INTEGRALŪS SVEIKATOS STIPRINIMO POLITIKOS BRUOŽAI

Transcription

1 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata INTEGRALŪS SVEIKATOS STIPRINIMO POLITIKOS BRUOŽAI Algirdas Juozulynas 1, 2, Antanas Jurgelėnas 2, Laura Narkauskaitė 3, Rasa Savičiūtė 1, 2, Algirdas Venalis 1, 2, Vaineta Valeikienė 2 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, 2 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, 3 Higienos institutas Santrauka Tyrimo tikslas ištirti integralius sveikatos stiprinimo politikos bruožus panaudojant sveikatos problemų kriterijų. Medžiaga ir metodai. Pagal specialiai parengtą klausimyną apklausti respondentai, iš jų 346 vyrai ir 877 moterys, 973 miesto ir 250 kaimo gyventojų. Remiantis sveikatos problemų kriterijumi suformuotos dvi imtys: asmenų, turinčių sveikatos problemų ir jų neturinčių. Kiekvienoje imtyje duomenys analizuoti faktorinės analizės metodu naudojant 92 rodiklių sistemą. Abiejose imtyse išskirta po penkis integralius latentinius veiksnius. Rezultatai ir išvados. Kas antras (50,9 proc.) respondentas turėjo sveikatos problemų. 58,2 proc. moterų, 47,7 proc. vyrų, 54,8 proc. kaimo ir 49,9 proc. miesto gyventojų, 83,2 proc. 60 metų ir vyresnio amžiaus respondentų turi sveikatos problemų. Nustatyta, kad svarbios įtakos sveikatos stiprinimo politikai turi latentiniai namų aplinkos humanizavimo, poreikių tenkinimo, medicinos ir sveikatos paslaugų kokybės bei socialinių santykių veiksniai. Reikšminiai žodžiai: sveikatos stiprinimas, sveikatos determinantai, sveikatos politika. ĮVADAS Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikiamais sveikatos stiprinimo principais galima sakyti, kad sveikatos stiprinimas ne medicinos paslauga, o socialinis ir politinis procesas, apimantis ne tik sergančius, bet ir visus gyventojus, nukreiptas į sveikatą lemiančius veiksnius. Pagrindinės sveikatos stiprinimo veiklos kryptys: formuoti veiksmingas visuomenės sveikatos strategijas, kurti sveikatai palankią aplinką, stiprinti bendruomenių veiklą, asmeninius įgūdžius ir atitinkamai perorientuoti sveikatos paslaugas. Tai sudėtinga, sisteminė šiuolaikinė visuomenės sveikatos politika. Ją vykdant svarbu suvokti ir pašalinti ne tik sveikatos sistemos, bet ir šalia jos esančias ir greitai besikeičiančias aplinkos kliūtis, kurios trukdo priimti žmonių sveikatai palankius politinius sprendimus. Tai neišvengiamai susiję su sveikatos politikos perorientavimu skiriant daugiau dėmesio moksliniams tyrimams [1, 2], išryškinamos Adresas susirašinėti: dr. Antanas Jurgelėnas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras Žygimantų g. 9, LT Vilnius El. p. a.jurgelenas@imcentras.lt atskiros įtakos sveikatai turinčios ūkinės ar gamybinės veiklos sritys ar specifinės sveikatos stiprinimo priemonės [3, 4, 5], prevencinio reguliavimo būdai [6, 7]. Formuojant sveikatos stiprinimo strategijas didelės reikšmės turi bendradarbiavimo ir procesų subalansuotumo tyrimai [8], sveikatos stip rinimo strategijų ir programų veiksmingumo analizės klausimai [9] ir organizaciniai informaciniai veiksniai [10]. Naujausi tyrimai rodo, kad sveikatos stiprinimo politikos veiksmingumui įtakos turi sveikatos stiprinimo ir darnios plėtros strategijų integracija [11] suvokiant sveikatą kaip fizinės, socialinės ir dvasinės sveikatos visumą [12]. Integralus sveikatos stiprinimo požiūris akcentuojamas Bankoko 2005 m. chartijoje, kurioje teigiama, kad sveikatos stiprinimo politikos tikslas yra subalansuotas teigiamų fizinių, dvasinių ir socialinių sveikatos veiksnių stiprinimas, vykdant neigiamų fizinių, dvasinių ir socialinių ligotumo veiksnių prevenciją, plėtojant sveikatos mokymą, ligų prevenciją ir sveikatos apsaugą [13]. Būtent šia sistemine linkme ir turėtų plėtotis šiuolaikiniai sveikatos stiprinimo politikos tyrimai, kurių šiandieninėje mūsų šalies bei užsienio literatūroje neaptikome. Tyrimo tikslas ištirti integralius sveikatos stiprinimo politikos bruožus panaudojant sveikatos problemų kriterijų /3(62)

2 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI MEDŽIAGA IR METODAI Tirti 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Reprezentatyvi, atsitiktinė, tikimybinė imtis suformuota pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenis. Tyrimo metu apklausti respondentai, iš jų 346 vyrai ir 877 moterys, 973 miesto ir 250 kaimo gyventojų. Duomenys gauti naudojant parengtą klausimyną, kurį sudarė bendros sveikatos būklės ir socialinės sveikatos blokas pagal PSO socialinės sveikatos klausimyną bei socialinio saito kintamieji, sudarantys subjektyviai vertinamo sergamumo, svarbesnių poreikių, vertybių, namų aplinkos, vartojamo maisto, alkoholinių gėrimų, vizitų pas gydytojus, sveikatos paslaugų kokybės bei socialinės padėties blokus, iš viso 92 klausimai. Atsakymai vertinti pagal ranginę penkių balų skalę. Pagal bendrą sveikatos būklę respondentai suskirstyti į dvi imtis: turinčius sveikatos problemų ir jų neturinčius. Sveikatos problemų buvimas identifikuotas remiantis sveikatos būkle, blogesne negu gera, ir atvirkščiai, problemų nebuvimas sveikatos būkle, geresne negu patenkinama. Analize siekta išryškinti sveikatos socialinio saito skirtumus tarp sveikatos problemų turinčių ir neturinčių tiriamųjų grupių. Iš anksto eliminuoti neinformatyvūs rodikliai, kurie tarpusavyje silpnai koreliavo. Tuo tikslu apskaičiuoti visų 92 rodiklių bendrumo indeksai (neinformatyviais laikyti tie rodikliai, kurių bendrumo indeksas buvo mažesnis už 0,4). Vėliau iš 92 kintamųjų sveikatos probleminėje grupėje liko 32, o neprobleminėje grupėje 26 kintamieji. Toliau duomenys analizuoti faktorinės analizės metodu kiekvienoje imtyje. Naudojant šį metodą ir atsižvelgiant į rodiklių faktorinius svorius suformuojami vadinamieji faktoriai integralūs latentiniai veiksniai. Jie vadinami latentiniais, nes negalima tiesiogiai jų išmatuoti, jie tarsi paslėpti po integralia skraiste, bet realiai egzistuoja. Rodiklių tinkamumas faktorinei analizei tikrintas KMO matu ir Bartelto sferiškumo kriterijumi, kurių reikšmės patvirtino patenkinamą klausimyno duomenų tinkamumą analizei (2 ir 3 lentelės). Abiejose grupėse naudojant Varimax sukimo procedūrą išskirta po penkis latentinius veiksnius. REZULTATAI Kas antras (50,9 proc.) respondentas turėjo sveikatos problemų. 58,2 proc. moterų 47,7 proc. vyrų, 54,8 proc. kaimo gyventojų ir 49,9 proc. miesto gyventojų, 83,2 proc. 60 metų ir vyresnio amžiaus respondentų turi sveikatos problemų (1 lentelė). 1 lentelė. Sveikatos problemų pasiskirstymas pagal sociodemografinius rodiklius Yra problemų Nėra problemų n % n % Vyrai , ,3 Moterys , ,8 Miestas , ,1 Kaimas , , m , , m , , m , ,5 60 ir < m , ,8 Iš viso , ,1 Tyrimas parodė, kad adekvačių sveikatos stiprinimo sistemos rodiklių parengimas yra mokslinė problema. Mūsų atveju sukonstruota rodiklių sistema atitiko tik tam tikrą pirminį modeliavimo variantą, kuris ateityje turėtų būti tobulinamas, nes gauti kokybės rodikliai nebuvo aukšti: probleminės ir neprobleminės populiacijos KMO atitinkamai buvo 0,771 ir 0,741, o bendroji dispersija atitinkamai 47,93 proc. ir 48,54 proc. Todėl šie rezultatai rodo daugiau galimas dinamikos tendencijas. 2 lentelėje pateikta socialinio saito su sveikatos problemomis faktorinė struktūra, suformuota didžiausius bendrumus turinčių rodiklių sąveikos pagrindu. Ši struktūra paaiškina 47,93 proc. bendros dispersijos. Sveikatos problemų turinčioje populiacijoje pirmas integralus veiksnys siejasi su rodikliais, apibūdinančiais namų aplinką. Jis paaiškina 10,6 proc. bendros dispersijos ir rodo, kad sveikatos problemų turintys žmonės savo sveikatos būklę pirmiausia sieja su kasdieniu gyvenimu savo namuose. Antroje vietoje buvo sveikatos reformos ir medicinos paslaugų organizavimo rodiklių sąveikos formuojamas veiksnys. Jis paaiškino 10,5 proc. bendros dispersijos ir pagal svarbumą beveik prilygo pirmajam namų aplinkos veiksniui. Matyt, abu šie latentiniai veiksniai ir apibrėžia šiuolaikinių sveikatos problemų turinį, kai patenkinama ir bloga sveikata susitapatina su siaura namų aplinkos kasdienybe. 2013/3(62) 63

3 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata 2 lentelė. Sveikatos problemų sąlygojamo socialinio saito faktorinė struktūra Latentiniai veiksniai* ir jų faktoriniai svoriai Bendrumai, proc. Kintamieji F1 F2 F3 F4 F5 Galiu nuo visko pabėgti 0,790 63,3 Galiu daryti, ką noriu ir kada noriu 0,770 60,1 Jaučiu privatumą 0,728 54,3 Manau, kad kontroliuoju padėtį 0,694 54,5 Daugelis žmonių norėtų turėti tokį būstą, kaip mano 0,689 50,2 Mano būstas leidžia jaustis, kad mano gyvenime viskas klostosi gerai 0,689 57,2 rezultatai 0,822 71,3 organizavimas 0,806 70,7 Galimybė gauti reabilitacinį gydymą 0,742 55,7 Galimybė patekti į pageidaujamą gydymo įstaigą 0,658 48,8 Sveikatos priežiūros kokybė valstybinėse įstaigose 0,639 43,8 Galimybė patekti pas norimą specialistą 0,616 47,1 Gyvenimo prasmė 0,754 58,0 Teisingumas 0,729 56,7 Viltis 0,683 49,2 Tikėjimas 0,655 43,4 Šeima 0,544 37,2 Meilė 0,538 38,9 Sukauptas turtas 0,487 34,7 Artimų žmonių pagalba 0,729 63,0 Šalia yra žmogus, kuris kiekvieną akimirką gali padėti 0,712 55,3 Jaučiasi mylimas (-a) 0,667 46,2 Draugai, su kuriais malonu bendrauti 0,624 54,0 Tarpusavio supratimas 0,547 43,7 Jaučiasi vienišas (-a) 0,526 28,1 Pinigai 0,662 47,0 Drabužiai 0,655 48,9 Reikalingi vaistai 0,545 42,5 Medicinos pagalba 0,514 36,6 Amžius 0,509 36,6 Nepagrįsti reikalavimai šeimos nariams ir draugams 0,472 30,1 Paaiškinamoji dispersija, proc. 10,613 10,525 9,287 8,961 8,544 Nuosavos reikšmės 3,39 3,36 2,97 2,86 2,73 Bendroji dispersija, proc. 47,93 Fakt. analizės kriterijai Α = 0,05; Bart. kr. df = 496, p < 0,000; KMO = 0,771 *Latentiniai veiksniai: F1 namų aplinka, F2 medicinos paslaugų organizavimas, F3 vertybės, F4 soc. santykiai, F5 poreikiai. Trečiąjį integralų veiksnį formavo vertybinių orientacijų rodikliai, tokie kaip gyvenimo prasmė, teisingumas, viltis, tikėjimas, šeima, meilė. Jis paaiškino 9,2 proc. bendros dispersijos. Ketvirtą integralų veiksnį formavo socialinių santykių ir socialinio palaikymo rodikliai. Šis integralus veiksnys paaiškino 8,8 proc. bendros dispersijos. Išryškėjo, kad tik 28,1 proc. respondentų nesijautė vieniši, o 55,3 proc. neturėjo šalia žmogaus, kuris kiekvieną akimirką galėtų padėti. Penktąjį integralų veiksnį formavo kasdienius gyvenimo poreikius apibūdinantys rodikliai, tokie kaip pinigai, drabužiai ir sveikatos priežiūros poreikiai vaistai, medicinos pagalba. Amžius taip pat įtrauktas kaip poreikio elementas formuojant integralų veiksnį, tik su neigiamu ženklu. Tai rodo, kad amžius turi neigiamos įtakos formuojant sveikatos stiprinimo strategiją. Šis veiksnys paaiškino 8,5 proc. bendros dispersijos. 3 lentelėje pateikta socialinio saito be sveikatos problemų faktorinė struktūra, suformuota pagal didžiausius bendrumus turinčių rodiklių sąveiką. Joje svarbiausiu integraliu veiksniu buvo poreikiai (materialūs, socialiniai ir psichologiniai). Šis latentinis veiksnys paaiškina 12,2 proc. bendros dispersijos. Būdinga tai, kad šioje grupėje vietoj sveikatos priežiūros pobūdžio poreikių vyravo platesnio spektro sveikatos poreikiai. Antrąjį latentinį veiksnį formavo su sveikatos reforma, ypač jos rezultatais, susiję rodikliai. Šis veiksnys įvardijamas kaip sveikatos paslaugų kokybės latentinis veiksnys, kuris paaiškina 11,1 proc. bendros dispersijos. Vertybinių orientacijų sąveika su kitais socialinio saito ir sveikatos rodikliais formavo trečią latentinį veiksnį, kurį sudarė gyvenimo prasmė, viltis, teisingumas, visuomenės įtaka valdžiai ir sukauptas turtas. Šis veiksnys paaiškina 9,2 proc. bendros dispersijos. Ketvirtas latentinis veiksnys paaiškina 9,6 proc. bendros dispersijos, jį formavo socialinių santykių ir analogiško pobūdžio poreikių bloko kintamieji. Jis įvardijamas kaip socialinių santykių latentinis veiksnys. Paskutinis penktasis latentinis veiksnys buvo suformuotas sergamumo bloko kintamųjų akcentuojant širdies kraujagyslių ligas. Jis paaiškina 6,9 proc. bendros dispersijos. Būdinga tai, kad analogiško latentinio veiksnio sveikatos problemų turinčioje populiacijoje nebuvo /3(62)

4 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 3 lentelė. Sveikatos problemų nesąlygojamo socialinio saito faktorinė struktūra Latentiniai veiksniai* ir jų faktoriniai svoriai Bendrumai, proc. Kintamieji F1 F2 F3 F4 F5 Pinigai 0,694 52,1 Drabužiai 0,679 49,6 Draugai, su kuriais malonu bendrauti 0,624 0,476 62,6 Vidinė ramybė 0,592 51,9 Tarpusavio supratimas 0,584 0,416 55,9 Sveikata 0,510 0,485 49,7 Tiesa ir teisingumas 0,474 0,409 41,5 rezultatai 0,907 83,3 organizavimas 0,903 82,5 Galimybė gauti reabilitacinį gydymą 0,830 69,6 Galimybė patekti į pageidaujamą gydymo įstaigą 0,530 42,1 Galimybė patekti pas norimą specialistą 0,413 35,8 Gyvenimo prasmė 0,741 55,6 Viltis 0,738 54,6 Teisingumas 0,710 55,4 Visuomenės įtaka valdžiai 0,669 45,5 Sukauptas turtas 0,522 32,0 Šalia yra žmogus, kuris kiekvieną akimirką padėtų 0,848 72,5 Jaučiasi mylimas (-a) 0,799 66,4 Artimų žmonių pagalba 0,451 0,630 60,6 Amžius 0,848 41,5 Padidėjęs kraujospūdis 0,799 34,1 Širdies ir kraujagyslių ligos 0,630 26,2 Paaiškinamoji dispersija, proc. 12,269 11,086 9,220 9,060 6,907 Nuosavos reikšmės 3,190 2,882 2,397 2,356 1,796 Bendroji dispersija, proc. 48,543 Fakt. analizės kriterijai a = 0,05; Bart. kr. df = 325, p < 0,000; KMO = 0,741 *Latentiniai veiksniai: F1 poreikiai, F2 sveikatos paslaugos, F3 vertybės, F4 soc. santykiai, F5 širdies ligos. REZULTATŲ APTARIMAS Tyrimas parodė, kad veiksmingos sveikatos stiprinimo politikos formavimas yra daugiaplanis reiškinys, apimantis ne tik sveikatos paslaugų, bet ir platesnes veiklos sritis. Taip pat konstatuota, kad rodikliai, reikalingi sveikatos stiprinimo strategijoms aprašyti, turėtų būti parenkami ne atsitiktinai, bet analizuojant pirmiausia jų poveikio integralumą ir komplektuojami taikant dinaminio modeliavimo metodus. Tyrimas parodė, kad ne visada galioja priežasties ir pasekmės principas, pavyzdžiui, sergamumas nėra sveikatos problemų bendra priežastis, nes atlikus 92 kintamųjų tarpusavio koreliacijas nustatyta, jog sveikatos probleminėje populiacijoje sergamumo blokas išsiskyrė kaip specifinis, o neprobleminėje populiacijoje kaip bendrumo determinantas. Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikatos stiprinimo situacija sunkiai vienareikšmiškai apibrėžiama (bendra dispersija nesiekia 50 proc.), todėl norint ją suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, nes pagal visuotinius plėtros dėsnius tokia situacija turi tendenciją plėstis ir įgyti vis didesnį pagreitį ir neapibrėžtumą. Dėl to pirmiausia blogėja socialinė sveikata, nes vis silpnėja žmonių socialiniai ryšiai, lengviau išyra (mūsų tyrimo probleminėje grupėje 36,2 proc. respondentų vengė ir šalinosi žmonių, tik 18,6 proc. jų buvo geranoriškai nusiteikę, 30,7 proc. gerai sutarė su žmonėmis). Todėl kyla klausimas, kaip vis dėlto parinkti valdymo parametrus, nes tai, kas buvo svarbu anksčiau, nagrinėjant atskirus rizikos veiksnius sisteminiu požiūriu tampa neaktualu. Šiuo atveju verta atkreipti dėmesį į tokiose situacijose paprastai atsirandančius naujus integralius determinantus, jų struktūrą ir įtaką sveikatos procesui. Mūsų atveju išskirta po penkis tokius latentinius veiksnius probleminėje ir neprobleminėje grupėse. Kiekvienas latentinis veiksnys turi vadinamuosius faktorinius svorius, kurie išreiškia konkretaus rodiklio kiekybinę vertę sveikatos stiprinimo procese. Tokie rodikliai gali būti panaudoti sveikatos strategijose jų veiksmingumui vertinti. Sveikatos stiprinimo strategijų veiksmingumas taip pat yra nevienareikšmiškai svarbi sveikatos stiprinimo politikos problema: tai, kas veiksminga sveikatos problemų turinčioje grupėje, gali būti visiškai neveiksminga neprobleminėje grupėje, ir atvirkščiai. Mūsų atveju buvo įdomi situacija, nes į sveikatos problemų supratimą neįtraukti tokie kintamieji, kaip sergamumas labiausiai paplitusiomis ligomis bei buvę apsilankymai pas gydytojus specialistus. Problemiški buvo namų aplinkos, galimybės patekti pas pageidaujamą specialistą ir sveikatos reformos veiksniai. Problemų neturinčioje grupėje svarbūs rodikliai buvo sergamumas širdies kraujagyslių ligomis, vertybės, namų aplinka, apsilankymai pas bendrosios praktikos gydytoją, galimybės patekti pas pageidaujamą specialistą ir sveikatos reformos problemos. Jeigu šios grupės yra apylygės, kaip mūsų atveju, tada peršasi mintis, kad reikia ieškoti nestandartinių sprendimų, kurie vienu metu mažintų neigiamą sveikatos problemų poveikį visuomenės sveikatai ir tuo pačiu 2013/3(62) 65

5 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata saugotų populiaciją nuo naujų sveikatos problemų. Čia iškyla naujas iššūkis visuomenės sveikatos mokslui, kuris, beje, intensyviai akcentuojamas mokslinėje literatūroje ieškoti sveikatos proceso plėtros subalansuotumo. Šis klausimas įtrauktas ir į šių metų tarptautinio Lietuvos sveikatos forumo, kuris vyks pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu, darbotvarkę. Analizuojant sveikatos stiprinimo strategijas, apimančias platesnius integruotus kryptingus latentinius veiksmus, reikėtų išskirti tokias mūsų tyrime gautas kryptis, kurios subalansuotų sveikatos problemų pozityvias ir negatyvias slinktis: namų aplinkos humanizavimo ir svarbiausių poreikių tenkinimo, medicinos ir sveikatos paslaugų kokybės gerinimo bei pažangos socialinių santykių srityse. Mūsų panaudota metodika leidžia kiekvienoje iš čia paminėtų veiklos sričių išskirti konkrečius rodiklius kintamuosius (2 ir 3 lentelės), pritaikyti juos konkrečiomis aplinkybėmis ir naudoti formuojant sveikatos politiką bei vertinant strategijų veiksmingumą. Tyrimas patvirtino teiginį, kad sveikatos problemų negalima išspręsti medicinos priemonėmis, nes sveikatos problemas formuoja socialinis sveikatos saitas, kuris medicinos, sveikatos ir socialinius veiksnius jungia į integruotus determinantus. Tai turėtų sudaryti sveikatos stiprinimo strategijų pamatus. Taip pat tyrimo metu pasitvirtino požiūris, kad sveikatos problemų identifikavimas yra tinkama metodologinė priemonė sveikatos socialinio saito netolygumams kokybiškai analizuoti ir dinamikai prognozuoti. IŠVADOS 1. Sveikatos problemos yra ne tik asmens fizinės, socialinės ar dvasinės sveikatos nuokrypiai nuo normų, bet kartu ir sveikatos socialinių veiksnių visumos netolygumų sąlygojami rezultatai. 2. Nustatyti svarbesni sveikatos stiprinimo politikos integralūs bruožai, kurie balansuotų pozityvias ir negatyvias sveikatos problemų dinamikos slinktis, tai gyvensenos poreikiai, sveikatos paslaugų kokybė, vertybinės orientacijos, socialiniai santykiai, širdies ir kraujagyslių ligos. 3. Sergamumas sveikatos problemų požiūriu yra specifinis bruožas, todėl negali būti sveikatos stiprinimo politikos bendrasis bruožas. Kitaip tariant, sergamumo prevencija yra svarbi sveikiems žmonėms. Mūsų tyrime sveikų žmonių populiacija, prilyginta žmonėms be sveikatos problemų, sudarė 50 proc., todėl sergamumo problema vertintina kaip sveikatos stiprinimo politikos rizika. Straipsnis gautas , priimtas Literatūra 1. McDonnell G, Heffernan M, Faulkner A. Using System Dynamics to analyse Health System Performance within the WHO Framework, Prieiga per internetą: < 2. Chaerul M, Tanaka M, Shekdar A. A system dynamics approach for hospital waste management. Waste Management. 2008;28(2): Jung J et al. The Worksite Health Promotion Capacity Instrument (WHPCI): development, validation and approaches for determining companies levels of health promotion capacity. BMC Public Health, Prieiga per internetą: < 4. Ainy M, Makky N, Alam Fajar. Alert Village: an awareness and health promotion programme on healthy behaviors., BMC Public Health, Prieiga per internetą: < search?facet-author=%22asmaripa+ainy%22>. 5. Jansson E, Tillgren E. Health promotion at local level: a case study of content, organization and development in four Swedish municipalities. BMC Public Health. 2010;10:455. Prieiga per internetą: < link.springer.com/article/ / /fulltext.html>. 6. Chivu CM, Reidpath D. Social deprivation and exposure to health promotion. A study of the distribution of health promotion resources to schools in England, BMC Public Health. 2010;10:473. Prieiga per internetą: < 2F pdf>. 7. Richter K, Niklewski G. Health Promotion and Prevention in Companies Economic Aspects and Prevention Strategies for Shift Work Sleep Disorders. Healthcare Overview. 2012; Prieiga per internetą: < ID= >. 8. Leurs M et al. Diagnosis of sustainable collaboration in health promotion a case study. BMC Public Health. 2008;8: Robroek S, van Lenthe FJ, van Empelen P, Burdorf A. Determinants of participation in worksite health promotion programmes: a systematic review. International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity. 2009;6: Nordqvist C, Timpka T, Lindqvist K. What promotes sustainability in Safe Community programmes? BMC Health Services Research. 2009;9: Kjrgård B, Land B, Pedersen KB. Health and sustainability. Health Promot Int Jan 8. Prieiga per internetą: < ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/ >. 12. Young J, Sarre R. Health promotion and crime prevention: recognising broader synergies. Health Promot J Austr. 2013;24(1): Prieiga per internetą: < nih.gov/pubmed/ >. 13. Javtokas Z. Sveikatos stiprinimo konspektas. Vilnius, 2009; /3(62)

6 Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Integral fatures of health ptomotion policy Algirdas Juozulynas 1, 2, Antanas Jurgelėnas 2, Laura Narkauskaitė 3, Rasa Savičiūtė 1, 2, Algirdas Venalis 1, 2, Vaineta Valeikienė 2 1 Vilnius University Faculty of Medicine, 2 State Research Institute Center for Innovative Medicine, 3 Institute of Hygiene Summary The aim. Using the criteria of health problems, the aim of this study was to investigate integral features of health promotion policy. Material and methods. In time of investigation, the respondents was interviewed by special designed questionnaire.1223 respondents were surveyed, including 346 men and 877 women also 973 urban and 250 rural residents. According to criterion of health problems was formed two populations. Data has analyzed in each population, by using a factorial analysis of 92 indicators. The Five latent factors were separated in both populations. Results and conclusions. Health problems had every second respondent (50,9 percent). 58,2 percent of women and 47,7 percent of men, 54,8 percent living in rural area and 49,9 percent of urban population and 83,2 percent of 60 years and older respondents have health problems. It has found that significant impact of health promotion policy had latent factors of humanization of the home environment, needs supply, the quality of medical and health services and social relationships. Keywords: health promotion, determinants of health, health policy. Correspondence to dr. Antanas Jurgelėnas State Research Institute Center for Innovative Medicine Žygimantų 9, LT Vilnius, Lithuania a.jurgelenas@imcentras.lt Received 29 May 2013, accepted 22 August /3(62) 67