonė, ekonomika, medicina, visuomenė ir visas sociumas. Sparčiai į visas mokslo sritis veržiantis nanotechnologijoms, gerėjant mokslo pasiekimams, didėjant jų pritaikomumui praktinėje veikloje, plečiasi ir andragogams keliami uždaviniai bei reikalavimai. Šiuolaikinis andragogas turi būti aukštos kvalifikacijos, nepriekaištingas savo srities žinovas, turintis pedagoginės veiklos patirties, psichologinių, bendravimo žinių ir, žinoma, gerbti, mylėti savo mokinius. Kokie šiandien yra suaugusiųjų švietimo prioritetai ir iššūkiai? Suaugusiųjų mokymo prioritetai šiandien yra: analizuoti įvairias mokymo ir mokymosi metodikas, taikomas dirbant su suaugusiaisiais, tiek pačiam besimokančiajam dalyvaujant mokymesi visą gyvenimą; nagrinėti įvairius suaugusiųjų mokymo(-si) proceso elementus mokymosi visą gyvenimą kontekste, įvertinant jų taikymo galimybes konkrečiais atvejais, bei atskleisti suaugusiųjų mokymo organizavimo būdų įvairovę Lietuvoje ir Europoje; suvokti ir gebėti analizuoti, modeliuoti ir vertinti mokymo(-si) procesą ir edukacinę aplinką, atsižvelgiant į visuomenės kaitą, konkretų socioedukacinį kontekstą, individualius besimokančiųjų poreikius, naujus iššūkius mokymuisi, naujas mokslo žinias; skatinti besimokančiuosius savišvietos refleksijai bei planuoti tolesnius savo siekius saviugdos procese; suprasti mokymo procesų tyrimo svarbą mokymo proceso organizavimui, naudojantis mokslinio taikomojo tyrimo instrumentais, gebėti pažinti edukacinius reiškinius, tikrinti įvairias mokymo(-si) idėjas ir tyrimų rezultatais grįsti bei tobulinti savo veiklą, vykdyti mokslo idėjų sklaidą visuomenėje. Kokias įvardytumėte pagrindines XXI a. andragogikos Lietuvoje problemas ir uždavinius? Pagrindiniai andragogikos uždaviniai, mano nuomone, būtų šie: suaugusiųjų švietimo ir mokymo politikos formavimas; profesinio tobulinimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybių plėtojimas, prieinamumas ir užtikrinimas; sertifikavimo, kaip įgytų kompetencijų vertinimo instrumento, tobulinimas ir užtikrinimas; neformaliu būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo kokybės užtikrinimas, prieinamumas bei plėtojimas. Manyčiau, kad ypač aktualios šiuo metu yra šios andragogikos problemos: švietimo institucijų neveiklumas plečiant ir tobulinant suaugusiųjų mokymą; nevyriausybinių organizacijų pasyvumas pritraukiant Europos projektinių, struktūrinių fondų lėšas; pačių besimokančiųjų motyvacijos stoka ir neveiklumas. Žurnalo skaitytojų vardu sveikiname Jus su Metų andragogo vardo suteikimu ir linkime tolesnės profesinės sėkmės pasirinktoje srityje. Dėkojame už pokalbį. Kalbino redaktorė Teresė Gužauskienė Akušerių dėmesiui! Papildyta tobulinimo programos Skiepijimų pagrindai tikslinė grupė Vadovaudamasis LR sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (10.1.4.1-31)-10-3681, Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras papildė kvalifikacijos tobulinimo programos Skiepijimų pagrindai (kodas 1.55) klausytojų tikslinę grupę ir įtraukė į ją akušerius. Nuo šiol tobulinti profesinę kvalifikaciją išklausant 40 val. trukmės tobulinimo programą Skiepijimų pagrindai (kodas 1.55) gali slaugytojai ir akušeriai.

Nuotolinis mokymas 15 Viso gyvenimo skiepai 4. 2 tema. Profesiniai skiepai Prof. habil. dr. Vytautas Usonis, VU Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas, Vaikų ligoninės, VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikų filialo Pediatrijos centro direktorius, Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos (BALTIPA) valdybos pirmininkas Įvairių profesijų žmonės, atlikdami savo darbines pareigas, gali susidurti su užkrečiamųjų ligų grėsme. Ši grėsmė gali būti mažinama įvairiomis priemonėmis: speciali įranga, mažinanti užsikrėtimo galimybę (pvz., vienkartiniai instrumentai, adatų bei švirkštų saugaus surinkimo konteineriai ir pan.), apsauginiai rūbai, respiratoriai, pirštinės, dezinfekcinės medžiagos, poekspozicinei profilaktikai kai kuriais atvejais skiriami antibiotikai. Greta šių priemonių paminėtinas ir vakcinų skiepijimas, specifiškai apsaugantis darbuotojus nuo vakcinomis valdomų ligų grėsmės. Išskiriamos kelios darbuotojų rizikos grupės, kurių darbo saugumą galėtų padidinti vakcinų skiepijimas. Viena didžiausių tokios rizikos grupė medicinos darbuotojai. Dirbdami su pacientais, jie gali užsikrėsti oro lašiniu būdu plintančiomis infekcijomis, iš kurių pirmiausiai paminėtinas gripas. Nėščios medikės darbo vietoje gali susitikti su raudonuke sergančiais vaikais ir toks susitikimas gali būti grėsmingas dėl įgimtos raudonukės. Mikrotraumos ir kontaktas su įvairiais sergančiųjų biologiniais skysčiais (įskaitant darbą laboratorijose) kelia pavojų susirgti ligomis, kurių sukėlėjai plinta per kraują. Tarp jų paminėtinas virusinis hepatitas B. Pažymėtina, kad medikai gali tapti ne tik užkrečiamųjų ligų taikiniu, bet ir patys gali užkrėsti savo pacientus. Čia vėl pirmiausiai Kirpimo linija paminėtinas gripas, kuriuo medikai gali užsikrėsti nuo savo pacientų, o sirgdami lengva gripo forma ir tęsdami darbą, gripo virusą perduoti aplinkiniams, tarp jų ir pacientams. Todėl medikai skiepytis gripo vakcina raginami ne tik siekiant sumažinti gripo, kaip darbe įgytos infekcijos riziką, bet ir norint apsaugoti medikų prižiūrimus pacientus, ypač tuos, kuriems gripas gresia rimtomis pasekmėmis, pvz., naujagimių, kūdikių skyriai, gydymo įstaigų padaliniai, kuriuose gydomi asmenys su sutrikusia imuninės sistemos funkcija (pvz., transplantacijos, chemoterapijos, hemodializės skyriai), dirbantieji gerontologijos ar senolių slaugos įstaigose. Medikai gali tapti raudonukės infekcijos šaltiniu nėščiosioms, todėl vis daugiau šalių reikalaujama, kad visi, dirbantys akušerijos ir ginekologijos gydymo įstaigose, įskaitant čia besilankančius studentus, turėtų dokumentus, patvirtinančius skiepijimą prieš raudonukę, arba atliktų tyrimų, patvirtinančių imunitetą prieš raudonukę (antikūnų tyrimai) rezultatus. Šis reikalavimas galioja visiems darbuotojams: tiek vyrams, tiek moterims. Deja, Lietuvoje tokio reikalavimo iki šiol nėra. Vis garsiau kalbama ir apie parenterines procedūras atliekančių medicinos darbuotojų keliamą riziką užkrėsti pacientus virusiniu hepatitu B, jei tokias procedūras atlieka virusiniu hepatitu B Nuotolinio mokymo Viso gyvenimo skiepai 4. 2 temos Profesiniai skiepai Klausimai Kodėl medikus tikslinga skiepyti gripo vakcina? a) Siekiant juos apsaugoti nuo susirgimo b) Siekiant apsaugoti nuo užkrėtimo gripu jų pacientus c) Abi išvardytos priežastys d) Nė viena iš išvardytų priežasčių Kodėl moterims reikalinga skiepytis raudonukės vakcina? a) Suaugusieji, ypač moterys, raudonuke serga labai sunkiai b) Raudonuke susirgus nėščiai moteriai, raudonukės virusas gali sukelti sunkius vaisiaus apsigimimus c) Sergančios moterys gali sukelti raudonukės protrūkį vaikų kolektyve Kokių kategorijų darbuotojams tikslinga skiepyti virusinio hepatito B vakciną? a) Medikams, mokytojams, parduotuvių kasininkams, vaikų darželių auklėtojams b) Medikams, medicinos studentams, policininkams, gaisrininkams-gelbėtojams, tvarkos palaikymo pareigūnams c) Miškininkams, policininkams, veterinarijos specialistams, naujagimių skyrių darbuotojams Kur ir kaip galima užsikrėsti erkinio encefalito virusu? a) Įsisiurbus infekuotai erkei arba vartojant nepasterizuotą ožkų pieną b) Lankantis miškuose c) Pajūrio paplūdimiuose Kirpimo linija

16 Nuotolinis mokymas infekuotas medicinos darbuotojas. Todėl jau medicinos specialybių studentams, jei jie nebuvo paskiepyti anksčiau, rekomenduojama pasiskiepyti virusinio hepatito B vakcina. Paminėtina kokliušo problema šiuolaikinėse industrinėse valstybėse. Įsigaliojus visuotinio kūdikių skiepijimo programoms paskiepyti vaikai kokliušu neserga. Deja, infekcija neišnyko. Laikui bėgant, įgyta imuninė apsauga nuo kokliušo silpnėja. Po persirgtos ligos ar po vakcinų skiepijimo apsauginio imuniteto trukmė neviršija 10 metų. Prisimenant, kad Lietuvoje paskutinė kokliušo komponentą turinti vakcina įskiepijama 7 metų amžiaus vaikams, suaugusieji imuniteto jau neturi, jie gali užsikrėsti patys ir užkrėsti kitus. Ypač svarbu, kad visi, dirbantieji su naujagimiais ir pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikiais, būtų saugūs kokliušo prasme. Suaugusieji gali sirgti visiškai lengva kokliušo forma, kartais net be kosulio, tačiau nuo jų užsikrėtę naujagimiai, kūdikiai gali sirgti itin sunkiomis, net gyvybei pavojingomis kokliušo formomis. Todėl vis dažniau reikalaujama, kad naujagimių skyrių personalas būtų paskiepytas kokliušo vakcina. Lietuvoje yra suaugusiesiems skirta kokliušo komponentą turinti vakcina, tačiau jos skiepijimo apimtys yra itin mažos. Paminėtinos ir kitos veiklos sritys, kur dirbantieji gali užsikrėsti skiepais valdomomis ligomis, todėl būtų tikslinga nuo jų apsisaugoti skiepijant vakcinas. Gripo vakcina rekomenduojama visiems, kurie savo darbo vietose susitinka su dideliais žmonių srautais: prekybos, aptarnavimo, ikimokyklinio ugdymo, transporto ir kai kurių kitų sferų darbuotojai. Yra neginčijamai įrodyta, kad paskiepytieji gripo vakcina žiemos mėnesiais daug rečiau serga gripu ar ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, rečiau kreipiasi medicinos pagalbos, žymiai mažiau laiko negali dirbti dėl ligos. Paskaičiuota, kad darbdaviams naudingiau darbuotojus paskiepyti gripo vakcina, nei patirti su šia liga susijusių nuostolių mokėti dalį nedarbingumo išmokos, samdyti pavaduojančius darbuotojus, todėl vis daugiau darbdavių ragina darbuotojus skiepytis gripo vakcina ir apmoka šio skiepijimo kaštus. Moterims, dirbančioms vaikų ugdymo įstaigose, mokytojoms rekomenduojama raudonukės vakcina. Deja, didėja nepaskiepytų tymų-parotito-raudonukės vakcina vaikų skaičius, todėl nepaskiepytieji gali susirgti raudonuke. Raudonukė nesunki liga, ja sergantys vaikai gali atvykti į darželius ar mokyklas ir raudonukės virusu užkrėsti čia dirbančias nėščias moteris. Raudonukė ypač pavojinga pirmaisiais nėštumo mėnesiais, todėl visoms gestacinio amžiaus moterims, ypač dirbančioms su vaikais, iki nėštumo rekomenduojama pasiskiepyti viena doze tymų-parotito-raudonukės vakcinos. Miškininkams, kitiems dirbantiems miškuose, yra didelė erkių įsisiurbimo tikimybė. Deja, neturime vakcinos prieš Laimo ligos sukėlėjus, tačiau pasiskiepijus galima labai radikaliai sumažinti susirgimo erkiniu encefalitu tikimybę. Paminėtina, kad erkių gausu ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose, todėl pasiskiepyti erkinio encefalito vakcina vertėtų visiems, mėgstantiems būti gamtoje. Reikėtų nepamiršti, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant infekuotų gyvūnų (ypač ožkų) nepasterizuotą pieną. Policijos, tvarkos palaikymo pareigūnams, gaisrininkams-gelbėtojams rekomenduojama pasiskiepyti virusinio hepatito B vakcina, kadangi atlikdami savo pareigas jie gali susidurti su nukentėjusiųjų krauju. Priešekspozicinė profilaktika pasiutligės vakcina kartais rekomenduojama veterinarijos specialistams, teikiantiems veterinarinę pagalbą gyvuliams bei veterinarinių laboratorijų, kuriose atliekami tyrimai dėl pasiutligės, specialistams. Komunalines atliekas tvarkantiems darbuotojams rekomenduojama virusinio hepatito A vakcina. Pagal specialias programas skiepijami kariškiai, ypač vykstantys į misijas įvairiose pasaulio šalyse. Kirpimo linija Logotipo vieta Vardas Nuotolinio mokymo Viso gyvenimo skiepai dalyvio kortelė 4.2 Pavardė Dalyvio numeris (ID) Adresas ir telefonas Pasitikrinkite, ar teisingai užrašėte savo mokymo dalyvio (ID) numerį. Atsakymus su įrašytais ID siųskite į SDTS centrą iki birželio 1 dienos adresu: Nuotolinės studijos, SDTS centras, Rugių g. 1, LT-08418 Vilnius. Atsakymų išsiuntimo data tikrinama pagal pašto spaudą. Atsakymai, išsiųsti vėliau nei birželio 1 d., nebus tikrinami. Jeigu atsakymus Jums patogiau patiems atnešti į SDTS centrą, prašome juos palikti sekretoriate (II a.). SVARBU: Visi nuotolinio mokymo dalyviai siųsdami atsakymą kortelėje privalo nurodytoje vietoje priklijuoti SDTS centro logotipą. Jį rasite žurnalo 3-iame viršelyje. Jį iškirpkite ir priklijuokite nurodytoje vietoje. Be šio logotipo Jūsų atsakymai negalios! Kirpimo linija

SDTS centro informacija 17 Lietuvos sveikatos apsaugos ministrui PSO pasitikėjimas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuras nominavo Lietuvos sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį 67-osios Pasaulio sveikatos asamblėjos viceprezidentu. Tokioms pareigoms Lietuvos atstovas nominuojamas pirmą kartą. Lietuvai didelė garbė atstovauti visam PSO Europos regionui tokiame svarbiame globalios sveikatos renginyje, sako ministras V. P. Andriukaitis. Neabejotinai ši nominacija tai visos Lietuvos komandos darbo Pasaulio sveikatos organizacijoje, jos Vykdomojoje Taryboje bei Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu, aukščiausias įvertinimas. Pasaulio sveikatos asamblėjos metu yra renkamas Asamblėjos prezidentas ir penki viceprezidentai iš kiekvieno PSO regiono, kurie pirmininkauja plenarinės sesijos metu ir tuo pačiu yra Generalinio komiteto nariai. Gegužės 19 24 d. vyksiančios 67-osios sesijos programoje numatoma svarstyti daug svarbių su sveikata susijusių klausimų. Tarp jų globali tuberkuliozės prevencijos ir kontrolės strategija, globalus vakcinacijos planas, lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė, motinų ir kūdikių mityba, neįgalumas, sveikatos stiprinimas visą gyvenimą, tradicinė medicina, paliatyvi slauga, falsifikuoti vaistai, finansinis dialogas, strateginis resursų perskirstymas ir pan. Šaltinis: SAM Ryšių su visuomene skyrius samrsv@sam.lt, www.sam.lt Apdovanoti konkurso laimėtojai Prieš pat Šv. Velykas, balandžio 18 d., į SDTS centrą buvo pakviesti socialiniame tinkle FACEBOOK vykusio konkurso laimėtojai Tomas ir Vilius. Laimėtojams Mokymo ir programų skyriaus vedėja Loreta Gudelienė-Gudelevičienė įteikė rėmėjų dovanėles. FACEBOOK vykusio konkurso dalyviai turėjo paspausti patinka, pasidalyti SDTS centro puslapio nuoroda ir pakviesti du savo draugus į SDTS centro puslapį. Laimėtojai buvo atrinkti burtų keliu. Tomas nuo pat vaikystės norėjo tapti mediku, tad tikslingai to siekė ir dar mokykloje rinkosi dėstomuosius dalykus, kurie vėliau buvo naudingi studijuojant mediciną. Net neabejodamas vaikinas įstojo į slaugos studijas, tačiau dėl asmeninių priežasčių mokslų nebaigė. Vėliau sėkmingai baigė kineziterapijos studijas. Po mokslų, negalėdamas numalšinti jaunatviško maksimalizmo ir norėdamas patirti adrenalino, Tomas įsidarbino Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje. Tik įsidarbinus direktorius vaikiną išsiuntė mokytis paramediku. Paramedikų kursai buvo naudingi, nes įgytas žinias Tomas kasdien pritaiko darbe. Jis dirba kartu su skubios medicinos pagalbos specialistais. Kalbėdamas apie ateitį, Tomas prasitarė, kad norėtų baigti slaugos studijas, tačiau svarsto, ar nebūtų naudingiau studijuoti viešąjį administravimą magistrantūroje. Paklaustas apie darbą, vaikinas užtikrintai atsakė, kad yra labai patenkintas dirbdamas mėgstamą darbą ir tikrai artimiausiu metu neplanuoja jo keisti. Vilius dar vienas FACEBOOK vykusio konkurso laimėtojas. Vaikinas nuo artėjančio rudens SDTS centre mokysis odontologo pagalbininko profesijos. Atsiimti prizo jis atvyko kartu su drauge Vitalija, kuri ir paskatino jį pasirinkti odontologo pagalbininko profesiją. Vilius ir Vitalija yra baigę slaugos studijas. Šiuo metu Vitalija dirba odontologo pagalbininke, tad ir Vilius, baigęs mokymus SDTS centre, norėtų dirbti odontologo pagalbininku. Vaikinas tikisi įgyti reikalingų žinių, kurias vėliau galėtų pritaikyti praktiškai. Vilius mano, jog turi asmeninių savybių, reikalingų dirbant šį darbą, o jei neturi tikisi jas išsiugdyti. Paklaustas apie ateities planus, Vilius buvo atsargus ir sakė pirmiausia norintis mokytis, o po mokymų norėtų dirbti odontologo pagalbininku. Ir jei vis dėlto nepasisektų pasiekti tikslo dirbti odontologo pagalbininku, pažadėjo, kad bent jau bus pabandęs. Konkursas FACEBOOK vis dar tęsiasi. Kiekvieną mėnesį burtų keliu išrinksime po du laimėtojus, kurie paspaus patinka, pasidalys SDTS centro puslapio nuoroda ir pakvies du savo draugus į SDTS centro puslapį. Kviečiame aktyviai dalyvauti. Agnė Arlauskaitė Mokymo ir programų skyriaus vedėja Loreta Gudelienė-Gudelevičienė apdovanoja FACEBOOK konkurso laimėtojus Vilių (nuotr. kairėje) ir Tomą (nuotr. dešinėje)

18 Talentai Slaugytojos knyga apie nepaprastą tvirtybę ir besąlygišką meilę Šiais metais įvyko jau 14-oji Nacionalinė bibliotekų savaitė. Ta proga Lietuvos medicinos biblioteka balandžio 24 d. pakvietė į susitikimą su romano Juodojo Mėnulio vaikai autore, bendrosios praktikos slaugytoja iš Šiaulių Andželika Bubelyte, pasirašančia slapyvardžiu Angel. Susitikime dalyvavo ir sveikatos psichologė Laura Morkūnienė. Šis romanas debiutinis jaunos autorės kūrinys. Juodojo Mėnulio vaikai tai populiari muzikos grupė, kurią sudaro keturi vienos šeimos nariai, tačiau vyresnieji brolis ir sesuo keršija kito tėvo jaunesniems broliui ir seseriai už tėvų klaidas ir vaikystėje nepatirtą meilę. Jaunėliams lemta išgyventi tai, kas niekam nelinkėtina. Pristatydama knygą autorė sakė: Ši knyga apie nepaprastą tvirtybę ir besąlygišką meilę. Labai svarbu bet kokiomis aplinkybėmis išlikti savimi. Tai knyga, skirta šeimos problemoms: kartų skirtumas, nesusikalbėjimas, susvetimėjimas. Pagrindinės herojės vardas Viktorija (lotyniškai reiškia pergalė). Tai žmogiškumo pergalė prieš blogį, prieš nužmogėjimą. Autorė prisipažino, kad prireikė net trylikos metų, kol šis romanas tapo vientisu kūriniu, ir penkerių kol jį parašė. Pagrindinė paskata rašyti Mene blogis pateikiamas kaip teigiamybė, o kerštas kaip vienintelis teisingas atpildas. Pirminis romano sumanymas didelės apimties psichologinis romanas. Bet parašius ir atidavus jį leidėjams, romanas skilo į dvi dalis. Šiuo metu jau išleistos abi romano Juodojo Mėnulio vaikai dalys. Per susitikimą autorė sakė: Knyga gimė iš chaoso. Iš pradžių knyga turėjo pradžią, esminį įvykį ir pabaigą, antros dalies pabaigą. Kiti įvykiai atėjo kartu su įkvėpimu. Kalbėdama apie įkvėpimą, romano autorė prisipažino, kad dažniausiai rašydavo naktimis, tad dažnai į darbą tekdavo eiti miegojus vos keletą valandų, o kartą nemiegojus visą naktį. Tačiau rašydama laikėsi disciplinos ir stengėsi suderinti darbą ir kūrybą. Asmeninės netektys ir artimų žmonių mirtys paskatino įgyvendinti svajonę parašyti ir išleisti psichologinį romaną. Autorė prisipažino: Romaną rašiau per gedulą, kai atėjo gyvenimo trapumo suvokimas ir gyvenimiška išmintis. Andželika Bubelytė dirba Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Radiologijos skyriuje, dažnai jai tenka matyti, kaip žmonės išeina Anapus. Mirties neišvengiau. Tik ta viena antroje dalyje, kuri atsirado netikėtai, kai veikėjas mane pradėjo vesti per romaną, o ne aš veikėją. Bet negalėjau jos išbraukti jei išeliminuosi, bus labai nenatūralu. Ji visada šalia mūsų gyvenime, sako autorė. Romanas Juodojo Mėnulio vaikai, pasak autorės, skirtas visai šeimai. Nors pagrindiniai veikėjai yra jaunuoliai, tačiau romane analizuojami ir suaugusiųjų santykiai: tėvų ir vaikų, tėvų ir senelių, senelių ir vaikų. Tad skaitytojai gali būti visi. Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro darbuotojos su romano autore Andželika Bubelyte (viduryje). Nuotraukos iš Lietuvos medicinos bibliotekos archyvo. Autorė pasakojo, kad dažnai iš skaitytojų sulaukia atsiliepimų, jog abi romano knygos yra tamsios, niūrios ir netgi bauginančios. Galbūt, bet jos gilios. O gilūs dalykai nebūna lengvi. Tai žvilgsnis į žmogaus gelmę. Romanas Juodojo Mėnulio vaikai pasižymi daugiasluoksniškumu. Todėl gali būti sunku suprasti, ypač jei skaitoma paviršutiniškai. Susitikime dalyvavusi sveikatos psichologė Laura Morkūnienė paantrino, kad romanas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo tamsus, niūrus, nes mūsų visuomenė dar nepratusi kalbėti apie fizinį ir psichologinį smurtą, seksualinę prievartą šeimoje. Psichologės teigimu, labai svarbu kalbėti apie tuos dalykus. Jos nuomone, ši knyga yra apie supratimą ir atleidimą. Žiūrint psichologijos aspektu, romanas Juodojo Mėnulio vaikai naudinga ir informatyvi knyga, ypač studijuojantiesiems psichologiją. Knygoje apstu psichologinių reiškinių, pavyzdžiui, Stokholmo sindromas, kuriuos autorė sąmoningai pasitelkė. Pasirodo, romano autorė svajojo studijuoti psichologiją, tačiau aplinkybės susiklostė taip, jog baigė Medicinos mokyklą. Tačiau ji niekada neapleido psichologijos: visuomet daug skaitė psichologinės literatūros. Paklausta, ar anksčiau buvo ką nors parašiusi, autorė prisipažino, kad tai pirmas jos kūrinys. Mažesnių formų kūrinių nėra anksčiau rašiusi. Tik paauglystėje, dar mokyklos suole, kūrė eilėraščius. Tad parašyti ir išleisti romaną sena svajonė. Sveikatos psichologės Lauros Morkūnienės komentaras Visos autorės pasakojamos istorijos pagrindinis leitmotyvas supratimas. Ne tam tikro elgesio pateisinimas (vargu, ar galėtume pateisinti tam tikrą romano herojų elgesį), bet supratimas. Už elgesio, už demonstruojamo fasado pamatyti žmogų tai visada sunkiausia. Manau, kad autorės pasakojama istorija svarbi ir tuo, kad kalba apie tokius dalykus, apie kuriuos mes verčiau norėtume negirdėti seksualinė prievarta artimoje aplinkoje, depresija. Deja, ir gyvenime dažnai renkamės verčiau nepastebėti, kad šalia esantis kenčia. O juk gijimas ar tai būtų depresija, ar patirta trauma, ar kiti sunkumai visų pirma prasideda nuo išklausymo, nuo žinojimo, kad aš kažkam rūpiu. Parengė Agnė Arlauskaitė

" SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ DĖMESIUI 2014 m. rugsėjo 2015 m. sausio mėn. vyks NUOTOLINIAI MOKYMAI, skirti sveikatos priežiūros specialistams. NUOTOLINIŲ MOKYMŲ TEMA: Modernių ir tinklelinių tvarsčių naudojimas žaizdų gydymui. MOKYMŲ TURINYS: 1. Svarbūs patarimai, leidžiantys pagerinti lėtinių žaizdų gydymą. Drėgnas žaizdų gydymas. 2. Tender Wet Plus intensyviam žaizdos valymui. 3. Alginatinio tvarsčio Sorbalgon naudojimas. 4. HydroTac ir Hydrocoll tvarsčių naudojimo ypatumai. 5. Tinklelinių tvarsčių naudojimas žaizdų gydymui. Mokymų medžiagą parengė Nijolė Katinė, UAB ALLIUM UPI. Dalyviams, teisingai atsakiusiems į klausimus, bus išduodami 20 val. mokymosi trukmės SDTS centro tobulinimosi pažymėjimai. Kituose žurnalo numeriuose skelbsime informaciją dėl registracijos laiko. Nepraleiskite šios informacijos! Nepamirškite užsiprenumeruoti žurnalą Slauga. Mokslas ir praktika.

SLAUGOS DARBUOTOJŲ TOBULINIMOSI IR SPECIALIZACIJOS CENTRAS Kviečia mokytis asmenis, turinčius vidurinį išsilavinimą, įgyti specialybę Sveikatos statistiko mokymo programa Mokymo trukmė 4 sav. (160 val. ) Medicininių sterilizatorių naudojimo ir priežiūros mokymo programa Mokymo trukmė 3 sav. (120 val. ) Skirta asmenims, norintiems dirbti sveikatos statistikais įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos statistikai vykdo sveikatos statistikos apskaitą, pildo įvairias privalomas sveikatos statistikos apskaitos ir ataskaitų formas. Mokymo metu supažindinama su sveikatos politika ir strategija, sveikatos draudimo bei finansavimo pagrindiniais principais, sveikatos priežiūros įstaigų organizaciniais principais, gyventojų sveikatos būklės vertinimo kriterijais, Lietuvos sveikatos statistine informacine sistema, sveikatos apsaugos ir gyventojų sveikatos būklės rodikliais bei jų vertinimu. Per praktinį mokymą mokoma pildyti patvirtintas sveikatos statistikos apskaitos formas, skaičiuoti įvairius sveikatos statistikos rodiklius ir sudaryti sveikatos statistikos ataskaitas, dirbti su kompiuterine gyventojų sveikatos būklės vaizdavimo ir analizės programa, redaguoti tekstus. Odontologo pagalbininko mokymo programa Mokymo trukmė 12 sav. (480 val. ) Skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, norintiems dirbti medicininių sterilizatorių aparatininku sveikatos priežiūros įstaigose. Medicininių sterilizatorių aparatininkai sveikatos priežiūros įstaigose ruošia medicinos prietaisus sterilizavimui, atlieka įvairių medicinos prietaisų ir gaminių sterilizaciją bei įvertina jos kokybę, pagal savo kompetencijas atlieka medicininių sterilizatorių priežiūrą. Suteikiama medicininių žinių apie užkrečiamąsias ligas, jų priežastis ir profilaktiką, medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos ir paruošimo sterilizavimui reikalavimus, supažindinama su medicininių sterilizatorių konstrukcija ir jų naudojimo bei priežiūros tvarka, medicinos gaminių ir prietaisų sterilizacijos atlikimo tvarka, darbuotojų sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos ir apsaugos nuo elektros traumų reikalavimais, pirmosios medicinos pagalbos teikimo pagrindais. Per praktinį mokymą sveikatos priežiūros įstaigose mokoma paruošti medicinos prietaisus ir gaminius sterilizavimui, atlikti sterilizaciją bei vertinti sterilizacijos proceso kokybę, saugiai eksploatuoti medicininius sterilizatorius, suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Dezinfekuotojo mokymo programa Mokymo trukmė 4 sav. (160 val. ) Odontologo pagalbininkas asmuo, padedantis gydytojui odontologui teikti odontologines paslaugas ir valdyti administracinius procesus. Mokymo programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą. Asmuo, sėkmingai baigęs šią programą, gali dirbti odontologo pagalbininku ir gali verstis odontologo pagalbininko veikla asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose teisę teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir/ar burnos priežiūros paslaugas. Išklausius visą teorinio mokymo kursą, atlikus praktines užduotis ir sėkmingai išlaikius kvalifikacijos egzaminą išduodamas valstybės pripažįstamas kvalifikacijos pažymėjimas, kad asmuo gali dirbti odontologo pagalbininku. Teorinio mokymo trukmė 180 val. Teorinis mokymas vyksta mokymo auditorijoje. Praktinio mokymo trukmė 300 val. Praktinis mokymas vyksta ir mokymo auditorijoje, ir odontologijos kabinete. Slaugytojo padėjėjo mokymo programa Mokymo trukmė 9 sav. (360 val. ) Skirta asmenims, norintiems dirbti dezinfekuotojais bei atlikti dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus užkrečiamųjų ligų židiniuose, sveikatos priežiūros įstaigose. Mokymo metu suteikiama medicininių žinių apie žmogaus anatomiją, fiziologiją, higieną ir mikrobiologiją, supažindinama su užkrečiamųjų ligų epidemiologija ir profilaktika, suteikiami medicininės entomologijos, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos pagrindai, supažindinama su sterilizacijos ir dezinfekcijos įrenginių ir aparatūros naudojimu, saugaus darbo, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos reikalavimais. Per praktinį mokymą sveikatos priežiūros įstaigose, visuomenės sveikatos centruose ir kituose objektuose mokoma dirbti su dezinfekcijos kameromis ir kitais dezinfekcijos įrenginiais bei aparatais, atlikti dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją, saugiai dirbti, suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus cheminėmis medžiagomis. Lankomosios priežiūros darbuotojo mokymo programa Mokymo trukmė 12 sav. (480 val. ) Mokymo programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą ir norintiems įgyti slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją. Slaugytojo padėjėjas yra sveikatos priežiūros sistemos darbuotojas, kuris savarankiškai arba asistuodamas slaugos specialistui, rūpinasi pacientų saugumu, padeda pacientui tenkinti bendravimo, mitybos, judėjimo, miego poreikius, ruošia pacientus diagnostikos, slaugos, gydymo ar reabilitacijos procedūroms, padeda slaugos specialistui įvairių procedūrų metu, rūpinasi pacientų ir aplinkos higiena. Per mokymą būsimieji slaugytojo padėjėjai susipažįsta su slaugytojo padėjėjo funkcijomis, pareigomis, teise ir atsakomybe, įgyja žmogaus anatomijos, patologijos, farmakologijos, bendravimo psichologijos, slaugos, pirmosios medicinos pagalbos, higienos ir darbuotojų sveikatos saugos pagrindus. Per praktinį mokymą būsimieji slaugytojo padėjėjai savarankiškai arba su slaugos specialistu mokosi atlikti įvairias slaugos ir higienos procedūras, teikti pirmąją medicinos pagalbą. Mokymo programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą ir norintiems įgyti lankomosios priežiūros darbuotojo kvalifikaciją. Lankomosios priežiūros darbuotojas yra socialinės apsaugos sistemos darbuotojas, kuris savarankiškai ir bendradarbiaudamas su kitais specialistais teikia pagalbos į namus paslaugas pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims. Lankomosios priežiūros darbuotojas tarpininkauja klientui, teikia namų ruošos, asmens ir aplinkos higienos paslaugas. Per mokymą būsimieji lankomosios priežiūros darbuotojai supažindinami su socialinės apsaugos sistema, lankomosios priežiūros darbuotojo funkcijomis, pareigomis, teisėmis ir atsakomybe, įgyja darbo organizavimo, namų ruošos, mitybos, asmens ir aplinkos higienos, etikos, bendravimo psichologijos, teisės ir darbuotojų sveikatos saugos pagrindus. Per praktinį mokymą būsimieji lankomosios priežiūros darbuotojai savarankiškai ir su patirtį turinčiu lankomosios priežiūros darbuotoju mokosi teikti įvairias pagalbos į namus paslaugas. Rugių g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 237 44 24, el. p. centras@sdtsc. lt, www. sdtsc. lt