FIZIOLOGINIAI POKYČIAI, TAIKANT PROGRESUOJANČIĄ RAUMENŲ IR BIOGRĮŽTAMOJO RYŠIO RELAKSACIJAS (Žvalgomasis tyrimas)

Studentų darbai FIZIOLOGINIAI POKYČIAI, TAIKANT PROGRESUOJANČIĄ RAUMENŲ IR BIOGRĮŽTAMOJO RYŠIO RELAKSACIJAS (Žvalgomasis tyrimas) Ieva Bieliauskaitė 1, Gabija Jarašiūnaitė Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Santrauka. Tyrimo tikslas. Straipsnyje analizuojamas progresuojančios raumenų bei biogrįžtamojo ryšio relaksacijų efektyvumas tiriamiesiems fiziologinės įtampos rodikliams odos varžai, kūno temperatūrai, širdies pulsui ir kvėpavimo dažniui mažinti. Metodai. 47 Vytauto Didžiojo universiteto 1 6 kurso studentų fiziologinei būklei tirti naudotasi aparatu NEXUS-10. Specialūs davikliai buvo pritvirtinti prie tiriamųjų krūtinės ląstos, rankų. Jais registruoti odos galvaninio reflekso (odos varžos), temperatūros, pulso ir kvėpavimo rodikliai. Tiriamieji buvo suskirstyti į 3 grupes: progresuojančios raumenų relaksacijos (n = 16), biogrįžtamojo ryšio relaksacijos (n = 20) bei lyginamąją (n = 11). Rezultatai, išvados. Gauti rezultatai rodo, jog progresuojančios raumenų relaksacijos grupėje po relaksacijos mokymų statistiškai patikimai padidėjo kūno temperatūros įvertinimai. Biogrįžtamojo ryšio relaksacijos tiriamųjų grupėje statistiškai patikimai sumažėjo odos varžos rodikliai ir taip pat padidėjo kūno temperatūros rodikliai tai rodo, kad tiriamieji buvo labiau atsipalaidavę. Nors literatūroje aptinkama daugiau duomenų apie progresuojančios raumenų relaksacijos efektyvumą įtampai mažinti, šiame straipsnyje aptariami duomenys rodo, jog abi relaksacijų technikos gali sumažinti fiziologinius įtampos rodiklius. Pagrindiniai žodžiai: fiziologiniai pokyčiai, biogrįžtamojo ryšio relaksacija, progresuojanti raumenų relaksacija. ĮVADAS Paskutiniuosius du dešimtmečius įvairios psichologijos sritys vis daugiau dėmesio skiria elgesio savireguliacijos reiškiniui tirti. Žmogaus 1 Susirašinėjimui: VDU Teorinės psichologijos katedra, K. Donelaičio g. 52, LT-44248 Kaunas, tel. 8 37 327824, el. paštas: ieva.bieliauskaite@alumni.vdu.lt 119

Ieva Bieliauskaitė, Gabija Jarašiūnaitė noras ir mokėjimas sėkmingai reguliuoti ir kontroliuoti savo elgesį turi didelę praktinę bei ekonominę vertę, todėl savireguliacijos dėsningumų praktinio pritaikymo poreikis ypač auga sveikatos priežiūros srityje (Grakauskas, 2004). Pastaruoju metu stresas ir jo įveika yra viena labiausiai studijuojamų psichologijos temų (Autukaitė, Valickas, 2004). Savireguliacijos sąvoka įvardijamas gebėjimas atsipalaiduoti, valdyti savo psichinius bei fiziologinius procesus (Grakauskas, 2004). Kintant aplinkos sąlygoms, elgesio savireguliacija palaiko tikslingą žmogaus elgesį. Viena aplinkos sąlygų, grasinančių individo tikslams, įtampą keliančios situacijos. Išoriniai ir vidiniai stresoriai trukdo sėkmingai siekti tikslų ir sukelia psichologinio streso būseną (Grakauskas, 2006). Streso, kaip kasdienio gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti. Kartais menkas stresas veikia teigiamai, skatina išradingumą, veiklumą, didina motyvaciją, tačiau labai stiprus ir dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs gali sukelti įvairių ligų (Spence et al., 1999). Daugelis autorių teigia, jog įvairaus pobūdžio įtampa blogina fizinę ir psichinę asmens būklę bei kitus su jo gyvenimo kokybe susijusius reiškinius (Rausch et al., 2006; Kjellgren et al., 2007; Alexander et al., 1993). Atsipalaidavimo pratimai dažnai siūlomi kaip priemonė, mažinanti fiziologines ir psichologines reakcijas į stresą (Kjellgren et al., 2007). Atsipalaidavimą galima apibrėžti kaip psichologinės ir fiziologinės įtampos sumažėjimą. Skirtingos atsipalaidavimo technikos dažnai paskatina specifinius psichologinius ir fiziologinius pokyčius, dar vadinamus atsipalaidavimo atsakais (Kjellgren et al., 2007). Atpalaidavus visą kūną ir lėtai bei giliai kvėpuojant, organizme vyksta tam tikri fiziologiniai procesai: stabilizuojasi autonominė nervų sistema, suaktyvėja parasimpatinė nervų sistema, o simpatinės nervų sistemos aktyvumas sumažėja. Taip pat suretėja širdies pulsas, kvėpavimo ciklas, sumažėja kraujo spaudimas (Goštautas ir kt., 2002; Cusumano, Robinson, 1993; Raub, 2002; Schell et al., 1994; Kjellgren et al., 2007; Weydert et al., 2006), sumažėja odos varža, raumenų įtampa, padidėja kraujagyslių sistemos produktyvumas, sumažėja sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas, skausmas, normalizuojasi žarnyno funkcijos. Padidėja EEG alfa bangos, kurios rodo ramybės ir atsipalaidavimo būseną, pagerėja kvėpavimo efektyvumas, krūtinės plėtimasis, įkvėpiamamo ir iškvepiamo oro kiekis, sumažėja deguonies suvartojimas ir pašalinama mažiau anglies dioksido, sulėtėja kvėpavimo dažnis (Cusumano, Robinson, 1993; Raub, 2002; Kjellgren et 120

International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2009, 4, 119 134 p. al., 2007; Weydert et al., 2006), padidėja antinksčių žievės, endokrininis ir metabolinis efektyvumas, normalizuojasi skydliaukės hormonų kiekis, sumažėja gliukozės kiekis kraujyje, cholesterolis (Goštautas ir kt., 2002; Schell et al., 1994), sumažėja katecholaminų, padidėja hemoglobino, limfocitų, baltųjų kraujo kūnelių, tiroksinų ir oksitokcinų kiekis. Ilgiau praktikuojant atsipalaidavimo pratimus, menkėja reakcija į stresorius, padidėja ištvermė, energijos lygis, pagerėja miego kokybė ir imuninė sistema (Cusumano, Robinson, 1993; Raub, 2002; Kjellgren et al., 2007). Išmokęs atsipalaiduoti žmogus greičiau pasiekia ramybės pusiausvyrą. Relaksacijos metu centrinėje ir periferinėje nervų sistemose laikinai sustoję elektrofiziologiniai procesai sukelia būseną, artimą sveikam miegui arba meditacijai (Kwekkeboom, Gretarsdottir, 2006). Sistemingai mokantis relaksacijos galima išmokti susidoroti su kasdieniais sunkumais ir taip išvengti rimtesnių nemalonumų ateityje (Lohaus, Klein-Heßling, 2003; Grakauskas, 2004). Progresuojanti raumenų relaksacija nesudėtingas atsipalaidavimo metodas, kurio metu didžiausias dėmesys sutelkiamas į jausmą, atsiradusį tuoj po įtempimo atleidus raumenis. Naudojant šį atsipalaidavimo metodą, iš eilės 16 skirtingų viso kūno raumenų grupės įtempiamos ir atpalaiduojamos (Pawlow, Jones, 2005; Carlson, Hoyle, 1993). Pratimų esmė pašalinti viso kūno įtampą, tiek fizinę, tiek psichologinę (Kwekkeboom, Gretarsdottir, 2006). Nustatyta, jog taikant progresuojančią raumenų relaksaciją mažėja raumenų psichinė įtampa, gerėja nuotaika ir savijauta (Reed, Saslow, 1980; Edwards et al. 2000), stiprėja nervų ir imuninė sistemos (Pawlov, Jones, 2005), atsikratoma susikaupusios įtampos, apribojamas simpatinės nervų sistemos aktyvumas ir sumažinamas širdies darbo krūvis (Yu, Lee, Woo, 2006). S. M. Rausch ir kitų autorių (2006) teigimu, progresyvios raumenų relaksacijos technika efektyviai padeda valdyti nerimą, sumažina kortizolio lygį, sušvelnina skausmą, reguliuoja fiziologinius procesus ir apskritai pagerina gyvenimo kokybę. R. K. Wallace ir H. Benson (1972) teigia, jog taikant progresyviąją raumenų relaksacija sumažėja pulso dažnis, kvėpavimas, odos varža, sulėtėja medžiagų apykaita ir smegenų aktyvumas. Tačiau A. Lohaus ir kitų autorių (2001) atlikto tyrimo rezultatai parodė tik statistiškai reikšmingai pakilusią kūno temperatūrą; pulso dažnis bei odos varžos lygis padidėjo, nors buvo tikimasi priešingo efekto. Gauti pulso dažnio ir odos varžos lygio rezultatai 121

Ieva Bieliauskaitė, Gabija Jarašiūnaitė nebuvo statistiškai reikšmingi (Lohaus et al., 2001). Taikydami progresuojančią raumenų relaksaciją, L. A. Pawlov ir G. E. Jones (2005) tyrė tik širdies pulsą. Tyrimo rezultatai parodė, kad širdies ritmas reikšmingai suretėjo eksperimentinei grupei atlikus progresuojančios raumenų relaksacijos pratimus. Tai susiję su išaugusiu relaksacijos lygiu bei parasimpatinės sistemos dominavimu. J. A. McCubbin ir kitų autorių (1996) tyrimas parodė statistiškai reikšmingus skirtumus tarp sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo bei širdies ritmo. Šiuos duomenis patvirtina ir Lietuvoje L. Gustainienės (1995) atliktas tyrimas. Juo buvo nustatyta, kad po progresuojančios raumenų relaksacijos profilaktinių užsiėmimų sumažėjo tiek vyrų, tiek moterų sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas. Taip pat buvo pastebėtas ilgalaikis šios atsipalaidavimo technikos poveikis AKS. Biogrįžtamojo ryšio relaksaciją galima apibrėžti kaip procesą, kuriuo žmogus išmoksta kontroliuoti savo fiziologinius rodiklius pasinaudojęs įvairiais grįžtamojo ryšio signalais (Calderon, Thompson, 2004). Pavyzdžiui, remdamasis įvairiais psichologiniais įgūdžiais (relaksacija, klausydamasis raminamosios muzikos, žiūrėdamas raminamus vaizdus ar naudodamsis garsinėmis priemonėmis), individas gali mokytis keisti fiksuojamus parametrus, o biogrįžtamojo ryšio duomenimis galima pasitikrinti mokymosi veiksmingumą. Taigi įsidėmėtina, kad mokantis dėmesys turi būti sutelktas į savo kūno pojūčius ir tas psichologines strategijas, kuriomis pasiekiami šių pojūčių pokyčiai. Taip galima išmokti kontroliuoti širdies ritmą, raumenų įtampą, kūno temperatūrą, smegenų bangas, kraujo spaudimą ir kt. Tai padeda ne tik sumažinti streso įtaką, bet ir išvengti jo sukeltų ligų (Schwatz, Andrasik, 2003). Iš A. McGrady (1994) tyrimo, kuriame dalyvavo 101 hipertenzija sergantis pacientas, buvo tikimasi, jog po biogrįžtamojo ryšio relaksacijos mokymų sumažės kraujo spaudimas bei padidės pirštų temperatūra. Gauti rezultatai parodė trumpalaikį sumažėjusio arterinio kraujo spaudimo poveikį bei statistikai reikšmingai pakilusią odos temperatūrą. Po 10 mėnesių atlikus pakartotinį tyrimą buvo pastebėtas ir ilgalaikis sumažėjusio kraujo spaudimo poveikis. Daugelio autorių atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog biogrįžtamojo ryšio relaksacija teigiamai veikia fiziologinius žmogaus parametrus. Taikant šią techniką, normalizuojasi širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliai (suretėja širdies ritmas, pulso dažnis, nukrenta kraujo spaudimas) tai 122

International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2009, 4, 119 134 p. ypač svarbu hipertenzijai ir kitoms širdies ligoms gydyti (McGrady, 1994; Khanna et al., 2007). Tyrimų duomenimis, šiuo metodu galima pasiekti tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį hipertenzijos gydymo poveikį. Taip pat sumažėja raumenų įtampa ir prakaito liaukų aktyvumas (odos varža), kuris yra proporcingas simpatinės nervų sistemos aktyvumui, bei pakyla pirštų temperatūra (Kappes, 1983; Khanna et al., 2007). A. Khanna ir kiti autorių (2007) tyrimo tikslas buvo sumažinti vieną streso ir nerimo simptomų dažną pulsą. Studentėms buvo pritaikytos gerai žinomos atsipalaidavimo technikos: progresuojanti raumenų relaksacija ir odos elektrinio aktyvumo biogrįžtamasis ryšys. Gauti rezultatai parodė, kad progresuojanti raumenų relaksacija efektyviau sumažina fiziologinius rodiklius, pavyzdžiui, pulso dažnį, o biogrįžtamojo ryšio relaksacija efektyviau veikia psichinius parametrus, pavyzdžiui, nerimą (Khanna et al., 2007). Tačiau B. M. Kappesas (1983) teigia, jog šios abi atsipalaidavimo technikos yra vienodai efektyvios raumenų įtampai mažinti ir pirštų temperatūrai didinti. Literatūroje pateikiama daug autorių nuomonių apie relaksacinių technikų poveikį fiziologinei bei psichologinei žmogaus būklei. Daugelio teigimu, tiek progresuojanti raumenų relaksacija, tiek biogrįžtamojo ryšio relaksacija efektyviai mažina fiziologinius rodiklius. Tačiau skiriasi šių technikų atsipalaidavimo mechanizmo specifika. Progresuojančios raumenų relaksacijos metu atsipalaidavimas tiesiogiai nukreiptas į fiziologinius organizmo procesus, t. y. įtempiami ir atpalaiduojami raumenys. Veikiant fiziologinius procesus, siekiama ir psichinių procesų pokyčių. Biogrįžtamojo ryšio relaksacijos metu atsipalaidavimo mechanizmas pirmiausia siejamas su psichiniais procesais ir tik po to su fiziologiniais. Kadangi progresuojančios ir biogrįžtamojo ryšio relaksacijų specifika skiriasi, autoriai aprašo ir skirtingą šių technikų poveikį fiziologiniams procesams. Atlikus literatūros analizę, būtų galima teigti, jog ne visų autorių atlikti tyrimai išsamūs ir tenkina visas tokiems tyrimams keliamas sąlygas (lyginamosios grupės nebuvimas, medikamentų vartojimas ir kt.). Taip pat ne visuose tyrimuose buvo aptikta statistiškai reikšmingų skirtumų fiziologinės įtampos rodikliams mažinti. Apžvelgus progresuojančios raumenų relaksacijos ir biogrįžtamojo ryšio relaksacijos taikymo galimybes fiziologinei įtampai mažinti, nuspręsta atlikti tyrimą ir išsiaiškinti 123

Ieva Bieliauskaitė, Gabija Jarašiūnaitė šių metodų efektyvumą fiziologiniams (odos varžos, odos temperatūros, širdies pulso ir kvėpavimo dažniui) rodikliams mažinti. Lietuvoje kol kas dar nėra atlikta tokio pobūdžio tyrimų. Todėl aktualu panagrinėti, kaip keičiasi fiziologiniai rodikliai taikant skirtingas relaksacijos formas. METODAI Tyrimo metodika Fiziologinei tiriamųjų būklei tirti naudotasi aparatu NEXUS-10. Specialūs davikliai buvo pritvirtinti prie tiriamųjų krūtinės ląstos, rankų. Jais buvo registruojami odos galvaninio reflekso (odos varžos), temperatūros, pulso ir kvėpavimo rodikliai. Visi signalai apdoroti kompiuteriniu būdu su specialia programine įranga. Fiksuoti šie fiziologinės įtampos rodikliai: Odos elektrinis aktyvumas. Matuotas odos elektrinis laidumas per odą (pirštus). Žmogui atsipalaidavus, oda tampa mažiau laidi elektros srovei, t. y. odos varžos rodikliai sumažėja. Taigi tiriamajam atsipalaidavus odos varža krenta. Temperatūra. Fiksuotas rankų ir pirštų temperatūros pokytis. Kuo labiau tiriamasis įsitempęs, tuo temperatūra žemesnė ir atvirkščiai atsipalaidavus temperatūra kyla. Pulsas. Tai objektyviai išmatuotas širdies susitraukimų dažnis per minutę. Matuojamas uždėjus elektrodą ant dominuojančios rankos viduriniojo piršto. Tiriamajam jaučiant įtampą pulsas padažnėja ir atvirkščiai atsipalaidavus sulėtėja. Kvėpavimas. Rodo kvėpavimo gilumą ir dažnumą. Atsipalaidavus kvėpavimas būna gilus ir ramus, o įsitempus dažnas ir paviršutiniškas. Duomenų analizė atlikta naudojantis statistinės analizės paketu SPSS 12.0 for Windows. Kintamųjų skirstinių normalumui patikrinti buvo naudojami Kolmogorovo ir Smirnovo bei Shapiro ir Wilk kriterijai. Vidurkių lygybės hipotezėms tikrinti naudotasi T-test kriterijumi priklausomoms imtims. Hipotezės tikrintos pasirinkus reikšmingumo lygmenį 0,05. 124

International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2009, 4, 119 134 p. Tiriamasis kontingentas Buvo apklausti ir ištirti Vytauto Didžiojo universiteto 1 6 kurso 47 studentai: 36 merginos ir 11 vaikinų. Jų amžius nuo 18 30 metų. Merginų amžiaus vidurkis 22,03, vaikinų 24,27. Biogrįžtamojo ryšio relaksacijos grupėje buvo 20, progresuojančios raumenų relaksacijos grupėje 16, lyginamojoje grupėje 11 dalyvių. Dalyviai buvo atrinkti patogiosios atrankos būdu: Vytauto Didžiojo universiteto studentams internetu išsiųsti skelbimai apie galimybę dalyvauti relaksacijų mokymo užsiėmimuose. Dalyvių buvo prašoma iš anksto užsiregistruoti elektroniniu paštu ar telefonu. Užsiėmimuose galėjo dalyvauti visi norintys studentai. Tyrimas atliktas medicinos centre. Dėl techninių aparato Nexus-10 kliūčių, buvo užfiksuota 2 tyrimo dalyvių klaidingi odos varžos rodikliai ir 2 dalyvių širdies pulso rodikliai, tad šie įvertinimai į skaičiavimus neįtraukti. Tyrimo procedūra 2008 m. gegužės gruodžio mėnesiais tiriamieji dalyvavo 2 tipų užsiėmimuose, trukusiuose po 20 30 min. Progresuojančios raumenų relaksacijos užsiėmimuose dalyvaudavo 1 6 žmonės. Biogrįžtamojo ryšio relaksacija buvo taikoma kiekvienam asmeniui atskirai. Pirmą kartą medicinos centre tiriamiesiems buvo atliktas psichofiziologinis tyrimas bei prašyta užpildyti anketą. Antrą kartą tyrimo dalyviams buvo pritaikyta analogiška procedūra ir po 4 relaksacijos mokymo užsiėmimus (progresuojančios raumenų relaksacijos ir relaksacijos biogrįžtamojo ryšio aparatu). Antras tyrimas atliktas praėjus 5,6±2,55 dienų po paskutinės relaksacijos. 15 minučių trukusio psichofiziologinio tyrimo metu pirmiausia buvo išmatuoti visų grupių dalyvių rodikliai per 4 pirmąsias minutes (pradinė būsena), kad tiriamieji apsiprastų su tyrimo sąlygomis ir aplinka. Po to matavimas buvo tęsiamas dar 11 minučių (atsipalaidavimas). Lyginamosios grupės tiriamieji tirti ta pačia tvarka, tačiau nebuvo relaksacijų mokymų. Vidutinis intervalas nuo pirmo psichofiziologinio tyrimo iki antrojo tyrimo buvo 35,3±5,14 dienos. Biogrįžtamojo ryšio relaksacijos užsiėmimo metu pirmiausia duota užpildyti anketą. Po to tiriamiesiems ant krūtinės ir pirštų buvo uždėti elektrodai. Taikant specialią NEXUS-10 aparato programinę įrangą, dalyvių 125

Ieva Bieliauskaitė, Gabija Jarašiūnaitė paprašyta patogiai įsitaisyti kėdėje su atlošu ir atsipalaiduoti. Tiriamieji žiūrėdavo į atpalaiduojantį vaizdinį ir klausydavosi atpalaiduojančios muzikos, be to ekrane galėjo stebėti savo atsipalaidavimo lygį. Kabinete buvo pritemdoma šviesa, tiriamųjų prašoma atlaisvinti veržiančius drabužius. Fiziologiniai rodikliai fiksuoti 18 20 minučių. Visų 4 užsiėmimų eiga buvo tokia pati. Užsiėmimus vedė šio darbo autorė. Progresuojančios raumenų relaksacijos tiriamieji pildė tokias pat anketas, tik šios relaksacijos užsiėmimai vyko grupelėmis ir jos metu tiriamiesiems nebuvo prijungtas biogrįžtamojo ryšio aparatas. Užsiėmimai vyko medicinos centro sporto salėje. Dalyviams užpildžius anketas, buvo pravesta progresuojanti raumenų relaksacija, kurią atlikti šio darbo autorė 2008 m. mokėsi VDU teorinės psichologijos katedroje. Relaksacijos metu tiriamieji gulėjo ant kilimėlių, šviesa buvo taip pat pritemdyta. Visų 4 užsiėmimų eiga buvo tokia pati. Lyginamosios grupės tiriamiesiems relaksacijų užsiėmimai nebuvo vedami. Į medicinos centrą jiems reikėjo atvykti tik 2 kartus, t. y. į pirmą ir antrą psichofiziologinius tyrimus. Vidutinis intervalas nuo pirmo psichofiziologinio tyrimo iki antro buvo panašus kaip ir minėtų dviejų relaksacijų grupių. Tyrimo rezultatai Apdorojus visų trijų grupų rezultatus, abiejose eksperimentinėse grupėse (progresuojančios raumenų ir biogrįžtamojo ryšio relaksacijos) buvo pastebėti statistiškai reikšmingų skirtumų. Gauti rezultatai pateikti lentelėse. Iš 1 lentelėje pateiktų rezultatų matyti, kad tiriamųjų kūno temperatūros rodikliai po raumenų atsipalaidavimo pratimų statistiškai patikimai (p<0,05) didesni nei iki atsipalaidavimo. Patikimų odos varžos, širdies pulso ir kvėpavimo dažnio skirtumų prieš raumenų atsipalaidavimo pratimus nuo po atsipalaidavimo gautų odos varžos, pulso ir kvėpavimo įvertinimų neaptikta (p>0,05). Toliau apžvelgsime biogrįžtamojo ryšio relaksacijos grupės rezultatus. 2 lentelėje pateikti rezultatai rodo, jog relaksacijos, naudojantis biogrįžtamojo ryšio aparatu, mokymo užsiėmimuose dalyvavusių tiriamųjų odos varžos ir kūno temperatūros rodikliai po atsipalaidavimo užsiėmimų statistiškai patikimai skiriasi (p<0,05). Sumažėjęs odos varžos lygis 126

International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2009, 4, 119 134 p. 1 lentelė. Fiziologinės įtampos rodiklių palyginimas prieš ir po progresuojančios raumenų relaksacijos mokymo užsiėmimų ciklo. Table 1. Comparison of physiological tension variables before and after learning cycle of progressive muscle relaxation. Tyrimo laikas (apimtis) Pradinė būsena (4 min.) Rodiklio vidurkis ir standartinis nuokrypis Atsipalaidavimas (11 min.) Fiziologinis rodiklis N Varža 16 Temperatūra 16 Pulsas 15 Kvėpavimas 16 Varža 16 Temperatūra 16 Pulsas 15 Kvėpavimas 16 Rodiklio matavimo laikas tyrimų metu 1 tyrimas 1,32 ± 0,64 2 tyrimas 1,34 ± 0,49 1 tyrimas 86,10 ± 2,21 2 tyrimas 92,53 ± 7,29 1 tyrimas 73,34 ± 10,81 2 tyrimas 74,86 ± 11,50 1 tyrimas 12,99 ± 2,75 2 tyrimas 12,43 ± 3,36 1 tyrimas 1,27 ± 0,62 2 tyrimas 1,20 ± 0,50 1 tyrimas 87,17 ± 8,41 2 tyrimas 94,35 ± 6,14 1 tyrimas 72,47 ± 10,85 2 tyrimas 72,81 ± 11,69 1 tyrimas 13,58 ± 3,26 2 tyrimas 12,68 ± 4,33 P-reikšmė 0,893 0,017 0,619 0,577 0,577 0,003 0,903 0,394 bei pakilusi temperatūra siejasi su didesniu tiriamųjų atsipalaidavimu. Statistiškai patikimų širdies pulso ir kvėpavimo įvertinimų po atsipalaidavimo mokymų nebuvo aptikta (p>0,05). 3 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad lyginamosios grupės tiriamųjų fiziologinių rodiklių įvertinimai, gauti pirmo tyrimo metu, nuo įvertinimų, gautų antro tyrimo metu, statistiškai patikimai nesiskiria (p>0,05). Apibendrindami visų trijų grupių rezultatus, galime teigti, jog relaksacijos mokymas (tiek progresuojančios raumenų, tiek biogrįžtamojo ryšio) sumažina simpatinės nervų sistemos aktyvumą. Tai susiję su didesniu atsipalaidavimu. O lyginamosios grupės rezultatai nesikeičia. 127

Ieva Bieliauskaitė, Gabija Jarašiūnaitė 2 lentelė. Fiziologinės įtampos rodiklių palyginimas prieš ir po biogrįžtamojo ryšio relaksacijos mokymo užsiėmimų ciklo. Table 2. Comparison of physiological tension variables before and after learning cycle of relaxation with biofeedback. Tyrimo laikas (apimtis) Pradinė būsena (4 min.) Atsipalaidavimas (11 min.) Fiziologinis rodiklis N Varža 19 Temperatūra 20 Pulsas 19 Kvėpavimas 20 Varža 19 Temperatūra 20 Pulsas 19 Kvėpavimas 20 Rodiklio matavimo laikas tyrimų metu Rodiklio vidurkis ir standartinis nuokrypis 1 tyrimas 2,15 ± 1,92 2 tyrimas 1,49 ± 0,94 1 tyrimas 85,73 ± 8,31 2 tyrimas 90,12 ± 8,19 1 tyrimas 73,71 ± 8,90 2 tyrimas 74,66 ± 11,11 1 tyrimas 15,95 ± 4,77 2 tyrimas 14,57 ± 3,79 1 tyrimas 1,67 ± 1,60 2 tyrimas 1,28 ± 1,02 1 tyrimas 87,36 ± 8,40 2 tyrimas 90,96 ± 7,47 1 tyrimas 72,49 ± 8,29 2 tyrimas 72,00 ± 9,31 1 tyrimas 15,45 ± 3,27 2 tyrimas 14,95 ± 3,86 P-reikšmė 0,048 0,025 0,721 0,340 0,118 0,047 0,851 0,576 REZULTATŲ APTARIMAS Progresuojančios raumenų relaksacijos ir relaksacijos, naudojantis biogrįžtamojo ryšio aparatu, įtampos mažinimo mechanizmas skiriasi. Progresuojančios raumenų relaksacijos poveikis žmogaus būsenai vyksta per skirtingų raumenų grupių įtempimą ir staigų atpalaidavimą. O biogrįžtamojo ryšio relaksacijos metu žmogus mokosi keisti savo psichofiziologines reakcijas žiūrėdamas į atpalaiduojantį vaizdinį ir klausydamasis atpalaiduojančios muzikos bei kompiuterio ekrane matydamas tų reakcijų pokytį. 128

International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2009, 4, 119 134 p. 3 lentelė. Fiziologinės įtampos rodiklių palyginimas pirmojo ir antrojo kontrolinės grupės tyrimo metu. Table 1. Comparison of physiological tension variables at first and second test in control groupe. Tyrimo laikas (apimtis) Pradinė būsena (4 min.) Atsipalaidavimas (11 min.) Fiziologinis rodiklis N Varža 10 Temperatūra 11 Pulsas 11 Kvėpavimas 11 Varža 10 Temperatūra 11 Pulsas 11 Kvėpavimas 11 Rodiklio matavimo laikas tyrimų metu Rodiklio vidurkis ir standartinis nuokrypis 1 tyrimas 1,29 ± 1,15 2 tyrimas 1,18 ± 0,58 1 tyrimas 87,05 ± 10,94 2 tyrimas 90,71 ± 7,52 1 tyrimas 81,29 ± 16,24 2 tyrimas 79,40 ± 14,23 1 tyrimas 12,73 ± 2,65 2 tyrimas 13,25 ± 3,67 1 tyrimas 1,18 ± 1,17 2 tyrimas 1,02 ± 0,47 1 tyrimas 87,89 ± 9,88 2 tyrimas 91,58 ± 6,39 1 tyrimas 78,14 ± 14,36 2 tyrimas 78,16 ± 13,30 1 tyrimas 13,75 ± 3,25 2 tyrimas 14,81 ± 4,67 P-reikšmė 0,732 0,327 0,449 0,356 0,612 0,263 0,989 0,277 Tiriant, kaip progresuojančios raumenų relaksacijos bei relaksacijos, naudojantis biogrįžtamojo ryšio aparatu, užsiėmimai veikia psichofiziologinius procesus, ir remiantis jau atliktų tyrimų duomenimis (Calderon, Thompson, 2004; Kjellgren et al., 2007; Lohaus, Klein-Heßling et al., 2001; Khanna et al., 2007 ir kt.), buvo tikimasi, kad atsipalaidavimo užsiėmimai sumažins fiziologinę įtampą. Šiuo tyrimu nustatyta, jog progresuojančios raumenų relaksacijos grupėje po relaksacijos mokymų statistiškai patikimai padidėjo kūno temperatūros įverčiai, o biogrįžtamojo ryšio relaksacijos tiriamųjų grupėje statistiškai patikimai sumažėjo odos varžos rodikliai ir taip pat padidėjo kūno temperatūros rodikliai. Tai rodo, kad tiriamieji labiau atsipalaidavo, o fiziologinė įtampa sumažėjo. Vadinasi, abi relaksacinės technikos gali sumažinti simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir tai susiję su didesniu atsipalaidavimu. Tai, kad per progresuojančios 129

Ieva Bieliauskaitė, Gabija Jarašiūnaitė raumenų relaksacijos užsiėmimus buvo nustatytas kūno temperatūros rodiklio padidėjimas, o per biogrįžtamojo ryšio relaksacijos užsiėmimus odos varžos sumažėjimas bei kūno temperatūros padidėjimas, tik patvirtina jau atliktų tyrimų rezultatus (Lohaus et al., 2001; Singh et al., 2000). Nors literatūroje aptinkama daugiau duomenų apie progresuojančios raumenų relaksacijos efektyvumą įtampai mažinti, šis tyrimas rodo, kad abi relaksacijų technikos gali sumažinti fiziologinius įtampos rodiklius. Ankstesni tyrimai taip pat patvirtina šio tyrimo duomenis. Sutrumpintas progresuojančios raumenų relaksacijos 20 minučių mokymas, atlikus tyrimą su studentais Virdžinijoje, parodė sumažėjusį odos varžos lygį, nerimą bei stresą (Rausch et al., 2006). Statistiškai reikšmingai pakilusi odos temperatūra bei suretėjęs pulsas buvo pastebėtas ištyrus 826 vaikus nuo 7 14 metų. Atsipalaiduoti jie mokėsi taikydami progresuojančią raumenų relaksaciją 1 kartą per savaitę po 10 15 minučių (Lohaus, Klein-Heßling, 2000). Matuodami pulso dažnį ir odos elektrini aktyvumą, V. Singh ir S. Sahni (2000) tyrinėjo trumpalaikį progresuojančios raumenų relaksacijos poveikį boksininkams. Gauti rezultatai parodė, jog po 45 minučių relaksacijos mokymo pulso dažnis nukrito 11,21 %, odos elektrinis aktyvumas sumažėjo 33,51 %. K. K. Datey (1980) atlikto tyrimo dalyviai mokėsi atsipalaiduoti su biogrįžtamojo ryšio programine įranga: jie susitikdavo 3 kartus per savaitę, po 30 minučių (iš viso 8 savaites). Rezultatai parodė statistiškai reikšmingai sumažėjusį odos elektrinį aktyvumą. Atlikęs tyrimą, B. M. Kappes (1983) nustatė, jog tiek progresuojanti, tiek biogrįžtamojo ryšio relaksacijos vienodai efektyvios kaktos srities raumenų įtampai mažinti ir pirštų temperatūrai didinti. Asmenys, kuriems buvo diagnozuota hipertenzija, dalyvavo A. McGrady (1994) tyrime. Gauti rezultatai parodė statistiškai reikšmingai sumažėjusią dilbio raumenų įtampą, nerimo, kaip būsenos, rodiklius bei pakilusią pirštų temperatūrą. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad progresuojanti raumenų relaksacija sumažina odos elektrinį aktyvumą, o biogrįžtamojo ryšio relaksacija sumažina odos elektrinį aktyvumą ir padidina pirštų temperatūrą. Abi šios relaksacinės technikos yra paprastos ir jomis lengva naudotis. Jas galima lengvai pritaikyti, jei žmonės dirba įtemptomis sąlygomis. Šias technikas galima taikyti kartu su kitomis intervencijos priemonėmis įvairioms klinikinėms būklėms gydyti. Galima paminėti ir keletą šio darbo trūkumų. Tam tikri šio tyrimo ribotumai susiję su tiriamųjų amžiumi, nes dalyvavo asmenys nuo 18 30 130

International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2009, 4, 119 134 p. metų. Tyrimo rezultatai atspindi tik jaunų žmonių populiaciją. Be to tyrime dalyvavusių žmonių imtis buvo nedidelė palyginti su tokio pobūdžio tyrimais, todėl norint išsamiau atskleisti analizuojamus reiškinius reikalingi tolesni tyrimai ir didesnė tiriamųjų imtis. IŠVADOS Po 4 relaksacijos užsiėmimų, pritaikius progresuojančią raumenų relaksaciją, kūno temperatūra statistiškai patikimai padidėjo. Tai rodo, kad tiriamieji labiau atsipalaidavo. Po 4 relaksacijos užsiėmimų, pritaikius biogrįžtamojo ryšio relaksaciją, statistiškai patikimai sumažėjo odos varžos lygis bei padidėjo kūno temperatūra. Tai taip pat rodo, kad tiriamieji labiau atsipalaidavo. Po progresuojančios raumenų relaksacijos mokymų ciklo odos varžos, pulso ir kvėpavimo dažnio rodikliai statistiškai patikimai nepakito. Po biogrįžtamojo ryšio relaksacijos užsiėmimų ciklo pulso ir kvėpavimo dažnio rodikliai taip pat statistiškai patikimai nepakito. Kontrolinėje grupėje statistiškai patikimų skirtumų negauta. Literatūra Alexander, C. N., Swanson G. C., Rainforth M. V., Carlisle T. W., Todd C. C., Oates R. M. (1993). Effects of the Transcendental Meditation program on stress reduction, health, and employee development: A prospective study in two occupational settings. Anxiety, Stress and Coping: An International Journal, 6, 245 262. Autukaitė, M., Valickas G. (2004). Karių patiriamo streso ir jo įveikos ypatumai. Psichologija, 29, 31 46. Calderon, S. K., Thompson, W. W. (2004). Biofeedback relaxation training: a rediscovered mind-body tool in public health. American Journal of Health Studies, 19(2), 185 194. Carlson, C. R., Hoyle, R. H., (1993). Efficacy of Abbreviated Progressive Muscle Relaxation Training: A Quantitative Review of Behavioral Medicine Research. Journal of Consulting and Clinical Psychology. 61(6), 1059 1067. Cusumano, J. A., Robinson, S. E. (1993). The Short-term Psychophysiological Effects of Hatha Yoga and Progressive Relaxation on Female Japanese Students. Applied Psychology. 42(1), 77 90. Datey K. K. (1980). Role of biofeedback training in hypertension and stress. Journal of postgraduate medicine, 26(1), 68 73. Edwards, C. L., Sudhakar, S., Scales, M. T., Applegate, K. L., Webster, W., Dunn, R. H. (2000). Electromyographic (EMG) Biofeedback in the Comprehensive 131

Ieva Bieliauskaitė, Gabija Jarašiūnaitė Treatment of Central Pain and Ataxic Tremor Following Thalamic Stroke. Applied Psychophysiology and Biofeedback, 25(4), 229 240. Goštautas, A., Gustainienė, L., Perminas, A., Šinkariova, L., Ausmanienė, N., Stankevičienė, A. (2002). Kraujospūdžio kitimai taikant ankstyvosios psichologinės reabilitacijos priemones stacionaro sąlygomis. Medicinos teorija ir praktika, 31(3), 188 192. Grakauskas, Ž. (2004). Stresas ir elgesio savireguliacija: teorinės sąveikos problemos. Pischologija, 29, 74 87. Grakauskas, Ž. (2006). Vengimo / siekimo motyvacijos ir psichologinio streso bei jo įveikos ryšys. Psichologija, 34, 69 82. Gustainienė, L. (1995). Gyvenimo stilius ir psichologinių-pedagoginių metodų efektyvumas padidėjusiam kraujo spaudimui mažinti gyventojų grupėse. Daktaro disertacijos santraukos tezės, Kauno Technologijos universitetas, Kaunas. Yu, D., Lee, D., Woo, J. (2006). Effects of relaxation therapy on psychologic distress and symptom status in older Chinese patients with heart failure. Journal of Psychosomatic Research, 62(4), 427 437. Kappes, B. M. (1983). Sequence effects of relaxation training, EMG and temperature biofeedback on anxiety symptom report, and self-concept. Journal of Clinical Psychology, 39(2), 203 208. Khanna, A., Paul, M., Sandhu, J. S. (2007). Efficacy of two relaxation techniques in reducing pulse rate among highly stressed females. Calicut Medical Journal, 5(2), 23 25. Kjellgren, A., Bood, S. A., Axelsson, K., Norlander, T., Saatcioglu, F. (2007). Wellness through a comprehensive Yogic breathing program A controlled pilot trial. BMC Complementary and Alternative Medicine, 43( 7), 34 41. Kwekkeboom, K. L., Gretarsdottir, E. (2006). Systematic Review of Relaxation Interventions for Pain. Journal of Nursing Scholarship, 38( 3), 269 277. Lohaus, A., Klein-Heßling, J. (2000). Coping in childhood: A comparative evaluation of different relaxation techniques. Anxiety, Stress, and Coping, 13, 187 211. Lohaus, A., Klein-Heßling, J. (2003). Relaxation in Children: Effects of Extenden and Intensified Training. Psychology and Health, 18( 2), 237 249. Lohaus, A., Klein-Heßling, J., Vögele, C., Kuhn-Hennighausen, C. C. (2001). Psychophysiological effects of relaxation training in children. British Journal of Health Psycholog, 6, 197 206. McCubbin, J. A., John, F. Wilson, J. F., Bruehl, S., Ibarra, P., Carlson, C. R., et al. (1996). Relaxation Training and Opioid Inhibition of Blood Pressure Response to Stress. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 64(3), 593 601. McGrady, A. (1994). Effects of group relaxation training and thermal biofeedback on blood pressure and related physiological and psychological variables in essential hypertension. Biofeedback and self-regulation, 19(1), 51 66. 132

International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2009, 4, 119 134 p. Pawlow, L. A., Jones, G. E. (2005). The Impact of Abbreviated Progressive Muscle Relaxation on Salivary Cortisol and Salivary Immunoglobulin A (siga). Applied Psychophysiology and Biofeedback, 30(4), 375 387. Raub, J. A. (2002). Psychophysiologic effects of hatha yoga on musculoskeletal and cardiopulmonary function: A literature review. Journal of Alternative and Complementary Medicine, 8(6), 797 812. Rausch, S. M., Gramling, S. E., Auerbach, S. M. (2006). Effects of a Single Session of Large-Group Meditation and Progressive Muscle Relaxation Training on Stress Reduction, Reactivity, and Recovery. International Journal of Stress Management, 13(3), 273 290. Reed, M., Saslow, C. (1980). The effects of relaxation instructions and EMG biofeedback on test anxiety, general anxiety, and locus of control. Journal of Clinical Psychology, 36(3), 683 690. Schell, F. J., Allolio, B., Schonecke, O. W. (1994). Physiological and psychological effects of Hatha-Yoga exercise in healthy women. International Journal of Psychosomatics, 41(1), 46 52. Schwatz, M. S., Andrasik, F. (2003). Biofeedback: a practitioner s guide (3rd ed.). New York: Guilford Press. Singh, V., Sahni, S. (2000). An effect of Progressive Muscle Relaxation training on heart rate and electrodermal response variables of boxers. Sports Traumatology and Allied Sports Sciences, 2, 26 30. Spence, J. D., Barnett, P. A., Linden, W., Ramsden, V., Taenzer, P. (1999). Lifestyle modifications to prevent and control hypertension. 7. Recommendations on stress management. Canadian Medical Association Journal, 160, 46 50. Wallace, R. K., Benson, H. (1972). The physiology of meditation. Scientific American, 226, 84 90. Weydert, J. A, Shapiro, D. E., Acra, S. A., Monheim, C. J., Chambers, A. S., Ball, T. M. (2006). Evaluation of guided imagery as treatment for recurrent abdominal pain in children: a randomized controlled trial. BMC Pediatrics, 6(29), 127 136. PHYSIOLOGICAL CHANGES DURING PROGRESSIVE MUSCLE AND BIOFEEDBACK RELAXATION METHODS (Pilot research) Ieva Bieliauskaitė, Gabija Jarašiūnaitė Abstract. The aim of the research was to compare the effectiveness of the progressive muscle relaxation and biofeedback relaxation while reducing the rates of physiological tension, like skin conductance, skin temperature, pulse, breathing frequency. Methods. With the help of biofeedback relaxation apparatus NEXUS-10 47 students from 1 to 6 study years from Vytautas Magnus University where examined, attaching special sensors on the chest and hands of the respondents. With the help of 133

Ieva Bieliauskaitė, Gabija Jarašiūnaitė electrodes of the biofeedback apparatus the frequency rates of the skin conductance and temperature, pulse and breathing were recorded. The respondents were divided into three groups: 16 persons took part in the group of progressive muscle relaxation, 20 persons participated in the group of biofeedback relaxation, and 11 persons were assigned to a comparative group. Results, conclusions. The results of the research show that the rates of physiological tension decreased in both experimental groups after four sessions. However, in the group of progressive muscle relaxation, statistically significant changes of skin temperature were detected. Changes of skin resistance and body temperature were detected in the biofeedback relaxation group which shows higher relaxation level of respondents. The results of this research show, that both relaxation techniques can decrease the indices of physiological tension. Key words: physiological changes, progressive muscle relaxation, biofeedback relaxation. Gauta 2009 06 17 Priimta 2009 08 31 134