Skalių ir testų taikymas vertinant fizinę, psichinę bei funkcinę senyvo amžiaus žmogaus būklę

Gerontologija 2014; 15(1): 54 63 GERONTOLOGIJA Teorija ir praktika Skalių ir testų taikymas vertinant fizinę, psichinę bei funkcinę senyvo amžiaus žmogaus būklę Raimondas Bikulčius Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Santrauka Skalės ir testai skirti įvertinti psichinei, fizinei bei funkcinei vyresnių žmonių būklei yra išsamaus geriatrinio ištyrimo dalis. Įrodyta, kad, taikant išsamų geriatrinį ištyrimą, mažėja hospitalizacijų dažnis, trukmė, pakartotinės hospitalizacijos, slaugos namuose poreikis, ekonominiai kaštai, mirtingumas bei pagerėja žmogaus funkcinė būklė. Šio darbo tikslas pristatyti skales ir testus, naudojamus įvertinant vyresnio amžiaus žmonių fizinę, psichinę ir funkcinę būklę. Dėl skalių gausos, detaliau aprašomos dažniausiai naudojamos skalės ir klausimynai. Didesnis dėmesys skiriamas Bartelio indeksui, instrumentinei kasdieninės veiklos anketai, trumpąjam protinės būklės testui, geriatrinė depresijos skalei, t. y., tyrimams, Lietuvoje galiojančioje geriatrinių paslaugų normoje įvardintiems kaip minimali geriatrinio ištyrimo programa. Minėtam tikslui pasiekti apžvelgiami moksliniai straipsniai, nagrinėjantys skalių naudojimo teigiamus ir neigiamus aspektus, Adresas: Raimondas Bikulčius Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetas M. K. Čiurlionio g. 21, 03101 Vilnius El. paštas: raimondas.bikulcius@gmail.com naudojimo instrukcijas, specifiškumą ir jautrumą nustatant tam tikrą sutrikimą. Ši apžvalga yra aktuali, nes skalių ir testų tinkamas panaudojimas, padeda medicininiam personalui susidaryti preliminarų įspūdį apie tiriamojo fizinę, psichinę ar funkcinę būklę. Leidžia sukoncentruoti dėmesį į pagrindines problemas, sudaryti tyrimų ir gydymo planus, kontroliuoti gydymą, reabilitacijos efektyvumą. Reikšminiai žodžiai: senyvo amžiaus žmogus, fizinė būkle, psichinė būklė, funkcinė būklė, skalės, testai Įvadas Geriatrijos tikslas nėra tik ligos išgydymas, sindromo koregavimas ar gyvenimo pratęsimas. Viena iš jos pagrindinių užduočių yra esamų žmogaus funkcijų išlaikymas ir gerinimas gyvenimo kokybės gerinimas. Gyvenimo kokybė yra tiesiogiai susijusi su žmogaus psichine, fizine, funkcine ir socialine būkle. Šioms funkcijoms įvertinti, standartizuoti

Skalių ir testų taikymas vertinant fizinę, psichinę bei funkcinę senyvo amžiaus žmogaus būklę 55 bei palengvinti ligų, sindromų diagnozavimą yra sukurtos ir toliau kuriamos įvairios skalės, klausimynai. Dėl geriatrinių pacientų grupės specifiškumo, ligų atipiškumo vyresniame amžiuje, polifarmacijos, jų funkcijų įvertinimas yra sudėtingesnis, komplikuotesnis (apima daugiau sričių). Dėl minėtų priežasčių taikomos specifinės skalės ir klausimynai. Skalė (lot. scalae kopėčios) mažėjančia arba didėjančia tvarka išdėstytų skaitmenų arba dydžių eilė; kategorijų arba klasių seka [1]. Anketa (pranc. enquete tyrimas) klausimų sarašas biografiniams, statistiniams ir kt. duomenims rinkti [2]. Informacija skalėms, klausimynams gaunama stebint pacientą, interviu metu, iš aplinkinių asmenų, medicininių dokumentų, ar tyriamajam savarankiškai užpildžius anketas. Informacijos surinkimas dažnai priklauso nuo laiko, paciento bendradarbiavimo lygio, jo suvokimo, vizualinių galimybių, artimųjų buvimo. Dažniausiai objektyviausia informacija gaunama taikant kelis informacijos rinkimo metodus. Pavyzdžiui, stebint pacientą tam tikrą laiką susidaromas vienmomentinis paciento būklės įvertinimas, papildomai apklausus gimines susidaromas platesnis vaizdas. Skalių, klausimynų yra labai daug. Jas pagal biopsichosocialines sritis galima suskirstyti į tokias grupes: skalės nagrinėjančios psichologinę, fizinę, funkcinę ir socialinę būkles. Dažniausiai naudojamos psichologinę būk lę vertinančios skalės: trumpasis protinės būklės testas, laikrodžio piešimo testas, trumpasis kognityvinės būklės testas (angl. mini Cog test), geriatrijos depresijos skalė, Blesedo demencijos skalė. Funkcinę būklę vertinančios skalės Katz skalė, Bartelio indeksas, kasdieninės instrumentinės veiklos skalė, funkcinio savarankiškumo skalė. Fizinės būklės įvertinimo skalės Tinneti pusiausvyros skalė, Bergo pusiausvyros skalė, trumpasis mitybos testas. Tuo tarpu socialinę būklė vertinančios skalės yra nestandartizuotos, dažnai sudaromos atskirose institucijose pagal poreikį [3]. Visos šios skalės yra viena iš pagrindinių išsamaus geriatrinio ištyrimo dalių ir apima 1989 metais PSO nurodytus 6 pagrindinius IGT komponentus (fizinę sveikatą, psichinę sveikatą, funkcinį pajėgumą, socialinės sąlygas, ekonominę būklę, gyvenamąsias aplinkybes) [3, 4]. Yra įrodyta, kad taikant išsamų geriatrinį tyrimą mažėja hospitalizacijų dažnis, trukmė, pakartotinės hospitalizacijos, slaugos namuose poreikis bei pagerinama žmogaus funkcinė būklė, sumažėja ekonominiai kaštai [5 7]. Todėl drąsiai galima teigti, kad skalių kaip sudėtinių IGT dalių taikymas turi teigiamą efektą. Lietuvos priimtoje geriatrijos paslaugų normoje nurodyta, kad geriatriniams ligoniams reikalingas išsamus geriatrinis tyrimas. Minimali tokio tyrimo programa tyrimas standartizuotomis tarptautinėmis anketomis (Bartelio indeksas, instrumentinės kasdieninės veiklos anketa, trumpasis protinės būklės testas, geriatrinė depresijos skalė). Šis tyrimas gali būti plečiamas, panaudojant mitybos, pusiausvyros, griuvimų rizikos, institucionalizavimo rizikos bei kitas standartines anketas) [8]. Šio darbo tikslas supažindinti su dažniausiai naudojamomis skalėmis skirtomis įvertinti pagyvenusių žmonių psichinę, fizinę ir funkcinę būklę. Plačiau bus analizuojamas: Bartelio indeksas, instrumentinė kasdieninės veiklos anketa, trumpasis protinės būklės testas, geriatrinė depresijos skalė. Taip pat paminėtina, kad šiuo metu kuriamos įvairios sudėtinės skalės įvertinančios psichinę, fizinę, funkcinę, socialinę būklę vienu metu (pvz., Inter Rai AC) [3] ar skalės skirtos specifiniai vyresnio amžiaus žmonių grupei (pvz., sergantiems onkologinėmis ligomis sukurta skalė G 8) [9]. Skalės naudojamos psichinei būklei vertinti Skalės depresijai įvertinti Depresija yra labai dažna vyresniame amžiuje. Vyresnių nei 65 metai amžiaus žmonių grupėje depresija serga 10 15 proc., o tarp sergančiųjų somatine liga ši liga dar dažnesnė [10]. Tarp hospitalizuotų į ligoninę depresijos dažnis gali svyruoti nuo 5 iki 58 proc., vidurkis 29 proc. [11]. Be to, pačią depresiją vyresniame amžiuje sunkiau diagnozuoti, dėl to, kad depresijos simptomai (apetito stoka, svorio kritimas, sutrikęs miegas) dažnai priskiriami somatinėms ligoms. Patys vyresnio amžiaus žmonės retai prisipažįsta turintys nuotaikos svyravimų, o medicinos personalas neturi pakankamai įgūdžių diagnozuoti depresiją ar tiesiog neranda laiko. Depresija neigiamai veikia ligos išeitį, didina mirtingumą, pablogina atsaką į reabilitaciją [11]. Dažniausiai naudojamos skalės depresija sergančiųjų atrankai yra geriatrijos depresijos skalė 30, geriatrijos depresijos skalė 15, HADS skalė (angl. Hospital Anxhiety and depression scale), BASDEC (angl. Brief assessment schedule depression cards) skalė, Hamiltono depresijos skalė. Geriatrijos depresijos skalė Geriatrijos depresijos skalė buvo sukurta 1982 metais. Ją sukūrė T. Brink ir J. Yasavage JAV Standforto

56 R. Bikulčius universiteto medicinos centre. Pradinę versiją sudarė 100 klausimų, iš kurių vėliau atrinkta 30 labiausiai atspindinčių depresiją [12]. Naudojant geriatrijos depresijos skalę, galima įvertinti depresijos sunkumą bei atrinkti žmones turinčius depresijos požymių. Paminėtina, kad depresijos diagnozuoti, vien atliekant geriatrinę depresijos skalę, negalima. Ligą diagnozuoja gydytojas specialistas remdamasis DSM IV psichiatrinių ligų klasifikacija. Geriatrijos depresijos skalei atlikti nereikia ypatingų įgudžių, užima mažai laiko, galima atlikti tiek ambulatoriškai, tiek stacionaro sąlygomis. Originalią versiją sudaro 30 klausimų. Kadangi 30 klausimų užduoti užima laiko, o vyresniems žmonėms gali būti sunku sukoncentruoti dėmesį, suvokti, ko iš jų norima, yra sukurti trumpesni geriatrijos depresijos skalės variantai: geriatrijos depresijos skalė 15, geriatrijos depresijos skalė 5. Geriatrijos depresijos skalėje, priešingai nei jauniems asmenims pritaikytose skalėse, atsisakyta klausimų susijusių su somatiniais sutrikimais. Be to, vyresnio amžiaus žmonės daugumą klausimų gali ne taip interpretuoti, o kiti sukelti pasipriešinimą ištyrimui. Todėl kai kurie teiginiai į skalę buvo neitraukti, t. y., klausimai susiję su seksualine disfunkcija, gyvenimo vertės supratimo. Norint dar supaprastinti skalę, palikti tik du atsakymo variantai. (Atsakymų pasirinkimas tik iš 2 variantų yra pageidautinas atliekant testus vyresniame amžiuje, nes sutrumpinamas testo atlikimo laikas ir geriau suvokiama užduotis.) Atliekant geriatrijos depresijos skalės testą prašoma paciento pasakyti, kaip jis jautėsi pastarosiomis savaitėmis. Klausimai skaitomi aiškiai, garsiai, jei reikia, pakartojami. Jei pacientas pageidauja, gali depresijos skalę užpildyti savarankiškai. Laukiama konkretaus atsakymo: taip arba ne. Kiekvienas depresinis atsakymas įvertinamas vienetu. Atliekant GDS 30, depresijos požymių randama surinkus 10 teigiamų atsakymų. Surinkus daugiau didėja depresijos sunkumo laipsnis ir specifiškumas. Tačiau įvairūs autoriai pateikia skirtingą teigiamų atsakymų sumą, nuo kurios diagnozuojama depresija. M. Dennis su bendraautoriais 2012 metais paskaičiavo, kad geriausia riba, depresijai skrininguoti yra 10/11, bet diagnozuojant depresiją, geriau pasirinkti didesnį balų skaičių 13/14 [11]. J. Yasavage nurodė 84 proc. jautrumą ir 95 proc. specifiškumą depresijai diagnozuoti pasirenkant 11/12 balų sumos ribą [13]. Cullum su bendraautoriais (2006 m.) atliekant geriatrijos depresijos skalės 15 klausimų testą apskaičiavo, kad diagnozuoti depresiją optimaliausia balų suma yra 7 balai, taip pasiekiama 74 proc. jautrumas ir 81 proc. specifiškumas [14]. Tuo tarpu, Lietuvos geriatrijos paslaugų normoje nurodyta atitinkamas GDS 15 skalės vertinamas: >5 galima depresija, >10 depresija. Trumposios geriatrijos depresijos skalės, tokios kaip geriatrijos depresijos skalė 5, taip pat rodo gerus rezultatus. Rinaldi su bendraautoriais naudodami GDS 5, depresijai diagnozuoti naudojo 2 balų sumą ir pasiekė 97 proc. jautrumą bei 74 proc. specifiškumą [15]. Vienas iš didžiausių geriatrinės depresijos skalės privalumų yra trumpas atlikimo laikas. J. R. Willims, E. S. Hirsch ir kt. paskaičiavo, kad atlikti GDS 30 užtrunka vidutiniškai 189,45 sekundes [16]. HAD skalė HAD (angl. Hospital Anxiety and depression scale) skalė buvo sukurta 1983 m. A. S. Zigmont ir R. P. Snaith. Į lietuvių kalbą ji išversta 1991 metais. Ši skalė yra viena iš dažniausiai gydytojų naudojamų skalių, nustatant nerimo ir depresijos lygį. Jį yra nesudėtinga, trumpa, trunka 2 5 min. Atliekant testą, paciento prašoma pažymėti atsakymą, kuris, jo nuomone, labiausiai apibūdina savijautą praėjusią savaitę. Nurodoma atsakymus surašyti kuo greičiau, ilgai negalvoti, nes pirma reakcija geriau atspindi emocinę būklę. Skalę sudaro 14 klausimų, iš kurių 7 susiję su depresija, kiti 7 atspindi nerimą. Kiekvienas klausimas vertinamas nuo 0 iki 3 balų. Taigi balų suma depresijos ir nerimo grupėje gali varijuoti nuo 0 iki 21. Balų suma rodo nerimo arba depresijos sunkumo laipsnį: nuo 0 iki 7 balų normalus nerimas arba nuotaika; nuo 8 iki 10 balų lengvi; nuo 11 iki 14 balų vidutinio sunkumo; o nuo 15 iki 21 balų yra sunkūs nerimo arba depresijos simptomai [17]. Normatyvinės ribos, nustatant nerimą ir depresiją gali skirtis priklausomai nuo pasirinktos populiacijos ir tyrėjo. Bjelland su bendraautoriais 2002 metais atlikę sisteminę apžvalgą nustatė, kad riba, nustatant nerimą ir depresiją, atliekant HAD skalę yra 8 balai iš 21. Tokiu atveju nerimo subgrupėje pasiekiamas 78 proc. specifiškumas ir 90 proc. jautrumas, depresijos subgrupėje 79 proc. specifiškumas ir 83 proc. jautrumas. Su kitais testais, atliekamais depresijai ir nerimui nustatyti, koreliacija varijavo nuo 49 iki 83 [18]. Nors ši skalė yra paplitusi visame pasaulyje, tačiau jos naudojimas vyresnio amžiaus pacientų grupėje yra ribotas. Dėl atsakymų variantų gausos (keturi atsakymo variantai), sunku pasirinkti vieną atsakymą, suprasti klausimus demencija sergantiems. Todėl šiai žmonių grupei labiau tinka testai, kuriuose galima pasirinkti vieną nesudėtingą

Skalių ir testų taikymas vertinant fizinę, psichinę bei funkcinę senyvo amžiaus žmogaus būklę 57 atsakymą pvz., anksčiau minėta geriatrijos depresijos skalė. Nereikia pamiršti, kad atliekant HAD skalę reikia patenkinamų vyresnio amžiaus žmonių skaitymo įgūdžių, geros regos. O vyresniame amžiuje dažnai minėtos funkcijos būna pablogėjusios. Skalės demencijai įvertinti Kita dažnai vyresniame amžiuje sutinkama liga yra demencija. Demencija (lot. dementia: de be, mens, mentis protas) tai palaipsnis žmogaus atminties ir pažintinių funkcijų, kurios iki ligos pradžios buvo normalios, silpnėjimas, sutrikdantis kasdieninę veiklą (darbą, socialinę veiklą, namų ruošą). Demencijai progresuojant, prarandamas savarankiškumas, pacientai tampa neįgaliais, priklausomi nuo aplinkinių. Demencijos dažnis tarp vyresnių nei 85 metai žmonių yra >30 proc. [10]. 70 proc. žmonių serga demencija esant Alzheimerio ligai, 17 proc. kraujagysline demencija ir 13 proc. Lewy kūnelių demencija, su Parkinsono liga susijusi demencija, alkoholinė demencija, frontotemporalinė demencija [19]. Daugiau nei pusei sergančiųjų lengva ar vidutine demencijos forma niekada nenustatoma demencijos diagnozė. Taip nutinka todėl, kad ankstyvose demencijos stadijose pasireiškiantis užmaršumas priskiriamas natūraliam senėjimui. Be to, dažnai ankstyvose demencijos stadijose pasireiškiantis emocijų labilumas, dienos nakties ritmo sutrikimai priskiriami kitoms ligoms ir gali klaidinti tyrėją. Yra daug testų, skirtų įvertinti kognityvinę pacientų būklę. Iš jų galima paminėti: trumpąjį protinės būklės įvertinimo testą, trumpąjį kognityvinės funkcijos (angl. mini cog) testą, MoCa (angl. Monreal Cognitive assessment) testą, laikrodžio piešimo testą, AMTS testą (angl. Abbrevated Mental Test Score), Blesedo demencijos skalę. Kurį testą pasirinkti priklauso nuo: tyrėjo įgudžių atlikti vieną ar kitą testą, testo atlikimo laiko, toje šalyje paplitusio testo, kokios informacijos tikimasi gauti iš testo (diferenciniai diagnostikai, ligos sunkumui nustatyti ar kontrolei). Pvz., B. Simmons ir B. Hartmann rekomenduoja bendrosios praktikos gydytojams pirmo vizito metu atlikti trumpus testus, tokius kaip trumpąjį kognityvinių funkcijų testą pasižyminčiu dideliu jautrumu ir specifiškumu. Jei skriningo metu aptinkami kognityvinių funkcijų sutrikimo požymiai arba atsiranda klinikiniai kitų ligų požymiai, atliekami atitinkami laboratoriniai ir vaizdiniai tyrimai ir paskiriamas laikas antram vizitui. Antro vizito metu rekomenduojama atlikti trumpąjį protinės būklės testą, geriatrijos depresijos skalę (daugelis depresijos ir demencijos simptomų yra labai panašūs), laikrodžio piešimo testą išsamesnius, sudėtingesnius testus [19]. Trumpasis protinės būklės testas Trumpasis protinės būklės testas pradėtas taikyti prieš 40 metų. Jo autoriumi yra laikomas Folsteinas, kuris 1975 metais aprašė minėtąjį testą ir nustatė ribas demencijai diagnozuoti [20]. Nuo to laiko šis testas labai paplito ir taikomas dažniausiai nustatant kognityvinių funkcijų sutrikimus ir jų sunkumo laipsnius. Tiesa, testas turi nemažai trūkumų. Be to, šiuo metu trumpasis protinės būklės testas yra saugomas autorinių teisių ir jį naudojant reikalingas leidimas. Tad jo populiarumas ateityje gali sumažėti [21]. Trumpasis protinės būklės testas (TPBT) susideda iš 19 testų, kuriais įvertinama orientacija laike ir vietoje, įsiminimas, dėmesys, trumpalaikė atmintis, kalba, nurodymų suvokimas. Už kiekvieną teisingą atsakymą gaunamas vienas balas. Kuo mažiau surenkama balų, tuo ryškesnė demencija. Riba, nuo kurios nustatoma demencija, įvairių autorių atliekamuose tyrimuose skiriasi. Minėti skirtumai dažnai atsiranda dėl tiriamųjų amžiaus, išsilavinimo, kultūrinių skirtumų. Pvz., Rosa, Folsteinas ir kt. 1993 metais populiaciniuose tyrimuose nustatė tokias normas, priklausančias nuo amžiaus ir išsilavinimo: 29 balų vidurkis asmenims nuo 18 iki 24 metų, iki 25 balų 80 mečiams ir vyresniems. 29 balų vidurkis asmenims turintiems mažiausiai 9 klasių išsilavinimą, 26 balai turintiems 5 8 klasių išsilavinimą, 22 balų vidurkis turintiems 0 4 klasių išsilavinimą [22]. 12 proc. skirtumas gali atsirast vertinant testą, atsižvelgus į amžių ir išsilavinimą. Taip pat, žemesnių įvertinimų galima tikėtis iš vienišų, neaktyvių, patiriančių stresą, su maža ištverme pacientų [23]. Yra sukurtos lentelės, pritaikytos vertinti MMSE, atsižvelgiant į tiriamųjų amžių ir išsilavinimą, tačiau jos nėra paplitusios. A. J. Mitchell, atlikęs 34 studijų metaanalizę, apskaičiavo, kad atminties klinikose TPB testo jautrumas siekia 79,8 proc., specifiškumas 81,3 proc. Teisingai teigiamų rezultatų dažnis yra 86,3 proc., teisingai neigiamų 73 proc. Daugiafunkcinėse ligoninėse TPB testo jautrumas yra 71,1 proc., specifiškumas 95.6 proc., teisingai teigiamų rezultatų dažnis 94,2 proc., o teisingai neigiamų 76,4 proc. Ne klinikose atlikto TPB testo jautrumas 85,1 proc., specifiškumas 85,5 proc., teisingai teigiamų rezultatų dažnis 34,5 proc., teisingai neigiamų 98,5 proc. Taip pat, jis teigia, kad šis testas geriausiai tinka atmesti demencijos diagnozę pirminiame lygyje, visuomeninėse studijose [21].

58 R. Bikulčius Lietuvoje, trumpojo protinės būklės testo skalėje (neatsižvelgiant į amžių ir išsilavinimą), pasirinkta riba yra 25 balai, o demencijos sunkumo laipsniai pasiskirsto atitinkamai: 21 24 balai lengvas pažinimo sutrikimas, 11 20 vidutinis pažinimo sutrikimas, 0 10 ryškus pažinimo sutrikimas. Trumpojo protinės būklės testo trūkumai: atlikimo laikas, grindų efektas pažengusios demencijos atveju, netikslus vertinimas tiriamiesiams, su žemu išsilavinimu, lubų efektas neryškaus pažinimo funkcijų sutrikimo metu (nelabai tinkamas testas nedideliems kognityvinių funkcijų sutrikimams nustatyti). Taip pat šį testą gali būti sunku atlikti pacientams, turintiems fizinių trūkumų, blogai girdintiems ir matantiems, turintiems motorikos sutrikimų. Vienas iš didžiausių šio testo privalumų trumpas testo atlikimo laikas. Ji atlikti hospitalizuotiems pagyvenusiems žmonėms trunka apie 8 min (4 21 min.) [24]. Tačiau reikia paminėti, kad surinkus daugiau nei 25 balus, nereiškia, kad tiriamasis neturi kognityvinių funkcijų sutrikimų, o surinkus mažiau demenciją (reikia diferencijuoti su delyru, depresija). Demencijos diagnose pagrindžiama specialistui įvertinus visus turimus duomenis. Trumpasis kognityvinių funkcijų testas (angl. Mini Cog) TPBI testas, kai kuriais atvejais, gali užtrukti 10 20 min., todėl kuriami trumpesni kognityvinių funkcijų įvertinimo testai. Vienas iš jų yra trumpasis kognityvinių funkcijų (Mini Cog) testas. Jis susideda iš laikrodžio piešimo testo bei 3 žodžių pakartojimo testo. Jį atliekant, prašoma įsiminti 3 nesusijusius žodžius, ir juos pakartoti. Vėliau prašoma nupiešti mechaninį laikrodį (lape gali jau būti laikrodžio apskritimo kontūrai) su valandomis, bei laikrodžio rodyklėmis, ir kuris rodytų konkretų laiką, pvz., 9 : 15. Galima pakartoti užduotį, tačiau smulkiau neaiškinti. Laiko limito nėra. Nupiešus laikrodį, prašoma pakartoti 3 įsimintus žodžius. Vertinama 1 balu už kiekvieną teisingai pakartotą žodį. Laikrodžio piešimo testas atliktas teisingai, jei teisingai pažymėtos visos valandos, o rodyklės rodo tinkamą laiką. Testas teigiamas, jei surenkama 0 balų arba 1 2 balai ir neteisingai atliktas laikrodžio piešimo testas. Neigiamas testas surenkami 3 balai arba 1 2 balai ir atliktas normalus laikrodžio piešimo testas. Jį atlikti užtrunka 2 4 minutes, o jo vertinimas nepriklauso nuo amžiaus, išsilavinimo ir kalbos. Šio testo jautrumas įvertinant demenciją yra 76 proc. o specifiškumas 89 proc. [25]. Alzheimerio ligos įvertinimo skalė (ADAS) Klinikiniuose tyrimuose, norint vertinti pažinimo funkciją, dažnai naudojama Alzheimerio ligos įvertinimo skalė. Ši skalė sudaryta iš dviejų subskalių, kuriomis vertinamas kognityvinių ir nekognityvinių simptomų išreikštumas. Kognityvinę subskalę (ADAS cog) sudaro 12 subtestų, kuriais vertinami pagrindiniai pažinimo sutrikimai atsirandantys sergant Alzheimerio liga orientacijos, kalbos, atminties ir praksio. Žodžių atsiminimo, žodžių atpažinimo, ilgalaikio atsiminimo, instrukcijų vykdymo, prisiminimo sutrikimo užduotimis vertinama atminties funkcija. Kalbos funkcijai įvertinti atliekamos: daiktų ir pirštų įvardijimo, nurodymų vykdymo, žodžių parinkimo, šnekamosios kalbos supratimo, kalbos sklandumo sut rikimo testai. Vertinama orientacija vietoje, laike, savyje. Praksija šioje subskalėje išdalyta į ideacinę ir konstrukcinę. Šioms praksijoms įvertinti atitinkamai yra du testai. Ne kognityvinėje subskalėje vertinama 10 specifinių nuotaikos ar elgsenos pakitimų dažnumas ir išreikštumas. Atitinkamai vertinama: verksmingumas, depresija, koncentracija / išsiblaškymas, nebendradarbiavimas tiriant, kliedesiai, haliucinacijos, žingsniavimas, padidėjęs motorinis aktyvumas, tremoras, padidėjęs / sumažėjęs apetitas. Kiekvienas subtestas vertinamas skalėje nuo 0 iki 5, kur 0 reiškia sutrikimo nėra arba jis nežymus, o 5 sunkus funkcijos sutrikimas. Atliekant pilną ADAS skalę maksimali balų suma 120 balų, kognityvinę dalį atlikus galima surinkti daugiausiai 70 balų. Atliekant kognityvinę ADAS subklasę didėjantis balų skaičius rodo didesnį kognityvinių funkcijų pažeidimą [26]. Ši skalė pasižymi aukštu specifiškumu ir jautrumu nustatant kognytivinių funkcijų sutrikimus. Pvz., A. Monllau su bendraautoriais nustatė, kad geriausia riba, nustatant demencija, yra 17 balų, taip pasiekiamas 90,09 proc. jautrumas ir 85,88 proc. specifiškumas. Kognityvinei subskalei geriausia riba 12 balų, taip pasiekiamas 89,19 proc. jautrumas ir 88,53 proc. specifiškumas [27]. Vienos iš didžiausių šios skalės trukumų tai yra atlikimo trukmė. Ją atlikti užtrunka apie 45 minutes. Blesedo demencijos skalė Demencijos diagnozei patikslinti, vertinant atminties, dėmesio, orientacijos pokyčius, taip pat neįgalumo laipsniui nustatyti, socialinei paramai skirti naudojama Blesedo demencijos skalė. Blesedo demencijos skalė buvo sukurta 1968 metais Blessed o su bendraautoriais. Nustatyta didelė koreliacija tarp Blesedo skalės balų su-

Skalių ir testų taikymas vertinant fizinę, psichinę bei funkcinę senyvo amžiaus žmogaus būklę 59 mos ir senilinių plokštelių skaičiaus [28]. TPB yra jautresnis nustatant atminties pokyčius, tuo tarpu Blesedo demencijos skalė yra nukreipta į kasdieninę veiklą ir kitas kognityvines funkcijas, tokias kaip: erdvinis matymas, skaičiavimas, abstraktus mąstymas. Paminėtina, kad ši skalė labiau tinka demencijos skriningui nei TPB išsilavinusiems ir jaunesniems asmenims. Kadangi daugiau nagrinėja funkcinius pokyčius, nepriklausančius nuo išsilavinimo, amžiaus. Nustatyta, kad išsilavinimas saugo nuo kognytivinių funkcijų mažėjimo, maskuoja nedidelius pokyčius. Blesedo skalę sudaro 22 klausimai, vertinantys pokyčius kasdieninėje veikloje (8), įgūdžių pokyčius (3), asmenybės, interesų ir potraukių pokyčius (11). Atsakymai į klausimus gaunami iš giminaičių, draugų. Interviu metu prašoma įvertinti elgesio pokyčius per pastaruosius šešis mėnesius. Nesant giminaičiams ar artimiems draugams galima remtis turima medicinine dokumentacija. Taškai skiriami vertinant kiekvieną klausimą: visiškas negebėjimas vertinamas 1 tašku, esant daliniam kintamam arba su pertraukomis pasireiškiančiam negebėjimui, skiriama 0,5 taško. Bendras taškų skaičius varijuoja nuo 0 (normalus) iki 28 (maksimalus negebėjimas). Kuo daugiau balų surenkama, tuo didesnis kognityvinių funkcijų sutrikimas. Vertinama atitinkamai: 4 9 lengvas pažinimo funkcijos pablogėjimas, 10 22 vidutinis pablogėjimas, 23 28 sunkus pablogėjimas. Vertinant 17 balų Blesedo skale, lengva demencija nustatoma esant nuo 0 iki 5, vidutinė nuo 6 iki 11, sunki nuo 12 iki 17 balų. Ši sutrumpinta skalė naudojama, nes nustatyta, kad demencija diagnozuojama tiksliau kai nevertinami asmenybės pokyčiai [28]. Pena Casanova su bendraautoriais naudodami Blesedo skalę Alzheimerio ligai diagnozuoti nustatė, kad geriausia riba, nustatant demenciją, yra 3,5 balai atliekant pilną blesedo skalę (tuomet pasiekiama 87,39 proc. jautrumas ir 90 proc. specifiškumas), ir 1,5 balo nepilnai Blesedo skalei (atitinkamai pasiekiamas 90 proc. jautrumas ir 89 proc. specifiškumas) [29]. Funkcinės būklės įvertinimui skirtos skalės Funkcinės būklės vertinimas svarbus nustatant vyresnio amžiaus žmonėms optimalų gydymą bei jo kontrolę, reabilitacijos efektyvumą, pagalbos poreikį. Vertinama ligonio sugebėjimas dalyvauti kasdieninėje veikloje, apsitarnavimas, gebėjimas atlikti įvairius veiksmus. Dažniausios funkcinę būklę vertinančios skalės: Katz skalė, Bartelio indeksas, kasdieninės instrumentinės veiklos skalė. Kasdieninės veiklos skalė ir Bartelio indeksas Pirmoji skalė, vertinanti pagyvenusių žmonių funkcinę būklę, buvo kasdieninės veiklos skalė sukurta 1963 metais Katz o. Ji nagrinėjo šešias kasdienines funkcijas: prausimąsi, apsirengimą, valgymą, persikėlimą, tualetą, nelaikymą (išmatų ir šlapimo kartu). Kiekviena veikla buvo vertinama nuo 0 iki 6 balų, kur 0 reiškia nepriklausomas ir 6 visiškai priklausomas. 1995 metais Mahoney ir Bartelis išplėtė Katz o kasdieninės veiklos skalę iki dešimties veiklų: išskyrė išmatų ir šlapimo nelaikymą, pridėjo asmens tualetą higieną, vaikščiojimą ir lipimą laiptais. Ši skalė vėliau tapo žinoma kaip Bartelio indeksas. Bartelio indeksas tai žmogaus galimybių matas, įvertinantis jo sugebėjimą savarankiškai veikti bei apsitarnauti. Jis dar vadinamas Merilendo bejėgiškumo indeksu. Ši skalė buvo panaudota Merilendo trijose lėtinių susirgimų ligoninėse, kad standartizuotai būtų įvertintos ligonių, sergančių nervų raumenų, kaulų raumenų susirgimais, galimybės [30]. Indeksas pirmiausia padeda įvertinti savarankiškumą ir judrumą. Skalės vertinimas: balai yra 0 ar 5; 0, 5 ar 10; 0, 5, 10 ar 15 priklausomai nuo funkcijos sudėtingumo. Aukščiausias balas parodo didžiausią savarankiškumą, o 0 visišką bejėgiškumą. Rezultatas gali būti vertinamas tik vienu iš nurodytų balų. Sudėtingos funkcijos (vaikščiojimas, persikėlimas) vertinami keturiais galimais pasirinkimais: nepriklausomas, su nedidele pagalba, su vidutine pagalba ir su didele pagalba. Atitinkamai atsakymai įvertinami balais: 15, 10, 5, 0. Kitos funkcijos vertinamos 3 arba 2 pasirinkimais ir atitinkamai už juos galima skirti 10, 5 ar 0 balų. Įvertinus visas funkcijas, sudedama balų suma. Minimali suma 0 balų visiškai priklausomas, maksimali 100 balų visiškai nepriklausomas. Priklausomybės laipsniai pagal surinktą balų skaičių paskirstomi taip: 0 20 visiškai priklausomas; 25 60 beveik visiškai priklausomas; 65 90 vidutiniška priklausomybė; 95 mažai priklausomas. Bartelio indeksas kritikuojamas dėl vertinimo sistemos. Dažnai vertinimas priklauso nuo vertintojo patirimo, interpretacijos skalės viduryje (tarp didelės ir vidutinės pagalbos), mažas jautrumas nustatant lengvus funkcijų sutrikimus. Be to, surinkęs 100 balų žmogus gali reikalauti pagalbos instrumentinėje veikloje, kurios bartelio indeksas neapima. [31]. Bartelio indekso užduotis nustatyti ką pacientas ištikrųjų daro savo kasdieninėje veikloje, o ne ką gali padaryti (mažai motyvuoti pacientai gali surinkti mažai balų). Įvertinimas parodo priklausomybės laipsnį nuo kito žmogaus. Jei priežiūros nereikia asmuo nepri-

60 R. Bikulčius klausomas. Jei atlikti veiksmus reikalingi daiktai, prietaisai, tačiau priežiūros nereikia asmuo nepriklausomas. Atliekant Bartelio indeksą, informaciją galima surinkti iš paciento, artimųjų ir personalo. Paciento stebėjimas gali padėti, tačiau jis nėra būtinas. Funkcinio nepriklausomumo matavimo skalė (angl. Functional independence Measure FIM) Dar viena iš dažnai pasaulyje naudojamų skalių, vertinančių funkcinę, fizinę būklę, yra Funkcinio nepriklausomumo matavimo skalė, įvesta Granger o. Ji naudojama vertinant negalią ir reabilitacijos efektyvumą. FIM skalėje yra 6 pagrindiniai kasdieninės veiklos parametrai, dar pridėtos 7 veiklos bei 5 naujos bendravimo kognityvinės funkcijos. Taigi vertinama 18 sričių, kurios vertina tiek fizinę, tiek kognityvines, tiek socialines funkcijas. Užpildyti FIM užtrunka 30 min. Kiekviena veikla vertinama nuo 1 iki 7 balų (nuo visiškai priklausomo iki savarankiško). 18 36 balų visiškai priklausomas; 37 72 reikalinga nuo didelės iki vidutinės pagalbos; 73 90 reikalinga nuo vidutinės iki mažos pagalbos; 90> beveik savarankiškas [32]. Instrumentinės kasdienės veiklos klausimynas (IKVA) Instrumentinės kasdienės veiklos klausimynas sukurtas 1969 metais Lawton o ir Brody. Jų tikslas buvo sukurti skalę, kuri apimtų sudėtingesnes kasdieninio gyvenimo veiklas. Nors šioje skalėje nurodytos užduotys atrodo paprastos, tačiau jų atlikimui reikia didesnių kognityvinių sugebėjimų, nei atliekant kasdieninės veiklos testą. Dėl to ši skalė dažniau naudojama tiriant funkcijų pablogėjimą žmonėms, sergantiems ankstyva Alzheimerio liga, ir turintiems neryškius kognityvinių funkcijų sutrikimus. Ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose pacientams sunku atlikti sudėtingas užduotis, tokias kaip finansų tvarkymas, apsipirkimas ar maisto gaminimas. Vėlesnėse stadijose sergantys žmonės neatlieka paprastų, kasdieninių veiklų, tokių kaip valgymas, prausimasis, rengimasis [33]. IKVA sudaro 8 veiklos: naudojimasis telefonu, apsipirkimas, maisto gaminimas, namų priežiūra, skalbimas, judėjimo būdas, medikamentų vartojimas, finansiniai sugebėjimai. Už kiekvieną veiklą galima gauti maksimalų įvertinimą 1 balą. Balą galima gauti už skirtingus tos veiklos atsakymo pasirinkimus. Pavyzdžiui, tiriamasis gauna vieną balą, jei naudojasi telefonu savo iniciatyva, taip pat, jei skambina keliais gerai žinomais numeriais, ir net, jei atsiliepia į skambučius, bet pats neskambina. Ir gauna 0 balų, jei visai nesinaudoja telefonu. Balų suma varijuoja nuo 0 balų (priklausomas nuo aplinkinių, žemas funkcionavimo lygis) iki 8 balų (nepriklausomas, aukštas funkcionavimo lygis). IKVT įvertina žmogaus savarankiškumą, būklę ir parodo kaip žmogus yra prisitaikęs prie jį supančios aplinkos. Fizinei būklei įvertinti skirtos skalės Fizinės būklės įvertinimas yra viena iš sudėtingiausiu geriatrinio ištyrimo dalių. Dėl to, kad fizinės ligos, būklės yra labai skirtingos, lemiamos daugelio veiksnių. Todėl dauguma išsamaus geriatrinio ištyrimo programų apsiriboja ligų įvardinimų ir medikamentų vartojimu. Viena iš dažniausiai skrininguojamų fizinės būklės įvertinimo dalių yra mityba. Yra nustatytas ryšys tarp mitybos ir pagyvenusio žmogaus funkcinės, kognityvinės ir psichinės būklės. Nepakankamos mitybos žmonių grupėje funkcinė būklė, kognityvinės funkcijos bei emocinė būklė yra blogesnės [34, 35]. Ir atvirkščiai, blogesnės funkcinės būklės, prastesnių pažinimo funkcijų, depresiškų žmonių grupėje mitybos nepakankamumas yra dažnesnis [34, 35]. Nepakankama mityba yra labai paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių. Nepakankama mityba yra susisjusi su didesniu mirtingumu, ilgesniu hospitalizacijos laiku, dažnesniu pakartotinių hospitalizacijų dažniu, hospitalizavimu ilgalaikio gydymo įstaigose [34]. Vienas iš dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms taikomų testų mitybos būklei įvertinti, yra trumpasis mitybos testas. Šis testas yra paprastas, pigus, užima mažai laiko. Trumpasis mitybos testas Trumpasis mitybos testas susideda iš 18 punktų: antropometriniai duomenys (ūgis, svoris ir svorio netekimas), 6 klausimai susiję su vaistų vartojimu, gyvenimo būdu, mobilumu ir 8 klausimai susiję su dieta ( maisto kiekiu, valgymo dažniu), bei subjektyvus savo mitybos įvertinimas (sveikatos, mitybos vertinimas). Maksimalus balų skaičius 30. 24 30 gera mityba, 23,5 17 mitybos nepakankamumo rizika, <17 išsekęs. Ši priemonė plačiai taikoma nustatant mitybos nepakankamumą tiek gyvenantiems savarankiškai, tiek hospitalizuotiems, tiek sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems pažinimo sutrikimų. [36] Ši skalė pasižymi 96 proc. jautrumu ir 98 proc. specifiškumu nustatant nepakankamą mitybą. Taikant šį testą galima pastebėti mitybos nepakankamumą dar neradus kūno masės ar

Skalių ir testų taikymas vertinant fizinę, psichinę bei funkcinę senyvo amžiaus žmogaus būklę 61 baltymų koncentracijos serume pokyčių [36]. Europos parenterinės ir enterinės mitybos organizacija rekomenduoja naudoti trumpąją mitybos skalę, kaip standartą mitybos sutrikimams aptikti vyresniame amžiuje, tačiau pažymi, kad ši skalė nelabai tinka naudoti nekritiškiems pacientams (dementiškiems, turintiems afaziją ar apraksiją) ar tiems, kurie maitinami parenteriniu ar enteriniu būdu. Berg o pusiausvyros skalė Kita fizinės būklės dalis, kuri turėtų būti įvertinama atliekant geriatrinį tyrimą, yra mobilumo ir griuvimo rizikos įvertinimas. Šiai užduočiai atlikti naudojama šešių minučių ėjimo testas, atsistojimo ir ėjimo testas, eisenos ir pusiausvyros testai Tinneti ar Bergo pusiausvyros skalės. Berg o pusiausvyros skalė viena iš labiausiai palitusių skalių, įvertinančių funkcinį judrumą ir pusiausvyrą. Ji buvo sukurta specialiai vyresnio amžiaus žmonėms. Ji skirta įvertinti žmogaus galimybes atlikti saugiai keletą kasdieninių užduočių. Užduotys yra skirtingo sudėtingumo: nuo pozicijos išlaikymo sėdint iki stovėjimo ant vienos kojos. Yra keturiolika užduočių, kiekviena jų vertinama nuo 0 iki 4 balų. (0 žmogus negali atlikti užduoties, o 4 visiškai įvykdo užduotį). Maksimali balų suma yra 56 balai. Surinkus nuo 0 iki 20 balų yra didelė griuvimo rizika, nuo 21 iki 40 vidutinė griuvimo rizika, ir surinku nuo 41 iki 56 maža griuvimo rizika [37]. Bergas su bendraautoriais nustatė, kad surinkus mažiau nei 45 balus, didėja griuvimo rizika [38]. Tuo tarpu, Thorbahn ir Newtaton nustatė, kad pasirinkus šią ribą pasiekiamas tik 53 proc. jautrumas, bet specifiškumas net 96 proc. Taigi vyresnio amžiaus žmonės surinkę daugiau nei 45 balus griuvo rečiau nei surinkę mažiau, o surinkus mažiau nebūtinai griuvo dažniau [39]. Nors ši skalė nesudėtinga, bet ji turi kelis trūkumus. Pirma šiai skalei atlikti reikia apie 15 20 min., o tai trunka daugiau nei atliekant kitas pusiausvyros skales. Antra neįvertinami nežymus pusiausvyros sutrikimai. Bei trečia neįvertinama eisena. Taip pat, šiam testui atlikti reikalingos tam tikros priemonės (sekundometras, liniuotė, kėdė, lova). Apibendrinimas Vyresnio amžiaus žmonės dažnai turi dauginę organinę patologiją, psichologinių ir socialinių problemų. Pasaulio sveikatos organizacija išskyrė pagrindines sritis, kurias reikia įvertinti, tiriant vyresnio amžiaus žmogų: fizinė ir psichinė sveikata, funkcinis pajėgumas, socialinė būklė, gyvenamosios aplinkybės, ekonominė būklė. Dažniausiai šias sritis įvertinti naudojamos įvairios patvirtintos skalės, kurios palengvina paciento ištyrimą, pasižymi dideliu specifiškumu ir jautrumu. Be to, tokios standartizuotos skalės leidžia keistis surinkta informacija tarp įvairių sričių specialistų, turimus duomenis nagrinėti, lyginti su kitų šalių duomenimis. Taip pat, padeda vertinti gydymo kokybę. Lietuvoje geriatrinį ištyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl geriatrijos profilio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų ir bazinės kainos patvirtinimo. Rementis juo, atliekant išsamų geriatrinį tyrimą, reikia atlikti: Bartelio indekso tyrimą, geriatrijos depresijos skalę, trumpąjį protinės būklės testą, instrumentinės kasdieninė veiklos anketą. Taip iš dalies įvertinam fizinė, psichinė ir funkcinė tiriamųjų būklė. Kitos skalės pasirenkamos tyrėjo, įvertinus tiriamųjų būklę, pagrindines problemas. Socialinę, ekonominę ar gyvenamosios aplinkos įvertinimo standartizuotų skalių nėrą, todėl šias sritis reikia įvertinti individualiai. Literatūra 1. Jukna F, Bogušienė V, Bendorienė Z. Tarptautinis žodžių žodynas. Antra pataisyta laida. Vilnius: Alma Littera. 2003. 2. Vaitkevičiūtė V. Tarptautinis žodžių žodynas. Vilnius: Žodynas. 2001. 3. Kučikienė O. Dažniausi hospitalizuotų pagyvenusio amžiaus pacientų sveikatos sutrikimai. Daktaro disertacija. Kauno medicinos universitetas. Kaunas: 2009. 4. World Health Organization. Health of the elderly. Geneva: WHO, 1989. 5. Barel M. A new tool for rapid geriatric assessment in elderly. IMAJ. 2012: 14. 6. Luk J, Or K, Woo J. Using the Comprehensive Geriatric Assessment technique to assess elderly patients. HKMJ. 2000; 6: 93 8. 7. Soejono CH. The impact of comprehensive geriatric assessment (CGA) implementation on the effectiveness and cost (CEA) of healt hcare in an acute geriatric ward. Acta Med Indones. 2008; 40(1): 3 10. 8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Dėl geriatrijos profilio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų ir bazinės kainos patvirtinimo.

62 R. Bikulčius Nr. V 117. 2011 02 10. Valstybės žinios: 2011 02 14 Nr. 19 934. 9. Bellera CA, Rainfray M, Mathosulin-Pelisser S, Dilva F, Fonk M. Screening older cancer patients: first evaluations of the G 8 geriatric screening tool. Ann Oncol. 2012; 23(8): 2166 72. 10. Bowker LK, Price JD, Smith SC. Oxford Handbook of Geriatric Medicine. Oxford: University press. 2010. 11. Denis M, Kadri A, Coffey J. Depresion in older people in the general hospital: a systemic review of screening instruments. Age Aging. 2012; 41: 148 54. 12. Alseikienė Z. Geriatrinė depresijos skalė. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija. 1999; 1(1). 13. Yesavage J, Brink T, Rose T, Lum O, Huang V, Adey M, Leirer V. Development and validation of a geriatric depression screening scale. J Psychiatr Res. 1983; 17: 37 49. 14. Cullum S, Tucker S, Todd C, Brayne C. Screening for depression in older medical inpatients. Int J Geriatr Psychiatr. 2006; 21(5): 469 76. 15. Rinalidi P, Mecocci P, Beneditti C. Validation of five item geriatric depresion scale in elderly subjects in three different settings. J Am Geriatr Soc. 2003; 51: 694 8. 16. Williams JR, Hirsch ES, Anderson K, et al. A comparison of nine scales to detect depression in Parkinson disease. Neurology. 2012; 78: 998 1006. 17. Burkauskas J, Bunevičius R. HAD skalė: depresijos ir nerimo sutrikimų vertinimo instrumentas. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija. 2013; 15(2). 18. Bjelland I, et al. The validity of the Hospital Anxiety and Depression Scale. An updated literature review. J Psychosomat Res. 2002; 52(2): 69 77. 19. Brent Simmons B, Hartmann B. Evaluation of suspected dementia. The Commonwealth Medical College, Scranton, Pennsylvania. Am Fam Physician. 2011; 84(8): 895 902. 20. Arabi Z, Azis NA, Aziz AFA, Rasoli R, Puth SEW. Early dementia questionaire (EDQ): a new screening instrument for early dementia in primary care. BMC Fam Pract. 2003; 14: 49. 21. Mitchell AJ. A meta analysis of accuracy of the mini mental state examination in the detection of dementia and mild cognitive impairment. J Psychiatr Res. 2009; 43: 411 31. 22. Rosa M, James C, Susan S, Folstein MF. Population Based Norms for the Mini Mental State Examination by Age and Educational Level. JAMA.1993; 269(18): 2386 91. 23. Freidl W, Schmidt R, Stronegger WJ, Irmler A, Reinhart B, Koch M. Mini mental state examination: influence of sociodemographic, environmental and behavioral factors and vascular risk factors. J Clin Epidemiol. 1996; 49(1): 73 8. 24. Woodford HJ, George J. Cognitive assessment in the elderly: a review of clinical methods. QJM. 2007; 100(8): 469 84. Epub 2007 Jun 12. 25. Borson S, Scanlan JM, Chen P, Ganguli M. The Mini Cog as a screen for dementia: validation in a population based sample. J Am Geriatr Soc. 2003; 51(10): 1451 4. 26. Kaubrys G, Budrys V, Bunevičius R, Liesienė V. Alzheimerio ligos įvertinimo skalė (ADAS). Neurologijos seminarai. 2000; 2(10): 21 38. 27. Monllau A, Pena-Casanova J, Blesa R, Aquilar M, Bohm P, Sol JM, Hernandez G. Diagnostic value and functional correlations of the ADAS Cog scale in Alzheimer s disease: Data on NORMACODEM project. Neurologia. 2007; 8: 493 501. 28. Kazlauskas H. Blessed o demencijos skalės vertinimas diagnozuojant demenciją. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija. 2011; 13(2). 29. Pena-Casanova J, Monllau A, Bohm P, Aguilar M, Sol JM, Hernandez G, Blesa R. Diagnostic value and test retest reliability of the Blessed Dementia Rating Scale for Alzheimer s disease: data from the NORMACODEM project. Neurologia. 2005; 20(7): 349 55. 30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas. Dėl funkcinių būklių, dėl kurių pripažįstama visiška negalia, sąrašo patvirtinimas. Vilnius. 1999 m. balandžio 29 d. Nr. 196/40. 31. Sarker SJ, Rudd AG, Daisiri A, Wolfe CDA. Comparison of 2 extendet activities of daily living scales with the Barthel index and predictors of their outcomes: cohort study within the south London stroke register (SLSR). Stroke. 2012; 43: 1362 9. 32. Gupta A. Measurments scales used in elderly care. 2008. 33. Nadkarni NK, Levy-Cooperman N, Black SE. Functional correlates of instrumental activities of daily living in mild Alzheimer s disease. Neurobiol Aging. 2012; 33(1): 53 60. 34. Oliveira RM, Fogaca KCp, Leandro-Merhi V. Nutritional status and functional capacity of hospitalized elderly. Nutr J. 2009; 8: 54.

Skalių ir testų taikymas vertinant fizinę, psichinę bei funkcinę senyvo amžiaus žmogaus būklę 63 35. Damulevičienė G, Lesauskaitė V, Macijauskienė J. Pagyvenusio amžiaus operuotinų pacientų mitybos būklė. Medicina. Kaunas. 2008; 44(8). 36. Guigoz Y. The Mini Nutritional Assessment (MNA) review of the literature What does it tell us? J Nutr Health Aging. 2006; 10(6): 466 85 37. Steffen Tm, Hacker Tm, Mollinger L. Age and gender related test performance in community dwelling elderly people: Six Minute Walk Test, Berg Balance Scale, Timed Up & Go Test, and gait speeds. Phys Ther. 2002; 82(2): 128 37. 38. Berg KO, Wood Dauphinee SL, Williams JT, Maki B. Measuring balance in the elderly: validation of an instrument. Can Publ Health. 1992; 83: S7 11. 39. Thorbahn B, Newton Ra. Use of the Berg Balance Test to predict falls in elderly persons. Phys Ther. 1996; 76(6): 576 83. Straipsnis įteiktas redakcijai 2013 m. spalio 22 d., priimtas spaudai 2014 m. kovo 6 d. SCALES AND TESTS FOR EVALUATION OF PHYSICAL, PSYCHICAL AND FUNCTIONAL STATUS IN ELDERLY Raimondas Bikulčius Faculty of Medicine of Vilnius University Abstract Scales and tests for psychical, physical and functional state of elderly estimation are a part of comprehensive geriatric assessment. It is proved that applying comprehensive geriatric assessment reduces the rate and duration of hospitalization, the need of nursing home, economical cost and mortality. Besides it improves functional status of elderly patients. The main aim of this work is to introduce scales, tests, questioners which estimate physical, functional and psychical state of elderly. There are a large amount of such scales. There are selected the most often ones. Exceptional attention was paid to tests and scales, which were named in Lithuanian geriatric service standard as minimal program for geriatric examination (assessment) Bartel index, instrumental daily life scale, mini mental state examination, geriatric depression scale. To reach this aim there were reviewed research articles which analyze benefits and negative aspects of scales, instructions for scale use, sensitivity and specificity. This work is relevant because appropriate use of scales and questioners helps doctors to form opinion about elderly psychical, physical, functional status. Helps to distinguish main problems, compose examination and treatment plans, allows controlling quality of rehabilitation and treatment. Key words: elderly, physical state, psychical state, functional state, test, scale