Sveikatos mokslai Nr.5

Transcription

1 3469 gelio autoriø darbuose iðsamiai nagrinëjami ávairûs psichosocialiniai veiksniai, t.y. bendraamþiø, laisvalaikio, ðeimos vaidmuo, turintis átakos narkotikø vartojimui paauglystëje. Mûsø tyrimo rezultatus lyginome su kitø tyrimø rezultatais m. pagal PSO projektà buvo atliktas Lietuvoje narkotikø vartojimo diskotekose tyrimas [12], kurio metu buvo apklausta 290 Vilniaus ir Kauno diskotekø (toliau VKD tyrimas) lankytojø, kuriø dauguma m. amþiaus. Tyrimas parodë, kad 51,4 proc. apklaustøjø bent kartà vartojo narkotikus, daþniausiai ( 46,6 proc.) marihuanà, t. t., reguliariai - 4,5 proc. Daþnai buvo vartojami ir amfetaminai (18,9 proc.), ekstazis (10,6 proc.). Nustatyti vartojimo skirtumai pagal lytá. Marihuanà vartojo 60,4 proc. vaikinø ir 34,7 proc. merginø, amfetaminus 29 proc. vaikinø ir 11,8 proc. merginø, heroinà 19,7 proc. vaikinø ir 3,3 proc. merginø, LSD 16,1 proc. vaikinø ir 19,7 proc. merginø. Tarp 17 metø ir jaunesniø paaugliø net 50 proc. vartojo narkotines medþiagas. Palyginus moksleiviø, studentø ir dirbanèiøjø grupes, didþiausias skaièius bent kartà vartojusiø narkotikus teko moksleiviams. Narkotikø vartojimo daþnumas priklausë nuo lankymosi diskotekose daþnumo: kuo daþniau lankësi, tuo daþniau vartojo. Tarp kiekvienà savaitgalá besilankanèiø klubuose net 65,4 proc. vartojo narkotikus. Apie 26,2 proc. apklaustøjø prisipaþino, kad kartu su narkotikais vartojo ir alkoholá. VKD tyrimo duomenys buvo maþesni uþ tuos, kuriuos gavome savo tyrimo metu. Matyti tendencija, kad nuo 2000 m. iki 2004 m. narkotikø vartojimas diskotekose iðaugo, ypaè tarp merginø, daþnai besilankanèiø ðiose pasilinksminimo ástaigose. VKD tyrimo metu net 32,8 proc. diskotekø lankytojø teigë, kad jiems nekyla jokiø problemø norint gauti narkotikø; mûsø tyrimo metu net 37,9 proc. vaikinø ir net 28,9 proc. merginø nurodë, kad diskotekose jiems siûlomi ávairûs narkotikai[12]. Pagal Narkotikø kontrolës departamento prie LR Vyriausybës uþsakytà tyrimà 2009 m.[13], kas treèias asmuo, besilankantis jaunimo pasilinksminimo vietose, yra bandæs vartoti narkotikus. Klubuose labiausiai paplitusios kanapës jø bandë 31 proc. naktiniø klubø lankytojø, ekstazio 17 proc., amfetamino 12 proc., LSD 10 proc. 70 proc. narkotikus vartojanèiø klubø lankytojø daþniausiai ðias medþiagas ásigyja ið draugø. Beveik pusë klubø lankytojø (43 proc.) narkotines medþiagas ásigyja prieð áeidami á klubà, penktadalis (19 proc.) jas gauna besilinksmindami, t.y. bûdami klube. 14 proc. pasilinksminimo vietø lankytojø narkotines medþiagas maiðo ir vartoja kartu su alkoholiu. Europos jaunimo ðokiø muzikos renginiuose tikimybe iðbandyti ekstazá, amfetaminà, kokainà yra 10 kartø didesnë negu kitiems jaunimo atstovams. Narkotikø vartojimas èia siekia 60 proc. ir daugiau [ 3,7,9]. Apie diskotekas, naktinius klubus, kaip pagrindines jaunimo pramogø vietas, kur vartojami ir platinami ávairûs nelegalûs narkotikai, raðë Smith K. M., Maxwell J.C., Krebs C.P., Goldsamt L. A. ir kt.[5,8, 9,17, 19,20]. Ðie ir kiti autoriai nurodo, kad klubiniø narkotikø per paskutiná deðimtmetá vartojimas labai iðaugo. Pvz., Ðkotijoje diskotekose populiariausi kanapiø preparatai ir vartoja juos iki 80 proc. lankytojø, kokainas (63 proc.), amfetaminai (53 proc.), ketaminas, haliucinogeniniai grybai, LSD ir nitratai (nuo 15 iki 43 proc.), o ðiuos narkotikus vartojanèiø paaugliø amþius vis maþëja: vidutinis maþiausias amþius 13,5 metai. Narkotikus ásigyja per draugus arba narkotikø platintojus paèiose diskotekose [5,9, 13] Daugelis Lietuvos pedagogø, psichologø, sociologø nagrinëja laisvalaikio átakà, vartojant narkotikus. ESPAD 2003 metø tyrimo klausimyne [21] netgi uþduodamas klausimas Ar tëvai þino, kur leidþiate savaitgalio vakarus?. ESPAD 2003 metø tyrimai ir kitø Lietuvos tyrinëtojø tyrimø rezultatai parodë, kad narkotikø vartojimas maþesnis tose ðeimose, kuriose tëvai þino ir kontroliuoja, kaip paaugliai praleidþia laisvalaiká. Apibendrinant galima teigti, kad narkotikø vartojimas ir daþnas lankymasis diskotekose, klubuose ir kitose naktinio jaunimo pasilinksminimo ástaigose yra statistiðkai reikðmingai susijæ poþymiai, o jaunimo nuomone prevencinës priemonës, vykdomos juose siekiant uþkirsti kelià narkotikø platinimui ir vartojimui, yra nepakankamos. IÐVADOS 1. Moksleiviai, kurie daþnai lankësi diskotekose ir klubuose, nurodë, kad ten jiems buvo pasiûlyti kanapiø produktai, klubiniai narkotikai (ávairios tabletës, milteliai, lipdukai) bei injekciniai narkotikai (atitinkamai 86,2 proc., 67,1 proc., 20,1 proc.). Ðiais pasiûlymais pasinaudojo ir iðbandë narkotikus atitinkamai 56,5 proc., 32,0 proc. ir 5,3 proc. respondentø. Moksleiviai, kurie daþnai lankësi diskotekose, þymiai daþniau negu likusieji lankësi vakarëliuose, kur buvo vartojami ávairûs narkotikai ir nurodë, kad turi þymiai daugiau draugø, kurie reguliariai vartoja vienus ar kitus narkotikus ,0 proc. respondentø - pirmo kurso studentø pritarë apsaugos darbuotojø ir kitø klubo darbuotojø darbo vaidmens sustiprinimui jaunimo pasilinksminimo vietose. Geriausiai padëtø sutvarkyti situacijà naktinio pasilinksminimo vietose kompetentingi, atsakingi ir nepaperkami klubø darbuotojai ir didesnio skaièiaus vaizdo kamerø árengimas. Daþnesniems policijos rei-

2 3470 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. dams á naktinio pasilinksminimo átaigas pritarë 27,0 proc. respondentø. Jie pateikë visà eilæ priemoniø, kurias galëtø taikyti policija naktinio pasilinksminimo ástaigose ar jø prieigose. Literatûra 1. Pramogos be narkotikø. Metodinës rekomendacijos jaunimo pramogø verslo organizatoriams. Narkotikø kontrolës departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Vilnius, Kelly B.C., Parsons J.T., Wells B. E. Prevalence and Predictors of Club Drug Use among Club-Going Young Adults in New York City. Journal of Urban Health 2006; 83(5). 3. Emedicine health. Experts for everyday emergencies. Club drugs introduction 2010: 4. Kelly B.C., Parsons J.T. Predictors and comparisons of polydrug and non-polydrug cocaine use in club subcultures. Am J Drug Alcohol Abuse 2008; 34(6): National institute on drug abuse (NIDA). Monitoring the Future. National Results on Adolescent Drug Use 2007: drugabuse.gov/pdf/overview2007.pdf. 6. Parks K.A., Kenedy C. L Club drugs: reasons for and consequences of use. J Psychoactive Drugs 2004; 36(3): Measham, F., Aldridge, J. & Parker, H. Dancing on Drugs: Risk, Health and Hedonism in the British Club Scene. London: Free Association, Maxwell J. Party drugs: Properties, prevalence, patterns, and problems. Substance Use & Misuse 2005;40: UNODC, 2008 World drug report, United Nations Office on Drugs and Crime, Vienna, Bulotaitë L. Priklausomybiø anatomija. Vilnius, Reingardienë D., Vilèinskaitë J., Pilvinis V. ir kt. Apsinuodijimai narkotinëmis ir psichotropinëmis medþiagomis. Jø klinika ir gydymas. Kaunas, Narkotikø kontrolës departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 metø metinis praneðimas: Narkotikø kontrolës departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2009 metø metinis praneðimas: Teter C.J., Guthrie S.K. A Comprehensive Review of MDMA and GHB: Two Common Club Drugs. Pharmacotherapy 2004; 21: Lim D.K. Ketamine Associated Psychedelic Effects and Dependence. Singapore Medical Journal 2003; 44(1): Lankenau S, Clatts M. Drug injection practices among highrisk youths: The first shot of ketamine. Journal of Urban Health 2004; Smith K. M, Larive L. L., Romanelli F. Club drugs: methylenedioxymethamphetamine, flunitrazepam, ketamine hydrochloride, and gamma-hydroxybutyrate. American Journal of Health-System Pharmacy (2002); 59 (11): Robert S., Gable J.D. Acute Toxic Effects of Club Drugs. Journal of Psychoactive Drugs 2004; 36 (1): Goldsamt LA, O Brien J, Clatts MC, McGuire LS. The relationship between club drug use and other drug use: a survey of New York City middle school students. Subst Use Misuse. 2005;40(9-10): Krebs CP, Steffey DM. Club drug use among delinquent youth. Subst Use Misuse 2005;40(9 10): Hibell B, Andersson B, Bjarnason T, Ahlström S, Balakireva O, Kokkevi A, et al. The 2003 ESPAD report alcohol and other drug use among students in 35 European countries. Svedish Council for information on alcohol and other drugs CAN and Council of Europe (Pompidou group). Stockholm, ASSOCIATION BETWEEN YOUNG PEOPLE, AS FREQUENT VISITORS OF CLUBS/DISCOS, AND DRUG ABUSE, AND THEIR APPROACH TO PREVENTIVE ACTIVITIES Dalia Jurgaitienë, Dalija Stasiuvienë, Jûratë Grubliauskienë Summary Key words: students, clubs/discos, illicit drugs, attitudes to preventive measures in disco clubs. The aim of the study was to establish the prevalence of drug abuse among young people, as frequent visitors of clubs/ disco clubs, and to identify attitudes of young people to preventive measures in disco clubs. The anonymous survey was conducted in 2004 (n= 912) and in 2008 (n=126). The study results showed as, in 2004, the students, as frequent visitors of clubs and discos, have indicated that in the club, most of them were offered to use/to try drugs, such as cannabis products, club drugs (hetero tablets, powders, stickers), and injection drugs. These drugs attempted respectively %., 32.0 %, and 5.3 % respondents. The students, who are frequent clubs visitors, have many friends drug users. In 2008, 73.0 % respondents (the first year students) supported idea, as club staff and security staff could play an important role in preventive work in clubs and discos. Drug usage in clubs and discos could be solved by involvement of competent, responsible and incorruptible staff in the entertainment places. 27 % respondents agreed as the frequent police visits to night entertainment places are effective preventive measure. They proposed a number of measures in the night entertainment places (more video cameras, special training for police officers, how to recognize drug abusing person, and the lectures for parents of young people). Correspondence to: dalia.jurgaitiene@gmail.com Gauta

3 3471 LYTINIU KELIU PLINTANÈIØ INFEKCINIØ LIGØ TENDENCIJOS KLAIPËDOS APSKRITYJE DALIJA STASIUVIENË, BIRUTË STRUKÈINSKIENË Klaipëdos universiteto Sveikatos mokslø fakultetas Raktaþodþiai: lytiniu keliu plintanèios infekcijos, tendencijos, sergamumas, jauni þmonës. Santrauka Tyrimo tikslas buvo atskleisti lytiniu keliu plintanèiø infekciniø ligø tendencijas Klaipëdos apskrityje. Analizuoti metø lytiniu keliu plintanèiø infekciniø ligø Klaipëdos apskrityje duomenys. Taikyta regresinë analizë, naudotos tiesinë ir polinominë regresijos, taikytas determinacijos koeficientas. Regresinës lygties koeficientø reikðmingumas vertintas, kai p 0,05. Tyrimo metu nustatyta, kad Klaipëdos apskrityje metais daugiausia sifilio (57 proc.), gonorëjos (85 proc.), ÞIV (90 proc.) ir chlamidiozës (92 proc.) atvejø uþregistruota Klaipëdos mieste metais Klaipëdos apskrityje lytiniu keliu plintanèiomis infekcijomis (sifiliu, gonorëja, ÞIV, chlamidioze) sirgo 1083 gyventojai, tai sudarë 16,36 proc. Lietuvos rodiklio. ÞIV sergantieji Klaipëdos apskrityje sudarë net 35 proc. visø Lietuvos serganèiøjø ÞIV. Klaipëdos apskrityje gonokokine infekcija ir ÞIV daugiausia serga vyrai, o chlamidioze moterys. Sifiliu serga panaðus skaièius vyrø ir moterø. Lytiniu keliu plintanèiomis infekcijomis daugiausia serga metø amþiaus jauni þmonës. Sergamumas sifiliu, gonorëja ir chlamidioze metais Klaipëdos apskrityje statistiðkai reikðmingai maþëjo. Sergamumas ÞIV reikðmingai didëja. ÁVADAS Per keturis pastaruosius deðimtmeèius pasaulyje bendrai nustatytos 39 naujos pavojingos ir ypaè pavojingos uþkreèiamosios ligos. Viena jø - ÞIV infekcija, kuri registruojama ir Europoje. Atsiþvelgiant á naujai registruojamas ar vël plintanèias lytiniu keliu uþkreèiamas ligas pasaulyje ir pleèiantis tarptautiniams ryðiams bei iðaugus keliautojø srautui, padidëjo rizika susidurti su ðiomis infekcijomis mûsø kraðto gyventojams, taip pat padidëjo jø áveþimo á mûsø ðalá galimybë. Lietuvos pasienio regionai (pvz., Klaipëdos apskritis), esantys ðalia valstybiø ar srièiø, pasiþyminèiø sparèiai auganèiais lytiniu keliu plintanèiø ligø rodikliais (pvz., Kaliningrado sritis), pasiþymi aukðtesniais ðiø ligø rodikliais. Ypaè aukðtas rizikos laipsnis susirgti lytiniu keliu plintanèiomis ligomis tenka jaunø þmoniø amþiaus grupëms dël þiniø, socialinës brandos stokos, nepakankamo profilaktiniø intervencijø taikymo, trûkstant visuomenës lytinio ðvietimo priemoniø. Lietuvoje didëja mokslininkø, pedagogø, sveikatos specialistø dëmesys jaunimo lytiðkumo problemoms [1-3]. Psichiniø ir dvasiniø galiø dermë padeda apsaugoti asmenybæ nuo dezintegracijos [4]. Jaunø þmoniø lytinis ðvietimas, lytiðkumo ugdymas suteikia jaunam þmogui informacijà apie lytinæ ir reprodukcinæ sveikatà, formuoja jo poþiûrá á ðeimà, supaþindina su ðeimos planavimo pagrindais. Lytiðkumo ugdymas glaudþiai susijæs su lytiniu keliu plintanèiø ligø profilaktika. Vakarø Europoje lytinis mokymas ir ugdymas vykdomas jau kelis deðimtmeèius. Skandinavijos patirtis rodo, jog paþangus ir modernus lytinis ðvietimas sumaþino abortø, neplanuotø nëðtumø, lytiðkai plintanèiø infekcijø skaièiø tarp jaunimo [5]. Mûsø ðalyje vis dar trûksta lytinio ugdymo, profilaktinës veiklos bei seksualinio ðvietimo programø, skirtø jauniems þmonëms, kurios ágalintø pagilinti jø þinias, ugdytø pozityvià seksualinæ elgsenà, gerintø seksualinæ ir reprodukcinæ sveikatà. Norint kurti bei diegti profilaktines lytinio ðvietimo programas, reikia duomenø apie lytiniu keliu plintanèiø ligø dinamikà ir tendencijas bei iðsamios ðiø ligø paplitimo analizës. Darbo tikslas - atskleisti lytiniu keliu plintanèiø infekciniø ligø tendencijas Klaipëdos apskrityje. TYRIMO METODIKA Atliktas kiekybinis tyrimas. Buvo analizuota dokumentø ir ataskaitø medþiaga, gauta ið Klaipëdos visuomenës sveikatos centro. Analizuoti metø lytiniu keliu plintanèiø infekciniø ligø Klaipëdos apskrityje duomenys. Taikyta regresinë analizë, naudotos tiesinë ir polinominë regresijos, taikytas determinacijos koeficientas. Regresinës lygties Adresas susiraðinëti: Dalija Stasiuvienë, el. p.: sdalija@takas.lt

4 3472 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. koeficientø reikðmingumas vertintas, kai p 0,05. TYRIMO REZULTATAI IR JØ APTARIMAS metais Klaipëdos apskrityje ið viso uþregistruoti 178 sifilio, 306 gonorëjos, 187 ÞIV, 412 chlamidiozës atvejø. Analizuojant lytiðkai plintanèiø ligø paplitimà pagal teritoriná pasiskirstymà nustatyta, kad Klaipëdos apskrityje metais daugiausia (57 proc.) sifilio atvejø uþregistruota Klaipëdos mieste. Beveik po lygiai atvejø uþregistruota Klaipëdos rajone (17 proc.) ir Ðilutës rajone (16 proc.) (1 lentelë). Klaipëdos apskrityje metais gonokokinë infekcija labiausiai buvo paplitusi Klaipëdos mieste (85 proc.), antroje vietoje Klaipëdos rajonas (9 proc.). Klaipëdos apskrityje metais 90 proc. ÞIV atvejø uþregistruota Klaipëdos mieste, antroje vietoje Ðilutës rajonas, kuriame uþregistruota 5 proc. ÞIV atvejø. 92 proc. chlamidiozës atvejø tenka Klaipëdos miestui, antroje vietoje - Klaipëdos rajonas, kuriam tenka 3 proc. atvejø metais lytiniu keliu plintanèiomis infekcijomis sirgo ið viso 647 vyrai ir 436 moterys. Sifiliu sirgo 97 (54 proc.) vyrai ir 81 (46 proc.) moteris, gonorëja (88 proc.) vyrai ir 36 (12 proc.) moterys, ÞIV infekcija -137 ( 73 proc.) vyrai ir 50 (27 proc.) moterø, chlamidijø sukelta infekcija -143 (35 proc.) vyrai ir 269 (65 proc.) moterys. Tai rodo, kad tiriamuoju penkmeèiu gonorëja sirgo 7,5 karto daugiau vyrø, nei moterø. Be to, 2,7 karto daugiau vyrø, nei moterø uþregistruoti su ÞIV 1 lentelë. Lytiniu keliu plintanèiø infekcijø atvejai Klaipëdos apskrityje m. (teritorinis pasiskirstymas). 2 lentelë. Lytiniu keliu plintanèiø infekcijø atvejai Klaipëdos apskrityje m. (pasiskirstymas pagal amþiaus grupes). 1 pav. Sergamumo sifiliu, gonokokine infekcija, ÞIV, chlamidioze tendencijos metais.

5 3473 infekcija. Apie 2 kartus daugiau moterø, negu vyrø sirgo chlamidioze. Vyrø ir moterø, serganèiø sifiliu, skaièius buvo panaðus ir statistiðkai reikðmingai nesiskyrë. Analizuojant pagal amþiaus grupes nustatyta, kad lytiniu keliu plintanèiomis ligomis metais Klaipëdos apskrityje daugiausia sirgo ir metø jauni þmonës (2 lentelë). Tyrimo metu buvo analizuotos metø sergamumo Klaipëdos apskrityje sifiliu, gonokokine infekcija, ÞIV ir chlamidioze kreivës ir jos lygintos su situacija Lietuvoje (1 pav.). Pastaruoju penkmeèiu sergamumas sifiliu Klaipëdos apskrityje pradþioje augo, o vëliau þenkliai maþëjo. Tiesinë regresija atskleidë, kad metais Klaipëdos apskrityje buvo stebimas statistiðkai reikðmingas sergamumo sifiliu maþëjimas (R 2 = 0,685, p 0,05). Lietuvoje metais reikðmingø sergamumo sifiliu pokyèiø nenustatyta (R 2 =0,125, p>0,05) metais sergamumas sifiliu Klaipëdos apskrityje buvo 3 kartus maþesnis, negu sergamumas sifiliu Lietuvoje. Iðanalizavus sergamumo gonorëja Klaipëdos apskrityje dinamikà, II eilës polinominë kreivë parodë, kad sergamumas gonokokine infekcija metø laikotarpiu svyravo pradþioje nuolat didëjo, o vëliau þenkliai maþëjo. Minëtu laikotarpiu buvo stebima sergamumo gonokokine infekcija Klaipëdos apskrityje statistiðkai reikðminga maþëjimo tendencija (R 2 = 0,792, p 0,05). Lietuvoje sergamumas gonokokine infekcija taip pat pradþioje didëjo, o vëliau maþëjo. Polinominë kreivë rodo statistiðkai reikðmingà maþëjimà (R 2 = 0,391, p 0,05). Pastaruoju ne tik penkmeèiu, bet ir deðimtmeèiu sergamumas gonokokine infekcija Klaipëdos apskrityje buvo stabiliai aukðtesnis, negu sergamumas gonorëja Lietuvoje. Taèiau 2009 metais sergamumas gonorëja Klaipëdos apskrityje þenkliai sumaþëjo ir jau tapo þemesnis, nei ðalies mastu metais sergamumas ÞIV/AIDS Klaipëdos apskrityje iki 2008 metø stabiliai maþëjo, o 2009 metais staiga þenkliai padidëjo (nuo 0,55 iki 3,58). II eilës polinominë kreivë rodo statistiðkai reikðmingà ÞIV augimà Klaipëdos apskrityje tiriamuoju laikotarpiu (R 2 = 0,838, p 0,05). ÞIV sergamumas gyventojø Lietuvoje pastaruoju penkmeèiu buvo gana stabilus ( apie 0,3), taèiau 2009 metais taip pat padidëjo (nuo 0,3 iki 0,5). Polinominë kreivë atskleidë reikðmingà sergamumo didëjimà (R 2 = 0,363, p 0,05). Daþniausias (apie 70 proc. atvejø) ÞIV uþsikrëtimo bûdas Klaipëdos apskrityje intraveniniø narkotikø vartojimas. Kiti uþsikrëtimo bûdai buvo: heteroseksualûs bei homoseksualûs lytiniai santykiai, medicininës manipuliacijos, perinatalinis uþsikrëtimo kelias bei neþinomi bûdai. Klaipëdos apskrityje metais sergamumas chlamidijø sukeltomis infekcijomis svyravo iki 2007 metø maþëjo, 2008 metais þenkliai iðaugo, o 2009 metais vël sumaþëjo. III eilës polinominë kreivë rodo reikðmingà sergamumo chlamidioze maþëjimà Klaipëdos apskrityje metais (R 2 = 0,583, p 0,05). Lietuvoje metais sergamumas chlamidioze stabiliai reikðmingai maþëjo (R 2 = 0,909, p 0,05). Tyrimo rezultatai parodë, kad Klaipëdos apskrityje metais lytiniu keliu plintanèiomis infekcijomis, tokiomis kaip sifilis, gonorëja, ÞIV, chlamidiozë, sirgo 1083 gyventojai. Lietuvoje ðiomis ligosmis tiriamuoju laikotarpiu sirgo 6620 gyventojai. Taigi Klaipëdos apskrities sergantieji lytiniu keliu plintanèiomis infekcijomis sudarë 16,36 proc. Lietuvos rodiklio (sifiliu -11,38 proc., gonorëja -13,51 proc., chlamidioze -18,3 proc., o ÞIV net 34,63 proc.). Tyrimas atskleidë, kad lytiniu keliu plintanèiø infekciniø ligø prevencijai turi bûti skirtas padidintas dëmesys, ypaè AIDS/ÞIV prevencijai, kuriant ir ágyvendinant ðiø infekcijø plitimo maþinimui skirtas sveikatos ir ðvietimo prevencines programas. Ypaè atkreiptinas dëmesys á spartø ÞIV didëjimà. Dalis visuomenës mano, kad ÞIV ir kitos lytiðkai plintanèios ligos yra aktualios tik narkomanams ir kaliniams, dël to neávertina realaus uþsikrëtimo pavojaus. Prioritetinës lytiniu keliu plintanèiø infekcijø prevencinës veiklos sritys turi bûti orientuotos á visuomenës ðvietimà, informavimà, serganèiøjø stebësenà, asmens sveikatos prieþiûros ástaigø bendradarbiavimà su visuomenës sveikatos prieþiûros ástaigomis bei sveikatos prieþiûros ástaigø kontrolæ. IÐVADOS 1. Klaipëdos apskrityje metais daugiausia sifilio (57 proc.), gonorëjos (85 proc.), ÞIV (90 proc.) ir chlamidiozës (92 proc.) atvejø uþregistruota Klaipëdos mieste. 2. Klaipëdos apskrityje gonokokine infekcija ir ÞIV daugiausia serga vyrai, o chlamidioze moterys. Sifiliu serga panaðus skaièius vyrø ir moterø. 3. Lytiniu keliu plintanèiomis infekcijomis daugiausia serga metø amþiaus jauni þmonës. 4. Sergamumas sifiliu, gonorëja ir chlamidioze metais Klaipëdos apskrityje statistiðkai reikðmingai maþëjo. Sergamumas ÞIV reikðmingai didëja. Literatûra 1. Ruzgaitë D., Pataðiûtë I., Jakubèionytë R. Paaugliø þinios apie reprodukcinæ sveikatà ir ankstyva lytinio gyvenimo patirtis. Lietuvos akuðerija ir ginekologija, 2002; 5(4):

6 3474 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. 2. Bacevièienë I., Ðumskas L. Ðeimos ir socialiniø ekonominiø veiksniø átaka paaugliø merginø lytiniam aktyvumui. Lietuvos akuðerija ir ginekologija, 2004; 7(1): Jaruðevièienë L.,Valius L. Paaugliø lytinës ir reprodukcinës sveikatos prieþiûros poreikiai visuomenës poþiûriu. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2005; 9 (12): Ustilaitë S., Juðkelienë V. Teigiamo poþiûrio á dorovines vertybes ugdymas brandaus lytiðkumo ugdymo pamatas. Pedagogika, 2004; 70: TRENDS IN SEXUALLY TRANSMITTED DISEASES MORBIDITY IN KLAIPEDA COUNTY Dalija Stasiuvienë, Birutë Strukèinskienë Summary Key words: sexually transmitted infections, trends, morbidity, young people The goal of the study was to analyze trends in sexually transmitted diseases morbidity in Klaipeda County. The data of sexually transmitted diseases morbidity in Klaipeda County over were analyzed. The data for this study was derived from the Klaipeda Public Health Centre. The regression analysis was used. Trends were estimated by the use of linear and polynomial regression. The significance level p 0.05 was considered statistically significant. In Klaipeda County over , the bigest amount of cases of syphilis (57 %), gonorrhoea (85 %), HIV infection (90 %), and chlamydial infections (92 %) were recorded in Klaipeda city. During , a total of 1083 inhabitants of Klaipeda County were recorded with sexually transmitted infections: syphilis, gonococcus infection, HIV/AIDS infection, and chlamydiasis. It counted a proportion of % of sexually transmitted infections in absolute numbers in Lithuania. The patients with HIV in Klaipeda County formed a 35 % of patients recorded with HIV in Lithuania. In Klaipeda County, mostly men are ill with gonococcus infection and have HIV infection, but mostly women are ill with chlamydiasis. Syphilis is common similarly among men and women. Sexually transmitted diseases mostly are prevalent in young people aged 20 to 29 years. The study results revealed that in Klaipeda County during the period morbidity rates from syphilis, gonorrhoea and chlamydiasis showed statistically decreasing trends, whereas trends in HIV/AIDS morbidity significantly increased. Correspondence to: sdalija@takas.lt Gauta SVEIKATOS POLITIKOS FORMAVIMAS IR TARPTAUTINË SAUGIOS BENDRUOMENËS PROGRAMA ARTÛRAS RAZBADAUSKAS, BIRUTË STRUKÈINSKIENË Klaipëdos universiteto Sveikatos mokslø fakultetas Raktaþodþiai: sveikatos politika, saugios bendruomenës programa, suþalojimø prevencija, saugos stiprinimas. Santrauka Darbo tikslas buvo aptarti saugos stiprinimui ir suþalojimø prevencijai skirtà tarptautinæ Saugios bendruomenës programà, kaip sveikatos politikos formavimo priemonæ. Taikyta mokslinës literatûros apþvalga, dokumentø ir dokumentiniø ðaltiniø analizë, apraðomoji analizë. Tyrimas atskleidë, kad Saugios bendruomenës programa yra koordinuojama, paremta partneryste ir bendradarbiavimu, ilgalaikë, nuosekliai vykdoma programa, apimanti visas amþiaus grupes ir visas sritis, skirianti padidintà dëmesá paþeidþiamiausioms amþiaus grupëms ir padidintos rizikos sritims, kurià ágyvendinant vykdoma suþalojimø stebësena, yra analizuojamos traumatizmo prieþastys ir vyksta programos vertinimas. Taikant ðià programà, galima iki 30 proc. sumaþinti traumatizmà, sumaþinti mirtingumà nuo suþalojimø ir neágalumà. Tarptautinë Saugios bendruomenës programa yra svarbi priemonë Sveikatos politikos formavimui. Saugios bendruomenës programa yra rezultatyvi suþalojimø prevencijai ir saugos stiprinimui skirta programa. Saugios bendruomenës programa yra visapusiðka, kompleksinë prevencinë sveikatos ir saugos stiprinimo programa, kurios veikloje aktyviai dalyvauja vietinë bendruomenë. ÁVADAS Suþalojimai, patiriami dël nelaimingø atsitikimø (atsitiktiniai, netyèiniai) ar smurto (tyèiniai), yra svarbi visuomenës sveikatos problema. Nuo suþalojimø kasmet 27 Europos Sàjungos ðalyse þûsta apie þmoniø, ir dar þymiai daugiau tampa neágaliais [1]. Pagal R. Bauer ir kt., (2009), kas 2 minutës Europos Sàjungoje kas nors mirðta nuo suþalojimø [1]. Suþalojimai pasaulyje yra pagrindinë vaikø ir paaugliø nuo 0 iki 18 metø amþiaus mirties prieþastis [2]. Nelaimingi atsitikimai, traumos, smurtas, saviþudybës tai ávairûs mirtini ir nemirtini suþalojimai, kuriø socialinë - ekonominë þala visuomenei Adresas susiraðinëti: Artûras Razbadauskas, el. p.: rarturas@takas.lt

7 3475 yra nemaþëjanti. Mirtys nuo iðoriniø prieþasèiø, sunkios traumos, neágalumas, psichologinës patirtø iðgyvenimø pasekmës tai skaudþios ávairiø suþalojimø pasekmës. Rytø Europos ðalys dar þenkliai atsilieka nuo aukðto ekonominio lygio Vakarø Europos valstybiø, kuriose yra aukðtas saugos lygis ir paþangiai þemi traumatizmo rodikliai [3]. Mirtingumas nuo iðoriniø prieþasèiø rytinëje Europos regiono dalyje yra didþiausias Europos regione [4]. Be to, mirtingumas ir neágalumas rytinëje Europoje vis dar didëja [3]. Iðsivysèiusiose Vakarø Europos ðalyse poþiûris á saugà, aktyviai vykdoma saugos stiprinimo ir traumatizmo prevencinë veikla, ágyvendinamos saugos ir sveikatos programos leidþia pasiekti akivaizdþiø teigiamø rezultatø. Lietuvoje pastaruosius deðimtmeèius mirtys nuo iðoriniø prieþasèiø stabiliai yra treèia mirties prieþastis [5]. Nors Lietuvos Sveikatos programoje numatytas uþdavinys - sumaþinti traumatizmo atvejø, næágalumo ir mirtingumo dël traumø ir nelaimingø atsitikimø skaièiø [6], saugos stiprinimo ir suþalojimø prevencijos veikla ðalyje tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu plëtojama nepakankamai aktyviai. Stinga efektyviai vykdomø sveikatos ir saugos programø, tinkamø vietinës sveikatos politikos formavimo instrumentø, nuosekliai ágyvendinamø bei tinkamai koordinuojamø kompleksiniø sveikatos programø. Darbo tikslas - aptarti tarptautinæ Saugios bendruomenës programà, kaip sveikatos politikos formavimo priemonæ, skirtà saugos stiprinimui ir suþalojimø prevencijai. TYRIMO METODIKA Taikyta mokslinës literatûros apþvalga, dokumentø ir dokumentiniø ðaltiniø analizë, apraðomoji analizë. Tyrimo metu buvo naudojamasi ir tarptautiniø moksliniø konferencijø, seminarø, pasitarimø metu gauta medþiaga, ataskaitomis, nutarimais, rezoliucijomis bei internetiniais informaciniais ðaltiniais. Darbe naudoti dokumentai ir dokumentiniai ðaltiniai yra pirminiai, reguliaciniai/direktyviniai, komunikatyviniai, informaciniai. REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Tarptautinë saugios bendruomenës programa. Pastaruoju metu ávairiose pasaulio ðalyse vykdant profilaktinæ suþalojimø veiklà ir stiprinant bendruomenës saugà efektyviai ágyvendinama tarptautinë Saugios bendruomenës programa [7-9]. Saugios bendruomenës programa - tai visapusiðka kompleksinë programa, skirta maþinti suþalojimams ir stiprinti saugai ávairiose srityse bei visose amþiaus grupëse. Programa paremta partneryste ir bendradarbiavimu tarp institucijø ir yra sistemingai vykdoma ir koordinuojama. Tai tæstinë, ilgalaikë, nuosekliai vystoma prevencinë sveikatos ir saugos stiprinimo programa. Vykdant ðià programà vyksta suþalojimø registracija ir analizuojamos suþalojimø prieþastys bei ávertinamas programos efektyvumas, naudojant vertinimo kriterijus. Nuolat bendradarbiaujant vietiniu, nacionaliniu, tarptautiniu, regioniniu lygmeniu, dalyvaujant profesiniø tinklø veikloje ágalina sveikatos, saugos stiprinimo ir kitus ðioje srityje dirbanèius specialistus keistis patirtimi, vystyti, tobulinti prevencinæ, sveikatinimo veiklà bei vykdyti saugiø bendruomeniø plëtrà. Ði kompleksinë programa pripaþinta svarbiausia intervencine forma vietinës bendruomenës lygmeniu, kaip reikðmingiausia bendruomenës saugos stiprinimo ir suþalojimø prevencijos programa [10]. Saugios bendruomenës programa padeda iki proc. sumaþinti suþalojimø skaièiø [11]. Kompleksiniø programø kûrimas ir ádiegimas padeda koordinuoti prevencinæ veiklà, á jà átraukti visà bendruomenæ, vykdyti ilgalaikes, tæstines priemones, vystyti tarpþinybiná bendradarbiavimà, identifikuoti labiausiai paþeidþiamas amþiaus grupes ir padidintos rizikos aplinkà, vykdyti traumø registracijà, ávertinti programos efektyvumà [8]. Saugios bendruomenës programa padeda vystyti tarpsektoriná bei tarptautiná bendradarbiavimà [7]. Ðiuo metu ávairiose pasaulio ðalyse veikia Saugios bendruomenës programa [8, 9, 12, 13]. Taikant Saugios bendruomenës modelá galima sumaþinti suþalojimø skaièiø, mirtingumà nuo suþalojimø ir neágalumà bei stiprinti þmogaus saugà. Nuo 1989 metø programà koordinuoja Pasaulio sveikatos organizacija per Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiavimo centrà (PSO Bendruomenës saugos stiprinimo centras ), esantá Karolinskos universitete Stokholme (Ðvedija). Saugios bendruomenës programose yra ávairûs projektai ekonominiu aspektu: nuo nedideliø lëðø reikalingø priemoniø (pvz., paskaitø) iki stambiø finansiniø iðlaidø reikalaujanèiø projektø (pvz., saugiø keliø projektavimas ir tiesimas). Saugios bendruomenës programà vykdanèios bendruomenës pasiþymi ávairove: Saugios bendruomenës kuriamos ávairiuose þemynuose bei ávairaus ekonominio lygio ðalyse, gyventojø skaièius tokiose bendruomenëse svyruoja nuo vieno tûkstanèio (pvz., Taivanyje) iki pustreèio milijono (pvz., Vokietijoje). Saugia bendruomene gali bûti pripaþintas visas miestas, jo dalis arba rajonas, gyvenvietë, apskritis, valstija. Ðiuo metu pasaulyje yra 200 bendruomeniø, kurioms suteiktas Saugios bendruomenës vardas (taip

8 3476 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. vadinamos designuotos Saugios bendruomenës). Dar per 150 rengiasi jomis tapti ir ðiuo metu dirba pagal Saugios bendruomenës modelá. Saugiø bendruomeniø programose skiriamas ypatingas dëmesys padidintos rizikos amþiaus grupëms (pvz., vaikams, pagyvenusiems þmonëms) ir padidintos rizikos prevencijos sritims (pvz., eismo saugai). Pasaulio sveikatos organizacija, rekomenduodama vaikø suþalojimø prevencijos strategijas, palankiai vertina bendruomenës lygmeniu taikomas prevencines programas [14]. Vaikø ir paaugliø traumø prevencijai tiktø naudoti kompleksines programas, taikyti ávairesnes prevencines priemones bei veiksmus [8, 15], panaudoti kitø ðaliø, pasiþyminèiø gerais prevencinës veiklos rezultatais, patirtimi. Kadangi eismo sauga yra padidintos rizikos sritis, visø Saugiø bendruomeniø programose padidintas dëmesys skiriamas suþalojimø nuo eismo ávykiø profilaktikai ir eismo saugos stiprinimui. Eismo saugos stiprinimui yra ypaè svarbus visapusiðkø, kompleksiniø prevenciniø programø vaidmuo. Taikant tokià programà pastebëtas eismo traumø sumaþëjimas 27,7 proc. [16]. Saugiø bendruomeniø programose vykdomi projektai, skirti ávairiø amþiaus grupiø eismo saugai. Padidintas dëmesys skiriamas vaikø amþiaus grupei, kaip padidintos rizikos susiþaloti ir þûti eismo ávykiø metu grupei [17, 18]. Ávairiø ðaliø projektuose prevenciniai veiksmai yra orientuoti á pësèiuosius, keleivius, vairuotojus, motociklininkus, dviratininkus, saugià transporto priemonæ, keliø infrastruktûrà (keliø planavimà, apðvietimà, saugos elementø taikymà), saugos kultûrà. Atskiros priemonës skiriamos alkoholio kontrolei. Pasaulio mokslininkai atkreipia dëmesá, kad svarbu diegti ilgalaikes sveikatinimo, sveikatos ir saugos stiprinimo, prevencines programas, o ne vykdyti atskirus trumpalaikius projektus. Rekomenduotina ir vietiniu lygmeniu kurti ir diegti ilgalaikes programas. Anot Per Nilsen, Diane Hudson ir kt. ilgalaikës traumø prevencijos ir saugos stiprinimo programos yra efektyvesnës, jos keièia þmoniø poþiûrá apie problemà á nuostatas, supratimà apie gyvenimo normas. Be to, jos keièia bendruomenës saugos kultûrà, kuriai susiformuoti reikia ilgo laiko [19]. Svarbu, kad ilgalaikës programos bûtø nuosekliai, sistemingai vykdomos [19]. Bûdamos ilgalaikës, naudodamos ávairiø rûðiø ir formø priemones, intervencinius bûdus, jos padeda vystyti saugos kultûrà bendruomenëje [20]. Saugios bendruomenës programos sëkmingai vykdomos Europos valstybëse (Ðvedijoje, Norvegijoje, Austrijoje) bei Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Azijos ðalyse [8]. Moksliniai tyrimai rodo, kad, pvz., Kaðmaro Saugioje bendruomenëje (2010) mirtingumas nuo suþalojimø trejø metø laikotarpiu þenkliai ir statistiðkai reikðmingai sumaþëjo, palyginti su 44 kontrolinëmis bendruomenëmis [21]. Pagal T. Timpkà ir kt. (2006) Saugios bendruomenës programà ágyvendinanèioje vietovëje statistiðkai reikðmingai sumaþëjo suþalojimø namuose daþnumas dirbanèiø vyrø ir moterø kategorijose ir bedarbiø vyrø kategorijoje, kai tuo tarpu kontrolinëje bendruomenëje atitinkami pokyèiai buvo statistiðkai nereikðmingi [22]. Pasaulio sveikatos organizacija visuomenei rekomenduoja taikyti Saugios bendruomenës modelá, kuris yra tinkamas vaikø ir suaugusiøjø traumatizmo maþinimui bei saugos stiprinimui visame mieste ar vietovëje, kurioje yra susikûrusi Saugi bendruomenë [23]. Saugios bendruomenës programos diegimas Lietuvoje. Saugiø bendruomeniø kûrimu buvo susidomëta ir Lietuvoje, kur buvo pristatyta ði tarptautinë programa m. Karolinskos universiteto mokslininkai ir jame esantis Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiavimo centras (PSO Bendruomenës saugos stiprinimo centras ), (Stokholmas, Ðvedija) kartu su Klaipëdos miesto medicinos, sveikatos specialistais ir akademine bendruomene organizavo tarptautiná seminarà Suþalojimø prevencija ir saugios bendruomenës koncepcija (Klaipëda), 2001 m. kartu su Klaipëdos m. savivaldybe ir Klaipëdos universiteto Sveikatos mokslø fakultetu inicijavo respublikinæ konferencijà Saugiø bendruomeniø kûrimas bei 2002 metais drauge su Klaipëdos mokslininkais rengë tarptautinius seminarus Suþalojimø prevencija ir Saugiø bendruomeniø programa Vakarø Lietuvos miestø bendruomenëms bei Kaliningrado srities (Rusija) gyventojams [24] m. Klaipëdos ilgalaikë m. Saugios bendruomenës programa buvo parengta ir su Ðvedijos ekspertø rekomendacija pristatyta Klaipëdos miesto Bendruomenës sveikatos tarybos posëdyje bei patvirtinta Klaipëdos miesto tarybos posëdyje. Ði programa buvo diegiama bendromis Klaipëdos m. savivaldybës Sveikatos skyriaus, Klaipëdos universiteto Sveikatos mokslø fakulteto, Klaipëdos visuomenës sveikatos centro, Klaipëdos eismo prieþiûros tarnybos, Klaipëdos m. sveikatos prieþiûros ástaigø pastangomis bei buvo teigiamai ávertina Nacionalinës sveikatos tarybos, kaip geros patirties pavyzdys. Pastaruoju metu á prevencinæ suþalojimø ir saugos stiprinimo veiklà aktyviai ásijungë ir naujai susikûræs Klaipëdos miesto savivaldybës padalinys - Klaipëdos miesto Visuomenës sveikatos biuras. Saugios bendruomenës programa domëjosi ne tik Klaipëdos, bet ir Kauno, Vilniaus, Panevëþio, Tauragës,

9 3477 Ðilalës, Jurbarko, Pagëgiø, Neringos, Marijampolës sveikatos specialistai bei savivaldybiø atstovai, ðios programos klausimais buvo diskutuojama LR Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamuose renginiuose, respublikinëse konferencijose, Seimo posëdþiuose, kur buvo rekomenduojama jà taikyti saugos stiprinimui ir suþalojimø prevencijai mûsø ðalyje. IÐVADOS 1. Tarptautinë Saugios bendruomenës programa yra svarbi priemonë Sveikatos politikos formavimui. 2. Saugios bendruomenës programa yra rezultatyvi suþalojimø prevencijai ir saugos stiprinimui skirta programa. 3. Saugios bendruomenës programa yra visapusiðka, kompleksinë prevencinë sveikatos ir saugos stiprinimo programa, kurios veikloje aktyviai dalyvauja vietinë bendruomenë. Literatûra 1. Bauer R., Steiner M. Injuries in the European Union: Statistics summary , Viena: KfV, EuroSafe, Child and adolescent injury prevention: A Global Call to Action. Geneva: WHO, UNICEF, Sethi D., Racioppi F., Baumgarten I., Bertollini R. Reducing inequalities from injuries in Europe. The Lancet 2006; 368 (9554): Shields N., Sethi d., Racioppi F., Yordi Aguirre I., Baumgarten I. National responses to preventing violence and unintentional injuries. WHO European survey. Copenhagen: WHO Regional Office for Europe, Demografijos metraðtis Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Lietuvos sveikatos programa, Vilnius: Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, Wellander G., Svanström L., Ekman R. Safety promotion: An Introduction. Stockholm: Karolinska Institutet Rahim Y. Safe Community in different settings. Int J Inj Contr Safe Promot 2005; 12(2): Svanström L., Schelp L., Ekman R., Lindström Å. Falköping, Sweden, ten years after: still a Safe Community? Int J Consumer Safe 1996; 1: Maurice P., Lavoie M., Laflamme L., Romer C., Andersson R. Safety and safety promotion: definition for operational developments. Inj Control Safety Promot 2001; 8: Ekman R. Injuries in Skaraborg County, Sweden: Surveillance, analysis, and evaluation of community intervention at municipal and county level. Second edition. Stockholm: Retro Print AB, Ytterstad B., Wasmuth H. H. The Harstad Injury Prevention Study: Evaluation of hospital-based injury recording and communitybased intervention for traffic injury prevention. Accid Anal Prev 1995; 27: Lindqvist K., Timpka T., Schelp L., Åhlgren M. Evaluation of inter-organizational traffic injury prevention in a WHO Safe Community. Acc Anal Prev 2001; 33: Child and adolescent injury prevention: A WHO plan of action Geneva: World Health Organization, Safe Community Programmes. Stockholm: Karolinska University, WHO Collaborating Centre for Community Safety Promotion. Available from: accessed 6 April Ytterstad B., Wasmuth H. H. The Harstad Injury Prevention Study: Evaluation of hospital-based injury recording and communitybased intervention for traffic injury prevention. Accid Anal Prev 1995; 27: Lindqvist K., Timpka T., Schelp L., Åhlgren M. Evaluation of inter-organizational traffic injury prevention in a WHO SafeCommunity.AccAnal Prev2001;33: Lindqvist K., Timpka T., Schelp L., Risto O. Evaluation of a child safety program based on the WHO Safe Community model. Inj Prev 2002; 8(1): Nilsen P., Hudson D., Gabrielsson F., Lindqvist K. Strategies and goals of community-based injury prevention programmes a mixed-methods study of 25 Scandinavian WHO Safe Communities. Int J Inj t Safe Promot 2006; 13(1): Towner E., Dowswell T. Community-based childhood injury prevention: what works? Health Promot Int 2002; 17: Rahimi-Movaghar V. Controlled evaluation of injury in an international Safe Community: Kashmar, Iran. Public Health 2010; 124 (4): Timpka T., Nilsen P., Lindqvist K. The impact of home safety promotion on different social strata in a WHO safe community. Public health 2006; 120 (5): World Health Organization, Department of Injures and Violence Prevention: Annual report Geneva: World Health Organization, Strukèinskienë B. Saugi vaikystë. Klaipëda: KU leidykla, HEALTH POLICY FORMATION AND THE ROLE OF INTERNA- TIONAL SAFE COMMUNITY PROGRAMME Artûras Razbadauskas, Birutë Strukèinskienë Summary Key words: health policy, safe community programme, injury prevention, safety promotion. The purpose of the study was to introduce the role of international Safe Community programme for Health Policy Formation. In the study scientific literature overview, document analysis and descriptive analysis were used. The Safe Community Programme, a coordinated programme, based on partnership and collaborations, is a long-term, sustainable program, covering all ages, environments and situations, that target high-risk groups and environments, that document frequency and cause of injuries, and have evaluation measures. Success in almost 30 percent decrease in injury incidence, as well as decrease in injury mortality and disability is shown in different Safe Communities. The study revealed as international Safe Community Programme is valuable tool for Health Policy Formation. It is effective programme for injury prevention and safety promotion. Safe Community Programme is comprehensive, sustainable health and safety promotion programme, with active involvement of local community. Correspondence to: rarturas@takas.lt Gauta

10 3478 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. STUBURO TRAUMÀ PATYRUSIØ ÞMONIØ SOCIALINËS INTEGRACIJOS IÐTEKLIAI ÁGALINIMO ASPEKTU IRMA ALGËNAITË Klaipëdos universiteto Sveikatos mokslø fakultetas Raktaþodþiai: stuburo traumà patyræ þmonës, integracija, ágalinimas, socializacija. Santrauka Derinant literatûros analizës ir kiekybinio tyrimo metodus, straipsnyje atskleisti stuburo traumà patyrusiø þmoniø socialinës integracijos iðtekliai ágalinimo aspektu. Stuburo traumà patyrusiø þmoniø socialinë integracija orientuota á veiklà, dalyvavimà, socialiná aktyvumà, ugdymàsi, gebëjimus, galimybes, vaidmenø realizavimà bei socialinius santykius. Ðios socialinës integracijos dimensijos priartina prie (re)socializacijos, kuri sudaro pagrindà ðiø þmoniø ágalinimo integracijai á visuomenæ socialiniams iðtekliams. Socialiniai ágalinimo iðtekliai resocializacijoje ágauna intensyvumo potrauminëje situacijoje ásisavinant naujus mokëjimus, ágûdþius, vaidmenis ir vertybes. Asmenybë ðiame kontekste ávardijama kaip aktyvus socializacijos dalyvis ir subjektas. Patyrus traumà, kinta asmens gyvenimas ir tenka ieðkoti bûdø, padedanèiø reintegruotis. Iðskiriami ágalinimo poþymiai koncentruojami á psichologinius-edukacinius iðteklius, kurie orientuoti á stuburo traumà patyrusiø þmoniø socialinæ integracijà, tai siekimas valdyti, galimybë rinktis, savireguliacija, kontroliavimas, ryðio su aplinka palaikymas bei gebëjimai. Tyrimo rezultatai parodo ágalinimo socialinei integracijai potencijà ir iðteklius, kurie slypi: iðvestinëje ið darbo kategorijoje laisvalaikyje, aukðtame respondentø iðsilavinime bei dideliame skaièiuje ðiuo metu studijuojanèiøjø, dideliame skaièiuje besinaudojanèiø informacinëmis technologijomis respondentø, tiriamøjø didelës reikðmës suteikime: pasitikëjimui savimi, geriems iðtikimiems draugams, laimingam ðeimyniniam gyvenimui, meilei bei aktyviam veikliam gyvenimui ir kt. ÁVADAS Kasmet Lietuvoje keli ðimtai þmoniø patiria stuburo traumas [33]. R. Dadelienës [4] bei A. Juocevièiaus [5] atlikti stuburo traumà patyrusiø þmoniø reabilitacijos priemoniø taikymo tyrimai rodo, kad fiziologiniai sutrikimai su tikslingo kineziterapijos ir ergoterapijos taikymo pagalba gali bûti ið dalies atstatomi. Taèiau optimaliai atstaèius funkcinius pajëgumus, ðiems þmonëms kyla daug socialiniø problemø. Daþniausiai turëjæ dideliø asmeniniø ir profesiniø potencijø þmonës, buvæ veiklûs, aktyvûs, verslûs ir ryþtingi, traumas patyræ autoavarijose, nardydami, krisdami ið didelio aukðèio bei kitose ekstremaliose situacijose, staiga tampa prikaustyti prie veþimëlio ir susiduria su saviraiðkos galimybiø visuomenëje ribotumu. Siekiant optimalios socialinës stuburo traumà patyrusiø þmoniø integracijos, bûtina atkreipti dëmesá á socialinës integracijos iðteklius, kurie orientuoti ne á þmogaus trûkumus, o á galimybes ir privalumus. Ðio tyrimo kontekste, remiantis þodynais [3, 7], iðtekliais galima vadinti veiklai reikalingas priemones, siekiant gerovës. Ðis konceptas atitinka socialinës integracijos idëjas, ágalinimo turiná bei straipsnyje analizuojamà (re)socializacijos aspektà, iðreiðkiantá aktyvø þmogaus vaidmená veiklos ir bendravimo procese, ir visa tai orientuoja á þmogaus gerbûvá. Ðiuolaikinëje visuomenëje vis daþniau akcentuojama asmens socializacijos visà gyvenimà svarba. Socializacija po labai dideliø prasminiø lûþiø asmens gyvenime ávardijama resocializacija. Jà analizuojant galima taikyti ágalinimo technologijà. Stuburo traumà patyrusiø þmoniø socialiniam integravimuisi, keièiant jø funkcionavimui trukdanèias situacijas, reikalingas jø ágalinimas, orientuotas á socialinius ir psichologinius-edukacinius iðteklius. Naudojant tokià ágalinimo strategijà, ðie þmonës priartëtø prie galimybës pasirinkti ir dalyvauti ne tik tose gyvenimo srityse, kurios jiems yra fiziðkai paruoðtos ir lengvai prieinamos, bet ir tose, kurios labiausiai domina patá þmogø. Apie stuburo traumà patyrusius þmones daugiausia Adresas susiraðinëti: Irma Algënaitë, el. p.: irma.algenaite@gmail.com

11 3479 yra medicinos mokslo tyrimø [5, 11, 19, 26]. Ðiø þmoniø situacijos tyrinëjimo svarba grindþiama tuo, kad Lietuvoje judëjimo negalæ turintys þmonës sudaro didþiausià dalá tarp kitø negalës rûðiø, o jø socialinës problemos moksliniuose darbuose yra tyrinëtos nedaug [1, 20, 24]. A. Kriðèiûnas [10] dalinasi ilgameèio reabilitacijos darbo patirtimi, nemaþai dëmesio skirdamas socialiniams, profesiniams stuburo traumà patyrusiø þmoniø integracijos aspektams. Ágalinimà kaip slaugytojø kompetencijø vystymo dimensijà tyrë V. Þydþiûnaitë [34], depresija serganèiø þmoniø ágalinimà I. Leliûgienë, N. Januðaitienë, V. Barðauskienë [15]. Ágalinimas yra labiau tyrinëtas uþsienio autoriø [9, 28, 31]. Taèiau stuburo traumà patyrusiø þmoniø ágalinimo tyrimø nerasta. Tyrimo tikslas iðtirti stuburo traumà patyrusiø þmoniø ágalinimo iðteklius jiems integruojantis á visuomenæ. TYRIMO METODIKA Tyrimo metodai: literatûros ðaltiniø analizë, kiekybinis tyrimas anketinë apklausa. Tyrimas grindþiamas socialiniu-interakciniu poþiûriu. Apklausoje raðtu dalyvavo 350 þmoniø, patyrusiø neurokomplikuotus stuburo paþeidimus. Anketos respondentams buvo iðplatintos kreipiantis tiesiogiai. Tiriamøjø imtis yra reprezentatyvi, priartëjusi prie ðimtaprocentinio vienalytiðkumo, kurá ðiame darbe uþtikrina tai, kad: visi respondentai turi vienodà diagnozæ, visø tiriamøjø negalë yra ágyta, visi yra nevaikðtantys, judantys veþimëliu. Be to, imties reprezentatyvumui uþtikrinti yra svarbu tyrimo imties sudarymas. Buvo pasirinktas tikimybinis imties sudarymo bûdas lizdinë atranka ir atsitiktiniu tikimybiniu bûdu pasirenkamos tyrimo vietos (organizacijos), kuriose apklausiami visi tos populiacijos vienetai. Vadovaujantis ðia idëja buvo sudarytas organizacijø sàraðas, kuriose registruojami ðie þmonës. Buvo pasirinktos ðios organizacijos: Lietuvos neágaliøjø sàjunga, Lietuvos þmoniø su stuburo paþeidimais asociacija, Lietuvos paraplegikø asociacija, Lietuvos aktyviosios reabilitacijos asociacija, Vilniaus universitetinës ligoninës Santariðkiø klinikø Fizinës medicinos ir reabilitacijos centras, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinës ligoninës Angioneurochirurgijos centro Neurochirurgijos skyrius, Vilniaus universitetinës Antakalnio ligoninës Fizinës medicinos ir reabilitacijos skyrius, Valakupiø reabilitacijos centras, VÁ Likimo laiptai, Palangos reabilitacijos ligoninë, Landðafto, Terapijos ir rekreacijos centras Monciðkëse. Tyrime dalyvavo 70,8 proc. vyrø ir 29,2 proc. moterø. Daugiausia tiriamøjø metø (23,6 proc.) ir metø (21,6 proc.) amþiaus. Respondentø amþiaus, kai buvo patirta trauma, vidurkis 27,4 metø. Laiko, praëjusio po respondentø traumø, vidurkis 8,68 metø. Didþiausia respondentø dalis yra nesusituokæ (42,8 proc.). Taèiau nemaþai gyvenanèiø santuokoje (registruotoje 29,2 proc.; neregistruotoje 14 proc.). Nedidelë dalis (12,8 proc.) iðsiskyræ. Daugiausia tiriamøjø yra patyræ krûtinës (59,48 proc.), taip pat nemaþai kaklo (26,72 proc.) dalies stuburo suþalojimus. Kiek maþiau yra juosmens (12,93 proc.), maþiausiai kryþmens (0,86 proc.) srities stuburo paþeidimø. 13,6 proc. þmoniø, patyrusiø stuburo traumà, yra specialistai, tarnautojai, 8,4 proc. vairuotojai, 6 proc. direktoriai, vadovai ir kt. REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Ágalinimo integracijai á visuomenæ socialiniai iðtekliai. Socialinis-interakcinis poþiûris á stuburo traumà patyrusiø þmoniø socialinæ integracijà suponuoja tokius jos bruoþus: veiklà, dalyvavimà, socialiná aktyvumà, ugdymà(si), gebëjimus, galimybes, vaidmenø realizavimà bei socialinius santykius. Ðios socialinës integracijos dimensijos priartina prie socializacijos, kuri sudaro pagrindà socialiniams stuburo traumà patyrusiø þmoniø ágalinimo socialinei integracijai iðtekliams. Socialiniai integracijos á visuomenæ iðtekliai koncentruojasi socializacijos plotmëje, kurioje randa prieigà resocializacija. Socializacijos tæstinumà grindþiant edukologine pozicija, galima teigti, kad socializacija sàlygoja vienà esminiø ðiuolaikinës ðvietimo sistemos bruoþø permanentiðkumà, t. y. nuolatiná, nenutrûkstantá ugdymàsi bei tobulëjimà. Jis vyksta ir tuomet, kai ávyksta lûþis patiriama stuburo trauma. Socializacija individo tapimas asmenybe [16, 25], ágyjant þinias, vertybes, socialinius ágûdþius [14, 21], paþástant socialinæ aplinkà, þmonijos kultûrà [21], iðmokstant socialiniø normø, dësniø, gyvenimo bûdo [13], perimant socialinæ bei kultûros [21, 25] patirtá. Visus ðiuos faktorius, veikianèius asmenybës formavimàsi, galima ávardinti veiklos ir bendravimo procesu arba socialinës patirties perëmimu [21]. Socializacijos koncepcijø analizë rodo, kad ji tyrinëjama dviem aspektais, orientuotais á paties þmogaus vaidmens suvokimà socializacijos procese. Pirmasis aspektas, kurio pradininkai E. Durkheimas ir T. Parson, iðreiðkia pasyvø þmogaus vaidmená socializacijoje, o paèià socializacijà aptaria kaip þmogaus adaptacijos visuomenëje procesà. Antrasis aspektas yra artimesnis ðiam tyrimui. Juo grindþiama socializacija þmogui suteikia aktyvø vaidmená [8, 21]. Todël socializacijà galima suprasti kaip procesà, kuris vyksta tam tikrø þmogaus veiksmø dëka. Taèiau tai ne tik asmenybës

12 3480 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. aktyvumas, bet ir socialinës aplinkos ágalinantis poveikis jai. Neágaliojo vaidmuo visuomenëje sutinkamas kaip silpno, áprastas motinos, tëvo, politiko, dëstytojo, verslininko neágaliojo vaidmuo nëra visiðkai priimtinas neturintiesiems negalës. Socializuojantys vaidmenys yra vis labiau ásisavinami ir pranokstantys paèià negalæ. Ðie teiginiai remiasi prielaidomis, kad asmenybë vystosi konkreèioje gyvenimiðkoje aplinkoje, sàlygojama socialiniø veiksmø ir þmogus gali tapti aktyviu subjektu tik gyvendamas visuomenës kuriamoje socialinëje aplinkoje. Pateiktuose socializacijos konceptuose pabrëþiamas asmenybës formavimosi, tapsmo, kûrimo bei savikûros procesas kryptingoje ir aktyvioje veikloje. Siekiant iðsiaiðkinti resocializacijos konceptà, atkreiptinas dëmesys á re, reiðkiantá [lot.] veiksmo atnaujinimà, pasikartojimà, prieðingà veiksmà, pasiprieðinimà [30]. Jungiant re su socializacija, tai turi veiksmo atnaujinimo reikðmæ. Taigi resocializacijà galima ávardyti kaip naujà, kitaip pasikartojantá socializavimosi procesà. Resocializacija yra intensyvus procesas, kai potrauminë situacija veikia naujø, kitokiø mokëjimø, ágûdþiø, vaidmenø, vertybiø ásisavinimà. Neágaliøjø vaidmenys reikalauja naujo mokymosi, o socialiniø situacijø pokyèiai kelia vis didesnius reikalavimus, kurie dar paaðtrëja, kai neágalieji patiria traumas jau bûdami suaugæ. Resocializacijos sëkmë priklauso nuo to, kiek asmenybë gebës realizuoti savo gabumus, siekti pakitusiø, naujø tikslø, kaip socialiai persiorientuos ir kurs sau palankias sàlygas gyvenimiðkai veiklai [14]. Uþtikrinant sëkmingà resocializacijà, reikalingas asmenybës kûrimo procesas kryptingos aktyvios veiklos kontekste. Ágalinimo integracijai á visuomenæ psichologiniaiedukaciniai iðtekliai. Remiantis ágalinimo koncepcijomis [2, 6, 9, 18, 28, 31], galima teigti, kad ágalinimas reiðkia asmeninio augimo ir vystymosi procesà, kai suteikiama galia tiems, kurie jos turi ribotai, pasireiðkianti ávykiø kontroliavimo, pasirinkimo, ágûdþiø, gebëjimø ugdymo ir formavimo suteikimu, pasitelkiant aplinkoje esanèius iðteklius. Tai sudaro prieigà stuburo traumà patyrusiø þmoniø ágalinimui socialinës integracijos kontekste. Taigi orientuojamasi á ðiuos psichologinius-edukacinius iðteklius: siekimà valdyti, galimybæ rinktis, savireguliacijà, kontroliavimà, ryðio su aplinka palaikymà ir gebëjimus [1]. Socialinës integracijos iðtekliai ágalinimo kontekste. Respondentø minimos svarbiausios jiems gyvenimo sritys hierarchine tvarka iðsidësto taip: pasitikëjimas savimi, geri iðtikimi draugai, laimingas ðeimyninis gyvenimas, meilë, aktyvus veiklus gyvenimas, materialiai aprûpintas gyvenimas, ugdymasis. Pirmieji vyraujantieji atsakymø variantai iðryðkina asmenis, kurie neágaliesiems yra svarbûs, taigi bendraujama: su draugais, su artimaisiais ( laimingas ðeimyninis gyvenimas ) bei mylimu þmogumi ( meilë ). Patyrusiajam stuburo traumà svarbûs jam þmonës yra jø ágalintojais. Pasitikëjimas savimi neabejotinai siejasi su atsakomybe ir tokioje prieigoje atsakomybë uþ save ir savo paties inicijuotus veiksmus, kurie formuojasi siekiant kontroliuoti situacijas, yra svarbus ágalinimo veiksnys. Tyrimo respondentø demografiniai duomenys rodo, kad pagrindinë 68 proc. tiriamøjø veikla nëra formalus darbas, o visø respondentø nemaþà kasdienio laiko dalá sudaro laisvalaikis, kuris ðiandieniniame gyvenime, laisvalaikio sociologø bei filosofø ir kultûrologø poþiûriu, yra iðvestinë ið darbo kategorija [12, 23]. Ðiuolaikinio gyvenimo átampa, juntama darbe, bendrajame ekonominiame, socialiniame bei politiniame klimate lemia gyvenimo kokybæ, todël kaip tik laisvalaikiui skiriamas ypatingas vaidmuo kaip sàlygai, humanizuojanèiai þmogaus gyvenimà [12]. Respondentai gana prasmingai leidþia laikà: bendrauja su draugais (76 proc.), sportuoja (48,8 proc.), skaito knygas (46,8 proc.), uþsiima rankdarbiais (18,8 proc.), lanko dienos centrà (12 proc.) ir kt. Kaip matyti ið ðiø duomenø, laisvalaikis yra dvasinë, intelektualinë, fizinë ir pramoginë veikla, suteikianti galimybiø ne tik vystytis sugebëjimams, psichiniams procesams, formuotis paèiai asmenybei, bet ir ágalina socialiai integruotis. Aukðtàjá iðsilavinimà yra ágijæ 15,2 proc., aukðtesnájá ir spec. viduriná 39,6 proc., viduriná 35,6 proc., neágijæ vidurinio 9,6 proc. þmoniø. Ðiuo metu studijuojanèiøjø yra net 12,8 proc. Ðie duomenys perauga Lietuvoje studijuojanèiø metø visø gyventojø skaièiø (5 proc.) [17]. Be to, judëjimo negalæ turinèiø studijuojanèiø asmenø Lietuvoje yra gerokai daugiau (39 proc.) nei kitø negalës rûðiø (regos 31 proc., somatinë 16 proc., klausos 9 proc., kompleksinë 3 proc., psichikos 2 proc.) [28]. Akivaizdþiai didelæ dalá studijuojanèiø stuburo traumà patyrusiø þmoniø galima traktuoti kaip socialiná ir psichologiná iððûká sau, kaip esminæ priemonæ siekiant visaverèio integravimosi á socialiná gyvenimà. Ðiø þmoniø, turinèiø aiðkiai matomà negalæ, studijavimas kuria atvirumo kitoniðkumui aplinkà, jà humanizuoja. Be to, gana daug stuburo traumà patyrusiø þmoniø (25,6 proc.) planuoja studijuoti. Bedarbiø stuburo traumà patyrusiø þmoniø, lyginant su kitais neágaliaisiais, yra maþiau, taèiau tai daugiau negu pusë (68 proc.). Vadinasi, socialinës integracijos realizavimas ágalinimo aspektu jiems ypaè reikalingas.

13 3481 Vis dëlto, galima konstatuoti, kad stuburo traumà patyræ þmonës, judantys veþimëliu, daþnai sunkiai valdantys ir rankas, turintys kitø fiziologiniø sutrikimø, apsitarnavimo problemø, psichologiniø sunkumø, darbo rinkoje yra neblogai ásitvirtinæ. Stebëtinai aukðtas respondentø iðsilavinimo lygis. Jø iðsilavinimas yra daug aukðtesnis nei bendras Lietuvos gyventojø iðsilavinimo vidurkis [29]. Net 76,4 proc. ðiø þmoniø naudojasi kompiuteriais, o 54,2 proc. ið nesinaudojanèiø norëtø jais naudotis. Be to, keletas kaip didþiausià gyvenime problemà nurodë interneto neturëjimà. Vadinasi, þmoniø negalë nesuþlugdë, nes jie, tapæ neágaliaisiais, resocializuojasi naudodamiesi informacinëmis technologijomis, kurios ágalina stuburo traumà patyrusius þmones integracijai á aktyvø visuomeniná gyvenimà. Taip iðpleèiamos þmogaus galimybës ir ryðiai. Respondentø atsakymai á klausimà apie turimas problemas buvo redukuoti á 10 kategorijø: negalë, materialinës problemos, aplinkos nepritaikymas, priklausymas nuo kitø, veiklos trûkumas, skausmai, ðeimyninës, buitinës, ávairios, nëra. Negalës problema yra vyraujanti. Daþniausiai minimos negalës ir materialinës problemos yra susijusios, ribojanèios neágaliøjø veiksmus ir galimybes. Ðiø þmoniø socialinæ integracijà minëtosios problemos veikia ir riboja. Ágalinimo technologija turëtø bûti nukreipta á ðiø problemø sprendimà. IÐVADOS 1. Stuburo traumà patyrusiø þmoniø ágalinimo integracijai á visuomenæ socialiniai iðtekliai orientuoti á socializacijà. Socialiniai ágalinimo iðtekliai resocializacijos procese ágauna intensyvumo potrauminëje situacijoje ásisavinant naujus, kitokius mokëjimus, ágûdþius, vaidmenis ir vertybes. Patyrus traumà, ið esmës keièiasi asmens gyvenimas ir tenka ieðkoti bei mokytis naujø bûdø, kurie padëtø reintegruotis. 2. Ágalinimo integracijai á visuomenæ konstruojami ðie psichologiniai-edukaciniai iðtekliai: siekimas valdyti, galimybë rinktis, kontroliavimas, ryðio palaikymas, gebëjimas(ai). Ágalinant ðiuos þmones patiems aktyviai dalyvauti ieðkant tinkamø sprendimø, didinant jø savivertës jausmà, skatinant gebëjimus, leidþiant aktyviai ásijungti á socialinæ aplinkà, jø socialinë integracija tampa sëkmingesnë. 3. Tyrimo rezultatai parodo ágalinimo socialinei integracijai iðteklius, kurie slypi: iðvestinëje ið darbo kategorijoje laisvalaikyje, aukðtame respondentø iðsilavinime, dideliame skaièiuje ðiuo metu studijuojanèiø bei besinaudojanèiø informacinëmis komunikacinëmis technologijomis respondentø, tiriamøjø didelës reikðmës suteikime: pasitikëjimui savimi, geriems iðtikimiems draugams, laimingam ðeimyniniam gyvenimui, meilei bei aktyviam veikliam gyvenimui ir kt. 4. Negalë nëra pagrindinis faktorius, kuris lemia negalës eigà, struktûrà ir kt., tam didelës átakos turi socialiniai aplinkos veiksniai, kurie naudojant ágalinimo integracijai á visuomenæ strategijà, modifikuojami á socialinius ir psichologinius-edukacinius iðteklius. Literatûra 1. Algënaitë I. Socialinio tinklo edukacinës galimybës ágalinant stuburo traumà patyrusius þmones transformuoti karjerà: daktaro disertacija: socialiniai mokslai, edukologija (07 S). Klaipëda: Klaipëdos universiteto l-kla, Barðauskienë V., Leliûgienë I. Sociokultûrinis darbas bendruomenëje. Kaunas: Technologija, Dabartinës lietuviø kalbos þodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, Dadelienë R. Kineziterapijos ir ergoterapijos poveikio þmonëms, kuriems paþeisti nugaros smegenys, kompleksiniai tyrimai. Sporto mokslas. 2001; 2(24): Dadelienë R., Juocevièius A. Asmenø, paþeidusiø nugaros smegenis juosmens srityje, fiziniø ir funkciniø galiø kaita per 4 8 savaièiø reabilitacijos laikotarpá. Ugdymas. Kûno kultûra. Sportas. 2001; 2(39): Johnson L.C. Socialinio darbo praktika. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija, Jovaiða L. Enciklopedinis edukologijos þodynas. Vilnius: Gimtasis þodis, Juodaitytë A. Socializacija ir ugdymas vaikystëje. Vilnius: Petro ofsetas, Kieffer C.H. Citizen empowerment: a developmental perspective. Prevention in Human Servines. 1984; 3: Kriðèiûnas A. Reabilitacijos pagrindai. Kaunas: Vitae litera, Krûtininës ir juosmeninës stuburo daliø suþalojimai. E. Kontautas, K. V. Ambrozaitis, R. J. Kalesinskas ir kt. Kaunas, Kublickienë L. Laisvalaikio sociologija: paradigmø skirtumai. Filosofija, sociologija. 2001; 2: Kvieskienë G. Pozityvioji socializacija. Vilnius: VPU l-kla, Leliûgienë I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) þinynas. Kaunas: Technologija, Leliûgienë I., Januðaitienë N., Barðauskienë V. Psichikos liga depresija serganèiø þmoniø socialinis ágalinimas edukacinëmis priemonëmis psichikos sveikatos centruose. Tiltai. 2009; 4: Leonavièius J. Sociologijos þodynas. Vilnius: Academia, Lietuvos ðvietimas skaièiais. Vilnius: Ðvietimo aprûpinimo centras, Lipinskienë D. Edukacinë studentà ágalinanti studijuoti aplinka: daktaro disertacija: socialiniai mokslai, edukologija (07 S). Kaunas, Mingaila S., Kriðèiûnas A. Occupational therapy for patients with spinal cord injury in early rehabilitation. Medicina (Kaunas). 2005; 41(10):

14 3482 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. 20. Pivorienë J. Judëjimo negalià turinèiø asmenø socialinë integracija: socialiniai mokslai, sociologija: daktaro disertacija. Vilnius, Psichologijos þodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø l-kla, Ruðkus J. Negalës fenomenas. Ðiauliai: Ðiauliø universiteto l-kla, Savicka A. Laisvalaikis: laisvë rinktis ar priedermë vartoti? Dabartinës Lietuvos kultûros raidos tendencijos: vertybiniai virsmai. 2007: Skuèas K. Taikomosios fizinës ir sportinës veiklos vaidmuo fiziðkai neágaliøjø socializacijoje: socialiniai mokslai, edukologija: daktaro disertacija. Ðiauliai, Socialinës apsaugos terminø þodynas. Vilnius, Stuburo kaklinës dalies suþalojimai. E. Kontautas, K. V. Ambrozaitis, R. J. Kalesinskas ir kt. Kaunas, Studentai, turintys negalià: kiek jø yra, kur ir kà jie studijuoja? Ðvietimo problemos analizë. 2007; 4 (15): Sutton C. Socialinis darbas, bendruomenës veikla ir psichologija. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija, Ðvietimas. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius: Gimtinë, Thomas K., Velthouse B. Cognitive elements of empowerment: an interpretive model of intrinsic task motivation. Academy of Management Review. 1990; 15: Urbonienë A., Leliûgienë I. Socialinës-edukacinës neágaliøjø integracijos á visuomenæ technologijos Skandinavijoje ir jø taikymo galimybës Lietuvoje. Specialusis ugdymas. 2001; 2(5): Vadovas asmenims po nugaros smegenø paþeidimo ir visiems ðalia esantiems. A. Kriðèiûnas ir kt. Vilnius, Þydþiûnaitë V. Ágalinimas kaip slaugytojø kompetencijø vystymo dimensija. Specialusis ugdymas. 2002; 1(6): SOCIAL INTEGRATION RESOURCES OF PEOPLE WITH SPINAL INJURIES FROM EMPOWERMENT PERSPECTIVE Irma Algënaitë Summary Key words: people with spinal column injury, social integration, empowerment, socialization. One of the groups of the mobility impaired people with spinal injuries. R. Dadelienë s [4] and A. Juocevièius [5] research data on utilizing rehabilitation measures for people with spinal injuries show that physiological disorders may be partially restored with the purposive use of kinesiotherapy and ergotherapy. Nevertheless, after optimal restoration of functional fitness these people encounter social problems. Usually people with high personal and professional potentials, active, strenuous and determined, after having sustained an injury in a car accident, while diving or falling or in other extreme situations, suddenly become rooted to the wheel-chair and lose opportunities for active self-expression in society. Because of this, people with spinal injuries encounter especially difficult educational and social problems. The research is based on a social interaction perspective which is highlighted by theories of inclusion, normalization and role valorization. Striving for an optimal social integration of people with spinal injuries, it s necessary to pay attention to the resources of social integration. In the context of this research, social integration resources involve means for personal functioning towards well-being. Such concept of resources corresponds with the ideas of social integration, the content of empowerment and the analyzed aspect of (re)socialization, which provides individual with an active role in the process of activities and communication. For the process of social integration of people with spinal injuries to be successful the patient empowerment oriented towards social and psychological-educational resources is needed. Utilization of this strategy brings these people closer to the possibility to choose and participate not only in the areas of life which are physically prepared and accessible, but also in those which are the most interesting for them. Social-interaction perspective of social integration of people with spinal injuries distinguishes it s essential characteristics: activity, participation, social activity, (self)education, abilities, possibilities, role realization and social ties. These dimensions bring social integration closer to (re)socialization, which is the basis of social resources for empowerment to integrate into society. Socialization means an individual becoming a social being, a personality, acquiring knowledge, values, social skills, competencies, recognizing phenomena of social environment and culture, internalizing social experience in the process of activity and communication. Social resources of empowerment in the process of resocialization increase in intensiveness while absorbing new, different competencies, skills, roles and values in a post-traumatic situation. Personality in the context of (re)socialization is understood as active participant and subject of socialization. After sustaining an injury individual s life substantially changes and new ways for reintegration are to be learned and sought. Several features of empowerment for social integration are distinguished: assignment and delegation, choice, skill enhancement, strength, power provision, enhancement of authoritativeness, participation in management process, self-control, self-competence, self-esteem, self-suggestion, trust, self-realization, help in pursuing one s rights and services, maintaining contact, permit to control. The following features of empowerment are concentrated into psychological educational resources, which are oriented towards social integration of people with spinal injuries: striving to control, possibility to choose, self-regulation, control, maintaining contact with environment and skills. The results of empirical research reveal empowerment s for social integration optimal potential and resources which lie in: 1. labourderivative category leisure; 2. high educational level of respondents; 3. big number of respondents who are currently studying and utilize information - communication technologies; 4. respondents giving great significance to: trust in oneself, good and loyal friends, happy family life, love and active way of life etc. As the research shows, disability is not the main factor to determine the course and structure of a disability. Big importance here falls on social environment, which through utilization of empowerment for integration strategy, is modified into social and psychological educational resources. Correspondence to: irma.algenaite@gmail.com Gauta

15 3483 JÛRININKØ PRIVALOMO SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS VERTINIMAS IR GALIMAS TOBULINIMAS JONAS SÀLYGA Klaipëdos universiteto Sveikatos mokslø fakultetas Raktaþodþiai: jûrininkai, privalomi sveikatos tikrinimai, periodiðkumas. Santrauka Darbo tikslas iðtirti jûrininkø nuomonæ apie sveikatos tikrinimo tvarkà ir pateikti pasiûlymus jos tobulinimui. Buvo apklausta 540 jûrininkø vyrø, sveikatos patikrinti atvykusiø á Klaipëdos jûrininkø ligoninës Jûros medicinos centrà. Tyrimo duomenimis, esama laivyno darbuotojø sveikatos tikrinimo tvarka tenkino 88,8 proc. jûrininkø. Dauguma jûrininkø (90,1 proc.) gerai vertina reikalavimà tikrintis sveikatà dël tinkamumo dirbti laivyne, taèiau daugiau nei treèdalis jø patiria psichoemocinæ átampà artëjat tikrinimosi laikui. Pagrindinës problemos, su kuriomis jûrininkai susiduria tikrindamiesi sveikatà: gydymo ástaiga yra toli nuo namø (6,8 proc.), eilës uþsiraðyti (4,5 proc.). Dauguma jûrininkø (96,8 proc.) pasitikrino sveikatà per vienà dienà. Jûros medicinos centro darbuotojø elgesys ir bendravimo tvarka visiðkai tenkino daugiau kaip du treèdalius respondentø (72,3 proc.), ketvirtadalá (25,5 proc.) tenkino dalinai, 2,2 proc. netenkino. 87,9 proc. jûrininkø sutinka, kad tikrinantis sveikatà bûtina nurodyti raðtu ligas, kuriomis sirgo ar serga. Treèdalis respondentø nurodë patirià vidutinæ psichoemocinæ átampà artëjant sveikatos patikrinimo laikui, 6,3 proc. labai stiprià. Patiriamos psichoemocinës átampos daþnis didëjo su amþiumi. Beveik visi respondentai (95,9 proc.) iðreiðkë nuomonæ, jog privalomi sveikatos tikrinimai bûtø atliekami kas 24 mënesius. Tyrimo rezultatai parodë, kad bûtina kreiptis á Sveikatos apsaugos ministerijà, kad bûtø perþiûrëta jûrininkø privalomø sveikatos tikrinimø periodiðkumas, svarstant galimybæ tikrintis sveikatà kas 24 mënesius. ÁVADAS Pasaulyje jûros versle dirba apie 1,2 milijono jûrininkø, Lietuvoje per 12 tûkstanèiø, du treèdaliai ið jø pastoviai dirba jûroje. Jûros verslas Lietuvos ekonomikai yra neabejotinai reikðmingas, o sëkmingas verslas tiesiogiai susijæs su jûrininkø sveikata. Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta laivyno modernizavimas, laivai aprûpinami naujausiomis technologijomis, maþëja águlø nariø skaièius, trumpëja buvimo uþsienio uostuose laikas, didëja aukðtos kvalifikacijos jûrininkø poreikis, keièiasi fizinë ir socialinë aplinka laivuose, nuolat didëjantis darbo tempas ir reikalavimai sukelia psichoemocinës átampos bûsenà. Privalu integruotu bûdu spræsti sveikatos rizikos veiksniø problemà, atsiþvelgiant ir á þmoniø tarpusavio elgesio ir aplinkos problemas. Tokios politikos pavyzdys yra prevencijos skatinimas [1]. Atsiþvelgiant á tai bûtina laiku ádiegti veiksmingas profilaktikos priemones, kad bûtø galima kuo anksèiau nustatyti sveikatos sutrikimus ar ligas. Ligø prevencija ir jûrininkø sveikatos problemos yra aktualios darbdaviams (laivø kompanijoms). Jie privalo rûpintis gydytojø, kurie tikrina jûrininkø sveikatà, kvalifikacija [2]. Lietuvoje jûrininkø privalomi sveikatos tikrinimai atliekami atsiþvelgiant á Europos Sàjungos Tarybos direktyvos Nr. 94/58/EB dël minimalaus jûrininkø apmokymo ir Tarptautinës jûrø organizacijos parengtos 1978 metais Tarptautinës jûrininkø mokymo, diplomavimo ir budëjimo normø konvencijos bei STCW kodekso reikalavimus [3]. Konvencijoje numatyta, kad kiekviena ðalis privalo uþtikrinti tinkamà vertintojø kompetencijà, reikalingà atliekant jûrininkø atitinkamos kompetencijos ávertinimà. Kiekviena ðalis ástatymais reglamentuoja laivyno darbuotojø privalomø sveikatos tikrinimø tvarkà [3]. Vienose ðalyse tai atlieka ðeimos gydytojas (Olandija, Norvegija, Danija), kitose gydytojai specialistai (Latvija, Estija, Ukraina). Sveikatos tikrinimø periodiðkumas kiekvienoje ðalyje nevienodas. Vienose ðalyse kas 24 mënesiai (Australija, Suomija), kitose kas 12 mënesiø. Daugumoje ðaliø periodiðkumas nustatomas, atsiþvelgiant á jûrininkø amþiø. Estijos jûros medicinos departamento duomenimis, Estijoje nuo 1998 metø vadovaujamasi nauja medicininio tinkamumo patikrinimo (atlieka gydytojø ekspertø komisija) tvarka. Sveikatos patikrinimà privaloma atlikti kas dveji metai, o asmenims iki 21 metø ir per 50 metø kas vieneri metai. Lietuvoje Adresas susiraðinëti: Jonas Sàlyga, el. p.: junet.sekretore@takas.lt

16 3484 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. jûrininkø sveikatos tikrinimai atliekami kas 12 mënesiø, o pagalbinës laivyno grandies darbuotojams kas 24 mënesius [4, 5]. Tarptautiniø konvencijø reikalavimai taikomi kiekvienam tiek valstybës, tiek ir privaèiam laivui, registruotam teritorijoje, kurioje galioja konvencijø reikalavimai [6]. Lietuvoje jûrininkø privalomi sveikatos tikrinimai atliekami Klaipëdos jûrininkø ligoninës Jûros medicinos centre, vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ásakymà Nr. 301 Dël profilaktiniø sveikatos tikrinimø sveikatos prieþiûros ástaigose ir ásakymà Nr. 305 Dël Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ásakymo Nr. 301 Dël profilaktiniø sveikatos tikrinimø sveikatos prieþiûros ástaigose 11 priedo Laivyno darbuotojø sveikatos tikrinimo tvarka dalinio pakeitimo ir papildymo. Sveikatos tikrinimus atlieka gydytojai specialistai (terapeutas, neurologas, chirurgas, stomatologas, akiø ligø, ausø-nosies-gerklës ligø, moterims ginekologas). Atliekamas krûtinës làstos radiologinis tyrimas, kurá apraðo gydytojas radiologas. Kiekvienam jûrininkui atliekamas bendras kraujo ir ðlapimo tyrimas, nustatomas cukraus kiekis kraujyje (nuo 40 metø), uþraðoma elektrokardiograma (nuo 35 metø), tiriamas kraujas dël þmogaus imunodeficito viruso. Ypatingas dëmesys skiriamas jûrininko regai ir klausai [3]. Galutinæ iðvadà apie tinkamumà dirbti laivyne tvirtina medicininës komisijos pirmininkas. Darbo tikslas iðtirti jûrininkø nuomonæ apie sveikatos tikrinimo tvarkà ir pateikti pasiûlymus jai tobulinti. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA Atliekant sociologiná tyrimà, buvo sudaryta anketa - klausimynas. Klausimyne pateikta 10 klausimø: amþius, iðsilavinimas, kaip Jûs galëtumëte ávertinti reikalavimà tikrintis sveikatà dël darbo laivyne, ar tenkina esama privalomo sveikatos tikrinimo dël darbo laivyne tvarka, ar, Jûsø nuomone, sveikatos tikrinimà turëtø atlikti gydytojø specialistø komisija, problemos, su kuriomis susiduriate norëdami tikrintis sveikatà dël darbo laivyne, kiek sugaiðote laiko tikrinantis sveikatà, ar pritariate, kad tikrinantis sveikatà bûtina raðtu nurodyti ligas, kuriomis sirgote, ar sergate, ar tenkina privalomø sveikatos tikrinimø periodiðkumas, ar tenkina Jûros medicinos centro darbuotojø elgesys, bendravimo tvarka, ar patiriate psichoemocinæ átampà prieð privalomà sveikatos patikrinimà. Apklausti visi tuo laikotarpiu atvykæ jûrininkai vyrai á Klaipëdos jûrininkø ligoninës Jûros medicinos centrà. Iðdalinta 560 anketø Jûros medicinos centro registratûroje. Buvo gràþintos 549 anketos. 9 ið jø buvo uþpildytos neteisingai arba neuþpildytos. Tinkamos analizei pripaþinta 540 anketø, gráþtamumas 96,4 proc. 20,5 proc. respondentø buvo iki 30 metø amþiaus, 24,4 proc metø, 34,6 proc metø, 18,4 proc metø, 2,1 proc metø amþiaus ir daugiau. Aukðtàjá/nebaigtà aukðtàjá iðsilavinimà turëjo 22,3 proc., viduriná/spec. viduriná 71,5 proc., nebaigtà viduriná 6,2 proc. respondentø. Klausimynas buvo kompiuterizuotas, atsakymai á klausimus buvo uþkoduoti, tyrimo duomenys buvo kaupiami programinës árangos Microsoft Access pagrindu sukurtame duomenø banke. Anketos statistiðkai buvo apdorotos SPSS paketu, naudojant kryþminës tabuliacijos procedûrà. REZULTATAI IR JØ ANALIZË Iðanalizavus respondentø atsakymus, paaiðkëjo, kad esama privalomø sveikatos tikrinimø tvarka tenkino daugumà (88,8 proc.) apklaustøjø respondentø, o likusios dalies 11,2 proc. netenkino. Palyginus rezultatus pagal respondentø iðsimokslinimo lygá, paaiðkëjo, kad kuo þemesnis iðsimokslinimo lygis, tuo didesnis nepatenkintø tikrinimo tvarka procentas (1 pav.). Dauguma (93,3 proc.) respondentø atsakë, kad, jø nuomone, sveikatos tikrinimus turëtø atlikti gydytojø specialistø komisija, likusieji 6,7 proc. kad ne. Beveik 1 pav. Respondentø procentinis pasiskirstymas pagal iðsimokslinimo lygá atsakant á klausimà, ar tenkina esama privalomo sveikatos tikrinimo tvarka. 2 pav. Respondentø procentinis pasiskirstymas pagal iðsimokslinimo lygá atsakant á klausimà, ar sveikatos tikrinimus turi atlikti gydytojø specialistø komanda.

17 lentelë. Respondentø nuomonë apie reikalavimà tikrintis sveikatà dël darbo laivyne priklausomai nuo iðsimokslinimo. 3 lentelë. Respondentø nuomonë apie sugaiðtà laikà dël sveikatos patikrinimo priklausomai nuo amþiaus. 2 lentelë. Respondentø nuomonë apie problemas, su kuriomis susiduriama sveikatos patikrinimo metu, priklausomai nuo iðsimokslinimo. 4 lentelë. Respondentø nuomonë apie sveikatos patikrinimø periodiðkumà priklausomai nuo amþiaus. 5 lentelë. Respondentø nuomonë apie patiriamà psichoemocinæ átampà artëjant privalomo sveikatos patikrinimo laikui. 3 pav. Respondentø atsakymai á klausimà Ar pritariate, kad tikrinantis sveikatà bûtina raðtu nurodyti ligas, kuriomis sirgote ar sergate? amþiaus grupëse. visi (98,2 proc.) turintys aukðtàjá iðsilavinimà respondentai teigë, kad sveikatos tikrinimà turëtø atlikti specialistø komisija. Ryðkiau nuomonës iðsiskyrë tarp respondentø, turinèiø viduriná/spec. viduriná ar nebaigtà viduriná iðsilavinimà. Dalis jø, atitinkamai 10,8 proc. ir 21 proc., nesutiko, kad sveikatos tikrinimà turëtø atlikti gydytojø specialistø komisija. Respondentai, turintys þemesnio lygio iðsilavinimà, norëtø, kad jø sveikatà tikrintø ne specialistø komisija, o pakaktø ir ðeimos gydytojo (2 pav.). Reikalavimà tikrintis sveiktà dël darbo laivyne gerai vertino dauguma laivyno darbuotojø (90,1 proc., p<0,05). Blogiau vertino respondentai, turintys þemesná (nebaigtà viduriná) iðsimokslinimà (1 lentelë). Dauguma respondentø (87,9 proc.) nurodë, kad norëdami pasitikrinti sveikatà neturëjo jokiø problemø. Daugiau problemø tikrinantis sveikatà nurodë respondentai, turintys þemesná iðsimokslinimo lygá (2 lentelë). Pagrindinë problema, su kuria susidûrë respondentai, norëdami pasitikrinti sveikatà dël darbo laivyne, buvo ta, kad gydymo ástaiga toli nuo namø. Tai paþymëjo 6,8 proc. jûrininkø. Dauguma (87,9 proc.) laivyno darbuotojø nurodë, kad pritaria, jog tikrinantis sveikatà bûtina raðtu nurodyti ligas, kuriomis sirgo arba serga. Su amþiumi didëjo nepritarianèiø procentas: 10,2 proc m. amþiaus grupëje ir daugiau kaip treèdalis (38,3 proc.) vyresnio nei 60 metø amþiaus respondentø nurodë, kad nebûtina raðtu nurodyti ligas, kuriomis sirgo ar serga. Tikëtina, kad vyresnio amþiaus jûrininkai, norëdami dirbti laivyne, daþniau linkæ slëpti ligas (3 pav.). Analizuojant respondentø atsakymus á klausimà

18 3486 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. Kiek sugaiðo laiko tikrinantis sveikatà?, dauguma (96,8 proc.) respondentø atsakë, kad sveikatà pasitikrina per dienà (χ 2 =7,6 p<0,01). Daugiau laiko sugaiðdavo vyresnio amþiaus respondentai ( 60 metø). Ið jø 8,2 proc. nurodë sugaiðtà dvi dienas ir daugiau (3 lentelë). Daugiau kaip du treèdaliai laivyno darbuotojø (72,3 proc.) ávertino, kad Klaipëdos jûrininkø ligoninës jûros medicinos centro darbuotojø elgesys, bendravimo tvarka juos visiðkai tenkino, 25,5 proc. dalinai tenkino, 2,2 proc. netenkino (χ 2 =37,4 p<0,001). Opus klausimas dël privalomø sveikatos tikrinimø periodiðkumo. Neretai laivyno darbuotojai kreipësi á Jûros medicinos centro vadovybæ, Lietuvos laivø savininkø asociacijà, Lietuvos jûrininkø sàjungà, kad sveikatos tikrinimai bûtø atliekami 1 kartà kas dveji metai. Pagrástai norëjome suþinoti respondentø nuomonæ. Paaiðkëjo, kad dauguma respondentø (85,9 proc., p<0,05) nepriklausomai nuo amþiaus norëtø, kad laivyno darbuotojø privalomi sveikatos tikrinimai bûtø atliekami kas 24 mënesius (4 lentelë). Treèdalis respondentø nurodë patirià vidutinæ psichoemocinæ átampà artëjant sveikatos patikrinimo laikui, 6,3 proc. labai stiprià. Patiriamos psichoemocinës átampos daþnis didëjo su amþiumi (5 lentelë). DISKUSIJA Ðis tyrimas parodë, kad jûrininkus tenkina privalomo sveikatos tikrinimo tvarka, taèiau pageidautø, kad jis bûtø atliekamas kartà per du metus. Jûrininkui keliami reikalavimai bûti adekvaèios sveikatos ir fizinio tinkamumo, kad gebëtø vykdyti pareigas laive. Esminis jûrininkø sveikatos iðtyrimo tikslas - ásitinkinti, kad jûrininkas tinka darbui laivyne, atsiþvelgiant á ypatingà rizikà, susijusià su darbu jûroje. Ðiuolaikiniuose laivuose keièiasi fizinë ir socialinë aplinka, jûrininkø tarpusavio santykiai, tai veikia jûrininkø fizinæ ir psichinæ sveikatà. Jûrininkø privalomas sveikatos patikrinimas ir yra suderinimo elementas ðiame procese. Jo metu kiekvienu atveju turi bûti uþtikrinama, kad nëra ligos ar defekto (fizinio ar psichologinio), kuris galëtø pablogëti dirbant jûroje arba kuris kelia nepageidaujamà rizikà jûrininko sveikatai, kitiems jûrininkams ar laivo saugumui [5, 6]. Dauguma pasaulio jûrininkø yra sveiki asmenys. Australijos jûrininkø anketinës apklausos tyrimo duomenimis, 45 proc. jûrininkø nurodë neturá diagnozuotø ligø, kas beveik atitiko Australijos vyrø populiacijos normatyvà (41 proc.) [7]. Lietuvos ir Latvijos jûrininkø populiacijos tyrimas parodë, kad lëtinës ligos, kaip ir bendras jûrininkø nurodytø ligø skaièius, neturëjo átakos subjektyviai sveikatos bûklei [8, 9]. Vertinant Lietuvos ir Latvijos jûrininkø sveikatos bûklæ nustatyta, kad beveik du treèdaliai jûrininkø savo sveikatà ávertino gera, treèdalis gana gera ir beveik 7 proc. asmenø vidutiniðka. Lëtinës ligos reèiau nurodomos ir, jûrininkø nuomone, nëra kliûtis darbui laivyne, arba yra nenoras jas pripaþinti. Reikia ávertinti ir tai, kad apie pusë jûrininkø nurodë jûroje patyræ stresà, blogà nuotaikà, taèiau á gydytojus dël ðiø negalavimø nesikreipë. Stresas ir psichosocialiniai veiksniai stipriai susijæ su fizine bûkle, galinèia tapti pagrindine invalidumo prieþastimi. Todël streso, patiriamo jûroje, tyrimai apima ne tik psichologiniø sutrikimø ávertinimà, bet ir ligas, susijusias su psichologiniais veiksniais. Kartais ðie veiksniai yra pradinë susirgimø prieþastis [8, 9]. Nesunku sugrieþtinti aukðto medicininio tinkamumo darbui jûroje reikalavimus, bet reikia atsiminti, kad tai lieèia þmogø, jo darbà ir galbût jo ir jo ðeimos gyvenimà bei ateitá. Tinkamumo darbui jûroje iðvada naujokams gal ir nëra tokia svarbi, kaip seniai dirbantiems jûrininkams. Jiems iðvada dël darbo laivyne gali bûti lemtinga, todël dauguma seniai dirbanèiø jûrininkø prieð privalomus sveikatos tikrinimus neretai patiria psichoemocinæ átampà. Pastarøjø metø jûrinëse studijose akcentuojama, kad turi bûti nustatyti centralizuoti tinkamumo kriterijai, kad kiekvienas jûrininkas bûtø vertinamas identiðkais reikalavimais, nepriklausomai nuo tikrinanèio gydytojo. Ið kitos pusës, bûtø didelis privalumas, jei periodiniai sveikatos patikrinimai kiekvienà kartà bûtø atliekami tame paèiame medicinos centre. Tas leistø tikrinanèiam sveikatà gydytojui susipaþinti su áraðais medicininëje dokumentacijoje ir spræsti, ar reikia papildomø tyrimø. Nors tarptautiniu mastu jûrininkø sveikatos tyrimai atskiruose jûrø verslo sektoriuose vykdomi daugelá metø, taèiau nepakanka þiniø apie darbo aplinkà laivuose, traumas ir ligas, todël daugelyje jûriniø studijø akcentuojama þiniø atnaujinimo bûtinybë [10]. Pagal Pasaulinës sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, jau per 30 metø atliekami atskirø profesiniø grupiø dirbanèiøjø krante darbo aplinkos tyrimai, ágyvendinamos rekomendacijos, o jûrø versle panaðûs darbai tik pradedami. Nauja jûriniø tyrimø strategija 1997 metais buvo priimta Þenevoje, bendradarbiaujant Tarptautinei darbo organizacijai (TDO) ir PSO [11, 12]. Rekomenduota, kad jûrininkø privalomøjø sveikatos tikrinimø metu gydytojai þinotø apie jûrininkø gyvenimo ir darbo sàlygas laive. Akivaizdu, kad bûtinas ir svarbus jûrininkus egzaminuojanèiø gydytojø specialistø apmokymas. Iðsami informacija apie jûrininkø darbo aplinkos ir poilsio sàlygas yra bûtina, kadangi tik turint pakankamai þiniø galima anksti nustatyti sveikatos sutrikimus arba ligas

19 3487 bei laiku ádiegti veiksmingas profilaktikos priemones. Siûlome kreiptis á Sveikatos apsaugos ministerijà, kad bûtø perþiûrëtas jûrininkø privalomø sveikatos tikrinimø periodiðkumas, svarstant galimybæ tikrintis sveikatà kas 24 mënesius. IÐVADOS 1. Esama jûrininkø sveikatos tikrinimo tvarka tenkino 88,8 proc. jûrininkø. 2. Dauguma jûrininkø (90,1 proc.) gerai vertina reikalavimà tikrintis sveikatà dël darbo laivyne. 3. Pagrindinës problemos, su kuriomis jûrininkai susiduria tikrindamiesi sveikatà: gydymo ástaiga yra toli nuo namø (6,8 proc.) ir eilës uþsiraðyti (4,5 proc.). 4. Dauguma jûrininkø (96,8 proc.) pasitikrino sveikatà per vienà dienà. 5. Dauguma jûrininkø (95,9 proc.) pritarë, kad privalomi sveikatos tikrinimai bûtø atliekami kas 24 mënesius. 6. Daugiau kaip du treèdaliai respondentø (72,3 proc.) ávertino, kad Jûros medicinos centro darbuotojø elgesys, bendravimo tvarka juos tenkino, 25,5 proc. dalinai, 2,2 proc. netenkino. 7. Dauguma (87,9 proc.) jûrininkø pritarë, kad tikrinantis sveikatà bûtina nurodyti raðtu ligas, kuriomis sirgo ar serga. Literatûra 1. Asvallas J. E. Sveikata visiems 21: Sveikata visiems XXI amþiuje m., ISBM: , 217 p. 2. Health protection and medical care (Seafarers), Convention 164, ILO, Geneva, International Convention on Standarts of Training, Certification and Watchkeeping for Seafarers, 1978, as amended in 1995 and 1997 (STCW Convention). International Maritime Organization, London, LR SAM ásakymas Nr. 301 Dël profilaktiniø sveikatos tikrinimø sveikatos prieþiûros ástaigose. 5. LR SAM ásakymas Nr. 305 Dël Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ásakymo Nr. 301 Dël profilaktiniø sveikatos tikrinimø sveikatos prieþiûros ástaigose 11 priedo Laivyno darbuotojø sveikatos tikrinimo tvarka dalinio pakeitimo ir papildymo. 6. Medical Examination (Seafarers) Convention, 73, ILO, Geneva, Parker, A.W., Osborne, M.A., Sargent, L., Forrester, C., Cook, M., Green, S. and Boyd, R. (1996). Health, stress and fatigue in offshore maritime workers - a review. Australian Maritime Safety Authority. 8. Sàlyga J. Lietuvos ir Latvijos jûrininkø gyvensenos ypatumai ir veiksniai, skatinantys psichoemocinæ átampà jûroje. Visuomenës sveikata, 2005; 2(29): Sàlyga J., Juozulynas A., Lukðienë A., Health problems of Lithuanian and Latvian seamen. Acta Medica Lituanica, 2006; 13: Torp S, Riise T, Moen BE. The impact of psychosocial work environment on the occurrence of musculoskeletal pain: A prospective study. Journal of Occupational and Environmental Medicine 2001; 43: International Labour Organisation. Safety and health in the fishing industry. Chapter: An overview of the world fishing industry (p. 3). TMFI/1999. Geneva, International Labour Organisation. Safety and health in the fishing industry. Chapter: Fatalities (p. 17). TMFI/1999. Geneva,1999. ORDER S EVALUATION AND POSSIBLE DEVELOPMENT OF SEAFARERS MEDICAL EXAMINATION Jonas Sàlyga Summary Key words: seafarer, compulsory medical examination, periodicity. Objective of paper to investigate opinion of seafarers about order of medical examination and to offer suggestions for its development. Sociological research at that time there were polled 540 seafarers, which came for medical examination to Maritime medicine centre of Klaipeda Seamen Hospital. According to the data of research, present order of medical examination supply 88.8 percent of shipping personnel. Most part of shipping personnel (90.1 percent) evaluate order to make medical examination for the fitness for the work in marine positive, but more than third of them feel psycho-emotional strain before the examination. The main problems of seafarers medical examinations are that medical institution is far from home (6.8 percent) and course for registration (4.5 percent). Almost all respondents (95.9 percent) make an opinion that compulsory medical examinations would be made each 24 month. The results of research show that it is necessary to make representation to the Ministry of Health about periodicity of seafarers compulsory medical examinations, to play with the idea of making medical examination each 24 month. Correspondence to: junet.sekretore@takas.lt Gauta

20 2010 m VISUOMENËS SVEIKATA TREÈIOJO AMÞIAUS UNIVERSITETO KONCEPCIJA ANDRAGOGO VEIKLOS ASPEKTU BIRUTË JATKAUSKIENË, RÛTA MARIJA ANDRIEKIENË Klaipëdos universiteto Tæstiniø studijø institutas, Andragogikos katedra Raktaþodþiai: Treèiojo amþiaus universitetas, senëjimas, andragogas Santrauka Straipsnyje analizuojama, kaip suðvelninti senëjimo pasëkmes Lietuvoje, taikant uþsienio ðaliø TAU (Treèiojo amþiaus universitetø) patirtá. Darbo tikslas buvo atskleisti ávairiø ðaliø TAU koncepcijø, struktûrø, elementø skirtumus ir panaðumus bei ávairovæ, siekiant populiarinti TAU veiklà, skatinti mokslinæ tiriamàjà ir savanoriðkà didaktinæ universiteto veiklà, padedant vyresnio, pensinio amþiaus asmenims suðvelninti senëjimo pasekmes. Taikyta mokslinës literatûros, dokumentø analizë, siekiant pagrásti TAU ideologijà ir koncepcijas, pokalbis su ávairiø ðaliø TAU klausytojais ir andragogais, siekiant nustatyti ávairiø TAU koncepcijos, veiklos panaðumus ir skirtumus. Tyrimas atskleidë, kad ávairiø ðaliø TAU veikla yra panaði. Skiriasi tik jø struktûra, mokslinë veikla ir finansavimas. Literatûros bei dokumentø analizë atskleidë, kad ávairûs TAU siekia palengvinti individo ir visuomenës senëjimo procesus. Sprendþiant neigiamas senëjimo pasekmes turi dalyvauti ne tik medicinos darbuotojai, bet ir kitø profesijø specialistai, pavyzdþiui, andragogai. ÁVADAS Pagal ávairiose ðalyse paplitusià sampratà ir pagrindinæ misijà Treèiojo amþiaus universitetas (TAU) - tai savarankiðka, nesiekianti pelno visuomeninë, neformaliojo suaugusiøjø ðvietimo institucija, vienijanti vyresnio, pensinio amþiaus asmenis, neágaliuosius ir jø globëjus, neribojant amþiaus ir iðsilavinimo [14]. TAU veikla prilyginama strateginëms valstybës priemonëms geriau pasinaudoti teigiamomis visuomenës senëjimo pasekmëmis ir áveikti ar suðvelninti neigiamas jo pasekmes, kad bûtø racionaliai naudojamas ðalies þmogiðkasis kapitalas ir suformuota naujas realijas atitinkanti visos visuomenës ir atskiro individo senëjimo samprata [11]. Lietuvoje galime rasti tik bendro pobûdþio informacijà apie vyresnio, pensinio amþiaus asmenø ðvietimà. Susidaro áspûdis, kad ið esmës ðià veiklà plëtoja tik TAU, turintis savo filialus ávairiuose Lietuvos regionuose. Ðiuo metu TAU skaièiuoja tûkstanèiais savus studentus, apie 80 procentø baigæ mokslus, nemaþa turi mokslo laipsnius ir vardus. Didþiuma ðiø þmoniø studijuoja vienus dalykus ir patys dësto kitus. TAU studentai teigia, kad pradëjus lankyti universitetà, padidëjo uþimtumas, labai pagerëjo sveikata, nes lankyti paskaitas, susitikti su bendraminèiais didelis dþiaugsmas [14]. Lietuvos valstybës dëmesys vyresnio amþiaus þmoniø ðvietimui ir mokymui pirmiausia atsispindi Valstybës ilgalaikës raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkrièio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Þin., 2002, Nr ), kurioje átvirtinta mokymosi visà gyvenimà nuostata. Valstybinës ðvietimo strategijos metø nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Þin., 2003, Nr ), numatyta, kad bûtina plëtoti tæstinæ mokymàsi visà gyvenimà laiduojanèià ir prieinamà, socialiai teisingà ðvietimo sistemà. Ðvietimo ástatymas (Þin., 1991, Nr ; 2003, Nr ) átvirtina savivaldybiø atsakomybæ inicijuoti vietos poreikius atitinkantá profesinio mokymo ir suaugusiøjø ðvietimo teikëjø tinklo formavimà. Taèiau ðiandien Lietuvoje vyresnio, pensinio amþiaus þmoniø ðvietimas vis dar susiduria su dideliais iððûkiais ir problemomis: ðvietimo politikoje vyresniø þmoniø mokymosi problemoms neskirta uþtektinai dëmesio; visuomenë per menkai suvokia mokymosi visà gyvenimà svarbà; nepakanka sàlygø, tinkamø ðviestis vyresnio amþiaus þmonëms; per maþa informacijos apie toká ðvietimà; trûksta specialistø, dirbanèiø su vyresniais þmonëmis ðvietimo ástaigose; neiðplëtotas ðvietimo institucijø, teikianèiø paslaugas vyresnio amþiaus þmonëms, tinklas; stinga tyrimø ir statistinës informacijos ðiais klausimais ir kt. [11]. Mus, andragogus praktikus ir mokslininkus, atsakingus uþ suaugusiøjø ðvietimà ir andragogikos mokslo plëtotæ, ypaè turëtø dominti paskutiniai trys strategijos Adresas susiraðinëti: Birutë Jatkauskienë, el. p.: b.jatkauskiene@gmail.com

21 3489 punktai. Bet ðiandien, apgailestaudami dël savo neáþvalgumo, o gal net aplaidumo, pragmatiðkumo ar materializmo, galime konstatuoti faktà, kad mes neskiriame pakankamai dëmesio vyresnio, pensinio amþiaus þmoniø ðvietimui, neatliepiame á Vydûno raginimà patiems didëti ið vidaus, taigi nepakankamai padedame tai daryti ir kitiems. Tai suponavo ir ðio straipsnio mokslinæ problemà: kaip suðvelninti senëjimo pasekmes Lietuvoje, taikant uþsienio ðaliø TAU (Treèiojo amþiaus universitetø) patirtá. Darbo tikslas atskleisti ávairiø ðaliø TAU koncepcijø, struktûrø, elementø skirtumus ir panaðumus bei ávairovæ, siekiant populiarinti TAU veiklà, skatinti mokslinio tyrimo ir savanoriðkà didaktinæ universiteto dëstytojø bei studentø veiklà, padedant vyresnio, pensinio amþiaus asmenims suðvelninti senëjimo pasekmes. TYRIMO METODIKA Darbe taikyta mokslinës literatûros, dokumentø analizë, siekiant pagrásti TAU ideologijà ir koncepcijas, bei pokalbis su ávairiø ðaliø TAU klausytojais ir andragogais, siekiant nustatyti ávairiø TAU koncepcijos, veiklos panaðumus ir skirtumus. REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Treèiojo amþiaus ideologija. Senëjimo kaip ir laiko sustabdyti neámanoma. Senëjimà galima dalinai atitolinti, palengvinti jo pasekmes ar kitaip paveikti pasitelkus naujausias technologijas, medicinos laimëjimus, ðvietimo, socialinës integracijos priemones. Dauguma mûsø nenorime pasenti ne vien todël, kad senatvëje laukia ir nepritekliai, kuriø jau nebeáveiksi valios pastangomis. Galbût daugelis bijome senatvës dël izoliacijos, neigiamo mûsø visuomenës poþiûrio á vyresnius þmones, neretai labiau panaðaus á paniekà. Jei ieðkotume senatvës privalumø, turëtume pripaþinti, kad ji jø vis dëlto turi. Senatvës privalumus ávertino ir apraðë dar Markas Tulijus Ciceronas. Iðskyræs keturias prieþastis (politinæ, biologinæ, moralinæ, egzistencinæ), dël kuriø daugeliui senatvë tampa apgailëtina, gausia literatûros apþvalga ir Romos istorijos pavyzdþiais árodo jø nepagrástumà [4]. Garsusis oratorius teigia, kad stiprios ir turtingos dvasios þmogui ir senatvëje esama daugybë tinkamø veiklos srièiø: dalyvavimas respublikos reikaluose (lot. negotiem), studijoms skirtas laisvalaikis (lot. otium), þemës darbai (lot. agri cultura). Skirstymas á amþiaus grupes ir treèiojo amþiaus termino ir socialinës grupës atsiradimas yra siejamas su pensinio amþiaus sistemø, kuriø ágyvendinimas atitinka darbo jëgos iðaugimà ir su tuo susietà sistemos valdymo bûdà, generalizacija [9]. Dar 1950 metais E. Durkheimas pastebëjo, kad treèiojo amþiaus socialinë grupë ir pats terminas yra dirbtiniai, nes vyresnio/pensinio amþiaus asmenys priklauso ðeimai, t.y. istoriðkai susiformavusiai ir nusistovëjusiai socialinei grupei [5]. Taèiau istorijos eigoje ne visos ðeimos buvo ekonomiðkai pajëgios ðeimos institucijoje apjungti skirtingas kartas ir tuo paèiu prisiimti atsakomybæ uþ vyresnio asmens globà ir rûpybà, pilnaverèio senëjimo uþtikrinimà. Tai pirmiausia lietë darbininkø klasæ. XIX a. kapitalistinëje Vakarø Europoje dominuojanti klasë ciniðkai sprendë klausimà: kà daryti su tais darbininkais, kurie nebetinkami gamybai? Senatvë ðiuo poþiûriu buvo tapatinama su neágalumu, nereikalingumu visuomenei, nenaudingumu darbininkiðkai ðeimai. XX a. poþiûris á senatvæ, senëjimà, vyresnio/pensinio amþiaus asmenis pasikeitë. Tai lëmë tam tikri ekonominiai, socialiniai, politiniai veiksniai. Todël sparèiai plito treèiojo amþiaus ideologija. Treèiojo amþiaus termino vartojimas tapo kasdienybe dël labai konkreèiø ir pragmatiðkø prieþasèiø: naujas senëjimo proceso, senatvës, pensinio amþiaus kaip ilgø gyvenimo atostogø vaizdinys atvërë naujas galimybes turizmo industrijai, kurios atstovai visokiais bûdais populiarino treèiojo amþiaus ideologijà ir patá terminà. Kita nei kiek ne prastesnë prieþastis minëtos ideologijos plëtrai ir termino populiarinimui kitø veikëjø, dël vienokiø ar kitokiø prieþasèiø suinteresuotø treèiojo amþiaus socialinës grupës egzistavimu. Tie kiti veikëjai tai asmenys profesionaliai tenkinantys minëtos grupës poreikius ir atstovaujantys jø interesams. Taigi, Vakarø Europoje jau apie 1960 metus ásigali naujas poþiûris á vyresnio amþiaus þmones, kurie jau nebebuvo laikomi netinkamais gamybai ir aplamai niekam nereikalingais. Nors ir egzistavo tokios institucijos kaip seneliø prieglaudos ar seneliø namai, taèiau atsirado ir kito pobûdþio institucijos senjorø klubai, universitetai, rezidencijos, asociacijos ir kt., skirtos treèiojo amþiaus asmenø kultûriniø, psichologiniø poreikiø tenkinimui, palaikant idëjà, kad treèiasis amþius tai laisvalaikio, aktyvaus pensinio laikotarpio amþius. Treèiojo amþiaus grupës atsiradimas sietinas su socialinës reprodukcijos bûdo, kartø santykiø kaita [3]. Vadinasi, treèiojo amþiaus universiteto (TAU), kaip institucijos, atitinkanèios ðios grupës interesus, atsiradimas sietinas su naujø veikëjø ir institucijø, pretenduojanèiø perimti ið ðeimos tradicines vyresniø þmoniø kultûrinius, poreikius tenkinanèias funkcijas, intencijomis. TAU koncepcija: ávairiø ðaliø patirtis. Treèiojo amþiaus universiteto (TAU) pavadinimas sietinas su atsira-

22 3490 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. dusia treèiojo amþiaus socialine grupe, o jos terminas su þmogaus gyvenimo tarpsniais. Po priklausomos vaikystës seka suaugusiojo savarankiðko gyvenimo amþiaus tarpsnis, po jo eina treèiojo amþiaus aktyvaus atsistatydinimo tarpsnis, po jo kai kuriems þmonëms vël ateina nelabai laimingas priklausomybës tarpsnis, vadinamas ketvirtuoju amþiumi [18]. Todël pagrindinë TAU misija treèiojo amþiaus tarpsnio prailginimas ir ketvirtojo sutrumpinimas ar net eliminavimas. Toks amþiaus tarpsniø skirstymas gali pasirodyti naivokas. Bet ávertinus tà faktà, kad psichologai, medikai, sociologai, kalbininkai ir kitø mokslo srièiø atstovai dar iki ðiol negali susitarti dël tokiø dalykø kaip skirstymo á amþiaus tarpsnius, vieningos suaugusiojo, seno (pagyvenusio, senyvo ir kt.) þmogaus apibrëþties, manytina, kad TAU pavadinimas yra visai tinkamas, nes bet kokiu atveju niekas nëra pasiûlæs geresnio apibendrinanèio ðios iniciatyvos ir judëjimo pavadinimo, nors bandymø buvo ávairiø. Pavyzdþiui, buvo siûlyti tokie pavadinimai: Inter Amþiaus, Visokio Amþiaus, Laisvalaikio, Nuolatinës kultûros universitetas ir kt. [8], vis dëlto nusistovëjo Treèiojo amþiaus universiteto pavadinimas kurá pripaþásta bei vertina jo veiklà UNESCO ir kitos pasaulinio masto organizacijos. Vienas ið pagrindiniø UNESCO tikslø ðvietimo srityje ágyvendinti visø þmoniø teisæ á mokslà ir patenkinti poreiká gauti kokybiðkai naujà iðsilavinimà, suprantamas kaip visà gyvenimà trunkanèio mokymosi dalis m. Dakare (Senegalas) vykusiame Pasauliniame ðvietimo forume buvo atnaujinta pasaulinë programos Ðvietimas visiems strategija, kurioje atsispindi ir senyvo, pensinio amþiaus þmoniø ðvietimo siekiniai. Þmonëms bûdinga siekti þiniø visà gyvenimà. Mokymosi visà gyvenimà koncepcija puikiai atspindi þiniø sieká nepaisant amþiaus, turimo iðsilavinimo, patirties. TAU steigiami tam, kad pagyvenæ þmonës, daþniausiai jau tapæ pensininkais, turintys nemaþai laisvo laiko, galëtø já skirti studijoms, tobulëjimui, kai kuriais atvejais jaunystës siekiø ar svajoniø ágyvendinimui, kaip tà árodë kanadietë Anette Coderre, labai brandþiame amþiuje gavusi magistro diplomà, o sulaukusi 87-eriø metø apgynusi daktaro disertacijà. TAU yra ir puiki bendravimo ieðkanèiø þmoniø susibûrimo, bendrø iðvykø, iðkylø, ðvenèiø vieta. Èia susiformuoja atskira þmoniø bendruomenë [18]. TAU ákûrimo idëja priklauso Tulûzos politinës ekonomikos profesoriui Pjerui Vellas. Jis 1972 metais Tulûzos universiteto vasaros mokyklos metu suorganizavo ávairias paskaitas, koncertus, iðvykas, iðkylas, specialiai skirtas pensinio amþiaus þmonëms. Daþniausiai kaip ir visi þmonijos istorijos veikëjai, pionieriai, novatoriai, P. Vellas neþinojo, kà jis ið tikro daro. Kai po keliø savaièiø baigësi vasaros programa, dalyviø entuziazmas buvo toks didelis, kad P. Vellas buvo ápareigotas parengti programà sekantiems akademiniams mokslo metams, surasti patalpas, dëstytojus, tutorius [12]. Iniciatyva tapo labai populiari, todël jau 1973 metais buvo ákurtas TAU Tulûzoje kaip savarankiðka nepelno siekianti organizacija. Dabar visoje Prancûzijoje esama apie 45 TAU ir apie 200 jø filialø, daugiau kaip studentø [6]. P. Vellas [19] atskleidë gana ádomià Tulûzos TAU nariø klausytojø statistikà, patvirtinanèià faktà, kad aktyvi kultûrinë veikla pirmiausia reikalinga aukðtesná ekonominá ir socialiná statusà turëjusiems asmenims (1 lentelë). TAU dràsiai galima pavadinti pasaulinio masto judëjimu, nes P. Vellas TAU iniciatyva paplito ne tik Europoje, bet ir kituose kontinentuose (Amerikoje, Australijoje) metais ákurtas TAU Þenevoje pagal Tulûzos TAU koncepcijà. Pradþioje TAU sudarë apie 500 nariø, taèiau ðiandien jø esama apie 3000 ir 140 andragogø savanoriø. Savanoriais dirba ne tik andragogai, bet ir administratoriai, vadybininkai, finansistai ir kt. personalas [17]. Pagrindiniai Þenevos TAU veiklos tikslai atnaujinti ar praturtinti treèiojo amþiaus Ðveicarijos gyventojø þinias, patenkinti bendravimo poreikius, apibrëþti treèiojo amþiaus asmenø teises ir pareigas visuomenei ir skatinti minëtø asmenø bei Þenevos universiteto dalijimàsi þiniomis. Pastarasis tikslas gali bûti vienas ið pagrindiniø, jei akcentuosime treèiojo amþiaus asmenø privalumà, t.y. jø sukauptas þinias bei patirtá ir pareigà visuomenei dalijantis jomis metais ákurtas TAU prie Ðerbruko universiteto (Kanada). Ðerbruko TAU studijø reglamente numatyta privaloma narystë ir aktyvus dalyvavimas studentø sàjungø, atstovybiø ar asociacijø veikloje. Tuo siekiama uþtikrinti TAU veiklos koncepcijos realizavimà. Be to, visi mokesèiai uþ studijas TAU yra pervedami studentø sàjungos dispozicijon. Beveik visø ðaliø TAU studijø reglamentai numato, kad bet kokia studijoms skirta padalomoji medþiaga yra mokama. Privalu mokëti ir metiná mokestá, kuris yra ne 1 lentelë. TAU klausytojø pasiskirstymas pagal turëtà socialiná - ekonominá statusà (parengta, remiantis P.Vellas statistika [19]).

23 3491 toks jau didelis (Ðerbruko TAU apie Kanados doleriø). Knygø, literatûros, nesusijusiø su TAU programos turiniu, platinimas yra draudþiamas. Matyt, taip yra bandoma apsisaugoti nuo nepageidaujamø politiniø grupuoèiø ar net sektø átakos. TAU studentams suteikta teisë anuliuoti savo pasirinktos disciplinos lankymà, jei neatitinka studento poreikiø [13] metais ákurtas TAU prie Kembridþo universiteto. Dabar ðalyje apie 719 TAU filialø, vienijanèiø nariø [2001] metais ákurtas TAU Melburne (Australijoje) [16]. TAU idëjà inicijavo socialiniai darbuotojai, pastebëjæ, kad daugumai senyvo amþiaus þmoniø trûksta bendravimo, todël pablogëja jø gyvenimo kokybë, daþnai puolama á depresijà. Suaugusiøjø ðvietimo Taryba suorganizavo kelis renginius, kuriø tikslas buvo iðanalizuoti Kembridþo TAU koncepcijos adaptavimo galimybes Australijos gyventojams. Ðiuo metu Australijoje veikia daug TAU filialø, jø veikla su retomis iðimtimis grindþiama savanorystës principu. Visi Australijos TAU susivienijo bendrame VICTORIA tinkle. Kai kuriø TAU veikla yra remiama valstybiniø ðvietimo ir sveikatos institucijø metais ákurtas pirmasis Lietuvoje TAU Vilniuje. TAU iniciatoriai ir ákûrëjai Lietuvoje buvo Eksperimentinës ir klinikinës medicinos instituto darbuotojai bei pirmais universiteto rektorius, Kovo 11 Akto signataras, medicinos mokslø daktaras Medardas Èobotas. Jis universiteto veiklà priskyrë geriatrijai, tikriausiai todël, kad dalyvavimas paskaitose, renginiuose atitolina senatvæ. Vilniaus TAU, kaip ir kitø ðaliø universitetai, yra savarankiðka, nepolitinë, nepelno siekianti organizacija, kurios tikslas, kaip ir kitø pasaulyje veikianèiø TAU - pagerinti senyvo, pensinio amþiaus þmoniø socialinæ integracijà á visuomenæ, skatinti turiningà gyvenimà, palaikant darbingumà, fiziná aktyvumà, keliant þiniø bei kultûros lygá metø duomenimis, Lietuvoje ðiam universitetui priklausë apie keturi tûkstanèiai studentø. Sunku pasakyti, kiek studentø yra visuose TAU universitetuose ir jø filialuose, pasklidusiuose po visà ðalá. Taèiau tenka pastebëti, kad TAU idëja yra populiari ir Lietuvoje metais buvo ásteigtas TAU Klaipëdoje. Studentø nebuvo labai daug (10-20 asmenø), trûko savanoriø andragogø. Fakultetø nebuvo. Pagrindinë veikla sveikos gyvensenos propagavimas. Apie 2008 metus Klaipëdos TAU buvo perorganizuotas á Treèiojo amþiaus Vieðàjà Ástaigà. Uþsiëmimai vyksta Klaipëdos Pedagogø ðvietimo ir kultûros centre. Analizuojant ávairiø ðaliø (Prancûzijos, Ðveicarijos, Kanados, Didþiosios Britanijos, Australijos, Lietuvos) TAU ástatus, stebint jø veiklà, galima rasti daug bendrybiø, taèiau pastebimi ir kai kurie skirtumai. Pirmiausia reikëtø paþymëti dvi skirtingas TAU veiklos koncepcijas. Vienø TAU veiklos koncepcija grindþiama suaugusiøjø ðvietimu (iðskirti, atriboti andragogo ir besimokanèiojo vaidmenys), kitø savipagalba (andragogas keièiasi vaidmenimis su besimokanèiuoju). Pirmuoju atveju dominuoja þiniø perteikimo, o antruoju atveju þiniø sklaidos, dalijimosi þiniomis bei ágyta patirtimi aspektas, kurá pasiûlë Kembridþo TAU ákûrëjas, pavadinæs já Kembridþo TAU modeliu. Kembridþo TAU koncepcijos (modelio) kûrëjas Peter Laslett, Trejybës koledþo (Trinity College) dëstytojas transformavo Tulûzos TAU koncepcijà, siekdamas vieno tikslo - padëti kuo greièiau ir efektyviau ásitvirtinti TAU iniciatyvai bei uþtikrinti vyresnio amþiaus britø visuomenës nariø ðvietimà. Todël P. Laslett telkë asociacijø ir savipagalbos grupiø savanorius, kurie galëtø ðviestis patys, padëti ðviesti kitus, organizuoti TAU veiklà. Tokia TAU koncepcija nenumatë nei specialiø andragogø, nei tutoriø. Lektoriais tapdavo patys besimokantieji, pirmenybë realizuoti andragogo vaidmená buvo teikiama tiems besimokantiesiems, kurie pasiþymëdavo iðskirtinëmis savo þiniomis, kompetencijomis, patirtimi. Dar vienas Kembridþo TAU modelio iðskirtinis bruoþas yra tas, kad laikomasi labai stipriø moraliniø nuostatø: pagarbos senyvam amþiui ir negatyvios nuomonës dël intelektiniø gebëjimø nuosmukio senyvame amþiuje paneigimo. Todël Kembridþo TAU ypaè stengiasi skleisti savo nariø pastarøjø metø intelektinius, kultûrinius, estetinius pasiekimus, juos publikuojant ávairiuose leidiniuose. Ðiandien verta paþymëti, kad ryðkus koncepcijø skirtumas buvo stebimas tik pradiniame TAU kûrimosi etape. Ðiuo metu TAU koncepcijos nebëra tokios skirtingos todël, kad vyrauja jø susiliejimas dël tam tikrø pokyèiø visuomenëje (pavyzdþiui, informacinës visuomenës virsmas þiniø visuomene, o pastarosios perëjimas á þiniø ekonomikos visuomenæ). Ryðkesnis TAU struktûrø skirtumas. Skirtumas toks, kad kai kurie TAU ákurti prie kokio nors universiteto, ir TAU nariams iðduodami universiteto studento paþymëjimai, jie kaip ir visi kiti studentai gali naudotis ávairiomis universiteto teikiamomis lengvatomis [13]. Kiti TAU ásikûræ kaip savarankiðkos organizacijos asociacijø pagrindu, kur didþiausia atsakomybë uþ TAU veiklà tenka bendruomenei, o ne valstybei. Asociacijø formà ágavusi TAU struktûra greitai plito po visas Europos ðalis. Nepaisant TAU struktûrø ávairovës, XX a. devintame deðimtmetyje atkakliai reiðkësi konservatyvus poþiûris á TAU ryðius su universitetais. Puikus to pavyzdys galëtø bûti tarptautinës 1975 metais ákurtos TAU asociacijos

24 3492 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. (AIUTA) narystës reglamentas. Pagal minëtà reglamentà tikraisiais AIUTA nariais laikomi tik TAU, asocijuotais regioninës suaugusiøjø ðvietimo institucijos, suaugusiøjø ðvietimo srities moksliniø tyrimø centrai, universitetai, tæstinio profesinio mokymo, tæstiniø studijø ir kt. institucijos. Tuo paèiu verta pridurti, kad TAU, ákurti prie universitetø, daþniausiai turi savo fakultetus, o asociacijø ákurti ar inicijuoti TAU jø neturi. Dar vienas esminis skirtumas tarp ávairiø po visà pasaulá pasklidusiø TAU institucijø tai moksliniø tyrimø inicijavimas. Kai kurie TAU turi specialius fondus, kuriø tikslas remti mokslinio tyrimo veiklà, skirtà senyvo, pensinio amþiaus þmoniø gyvenimo realybës tobulinimui. Galima bûtø paminëti Ðerbruko TAU Roger Bernier fondà, ákurtà 1987 metais, siekiant pagerbti jo kaip TAU ákûrëjo atminimà. Apþvelgus kai kuriø ðaliø TAU koncepcijø, modeliø, struktûros, veiklos skirtumus, galima teigti, kad vis tik bendrybiø yra þymiai daugiau (labai panaðios ávairiø ðaliø TAU veiklos vizijos, misija, tikslai, uþsiëmimø temos, reglamentai, mokesèiai, problemos ir kt.). Matyt, jas sàlygoja bendros demografinës, socialinës, ekonominës tendencijos. Nors TAU daþnai priklauso universitetams, taèiau jø veikloje nëra tiek privalomø biurokratiniø dalykø, kiek jø yra formalioje ðvietimo ar mokslo institucijoje. Viena ið TAU bendrybiø ta, kad jo klausytojai dalyvauja ávairaus pobûdþio, o ne vien gerontologijai skirtose paskaitose. Paanalizavus uþsienio TAU reklamuojamø uþsiëmimø pavadinimus (Kalbos, Etnologija, Geografija, Istorija, Teatro studija, Kova su senëjimu, Vermëjerio pasaulis, Vaiko psichologija, Vartotojø teisës ir kt.), matosi gausi ávairovë ir treèiojo amþiaus asmenø poreikiai bei interesai. Ðalia iðvardintø paskaitø pavadinimø daþname TAU vyksta plaukimo, gimnastikos, keramikos, audimo, siuvinëjimo, mezgimo, floristikos, ikebanos ir kt. uþsiëmimai. Þinoma, skiriama pakankamai dëmesio ir gerontologinei vulgatai - Nebûk naðta kitiems!, ugdanèiai gebëjimus oriai ir pagarbiai senëti. Tuo tarpu Lietuvos TAU veikloje tokios ávairovës pasigendama. Reikia pripaþinti, kad gebëjimø oriai ir pagarbiai senëti ugdymui turi átakos ir turimas asmens ekonominis, kultûrinis ir socialinis kapitalas, uþtikrinantis kultûriniø gërybiø (knygø, teatrø, iðvykø, muziejø lankymo, golfo ir kt.), reikalingø oriam ir aktyviam senëjimui, prieigà. Visuomenë sensta, reikia skubiai imtis kokiø nors priemoniø. Ið tiesø gimstamumas Europoje jau beveik nustojo augti, neilgai trukus ims ir maþëti. Kita vertus, pastebimas ryðkus gyvenimo trukmës ilgëjimas. Taigi suprantama, jog visuomenë senëja. Europos Komisija prognozuoja, jog iki 2050 m. 12 proc. ES gyventojø bus vyresni nei 80 metø amþiaus. Taigi ðie skaièiai atspindi jau dabar pasikeitusià demografinæ situacijà. Europos senëjimas neþada nieko blogo, prieðingai, tai tiesiog reiðkia, jog gyvename ilgiau. Ilgëjanti gyvenimo trukmë suteikia galimybæ vyresnio, pensinio amþiaus þmonëms dar daugiau metø iðlikti aktyvia visuomenës dalimi. Vakarø valstybëse pagyvenæ þmonës vaidina nemaþà visuomeniná vaidmená, deja, Lietuvoje pensininkai yra maþiau aktyvûs, nes ir bûtiniausius poreikius daþnai riboja pinigø trûkumas. Kyla klausimas, kaip jiems dþiaugtis ðviesia senatve. Dirbti? Mokytis? O gal tiesiog atsiduoti seniems pomëgiams? Tiems, kuriems darbas yra ne pati geriausia iðeitis, reikëtø sudaryti sàlygas tobulëjimo siekiui. Vienas jø - Treèiojo amþiaus universitetas (TAU). Profesionalaus andragogo veikla plëtojant TAU koncepcijà. Andragogika yra mokslas, analizuojantis suaugusiøjø ðvietimà plaèiàja prasme, mokslas, pagrindþiantis andragogo ir besimokanèio suaugusiojo tarpusavio sàveikà, organizuojant ir realizuojant mokymosi procesà. Taigi andragogika yra menas andragoginës veiklos poþiûriu ir mokslas kaip suaugusiøjø savimokos, saviðvietos teorija. Ðiandien andragogo veikla patiria nemaþai kokybiniø ir kiekybiniø pokyèiø, funkcijos tampa sudëtingesnëmis, kompleksiðkesnëmis, ávairiaplanëmis, stebimos pastangos siekiant áteisinti profesijà. Atsiþvelgiant á atliktus Lietuvoje andragogo profesinës veiklos tyrimus [1,15,10,7] ir kt., galima teigti, kad profesionalaus, turintá specialø iðsimokslinimà andragogo veikla pasiþymi heterogeniðkumu atliekamø vaidmenø aspektu (suaugusiøjø mokytojo/ðvietëjo, organizatoriaus, analitiko, konsultanto, tutoriaus, mentoriaus ir kt.), ryðkëja pagrindinës veiklos sritys: konceptualizavimo, realizavimo, pagalbos suaugusiam besimokanèiajam, vadovavimo, refleksijos ir kt. [2]. Niekas negali iðmokti uþ kità, suþinoti uþ kità, suaugusiam besimokanèiam asmeniui tenka tai daryti paèiam. Taèiau vyresnio/pensinio amþiaus þmoniø patirtis gali bûti labai turtinga ir reikalinga jaunesnës kartos atstovams. Profesionalus andragogas, ávaldæs refleksijos veiklos sritá, gali iðmokyti TAU studentà reflektavimo metodø, technikos. Tokiu bûdu turimas TAU studento patirties perdavimas refleksijos metodø, technikø aspektu ágytø konceptualø pagrindà, uþtikrinantá ið tiesø neákainojamà kartø sanglaudà. Profesionalus andragogas, atlikdamas ávairius savo socialinius vaidmenis (ðvietëjo, mokytojo, tutoriaus, mentoriaus, organizatoriaus ir kt.), gali padëti ðviestis ir tobulëti TAU studentui. Jis gali padëti ne tik mokytis

25 3493 profesionaliai taikydamas andragoginæ prieigà (specialiai suaugusio asmens mokymuisi pritaikytas priemones, bûdus, metodus ir kt.), bet ir padëdamas TAU nariams ádiegiant andragogikos technologijas (nustatant TAU studentø mokymosi poreikius, numatant kurso tikslus, uþdavinius, kuriant kurso koncepcijà). Iðsamiau paanalizavus ávairiø ðaliø TAU programø turiná, galima daryti prielaidà, kad programose dominuoja ne vien sveikos gyvensenos kursai, kaip kad daugumoje atvejø yra siûloma Lietuvos programose. Vadinasi, teikiamø kursø tematika prasiplëstø, jei bûtø profesionaliai nustatyti mokymosi poreikiai, numatyti mokymosi tikslai bei uþdaviniai. Ðias andragogo veiklos funkcijas gali atlikti jau baigiamøjø kursø studentai. Gal bût, vertëtø pamàstyti apie tai, kaip galima bûtø panaudoti sukauptas andragogikos studentø þinias, o jø savanoriðkà veiklà TAU institucijose uþskaityti kaip privalomàjà praktikà. Profesionalus andragogas gali padëti TAU studentams ásisavinti savimokos, saviðvietos metodus. Jie labai reikalingi, nes visas suaugusiøjø ðvietimo procesas yra grindþiamas savimoka, saviðvieta ar asmeniniu tobulëjimu, kuris reiðkia naujø þiniø, kompetencijø ágijimà, t. y. profesinës ar socialinës veiklos galimybiø pagausëjimà. Ið to iðplaukia, kad suaugusiøjø ðvietimas, paremtas savimoka, saviðvieta, asmeniniu tobulëjimu yra ir autotransformacijos procesas, padedantis TAU studentams atitolinti arba eliminuoti ketvirtàjá amþiaus tarpsná. Be to, asmeninis tobulëjimas yra interaktyvi veikla, nes ji vyksta su kitais asmenimis (kitais TAU studentais, andragogais) ir padeda keistis ir kitiems asmenims (andragogams ir kitiems besimokantiesiems). Profesionalus andragogas, gerai iðmanydamas ir remdamasis suaugusiøjø ðvietimo metodologinëmis nuostatomis, koncepcijomis (pavyzdþiui, humanistine, progresyviàja, radikaliàja) galëtø profesionaliai pagrásti ir plëtoti TAU institucijø veiklà. Andragoginës didaktikos prasme dauguma Lietuvos andragogø yra savamoksliai, todël profesionalus, specialø iðsimokslinimà turintis andragogas gali padëti kolegoms iðsiugdyti specialias andragoginës didaktikos kompetencijas, kurios padëtø teikti kokybiðkesnes suaugusiøjø ðvietimo paslaugas ir TAU studentams. Suaugæs besimokantis asmuo nepageidauja uþimti tradicinio mokinio pozicijos, kurià nulemia pedagoginë prieiga ir pedagoginiai principai. Jis netgi labiau nei vaikas bijo patirti nesëkmæ, tapti pripaþintas socialiai ar moraliai neteisus. Profesionalus andragogas, propaguodamas andragogø mëgëjø ar TAU studentø bendruomenëje andragogikos principus bei jø taikymà suaugusiøjø ðvietimo procese, galëtø pritraukti daugiau TAU studentø, pageidaujanèiø atsidëti mokslui, studijoms, þinioms ar maloniam bendravimui. Ðiandien galime tvirtinti, kad profesionalûs andragogai savo veiklà daþniausiai orientuoja á formalø suaugusiøjø ðvietimà ar tæstiná profesiná mokymà, bet ne sociokultûriná (neformalus ðvietimas, susijæs su ávairiø klubø, asociacijø veikla) posistemá. Tokià veiklos orientacijà lemia daugelis veiksniø: prestiþas, socialinis ekonominis statusas, pajamø, gaunamø uþ veiklà, garantija ir kt. Taèiau vertëtø dar kartà prisiminti Vydûno kvietimà didëti ið vidaus [20]. Profesionalaus andragogo savanoriðka veikla tokioje institucijoje kaip TAU garantuotø ne tiek pajamø didëjimà, kiek aukðèiausiø hierarchinës poreikiø piramidës savirealizacijos poreikiø tenkinimà, dvasiná augimà, tarnavimo kitiems dþiaugsmo atradimà ir kitø bendraþmogiðkøjø vertybiø áprasminimà. Lietuvos suaugusiøjø ðvietimo asociacijai atliepiant Nacionalinës gyventojø senëjimo pasekmiø áveikimo strategijos nuostatas rekomenduojama: skatinti profesionalius andragogus ir andragogikos specialybës studentus ásitraukti á savanoriðkà veiklà tobulinant andragogø savanoriø (mëgëjø) profesionalumà; plëtoti ðvietimo institucijø, teikianèiø paslaugas vyresnio amþiaus þmonëms, tinklà. Lietuvos universitetams rekomenduojama: organizuoti tyrimus, skirtus vyresnio/pensinio amþiaus asmenø ðvietimo, saviðvietos, savimokos, mokymosi galimybiø plëtotës, socialinës integracijos ir kt. probleminiø klausimø analizei; átraukti vyresnio/pensinio amþiaus universiteto dëstytojus, atitinkamø srièiø specialistus á jaunimo profesiná rengimà, skatinant dalijimàsi sukaupta patirtimi ir þiniomis. IÐVADOS 1. Treèiojo amþiaus termino, ideologijos, atitinkamø struktûrø (pavyzdþiui, TAU) atsiradimas bei vystymasis gali bûti laikomas senëjimo politikos, gerontologijos, daugiadisciplininio senëjimo proceso, senatvës mokslo, visuomenës susirûpinimu savo senstanèiais nariais, jø integravimu á pilnavertá gyvenimà plëtros rodikliu. 2. Atlikus ávairiø ðaliø Treèiojo amþiaus universitetø (TAU) veiklos, struktûrø, koncepcijø analizæ, galima teigti, kad ðiuo metu nustatyta daugiau panaðumø nei skirtumø. Ryðkesnis ávairiø TAU skirtumas reiðkiasi tik jø struktûra ar moksliniø tyrimø inicijavimu ir jiems teikiama parama. 3. Visø analizuotø ðaliø Treèiojo amþiaus uni-

26 3494 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. versiteto (TAU) koncepcija bei veikla yra prilyginama strateginëms valstybës priemonëms geriau pasinaudoti teigiamomis visuomenës senëjimo pasekmëmis ir áveikti ar suðvelninti neigiamas jo pasekmes, kad bûtø racionaliai naudojamas ðalies þmogiðkasis kapitalas ir suformuota naujas realijas atitinkanti visos visuomenës ir atskiro individo senëjimo samprata. 4. Stengiantis áveikti ar suðvelninti neigiamas senëjimo pasekmes, reikëtø skatinti profesionaliø ne tik medikø, bet ir kitø srièiø profesionalø, tarp jø ir andragogø ásitraukimà á TAU veiklos organizavimà bei realizavimà. Literatûra 1. Andriekienë R.M., Anuþienë B.. Andragoginiai kompetencijø tobulinimo aspektai tæstiniame profesiniame mokyme (monografija). Klaipëda: Klaipëdos universiteto leidykla, Andriekienë R.M., Jatkauskienë B., Jatkauskas E. Andragogo veiklos ypatumai slaugos specialistø kvalifikacijos tobulinimo aspektu. Sveikatos mokslai, 2009; Bourdieu P., Boltanski L., Saint-Martin M. Strategies of Reconversion: Social Classes and the Educational System translated as Changes in Social Structure and Changes in the Demand for Education, p.p in Contemporary Europe: Social Structures and Cultural Patterns. Edited by Scott Giner and Margaret Scotford-Archer. London: Routledge 1977; Ciceronas M.T. Pokalbiai apie senatvæ ir bièiulystæ. Vilnius: Vyturys, Durkheim E. Leçons de sociologie, physique des moeurs et du droit. Paris: PUF Harvey M. Etudes de cas sur l apprentissage des adultes. L Université du troisieme âge Juozaitis M. J. Andragogø praktikø neformaliojo mokymosi modelis (monografija). Vilnius, Leclerc G. L approfondissement du sens au cours du vieillissement Lénoir R. L invention du troisieme âge. In: Actes de la recherche en sciences sociales. Vol , mars-avril. Classes d âge et classes sociales 2007; Maèianskienë N., Gedvilienë G., Linkaitytë G.. Teresevièienë M. Suaugusiøjø mokymasis. Mentoriavimas. Kaunas: VDU leidykla, Nacionalinë gyventojø senëjimo pasekmiø áveikimo strategija Valstybës Þinios, 2004; 95(1): Philibut M. Mutual Aid Universities. Croom Helm Statut de l étudiante ou de l étudiant de l Université du troisieme âge. Université de Sherbrooke Stringer G. Les vingt-cinq années de l Université du troisieme âge (UTA) de l Univerité de Sherbrooke. Editions de l UTA: Collection L avenu de la mémoire Teresevièienë M., Gedvilienë G., Zuzevièiûtë V. (2006). Andragogika. Kaunas: VDU, THE U3A NETWORK-VICTORIA INC. Constitution Statement of Purposes &Rules Université De 3e AGE de Geneve 2010; Info-Uni3: Vellas P., Mayor F., Blanchard F. Pour les années Toulouse: Editions Pedone Vellas P. L Université de 3-ieme âge de Toulouse. Annales de l Université des sciences sociales de Toulouse 1974; XXIII, fasc.1 et Vydûnas. Raðtai, t.4. Vilnius: Mintis, THE CONCEPT OF THE UNIVERSITY OF THE THIRD AGE AND THE ANDRAGOGUE S ACTIVITY Birutë Jatkauskienë, Rûta Marija Andriekienë Summary Key words: University of the Third Age (U3A), ageing, andragogue. The paper describes, how to smooth over and decrease the consequences of ageing in Lithuania, using international experience of the Third age Universities (U3A). The purpose of the study was to analyze diversity, similarities and differences of concepts, structures, and elements of various Third Age Universities in foreign countries, to increase the importance of U3A and activate U3A work for smoothening people s ageing. In this study, the literature analysis and documents analysis was used, along with discourse with students and andragogues from different U3As. The results of the study revealed that objectives and activities in various U3A are similar. There are some diversity in structure, research fields and financial support. Literature analysis and documents analysis showed, as various U3A have the same goal to decrease the negative consequences of ageing in individual and in society. In solving the problems of ageing must participate not only medical professionals, but as well specialists of other professions, for instance, the andragogues. Correspondence to: b.jatkauskiene@gmail.com Gauta

27 3495 PSICHIKOS SVEIKATOS SLAUGYTOJØ DARBO SAUGUMO VERTINIMAS 1 NATALJA ISTOMINA, ROMALDAS VAINAUSKAS 1, AURELIJA ÈIÞAUSKAITË 2 1 Klaipëdos universitetas, 2 Ðiauliø universitetas Raktaþodþiai: psichikos sveikatos slaugytojai, slaugytojø darbo saugumas, darbo saugumo vertinimas. Santrauka Psichikos sveikatos slaugytojø darbo saugumas tampa aktualia problema siekiant pritraukti naujà ar iðsaugoti esamà personalà. Straipsnyje analizuojamas psichikos sveikatos slaugytojø patiriamas stresas, smurtas darbe bei respondentø nuomonë apie darbo saugumo gerinimo bûdus. Tiriamàjà imtá sudarë 105 psichikos sveikatos slaugytojai, dirbantys vienoje apskrities psichiatrijos ligoninëje. Apklausai atlikti naudotas originaliai sukurtas anoniminis klausimynas. Gauti duomenys apdoroti SPSS programa versija. Rezultatai parodë, kad dauguma psichikos sveikatos slaugytojø patiria stresà ir tai, jø nuomone, turi átakos jø sveikatai bei gyvenimo kokybei. Padarytos iðvados: tam, kad bûtø tobulinama psichikos sveikatos slaugytojø darbo aplinka, turi bûti analizuojama mokslinë literatûra bei atliekami tyrimai, siekiant sukurti saugios darbo aplinkos vertinimo metodologijà. ÁVADAS Psichikos sveikata pripaþástama kaip viena svarbiausiø XXI amþiaus pradþios visuomenës sveikatos sritimi. Psichikos sutrikimø turinèiø asmenø skaièius didëja, todël auga ir naðta visuomenei. Þmonëms, turintiems vidiniø problemø, gali padëti ávairiø profesijø specialistai, taèiau pagalbos santykiø psichinë dinamika yra universali. Todël didelæ átakà pagalbininkas ir klientas daro vienas kitam. Kitaip tariant, psichikos sveikatos slaugytojas daþnai yra arèiausiai ligonio, todël jø santykiai turi bûti prioritetine sritimi, siekiant gerinti slaugos koreliacijos ryðio stiprumà [6]. Slaugytojø darbas susijæs su daugybe stresà sukelianèiø ir emociðkai sekinanèiø situacijø: daþna baimë, pyktis, bendravimas su psichozës, depresijos kamuojamais pacientais. Esant tokiai situacijai, kai slaugytojas negali skirti pakankamai laiko, o perpildytose palatose pacientai neranda galimybës bendrauti asmeniðkai ir iðlaikyti konfidencialumà, sunku tikëtis nuoðirdaus medicinos personalo ir pacientø bendravimo. Pacientus trikdo aplinka, o slaugytojams nuoðirdþiai bendrauti, bûti dëmesingiems, ásijausti á kiekvieno paciento situacijà sunku dël didelio pacientø skaièiaus ir vis gausëjanèiø darbo funkcijø, neretai virðijanèiø jø galimybes [5]. Darbo tikslas - ávertinti psichikos sveikatos slaugytojø darbo saugumà. TYRIMO OBJEKTAS PSICHIKOS SVEIKATOS SLAU- GYTOJØ SAUGUMO DARBE APÞVALGA Psichikos sveikatos slaugytojø darbo aplinkos rizikos veiksniai. LR Darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymo 3 straipsnyje, reglamentuojanèiame darbuotojø saugos ir sveikatos garantijas, teigiama, kad kiekvienam darbuotojui privalo bûti sudarytos saugios ir sveikos darbo sàlygos, kurias privalo sudaryti darbdaviai [11] m. Europos darbo sàlygø tyrimas dar kartà patvirtino, kad sveikatos apsaugos sektoriuje dirbanèiø darbuotojø grasinimø fiziniu smurtu rizika yra didþiausia. Sveikatos apsaugos darbuotojai aðtuonis kartus daþniau patiria grasinimus panaudoti fiziná smurtà palyginti su gamyboje dirbanèiais darbuotojais [14] m. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti psichologinio spaudimo apraiðkas, prieþastis bei galimas psichologinës átampos tarp darbuotojø maþinimo priemones sveikatos prieþiûros ástaigose. Kaip rodo ðio tyrimo rezultatai, net 62 proc. apklausos dalyviø pakankamai rimta problema laiko blogà psichologiná klimatà darbo vietoje [19]. Sveikatos prieþiûros darbuotojai jauèia, kad organizacijos klimatas yra palankus tada, kai jie atlieka naudingà darbà ir tai leidþia jiems pajusti savo vertæ. Dauguma darbuotojø nori jausti atsakomybæ uþ atliekamà darbà ir turëti sàlygas já gerai atlikti [8]. Streso átaka. Stresas darbe sukelia daugiau kaip ketvirtadalá (28 proc.) visø su darbu susijusiø sveikatos sutrikimø, dël kurio netenkama darbingumo dviem ar daugiau savaièiø. Statistika rodo, kad ES valstybëms kasmet stresas darbe kainuoja maþiausiai 20 mlrd. EUR. Stresas darbe gali sukelti depresijà, nerimà, padidëjusá lëtiná nuovargá ir ðirdies ligas, jis turi didelës átakos dar- Adresas susiraðinëti: Natalja Istomina, el. p.: natalja.istomina@ku.lt

28 3496 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. bo naðumui, kûrybingumui ir konkurencingumui [13]. Subjektyvus darbo sàlygø vertinimas, t.y. kaip darbuotojas vertina darbo sàlygas ir jø kenksmingà poveiká sveikatai, yra ne maþiau svarbus negu objektyvûs tyrimai. Suvokimas, kad darbo sàlygos kenkia sveikatai, darbuotojui sukelia stresà, kuris, kaip þinoma, yra daugelio somatiniø ligø prieþastis. Ávairûs autoriai skirtingai apibrëþia profesinio streso sàvokà, kuri yra pats svarbiausias veiksnys, vertinant psichikos sveikatos slaugytojø darbo saugumà [2]. Smurtas darbe yra viena ið galimø darbuotojø patiriamo streso prieþasèiø. Smurtui darbe priskiriami ávykiai, kuriø metu darbuotojai dël su jø darbu susijusiø aplinkybiø patiria prievartà, grasinimø, áþeidinëjimø ir tai kelia grësmæ jø saugumui, gerovei ar sveikatai. Þodinë ar fizinë agresija darbo vietose pasireiðkia ávairiausiomis formomis, nepriklausomai nuo to, ar ji pripaþástama kaip problema, ar ignoruojama [17]. Ketvirtojo Europos darbo sàlygø tyrimø duomenimis, apie 10 proc. Lietuvos darbuotojø per 12 mënesiø laikotarpá darbe yra patyræ psichologinio smurto apraiðkø, kai bendras ES ðaliø rodiklis 5 proc. [14]. Mokslininkai iðskiria universalius (veiksniai, susijæ su darbo uþduotimis, darbuotojo vaidmeniu, bendravimo veiksniais, mikroklimatu) ir individualius (sunkumai ðeimoje, ekonominiai sunkumai, asmenybës ypatumai) veiksnius, kurie gali turëti átakos stresui darbe [7]. Specifiniai veiksniai, lemiantys stresà slaugoje: atsakomybë, darbo krûvis, sunkus fizinis darbas, virðvalandþiai ir neatëjusiø á darbà kolegø nuslëpimas, tarpasmeniniai konfliktai, atsakomybë, neþinomybë, darbas pamainomis [20]. Europos saugos ir sveikatos darbe agentûra (European agency for safety and health at work) 22 informaciniame lapelyje iðskiria ðias streso rûðis: fiziologinis stresas (ðirdies, kraujospûdþio, kvëpavimo, raumenø tonuso, smegenø elektrinio aktyvumo pokyèiai, judesiø koordinacijos sutrikimai); psichologinis stresas (emocinë átampa, baimë, frustracija). Psichologinis stresas dar skirstomas á emociná (susijusá su laukimu, pavojumi) ir informaciná (susijusá su sudëtingu sprendimu); áproèio ir elgesio stresas (piktnaudþiavimas tabako gaminiais, alkoholiu, narkotikais, smurtas, bauginimai arba prievarta, ðeimyniniø santykiø problemos) [3]. Kaip slaugytojus veikia stresas, priklauso nuo trijø veiksniø. Tie patys veiksniai gali bûti taikytini ir psichikos sveikatos slaugos darbuotojams. Iðskiriami veiksniai priklauso nuo: - slaugytojo sugebëjimo pakelti stresà; - streso intensyvumo ir tæstinumo laipsnio; - paramos ið aplinkiniø laipsnio. Streso valdyme svarbu, kad bûtø veikiamos visos streso proceso grandys, ypaè jo prieþastys. Agresijos átaka m. buvo vykdoma tarptautinë smurto sveikatos prieþiûros sektoriuje programa [12]. Programos metu buvo atliekamas tyrimas, kurio tikslas iðaiðkinti smurto sveikatos prieþiûros sektoriuje paplitimà ávairiuose geografiniuose pasaulio regionuose, prieþastis, apraiðkos bûdus, rasti problemos valdymo bei prevencijos bûdus. Tyrimas parodë, kad medicinos personalo patiriamas psichologinis smurtas, agresija yra daþnas reiðkinys, apie kurá daþniau nutylima nei praneðama. Tai, kad slaugytojø patiriamas psichologinis smurtas yra tyli problema, buvo pastebëta ne vieno tyrimo metu. Ávairiø ðaliø literatûroje apie atliktus tyrimus minima, kad slaugytojos niekam nepraneða apie patirtà fiziná ar psichologiná smurtà dël ávairiø prieþasèiø, taèiau vyraujanti prieþastis jos mano, kad tai yra beviltiðka ir kad situacija nepasikeis [18]. Þmogaus patekimas á bet kokio profilio ligoninæ, pasikeitusi gyvenimo situacija kelia nerimà, átampà. Tai yra nemaþas psichologinis stresas kiekvienam þmogui, nes susergama nelauktai, kartais dramatiðkomis aplinkybëmis. Bendraudami pacientai daþniausiai instinktyviai jauèia, kaip já suvokia ir vertina slaugytojas. Kalbantis su pacientu reikia atminti, kad neatsargus þodis ar veido iðraiðka, balso intonacija gali sukelti neadekvaèià reakcijà, padidinti paciento nerimà, átampà, paskatinti já elgtis impulsyviai ar agresyviai [9]. Todël slaugytojai privalo bûti ramûs, kantrûs, elgtis pagarbiai, vengti familiaraus elgesio, perdëto emocionalaus reagavimo, stengtis nei þodþiu, nei laikysena neparodyti kilusio nerimo ar baimës. Slaugos mokslininkai tiria slaugytojø patiriamà smurtà ir jo poveiká slaugytojø sveikatai bei socialinei gerovei. Rezultatai rodo, kad slaugytojai patiria emociná bei fiziná smurtà skirtingø kultûrø ðalyse [12]. Emocinis smurtas tampa kasdieniu reiðkiniu. Daugiau nukenèia jaunos, neturinèios darbo patirties slaugytojos. Bandomos sukurti prevencinës programos nëra efektyvios. Slaugytojos yra labiausiai paþeidþiama sveikatos prieþiûros specialistø grupë, kadangi daþniausiai patiria tiek emociná, tiek fiziná smurtà. Smurto ir agresijos prieð slaugytojas problema yra aktuali ir didëja visame pasaulyje. TYRIMO METODAI Atliktas empirinis tyrimas, kuriuo siekiama ávertinti X apskrities psichiatrijos ligoninëje dirbanèiøjø pagal psichikos sveikatos slaugytojø pareiginius nuostatus ir atitinkanèius minëtà kvalifikacijà ar atliekanèiøjø psichikos sveikatos slaugytojø funkcijas darbuotojø saugumà

29 3497 darbe. Tiriamàjà imtá sudarë 105 respondentai: ið jø - 24 vyrai ir 81 moteris. Visi respondentai yra X apskrities psichiatrinës ligoninës slaugytojai. Apklausai atlikti naudotas originaliai sukurtas anoniminis klausimynas, kurá sudaro keturios klausimø grupës (kategorijos): 1) apibûdinanti bendruosius respondentø charakteristikos elementus, 2) ávertinanti streso rizikà psichikos sveikatos slaugytojø darbe, 3) padedanti iðanalizuoti smurto rizikà psichikos sveikatos slaugytojø darbe, 4) nustatanti saugumo darbe gerinimo gaires, remiantis respondentø nuomone. Tyrimas vyko trimis etapais. I etape (2009 m. liepos 2009 m. spalio mën.) suformuota tyrimo problema, hipotezë, objektas, tikslas, konkretinami tyrimo uþdaviniai; analizuojama mokslinë literatûra psichikos sveikatos slaugytojø veiklos teoriniø aspektø bei jø darbo aplinkos rizikos veiksniø temomis; pasirinkta iðtirti psichikos sveikatos slaugytojø saugumo darbe lygá, atliekant anoniminæ psichikos sveikatos slaugytojø apklausà; sudaryta tyrimo anketa. II etape (2009 m. lapkrièio 2010 m. sausio mën.) atlikta anoniminë anketinë apklausa. III etape (2010 m. vasario 2010 m. kovo mën.) gauta informacija vertinama, palyginama, klasifikuojama, analizuojama, pateikiamos iðvados. Gauti duomenys apdoroti SPSS programa versija. Naudoti tokie statistiniai metodai: daþniø analizë, apraðomosios statistikos analizë, faktorinë analizë, koreliacijos koeficiento apskaièiavimas. Etiniai aspektai. Klausimynas buvo patvirtintas Klaipëdos universiteto Slaugos katedros Etikos komisijos, tyrimui atlikti gautas ástaigos vadovo raðtiðkas sutikimas. Tyrimo dalyviai savo noru dalyvavo apklausoje, jø teisës nebuvo paþeistos. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS Bendra respondentø charakteristika. Ðiame tyrime dalyvavo 77 proc. moterø bei 23 proc. vyrø. Helen Scott nuomone, bûtent slaugytojoms turi bûti teikiama pirmenybë, ruoðiant smurto pasekmiø likvidavimo programas [16]. Vidutinis visø respondentø amþius 38 metai, nustatyta, kad jauniausias respondentas buvo 21, o vyriausias 65 metø amþiaus. Apskaièiavus respondentø amþiaus pasiskirstymà pagal kvartilius, nustatyta, kad didþiausia respondentø amþiaus koncentracija yra II-III kvartiliuose, o tai reiðkia, kad daugiausia respondentø yra metø amþiaus. Toks pasiskirstymas bûtø daug daþnesnis, jei prieð keletà metø nebûtø ásteigtas ástaigoje ûmiø bûsenø skyrius, kuomet papildomai buvo priimta jaunø vyriðkosios lyties specialistø. 80 proc. apklaustøjø dirba ûmiø bûsenø arba bendrajame skyriuose. Daugiausia vyrø (79 proc.) dirba ûmiø bûsenø skyriuje, o moterø (50 proc.) - bendrajame skyriuje. Atlikus daþniø analizæ, siekiant ávertinti respondentø pasiskirstymà pagal darbo staþà ir lytá, nustatyta, kad 80 proc. apklaustøjø turi iki 20 darbo staþà. Moterø pasiskirstymas pagal darbo staþà yra tolygesnis nei vyrø. Reikia paþymëti, kad psichikos sveikatos slaugytojø (vyrø), turinèiø darbo staþà iki 10 metø, yra 79 proc aisiais ir 1970 aisiais metais psichikos sveikatos darbuotojø saugumas buvo garantuotas [10]. Taèiau ðiandien psichikos sveikatos srityje slaugytojø iðsaugojimas tampa vienu ið keliø prioritetø. Be abejo, svarbu pritraukti naujø specialistø, taèiau svarbu iðsaugoti ir patyrusius. Ekspertai paskaièiavo, kad 2010 m. JAV trûks slaugytojø, Jungtinëje Karalystëje , Airijoje ir Kanadoje [1]. Be abejo, svarbu pritraukti naujø specialistø, taèiau turi bûti skiriamas dëmesys ir patyrusiø specialistø iðsaugojimui. Vienas svarbiausiø veiksniø, sàlygojanèiø veiksmingà organizacijos veiklà ir tikslø realizavimà, yra tinkamai organizuotas komandinis darbas. Tyrimo metu paaiðkëjo, kad komandinis darbas (88 proc.) slaugytojø yra labiau vertinamas nei individualus (12 proc.). Respondentai mano, kad komandinis darbas yra kokybiðkesnis siekiant, kad pacientams bûtø suteiktos reikalingos paslaugos. Galima teigti, kad komandinë atmosfera ligoninëje yra pakankamai palanki bei gali bûti dar labiau tobulinama. Psichikos sveikatos slaugytojø patiriamo darbe streso vertinimas. Daugiausia respondentø (88 proc.) patiria arba kartais patiria psichologiná stresà (emocinë átampa, baimë, frustracija) darbe. Ðiek tiek maþiau jø (75 proc.) patiria fiziologiná stresà (ðirdies, kraujospûdþio, kvëpavimo, raumenø tonuso, smegenø elektrinio aktyvumo pokyèiai, judesiø koordinacijos sutrikimai). 73 proc. respondentø nuolat patiria ir fiziologiná, ir psichologiná stresà. Kaip slaugytojus veikia stresas, priklauso nuo trijø veiksniø: slaugytojo sugebëjimo pakelti stresà; streso intensyvumo ir tæstinumo laipsnio; paramos ið aplinkiniø laipsnio. JAV tik 1986 m. buvo oficialiai pripaþinta, kad stresas darbe gali sàlygoti depresijà, nerimà, nepasitenkinimà darbu, neigiamus elgsenos ir gyvenimo bûdo pokyèius [5]. Ðiandien psichikos sveikatos slaugytojai jau patys gali apibûdinti patiriamà stresà darbe pagal jo rûðá, gali vertinti jo átakà savo gyvenimui, stresà átakojanèius veiksnius ir pan. Siekiant ávertinti respondentø pasiskirstymà pagal patiriamà streso rûðá ir darbo skyriø, buvo iðanalizuoti duomenys, apibûdinantys kintamuosius. Didþiausià

30 3498 VISUOMENËS SVEIKATA 2010 m. stresà patiria darbuotojai, dirbantys ûmiø bûsenø bei bendrajame skyriuose, o maþiausià priëmimo skyriuje. Pateiktus duomenis ávertinus procentine iðraiðka, matome, kad psichologiná stresà patiria net 67 proc. dirbanèiø ûmiø bûsenø skyriuje, 40 proc. - priëmimo skyriuje, 30 proc. dienos stacionare, 27 proc. bendrajame skyriuje. Galima teigti, kad patyrusiø psichologiná stresà darbuotojø daugiausia yra dirbanèiø ûmiø bûsenø skyriuje, o maþiausiai bendrajame skyriuje. Streso darbe (sveikatos prieþiûroje) valdymas yra svarbus jis padeda gerinti sveikatos prieþiûros tinkamumà ir kokybæ. Taèiau atlikus respondentø nuomonës tyrimà apie streso poveiká jø gyvenimui (1 pav.), paaiðkëjo, kad tik 17 proc. vyrø ir 23 proc. moterø gyvenimo patiriamas darbe stresas neturi átakos. Streso valdyme svarbu, kad bûtø veikiamos visos streso proceso grandys, ypaè jo prieþastys. Vienas aspektø, padedanèiø vertinti patirto darbe streso átakà, yra darbuotojo savijauta po darbo dienos. Respondentø buvo praðoma atsakyti, kaip jie jauèiasi po darbo dienos: pilni jëgø, optimistiðkai nusiteikæ, sudirgæ, emociðkai / fiziðkai iðsekæ ar beverèiai. Iðanalizavus respondentø duomenis apie pojûèius po darbo dienos ir lytá, galima teigti, kad maþiausiai jø po darbo dienos jauèiasi beverèiais (4 proc.), o daugiausia emociðkai iðsekæ (33 proc.). Net 63 proc. respondentø po darbo dienos nesijauèia pilni jëgø. Nustatyta, kad vyrai po darbo dienos daþniau nei moterys jauèiasi sudirgæ, emociniai iðsekæ, o moterys optimistiðkai nusiteikusios arba fiziðkai iðsekusios. Vertinant atsakymà kartais, pastebëta, kad daugiau nei pusë respondentø jautësi optimistiðkai nusiteikæ (50 proc.), sudirgæ (58 proc.), emociðkai (55 proc.) bei fiziðkai (61 proc.) iðsekæ. Taip pat paþymëtina, kad vyrø (33 proc.) daugiau nei moterø (22 proc.) po darbo dienos kartais jauèiasi beverèiais. Tai gana didelis rodiklis, vertinant slaugytojø saugumà darbe. Kitas rodiklis, galintis padëti ávertinti patiriamà stresà darbe pojûèiai po darbo dienos. Respondentø apklausos metu buvo nustatyta, kad respondentai daugiausia po darbo dienos jauèia silpnumà ir nuovargá bei galvos skausmus. Ávertinus duomenis galima teigti, kad tik vos keli darbuotojai po darbo dienos jauèia nerimà ir baimæ, depresijos poþymius bei baimæ eiti á darbà. Siekiant nustatyti kintamøjø tarpusavio ryðá buvo atlikta faktorinë analizë. KMO = 0,73, todël nagrinëjamø kintamøjø faktorinë analizë yra priimtina. Faktorinës analizës duomenys pateikiami 1 lentelëje. Ið pateiktø duomenø matome, kad respondentø atsakymai susigrupavo á 3 faktoriø grupes. Galima teigti, kad didþiausias ryðys yra tarp kintamøjø: màstymo sulëtëjimas, dëmesio nesukaupimas dël galvos skausmo. Kitas, ne kà maþiau svarbus veiksnys, ágalinantis tirti psichikos sveikatos slaugytojø darbe patiriamo streso prieþastis, yra stresà átakojantys veiksniai. Analizë buvo atlikta remiantis respondentø nuomone apie labiausiai stresà sukelianèius veiksnius. Ið atliktos analizës galima iðryðkinti kelias tendencijas. Labiausiai, slaugytojø vyrø nuomone, jiems didþiausià stresà pastoviai arba kartais sukelia pacientø nepagrásti reikalavimai (87,5 proc.). Taip pat mano ir moterys (78 proc.). Net 80 proc. bûtent nepagrástus pacientø reikalavimus ávardija kaip labiausiai stresà átakojanèius veiksnius. Vyrai maþiausiu stresà átakojanèiu veiksniu laiko per maþà pasitikëjimà savimi (29 proc.), o moterys bûtinybe mokytis bei kelti kvalifikacijà (14 proc.). Siekiant nustatyti ryðá tarp kintamøjø, buvo atlikta faktorinë 1 lentelë. Po darbo dienos pasireiðkianèiø simptomø faktorinë analizë. 1 pav. Patirto streso átaka gyvenimo kokybei.