Studentų rūkymo įpročiai ir požiūris į rūkymą

Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Studentų rūkymo įpročiai ir požiūris į rūkymą Rūta Šaulinskienė, Aldona Bartkevičienė, Geriuldas Žiliukas, Artūras Razbadauskas Klaipėdos universitetas Santrauka Tabako rūkymas labiausiai paplitusi priklausomybės liga, lemianti daugelį ligų ir priešlaikinių mirčių. Jaunimas Lietuvoje yra labiausiai rūkanti amžiaus grupė: net trečdalis 20 24 metų žmonių reguliariai rūko. Studijų metas yra kritiškas laikotarpis jaunų žmonių gyvenime, todėl labai palankus tabako kompanijoms laimėti būsimą vartotoją. Moksliniai tyrimai ir įvairių jaunimo grupių rūkymo paplitimo stebėsena didele dalimi sudaro galimybę prognozuoti rūkymo paplitimo tendencijas populiacijoje, rūkančių studentų požiūrį į rūkymo įprotį bei padėti analizuoti priimtų įstatymų veiksmingumą. Tyrimo tikslas išanalizuoti Klaipėdos studentų rūkymo įpročių priežastis ir paplitimą bei įvertinti studentų požiūrį į rūkymą. Medžiaga ir metodai. 2011 m. balandžio mėn. gegužės mėn. apklausta 245 (atsako dažnis 95 proc.) Klaipėdos miesto dviejų mokymo įstaigų Lietuvos policijos mokyklos ir Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai (iš jų 120 vaikinų ir 125 merginos). Tiriamųjų amžius 20,6 ± 1,5 (nuo 19 iki 30) metų. Apklausai buvo naudotas anoniminis klausimynas, sudarytas tyrėjų iš klausimų apie studentų rūkymo įpročius, priežastis bei studentų požiūrį į rūkymą. Tiriamieji buvo vertinami kaip rūkantys, jei surūkė nors vieną cigaretę per pastarąsias 30 dienų. Pagal rūkymo įpročius studentai buvo suskirstyti į reguliariai rūkančius (kasdien), nereguliariai rūkančius (ne kasdien) ir niekada nerūkiusius. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad rūkė 49,4 proc. studentų, iš jų 47,9 proc. vaikinų ir 52,1 merginų. 26,1 proc. studentų rūkė reguliariai, o 23,3 proc. nereguliariai. Niekada nerūkė 32,1 proc. studentų. Rūkymo paplitimas tarp vaikinų ir merginų nesiskyrė. Penktadalis rūkančių studentų nerūkė mokykloje, 50 proc. studijuodami rūko dažniau nei rūkė mokykloje. Nustatytas teigiamas rūkymo dažnio ryšys su gyvensenos veiksniais patiriama psichoemocine įtampa (r = 0,15), su alkoholio vartojimu (r = 0,24), prasčiau vertinama subjektyvia bendra sveikata (r = 0,19) ir fizine sveikata (r = 0,16). Studentų rūkymo įpročiams reikšmingos įtakos turėjo tėvo rūkymas (ŠS = 2,4 (PI 1,3 4,4); p = 0,004). Skyrėsi rūkančių ir nerūkančių studentų požiūris į rūkantį asmenį: rūkantieji dažniau toleravo rūkalius nei nerūkantieji (atitinkamai 61,2 ir 42,3 proc.). Išvados. Tyrimo duomenimis, 26,1 proc. studentų reguliariai rūkė, 50 proc. rūkančių studentų rūkė dažniau, nei rūkė besimokydami vidurinėje mokykloje. Rūkymo įprotis buvo susijęs su patiriama psichoemocine įtampa, dažnesniu alkoholio vartojimu, prasčiau vertinama subjektyvia bendra ir fizine sveikata bei tėvo rūkymu. Rūkančių studentų požiūris į rūkymą buvo tolerantiškesnis nei nerūkančiųjų. Reikšminiai žodžiai: studentai, rūkymo paplitimas, požiūris į rūkymą. ĮVADAS Sveikatos ugdymas apima tris esminius komponentus: žinias apie sveikatos saugojimą ir stiprinimą, teigiamą asmens požiūrį į sveiką gyvenseną bei tinkamus įpročius ir elgesį. Tabako rūkymas labiausiai paplitusi priklausomybės liga, lemianti daugelį ligų ir priešlaikinių mirčių. Tai sudėtingas reiškinys, lemiamas individo, socialinės aplinkos, kultūrinių, ekonominių ir politinių veiksnių. Studijų metai yra kritiškas laikas jaunimo gyvenime, tai yra permainų, eksperimentų ir atradimų Adresas susirašinėti: Rūta Šaulinskienė, Klaipėdos universitetas, Herkaus Manto g. 84, 92294 Klaipėda. El. p. ruta.saulinskiene@gmail.com metas, kartu labai palankus tabako kompanijoms laimėti būsimą vartotoją. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) su nerimu skelbia, kad vis daugiau jaunų žmonių rūko [1]. PSO duomenimis, iki 18 metų rūkyti pradeda apie 80 proc. visų rūkalių, o nepradėjusieji rūkyti iki 25 metų dažniausiai šio žalingo įpročio neįgyja [2], todėl tokie jaunuoliai, atėję iš mokyklų į universitetus, kolegijas bei profesines mokyklas, dažnai jau turi priklausomybę nuo nikotino [3]. Pastarojo meto tyrimų duomenimis, kuo anksčiau pradedami vartoti tabako produktai, tuo didesnė rizika, kad išsivystys stipri priklausomybė. Dauguma studijuojančio jaunimo apibrėžiami kaip socialiniai rūkaliai, kurie rūko įvairioje socialinėje veikloje, draugų kompanijose ir rūkymą laiko svarbiu socializacijos veiksniu, o ne priklausomybe nuo tabako vartojimo [4]. Kitų šalių studentų rūkymo priežasčių analizė parodė, kad, studentų manymu, 2012/priedas Nr. 1 93

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata rūkymas streso metu palengvina jų socialinį bendravimą [5, 6]. Taip pat jaunuoliai gali pradėti reguliariai rūkyti dėl ketinimų sumažinti stresą [7]. Merginoms rūkymas dažnai yra svorio metimo ir reguliavimo įrankis [8]. Studijuojančiųjų rūkymas taip pat susietas su alkoholio vartojimu [9]. Mokslinių tyrimų duomenimis, studentų žalingų įpročių paplitimas turi ryšį su socialiniais veiksniais. Dažniau reguliariai rūko iki studijų mieste gyvenę studentai, nei gyvenusieji kaime [10]. Studentų rūkymo paplitimą gali nulemti studijuojamas dalykas. Didžiausias rūkančių studentų dažnis nustatytas tarp studijuojančių kelių inžinerijos, kalbų bei kultūros studijų programas [11]. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, išlieka daug problemų, susijusių su rūkymu. Moksliniai tyrimai ir įvairių jaunimo grupių rūkymo paplitimo stebėsena sudaro didelę galimybę prognozuoti rūkymo paplitimo tendencijas populiacijoje bei padėti analizuoti priimtų įstatymų veiksmingumą. Tyrimo tikslas išanalizuoti Klaipėdos studentų rūkymo įpročių priežastis ir paplitimą bei įvertinti studentų požiūrį į rūkymą. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI 2011 m. balandžio gegužės mėn. buvo atliktas kiekybinis vienmomentinis tyrimas, taikant anketinės apklausos metodą. Apklausai naudota anoniminė anketa, kurioje buvo pateikti klausimai tiek rūkantiems, tiek nerūkantiems studentams. Apklausa vykdyta raštu, visi anketos klausimai buvo uždaro tipo. Apklausti 245 dviejų Klaipėdos mokymo įstaigų Lietuvos policijos mokyklos (LPM) ir Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) pirmojo ir antrojo kurso studentai (iš jų 120 vyrų ir 125 moterys). Apklausos vyko grupėse. Kiekvienos apklausos atsako dažnis buvo ne mažiau kaip 95 proc. Visų tiriamųjų amžius 20,6 ± 1,5 (nuo 19 iki 30) metų Respondentai buvo vertinami kaip rūkantys, jei surūkė nors vieną cigaretę per pastarąsias 30 dienų. Pagal rūkymo įpročius tiriamieji buvo suskirstyti į reguliariai rūkančius (kasdien), nereguliariai rūkančius (retkarčiais) ir niekada nerūkiusius. Tyrimui naudota anketa buvo sudaryta tyrėjų, remiantis literatūros šaltiniuose pateiktų standartinių klausimynų, kurie jau buvo naudoti tyrimuose, susijusiuose su rūkymo problema, pavyzdžiais. Respondentams skirtą klausimyną sudarė keturios klausimų grupės: Sociodemografinio pobūdžio klausimai. Tiriamieji nurodė savo amžių, lytį, mokymo įstaigą, kursą, šeimyninę padėtį ir kitus demografinius rodiklius (1 lentelė). Klausimai apie rūkymo įprotį:,,kokio amžiaus jūs pradėjote rūkyti? ;,,Ar rūkėte, besimokydami vidurinėje mokykloje? ;,,Ar dabar rūkote dažniau, nei mokydamiesi vidurinėje mokykloje? ; Kiek dienų jūs rūkėte per pastarąsias 30 dienų? ; Tomis dienomis, kai rūkėte, kiek vidutiniškai per dieną cigarečių surūkydavote? Klausimai apie rūkymo priežastis: Kiek kartų per pastarąsias 30 dienų vartojote alkoholio? ; Ar per pastarąsias 30 dienų patyrėte stresą, psichoemocinę įtampą? ; Ar per pastarąsias 30 dienų bent 20 min. sportavote? ; Ar rūko jūsų tėvas / motina / tėvai? 1 lentelė. Sociodemografinė tiriamųjų (n = 245) charakteristika Požymis Abs. skč. (proc.) Chi kvadratas (χ2) Lytis Vaikinai 120 (49,0) Merginos 125 (51,0) Mokymo įstaiga LPM 159 (64,9) KVK 86 (35,1) Kursas χ 2 = 0,004, lls = 1, p = 0,949 Pirmas 123 (50,2) Antras 122 (49,8) Amžius, metai 20,6 ± 1,5 (nuo 19 iki 30) Šeiminė padėtis χ 2 = 371,5, lls = 2, p = 0,000 Vienas(-a) 221 (91,7) Išsiskyręs(-usi) 1 (0,4) Vedęs (ištekėjusi) / gyvena nesusituokę 19 (17,9) Iki mokymosi mieste gyveno χ 2 = 0,102, lls = 1, p = 0,749 Kaime 120 (49,0) Mieste 125 (51,0) 94 2012/priedas Nr. 1

Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Klausimai apie požiūrį į rūkymą: Ar žinote, kad rūkymas yra daugelio ligų rizikos veiksnys? ; Koks jūsų požiūris į asmenis, kurie rūko? ; teiginys Rūkymas kenkia sveikatai. Subjektyvi sveikatos būklė buvo vertinama pagal PSO rekomendacijas sveikatos tyrimams interviu būdu (su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo klausimynas SF-36, Jenkinson et al., 1996) pateikiant vieną klausimą: Kaip Jūs bendrai vertinate savo sveikatą per pastaruosius 12 mėnesių? Galimi atsakymai: gera, gana gera, vidutiniška, gana bloga, bloga. Statistinė analizė. Atsakymų į klausimą dažnis vertintas procentais, jų pasiskirstymo statistiniam reikšmingumui nustatyti naudotas chi kvadrato (χ 2 ) kriterijus, palyginimui grupėse pasitelktos kontingencijos lentelės ir chi kvadrato (χ 2 ) kriterijus, tarpusavio ryšiams įvertinti taikyta Spirmeno (Spearman) ranginė koreliacija. Naudojant logistinės regresijos modelius, rizikos veiksnio poveikio ir rūkymo paplitimo ryšys vertintas poveikio šansų santykiu (ŠS) ir jo 95 proc. pasikliautinuoju intervalu (PI). Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai paklaidos tikimybė p < 0,05. Duomenų statistinei analizei naudotas statistinis programų paketas SPSS 15. REZULTATAI Pusė studentų rūkė (49,4 proc.), iš jų 47,9 proc. vaikinų ir 52,1 merginų. 26,1 proc. studentų rūkė reguliariai, o 23,3 proc. nereguliariai. Niekada nerūkė 32,1 proc. studijuojančiųjų. Rūkymo įpročio pasiskirstymo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vaikinų ir merginų nenustatyta. Beveik pusė (47,1 proc.) visų rūkančiųjų rūkė nereguliariai (1 pav.). Lyginant rūkymo įpročių paplitimą skirtingose mokymo įstaigose, statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta (p > 0,05). Rūkančiųjų dažnis tarp pirmojo ir antrojo kurso studentų buvo panašus (p > 0,05). Taip pat nenustatyta rūkymo paplitimo skirtumo tarp lyčių. Todėl toliau analizuojami abiejų mokymo įstaigų duomenys kartu (n = 247). Reguliarus ir nereguliarus rūkymas Atsižvelgiant į rūkymo dažnį, tiriamieji buvo suskirstyti į reguliariai (kasdieną per pastarąsias 30 dienų) ir nereguliariai (retkarčiais per pastarąsias 30 dienų) rūkančiuosius. Nustatyta, kad reguliaraus rūkymo įpročiams įtakos turėjo rūkymas vidurinėje mokykloje. Tik 9,4 proc. reguliariai rūkančių studentų nerūkė besimokydami vidurinėje mokykloje. Tuo tarpu net trečdalis (33,9 proc.) nereguliariai rūkančiųjų, besimokydami vidurinėje mokykloje, nerūkė (p < 0,001). Reguliaraus rūkymo įpročiai buvo susiję su gyvenama vieta iki studijų. Palyginti su nereguliariai rūkančiais studentais, didesnė dalis reguliariai rūkančiųjų iki studijų gyveno kaime (p < 0,001). Retkarčiais rūkantieji dažniau nei reguliariai rūkantieji rūkė draugų kompanijose (atitinkamai 54,4 ir 20,3 proc.; p < 0,001). Didžioji dauguma (82,6 proc.) nereguliariai rūkančiųjų ryte pabudus pirmą cigaretę surūko tik po valandos, kai tokiu laiku pirmą cigaretę surūko tik 26,6 proc. reguliariai rūkančiųjų (p < 0,001). Net 79,3 proc. reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti ir tik trečdalis nereguliariai rūkančių tiriamųjų šio įpročio norėtų atsisakyti (p < 0,001) (2 lentelė). Rūkymo ar bandymo rūkyti pradžia Palyginus rūkymo pradžios amžiaus vidurkį, atsižvelgiant į lytį, nustatyta, kad merginos pradėjo / bandė rūkyti vėliau negu vaikinai (atitinkamai 15,2 ± 2,7 ir 16,3 ± 1,5 metų; p < 0,05). 7 proc. vaikinų nurodė pradėję / bandę rūkyti, būdami 8 11 metų. Anksčiausiai (12 13 metų amžiaus) pradėjo / bandė rūkyti 3 proc. merginų. Daugiau nei penktadalis rūkančiųjų pradėjo / bandė rūkyti nuo 16 metų, ir daugiau nei du trečdaliai merginų pradėjo / bandė rūkyti, būdamos 16 18 metų (besimokydamos vidurinėje mokykloje). Proc. 40 30 20 10 0 p=0,02 32,1 26,1 23,3 18,4 Taip Retkarčiais Rūkiau Niekada nerūkiau n = 245 1 pav. Rūkymo įpročio pasiskirstymas tarp tiriamųjų 2012/priedas Nr. 1 95

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata 2 lentelė. Rūkymo retkarčiais ir kasdien ypatumų skirtumai Rūkymo įprotis Nerūkė mokykloje Gyveno kaime Gyveno mieste Norėtų mesti rūkyti Pirmą cigaretę surūko ryte po 60 min. Dažniausiai rūko draugų kompanijose Reguliariai 9,4 64,1 35,9 79,3 26,6 20,3 Retkarčiais 33,9 35,1 64,9 39,3 82,6 54,4 p < 0,001 < 0,01 < 0,01 < 0,001 < 0,001 < 0,001 proc. 30 25 20 15 10 5 0 26,3 22,6 22,6 24,2 12,3 12,9 10,5 11,310,5 8,8 7,0 7,0 7,0 3,5 1,8 1,8 1,6 1,6 3,2 1,8 1,8 8 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 Amžius, metai Vaikinai (n = 58) Merginos (n = 63) 2 pav. Amžius, kada tiriamieji pradėjo rūkyti, atsižvelgiant į lytį (c 2 = 26,7, lls = 12, p = 0,009) Cigarečių per dieną 14 12 10 8 6 4 2 11,9 p < 0,001 3,4 Cigarečių per dieną 12 10 8 6 4 2 9,7 p = 0,005 6,3 0 Kasdien, n = 64 Retkarčiais, n = 57 0 Vaikinai n = 57 Merginos n = 63 3 pav. Surūkomų per dieną cigarečių ir rūkymo įpročio (kairėje) bei lyties (dešinėje) ryšys Nuo 19 metų amžiaus (studijuodami) pradėjo / bandė rūkyti 10,6 proc. rūkančių vaikinų ir 3,2 proc. rūkančių merginų (2 pav.). Išanalizavus studentų rūkymo įpročius pagal rūkymo dažnį, jiems besimokant vidurinėje mokykloje, nustatyta, kad pusė (50,4 proc.) studentų rūkė dažniau, nei rūkė, besimokydami vidurinėje mokykloje. Penktadalis (20,7 proc.) rūkančiųjų, besimokydami vidurinėje mokykloje, nerūkė, ketvirtadalis (24 proc.) rūkė tiek pat, kiek rūkė vidurinėje mokykloje. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp rūkymo dažnio mokykloje su dabartinio rūkymo dažniu tarp vaikinų ir merginų nenustatyta (p > 0,05). Tiriamieji surūkydavo 9,7 ± 6,4 cigaretes per dieną. Merginos surūkydavo mažiau cigarečių per dieną nei vaikinai (atitinkamai 6,3 ± 4,9 ir 9,7 ± 7,3 cigaretes per dieną; p = 0,005). Reguliariai rūkantieji surūkydavo 11,9 cigarečių per dieną, nereguliariai (retkarčiais) rūkantieji 3,4 cigaretes per dieną (p < 0,001) (3 pav.). Rūkymo priežastys Du trečdaliai (66,1 proc.) tiriamųjų nurodė, kad juos paskatino rūkyti draugai, daugiau nei trečdalis (36,4 proc.) nurodė norą viską išbandyti, 14,9 proc. patiriamą stresą, tik 3,3 proc. netinkamą tėvų pavyzdį. Daugiau nei trečdalis studentų dažniausia rūkymo priežastimi pažymėjo draugų kompanijas ir rūkymą be priežasties. Susinervinusios rūkė apie ketvirtadalis merginų (23,8 proc.), o vaikinai dažniau nei merginos rūkė būdami geros nuotaikos (atitinkamai 96 2012/priedas Nr. 1

Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 8,6 ir 1,6 proc.), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp rūkymo priežasčių, atsižvelgiant į lytį, nenustatyta (c 2 = 3,8, lls = 3, p = 0,28). Studentų rūkymo įpročio ryšys su gyvensenos veiksniais (psichoemocine įtampa, alkoholio vartojimu, fiziniu aktyvumu), subjektyviai vertinama sveikata ir tėvų rūkymu Du trečdaliai respondentų nurodė patyrę nedidelę psichoemocinę įtampą, 16,8 proc. pažymėjo patyrę ypač didelę psichoemocinę įtampą per pastarąsias 30 dienų. Patyrusių psichoemocinę įtampą merginų buvo daugiau nei vaikinų (atitinkamai 91,9 proc. ir 77,5 proc.; p = 0,007). Per pastarąsias 30 dienų nevartojo alkoholio 12 proc. vaikinų ir merginų. Trečdalis vaikinų vartojo alkoholį 5 7 kartus. Alkoholio vartojimo dažnis tarp vaikinų ir merginų nesiskyrė (Mano ir Vitnio testas; p = 0,076). Keturis ir mažiau kartų per mėnesį alkoholį vartojo 60,8 proc. merginų ir 62 proc. vaikinų. Per pastarąsias 30 dienų tiriamieji vaikinai nurodė užsiimantys aktyvia fizine veikla dažniau nei merginos (atitinkamai 17 ir 10 kartų; Mano ir Vitnio testas; p < 0,001). Palyginti su nerūkančiais tiriamaisiais, rūkantieji dažniau savo bendrą sveikatą vertino kaip vidutinišką (atitinkamai 10 proc. ir 2,4 proc.; c 2 = 10,45; p = 0,001). Taip pat rūkantieji savo fizinę sveikatą vertino prasčiau negu nerūkantieji (c 2 = 6,45; p = 0,012). Penktadalis jų (20,7 proc.) savo sveikatą vertino kaip vidutinišką, kai tuo tarpu vidutiniška savo fizinę sveikatą įvardijo tik apie dešimtadalis (11,3 proc.) nerūkančiųjų. Nustatytas teigiamas rūkymo dažnio ryšys su gyvensenos veiksniais patiriama psichoemocine įtampa (r = 0,15), su alkoholio vartojimu (r = 0,24), su prasčiau vertinama subjektyvia bendra (r = 0,19) ir fizine sveikata (r = 0,16). Ryšio tarp rūkymo įpročio ir fizinio aktyvumo nenustatyta (3 lentelė). Pritaikius daugiamatę logistinę regresinę analizę ir įvertinus lyties, mokymo įstaigos ir kurso įtaką, nustatyta 2,4 karto didesnė tikimybė rūkyti, jei šeimoje rūko tėvas (ŠS = 2,4 (PI 1,3 4,4); p = 0,004). Tikimybė, kad ypač patiriantys stresą studentai rūkys, net 2,8 karto didesnė, palyginti su nepatiriančiaisiais streso (ŠS = 2,8 (PI 1,1 7,1); p = 0,028). Požiūris į rūkymą Teiginio Rūkymas kenkia sveikatai vertinimas atskleidė, kad 95 proc. nerūkančių ir 74 proc. rūkančių studentų supranta rūkymo pasekmes. Absoliuti dauguma tiriamųjų (87 proc.) nurodė žiną apie rūkymą kaip daugelio ligų rizikos veiksnį. Palyginus rūkančiųjų ir nerūkančiųjų atsakymus, nustatyta, kad tarp rūkančiųjų buvo dažnesni atsakymai iš dalies (14 proc.) ir nežinau (5 proc.). Skirtumas tarp nerūkančiųjų ir rūkančiųjų nuomonių buvo statistiškai reikšmingas (c 2 = 9,76, lls = 2, p = 0,002). Beveik pusė tiriamųjų vaikinų ir merginų nurodė tolerantišką požiūrį į rūkymą, ketvirtadalio požiūris į rūkymą buvo neigiamas, beveik tiek pat šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Tačiau palyginus rūkančių ir nerūkančių studentų požiūrį į rūkantį asmenį nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai: rūkantieji labiau toleravo rūkalius nei nerūkantieji (atitinkamai 61,2 ir 42,3 proc.; p = 0,001). Palyginti su rūkančiaisiais, nerūkantys tiriamieji daugiau nei tris kartus dažniau nurodė neigiamą požiūrį į rūkančius asmenis (atitinkamai 39,8 ir 11,6 proc.; p = 0,001). Tam tikru aspektu rūkančiųjų ir nerūkančiųjų nuomonė apie rūkymą statistiškai reikšmingai skiriasi. Daugiau rūkančių tiriamųjų (38 proc.) nei nerūkančiųjų (24,6 proc.) sutiko su teiginiu, kad retkarčiais rūkant prie nikotino nepriprantama (p = 0,003). REZULTATŲ APTARIMAS Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad per pastarąsias 30 dienų rūkė 49,4 proc. studentų, iš jų 47,9 proc. vaikinų ir 52,1 merginų. Panašūs tabako rūkymo paplitimo tarp studentų rezultatai gauti 2005 2006 m. ištyrus Lietuvos žemės ūkio universiteto 1475 studentus (iš jų 713 vaikinų ir 762 merginų). Tyrimo rezultatai 3 lentelė. Rūkymo ryšys su gyvensenos veiksniais (n = 245) Patiria psichoemocinę įtampą, stresą 0,15* Alkoholio vartojimas (kartai per pastarąsias 30 dienų) 0,24** Aktyvi fizinė veikla (kartai per pastarąsias 30 dienų) 0,02 Subjektyvus bendros sveikatos vertinimas 0,19** Subjektyvus fizinės sveikatos vertinimas 0,16* r **Koreliacija reikšminga (p < 0,01); *koreliacija reikšminga (p < 0,05); r Spirmeno koreliacijos koeficientas. 2012/priedas Nr. 1 97

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata atskleidė, kad rūkė 42,7 proc. vaikinų ir 29,1 proc. merginų [12]. Nustatėme, kad reguliariai rūkė 26,1 proc. studentų, 29,3 proc. studentų rūkė retkarčiais. Panašius rezultatus pateikė kiti tyrėjai [13, 14, 15, 16 17]. Rūkymo įpročiai susiję su išsilavinimu. Lyginant mūsų tirtų studentų, studijuojančių kolegines studijų programas, rūkymo įpročius su Mykolo Romerio universiteto studentų rūkymo įpročiais, pažymėtina, kad yra skirtumų. Nustatėme, kad niekada nerūkė 32,1 proc. studentų. Tuo tarpu iš apklaustų 680 Mykolo Romerio universiteto studentų, kad nerūkė nurodė apie 57 proc. vaikinų ir 70 proc. merginų. Taip pat, palyginti su Mykolo Romerio universiteto studentais, mūsų tirti studentai vidutiniškai per dieną surūkė daugiau cigarečių (atitinkamai vaikinai 10, merginos 6 ir vaikinai 8,6, merginos 4,5 cigarečių per dieną) [15]. Rūkymo įpročiams įtakos turi amžius, nuo kada pradedama rūkyti. Tyrimas parodė, kad dauguma rūkančių studentų rūkyti pradėjo besimokydami vidurinėje mokykloje. 1994 2006 m. išanalizuotas rūkymo paplitimas tarp 11 15 metų Lietuvos moksleivių. Tyrimo duomenimis, 2006 m. rūkė 3,1 proc. vienuolikmečių berniukų ir 1,8 proc. mergaičių, 15,6 proc. trylikamečių berniukų ir 8,5 proc. mergaičių ir net 33,5 proc. penkiolikmečių berniukų ir 27,0 proc. mergaičių [18]. Mes taip pat nustatėme, kad net 7 proc. vaikinų pradėjo rūkyti, būdami 8 11 metų, o 3 proc. merginų 12 13 metų amžiaus. Tačiau dauguma vaikinų pradėjo rūkyti nuo 16 metų, o merginų nuo 16 18 metų. Tą patį parodė ir A. Janušausko atliktas tyrimas [15]. Tačiau, kitų mokslininkų duomenimis, Lietuvos moksleiviai daugiausia pradeda ar pabando rūkyti būdami 12 13 metų [19]. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad skyrėsi rūkančių ir nerūkančių studentų požiūris į rūkantį asmenį: rūkantieji dažniau toleravo rūkalius nei nerūkantieji. Mes nustatėme, kad kiek daugiau nei penktadalis (23,3 proc.) studentų rūkė retkarčiais. Tai sutampa su literatūros šaltiniais, kuriuose nurodoma, kad pastaraisiais metais daugėja retkarčiais rūkančiųjų. Pabrėžiama, kad tokio rūkymo įpročių priežastis galėjo būti didėjančios cigarečių kainos bei paplitusios nerūkymo aplinkos ir tabako kontrolės programos. Bendrojoje populiacijoje, palyginti su kasdien rūkančiais studentais, rūkantieji retkarčiais yra jaunesni, išsilavinę, gaunantys didesnes pajamas [20, 21, 22]. Švedijoje atlikti nereguliariai ir reguliariai rūkančiųjų tyrimai patvirtino, kad nereguliaraus rūkymo įpročiai priklauso nuo geresnio išsimokslinimo bei profesijos [23]. Žinoma, kad žema socialinė ir ekonominė padėtis veikia kaip psichosocialinis barjeras aktyviam socialiniam gyvenimui. Lyginant dvylikos Europos valstybių gyventojų rūkymo įpročius, nustatyta, kad kuo aukštesnio išsilavinimo yra žmogus, tuo rūkymo paplitimas mažėja, ypač tarp jaunesnio amžiaus vyrų [24]. Daugelis pradedančių rūkyti nepakankamai įvertina tiek sveikatai keliamą riziką, tiek ir pavojų tapti priklausomu nuo tabako. Mūsų tyrime daugiau nei trečdalis rūkančiųjų sutinka su teiginiu, kad retkarčiais rūkant prie nikotino nepriprantama. Tačiau net ketvirtadalis nerūkančių tiriamųjų mano taip pat. Galima teigti, kad rūkantys asmenys suvokia tabako keliamą pavojų, bet teigia, kad jie šią riziką vertina menkiau nei nerūkantys asmenys. Kiti autoriai nurodo, kad draudimai rūkyti darbo vietose sumažino rūkymo intensyvumą, tačiau nesumažino rūkymo paplitimo [24]. Nustatytas teigiamas rūkymo dažnio ryšys su gyvensenos veiksniais patiriama psichoemocine įtampa, alkoholio vartojimu, prasčiau vertinama subjektyvia bendra ir fizine sveikata. Rūkymo įpročiai yra susiję su socializacijos procesu, su aplinka, kur vartojamas alkoholis. Daugelio tyrimų duomenimis, rūkymas streso metu palengvina jų socialinį bendravimą [5]. Ištyrus 1910 keturių Austrijos universitetų studentų rūkymo įpročius, nustatyta, kad net du trečdaliai rūkančiųjų rūkymo priežastimi nurodė poreikį atsipalaiduoti [16]. Rūkymo problemai atsirasti ir jai plėtotis poveikį turi ir šeima. Mūsų tyrimo duomenimis, didžiausią įtaką rūkymo įpročiui atsirasti turėjo tėvo rūkymas. Tuo tarpu motinos rūkymas reikšmingos įtakos studentų rūkymui neturėjo. Nors yra duomenų, kad, palyginti su tėvo rūkymu, rūkančios motinos įtaka jaunų žmonių rūkymui paplisti yra didesnė [2]. Du trečdaliai mūsų tyrimo respondentų nurodė, kad juos rūkyti paskatino draugai, daugiau nei trečdalis pažymėjo norą viską išbandyti, tėvų pavyzdį nurodė tik 3,3 proc. respondentų, 14,9 proc. akcentavo patiriamą stresą. Tai, kad apie ketvirtadalis rūkančių studentų nerūkė mokykloje, o rūkę mokykloje (50 proc.) rūko dažniau, rodo, jog rūkymo profilaktikos programos turėtų būti taikomos ir ankstyvoje paauglystėje specifinėse populiacijose, nes aplinka skatina rūkyti [2]. 98 2012/priedas Nr. 1

Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Mūsų tyrime nustatytas rūkymo retkarčiais įpročio ryšys su nerūkymu mokykloje, gyvenimu mieste iki studijų, dažnu rūkymu draugų kompanijose bei neketinimu mesti rūkyti. Svarbu identifikuoti studentų rūkymo rizikos pogrupius (pvz.: rūkė mokykloje, nerūkė mokykloje), prognozuojančius būsimų studentų rūkymo įpročius. Dauguma studentų pradeda rūkyti socializacijos procese, netikėdami, kad jie pripras rūkyti. 2004 m. atliktoje studijoje buvo nustatyta, kad 51 proc. rūkančių studentų teigė pradėję rūkyti su kitais asmenimis ir socialinėje situacijoje, iš jų 19 proc. reguliariai rūkančiųjų ir net 71 proc. retkarčiais rūkančiųjų [2]. Mūsų tyrimo rezultatai šiuos duomenis patvirtina socialinėse situacijose nurodė rūkantys 54,4 proc. retkarčiais rūkančiųjų ir 20 proc. reguliariai rūkančių studentų. Remiantis tyrimo duomenimis, galima įvertinti rūkymo paplitimo dinamiką, studentų požiūrį į rūkymą, numatant rūkymo profilaktikos priemones. IŠVADOS 1. Rūkiusių studentų (per pastarąsias 30 dienų) nustatyta 49,4 proc. Kasdien rūkė 26,1 proc., 23,3 proc. nurodė, jog rūko tik retkarčiais. Rūkantieji retkarčiais sudarė 47,1 proc. visų rūkančių tiriamųjų. Mokslo įstaigos, mokymosi kurso, lyties kintamieji neturėjo efekto studentų rūkymo dažniui ir požiūriui į rūkymą. 2. Penktadalis rūkančių studentų nerūkė mokykloje, 50 proc. rūko dažniau, nei rūkė mokykloje. 3. Rūkymo įprotis susijęs su tėvo rūkymo šeimoje faktu, tačiau tik 3 proc. rūkančiųjų nurodė tėvų pavyzdį. 4. Rūkymo įprotis susijęs su patiriama psichoemocine įtampa, dažnesniu alkoholio vartojimu, prasčiau vertinama subjektyvia bendra ir fizine sveikata bei rūkymu draugų kompanijose. 5. Vienodai suvokiant rūkymo kenksmingumą, rūkančių studentų požiūris į rūkymą liberalesnis nei nerūkančių. Straipsnis gautas 2012-03-23, priimtas 2012-06-15 Literatūra 1. Juškevičienė V, Ustilaitė S. Skirtingų Lietuvos edukacinių kontingentų rūkymo įpročių socialinės prielaidos. Pedagogika. 2004;74:104-109. 2. Veryga A, Klumbienė J, Petkevičienė J, Žemaitienė N. Tabako kontrolė ir pagalba metantiems rūkyti. Mokymo knyga. Kaunas, 2008. 3. Valstybės tabako kontrolės programa. Valstybės žinios. 1998;69-2010. 4. Moran S, Wechsler H, Rigotti NA. Social smoking among US college students. Pediatrics. 2004;114(4):1028-34. 5. Nichter M, Nichter M, Carkoglu A. The tobacco etiology esearche network. Reconsidering stress and smoking: a qualitative study among college students. Tob Control. 2007;16(3):211-4. 6. Morrell HER, Cohen LM, McChargue DE. Depression vulnerability predicts cigarette smoking among college students: gender and negative reinforcement expectancies as contributing factors. Addictive Behaviors. 2010;35:607-11. 7. File SE, Fluck E, Leathy A. Nicotine has calming effects on stressinduced mood changes in females, but enhances aggressive mood in males. Int J Neuropsychopharmacol. 2001;4(4):371-6. 8. Zucker AN, Harrell A, Miner-Rubino K, Stewart AJ, Pomerleau CS, Boyd CJ. Smoking in college women: The role of the thinness pressures, media exposure and crucial consciousness. Psychology of Women Quarterly. 2001;25:233-41. 9. Nichter M, Nichter M, Carkoglu A. The tobacco etiology esearche network. Reconsidering stress and smoking: a qualitative study among college students. Tob Control. 2007;16(3):211-4. 10. Kondratas D, Burneckienė JM, Dučinskienė D, Lukoševičius L, Vieželienė D, Burneckas D. Studentų medikų gyvenimo kokybė ir jų požiūris į rūkymą. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2010;15(1):8-16. 11. Berg CJ, Klatt CM, Thomas JL, Ahluwalia JS, An LC. The relationship of field of study to current smoking status among college students. College Student Journal. 2008;43(3):744-54 12. Goštautas A, Povilaitis R, Pilkauskienė I, Jakušovaitė I, Statkevičienė S. Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ypatybės (2005 2006 mokslo metų tyrimo duomenys). Medicina (Kaunas). 2007;43(2):153-60. 13. Grabauskas V, Klumbienė J, Petkevičienė J, Šakytė E, Kriaučionienė V, Paalanen L ir kt. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2006 (Health Behaviour among Lithuanian Adult Population, 2006, Helsinki). Kauno medicinos universitetas (Lietuva), Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas (Suomija). 2007:11-105. 14. Razukevičius R, Laiškonis AP, Misevičienė I. Žalingų įpročių dažnis ir jų sąsaja su socialiniais veiksniais tarp skirtingų studijų krypčių universitetų studentų. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2008;12(11):729-737. 15. Janušauskas A, Aleksonis G. Pareigūnų rengimas: sveikatos stiprinimo problematika (Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka). 2011;6:136-147. 16. Glawisching M, Reichmann G, Sommersguter Reichmann M. Austrian students and smoking: prevalence and characteristics. College Student Journal. 2009;43. http//www.freepatentsonline.com/article/ College-Student-Journal/201608569.html. 17. Tong Z, Buoling F, Shiushing W, Won Choi, Shu-Hong Zhu. A comparison of smoking behaviors among medical and other 2012/priedas Nr. 1 99

ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata college students in China. Health Promation international. Issue 2. 2004;19:189-196. 18. Zaborskis A, Šumskas L, Žemaitienė N, Grabauskas V, Veryga A, Petkevičius R. Lietuvos moksleivių rūkymas ir jo paplitimo pokyčiai 1994 2006 m. Medicina (Kaunas). 2009;45(10):798-806. 19. Jaruševičienė L, Valius L, Veryga A, Žemaitis M. Paauglių ir šeimos narių elgsenos sąsajos su medžiagų, sukeliančių priklausomybę, vartojimu paauglystėje. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2009;13(4):216-222. 20. Hassmiller KM, Warner KE, Mendez D, Levy DT, Romano E. Nondaily smokers: who are they? Am J Public Health. 2003;93:1321-27. 21. Wortley PM, Husten CG, Trosclair A, Chrismon J, Pederson LL. Nondaily smokers: a descriptive analysis. Nicotine Tob Res. 2003;5:755-59. 22. Centers for Disease Control and Prevention, Prevalence of current cigarette smoking among adults and changes in prevalence of current and some day smoking-united States. 1996 2001, MMWR Morb Mortal Wkly Rep. 2003;52:303-7. 23. Lindstrom M, Ostergren PO. Intermittent and daily smokers: two different socioeconomic patterns, and diverging influence of social participation. Tob Control. 2001;10:258-66. 24. Cavelaars AE, Kunst AE, Geurts JJ, Crialesi R, Grotvedt L, Helmet U et al. Educational differences in smoking: international comparison. BMJ. 2000;320:1102-7. Prevalence and attitude to smoking among college students Rūta Šaulinskienė, Aldona Bartkevičienė, Geriuldas Žiliukas, Artūras Razbadauskas Klaipėda university Summary This quantitative study examines the smoking behaviors and the opinions about smoking of college students. A survey was administered to college students at the Klaipeda, asking about their attitudes toward smoking and, if they smoked, about their smoking habits. A total of 245 students, mean age 20.6 (SD1.5), 120 males and 125 females, participated in the survey. 49.4 percent of the survey respondents were classified as smokers, again defined as anyone who had smoked at least one cigarette in the past 30 days. Of all smokers, 26.1 % was daily smokers and 23.3 % was occasionally smokers (47.1 % of current smokers). A chi-square analysis revealed that field and year of education, gender not affected the likelihood that a student smoked. One-fifth of college smokers began smoking after beginning college, the half smoked more frequently. 54.4 % of occasional smokers smoked in social situation, compared to daily smokers, 20 % of which smoke with other people. Smoking was linked with perceived stress, also was linked with alcohol use (in the past 30 days) among college students. Parental smokings have significant impact on the student s smoking behavior. Both smokers and non-smokers believed that smoking was detrimental to good health. 95 % of college students were aware of the consequences of smoking, only 56 % of smokers desired to quit smoking. Keywords: student, smoking, behaviors, attitude to smoking. Correspondence to Rūta Šaulinskienė, Klaipėda University, Herkaus Manto 84, LT-92294 Klaipėda, Lithuania. E-mail: ruta.saulinskiene@gmail.com Received 23 March 2012, accepted 15 June 2012 100 2012/priedas Nr. 1