Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje

Transcription

1 Gerontologija 2012; 2013; 13(1): 14(3): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje V. Maslenikova, L. Bulotaitė Vilniaus universitetas Santrauka Darbo tikslas ištirti emocinių išgyvenimų, emocijų reguliacijos ir depresiškumo ypatumus senatvėje. Tyrime naudota specialiai sukurta anketa, geriatrinė depresijos skalė [24], PANAS (Positive Affect and Negative Affect Schedule [22]), Emocijų reguliacijos klausimynas (Emotion Regulation Questionnaire [11]). Tyrime dalyvavo 78 Vilniaus miesto gyventojai. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 60 iki 90 m. (M = 75,83, SD = ±9,81). 62,8 proc. moterų ir 37,2 proc. vyrų. 41,1 proc. gyvena senelių namuose, 58,9 proc. savarankiškai. Nustatyta, kad seni žmonės dažniau išgyvena teigiamas nei neigiamas emocijas. Senelių namuose gyvenantys asmenys patiria daugiau neigiamų emocijų ir jų depresiškumo skalės įverčiai yra aukštesni nei savarankiškai gyvenančių. Seni žmonės dažniau taiko kognityvinį pakartotinį įvertinimą emocijoms reguliuoti nei ekspresyvų slopinimą. Raktažodžiai: senatvė, emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija Įvadas Lietuvos gyventojai, kaip ir visoje Europoje, sparčiai Adresas: V. Maslenikova Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Universiteto g. 9/1, Vilnius El. paštas: viktorija.maslenikova@gmail.com sensta [12], todėl didėja poreikis atlikti tyrimus, kurie įvertintų senų žmonių psichikos sveikatą, emocinę būseną. Senatvėje yra neišvengiamos lėtinės ligos, skausmas, artimųjų netektys, išėjimas į pensiją. Tai yra emociškai skausmingi gyvenimo pokyčiai senam žmogui, kurie gali sąlygoti didesnį neigiamų emocinių išgyvenimų patyrimą, depresiją [9, 10, 21]. O. Davidonienė ir R. Adlienė (2012) apžvelgdamos pagyvenusių žmonių psichikos sveikatos problemas Lietuvoje teigia, kad pagyvenusiems žmonėms ypač būdingi emocijų sutrikimai (padidėjęs dirglumas, irzlumas, bloga nuotaika, nuolatinis nepasitenkinimas). Autorės pabrėžia ir pagyvenusių žmonių emocijų nepastovumą, jų kaitą [8]. Depresija vienas iš labiausių paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų. Pasaulio Sveikatos organizacijos 2008 m. duomenimis, nuo jos kenčia apie 12 proc. 65 ir vyresnio amžiaus Europos gyventojų [7]. Kiti šaltiniai nurodo dar didesnį skaičių teigdami, kad depresija serga nuo 15 iki 20 proc. vyresnių nei 65 metų amžius asmenų [8, 9]. Depresija padidina ir savižudybės riziką m. Lietuvos statistiniai duomenys liudija, kad didžiausias savižudybių rodiklis yra metų amžiaus grupėje (jis siekia 34,7 atvejų gyventojų). Taip pat dideli savižudybės rodikliai yra ir senų žmonių grupėje: 75 metų ir vyresnių gyventojų grupėje 37,8 atvejų gyventojų, metų amžiaus grupėje 33,6 atvejai gyventojų. Šie rodikliai mažai nusileidžia antrąją vietą užėmusiai metų amžiaus grupei [8, 13].

2 160 V. Maslenikova, L. Bulotaitė Reikia pripažinti, kad dauguma autorių, nagrinėjančių senų žmonių psichikos sveikatos problemas, pripažįsta, kad ne visi seni žmonės, netgi patiriantys skausmingus, neigiamus gyvenimo įvykius, susiduria su emocinėmis problemomis. Tyrėjai, nagrinėjantys psichikos sveikatos rizikos veiksnius, pastebi, kad patiriami emociniai išgyvenimai labai priklauso nuo to, kaip asmuo įveikia šias neigiamas situacijas, kaip geba reguliuoti savo emocijas [2, 5, 10, 11]. Tyrimų apie senų žmonių emocinius išgyvenimus rezultatai kartais prieštarauja vieni kitiems. Vieni tyrimai liudija, kad su amžiumi teigiamų emocinių išgyvenimų daugėja [4, 6], seni žmonės jaučiasi laimingesni [19] ir stengiasi kuo ilgiau palaikyti teigiamą emocinę būseną [17]. Kitų tyrimų rezultatai rodo, kad su amžiumi teigiamų emocinių išgyvenimų mažėja, o neigiamų emocinių išgyvenimų dažnumas išlieka stabilus arba padidėja [14, 15, 18]. Tyrėjai pripažįsta, kad nepaisant tam tikro kognityvinių gebėjimų sumažėjimo [3], emocijų reguliacija išlieka stabili ir gali net pagerėti senatvėje [2]. S. Charles ir L. Carstensen (2003) teigia, kad emocijų reguliacijos procesai vystosi ne tik ankstyvajame raidos etape, bet ir senatvėje. Suvokimas apie gyvenimo ribotumą ir jo pabaigą pastiprina pasitenkinimą dabartiniu gyvenimu, todėl senatvėje žmogus dažniau išgyvena teigiamas emocijas, ir tai lemia aukštą emocinę gerovę [6]. Emocijų reguliacijos tyrimai liudija, kad seni žmonės veiksmingai sprendžia kasdienes problemas, nes jie turi daug gyvenimiškos patirties ir taiko įvairias strategijas emocijoms reguliuoti [2, 5, 11, 16]. Apžvelgus eilę tyrimų galima teigti, kad nuomonės apie senų žmonių emocinius išgyvenimus pakankamai prieštaringos. Rezultatai gana dažnai patvirtina visuomenėje vyraujančią nuomonę, kad seni žmonės išgyvena daugiau neigiamų emocijų, viskuo skundžiasi, yra nelaimingi ir depresyvūs. Reikia pripažinti, kad daugiausia šie tyrimai remiasi pacientų duomenimis, t. y., senų žmonių, besigydančių įvairaus profilio ligoninėse, apklausomis. Stokojama sąlyginai sveikų pagyvenusio amžiaus žmonių tyrimų. Mažai tyrinėtos ir emocijų reguliacijos ypatumų sąsajos su emociniais išgyvenimais, depresiniais nusiskundimais. Nors 2012 metai, kurie buvo paskelbti Europos vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais, jau praeityje, tačiau tyrėjų dėmesys senų žmonių problemoms neslūgsta. Pasaulio sveikatos organizacija, pripažindama senų žmonių psichikos sveikatą viena iš prioritetinių gyventojų psichikos sveikatos sričių, ragina atlikti tyrimus, kurie leistų nustatyti senų žmonių psichikos sveikatos priežastis, lemiančius veiksnius bei intervencijos galimybes [7, 8]. Savo darbe mes irgi siekėme išsiaiškinti, kokių emocijų teigiamų ar neigiamų daugiau patiria seni žmonės, kokias emocijų reguliacijos strategijas jie naudoja ir kaip emocijų reguliacijos strategijos siejasi su emociniais išgyvenimais bei depresiškumo patirtimi. Mūsų darbo tikslas ištirti senų žmonių emocinių išgyvenimų, emocijų reguliacijos bei depresiškumo sąsajas. Darbe kėlėme šiuos uždavinius: 1. Įvertinti senų žmonių teigiamų ir neigiamų emocinių išgyvenimų dažnumą bei depresiškumą. 2. Nustatyti senų žmonių emocijų reguliacijos ypatumus. 3. Palyginti senų žmonių, gyvenančių senelių namuose ir savarankiškai, emocinius išgyvenimus, emocijų reguliaciją bei depresiškumą. 4. Nustatyti senų žmonių depresiškumą prognozuojančius veiksnius. Metodika Specialiai sukurta anketa. Ją sudaro 16 klausimų apie sociodemografinius rodiklius (amžių, lytį, išsilavinimą, šeimyninį, darbinį statusą, finansinę padėtį), socialinius santykius, sveikatą 10-ies balų skalėje, kur 1 reiškia labai prasta, 10 labai gera. Geriatrinė depresijos skalė (Geriatric Depression Scale) [24]. Skalė yra išversta į lietuvių kalbą ir ją leidžiama laisvai naudoti tiek praktikoje, tiek moksliniuose tyrimuose [1]. Šiame tyrime apskaičiuota geriatrinės depresijos skalės Cronbacho alpha 0,786. PANAS (Positive Affect and Negative Affect Schedule) [22, 23]. Šis matavimo instrumentas yra naudojamas teigiamam ir neigiamam emocingumui įvertinti. Į lietuvių kalbą jį vertė R. Žukauskienė ir G. Šilinskas (2004). Klausimyną sudaro 22 būdvardžiai, kurie apibūdina teigiamas ir neigiamas emocijas. Teigiamo emocingumo skalės Cronbacho alpha 0,817, neigiamo emocingumo 0,557. Atlikus paaiškinančią faktorinę analizę, buvo gauta, kad KMO yra 0,757, p < 0,05. Du faktoriai paaiškina 41,2 proc. bendros dispersijos. Emocijų reguliacijos klausimynas (Emotion Regulation Questionnaire) [11]. Klausimyną sudaro 10 teiginių, kurie nurodo konkretų emocijų reguliacijos procesą, kurį yra norima išmatuoti kognityvinį pakartotinį įvertinimą ir ekspresyvų slopinimą. Klausimyno autoriai O. John ir J. Gross (2003) kognityvinį pakartotinį įvertinimą (angl. cognitive reappraisal) apibūdina kaip teigiamas ar neigiamas emocijas keliančių situacijų interpretavimą tokiu būdu, kad pasikeistų tos situacijos emocinis povei-

3 Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje kis asmeniui. Ekspresyvus slopinimas (angl. expressive suppression) kai asmuo, susidūręs tiek su neigiamas, tiek su teigiamas emocijas keliančiomis situacijomis, nereiškia savo emocijų ekspresyviai, neparodo jų. Kiekvienas teiginys yra ranguojamas 7 balų skalėje, kur 1 reiškia visiškai nesutinku, 7 visiškai sutinku. Skaičiuojamos skalių sumos. Instrumentą leidžiama versti ir laisvai naudoti moksliniuose tyrimuose [11]. Klausimynas išverstas į lietuvių kalbą, laikantis visų metodikų vertimo reikalavimų. Atlikus pilotinį tyrimą klausimynas buvo dar kartą pakoreguotas. Apskaičiuota visos skalės Cronbacho alpha 0,756, kognityvinio pakartotinio įvertinimo skalės 0,804, ekspresyvaus slopinimo skalės 0,662. Paaiškinančioji faktorinė analizė parodė, kad KMO = 0,722, p < 0,05. Du faktoriai paaiškina 53,3 proc. bendros dispersijos. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 78 Vilniaus miesto gyventojai, 62,8 proc. (n = 49) moterų ir 37,2 proc. (n = 29) vyrų. Tiriamųjų amžius buvo nuo 60 iki 97 metų (M = 75,83, SD = ±9,81). Tyrime dalyvavo senelių namuose (n = 32) ir savarankiškai (n = 46) gyvenantys asmenys. Dauguma tiriamųjų yra pensininkai (80,8 proc.), vertinantys savo finansinę padėtį kaip vidutinę (60,3 proc.). Lėtinėmis ligomis sirgo 60,3 proc. apklaustųjų. Šiame tyrime dalyvavo 53,8 proc. našlių, 26,9 proc. susituokusių, 16,7 proc. išsiskyrusių, 2,6 proc. nesusituokusių. Tyrimo eiga. Tyrimas buvo atliktas 2012 m. liepos gruodžio mėn. Prieš atliekant tyrimą senelių globos namuose, iš anksto buvo susitarta su administracija ir gautas leidimas atlikti tyrimą. Kai kurie tiriamieji dėl sveikatos problemų (regos sutrikimų, motorinių sutrikimų, pvz., rankų tremoro) tyrėjų buvo apklausiami asmeniškai (tokių asmenų buvo 30). Kiti anketą ir klausimynus užpildė savarankiškai. Duomenų analizė. Kiekybinio tyrimo analizei atlikti buvo naudojama SPSS 19.0 programa. Bendram vaizdui apie tiriamuosius įvertinti buvo naudojami aprašomieji statistiniai metodai. Taip pat yra įvertintas amžiaus, skalių normalumo pasiskirstymas. Buvo naudojami kiti parametrinės statistikos metodai (Pearsono kriterijus, Spearmano koreliacijos koeficientas, Stjudento kriterijus dviems nepriklausomoms imtims, Stjudento kriterijus dviems priklausomoms imtims), paaiškinančioji faktorinė analizė, tiesinė regresija prognostiniams veiksniams nustatyti. Rezultatai Tiriant senų žmonių emocinius išgyvenimus nustatyta, kad seni žmonės dažniau išgyvena teigiamas (M = 33,9, SD = ±6,52) nei neigiamas (M = 22,62, SD = ±8,94) (p < 0,05) emocijas. Lyginant vyrų ir moterų teigiamo ir neigiamo emocingumo skalės įverčius, nustatyta, kad moterys ir vyrai vienodai dažnai išgyvena teigiamas ir neigiamas emocijas. Rezultatai atskleidė, kad senelių namuose gyvenantys ir savarankiškai gyvenantys asmenys teigiamas emocijas išgyvena panašiai. Tačiau senelių namuose gyvenantys asmenys patiria daugiau neigiamų emocijų nei savarankiškai gyvenantys asmenys (1 lentelė). Senų žmonių depresiškumo skalės įverčiai svyravo nuo 0 iki 13 (M = 4,89, SD = ±3,44). Nustatyta, kad gyvenančių senelių namuose asmenų depresiškumo skalės įverčiai aukštesni (M = 6,1 SD = ±3,73) nei savarankiškai gyvenančių asmenų (M = 4, SD = ±2,94) (p < 0,05). Vyrų ir moterų depresiškumo skalės įverčiai nesiskyrė (atitinkamai vyrų M = 4,85, SD = ±3,69, moterų M = 4,92, SD = ±3,33, p > 0,05). Ieškojome sąsajų tarp emocinių išgyvenimų, depresiškumo bei santykių su artimaisiais ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo (2 lentelė). Rezultatai patvirtino, kad kuo geriau seni žmonės vertina savo santykius su artimaisiais bei sveikatos būklę, tuo žemesni jų depresiškumo įverčiai bei tuo mažiau jie patiria neigiamų emocijų. Nors senelių namuose gy lentelė. Teigiamo ir neigiamo emocingumo palyginimas grupėse pagal lytį ir gyvenamąją vietą Tiriamųjų grupės N Teigiamas emocingumas Neigiamas emocingumas P M SD M SD P Moterys 49 34,5 ± 6,57 23,24 ± 7,67 >0,05 Vyrai ± 6,34 21,54 ± 10,9 Gyvenantys senelių namuose Gyvenantys savarankiškai 32 33,34 ± 6,77 >0,05 25,16 ± 9, ,4 ± 6,32 20,82 ± 7,8 >0,05 <0,05

4 162 V. Maslenikova, L. Bulotaitė venančių (M = 5,28, SD = ±2,44) ir savarankiškai gyvenančių (M = 6,09, SD = ±1,7) senų žmonių subjektyvus savo sveikatos vertinimas statistiškai reikšmingai nesiskiria (p > 0,05), tačiau stebima tendencija, kad senelių namuose seni žmonės savo sveikatą vertina prasčiau. emocijų reguliacijos strategijas naudoja vienodu dažnumu. Nesiskiria ir senelių namuose gyvenančių bei savarankiškai gyvenančių asmenų kognityvinio pakartotinio įvertinimo bei ekspresyvaus slopinimo emocijoms reguliuoti naudojimas (3 lentelė). 2 lentelė. Sąsajos tarp emocinių išgyvenimų, depresiškumo bei santykių su artimaisiais ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo 3 lentelė. Emocijų reguliacijos strategijų palyginimas pagal lytį ir gyvenamąją vietą Subjektyvus santykių su artimaisiais vertinimas Subjektyvus savo sveikatos vertinimas Depresiškumas Teigiamas emocingumas Neigiamas emocingumas 0,259* 0,154 0,356** 0,389** 0,223 0,283* Depresiškumas 1 0,551** 0,528** *p < 0,05, **p < 0,01 0,551** 1 0,222 0,528** 0,222 1 Tiriamieji Kognityvinis pakartotinis įvertinimas Ekspresyvus slopinimas M SD M SD Vyrai 28,66 ± 5,37 18,2 ± 4,56 Moterys 28,51 ± 7,29 19,12 ± 4,59 Teigiamas emocingumas Neigiamas emocingumas Senelių namuose gyvenantys Savarankiškai gyvenantys 28,9 ± 6,89 19,25 ± 4,14 28,35 ± 6,46 18,46 ± 4,87 p reikšmė p > 0,05 p > 0,05 Atskleista, kad aukštesni depresiškumo įverčiai susiję su žemesniais teigiamo emocingumo bei aukštesniais neigiamo emocingumo rodikliais. Kuo daugiau senas žmogus patiria neigiamas emocijas, tuo jo depresiškumo skalės įverčiai yra aukštesni ir kuo daugiau senas žmogus patiria teigiamas emocijas, tuo labiau jo depresiškumo skalės įverčiai yra žemesni. Mūsų tyrimo rezultatai atskleidė, kad senų žmonių išsilavinimas yra susijęs su jų emociniais išgyvenimais. Kuo žmogus yra mažiau išsilavinęs, tuo dažniau jis išgyvena neigiamas emocijas (r = 0,322, p < 0,01). Taip pat buvo nustatyta, kad šeimyninė padėtis yra susijusi su neigiamo emocingumo skalės įverčiais (r = 0,286, p < 0,05). Vienišesni seni žmonės, t. y., išsiskyrę bei našliai, dažniau išgyvena neigiamas emocijas. Rastos sąsajos ir tarp finansinės senų žmonių padėties bei emocinių išgyvenimų. Kuo prasčiau vertinama savo finansinė padėtis, tuo aukštesni depresijos skalės rodikliai (r = 0,348, p < 0,01) ir patiriama mažiau teigiamų emocijų (r = 0,226, p < 0,05). Tiriant senų žmonių emocijų reguliacijos ypatumus, nustatyta, kad seni žmonės dažniau taiko kognityvinį pakartotinį įvertinimą (M = 28,56, SD = ±6,6) emocijoms reguliuoti nei ekspresyvų slopinimą (M = 18,78, SD = ±4,57) (p < 0,05). Tai rodo, kad jie stengiasi interpretuoti konkrečią situaciją tokiu būdu, kad pakeistų šios situacijos emocinį poveikį, o ne slopina emocijas, ar jų nerodo. Rezultatai atskleidė, kad vyrai ir moterys abi Tiriant emocinių išgyvenimų ir emocijų reguliacijos sąsajas, nustatyta, kad teigiamas emocingumas teigiamai koreliuoja su kognityviniu pakartotiniu įvertinimu (r = +0,228, p < 0,05). Gauti rezultatai parodė, kad kuo žmogus prasčiau vertina savo santykius su artimaisiais, tuo labiau neišreiškia savo emocijų, užsidaro savyje, t. y., naudoja ekspresyvų slopinimą (r = 0,258, p < 0,05). Šiame tyrime nebuvo nustatytos sąsajos tarp depresiškumo ir emocijų reguliacjos strategijų (atitinkamai pakartotinio kognityvinio įvertinimo r = 0,104, p > 0,05, ekspresyvaus slopinimo r = 0,56, p > 0,05). Pritaikius tiesinės regresijos modelį (r square = 0,606, p < 0,05), nustatyta, kad teigiamo emocingumo stoka (beta = 0,359, p < 0,05), neigiamas emocingumas (beta = +0,323, p < 0,05), gyvenimas senelių namuose (beta = +0,198, p < 0,05) ir blogesnė finansinė padėtis (beta = +0,192, p < 0,05) sąlygoja aukštesnius depresijos skalės įverčius. Rezultatų aptarimas Mūsų tyrimo rezultatai patvirtina ir kitų užsienio autorių [4, 6, 17, 19] rezultatus, kad seni žmonės daugiau išgyvena teigiamas emocijas nei neigiamas. Taigi, galime teigti, kad seni žmonės stengiasi patirti daugiau teigiamų emocijų. Psichikos sveikatos specialistai vienais svarbiausių depresijos senatvėje rizikos veiksnių įvardina socialinę bei šeimos izoliaciją, prastą sveikatą [7, 8, 21]. Šiame

5 Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje tyrime buvo nustatyta, kad kuo senas žmogus prasčiau vertina savo santykius su artimaisiais, tuo labiau išreikšti depresijos skalės rodikliai. Nustatėme, kad prastesnis senų žmonių savo sveikatos vertinimas yra susijęs su depresiškumu ir daugiau patiriamų neigiamų emocinių išgyvenimų. Panašias išvadas daro ir kiti autoriai [5, 8, 21]. Galime kelti prielaidą, kad seni žmonės, kurie labiau orientuojasi į save, savo sveikatą, skausmus, jaučiasi bejėgiški ir savo ribotumus sieja su sveikata, išgyvena neigiamas emocijas, yra labiau depresiški. Mūsų tyrimo rezultatai patvirtino kitų tyrėjų išvadas [14], kad išsilavinimas turi teigiamą įtaką emociniams išgyvenimams, depresinei nuotaikai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad kuo labiau žmogus yra išsilavinęs, tuo daugiau randa veiklos, dėl kurios jaučiasi prasmingai ir patiria teigiamas emocijas, pvz., knygų skaitymas, mezgimas, įvairių būrelių lankymas. Šiame tyrime nustatėme, kad aplinka turi didelę reikšmę senų žmonių emociniams išgyvenimams. Nustatyta, kad senelių namuose gyvenantys seni žmonės patiria daugiau neigiamų emocinių išgyvenimų ir yra labiau depresiški nei savarankiškai gyvenantys. Taip pat senelių namuose gyvenantys asmenys prasčiau vertina savo sveikatos būklę. Mūsų tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad gyvendami senelių namuose, seni žmonės pradeda labiau orientuotis į save, savo sveikatą, patiriamą skausmą, atsiriboja nuo bendravimo su žmonėmis, dėl to patirdami daugiau neigiamų emocijų ir mažiau teigiamų. Įvertinus senų žmonių emocijų reguliaciją ir tam naudojamas strategijas, nustatėme, kad seni žmonės dažniau taiko kognityvinį pakartotinį įvertinimą emocijoms reguliuoti nei ekspresyvų slopinimą. Tai rodo, kad seni žmonės, aktyviai ir sąmoningai stengiasi nukreipti savo mintis nuo neišvengiamų, nekontroliuojamų situacijų, kurios sukeltų jiems neigiamą emocinį poveikį, į tas situacijas, kur jie galėtų patirti daugiau teigiamų emocinių išgyvenimų [11]. Seni žmonės, kurie naudoja kognityvinį pakartotinį įvertinimą emocijoms reguliuoti, dažniau patiria teigiamas emocijas, jų depresijos skalės rodikliai yra žemesni. Nustatyta, kad kuo prasčiau senas žmogus vertina savo santykius su artimaisiais, tuo dažniau jis užsisklendžia savyje, slopina emocijas ir jų nerodo. Tai patvirtina ir kiti autoriai teigdami, kad konfliktiški santykiai su artimaisiais lemia senų žmonių uždarumą, vienišumo jausmą, o kas gali privesti prie depresijos ir kitų psichologinių sunkumų [11, 21]. Pozityviai santykius su artimaisiais vertinantys seni žmonės retai naudoja ekspresyvų slopinimą emocijoms reguliuoti. Remiantis mūsų darbo išvadomis, kad teigiamo emocingumo stoka, aukštesni neigiamo emocingumo skalės įverčiai bei gyvenimas senelių namuose sąlygoja aukštesnius depresijos skalės įverčius, galima pateikti praktines rekomendacijas specialistams, dirbantiems su pagyvenusiais žmonėmis. Siekiant pagerinti senų žmonių psichikos sveikatą būtina siekti, kad jie patirtų daugiau teigiamų emocijų. Mokėjimas išreikšti savo emocijas vienas iš geros psichikos sveikatos veiksnių. Todėl įvairesnės, turiningesnės laisvalaikio leidimo formos, kurios gali sukelti teigiamų emocijų, bei praktiniai užsiėmimai, kuriuose seni žmonės skatinami ir mokinami reikšti savo emocijas, turi tapti įprastomis senelių namų veiklos sritimis. Svarbu paminėti šio tyrimo ribotumus. Vienas jų nedidelis tiriamųjų skaičius, kuris kartais tik parodo tendencijas, bet neleidžia daryti išvadų. Rezultatus galėjo įtakoti ir tai, kad tyrime dalyvavę senelių namų gyventojai buvo vyresni nei savarankiškai gyvenantys asmenys. Manytume, kad ir toliau plėtojant tyrimus šia linkme, reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į gyvenimo įvykius, kuriuos patyrė seni žmonės ir kurie galėjo įtakoti jų emocinius išgyvenimus bei psichikos sveikatą. Išvados 1. Senatvėje patiriama daugiau teigiamų nei neigiamų emocijų. Aukštesnį išsilavinimą turintys ir geriau savo sveikatą bei santykius su artimaisiais vertinantys seni žmonės patiria daugiau teigiamų emocijų. 2. Gyvenantys senelių namuose asmenys patiria daugiau neigiamų emocijų, jiems dažniau būdingi depresijos simptomai nei savarankiškai gyvenantiems žmonėms. 3. Seni žmonės dažniau taiko kognityvinį pakartotinį įvertinimą emocijoms reguliuoti nei ekspresyvų slopinimą. Taikantys kognityvinio pakartotinio įvertinimo strategiją dažniau išgyvena teigiamas emocijas. 4. Teigiamo emocingumo stoka, aukštesni neigiamo emocingumo skalės įverčiai, prastesnė finansinė padėtis bei gyvenimas senelių namuose sąlygoja aukštesnius depresijos skalės įverčius. Literatūra 1. Alseikienė Z. Geriatrinė depresijos skalė. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija. 1999; 1(1): Blanchard-Fields F. Every Day Problem Solving and Emotion. An Adult Developmental Perspective. Current Directions in Psychological Science, Association for Psychological Science. 2007; l(16): Bulotaitė L, Girdzijauskienė S. Pagyvenusių žmonių pažintinių gebėjimų ypatumai. Nacionalinės 163

6 164 V. Maslenikova, L. Bulotaitė sveikatos tarybos metinis pranešimas Sveikas senėjimas nauji iššūkiai Lietuvai, 2012: Charles ST, Reynolds CA, Gatz M. Age-related differences and change in positive and negative affect over 23 years. J Pers Soc Psychol. 2001; 80(1): Carstensen LL, Fung HH, Charles ST. Socioemotional selectivity theory and the regulation of emotion in the second half of life. Motiv Emot. 2003; 27(2): Carstensen LL, et al. Emotional experience improves with age: Evidence based on over 10 years of experience sampling. Psychol Aging. 2011; 26(1): Cons Jané-Llopis E, Gabilondo A. Mental Health in Older People. Consensus paper. Luxembourg: European Communities, Davidonienė O, Adlienė R. Pagyvenusių žmonių psichikos sveikatos problemos, jų sprendimo būdai. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas Sveikas senėjimas nauji iššūkiai Lietuvai, 2012: Filipavičiūtė R, Jurgelėnas A, Juozulynas A, Butkienė B. Depresijos sindromas pagyvenusių žmonių socialinės rizikos veiksnys. Gerontologija. 2008; 9(2): Garnefski N, Kraaij V, Pruymboom E. Cognitive coping and depressive symptoms in the elderly: A longitudinal study. Aging Mental Health. 2002; 6(3): Gross JJ, John OP. Individual differences in two emotion regulation processes: Implications for affect, relationships, and well-being. J Pers Soc Psychol. 2003; 85(2): Gurevičius R, Jaselionienė J. Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai ir senstančios visuomenės įtaka jų raidai. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas Sveikas senėjimas nauji iššūkiai Lietuvai, 2012: Mirties priežastys Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Mroczek DK, Kolarz CM. The effect of age on positive and negative affect: A developmental perspective of happiness. J Personal Soc Psychol. 1998; 75(5): Mroczek DK. Age and emotion in adulthood. Curr Direct Psychol Sci. 2001; 10(3): Phillips LH, Henry JD, Hosie JA, Milne AB. Age, anger regulation and well-being. Age Mental Health. 2006; 10(2): Riediger M, Schmiedek F, Wagner GG, Lindenberger U. Seeking pleasure and seeking pain: Differences in prohedonic and contra-hedonic motivation from adolescence to old age. Psychol Sci. 2009; 20: Staudinger MU, Freund AM, Linden M, Maas I. Self, Personality, and Life Regulation: Facets of Psychological Resielience in Old Age. The Berlin Aging Study. In: Baltes PB, Mayer KU (eds.). Aging from 70 to 100. Cambridge University Press, Stepukonis F, Puodžienė L. Aštuoniasdešimtmečių psichologijos ypatumai. Gerontologija. 2009; 10(4): Šilinskas G, Žukauskienė R. Subjektyvios gerovės išgyvenimas ir su juo susiję veiksniai vyrų imtyje. Psichologija. 2004; 30: Volkers AC, Nuyen J, Peter FM, et al. The problem of diagnosing major depression in elderly primary care patients. J Affect Disord. 2004; 82: Watson D, Clark LA, Tellegen A. Development and validation of brief measures of positive and negative affect: The PANAS Scales. J Pers Soc Psychol. 1988, 54(6): Watson D, Clark LA. The PANAS-X: Manual for the Positive and Negative Affect Schedule Expanded Form. Iowa City: University of Iowa Press, Yesavage JA, Brink TL, Rose TL, et al. Development and validation of geriatric depression screening scale: A preliminary report. J Psychiatr Res. 1983, 17(1): Straipsnis įteiktas redakcijai 2013 m. rugpjūčio 21 d., priimtas spaudai 2013 m. rugsėjo 24 d.

7 Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje EMOTIONAL EXPERIENCE, EMOTION REGULATION AND DEPRESSION IN THE ELDERLY AGE V. Maslenikova, L. Bulotaitė Vilnius University Abstract The purpose of our research is to investigate emotional experience, emotion regulation and depression in elderly age. The methods used in this survey are: specially designed questionnaire, Geriatric Depression Scale, Positive Affect and Negative Affect Schedule, Emotion Regulation Questionnaire. 78 citizens of Vilnius participated in this research, mean age (SD = ±9.81). 62.8% female and 37.2% male. 41.1% live in nursing home, 58.9% in their own home. Elderly people experience more positive emotions than negative. Elderly people living in nursing home experience more negative emotions and are more depressive than elderly people living in their own home. Elderly people use more cognitive reappraisal to regulate their emotions than expressive suppression. Key words: elderly age, emotional experience, emotion regulation 165