VAIKØ NEFROLOGIJA 59 Vaikø pasikartojanèios ðlapimo organø infekcijos ilgalaikis profilaktinis gydymas cefadroksiliu Vytautas Baèiulis, Graþina Eitutienë 1, Rimantë Èerkauskienë 2, Elvyra Baèiulienë 2, Augustina Jankauskienë 2, Eglë Mieliauskaitë Vilniaus universiteto Vaikø ligø klinika, 1 Klaipëdos vaikø ligoninë, 2 Respublikinë Vilniaus universitetinë vaikø ligoninë Raktaþodþiai: pielonefritas, cistitas, gydymas, cefadroksilis, vaikai. Santrauka. Darbo tikslas. Nustatyti vaikø pasikartojanèios ðlapimo organø infekcijos ilgalaikës profilaktikos maþa cefadroksilio doze, skiriant dviem skirtingais reþimais, veikmingumà ir saugumà. Ligoniai, sergantys ðlapimo organø infekcija ir atitinkantys átraukimo á tyrimà kriterijus, buvo suskirstyti á dvi grupes. Pirmosios grupës ligoniai ðlapimo organø infekcijos profilaktikai vartojo cefadroksilá kiekvienà vakarà; antrosios alternuojanèiu reþimu, kas 48 valandas prieð miegà. Profilaktinë cefadroksilio (Duracef, BMS) dozë 12,5 15 mg/kg/prieð miegà, gydymo trukmë ðeði mënesiai. Pirmàjà grupæ sudarë 15 ligoniø, kurie gërë cefadroksilá kiekvienà vakarà, o antràjà 18, kurie gërë cefadroksilá kas antrà vakarà prieð miegà. Ðlapimo organø infekcijos sukëlëjai buvo E. coli (90,9 proc.), Proteus mirabilis (3,0 proc.), Klebsiella oxytoca (3,0 proc.) ir Staphylococcus epidermidis (3,0 proc.). Profilaktinis gydymas cefadroksiliu buvo veiksmingas 80 proc. pirmosios ir 78 proc. antrosios grupës ligoniø. Reinfekcija nustatyta 3/15 (20 proc.) pirmosios grupës ir 4/18 (22 proc.) antrosios grupës ligoniø (ðansø santykis 1,14; 95 proc. pasikliautinas intervalas 0,16 8,3). Reinfekcijø daþnis abiejose grupëse buvo panaðus ir statistiðkai nesiskyrë (p=0,88). Abiejose grupëse daug ligoniø sirgo naktine ir (arba) dienine enureze. Baigiant profilaktiná gydymà cefadroksiliu, naktinës ir dieninës enurezës daþnis tiriamosiose grupëse reikðmingai sumaþëjo. Ið 33 ligoniø vienam atsirado nereikðmingø paðaliniø reiðkiniø (pykinimas). Vaikø ðlapimo organø infekcijos profilaktika cefadroksiliu yra veiksminga ir saugi, kuomet vaistas geriamas prieð miegà kiekvienà vakarà arba alternuojanèiu reþimu kas 48 valandas. Vartojant cefadroksilá alternuojanèiu reþimu, galima sumaþinti gydymo kainà. Ávadas Vaikø pielonefrito ir cistito atkryèiø profilaktikai vartojami antibiotikai. Antibiotikai sumaþina nefrosklerozës, antrinës hipertenzijos ir inkstø nepakankamumo rizikà. Nefrosklerozës daþnumas priklauso nuo pielonefrito atkryèiø skaièiaus. Anksèiau mûsø atlikto tyrimo duomenys rodo, kad po buvusio pielonefrito per metus liga atsinaujino kas antram ligoniui (49 proc.) ir daugiau kaip vienà kartà per metus 44 proc. ligoniø, o inkstø nefrosklerozë diagnozuota 7 proc. ligoniø (1). Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad pirmoji ðlapimo organø infekcija (ÐOI) atsinaujina per ðeðis mënesius 86 proc. ligoniø (2). Ðlapimo organø infekcijos daþniausias sukëlëjas yra E. coli (77 88 proc.). Kiti gramneigiami sukëlëjai iðskiriami þymiai reèiau (3, 4). Tyrimai rodo, kad ilgalaikis ðlapimo organø infekcijos profilaktinis gydymas apsaugo inkstus nuo randø susidarymo (5). Vakarø ðalyse profilaktiniam gydymui daþniausiai vartojamas trimetoprimas ir nitrofurantoinas. Lietuvoje sukëlëjø jautrumas trimetoprimui maþas (64 proc.), o nitrofurantoinui (81 proc.) patenkinamas (6). Taèiau nuo nitrofurantoino vaikus daþnai pykina ir dauguma vaikø atsisako já gerti (7). Cefadroksilis veiksmingas gydant nekomplikuotà vaikø ir suaugusiøjø pielonefrità ir cistità (8 10). Neseniai atliktas daugiacentrinis tyrimas parodë, kad E. coli daugiau kaip 97 proc. atvejø yra jautri cefadroksiliui (11, 12). Cefadroksliui jautrûs dauguma kitø gramneigiamø sukëlëjø (Klebsiella sp., Enterobacter sp., P. mirabilis, Citrobacter sp.), kurie retai sukelia Adresas susiraðinëjimui: V. Baèiulis, Respublikinës VU vaikø ligoninës Pediatrijos centras, Santariðkiø 4, 2600 Vilnius El. paðtas: vytautas_baciulis@yahoo.com
60 Vytautas Baèiulis, Graþina Eitutienë, Rimantë Èerkauskienë ir kt. ðlapimo organø infekcijà. Proteus yra maþiau jautrus cefadroksiliui, o Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacter sp., Serratia paprastai yra atsparûs (13). Cefadroksilio 91 proc. iðskiriama per inkstus ir dël farmakokinetiniø savybiø já galima vartoti tik vienà kartà per parà (14). Dël ðiø cefadroksilio savybiø já galima vartoti ðlapimo organø infekcijai gydyti ir profilaktikai. Ðio darbo tikslas nustatyti vaikø pasikartojanèios ðlapimo organø infekcijos ilgalaikës profilaktikos maþa cefadroksilio doze, skiriant dviem skirtingais reþimais, veikmingumà ir saugumà. Tyrimo medþiaga ir metodai 2000 2002 metais atliktas randomizuotas atviras ir kontroliuojamas pasikartojanèios ðlapimo organø infekcijos profilaktikos cefadrosiliu veiksmingumo ir saugumo tyrimas. Tyrëme 33 vaikus nuo gimimo iki 16 (8,1±2,8) metø (32 mergaites ir 1 berniukà), kuriems kliniðkai ir laboratoriðkai buvo ûminio ir lëtinio pielonefrito arba lëtinio cistito poþymiø. Átraukimo á tyrimà kriterijai buvo ðie: daþnai pasikartojantis ûminis pielonefritas ( 2 kartus per metus), ûminis arba lëtinis pielonefritas su ðlapimo takø obstrukcijos poþymiais (hidronefroze ir kt.) arba vezikoureteriniu refliuksu, lëtinis latentinis cistitas. Neátraukimo kriterijai buvo ðie: ûminis pielonefritas be ðlapimo takø obstrukcijos poþymiø, ûminis cistitas, ÐOI sukëlëjas Pseudomonas aeruginosa, alergiðki cefadroksiliui vaikai, padidëjæs jautrumas cefalosporinams. Profilaktinë cefadroksilio (Duracef, BMS) dozë buvo 12,5 15 mg/kg/prieð miegà. Ligoniai, sergantys ðlapimo organø infekcija ir atitinkantys átraukimo á tyrimà kriterijus, buvo suskirstyti á dvi grupes. Pirmàjà grupæ sudarë ligoniai, kurie ÐOI profilaktikai cefadroksilá vartojo kiekvienà vakarà. Antràjà grupæ sudarë ligoniai, kurie vartojo cefadroksilá alternuojanèiu reþimu ir já gërë kas 48 valandas prieð miegà. Ligoniai cefadroksilá ÐOI profilaktikai vartojo ðeðis mënesius. Gydymo eigoje kartà per mënesá buvo vertinama ligonio bûklë, atliekamas bendrasis ðlapimo tyrimas. Baigiant profilaktiná gydymo kursà, buvo atliekamas ðlapimo pasëlis. Ðlapimo tyrimas ir ðlapimo pasëlis buvo kartojami, jei liga pasikartodavo. Profilaktinis gydymas buvo veiksmingas, jei, baigus gydymà, buvo normalûs kraujo, ðlapimo tyrimai ir neigiami ðlapimo pasëliai. Ligos atkrytis buvo diagnozuojamas atsiradus ÐOI simptomø, leukociturijai ir (arba) bakteriurijai. Gydymo saugumà vertinome registruodami galimas nepageidaujamas reakcijas. Duomenys pateikiami vidurkiais plius/minus standartinis nuokrypis arba procentais. Statistiðkai duomenys buvo vertinami naudojant Stjudento (t) ir chi kvadrato (χ 2 ) metodus. Statistiðkai reikðmingas skirtumas, kai p<0,05. Rezultatai Pirmàjà grupæ sudarë 15 ligoniø, kurie gërë cefadroksilá kiekvienà vakarà, o antràjà 18, kurie gërë cefadroksilá prieð miegà kas antrà vakarà. Pirmos ir antros grupiø ligoniai nesiskyrë pagal amþiø, lytá, uþdegimo lokalizacijà ir naktinio bei dieninio ðlapimo nelaikymo daþná. Abiejø grupiø ligoniø klinikiniai duomenys pateikiami lentelëje. Serganèiøjø pielonefritu pirmoje grupëje buvo 6, o lëtiniu cistitu 9, o antroje grupëje atitinkamai 12 ir 6 (p>0,24). Ðlapimo organø infekcijos sukëlëjai buvo E. coli (90,9 proc.), Proteus mirabilis (3,0 proc.), Klebsiella oxytoca (3,0 proc.) ir Staphylococcus epidermidis (3,0 proc.). Sukëlëjai buvo jautrûs cefadroksiliui. Ðlapimo organø anomalijø, patvirtintø radiologiniu tyrimu pirmoje grupëje buvo 27 proc. (vezikoureterinis refliuksas 3, hidronefrozë 1), antroje 28 proc. (vezikoureterinis refliuksas 5). Vidutinë pirmos grupës ligoniø gydymo cefadroksliu trukmë 5,3±0,97, antros 5,2±0,97 mënesio. Profilaktinis gydymas cefadroksiliu buvo veiksmingas 80 proc. pirmos grupës ligoniø ir 78 proc. antros grupës. Reinfekcija nustatyta 3/15 (20 proc.) pirmos grupës ir 4/18 (22 proc.) antros grupës ligoniø (ðansø santykis 1,14; 95 proc. pasikliautinasis intervalas 0,16 8,3). Reinfekcijø daþnis abiejose grupëse buvo panaðus ir statistiðkai nesiskyrë (p=0,88). E. coli reinfekcijos prieþastis buvo 6 atvejais ir Enterobacter sp. vienu atveju. E. coli visais atvejais buvo jautri cefadroksiliui, o Enterobacter sp. silpnai jautri. Pirmos ir antros grupës ligoniams ligos atkrytis ávyko vidutiniðkai po 3,3±2,1 ir 3,0±1,8 mënesio. Gydant dviem skirtingais bûdais, ðlapimo organø anomalijos neturëjo átakos ðlapimo organø infekcijos atkryèiø daþniui (p=0,39). Abiejose grupëse daug ligoniø sirgo naktine ir (arba) dienine enureze. Baigiant profilaktiná gydymà cefadroksiliu, naktinës (p=0,005) ir dieninës (p=0,013) enurezës daþnis tiriamosiose grupëse reikðmingai sumaþëjo (nuo 42,4 iki 9,1 proc. ir nuo 39,4 iki 6,1 proc., atitinkamai). Ið 33 ligoniø vienam (3 proc.) buvo neþymiø ðalutiniø reiðkiniø (pykinimas). Gauti duomenys rodo, kad vaikø ðlapimo organø infekcijos profilaktika cefadroksiliu yra veiksminga, kai vaistas geriamas prieð miegà kiekvienà vakarà arba alternuojanèiu reþimu kas 48 valandas. Rezultatø aptarimas Vaikai daþnai serga ðlapimo organø infekcija. Tarp septyneriø metø vaikø vienà kartà ðlapimo organø infekcija sirgo 8 proc. mergaièiø ir 1,7 proc. berniukø
Vaikø pasikartojanèios ðlapimo organø infekcijos ilgalaikis profilaktinis gydymas cefadroksiliu 61 Lentelë. Vaikø, serganèiø pasikartojanèia ðlapimo organø infekcija, klinikiniai duomenys Duomenys Pirma grupë Antra grupë χ 2, p (n=15) (n=18) Amþius 8,4± 2,3 7,8±3,5 t=2,04; p=0,59 Berniukai 0 1 χ 2 =0,86; p=0,35 Mergaitës 15 17 Pielonefritas 6 12 χ 2 =1,39; p=0,24 Cistitas 9 6 Prieð gydymà Naktinë enurezë 7 7 χ 2 = 0,39; p=0,53 Dieninë enurezë 9 4 Sukëlëjai E. coli 13 17 Proteus mirabilis 1 Klebsiella oxytoca 1 Staphylococcus epidermidis 1 Jautrumas cefadroksiliui 15/15 18/18 Ágimtos ðlapimo organø anomalijos 27 proc. 28 proc. Po gydymo Profilaktinio gydymo trukmë (mën.) 5,3±0,97 5,2±0,97 Veiksminga profilaktika 12/15 (80 proc.) 14/18 (78 proc.) Reinfekcijos daþnis 3/15 (20 proc.) 4/18 (22 proc.) χ 2 =0,024; p=0,88 Profilaktinio gydymo trukmë iki ligos atkryèio (mën.) 3,3±2,1 3,0±1,8 Naktinë enurezë 2 1 χ 2 =7,92; p=0,005 Dieninë enurezë 1 1 χ 2 =6,13; p=0,013 Sukëlëjai E. coli 2 4 Enterobacter sp. 1 0 (15). Maþi vaikai daþniausiai serga ûminiu pielonefritu, vyresnio amþiaus mergaitës daþniau serga latentiniu cistitu. ÐOI kartojasi 30 50 proc. atvejø ir dauguma (80 90 proc.) per 3 6 mënesius po pirmojo epizodo (1, 16). Vaikams, sirgusiems ðlapimo organø infekcija, profilaktiðkai antibiotikø skiriama, jei randamas vezikoureterinis refliuksas, hidronefrozë arba kita kliûtis, kuri sukelia ðlapimo takø santykiná nepraeinamumà. Profilaktiðkai antibiotikø skiriama naujagimiams ir kûdikiams, jei, echoskopuojant antenataliniu laikotarpiu, randama inkstø anomalijø, taip pat kûdikiams ir maþiems vaikams iki 3 5 metø, jei jie sirgo ûminiu pielonefritu. Taip pat antibiotikø skiriama mergaièiø pasikartojanèio ar lëtinio cistito profilaktikai (4, 15, 17 20). Cefadroksilio trijø dienø kursas apsaugo nuo ðlapimo takø infekcijos po instrumentiniø ðlapimo takø tyrimø lyginant su placebo grupe, p<0,003) (21). Cefadroksilis veiksmingas gydant senyvo amþiaus ligoniø bakteriurijà (22). Gydant ûminá pielonefrità cefadroksiliu arba norfloksacinu, klinikinis atsakas nesiskiria ir yra geras (23). Cefadroksilio klinikinis veiksmingumas 100 proc. gydant kûdikiø ir vaikø ðlapimo organø infekcijà (24). Cistitu serganèiø moterø, kurios buvo gydomos tris dienas cefadroksiliu, gydymas buvo veiksmingas 66 proc. ligoniø ir panaðus á nitrofurantoino (61 proc.), amoksicilino (67 proc.) ir trimetoprimo-sulfametoksazolio (TMP-SMX) (82 proc.). Po ûminio cistito gydymo bakteriurija pasikartojo nitrofurantoino grupëje 16 proc., amoksicilino 14 proc., TMP-SMX 3 proc. ir cefadroksilio 0 proc. (25). Ðio tyrimo duomenimis, profilaktinis gydymas cefadroksiliu, kuris truko ðeðis mënesius, buvo veiksmingas 80 proc. pirmos grupës ligoniø ir 78 proc. antros. Taigi cefadroksilio veiksmingumas buvo labai panaðus, kai ligoniai vartojo já kiekvienà vakarà arba kas antrà. Reinfekcija nustatyta 20 proc. pirmos gru-
62 Vytautas Baèiulis, Graþina Eitutienë, Rimantë Èerkauskienë ir kt. pës ir 22 proc. antros grupës ligoniø, ir jos daþnis statistiðkai nesiskyrë. ÐOI atsinaujino septyniems (21 proc.) ligoniams ið 33. Reinfekcijà sukëlusios E. coli ir Enterobacter sp. bakterijos buvo jautrios cefadroksiliui. Nors nepavyko nustatyti, kad ligoniai nesilaikë gydymo reþimo, þinoma, kad, kai sukëlëjas jautrus antibiotikui, reinfekcija daþniausiai ávyksta, jei ligonis nesilaiko vaisto vartojimo rekomendacijø. Nepriklausomai, koks buvo gydymo reþimas, ðlapimo organø anomalijos neturëjo átakos ðlapimo organø infekcijos atkryèio daþniui (p=0,39). Moksliniø tyrimø metaanalizë rodo, kad kontrolinës (placebo) grupës ligoniams, kurie nevartoja profilaktiðkai antibiotikø, ÐOI atsinaujina 63 proc. atvejø. Vartojant antibiotikus profilaktiðkai, sumaþëja rizika pakartotinai sirgti ÐOI (reliatyvi rizika 0,36; 95 proc. pasikliautinasis intervalas 0,16 0,77) (15). Atsiþvelgiant á tai, jog Lietuvoje ÐOI sukëlëjai daþnai atsparûs trimetoprimui (6) ir kad nitrofurantoinà vaikai daþnai blogai toleruoja (26), manoma, kad cefadroksilis gali bûti vartojamas vaikø ÐOI reinfekcijø ilgalaikei profilaktikai. Nitrofurantoinas (37 proc.) daþnai sukelia virðkinimo trakto nepageidaujamø reakcijø, o trimetoprimas (21 proc.) alerginá bërimà, todël neretai vaikai negali jø vartoti (26, 27). Mûsø gydytiems vaikams cefadroksilio nepageidaujamø reakcijø buvo labai retai (3 proc.) ir tai atitinka literatûros duomenis (28). Literatûroje apraðytas atvejis, kuomet cefadroksilis nepertraukiamai buvo vartojamas trejus metus ir nesukëlë nepageidaujamø reakcijø ligoniui, serganèiam hiperimunoglobulino E sindromu (29). Be to, geriamasis cefadroksilis kaip ir fenoksimetilpenicilinas, kurá vartojo savanoriai, tik neþymiai veikia burnos ir þarnyno florà. Ji visiðkai normalizuojasi po dviejø savaièiø, kai vaistas baigiamas vartoti (30). Iðvados Vaikø ðlapimo organø infekcijos profilaktika cefadroksiliu yra veiksminga ir saugi, kai vaistas geriamas prieð miegà kiekvienà vakarà arba alternuojanèiu reþimu kas 48 valandas. Vartojant cefadroksilá alternuojanèiu reþimu, galima sumaþinti ir gydymo kainà. Long-term Cefadroxil prophylaxis in children with recurrent urinary tract infections Vytautas Baèiulis, Graþina Eitutienë 1, Rimantë Èerkauskienë 2, Elvyra Baèiulienë 2, Augustina Jankauskienë 2, Eglë Mieliauskaitë Children s Clinic, Vilnius University, 1 Klaipëda Children s Hospital, 2 Republic Vilnius University Children s Hospital, Lithuania Key words: pyleonephritis, cystitis, treatment, cefadroxil, children. Summary. The aim of the study was to evaluate the efficacy and safety of low-dose, long-term cefadroxil prophylaxis in preventing recurrent urinary tract infections in children. A prospective, randomized trial in 33 children (32 female, 1 male) aged 2 14 years (mean 8.1±2.8) was conducted. Children with recurrent urinary tract infections were commenced to six-month prophylaxis with cefadroxil at the dosage of 12.5 15.0 mg/kg at bedtime administered every night (group I, n=15) or alternate night (group II, n=18). Escherichia coli was the most frequently isolated agent (90.9%), followed by Proteus mirabilis (3.0%) and Klebsiella oxytoca (3.0%) and Staphylococcus epidermidis (3.0%). Cefadroxil prophylaxis was effective in 80% of patients in group I and in 78% patients in group II. Reinfection occurred in 3/15 (20%) patients in-group I and in 4/18 (22.2%) patients in-group II (odds ratio 1.14; 95% confidence interval 0.16 8.3). The difference of reinfection rate between the groups was not significant (p=0.88). The rate of day- and night-time wetting in both groups before prophylaxis of urinary tract infections was high. It decreased significantly at the end of prophylactic treatment with cefadroxil (from 42.4% to 9.1% and from 39.4% to 6.1% respectively). Mild adverse reaction (nausea) was observed in 1/33 patient. In conclusion our study shows that cefadroxil is an effective, well-tolerated and safe agent in the urinary tract infections prophylaxis. Prophylaxis of recurrent urinary tract infections in children with cefadroxil on alternate night regimen might reduce the cost of the treatment. Correspondence to V. Baèiulis, Children s Clinic, Vilnius University, Santariðkiø 4, 2600 Vilnius, Lithuania. E-mail: vytautas_baciulis@yahoo.com
Vaikø pasikartojanèios ðlapimo organø infekcijos ilgalaikis profilaktinis gydymas cefadroksiliu 63 Literatûra 1. Baèiulis V, Jakimavièienë E. Vaikø ðlapimo organø infekcijos klinika ir gydymas. (Clinical course and treatment of urinary tract infection in childhood.) Medicina (Kaunas) 1998;34:57-63. 2. Nuutinen M, Uhari M. Recurrence and follow-up after urinary tract infection under the age of 1 year. Pediatr Nephrol 2001;16:69-72. 3. Kaltenis P, Veinðreiderienë V, Murauskaitë G. Urinary isolates and their susceptibility to antibiotics in children over the ten-year period, 1982-1991. Acta Med Lituanica 1994; 1:20-3. 4. Baèiulis V, Vingras A. Vaikø ðlapimo organø infekcijos gydymas ir slauga. (Treatment and nursing of children with urinary tract infection.) Medicinos teorija ir praktika 2002; 32(Pr 4):29-33. 5. Greenfield SP, Ng M, Wan J. Experience with vesicoureteral reflux in children: clinical characteristics. J Urol 1997;158: 574-7. 6. Kaltenis P. Antibiotics in pediatric nephrology. In: Baciulis V, editor. ESPN training course in paediatric nephrology. Workshop material. Vilnius; 1998. p. 72-81. 7. Bhatia NN, Karram MM, Bergman A, Evans RP. Antibiotic prophylaxis following lower urinary tract instrumentation. Urology 1992:39:583-5. 8. Puhakka H, Virolainen E. Cefadroxil in the treatment of susceptible infections in infants and children. Drugs 1986; 32(Suppl 3):21-8. 9. Petrikkos G, Papapetropoulou M, Dracopoulos J, Giamarellou H. Three-day antibiotic therapy in bacteriuria of old age. J Antimicrob Chemother 1990;26:705-11. 10. Sandberg T, Englund G, Lincoln K, Nilsson LG. Randomised double-blind study of norfloxacin and cefadroxil in the treatment of acute pyelonephritis. Eur J Clin Microbiol Infect Dis 1990;9:317-23. 11. Kahlmeter G. The ECO.SENS Project: a prospective, multinational, multicentre epidemiological survey of the prevalence and antimicrobial susceptibility of urinary tract pathogens-interim report. J Antimicrob Chemother 2000; 46(Suppl 1):15-22;(discussion)63-5. 12. Kahlmeter G. An international survey of the antimicrobial susceptibility of pathogens from uncomplicated urinary tract infections: the ECO.SENS Project. J Antimicrob Chemother 2003;51:69-76. 13. Minkov N, Zlatanov Z, Zozikov B, Khristova D. Treatment of urinary infection with cephadroxyl (Pharmachem) microbiological and clinical research. Vutr Boles 1987;26:98-104. 14. Granero L, Gimeno MJ, Torres-Molina F, Chesa-Jimenez J, Peris JE. Studies on the renal excretion mechanisms of cefadroxil. Drug Metab Dispos 1994;22:447-50. 15. Williams G, Lee A, Craig J Antibiotics for the prevention of urinary tract infection in children: a systematic review of randomized controlled trials. J Pediatr 2001;138:868-74. 16. Mangiarotti P, Pizzini C, Fanos V. Antibiotic prophylaxis in children with relapsing urinary tract infections: review. J Chemother 2000;12:115-23. 17. Belman AB. Vesicoureteral reflux. Pediatr Clin North Am 1997;44:1171-90. 18. Cooper CS, Chung BI, Kirsch AJ, Canning DA, Snyder HM III. The outcome of stopping prophylactic antibiotics in older children with vesicoureteral reflux. J Urol 2000;163:269-73. 19. Brendstrup L, Hjelt K, Petersen KE, Petersen S, Andersen EA, Daugbjerg PS, Stagegaard BR, Nielsen OH, Vejlsgaard R, Schou G, et al. Nitrofurantoin versus trimethoprim prophylaxis in recurrent urinary tract infection in children. A randomized, double-blind study. Acta Paediatr Scand 1990; 79:1225-34. 20. Christiaens TC, De Meyere M, Verschraegen G, Peersman W, Heytens S, De Maeseneer JM. Randomised controlled trial of nitrofurantoin versus placebo in the treatment of uncomplicated urinary tract infection in adult women. Br J Gen Pract 2002;52:729-34. 21. Bhatia NN, Karram MM, Bergman A, Evans RP. Antibiotic prophylaxis following lower urinary tract instrumentation. Urology 1992;39:583-5. 22. Tzias V, Dontas AS, Petrikkos G, Papapetropoulou M, Dracopoulos J, Giamarellou H. Three-day antibiotic therapy in bacteriuria of old age. J Antimicrob Chemother 1990; 26:705-11. 23. Sandberg T, Englund G, Lincoln K, Nilsson LG. Randomised double-blind study of norfloxacin and cefadroxil in the treatment of acute pyelonephritis. Eur J Clin Microbiol Infect Dis 1990;9:317-23. 24. Puhakka H, Virolainen E. Cefadroxil in the treatment of susceptible infections in infants and children. Drugs 1986; 32(Suppl 3):21-8. 25. Hooton TM, Winter C, Tiu F, Stamm WE. Randomized comparative trial and cost analysis of 3-day antimicrobial regimens for treatment of acute cystitis in women. JAMA 1995;4:41-5. 26. Brendstrup L, Hjelt K, Petersen KE, Petersen S, Andersen EA, Daugbjerg PS, Stagegaard BR, Nielsen OH, Vejlsgaard R, Schou G, et al. Nitrofurantoin versus trimethoprim prophylaxis in recurrent urinary tract infection in children. A randomized, double-blind study. Acta Paediatr Scand 1990; 79:1225-34. 27. Uhari M, Nuutinen M, Turtinen J. Adverse reactions in children during long-term antimicrobial therapy. Pediatr Infect Dis J 1996;15:404-8. 28. Iwao N, Kajikawa H, Kameoka H, Hosokawa S, Nishimoto N, Miyoshi S, Mizutani S. Effect of cefadroxil in urinary tract infections. Jpn J Antibiot 1984;37:558-80. 29. Dubus J-C, Michel G, Garcia-Meric P. Cefadroxil in hyperimmunoglobulin E syndrome. Arch Dis Child 2000;83:185-7. 30. Adamsson I, Edlund C, Sjostedt S, Nord CE. Comparative effects of cefadroxil and phenoxymethylpenicillin on the normal oropharyngeal and intestinal microflora. Infection 1997;25:154-8. Straipsnis gautas 2003 02 28, priimtas 2003 05 05 Received 28 February 2003, accepted 5 May 2003