Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, vertinant GPAQ metodu
|
|
- Rodger Grant
- 6 years ago
- Views:
Transcription
1 Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, vertinant GPAQ metodu Rolanda Valintėlienė 1, Rasa Varvuolienė 1, Almantas Kranauskas 2 1 Higienos institutas, 2 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Santrauka Fizinis aktyvumas laikomas viena iš pagrindinių individo fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų. Remiantis tyrimų duomenimis, proc. Europos Sąjungos žmonių gyvensena yra nejudri, todėl svarbu pratinti žmones keisti nejudrų gyvenimo būdą į sveikesnį ir aktyvesnį. Tyrimo tikslas nustatyti Lietuvos suaugusių gyventojų fizinį aktyvumą, naudojant tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną. Medžiaga ir metodai. Atlikta 1038 atsitiktinai atrinktų metų Lietuvos gyventojų telefoninė apklausa, naudojant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengtą Pasaulinį fizinio aktyvumo klausimyną (GPAQ), kuriame įvertintas gyventojų fizinis aktyvumas darbe ar jam lygiavertėje kasdienėje veikloje, laisvalaikio metu ir judant iš vieno taško į kitą susisiekimo tikslais (pėsčiomis ar dviračiu) bei pasyviai (sėdint) praleidžiamas laikas. Rezultatai. Aukšto fizinio aktyvumo grupei galima priskirti 53,8 proc. Lietuvos gyventojų, vidutinio 22,1 proc. ir žemo 24,1 proc. Nustatyta, kad respondentai fizinei veiklai vidutiniškai skiria 223 minutes per parą (vyrai 238 minutes, moterys 207 minutes). Beveik pusės (49,8 proc.) respondentų darbas / kasdieninė veikla nesusijusi su didelio ar vidutinio intensyvumo fizine veikla. Fizinis aktyvumas darbinėje veikloje dažniau nebūdingas miesto gyventojams (52,5 proc.), moterims (54,0 proc.) bei įgijusiems aukštąjį išsilavinimą asmenims (64,5 proc.). Tik kas dešimtas respondentas (9,1 proc.) laisvalaikį leidžia užsiimdamas didelio intensyvumo ir penktadalis (20,6 proc.) vidutinio intensyvumo fizine veikla, o 74,8 proc. visų tiriamųjų laisvalaikiu neužsiima jokia fizine veikla. Laisvalaikį pasyviau leidžia vyresnio amžiaus (45 74 metų) žmonės (85,3 87,5 proc.), moterys (80,1 proc.) ir žemesnį nei aukštasis išsilavinimą turintys respondentai (78,1 proc.). Laisvalaikiu fiziškai aktyvūs asmenys fiziniam aktyvumui skiria 52 minutes, vyrai (54 minutes) daugiau nei moterys (48 minutes). Lietuvos gyventojai apie 5 valandas (299 minutes) per parą sėdi. Daugiausiai laiko sėdėdami praleidžia jauniausi (15 25 metų 348 minutes), aukštesnį išsilavinimą turintys (352 minutes) respondentai. Apibendrinimas. Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, ypač jauniausio ir vyriausio amžiaus suaugusiųjų, moterų ir asmenų su aukštąjį išsilavinimą turinčių grupėse, itin ilgas laikas praleidžiamas sėdint, o laisvalaikiu fizine veikla užsiimančių asmenų skaičius itin mažas. Reikšminiai žodžiai: fizinis aktyvumas, GPAQ, Pasaulinis fizinio aktyvumo klausimynas. ĮVADAS Judėjimas yra biologinis organizmo poreikis, be kurio normali žmogaus veikla sunkiai įmanoma. Fizinis aktyvumas (FA) griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis negu esant ramybės būsenos [1]. Fizinis aktyvumas suprantamas gana plačiai tai mankštinimasis, pratybos, dalyvavimas varžybose, namų ūkio darbai, laisvalaikio veikla, kuriai reikia fizinių pastangų, Adresas susirašinėti: Rolanda Valintėlienė, Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centras, Didžioji g. 22, Vilnius. El. p. rolanda.valinteliene@hi.lt taip pat fizinis darbas. Pagrindinės savybės, charakterizuojančios fizinį aktyvumą, yra jo intensyvumas, trukmė, dažnis, pobūdis [2]. Fizinis aktyvumas, sveikata ir gyvenimo kokybė yra glaudžiai susiję. Reguliaria fizine veikla užsiimančio žmogaus kūne vykstantys morfologiniai ir funkciniai pakitimai gali padėti išvengti kai kurių ligų (širdies ir kraujagyslių, diabeto, kai kurių rūšių vėžio, depresijos) arba jas pavėlinti. Pastaruoju metu susirūpinta ypač menku jaunimo fiziniu aktyvumu: vaikai per mažai juda ir sportuoja, žaidimus atvirame ore pakeitė sėdėjimas prie kompiuterių ar televizorių. Suaugusių žmonių fizinis aktyvumas, judrumas dėl šiuolaikinės gyvensenos dar labiau sumažėjo. Remiantis turimais duomenimis, proc. Europos Sąjungos žmonių gyvensena yra nejudri, todėl įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose ir gairėse akcentuojama žmonių skatinimo keisti nejudrų gyvenimo būdą į sveikesnį ir aktyvesnį būtinybė [3 7]. 2012/4(59) 67
2 Visuomenės sveikata Lietuvoje daugiau nagrinėtas vaikų fizinis aktyvumas m. atlikto Tarptautinio šeimų gyvensenos tyrimo duomenimis, Lietuvos ikimokyklinukų fizinis aktyvumas yra nepakankamas didelė jų dalis iš viso nesimankština (41,4 proc.) arba mankštinasi retai (12,5 proc.) m. Tarptautinio moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo (HBSC) duomenimis, vaikai daug laiko praleidžia pasyviai prie televizoriaus ar kompiuterio. Nepakankamas fizinis aktyvumas (mažiau negu 7 dienos per savaitę) yra būdingas 73 proc. berniukų ir 80 proc. mergaičių vienuolikmečių amžiaus grupėje, 78 proc. berniukų ir 87 proc. mergaičių 13 metų amžiaus grupėje, 81 proc. berniukų ir 87 proc. mergaičių 15 metų amžiaus grupėje [8]. Lietuvoje atlikus pagyvenusių žmonių sveikos gyvensenos tyrimą 2010 m., nustatyta, kad tik 20,1 proc. senyvo amžiaus žmonių yra fiziškai aktyvūs (individualiai sportuoja, mankštinasi, bėgioja). Dauguma respondentų, ypač gyvenantys kaimo vietovėse, nežinojo ir nesuprato fizinio aktyvumo naudos sveikatai: jų manymu, sveikatą galima pagerinti tik vaistais ir poilsiu [9]. Plačiai fizinio aktyvumo tematika tyrinėjama ir užsienio tyrėjų darbuose [10]. Didžiojoje Britanijoje 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, 9 10 metų vaikai po pamokų darbo dienomis mažiau laiko praleidžia sėdėdami, labiau užsiima fizine veikla, o savaitgaliais atvirkščiai, yra pasyvesni. Berniukai buvo labiau fiziškai aktyvūs nei mergaitės [11] m. atlikto tyrimo duomenimis, tarp Baltijos šalių Lietuvos mokiniai buvo fiziškai pasyviausi. Estijoje pakankamai fiziškai aktyvūs buvo 33,8 proc. mergaičių ir 46,0 proc. berniukų, Latvijoje atitinkamai 34,0 proc. ir 48 proc. [12] m. Lenkijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 48 proc. vyrų ir 28,4 proc. moterų dirbo fiziškai aktyvų darbą, o sėdimą darbą dirbo 42,7 proc. moterų ir 30,2 proc. vyrų. Žemas fizinis aktyvumas labiausiai paplitęs tarp jauno amžiaus suaugusiųjų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir gyvenančių didmiesčiuose [13]. Anot A. Moschny, sveikatos būklė, kuri mažina bendrą funkcionalumą, veikia žmogaus požiūrį į sveikatą ir sukelia kliūtis fiziniam aktyvumui tarp vyresnio amžiaus žmonių. Atlikus tyrimą, 57,7 proc metų amžiaus respondentų teigė, jog sveikatos būklė trukdo mankštintis, 43 proc. to paties amžiaus respondentų nurodė, jog nėra bendraminčių, su kuriais mankštintųsi, 36,7 proc. tiesiog nesidomi fiziniu aktyvumu [14, 15]. Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas dažniausiai tyrinėtas kaip sudėtinė gyvensenos dalis atliekant biomedicininius ir sociologinius tyrimus, taikant įvairias metodikas. Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo stebėsenos sistema nesukurta, o pasaulyje yra parengta daug klausimynų fiziniam aktyvumui įvertinti, tačiau gyventojų ar atskirų jų grupių fizinį aktyvumą tiriant skirtingomis priemonėmis arba tiriant požiūrius tik į tam tikras fizinio aktyvumo formas, pavyzdžiui, į mankštinimąsi, gautus duomenis sunku interpretuoti ir dažnai neįmanoma lyginti su kitų šalių fizinio aktyvumo rodikliais. Atsižvelgiant į poreikį turėti palyginamus duomenis, fizinio aktyvumo stebėsenai buvo sukurtas Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas (angl. International Physical Activity Questionnaires IPAQ), jo ištisoji ir trumpoji versijos, kurios išbandytos įvairios apimties nacionaliniuose tyrimuose [16]. Taikant IPAQ metodą, m. buvo atliktas Tarptautinis paplitimo tyrimas dvidešimtyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje [17]. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje aukšto fizinio aktyvumo grupei priskirta 52,1 proc. suaugusiųjų, kitose šalyse ši proporcija svyravo nuo 21,2 proc. (Japonijoje) iki 63,1 proc. (Naujojoje Zelandijoje). Siekdama palengvinti tyrimus, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) parengė supaprastintą Tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną su jo analizės gairėmis (angl. Global Physical Activity Questionnaire toliau GPAQ), kurį siūlo naudoti šalims fizinio aktyvumo tyrimams ir stebėsenai [16]. Šis klausimynas yra pakankamai suderinamas ir rezultatai palyginami su IPAQ klausimynu. Naudojant paprastą anketą, įvertinamas suaugusių gyventojų fizinis aktyvumas, sumuojant fizinę veiklą darbo metu, laisvalaikio metu ir judant iš vienos vietos į kitą. Kadangi Lietuvoje fizinio aktyvumo stebėsena nevykdoma ir atlikti tik fragmentiniai gyventojų, dažniausiai vaikų, fizinį aktyvumą nagrinėjantys tyrimai, 2010 m. atliktas reprezentatyvus tyrimas naudojant PSO pasiūlytą GPAQ klausimyną, kurio tikslas buvo įvertinti Lietuvos suaugusių gyventojų fizinį aktyvumą. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI Tyrimas buvo atliktas Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu 2010 m. spalio lapkričio mėn. (respondentų amžius metų). Respondentų atranka buvo vykdoma taikant stratifikuotos daugiapakopės atsitiktinės atrankos metodą. Respondentų atranką ir apklausą vykdė rinkos ir socialinių tyrimų kompanija. Apklausa atlikta telefonu, apklausti 1038 Lietuvos /4(59)
3 gyventojai. Respondentų socialiniai-demografiniai duomenys pateikti 1 lentelėje. Tyrimas atliktas naudojantis PSO pasiūlytu GPAQ klausimynu ir taikant jo vertinimo metodiką [18]. Tyrime vertintas gyventojų fizinis aktyvumas darbe ar jį atitinkančioje kasdienėje veikloje (namų ruoša, sodo, daržo priežiūra ir pan.), laisvalaikio metu ir judant iš vieno taško į kitą susisiekimo tikslu (pėsčiomis ar dviračiu) bei pasyviai (sėdint) praleidžiamas laikas. Didelio intensyvumo fizine veikla laikyta tokia veikla, kuri susijusi su didelio intensyvumo fizinėmis pastangomis, sukeliančiomis žymų kvėpavimo ir pulso padažnėjimą, taip dirbant nepertraukiamai mažiausiai 10 minučių (pvz., sunkių svorių kilnojimas, žemės kasimas ar statybų darbai, bėgimas, futbolo žaidimas). Vidutinio intensyvumo fizine veikla laikyta veikla, susijusi su vidutinio intensyvumo fizinėmis pastangomis, kada nežymiai padažnėja kvėpavimas ir pulsas, taip dirbant nepertraukiamai mažiausiai 10 minučių (pvz., spartus ėjimas ar nedidelių svorių nešiojimas, plaukimas). 1 lentelė. Respondentų socialiniai-demografiniai duomenys (n = 1038) Abs. skč. (proc.) Lytis Moteris 528 (50,87) Vyras 510 (49,13) Amžius metų 195 (18,79) metų 282 (27,17) metų 286 (27,55) metų 275 (26,49) Išsilavinimas Aukštasis 251 (24,18) Žemesnis nei aukštasis 787 (75,82) Gyvenamoji vieta Miestas 691 (66,57) Kaimas 347 (33,43) Anketoje pateikta 16 specialiųjų klausimų apie vidutinio ir didelio intensyvumo fizinę veiklą (taip / ne), dažnį (kiek dienų per savaitę) ir trukmę (val., min.) trijose veiklos srityse darbe, judant iš vienos vietos į kitą susisiekimo tikslais (pėsčiomis ar dviračiu), laisvalaikio metu bei klausimas apie tai, kiek laiko kasdien praleidžiama sėdint (darbe, prie televizoriaus, kompiuterio, skaitant, mezgant ir pan.). Gyventojų fizinis aktyvumas vertintas pagal (1) ben drą fizinės veiklos intensyvumą ir bendrą fizinės veiklos trukmę minutėmis per parą bei MET minutėmis per savaitę; (2) fizinį aktyvumą skirtingose veiklos srityse darbe, laisvalaikio metu ir judant iš vienos vietos į kitą: 1. Bendras fizinės veiklos intensyvumas nustatytas įvertinant fizinės veiklos trukmę ir intensyvumą visose trijose veiklos srityse. Analizuojant duomenis fizinės veiklos intensyvumui išreikšti, remiantis PSO GPAQ analizės metodika, naudoti medžiagų apykaitos ekvivalentai (angl. Metabolic Equivalents, MET). Medžiagų apykaitos ekvivalentas rodo santykį tarp žmogaus medžiagų apykaitos lygio dirbant ir jo medžiagų apykaitos lygio ilsintis. 1 MET minutės reikšmė prilygsta energijos sąnaudoms ramiai sėdint, ir tai ekvivalentiška 1 kcal/kg/val. sunaudojimui. Pagal šią metodiką analizuojant duomenis buvo laikomasi šių prielaidų: palyginti su ramiu sėdėjimu, žmogus suvartoja 4 kartus daugiau kalorijų, užsiimdamas vidutinio intensyvumo fizine veikla (MET vertė = 4,0) ir 8 kartus daugiau kalorijų, užsiimdamas didelio intensyvumo fizine veikla (MET vertė = 8,0). Taikant PSO GPAQ analizės metodiką, respondentai pagal bendrą fizinės veiklos intensyvumą suskirstyti į žemo, vidutinio ir aukšto fizinio aktyvumo kategorijas. Aukštas fizinis aktyvumas aukšto intensyvumo veikla bent 3 dienas, pasiekiant bent 1500 MET minučių per savaitę, arba 7 dienas ėjimas pėsčiomis (važiavimas dviračiu) bei bet kokio intensyvumo (didelio ar vidutinio) fizinė veikla, pasiekiant mažiausiai 3000 MET minučių per savaitę. Vidutinis fizinis aktyvumas 3 ar daugiau dienų didelio intensyvumo veiklos bent 20 minučių per parą arba 5 ar daugiau dienų vidutinio intensyvumo veikla ne mažiau nei 30 minučių per parą arba 5 ar daugiau dienų derinant ėjimą pėsčiomis (važiavimą dviračiu) ir vidutinio ar didelio intensyvumo veiklas, minimaliai pasiekiant 600 MET minučių per savaitę. Žemas fizinis aktyvumas neatitinkantis anksčiau išvardytų kriterijų. Bendra fizinio aktyvumo trukmė vertinta minutėmis per parą ir MET minutėmis per savaitę, skaičiuojant vidurkius. 2. Fizinis aktyvumas skirtingose srityse (darbo, laisvalaikio ir judėjimo iš vienos vietos į kitą) nagrinėtas nustatant fiziškai neaktyvių asmenų dalį (procentais) ir apskaičiuojant vidutinę fizinio aktyvumo trukmę minutėmis fiziškai aktyvių asmenų, t. y. užsiimančių vidutinio ir didelio intensyvumo fizine veikla, grupėje. Fiziškai neaktyviais asmenimis laikyti respondentai, kurie neužsiėmė vidutinio ir didelio intensyvumo fizine veikla. Statistinė duomenų analizė atlikta kompiuterinėmis statistikos programomis SPSS for Windows ir 2012/4(59) 69
4 Visuomenės sveikata Žemesnis nei aukštasis Aukštasis Moterys Vyrai Kaimas Miestas Fizinio aktyvumo lygis: 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Miestas Kaimas Vyrai Moterys Aukštasis Žemesnis nei aukštasis žemas 22,7 26,8 22,2 25,9 29,9 22,2 vidutinis 24,6 17,0 20,6 23,5 30,3 19,4 aukštas 52,7 56,2 57,3 50,6 39,8 58,3 1 pav. Respondentų pasiskirstymas į fizinio aktyvumo grupes (proc.) Microsof Office Excel Skaičiuoti fizinio aktyvumo trukmės vidurkiai ir fizinio aktyvumo paplitimas, išreiškiamas nagrinėjama fizine veikla užsiimančių asmenų procentu. REZULTATAI Fizinio aktyvumo grupės ir bendras fizinis aktyvumas. Įvertinus visus respondentų atsakymus (apie jų vidutinio ir didelio intensyvumo veiklą darbo, laisvalaikio metu ir judant iš vienos vietos į kitą), aukšto fizinio aktyvumo grupei galima priskirti 53,8 proc. Lietuvos gyventojų; vidutinio 22,1 proc. ir žemo 24,1 proc., iš kurių pusė (10,2 proc. bendros populiacijos 106 asm.) buvo fiziškai neaktyvūs, t. y. visiškai neužsiėmė vidutinio ir didelio intensyvumo fizine veikla. Vertinant fizinio aktyvumo lygį skirtingose respondentų grupėse (1 pav.) nustatyta, kad aukšto fizinio aktyvumo grupei priskiriama didesnė dalis asmenų, turinčių žemesnį nei aukštasis išsilavinimą (58,3 proc.), palyginti su asmenimis, turinčiais aukštąjį išsilavinimą (39,8 proc.), ir didesnė dalis vyrų (57,3 proc.) nei moterų (50,6 proc.). Skirtumai statistiškai patikimi (p 0,05). Lietuvos gyventojai vidutinio ir didelio intensyvumo fizinei veiklai vidutiniškai skiria 223 minutes per parą (8125 MET minutės per savaitę). Vertinant fizinei veiklai skiriamą laiką pagal gyvenamąją vietą, stebimas nedidelis skirtumas tarp gyvenančiųjų kaime (215 minutės) ir mieste (237 minutės), tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p 0,05). Nustatyta, kad vyrai fizinei veiklai skiria daugiau laiko (vidurkis (vid.) 238 minutes) nei moterys (vid. 207 minutes), taip pat ir žemesnį nei aukštasis išsilavinimą (vid. 240 minučių) turintys respondentai daugiau nei turintieji aukštąjį išsilavinimą (vid. 168 minutes). Šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p 0,05). Fizinis aktyvumas, susijęs su darbu / kasdienine veikla. Nustatyta, kad pusės (50,2 proc.) respondentų darbas ar kita kasdieninė veikla nesusijusi su didelio ar vidutinio intensyvumo fiziniu aktyvumu (3 lentelė). Fizinio aktyvumo darbinėje veikloje dažniau neturi respondentai, gyvenantys mieste (52,5 proc.), moterys (54 proc.) bei įgijusieji aukštąjį išsilavinimą (64,5 proc.). Didelio intensyvumo fizine veikla, susijusia su darbu, užsiima tik daugiau nei penktadalis (21,7 proc.) respondentų, vidutinio intensyvumo 38,6 proc. Didelio intensyvumo fizine darbine veikla dažniau užsiima metų amžiaus respondentai (40,8 proc.), vyrai (27,5 proc.) /4(59)
5 dažniau nei moterys (16,1 proc.), respondentai su žemesniu nei aukštasis išsilavinimu (25,7 proc.) ženkliai dažniau nei asmenys su aukštuoju išsilavinimu (9,1 proc.). Šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p 0,05). 2 lentelė. Bendra fizinio aktyvumo trukmė (minutėmis per parą ir MET minutėmis per savaitę) Fizinio aktyvumo trukmės vidurkis Minutėmis per parą Amžius (metais) (n = 195) (n = 282) (n = 286) (n = 275) Gyvenamoji vieta Miestas (n = 691) 215 Kaimas (n = 347) 237 Lytis Vyras (n = 510) 238 Moteris (n = 528) 207 MET minutėmis per savaitę Išsilavinimas Žemesnis už aukštąjį (n = 787) Aukštasis (n = 251) Iš viso (n = 1038) Nagrinėjant fizinio aktyvumo trukmę, nagrinėti tik darbo metu fiziškai aktyvūs respondentai, t. y. tie, kurie užsiėmė vidutinio ir / ar didelio fizinio aktyvumo veikla. Nustatyta, kad fiziškai aktyvūs respondentai fizinei veiklai darbe per parą skiria vidutiniškai 300 minučių. Išanalizavus fizinio aktyvumo trukmę skirtingo amžiaus grupėse, matyti, kad jauniausi ir vyriausi respondentai fizinei veiklai darbe skiria mažiausiai laiko: metų amžiaus respondentai vidutiniškai 216 minučių, metų amžiaus 222 minutes. Skirtumai tarp kitų respondentų grupių nėra dideli, bet vyrų fizinė veikla ilgesnė nei moterų, gyvenančiųjų kaime ilgesnė nei miestiečių. Fizinis aktyvumas laisvalaikio metu. Atskirai nagrinėtas respondentų fizinis aktyvumas laisvalaikio metu (4 lentelė). Nustatyta, kad tik 9,1 proc. respondentų laisvalaikį leidžia užsiimdami didelio intensyvumo veikla ir penktadalis (20,6 proc.) vidutinio intensyvumo fizine veikla. Tačiau net trys ketvirtadaliai (74,8 proc.) respondentų laisvalaikiu neužsiima jokia fizine veikla. Statistiškai reikšmingai (p 0,05) daugiau jaunesnio amžiaus (15 25 ir metų) respondentų užsiima didelio intensyvumo (atitinkamai 25,6 proc. ir 11 proc.) ir vidutinio intensyvumo (atitinkamai 41 proc. ir 23 proc.) fizine veikla laisvalaikiu. Didelio intensyvumo veikla laisvalaikiu užsiima 3,5 karto daugiau vyrų (14,3 proc.) nei moterų (4,2 proc.); 1,5 karto daugiau miesto gyventojų (10,7 proc.) nei gyvenančiųjų kaime (6,1 proc.). Fizinio aktyvumo trukmė nagrinėta tik laisvalaikio metu fiziškai aktyvių respondentų grupėje. Tyrimo rezultatai parodė, kad respondentai per parą aktyviai laisvalaikį leidžia mažiau nei valandą (52 minutes), skirtumai tarp įvairių respondentų 3 lentelė. Respondentų fizinis aktyvumas darbe ar kitos kasdienės veiklos metu Neužsiėmė fizine veikla Užsiėmė fizine veikla* Didelio intensyvumo Vidutinio intensyvumo Abs. skč. (proc.) Abs. skč. (proc.) Abs. skč. (proc.) Amžius (metais) (n = 195) (n = 282) (n = 286) (n = 275) 100 (51,3) 125 (44,3) 111 (38,8) 185 (67,3) Gyvenamoji vieta Miestas (n = 691) 363(52,5) Kaimas (n = 347) 158 (45,5) Lytis Vyras (n = 510) 236 (46,3) Moteris (n = 528) 285 (54) Išsilavinimas Žemesnis už aukštąjį (n = 787) 359 (45,6) 33 (14,6) 92 (40,8) 81 (36) 19 (8,4) 142 (20,5) 83 (23,9) 140 (27,5) 85 (16,1) 123 (19,3) 172 (27) 150 (23,5) 192 (30,2) 258 (37,3) 143 (41,2) 202 (39,6) 199 (37,7) Fizinės veiklos trukmės vidurkis Minutės per parą aukštasis (n = 251) 162 (64,5) 202 (25,7) 23 (9,1) 321 (40,8) 80 (31,9) Iš viso (n = 1038) 521(50,2) 225 (21,7) 401 (38,6) 300 *Dalis respondentų užsiėmė ir vidutinio, ir didelio intensyvumo veikla /4(59) 71
6 Visuomenės sveikata 4 lentelė. Respondentų fizinis aktyvumas laisvalaikio metu Užsiėmė fizine veikla* Fizinės veiklos trukmės Neužsiėmė fizine Vidutinio veikla Didelio intensyvumo intensyvumo vidurkis Abs. skč. (proc.) Abs. skč. (proc.) Abs. skč. (proc.) Minutės Amžius (metais) (n = 195) 81 (41,5) 50 (25,6) 80 (41) (n = 282) (n = 286) (n = 275) 201 (71,3) 244 (85,3) 242 (87,5) 31 (11) 7 (2,4) 7 (2,5) 65 (23) 39 (13,6) 30 (10) Gyvenamoji vieta Miestas (n = 691) 498 (72,1) 74 (10,7) 153 (22,2) 54 Kaimas (n = 347) 278 (80,1) 21 (6,1) 61 (20,9) 47 Lytis Vyras (n = 510) 339 (66,5) 73 (14,3) 133 (26,1) 54 Moteris (n = 528) 437 (82,8) 22 (4,2) 81 (15,3) 48 Išsilavinimas Žemesnis už aukštąjį (n = 787) 615 (78,1) 66 (8,4) 138 (17,5) 55 Aukštasis (n = 251) 161 (64,1) 29 (11,6) 76 (30,3) 47 Iš viso (n = 1038) 776 (74,8) 95 (9,1) 214 (20,6) 52 *Dalis respondentų užsiėmė ir vidutinio, ir didelio intensyvumo veikla grupių nedideli keliomis minutėmis fizinei veiklai laisvalaikio metu daugiau laiko skiria vyrai, miesto gyventojai, žemesnį išsilavinimą turintys asmenys. Fizinis aktyvumas, judant iš vienos vietos į kitą. Susisiekimo tikslais vaikšto pėsčiomis ar važinėja dviračiu tik 75 proc. (778) apklaustų asmenų, vidutinio amžiaus rečiau nei jauni ir vyriausi (26 45 metų 64,2 proc., metų 75,9 proc., palyginti su metų 81,5 proc., metų 80,4 proc.), vyrai (71,8 proc.) rečiau nei moterys (78,0 proc.). Judėjimas pėsčiomis ar dviračiu susisiekimo tikslu vidutiniškai per parą užima 80 minučių su nedideliais skirtumais tarp skirtingų grupių moterys šiai fizinei veiklai per parą skiria 9 minutėmis daugiau nei vyrai (atitinkamai 84 minutes ir 75 minutes), asmenys su aukštuoju išsilavinimu (68 minutes) mažiau nei kiti (83 minutes). Laikas, praleistas sėdint. Nustatyta, kad respondentai sėdėdami (darbe, prie televizoriaus, kompiuterio, skaitydami, megzdami ir pan.) kasdien praleidžia vidutiniškai apie 5 valandas (299 minutes) jauniausi (15-25 metų amžiaus) taip praleidžia daugiausia laiko (348 minutes). Moterys sėdėdamos praleidžia laiko mažiau (289 minutes) nei vyrai (310 minučių); respondentai su aukštuoju išsilavinimu (352 minutes) daugiau nei su žemesniu (282 minutes). REZULTATŲ APTARIMAS Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas daro teigiamą įtaką gyvenimo kokybei, o nepakankamas dėmesys fizinės sveikatos būklei kelia vis daugiau rūpesčių. Atliktus tyrimą taikant PSO parengtą metodiką ir apklausus reprezentatyvią Lietuvos suaugusių gyventojų imtį, galima daryti išvadas apie Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą, o kartojant tyrimą vertinti pokyčius ir sveikatinimo veiklos efektyvumą. Deja, kol kas vertinti situaciją Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, naudojusiomis GPAQ, dar negalime, nes mokslinėje literatūroje skelbtų tyrimų, kuriuose būtų naudotasi šia nauja PSO metodika, nėra daug. Tik Irano tyrėjai 2010 m. yra paskelbę pagal šią metodiką atlikto tyrimo rezultatus. Tyrimo duomenimis, 40 proc. suaugusiųjų priskiriami žemo fizinio aktyvumo kategorijai [19]. O mūsų tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė (53,8 proc.) Lietuvos gyventojų galima priskirti aukšto fizinio aktyvumo grupei. Šis rodiklis artimas nustatytam Tarptautinio paplitimo tyrimo metu (52,1 proc.), kur pakliuvo ir Lietuva. Daugiau tyrimų yra atlikta taikant IPAQ metodą, o jo vertinimo kriterijai yra beveik identiški, todėl šio tyrimo duomenis galime palyginti su tarptautinio paplitimo tyrimo rezultatais. Išnagrinėjus fizinio aktyvumo skirtumus tarp skirtingų gyventojų grupių, matomi tam tikri dėsningumai. Aukštas bendras fizinis aktyvumas būdingas vyrams, turintiesiems žemesnį nei aukštasis išsilavinimą, kaime gyvenantiems asmenimis, ir daugiausia tai yra nulemta darbinės veiklos, nors vyrai ir laisvalaikiu užsiima fizine veikla dažniau nei moterys. Tiesa moterys daugiau laiko skiria judėdamos susisiekimo tikslais. Suprantamas skirtumas tarp vyrų (37,7 proc.) ir moterų (16,1 proc.) vertinant didelio intensyvumo fizinę /4(59)
7 darbinę / kasdieninę veiklą, nes vyrai dažniau dirba tuose sektoriuose, kuriuose reikia fizinės jėgos ir suvokiami kaip vyriški, pvz., statybų, policija, gaisrinė, armija ir kt. Panašūs argumentai paaiškina ir žemesnio išsilavinimo asmenų dažnesnę fizinę veiklą darbo metu. Vertinant fizinio aktyvumo lygius pagal respondentų išsilavinimą, statistiškai reikšmingus skirtumus tarp įgijusiųjų ir neįgijusiųjų aukštojo išsilavinimo galima aiškinti tuo, kad įgijusieji ir neįgijusieji aukštojo išsilavinimo dirba skirtingos specifikos darbus. Respondentai, įgiję žemesnį nei aukštasis išsilavinimą, dažniau dirba darbus, kuriems reikalingos fizinės pastangos (darbininkai), tuo tarpu Lietuvos gyventojai su aukštuoju išsilavinimu dirba daugiau protinį darbą (specialistai, tarnautojai, vadovai). Tai patvirtina ir pastarųjų ilgesnis laikas, praleidžiamas sėdint. Pagyvenusių žmonių sveikos gyvensenos tyrimo (2010 m.) duomenimis, tik 20,1 proc. senyvo amžiaus žmonių yra fiziškai aktyvūs, tačiau, mūsų tyrimo duomenimis, trečdalis (30,2 proc.) vyresnio amžiaus žmonių (61 74 metų) užsiima vidutinio intensyvumo fizine darbine / kasdiene veikla ir tik kas dešimtas šio amžiaus respondentas vidutinio intensyvumo veikla užsiima laisvalaikiu. Tai galima būtų paaiškinti, kad tokio amžiaus respondentai yra dirbantys pensininkai arba šiaip aktyvūs, pvz., dirbantys sode ar panašiai. Ankstesnio tyrimo duomenimis, dauguma respondentų, ypač gyvenantys kaimo vietovėse, nežinojo ir nesuprato fizinio aktyvumo naudos sveikatai: jų manymu, sveikatą galima pagerinti tik vaistais ir poilsiu [20]. Mūsų tyrime nenagrinėta respondentų nuomonė, tačiau matyti, kad kaimo gyventojai yra fiziškai aktyvesni darbinėje veikloje, o laisvalaikio metu yra nežymiai pasyvesni. Reguliarus fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį vyresnio amžiaus žmonių sveikatai, fiziniai pratimai gali sumažinti ar net sustabdyti depresiją, lėtines vyresnių žmonių ligas, tačiau tik mažuma vyresniųjų į tai kreipia dėmesį. Apibendrinus keletą tyrimų, konstatuota, kad tik apie 30 proc. vyresnių kaip 65 metų ir tik vidutiniškai 12 proc. vyresnių kaip 75 metų amerikiečių reguliariai atlieka fizinius pratimus [21]. Mūsų tyrimo duomenimis, vyresni asmenys buvo mažiausiai fiziškai aktyvūs tiek darbinės veiklos, tiek laisvalaikio metu daugiau nei 85 proc. suaugusių, vyresnių nei 46 metų, laisvalaikiu neužsiima jokia fizine veikla. Ypač yra pasyvi vyresnių nei 60 metų asmenų grupė, nes joje fizine veikla darbo metu užsiimančių tebuvo vos trečdalis (32,7 proc.), o laisvalaikiu tik 12,5 proc. Vis dėlto daugiau dėmesio reikėtų skirti fiziniam aktyvumui laisvalaikio metu. Yra įrodymų, kad laisvalaikio fizinė veikla yra ypač susijusi su sveikata [20]. Mūsų tyrimo duomenimis, net 3/4 (74,8 proc.) respondentų nėra aktyvūs laisvalaikio metu. Pastebima tendencija, kad laisvalaikio metu mažiau fiziškai aktyvios yra tos respondentų grupės, kurių darbinė veikla yra susijusi su vidutine ir intensyvia fizine veikla. Mažas fizinis aktyvumas yra siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, nutukimu, nuotaikos sutrikimais ir bloga bendra savijauta [22 24]. Ne tik kitose šalyse, bet ir Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad sėdimą darbą dirbantiems žmonėms intensyvi fizinė veikla gerina tiek emocinę būklę, tiek širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, medžiagų apykaitą ir bendrą sveikatos būklę. Epidemiologiniai tyrimai patvirtina ryšį tarp neaktyvaus gyvenimo būdo ir psichikos sutrikimų, parodo, kad tie asmenys, kurie reguliariai mankštinasi, jaučiasi daug geriau ir yra žymiai energingesni [23]. Sveikiems metų amžiaus suaugusiems žmonėms PSO rekomenduoja ne mažiau kaip po 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos 5 dienas per savaitę arba ne mažiau kaip po 20 minučių labai intensyvios fizinės veiklos 3 dienas per savaitę [25]. Šio tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai fizinei veiklai per parą skiriamo laiko vidurkis yra gana didelis daugiau nei 3,5 val. (223 minutės). Tačiau atskirai išnagrinėjus fizinį aktyvumą pagal atskiras veiklas ir respondentų grupes matyti, kad yra gana didelė fiziškai neaktyvių asmenų dalis. Taigi fiziškai aktyvūs žmonės fizinei veiklai skiria gana daug laiko, bet visuomenės sveikatos specialistams iššūkiu lieka ta dalis Lietuvos gyventojų, kurių darbas nėra susijęs su fizine veikla, nes laisvalaikį skirti fizinei veiklai vis dar nėra įprasta. Menkas fizinis aktyvumas yra vienas būdingiausių modernios visuomenės gyvensenos bruožų, nes buities technika, automatizavimas, kompiuterizavimas, ryšių priemonių tobulėjimas sumažino poreikį judėti. Todėl fizinio aktyvumo skatinimas turėtų tapti vienas iš prioritetinių sričių kiekvienoje šalyje. Politikos formuotojai, sveikatos, švietimo darbuotojai turėtų diegti, ugdyti vidinę gyventojų motyvaciją ir poreikį judėti. Fizinio aktyvumo įtakos sveikatai pripažinimas ir jo skatinimas turėtų būti nuosekliai įgyvendinamas per intervencines strategijas, ilgalaikį tarpsektorinį bendradarbiavimą, kuris skatintų individualų ir organizacinį elgsenos keitimą, kuriant naujas socialines normas. 2012/4(59) 73
8 Visuomenės sveikata APIBENDRINIMAS Apibendrinus atlikto tyrimo duomenis, galima teigti, kad Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, ypač jauniausio ir vyriausio amžiaus suaugusiųjų, moterų ir asmenų su aukštuoju išsilavinimu grupėse. Itin ilgas laikas praleidžiamas sėdint, o laisvalaikiu fizine veikla užsiimančių asmenų skaičius itin mažas. Būtina ieškoti veiksmingų metodų ir priemonių, kurios padėtų formuoti žmonių viso gyvenimo fizinio aktyvumo poreikį. Fizinio aktyvumo skatinimo programos pirmiausia turėtų būti orientuotos į fiziškai neaktyvias ar mažai aktyvias gyventojų grupes. Straipsnis gautas , priimtas Literatūra 1. Stonkus S. Sporto terminų žodynas. T. 1. Kaunas, Activité physique et santé. Arguments scientifiques pistes pratiques. Programme National Nutrition Santé. Ministère de la Santé et des Solidarités A guide for population-based approaches to increasing levels of physical activity. WHO; Prieiga per internetą: URL: www. ho.int/dietphysicalactivity/pa-promotionguide-2007.pdf. 4. Cavill N, Kahlmeier S, Racioppi F. Physical activity and health in Europe:evidence for action. World Health Organization, ES fizinio aktyvumo gairės. Rekomenduojami politiniai veiksmai, skirti remti sveikatą gerinantį fizinį aktyvumą m. spalio 10 d., Briuselis. Patvirtinta ES valstybių narių sporto ministrų 2008 m. Lapkričio d. susitikime Bjarice. 6. European Charter on Counteracting Obesity, 2006 (EUR/06/ / ). Prieiga internete: data/assets/ pdf_file/0009/87462/e89567.pdf. 7. Global Strategy on Diet, Physical Activity and Health, 2004 (WHA57. 17). Prieiga internete: 8. Inequalities in Young peoples health. Health Behaviour in Schoolaged Children (HBSC) international report from the survey. World Health Organization, Juozulynas A ir kt. Vyresnio amžiaus žmonių sveikos gyvensenos ypatumai. Sveikatos mokslai. 2010;5: Singh A. Uijtdewilligen L, Twisk JW, van Mechelen W, Chinapaw MJ. Physical activity and performance at school: a systematic review of the literature including a methodological quality assessment. Arch Pediatr Adolesc. Med Jan;166(1): Steele RM, van Sluijs EMM, Sharp SJ, Landsbaugh JR, Ekelund U, Griffin SJ. An investigation of patterns of children s sedentary and vigorous physical activity throughout the week. Int. J Behav. Nutr. Phys. Act Dec. 9;7: Janssen I, Katzmarzyk PT, Boyce W.F, Vereecken C, Mulvihill C, Roberts C, Currie C, Pickett W. Comparison of overweight and obesity prevalence in school-aged youth from 34 countries and their relationships with physical activity and dietary patterns. Obesity reviews. 2005;6(2): Drygas W, Kwasniewska M, Kaleta D, Pikala M, Bielecki W, Gluszek J, Zdrojewski T, Pajak A, Kozakiewski K, Broda G. Epidemiology of physical inactivity in Poland: prevalence and determinants in a former communist country in socioeconomic transition. Public Health Sep;123(9): Moschny A, Platyn P, Klaaben-Mielke R, Trampich U, Hinrichs T. Barriers to physical activity in older adults in Germany: a crosssectional study. Int J Behav Nutr Phys Act Nov 2;8: Cohen-Mansfield J, Marx MS, Guralnik JM. Motivators and barriers to exercise in an older community dwelling population. Journal of Aging and Physical Activity ; International Physical Activity Questionnaire. Prieiga per internetą Bauman A, Bull F, Chey T, Craig CL ir kt. The International Prevalence Study on Physical Activity: results from 20 countries. International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity. 2009,6:21. Prieiga per internetą: Global Physical Activity Questionnaire (GPAQ). Prieiga per internetą: Esteghmati A, Khapilzadeh O, Rashidi A, Kamgar M, Meysamie A, Abbasi M. Physical activity in Iran: results of the third national surveillance of risk factors of non-communicable diseases (SuRFNCD-2007). J Phys Act Health Jan;8(1): Juozulynas A ir kt. Vyresnio amžiaus žmonių sveikos gyvensenos ypatumai. Sveikatos mokslai. 2010;5: Conn VS, Minor MA, Burks KJ, Rantz MJ, Pomeroy S.H. Integrative review of physical activity research with aging adults. Journal of the American Geriatric Association. 2003;51: Giada F, Biffi A, Agostoni P, Anedda A, Belardinelli R, Carlon R, Caru B, D Andrea L, Delise P, De Francesco A, Fattirolli F, Guglielmi R, Guiducci U, Pelliccia A, Penco M, Perticone F, Thiene G, Vona M, Zeppilli P. Exercise prescription for the prevention and treatment of cardiovascular diseases: part I. J. Cardiovasc. Med. (Hagerstown). 2008;9(5): Stroputė D, Andruškienė J, Raškauskienė N ir kt. Dirbančiųjų laisvalaikio fizinio aktyvumo raiškos sąsajos su depresijos simptomais. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija. 2008;10(1); Peluso MA, Guerra de Andrade LH. Physical activity and mental health: the association between exercise and mood. Clinics. 2005;60(1): WHO Global Recommendations on Physical Activity for Health. 2011;12: /4(59)
9 Evaluation of physical activity among Lithuanian adults using Global physical activity questionnaire Rolanda Valintėlienė 1, Rasa Varvuolienė 1, Almantas Kranauskas 2 1 Institute of Hygiene, 2 Ministry of Health of the Republic of Lithuania Summary Physical activity (PA) is one of the main prerequisites of physical, social and emotional wellbeing of humans. According to different studies, the lifestyle of % of EU citizens is inactive, so one of the main roles for public health professionals is to change this situation to more healthy and active. Aim the study was performed to evaluate the PA of Lithuanian adults using Global physical activity questionnaire. Material and methods. The interview of 1038 Lithuanians aged years was performed by telephone, using Global physical activity questionnaire prepared by WHO. Questions about the PA at work, during recreation and while travelling to and from the places (walking or cycling) as well as sedentary behaviour (sitting or reclining at work, at home etc.) was included in the questionnaire. Analysis of data was performed using corresponding Analysis guide. Results. Half of the respondents (53,8 %) was classified as belonging to high PA group, 22,1 % to moderate PA, and 24,1 % to low PA groups. In general, physical activity takes about 223 min. per day (male 238 min., female 207 min.). The work of the half of the respondents (49,8 %) is not related with vigorous or moderate physical activity ( inactive ). Bigger proportion of inactive people at work is among urban citizens (52,5 %), female (54,0 %), those with higher education (64,5 %). Only 9,1 % of respondents practice vigorous-intensity sports, fitness or other active recreational activities, and 20,6 % moderate recreational activities, while 74,8 % are inactive during their leisure time. The biggest proportion of inactive is among older (45 74 years) population (85,3 87,5 %), female (80,1 %) and those with lower education (78,1 %). Lithuanians in average spent about 5 hours (299 minutes) per day while sitting. Sedentary behaviour is more prevalent among the youngest population (15 25 years 348 min.), those with higher education (352 min.). Conclusions. PA of Lithuanians is insufficient especially among youngest and oldest adults, female and persons with higher education. Keywords: physical activity, GPAQ. Correspondence to Rolanda Valintėlienė, Institute of Hygiene, Didžioji 22, LT Vilnius, Lithuania. rolanda.valinteliene@hi.lt Received 25 September 2012, accepted 6 December /4(59) 75
THE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE
UGDYMAS KŪNO KULTŪRA SPORTAS Nr. 3 (82); 211; 45 51; BIOMEDICINOS MOKSLAI THE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE 45 Lithuanian Academy of Physical Education, Kaunas, Lithuania
More informationChanges in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up
Medicina (Kaunas) 2010;46(12):843-50 Changes in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up nstitute of Psychophysiology and Rehabilitation, Lithuanian
More informationKauno populiacijos gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-12 klausimyną
501 Kauno populiacijos gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-12 klausimyną Daina Krančiukaitė 1, Daiva Rastenytė 1, 2, Kristina Jurėnienė 1 Kauno medicinos universiteto 1 Kardiologijos institutas, 2
More informationAge-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly
1231 Age-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly Ramutė Vaičaitienė, Dalia K. Lukšienė, Alvydas Paunksnis 1, Liucija Rita Černiauskienė, Stanislava Domarkienė,
More informationAnalysis of prognostic factors for melanoma patients
ACTA MEDICA LITUANICA. 2017. Vol. 24. No. 1. P. 25 34 Lietuvos mokslų akademija, 2017 Analysis of prognostic factors for melanoma patients Andrė Lideikaitė 1, Julija Mozūraitienė 2, Simona Letautienė 1,
More informationRisk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007
Risk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007 633 Vilius Grabauskas, Jūratė Klumbienė 1, Janina Petkevičienė 1, Aušra Petrauskienė, Abdonas Tamošiūnas, Vilma
More informationAccording to the data of the American LIFESTYLE PECULIARITIES OF YOGA PRACTITIONERS AND NON-PRACTITIONERS ABSTRACT INTRODUCTION
58 BALTIC JOURNAL OF SPORT & HEALTH SCIENCES No. 3(98); 2015; 58 65 LIFESTYLE PECULIARITIES OF YOGA PRACTITIONERS AND NON-PRACTITIONERS Daiva Vizbaraitė 1, Eva Arlauskaitė 1, Violeta Ūsė 2, Roma Aleksandravičienė
More informationCHANGES RELATED TO INPATIENT MORTALITY FROM ACUTE STROKE IN THE STROKE UNIT OF THE KLAIPEDA UNIVERSITY HOSPITAL IN
74 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 5, p. 74-78 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.075 CHANGES
More informationHealth inequalities in Lithuania: education and nutrition habits
Medicina (Kaunas) 24; 4(9) - http://medicina.kmu.lt 875 Health inequalities in Lithuania: education and nutrition habits Vilius Grabauskas, Janina Petkevičienė 1, Vilma Kriaučionienė 1, Jūratė Klumbienė
More informationWorking age peoples attitudes towards patients with mental disorders and the relationship with respondents socio-demographic characteristics
Research report of junior scientists Working age peoples attitudes towards patients with mental disorders and the relationship with respondents socio-demographic characteristics Darbingo amžiaus asmenų
More informationASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS
ASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS Jacob X. Chávez, Julie A. Dinsmore 1, David D. Hof University
More informationPrevalence of the metabolic syndrome diagnosed using three different definitions and risk of ischemic heart disease among Kaunas adult population
Prevalence of the metabolic syndrome diagnosed using three different definitions and risk of ischemic heart disease among Kaunas adult population 61 Dalia Ieva Lukšienė, Miglė Bacevičienė, Abdonas Tamošiūnas,
More informationEpidemiology of burns in Lithuania during
541 Epidemiology of burns in Lithuania during 1991 2004 Department of Plastic and Reconstructive Surgery, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: burns; epidemiology; Lithuania. Summary. The
More informationThe study of cancer patients distress
ACTA MEDICA LITUANICA. 2014. Vol. 21. No. 2. P. 51 56 Lietuvos mokslų akademija, 2014 The Second International Conference on Psychosocial Oncology Psychosocial Support and Communication in Cancer Care:
More informationBIOLOGINĖ PSICHIATRIJA
ISSN 1648-293X BIOLOGINĖ PSICHIATRIJA IR PSICHOFARMAKOLOGIJA BIOLOGICAL P SYCHIATRY AND P SYCHOPHARMACOLOGY Vol. 10, No 1, 2008, June B I O L O G I N Ė P S I C H I A T R I J A I R P S I C H O F A R M A
More informationProstatos vėžys: samprata apie riziką. Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai
Prostatos vėžys: samprata apie riziką Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai 2014-01-31 02-01 Terminas PROSTATOS VĖŽYS pacientui kelia nerimą, įtampą, baimę mirčiai. Kas metai Lietuvoje
More informationOverweight and increased blood pressure in preschool-aged children
1200 Overweight and increased blood pressure in preschool-aged children Apolinaras Zaborskis, Aušra Petrauskienė, Svajūnė Gradeckienė, Eglė Vaitkaitienė, Vilma Bartašiūtė Institute for Biomedical Research,
More informationDvynių antropometrinių rodiklių ir mitybos įpročių sąsajos
Visuomenė s s v eik ata ORIGINALŪS STR AIP SNIAI Dvynių antropometrinių rodiklių ir mitybos įpročių sąsajos Asta Raskilienė 1, Janina Petkevičienė 2 1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos
More informationARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN
ARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN S. Norkiene Klaipeda Seamen s Hospital, Klaipeda University E. Dimaite Klaipeda University Abstract Aim: to determine the prevalence
More informationPAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ MITYBĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS
24 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 24-29 doi:10.5200/sm-hs.2014.107 PAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ
More informationSense of coherence and its associations with psychosocial health: results of survey of the unemployed in Kaunas
807 Sense of coherence and its associations with psychosocial health: results of survey of the unemployed in Kaunas Department of Health Management, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words:
More informationThe association between cytomegalovirus infection and aging process
419 The association between cytomegalovirus infection and aging process Virginija Kanapeckienė, Julius Kalibatas, Elvyra Redaitienė, Jelena Čeremnych 1 Institute of Hygiene, 1 Institute of Experimental
More informationPacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybės vertinimas
Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Pacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybės vertinimas Diana Rinkūnienė, Jūratė Jurkutė, Jolanta Laukaitienė, Silvija Bučytė, Renaldas
More informationThe prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus
Gerontologija 2014; 15(3): 143 147 GERONTOLOGIJA Original article The prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus Ema Rudenka 1, Natalya
More information13 14 METŲ VAIKŲ FIZINIO AKTYVUMO VEIKSNIAI ŠEŠIOSE LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE
13 14 METŲ VAIKŲ FIZINIO AKTYVUMO VEIKSNIAI ŠEŠIOSE LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE Aldona Jociutė 1, Aušra Beržanskytė 1, 2 1 Higienos institutas, 2 Vilniaus universitetas Santrauka Šio straipsnio tikslas aptarti
More informationThe need for orthodontic treatment among and year-old Lithuanian schoolchildren
814 The need for orthodontic treatment among 10 11- and 14 15-year-old Lithuanian schoolchildren Diana Baubinienė, Antanas Šidlauskas, Irena Misevičienė 1 Department of Orthodontics, 1 Institute for Biomedical
More informationPUBLIC HEALTH. Medicina (Kaunas) 2011;47(9): Trends in Avoidable Mortality in Lithuania During and Their Impact on Life Expectancy
504 PUBLIC HEALTH :504-11 Trends in Avoidable Mortality in Lithuania During 2001 2008 and Their Impact on Life Expectancy Vilius Grabauskas 1, Aldona Gaižauskienė 2, Skirmantė Sauliūnė 2, Rasa Mišeikytė
More informationTrends in main cardiovascular risk factors among middle-aged
1193 Trends in main cardiovascular risk factors among middle-aged Kaunas population between 1983 and 2002 Stanislava Domarkienė, Abdonas Tamošiūnas, Regina Rėklaitienė, Doma Šidlauskienė, Kristina Jurėnienė,
More informationThe prevalence of malocclusion among 7 15-year-old Lithuanian schoolchildren
The prevalence of malocclusion among 7 15-year-old Lithuanian schoolchildren 147 Department of Orthodontics, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: malocclusion; prevalence. Summary. The epidemiological
More informationRELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT
UGDYMAS KŪNO KULTŪRA SPORTAS Nr. 1 (84); 2012; 55 61; SOCIALINIAI MOKSLAI RELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT
More informationIncreasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian primary health care centre
ACTA MEDICA LITUANICA. 2016. Vol. 23. No. 3. P. 180 184 Lietuvos mokslų akademija, 2016 Increasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian
More informationPUBLIC HEALTH. Medicina (Kaunas) 2010;46(7):482-9
482 PUBLIC HEALTH Medicina (Kaunas) 2010;46(7):482-9 Associations of quality of sleep with lifestyle factors and profile of studies among Lithuanian students Evelina Preišegolavičiūtė 1, Darius Leskauskas
More informationACCURACY OF PSA TEST IN THE PROSTATE CANCER SCREENING PROGRAM OF LITHUANIA
ACCURACY OF PSA TEST IN THE PROSTATE CANCER SCREENING PROGRAM OF LITHUANIA Romualdas Gurevičius 1, Renata Šturienė 2, Arvydas Šilys 3 1 Institute of Hygiene, 2 Vilnius Šeškinė Outpatient Clinics, 3 Vilnius
More informationMobilization of cardiovascular function during the constant-load and all-out exercise tests
1048 Mobilization of cardiovascular function during the constant-load and all-out exercise tests Laboratory of Kinesiology, Lithuanian Academy of Physical Education, Lithuania Key words: cardiovascular
More informationEmociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje
Gerontologija 2012; 2013; 13(1): 14(3): 3 11 159 165 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje V. Maslenikova, L. Bulotaitė Vilniaus universitetas
More informationImplant and spinal mobility influence on the spinal curvature correction in adolescent idiopathic Lenke I type scoliosis
ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) http://www.chirurgija.lt Lietuvos chirurgija Lithuanian Surgery 2015, 14 (2), p. 97 104 Originalūs mokslo tiriamieji darbai Implant and spinal mobility influence
More informationPRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA
PRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA CHARACTERISTICS OF AGGRESSION OF INVOLUNTARY HOSPITALIZED PATIENTS Vytautas Raškauskas, Algirdas Dembinskas, Alvydas Navickas, Vita Danilevičiūtė
More informationPaauglių psichosocialinė adaptacija ir subjektyvus psichikos sveikatos vertinimas priklausomai nuo lyties
Psychosocial Adjustment and Subjective Assessment of the Mental Health of Adolescents in Terms of Gender Paauglių psichosocialinė adaptacija ir subjektyvus psichikos sveikatos vertinimas priklausomai nuo
More informationPACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ
PACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ Tatjana Polinskaja, Tatjana Žuravliova, Geriuldas Žiliukas, Indrė Brasaitė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas Santrauka Lėtinės venų ligos
More informationDEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU KLINIKINE GREIVSO LIGOS IŠRAIŠKA IR BAIGTIMI
76 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 2013, 23 tomas, Nr. 2, p. 76-80 doi:10.5200/sm-hs.2013.049 DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU KLINIKINE GREIVSO LIGOS IŠRAIŠKA
More informationAsmenų besikreipiančių injekcinėms estetinės medicinos procedūroms susirūpinimo fizine išvaizda sąsajos su nerimastingumo ir depresiškumo raiška
Jonauske, Steibliene Concerns about physical appearance and affective symtoms Links between concerns about physical appearance with anxiety and depressive symptoms in subjects seeking minimally invasive
More informationCLINICAL INVESTIGATIONS
CLINICAL INVESTIGATIONS 257 Medicina (Kaunas) 20;47(5):257-62 Use of Combined Oral Contraceptives and Headaches Diana Šimonienė, Virginija Vanagienė, Birutė Žilaitienė 2, Tadas Vanagas Medical Academy,
More informationTIME FROM INJURY TO SURGERY IMPACT ON RECOVERY RESULTS AFTER ANTERIOR CRUCIATE LIGAMENT RECONSTRUCTION
32 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 3, p. 32-37 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.036 TIME
More informationSOCIAL WORK IN PARTNERSHIP WITH THE EXCLUDED
Mokslo darbai 85 SOCIAL WORK IN PARTNERSHIP WITH THE EXCLUDED Prof. W. David Harrison East Carolina University, Carolyn Freeze Baynes Institute of Social Justice, College of Human Ecology Greenville, NC
More informationGyvenimo kokybė sergant Parkinsono liga
Gerontologija 2006; 7(2): 78 87 GEROTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Gyvenimo kokybė sergant Parkinsono liga V. Valeikienė, A. Juozulynas Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas
More informationPrognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation
39 Prognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation Jolanta Šumskienė, Limas Kupčinskas, Juozas Pundzius 1, Linas Šumskas 2 Clinic of Gastroenterology,
More informationEvaluation of medical workers according to the risk factors for developing cognitive impairment
Research reports Evaluation of medical workers according to the risk factors for developing cognitive impairment Medicinos darbuotojų vertinimas pagal rizikos veiksnius kognityvinių funkcijų sutrikimui
More informationSVEIKATOS. Public Health Medicine Nursing. Slauga. Tomas 24
ISSN 1392-6373 print/2335-867x online http://sm-hs.eu www.sam.lt Sveikatos mokslai Volume 24, Number 2, 2014 SVEIKATOS 2014 2(93) MOKSLAI HEALTH SCIENCES Vi suo me nės sveikata Medicina Slauga Public Health
More informationGYVENSENOS SKIRTUMŲ ĮTAKA SVEIKATAI
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 4, p. 57-63 doi:10.5200/sm-hs.2014.069 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 57 GYVENSENOS SKIRTUMŲ ĮTAKA SVEIKATAI
More informationSergančiųjų Parkinsono liga nemotorinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajos
Gerontologija 2012; 13(1): 7 14 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Sergančiųjų Parkinsono liga nemotorinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos,
More informationSergančiųjų astma ligos kontrolės įvertinimas
943 Sergančiųjų astma ligos kontrolės įvertinimas Guoda Pilkauskaitė 1, Kęstutis Malakauskas 1, 2, Raimundas Sakalauskas 1 1 Kauno medicinos universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinika, 2 Biomedicininių
More informationNamuose ir ambulatoriškai atliekamų fizinių pratimų efektyvumas sergant reumatoidiniu artritu
434 Namuose ir ambulatoriškai atliekamų fizinių pratimų efektyvumas sergant reumatoidiniu artritu Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos
More informationStreso įtaka suicido rizikai sergantiesiems depresija
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas Medicinos akademija Medicinos fakultetas Psichiatrijos klinika Rūta Kavaliauskaitė Streso įtaka suicido rizikai sergantiesiems depresija Antrosios pakopos studijų
More informationSERGAMUMO 2-OJO TIPO DIABETU DINAMIKOS POKYČIAI LIETUVOJE M.
SERGAMUMO 2-OJO TIPO DIABETU DINAMIKOS POKYČIAI LIETUVOJE 2002 2013 M. Nadežda Lipunova, Romualdas Gurevičius Higienos institutas Santrauka Tikslas įvertinti suaugusiųjų sergamumo 2-ojo tipo diabetu pokyčius
More informationSu amžiumi susijusios makulopatijos ryšys su išemine širdies liga ir rizikos veiksniais vidutinio amžiaus kauniečių populiacijoje
671 Su amžiumi susijusios makulopatijos ryšys su išemine širdies liga ir rizikos veiksniais vidutinio amžiaus kauniečių populiacijoje Andrius Cimbalas, Liucija Rita Černiauskienė 1, Alvydas Paunksnis,
More informationLITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES MEDICAL ACADEMY FACULTY OF NURSING INSTITUTE OF SPORTS AGNĖ SLAPŠINSKAITĖ
1 LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES MEDICAL ACADEMY FACULTY OF NURSING INSTITUTE OF SPORTS AGNĖ SLAPŠINSKAITĖ CONCATENATION BETWEEN CARDIOVASCULAR SYSTEM S FUNCTIONAL PARAMETERS AND PERCEIVED EXERTION
More informationEMOCINIO INTELEKTO IR KAI KURIŲ SOCIALINIŲ-DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄRYŠIAI
SUAUGUSIOJO PSICHOSOCIALINĖ RAIDA 2004 m. Nr. 13, p. 116-120 No. 13, pp. 116-120, 2004 EMOCINIO INTELEKTO IR KAI KURIŲ SOCIALINIŲ-DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄRYŠIAI Irina Remeikaitė, Rosita Lekavičienė Kauno
More informationSVEIKATA, REABILITACIJA IR TAIKOMASIS FIZINIS AKTYVUMAS HEALTH, REHABILITATION AND ADAPTED PHYSICAL ACTIVITY
54 SVEIKATA, REABILITACIJA IR TAIKOMASIS FIZINIS AKTYVUMAS HEALTH, REHABILITATION AND ADAPTED PHYSICAL ACTIVITY Sporto mokslas / Sport Science 2017, Nr. 4(90), p. 54 58 / No. 4(90), pp. 54 58, 2017 DOI:
More informationOccupational exposure of medical radiation workers in Lithuania,
ACTA MEDICA LITUANICA. 2007. Vol. 14. No. 3. P. 155 159 Lietuvos mokslų akademija, 2007 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007 Vilniaus universitetas, 2007 Occupational exposure of medical radiation
More informationVilnius high school students knowledge of cervical cancer risk factors
ACTA MEDICA LITUANICA. 2007. Vilnius Vol. high 14. school No. 4. students P. 291 296 knowledge of cervical cancer risk factors 291 Lietuvos mokslų akademija, 2007 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007
More informationHospitalinių infekcijų, jų rizikos veiksnių paplitimas Lietuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse
Hospitalinių infekcijų, jų rizikos veiksnių paplitimas Lietuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse Rūta Markevičė 1, Rolanda Valintėlienė 1, Jolanta Ašembergienė 1, Kęstutis Žagminas 2 1 Higienos
More informationINTEGRALŪS SVEIKATOS STIPRINIMO POLITIKOS BRUOŽAI
ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata INTEGRALŪS SVEIKATOS STIPRINIMO POLITIKOS BRUOŽAI Algirdas Juozulynas 1, 2, Antanas Jurgelėnas 2, Laura Narkauskaitė 3, Rasa Savičiūtė 1, 2, Algirdas Venalis
More informationTrauma Disclosure on Social Networking Websites and Psychological Well-being
(Online) ISSN 2029-9958. JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ PSICHOLOGŲ DARBAI. 2016 Nr. 5 http:// dx.doi.org/10.15388/jmpd.2016.5.1 Trauma Disclosure on Social Networking Websites and Psychological Well-being Goda GEGIECKAITĖ
More informationPersonality correlations with depressiveness among adolescents
186 ersonality correlations with depressiveness among adolescents Aurelija Markevičiūtė 1, Antanas Goštautas 1,2, Ina ilkauskienė 1,2 1 Institute of Cardiology, Kaunas University of Medicine 2 University
More informationEffect of strength training on muscle architecture (review)
60 Sporto mokslas / Sport Science 2017, Nr. 1(87), p. 60 64 / No. 1(87), pp. 60 64, 2017 DOI: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2017.9 Effect of strength training on muscle architecture (review) Javid Mirzayev
More informationTyrimų, įvertinančių inkstų funkciją, palyginimas (Kauno medicinos universiteto klinikų 2006 metų duomenys)
46 Tyrimų, įvertinančių inkstų funkciją, palyginimas (Kauno medicinos universiteto klinikų 2006 metų duomenys) Vytautas Kuzminskis, Inga Skarupskienė, Inga Arūnė Bumblytė, Žydrūnė Kardauskaitė, Jurgita
More informationLietuvos gyventojų sveikatos pokyčių prognozė nuo vaikystės išvengus lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių: modeliavimo su PREVENT rezultatai
ORIGINALŪS STR AIP SNIAI Visuomenė s s v eik ata Lietuvos gyventojų sveikatos pokyčių prognozė nuo vaikystės išvengus lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių: modeliavimo su PREVENT rezultatai Apolinaras
More informationVulnerability to stress, academic achievements and examination stress in medical students
Vulnerability to stress, academic achievements and examination stress in medical students Pažeidžiamumas stresui, akademiniai pasiekimai ir kardiovaskulinės sistemos atsakas egzamino metu tarp medicinos
More informationDviejų krūtį tausojančių operacijų pusmėnulinės segmentektomijos ir naviką adaptuojančios mastopeksijos palyginimas: monocentrinis tyrimas
ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) http://www.chirurgija.lt LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2012, 11 (3 4), p. 72 78 Originalūs mokslo darbai Dviejų krūtį tausojančių operacijų pusmėnulinės
More informationSERGANČIŲJŲ POINSULTINE PNEUMONIJA IR UROINFEKCIJA KLINIKINIŲ CHARAKTERISTIKŲ, GYDYMO TRUKMĖS IR KAŠTŲ SĄSAJOS
92 SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA / HEALTH ECONOMICS AND MANAGEMENT SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 2013, 23 tomas, Nr. 3, p. 92-97 doi:10.5200/sm-hs.2013.083 SERGANČIŲJŲ POINSULTINE
More informationBURNOS HIGIENISTO VEIKLA: LIETUVOS IR SUOMIJOS ATVEJIS
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 5, p. 45-50 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.088 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH
More informationStudentų rūkymo įpročiai ir požiūris į rūkymą
Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Studentų rūkymo įpročiai ir požiūris į rūkymą Rūta Šaulinskienė, Aldona Bartkevičienė, Geriuldas Žiliukas, Artūras Razbadauskas Klaipėdos universitetas Santrauka
More informationPACIENTŲ, PATENKANČIŲ Į RIZIKOS VEIKSNIŲ GRUPĘ, POŽIŪRIS Į ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGAS BEI ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCINES PROGRAMAS
40 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 5, p. 40-44 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.087
More informationIncidence and risk factors for early postoperative cognitive decline after coronary artery bypass grafting
460 Medicina (Kaunas) 2010;46(7):460-4 Incidence and risk factors for early postoperative cognitive decline after coronary artery bypass grafting Ieva Norkienė 1, Robertas Samalavičius 1, Irina Misiūrienė
More informationPAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ GRIUVIMŲ RIZIKOS VEIKSNIAI IR JŲ ĮTAKA GRIUVIMAMS
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 5, p. 5-12 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.081 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH
More informationKineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos
Gerontologija 2014; 15(1): 37 41 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo Ligita Aučynienė¹, ², Aušra
More informationAcute toxicity of ibogaine and noribogaine
984 Asta Kubilienė, Rūta Marksienė, Saulius Kazlauskas, Ilona Sadauskienė 1, Almantas Ražukas 2, Leonid Ivanov 1 Department of Analytical and Toxicological Chemistry, 1 Institute for Biomedical Research,
More informationVAIKŲ PULMONOLOGIJA IR ALERGOLOGIJA
2014 m. lapkritis, XVII tomas, Nr. 2 VAIKŲ PULMONOLOGIJA IR ALERGOLOGIJA Pusmetinis žurnalas vaikų ir suaugusiųjų pulmonologams, alergologams ir klinikiniams imunologams, vaikų alergologams, bendrosios
More informationTHE NEED OF CRIMINAL EDUCATION ACCORDING TO STUDENTS OF LAW, PROSECUTING ATTORNEYS, JUDGES, POLICEMEN AND FORENSIC DOCTORS
Jurisprudencija, 2005, t. 76(68); 21 25 THE NEED OF CRIMINAL EDUCATION ACCORDING TO STUDENTS OF LAW, PROSECUTING ATTORNEYS, JUDGES, POLICEMEN AND FORENSIC DOCTORS Dr. Elżbieta Żywucka Kozłowska Department
More informationIntegrated aproach of apple scab management using imetos warning system
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(3). Integrated aproach of apple scab management using imetos
More informationLIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS ODETA VAIČIULYTĖ ŠIAURIETIŠKOJO ĖJIMO POVEIKIS JAUNO AMŽIAUS MERGINŲ FIZINEI BŪKLEI Sveikatinimo ir reabilitacijos fiziniais
More informationMEDICINA (2003) 39 tomas, Nr. 11 VISUOMENĖS SVEIKATA
VISUOMENĖS SVEIKATA 1103 Working conditions and health of the employees of public bus and trolleybus transport in Lithuania Department of Environmental Health and Occupational Medicine, Kaunas University
More informationVISUOMENĖS SVEIKATA. Public Health 2014/3(66) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lithuanian Republic Ministry of Health
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos HIGIENOS INSTITUTAS Lithuanian Republic Ministry of Health INSTITUTE OF HYGIENE VISUOMENĖS SVEIKATA Public Health 2014/3(66) UDK 613 ISSN 1392-2696
More informationMedicina (Kaunas) 2006; 42(1) KLINIKINIAI TYRIMAI
KLINIKINIAI TYRIMAI 15 Influence of catheter on urinary flow during urodynamic pressureflow study in men with symptomatic benign prostatic hyperplasia Darius Trumbeckas, Daimantas Milonas, Mindaugas Jievaltas,
More informationJAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ FIZINIO PAJĖGUMO ANALIZĖ LIETUVOJE: 2016 METŲ STUDIJA
18 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 3, p. 18-22 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.033
More informationSTUDENČIŲ SIEKIMO ATITIKTI SOCIALINIUS IŠVAIZDOS LŪKESČIUS RYŠYS SU POŽIŪRIU Į SVEIKATAI ŽALINGĄ SU VALGYMU IR FIZINIU AKTYVUMU SUSIJUSIĄ ELGSENĄ
ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata STUDENČIŲ SIEKIMO ATITIKTI SOCIALINIUS IŠVAIZDOS LŪKESČIUS RYŠYS SU POŽIŪRIU Į SVEIKATAI ŽALINGĄ SU VALGYMU IR FIZINIU AKTYVUMU SUSIJUSIĄ ELGSENĄ Rasa Jankauskienė,
More informationNovel human genome variants associated with alcohol use disorders identified in a Lithuanian cohort
ACTA MEDICA LITUANICA. 2018. Vol. 25. No. 1. P. 7 13 Lietuvos mokslų akademija, 2018 Novel human genome variants associated with alcohol use disorders identified in a Lithuanian cohort Karolis Baronas*,
More informationThe influence of cardiac rehabilitation (CR) on exercise. capacity and quality of life in patients with coronary heart. disease
Medical sciences (2018) 1 17 The influence of cardiac rehabilitation (CR) on exercise capacity and quality of life in patients with coronary heart disease Julija Borkytė 1, Denis Šileikis 1, lekt. Joana
More informationInfluence of enteral nutrition on the frequency of complications in case of major burns
957 Influence of enteral nutrition on the frequency of complications in case of major burns Daiva Gudavičienė, Rytis Rimdeika, Kęstutis Adamonis 1 Division of Plastic Surgery and Burns, 1 Clinic of Gastroenterology,
More informationNauji glioblastomų molekuliniai žymenys. Vilnius, 2015
Nauji glioblastomų molekuliniai žymenys Vilnius, 2015 Planas Molekulinio kariotipavimo principai Trumpas įvadas į citogenetiką Citogenetiniai žymenys Molekulinis kariotipavimas Įvadas į citogenetiką 1p/19q
More informationLAPAROSKOPINĖ MIOMEKTOMIJA: VEIKSNIAI, LEMIANTYS OPERACIJOS EIGĄ IR POOPERACINĮ LAIKOTARPĮ
LAPAROSKOPINĖ MIOMEKTOMIJA: VEIKSNIAI, LEMIANTYS OPERACIJOS EIGĄ IR POOPERACINĮ LAIKOTARPĮ LAPAROSCOPIC MYOMECTOMY: FACTORS THAT INFLUENCE OPERATION AND POSTOPERATIVE COURSE Gediminas Mečėjus 1,2, Indrė
More informationParental cigarette smoking and the risk of congenital heart septal defects
Medicina (Kaunas) 2010;46(9):635-41 Parental cigarette smoking and the risk of congenital heart septal defects 635 Institute of Cardiology, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Lithuania
More informationAwareness of Risk Factor Management, Complications, and Prevention Among Adult Patients With Recently Diagnosed Hypertension
2 :2-10 Awareness of Risk Factor Management, Complications, and Prevention Among Adult Patients With Recently Diagnosed Hypertension Tartu Health Care College, Estonia Key Words: patient awareness, hypertension,
More informationAntroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos.
Antroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos. 2 Gydymo Evoliucija Milestone 1962 Melphalan-prednisone (MP) Notes Introduction
More informationVilė Cicėnienė, Kotryna Paulauskienė, Aurelija Trakienė
Dauginės mirties priežastys Lietuvoje 2010 m. Vilė Cicėnienė, Kotryna Paulauskienė, Aurelija Trakienė Higienos institutas Santrauka Tyrimo tikslas įvertinti pagrindinės mirties priežasties santykį su dauginėmis
More informationRISK FACTORS FOR WOUND DEHISCENCE AFTER LAPAROTOMY: A CASE-CONTROL STUDY
84 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 3, p. 84-88 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.046 RISK
More informationOccupational therapy for patients with spinal cord injury in early rehabilitation
852 Occupational therapy for patients with spinal cord injury in early rehabilitation Department of Rehabilitation, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: spinal cord injury, rehabilitation,
More informationThe results of Levothyroxine therapy on thyroid nodules
712 The results of Levothyroxine therapy on thyroid nodules Clinic of Endocrinology, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: thyroid nodules, supressive therapy, Levothyroxine. Summary. The
More informationASSESSMENT OF THE DATA OF PRE-OPERATION ULTRASOUND RESEARCH OF HAND AND ARM BLOOD VESSELS BEFORE THE FORMATION OF THE ARTERIOVENOUS LINK
ISSN 13926373 SVEIKATOS MOKSLAI 2012, Volume 22, Number 3, p. 137141 BIOMEDICINA 137 ASSESSMENT OF THE DATA OF PREOPERATION ULTRASOUND RESEARCH OF HAND AND ARM BLOOD VESSELS BEFORE THE FORMATION OF THE
More informationValidation of the Lithuanian version of the Edinburgh Postnatal Depression Scale
544 Validation of the Lithuanian version of the Edinburgh Postnatal Depression Scale Adomas Bunevičius 1, 2, Laima Kusminskas 2, Robertas Bunevičius 2 1 Faculty of Medicine, 2 Institute of Physiology and
More information