Artroskopinė operacija gali atitolinti kelio sąnario endoprotezavimą

1082 Artroskopinė operacija gali atitolinti kelio sąnario endoprotezavimą Kauno medicinos universiteto Ortopedijos ir traumatologijos klinika Raktažodžiai: gonartrozė, artroskopija, kremzlės pažeidimas, kelio sąnarys, kremzlių aplyginimas. Santrauka. Darbo tikslas. Įvertinti artroskopinių operacijų efektyvumą pacientams, sergantiems deformuojančia kelio sąnario artroze, nustatyti, ar jos padeda sumažinti skausmus, pagerina judesių amplitudę ir judėjimo funkciją. Tyrimo metodika. 218 ligonių operuoti ir gydyti 1993 2000 metais Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje. Visiems ligoniams buvo nustatyta 3 4 laipsnio kelio sąnario degeneracinių kremzlės pažeidimų pagal Outerbridge. Rezultatams įvertinti naudota Kelio sąnario asociacijos (Knee Society) skalė. Be to, analizuojant artroskopinių operacijų rezultatus, buvo klausiama ligonio nuomonės apie operacijos efektyvumą: ar jiems pagerėjo, pablogėjo, ar būklė išliko tokia pati. Artroskopinės operacijos rezultatus vertinome praėjus šešiems mėn., metams, trejiems metams ir daugiau kaip trejiems metams. Minimalus stebėjimo laikas buvo vieneri metai, maksimalus aštuoneri metai, vidurkis 2,56 metų. Rezultatai. Praėjus vieneriems metams, būklė buvo pagerėjusi 77,5 proc. pacientų. Trejus metus stebėjome 64 pacientus, iš jų net 78,1 proc. teigė, kad jų būklė vis dar geresnė negu prieš operaciją. Pagal Kelio sąnario asociacijos skalę ir funkcijos skalę balų vidurkis padidėjo nuo 98,9 balo prieš operaciją iki 157,7 balo praėjus trejiems metams. Vertinome balų skirtumą ir prieš operaciją. Balų skirtumo vidurkis, laikui bėgant, vis didėjo. Po pusės metų skirtumo vidurkis buvo 47,91 balo, o po trejų metų jau 70,11. Praėjus pusei metų po artroskopinės operacijos, labai geri rezultatai konstatuoti tik 33,9 proc. pacientų, geri 38,1 proc. Prieš trejus metus artroskopinė operacija padaryta tik 64 pacientams, tačiau labai geri rezultatai konstatuoti net 64,1 proc. iš jų, geri 25,0 proc. Tik aštuoniems pacientams (6,0 proc.) buvo atlikta endoprotezavimo operacija nepraėjus nė vieneriems metams po artroskopinės operacijos. Per trejus metus endoprotezavimo operacija padaryta 16 ligonių (13,3 proc.), daugiau kaip per trejus metus 18 (13,6 proc.). Labai geras artroskopinių operacijų rezultatas yra tas, jog net 34 ligoniai (25,7 proc.), sulaukę endoprotezo, jo atsisakė, nes jų būklė buvo gera. 56 ligoniai vis dar laukia endoprotezo, tačiau 35 iš jų jaučiasi gerai ir endoprotezavimo operacijos nenorėtų. Išvados. Artroskopinė operacija yra mažai traumuojanti audinius paliatyvi operacija deformuojančia kelio sąnario artroze sergantiems pacientams. Ji padeda sumažinti skausmus, padidinti judesių amplitudę, gali atitolinti ar visiškai išvengti endoprotezavimo operacijos. Įvadas Sąnarių skausmas ir judėjimo funkcijos sutrikimas yra viena dažniausiai pasitaikančių sveikatos sutrikimo formų vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms (4, 15). Sąnarinės kremzlės struktūros ir funkcijos pakitimai lemia kremzlės degeneraciją, o tai sukelia skausmus ir judesių apribojimą (3, 5, 8, 13, 17). Kelio sąnario osteoartrozė, arba gonartrozė (deformuojanti kelio sąnario artrozė) yra viena dažniausių. Ligai progresuojant, skausmai didėja, mažėja sąnario judesiai, mažėja darbingumas ir žmogus tampa invalidu. Galutinis gonartrozės gydymo būdas endoprotezavimas. Taigi reikia ieškoti metodų, kad būtų kiek galima labiau sulėtintas artrozės procesas, sumažinti ligos simptomai ir kiek įmanoma ilgesniam laikui atitolinta endoprotezavimo operacija. Daugelis autorių pasiekė gerų gonartrozės artro- Adresas susirašinėjimui: J. Belickas, KMU Ortopedijos ir traumatologijos klinika, Laisvės al. 17, 3000 Kaunas El. paštas: juozasb@saulenet.lt

Artroskopinė operacija gali atitolinti kelio sąnario endoprotezavimą 1083 skopinių operacijų rezultatų (1, 2, 6, 7, 9 12, 14, 16, 18 21). Šio tyrimo tikslas ir buvo įvertinti artroskopinių operacijų efektyvumą pacientams, sergantiems deformuojančia kelio sąnario artroze, nustatyti, ar jos padeda sumažinti skausmus, pagerinti judesių amplitudę ir judėjimo funkciją. Tyrimo tikslas: 1. Įvertinti pooperacinius ir vėlesnius artroskopinio gydymo rezultatus pacientams, kuriems buvo nustatyta kelio sąnario šlaunikaulio ir blauzdikaulio krumplių kremzlių 3 4 laipsnio pažeidimų. 2. Nustatyti vėlesnius gydymo rezultatus pacientams, sergantiems III IV klinikinės stadijos gonartroze bei įvertinti jų įtaką mažinant kelio sąnario endoprotezavimo skaičių. 3. Įvertinti ikioperacinių faktorių (skausmo trukmės iki operacijos, nestabilumo, rentgenologinių požymių) bei artroskopijos metu rastų patologinių pakitimų ir atliktų procedūrų (priekinio kryžminio raiščio plyšimo, girnelės-šlaunikaulio sąnario kremzlių pažeidimo laipsnio, sinovektomijos, sąnarinių kremzlių aplyginimo) įtaką chirurginio gydymo rezultatams. Tyrimo medžiaga ir metodika 1993 2000 metais Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje artroskopinė operacija padaryta 218 pacientų. Visiems ligoniams nustatyta 3 4 laipsnio kelio sąnario degeneracinių kremzlės pažeidimų pagal Outerbridge. Operuota ir tirta 131 (63 proc.) moteris ir 81 (37 proc.) vyras. Pacientų amžius 19 77 metai, amžiaus vidurkis 53,09 metų. Objektyviai ligonių būklei įvertinti prieš operaciją ir naudojome Kelio sąnario asociacijos 1989 metais sudarytą kelio sąnario ir funkcijos skalę. Šią skalę sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje vertinama kelio sąnario būklė: skausmas, judesių amplitudė, kelio sąnario stabilumas, rentgenologiškai nustatyti kojos ašies nukrypimai. Antroje dalyje vertinama paciento judėjimo funkcija: atstumas, kurį pacientas gali nueiti, lipimas laiptais, pagalbinių priemonių vaikščiojimui (lazdelių, ramentų arba vaikštynių) naudojimas. Kiekvienoje šios anketos dalyje maksimali balų suma yra 100 balų. Abiejų dalių balai buvo sumuojami. Labiau informatyvus yra balų skirtumas ir prieš operaciją. Siekiant tiksliau įvertinti artroskopinio gydymo rezultatus, analizuotas balų skirtumas prieš operaciją ir. Jeigu balų skirtumas 60 ir daugiau rezultatas labai geras, 30 ir daugiau ir mažiau kaip 60 rezultatas geras, daugiau už 0 ir mažiau kaip 30 rezultatas patenkinamas, 0 arba mažiau už 0 rezultatas blogas. Be to, analizuojant artroskopinės operacijos rezultatus, buvo klausiama ligonio nuomonės apie operacijos efektyvumą: ar jiems pagerėjo, pablogėjo, ar būklė išliko tokia pati. Artroskopinės operacijos rezultatus vertinome praėjus 6 mėn., metams, trejiems metams ir daugiau kaip trejiems metams. Minimalus stebėjimo laikas vieneri metai, maksimalus aštuoneri metai, vidurkis 2,56 metų. Visiems 218 pacientų atlikta kelio sąnario artroskopija, kurios metu atlikta operacija: meniskų rezekcija (1 pav.), sąnarinių kremzlių aplyginimas (2 pav.), dalinė sinovektomija, laisvų kūnų pašalinimas. 1 pav. Menisko rezekcija A išorinio menisko rezekcija artroskopinėmis žnyplutėmis; B meniskas po rezekcijos (nuotraukos iš autoriaus atliktos artroskopinės operacijos). A B

1084 Statistiniam duomenų apdorojimui naudotas SPSS statistinis paketas (SPSS, Chicago, Spss inc., 1984). Rodiklių pasiskirstymas pateikiamas absoliučiaisiais skaičiais (n) ir procentais. Kiekybinę išraišką turintiems rodikliams buvo apskaičiuoti aritmetinis vidurkis ir vidutinė standartinė paklaida. Analizė atlikta taikant kryžminės tabuliacijos procedūrą. Statistinė duomenys laikyti patikimi, kai p<0,05. 2 pav. Plačiai atsisluoksniavusi šlaunikaulio vidinio gumburo kremzlė A: matomas nedidelis kremzlės lopas, čiuopiamas kabliuku; B: rezekavus kremzlės lopus, matomas dar platesnis kremzlės pažeidimas; C: artroskopiniu čiupikliu rezekuojami kremzlės lopai. Viršuje matomi stabilūs kremzlės kraštai (nuotraukos iš autoriaus atliktos artroskopinės operacijos). A B C Rezultatai ir jų aptarimas Visiems 218 mūsų tirtų pacientų nustatyta 3 4 laipsnio kremzlių pažeidimų. Mums buvo svarbu išsiaiškinti, kaip pacientai vertina artroskopinės operacijos rezultatus, todėl jų buvo klausiama: ar gyvenimo kokybė jiems pagerėjo, nepakito ar pablogėjo (vertinimas pateikiamas 3 pav.). Paaiškėjo, jog, praėjus pusei metų, geriau jautėsi (t. y. jiems sumažėjo skausmai, pagerėjo judesių amplitudė, buvo lengviau vaikščioti, reikėjo vartoti mažiau NVNU) tik 58,3 proc. pacientų, o būklė išliko nepakitusi arba pablogėjo net 41,7 proc. pacientų. Praėjus vieneriems metams, būklė buvo pagerėjusi jau 77,5 proc. pacientų. Trejus metus stebėjome 64 pacientus. Iš jų net 78,1 proc. teigė, jog jų būklė vis dar geresnė negu prieš operaciją. Daugiau kaip trejus metus stebėti tik 45 pacientai, 82,2 proc. iš jų būklė dar buvo pagerėjusi. Objektyvūs tyrimo duomenys vertinti pagal Kelio sąnario asociacijos skalę (1 lentelė). Taigi balų vidurkis nuolat didėjo: prieš operaciją jis buvo 98,9 balo, o praėjus trejiems metams, jis buvo jau 157,7 balo. Maksimalus balų skaičius 200. Objektyviam artroskopinių operacijų efektyvumui vertinti tikslinga naudoti ne tik balų vidurkį, bet ir balų skirtumą prieš operaciją ir. Kiekvieno paciento balus pagal Kelio sąnario asociacijos skalę skaičiavome prieš operaciją ir. Atėmę balų skaičių prieš operaciją iš balų skaičiaus, gavome balų skirtumą. Balų skirtumo analizė pagal Kelio sąnario asociacijos skalę pateikiama 2 lentelėje. Teigiamas balų skirtumas buvo dėl to, jog mūsų pacientams sumažėjo skausmai, padidėjo judesių amplitudė, sumažėjo kontraktūros, jie galėjo nueiti didesnį atstumą, buvo lengviau lipti laiptais. Kai kuriems ligoniams balų skirtumas buvo neigiamas. Tokių ligonių kelio sąnario ir funkcijos būklė pablogėjo. Todėl mums buvo svarbu išsiaiškinti priežastis, galėjusias turėti įtakos pacientų kelio sąnario ir judėjimo funkcijos pablogėjimui. Naudodami logistinės regresijos metodą, mes atlikome priežasčių analizę (3 lentelė).

Artroskopinė operacija gali atitolinti kelio sąnario endoprotezavimą 1085 Proc. 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 169 50 37 geriau 127 nepakito blogiau 76 12 34 6 15 15 2 2 Po po 6mėn. 6 mėn. Po po 11m. metų Po po 3 metų 3m. Daugiau >kaip po 3m. kaip Laikas po 3 metų 3 pav. Pacientų gyvenimo kokybės kitimas po artroskopinės operacijos 1 lentelė. Kelio sąnario asociacijos skalės balų analizė ligonių, kuriems nustatyta 3 4 laipsnio kremzlių pažeidimų Įvertinimo Tiriamųjų Minimalus Maksimalus Vidurkis Vidutinė stan- Standartinis laikas skaičius balų skaičius balų skaičius dartinė paklaida nuokrypis Prieš operaciją 218 0 181 98,9 2,27 33,47 Praėjus 0,5 metų 218 0 200 146,4 2,65 39,13 Vieneri metai 218 0 200 155,1 2,61 38,6 Treji metai 64 0 200 157,7 5,08 40,63 Daugiau kaip 46 0 200 160,7 5,10 34,58 treji metai 2 lentelė. Kelio sąnario asociacijos skalės balų skirtumo vidurkio analizė ligonių, kuriems nustatyta 3 4 laipsnio kremzlių pažeidimų Įvertinimo Tiriamųjų Minimalus Maksimalus Vidurkis Vidutinė stan- Standartinis laikas skaičius balų skaičius balų skaičius dartinė paklaida nuokrypis Praėjus 0,5 metų 218 38 158 47,9 2,42 35,75 Vieneri metai 218 64 170 56,7 2,65 39,17 Treji metai 64 23 177 70,1 4,73 37,85 Daugiau kaip 46 9 177 75,6 5,60 38,00 treji metai

1086 3 lentelė. Įvairių ikioperacinių veiksnių įtaka blogiems artroskopinės operacijos rezultatams B regresijos Šansų 95 proc. PI 95 proc. PI Požymiai N koefi- P santykis apatinė viršutinė cientas (ŠS) riba riba Amžius (metais) 0,0437 0,1401 1,0447 0,9858 1,1071 Skausmo trukmė iki operacijos: iki 1 mėn. 24 1,0 nuo 1 iki 3 mėn. 45 0,2834 0,8193 0,7532 0,0662 8,5661 nuo 3 mėn. iki 1metų 48 0,3719 0,6699 0,6894 0,1246 3,8129 nuo 1 iki 3 metų 34 0,3167 0,6857 1,3725 0,2962 6,3608 daugiau kaip 3 metai 67 0,1398 0,8672 1,1500 0,2234 5,9202 Nestabilumas 27 0,7861 0,0455 2,1948 0,2403 20,0478 Osteofitai 81 0,8460 0,2778 2,3303 0,0557 10,7372 Valgus deformacija 5 5,6947 0,8185 297,2813 0,0000 3,956E+23 Subchondrinė sklerozė 126 1,4134 0,0913 4,1098 0,0431 21,2026 Skausmo trukmė iki operacijos turėjo įtakos jos rezultatams: kuo ilgiau tęsėsi skausmai prieš operaciją, tuo daugiau buvo šansų blogiems rezultatams (ŠS= 1,375, jeigu skausmai tęsėsi trejus metus, ŠS=1,1500, jeigu skausmai tęsėsi ilgiau kaip trejus metus). Pacientams, kurie skundėsi sąnario nestabilumu, taip pat buvo daugiau šansų (ŠS=2,1948), jog artroskopinės operacijos rezultatai bus blogi. Jau kelio sąnario rentgenogramoje galima numatyti padidėjusią blogų chirurginio gydymo rezultatų tikimybę. Blogesnę prognozę lemia rentgenogramoje užfiksuoti osteofitai bei subchondrinė sklerozė (atitinkamai ŠS=2,3303 ir ŠS= 4,1098). Ypač blogi artroskopinės operacijos rezultatai tų pacientų, kuriems buvo valgus deformacija (ŠS= 297,2813). Esant didelėms sąnario deformacijoms, artroskopinės operacijos yra efektyvios tiems ligoniams, kuriems yra laisvi kūnai sąnaryje. Pašalinus laisvus kūnus, pagerėja sąnario judesiai, dingsta sąnario užsikirtimo reiškiniai, tačiau skausmai sąnaryje sumažėja tik labai nežymiai. Rezultatai pagal balų skirtumą prieš operaciją ir buvo skirstomi į labai gerus ( 60), gerus (30 59), patenkinamus (1 29) ir blogus ( 0). Rezultatų pasiskirstymas pagal Kelio sąnario asociacijos balų skirtumą pateikiamas 4 pav. Pastebėjome, jog praėjus 6 mėn., teigiami rezultatai buvo 72 proc. ligonių. Likusių ligonių būklė vis dar buvo nepagerėjusi, o kai kurių ligonių ir pablogėjusi. Balų vidurkis pagal Kelio sąnario asociacijos skalę padidėjo nuo 98,91 iki 146,37. Geresni rezultatai buvo praėjus vieneriems metams. Teigiami geri rezultatai buvo 76,1 proc. ligonių. Tuomet ir balų vidurkis padidėjo iki 155,11. Nors po trejų metų stebėjome tik 64 ligonius, tačiau daugumos iš jų būklė vis dar buvo gera, balų vidurkis 157,70. Teigiami geri operacijos rezultatai buvo net 89,1 proc. ligonių. Iš 45 ligonių, stebėtų ilgiau kaip trejus metus, teigiami rezultatai vis dar buvo 91,3 proc. ligonių. Norint įvertinti įvairių veiksnių įtaką artroskopinės operacijos rezultatams, atlikta logistinė analizė. Ši analizė atlikta pagal vieną statistinį modelį, tačiau mes jį suskirstėme į dvi dalis: ikioperacinių veiksnių įtaką (4 lentelė) ir operacijos metu rastų patologinių pakitimų ir atliktų procedūrų įtaką (5 lentelė) operacijos rezultatams. Geriems ir labai geriems gydymo rezultatams įtakos turėjo skausmo iki artroskopinės operacijos trukmė. Geresni rezultatai buvo tiems ligoniams, kuriems skausmas iki operacijos truko trumpiau kaip vienerius metus (nuo 1 iki 3 mėn., ŠS=1,48; nuo 3 mėn. iki 1 metų, ŠS=1,74). Skausmams besitęsiant ilgiau kaip vienerius metus, gerų rezultatų tikimybė šiek tiek mažesnė (ŠS=0,82). Dar mažiau galima tikėtis gerų rezultatų tuomet, kai skausmų trukmė ilgesnė kaip treji metai (ŠS=0,797). Kuo trumpesnis skausmo laikotarpis iki operacijos, tuo geresni yra artroskopinės operacijos rezultatai. Galima teigti, jog, prasidėjus skausmams, dažnai patinsta sąnarys, dėl to atsiranda laikinas sąnario judesių apribojimas, vėliau randasi kontraktūrų. Gydyti sąnarį, kuriame yra kontraktūra, labai sudėtinga. Todėl mes rekomenduojame artroskopines operacijas atlikti per 3 6 mėnesius nuo skausmų atsiradimo pradžios. Patinimas bei judesių apribojimas neturėjo įtakos chirurginio gydymo rezultatams.

Artroskopinė operacija gali atitolinti kelio sąnario endoprotezavimą 1087 Proc. 70 60 50 40 30 74 83 50 99 67 41 41 16 30 12 l. labai geri geri geri patenkinami blogi 20 10 11 11 5 2 2 2 0 Po po 6mėn. 6 mėn. Po po 11m. metų Po po 3 metų 3m. Daugiau >kaip po kaip 3m. Laikas po 3 metų 4 pav. Artroskopinės operacijos rezultatų analizė pagal Kelio sąnario asociacijos balų skirtumą 4 lentelė. Įvairių ikioperacinių veiksnių įtaka geriems artroskopinės operacijos rezultatams B regresijos Šansų 95 proc. PI 95 proc. PI Požymiai N koefi- P santykis apatinė viršutinė cientas (ŠS) riba riba Amžius (metais) 0,0082 0,6324 0,9919 0,9592 1,0257 Skausmo trukmė iki operacijos: iki 1 mėn. 24 1,0 nuo 1 iki 3 mėn. 45 0,3913 0,5718 1,4789 0,3809 5,7414 nuo 3 mėn. iki 1 metų 48 0,5517 0,4411 1,7362 0,4265 7,0677 nuo 1 iki 3 metų 34 0,1936 0,7838 0,8240 0,2067 3,2851 daugiau kaip 3 metai 67 0,2269 0,7226 0,7970 0,2278 2,7888 Patinimas 101 0,2089 0,5571 0,8115 0,4041 1,6295 Judesių apribojimas 110 0,1240 0,7299 0,8834 0,4371 1,7856 Trauma 149 0,2046 0,5981 1,2270 0,5735 2,6253 Traumą prieš artroskopinę operaciją patyrė 149 pacientai. Artroskopinės operacijos rezultatai šiems pacientams yra geresni nei tiems, kurie traumos nepatyrė. Tai atrodytų paradoksalu, tačiau tą galima paaiškinti. Pacientai, kurie serga gonartroze ir kurių sąnarinės kremzlės yra jau pažeistos, ilgai nejaučia jokių klinikinių simptomų: skausmų, judesių apribojimo, funkcijos sutrikimo. Įvykus traumai (sutrenkus arba kryptelėjus kelio sąnarį), dažnai pirmą kartą kliniškai pasireiškia gonartrozė: atsiranda skausmas, judesių apribojimas, sąnarys patinsta. Tokie pacientai anksti kreipiasi į gydytojus ir yra gydomi. Statistiškai patikimos įtakos geriems ir labai geriems artroskopinės operacijos rezultatams neturėjo nė vienas iš 5 lentelėje nurodytų veiksnių. Artroskopinės operacijos metu rastų patologinių pakitimų ir atliktų procedūrų įtaka geriems chirurginio gydymo rezultatams pateikiama 5 lentelėje. Senas priekinio kryžminio raiščio plyšimas turėjo neigiamos įtakos geriems artroskopinės operacijos rezultatams (ŠS=0,3276, p<0,05). Sąnarį stabilizuojanti operacija nedaryta nė vienam ligoniui, nes gonartroze sergantiems ligoniams tokios operacijos neindikuotinos. Esant priekinio kryžminio raiščio plyšimui, sąnarys nestabilus, dėl to sąnarinės kremzlės žalojamos žymiai dažniau, gonartrozė progresuoja greičiau, didesnis ir kremzlių pažeidimo laipsnis, todėl ir artroskopinės operacijos rezultatai yra blogesni.

1088 5 lentelė. Operacijos metu rastų patologinių pakitimų ir atliktų procedūrų įtaka geriems chirurginio gydymo rezultatams B regresijos Šansų 95 proc. PI 95 proc. PI Požymiai N koefi- P santykis apatinė viršutinė cientas (ŠS) riba riba Priekinio kryžminio raiščio plyšimas: šviežias 6 0,2777 0,8202 0,7575 0,0690 8,3109 senas 53 1,1161 0,0080 0,3276 0,1435 0,7476 Girnelės kremzlės pažeidimo laipsnis I o 28 0,5101 0,4605 0,6004 0,1549 2,3273 II o 44 0,5404 0,4028 0,5825 0,1643 2,0658 III o 60 0,8367 0,1692 0,4331 0,1314 1,4277 IV o 45 0,8631 0,2043 0,4218 0,1113 1,5992 Kremzlių aplyginimas 161 0,0685 0,8731 1,6709 0,4623 2,4804 Sinovektomija 17 0,0922 0,8904 1,0966 0,2956 4,0678 Kartu su šlaunikaulio-blauzdikaulio sąnario artroze esanti girnelės-šlaunikaulio sąnario 3 4 laipsnio artrozė turi neigiamos įtakos artroskopinės operacijos rezultatams. Sąnarinių kremzlių aplyginimas (angl. debridement) teigiamai veikė gerus gydymo rezultatus (ŠS= 1,5419). Kremzlės mechaniškai aplyginamos, pagerėja sąnario judesiai, išnyksta užstrigimai. Be to, pašalinamos kremzlės fibriliacijos ar lopai, kurie nedirgina sąnarinės kapsulės ir sumažina skysčio kaupimąsi sąnaryje, sumažėja proteazių, hidrolazių ir proteoglikanų (uždegimo mediatorių) kiekis sąnaryje. Sumažėjus skysčio sąnaryje, pašalinus mechanines kliūtis, pagerėja sąnario judesiai, sumažėja skausmas, susidaro sąlygos skaidulinei kremzlei susidaryti. Dalinė sinovektomija nekeičia gerų gydymo rezultatų (ŠS=1,0966), todėl vertėtų apsvarstyti, ar ją daryti tikslinga. Pacientams, kuriems buvo nustatyta ketvirto laipsnio kremzlių pažeidimų, rekomenduota kelio sąnario endoprotezavimo operacija. 132 pacientai parašė prašymą Valstybinei ligonių kasai, kad jiems skirtų nemokamus endoprotezus. Tik aštuoniems pacientams (6,0 proc.) buvo atlikta endoprotezavimo operacija nepraėjus nė vieneriems metams po artroskopinės operacijos. Per trejus metus 16 pacientų (13,3 proc.) padaryta endoprotezavimo operacija, daugiau kaip per trejus metus 18 pacientų (13,6 proc.). Labai geras artroskopinių operacijų rezultatas yra tas, jog net 34 ligoniai (25,7 proc.), sulaukę endoprotezo, jo atsisakė, nes jų būklė vis dar buvo gera. 56 ligoniai vis dar laukia endoprotezo, tačiau 35 iš jų jaučiasi gerai ir kol kas nenorėtų endoprotezavimo operacijos. Išvados 1. Artroskopinė operacija yra mažai traumuojanti audinius perspektyvi paliatyvi operacija, kuri indikuotina ne tik esant 1 2 laipsnio, bet ir 3 4 laipsnio kremzlių pažeidimams, t. y. pacientams, sergantiems I II klinikine gonartrozės stadija. 2. Gerų ir labai gerų artroskopinės operacijos rezultatų (sumažėjo arba išnyko kelio sąnario skausmas, pagerėjo kelio sąnario judesiai, pagerėjo judėjimo funkcija) pasiekta 72,0 proc. pacientų. Gerų ir labai gerų vėlesnės artroskopinės operacijos rezultatų pasiekta 89,1 proc. pacientų. 3. Padarius artroskopinę operaciją ligoniams, sergantiems II III gonartrozės stadija ir kuriems indikuotinas kelio sąnario endoprotezavimas, endoprotezavimo operaciją galima atlikti vėliau, t. y. po 2 3 metų, o kartais jos išvengti. Pacientams, kuriems indikuotinas kelio sąnario endoprotezavimas, padarius artroskopinę operaciją, 34 pacientai (25,7 proc.) nors ir sulaukė Valstybinės ligonių kasos skirto protezo, bet endoprotezavimo operacijos atsisakė. 4. Geriems ir labai geriems artroskopinės operacijos rezultatams įtakos turėjo trumpesnė skausmų iki operacijos trukmė, sąnarinės kremzlės aplyginimas. 5. Blogiems gydymo rezultatams įtakos turėjo ilgesnė skausmo iki operacijos trukmė, kelio sąnario nestabilumas dėl priekinio kryžminio raiščio plyšimo, osteofitai, subchondrinė sklerozė ir valgus deformacija.

Artroskopinė operacija gali atitolinti kelio sąnario endoprotezavimą 1089 Efficiency of arthroscopic treatment in the knee osteoarthritis Clinic of Orthopedics and Traumatology, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: knee osteoarthritis, arthroscopy, cartilage lesions, debridement. Summary. The aim of the study was to estimate the effectiveness of arthroscopic operations for patients suffering from knee osteoarthritis; to determine if it is possible to decrease pain, increase range of motions and mobility function. Material and methods. The subjects of the study were patients with grade III and grade IV with knee osteoarthritis (Outerbridge classification), who underwent arthroscopic operations at Kaunas Red Cross Hospital in 1993 2000. They were followed after arthroscopic operations: debridement, partial synovectomy, meniscus resection and elimination of free bodies. Two hundred eighteen patients were examined by questionnaire; 137 (62.8%) were females and 81 (37.2%) were males. The age range was from 19 till 77 years (average 53.09 years). Follow-up was 1 8 years (average 2.56 years). We estimated knee score and function score pre-op and 0.5 year, 1 year, 3 years and more than 3 years post-op. Results. Six months post-op 58.3% of patients were satisfied, 41.7% had no changes or even worsened. One year post-op 77.5% of patients were satisfied; 3 years post-op 64 patients were followed, 78.1% were satisfied; more than 3 years post-op 45 patients were followed, 82.2% were satisfied. The results six months post-op are as following: 33.9% very good, 38.1% good, 22.9% satisfactory and 5.1% bad. One year post-op the very good and good results increased. Only 64 patients were followed-up three years post-op; 64.1% had very good results and 25.0% had good results, satisfactory and bad results were in the range of 10.9%. The shorter time till arthroscopic intervention and performing arthroscopic debridement gave positive influence on good and very good results. Instability due to ACL rupture, big osteophytes, subchondral sclerosis, valgus deformation and grade III IV patellofemoral cartilage changes gave worse results. Synovectomy had no influence on the results. Conclusions. Arthroscopy is a minimally invasive palliative intervention for the patients with the knee osteoarthritis. Correspondence to J. Belickas, Clinic of Orthopedics and Traumatology, Kaunas University of Medicine, Laisvės ave. 17, 3000 Kaunas, Lithuania. E-mail: juozasb@saulenet.lt Literatūra 1. Aichroth PM, Patel DV, Moyes ST. A prospective review of arthroscopic debridement for degenerative joint disease of the knee. Int Orthop 1991;15:351-5. 2. Baumgartner MR, Cannon WD, Vittori JM, et al. Arthroscopic debridement of the arthritic knee. J Clin Orthop 1990; 253:197-202. 3. Buckwalter JA, Martin JA. Degenerative joint disease. Clinical Symposia. New Jersey: Ciba-Geigy; 1995. p. 2-32. 4. Butnariu-Ephrat M, Robinson D, Mendes DG, et al. Resurfacing of goat articular cartilage by chondrocytes derived from bone marrow. Clin Orthop 1996;330:234-43. 5. Dieppe P. Osteoarthritis. Management. In: Klippel JH, Dieppe PA, editors. Rheumatology. St. Louis: C.V. Mosby; 1994. p. 81-8. 6. Harwin S.F. Arthroscopic debridement for osteoarthritis of the knee: predictors of patient satisfaction. Arthroscopy 1999; 15:142-6. 7. Kruger T, Wohlrab D, Birke A, et al. Results of arthroscopic joint debridement in different stages of chondromalacia of the knee joint. Arch Orthop Trauma Surg 2000;120:338-42. 8. Kuettner KE, Schleyerbach R, Peyron JG, et al. Articular cartilage and osteoarthritis. New York: Raven Press; 1992. p. 36. 9. Linschoten NJ, Johnson CA. Arthroscopic debridement of knee joint arthritis: effect of advancing articular degeneration. J South Orthop Assoc 1997;6:25-36. 10. McGinley BJ, Cushner FD, Scott WN. Debridement arthroscopy. 10-years follow up. Clin Orthop 1999;367:190-4. 11. McLaren AC, Blokker CP, Fowler PJ, Roth JN, Rock MG. Straipsnis gautas 2003 03 21, priimtas 2003 10 20 Received 21 March 2003, accepted 20 October 2003 Arthroscopic debridement of the knee for osteoarthrosis. Can J Surg 1991;34:595-8. 12. Merchan EC, Galindo E. Arthroscopic-guided surgery versus nonoperative treatment for limited degenerative osteoarthritis of the femorotibial joint in patients over 50 years of age: prospective comparative study. Arthroscopy 1993;9:663-7. 13. Moskowitz RW, Howell DS, Goldberg VM, editors. In: Osteoarthritis, diagnosis and medical surgical management. 2nd ed. Philadelphia: W. B. Saunders; 1992. p. 46-52. 14. Petrulis A, Pranckevičius S, Kalesinskas R, et al. Ortopedija. (Orthopaedics.) Kaunas: Kauno medicinos akademijos leidykla; 1997. p. 117-21. 15. Praemer AP, Furner S, Rice DP. Musculoskeletal Conditions in the United States. Park Ridge, Illinois: AAOS; 1992. p. 16-8. 16. Rand JA. Role of arthroscopy in osteoarthritis of the knee. Arthroscopy 1991;7:358-63. 17. Schiller AL. Pathology of osteoarthritis. In: Kuettner KE, Goldberg VM, editors. Osteoarthritic disorders. Rosemont, Illinois: AAOS; 1995. p. 95-101. 18. Schonholtz GJ. Arthroscopic debridement of the knee joint. Orthop Clin North Am 1989;20:257-63. 19. Sprague NF. Arthroscopic treatment for degenerative knee joint disease. Clin Orthop 1981;160:118. 20. Timoney JM, Kneisl JS, Barrack RL, et al. Arthroscopy in the osteoarthritic knee. Long-term follow-up. Orthop Rev 1990;19:371-3, 376-9. 21. Yang SS, Nisonson B. Arthroscopic surgery of the knee in the geriatric patient. Clin Orthop 1995;316:50-8.