Adenbruko kognityvinio tyrimo metodikos taisytos adaptacija lietuviðkai kalbantiems gyventojams (ACE-R LT )

Adenbruko kognityvinio tyrimo metodikos taisytos adaptacija lietuviðkai kalbantiems gyventojams (ACE-R LT ) R. Margevièiûtë* A. Bagdonas** K. Butkus*** J. Kuzmickienë**** A. Vaitkevièius**** G. F. Kaubrys**** T. H. Bak***** *Edinburgo universiteto, Filosofijos, Psichologijos ir Kalbos mokslø fakulteto, Þmogaus kognityviniø neuromokslø departamentas, Edinburgas, Didþioji Britanija **Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Specialiosios psichologijos laboratorija; Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedra ***Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedra ****Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika; VULSK Neurologijos centras *****Edinburgo universiteto, Filosofijos, Psichologijos ir Kalbos mokslø fakulteto, Þmogaus kognityviniø neuromokslø departamentas, Edinburgas, Didþioji Britanija; Edinburgo universiteto Smegenø klinikiniø tyrimø centras, Edinburgas, Didþioji Britanija Santrauka. Adenbruko kognityvinio tyrimo metodika taisyta (Addenbrooke s Cognitive Ex am i na tion Revised, ACE-R) tai trumpa daugiamatë priemonë, skirta lengvo kog ni ty vi - nio sutrikimo (LKS) ir visø formø demencijø atrankai. Dël aukðtesnës diagnostinës vertës nei ápras ti nis Mini protinës bûklës tyrimas (Mini-Men tal State Ex am i na tion, MMSE) ACE-R adap tuo ja mas daugelyje valstybiø naudoti klinikiniuose tyrimuose ir kasdienëje praktikoje. Tikslas. Iðversti ir pritaikyti ACE-R lietuviðkai kalbantiems gyventojams (sukurti ACE-R LT ), ávertinti ðios skalës psichometrines charakteristikas ir jas palyginti su MMSE cha rak te ris ti ko mis. Metodika. Ðiam tyrimui buvo gautas Vilniaus regioninio biomedicininiø tyrimø etikos ko mi te to leidimas. Skalë buvo iðversta á lietuviø kalbà, atlikta keletas kultûriniø mo di fi ka ci - jø. Á tyrimà buvo átraukta ið viso 100 vyresniø nei 50 metø asmenø: 58 kontrolinës ir 42 kli ni - ki nës grupës asmenys 5 sergantieji LKS ir 37 sergantieji ávairiø formø demencijomis (li go - niø skaièius pateikiamas skliausteliuose) Alzheimerio ligos (15), frontotemporaline (4), Le vy kûneliø (4), Parkinsono ligos (3), progresuojanèiu supranukleariniu paralyþiumi (1), ið së ti ne skleroze (1), kraujagysline demencija (1) ir miðria arba nepatikslintos diagnozës de - men ci ja (8). ACE-R LT ir MMSE diagnostinio tikslumo statistinë analizë buvo atlikta taikant tie si næ ir logistinæ regresinæ analizæ ir ROC (Re ceiver op er at ing char ac ter is tic, ROC) krei - ves. Rezultatai. ACE-R LT pasiþymëjo itin aukðtu patikimumu ( = 0,895). Nustatyti ACE-R LT ribiniai normos áverèiai LKS ir demencijø atrankai (LKS ávertis 77: jaut ru - mas = 87,7 %, specifiðkumas = 99 %; demencijoms ávertis 74: jautrumas = 64,9 %, spe ci fið - ku mas = 99 %). ACE-R LT ribiniai normos áverèiai ið esmës nesiskiria nuo ACE-R adaptacijø ki to se ðalyse. Ið amþiumi ir iðsilavinimu sulygintø grupiø analizës galima matyti, kad LKS gru pës áverèiai buvo prastesni nei kontrolinës ir aukðtesni nei demencijos grupës. Iðvados. ACE-R LT atitinka validaus demencijos atrankos testo kriterijus, yra jautrus kog - ni ty vi niams sutrikimams, todël tinkamas naudoti Lietuvoje klinikiniams tyrimams ir kas die - në je praktikoje. Dël galimybës naudoti atskirø srièiø áverèius neuropsichologiniam pro fi lia - vi mui, klaidingos diagnozës priskyrimo tikimybë, naudojant ACE-R LT, yra maþesnë nei naudojant MMSE. Raktaþodþiai: Adenbruko kognityvinio tyrimo metodika taisyta, ACE-R LT, adaptacija, at - ran ki në diagnostika, demencija, lengvas kognityvinis sutrikimas. Neurologijos seminarai 2013; 17(55): 29 36 Adresas: Ramunë Margevièiûtë Þmogaus kognityviniø neuromokslø departamentas Filosofijos, Psichologijos ir Kalbos mokslø fakultetas Edinburgo universitetas Dugald Stew art Build ing 3 Charles Street, Ed in burgh EH8 9AD Tel. +3706 824 4960, +44 777 090 7268 El. paðtas r.margeviciute@sms.ed.ac.uk ÁVADAS Sparèiai senstant Vakarø valstybiø gyventojams, daugëja su vyresniu amþiumi susijusiø ligø, taip pat ir neu ro lo gi - niø, tokiø kaip demencija (silpnaprotystë). Prog no zuo ja - ma, kad dël savo medicininiø ir socialiniø pasekmiø ne to - li mo je ateityje demencija taps didþiausiu sveikatos ap sau - gos sistemos iððûkiu [1]. Statistikø duomenimis, 2009 m. 29

R. Margevièiûtë, A. Bagdonas, K. Butkus, J. Kuzmickienë, A. Vaitkevièius, G. F. Kaubrys, T. H. Bak Lie tu vo je galëjo bûti apie 40 000 demencija serganèiø as - me nø [2], bet numanoma, kad dar daug atvejø galëjo eg - zis tuo ti ne pa te kæ sveikatos apsaugos darbuotojø akiratin [3]. Ypaè svar bu yra aptikti ir anksti nustatyti demencijà, ka dan gi li gà modifikuojantys vaistai didþiausià poveiká tu ri pa èio je li gos pradþioje, lëtindami ligos progresavimà. De men ci jos at ran ki nës diagnostikos testai, kitaip dar va - di na mi pa tik ros testais, yra skirti identifikuoti asmenis, ga li mai ser gan èius demencija, taèiau ðie testai nëra pa jë - gûs nu sta ty ti kon kre èià diagnozæ [4]. Visuotinë paþinimo funk ci jø at ran ki në pa tik ra ðiuo metu Lietuvoje nëra pri va - lo ma, ta èiau lai ko ma si bendros nuomonës, kad paþinimo funk ci jø su tri ki mo pa tik ra pirminëje sveikatos prieþiûros gran dy je tu rë tø bûti at lie ka ma pacientams, vyresniems nei 75 metø, ir tiems, ku rie turi poþymiø, leidþianèiø átarti pa - þi ni mo funk ci jø su tri ki mà [5]. Patikros testai skirstomi á kog ni ty vi nius (pa þin ti niø gebëjimø) ir nekognityvinius (tai de men ci jos gilumo ir jo pasikeitimo klinicisto vi su mi - nio áver ti ni mo skalës, elg se nos skalës, funkcinio ak ty vu - mo áver ti ni mo skalës, gy ve ni mo kokybës ávertinimo ska - lës ir far ma ko eko no mi nio áver ti ni mo metodai) [6]. Daþ - niau siai pa tik rai priimta naudoti kog ni ty vi nius testus, nes kog ni ty vi niø procesø sutrikimai lai ko mi demencijos pa si - reið ki mo pa ma tu [6]. Re ko men duo ja ma, kad kognityvinis pa tik ros tes tas bûtø paprastas atlikti, jaut rus aptikti de - men ci jai bû din gus poþymius, patikimas ir va li dus, bei trum pas ir dau gi a ma tis (mul ti di men sional) [7]. Dau gia - ma tis (su tei kian tis atskirø paþintiniø funkcijø áver èius) pa - tik ros tes tas gali pa si tar nau ti diferencinei de men ci jø di ag - nos ti kai, ver ti nant, kaip konkretaus asmens teste da ro mos klai dos ati tin ka literatûroje randamus vienos ar ki tos de - men ci jø rû ðies pa þin ti niø gebëjimø sutrikimø neu ro psi - cho lo gi nius pro fi lius. Pavyzdþiui, asmenys, sergantys Alz hei me rio li ga (AD), daþniausiai pasiþymi atminties, orien ta vi mo si ap lin ko je ir sprendimø priëmimo su tri ki - mais, o sergantieji fron to tem po ra li ne demencija (FTD) pa si þy mi kaktinës skil ties kalbos funkcijø ir elgesio su tri - ki mais [8]. Taigi, de men ci jos patikros testas turi bûti pa jë - gus ap tik ti visus su skir tin gø formø demencijomis su si ju - sius pa þin ti niø ge bë ji mø sutrikimus. Jei demencijos pa tik - ros tes tas atitinka ið var din tas rekomendacijas, jis laikomas tin ka mu naudoti kli ni ki niuo se tyrimuose ir kasdienëje prak ti ko je. Ðiuo metu Lietuvoje atrankinei demencijos di ag nos ti - kai taikomi ðie kognityviniai testai: Laikrodþio pieðimo uþ - duo tis, Mini protinës bûklës tyrimas (Mini-Mental State Ex am i na tion, MMSE), Blesedo demencijos skalë ir Alzhei - me rio ligos ávertinimo skalë (Alz hei mer s Dis ease As sess - ment Scale, ADAS) [9]. Kiekvienas ðiø testø skirtas ver tin - ti tam tikroms siauroms paþintiniø gebëjimø sritims, taigi re zul ta tai negali bûti naudojami apibendrinti visoms pa - þin ti nëms funkcijoms; kai kurie ðiø testø yra pernelyg orien tuo ti á vienos ið demencijos formø simptomatikà, tai - gi negali bûti taikomi identifikuoti kitø rûðiø de men ci - joms. Laikrodþio pieðimo uþduotis skirta tik konstrukcinës ap rak si jos ir laiko koncepcijos suvokimui ávertinti. Ne kar - tà buvo konstatuota, kad MMSE uþduotys yra per lengvos at ran ki nei diagnostikai rezultatai neretai turi lubø efek - tà, todël testas nëra pakankamai jautrus aptikti lengvà kog ni ty vi ná sutrikimà (LKS) [3, 10]. LKS yra svarbu ap - tik ti ir diagnozuoti kuo anksèiau, nes ðis sutrikimas daþ - niau siai progresuoja á demencijà [26]. Tyrimai taip pat ro - do, kad MMSE diagnostinis tikslumas neretai gali bûti su - si jæs su ligonio amþiumi, iðsilavinimu ir etniniais aspektais [3]. MMSE uþduotys yra pernelyg sukoncentruotos ties at - min ties ir orientaciniø gebëjimø sutrikimø aptikimu, taigi jaut rios tik AD aptikimui; funkcijos, bûdingos kitø de men - ci jos tipø diagnostikai (FTD, Levy kûneliø (LKD) ir kt.), to kios kaip erdvinës-konstrukcinës, kalbos ir þodinio sklan du mo, yra nevertinamos, testu negalima aptikti es - min gø ðiø paþintiniø gebëjimø sutrikimø. Kitas testas, ADAS, kuris yra sukoncentruotas aptikti AD bûdingus su - tri ki mus, yra ribotas frontaliniø kalbos ir sprendimo funk - ci jø poþiûriu. MMSE ir ADAS testuose erd vi niø- kons - truk ci niø gebëjimø ávertinimas apsiriboja mechaninëmis uþ duo ti mis figûrø kopijavimu. Todël jomis ávertinami as me nys, sergantys Parkinsono liga su demencija (PLD), dël motoriniø sutrikimø, atlikdami uþduotis, patiria sun ku - mø. Dël galûniø tremoro tokiø asmenø pieðiniai gali bûti áver ti na mi maþesniu kiekiu taðkø, nors galbût jø erd vi - niuo se- kons truk ci niuo se gebëjimuose neuropsichologiniø su tri ki mø ir nëra. Kitas Lietuvos praktikoje plaèiai nau do - ja mas testas, Blesedo demencijos skalë, paremtas ser gan - èio asmens arba globëjo atsakymais á klausimus apie kas - die nes funkcijas. Taigi, atliekant ávertinimà Blesedo de - men ci jos skale, nëra iðvengiama serganèio ar jo artimojo sub jek t y vaus poþiûrio á ligos simptomus átakos. Dël ið var - din tø prieþasèiø, naudojant ðiuos testus demencijø patikrai ats ki rai po vienà, esama trûkumø. Visapusiðkas asmens áver ti ni mas gali bûti atliktas tik naudojant visus ðiuos tes - tus kartu. Taèiau toks ávertinimas uþtruktø nepaprastai il - gai (apie 1,5 valandos). Taigi kasdienei praktikai tin ka - miau sia naudoti demencijos atrankos skalë turi bûti trumpa ir daugiamatë jautri ir specifiðka aptikti visus pa þin ti niø gebëjimø sutrikimus, bûdingus skirtingø formø de men ci - joms. Viena populiariausiø tokiø atrankinës demencijos di - ag nos ti kos skaliø yra Adenbruko kognityvinio tyrimo metodika taisyta (Addenbrooke s Cog ni tive Ex am i na - tion Re vised, ACE-R) [11], sukurta 2006 m. Kembridþo uni ver si te ti në je Adenbruko ligoninëje, Jungtinëje Ka ra - lys të je. Dël savo gebëjimo aptikti demencijà ir LKS pa sta - rai siais metais ACE-R skalë plaèiai taikoma klinikiniuose ty ri muo se ir praktikoje bei validizuojama daugelyje vals - ty biø [12 21]. Atlikti ACE-R uþtrunka apie 15 minuèiø, ska lës rezultatus lengva vertinti ir interpretuoti. Á ACE-R san da rà áeina visos klinikoje áprastai naudojamo MMSE uþ duo tys, papildytos atminties, kalbos ir erd vi niø- kons - truk ci niø gebëjimø komponentais. Taip pat ávestas þodinio sklan du mo subtestas. Papildytu atminties subtestu galima ats ki rai vertinti semantinæ ir epizodinæ atmintis. Semantinë at min tis vertinama 4 klausimais, kurie koncentruojami á bend rà iðprusimà. Epizodinë atmintis vertinama MMSE tri jø þodþiø prisiminimu, taip pat fiktyvaus asmens vardo ir ad re so prisiminimu ir atpaþinimu. Kalbos funkcijos ma - tuo ja mos plataus spektro uþduotimis: 12 ávairiø su dë tin gu - 30

Adenbruko kognityvinio tyrimo metodikos taisytos adaptacija lietuviðkai kalbantiems gyventojams (ACE-R LT ) mo lygiø gyvûnø ir daiktø pieðinëliø ávardinimu, se man ti - niu 3 pakopø þodinës instrukcijos supratimu, uþraðyto sa - ki nio supratimu, þodþiø ir fraziø pakartojimu, sudëtingo ta ri mo þodþiø perskaitymu ir tiriamojo sugeneruoto sa ki - nio uþraðymu. Kaktinës skilties funkcijos vertinamos rai - di niu sklandumu (1 minutæ vardijami þodþiai, pra si de dan - tys raide P) ir kategoriniu sklandumu (1 minutæ vardijami gy vû nø pavadinimai). Erdvinës-konstrukcinës funkcijos ver ti na mos persidengianèiø penkiakampiø (ið MMSE) ir ku bo figûros perpieðimu, laikrodþio pieðimo uþduotimi, tað kø skaièiavimu ir iðskaidytø raidþiø identifikavimu [11]. ACE-R orientacijos ir papildytos dëmesio uþduotys pe rim tos ið MMSE skalës. Maksimalus ACE-R ávertis yra 100 taðkø, kuriuos su - da ro áverèiai ið 5 ACE-R subtestø: dëmesio ir orientacijos (18 tað kø), atminties (26 taðkai), þodinio sklandumo (14 tað kø), kalbos (26 taðkai) ir erdviniø-konstrukciniø ge bë ji mø (16 taðkø). Originalaus ACE-R validizacijos ty ri mo, atlikto Adenbruko ligoninëje, metu buvo nu sta ty - ti ri bi niai normos áverèiai (cut-off scores) LKS (88: jaut - ru mas = 94 %, specifiðkumas = 89 %) ir demencijø pa tik - rai (82: jautrumas = 84 %, specifiðkumas = 100 %) [11]. Ri bi nis normos ávertis yra tam tikras skalës balø kiekis, ro dan tis aukðtà tikimybæ sirgti tam tikru sutrikimu. Ðiuo at ve ju, jei asmuo tikrai serga LKS, yra 94 % tikimybë, kad jis su rinks 88 ACE-R balus ar maþiau; o jei asmuo ser ga viena ið de men ci jos formø, yra 84 % tikimybë, kad jis surinks 82 ba lus ar maþiau. ACE-R atitinka visus anks - èiau minëtus kog ni ty vi niam patikros testui keliamus rei - ka la vi mus. Ska lë yra paprasta atlikti, nemokama, norint jà naudoti ne rei kia iðklausyti specialiø apmokymø. ACE-R yra jautrus ap tik ti LKS ir demencijai bûdingus kog ni ty vi nius su tri ki mus, patikimas ir validus, trumpas ir dau gia ma tis. TYRIMO TIKSLAS Ðio tyrimo tikslas buvo adaptuoti ACE-R Lietuvos gy ven - to jams ir iðtirti ðios skalës tinkamumà naudoti LKS bei ávai riø formø demencijø atrankinei diagnostikai, vertinant lie tu við kai kalbanèiø gyventojø paþintinius gebëjimus. METODIKA, TIRIAMIEJI IR TYRIMO EIGA ACE-R skalë buvo iðversta ir adaptuota remiantis anks tes - niø adaptacijø kitose valstybëse praktika [12 21], lie tu við - ko ji ACE-R versija pavadinta ACE-R LT. Siekiant pritaikyti tes tà lietuviðkai kalbantiems gyventojams, buvo atliktos dvie jø uþduoèiø kalbinës ir kultûrinës modifikacijos. Re - mian tis testo autoriø kriterijumi, fiktyvaus asmens vardo ir ad re so prisiminimo bei atpaþinimo uþduotyse lietuviðki ad re sai buvo parinkti ið lietuviams áprastø gatviø ir mies te - liø pavadinimø, siekiant iðlaikyti angliðkosios versijos vie - to var dþiø reikðmiø semantiná arba fonetiná panaðumà. Kal - bos- skaitymo uþduotyje 5 lietuviðki sunkiai tariami þo - dþiai buvo parinkti ið tarptautiniø þodþiø þodyno ir lie tu - við kø greitakalbiø. Atgalinis vertimas buvo atliktas pro fe - sio na laus vertëjo Vilniaus universiteto Specialiosios psi - cho lo gi jos laboratorijos uþsakymu. Palyginus originalià ang lið kà ACE-R versijà su ACE-R LT atgaliniu vertimu, bu - vo nustatyta, kad naujoji versija nuo originalo nesiskiria, iðs ky rus minëtas modifikuotas uþduotis. Vertinimo sis te - ma nebuvo pakeista. Kaip ir angliðkas originalas, ACE-R LT ga li bûti atliekamas per 15 minuèiø. Adaptacijos tyrimas buvo atliekamas Vilniaus uni ver - si te to ligoninës Santariðkiø klinikø Nervø ligø skyriuje. Ti ria mie ji buvo lietuviðkai kalbantys vyresni nei 50 metø as me nys, normalios regos ir klausos (nors daugumai at - lie kant testà prireikë uþsidëti akinius). Klinikinës di ag no - zës ir demencijos gilumas buvo nustatyti serganèius as - me nis pri þiû rin èio gydytojo-neurologo, remiantis Lie tu - vos Res pub li kos SAM patvirtinta tvarka, Europos neu ro - lo gø aso cia ci jø federacijos (Eu ro pean Fed er a tion of Neu - ro log i cal As so ci a tions, EFNS) rekomendacijomis [30], tarp tautiná pri pa þi ni mà turinèiais kriterijais: NINCDS- ADRDA Alz hei me rio ligai, NINDS-AIREN krau ja gys li - nei de men ci jai ir kt. [9], ir TLK-10 [22] ligø kla si fi ka vi - mo sistema. Siekiant tyrime atspindëti ACE-R LT skalës diagnostiná nau din gu mà ir pritaikomumà kasdienëje praktikoje, á ty ri - mà buvo átraukti asmenys, turintys ávairø demencijos gi lu - mo laipsná nuo LKS iki labai gilios demencijos. Ne tu rin - tys paþintiniø sutrikimø kontrolinës grupës asmenys, ati - tin kan tys pagal lytá, amþiø ir iðsilavinimà, buvo parinkti ið Gerontologijos ir reabilitacijos centro, Vilniaus Antakal - nio rajono chemikø sodø bendrijos, Druskininkø sa na to ri - jø buvusiø medicinos seserø pensininkiø bendrijos, taip pat buvo átraukti ðiø bendrijø nariø sutuoktiniai, draugai ir gi mi nai èiai. Kontrolinës grupës asmenys turëjo normalø MMSE ávertá, nesirgo neurologinëmis ar psichikos li go - mis, buvo savarankiðki kasdienëje veikloje ir nesiskundë atminties sutrikimais. Tyrimo protokolas buvo patvirtintas Vilniaus re gio ni - nio biomedicininiø tyrimø etikos komiteto, visi tyrime da - ly va væ asmenys arba jø globëjai pasiraðë informuoto su ti - ki mo formà. Statistinë analizë Statistinë analizë buvo atlikta naudojantis IBM SPSS Sta - tis tics 19.0 (IBM, Niujorkas, JAV) ir programuota R kalba Rstu dio programoje (R-Tools Tech nol ogy Inc., Ontarijus, Ka na da). Nurodant statistiná reikðmingumà, buvo nau do - ja mos p reikðmës, maþesnës uþ 0,05. Grupiniai tyrimo da - ly viø charakteristikø palyginimai buvo atlikti Stju den - to t parametriniu ir 2 ir Kruskal-Wallis neparametriniais testais. Sveikø ir serganèiø asmenø grupëse demografiniø rodikliø átakai ACE-R LT áverèiams matuoti buvo nau do ja - mas tiesinis daugialypës regresijos modelis, kur amþius, ly tis ir iðsilavinimas buvo ávesti kaip aiðkinamieji kin ta - mie ji, o ACE-R LT ávertis kaip pasekmës kintamasis. ACE-R LT ir MMSE skaliø diagnostinio naudingumo pa ly - gi na mo ji analizë susidëjo ið dviejø etapø. Pirmajame etape 31

R. Margevièiûtë, A. Bagdonas, K. Butkus, J. Kuzmickienë, A. Vaitkevièius, G. F. Kaubrys, T. H. Bak 1 lentelë. Tyrimo duomenys: demografiniai kintamieji, kontrolinës, LKS ir demencijos grupiø vidurkiai MMSE ir ACE-R LT skaliø suminiams áverèiams ir ACE-R LT atskirø subtestø áverèiams; ± standartinis nuokrypis Grupës kintamieji Kontrolinë grupë LKS grupë Demencijos grupë Tiriamøjø skaièius 58 5 37 Amþius metais 74,28 ± 10,10 77,80 ± 6,38 74,44 ± 11,15 Lytis: moterø dalis, % 66 60 53,84 Iðsilavinimas, metais 14,79 ± 3,61 10,40 ± 4,83 xx 11,72 ± 4,14 MMSE ávertis 27,84 ± 2,16 23,8 ± 2,77 18,92 ± 5,22** ACE-R LT suminis ávertis 86,72 ± 8,81 67,60 ± 11,82 51,05 ± 17,37** Dëmesio ir orientacijos ACE-R LT subtestas 17,29 ± 1,41 15,40 ± 2,07 xx 11,79 ± 3,78** Atminties ACE-R LT subtestas 20,10 ± 4,05 10,00 ± 2,45 x 8,00 ± 5,69* Þodinio sklandumo ACE-R LT subtestas 10,59 ± 2,49 6,40 ± 1,67 xx 4,54 ± 2,90** Kalbos ACE-R LT subtestas 23,84 ± 2,35 20,80 ± 5,97 xx 16,26 ± 6,05** Erdviniø-konstrukciniø gebëjimø ACE-R LT subtestas 14,69 ± 2,01 15,00 ± 1,73 xx 10.46 ± 3.64 * Statistiðkai reikðmingas skirtumas nuo kontrolinës grupës asmenø, Stjudento t-testas, p < 0,01. ** Statistiðkai reikðmingas skirtumas nuo kontrolinës grupës asmenø, Stjudento t-testas, p < 0,001. x Statistiðkai reikðmingas skirtumas nuo kontrolinës grupës asmenø, X 2 testas, p < 0,01. xx Statistiðkai reikðmingas skirtumas nuo kontrolinës grupës asmenø, X 2 testas, p < 0,001. bi no mi nis logistinës regresijos modelis buvo pasitelktas sie kiant iðmatuoti ACE-R LT ir MMSE áverèiø prognostines ver tes, numatant demencijos diagnoziø egzistavimà. ACE-R LT ir MMSE áverèiai á modelá buvo ávesti kaip aið ki - na mie ji kintamieji, o klinikinë diagnozë kaip pasekmës kin ta ma sis. Antrajame diagnostinio naudingumo analizës etape ACE-R LT ir MMSE gebëjimas atskirti serganèiøjø ir kon tro li niø asmenø grupes buvo palygintas pasitelkus ri bi - niø áverèiø nustatymo ROC (Re ceiver op er at ing char ac - teristic, ROC) kreives, tiksliau ploto po ROC kreive (area un der the curve, AUC) rodiklá. AUC reikðmës, maþesnës uþ 1,0 (tobulas testas) nurodo labai aukðtà (> 0,9), aukðtà (> 0,8), patenkinamà (> 0,7) ir prastà (< 0,7) tikslumà [23]. Nau do jant ROC, buvo nustatomi optimalûs ribiniai nor - mos áverèiai, þemiau kuriø individo tikimybë sirgti LKS ar demencija yra itin aukðta. REZULTATAI Ðiame tyrime dalyvavo 58 neturintys paþintiniø sutrikimø kon tro li nës grupës asmenys ir 42 sergantieji 5 LKS as - me nys ir 37 sergantys ávairiø formø demencijomis (as me - nø skaièius skliausteliuose): Alzheimerio ligos (AD) (15), fron to tem po ra li ne (FTD) (4), Levy kûneliø (LKD) (4), Par kin so no ligos (PLD) (3), progresuojanèiu sup ra nuk le a - ri niu paralyþiumi (PSP) (1), kraujagysline de men ci - ja (KD) (1), iðsëtinës sklerozës tipo demencija (IS) (1) ir mið ria arba nepatikslinta demencija (8). Demografiniai duo me nys, MMSE ir ACE-R LT suminiai áverèiai ir ACE-R LT atskirø subtestø áverèiai pateikti 1 lentelëje. Statistiðkai reikðmingø amþiaus ir iðsilavinimo skir tu - mø tarp kontrolinës ir demencijos grupiø nebuvo uþ fik suo - ta, taèiau vertinga pastebëti, kad LKS grupës iðsilavinimo me tø vidurkis buvo statistiðkai reikðmingai maþesnis. Tie - si nës regresinës analizës modelis, kuriame ACE-R LT áver - tis buvo ávestas kaip priklausomas kintamasis, o de men ci - jos diagnozë ir demografiniai duomenys kaip ne pri klau - so mi kintamieji, atskleidë, kad demencijos diagnozë turëjo dau giau sia átakos nuspëjant þemesnius ACE-R LT áverèius (p < 0,0001), ið demografiniø rodikliø tik amþius turëjo sta tis tið kai reikðmingos átakos rezultatams (p = 0,02), o ly - ties (p = 0,81) ir iðsilavinimo (p = 0,31) átaka nebuvo reikð - min ga. Atlikus analizæ nepriklausomø imèiø Krus kal- Wal lis neparametriniu testu, paaiðkëjo, kad demencijos gru pë sudaryta homogeniðka, atskiri demencijos tipai am - þiu mi (p = 0,316), iðsilavinimu (p = 0,418) ir suminiu ACE-R LT áverèiu (p = 0,082) tarpusavyje nesiskyrë. LKS as me nys surinko statistiðkai reikðmingai þemesnius ACE-R LT ir MMSE áverèius nei kontroliniai asmenys (p < 0,001 abiems testams). Ta pati tendencija pastebëta ir vi suo se ACE-R LT subtestuose, iðskyrus erd vi niø- kons - truk ci niø gebëjimø ðiame subteste tarp LKS ir kon tro li - nës grupiø rezultatø skirtumø nebuvo (dëmesys / orien ta ci - ja p = 0,007, atmintis p < 0,001, þodinis sklandumas 2 lentelë. ACE-R LT ir MMSE optimalûs ribiniai normos áver - èiai ir diagnostinës vertës aptinkant LKS ir ávairiø formø demen ci jà ACE-R LT Skirtumas tarp LKS ir kontrolinës grupës MMSE Optimalus ribinis ávertis 77 27 Jautrumas 87,7 % 64,9 % Specifiðkumas 99 % 99 % Plotas po ROC kreive 0,946 0,889 Skirtumas tarp serganèiø demencija ir kontrolinës grupës Optimalus ribinis ávertis 74 24 Jautrumas 91,4 % 91,4 % Specifiðkumas 89,7 % 84,6 % Plotas po ROC kreive 0,97 0,958 32

Adenbruko kognityvinio tyrimo metodikos taisytos adaptacija lietuviðkai kalbantiems gyventojams (ACE-R LT ) 1 pav. ACE-R LT ir MMSE ROC kreivës identifikuojant LKS asmenis 2 pav. ACE-R LT ir MMSE ROC kreivës identifikuojant as me - nis, serganèius ávairiø formø demencija p < 0,001, kalba p = 0,032, erdviniai-konstrukciniai ge bë ji - mai p = 0,721). Visø formø demencijos asmenys surinko sta tis tið kai reikðmingai þemesnius áverèius nei kontrolinë gru pë ACE-R LT ir MMSE suminiuose áverèiuose, taip pat ir visuose ACE-R LT subtestuose (visur p < 0,001). Nu sta ty - ta aukðta ACE-R LT skalës vidinë konsistencija suminiam ACE-R LT áverèiui ( = 0,895). Skirtumai tarp LKS ir kontrolinës grupës asmenø Didelis ACE-R LT ir MMSE AUC skirtumas atliktoje ROC ana li zë je rodo gerokai didesná ACE-R LT jautrumà aptikti LKS. ROC analizës rezultatai, rodantys ACE-R LT LKS nu - sta ty mo pranaðumà, lyginant su MMSE, pateikiami 1 pav. ir 2 lentelëje. Skirtumai tarp demencijos ir kontrolinës grupës asmenø Atlikus binominæ logistinæ regresinæ analizæ, kur ACE-R LT ir MMSE suminiai áverèiai buvo ávesti kaip nepriklausomi aið ki na mie ji kintamieji, o demencijos diagnozë kaip bi - no mi nis rezultato kintamasis, gauta, kad demencijos di ag - no zës egzistavimà statistiðkai reikðmingai geriau prog no - zuo ja ACE-R LT ávertis nei MMSE (atitinkamai ACE-R LT p = 0,0089; MMSE p = 0,544). Rezultatai rodo, kad tik ACE-R LT, bet ne MMSE, gali statistiðkai patikimai nu spë - ti, kurie asmenys yra kontroliniai, o kurie serga demencija. ACE-R LT AUC iðlieka aukðtesnë uþ MMSE AUC, taèiau ne tiek daug, kaip LKS atveju. Demencijos grupës ROC analizës rezultatai pateikiami 2 pav. ir 2 lentelëje. 3 lentelë. LKS ir atskirø demencijos formø (AD, FTD, LKD ir PLD) neuropsichologiniai sutrikimø profiliai Lentelëje pateikiami grupiø vidutiniai MMSE, ACE-R LT suminiai ir ACE-R LT subtestø áverèiai. Átrauktos tik tos demencijos formos, ku riø tiriamøjø buvo ne maþiau nei 3, kad apskaièiavus vidurká bûtø galima iðvengti individualiø veiksniø átakos. Skaièiai lauþtiniuose skliaus tuo se rodo grupës asmenø skaièiø. Skaièiai lenktiniuose skliausteliuose rodo áverèius, paverstus á procentus (nes atskiruose ACE-R LT subtestuose maksimalaus áverèio dydþiai skiriasi). Pirmas skaièius lenktiniuose skliausteliuose yra surinktas procentas nuo mak si ma laus áverèio; antras skaièius rodo surinktà procentà nuo nustatyto ribinio áverèio. ACE-R LT ribinis ávertis LKS buvo 77, MMSE 27; demencijai 74, MMSE 24. LKS ribiniai áverèiai atskiriems ACE-R LT subtestams: 17 dëmesiui ir orientacijai, 12 at - min èiai, 7 þodiniam sklandumui, 23 kalbai ir 14 erdviniams-konstrukciniams gebëjimams. ACE-R LT subtestø áverèiai de men ci - jai: 16 dëmesiui ir orientacijai, 15 atminèiai, 7 þodiniam sklandumui, 21 kalbai ir 13 erdviniams-konstrukciniams gebëjimams. MMSE ACE-R LT Dëmesys/ orientacija Atmintis Þodinis sklandumas Kalba Erdviniai-konstrukci niai ge bë ji mai LKS [5] 23,8 (79; 88) 67,6 (67; 88) 15,4 (85; 88) 10 (38; 80) 6,4 (46; 85) 20,8 (80; 88) 15 (94; 103) AL [15] 19,2 (63; 74) 51,6 (51; 70) 11,8 (65; 71) 7 (27; 45) 4,6 (33; 61) 17 (65; 79) 11 (69; 81) FTD [4] 15 (50; 59) 36,2 (36; 49) 10,2 (56; 62) 5 (19; 32) 2 (14; 26) 9,7 (37; 45) 9,2 (57; 68) LKD [4] 21,2 (70; 83) 55,7 (56; 75) 13,2 (73; 80) 9,25 (35; 60) 4,5 (32; 60) 18 (69; 84) 10,7 (67; 79) PLD [3] 22 (73; 86) 65 (65; 88) 13,3 (74; 80) 12 (46; 77) 5,6 (40; 74) 21,3 (82; 99) 12,6 (79; 93) Kognityviniø sutrikimø gilumo klasifikacija atlikta remiantis serganèiøjø ir sveikø asmenø ACE-R LT atlikimo rezultatø skirtumais, pa - si tel kiant standartinius nuokrypius (std). Serganèio asmens ávertis buvo laikomas normaliu, jei ávertis pateko á 1 std pasikliautiná in ter - va là nuo sveikø asmenø vidurkio; atsitiktiniai sutrikimai, jei nuo 1 iki 2 std; lengvi vidutiniai sutrikimai, jei nuo 2 iki 3 std; sunkûs sutri ki mai, jei serganèiøjø grupë uþduotis atliko daugiau nei 3 std prasèiau uþ kontrolinius asmenis. Normalu Atsitiktiniai sutrikimai Lengi vidutiniai sutrikimai Sunkûs sutrikimai 33

R. Margevièiûtë, A. Bagdonas, K. Butkus, J. Kuzmickienë, A. Vaitkevièius, G. F. Kaubrys, T. H. Bak ACE-R LT daugiamatiðkumo nauda diferencinei diagnostikai ACE-R LT gali bûti naudojamas ne tik atskirti ser gan èiuo - sius nuo sveikø asmenø. Dël skalës daugiamatiðkumo, re - mian tis subtestø uþduoèiø atlikimo profiliais, galima iden - ti fi kuo ti skirtingas demencijos formas. Buvo ap skai èiuo - tas naujas rodiklis, ávertinantis ACE-R LT testo gebëjimà at - skir ti asmenis, serganèius AD, nuo asmenø, serganèiø FTD. Ðis rodiklis yra tam tikrø ACE-R LT uþduoèiø áverèiø san ty kis (SKOP (angl. VLOM), apskaièiuotas pagal formulæ (S + K) / (O + P); þodinis sklandumas (S) ir kal - ba (K) ið orientacijos (O) ir uþdelsto adreso pri si mi ni - mo (P). Nustatyta, kad aukðtesnis uþ 2,7 SKOP ávertis geba ge rai identifikuoti asmenis, serganèius AD (jautrumas 70,6 %, specifiðkumas 61,6 %, AUC 0,65). Maþesnis uþ 1,6 SKOP santykis gali gerai nustatyti asmenis, ser gan - èius FTD (jautrumas 99 %, specifiðkumas 75 %, AUC 0,778). Be SKOP santykio, taip pat buvo palyginti skir tin gø demencijos formø kognityviniø sutrikimø pro fi - liai, atliekant ACE-R LT skalës uþduotis. Gauti rezultatai pateikiami 3 lentelëje. REZULTATØ APTARIMAS Neuropsichologiniai testai vaidina vienà svarbiausiø vaid - me nø atliekant diagnostiná su senëjimu susijusiø pa þin ti - niø gebëjimø sutrikimø nustatymo darbà. Ðis tyrimas buvo at lik tas siekiant ávertinti lietuviðkosios ACE-R versijos (ACE-R LT ) tinkamumà naudoti atskiriant su normaliu se - në ji mu susijusius paþintinius gebëjimus nuo LKS ir ávairiø de men ci jos formø. Tyrimo rezultatai rodo, kad ACE-R LT gali jautriau nei MMSE aptikti ir atskirti LKS nuo sveikø kontroliniø as me - nø. Tai patvirtina binominë logistinë regresinë analizë, kur ACE-R LT turëjo statistiðkai reikðmingos átakos, o MMSE ne tu rë jo, nors tiek ACE-R LT, tiek MMSE AUC rodikliai bu vo itin aukðti (atitinkamai 0,946 ir 0,889). Tai sutampa su literatûroje aptinkama MMSE kritika, kad ðis testas nëra jaut rus aptikti LKS ir neturëtø bûti vieninteliu ins tru men - tu, pagrindþianèiu LKS diagnozæ [3, 24]. Mûsø tyrimo duomenimis, tiek ACE-R LT, tiek MMSE yra jautrûs aptikti bendrà demencijà. Tai rodo aukðtas tiks - lu mas ROC kreivës analizëje (abiejø testø AUC buvo dau - giau kaip 0,95, jautrumas daugiau kaip 90 %). Aukðtas MMSE diagnostinis naudingumas galëjo bûti nulemtas kli ni ki nës imties. Beveik pusë aiðkios ir patvirtintos de - men ci jos diagnozës asmenø buvo AD formos, kuriai ap tik - ti, skirtingai nei kitoms formoms, MMSE skalë yra gana jaut ri. Logistinëje regresinëje analizëje tik ACE-R LT testo áver èiai turëjo statistiðkai reikðmingos átakos nuspëjant de - men ci jos diagnozæ. Taigi ðio tyrimo rezultatai leidþia pri - pa þin ti, kad ACE-R LT yra tinkamesnis nei MMSE testas sie kiant aptikti ne vien tik subtiliø paþintiniø gebëjimø su - tri ki mus LKS atveju, bet ir sunkesnius paþintinius su tri ki - mus demencijos atveju. Kadangi á ACE-R LT áeina sun kes - niø atminties uþduoèiø, tokiø kaip informacijos ási mi ni - mas per keletà bandymø su uþdelsto atgaminimo kom po - nen tu, manoma, kad ðis testas bus jautresnis uþ MMSE iden ti fi kuo jant asmenis su lengva AD ankstyvosiose ligos sta di jo se. Tai yra labai svarbu, kadangi pacientui ávertinti kas die në je praktikoje galima skirti labai maþai laiko, todël spe cia lis tas, galëdamas per trumpà laikà tik greitai pa tik - rin ti paþintines funkcijas, turëtø naudoti tam tinkamiausià tes tà. Ðiuo tyrimu buvo parodyta, kad, nors MMSE ir yra trum pes nis demencijos atrankos árankis, jis nëra geresnis. MMSE testui trûksta tø kalbos, uþdelsto prisiminimo, þo - di nio sklandumo ir erdviniø-konstrukciniø uþduoèiø, ku - rio mis papildytas ACE-R LT tampa jautresnis aptikti LKS ir ávai riø tipø demencijas (ypaè FTD, LKD, PLD). Tyrime da ly va vu siø asmenø imtis gerai atspindi tà, su kuria kas - dien klinikinëje praktikoje susiduria specialistas. Á kli ni ki - næ grupæ pateko ávairiø demencijos formø asmenys, net mið rios ir neaiðkios diagnozës atvejø. Tai, kad tas pats ri bi - nis ACE-R LT ávertis turi aukðtà diagnostiná naudingumà vi - sø formø ir gilumø aptikti demencijas, rodo ðios skalës tin - ka mu mà naudoti kasdienëje praktikoje. ACE-R LT yra daugiamatis, vertina platø paþintiniø ge bë - ji mø spektrà, ypaè gerai aptinka, kuriam ið subtestø ge bë ji - mø asmuo turi lokalià disfunkcijà, tad geba pateikti ið sa mø ir platø neuropsichologiná profilá. Ðis testas prisideda prie diferencinio paþinimo sutrikimø paveikslo pieðimo, sie - kiant patvirtinti ar atmesti vienà ar kità diagnozæ. Ðiame ty ri - me pademonstruota, kaip pasitelktas SKOP santykis pri si - de da prie diferencinës diagnostikos, savo áverèiu pa dë da - mas atskirti AD nuo FTD. Net ir maþomis imtimis ACE-R LT gali atskirti AD nuo FTD [28]. AD sergantys as me nys statistiðkai reikðmingai geriau atlieka kalbos ir sklan du mo uþduotis, o FTD sergantys asmenys uþdelsto pri si mi ni mo ir orientacijos uþduotis. Mûsø gauti rezultatai apie ðiomis ligomis serganèiø asmenø sutrikimø profilius ati tin ka tyrinëjimø iðvadas, randamas literatûroje. Skir tin gai nei FTD, AD pacientai turi sàlyginai iðsaugotas fron ta li nes funkcijas, bet iðreikðtus atminties deficitus. Jiems ap tik ti ACE-R LT testas labai tinka (AUC = 0,778). Ið 3 len te lës galima matyti, kad asmenys, sergantys visø formø de men ci - jo mis, turi paþintiniø sutrikimø, taèiau jie yra ið si bars tæ po skirtingus subtestus; LKS esmingiausi sutrikimai pa s te bë ti vertinant atminties subtestà, o tai bûdinga ðiam su tri ki mui, kuris daþniausiai bûna amnestinio tipo, taigi lin kæs pereiti á AD [24]. Taèiau atlikta atskirø demencijos for mø ACE-R LT subtestø profiliø analizë buvo tik pa vir ðu ti nið ka. Maþi serganèiøjø skaièiai kiekvienoje grupëje ne lei dþia tirti specifiniam ligos tipui bûdingø neu ro psi cho lo gi niø ACE-R LT subtestø profiliø. Kitas þingsnis skalës nau din gu - mui didinti bûtø LKS ir visø demencijos formø ACE-R LT neuropsichologiniø profiliø sudarymas. Ðiam tiks lui turëtø bûti atliktos atskiros ACE-R LT validizacijos kiek vie nos ligos grupëse, kaip kad buvo atlikta naudojant ang lið kà jà ACE-R versijà [27 29]. Tai vieta tolimesniems ty ri mams. Remiantis ðio tyrimo ACE-R LT skalës surinktais duo me - ni mis, LKS, demencijos ir kontrolinës grupës buvo leng vai at ski ria mos viena nuo kitos, o nustatyti ribinius áver èius ne - bu vo sudëtinga. Tokie duomenys turi ne tik pri va lu mø, bet 34

Adenbruko kognityvinio tyrimo metodikos taisytos adaptacija lietuviðkai kalbantiems gyventojams (ACE-R LT ) ir trûkumø. Ðie rezultatai galimai atspindi daþ nà vy res nio amþiaus kontroliniø asmenø átraukimo dalyvauti tyrimuose problematikà. Kontrolinës grupës savanoriai paprastai bûna labai sveiki ir visiðkai funkcionuojantys, sutrikimø neturëjimu besiskiriantys nuo daugumos vy res nio am þiaus asmenø, tai gi, nereprezetatyvûs ben dra jai im èiai. Ypaè jie skiriasi nuo asmenø, nukreiptø de men ci jos pa tik rai [21]. Taigi no - rint pritaikyti ACE-R LT naudoti praktikoje, reikalingas tolimesnis nuoseklus testo pritaikomumo ir patikimumo sveikø vyresnio amþiaus asmenø imtyse iðtyrimas. Ðiame tyrime taip pat nebuvo nustatytas ACE-R LT ad - mi nis tra vi mo pakartojamumas (test-retest reliability) ir tarp vertintojø ðaliðkumas (inter-rater reliability). Taèiau tu rint omeny, kad ACE-R LT paþintinius gebëjimus vertina stan dar ti zuo tu ir objektyviu bûdu, vertintojo ðaliðkumo áta ka rezultatams maþai tikëtina. Apibendrinant galima teigti, kad ACE-R LT testas gali ge rai atskirti asmenis, serganèius LKS ir demencija, nuo svei kø asmenø. Matuodamas platø paþintiniø gebëjimø spek t rà ir apimdamas ávairiø sudëtingumo lygiø klau si - mus, ACE-R LT yra objektyvus ir diferencijuotas metodas tir ti globalø kognityviná profilá. Skalë yra tinkama nau do ti spe cia li zuo tuo se centruose ir klinikose kaip puikus ins tru - men tas, papildantis iðsamø diagnostiná iðtyrimà [25], á ku rá ápras tai taip pat áeina klinikinis, elgsenos ir funk cio na vi mo ið ty ri mas, papildytas artimøjø ap klau si mu ir sme ge nø vaiz da vi mu magnetinio rezonanso to mo gra fi ja. Gauta: Priimta spaudai: 2013 01 24 2013 02 04 Literatûra 1. Minati L, Edginton T, Bruzzone MG, Giaccone G. Cur rent con cepts in Alz hei mer s dis ease: a multidisciplinary re view. Amer i can Jour nal of Alz hei mer s Dis ease and Other Dementias 2009; 24: 95 121. 2. The prev a lence of de men tia in Eu rope [http://www.alzheimerioistaigos.lt/en/prev a lence-ofdementia-in-europe-2009.html]. 3. Boustani M, Pe ter son B, Hanson L, Har ris R, Lohr KN. Screen ing for de men tia in pri mary care: A sum mary of the ev i dence for the U.S. pre ven tive ser vices task force. An nals of In ter nal Med i cine 2003; 138(11): 927 37. 4. Fletcher RH, Fletcher S W, Wag ner E H, eds. Clin i cal ep i de - mi ol ogy: the es sen tials. 3 rd ed. Bal ti more: Wil liams & Wilkins, 1996. 5. Najûtë G, Petrikonis K, Rastenytë D. Brief screen ing tests for cog ni tive im pair ment. Neurologijos seminarai 2009; 13(42): 183 90. 6. Kaubrys G. Demencijos ávertinimas: besikeièianti pers pek - ty va. Neurologijos seminarai 2001; 2(10): 6 8. 7. Gifford DR, Cummings JL. Eval u at ing de men tia screen ing tests. Methodologic stan dards to rate their per for mance. Neu - rol ogy 1999; 52(2): 224 7. 8. Chap man DP, Wil liams SM, Strine TW, Anda RF, Moore MJ. De men tia and it s im pli ca tions for pub lic health. Pre vent ing Chronic Dis ease 2006; 3(2): A34. 9. Demencijø diagnostiniai kriterijai ir vertinimo skalës. Neurologijos seminarai 2000; 2(10): 18 9. 10. Hoops S, Nazem S, Siderowf AD, Duda JE, Xie SX, Stern MB, Weintraub D. Va lid ity of the MoCA and MMSE in the de tec tion of MCI and de men tia in Par kin son dis ease. Neu rol ogy 2009; 73(21): 1738 45. 11. Mioshi EDK, Mitch ell J, Ar nold R, Hodges JR. The Addenbrooke s Cognitive Examination Revised (ACE-R): a brief cog ni tive test bat tery for de men tia screen ing. Jour nal of Geriatric Psychiatry 2006; 21: 1078 85. 12. Raisova M, Kopecek M, Ripova D, Bartos A. Addenbrooke s Cog ni tive Ex am i na tion and its po ten tial use in med i cal prac - tice. Psy chi a try 2011; 15(3): 35 40. 13. Torralva T, Roca M, Gleichgerrcht E, Bonifacio A, Raimondi C, Manes F. Val i da tion of the Span ish ver sion of the Addenbrooke s Cog ni tive Ex am i na tion-re vised (ACE-R). Neurologia 2011; 26(6): 351 6. 14. Carvalho VA, Caramelli P. Bra zil ian ad ap ta tion of the Addenbrooke s Cognitive Examination-Revised (ACE-R). De men tia & Neuropsychologia 2007; 2: 212 6. 15. Yoshida H, Terada S, Honda H, Kishimoto Y, Takeda N, Oshima E, Hirayama K, Yokota O, Uchitomi Y. Val i da tion of the re vised Addenbrooke s Cog ni tive Ex am i na tion (ACE-R) for de tect ing mild cog ni tive im pair ment and de - mentia in a Japanese population. International Psychogeriat - rics 2012; 24(1): 28 37. 16. Kwak YT, Yang Y, Kim GW. Ko rean Addenbrooke s Cog ni - tive Examination Revised (KACER) for differential diagno - sis of Alz hei mer s dis ease and subcortical ischemic vas cu lar de men tia. Ge ri at rics & Ferontology In ter na tional 2010; 10: 295 301. 17. Reyes MA, Lloret SP, Gerscovich ER, Mar tin ME, Leiguarda R, Merello M. Addenbrooke s Cog ni tive Ex am i - nation validation in Parkinson s disease. European Journal of Neu rol ogy 2009; 16(1): 142 7. 18. Konstantinopoulou E, Kosmidis MH, Ioannidis P, Kiosseoglou G, Karacostas D, Taskos N. Ad ap ta tion of Addenbrooke s Cognitive Examination-Revised for the Greek population. European Journal of Neurology 2010; 18: 442 7. 19. Pigliautile M, Ricci M, Mioshi E, Ercolani S, Mangia lasche F, Monastero R, Croce MF, Federici S, Mecocci P. Val i da tion study of the Italian Addenbrooke s Cognitive Examination Re vised in a young-old and old-old pop u la tion. De men tia and Geriatric Cognitive Disorders 2011; 32(5): 301 7. 20. Terpening Z, Cordato NJ, Hepner IJ, Lucas SK, Lindley RI. Util ity of the Addenbrooke s Cog ni tive Ex am i na tion Re - vised for the di ag no sis of de men tia syn dromes. Australasian Jour nal on Age ing 2011; 30(3): 113 8. 21. Alexopoulos PAE, Rich ter-schmidinger T, Schöll E, Natale B, Aguilar CA, Gourzis P, Weih M, Perneczky R, Diehl- Schmid J, Kneib T, Förstl H, Kurz A, Danek A, Kornhuber J. Val i da tion of the Ger man Re vised Addenbrooke s Cognitive Examination for detecting mild cog ni tive im pair ment, mild de men tia in Alz hei mer s dis ease and frontotemporal lobar degeneration. Dementia and Geri - atric Cognitive Disorders 2010; 29: 448 56. 22. Tarptautinë statistinë ligø ir susijusiø sveikatos sutrikimø kla si fi ka ci ja, deðimtasis perþiûrëtas ir pataisytas leidimas. Au s tra li jos modifikacija (TLK-10-AM). Nacionalinis me di - ci ni nës klasifikacijos centras, ðeðtasis leidimas. Sidnëjus: Australijos sandrauga, 2008. 23. Zweig MH, Camp bell G. Re ceiver-op er at ing char ac ter is tic (ROC) plots: a fun da men tal eval u a tion tool in clin i cal med i - cine. Clin i cal Chem is try 1993; 39: 561 77. 24. Viesulaitë B, Kaubrys G, Audronytë E, Þalienë S. The di ag - no sis of mild cog ni tive im pair ment in Vilnius uni ver sity hos - pi tal Santariskiu klinikos in 2003 2009. Neurologijos seminarai 2010; 14(46): 250 6. 35

R. Margevièiûtë, A. Bagdonas, K. Butkus, J. Kuzmickienë, A. Vaitkevièius, G. F. Kaubrys, T. H. Bak 25. Wood ford HJ, George H. Addenbrooke s cog ni tive ex am i na - tion re vised in day-to-day clin i cal prac tice. Age and Age ing 2008; 37: 350 1. 26. Al bert MS, DeKosky ST, Dick son D, et al. The di ag no sis of mild cog ni tive im pair ment due to Alz hei mer s dis ease: Rec - om men da tions from the Na tional In sti tute on Ageing and Alz hei mer s As so ci a tion workgroup. Alz hei mer s and De - men tia 2011; 7(3): 270 9. 27. Mathuranath PS, Nestor PJ, Berrios GE, Rakowicz W, Hodges JR. A brief cog ni tive test bat tery to dif fer en ti ate Alz - hei mer s dis ease and frontotemporal de men tia. Neurology 2000; 55: 1613 20. 28. Bak TH, Rog ers TT, Crawford LM, Hearn VC, Mathuranath PS, Hodges JR. Cog ni tive bed side as sess ment in atyp i cal parkinsonian syn dromes. J Neurol Neurosurg Psychiatr 2005; 76: 420 2. 29. Bak TH, Crawford LM, Hearn VC, Mathuranath PS, Hodges JR. Subcortical de men tia re vis ited: sim i lar i ties and dif fer ences in cog ni tive func tion be tween pro gressive supra - nuclear palsy (PSP), corticobasal de gen er a tion (CBD) and mul ti ple sys tem at ro phy (MSA). Neurocase 2005; 11: 268 73. 30. Hort J, O Brien JT, Gainotti G, Pirttila T, Popescu BO, Rektorova I, Sorbi S, Scheltens P, EFNS Darbo grupës vardu. EFNS nuorodos dël Alzheimerio ligos diagnostikos ir gydymo. Neurologijos seminarai 2010; 14(46): 271 80. R. Margevièiûtë, A. Bagdonas, K. Butkus, J. Kuzmickienë, A. Vaitkevièius, G. F. Kaubrys, T. H. Bak ADAPTATION OF ADDENBROOKE S COGNITIVE EXAMINATION-REVISED (ACE-R LT ) TO LITHUANIAN SPEAKING POPULATION Summary There is a clear need for brief but mul ti di men sional, sen si tive and spe cific screen ing in stru ments for mild cog ni tive im pair ment (MCI) and all types of de men tia in many coun tries as ev i denced by the popularity of the Addenbrooke s Cognitive Examination Revised (ACE-R) adaptations. Ob jec tive. To trans late and adapt the ACE-R to Lith u a nian speak ing pop u la tion (develop the ACE-R LT ), assess the psychometric char ac ter is tics of the scale and com pare them with the clin i cal util ity of Mini-Men tal State Ex am i na tion (MMSE). Methods. This study re ceived the ap proval from Vilnius Re - gional Bio med i cal Re search Eth ics Com mit tee. The ACE-R was trans lated into Lith u a nian and backtranslated into Eng lish. Sev - eral Lith u a nian cul ture-spe cific ACE-R LT mod i fi ca tions were made. A to tal of 100 per sons aged 50 or older were en rolled in the study: 58 cognitively healthy con trols and 42 pa tients: 5 pa tients with MCI and 37 pa tients with the fol low ing types of de men tia (num ber of pa tients with each dis or der pro vided in brack ets): Alz hei mer s (15), Fronto-tem po ral (4), de men tia with Lewy Bod ies (4), Par kin son s (3), Pro gres sive Supranuclear Palsy (1), Vascular (1), multiple sclerosis (1) and mixed or unspecified de - men tia (8). Di ag nos tic util ity of ACE-R LT and MMSE were ana - lysed using linear and logistic regression analyses and Receiver Operating Characteristic (ROC) curves. Re sults. Re li abil ity of the ACE-R LT was ex cel lent ( = 0.895). Sep a rate ACE-R LT cut-off scores for MCI and de - men tia were de fined (77 for MCI: sen si tiv ity = 87.7%, spec i fic - ity = 99%; 74 for de men tia: sen si tiv ity = 64.9%, spec i fic - ity = 99%) with no sig nif i cant de vi a tions from cut-offs of other ACE-R ad ap ta tions. An age and ed u ca tion matched group com - par i son placed the MCI group s per for mance be tween con trol and dementia groups. Conclusions. The ACE-R LT ac com plishes stan dards of a valid MCI and de men tia screen ing test, is sen si tive to MCI and dementia related cognitive dysfunction and thus potentially suit - able for em ploy ment in re search and clin i cal prac tice in Lith u a - nia. ACE-R LT al lows re ceiv ing do main-spe cific data; there fore, the prob a bil ity of as sign ing false di ag no sis is less likely when em ploy ing ACE-R LT rather than MMSE. Keywords: Addenbrooke s Cog ni tive Ex am i na tion Re - vised, ACE-R LT, adaptation, screening, dementia, mild cognitive impairment. 36