PACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ Tatjana Polinskaja, Tatjana Žuravliova, Geriuldas Žiliukas, Indrė Brasaitė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas Santrauka Lėtinės venų ligos yra dažniausiai suaugusiųjų populiacijoje pasitaikančios ligos. Sergančiųjų žinios ir požiūris į kojų venų varikozės prevenciją yra svarbi ir aktuali tema, tačiau iki šiol mažai tyrinėta. Tikslas išsiaiškinti pacientų požiūrį į kojų venų varikozės prevenciją. Medžiaga ir metodai. Siekiant išsiaiškinti pacientų požiūrį į kojų venų varikozės prevenciją, buvo pasirinktas kiekybinis tyrimas, atlikta apklausa raštu. Tyrimui naudotas Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkų parengtas klausimynas, sudarytas remiantis moksline literatūra. Tyrime dalyvavo 95 moterys, kurios gydėsi ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyriuje. Rezultatai. Pacienčių nuomone, genetinis polinkis (90,3 proc.), stovimas darbas (88,7 proc.) ir nėštumas (69,4 proc.) yra pagrindiniai kojų venų varikozės rizikos veiksniai. Galimos komplikacijos kojų venų varikozės atvejais yra tromboflebitas (87,1 proc.), trofinės opos (72,6 proc.), lėtinis venų nepakankamumas (46,8 proc.) ir pakitusi odos pigmentacija (40,3 proc.). Pagrindinės venų varikozės profilaktikos priemonės yra kompresinė terapija, kojų pakėlimas, vengimas stovėti vienoje padėtyje. Tačiau gyvenimo būdo keitimo, sveikos gyvensenos veiksnių, tokių kaip sveika mityba ir fizinis aktyvumas, respondentės nelaiko svarbia varikozės profilaktikos priemone. Mažiau nei pusė (48,4 proc.) apklausos dalyvių žino, kad sveika mityba gali sumažinti šios ligos riziką. Tik trečdalis (29 proc.) tiriamųjų suvokia, kad fizinis aktyvumas, t. y. bėgiojimas rytais ir vakarais, gali būti veiksmingos kojų varikozės profilaktikos priemonės. Išvados. Tyrimas parodė, kad respondentėms nepakanka žinių apie kojų venų varikozę, nes tik penktadalis jų turi pakankamai žinių apie šią ligą. Taigi pacientų informavimas ir mokymas yra būtina kojų venų varikozės prevencijos dalis. Tai padėtų išvengti ligos komplikacijų ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Reikšminiai žodžiai: kojų venų varikozė, prevencija, pacientai, požiūris. ĮVADAS Lėtinės venų ligos yra dažniausiai suaugusiųjų populiacijoje pasitaikančios ligos. Sergančiųjų žinios ir požiūris į kojų venų varikozės prevenciją yra svarbi ir aktuali tema, tačiau iki šiol mažai tyrinėta. Venų ligos gali būti įvairaus sunkumo nuo besimptomio veninio nepakankamumo iki paviršinių venų varikozės su odos mitybos pakitimais ir išopėjimais [1]. Lėtinis veninis nepakankamumas yra kelių veiksnių nulemtas veninės kraujotakos sutrikimas, kai kraujas kojų venomis blogai grįžta į širdį. Dažniausia priežastis venų vožtuvų nesandarumas, kuris ir sukelia refliuksą. Ši liga pasireiškia kojų veninės stazės simptomais: nuovargiu, patinimu, paviršinių venų Adresas susirašinėti: Tatjana Žuravliova Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas H. Manto g. 84, 92294 Klaipėda El. p. tatjana.zuravliova@gmail.com išsiplėtimu [2, 3]. Dažniausios komplikacijos tromboflebitas, trofinės blauzdų opos ir kraujavimas iš varikozinių mazgų, be to, dėl to vystosi varikozės, poodžio ir odos trofikos sutrikimai, opos. Šią ligą lemia visuomenės gyvenimo būdo pasikeitimas (hipodinamija, antsvoris, stovimas darbas) bei genetika [4 7]. Venų varikozės paplitimas skiriasi įvairiose pasaulio šalyse. Ši liga dažniau pasitaiko Vakarų Europos valstybėse ir svyruoja nuo 10 iki 30 proc. vyrų ir nuo 25 iki 55 proc. moterų grupėse [8, 9]. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad JAV, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje kasmet pacientams, sergantiems lėtinėmis venų ligomis, gydyti tenka 2 2,6 proc. viso sveikatos priežiūrai skirto biudžeto [10, 11]. Nepaisant to, kad venų varikozė yra labai paplitusi pasaulyje ir paliečia įvairias amžiaus grupes nuo paauglių iki pagyvenusių žmonių, vis dėlto jos etiologija nėra visiškai žinoma [12]. Labai dažnai dėl žinių stokos nepavyksta išvengti ligos. Todėl labai svarbios slaugytojų žinios apie 76 2015/priedas Nr. 1
ORIGINALŪS STRAIPSNIAI venų ligas, jų rizikos veiksnius, ligos profilaktiką. Siekiant pagerinti žmogaus sveikatos būklę, slaugytojo vaidmuo tampa vis reikšmingesnis [1]. Ypač svarbi slaugos proceso dalis, kuriai reikia specifinių žinių ir įgūdžių, tai pacientų ir jų artimųjų mokymas ir informavimas. Paciento mokymas ir informavimas neatsiejama slaugos dalis, kurios reikia daugeliui pacientų [13]. Daugėjant pacientų, sergančių kojų venų varikoze, didėja ir pacientų mokymo poreikis. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Siekiant išsiaiškinti pacientų požiūrį į kojų venų varikozės prevenciją, buvo pasirinktas kiekybinis tyrimas, atlikta apklausa raštu. Tyrimui naudotas Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkų parengtas klausimynas, sudarytas remiantis moksline literatūra. Tyrime dalyvavo 95 moterys, kurios gydėsi ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyriuje. Gauti duomenys apibendrinti, grafiškai pavaizduoti paveiksluose ir pateikti nurodant procentinę išraišką. Tyrimas atliktas laikantis tyrimo etikos anonimiškumo, savanoriškumo, pagarbos ir konfidencialumo principų, gautas informuoto asmens sutikimas. Tiriamosioms buvo pateikta visa būtina informacija apie dalyvavimą moksliniame tyrime. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS Norint geriau pažinti tiriamąsias, domėtasi respondenčių amžiumi, išsilavinimu, gyvenamąja vietove, kūno masės indeksu. Šie paminėti veiksniai yra svarbūs vykdant kojų venų varikozės prevenciją. Tyrime daugiausia dalyvavo mieste gyvenančių respondenčių (72,6 proc.). Išanalizavus socialinius ir demografinius požymius nustatyta, kad tiriamųjų amžius buvo nuo 25 metų iki 70 metų. Daugiausia jų priklausė 36 45 m. ir 46 59 m. amžiaus grupėms, mažiausiai buvo jauno amžiaus (< 25 m.) respondenčių (N = 2; 3,2 proc.). Daugelis respondenčių buvo įgijusios aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Tyrimo metu tiriamųjų prašėme nurodyti savo ūgį ir svorį. Pagal pateiktus duomenis buvo apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI). Tik penktadalio respondenčių kūno svoris yra optimalus, o didžioji dauguma respondenčių turi antsvorio ar yra nutukusios: trečdaliui respondenčių nustatytas I laipsnio, penktadaliui II laipsnio nutukimas. Tyrimo metu siekėme išsiaiškinti, ar tiriamosios žino, kas yra paviršinių kojų venų varikozė. Apibendrinus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad moterys yra gerai informuotos apie ligą, nes visos teigė, kad tai mazginis kojų venų išsiplėtimas. Tyrimo metu taip pat siekėme nustatyti paviršinių kojų venų rizikos veiksnius. Daugiau nei pusės (58,1 proc.) respondenčių giminaičiams buvo diagnozuota paviršinių venų varikozė. Taigi paveldimumas yra vienas iš venų varikozės rizikos veiksnių. Kitas svarbus rizikos veiksnys, lemiantis kojų venų susirgimus, yra amžius. Respondenčių klausėme, kokio amžiaus žmonės turi didesnę riziką susirgti paviršinių venų varikoze. Nors sergamumas venų ligomis jaunėja ir venų ligos tampa civilizacijos ligomis, vis dėlto, daugelio respondenčių nuomone, didžiausią riziką sirgti paviršinių kojų venų varikoze turi vidutinio (74,2 proc.) bei senyvo amžiaus (25,8 proc.) žmonės. Lytis yra svarbus veiksnys kojų venų ligų paplitimui. Taigi tyrimo metu siekėme išsiaiškinti, ar lytis lemia kojų venų ligas. Daugelio (62,9 proc.) respondenčių teigimu, kojų venų varikoze moterys serga dažniau nei vyrai. Trečdalio tiriamųjų teigimu, lytis neturi įtakos ligos paplitimui ir moterų bei vyrų sergamumas yra vienodas. Pagrindiniai kojų venų varikozės veiksniai pavaizduoti 1 pav. Apibendrinę anketinės apklausos duomenis matome, kad pagrindinės paviršinių kojų venų varikozės priežastys yra genetinis polinkis (90,3 proc.), stovimas darbas (88,7 proc.), antsvoris (82,3 proc.) ir nėštumas (69,4 proc.). Kojų venų varikozė yra daugybės simptomų ir diskomforto priežastis. Stebimi įvairūs kojų, kurių pakenkti vožtuvai, simptomai: skausmas, deginimas, niežulys, sunkių kojų jausmas, patinimai, odos pakitimai, mėšlungis. Remiantis atlikta apklausa matyti, kad 79 proc. respondenčių patiria kojų skausmą ir sunkių kojų jausmą. 66,1 proc. respondenčių kojos patinsta. Kiek retesnis kojų Nepatogūs spaudžiantys drabužiai 14,5 % Didelis skysčių vartojimas 3,2 % Bėgiojimas 0,0 % Sėdimas darbas Kasdienis ilgas vaikščiojimas 6,5 % Stovimas darbas Antsvoris Genetinis polinkis Nėštumas 43,5 % 88,7 % 82,3 % 90,3 % 69,4% 0 % 20 % 40 % 60 % 80 % 100 % 1 pav. Pagrindinės paviršinių kojų venų varikozės priežastys 2015/priedas Nr. 1 77
mėšlungis 22,6 proc., kojų odos pakitimai 17,1 proc. Vertinant tiriamųjų atsakymus nustatyta, kad respondentės turi pakankamai informacijos apie kojų venų varikozės komplikacijas. Kaip svarbiausias komplikacijas, jos nurodė tromboflebitą (87,1 proc.), trofines opas (72,6 proc.), lėtinį venų nepakankamumą (46,8 proc.) ir pakitusią odos pigmentaciją (40,3 proc.). Reikia pažymėti, kad tik nedidelė dalis respondenčių (9,7 proc.) nežino, kokios galimos venų varikozės komplikacijos. Galima daryti išvadą, kad respondentės gerai informuotos apie kojų venų varikozės keliamas komplikacijas. Pagal respondenčių atsakymus į anketos klausimą vertinant jų žinias apie kojų venų varikozės profilaktikos priemones, galima išskirti tris svarbiausias venų varikozės profilaktikos priemones: kompresinę terapiją (79 proc.), kojų pakėlimą (75,8 proc.) ir vengimą ilgai stovėti vienoje padėtyje (69,4 proc.). Šios profilaktikos priemonės padeda išvengti kojų skausmo. Tačiau gyvenimo būdo keitimui, kaip pagrindinei venų varikozės profilaktikos priemonei, respondentės skyrė nepakankamą svarbą. Mažiau nei pusė (48,4 proc.) respondenčių žino, kad sveika mityba gali sumažinti šios ligos riziką. Tik trečdalis (29 proc.) tiriamųjų suvokia, kad fizinis aktyvumas, t. y. bėgiojimas rytais ir vakarais, gali būti veiksmingos kojų varikozės profilaktikos priemonė (2 pav.). Šiuolaikinėje medicinoje kompresinė terapija yra laikoma pačia veiksmingiausia profilaktikos priemone. Specialios elastinės kojinės, pėdkelnės, bintavimas gerina kraujotaką, pagerėja sąlygos veniniam kraujui grįžti į širdį. Tyrimo metu siekėme išsiaiškinti, ar respondentai žino, kas yra kompresinė terapija. Dauguma (87,1 proc.) respondenčių žino, kas yra kompresinė terapija, ir ją apibūdina kaip galūnės suspaudimą elastinėmis kojinėmis. Šių duomenų pagrindu galima daryti prielaidą, kad, siekdamos išvengti venų varikozės komplikacijų, pacientės taiko kompresinę terapiją. Tyrimo duomenys parodė, kad respondentėms nepakanka žinių apie paviršinių kojų venų varikozę. Tik penktadalis respondenčių turi pakankamai žinių apie šią ligą. Daugelis (66,1 proc.) tiriamųjų nurodė, kad žino apie kojų venų varikozę iš dalies. Taigi tyrimo duomenys rodo, kad informavimas yra būtinas pacientams, sergantiems kojų venų varikoze. Iš tyrimo duomenų matyti, kad 69,4 proc. respondenčių informacijos apie venų varikozę suteikė gydytojas, 17,7 proc. apklaustųjų slaugytojos. Tačiau dauguma (67,7 proc.) respondenčių informacijos gavo skaitydamos literatūrą ar rado interneto šaltiniuose. Pacientai informacijos turėtų gauti iš medikų, o skaitydami literatūrą turimas žinias tik papildytų (3 pav.). Daugiausia informacijos apie procedūrų eigą bei operacijos sukeliamus sunkumus ar komplikacijas suteikia gydantis gydytojas. Tačiau, tiriamųjų teigimu, informacijos teikia ne tik gydytojas, bet ir slaugytojas, nes 51,6 proc. apklausos dalyvių būtent į slaugytoją kreipėsi patarimo dėl neaiškumų, susijusių su liga ar procedūrų eiga. Taigi šių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad slaugytojams pacientų informavimas yra kasdienės slaugos ir priežiūros dalis. Paciento mokymas neatsiejama slaugos dalis, kurios reikia daugeliui ligonių. Todėl respondentų klausėme, ar reikalingas mokymas apie venų varikozės ligos profilaktiką. Tyrimo rezultatai parodė, kad paciento mokymas neatsiejama slaugos dalis, kurios reikia daugeliui pacientų, nes dauguma (96,8 proc.) apklausos dalyvių nurodė, jog mokymas yra reikalingas. Lėtiniam venų nepakankamumui ir venų varikozei šalinti taikoma venų chirurgija, kompresinė terapija, kitos priemonės [3, 12]. Tačiau ne mažiau Kojų vonelės 25,8 % Sveika mityba 48,4 % Pakankamo skysčių kiekio vartojimas 33,9 % Vengimas ilgai sėdėti vienoje padėtyje 46,8 % Vengimas ilgai stovėti vienoje padėtyje 69,4 % Kompresinė terapija 79,0 % Kojų pakėlimas 75,8 % Bėgiojimas rytais ar vakarais 29,0 % 0 % 20 % 40 % 60 % 80 % 2 pav. Venų varikozės profilaktikos priemonės Niekas 3,2 % Internetas, literatūros šaltiniai 67,7 % Draugai Šeimos nariai Slaugytojas 16,1 % 29,0 % 17,7 % Gydytojas 0 % 20 % 40 % 60 % 69,4 % 80 % 3 pav. Informacijos apie kojų venų varikozę šaltiniai 78 2015/priedas Nr. 1
ORIGINALŪS STRAIPSNIAI svarbios yra profilaktinės priemonės, tokios kaip sveikos gyvensenos formavimas, sveikatos stiprinimas, žinių apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą suteikimas [14, 15]. Svarbu ir pacientų mokymas bei informavimas, žinių apie venų ligų rizikos veiksnius teikimas, pacientams skirti slaugytojų mokymai [1, 4 7, 13]. Slaugytojų vaidmuo ypač svarbus mokant pacientus, suteikiant jiems žinių apie venų varikozės profilaktiką, nes tai padeda pacientui užtikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę. IŠVADOS 1. Tyrimas parodė, kad respondentams trūksta žinių apie kojų venų varikozę, nes tik penktadalis jų turi pakankamai žinių apie šią ligą. 2. Pacientų informavimas ir mokymas yra būtina kojų venų varikozės prevencijos dalis. Tai padėtų išvengti ligos komplikacijų ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Straipsnis gautas 2015-04-16, priimtas 2015-07-24 Literatūra 1. Allen L. Assessment and management of patients with varicose veins. Nursing standart. 2009;23(23):49-57. 2. Triponienė D. Lėtinis veninis nepakankamumas, venų varikozė. ABC bendrosios praktikos gydytojui. Vilnius, 2014. Prieiga per internetą: <http://www.pasveik.lt/naujausi-straipsniai/letinis-veninis-nepakankamumas-venu-varikoze/25752> [žiūrėta 2014 m. kovo 15 d.]. 3. Dagilaitis R, Triponis V, Gudgailytė I. Lėtinio veninio nepakankamumo įvertinimas po kojų paviršinių venų operacijų. Penkerių metų rezultatai. Medicinos teorija ir praktika. 2007;13(2):191-196. 4. Buczkowski G, Munschauer C, Vasquez MA. Chronic venous insufficiency. Clinician Reviews. 2009;19(3):18-24. 5. Švestkova S, Poplišilova A. Risk factors of chronic venous disease inception. Scripta medica (Brno). 2008;81(2):117-128. 6. Rustempasic N, Solakovic E, Pandza H, Rustempasic M, Memic F, Solakovic S. Evaluation of risk factors in development of lower extremity varicose veins. Materia Socio Medica. 2008;20(4):209-211. 7. Lieberg J, Arend A, Aunapuu M. Assessment of risk factors in patients with varicosis: A pilot study. Papers on Anthropology. 2008;17:184-191. 8. Beebe-Dimmer JL, Pfeifer JR, Engle JS, Schottenfeld D. The epidemiology of chronic venous insufficiency and varicose veins. Ann Epidemiol. 2005;15:175-184. 9. Robert son L, Evans C, Fowkes FG. Epidemiology of chronic venous disease. Phlebology. 2008;23:103-111. 10. Weingarten MS. State-of-the-art treatment of venous disease. Clin Infect Dis. 2001;32:949-54. 11. Ruckley CV, Evans CJ, Allan PL et al. Chronic venous insufficiency: clinical and duplex correlations. The Edinburgh Vein Study of venous disorders in the general population. J Vasc Surg. 2002;36:520-525. 12. Das K, Ahmed S, Abro S, Arain MS. Vericose veins: Outcome of surgical management and recurrences. The Professional Medical Journal. 2014;21(3):509-513. 13. Silverman J, Kurtz S, Draper J. Skills for communicating with Patients, 2nd ed. Abingdon: Radcliffe Publishing Ltd. 2005;141-165. 14. Januškevičienė G, Sekmokienė D, Lukoševičius L. Sveika gyvensena ir funkcionalusis maistas. Visuomenės sveikata. 2009;4(47):51-60. 15. Pocevičius A, Armonienė J, Gudžinskienė V. Fizinis aktyvumas kaip vienas sveikatą lemiančių veiksnių. Pedagogika. 2012;105:86-93. 2015/priedas Nr. 1 79
Patients approach to varicose veins prevention Tatjana Polinskaja, Tatjana Žuravliova, Geriuldas Žiliukas, Indrė Brasaitė Faculty of Health Sciences, Klaipėda University Summary The aim of the study was to analyze patients approach to varicose veins prevention. Material and methods. To find out patients approach to the prevention of varicose veins in the legs, the quantitative study was performed, and a survey was conducted. The researchers from Faculty of Health Sciences at Klaipėda University developed a questionnaire, which was based on the scientific literature. The respondents were 95 women, treated at the hospital, in vascular surgery unit. Results. The patient believes that genetic predisposition (90.3 percent), standing work (88.7 percent), and pregnancy (69.4 percent) are the main risk factors of leg varicose veins. The possible complications of varicose vein are thrombophlebitis (87.1 percent), ulcers (72.6 percent), chronic venous insufficiency (46.8 percent), and the change in skin pigmentation (40.3 percent). The main preventive measures of varicose veins are compression therapy, leg elevation, avoidance long standing in one position. However, the respondents do not consider that the lifestyle changes and healthy lifestyle factors, such as healthy nutrition and physical activity are of importance for varicose veins prevention. Less than half (48.4 percent) of the respondents know that a healthy nutrition may reduce the risk of this disease. Only one-third (29 percent) respondents understand that physical activity (jogging in the mornings and in the evenings), could be effective for varicose veins prevention. Conclusions. The survey showed that respondents do not know enough about varicose veins in the legs; only one-fifth of respondents have enough knowledge about this disease. Thus, patient information and training are necessary to prevent varicose veins. This would avoid the complications of the disease and improve patients quality of life. Keywords: varicose veins, prevention, patients, approach. Correspondence to Tatjana Žuravliova Faculty of Health Sciences, Klaipėda University H. Manto str. 84, LT-92294 Klaipėda, Lithuania E-mail: tatjana.zuravliova@gmail.com Received 16 April 2015, accepted 24 July 2015 80 2015/priedas Nr. 1