Lithuanian Republic Ministry of Health. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos VISUOMENËS SVEIKATA PUBLIC HEALTH 4(39) 2007

Transcription

1 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos HIGIENOS INSTITUTAS Lithuanian Republic Ministry of Health INSTITUTE OF HYGIENE VISUOMENËS SVEIKATA PUBLIC HEALTH 4(39) 2007 Vilnius, 2007

2 m. Visuomenës sveikata Nr. 4(39) UDK 613 ISSN Vi 295 Redaktoriø taryba Tarybos pirmininkas: nariai: dr. Vytautas Jurkuvënas, Vilniaus universitetas; akad. prof. habil. dr. Vytautas Kontrimavièius, Lietuvos mokslø akademija; prof. habil. dr. Algirdas Baubinas, Vilniaus universitetas; prof. habil. dr. Vilius Grabauskas, Kauno medicinos universitetas; prof. habil. dr. Laima Griciûtë, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas; prof. habil. dr. Elvyra Grinienë, Lietuvos kûno kultûros akademija; prof. habil. dr. Jonas Jankauskas, Vilniaus universitetas; prof. habil. dr. Algirdas Juozulynas, Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas; prof. habil. dr. Julius Kalibatas, Higienos institutas; prof. habil. dr. Irena Misevièienë, Kauno medicinos universitetas; prof. habil. dr. Vytautas Obelenis, Kauno medicinos universitetas; prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienë, Kauno medicinos universitetas; prof. dr. Vytautas Vaièiuvënas, Kauno medicinos universitetas; doc. dr. Marijona Èerniauskienë, Vilniaus pedagoginis universitetas; doc. dr. Romualdas Gurevièius, Vilniaus universitetas; doc. dr. S. Milèiuvienë, Profilaktikos ir vaikø stomatologijos klinika; doc. dr. Rimantas Stukas, Vilniaus universitetas; doc. dr. Genovaitë Ðurkienë, Vilniaus universitetas; dr. Laima Gaidamavièienë, Ekologijos institutas; dr. Aldona Gaiþauskienë, Lietuvos sveikatos informacijos centras; dr. Remigijus Jankauskas, Higienos institutas; dr. Natalija Jatulienë, Higienos institutas; dr. Davidas Ðèiupakas, Valstybinis aplinkos sveikatos centras; prof. Jorma Rantanen, Finnish Institute of Occupational Health, Suomija; prof. Svein Gunnar Gundersen, Vest-Agder Sentralsykehus, Norvegija; prof. Martine Durier-Copp, Dalhousie University, Kanada; dr. Thuridur Arnadottir, Task Force on Communicable Disease Control, Islandija; dr. Jonas Bunikis, Kalifornijos universiteto Mikrobiologijos ir molekulinës genetikos skyrius, JAV. Redaktoriø kolegija Kolegijos pirmininkas: atsakingoji redaktorë: nariai: doc. dr. Kæstutis Þagminas, Vilniaus universitetas; dr. Virginija Kanapeckienë, Higienos institutas; doc. dr. Genovaitë Ðurkienë, Vilniaus universitetas; doc. dr. Romualdas Gurevièius, Higienos institutas; doc. dr. Vida Juðkelienë, Vilniaus pedagoginis universitetas; dr. Rolanda Valintëlienë, Higienos institutas; dr. Rûta Petrauskaitë-Everatt, Higienos institutas. Redakcijos adresas: Didþioji g. 22, LT Vilnius SL ,25 leidyb. apsk. l. Uþsakymas Nr. Leido Higienos institutas, Didþioji g. 22, LT Vilnius. Spausdino IÁ Sauliaus Ratkevièiaus firma, Rygos g. 17-8, Vilnius. Uþ anglø kalbos kokybæ redakcija neatsako. Techninë redaktorë G. Tamoðauskienë

3 2007 m. Visuomenës sveikata Nr. 4(39) 3 LIETUVOS DARBUOTOJØ SVEIKATOS PRIEÞIÛROS IÐÐÛKIAI IR PERSPEKTYVOS Darbuotojø sveikatos prieþiûra yra sudëtinë profesinës saugos ir sveikatos (PSS) politikos dalis, uþ kurios ágyvendinimà Lietuvoje atsako dvi ministerijos. Socialinës apsaugos ir darbo ministerija formuoja PSS politikà, o jai pavaldþios institucijos (Valstybinë darbo inspekcija ir kt.) vykdo ðios politikos ágyvendinimo kontrolæ. Sveikatos apsaugos ministerija yra atsakinga uþ kenksmingø darbo aplinkos veiksniø higienos normø rengimà bei nustato darbuotojø sveikatos prieþiûros (darbo medicinos) tarnybø, kurios atlieka profilaktinius darbuotojø sveikatos tikrinimus ir yra atsakingos uþ profesiniø ligø registravimà ir ekspertizæ, kompetencijos reikalavimus. Sprendimai dël svarbiausiø Lietuvos darbuotojø saugos ir sveikatos problemø derinami Triðalëje taryboje, kurioje atstovaujama átakingiausiø darbuotojø, darbdaviø organizacijø bei vykdomosios valdþios deleguotø atstovø interesams profesinës saugos ir sveikatos srityje. Ðuo metu Lietuvos darbuotojø sveikatos prieþiûra susiduria su dideliais iððûkiais, kuriuos kelia naujai patvirtinta Europos Sàjungos darbuotojø sveikatos ir saugos m. strategija bei Pasaulio sveikatos organizacijos darbuotojø sveikatos globalus veiksmø m. planas. Darbo sàlygos ir darbuotojø sveikata Europos fondo gyvenimo ir darbo sàlygoms gerinti (European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions) 2005 m. atlikto tyrimo rezultatai parodë, kad Lietuvoje, palyginti su Europos Sàjungos ðaliø vidurkiu, gerokai daugiau darbuotojø savo darbe susiduria su sveikatai nepalankiais veiksniais. Daugiausia nurodyti tokie veiksniai, kaip stovimas darbas (80,4%), pasikartojantys rankø judesiai (69,3%), varginanèios ar skausmingos padëtys (47,2%), sunkûs neðuliai (41,9%), triukðmas (40,0%), darbas dëvint apsauginius drabuþius ar su áranga (39,3%), vibracija (31,8%), þema temperatûra (30,6%), cigareèiø dûmai (27,5%), garai ir dulkës (26,3%), cheminës medþiagos (19,9%), aukðta temperatûra (17,7%), garuojantys tirpikliai ir skiedikliai (17,5%), infekcinës medþiagos (13,1%) ir spinduliuotë (5,1%). Taip pat ðis tyrimas parodë, kad Lietuvoje, palyginti su Europos Sàjungos ðaliø vidurkiu, daugiau darbuotojø nurodo, jog darbas kenkia jø sveikatai, ypaè dël bendro nuovargio (40,7%), nugaros skausmø (38,0%), raumenø skausmø (35,7%), streso (31,0%), regëjimo problemø (21,1%), miego sutrikimø (19,1%), dirglumo (18,4%), odos problemø (15,3%), nerimo (15,2%), traumø (14,8%), kvëpavimo problemø (14,0%), klausos problemø (11,6%), skrandþio skausmø (11,3%), alergijø (8,4%) ir ðirdies ligø (7,7%). Valstybinës darbo inspekcijos duomenimis, per m. laikotarpá Lietuvoje mirtinø nelaimingø atsitikimø darbe skaièius padidëjo nuo 85 iki 108 atvejø per metus. Taip pat per ðá laikotarpá nuo 27 iki 81 atvejø per metus padaugëjo mirèiø darbe bei nuo 152 iki 226 atvejø per metus sunkiø nelaimingø atsitikimø darbe. Stebimos skirtingos mirtinø nelaimingø atsitikimø darbe dinamikos Lietuvoje ir Europos Sàjungos senbuvëse ðalyse tendencijos. Jei 1998 m. ávykusiø mirtinø nelaimingø atsitikimø skaièiø prilygintume 100%, tai Lietuvoje 2004 m. ðis skaièius padidëjo 13%, o Europos senbuvëse ðalyse, prieðingai, 23% sumaþëjo. Profesiniø ligø valstybës registro duomenimis, per m. Lietuvoje stebima ryðki profesinio sergamumo augimo tendencija m. buvo uþregistruota 370, o 2006 m. net 1447 nauji profesiniø ligø atvejai ir pasiekë 97 atvejus 100 tûkst. darbuotojø. Pagal sergamumà profesinëmis ligomis Lietuva jau dvigubai virðija Europos Sàjungos senbuviø ðaliø sergamumà. Higienos instituto Darbo medicinos centro palyginamieji tyrimai parodë, kad 2004 m. Lietuvoje sergamumas profesinëmis ligomis sudarë 65 atvejus 100 tûkst. darbuotojø, o Europos Sàjungos senbuvëse ðalyse 37 atvejus 100 tûkst. darbuotojø. Ypaè dideli profesinio sergamumo skirtumai nustatyti skirtingo amþiaus darbuotojø grupëse: jauniems darbuotojams (25 34 m.) Lietuvoje profesiniø ligø nustatyta 10 kartø maþiau, o prieðpensinio amþiaus darbuotojams (55 64 m.) 5 kartus daugiau negu Europos Sàjungos senbuvëse ðalyse. Profesiniø ligø analizë pagal ekonominës veiklos sektorius ir uþimtumà rodo, kad Lietuvoje daugiau kaip 60% visø profesiniø ligø atvejø nustatoma jau nebedirbantiems asmenims, daugiausia þemës ûkio (77%), transporto (67%), ðvietimo (64%) ir sveikatos bei socialinio sektoriø (62%) darbuotojams. Naujai iðaiðkintø profesiniø ligø atvejø skaièius atskirose Lietuvos apskrityse labai skiriasi. Profesiniø ligø valstybës registro duomenimis, 2006 m. Telðiø apskrityje buvo iðaiðkinta 28,5%, Ðiauliø apskrityje 22,3%, o didþiausioje pagal darbuotojø skaièiø Vilniaus apskrityje tik 5,3%, Tauragës ir Marijampolës apskrityse atitinkamai vos 1,0% ir 1,5% visø tais metais uþregistruotø profesiniø ligø atvejø. Lietuvoje 85% visø iðaiðkintø profesiniø ligø atvejø sudaro fizikiniø veiksniø (daugiausia triukðmo ir vibracijos) sukeltos ligos. Labai maþai nustatoma alerginiø, odos ir kvëpavimo organø profesiniø ligø, iðvis nediagnozuojama profesiniø vëþiniø susirgimø, tarp jø asbesto sukeltos ligos. Kaimyninëse ðalyse (Latvijoje, Estijoje, Suomijoje), be fizikiniø veiksniø sukeltø profesiniø ligø, taip pat iðaiðkinama daug ligø, kurias sukëlë kenksmingi ergonominiai, cheminiai ir mikrobiologiniai veiksniai. Tai rodo, kad Lietuvoje uþregistruojama tik menka dalis visø profesiniø ligø atvejø, daþniausiai paèiam ligoniui aktyviai kreipiantis á sveikatos prieþiûros ástaigà, kai jis nebegali tæsti darbo dël invalidumo.

4 m. Visuomenës sveikata Nr. 4(39) Profesinës sveikatos tarnybos Lietuvoje, kaip ir kitose naujosiose Europos Sàjungos ðalyse, kyla panaðiø profesinës sveikatos prieþiûros problemø. Ið jø pati opiausia nepakankamai efektyvi profesinës sveikatos (darbo medicinos) tarnybø veikla. Palyginamieji tyrimai rodo, kad, nepaisant egzistuojanèiø skirtumø tarp ðaliø, visoms joms nepakanka profesinës sveikatos specialistø, trûksta iðoriniø darbo medicinos tarnybø, todël darbuotojø sveikatos prieþiûros paslaugos prieinamos tik didelëms ámonëms, turinèioms vidines darbuotojø saugos ir sveikatos tarnybas. Vidutinio dydþio ir maþoms ámonëms profesinës sveikatos prieþiûros paslaugos sunkiai arba visiðkai neprieinamos, todël jose praktiðkai nevykdoma profesinës rizikos prevencija darbo vietose. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sàjungos ðalimis, dirba maþiausiai darbo medicinos gydytojø. Skaièiuojant darbo medicinos gydytojø skaièiø 1 tûkst. darbuotojø, Lietuva 5 kartus atsilieka nuo Estijos, 10 kartø nuo Ðvedijos, 25 kartus nuo Suomijos ir 50 kartø nuo kaimyninës Latvijos. Ðiais metais atlikta darbo medicinos gydytojø poreikio ástaigose ir ámonëse studija parodë, kad vadovaujantis Ámoniø darbuotojø saugos ir sveikatos tarnybø nuostatais Lietuvos ámonëse turëtø dirbti 100 darbo medicinos gydytojø. Dar 50 jø reikëtø, norint darbo medicinos gydytojais aprûpinti sveikatos prieþiûros ástaigas bei iðorines darbo medicinos tarnybas. O iki 2007 m. Lietuvoje buvo iðduotos tik 29 darbo medicinos praktikos licencijos. Tarptautiniai darbuotojø sveikatos prieþiûros standartai Tarptautinë darbo organizacija konvencijomis ir rekomendacijomis nustatë tarptautinius darbuotojø sveikatos prieþiûros plëtojimo standartus, kurie apima: nacionalinës profesinës saugos ir sveikatos sistemos plëtrà, t. y. kiekviena ðalis turi sukurti, progresyviai plëtoti ir periodiðkai ávertinti savo nacionalinæ profesinës sveikatos ir saugos sistemà, konsultuotis su átakingiausiomis darbdaviø ir darbuotojø organizacijomis (187 konvencija); nacionalines profesinës saugos ir sveikatos programas, t. y. kiekviena ðalis turi parengti, vykdyti, vertinti ir periodiðkai perþiûrëti nacionalinæ profesinës sveikatos ir saugos programà, konsultuotis su átakingiausiomis darbdaviø ir darbuotojø organizacijomis (187 konvencija); profesinës sveikatos (darbo medicinos) tarnybø plëtrà, t. y. kiekviena ðalis turi progresyviai plëtoti profesines sveikatos tarnybas, kad ðiø tarnybø paslaugos bûtø prieinamos visø ekonominës veiklos srièiø darbuotojams (161 konvencija). Pasaulio sveikatos organizacijos asamblëja 2007 m. patvirtino globalø darbuotojø sveikatos veiksmø m. planà, kuriame nustatyta, kokiø veiksmø turi imtis ðalys, kad bûtø ágyvendinti ðie pagrindiniai tikslai: plëtoti darbuotojø sveikatos politikos ágyvendinimo instrumentus (tarptautiniø standartø integravimas á nacionalines strategijas, bendri susijusiø su darbuotojø sveikatos prieþiûra ministerijø veiksmø planai, netolygumø tarp atskirø sektoriø maþinimas, sveikatos apsaugos ministerijos lyderio vaidmuo darbuotojø sveikatos prieþiûros srityje); saugoti ir stiprinti sveikatà darbo vietose (baziniø profesinës sveikatos standartø diegimas, pirminës prevencijos veiksmingumo stiprinimas, profesinës rizikos vertinimo ir valdymo tobulinimas); plëtoti profesinës sveikatos tarnybø veiklà ir prieinamumà (nacionaliniø strategijø rengimas, efektyvaus tarnybø tinklo kûrimas, þmogiðkøjø iðtekliø plëtra, baziniø paslaugø standarto diegimas); naudoti árodymais pagrástas þinias planuojant veiksmus (nacionaliniø profesinës sveikatos informacijos sistemø kûrimas, moksliniø tyrimø plëtojimas, informuotumo didinimas, tarptautiniø indikatoriø naudojimas); integruoti darbuotojø sveikatà á kitø sektoriø politikà (profesinës sveikatos átraukimas á ekonomikos plëtros programas, darbo politikos poveikio darbuotojø sveikatai tyrimai, profesinës sveikatos integravimas á regioninæ politikà bei pradinio, vidurinio ir aukðtojo mokslo programas). Darbuotojø sveikatos prieþiûrai Lietuvoje keliami iððûkiai Pagal Baltijos regiono ðaliø informacijos tinklo kûrimo projektà 2007 m. buvo atliktas Lietuvos darbuotojø sveikatos prieþiûros ekspertinis ávertinimas, vadovaujantis tarptautiniais standartais, kurie apima nacionalinës profesinës saugos ir sveikatos sistemos (12 komponentø), nacionaliniø profesinës saugos ir sveikatos programø (5 komponentai) ir profesinës sveikatos (darbo medicinos) tarnybø (11 komponentø) analizæ. Ekspertinis ávertinimas parodë, kad Lietuvos nacionalinë profesinës saugos ir sveikatos sistema atitinka tarptautinius standartus pagal keturis komponentus (inspektavimo sistemà, triðalæ prieþiûros institucijà, nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø registravimo sistemas bei draudimà nuo nelaimingø atsitikimø ir profesiniø ligø). Pagal kitus komponentus (teisës aktai, atsakingos institucijos, socialinë partnerystë, informavimo ir mokymo sistemos, moksliniai tyrimai) pasiektas progresas, iðskyrus profesinës sveikatos (darbo medicinos) tarnybø plëtrà. Nacionaliniø profesinës saugos ir sveikatos programø ekspertinis ávertinimas parodë, kad Lietuvoje m. ir m. vykdytos valstybinës darbø saugos ir sveikatos programos atitinka tarptautinius standartus pagal vienà komponentà prevencinës profesinës saugos ir sveikatos kultûros skatinimà. Pagal kitus komponentus (paramà darbuotojø sveikatos apsaugai ir ryðius su kitomis nacionalinëmis programomis) pasiektas progresas, iðskyrus nacionalinës profesinës saugos ir sistemos analizæ bei paþangos kriterijø nustatymà. Lietuvos profesinës sveikatos tarnybø veiklos ekspertinis ávertinimas parodë, kad ðiø tarnybø veikla atitinka tarptautinius standartus tik pagal vienà

5 2007 m. Visuomenës sveikata Nr. 4(39) 5 komponentà (nelamingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø analizæ). Pagal kitus komponentus (profesinës rizikos vertinimas, rizikos veiksniø stebëjimas, konsultavimas dël darbø organizavimo, prevencijos programø rengimas, konsultavimas darbuotojø saugos ir sveikatos klausimais, konsultavimas dël profesinës adaptacijos, informavimas, ðvietimas, mokymas, medicinos pagalbos organizavimas) pasiektas progresas, iðskyrus darbuotojø sveikatos bûklës stebëjimà ir profesinës reabilitacijos organizavimà. Planuojama darbuotojø sveikatos prieþiûros strategija Ðiaurës matmens ðaliø partnerystës visuomenës sveikatos ir socialinës gerovës srityje metinëje konferencijoje, vykusioje ðiø metø lapkrièio d. Vilniuje, buvo diskutuota dël tarptautiniø profesinës sveikatos ir saugos strategijø ágyvendinimo perspektyvos. Atsiþvelgiant á nacionalines problemas ir prioritetus, Lietuvoje pradëta rengti darbuotojø sveikatos prieþiûros m. strategija. Svarbiausi ðios strategijos tikslai: tobulinti darbuotojø saugos ir sveikatos teisinæ bazæ, vykdant teisës aktø ágyvendinimo stebësenà; tobulinti darbuotojø saugos ir sveikatos ðvietimo, mokymo, informavimo ir atestavimo sistemas, diegiant prevencijos kultûrà, sukuriant visiems prieinamà informavimo sistemà, plëtojant mokslinius tyrimus ir skatinant tarpinstituciná bendradarbiavimà; didinti profesinës sveikatos prieþiûros prevenciná veiksmingumà, stiprinant profesinës sveikatos (darbo medicinos) tarnybas, pleèiant profesinës sveikatos prieþiûros paslaugø teikimo bazæ, tobulinant profesinës sveikatos specialistø kvalifikacijà ir didinant darbo medicinos gydytojø parengimà aukðtosiose mokyklose. Ágyvendinant ðià strategijà per m. numatoma sumaþinti sunkiø ir mirtinø nelaimingø atsitikimø darbe, tenkanèiø 100 tûkst. darbuotojø, skaièiø, padidinti darbo medicinos gydytojø ir ámoniø, ásteigusiø profesinës sveikatos (darbo medicinos) tarnybas bei ádiegusiø darbø saugos ir sveikatos kokybës vadybos sistemà, skaièiø. Dr. Remigijus Jankauskas Higienos instituto direktorius el. p. jank@dmc.lt; tel CHALLENGES AND PERSPECTIVES OF OCCUPATIONAL HEALTH CARE IN LITHUANIA Dr. Remigijus Jankauskas Director, Institute of Hygiene, jank@dmc.lt; tel Summary The development of Lithuanian policy on workers health was based on the implementation of Lithuanian Health Programme ( ) as well as state occupational health and safety (OH&S) programmes, adopted by the Lithuanian Government. The leading authority for the formulation and implementation of national OH&S policy is Ministry of Social Security and Labour. Ministry of Health is responsible for the setting standards for the development of occupational health services. Both Ministries are responsible for the progressive extension and implementation of activities for the maintenance of health and safety at work. The policy coordination and social acceptability are taken care by the Lithuanian Council of Safety at Work and the tripartite Commission of Safety at Work. The enforcement of the occupational health and safety laws and regulations belongs to the State labour inspectorate under the Ministry of Social Security and Labour. Because of the deteriorated working environments and workers health, comparing with the "old" EU Member States, European Union OH&S strategy for the years and WHO global plan of action on workers health for the years are foreseen as great challenge for Lithuania as well as for other "new" EU Member States. International Labour Organization (ILO) has established international standards concerned with organization of national occupational health system and services. According to the provisions of ILO Convention No.187, each Member State should establish, maintain, progressively develop and periodically review a national system for occupational safety and health, in consultation with the most representative organizations of employers and workers (Article 4 of C187). In the same way, each Member State should formulate, implement, monitor, evaluate and periodically review a national programme on occupational safety and health in consultation with the most representative organizations of employers and workers. (Article 5, C187). According to the ILO Convention No.161, each Member State undertakes to develop occupational health services for all workers progressively, including those in the public sector and the members of production co-operatives, in all branches of economic activity and all undertakings. The provision made should be adequate and appropriate to the specific risks of the undertakings. (Article 3, C161). In the year 2007 the Sixtieth World Health (WHO) Assembly have endorsed the global plan of action on workers health for the years It urges Member States to devise and implement policy instruments on workers' health, to protect and promote health at the workplace, to improve the performance of and access to occupational health services, to provide and communicate evidence for action and

6 m. Visuomenës sveikata Nr. 4(39) practice and, finally, to incorporate workers' health into other policies. According to the experts estimation of Lithuanian occupational health care system and services, the development of the national system for occupational health and safety (OH&S) is fully achieved in 4 main components from 12 tested (inspection system, tripartite advisory body, occupational accidents and diseases data collection, occupational injuries insurance). The progress is foreseen in 7 components: OH&S legislation, authority, responsible for OH&S, cooperation between employers and workers, information and advisory services, OH&S training system and research. Unfortunately, the progressive development of one component - occupational health services - has not started. The experts estimation of national programmes for OH&S have stated, that within the implementation of state programmes for occupational health and safety in the years and , was fully achieved only one component (Promotion of the development of the national OH&S culture) from 5 tested. The progress is foreseen in such components as "contribution to the workers health protection" and "support by the other national programmes", but not in such components, as "analysis of the national OH&S system" and "setting of the expected results and indicators of progress". According to the estimation of occupational health services, the progressive development is achieved only in 2 components from 11 tested (occupational risk identification and assessment, analysis of occupational accidents and diseases). Some progress is foreseen in 7 components (surveillance of risks at work, advice on work organization, participation in the development of prevention programmes, advice on OH&S, promotion of adaptation of work to worker, information, training and education, organization of first aid). Unfortunately, the progressive development in 2 components (surveillance of workers health, contribution to vocational rehabilitation) has not started. Lithuania has defined the main OH&S problems as well as the obstacles for the positive developments and is ready for the immediate actions. The National occupational health and safety strategy, aiming to improve existing OH&S legislation, to develop OH&S education, training and information system and to enforce the capacities for occupational health care with the particular concern on strengthening of occupational health services, is drafted. The expected results within it's implementation in the years are concerned with the decreasing number of heavy and fatal accidents at work per 100 thousand employed, increasing number of occupational medicine physicians and other occupational health professionals per 100 thousand employed, increasing number of in-plant and external occupational health services as well as increasing percentage of enterprises having implemented of international health and safety management system.

7 2007 m. Visuomenës sveikata Nr. 4(39) 7 STUDENTØ SVEIKATOS KONTROLËS VIETOS IR SVEIKATAI PALANKIOS ELGSENOS TYRIMAS Loreta Gustainienë, Dovilë Mykolaitytë Vytauto Didþiojo universiteto Teorinës psichologijos katedra Santrauka Ðiame straipsnyje nagrinëjami sveikatos kontrolës vietos ir sveikatai palankios elgsenos ypatumai bei sàsajos priklausomai nuo tiriamøjø lyties ir studijø krypties. Tyrimui naudojant Daugiamatæ sveikatos kontrolës vietos skalæ (Multidimensional Health Locus of Control Scale) ir tyrimo autoriø sudarytus klausimus apie sveikatai palankià elgsenà, buvo apklausti 264 KMU ir KTU studentai vaikinai ir merginos. Tyrimo rezultatai atskleidë, kad studentø vaikinø labiau iðreikðti iðoriniai atsitiktinumø sveikatos kontrolës vietos rodikliai nei merginø. KTU besimokanèiø vaikinø labiau iðreikðti iðorinës sveikatos kontrolës vietos rodikliai nei KMU vaikinø. Merginø sveikatai palankesnë elgsena nei vaikinø. KMU studentø vaikinø elgesys yra palankesnis sveikatos atþvilgiu nei KTU studentø vaikinø. Sveikatai palankus elgesys labiau siejasi su vidine sveikatos kontrolës vieta tarp KTU ir KMU besimokanèiø merginø. Sveikatai nepalankus elgesys labiau siejasi su iðorine sveikatos kontrolës vieta tarp KTU ir KMU besimokanèiø vaikinø. Raktaþodþiai: sveikatos kontrolës vieta, sveikatai palanki elgsena, studentai. Ávadas Sveikata viena svarbiausiø ðiandieninës visuomenës vertybiø. Ji stipriai veikia gyvenimo kokybæ ir pasitenkinimà gyvenimu. Sveikata tai kintamasis, kuris stipriausiai koreliuoja su gyvenimo dþiaugsmu, subjektyviu gerovës jausmu ir nuotaika [1]. Ðiomis dienomis ypaè aktualios sveikos gyvensenos problemos, kadangi daugëja nutukimo ir ligø, kylanèiø dël nesveiko gyvenimo bûdo, atvejø. Þinome, kad sveikata priklauso nuo daugelio prieþasèiø, tarp kuriø yra ir psichologiniai bei elgsenos veiksniai. Svarbu suprasti, kokios nuostatø ir elgsenos sàsajos su sveikata, kadangi kintamieji, kurie priklauso nuo paties individo, gali padëti iðvengti, atitolinti ar valdyti savo sveikatà bei jos sutrikimus. Ankstesniais tyrimais patvirtinta [2, 3], kad sveikatai palanki elgsena ir sveikatos kontrolës vieta yra susijæ, taèiau ðios sàsajos tarp studentø nëra pakankamai tyrinëtos. Informacijos apie minëtø veiksniø sàsajas tarp skirtingø studijø krypèiø studentø apskritai neradome. Savo tyrime tikrinome hipotezæ, kad skirtingø studijø krypèiø studentø sveikatos kontrolës vieta ir sveikatai palanki elgsena skirsis. Manome, jog jauno suaugusio amþiaus asmenø sveikos gyvensenos ypatumai gali bûti susijæ su studijuojamais dalykais. Tokias sàsajas galëtø lemti vidinis studentø nusiteikimas. Darome prielaidà, kad toks vidinis nusiteikimas gali turëti átakos ne tik skirtingø studijø krypèiø pasirinkimui, bet ir poþiûriui á savo sveikatà. Sveikatos kontrolës vieta (angl. health locus of control) tai laipsnis, kuriuo apibûdinamas asmens suvokimas, kad jis pats arba iðorinës jëgos kontroliuoja sveikatà [4]. Wallston K. ir kt. iðplëtë Rotter J. kontrolës vietos teorijà ir pritaikë jà su sveikata susijusiam elgesiui apibûdinti. Sveikatos kontrolës vieta skirta apibûdinti tik su sveikata bei sveikatai palankiu elgesiu susijusiems ásitikinimams. Kontrolës pojûèio sveikatos atþvilgiu skirtumus lemia tokie veiksniai, kaip amþius, lytis, iðsilavinimas, pajamos, asmeninë patirtis. Su sveikatos kontrole susijæ ásitikinimai formuojasi ir stiprëja bëgant metams [4]. Sveikatos kontrolës vieta sudaryta ið vidinës ir iðorinës kontrolës. Iðorinë sveikatos kontrolës vieta skiriama á iðorinæ reikðmingø kitø ir iðorinæ atsitiktinumø. Vidinë sveikatos kontrolës vieta (angl. internal health locus of control) reiðkia polinká savo sveikatà paaiðkinti savo paties elgesiu. Tokie þmonës mano, kad jø sveikata yra tiesiogiai nulemta jø veiksmø. Susirgæ ðie asmenys galvoja, kad taip atsitiko dël jø paèiø netinkamø veiksmø ir prisiima atsakomybæ, siekdami pasveikti. Nesiskundþiantys sveikata asmenys deda pastangas, kad iðlaikytø jà gerà ir sustiprintø. Iðorinë reikðmingø kitø sveikatos kontrolës vieta (angl. external significant others health locus of control) reiðkia ásitikinimus, kad sveikata didþia dalimi priklauso nuo reikðmingø kitø asmenø daþniausiai gydytojø, ðeimos nariø, draugø. Ðitaip manantys þmonës daþnai neprisiima atsakomybës dël savo sveikatos bûklës, sirgdami atsiduoda á gydytojø rankas ir tikisi, jog jiems padedant sveikatos bûklë pagerës. Nesiskundþiantys sveikata asmenys nededa pastangø siekdami palaikyti ir gerinti savo sveikatà. Tokiø þmoniø su sveikata susijæs elgesys daþniausiai sàlygojamas kitø asmenø. Iðorinë atsitiktinumø sveikatos kontrolës vieta (angl. external chance health locus of control) reiðkia ásitikinimus, kad sveikata yra nulemta likimo, sëkmës ar atsitiktinumø. Ðie þmonës taip pat neprisiima atsakomybës dël savo sveikatos bûklës. Daþnai nesprendþia su sveikata susijusiø problemø, o tai neretai dar labiau pablogina

8 m. Visuomenës sveikata Nr. 4(39) situacijà. Ðie þmonës apskritai nëra linkæ palaikyti ar stiprinti savo sveikatà. Kalbant apie sveikatai palankià elgsenà, jie nerodo iniciatyvos, noro, susidomëjimo. Nejauèia atsakomybës dël savo sveikatos bûklës. Ðiuo atþvilgiu jie visiðkai pasikliauja iðorinëmis jëgomis. Literatûroje apraðomi vyrø ir moterø sveikatos kontrolës ásitikinimø skirtumai. Daugelio tyrëjø, kurie domëjosi sveikatos kontrolës vieta, nuomone, sveikatos kontrolës ásitikinimai skiriasi lyties atþvilgiu [2, 5, 6]. Ustundag-Budak M. [2] tyrimas su studentais parodë, kad vaikinai demonstruoja daugiau vidinës kontrolës orientacijø negu merginos. Joms bûdingesnë atsitiktinumø sveikatos kontrolës vieta. Vadinasi, vaikinai daþniau savo sveikatà supranta kaip savo paèiø elgesio pasekmæ. Siekdami iðsaugoti sveikatà jie daþniau imasi tikslingø veiksmø negu merginos. Merginos daþniau ásitikinusios, kad jø sveikata yra nulemta likimo, sëkmës arba atsitiktinumø. Kiti tyrimai ðià tendencijà patvirtina [5, 6]. Pastebëta, jog skirtingiems amþiaus tarpsniams bûdingos skirtingos sveikatos kontrolës rûðys [7, 8]. Jauno suaugusiojo amþiaus asmenims daþniausiai bûdinga vidinë sveikatos kontrolës vieta, taèiau ðios amþiaus grupës tiriamieji daþniau pasiþymi ir atsitiktinumø sveikatos kontrolës vieta nei kitø amþiaus grupiø tiriamieji [8]. Sveikata tai fizinë, dvasinë ir socialinë gerovë, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas (Pasaulio sveikatos organizacija, cit. pgl. [9]). Lietuviø autoriai daþnai analizuoja þalingø áproèiø paplitimà [10, 11, 12]. Taèiau darbø, analizuojanèiø sveikatai palankios elgsenos ir sveikatos kontrolës vietos ypatumus bei sàsajas Lietuvos populiacijoje, aptikti nepavyko. Su sveikata susijusi elgsena skirstoma á sveikatai palankià ir sveikatai nepalankià elgsenà. Pagal Kirscht J. P. [cit. pgl. 13], sveikatai palanki elgsena tai bet koks spontaniðkas arba planuotas elgesys, sumaþinantis ateities rizikas, susijusias su sveikata. Jis pasirenkamas atsiþvelgiant á suvokiamà arba faktiðkà (tikrà) savo sveikatà. Daugybë ankstesniø studijø tyrë ryðá tarp sveikatos kontrolës vietos ir ásitraukimo á sveikatai palankià elgsenà. Daugelis jø patvirtino, kad yra ryðys tarp sveikatos kontrolës vietos tipo ir pasirenkamø sveikatai palankios elgsenos bûdø [2, 3]. Steptoe A. [3] savo tyrimu nustatë, jog vidinius sveikatos kontrolës ásitikinimus galima sieti su sveikatà palaikanèiu elgesiu. Atsitiktinumø sveikatos kontrolës vieta yra sietina su galimybe ásitraukti á sveikatà þalojantá elgesá. Tyrimo metu buvo aptiktos statistiðkai reikðmingos koreliacijos tarp vidinës sveikatos kontrolës stiprumo ir fiziniø pratimø atlikimo, skaidulinio maisto vartojimo, riebaus maisto bei druskos vengimo, burnos higienos laikymosi. Iðorinë atsitiktinumø sveikatos kontrolës vieta buvo susieta su nepalankiais sveikatai elgesio bûdais: fiziniø pratimø neatlikimu, alkoholio ir riebaus maisto vartojimu, pusryèiø nevalgymu, vaisiø bei skaidulinio maisto nevartojimu. Iðorinë reikðmingø kitø sveikatos kontrolës vieta statistiðkai reikðmingai koreliavo su alkoholiniø gërimø vartojimo apribojimu, vaisiø valgymu, riebaus maisto vengimu bei su tokiais neigiamai sveikatà veikianèiais elgesio bûdais, kaip fizinio aktyvumo stoka, burnos higienos nesilaikymas, saugos dirþo nenaudojimas vairuojant. Tokius nevienareikðmius rezultatus galima bûtø paaiðkinti visuotinai priimtø normø, susijusiø su sveikata, laikymusi ir sveikatai palankaus elgesio atsisakymu, veikiant draugams, bendraamþiams ir pan., atsakomybæ perkeliant sveikatos specialistams, kurie, iðkilus problemoms, efektyviai su jomis susidorotø [3]. Tyrimo tikslas ávertinti sveikatos kontrolës vietos ryðá su sveikatai palankia elgsena bei ðiø veiksniø ypatumus lyties ir studijø krypties atþvilgiu. Ðiame bandomajame tyrime tikrinome hipotezes, kad (1) vidinë sveikatos kontrolës vieta siejasi su sveikatai palankia elgsena tarp merginø ir studentø, studijuojanèiø sveikatos mokslus, ir (2) iðorinë sveikatos kontrolës vieta siejasi su sveikatai nepalankia elgsena tarp vaikinø ir studentø, studijuojanèiø techninius mokslus. Tyrimo objektas ir metodai Tyrime dalyvavo 264 studentai: 128 vaikinai (48,5%) ir 136 merginos (51,5%). Apklausti dviejø universitetø (Kauno technologijos universiteto Mechanikos fakulteto ir Kauno medicinos universiteto Medicinos fakulteto) studentai. Tiriamøjø pasiskirstymas pagal lytá ir universitetà pateikiamas 1 lentelëje. Tiriamøjø imtis atrinkta patogiosios atrankos bûdu. Imtá sudarë dieniniø studijø studentai. Didþioji dalis apklaustøjø 210 (79%) buvo metø amþiaus. Apklausti 32 (12%) metø studentai, 20 (18%) metø studentø ir 2 (1%) 24 ir daugiau metø turintys studentai. Tiriamøjø sveikatai palankiai elgsenai atskleisti tyrimo autorës sudarë 19 klausimø (fizinio aktyvumo, mitybos, miego, higienos, saugos laikymosi ir þalingiems áproèiams 1 lentelë. Tiriamøjø pasiskirstymas (abs. sk. (%)) pagal lytá ir aukðtàjà mokyklà 2 lentelë. Sveikatos kontrolës vietos subskaliø vidinis patikimumas Subskalės Kronbach α koeficientas Vidinės sveikatos kontrolės vietos skalė 0,66 Bendros išorinės sveikatos kontrolės vietos skalė 0,78 Išorinės reikšmingų kitų sveikatos kontrolės vietos skalė KTU KMU Iš viso Vaikinai 77 (60,6) 51 (37,2) 128 (48,5) Merginos 50 (39,4) 86 (62,8) 136 (51,5) Iš viso 127 (100) 137 (100) 264 (100) Išorinės atsitiktinumų sveikatos kontrolės vietos skalė 0,67 0,79

9 2007 m. Visuomenës sveikata Nr. 4(39) 9 ávertinti), pavyzdþiui, Kaip daþnai atliekate fizinius pratimus? Galimi atsakymø variantai á ðá klausimà: 1. Kasdien ; 2. Kelis kartus per savaitæ ; 3. Reèiau negu 1 kartà per savaitæ ; 4. Fiziniø pratimø neatlieku. Ar segite saugos dirþà automobilyje, kai vairuojate arba sëdite ðalia vairuotojo ant priekinës sëdynës?. Galimi atsakymø variantai ðie: 1. Visada ; 2. Kartais ; 3. Retai ; 4. Niekada. Respondentø sveikatos kontrolës vietos tipui nustatyti buvo naudojama Daugiamatë sveikatos kontrolës vietos skalë, kurià 1994 m. sudarë K. A. Wallston, B. S. Wallston ir R. DeVellis. Tyrime panaudota klausimyno A forma tyrimo autoriø buvo iðversta ið angliðko klausimyno varianto Multidimensional Health Locus of Control Scale. Taip pat atliktas lietuviðkojo klausimyno vertimas á anglø kalbà. Angliðkas skalës variantas yra laisvai prieinamas internete ir já leidþiama naudoti moksliniais tikslais be autoriø leidimo [14]. Skalëje yra 18 teiginiø, kurie atspindi du sveikatos kontrolës tipus vidinæ ir iðorinæ kontrolæ. Iðorinë sveikatos kontrolës vieta susideda ið atsitiktinumø ir reikðmingø kitø sveikatos kontrolës vietø. Kiekvienà ið sveikatos kontrolës tipø atitinka ðeði teiginiai. Vidinæ sveikatos kontrolës vietà atitinka tokie teiginiai, kaip: Jeigu sergu, tik nuo mano paties / paèios elgesio priklauso, kaip greitai pasveiksiu ; Að kontroliuoju savo sveikatà. Iðorinæ atsitiktinumø sveikatos kontrolës vietà atitinka tokie teiginiai, kaip: Nesvarbu, kà bedaryèiau, jei taip lemta susirgsiu arba Kaip greitai pasveikstu po ligos, priklauso nuo sëkmës. Iðorinæ reikðmingø kitø sveikatos kontrolës vietà atitinka tokie teiginiai, kaip: Geriausias bûdas iðvengti ligø reguliarus lankymasis pas gydytojus arba Mano ðeima man padeda iðlikti sveikam, o jei sergu pasveikti. Kiekvienà ið teiginiø tiriamieji turëjo ávertinti nuo 1 iki 6 balø priklausomai nuo to, kaip stipriai su tuo teiginiu sutinka: 1 visiðkai nesutinku; 2 nesutinku; 3 galbût nesutinku; 4 galbût sutinku; 5 sutinku; 6 visiðkai sutinku. Didesnë balø suma reiðkia stipresnæ kontrolæ, maþesnë silpnesnæ. 15, , , , ,03 13,13 Išorinė atsitiktinumų sveikatos kontrolės vieta Vaikinai Merginos 16, , , , , ,99 13,6 Išorinė atsitiktinumų sveikatos kontrolės vieta KTU vaikinai KMU vaikinai Subskaliø vidinis patikimumas (2 lentelë) yra tinkamas naudoti grupiø tyrimui. Statistinë duomenø analizë buvo atliekama su Statistical Package of Social Science (SPSS) 12.0 programa. Duomenø pasiskirstymas yra normalus arba artimas normaliam. Duomenims analizuoti buvo naudojama apraðomoji statistika, kintamøjø tarpusavio priklausomybë matuota χ 2 bûdu, vidurkiø skirtumai vertinti Studento t kriterijumi, sàsajos tarp kintamøjø vertintos Spearman'o koreliacijos koeficientu, vidinis skaliø suderinamumas ávertintas Cronbach α patikimumo matu. Pasirinktas reikðmingumo lygmuo (α) yra 0,05. Rezultatai Domëjomës, kaip sveikatos kontrolës vieta skiriasi priklausomai nuo respondentø lyties (1 pav.). Gauti rezultatai parodë, kad vaikinø, lyginant su merginø, aukðtesni vidutiniai bendros iðorinës sveikatos kontrolës vietos rodikliai (p=0,001). Tikrinome prielaidà, kad vaikinø ir merginø, studijuojanèiø medicinos disciplinas, turëtø bûti stipresni vidiniai sveikatos kontrolës ásitikinimai ir silpnesni iðoriniai sveikatos kontrolës ásitikinimai negu techniniø mokslø disciplinas studijuojanèiø studentø. Statistiðkai reikðmingus skirtumus aptikome tik studentø vaikinø grupëje (2 pav.). KTU studentø vaikinø stipresnë iðorinë kontrolë negu KMU studentø vaikinø (p=0,006). Toliau tikrinome prielaidà, kad merginø ir vaikinø sveikatai palanki elgsena skiriasi. Gautais duomenimis, merginø palankesnë sveikatai elgsena negu vaikinø (3 pav.). Merginos reèiau valgo riebaus maisto (p=0,04), iki miego likus 2 valandoms jau nebevalgo (p=0,001), daþniau laikosi burnos higienos (p=0,001), reèiau rûko (p=0,008), daþniau lankosi pas gydytojus (p=0,009). Taèiau vaikinai geria daugiau skysèiø negu merginos (p=0,004). Apþvelgæ sveikatai palankios elgsenos skirtumus lyties atþvilgiu, tikslinomës, kaip jie skiriasi pagal studijø kryptá. Gauti rezultatai parodë, kad KMU studentø vaikinø elgesys yra palankesnis sveikatos atþvilgiu negu KTU studentø vaikinø (4 pav.). Medicinos disciplinas studijuojantys vaikinai daþniau valgo pusryèius (p=0,001), reèiau rûko ,10 90,5 Riebų maistą val g o nekasdien 80,50 64,8 64,8 Išgeria apytiksliai ir daugiau nei 2 l skysčių per parą 39,10 Iki miego nebevalg o likus apytiksliai ir daugiau nei 2 h 99,2 90,60 Kasdien valo dantis 84,6 71,10 Nerūko kasdien 42 26,60 Pas gydytoją lankėsi 2 ir daug iau k per metus 1 pav. Sveikatos kontrolës vietos subskaliø vidurkiø palyginimas vaikinø ir merginø grupëse 2 pav. Sveikatos kontrolës vietos subskaliø vidurkiø palyginimas KTU ir KMU studentø vaikinø grupëse Vaikinai Merginos 3 pav. Sveikatai palankios elgsenos rodikliø pasiskirstymas (%) studentø vaikinø ir merginø grupëse

10 m. Visuomenës sveikata Nr. 4(39) Kasdien valgo pusryčius KTU vaikinai Nerūko kasdien Visada segi saugos diržą automobilyje KMU vaikinai 4 pav. Sveikatai palankios elgsenos rodikliø pasiskirstymas (%) KTU ir KMU studentø vaikinø grupëse (p=0,002) ir daþniau segi saugos dirþà vaþiuodami automobiliu (p=0,001) negu KTU studentai. KTU ir KMU studenèiø merginø sveikatai palanki elgsena statistiðkai reikðmingai nesiskiria. Domëjomës, kaip sveikatos kontrolës vieta siejasi su sveikatai palankia elgsena KTU ir KMU studentø vaikinø ir merginø grupëse (3 lentelë). Kadangi manome, kad KTU ir KMU studentø vaikinø grupëje gautus bendros iðorinës sveikatos kontrolës vietos ryðius su sveikatai palankia elgsena galëjo nulemti atsitiktinumø bei reikðmingø kitø sveikatos kontrolës vietos, todël nagrinëjome ir su jomis susijusias koreliacijas bei koreliacijas, susijusias su vidine sveikatos kontrolës vieta. KTU studentø vaikinø grupëje iðorinë atsitiktinumø sveikatos kontrolës vieta teigiamai statistiðkai reikðmingai susijusi su retesniu pusryèiø valgymu (r=0,22). Neigiami ryðiai aptikti nagrinëjant, kaip valgoma ðvieþiø vaisiø (r=-0,29) ir darþoviø (r=-0,31), t. y. kuo stipresni su iðorine sveikatos kontrole susijæ ásitikinimai, tuo vaisiø ir darþoviø valgoma daþniau. KMU studentø vaikinø grupëje iðorinë reikðmingø kitø sveikatos kontrolës vieta teigiamai statistiðkai reikðmingai susijusi su retu vaikðèiojimu pësèiomis (r=0,43) ir daþnu riebaus maisto valgymu (r=0,30). Neigiamas ryðys aptiktas su ðvieþiø darþoviø valgymu (r=-0,42) kuo stipresni iðoriniai reikðmingø kitø sveikatos kontrolës ásitikinimai, tuo darþoviø valgoma daþniau, ir atvirkðèiai. Ðioje tiriamøjø grupëje taip pat aptikome neigiamà statistiðkai reikðmingà ryðá tarp vidinës sveikatos kontrolës vietos ir fiziniø pratimø atlikimo daþnumo (r=-0,32). Vadinasi, KMU studentai vaikinai, kuriø stipresnë vidinë sveikatos kontrolës vieta, daþniau atlieka fizinius pratimus. KTU studenèiø merginø grupëje vidinë sveikatos kontrolës vieta teigiamai statistiðkai reikðmingai susijusi su retu riebaus maisto valgymu (r=0,31) (4 lentelë). Neigiamos koreliacijos matomos tarp vidinës sveikatos kontrolës vietos ir fiziniø pratimø atlikimo (r=-0,29) bei vaikðèiojimo pësèiomis (r=-0,38). Kuo stipresnë vidinë sveikatos kontrolë, tuo daþniau atliekami fiziniai pratimai bei daþniau vaikðèiojama pësèiomis, ir atvirkðèiai. Ðioje tiriamøjø grupëje aptikome neigiamus ryðius tarp daþno riebaus maisto valgymo ir iðorinës atsitiktinumø sveikatos kontrolës vietos (r=0,48). KMU studenèiø merginø vidinë sveikatos kontrolës vieta teigiamai statistiðkai reikðmingai susijusi su retu alkoholio vartojimu (r=0,29). Neigiamas ryðys pastebimas su fiziniø pratimø atlikimu (r=-0,38), pusryèiø (r=-0,21) ir ðvieþiø darþoviø valgymu (r=-0,27). Stiprëjant vidinei sveikatos kontrolës vietai, daþniau atliekami fiziniai pratimai, daþniau valgomi pusryèiai bei ðvieþiø darþoviø, ir atvirkðèiai. Taip pat ðioje tiriamøjø grupëje statistiðkai reikðmingos koreliacijos aptiktos tarp iðorinës atsitiktinumø sveikatos kontrolës vietos bei vëlaus ëjimo miegoti (r=0,28) ir daþnesnio rûkymo (r=-0,22) bei tarp iðorinës reikðmingø kitø sveikatos kontrolës vietos ir daþnesnio lankymosi pas gydytojus (r=0,22). Rezultatø aptarimas Ðiuo tyrimu siekëme parodyti, kad asmens ásitikinimai apie sveikatos kontrolæ ir sveikatai palanki elgsena yra 3 lentelë. Sveikatos kontrolës vietos ryðiai su sveikatai palankia elgsena KTU ir KMU studentø vaikinø grupëje * koreliacijos reikðmingos, kai p<0,05, ** koreliacijos reikðmingos, kai p<0,01

11 2007 m. Visuomenës sveikata Nr. 4(39) 11 susijæ veiksniai, kurie siejasi su tiriamøjø lytimi bei studijuojamomis disciplinomis. Gauti rezultatai ið esmës patvirtino iðkeltà prielaidà. Literatûroje [2] teigiama, kad vidinës orientacijos bûdingesnës vyrams. Moterims daþniau bûdinga iðorinë atsitiktinumø sveikatos kontrolës vieta. Mûsø tyrimo rezultatai prieðtarauja ðiems duomenims. Atliktas tyrimas parodë, kad vaikinø stipresni bendri iðoriniai ir iðoriniai atsitiktinumø sveikatos kontrolës ásitikinimai negu merginø. Prieðtaravimø galëjo atsirasti dël to, jog buvo naudoti skirtingi matavimo metodai, tirtos skirtingos tiriamøjø imtys. Taip pat manome, kad gali skirtis ir atskirø ðaliø gyventojø poþiûris á savo sveikatà bei su ja susijusius veiksnius. Vyrø ir moterø sveikatai palankios elgsenos skirtumai literatûroje daþnai aptariami [3, 14, 15]. Daþniausiai nurodoma, kad vyrai pirmauja pagal þalingà sveikatai elgesá (rûkymà, alkoholio bei narkotiniø medþiagø vartojimà, rizikingà elgesá ir t. t.), taèiau jø didesnis fizinis aktyvumas. Moterims bûdingesnë tokia sveikatai palanki elgsena, kaip sveikesnë mityba, saugos taisykliø laikymasis, daþnesnis lankymasis pas sveikatos specialistus. Mûsø atlikto tyrimo gautieji rezultatai apie sveikatai palankià elgsenà priklausomai nuo lyties nesiskiria nuo literatûroje pateikiamø duomenø. Pastebëjome, kad merginos, kuriø stipresnë vidinë sveikatos kontrolë, labiau linkusios á sveikatai palankià elgsenà. Vaikinai, kuriø stipresni iðoriniai ásitikinimai, susijæ su sveikata, daþniau linkæ á sveikatai nepalankià elgsenà. Taèiau kai kuriais atvejais vaikinai, kuriø stipri iðorinë sveikatos kontrolës vieta, nurodo ir sveikatai palankià elgsenà, pavyzdþiui, valgo daugiau ðvieþiø darþoviø ir vaisiø, vengia riebaus maisto. Galima manyti, kad tokiems vaikinams átakà daro merginos, turinèios vidiniø su sveikata susijusiø ásitikinimø, átraukdamos juos á sveikatai palankià elgsenà. Merginos vertinant vaikinø iðorines orientacijas yra kaip reikðmingi kiti asmenys, besirûpinantys jø sveikata, arba yra suvokiamos kaip likimo arba sëkmës veiksniai jø sveikatos atþvilgiu. Savo tyrime taip pat domëjomës, kaip sveikatos kontrolës vieta ir sveikatai palanki elgsena skiriasi pagal studijø kryptá. Deja, literatûroje panaðiø tyrimø rasti nepavyko. Daþniau buvo domimasi, kaip sveikatos kontrolës vieta ir sveikatai palankus elgesys skiriasi priklausomai nuo iðsilavinimo [10, 16, 17]. Aukðtesná iðsilavinimà turinèiø asmenø stipresni vidiniai ásitikinimai apie sveikatos kontrolæ ir palankesnis sveikatai elgesys. Mûsø tyrimo rezultatai parodë, kad KTU studentø vaikinø labiau iðreikðta bendra iðorinë sveikatos kontrolës vieta bei iðorinë atsitiktinumø sveikatos kontrolës vieta, palyginti su KMU studentais vaikinais. Merginø ásitikinimai apie sveikatà priklausomai nuo studijø krypties statistiðkai reikðmingai nesiskiria. Atsakydami á klausimà, kaip skiriasi sveikatai palanki elgsena priklausomai nuo studijø krypties, padarëme iðvadà, kad KMU studentø vaikinø elgesys yra palankesnis sveikatos atþvilgiu negu KTU studentø vaikinø. Medicinos disciplinas studijuojantys vaikinai daþniau valgo pusryèius, reèiau rûko ir daþniau segi saugos dirþà vaþiuodami automobiliu negu KTU studentai. KTU ir KMU studenèiø merginø sveikatai palanki elgsena statistiðkai reikðmingai nesiskiria. Sveikatos kontrolës vietos ir sveikatai palankios elgsenos ryðys yra daþnai patvirtinamas literatûroje [2, 3, 18]. 4 lentelë. Sveikatos kontrolës vietos ryðiai su sveikatai palankia elgsena KTU ir KMU studenèiø merginø grupëje * koreliacijos reikðmingos, kai p<0,05, ** koreliacijos reikðmingos, kai p<0,01

12 m. Visuomenës sveikata Nr. 4(39) Mûsø tyrimo rezultatai taip pat nepaneigë ðiø ryðiø. Kaip ir tikëjomës, vidinë sveikatos kontrolës vieta statistiðkai reikðmingai koreliavo su palankesne sveikatai elgsena, o iðorinë sveikatos kontrolës vieta turëjo statistiðkai patikimà ryðá su maþiau palankia sveikatai elgsena. Tiesa, ryðiai tarp aptartø veiksniø silpni. Literatûroje teko rasti duomenø, kad ðios srities tyrimai daþnai stokoja statistinës jëgos [3]. Mûsø gautiems rezultatams patvirtinti taip pat reikëtø atlikti papildomus tyrimus. Iðvados 1. Vaikinø labiau iðreikðti iðoriniai atsitiktinumø sveikatos kontrolës vietos rodikliai nei merginø. KTU besimokanèiø vaikinø labiau iðreikðti iðorinio atsitiktinumø sveikatos kontrolës vietos rodikliai nei KMU vaikinø. 2. Merginø palankesnë sveikatai elgsena nei vaikinø: jos reèiau valgo riebaus maisto, iki miego likus 2 valandoms nebevalgo, labiau laikosi burnos higienos, maþiau rûko, daþniau lankosi pas gydytojus. 3. KMU studentø vaikinø elgesys yra palankesnis sveikatos atþvilgiu nei KTU studentø vaikinø. Medicinos disciplinas studijuojantys vaikinai daþniau valgo pusryèius, reèiau rûko ir daþniau segi saugos dirþà vaþiuodami automobiliu nei KTU studentai. KTU ir KMU studenèiø merginø sveikatai palanki elgsena statistiðkai reikðmingai nesiskiria. 4. Sveikatai palankus elgesys labiau siejasi su vidine sveikatos kontrolës vieta tarp KTU ir KMU besimokanèiø merginø. Merginos, kuriø labiau iðreikðta vidinë sveikatos kontrolës vieta, daþniau atlieka fizinius pratimus, daþniau vaikðèioja pësèiomis, valgo pusryèius ir darþoviø, reèiau valgo riebaus maisto ir reèiau vartoja alkoholiniø gërimø. 5. Sveikatai nepalankus elgesys labiau siejasi su iðorine sveikatos kontrolës vieta tarp KTU ir KMU besimokanèiø vaikinø. KTU besimokantys vaikinai, kuriø labiau iðreikðta iðorinë sveikatos kontrolës vieta, reèiau valgo pusryèius, taèiau daþniau valgo ðvieþiø vaisiø ir darþoviø. KMU besimokantys vaikinai, kuriø labiau iðreikðta iðorinë sveikatos kontrolës vieta, reèiau vaikðèioja pësèiomis ir daþniau valgo riebaus maisto, taèiau daþniau valgo ðvieþiø vaisiø. Literatûra 1. Lemme B. H. Suaugusiojo raida. Poligrafija ir informatika, 2003; Ustundag-Budak M., Mocan-Ayding G. The role of personality factors in predicting the reported physical health symptoms of Turkish college students. In Adolescence. Roslyn Heights [interaktyvus]. Fall 2005, vol. 40 (159) [þiûrëta 2007 m. lapkrièio 12 d.], Prieiga per EBSCO. 3. Steptoe A., Wardle J. Locus of control and health behaviuor revised: a multivariate analyses of young adults from 18 countries. In British Journal of Psychology [interaktyvus]. Nov 2001, vol. 92 (4) [þiûrëta 2006 m. lapkrièio 12]. Prieiga per EBSCO. 4. Wallston K. A., Stein M. J., Smith C. A. Form C of the MHLC Scales: A condition- specific measures of locus of control. In Journal of Personality Assessment [interaktyvus]. 1994, vol. 63 (3), [þiûrëta 2006 m. gruodþio 19 d.], Prieiga per EBSCO. 5. Lindstrom M. Social capital and lack of belief in the possibility to influence one's own health: a population based study. In Scandinavian Journal of Public Health [interaktyvus]. 2006; vol. 34 [þiûrëta 2007 m. geguþës 5 d.], p Prieiga per EBSCO. 6. Sarafino E. P. Health psychology. Biopsychosocial interactions. The college of New Jersey, 5th edition, John Wiley & sons inc. 2006; Bernardes S. F., Lima L. M. Age differences in control beliefs regarding health: control strategy and capacity. In British Journal of Health Psychology [interaktyvus]. 2006; vol. 11 [þiûrëta 2007 m. kovo 20 d.], Prieiga per EBSCO. 8. Chung M. Ch., Preveza E., Papandreou K., Prevezas N. Spinal cord injury, posttraumatic stress and locus of control among the elderly: a comparison with young and middle-aged patients. In Psychiatry [interaktyvus]. Spring (2006), vol. 69 (1) [þiûrëta 2006 m. gruodþio 19 d.], Prieiga per EBSCO. 9. Gustainienë L., Cirtautienë L. Socialinio palaikymo ir subjektyvaus sveikatos vertinimo sàveika tarp studentø. Visuomenës sveikata. 2007; 2(37): Grabauskas V., Petkevièienë J., Kriauèiûnienë V., Klumbienë J. Lietuvos gyventojø sveikatos skirtumai: iðsimokslinimas ir mitybos áproèiai. Medicina [interaktyvus]. 2004; 40(9) [þiûrëta 2007 m. balandþio 21 d.], Prieiga per l.pdf 11. Ðkëmienë L., Ustinavièienë R., Piðienë L., Radiðauskas R. Studentø medikø mitybos ypatybës. Medicina [interaktyvus]. 2007; 43(2) [þiûrëta 2007 m. balandþio 21 d.], Prieiga per /medicina.kmu.lt/0702/ l.pdf 12. Þydþiûnaitë V., Jonuðaitë S. Socialiniø mokslø specialybes universitetuose studijuojanèiø studentø mitybos áproèiø vertinimas. Sveikatos mokslai, 2006; 4: Zajani F. A. K., WARNER Schaie K., Willis L. Sh. Age group and health status effects on health behavior change. In Behavioral Medicine [interaktyvus]. Summer, 2006; vol. 32 [þiûrëta 2006 m. gruodþio 19 d.], Prieiga per EBSCO. 14. Von Bothmer M., Fridlung B. Gander differences in health habits and in motivation for a healthy lifestyle among Swedish university students. In Nursing and Health Sciences [interaktyvus]. 2005; 7 [þiûrëta 2006 m. gruodþio 19 d.], Prieiga per EBSCO. 15. Lietuvos sveikatos informacijos centras. Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiavimo centras [interaktyvus], [þiûrëta 2007 m. sausio 11 d.]. Prieiga per Laffrey Sh. C., Isenberg M. The relationship of internal locus of control, value placed on health perceived importance of exercise and participation in physical activity during leisure. In International Journal of Nursing Studies [interaktyvus]. 2003; 40 [þiûrëta 2007 m. kovo 6 d.], Prieiga per ScienceDirect. 17. Kamphuis C. B. M., Von Lenthe F. J., Gishes K., Brug J., Mackenbach J. P. Perceived environmental determinants of physical activity and fruit and vegetable consumption among high and low socioeconomic groups in the Netherlands. In Health and Place [interaktyvus]. 2007; 13 [þiûrëta 2007 m. kovo 6 d.], Prieiga per ScienceDirect. 18. Lauriola M., Laicardi C., Artistico C., Baldassari F. Alternative factor structures of health- related psychological tendencies and their relationship to self- reported health seeking behaviors. In Psychology & Health [interaktyvus]. Jul 2000; 15 (4) [þiûrëta 2007 m. kovo 6 d.]. Prieiga per EBSCO. Straipsnis gautas

13 2007 m. Visuomenës sveikata Nr. 4(39) 13 THE ASSESMENT OF STUDENTS' HEALTH LOCUS OF CONTROL AND HEALTH PROMOTING BEHAVIOUR Loreta Gustainienë, Dovilë Mykolaitytë Vytautas Magnus University, Department of Theoretical Psychology Summary The purpose of the study is to assess the relationship between health locus of control and health promoting behaviour, as well as to assess gender and direction of studies related differences regarding health locus of control and health promoting behaviour. Health locus of control beliefs and health promoting behaviour was examined in a group of 264 Kaunas Medical University (KMU) and Kaunas Technological University (KTU) male and female students. Participants completed a questionnaire which included the Multidimensional Health Locus of Control Scale (Walston K. et al., 1994), and questions about health promoting behaviour. The latter questions were created by the authors of the study. Results of the survey showed that male students had stronger external chance health locus of control than female students. Male students from KTU had a stronger external chance health locus of control than male students from KMU. Female students indicate more health promoting behaviour than male ones, but male students from KMU indicate more health promoting behaviour than male students from KTU. Health promoting behaviour and internal health locus of control had stronger relationship in KTU and KMU female students group. Unhealthy behaviour and external health locus of control had stronger relationship in KTU and KMU male students group. Keywords: health locus of control, health promoting behaviour, University students.

14 m. Visuomenës sveikata Nr. 4(39) CHEMINIØ VEIKSNIØ SUKELTAS PROFESINIS SERGAMUMAS LIETUVOJE METAIS Danë Krisiulevièienë, Saulius Vainauskas Higienos institutas Santrauka Darbo tikslas iðanalizuoti sergamumo profesinëmis ligomis dël cheminiø veiksniø poveikio dinamikà per metø laikotarpá ir sergamumo rodiklius pagal ekonominës veiklos rûðis. Duomenø ðaltinis oficialioji Profesiniø ligø valstybës registro statistika. Tyrimo objektas profesiniø ligø dël cheminiø veiksniø poveikio atvejai, uþregistruoti metais. Sergamumo rodikliai skaièiuoti 100 tûkst. uþimtø gyventojø per metus pagal ekonominës veiklos rûðá. Per nagrinëjamà laikotarpá uþregistruoti 136 profesiniø ligø atvejai dël cheminiø veiksniø poveikio, tai sudarë apie 2% visø uþregistruotø profesiniø ligø atvejø. Didþiausias sergamumo rodiklis 100 tûkst. dirbanèiøjø nustatytas 1996 metais (1,9), maþiausias 2001, 2003 ir 2004 metais (0,5 0,7). Dominavo kvëpavimo sistemos ligos (3,3) ir lëtiniai apsinuodijimai (2,9). Didþiausias sergamumo rodiklis nustatytas tarp dirbanèiøjø apdirbamojoje pramonëje (30,4). Raktaþodþiai: profesinë liga, sergamumo rodiklis, cheminis veiksnys, ekonominë veiklos rûðis. Ávadas Nuo aplinkos tarðos, taigi ir darbo aplinkos tarðos, þymia dalimi priklauso kiekvieno þmogaus sveikata. Lietuvoje darbuotojø saugos ir sveikatos valstybës politika pagrásta darbuotojø gyvybës, sveikatos ir darbingumo iðsaugojimo prioritetu, palyginti su darbo arba gamybos rezultatais. Darbuotojo teisë saugiai dirbti uþtikrinama Lietuvos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymu [1] ir kitais darbuotojø saugos ir sveikatos teisës aktais [2, 3]. Atsiþvelgus á Lietuvos profesiniø ligø ypatumus ir ávertinus Europos ðaliø patyrimà buvo parengtas ir patvirtintas Lietuvos profesiniø ligø sàraðas, adaptuotas pagal 2003 m. rugsëjo 19 d. Europos Komisijos rekomendacijà 2003/670/EB Dël Europos profesiniø ligø sàraðo [4]. Daug Europos ðaliø profesinës ligos iðaiðkinamos ir pripaþástamos nukentëjusiøjø darbinës veiklos laikotarpiu. Nemaþai cheminiø medþiagø, net ir veikdamos nedidelëmis koncentracijomis, sutrikdo organizmo veiklà, daro kancerogeniná, teratogeniná ir mutageniná poveiká. Nors cheminiø medþiagø ávairovë yra didelë ir vis didëja (kasmet sukuriama ðimtai tûkstanèiø naujø junginiø), vis dëlto profesines ligas sukelia tik kai kurios ið jø. Lietuvoje ðiø ligø nustatoma retai. Profesinës ligos, sàlygotos cheminiø veiksniø, iki ðiol nebuvo iðsamiai ir pagilintai nagrinëtos, neþinomi dinamikos dësningumai ir daþniausiai pasitaikantys profesines ligas sukeliantys cheminiai junginiai. Ðio straipsnio tikslas iðanalizuoti sergamumo profesinëmis ligomis dël cheminiø veiksniø dinamikà per m. laikotarpá ir sergamumo rodiklius pagal ekonominës veiklos rûðis. Tyrimo objektas ir metodai Tyrimui panaudoti pagal Europos profesiniø ligø statistikos metodikà (EODS) [5, 6] surinkti Lietuvos Respublikos profesiniø ligø valstybës registro m. duomenys. Profesinis sergamumas dël cheminiø veiksniø poveikio analizuotas pagal ligø struktûrà, cheminius veiksnius ir ekonominæ veiklà, remiantis tarptautiniais klasifikatoriais: TLK-10 [7], EPLPS [8], NACE [9]. Sergamumo rodikliai skaièiuoti 100 tûkst. uþimtø gyventojø per metus pagal ekonominës veiklos rûðá [10]. Apskaièiuoti profesiniø ligø sergamumo rodikliai (%). Duomenø analizei panaudota statistinës analizës MS OFFICE EXCEL programa. Duomenys pateikti absoliuèiais skaièiais ir procentais. Rezultatai ir jø aptarimas Bendras ir profesinis sergamumas didele dalimi priklauso nuo darbo aplinkos ir joje pasireiðkianèiø kenksmingø profesiniø veiksniø, tarp jø ir cheminiø rizikos veiksniø. Pagal profesinës rizikos ðalies ámonëse vertinimo rezultatus penktadalis darbuotojø dirba veikiant sveikatai nepalankiems veiksniams [11]. Pastaraisiais metais Lietuvoje diagnozuojama vis daugiau profesiniø ligø (1 pav.), taèiau profesiniø ligø dël cheminiø veiksniø poveikio registruojama kasmet maþiau (apie 1 2%) [12]. Panaði profesiniø ligø dël cheminiø veiksniø maþëjimo tendencija registruojama ir Europos ðalyse (2004 m. 3,9%, 2005 m. 1,3%) [13], taèiau lyginant su kitomis Europos ðalimis Lietuvoje profesinio sergamumo struktûroje vis dar vyrauja prieðpensinis amþius ir sunkios ligø formos. Europos ðalyse dël cheminiø rizikos veiksniø poveikio

15 2007 m. Visuomenës sveikata Nr. 4(39) 15 daugiausiai diagnozuojama nervø sistemos ligø, tarp jø toksinë polineuropatija. 2 pav. pateikëme profesinio sergamumo dël cheminiø veiksniø poveikio dinamikà per m. 100 tûkst. dirbanèiøjø. Stebime þenklø sergamumo profesinëmis ligomis dël cheminiø veiksniø maþëjimà m. sergamumo rodiklis 3 kartus maþesnis nei 1998 metais. Maþiausias sergamumas profesinëmis ligomis dël cheminiø rizikos veiksniø poveikio registruotas 2001 ir 2006 m. (po 0,5 atvejo 100 tûkst. dirbanèiøjø), 2003 ir 2004 m. (po 0,6), didþiausias 1998 m. (1,7). Palyginæ duomenis pagal registruotø profesiniø ligø grupes dël cheminiø veiksniø poveikio matome, kad dominavo kvëpavimo sistemos ligos (36%) ir lëtiniai apsinuodijimai (33%). Odos ligos sudarë 14%, kitos 17% (3 pav.). Profesinio sergamumo, sukelto cheminiø veiksniø, rodiklis 100 tûkst. uþimtø gyventojø per analizuojamà laikotarpá taip pat buvo didþiausias kvëpavimo sistemos ligø (3,3 atvejo), lëtiniø apsinuodijimø (2,9 atvejo) ir odos ligø (1,8 atvejo) grupëje. Tarp kvëpavimo sistemos ligø daþniausia diagnozë bronchitas, laringitas, bronchinë astma, tarp odos ligø kontaktinis dermatitas. Daugiausiai lëtiniø apsinuodijimø buvo uþregistruota 1999 m. (65%). Stebima þenkli lëtiniø apsinuodijimø maþëjimo tendencija. Kvëpavimo sistemos ligø dël cheminiø rizikos veiksniø poveikio daugiausiai uþregistruota 2005 m. (62%) (4 pav.). Analizuojant gautus duomenis paaiðkëjo, kad profesiniø ligø prieþasèiø tyrimo metu daþnai neiðaiðkinama tiksli ligos prieþastis. Per tirtà laikotarpá daugeliu atvejø (72%) cheminiai veiksniai nenurodyti. Daþniausiai prie ligos diagnozës raðoma, kad rizikos veiksnys cheminë medþiaga arba cheminiai veiksniai. Ið nurodytø kortelëse lëtinius apsinuodijimus sukëlusiø rizikos veiksniø daþniausiai pasitaikë gyvsidabris ir jo produktai, ðvinas ir jo junginiai, cinkas, anglies monoksidas, daþai, naftos produktai ir kt. (1 lentelë). Kadangi ðias korteles pildo darbo inspektoriai, galima teigti, kad jos pildomos nepakankamai atidþiai, nesigilinant, koks konkreèiai rizikos veiksnys sukëlë profesinæ ligà. Statistikos departamento duomenimis, 90% dirbanèiø pramonëje dirba apdirbamojoje pramonëje, 14% þemës ûkyje ir uþsiima panaðia veikla ir 9% statyboje [12]. Ðalyje bendras sergamumas profesinëmis ligomis buvo didþiausias tarp dirbanèiøjø statybose bei þemës ûkyje ir uþsiimanèiø su tuo susijusia veikla. Þemiau pateiktame paveiksle ekonomines veiklas suskirstëme pagal ekonominius veiklos sektorius (5 pav.). Skirtingai nuo bendro profesinio sergamumo, cheminiø veiksniø sukelto profesinio sergamumo rodiklis maþesnis tarp dirbanèiøjø þemës ûkyje. Galima manyti, kad þemës ûkyje maþiau naudojama cheminiø medþiagø arba ðioje ûkio ðakoje sunkiau nustatyti ryðá tarp cheminiø medþiagø ir profesinës ligos. Be to, paþymëtina, kad þemës ûkyje naudojamos daugiausia kietos granuliuotos medþiagos, kurios beveik negaruoja, neprasiskverbia pro odà ir todël negali sukelti þymesnio toksinio efekto. Profesinių ligų atvejai pav. Profesiniø ligø dinamika Lietuvoje m. 3 pav. Profesiniø ligø struktûra dël cheminiø rizikos veiksniø poveikio 100 tûkst. dirbanèiøjø 1,8 1,6 1,4 1,2 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0, Metai Linijinë 2 pav. Profesinio sergamumo, sukelto cheminiø veiksniø, kitimo tendencijos m. Lietuvoje, atvejai 100 tûkst. dirbanèiøjø Procentai Metai Kvëpavimo sistemos ligos Odos sistemos ligos Apsinuodijimai Kitos 4 pav. Profesiniø ligø struktûros dinamika pagal sergamumo rodiklá 100 tûkst. uþimtø gyventojø