SERGAMUMO 2-OJO TIPO DIABETU DINAMIKOS POKYČIAI LIETUVOJE M.

Transcription

1 SERGAMUMO 2-OJO TIPO DIABETU DINAMIKOS POKYČIAI LIETUVOJE M. Nadežda Lipunova, Romualdas Gurevičius Higienos institutas Santrauka Tikslas įvertinti suaugusiųjų sergamumo 2-ojo tipo diabetu pokyčius Lietuvoje m. Medžiaga ir metodai. Tyrimui naudoti Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA ir Lietuvos statistikos departamento duomenys. Sergamumo rodikliai, apskaičiuoti gyventojų, standartizuoti tiesioginės standartizacijos metodu, naudojant Lietuvos populiacijos m. vidurkį. Atlikta sergamumo 2-ojo tipo diabetu pokyčių analizė pagal lytį ir amžių. Sergamumo pokyčiams vertinti apskaičiuoti vidutiniai ir metiniai procentinio kitimo rodikliai bei variacijos koeficientas. Rezultatai. Vyrų sergamumas augo nuo 199,9 atv. (2002 m.) iki 403 atv. (2013 m.) vyrų (variacijos koeficientas 18,9 proc.), moterų nuo 301,6 atv. (2002 m.) iki 436,6 atv. (2013 m.) mot. (variacijos koeficientas 11,1 proc.). Vidutinis metinis vyrų sergamumo 2-ojo tipo diabetu procentinis pokytis m. buvo 4,9 proc., moterų 1,7 proc. Abiejų lyčių sergamumo rodikliai stipriai kilo didėjant amžiui, piką pasiekė apie gyvenimo metus ir vėliau lėtai krito. Vyrų sergamumo pagal amžių variacijos koeficientas m. buvo 78,5 proc., m. 74,9 proc., moterų variacijos koeficientas m. siekė 85,6 proc., m. 84,6 proc. Išvados. Sergamumas 2-ojo tipo diabetu m. kilo ir buvo netolygiai pasiskirstęs pagal lytį ir amžių, todėl ateityje priimant sveikatos politikos sprendimus diabeto kontrolės srityje reikia atsižvelgti į šiuos dėsningumus. Reikšminiai žodžiai: 2-ojo tipo diabetas, sergamumas, pokyčiai. ĮVADAS Diabetas tai lėtinė, daugiasistemė liga, sutrikdanti angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitą dėl absoliutaus ar santykinio insulino trūkumo. Pagrindiniai diabeto simptomai troškulys, poliurija, regėjimo sutrikimai bei svorio mažėjimas. Kadangi pradinėse ligos stadijose dažniausiai simptomai būna lengvo pobūdžio arba jų nebūna visai, chroninės hiperglikemijos žala (įvairių organų sutrikimai, disfunkcija ar nepakankamumas) gali pasireikšti dar prieš nustatant tikslią diagnozę. Ilgainiui diabetas gali sukelti regėjimo sutrikimus ar aklumą, inkstų nepakankamumą, pėdų opas ir kt. [1]. Be to, nuolatinė hiperglikemija labai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, taigi širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijos yra dažniausia mirties bei negalios nuo diabeto priežastis [2]. Šiuo metu žinomos kelios diabeto rūšys, kurių klasifikacijai naudojamas 1997 m. PSO dokumentas Adresas susirašinėti: Romualdas Gurevičius Higienos institutas Didžioji g. 22, Vilnius El. p. [1, 3]. Dažniausiai registruojamos dvi pagrindinės klasės: 1-ojo tipo, t. y. nuo insulino priklausomas, ir 2-ojo tipo, t. y. nuo insulino nepriklausomas diabetas. 1-ojo tipo diabetas yra ganėtinai retas ir sudaro 5 10 proc. visų nustatomų diabeto atvejų. Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kokie veiksniai, be genetinių, turi įtakos 1-ojo tipo diabeto išsivystymui. Dėl trūkstamų mokslinių žinių apie modifikuojamus veiksnius, turinčių įtakos 1-ojo tipo diabetui, prevencijos galimybės yra ribotos. 2-asis tipas sudaro proc. visų diabeto atvejų ir dažniausiai diagnozuojamas suaugusiems asmenims. Pagrindinė ligos priežastis yra organizmo audinių nejautrumas insulinui ir tik mažąja dalimi sutrikusi insulino gamyba. Šiuo atveju gydymui insulinas skiriamas labai retai. Kitaip nei 1-ojo tipo, 2-ojo tipo diabeto išsivystymui daug įtakos turi modifikuojami veiksniai: nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, aukštas kraujo spaudimas, nesveika mityba nėštumo metu [4 12]. Padidėjusią riziką susirgti 2-ojo tipo diabetu taip pat turi vyresnio amžiaus (40 59 metų), tam tikros etninės priklausomybės žmonės (pavyzdžiui, azijiečiai, ispanų kilmės populiacijos) [13, 14]. Manoma, kad 2-ojo tipo diabetui taip pat svarbus paveldimumas, tačiau /1(68)

2 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI tikslūs dėsningumai kol kas nėra apibrėžti [1]. Lyties įtaka sergamumui 2-ojo tipo diabetu nėra iki galo aiški, nes skiriasi įvairių tyrimų duomenys, priklausomai nuo analizuojamos populiacijos [15 19]. Šio tyrimo tikslas įvertinti suaugusių asmenų sergamumo 2-ojo tipo diabetu pokyčius Lietuvoje m. pagal amžių ir lytį. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI Sergamumo analizei naudoti Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenys. Į analizę įtrauktas naujų 2-ojo tipo diabeto (koduojamas E.11 pagal TLK-10-AM (iki 2008 m. birželio 30 d. TLK-10)) atvejų skaičius m., registruotas m. amžiaus gyventojų grupėje. Grubūs ir standartizuoti (gauti tiesioginės standartizacijos metodu, naudojant Lietuvos populiacijos m. vidurkį) sergamumo rodikliai apskaičiuoti pagal lytį, kalendorinius metus ir amžių. Amžius buvos suskirstytas į 22 trimetes grupes: 18 20; 21 23; 24 26; 27 29; 30 32; 33 35; 36 38; 39 41; 42 44; 45 47; 48 50; 51 53; 54 56; 57 59; 60 62; 63 65; 66 68; 69 71; 72 74; 75 77; 78 80; m. Statistinei analizei atlikti ir duomenims tvarkyti naudota statistinė programa Stata (StataCorp Stata Statistical Software: Release 12. College Station, TX: StataCorp LP) ir Microsoft Excel Sergamumo rodikliams išlyginti panaudotas linijinės regresijos modelis, pateikiamas determinacijos koeficien tas (R 2 ), parodantis, kaip gerai sergamumo rodikliai atitinka tiesinės regresijos tiesę. Vidutinis metinis procentinis sergamumo pokytis (angl. annual average percent change, AAPC) apskaičiuotas naudojantis formule (čia n yra metų skaičius, paskutiniųjų, o pirmųjų kalendorinių metų teorinės sergamumo reikšmės). Metinis sergamumo procentinis pokytis (t. y. skirtumas tarp dvejų metų reikšmių) apskaičiuotas pagal formulę (čia Y n yra pasirinktų kalendorinių metų sergamumo reikšmė, o Y n-1 ankstesnių metų sergamumo rodiklis). Variacijos koeficientas (CV), skirtas duomenų pasiskirstymo svyravimams vertinti, apskaičiuotas taikant formulę, čia σ yra standartinis nuokrypis, o µ sergamumo vidurkis. Analizuojant sergamumą 2-ojo tipo diabetu pagal amžių, laiko periodas suskirstytas į ankstesnįjį ( m.) ir vėlesnįjį ( m.), siekiant geriau pamatyti ne taip akivaizdžiai matomus skirtumus. Siekiant nustatyti, ar sergamumas statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp dviejų laiko periodų, atliktas t testas. Pasirenkamasis statistinio reikšmingumo lygmuo (α) buvo 0,05. REZULTATAI Daugiametė vyrų ir moterų sergamumo 2-ojo tipo diabetu dinamika Lietuvoje rodo, kad m. vyrų sergamumas 2-ojo tipo diabetu m. nemonotoniškai didėjo (1 pav.). Žemiausias standartizuotas sergamumo rodiklis fiksuotas 2002 m. (199,9 atv vyrų), aukščiausias 2013 m. (403 atv vyrų), o tai rodo, kad sergamumas nuo 2002 m. padidėjo beveik 2 kartus. Sergamumo 2-ojo tipo diabetu staigesni pakilimai stebėti 2004, ir 2013 m., o nuo 2010 m. stebimas vyrų sergamumo kilimas kasmet vis didėjančiu Sergamumas ( vyr.) y = 13,666x + 197,39, R 2 = 0,8305, AAPC = 4,9 % Metai Grubūs rodikliai Standartizuoti rodikliai Tiesinės regresijos linija (stand. rod.) 1 pav m. amžiaus vyrų sergamumo 2-ojo tipo diabetu dinamika 2015/1(68) 27

3 1 lentelė. Vyrų ir moterų sergamumo 2-ojo tipo diabetu rodikliai Lietuvoje m. Vyrai Moterys Metai Grubus sergamumo rodiklis mumo rodiklis gamumo rod. promumo rodiklis mumo rodiklis gamumo rod. pro- Stand. serga- Metinis stand. ser- Grubus serga- Stand. serga- Metinis stand. ser- N (atvejų N (atvejų skaičius) skaičius) ( vyr.) ( vyr.) centinis pokytis (%) ( mot.) ( mot.) centinis pokytis (%) ,1 199, ,5 301, ,4 223,2 11, ,7 318,2 5, ,3 18, ,4 379,9 19, ,5 247,2 6, ,1 306,6 19, ,2 262,8 6, ,7 324,9 5, ,7 3, ,9 320,6 1, ,1 318,7 17, ,2 368,5 14, ,6 318,6 0, ,9 341,4 7, ,4 294,3 7, ,1 1, ,2 302,4 2, ,8 324,8 3, ,4 329,5 8, ,8 359,1 10, , , ,7 436,6 21,58 tempu (1 pav., 1 lentelė). Standartizuoti ir grubūs vyrų sergamumo rodikliai stipriai nesiskyrė (1 lentelė), o tai rodo, kad diabetu sergančių Lietuvos vyrų amžiaus struktūra m. buvo ganėtinai stabili. Taikant tiesinės regresijos lygtį apskaičiuotas determinacijos koeficientas, kuris siekė 83,05 proc. (standartizuotų rodiklių). Tai rodo, kad 83,05 proc. sergamumo dinamikos galima paaiškinti tiesine priklausomybe. Sergamumas sulig kiekvienais metais vidutiniškai padidėdavo 13,67 atvejo vyrų (b = 13,67, 95 proc. PI: 9,32; 18,02, p < 0,001). Vidutinis metinis vyrų sergamumo 2-ojo tipo diabetu procentinis pokytis m. buvo 4,9 proc., tačiau visu laikotarpiu stipriai kito (1 lentelė). Ypač didelis sergamumo rodiklio šuolis stebimas 2013 m., kai metinis procentinis pokytis siekė 22 proc m. amžiaus moterų sergamumas 2-ojo tipo diabetu m., kaip ir vyrų, netolygiai kilo (2 pav.). Mažiausias sergamumo diabetu rodiklis nustatytas 2002 m. (301,6 atv mot.), o didžiausias 2013 m. (436,6 atv mot.). Atkreiptinas dėmesys, jog moterų rodiklių absoliuti reikšmė yra daug didesnė nei vyrų (žr. 1 ir 2 pav. Y skalę). Sulig kiekvienais metais sergamumas vidutiniškai padidėdavo 5,97 atvejo moterų (b = 5,97, 95 proc. PI: 0,16; 12,1, p = 0,06). Sergamumo rodiklių dinamika, kurią galima paaiškinti remiantis tiesine priklausomybe, buvo gerokai mažesnė už vyrų ir siekė 32,03 proc. Iš 2 pav. taip pat matyti, kad kasmetiniai pokyčiai buvo netolygūs ir stebimi trys staigesni sergamumo pakilimai: 2004, 2008 ir 2013 m. Tačiau, skirtingai nei vyrų atveju, nuoseklus didėjimas Sergamumas ( mot.) y = 5,9696x + 304,31, R 2 = 0,3203, AAPC = 1,7 % Metai Grubūs rodikliai Standartizuoti rodikliai Tiesinės regresijos linija (stand. rod.) 2 pav m. amžiaus moterų sergamumo 2-ojo tipo diabetu dinamika Lietuvoje m /1(68)

4 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI 800 Sergamumas ( vyr.) m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m. Amžiaus grupės m m. 3 pav. Vyrų sergamumas 2-ojo tipo diabetu Lietuvoje pagal amžių ir m. užfiksuotas metais vėliau nuo 2011 m. Moterų vidutinis metinis procentinis sergamumo diabetu pokytis buvo mažesnis nei vyrų 1,7 proc. Didžiausias metinio procentinio sergamumo pokytis buvo stebėtas 2013 m., kai siekė 21,58 proc. (1 lentelė). Nors moterų metinis procentinis pokytis m. svyravo mažiau nei vyrų, pagrindinės sergamumo rodiklių kitimo tendencijos tarp lyčių yra panašios. Vyrų variacijos koeficientas buvo lygus 18,9 proc. (SD 54,07, vidurkis 286,2), o moterų 11,1 proc. (SD 38,03, vidurkis 343,11). Tai rodo, kad vyrų sergamumo rodiklio reikšmė laiko periodo atžvilgiu svyravo stipriau nei moterų. Analizuojant sergamumą 2-ojo tipo diabetu pagal amžių, tiriamasis laikotarpis suskirstytas į dvi dalis ir m., siekiant geriau apibūdinti ne taip akivaizdžiai matomus skirtumus. Vyrų sergamumo dinamika, lyginant abu periodus, iki 26 metų buvo panaši, tačiau smarkiai skyrėsi ir m. periodais visose likusiose amžiaus grupėse (3 pav.). Ankstesniu periodu sergamumas (vidurkis 309,04, SD = 242,73, CV = 78,5 proc.) beveik visose amžiaus grupėse buvo mažesnis nei vėlesniuoju (vidurkis 392,86, SD = 294,37, CV = 74,9 proc.), skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (t = 5,6961, p < 0,001). Vėlesniojo periodo sergamumas diabetu beveik visose amžiaus grupėse buvo didesnis ir labiau netolygus nei ankstesniais metais, matomas Sergamumas ( mot.) m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m m. Amžiaus grupės m m. 4 pav. Moterų sergamumas 2-ojo tipo diabetu Lietuvoje pagal amžių ir m. 2015/1(68) 29

5 staigesnis rodiklio kritimas m. amžiaus vyrų grupėje ir pakilimas m. grupėje. Nepaisant to, abiejų periodų vyrų sergamumo rodiklių panaši trajektorija: sergamumas labai žemas iki 35 m. amžiaus, vėliau ima staigiai didėti apie 40 gyvenimo metus, piką pasiekia m. (ankstesniuoju periodu pikas ne toks ryškus ir trunka nuo iki metų), o vyresnėse amžiaus grupėse lėtai mažėja. Akivaizdžiai matyti, kad skirtingų amžiaus grupių asmenų sergamumas stipriai skiriasi, apie tai byloja ir didelė variacijos koeficiento reikšmė. Moterų sergamumo pagal amžių tendencijos buvo labai panašios į vyrų (4 pav.) m. laikotarpiu sergamumas (vidurkis 355,65, SD = 304,45, CV = 85,6 proc.) beveik visose amžiaus grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo vėlesniojo, m., laikotarpio sergamumo rodiklių (vidurkis 392,53, SD = 332,01, CV = 84,6 proc.) (t = 4,6196, p < 0,001). Tiesa, rodikliai ryškiau pradėjo skirtis nuo m. amžiaus grupės, vyrų grupėje skirtumas jau matomas šiek tiek jaunesnėje populiacijoje (nuo m. amžiaus). Naujų diabeto atvejų skaičius, tenkantis Lietuvos moterų, pradėjo kilti apie 40-uosius gyvenimo metus, didžiausią skaičių pasiekė ties m. ir vėliau ėmė kristi. REZULTATŲ APTARIMAS Atlikto tyrimo duomenimis, abiejų lyčių sergamumas 2-ojo tipo diabetu tiriamuoju laikotarpiu nemonotoniškai didėjo. Vyrų sergamumas m. didėjo sparčiau nei moterų, tačiau moterų sergamumo rodik liai visu periodu buvo didesni už vyrų. Nėra visiškai aišku, ką atspindi sergamumo šuoliai bendroje dinamikoje (2004, ir m.), išskyrus paskutinįjį periodą, kai sergamumo padidėjimas gali būti sietinas su išsamesne apskaita. Nuo 2011 m. pasikeitus formos Nr. 066/a-LK Stacionare gydomo asmens statistinė kortelė pildymui, pradėtos koduoti visos komplikacijos ir gretutinės ligos. Dėl šios priežasties padidėjo sergančių asmenų bei užregistruotų ligų skaičius. Nuo 2013 m. skaičiuojant susirgimus, užregistruotus ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, įtraukiamos ir priėmimo skyriuose užregistruotos ligos. Dėl šios priežasties pastebimas kai kurių ligų, ypač sužalojimų, apsinuodijimų ir tam tikrų išorinių poveikių padarinių (S00 T98), padidėjimas. Kita vertus, padidėjimą, ypač ankstesniuose perioduose, galėjo nulemti taikomos diabeto kontrolės programos, kurių vienas iš pagrindinių uždavinių yra diabeto diagnozavimas laiku. Lietuvoje iki šiol buvo taikomos dvi diabeto kontrolės programos: (Žin., , Nr ) ir (Žin., , Nr ) metais. Tokių programų vykdymas visuomet susijęs su padidėjusiu ligos atvejų identifikavimu. Gali būti, kad programos vykdymo metu aktyviau tikrinami pacientai ir dažniau diagnozuojamos prediabetinės būklės (pvz., gliukozės toleravimo sutrikimas). Gliukozės toleravimo sutrikimas turi didelį potencialą blogėti ir su laiku pereiti į 2-ojo tipo diabetą, o tai reiškia, kad registruojama nauja diabeto diagnozė. Pastaroji prielaida turi būti vertinama atsargiai, nes daugiametei dinamikai vertinti nėra pakankamai sergamumo gliukozės toleravimo sutrikimu duomenų, bet tai turėtų būti ištirta ateityje, kai bus tinkamas metas. Kitų atliktų tyrimų rezultatai rodo panašius dėsningumus sergamumas 2-ojo tipo diabetu nuosekliai kyla įvairiose populiacijose [20 23], nors yra ir duomenų apie šio rodiklio mažėjimą [24]. Literatūroje taip pat svarstoma, kad sergamumo rodikliai turėtų kilti toliau, o mirtingumas dėl diabeto, atvirkščiai, mažėti [20, 25]. Tokiu būdu 2-ojo tipo diabeto paplitimas dar labiau kyla, kartu didėja ir su tuo susijusi našta. Literatūroje aptariama, kad toks sergamumo ir ligotumo 2-ojo tipo diabetu rodiklių kilimas atspindi kitas populiacijoje vyraujančias problemas, pvz.: nutukimą, fizinio aktyvumo trūkumą, netinkamą mitybą ir kt. [4, 22, 26, 27]. Be to, Lietuvoje atliktas tyrimas patvirtina, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas Lietuvoje kiekvienais metais didėja [28]. Mokslinėje literatūroje skelbiami duomenys nėra vienareikšmiški, kai kalbama apie Europos gyventojų sergamumo 2-ojo tipo diabetu skirtumus tarp lyčių [29, 30]. Mūsų tyrime sergamumo rodikliai stipriai skyrėsi, moterų rodikliai buvo didesni nei vyrų visu tiriamuoju laikotarpiu ( m.). Vienareikšmę išvadą apie lyties įtaką sergamumui 2-ojo tipo diabetu daryti dar anksti, nes kitų autorių tyrimų duomenys nėra nuoseklūs, net lyginant Lietuvai ganėtinai artimas populiacijas [16 19, 22, 31, 32]. Kita vertus, negalima atmesti galimybės, kad lytiniai hormonai turi įtakos 2-ojo tipo diabeto vystymuisi ir eigai [17, 33, 34], todėl šie dėsningumai turi būti stebimi toliau ir, esant naujiems moksliniams duomenims, remtis jais taikant prevencijos ar kontrolės priemones populiaciniu lygiu. Atliktas tyrimas taip pat atitinka literatūros duomenis apie diabeto ir amžiaus santykį naujų atvejų stipriai daugėja žmogui senstant [22, 24]. Toks dėsningumas byloja apie specifinius fiziologinius pokyčius, kurie turi įtakos ne tik diabeto, bet ir daugelio /1(68)

6 ORIGINALŪS STRAIPSNIAI kitų ligų vystymuisi. Įdomu tai, kad vyrų ir moterų sergamumo rodikliai kyla tik iki tam tikro amžiaus (63 65 m. amžiaus), o tuomet ima lėtai mažėti. Vyresniame amžiuje gali pasireikšti konkuruojanti rizika, t. y. žmonės, išgyvenę iki 70 m. ir daugiau, gali būti sveikesnė populiacija, kuriai diagnozuojamos kitokio pobūdžio ligos. Be to, diabetu sergančių asmenų didesnis mirtingumas, palyginti su bendra populiacija, o tai taip pat gali būti sergamumo vyresniame amžiuje mažėjimo priežastis [9]. Analizuojant gyventojų sergamumą pagal amžių pastebėta, kad skiriasi sergamumo rodikliai pirmuoju ( m.) ir antruoju ( m.) tiriamojo laikotarpio periodais. Antruoju periodu ir vyrų, ir moterų sergamumas visose amžiaus grupėse buvo didesnis nei ankstesniu, tai sutampa su prieš tai aptarta sergamumo dinamikos tendencija Lietuvoje nuo 2002 m. Mūsų tyrimas atskleidė pagrindines sergamumo 2-ojo tipo diabetu dinamikos tendencijas m.: abiejų lyčių sergamumas tiriamuoju laikotarpiu nemonotoniškai kilo, o moterų sergamumas viršijo vyrų sergamumą 2-ojo tipo diabetu. Diabeto atvejų skaičius taip pat smarkiai didėjo kartu su amžiumi. Pagal stebimas tendencijas tikėtina, kad sukeliama 2-ojo tipo diabeto socialinė ir ekonominė našta artimiausiais metais tik didės. Kadangi tai liga, kuriai skiriama labai daug Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų (2013 m. 70 mln. litų) [35], svarbu optimaliai planuoti prevencijos ir kontrolės priemones. IŠVADOS 1. Vyrų sergamumas 2-ojo tipo diabetu augo nuo 199,9 atv. (2002 m.) iki 403 atv. (2013 m.) vyrų, moterų nuo 301,6 atv. (2002 m.) iki 436,6 atv. (2013 m.) mot. 2. Vyrų sergamumo didėjimo tempas analizuojamu periodu buvo beveik 3 kartus didesnis nei moterų. Vidutinis metinis vyrų sergamumo procentinis pokytis m. buvo 4,9 proc., moterų 1,7 proc. 3. Abiejų lyčių sergamumo rodikliai stipriai kilo kartu su didėjančiu amžiumi, piką pasiekė apie gyvenimo metus ir vėliau lėtai krito. Straipsnis gautas , priimtas Literatūra 1. American Diabetes Association: Diagnosis and Classification of Diabetes Mellitus. Diabetes care. 2010;33(1): Park J, Peters PA. Mortality from diabetes mellitus, 2004 to 2008: A multiple-cause-of-death analysis. Health reports. 2014;25(3): WHO. Definition, Diagnosis, and Classification of Diabetes Mellitus and its Complications. Geneva, Forouhi NG, Wareham NJ. The EPIC-InterAct Study: A Study of the Interplay between Genetic and Lifestyle Behavioral Factors on the Risk of Type 2 Diabetes in European Populations. Current nutrition reports. 2014;3(4): Hu FB. Globalization of diabetes: the role of diet, lifestyle, and genes. Diabetes care. 2011;34(6): Temelkova-Kurktschiev T, Stefanov T. Lifestyle and genetics in obesity and type 2 diabetes. Experimental and clinical endocrinology & diabetes: official journal, German Society of Endocrinology [and] German Diabetes Association. 2012;120(1): Qi L, Hu FB, Hu G. Genes, environment, and interactions in prevention of type 2 diabetes: a focus on physical activity and lifestyle changes. Current molecular medicine. 2008;8(6): Ryan DH. Diet and exercise in the prevention of diabetes. International journal of clinical practice Supplement. 2003;134: Steyn NP, Mann J, Bennett PH, Temple N, Zimmet P, Tuomilehto J et al. Diet, nutrition and the prevention of type 2 diabetes. Public health nutrition. 2004;7(1a): Wilmot E, Idris I. Early onset type 2 diabetes: risk factors, clinical impact and management. Therapeutic advances in chronic disease. 2014;5(6): Martin-Timon I, Sevillano-Collantes C, Segura-Galindo A, Del Canizo-Gomez FJ. Type 2 diabetes and cardiovascular disease: Have all risk factors the same strength? World journal of diabetes. 2014;5(4): Rahati S, Shahraki M, Arjomand G, Shahraki T. Food pattern, lifestyle and diabetes mellitus. International journal of high risk behaviors & addiction. 2014;3(1):e Haffner SM. Epidemiology of Type 2 Diabetes: Risk Factors. Diabetes care. 1998;21(3):C3-C Ma RC, Chan JC. Type 2 diabetes in East Asians: similarities and differences with populations in Europe and the United States. Ann N Y Acad Sci. 2013;1281: Wild S, Roglic G, Green A, Sicree R, King H. Global prevalence of diabetes: estimates for the year 2000 and projections for Diabetes care. 2004;27(5): Sattar N. Gender aspects in type 2 diabetes mellitus and cardiometabolic risk. Best practice & research Clinical endocrinology & metabolism. 2013;27(4): Ding EL, Song Y, Malik VS, Liu S. Sex differences of endogenous sex hormones and risk of type 2 diabetes: a systematic review and metaanalysis. Jama. 2006;295(11): Regitz-Zagrosek V, Lehmkuhl E, Weickert MO. Gender differences in the metabolic syndrome and their role for cardiovascular disease. Clinical research in cardiology: official journal of the German Cardiac Society. 2006;95(3): Dallongeville J, Cottel D, Arveiler D, Tauber JP, Bingham A, Wagner A et al. The association of metabolic disorders with the metabolic syndrome is different in men and women. Annals of nutrition & metabolism. 2004;48(1): Monesi L, Baviera M, Marzona I, Avanzini F, Monesi G, Nobili A et al. Prevalence, incidence and mortality of diagnosed diabetes: evidence from an Italian population-based study. Diabetic medicine: a journal of the British Diabetic Association. 2012;29(3): Lipscombe LL, Hux JE. Trends in diabetes prevalence, incidence, and mortality in Ontario, Canada : a population-based study. Lancet. 2007;369(9563): Gonzalez EL, Johansson S, Wallander MA, Rodriguez LA. Trends in the prevalence and incidence of diabetes in the UK: Journal of epidemiology and community health. 2009;63(4): Holden SH, Barnett AH, Peters JR, Jenkins-Jones S, Poole CD, Morgan CL et al. The incidence of type 2 diabetes in the United Kingdom from 1991 to Diabetes, obesity & metabolism. 2013;15(9): /1(68) 31

7 24. Karpati T, Cohen-Stavi CJ, Leibowitz M, Hoshen M, Feldman BS, Balicer RD. Towards a subsiding diabetes epidemic: trends from a large population-based study in Israel. Population health metrics. 2014;12(1): Carstensen B, Kristensen JK, Ottosen P, Borch-Johnsen K. The Danish National Diabetes Register: trends in incidence, prevalence and mortality. Diabetologia. 2008;51(12): Chen L, Magliano DJ, Zimmet PZ. The worldwide epidemiology of type 2 diabetes mellitus--present and future perspectives. Nature reviews Endocrinology. 2012;8(4): Forouhi NG, Wareham NJ. Epidemiology of diabetes. Medicine (Abingdon, England: UK ed). 2014;42(12): Kriaucioniene V, Petkeviciene J, Klumbiene J, Sakyte E, Raskiliene A. The prevalence and trends of overweight and obesity among Lithuanian adults, Public health. 2014;128(1): Age- and sex-specific prevalences of diabetes and impaired glucose regulation in 13 European cohorts. Diabetes care. 2003;26(1): Bonham GS, Brock DB. The relationship of diabetes with race, sex, and obesity. The American journal of clinical nutrition. 1985;41(4): Gale EA, Gillespie KM. Diabetes and gender. Diabetologia. 2001;44(1): Danaei G, Finucane MM, Lu Y, Singh GM, Cowan MJ, Paciorek CJ et al. National, regional, and global trends in fasting plasma glucose and diabetes prevalence since 1980: systematic analysis of health examination surveys and epidemiological studies with 370 country-years and 2.7 million participants. Lancet. 2011;378(9785): Salminen M, Vahlberg T, Raiha I, Niskanen L, Kivela SL, Irjala K. Sex hormones and the risk of type 2 diabetes mellitus: A 9-year follow up among elderly men in Finland. Geriatrics & gerontology international Ding EL, Song Y, Manson JE, Rifai N, Buring JE, Liu S. Plasma sex steroid hormones and risk of developing type 2 diabetes in women: a prospective study. Diabetologia. 2007;50(10): PSDF biudžeto išlaidų ir pacientų priemokų kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms analizė: Valstybinės ligonių kasos; Prieiga per internetą: < veikla/veiklos-sritys/kompensuojamieji-vaistai/statistika/docume nts/2013mpsdfbiudzetoislaidos.pdf>. Incidence trends of type 2 diabetes in Lithuania during Nadežda Lipunova, Romualdas Gurevičius Institute of Hygiene Summary Objective. Evaluate trends in type 2 diabetes incidence among adults in Lithuania during the period of Material and methods. Data on incident cases of type 2 diabetes among year-old men and women were extracted from Compulsory Health Insurance Information System SVEIDRA, while data on population were extracted from Lithuanian Department of Statistics. Incidence rates were age-standardized using Lithuanian population mean of the study period and calculated as per of person-years. Trends of type 2 diabetes incidence were analyzed by sex and age. Average annual percentage change (AAPC) in incidence was calculated. Results. Incidence rate of type two diabetes among men increased from 199,9 cases per population in 2002 to 403 cases per person-years in 2013 (coefficient of variation 18.9 %), while among women the rate increased from 301,6 cases per population in 2002 to 436,6 cases per population in 2013 (coefficient of variation 11,1 %). Average annual percent change in incidence for men was 4,9 %, women 1,7 %. Among both sexes, incidence increased with age, with reaching highest peak in the age group of year-olds, and slightly decreased in older ages. Coefficient of variation by age reached 78,5 % during period and 74,9 % during period among men, while among women it was 85,6 % during period and 84,6 % during period. Conclusions. Incidence rate of type 2 diabetes increased during the period of and differed with regard to age and sex. The latter has to be taken into account when planning further public health strategies in Lithuania. Keywords: type 2 diabetes, incidence, trends. Correspondence to Romualdas Gurevičius Institute of Hygiene Didžioji str. 22, LT Vilnius, Lithuania romualdas.gurevicius@hi.lt Received 26 February 2015, accepted 20 March /1(68)