Homotoksikologijos pagrindai

Transcription

1 Tarptautinis biomedicinos tyrimų ir terapijos žurnalas ISSN m. kovas 44 leidimo metai, septynioliktieji lietuvių kalba (31 nr.) 1 Homotoksikologijos pagrindai Gydymas Vertigoheel ir Traumeel S ūminiais smegenų sutrenkimo atvejais Opaligės bioreguliacinė terapija Antihomotoksinė terapija gydytojui

2 Moderni homeopatinė alternatyva esant patempimui, panirimui, sumušimui Gerai toleruojamas ir laiko patikrintas Traumeel S padeda sustiprinti gydomąsias organizmo galias Traumeel S tabletės, tepalas Homeopatinis vaistinis preparatas Tabletės. 1 tabletėje yra veikliųjų medžiagų: Arnica montana D2 15 mg, Calendula officinalis D2 15 mg, Hamamelis virginiana D2 15 mg, Achillea millefolium D3 15 mg, Atropa belladonna D4 75 mg, Aconitum napellus D3 30 mg, Mercurius solubilis Hahnemanni D8 30 mg, Hepar sulfuris D8 30 mg, Chamomilla recutita D3 24 mg, Symphytum officinale D8 24 mg, Bellis perennis D2 6 mg, Echinacea angustifolia D2 6 mg, Echinacea purpurea D2 6 mg, Hypericum perforatum D2 3 mg. Tepalas. 100 g tepalo yra veikliųjų medžiagų: Arnica montana D3 1,5 g, Calendula officinalis Ø 0,45 g, Hamamelis virginiana Ø 0,45 g, Echinacea angustifolia Ø 0,15 g, Echinacea purpurea Ø 0,15 g, Chamomilla recutita Ø 0,15 g, Symphytum officinale D4 0,1 g, Bellis perennis Ø 0,1 g, Hypericum perforatum D6 0,09 g, Achillea millefolium Ø 0,09 g, Aconitum napellus D1 0,05 g, Atropa belladonna D1 0,05 g, Mercurius solubilis Hahnemanni D6 0,04 g, Hepar sulfuris D6 0,025 g. 1 g tepalo yra 80 mg cetostearilo alkoholio. Terapinės indikacijos. Tabletės. Bukų traumų (pvz., raiščių patempimo, sumušimo, panirimo, mėlynių), kaulų ir sąnarių degeneracijos simptomų gydymas. Tepalas. Bukų traumų (pvz., raiščių patempimo, sumušimo, panirimo, mėlynių), kaulų ir sąnarių degeneracijos simptominis gydymas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Tabletės. Suaugusiems žmonėms, 12 metų ir vyresniems paaugliams: paprastai reikia vartoti po 1 tabletę 3 kartus per dieną (laikyti burnoje, kol ištirps). Traumeel S tablečių saugumas ir veiksmingumas vaikams, jaunesniems nei 12 metų, nebuvo nustatytas. Duomenų nėra. Tepalas. Įprasta dozė. Suaugusiems žmonėms ir vyresniems kaip 12 metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau. 0 2 metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau. 2 6 metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau metų vaikams: vartoti 2 kartus per dieną arba, jei reikia, dažniau. Patepti plonu sluoksniu pažeistą vietą. Ant gydomos vietos galima uždėti tvarstį. Traumeel S tepalu negalima tepti didelio ploto, vartoti ilgai arba tepti tiesiai ant atvirų žaizdų. Kontraindikacijos. Tabletės. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai medžiagai, pvz., kalninei arnikai (Arnica montana), ramunėlei (Chamomilla), paprastajai kraujažolei (Achillea millefolium), kitiems astrinių (graižažiedžių) šeimos augalams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. Ežiuolių (Echinacea) apskritai negalima vartoti žmonėms, sergantiems progresuojančiomis, sisteminėmis ligomis: tuberkulioze, leukemija ar į ją panašiomis ligomis, jungiamojo audinio uždegimu (kolageninėmis ligomis), autoimuninėmis ligomis, išsėtine skleroze, AIDS, ŽIV infekcijos sukeltomis ir kitokiomis lėtinėmis virusinėmis ligomis. Tepalas. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai medžiagai, pvz., kalninei arnikai (Arnica montana), vaistinei ramunei (Chamomilla recutita), paprastajai kraujažolei (Achillea millefolium), kitiems astrinių (graižažiedžių) šeimos augalams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Tabletės. Sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Tepalas. Sudėtyje yra 13,8 % (V/V) etanolio. Cetostearilo alkoholis gali sukelti vietinę odos reakciją (pvz., kontaktinį dermatitą). Netepti tepalu didelio ploto. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Nepageidaujamas poveikis. Tabletės. Traumeel S tabletės, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Retais atvejais gali atsirasti padidėjusio jautrumo arba alerginių odos reakcijų (paraudimas, patinimas ir niežėjimas) žmonėms, jautriems astrinių (graižažiedžių) šeimos augalams (pvz., kalninei arnikai, medetkai, paprastajai kraujažolei). Tokiais atvejais medikamento vartojimas turėtų būti nutrauktas. Odos išbėrimas ir niežėjimas, retais atvejais veido tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas (dusulys), galvos svaigimas ir kraujospūdžio sumažėjimas pasireiškė po gydymo preparatais, kuriuose yra ežiuolių (Echinacea) ekstrakto. Pavartojus šio vaisto, gali padidėti seilėtekis. Tokiu atveju medikamento vartojimą reikia nutraukti. Retkarčiais gali atsirasti alerginių reakcijų dėl homeopatinės veikliosios medžiagos Mercurius solubilis. Tepalas. Traumeel S tepalas, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Retais atvejais gali atsirasti padidėjusio jautrumo reakcijų ar lokalių alerginių odos reakcijų (odos uždegimas, paraudimas, patinimas ir niežėjimas). Tokiu atveju vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Tabletės. Pakuotėje yra 50 tablečių. Tepalas. Tūbelėje yra 50 g tepalo. Nereceptinis vaistinis preparatas. Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija). Įgaliotasis atstovas. UAB Farmahelis, Teksto peržiūros data. Tabletės Tepalas

3 Redakcijos puslapis Homotoksikologiją pradėjo plėtoti vokiečių gydytojas ir homeopatas dr. H. Reckewegas ( ) 1948 metais, bet tik 1952 m. publikavo pirmą oficialų straipsnį. Šiuolaikinės homotoksikologijos apibrėžimą jis suformulavo taip: tai homeoterapijos sistema, kuria remiantis ligos diagnozė nustatoma vadovaujantis individualiu vertinimu pagal paciento ligos sunkumą. Tai apima paciento savireguliacijos sistemos atsaką į egzogeninius ir endogeninius stresorius, akcentuojant, kad pagrindinė ligos patogenezės ašis yra lėtinis uždegimas. Homotoksikologijos formavimosi eiga pateikta šiame žurnalo numeryje. Taip pat skaitytojas ras medžiagos apie preparato Zeel T taikymą paravertebralinių injekcijų metodu, sergant kaklo ir juosmens stuburo sindromu, kurio svarbiausia priežastis degeneraciniai stuburo pakitimai. Tai spondioartrozė, spondiliozė, osteochondrozė, smulkių sąnarių osteoartrozė, osteoporozė. Gauti duomenys apie preparato efektyvumą ir saugumą leidžia jį plačiai taikyti klinikinėje praktikoje. Aprašytas įvairaus sunkumo ūminio smegenų sutrenkimo gydymas, kompleksiškai taikant preparatus Vertigoheel ir Traumeel S. Autorių pateiktos koncepcijos ir gydymo schemos gali būti taikytinos kasdienėje praktikoje. Labai svarbi problema yra šiuolaikinis opaligės gydymas. Kadangi ligai būdinga kompleksinė etiopatogenezė, kurioje dalyvauja Helicobacter pylori, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, lėtinis stresas, hiperaciditas, gleivinių apsauginio barjero defektas, epitelinių ląstelių atsinaujinimo sutrikimas, žalingi įpročiai, genetinis ir psichosocialinis veiksniai, todėl standartinis gydymas tapo neefektyvus. Žurnale rasite bioreguliacinio gydymo schemą bioreguliaciniais preparatais. Vyriausiasis redaktorius Prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius, Kaunas (Lietuva) Redaktorė Med. dr. V. T. Dambrauskaitė-Gudavičienė, Kaunas (Lietuva) Kalbos redaktorė A. Kriaučiūnienė, Kaunas (Lietuva) Konsultantai: E. prof. p. dr. R. Basevičius, Kaunas (Lietuva) Redakcinė kolegija: Doc. dr. K. Küstermann, Baden Badenas (Vokietija) Med. dr. U. Keim, Bona (Vokietija) Doc. dr. A. Bagdonavičius, Vilnius (Lietuva) Prof. habil. dr. A. Gendrolis, Kaunas (Lietuva) Prof. habil. dr. A. J. Kondrotas, Kaunas (Lietuva) Prof. habil. dr. N. Savickienė, Kaunas (Lietuva) Pateikti duomenys, įrodantys, kad pertekliniai fiziniai krūviai persirgus miokardo infarktą, gali padidinti mirties tikimybę. Tikimės, kad žurnalo skaitytojai ras ir kitos vertingos informacijos. Kviečiame dalytis savo patyrimu ir dažniau rašyti į žurnalą. Žurnalo redakcija linki geros sveikatos, įspūdingos vasaros ir teigiamų emocijų. Pagarbiai, prof. habil dr. Leonardas Lukoševičius Leidžia Homeopatijos ir homotoksikologijos asociacija

4 Turinys Redakcijos puslapis... 1 Homotoksikologijos pagrindai... 3 BIOLOGINĖ MEDICINA 1 Tarp tau ti nės biolo gi nės me di ci nos draugi jos, Tarptautinės ho mo tok si ko lo gi jos drau gi jos, Lietuvos homeopatijos ir homotoksikologijos aso cia ci jos žur na las gydytojams ho me o pa tams, ho mo tok siko lo gams ir ki tos alterna tyvio sios medi ci nos spe cia lis tams, be si do min tiems bio lo gi nės me di ci nos klausimais. Žurnalo leidėjų tikslas ska tin ti specia lis tų, svei ka tos ap sau go je dir ban čių žmo nių nuo la ti nį pro fe si nį to bu lė ji mą, plėto ti bio lo gi nės me di ci nos moks lą ir aka de mi nę dis cip li ną, pro pa guo ti moks li niais duo me ni mis pa grįs tą alter na ty vi ą ją me di ci ną to bu li nant ir ge ri nant vi suo me nės svei ka tą. Ligų formavimosi lentelė B. Šrainer Stuburo ligų terapija, taikant paravertebraliai preparato Zeel T injekcijas T. Kunt Gydymas Vertigoheel ir Traumeel S ūminiais smegenų sutrenkimo atvejais D. Lišaid Opaligės bioreguliacinė terapija Natūraliai subalansuotos mineralinės medžiagos Antihomotoksinė terapija gydytojui Homeopatijos ir homotoksikologijos asociacijos konferencijų akimirkos Žurnalas leidžiamas remiantis Vokietijoje ei nan čio to pa ties pa va di ni mo žur na lo Biologische Medizin me džia ga, taip pat Lietuvos sveikatos dar buoto jų ori gi na liais straips niais. Žurna las leidžia mas du kartus per metus. Straips nius pra šo me siųs ti ad re su: žur na lui Bio lo gi nė me di ci na, Par ti za nų g , LT-50324, Kau nas; el. paštas bioreguliacija@gmail.com tel. (8 37) Straips niai ne tu ri bū ti spaus din ti kituo se žur na luo se. Au to riai ir ver tė jai at sa ko už jų tu ri nį. Re dak ci jos nuo mo nė ga li ne su tap ti su au to riaus nuo mo ne. At siųs ti straips niai ne grą ži na mi. At spaus di nus straips nį žur na le Bio lo gi nė me di ci na, re dak ci ja įgy ja tei sę pla tin ti jį įvai riais bū dais (iš jų ir elek tro ni niais), taip pat versti į ki tas kal bas ir skelb ti už sie ny je. Žurnalo tiražas 4000 egz. (31 nr.) 2 Biologinė medicina, 2015, nr. 1

5 Homotoksikologijos plėtra Homotoksikologijos pagrindai 1 HOMOTOKSIKOLOGIJOS PLĖTRA Homotoksikologija buvo pradėta plėtoti vokiečių gydytojo ir homeopato dr. Hanso Heinricho Reckewego ( ). Nors Reckewegas pradėjo šią sritį 1948 m., bet tik 1952 m. buvo publikuotas pirmas oficialus straipsnis garsiame Münchner Medizinische Wochenschrift [1] m. šia tema išleistas pavyzdinis darbas [2]. Manoma, jog tam tikrą įtaką Reckewegui galėjo turėti tuo metu Vokietijoje susiformavusi palanki aplinka klinikinei homeopatijai [3] bei garsaus chirurgo Augusto Biero veikla. Berlyno chirurgijos universiteto klinikoje [4], prieš persikeldamas į Boną įgyti daktaro laipsnį [5], Reckewegas keletą semestrų lankė medicinos studijas, vedamas Augusto Biero. Svarbiausios Biero ir jo amžininkų koncepcijos, įtrauktos į homotoksikologiją, yra ligos kryptingumas (kuris gali būti traktuojamas kaip organizmo savireguliacijos aktyvinimas), ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos (matrikso; angl. extracellular matrix, ECM) vieningumas bei pagrindinė koncepcija, kuri skelbė, kad uždegimas yra fiziologinis, o ne patologinis procesas ir tai natūralus atsakas į visus stresorius [6,7]. Gydydamas ligonius Reckewegas atrado tam tikrų dalykų, kurie vėliau prisidėjo prie homotoksikologijos teorijos suformavimo. Pavyzdžiui, jis pastebėjo, kad gydant specifiniais homeopatiniais deriniais liga pakinta ir simptomų bei požymių, ir vietos skirtinguose organizmo audiniuose atžvilgiu ir dažniausiai pasibaigia ekskrecijos fenomenu, kuris taip pat žymi ligos regresiją [8]. Šie pastebėjimai reikšmingai prisidėjo prie ligos vystymosi koncepcijos (aprašytos toliau) plėtojimo. 1.1 Homotoksikologijos apibrėžimas Homotoksikologija yra homeoterapijos sistema, kuria remiantis ligos diagnozė nustatoma vadovaujantis individualiu vertinimu pagal paciento ligos sunkumą. Tai apima paciento savireguliacijos sistemos atsaką į egzogeninius ir endogeninius stresorius. Siekiama ne tik koreguoti simptomus (kurie traktuojami kaip organizmo gynyba ir neturėtų būti slopinami), bet kartu ir stiprinami įgimtos savireguliacijos pajėgumai, gydymui skiriant daugiausia homeopatiniais metodais paruoštus preparatus. Tai bus aptarta plačiau tolesniuose puslapiuose. 1.2 Homotoksikologijos kaip homeoterapijos sistemos klasifikacija Homeoterapijos kryptys gali būti suskirstytos pagal vaistų gamybos metodus ir taip, kaip jie išrašomi. Pačios svarbiausios kryptys apima klasikinę homeopatiją, klinikinę homeopatiją, sudėtinių vaistinių preparatų homeopatiją, izopatiją ir antroposofinę mediciną [9]. Homotoksikologija glaudžiai susijusi su klinikine homeopatija, sudėtinių vaistinių preparatų homeopatija ir izopatija. Klasikinėje homeopatijoje vaistai parenkami individualiai, lyginant daugybę ligos simptomų su vadinamuoju vaistų paveikslu, su vaistais, sudarytais iš vieno ingrediento. Šis vaistų paveikslas kyla iš patogeninių bandymų (ir galiausiai paskelbiamas vadinamojoje Materia Medica). Atsižvelgiama į fizinius, emocinius ir psichologinius paciento simptomus. Klinikinėje homeopatijoje vaistai skiriami remiantis patofiziologiniu ligos vaizdu [10]. Tai taip pat tinka ir homotoksikologijai, kurioje ligos diagnozė nustatoma pagal šiuo metu pripažintas gaires. Be to, diagnozė apima paciento biologinės reguliacinės sistemos būklės įvertinimą ir klasifikaciją pagal Ligų formavimosi lentelę (LFL; pateikiama vėliau). Pagrindžiant recepto išrašymą šiais kriterijais, homotoksikologija gali būti vertinama kaip viena iš bioreguliacinės medicinos formų. Reckewegas kūrė sudėtinius vaistus iš homeopatiniais metodais paruoštų ingredientų, atrinktų remiantis literatūra, pagrįsta patogeniniais bandymais (panašumo principais), ir patvirtintų paties tyrimais. Jis akcentavo požiūrį, kad vaistai veikia daugelį taikinių, nes, jo manymu, ligas sukelia keletas veiksnių (egzogeninių bei endogeninių). Dėl to gydymas reikalauja daugiakomponenčių vaistų, kurie gali būti nukreipti į skirtingus taikinius [11]. 1.3 Homeopatiniai medicininiai produktai Homeopatinių medicininių produktų gamyba Homeopatiniais metodais paruoštų vaistų gamyba apima neapdorotų žaliavų praskiedimą ir nuoseklaus suplakimo procesą. Vaistai praskiedžiami taikant praskiedimo koeficientą 10, o praskiedimas išreiškiamas D arba X, kur D1 (ar X1) atitinka 1 x Žaliavų paruošimas ir produkto gamyba tiksliai apibūdinta standartizuotose farmakopėjose. Kokybė užtikrinama griežtai laikantis Geros gamybos praktikos reikalavimų. Dėl to kokybė ir saugumas yra neginčijami. Produktų, vartojamų homotoksikologijoje, gamybos procesas yra išsamiai aprašytas straipsniuose, publikuotuose Journal of Biomedical Therapy [11 19]. Biologinė medicina, 2015, nr. 1 3

6 Homotoksikologijos teorija Homeopatinių medicininių produktų saugumas Saugumas ir toleravimas yra skiriamasis homeopatinių medicininių produktų, įskaitant ir homotoksikologijoje vartojamus vaistus, požymis. Tai įrodyta vaistų po jų patekimo į rinką tyrimais, atliktais su kai kuriais produktais, ir pripažintos pasaulinės farmakologinio budrumo sistemos, kuri registruoja visus nepageidaujamus reiškinius ir reakcijas į vaistus. Nepageidaujamos reakcijos į vaistus yra retos vartojant homotoksikologinius produktus, tačiau jos gali pasireikšti. Dažniausia tai yra padidėjusio jautrumo tam tikram ingredientui, esančiam molekuliniame lygmenyje, reakcijos. Egzogeniniai stresoriai Teršalai Dujiniai (pavyzdžiui, anglies monoksidas, angliavandeniliai ir azoto oksidai) Kietosios dalelės (pavyzdžiui, dulkės, dūmai ir aerozoliai) Metalai (pavyzdžiui, arsenas, švinas ir kadmis) Nepageidaujamos reakcijos turėtų būti atskirtos nuo vadinamųjų pirminių pablogėjimų, kurie būna bioreguliacinėje medicinoje, kai laikinas autoreguliacinės sistemos aktyvinimas gydymo pradžioje sukelia simptomų suintensyvėjimą ar netgi naujus simptomus (pavyzdžiui, lengvą viduriavimą, kai šalinami toksinai). Todėl gydytojų reikalaujama perskaityti į pakuotę įdėtą informacinį lapelį. Jame išdėstyti ir įspėjimai, šalutiniai poveikiai bei keletas kontraindikacijų. Keleto vaistų vartojimas kontraindikuotinas nėštumo metu ir maitinant krūtimi. Be to, įspėjimai tam pačiam produktui priklausomai nuo galeninės formos gali skirtis. Pavyzdžiui, prie peroralinių ir injekuojamų ampulių pridėti skirtingi įspėjimai, jeigu jos pagamintos tokiomis pačiomis griežtomis aseptinėmis sąlygomis, nes peroralinis toleravimas pasiekiamas, kai produktas patenka per gleivinės paviršių [20, 21]. Labai geras toleravimas priklauso ne tik nuo nedidelės veikliųjų medžiagų koncentracijos, bet ir nuo daugiakomponentės, daugiatikslės vaistų prigimties. Tai užtikrina subalansuotesnį požiūrį į patofiziologinius procesus, kurie neslopina, pavyzdžiui, fermentinių reakcijų ar kitų biologinių procesų. Procesų slopinimas tiesiniu būdu dažnai sukelia nukrypimus nuo normos kitose susijusiose biologinėse sistemose. Tai bus plačiau aptarta 2 skyriuje. Endogeniniai stresoriai Fiziologinės medžiagos (pavyzdžiui, bilirubinas, amoniakas, šlapimo rūgštis ir pieno rūgštis) Apykaitos produktai (pavyzdžiui, CO 2, H 2 O 2 ir laisvieji radikalai) Žemės ūkio chemikalai, įskaitant medžio konservantus Hormonai (pavyzdžiui, adrenalinas ir kortizolis) (pavyzdžiui, dichlorodifeniltrichloroetanas [DDT], ir / arba neuromediatoriai chlordanas ir dieldrinas) (pavyzdžiui, histaminas) Plastifikatoriai (pavyzdžiui, ftalatai, alkilfenoliai ir bisfenolis A) bei ugniai atsparios medžiagos (pavyzdžiui, polibromidinti difenileteriai) Maisto priedai (pavyzdžiui, saldikliai, dažikliai ir konservantai) Mikroorganizmų šalutiniai apykaitos produktai ir pelėsiai Gydomieji ir pramoginiai narkotikai 1 lentelė. Egzogeninių ir endogeninių stresorių pavyzdžiai Mikroorganizmų liekanos Dantų plombos ir medicininiai implantai Produktų, vartojamų homotoksikologijoje, veiksmingumas Plačiau aprašyta 3 skyriuje Homotoksikologijos tyrimai. Kai kurie straipsniai pateikia bendrą homeopatinių medicininių produktų veiksmingumo apžvalgą. 2 HOMOTOKSIKOLOGIJOS TEORIJA 2.1 Ligos koncepcija Homotoksikologija ligą apibūdina kaip biologinių tikslingų gynybos mechanizmų prieš endogeninius ir egzogeninius stresorius (bendrai apibūdinamus kaip homotoksinai) pasireiškimą arba kaip organizmo pastangas kompensuoti toksinį pažeidimą, kurį jis patyrė. Norėdami išsiaiškinti šią koncepciją plačiau, pirmiausia turime išnagrinėti tam tikrus principus: Išorinius ir vidinius stresorius Reguliaciją ir kompensaciją kaip anksčiau apibūdintų stresorių veikimo padarinį Sąveika tarp organų, audinių bei tarpląstelinės medžiagos iš vienos pusės ir ląstelių bei jų receptorių iš kitos pusės Ligos vystymąsi 2.1 Egzogeniniai ir endogeniniai stresoriai Terminas homotoksikologija yra kilęs iš 3 žodžių. Lotyniško homo, reiškiančio žmogų, toksiško, kilusio iš graikų kalbos žodžio toxikon toksinas arba nuodas, ir galiausiai žodžio logija graikų logos, mokslas. Tradicinėje Vakarų medicinoje toksinai siejami su ksenobiotikais, cheminiais preparatais ar bakterijų toksinais. Vis dėlto Reckewegas toksinus apibrėžia plačiau. Jis apžvelgia visus stresorius bei veiksnius, kurie sutrikdo homeodinamiką kaip homotoksinai. Dalį atrinktų toksinų galima rasti 1 lentelėje. Tai apima ne tik anksčiau minėtus ksenobiotikus, bet taip pat ir medžiagas, kurios susidaro ląstelių metabolizmo metu ir gali būti nevisiškai katabolizuotos ar pašalintos (pavyzdžiui, histaminas, šlapimo 4 Biologinė medicina, 2015, nr. 1

7 Homotoksikologijos teorija rūgštis ar estrogenai). Reckewegas taip pat įtraukė ir psichologinius toksinus, pvz., lėtinį stresą. Dabar pripažįstama, kad lėtinis psichologinis stresas gali sukelti ligas, pvz., centrinio tipo nutukimą ir persivalgymo sindromą [27,28], kurie dažnai yra cukrinio diabeto ir kardiovaskulinės sistemos ligų pirmtakai [29]. Endogeniniai toksinai susidaro, kai fiziologinės medžiagos negali būti tinkamai katabolizuotos ar pašalintos. Pavyzdžiui, histaminas, aminas yra katabolizuojami citochromo P450 sistemos kepenyse. Jeigu kepenys funkcionuoja netinkamai, P450 fermentų sistema yra perkrauta aplinkos toksinų, vaistų ar gausaus etanolio vartojimo, histaminas kaupiasi sukeldamas patologines pasekmes [30]. Tas pats vyksta purinų katabolizmo ar šalinimo nukrypimo nuo normos atvejais. Tai lemia podagrą ir didesnę rezistentiškumo insulinui, diabeto, hipertenzijos, aterosklerozės [31] ir kitų patologinių veiksnių, prisidedančių prie kardiovaskulinės sistemos ligų išsivystymo, riziką [32]. Be to, dideli netinkamai katabolizuotų ar pašalintų estrogenų kiekiai taip pat turi ryšį su didesne tam tikrų ligų rizika, pvz., ikimenopauziniu [33] ir pomenopauziniu [34] sindromu, krūties vėžiu. Nenumatyti stresoriai apima triukšmą, kuris gali turėti sudėtingą poveikį, pvz., visuotinį poveikį žmogaus fiziologijai. Be to, jis gali veikti daugybę su klausa nesusijusių sistemų, pvz., kardiovaskulinę [35], neuroendokrininę ir psichologinę [36] bei imuninę sistemas [37]. Praktinis pritaikymas Dėl vis labiau didėjančio pripažinto [38], diagnozuoto [39] ir dokumentuoto [40,41] aplinkos toksinų poveikio sveikatai ir ligų formavimuisi šį klausimą ypač akcentuoja homotoksikologija. Jis sudaro 1 iš 3 pamatinių gydomųjų intervencijų, pavadintų detoksikacija ir drenažas. Išsamią temos apžvalgą rasite 4 skyriuje Įvadas į bioreguliacinę mediciną. 2.3 Reguliacija ir kompensacija Terminas homeodinamika (homeostazė) apibūdina organizmo gebėjimą palaikyti pastovią vidinę aplinką, atliekant nedidelius vidinius pakeitimus, kai siekiama kompensuoti didelius išorinius trikdžius [43,44]. Autoreguliacija yra procesas, pasireiškiantis, kai koks nors mechanizmas biologinėje sistemoje aptinka ir joje koreguoja pakeitimus [45]. Homotoksikologija visuotinę autoreguliacijos sistemą suvokia kaip pagrindinę sistemą, kuri reguliuoja homeodinamiką. Reckewegas ją pavadino didžiąja gynybos sistema. Bet nauji tyrimai parodė, kad ši sistema yra ekspansyvesnė, negu nustatė Reckewegas [46]. Homotoksikologijoje simptomai ir požymiai, pasireiškiantys ligos metu, yra laikomi šios sistemos aktyvinimo išraiška. Dėl to vien tik simptomų slopinimas nėra toleruojamas. Homotoksikologija siekia sustiprinti autoreguliacinę sistemą daugiakomponenčiais vaistais, kad būtų atkurta homeodinamika kaip numatyta gamtos. Tai faktas, pradedamas pripažinti tradicinės medicinos. Prof. Jackas Gwaltney jus iš Virdžinijos universiteto Šarlotsvilyje neseniai nustatė, kad daugelis peršalimo simptomų kyla ne dėl virusų invazijos, bet dėl gynybos (imuninės) sistemos aktyvinimo [47]. Iš tikrųjų imuniteto pavojaus teorija, pasiūlyta dr. Polly io Matzingerio 1994 m. [48], teigia, jog pasekmės dėl reakcijos į patogeną yra labiau išplitusios negu paties patogeno sukeltas atitinkamas imuninės sistemos atsakas [49]. Nors ši teorija yra prieštaringa ir plačiai nepripažinta, atsiranda vis daugiau pranešimų, Biotransformacijos ir šalinimo organai Ląstelinis kvėpavimas ir antioksidacinė sistema Tarpląstelinė medžiaga 1 pav. Visuotinė autoreguliacinė sistema homotoksikologijoje teigiančių, kad ji galėtų tinkamiau paaiškinti imuninį atsaką tam tikrų ligų metu negu dabar pripažįstama savo nesavo teorija [50 53]. Be to, karščiavimo, normalaus autoreguliacinio atsako į infekciją, slopinimas siejamas su blogomis išeitimis [54] bei kitais žalingais poveikiais [55], taip pat ir su galimu neurologinio vystymosi sutrikimų atsiradimu [56]. Praktinis pritaikymas Homotoksikologija gydo simptomus, nes jie sukelia diskomfortą pacientui. Vis dėlto simptomai niekada nėra tiesiog slopinami, nes iš tikrųjų jie yra autoreguliacinės sistemos pėdsakai. Taikant vadinamuosius 3 pamatinius gydymo metodus, reguliacinė terapija yra pridedama, kad būtų sustiprinta autoreguliacinė sistema. Visuotinė autoreguliacinė sistema homotoksikologijoje apima tokius komponentus (1 pav.): Imuninę sistemą Neuroendokrininę sistemą Gleivių paviršius, įskaitant pačių epitelinių ląstelių indėlį Tarpląstelinę medžiagą Ląstelinį kvėpavimą ir antioksidacinę sistemą Biotransformacijos ir šalinimo organus Imuninė sistema Neuroendokrininė sistema Gleivinių paviršiai Biologinė medicina, 2015, nr. 1 5

8 Homotoksikologijos teorija Nors šios sistemos dažnai suvokiamos kaip atskiri objektai, iš tikrųjų jos glaudžiai susijusios. Daugelis bendrų mediatorių ir receptorių bei jų sąveikos dažnai apibūdinamos kaip kryžminė sąveika [57 62]. Kryžminė sąveika tarp imuninės, neuroendokrininės ir nervų sistemos yra psichoneuroimunologijos (Ader 1975 m. [63]) mokslo pagrindas. Tačiau akivaizdu, jog labai aktyvi kryžminė sąveika vyksta tarp daugybės adaptacinių sistemų. Šie tarpusavyje susiję signalinių molekulių (kartais vadinamų perdavimo molekulėmis) keliai, funkciniai ir struktūriniai baltymai bei angliavandeniai dabar vadinami autoreguliaciniais tinklais. Dėl nuo jos neatskiriamos paradigmos, jog šios sistemos yra susijusios ir turi būti stiprinamos bei į jas būtina žvelgti iš daugiatikslės (žr. Veikimo mechanizmo dalį) perspektyvos, homotoksikologija gali būti laikoma ankstyva sistemų medicinos traktuote. Kai kurie autoriai taip pat nurodo, kad sistemų medicina tinklų medicina [64 67]. Taigi prienama prie išvados, jog liga nėra vieno receptoriaus ar fermento veikimo nuokrypis nuo normos. Tai labiau šių autoreguliacinių tinklų sutrikimas. Be to, vis labiau remiamas požiūris, kad ligos sukeltas vieno ar daugiau iš šių tinklų sutrikdymas yra dažnas skirtingų ligų, kurios gali atrodyti nesusijusios, atvejais [68]. Autoreguliacinės sistemos valdomos grįžtamojo ryšio kilpų, kurios gali būti teigiamos ir neigiamos [69,44], ir svyravimų, įskaitant chronobiologinius [70]. Šių autoreguliacinių sistemų stiprinimas, o ne tam tikrų jų dalių slopinimas, palaiko grįžtamojo ryšio kilpas ir chronologinius ritmus nepažeistus. Taip prisidedama prie homotoksikologijos saugumo. Pavyzdžiui, netgi jeigu yra vartojama izopatinė medžiaga (nedidelės koncentracijos sėklidžių ekstraktas), ji nepadidins patologinio testosterono koncentracijos, nes šio grįžtamojo ryšio kilpos lieka nepaveiktos. Tai yra priešinga tiesiniam visiškam testosterono įsotinimui, kuris gali sutrikdyti fiziologines grįžtamojo ryšio kilpas ir lemti patologijos susiformavimą. Praktinis pritaikymas Ūminių ligų metu dažniausiai pakanka simptominio gydymo ir autoreguliacinės sistemos stiprinimo vienu produktu, nes produktai veikia daugelį taikinių per jų sudėtyje esančius sudėtinius komponentus. Vis dėlto, kai imamės gydyti lėtinę, ilgai trunkančią ligą, dažniausiai gydymas turi būti nukreiptas į daugiau negu vieną autoreguliacinę sistemą. Remiantis šiuo sisteminiu požiūriu, taikomi vaistai, nukreipti daugiau negu į vieną sistemą (vadinamieji kompleksiniai vaistai). O ligų, pasižyminčių sudėtinga patofiziologija, atveju vienai sistemai gydyti taikomas daugiau negu vienas vaistas. 2.4 Teritorija: nuo humoralinės sąveikos per tarpląstelinę medžiagą į ląstelę Per pastaruosius amžius moksle dominavo redukcionistinis mąstymas. Buvo suprantama, jog biologinių sistemų pobūdis ir funkcija gali būti paaiškinta suskirstant jas į mažiausias dalis [71]. Viskas buvo sumažinta iki cheminių sąveikų, o visuma matoma kaip tų dalių suma [72]. Daugelį metų biologijoje ląstelė buvo laikoma mažiausiu vienetu. Ląstelės teoriją pirmiausia paskelbė Rudolfas Virchowas. Virchowas savo teoriją pradėjo plėtoti nuo Roberto Remarko idėjų, teigiančių, kad ląstelė susidaro dalijantis ląstelėms [73]. Virchowas apjungė Remarko idėjas ir suformulavo omnis cellula a cellula visos ląstelės kyla iš ląstelių [74]. Jis taip pat pabrėžė ląstelės sąveiką su krauju ir limfa bei išleido savo teorijos paskaitų seriją, kurioje tvirtino, kad ląstelė kaip mažiausias gyvybės vienetas žmogaus organizme yra pagrindinė ligų priežastis [75]. Vis dėlto Virchowo teorija turi ir trūkumų, nes neatsižvelgia į neurohumoralinės sąveikos, esminio aspekto, kurį Claude is Bernardas apibūdino kaip milieu interieu (vidinę aplinką, šiandien žinomą kaip homeodinamiką), indėlį ligų vystymuisi. Jis tai reziumavo savo pareiškime: Vidinės aplinkos pastovumas yra būtina sąlyga laisvam ir nepriklausomam gyvenimui [76]. Remiantis tuo, ląstelės susisiekia su visomis organizmo sistemomis per pagrindinę reguliacinę sistemą [77] (šiuolaikinis sinonimas tarpląstelinę medžiagą [78]), kuri nulemia vienintelį ir unikalų norimą rezultatą homeodinamikos realizavimą ir palaikymą žmogaus organizme. Atsiradus naujesnėms technologijoms, įmanomas netgi vienos molekulės transkripcijos nustatymas [79]. Vis dėlto redukcionistinė paradigma pamažu persvarstoma. Kadangi mokslas ėmė darytis vis labiau redukcionistinis, mokslininkai, kurie dirbo, pavyzdžiui, žmogaus genomo išaiškinimo srityje, ėmė atsigręžti ir netgi tapo sistemų medicinos ar sistemų biologijos srities pradininkais [80]. Kad ląstelė be savo aplinkos yra tik abstrakcija, aiškiai propagavo vienas iš tarpląstelinės medžiagos tyrinėjimų srities pradininkų Alfredas Pischingeris [77]. Dabar tai pripažįsta ir pagrindinė medicininė literatūra [81]. Tarpląstelinė medžiaga formuoja tiesioginę ląstelės mikroaplinką. Tarpląstelinė medžiaga yra sudaryta iš kintančio ir sąveikaujančio glikoproteinų, kolagenų, glikozaminoglikanų ir proteoglikanų [82] rinkinio pagrindinėje medžiagoje. Ją sudaro didelės polisacharidų (sudėtinių cukrų) molekulės vandeniniame neorganinių druskų, maisto medžiagų ir medžiagų apykaitos produktų tirpale, žinomame kaip tarpląstelinis skystis. Pagrindinės baltymų klasės tarpląstelinėje medžiagoje yra struktūriniai ir adhezijos baltymai. Pischingerio knygoje pateikiama išsami įvairių molekulių struktūros ir funkcijų apžvalga [83]. Tarpląstelinė medžiaga suteikia daugeliui audinių masę, formą ir tvirtumą. Įvairiuose skeleto ir raumenų sistemos audiniuose riebaliniame, kauliniame ir jungiamajame gali skirtis. Kad papildomai suteiktų struktūrinę atramą, tarpląstelinė medžiaga per tarpląstelinės medžiagos ląstelių signalizavimą daro sudėtingą poveikį ląstelių funkcionavimui. Pavyzdžiui, paaiškėjo, jog glikozaminoglikanai, proteoglikanai ir kai kurie jų fragmentai veikia citokinų ir chemikonų sintezę, leukocitų telkimąsi, augimo faktorių saugojimą bei mobilizavimą, žaizdų gijimo reguliaciją, morfogenezę [84 86] ir uždegimo iniciaciją bei moduliavimą [87]. Be to, in vitro daugelis gyvūnų ląstelių gali augti tik tada, kai prie paviršiaus yra prisitvirtinusios per tarpląstelinę medžiagą [88]. Integrinai ir proteoglikanai yra pagrindinės adhezijos molekulės, kurios įtrauktos į signalizavimą [89,90]. Šios molekulės 6 Biologinė medicina, 2015, nr. 1

9 Homotoksikologijos teorija geba užfiksuoti, integruotis ir reaguoti į mikroaplinkos pokyčius. Integrinai dažniausiai kerta ląstelės membraną (2 pav.). Dėl to tapo aišku, kad tarpląstelinė medžiaga ne tik remia ląsteles, bet egzistuoja ir sudėtingas sąryšis tarp ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos. Plėtojantis žinioms apie sąveiką tarp ląstelių ir jų mikroaplinkos, nepertraukiamai kryžminei sąveikai tarp šių 2 objektų [91] apibūdinti, tolesnes detales pagrindžiant keletu skirtingų audinių pavyzdžiais [92,93], prieš daugiau nei 25 metus buvo sudarytas terminas dinaminė tarpusavio sąveika. Tai iliustruoja 3 pav. Papildomi tyrimai tarp tarpląstelinės medžiagos ir branduolio parodė ryšį, padedantį nulemti genų ekspresiją ir taip daryti įtaką ląstelės fenotipui bei struktūrai [94]. Be to, buvo pasiūlytas teiginys, kad ląstelės prisitvirtinimas prie tarpląstelinės medžiagos vaidina svarbų vaidmenį epitelinių ląstelių vystymuisi ir funkcijai sudėtiniuose organuose, pvz., pieno liaukose [95]. Dinaminės tarpusavio sąveikos supratimas išsiplėtojo iki taško, kuriame sutrikimas tinkluose, vadovaujančiuose šiems procesams, yra laikomas atsakingu už ligos progresavimą [96] ir dėl to susijęs su audinių vystymusi, reparacijos ir regeneracijos procesais bei žmogaus ligų patogeneze, įskaitant ir žaizdų gijimą bei vėžį. Daugybė tinklų, pradedant nuo genomo (DNR) iki transkriptomo (RNR), epigenomo [97] ir glikomo (gliukozės metabolizmo, įskaitant glikozilinimą), įtraukti į mikroaplinkos atsaką. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriama epigenetikos ir glikozilinimo vaidmeniui [53,98,99]. Neseniai paaiškėjo, jog mikroaplinkos pokyčiai (būtent hipoksija) daro įtaką glikozilinimo būdui ir dėl to veikia ląstelės funkciją [100]. Taip buvo papildomai įrodytas glaudus ryšys tarp laikinų ląstelės mikroaplinkos ir funkcijos pokyčių. 2 pav. Tarpląstelinė medžiaga Sintezė Degradacija Remodeliavimas 3 pav. Dinaminė tarpusavio sąveika tarp ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos a a Pritaikyta iš Schultz et al. [96] Tarpląstelinė medžiaga Ląstelė Įtampa Poliškumas Dediferenciacija Migracija Proliferacija Išgyvenamumas Taigi atsakas į pokyčius yra nepaprastai sudėtingas ir dinamiškas, nes nuolat prisitaiko prie mikroaplinkos būsenos. Tai savaime sukelia tiesinės intervencijos, matomos redukcionistiniame modelyje [101], problemų. Ląstelės mikroaplinka taip pat glaudžiai siejasi su makroaplinka (t. y. visuotine autoreguliacine sistema) ir jautriai reaguoja į jos pokyčius. Pavyzdžiui, per tarpląste- linę medžiagą ląstelė susijusi su nervų galūnėmis ir kraujagyslėmis. O per parakrininę sekreciją ląstelė siejasi su visuotiniu autoreguliaciniu tinklu ir atvirkščiai. Todėl taip pat yra dinaminė tarpusavio sąveika tarp visuotinio autoreguliacinio tinklo ir ląstelės mikroaplinkos. Autonominės nervų sistemos nervų galūnės yra įsiterpusios į tarpląstelinę medžiagą, o hormoninės medžiagos, pvz., skydliaukės hormonai [102,103], estrogenai [104,105] ir kortizolis [106], daro sudėtingą poveikį jungiamajam audiniui. Imuninė sistema per citokinų tinklą vaidina pagrindinį vaidmenį mikroaplinkoje. Iš tikrųjų tarpląstelinės medžiagos suteikiama atrama ir kai kurios iš jos išskiriamos molekulės sudaro pagrindą vienai iš pagrindinių imuninės sistemos funkcionavimui būtinų sąlygų (būtent ląstelių, pvz., neutrofilų ar makrofagų, Biologinė medicina, 2015, nr. 1 7

10 Homotoksikologijos teorija migracijai) [ ]. Panašiai ir metaloproteazės, sintezuojamos ir išskiriamos neutrofilų, yra svarbios audiniams remodeliuoti [110], įskaitant patologinius audinių pokyčius tam tikrų ligų, pvz., bronchiolito [111] ir emfizemos [112], metu, bei pagrindžia imuninės sistemos ir tarpląstelinės medžiagos tarpusavio priklausomybę. Praktinis pritaikymas Tarpląstelinės medžiagos vientisumas vaidina svarbų vaidmenį gydant bet kurias ligas. Todėl daugelis vaistų, taikomų homotoksikologijoje, yra nukreipti į tarpląstelinės medžiagos optimizavimą. Dėl to tarpląstelinės medžiagos detoksikacija ir drenažas yra labai svarbūs, kaip ir neuroendokrininio poveikio tarpląstelinei medžiagai atkūrimas. Daugelis intervencijų ampulėmis atliekamos tiesiai į tarpląstelinę medžiagą (pavyzdžiui, taikant biopunktūrą). 2.5 Nuolatinis uždegimas ligų vystymosi variklis Šiuolaikinis mokslas atranda, kad lėtinis uždegimas yra daugelio lėtinių ligų ben- Ląstelių adhezija Tarpląstelinės medžiagos sintezė Genomo nestabilumas Somatinė mutacija Navikas Homeodinamika U Ž D E G I M A S Sutrikdytas audinio ciklas sukelia lėtinį uždegimą Stresas Senėjimas Lėtinės ligos Degeneracija 4 pav. Ūminis uždegimas kaip homeodinamikos mechanizmas a a Pritaikyta iš St. Laurent [124] dras variklis [113,114]. Atrodo, jog reumatinių ligų metu uždegiminį atsaką sukelia infekcijos ir pažeidimas (pavyzdžiui, pagrindiniai uždegimo aktyvikliai). O kitomis sąlygomis uždegimas remiasi audinio disfunkcija arba homeodinamikos disbalansu. Vadinamųjų autouždegiminių sindromų metu įgimtos imuninės sistemos anomalijos sukelia autouždegimą [115]. Neseniai plataus aplinkos veiksnių spektro vaidmuo per epigenetinius mechanizmus buvo susietas su uždegimu [116,117]. Kita vertus, ūminis uždegimas yra pagrindinis homeodinamikos mechanizmas ir apima keletą anksčiau minėtų autoreguliacinių sistemų, ne tik imuninę sistemą [118, 119]. Mokslininkai mano, kad konkretaus lygio ir tipo uždegimas yra reikalingas normaliai funkcionuoti kai kuriems audiniams ir organams. Pavyzdžiui, daugelis iš uždegiminių procesų virškinamojo trakto gleivinės paviršiuje išlieka nedidelio lygio, kad sustiprintų jautrią ir reaktyvią imuninę sistemą, kuri suteikia apsaugą nuo potencialiai pavojingų patogenų, bet toleruoja būtinas naudingąsias medžiagas [120]. 1. Jutimas 2. Morfinis išardymas 3. Pašalinimas / detoksikacija 4. Proliferacija 5. Remodeliavimas Naujesni tyrimai parodė, jog yra atskiras uždegimo paros ritmas [121]. Iškelta hipotezė, kad šiuos paros ritmus sukelia ciklinė hormonų kortizolio ir melatonino sintezė, stimuliuota centrinio laikrodžio, esančio suprachiazmatiniuose branduoliuose. Atsiranda vis daugiau įrodymų apie esminį antiuždegiminį melatonino poveikį daugeliui skirtingų organizmo sistemų, įskaitant imuninę [122] ir centrinę nervų sistemas [123]. Ciklinė hormonų sintezė taip pat veikia chronobiologiniu imuninės sistemos ritmu. Taip nustatytas transformuojančio augimo faktoriaus β (TGF) bei interleukino (IL) 2 vyravimas naktį ir naviko nekrozės faktoriaus α, IL-1 bei IL-6 kiekio augimas rytą. Kortizolio koncentracijos sumažėjimas iki žemiausio lygio vidurnaktį yra pagrindas šiam uždegiminiam atsakui, kuris leis audinio katabolizmo ir anabolizmo ciklams vykti normalia tvarka (reiškinys gyvybiškai svarbus audinių regeneracijai). Ūminis uždegimas turi keletą komponentų, kurie pasireiškia audinio atkūrimu, jei jiems bus sudarytos sąlygos vykti normalia eiga (4 pav.). Kai šis ūminis uždegiminis procesas yra sustabdomas arba ištęsiamas, sulaukiama kelių pasekmių. Ląsteliniu lygiu tos pasekmės apima genominį nestabilumą, audinių lygiu naviką. Kita vertus, tai taip pat gali sukelti ankstyvą senėjimą, kuris sukelia degeneraciją. C. Nathan žodžiais, paskelbtais Nature: Jei bet kuriuo etapu galimybės pradėti tą etapą išsenka, bet progresas į kitą etapą užblokuojamas, uždegiminis procesas gali pakrypti į uždelstą modelį, pvz., audinio infiltraciją limfocitų ir leukocitų agregatais (granulomomis), kurie kartais įterpiami į proliferuojančius sinovijinius fibroblastus, arba audinio deformaciją kolageno pluoštais (fibrozė). Išliekantis uždegimas gali oksiduoti DNR pakankamai stipriai, kad paskatintų neoplastinę transformaciją [125]. Reckewegas šį procesą apibūdino savo vadinamojoje šešiafazėje lentelėje, kuri buvo publikuota Münchner Medizinische Wochenschrift [1]. Dabar ši lentelė vadinama LFL. Ji apibūdina ligos progresavimą ar vystymąsi šešiomis fazėmis: ekskrecija, uždegimu, atsidėjimu, impregnacija, degeneracija ir dediferenciacija. Jei žvelgtume į fazes patofiziologiniu uždegimo proceso požiūriu, pamatytume 5 pav. apibūdintą modelį. Daugelis veiksnių gali prisidėti prie uždegimo tęstinumo. 8 Biologinė medicina, 2015, nr. 1

11 Homotoksikologijos teorija Ekskrecija Uždegimas Atsidėjimas/ Deponavimas Aktyvacija Ūmus uždegimas, kurį lydi fiziologinė patologinių reiškinių pabaiga Poūmis uždegimas, lydimas hipertrofinės ir hiperplazinės adaptacijos Reguliacijos / kompensacijos pasiskirstymas 5 pav. Patofiziologinis uždegimo procesas Ūminio uždegimo funkcija Remiantis 4 pav. tampa aišku, kad ūminis uždegimas apima tam tikrą įvykių ciklą ir kad kiekviena ankstesnė pakopa prisideda prie kitos pakopos. Tai faktas, kurį patvirtino neseniai atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, nauja medžiagų klasė apsprendžiantys lipidų mediatoriai sulaukia daug dėmesio [126]. Šių medžiagų susidarymo priežastis yra tvirta priešprieša uždegiminiam atsakui. Jeigu tam nėra sudaromos sąlygos, patologiniai reiškiniai neišnyksta. Impregnacija Degeneracija Dediferenciacija Paūmėjęs lėtinis nedidelis uždegimas, lydimas patologinio remodeliavimo Lėtinis uždegimas, lydimas randėjimo Lėtinis uždegimas, lydimas proliferacijos Praktinis pritaikymas Problemą išsprendžia vaistai, kurie palaiko ir leidžia uždegiminiams procesams netrukdomai vystytis lengvesne forma. Kaip bus matyti vėliau, sudėtiniai homeopatiniai vaistai, pvz., Traumeel S, neslopindami palaiko visas uždegiminio proceso fazes Toksiškumas Toksinai ir homotoksikologijos gydymo metodai labai glaudžiai siejasi. Toksiškumas ląstelinėje mikroaplinkoje gali kilti iš 2 šaltinių: kaupimosi (1) ląstelinių medžiagų apykaitos produktų, nepašalintų iš audinių skysčio, (2) toksinų iš išorinės aplinkos, kurie nėra biotransformuoti ar išskirti šalinimo organų arba 3 fazės detoksikacijos pernešėjų [127]. Priklausomai nuo to, ar jie bus lipofiliniai (kaupsis riebaliniame audinyje), ar hidrofiliniai (kaupsis kitame jungiamajame audinyje), toksinai gali būti deponuojami ląstelių mikroaplinkoje ir ten sulaikyti mechaniškai pasilikti, prisijungę prie tarpląstelinės medžiagos paviršiaus joninėmis ir hidrofobinėmis bei hidrofilinėmis jungtimis (pavyzdžiui, neturinčios krūvio molekulės prikimba prie tarpląstelinės medžiagos) [128]. Toksinai mikroaplinką gali veikti keliais būdais. Pavyzdžiui, ląstelių migracijos reguliacija yra viena svarbiausių tarpląstelinės medžiagos funkcijų. Ši funkcija blogai veiks, jei bus papildomai mechaniškai sulaikytų toksinų. Be to, tam tikri chlororganiniai junginiai, pvz., dioksinas, trukdys audiniui remodeliuotis [129,130]. Vieną pagrindinių poveikių toksiškumas per epigenetinius mechanizmus (pavyzdžiui, paveldimus genų ekspresijos Kepenys Blužnis M1 agonistiškai reaguojantis cholinerginis smegenų tinklas Smegenys GI traktas Patogenai Išemija Pažeidimas Citokinai Dorsalinis motorinis branduolys Aferentinis nervas klajoklis Eferentinis nervas klajoklis Širdis Didesnis nervo klajoklio aktyvumas sukelia padidėjusį širdies ritmo kintamumą Audinių pažeidimas Nesubalansuotas Citokinų išsiskyrimas (pvz., TNF, IL-1, HMGB1) Subalansuotas Audinių atsistatymas Citokinų išskyrimo slopinimas Ach AChR α7 subvienetas Makrofagas 6 pav. Cholinerginis antiuždegiminis kelias a Sutrumpinimai: Ach acetilcholinas; AChR acetilcholino receptorius; GI virškinamasis traktas; HMGB1 didelio mobilumo grupės baltymas B1; IL interleukinas; TNF naviko nekrozės faktorius. a Pritaikyta iš Tracey [136] Biologinė medicina, 2015, nr. 1 9

12 Homotoksikologijos teorija pokyčius, kurie neapima DNR nukleotidų sekų) gali daryti neribotai besitęsiančiam uždegimui [131]. DNR metilinimo ir histonų modifikavimo modeliai, pvz., acetilinimas, ir chromatino remodeliavimas bei RNR kopijos gali būti modifikuojamos aplinkos veiksnių, įskaitant mitybą, elgseną, psichologinį stresą, aplinkos toksinus ir atsitiktinius veiksnius, paveikiant genų ekspresiją ir dėl to fenotipą [132]. Aplinkos veiksniai gali veikti ir nepriklausomai, ir kartu daryti įtaką bendrai sveikatai bei imlumui ligoms visą gyvenimą, papildomai tiesiogiai veikdami metabolizmą ir fiziologiją. Šie neseniai pripažinti DNR transkripciją kontroliuojantys aplinkos mechanizmai suteikė įrodymų apie reikšmingą ląstelės funkcijos plastiškumo apimtį ir dėl to apie galimybę paveikti ją gydomosiomis medžiagomis, pvz., homeopatiniais metodais paruoštais vaistais. Vienas straipsnis pateikia apžvalgą toksiškumo tema [133]. Vis dėlto to pakanka, kad būtų galima teigti, jog viena svarbiausių gydymo strategijų apsaugoti ląsteles ir paveikti ląstelės struktūrų bei ląstelinės mikroaplinkos toksiškumo lygį. Praktinis pritaikymas Drenažas ir kiti gydymo metodai, kurie paskatina toksinų pašalinimą ir biotransformaciją, sudaro neatsiejamą biomedicinos gydymo metodų ir homotoksikologijos dalį Psichologinis stresas Ląstelės mikroaplinka signalus iš neuroendokrininės sistemos gauna 2 būdais: per gausią autonominės nervų sistemos inervaciją ir per kraują. Stresas savaime gali neribotai ištęsti lėtinį uždegiminį atsaką, vadinamąjį neurogeninį uždegimą. Manoma, kad psichologinis stresas sukelia uždegiminį atsaką, panašų į sukeltą infekcijos ar uždegimo [134]. Cholinerginis antiuždegiminis kelias sąsaja tarp smegenų ir imuninės sistemos [135] pateikia koncepciją, kaip nuolatinis neurologinis poveikis gali lemti organų sistemos funkcijos sutrikimą. Yra gerai aprašytas ryšys tarp autonominės nervų sistemos aferentinių skaidulų (daugiausiai per nervą klajoklį), virškinamojo trakto organų ir audinių, acetilcholino receptorių bei centrinės nervų sistemos (6 pav.) [136,137]. Nauji tyrimai remia idėją, kad centrinė nervų sistema per uždegiminį reflekso lanką [139] yra glaudžiai susijusi su periferinio uždegimo [138] reguliacija Metabolinis sutrikdymas Mitochondrijos atlieka svarbų uždegiminio proceso ir ląstelės gerovės palaikymo vaidmenį. Mitochondrijos yra bakterinės kilmės. Jei jos prasiskverbia iš ląstelės (ląstelei žuvus), bus atpažįstamos kaip antigenai ir sukels uždegiminį atsaką [140]. Be to, iš mitochondrijų išskirtos signalinės molekulės, įskaitant ir reaktyviuosius deguonies junginius, taip pat atlieka svarbų vaidmenį inicijuojant ir neribotai ištęsiant uždegiminį atsaką kai kuriuose audiniuose [141]. Neseni įrodymai dar labiau sustiprina nefunkcionuojančių mitochondrijų ir iš jų išskiriamų reaktyviųjų deguonies junginių kaip svarbiausios inflamasomų aktyvacijos [142] priežasties vaidmenį ir netgi teigia, kad jie yra nepriklausomas uždegimas [143]. Atsiranda vis daugiau įrodymų, jog nesureguliuotas ląstelės metabolizmas, konkrečiai dėl maistinių medžiagų pertekliaus ir su tuo susijusio sutrikusio insulino išskyrimo, yra vienas iš svarbiausių uždegimo iniciacijos veiksnių [144]. Praktinis pritaikymas Vaistai, savo sudėtyje turintys bioreguliacinius metabolinius faktorius, pvz., Ubichinon compositum* ir Coenzyme compositum*, labai dažnai pridedami prie lėtinių ligų gydymo protokolų. Jie yra dešinėje LFL pusėje. Ekskrecija Uždegimas Atsidėjimas/ Deponavimas Aktyvacija Centrinio tipo nutukimas Reaktyvi hipoglikemija Nealkoholinis steatohepatitas Reguliacijos / kompensacijos pasiskirstymas 8 pav. Ligos vystymasis reguliacijos ir kompensacijos fazėse 2.6 Tolesnis ligos formavimasis LFL apima ligų pavyzdžius, suskirstytus į įvairias fazes (7 pav.; žr p. Ligų formavimosi lentelė LFL). LFL yra viena iš pagrindinių homotoksikologijos priemonių. Tai paciento reguliacinės būklės įvertinimo įrankis, taip pat naudinga kaip gydymo vadovas ir kaip gydymo stebėjimo bei prognozės nustatymo būdas. Pati liga yra organizmo nesugebėjimo palaikyti homeodinamiką, susidūrus su anksčiau minėtais stresoriais, išraiška. Dėl to atsižvelgimas į paciento ligos statusą, remiantis šiuolaikine medicina, praktikuojančiam gydytojui leidžia suvokti paciento reguliacinio pajėgumo tvirtumo ar sutrikimo laipsnį. Tai taip pat aiškiai išreiškia vadinamasis reguliacijos / kompensacijos pasiskirstymas (RKP; angl. regulation/compensation division), lentelės vieta tarp atsidėjimo ir impregnacijos fazių, kur, manoma, yra perėjimas iš reguliacijos į kompensaciją. Kompensacijos fazėje matome audinių pokyčius nuo nenormalaus bronchų remodeliavimo sergant lėtine astma iki kremzlės degeneracijos osteoartrito atveju ar proliferacinio augimo neoplastinių ligų metu. Daugelis šiuolaikinių ligų gali būti suprantamos remiantis šiuo modeliu (8 pav.). Tai ypač pripažįstama kepenų ligų atveju [145]. Impregnacija Degeneracija Dediferenciacija Metabolinis sindromas 2 tipo cukrinis diabetas Gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys Krūties vėžys Mielominė liga Kasos vėžys 10 Biologinė medicina, 2015, nr. 1

13 Vaistai, vartojami homotoksikologijoje Jeigu šiuo metu pacientui pasireiškianti liga yra kairėje RKP pusėje, autoreguliaciniai mechanizmai gali būti sustiprinti, medžiagų apykaitos produktai pašalinti arba drenuoti, o normalus uždegimo ciklas palaikomas taikant imunomoduliaciją. Jeigu liga gali būti priskirta dešiniajai šio pasiskirstymo pusei, reikalinga taikyti dar platesnį gydymo modelį, kurio metu be detoksikacijos ir drenažo bei imunomoduliacijos papildomai stiprinamos ląstelės, audiniai ir organai. Tai sudaro vadinamąsias 3 pamatines gydymo intervencijas, kurios bus išsamiau aprašytos toliau. Pagal Reckewego atliktus atidžius stebėjimus organizmas visada stengsis išsivaduoti iš vadinamojo sulaikymo modelio inicijuodamas ūmų uždegimą ir taip mėgindamas sureguliuoti homeodinamiką. Kartu bus sužadintas ir sveikatos pagerėjimas. Šios pastangos suvokiamos kaip autoreguliacijos fenomenai ir yra pageidaujamos bei skatinamos, o ne slopinamos, išskyrus tuos atvejus, kai jos itin stiprios ar pavojingos gyvybei. Jeigu liga pereina į dešiniąją RKP pusę, bioreguliacinio gydymo metodais sukeliamas ūmus uždegimas. Šio individualaus atsako į gydymą ir ligos progresavimo sekimas bei gydymo pritaikymas paciento bioreguliacinei būklei, paverčia homotoksikologiją ne tik sistemų medicina, bet ir individualizuotu gydymo metodu. Bioreguliacinis metabolinis veiksnys α-ketoglutaratas Akonito rūgštis Citrinos rūgštis Fumaro rūgštis Sarkolaktinė rūgštis DL-maliko rūgštis Adenozino trifosfatas (ATP) Kofermentas A Levotiroksinas Ubikvinonas 3 VAISTAI, VARTOJAMI HOMOTOKSIKOLOGIJOJE Šioje gydymo sistemoje taikomi kelių rūšių vaistai. Iš LFL matyti, kad jie parenkami, atsižvelgiant į ligos proceso klasifikaciją. 3.1 Ingredientai Vaistai apima augalinės ir mineralinės kilmės medžiagas, bioreguliacinius metabolinius veiksnius, nebotanines biologines sudedamąsias dalis ir galiausiai homeopatiniais metodais pritaikytus alopatinius vaistus. Augalų sudedamosios dalys, atsižvelgiant į augalo toksiškumą, įtraukiamos į paruošimą mažiausiu galimu skiedimu. Tais atvejais, kai augalas gali būti toksiškas, taikomas vadinamasis pirmas saugus praskiedimas, kuris gali skirtis tarp nereceptinių ir receptinių vaistų. Tai toliau užtikrina preparatų saugumą. Siekdami išlikti, augalai išskiria keletą cheminių medžiagų (pavyzdžiui, alkaloidus ir glikozidus). Šios medžiagos ar dirbitiniai jų derivatai sudaro daugelį žmonėms žinomų vaistų. Dėl šių medžiagų įvairovės augalai geba gydyti ligas daugiatiksliu būdu [146]. Mineralinės kilmės ingredientai ir bioreguliaciniai metaboliniai veiksniai vartojami nanomolekulinėse ribose, nes Klasifikacija Krebso ciklo tarpinis produktas Krebso ciklo tarpinis produktas Krebso ciklo tarpinis produktas Krebso ciklo tarpinis produktas Medžiagų apykaitos produktas Krebso ciklo tarpinis produktas Nukleotidas Nukleotidas Hormonas Kvinonas manoma, kad taip jie turi stimuliuojamąjį poveikį. Bioreguliaciniai metaboliniai veiksniai (2 lentelė) toliau yra skirstomi pagal jų funkciją organizme (pavyzdžiui, Krebso ciklo tarpiniai produktai, kofaktoriai ar neuromediatoriai). Jų palaikomojo poveikio svarba ląstelių energijos apykaitai ar kaip kofaktorių svarba metaboliniams procesams negali būti pakankamai akcentuojama. Nebotaninės biologinės sudedamosios dalys gali būti suskirstytos į organų ekstraktus, nuodus ir susilpnintas patogenines medžiagas (nozodus). Šios medžiagos yra specifiniai imunomoduliatoriai. Teigiama, kad organų ekstraktai stiprina organų struktūrą (ar bent jau sustiprina organus), ypač LFL tarpląstelinės medžiagos ir ląstelinėje fazėje. Jie išgaunami iš kiaulės organų ir audinių griežtai kontroliuojant kokybę, kaip buvo aptarta 1 skyriuje. Kaip ir tradicinėje medicinoje, jie naudojami dėl savo panašumo į žmogaus audinius. Taikomi ne tik organams sustiprinti, bet ir kaip imunomoduliatoriai dėl jų audiniuose esančių baltymų. Organų ekstraktai vaidina vis didesnį vaidmenį gydant ligas [148]. Nors nozodus, susilpnintas patogenines medžiagas, vartoja tradicinė homeopatija, jie tapo svarbūs ir šiuolaikinei medicinai [149,150]. Jie vartojami gynybos sistemai atnaujinti, kad ji galėtų panaikinti senas infekcijas ar liekamąsias ligos pasekmės, sukeltas žinomo sukėlėjo, pvz., Staphylococcus ar Steptococcus. Keletas cheminių medžiagų, vartojamų tradicinės medicinos, taip pat gali būti paruoštos hemeopatiniais metodais ir taikomos izopatiniu būdu, kaip minėta anksčiau. Šios medžiagos vartojamos, jeigu yra įtariamas jatrogeninis pažeidimas dėl tos medžiagos poveikio (pavyzdžiui, Penicillin-Injeel*). 3.2 Vaistų grupės Homotoksikologijoje vaistų grupės gali būti suskirstytos pagal jų sudėtį (įskaitant ir funkciją) ar paskirtį. 2 lentelė. Bioreguliacinių metabolinių veiksnių pavyzdžiai a a Pastaba: kai kurias iš šių medžiagų vartoja alopatinė medicina. Vis dėlto jeigu pagal Europos direktyvą jos paruoštos homeopatiniais metodais ir praskiestos 1:100 alopatinės dozės, laikomos homeopatinėmis [147]. * Vaistinis preparatas šiuo metu neregistruotas Lietuvos Respublikoje. Biologinė medicina, 2015, nr. 1 11

14 LIGŲ FORMAVIMOSI LENTELĖ Pasveikimas REGULIACIJOS BŪKLĖ Liga Humoralinės fazės Matrikso fazės Ląstelinės fazės Organai/audiniai Ekskrecijos Uždegimo Deponavimo Impregnacijos Degeneracijos Dediferenciacijos fazė fazė fazė fazė fazė fazė 1. Epiderminiai Padidėjęs prakaitavimas. ausų siera, riebalai, smegma. Dermatitas, egzema, piodermija, abscesas, furunkulas, impetigo (pūlinėlinė), išorinės ausies uždegimas. Hiperkeratozė, seborėjinė egzema, apgamai, karpos, nuospaudos. Atopinė egzema, dilgėlinė, karpos, išangės įplyšimai, raudonieji spuogai, hirsutizmas, pigmentacija. Žvynelinė, alkūnės opos, radiacinis pažeidimas, paprastoji pūslinė, dermatozė, odos tuberkuliozė. Plokščialąstelinė karcinoma, bazinių ląstelių karcinoma, melanoma. 2. Sekreciniai Padidėjusi seilių ir ašarų sekrecija, sloga. Vidurinės ausies uždegimas, faringitas, stomatitas, gingivitas, išopėjimai, glositas, rinitas (ūmus), sinusitas (ūmus), laringitas, dantų abscesas. Nosies polipai, Eustachijaus vamzdžio kataras, dantų granulioma, cistos. Atopinis rinitas, šienligė, sinusitas (lėtinis), rinitas (jatrogeninis), anosmija, hipoakuzija. Otosklerozė, kurtumas (laikinas), atrofinis rinitas, dantų ėduonis, parodontozė. Leukoplakija, liežuvio vėžys, gerklų vėžys, nosiaryklės vėžys, trachėjos vėžys. EKTODERMINIAI 6. Organų audiniai REGULIACIJOS / KOMPENSACIJOS PASISKIRSTYMAS 3. Nerviniai Padidėjusi neuromediatorių sekrecija Neuralgija, neuritas, polineuritas, meningitas, encefalitas, trišakio nervo neuralgija (ūmi), juostinė pūslelinė. Neuroma, amiloido sankaupos, sunkiųjų metalų sankaupos. 4. Akies Konjunktyvitas. Miežis, rainelės dėmė (pradinė), plūdinė. 5. Simpatinės nervų sistemos Padidėjusi adrenalino ir noradrenalino sekrecija. Karščio pylimas, hipervagotonija, hipersimpatikotonija. Kvėpavimo Skrepliavimas. Bronchitas (ūmus), tracheitas, faringitas, laringitas. Virškinimo Virškinimo sulčių kiekio padidėjimas. Urogenitalinės sistemos Moters lytinių organų Ezofagitas (ūmus), gastritas (ūmus), gastroenteritas (ūmus), kolitas. Padidėjusi gleivių sekrecija. Bartolinitas, cistitas, uretritas, šlapimo ir lytinių takų gleivinės infekcijos. Laktorėja. Adneksitas, metritas, ooforitas, salpingitas, prostatitas. Epilepsija, parezė, tikai, neuritas (toksinis), dėmesio sutrikimo/hiperaktyvumo sindromas, Guillan-Barre sindromas, poliomielitas (ūmus), trišakio nervo neuralgija (lėtinė). Uveitas, alerginis konjunktyvitas, rainelės dėmė (lėtinė), iritas, astigmatizmas, miopija, presbiopija, keratokonusas, panusas. Ganglijų neuroma. Disautonomija ir (ortostatinė hipotenzija). Nosies polipai. Bronchitas (astminis), lėtinis tracheitas (virusinis), cistinė fibrozė. Skrandžio polipai, žarnyno polipai, vidurių užkietėjimas, storosios žarnos melanozė. Šlapimo pūslės polipai, gimdos polipai, priešinės liaukos hipertrofija. Krūties cistos, krūties kalcifikatai, mioma, prostatos hipertrofija, kiaušidžių cistos. Skrandžio opa, dvylikapirštės žarnos opa, enteropatija, dirgliosios žarnos sindromas, disbiozė. Intersticinis cistitas, inkstų vandenė. Krūties fibroadenoma, fibrocistinė mastopatija, pradinės navikų (gimdos, sėklidžių, kiaušidžių) stadijos. Parkinsono liga, epilepsija, Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė, šoninė amiotrofinė sklerozė, periferinių neuronų atrofija, diabetinė neuropatija, neurofibromatozė. Glaukoma, katarakta, hemianopsija, geltonosios dėmės degeneracija, paralyžinė midriazė. Adisono liga, refleksinė simpatinė distrofija arba Ziudeko sindromas, Hornerio sindromas. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bronchų gleivinės atrofija. Krono liga, opinis kolitas, plonosios žarnos gaurelių atrofija, sunki enteropatija. Šlapimo ir lytinių takų gleivinės atrofija, nefrozė, susiraukšlėjęs inkstas. Krūties atrofija, ginekomastija, nevaisingumas. Glioma, meningioma, astrocitoma. Tinklainės vėžys, retinoblastoma. Feochromocitoma, neuroblastoma. Trachėjos vėžys, bronchų vėžys. Barreto stemplė, stemplės vėžys, skrandžio vėžys, dvylikapirštės žarnos vėžys, tiesiosios žarnos vėžys. Šlapimo pūslės vėžys, gimdos kaklelio karcinoma, inkstų karcinoma, hipernefroma. Krūties karcinoma, gimdos, kiaušidžių, sėklidžių navikai. Egzokrininio virškinimo Padidėjusi tulžies druskų ir skrandžio rūgšties sekrecija. Pankreatitas, sialitas, hepatitas, cholangitas. Tulžies pūslės akmenligė, kepenų steatozė, kasos kalcifikatai, kasos cistos, kepenų cistos, Vilsono liga, seilių liaukų kalcifikatai. Lėtinis hepatitas, lėtinis pankreatitas, virusinis pankreatitas, alkoholinis hepatitas, cistinė fibrozė. Kepenų cirozė, kepenų jatrogeninė liga. Kepenų vėžys, kasos vėžys, tulžies pūslės vėžys.

15 Kvėpavimo Ūmus plaučių abscesas, pneumonija. Bronchektazės, pneumokoniozė. Bronchų astma, cistinė fibrozė. Emfizema, lėtinis plaučių abscesas, plaučių intersticinė fibrozė, grybelinės ligos. Plaučių vėžys. Endokrininės sistemos Padidėjusi skydliaukės, prieskydinių liaukų, užkrūčio liaukų, adenohipofizės hormonų, insulino, gliukagono, žarnų hormonų, kortikosteroidų sekrecija. Tiroiditai. Skydliaukės cistos, antinksčių cistos ir adenoma, hipofizės adenoma, timoma, insulinoma, prieskydinių liaukų adenoma, gūžys, antinksčių adenoma. Greivso liga, Hašimoto tiroiditas (pirma stadija), Kušingo sindromas, anstyvas brendimas, antinksčių išsekimas. Hašimoto tiroiditas (antra stadija), prieskydinių liaukų atrofija. Skydliaukės vėžys, prieskydinių liaukų vėžys, antinksčių vėžys, karcinoido sindromas. Savireguliacija. Savigydos poveikis. Palanki prognozė. Kompensacija. Pablogėjimo galimybė. Abejotina prognozė. MEZODERMINIS ENDODERMINIAI MEZENCHIMINIS 9. Kraujotakos organai REGULIACIJOS / KOMPENSACIJOS PASISKIRSTYMAS 7. Jungiamasis audinys 8. Kaulinis audinys 10. Limfinis audinys 11. Sąnarių audiniai Padidėjęs metaloproteinazių aktyvumas. Abscesas, reaktyvus matrikso uždegimas, sausgyslių uždegimas. Osteomielitas, chondrozė, osteochondrozė. Kraujas Leukocitozė, anemija dėl ūmios infekcijos. Širdies Padidėjės širdies minutinis tūris, tachikardija. Kraujagyslių Padidėjusi endotelio mediatorių sekrecija. Miokarditas, ekstrasistolės, ūmus reumatas. Flebitas, arteritas, endotelio uždegimas. Padidėjusi limfos gamyba. Tonzilitas, adenitas, adenoiditas, limfangitas. Padidėjusi sąnarinio ir cerebrospinalinio skysčio gamyba. Artritas, poliartritas, sinovitas, ūmus reumatas. 12. Inkstų audiniai Dažnas šlapinimasis Nefritas, glomerulonefritas, pielitas. Lipoma, toksinų kaupimasis matrikse, amiloidozė, mukopolisacharidozė, mentės-žasto kalcinozinis periartritas. Osteofitų formavimasis, kaulų cistos. Mišri jungiamojo audinio liga, Marfano sindromas, Elerso-Danloso sindromas, sfingolipidozė. Osteomaliacija, ankstyva osteoporozė. Trombocitozė, policitemija. Eozinofilija, leukopenija, anemija, hiperkoaguliacija. Kairiojo skilvelio hipertrofija, vainikinių arterijų ateroma. Veninė stazė, ateromos, hemoroidai. Limfinė edema, limfadenopatija, migdolų hipertrofija, adenoidų hipertrofija. Sąnarių vandenė, podagriniai mazgeliai, hemartrozė. Inkstų akmenligė, inkstų cistos, inkstų smėlis, ortostatinė albuminurija, hematurija. Krūtinės angina, prieširdžių išsiplėtimas, širdies aritmijos, reumatas, pažeidžiantis širdį, triburio vožtuvo prolapsas, kardiomiopatija. Vaskulitas, arteriosklerozė, varikozinės venos, angioma, varikocelė. Limfogranulioma, katės įdrėskimo liga. Lėtinis artritas, hidrocefalija, tarpslankstelinių diskų išvaržos. Nefrozė, lėtinė hematurija, Gudpasčerio sindromas, autoimuninis glomerulonefritas. Sklerodermija, angliavandenių trūkumo glikoproteinuose sindromas, progerija, Diupiutreno kontraktūra. Sarkoma. Osteoporozė, Pedžeto liga. Osteosarkoma. Aplastinė anemija, trombocitopenija, trombocitopeninė purpura, pancitopenija. Miokardo infarktas, skilvelinė aritmija, širdies vožtuvų stenozė ir nepakankamumas. Periferinė kraujagyslių liga, aneurizma, obliteruojantis arteriitas. Limfmazgių tuberkuliozė, dramblialigė. Artrozė, ankilozuojantis spondilitas. Nefrozė, lėtinis glomerulonefritas, šlapimo ir lytinių takų tuberkuliozė. Leukemija. Sarkoma. Angiosarkoma. Limfoma, limfosarkoma. Sarkoma, chondrosarkoma. Hipernefroma, Vilmso navikas (neuroblastoma). 13. Seroziniai audiniai Padidėjusi serozinio skysčio gamyba. Pleuritas, peritonitas, perikarditas. Išsiliejimai į pleurą. Lėtinis eksudacinis pleuritas ir serozitas, ascitas, lėtinis perikarditas. Pleuros, perikardo ir pilvaplėvės tuberkuliozė, pilvaplėvės sąaugos. Mezotelioma, pirminė pilvaplėvės karcinoma, pirminis pleuros vėžys. 14. Lytiniai organai Vyrams padidėjęs sėklos skysčio kiekis. Prostatitas, epididimitas, orchitas. Spermatocelė, ankstyva gerybinė prostatos hiperplazija. Gerybinė prostatos hiperplazija, oligoastenospermija. Nevaisingumas. Prostatos vėžys, sėklidžių vėžys, seminoma, tertoma. Moterims skausmingos menstruacijos. Kiaušidžių uždegimas, adneksitas, gimdos uždegimas, dismenorėja. Kiaušidžių cistos, gimdos polipai, gimdos fibroidai. Lėtinis adneksitas, amenorėja. Nevaisingumas, kiaušidžių atrofija. Kiaušidžių vėžys, kiaušidžių teratoma. 15. Raumenys Mialgija Miozitas Miogelozė, kaulėjantis miozitas. Raumenų astenija, mitochondrinė miopatija, autoimuninis dermatomiozitas. Raumenų atrofija, raumenų distrofija. Miosarkoma. 7 pav.

16 Vaistai, vartojami homotoksikologijoje Klasifikacija pagal sudėtį Vaistų kategorijas sudaro 2 didelės grupės: sudėtiniai preparatai (skirtingomis galeninėmis formomis) ir vaistai, sudaryti iš vieno ingrediento, vadinamieji Injeel (9 pav.). Sudėtiniai preparatai apima specialiuosius (composita preparatus) ir specifinės rūšies sudėtinės formulės preparatus (homakordų homaccords) klasę Specialieji Pirmoji sudėtinių preparatų grupė yra specialieji. Šiuos preparatus nesunku atpažinti iš jų vaizdingų pavadinimų. 3 lentelėje pateiktas dažniausių specialiųjų vaistų sąrašas. Specialieji vaistai susideda tik iš augalinių ir mineralinių ingredientų, bet į kai kurių sudėtį gali įeiti nebotaninės biologinės sudedamosios dalys, pavyzdžiui, Lachesis įeina į Gripp-Heel sudėtį. Jie sudaryti taip, kad skirtingus ligos aspektus veiktų skirtingi receptūros komponentai. Vaistai gali būti skiriami, atsižvelgiant į klinikinę (tradicinę) diagnozę bei indikacijas ir vartojami esant bet kurioje RKP lentelės pusėje. SUDĖTIS Composita preparatai Composita preparatai savo forma yra daugiau sudėtiniai negu specialieji. Jie sukurti labiau gydyti lėtines, degeneracines ligas. Dėl to jų sudėtyje kartu su augalais ir mineralinėmis medžiagomis dažniau būna nebotaninių biologinių sudedamųjų dalių ir bioreguliacinių metabolinių faktorių. Composita preparatai susiję su lokalizacija. Tai reiškia, kad jie sukurti specialiems audiniams. Beveik kiekvienam audiniui ar organui (sistemai) yra specifiškas compositum preparatas. 4 lentelė rodo paplitusį composita preparatą ir jam atitinkamo organo bei audinio specifiškumo pavyzdžius. Kadangi jie turi ypatingą sudėtį, norint suprasti jų veikimą, reikalingos bazinės homotoksikologijos žinios. Išskyrus Euphorbium compositum S, kuris gali būti vartojamas daugelio nosies patologijų atveju, ir Echinacea compositum, taip pat vartojamą ūminių infekcijų metu, visi kiti composita preparatai daugiausia taikomi ligoms, esančioms dešinėje RKP lentelės pusėje, gydyti. Sudėtiniai vaistai 9 pav. Homotoksikologijoje vartojamų vaistų sudėtis Vaistas Traumeel S Vertigoheel Viburcol Hepeel Neurexan Vaistai, sudaryti iš vieno ingrediento Specialieji Composita preparatai Injeel preparatai Homakordai Paskirtis Visų rūšių trauminiai sužalojimai, pvz., patempimai, dislokacijos, sumušimai, hemartrozės bei skysčio kaupimasis sąnario ertmėje; uždegiminių procesų įvairiuose audiniuose ir organuose reguliacija, ypač ūminiai ir lėtiniai (degeneraciniai) skeleto ir raumenų sistemos sutrikimai. Įvairios kilmės galvos svaigimas, ypač kylantis dėl nepakankamos smegenų kraujotakos (pavyzdžiui, aterosklerozės); judesio ligos; spengimas ausyse. Būklės, susijusios su nerimu ir verksmingumu, lydimos arba nelydimos karščiavimo, ypač būdingos kūdikiams ir vaikams (pavyzdžiui, dygstant dantims, esant nestipriam pilvo skausmui ir nemigai). Paprastų infekcijų simptominis gydymas. Pirminiai ir antriniai kepenų funkcijos sutrikimai; kepenų pažeidimas. Nervinis nerimas ir miego sutrikimai. 3 lentelė. Specialiųjų vaistų ir jų indikacijų pavyzdžiai Homakordai (Homaccords) Homakordai yra ypatinga vaistų grupė. Nors palyginimas su muzika gali būti per stiprus, tačiau bendrų aspektų yra. Hom kilęs ir homeopatijos, o accord (kaip gama muzikoje) sinchroniška skirtingų harmoningų virpesių veikla. Do-mi-soldo pagrindinė nata, kuri suteikia skambesiui harmonijos, yra do. Panašiu būdu sinchroniškas to paties komponento skirtingų praskiedimų pateikimas organizmui yra vadinamas potencijos gama. To paties ingrediento praskiedimų deriniai, apimantys praskiedimą nuo D2 iki D100, gali būti laikomi tam tikro komponento harmoningu organizmo dirgikliu. Į homakordų sudėtį įeina keletas potencijos gamų. Tai reiškia, kad iš 2 arba 3 komponentų kiekvienas bus pateiktas skirtingu praskiedimu toje pačioje formulėje. Tokios potencijos gamos sudėties priežastis nedidelis praskiedimas paryškina vaisto organotropizmą (organo sustiprinimą), vidutinis praskiedimas lemia funkciotropinį veikimą (audinio funkcijos sustiprinimą), o dideli praskiedimai turi psichotropinių savybių. Ne visoms medžiagoms būdingos visos 3 tropizmo savybės kartu. Kai kurios visai nepasižymi psichotropizmu ar stimuliuoja organo funkciją, tačiau nestiprina jo struktūros. 14 Biologinė medicina, 2015, nr. 1

17 Vaistai, vartojami homotoksikologijoje Homakordai gali būti vartojami per bet kurią LFL fazę. 5 lentelėje pateikiami dažniausi homakordai. Vaistas Hepar compositum* Specifiškumas organui ir audiniui Kepenys Injeel Į Injeel sudėtį potencijos gamos principu daugiausia įeina vienintelis komponentas (išimčių sudaro keli sudėtiniai Injeel preparatai, pvz., Neuro-Injeel* ar Tonico- Injeel*). Injeel klasė yra įvairi ir skirtinga. Ji apima atskirus klasikinius homeopatinius vaistus, susilpnintas patogenines medžiagas (nozodus), medžiagas iš kiaulės organų (suis organų preparatus), bioreguliacinius metabolinius faktorius ar homeopatiniais metodais pritaikytus alopatinius vaistus. Iš vieno ingrediento sudaryti Injeel dažniausiai taikomi gydyti individualiai, kai sudėtiniai preparatai nėra visiškai veiksmingi ar aiškiai padaryta ankstesnė jatrogeninė žala (pavyzdžiui, Penicillin-Injeel*). Dėl potencijos gamos įvairovės Injeel pasižymi organotropizmu, funkciotropizmu ir (ar) psichotropizmu. Injeel gali būti vartojami visomis LFL fazėmis Klasifikacija, atsižvelgiant į funkciją Vaisto ingredientai taip pat nulems, kur jis bus taikomas, atsižvelgiant į LFL klasifikaciją. Iš esmės pagrindiniai reguliatoriai (kurie apima augalus ir mineralus), pvz., specialieji vaistai ir homakordai, vartojami bet kokios LFL fazės atveju. Vis dėlto kai peržengiamas RKP, reikalinga pažangesnė metodika. Todėl papildomai pridedami pažangesni reguliatoriai produktai, savyje turintys nebotaninių biologinių ingredientų (pavyzdžiui, medžiagos iš kiaulės audinių ar susilpnintos patogeninės medžiagos), ir bioreguliaciniai metaboliniai faktoriai. Jie apima composita preparatus ir iš vieno ingrediento sudarytus Injeel. Jeigu atsižvelgsime į ligos progresavimą įvairiose fazėse, struktūriškesnio susitiprinimo poreikis yra akivaizdus. Solidago comp. Heel* Mucosa compositum* Cerebrum compositum NM* Thyreoidea compositum* Cor compositum* Cutis compositum* Euphorbium compositum S Šalinimo sistema Gleivinės Centrinė nervų sistema Skydliaukė ir tarpląstelinė medžiaga Širdis Oda Nosis ir sinusai 4 lentelė. Composita preparatų ir jiems atitinkamų organų bei audinių specifiškumo pavyzdžiai Homaccord vaistai Aconitum-Homaccord* Apis-Homaccord* Belladonna-Homaccord Berberis-Homaccord Chelidonium-Homaccord China-Homaccord* Colocynthis-Homaccord 5 lentelė. Homaccord vaistų pavyzdžiai Ekskrecija Uždegimas Atsidėjimas/ Deponavimas Homaccord vaistai Drosera-Homaccord Ferrum-Homaccord* Gelsemium-Homaccord Graphites-Homaccord Ignatia-Homaccord Nux vomica-homaccord Phosphor-Homaccord * Išimtis: Euphorbium compositum S 10 pav. Vaistų klasės, taikomos per skirtingas ligos fazes Impregnacija Degeneracija Dediferenciacija Specialieji Homakordai Composita preparatai* Bioreguliaciniai metaboliniai faktoriai Susilpnintos patogeninės medžiagos (nozodai) Vaistai iš kiaulės audinių (suis organų preparatai) Homeopatiniais metodais pritaikyti alopatiniai vaistai Klasifikacija, atsižvelgiant į paskirtį Vaistai, taikomi homotoksikologijoje, taip pat gali būti klasifikuojami, atsižvelgiant į pagrindinę jų išrašymo paskirtį. Ši klasifikacija remiasi vaistų vartojimu pagal 3 pamatinius gydymo metodus homotoksikologijoje: (1) detoksikaciją ir drenažą, (2) imunomoduliaciją, (3) ląstelių, audinių ir organų sustiprinimą (11 pav.). Tai bus aptarta 4 skyriuje. Detoksikacija ir drenažas PASKIRTIS Imunomoduliacija 11 pav. Vaistų, taikomų homotoksikologijoje, paskirtis Ląstelių, audinių ir organų sustiprinimas Biologinė medicina, 2015, nr. 1 15

18 Vaistai, vartojami homotoksikologijoje 3.3 Galeninės formos Vartojimui yra prieinama daugybė galeninių formų. Daugelio produktų, pvz., Traumeel S, atveju galeninės formos užtikrina vartojimo laisvumą visų gydymo indikacijų metu. Vaistai gali būti pateikiami tabletėmis, geriamaisiais lašais, ampulėmis injekcijoms, geriamomis ampulėmis ir tepalais. Keletas vaistų pateikiami vienkartinės dozės talpyklėse ar kaip nosies purškalai, žvakutės, akių lašai Dažniausiai apie galenines formas užduodami klausimai 1. Ar reikia imtis papildomų atsargumo piemonių dėl etanolio, esančio lašuose? Etanolio koncentracija vaistų sudėtyje yra labai maža. Medicininio produkto 35 tūrio % etanolio (alkoholio) tūrio (t. y. iki 150 mg 10 lašų dozėje) atitinka 1,3 ml vyno, 3,0 ml alaus ar 49,7 ml obuolių sulčių (atitinkamai 12 tūrio % etanolio, 5 tūrio % etanolio ir 0,4 tūrio % etanolio). Vis dėlto atsargumas reikalingas pacientams, sergantiems alkoholizmu. Į etanolio kiekį taip pat reiktų atsižvelgti nėščioms ar maitinančioms krūtimi moterims, labai mažiems vaikams (ypač jeigu vartojamos didelės dozės) bei pacientams, sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija. Šie pacientai gali vartoti kitas galenines formas, pvz., tabletes ar geriamas ampules. 2. Ar galima vartoti tabletes, jeigu pacientas netoleruoja laktozės? Į tablečių sudėtį įeina laktozė. Jeigu pacientas netoleruoja laktozės (pieno cukraus), išskyrus sunkius atvejus, gali atlikti bandymą. Kaip alternatyvą galima vartoti kitas galenines formas. Vis dėlto pacientai, turintys retų paveldimų galaktozės netoleravimo problemų, Lapp laktazės deficitą ar gliukozės-galaktozės malabsorbciją, neturėtų vartoti tablečių, į kurių sudėtį įeina laktozė. 3.4 Dozavimas ir vartojimo metodai Pacientams vaistų dozės nustatomos individualiai. Lašai gali būti vartojami kartu su nedideliu kiekiu vandens. Vaisto laikymas burnoje tam tikrą laiką pagerina absorbciją ir kartu veiksmingumą. Tabletes ištirpinti burnoje. Kūdikiams ir mažiems vaikams jos gali būti duodamos vartoti sutrintos ir sumaišytos su trupučiu vandens Bendrosios dozavimo rekomendacijos Jos aiškiai nurodytos esančiame vaisto pakuotės lapelyje. Kartais specialios sąlygos taikomos vaikams. Dėl to reikia atsižvelgti į informacinį vaisto pakuotės lapelį. Iš esmės vadovaujamasi proporcingumo taisykle (dozės sumažinamos vaikams ir kūdikiams). Kai kurie preparatai ar indikacijos nėra tinkamos vaikams. Pateiktas dozavimas, nustatytas stebint tikrą pritaikymą, leidžia sudaryti patikimas gaires. (žr. Bendrosios dozavimo rekomendacijos). 3.5 Veikimo mechanizmas Nors tikslus homotoksikologijoje vartojamų vaistų veikimo mechanizmas nėra visiškai žinomas, kai kurios neabejotinos indikacijos paaiškėjo atlikus tyrimus. Pirmiausia daugiatikslę vaistų prigimtį, kaip minėta anksčiau, galima nustatyti tyrimų metu. Tai parodė ir Vertigoheel bei jo ingredientų tyrimai. Dėl jo vazodilatacinių savybių aišku, jog skirtingi ingredientai veikia skirtingus taikinius (12 pav.). Toks daugiatikslių vaistų tipas, kuris iš dalies veikia visus taikinius, bet 100 % neslopina, prisideda prie produkto saugumo ir savo veikimu yra daug fiziologiškesnis negu vaistai, slopinantys vieną taikinį. Pagal šiuolaikinį požiūrį į susirgimus šis daugiatikslis metodas privalomas. Pažangiausios šiuolaikinės technologijos, pvz., išsamus genomo sekvenavimas, yra naudojamos šių vaistų poveikiui atskleisti [124]. Daugelis į produktų sudėtį įeinančių ingredientų taip pat pasižymi ir antioksidacinėmis savybėmis [152,153] arba veikia citokinus [154,155] ar reguliuoja T ląsteles [156]. Tai tik keli pavyzdžiai. Taip pat panašu, jog vaistų mikrodozės veikia imuninę sistemą, kuriai būdingesnė reguliacija, o ne stimuliacija ar slopinimas. Gleivinių imuninė sistema ypatingai orientuota į toleranciją, ypač susidurdama su maisto mikrodozėmis [157]. Pagrindinės antigeną pateikiančios ląstelės visų pirma yra dendritinės ląstelės [158]. Jos pristato antigeną į mezenterinius limfmazgius [159], kuriuose vyksta atsakas. Mechanizmas pavaizduotas 13 pav. Svarbiausios ląstelės, įtrauktos į tolerancijos reakcijas, yra T reguliacinės ląstelės, kurios vaidina pagrindinį vaidmenį slopindamos ir T helperius (Th) 1, ir T helperius 2. Kraujo kultūros tyrimo rezultatai parodė Th3 ir TGF-β sužadinimą, sukeltą preparato mikrodozių [160]. Be to, Traumeel S in vitro slopino prouždegiminius citokinus, išskirtus iš T ląstelių ir žarnų epitelio ląstelių [154]. Tolesnį poveikio imuninei sistemai mechanizmą sąlygojo stebėtojo efektas [160]. Imunologinė stebėtojo reakcija, moderniosios imunologijos principas, buvo įvardyta prof. Hartmuto Heine ės kaip sąlygojanti kai kurių nedidelių koncentracijų organinių vaistų, vartojamų homotoksikologijoje, komponentų veikimo mechanizmus. Jis atliko novatorišką ekstraląstelinės ertmės tyrimą, anatominį histologinį akupunktūros taškų tyrimą bei imunologinę stimuliaciją šiais vaistais m. paskelbė savo imunologinės stebėtojo reakcijos kelio teoriją, farmakodinaminį organinių medžiagų, praskiestų nuo D1 iki D14 modelį (įrodytą in vitro) (13 pav.). Bendrosios dozavimo rekomendacijos Amžiaus grupė Standartinis dozavimas Padidintos dozės Jaunesni negu 2 metų Trečdalis suaugusiųjų dozės Trečdalis suaugusiųjų dozės 4 kartus per dieną 2 5 m. Pusė suaugusiųjų dozės Pusė suaugusiųjų dozės 6 kartus per dieną 6 11 m. Du trečdaliai suaugusiųjų dozės Du trečdaliai suaugusiųjų dozės 8 kartus per dieną 12 m. ir vyresni Suaugusiųjų dozė Suaugusiųjų dozė 16 Biologinė medicina, 2015, nr. 1

19 Vaistai, vartojami homotoksikologijoje Organinių komponentų minutinės mokelulinės koncentracijos, kaip Traumeel S formulės atveju, stimuliuoja imunologines reakcijas, kuriose kaip tarpininkai dalyvauja Th3. Kai šie antigenai su silpnai potencijuotais baltymais pristatomi pagrindinei reguliacijos sistemai, antigeną pateikiančios ląstelės (APL), pvz., makrofagai ir dendritinės ląstelės, juos fagocituoja. Būdingi fragmentai trumpų aminorūgščių grandinių forma yra transportuojami atgal į APL paviršių. Šis pateikimas tipiškas ir specifiškas antigenui. Jis pateikiamas kaip pagrindinio audinių suderinamumo komplekso motyvas ląstelės paviršiuje. Tada APL migruoja į limfmazgius, kuriuose šie motyvai ar šablonai atpažįstami pateikiant juos naiviems T limfocitams, per savo receptorius sąveikaujantiems su jais. Taigi tarp T ląstelių receptorių ir motyvų, pateiktų APL, vyksta sąveika. Ši sąveika yra signalas limfocitams virsti Th3 ląstelėmis (reguliaciniais limfocitais). Naujų Th3 ląstelių daugėja susidarant identiškoms pirminėms ląstelėms (klonavimas). Aktyvuotos Th3 ląstelės uždegimo srityje ieško uždegimą skatinančių limfocitų (Th1, Th2), kurių motyvai priklauso nuo svetimų medžiagų, sukėlusių uždegimą. Th3 ląsteles patrauks limfocitai su tokiu pačiu motyvu. Kai tik patvirtinamas panašumas, Th3 ląstelės tuojau ima sintezuoti labai aktyvų TGF-β, kuris sumažina Th1 ir Th2 limfocitų aktyvumą. Th1 ir Th2 limfocitų slopinimas lemia šių limfocitų sukeliamos uždegimo stimuliacijos slopinimą. Tai nulemia lengvesnį uždegimo simptomų pasireiškimą ir mažesnį uždegimo aktyvumą. Dėl to Heine ė darė prielaidą, kad Traumeel S stimuliuoja specifinių Th3 ląstelių, kurios slopina Th1 ir Th2 aktyvumą, susidarymą. 3.6 Klinikinis veiksmingumas Preparatų klinikinį veiksmingumą ir toleravimą nustatė daugybė tyrimų. Vadinamoji preparato įrodymų mozaika suteikia galimybę pažvelgti į preparato tyrimus: atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus veiksmingumui nustatyti, stebimuosius tyrimus toleravimui ir praktiniam pritaikymui, fundamentinius tyrimus veikimo mechanizmui pagrįsti ir apžvalgas bei metaanalizes palyginimui. Naujausios apžvalgos apima vieną Traumeel S apžvalgą, parašytą Schneider β 2 adrenoreceptorius G baltymas Endotelinė azoto oksido sintazė Vertigoheel Anamirta cocculus Adenilatciklazė Guanilatciklazė AMP GMP camp cgmp ATP GTP Fosfodiesterazė IV (camp) Fosfodiesterazė V (cgmp) Conium maculatum Lygiųjų raumenų ląstelių išsiplėtimas Vazodilatacija 12 pav. Vertigoheel veikimo mechanizmas a Santrumpos: AMP adenozinmonofosfatas; ATP adenozintrifosfatas; camp ciklinis adenozinmonofosfatas; cgmp ciklinis guanozinmonofosfatas; GTP guanozintrifosfatas. a Duomenys iš Heinle at al. [151] Vaistas, sudėtyje turintis baltymo, nedidelėmis dozėmis nuo 10-1 iki Limfmazgis T ląstelių diferenciacija į reguliacinius Th3 limfmazgiuose Dendritinės ląstelės / makrofagai (APL) 5 15 aminorūgščių Organotropizmas Histotropizmas Absorbcijos apdorojimas peroralinis s.c. nazalinis i.v. aerozolis i.m. Grįžimas pvz., sąnario uždegimas Dendritinės ląstelės / makrofagai (APL) Panašumo atpažinimas (palyginimo principas) reguliaciniuose limfocituose (Th3) 13 pav. Imunologinė stebėtojo reakcija Santrumpos: APL antigeną pateikianti ląstelė; IL interleukinas; MHC pagrindinis audinių suderinamumo kompleksas; TGF transformuojantis augimo faktorius; Th T limfocitai helperiai; TNF tumoro nekrozės faktorius. MHC Imunoglobulinus produkuojantys B limfocitai Atitinkančių Th1, Th2 limfocitų slopinimas Uždegimą skatinantys limfocitai (Th1, Th2) Biologinė medicina, 2015, nr. 1 17

20 Taikomoji homotoksikologija [161], ir vieną Zeel T apžvalgą, parašytą Birnesser ir Stolt [162], taip pat Vertigoheel [163] klinikinių tyrimų metaanalizę. Norėdami išsamesnės informacijos, skaitykite Tarptautinės homotoksikologijos akademijos sutrumpintų kursų modulį Įrodymų mozaika ( ), Traumeel S internetinę svetainę ( ir žurnalo Alternatyvūs gydymo metodai sveikatoje ir medicinoje papildymą apie daugiatikslių vaistų bioreguliacines savybes ( alternative-therapies.com/resources/ web_pdfs/heel_supplement.pdf ). 4 TAIKOMOJI HOMOTOKSIKOLOGIJA Pagrindinis bet kokio biologinio gydymo tikslas atkurti homeodinamiką sustiprinant arba terapiškai įsikišant į organizmo savireguliacijos procesus ir pašalinant visus veiksnius, kurie trukdo šiai reguliacijai, pvz., toksiškumą. 3 pamatiniai gydymo metodai yra priemonė, taikoma paveikti visuotinę autoreguliacijos sistemą ir varijuoti su pacientu per LFL fazes. 3 pamatiniai gydymo metodai yra detoksikacija ir drenažas, imunomoduliacija ir ląstelių, audinių bei organų sustiprinimas. Jie taikomi individualiai arba sinergistiškai, ypač pacientui esant kairėje RKP lentelės pusėje. Dažnai pakanka atlikti tik bazinę detoksikaciją ir drenažą arba paprastą imunomoduliaciją. Tam daugiausiai vartojami specialieji preparatai ir homakordai. Vis dėlto susidūrus su sunkesnėmis ligomis (matomomis dešinėje RKP pusėje), organai stiprinami audinių ekstraktais, ląstelės apykaitą gerina ir intensyviau sustiprina detoksikacija bei drenažas, kuris prasideda parengiamuoju etapu. Imunomoduliacijai dažnai būdingas ir audinių sustiprinimo komponentas. 3 pamatiniai gydymo metodai nebūtinai taikomi konkrečia tvarka. Dažniausiai detoksikacija ir drenažas bus pirmieji, nes toksiškumas atlieka svarbų vaidmenį daugelio ligų procesuose. Detoksikacija ir drenažas optimizuoja kitų pamatinių gydymo metodų taikymą. Vis dėlto kartais detoksikacija ir drenažas atliekamas vėliau, pavyzdžiui, aktyvią chemoterapiją gaunantiems vėžiu sergantiems pacientams ir sergantiems detoksikacijos bei drenažo organų ligomis (lėtiniu hepatitu). Taip pat detoksikacija ir drenažas nebus pirmieji tada, kai toksinų mobilizavimas galėtų per daug sužadinti uždegiminę būklę. Taip būna odos ligų, pvz., egzemos, atvejais. Tada pirmasis pamatinis gydymo metodas yra imunomoduliacija. 4.1 Detoksikacija ir drenažas Viena prielaida visi individai (ypač sergantys lėtinėmis ligomis) turi sukaupę tam tikrą toksinų kiekį. Jau minėjome toksiškumo įtaką ląstelės mikroaplinkai ir jo atliekamą vaidmenį lėtinio išliekančio uždegimo metu. Dėl plataus toksinų pasiskirstymo, greito gyvenimo būdo, lydimo prastos mitybos ir toksiško maisto, bei didėjančio psichologinio streso kiekvienam pacientui iškyla detoksikacijos ir drenažo poreikis. Detoksikacijos ir drenažo tikslai gali būti apibendrinti vadinamuoju 4-S gydymu: Sustabdyti (angl. Stop) išorinį toksinų patekimą. Sustiprinti (angl. Support) detoksikacijos ir drenažo organus. Stimuliuoti (angl. Stimulate) toksinų pašalinimą. Skatinti (angl. Sensitize) pacientą tolesnei detoksikacijai. Kad pasiektų skirtingas terpes, toksinai turi difunduoti per keletą membranų. Dauguma toksinų pasiekia kitą terpę pasyvios difuzijos per pusiau pralaidžią membraną būdu. Toksinai kraujyje yra atnešami į terpes ir išnešami iš terpių. Todėl norima sumažinti toksinų koncentraciją kraujyje, kad toksinai vėl galėtų pradėti difunduoti atgal į kraujotaką. Dėl šios priežasties pacientas turėtų laikytis netoksiškos dietos, detoksikacijos laikotarpiu gerti daug skysčių ir aktyviai stabdyti toksinų patekimą (pavyzdžiui, inhaliantų, etanolio ir kitų toksinų). Tai yra pirmoji S sustabdyti. Kitais atvejais toksinai yra surišti su baltymais ir sukaupti tarpląstelinėje medžiagoje. Tuomet dažnai reikia stimuliuoti toksinų išlaisvinimą iš tų terpių. Tai aktyvus procesas, kuriam reikia paramos. Norint paskatinti organizmą išsilaisvinti iš toksinų, būtina atlikti 3 dalykus: (1) sustiprinti organus, kurie katabolizuoja žalingas medžiagas, (2) sustiprinti funkciją organų ir audinių, kaupiančių toksinus (pavyzdžiui, tarpląstelinę medžiagą) ir (3) stimuliuoti šalinimą iš šių organų. Tai yra S sustiprinti ir S stimuliuoti. Svarbu pažymėti, kad kai sukaupti toksinai išlaisvinami, jų katabolizmas dažnai būna nebaigtas. Todėl prieš jiems išsiskiriant per inkstus ir kitus organus, jie kepenyse vis dar turi būti paversti tirpiais vandenyje. Jei sukaupti toksinai visi vienu metu pernelyg staigiai išlaisvinami arba kepenys ir kiti metabolizuojantys bei šalinimo organai yra perkrauti ar nefunkcionuoja tinkamai, laisvi toksinai difunduos į kraują ir negalės būti pašalinti. Jie cirkuliuos kraujotakoje, kol ras terpę, kurioje koncentracija yra žemesnė nei kraujyje, ir difunduos į tą terpę. Tad šiuo atveju toksinai tik pajudėjo iš taško A į tašką B. Tai nėra didelė problema sveikiems asmenims ar pacientams, kuriems būdingas nedidelis toksinų poveikis. Bet pacientams, kuriems būdingas sunkus toksinų poveikis, tai gali turėti pasekmių, pvz., jei sunkieji metalai patenka į smegenis, juos pašalinti sudėtinga. Tai ypač aktualu pacientams, kurių šalinimo organai nefunkcionuoja tinkamai ar yra perkrauti dėl ligos arba kitų toksinų (kai taikoma chemoterapija). Tada pirmiausia būtina paruošti detoksikacijos ir šalinimo organus. Be to, detoksikacijos ir drenažo procesas užkrauna kūnui naštą. Todėl silpniems ir ligotiems pacientams drenažas turėtų būti atliekamas vėliau, kai pacientas jau gavo kūną sustiprinančių vaistų. Detoksikacijai ir drenažui taip pat reikia energijos. Dėl to bioreguliaciniai metaboliniai faktoriai yra standartinis sunkesnių detoksikacijos programų papildymas, nors jie taip pat dar atlieka ir vaidmenį ląstelinėje detoksikacijoje Detoksikacijos ir drenažo priemonės Kiekvienam organui yra pritaikytas produktas, sustiprinantis audinius. Tam tinka composita preparatai, į kurių sudėtį įeina audinių ekstraktai ir dažnai bioreguliaciniai metaboliniai faktoriai. Kita vertus, 18 Biologinė medicina, 2015, nr. 1

21 Taikomoji homotoksikologija specialieji preparatai ir homakordai, kurie yra augalinių ir mineralinių medžiagų deriniai, dažniausiai (bet ne tik) vartojami šalinimui paskatinti. Dabar reiktų aptarti įvairius detoksikacijai ir drenažui tinkamus vaistus, kurie vartojami kaip bazinė detoksikacija arba sunkesniais atvejais paruošti detoksikacijos ir šalinimo organus prieš taikant stiprinamąją pažangią detoksikaciją (6 lentelė) Nespecializuota bendroji detoksikacija ir drenažas Šis būdas dažnai iš pradžių taikomas pacientams, turintiems lengvą ar vidutinio sunkumo toksiškumą. Taip norima sustiprinti kepenis, žarnyną bei inkstus ir drenuoti toksinus iš tarpląstelinės medžiagos, taip pat padėti pašalinti. Šie vaistai būna geriamųjų lašų forma. 30 kiekvieno vaisto lašų įlašinti į 1,5 l vandens butelį ir suvartoti per dieną. Tai patogus vaistų vartojimo būdas. Nux vomica-homaccord sustiprina kepenis ir žarnyną. Kaip dauguma homakordų, šis vaistas taip pat yra funkciotropinis kepenims ir žarnynui. Tai reiškia, kad jis pagerina šių organų funkciją. Berberis-Homaccord veikia taip, kaip apibūdinta anksčiau, bet yra funkciotropiškesnis inkstams. Tačiau jis turi įtakos kepenų ir tulžies pūslės veiklai. Lymphomyosot buvo sukurtas kaip drenažinis vaistas bei šalinimo procesui užbaigti. Jis turi keletą komponentų, kurie padeda drenuoti įvairių organų audinius. Tad jis universalus vaistas drenažui ir taip pat gali būti vartojamas limfinių organų ligų atveju (išskyrus limfomą / leukemiją). Lymphomyosot buvo tiriamas diabetinės neuropatijos atvejais. Nustatyta, kad jis toks pats veiksmingas kaip α-liporūgšties infuzijos, kurios šiuo metu yra pasirenkamasis gydymas diabetinei polineuropatijai. Buvo teigiama, kad Lymphomyosot nudrenuos vadinamuosius glikozilinimo galutinius produktus iš šių pacientų tarpląstelinės medžiagos ir kartu sumažins uždegiminį potencialą aplink nervus [164]. Įvairių Lymphomyosot sudedamųjų dalių poveikis pavaizduotas 14 pav. Kai kuriose šalyse Nux vomica-homaccord, Berberis-Homaccord ir Lymphomysot yra viename rinkinyje, vadina- Lengvas ar vidutinio sunkumo Organai Vidutinio sunkumo ar sunkus toksiškumas toksiškumas Detox-Kit Kepenys Hepar compositum* Sudėtis: + Nux vomica-homaccord, Inkstai Solidago compositum* Berberis-Homaccord ir + Lymphomyosot Tarpląstelinė Pulsatilla compositum* / medžiaga Thyreoidea compositum* Coenzyme compositum* Ląstelė Ubichinon compositum*/glyoxal compositum* Vartoti mažiausiai 6 savaites + Vartoti pirmas šešias savaites, paskui dar šešias savaites Detox-Kit 6 lentelė. Nespecializuota bendroji ir palaikomoji detoksikacija bei drenažas Kvėpavimo takai Geranium snaputis Juglans riešutmedis Nasturtium rėžiukas Teucrium berutis Kepenys ir virškinimo traktas Fumaria žvirbliarūtė Gentiana gencijonas Geranium snaputis Nasturtium rėžiukas Lymphomyosot Šlapimo išskyrimo takai Equisetum asiūklis 14 pav. Lymphomyosot ingredientai bei jų organai (sistemos) taikiniai mame Detox-Kit. Daugumai pacientų, turinčių lengvą ar vidutinio sunkumo toksiškumą, šie 3 produktai gali būti skiriami kartu. Coenzyme compositum* gali būti skiriamas kartu su šiais 3 produktais. Bioreguliacinių metabolinių faktorių veikimas vėliau bus aptartas atskirai, bet daugiausia tai yra Krebso ciklo palaikymas ir ląstelinių struktūrų detoksikacija. Tai leidžia užbaigti bazinę detoksifikaciją ir drenažą. Detoksifikacijos ir drenažo simptomai skirtingiems pacientams gali skirtis. Limfinė sistema ir tarpląstelinė medžiaga (matriksas) Calcium phosphoricum kalcio fosfatas Juglans riešutmedis Levothyroxine levotiroksinas Pinus sylvestris paprastoji pušis (netiesioginis poveikis) Sarsaparila sarsaparilis Scrophularia nodosa nariuotasis bervidis (netiesioginis poveikis) Daugumai pacientų prasideda diureze, kitiems drenažas iš pradžių gali vykti per žarnyną ir pasireikšti nežymia diarėja bei laisvais viduriais. Šlapimo ir išmatų spalva taip pat gali pasikeisti. Kai kurių pacientų detoksikacija vyks per odą ir plaučius padidės prakaitavimas, turintis kvapą, arba atsiras lengva tachipnėja Bendroji pažangi palaikomoji detoksikacija ir drenažas Šios pažangios palaikomosios priemonės tikslas sustiprinti bei paruošti drenavimo fazei detoksikacijos organus, Biologinė medicina, 2015, nr. 1 19

22 Taikomoji homotoksikologija ypač pacientams, turintiems daug toksinų ar kurių detoksikacijos ir drenažo organai nefunkcionuoja optimaliai. Tai taip pat tinka nusilpusiems pacientams. Šiems pacientams svarbu per anksti nepadidinti toksinų šalinimo, nes jiems dažnai jau būna pasireiškę genotoksiški toksinų ar aktyvaus vėžio poveikiai. Pavyzdžiui, jei pacientė, serganti krūties vėžiu, yra labai intoksikuota dichlorodifeniltrichloretanu (DDT), kuris panašus į estrogenus, DDT gali veikti kaip vėžio skatintojas. Eksperimentai su pelėmis, kurioms buvo pašalintos kiaušidės, parodė, kad gali išsivystyti krūties vėžys, jei jos intoksikuotos DDT ir po to pašalinamos kiaušidės. Tada nebelieka vidinio estrogenų šaltinio. Tuomet pelėms krūties vėžys išsivysto dėl iš audinių atsipalaiduojančio DDT [165]. Tad patartina lėtai dirbti su pacientais, kurių detoksikacijos geba sumažėjusi, organizme daug toksinų ar pacientai nutukę ir dėl to gali būti sukaupę lipofilinių toksinų. Daugelis pacientų turėtų vengti badauti, nes badavimas sukelia greitą toksinų išlaisvinimą iš saugojimo terpių į kraujotaką ir tuomet toksinai tiesiogiai nepatenka iš maisto. Tada šalinimo bei detoksikacijos organai susitelkia ties seniau sukauptais toksinais, kurie gali būti išlaisvinami dideliais kiekiais ir visi vienu metu. Kepenis stiprina Hepar compositum*. Šis produktas pasižymi tipiška compositum forma ir yra sukurtas sustiprinti kepenų bei tulžies pūslės detoksikacinę gebą. Papildomai jis taip pat sustiprina kitus audinius, pvz., kasą ir gaubtinę žarną. Inkstams pirmo pasirinkimo vaistas yra Solidago comp. Heel*. Šis tipiškas compositum preparatas sujungia augalines ir mineralines medžiagas, ir keletą bioreguliacinių metabolinių faktorių. Jis stiprina ir tonizuoja šlapimo takus. Paskutinė detoksikacijos dalis yra ekstraląstelinio matrikso sustiprinimas, paruošimas ir aktyvinimas. Riebalinis audinys, kaulas ir kremzlė viskas yra ekstraląstelinio matrikso dalis, nors ir turi tankio bei skaidulų tipų skirtumų. Vis dėlto šios terpės prastai aprūpinamos krauju ir visos drenuojamos limfinės sistemos. Joms taip pat būdinga aukšta koncentracija neigiamą krūvį turinčių aminorūgščių ir SH grupių, tvirtai prisijunginčių toksinus ir išlaikančių juos izoliuotus metų metus. Be to, riebalinis audinys suteikia didelį rezervuarą riebaluose tirpiems toksinams. Uždegimas ir jo vaidmuo tarpląstelinės medžiagos detoksikacijai aptartas anksčiau. Šį procesą kontroliuoja keletas fiziologinių medžiagų, pvz., kortizolis ir skydliaukės hormonai. Jei pacientui, pavyzdžiui, sutrinka kortizolio, kuris reikalingas kontroliuoti šį atstatymo procesą tarpląstelinėje medžiagoje, bioritmas, paciento tarpląstelinė medžiagia taps toksiška ir edemiška, tokia, kokia būna pacientams, ilgai gydomiems kortizoliu. Tokiais atvejais bei tada, kai pacientas yra patyręs sunkų psichologinį stresą, būtina vėl aktyvuoti tarpląstelinę medžiagą kaip organą. Tai geriausiai pasiekiama produktais, turinčiais tarpląstelinei medžiagai aktyvinti ir stiprinti reikalingų veiksnių. Todėl patartina vartoti, pavyzdžiui, Thyreoidea compositum*, nes jo sudėtyje yra keletas kiaulės embriologinių ir pirminių audinių, tokių, kaip iš Wharton drebučių pagaminta virkštelė (Funiculus umbilicalis). Šie produktai stiprina ir aktyvina mezenchimą, kurios dalis ir yra tarpląstelinė medžiaga. Kitas vaistas, aktyvinantis tarpląstelinę medžiagą, yra Pulsatilla compositum*. Šio vaisto sudėtyje yra augalo šilagėlės, homeopatinės formos mineralinės sieros ir stipriai praskiesto kortizono. Toks stiprus praskiedimas turės atvirkštinį homeopatinį poveikį, jei pacientas per tam tikrą laiką buvo gavęs dideles kortizono dozes. Manoma, kad siera aktyvina tarpląsteliniame matrikse esančias ir sieros turinčias medžiagas Bioreguliaciniai metaboliniai faktoriai ir detoksikacija Ši medžiagų grupė detoksikacijai yra taikoma 2 būdais: Krebso ciklui stiprinti ir kaip ląsteliniai detoksikatoriai. Yra 3 plačiai vartojami sudėtiniai vaistai: Coenzyme compositum*, Ubichinon compositum* ir Glyoxal compositum*. Į Coenzyme compositum* sudėtį įeina visi Krebso ciklo faktoriai ir dauguma su Krebso ciklu susijusių kofaktorių. Manoma, kad skiediniuose esantys vitaminai pasižymi detoksikaciniu poveikiu ląstelinėms struktūroms. Ubichinon compositum* sudėtyje yra keletas chinonų, kurie sustiprina elektronų perdavimo grandinę vykstant ląsteliniam kvėpavimui. Glyoxal compositum*, kuris yra glioksalio ir metilglioksalio mišinys, būdingas ląstelinį kvėpavimą stimuliuojantis poveikis. Manoma, kad pastarasis pasižymi didžiausiu stimuliuojančiu poveikiu, nors tai dar nėra ištirta. Bioreguliaciniai metaboliniai faktoriai atlieka specifinį svarbų vaidmenį detoksikacijoje ir yra reikalingi ląstelinėms struktūroms detoksikuoti. Manoma, kad Glyoxal compositum* poveikis yra stipresnis nei Ubichinon compositum* ir Coenzyme compositum*. Glyoxal compositum* yra vartojamas ilgesniais intervalais kartu su Ubichinon compositum* ir Coenzyme compositum*. Pavyzdžiui, Glyoxal compositum* gali būti skiriamas 1 kartą per savaitę 4 savaites kartu su kitais bioreguliaciniais metaboliniais faktoriais, po to daroma kelių mėnesių pertrauka, tuomet vėl vartojamas. Pasirinkimo galimybių medis pavaizduotas 15 pav Imunomoduliacija Imuninė sistema yra viena svarbiausių autoreguliacinių sistemų. Jos evoliucija įdomi, nes susidaro vaizdas, jog imuninė sistema ne tik kovoja su įsibrovėliais, bet taip pat panaudoja ląsteles, pvz., makrofagus, kurie, kaip teigiama, yra mikrobinės kilmės, ir netgi virusinę DNR, kad išvystytų gebą gaminti antikūnus [166]. Kai šiomis dienomis praktiškai susiduriama su imuniniais sindromais, jau nebeįmanoma tiesiog suklasifikuoti jų į gryną imuninę supresiją ar imuninį aktyvinimą. Dauguma imuninių sindromų šiandien gali būti klasifikuojami kaip imuninės sistemos nesugebėjimas tinkamai reaguoti į antigeną. Kitais žodžiais tariant, užuot paprasčiausiai užslopinta ar suaktyvinta, imuninė sistema praranda gebėjimą reguliuoti homeodinamikos palaikymą. Tad daugiausiai susiduriama su reguliavimo rigidiškumu. Homotoksikologija puikiai tinka tokiems naujai aprašytiems sindromams kaip lėtinio nuovargio sindromui ir lėtiniam eozinofiliniam grybeliniam rinosinusitui klasifikuoti bei gydyti Praktinės imunomoduliacijos priemonės Dažniausiai norima įsikišti į ląstelinio imuniteto lygmenį, pvz., T ląsteles, kurios protingesniuose gyvūnuose taip pat turi 20 Biologinė medicina, 2015, nr. 1

23 Taikomoji homotoksikologija Paciento priskyrimas grupei 1 grupė Pacientai, pagal įvertinimą esantys kairėje RKP lentelės pusėje 2 grupė Pacientai, pagal įvertinimą esantys dešinėje RKP lentelės pusėje SUSTABDYTI išorinį toksinų patekimą SUSTIPRINTI detoksikaciją + Sustiprinanti detoksikacija ir drenažas 6 savaites SUSTABDYTI išorinį toksinų patekimą + Bazinė detoksikacija ir drenažas su Detox-Kit 12 savaičių Jeigu yra sutrikusios ekskrecijos požymių (pvz., galvos skausmas, pykinimas, raumenų skausmas), individualiai iš eilės vartoti 3 Detox-Kit preparatus, kiekvieną po 2 savaites: Nux vomica-homaccord (kepenims stimuliuoti) Berberis-Homaccord (inkstams stimuliuoti) STIMULIUOTI drenažą Lymphomyosot (tarpląstelinės mežiagos drenažui ir išsivalymui skatinti) Kai gydymas Detox-Kit baigiamas, tęsti gydymą Lymphomyosot ar Galium-Heel (žiūrėti individualias indikacijas) 1 grupė 6 savaites 2 grupė 12 savaičių SKATINTI paciento dėmesį: sveikesnis gyvenimo būdas, reguliari detoksikacija ir drenažas Santrumpos: RKP reguliacijos (kompensacijos) pasiskirstymas. 15 pav. Detoksikacijos ir drenažo terapijos pasirinkimo galimybės Biologinė medicina, 2015, nr. 1 21

24 Taikomoji homotoksikologija Trauma ar antigenas Sekrecinių baltymų išskyrimas (pvz., neuropeptidų) Intraląstelinių baltymų išskyrimas (pvz., KŠB) Traumeel S daugiatiksliu būdu reguliuoja uždegimo mediatorius Išskyrimas Aktyvavimas Antigenas Slopinimas Skatinimas Makrofagai Putlioji ląstelė APL Citokinai (IL-1β, IL-8, TNF-α, IFN-γ TGF-β NVNU inhibuoja fermentą COXir stabdo prostaglandinų sintezę Histaminas, TNF, prostaglandinai, triptazės,chemokinai, leukotrienai Aktyvuoja metaloproteazes, inaktyvuoja proteazių inhibitorius Audinių remodeliavimas Neutrofilai Limfocitai 16 pav. Traumeel S vaidmuo uždegimo kaskadoje a Santrumpos: APL antigeną pateikianti ląstelė; COX ciklooksigenzė; KŠB karščio šoko baltymai; IL interleukinas; NVNU nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo; TGF transformuojantis augimo faktorius; TNF tumoro nekrozės faktorius. a Pritaikyta iš Nathan [125]. Kitas T ląstelių pogrupis yra neseniai atrastos Th17 ląstelės, išskiriančios būdingus IL-17A citokinus ir kitus IL-17 poklasius. IL-17A dalyvauja autoimuninių procesų, uždegimo ir navikų vystymesi, taip pat vaidina svarbų vaidmenį šeimininkui ginantis nuo bakterinių ir grybelinių infekcijų. O IL-17F daugiausia yra įtrauktas į šeimininko gleivinių gynybos mechanizmus. IL-17E (IL-25) sustiprina Th2 imuninį atsaką. IL-B, IL-17C ir IL-17D funkcijos daugeliu atvejų nežinomos [168]. Šio tipo ląstelių ir jų citokinų poveikis dar turi būti ištirtas. Vis dėlto T reguliacinių ląstelių vaidmuo slopinant IL-17 atsaką tampa aiškesnis [169]. 4.3 Ląstelių, audinių ir organų sustiprinimas Taikant šį pamatinį gydymo metodą, vartojami vaistai įvardijami kaip turintys gebėjimą tiesiogiai sustiprinti organo funkciją ar struktūrą. Taip diferencijuojama tarp funkcinių ir struktūrinių intervencijų. Funkcinė intervencija pasiekiama produktais, turinčiais pagerinti organų funkciją, pvz., Lymphomyosot limfinėje sistemoje ar Hepeel kepenyse. atminties funkciją. Tai gali būti pasiekiama daugiausia tik vartojant aminorūgštis, nors kai kada ir kitas medžiagas (pavyzdžiui, bakterijų ląstelių sienelės lipopolisacharidus). Homeopatiniais metodais paruoštuose vaistuose aminorūgštys randamos augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagose, pvz., nebotaninėse biologinėse sudedamosiose dalyse. Šiuo atveju praskiedimas taip pat yra svarbus, nes pasiekiama T reguliacinių ląstelių indukcija tik skiedimui esant nuo D1 iki D14 (kaip skelbė Heine ė; 167). Imuninė sistema yra painus tinklas. Jai reguliuoti taikomi ir daugiakomponenčiai, daugiatiksliai vaistai. Keletas studijų parodė šių preparatų gebą imunomoduliuoti. Tai paaiškinta 16 pav. ir paskutiniame apžvalginiame straipsnyje apie Traumeel S veikimo mechanizmą [152]. Mes šį požiūrį laikome pagrindiniu ir pažangiu. Bazinė imunomoduliacija dažniausiai pasiekiama naudojant tik augalus (pavyzdžiui, Traumeel S atveju) ar tik augalus ir nuodus (pavyzdžiui, Gripp- Heel atveju). Vis dėlto esant sunkesnėms būklėms autoimuninėms ir norint pasiekti peroralinę toleranciją paveiktam organui, reikalingas intensyvesnis sustiprinimas taikant organų audinius. Bazinė imunomoduliacija dažnai derinama su organų ekstraktais, nes jie taip pat stiprina audinius ir naudojami siekiant sustiprinti organus. Daugeliui pacientų būdinga imuninės sistemos disbalanso būsena. Tai imuninio rigidiškumo, kurio metu pacientas turi daugiau specifinio poklasio CD4 ląstelių, aspektas. Alergiškiems pacientams dominuoja Th2, o pacientams, sergantiems kitomis uždegiminėmis ligomis, vyrauja Th1. Norint sumažinti vienų poklasių skaičių ir padidinti kitų, vartojami reguliuojamieji vaistai ir dėl to pagausinama Th3 ląstelių (T reguliacinių ląstelių), taip subalansuojamas Th1 ir Th2 lygis. Tad Traumeel S yra uždegimą reguliuojantis vaistas. Composita preparatai (kurių sudėtyje be kitų ingredientų yra ir organų ekstraktų) ir Injeel, paruošti iš kiaulės audinių medžiagų, vartojami struktūrinėms intervencijoms. Pavyzdžiai apima Hepar suis- Injeel* ar Hepar compositum* kaip derinį. Homeopatijoje organų ekstraktų terapinio vartojimo istorija yra ilga. Homotoksikologijos atveju manoma, kad Biero darbas turėjo įtakos Reckewegui. Moksliniai įrodymai vis ryškiau remia rezonanso tarp organų ekstraktų ir juos atitinkančių organų idėją. Šiandien tradicinė medicina žmogaus embrionines kepenų ląsteles ir kepenų ekstraktus taiko kepenų regeneracijai [148]. Jei gydymas konkretaus audinio ekstraktais turi regeneracinį poveikį tam audiniui, tas pats turėtų būti ir su organotropinėmis kiaulių audinių medžiagomis, esančiomis šiuose vaistuose. Bioreguliaciniai metaboliniai faktoriai savaime taip pat gali pagerinti organo funkciją, kaip nustatė tyrimas, atliktas su metaboliniu sindromu sergančiais pacientais [170]. 22 Biologinė medicina, 2015, nr. 1

25 Adjuvantiniai gydymo būdai ir homotoksikologijoje taikomos metodikos 5 ADJUVANTINIAI GYDYMO BŪDAI IR HOMOTOKSIKOLOGIJOJE TAIKOMOS METODIKOS Simptominis Sustiprinantis Būtinas Kaip bioreguliacinė terapija homotoksikologija dažnai papildys daugiatikslių, daugiakomponenčių vaistų vartojimą kitais būdais. Kad šie vaistai, darydami įtaką autoreguliacinei sistemai, veiktų visu pajėgumu, autoreguliacinei sistemai reikia visų kofaktorių, statybinių blokų ir sveikų redukcijos bei oksidacijos sistemų. Mitybos terapijos, pvz., funkciniai maisto produktai ir kitos ortomolekulinės intervencijos, tokiu būdu formuoja tobulą sinergiją su homotoksikologijos gydymo metodu. Galimos biologinės alternatyvos Pakeisti ir nutraukti po reguliacijos Nėra galimų biologinių alternatyvų Reguliacija sėkminga Nutraukti vaistą Prielaida: įmanoma reguliacija 17 pav. Nuoseklus vaistų sumažinimo algoritmas Reguliacija nesėkminga po tam tikro laiko ir įvertinimo Prielaida: reguliacija neįmanoma Ilgina gyvenimą Iš tikrųjų kai kuriems pacientams užteks pakeisti trūkstamus kofaktorius ir maistines medžiagas, bet lėtinių ligų atveju privaloma pridėti bioreguliacinių medžiagų, norint inicijuoti užblokuotą reguliaciją. Toksinų patekimas su maistu yra vienas iš dažniausių pacientų intoksikacijos būdų. Todėl dietinės terapijos taip pat yra holistinio gydymo dalis. Dietos, šarminančios kūną, ypač naudingos. Daug pacientų, besiskundžiančių gleivinės sudirginimu, taip pat netoleruoja maisto. Siekiant * Vaistinis preparatas šiuo metu neregistruotas Lietuvos Respublikoje. nutraukti šį užburtą ratą, būtina vengti kenkiančių maisto produktų, kol savireguliacija tampa akivaizdi. Taip pat būtina vartoti probiotikus ir atlikti žarnyno sanitariją, ir ne tik šiems pacientams. Galima taikyti specialias metodikas, siekiant sustiprinti homotoksikologinių vaistų efektyvumą. Tai ypač būdinga ampulėms, kurios gali būti pritaikytos skirtingiems injekcijų būdams [ ]. Alopatinės tradicinės terapijos nėra išskirtos ir gali būti taikomos kartu su bioreguliaciniu metodu. Ypač kai regu- liacijos sutrikimas yra pavojingas gyvybei (sunki infekcija ar uždegimas) ar reguliacinė paciento geba nėra adekvati, tradicinė intervencija privaloma. Taigi homotoksikologija yra arsenalo dalis. Daugumai ligų tai pirminio pasirinkimo intervencija, bet kitais atvejais ji turi būti taikoma kaip adjuvantinė terapija (17 pav.). Kaip adjuvantinė terapija ji gali sumažinti pacientui privalomų vartoti vaistų skaičių ar paskatinti reguliaciją, dėl to ateityje nereikėtų alopatinės intervencijos. Biotherapeutic Index A Medical Compendium for Health Care Professionals Literatūra 1 Reckeweg H-H. Austauschwirkung, Homotoxine und Krankheitsabschnitte an den Geweben der drei Keimblatter. MMW. 1952;(12): Reckeweg H-H. Homotoxine und Homotoxikosen, Grundlage einer Synthese der Medizin. Baden-Baden, Germany: Aurelia; Blessing B. Pathways of Homoeopathic Medicine. Heidelberg, Germany: Springer; Vogeler K. August Bier, Leben und Werk. Miinchen, Germany: Lehmanns; Doerper-Reckeweg M. Hans-Heinrich Reckeweg: Begrunder der Homotoxikoiogie: Erinnerungen an meinen Vater. Baden-Baden, Germany: Aurelia; Bier A. Gedanken eines Arztes iiber die Medizin MMW. 1926;73(14): Bier A. Beitrage zur Heilkunde aus der chirurgischen Universitatsklinik in Berlin: Die drei groben Heilregeln der Medizin, Allopathie, Homoopathie, Isopathie. MMW. 1930;77(16): Doerper-Reckeweg M, Maschke P. Sechs Phasen zwischen gesund und krank: Das Leben des Begrunders der Homotoxikoiogie Hans-Heinrich Reckeweg. Grafelfing, Germany: Forum-Medizin; ECHAMP. Homeotherapy: definitions and therapeutic schools. Brussels, Belgium: ECHAMP, European coalition on homeopathic and anthroposophic medicinal products; Accessed January 6, Blessing 5. Die klinische homdopathischetherapie und dereinsatz Aomdopaftocfte/ /tonemitfe/. Stuttgart, Germany: Robert Bosch Stiftung; Biologische Heilmittel Heel GmbH. Biologische KrankenbehandlungmitHeel s Tropfen. Baden-Baden, Germany: Biologische Heilmittel Heel GmbH; date unknown. 12 Schaeffer S.Traumeel: how does the ointment get into the tube? J Biomed Ther. 2007;1(1): Schneider R. Manufacturing liquid medications: how do those drops get into the bottle? J Biomed Ther. 2007; 1 (2): Reinhart E. Suis-organ products in antihomotoxic medicine, part 1: breeding and raising the donor pigs. J Biomed Ther. 2008;2(1): Stock W. Suis-organ products in antihomotoxic medicine, part 2: production and quality control. J Biomed Ther. 2008;2(2): Woockl. From plant to bottle: the production of homeopathic nasal spray. J Biomed Ther. 2008;2(3): Wiirthwein-Mack L. Manufacturing of Traumeel injection solution, part 1: from work preparation to Ming. J Biomed Ther. 2009;3(1): Worthwein-Mack L. Manufacturing of Traumeel injection solution, part 2: sterilization, quality control labeling, and packaging. J Biomed Ther. 2009;3(2): WittC. Production of homeopathic suppositories. J Biomed Ther. 2010;4(1): Weiner HL, da Cunha AP, Quintana F, Wu H. Oral tolerance. Immunol Rev. 2011;241(1): Faria AM, Weiner HL. Oral tolerance. Immunol Rev. 2005;206: Walach H, Jonas WB, Ives J, van Wjk R, Weingartner 0. Research on homeopathy: state of the art. JAItern Complement Med. 2005; 11 (5): Witt CM, Bluth M, Albrecht H, WeiShuhn TER, Baumgartner S, Willich SN. The in vitro evidence for an effect of high homeopathic potencies: a systematic review of the literature. Complement Ther Med. 2007; 15(2): Rutten AL, Stolper CF.The 2005 meta-analysis of homeopathy: the importance of post-publication data. Homeopathy. 2008;97(4): Ludtke R, Rutten AL. The conclusions on the effectiveness of homeopathy highly depend on the set of analyzed trials. J Clin Epidemiol. 2008;61(12): Witt CM, Ludtke R, Mengler N, Willich SN. How healthy are chronically ill patients after eight years of homeopathic treatment? results from a long term observational study. BMC Public Health. 2008;8: Warne JP. Shaping the stress response: interplay of palatable food choices, glucocorticoids, insulin and abdominal obesity. Mol Cell Endocrinol. 2009;300(1-2): Nieuwenhuizen AG, Rutters F. The hypothalamic-pituitary-adrenal-axis in the regulation of energy balance. PhysiolBehav. 2008;94(2): Biologinė medicina, 2015, nr. 1 23

26 Homotoksikologijos pagrindai (Literatūra) 29 Brotman DJ, Golden SH, Wittstein IS. The cardiovascular toll of stress. Lancet. 2007;370(9592): LaBella FS, Brandes U. Interaction of histamine and other bioamines with cytochromes P450: implications for cell growth modulation and chemo- potentiation by drugs. Semin Cancer Biol. 2000;10(1): So A, Thorens B. Uric acid transport and disease../ Clin Invest. 2010; 120(6): Gaffo AL, Edwards NL, Saag KG. Gout: hyperuricemia and cardiovascular disease: how strong is the evidence for a causal link? Arthritis Res Ther. 2009;11(4): Eliassen AH, Missmer SAJworoger SS, et al. Endogenous steroid hormone concentrations and risk of breast cancer among premenopausal women. J Natl Cancer Inst. 2006;98(19): Hankinson SE. Endogenous hormones and risk of breast cancer in postmenopausal women. Breast Dis. 2005;24: Gan WQ, Davies HW, Demers PA. Exposure to occupational noise and cardiovascular disease in the United States: the National Health and Nutrition Examination Sun/ey Occup Environ Med ;68(3): Passchier-VermeerW, PasschierWF. Noise exposure and public health. Environ Health Perspect. 2000;108(suppl 1): Zheng KC, Ariizumi M. Modulations of immune functions and oxidative status induced by noise stress. J Occup Health. 2007;49(1): Wigle DT, Arbuckle TE, Walker M, Wade MG, Liu S, Krewski D. Environmental hazards: evidence for effects on child health. J Toxicol Environ Health BCritRev. 2007; 10(1-2): Jayapal M, Bhattacharjee RN, Melendez AJ, Hande MP. Environmental toxicogenomics: a post-genomic approach to analysing biological responses to environmental toxins. IntJ Biochem Cell Biol. 2010;42(2): Crinnion WJ. The CDC fourth national report on human exposure to environmental chemicals: what it tells us about our toxic burden and how it assists environmental medicine physicians. Altern Med Rev. 2010; 15(2): Mendola P, Selevan SG, Gutter S, Rice D. Environmental factors associated with a spectrum of neurodevelopmental deficits. Ment RetardDevDisabil Res Rev. 2002;8(3): SmitA, 0 ByrneA,Van Brandt B, Bianchi I, Kuestermann K. The three pillars of antihomotoxic treatment. In: SmitA, 0 ByrneA,Van Brandt B, Bianchi I, Kuestermann K. Introduction to Bioregulatory Medicine. Stuttgart, Germany: Thieme; Haaland W. Homeostasis: regulation of the internal milieu Accessed December 23, GuytonAC, Hall JE. Textbook of Medical Physiology. 11th ed. Philadelphia, PA: Elsevier Saunders; 2006: Autoregulation. Dorland s Medical Dictionary for Health Consumers. The Free Dictionary Web site, autoregulation. Accessed December 7, Reckeweg H-H. Homotoxikologie: Ganzheitsschau einersynthese der Medizin. Baden-Baden, Germany: Aurelia; Thadeusz F. Friedliche Invasion. Der Spiegel. 2010;(43): Matzinger P. Tolerance, danger, and the extended family. 4nnu Rev Immunol. 1994;12: Matzinger P. Introduction to the series: danger model of immunity. ScandJ Immunol ;54(1-2): Holzman DC. New data cheer champions of the danger theory. J Natl Cancer Inst. 2010;102(2): Todryk SM, MelcherAA, Dalgleish AG, Vile RG. Heat shock proteins refine the danger theory. Immunology. 2000;99(3): Moseley P. Stress proteins and the immune response. Immunopharmacology. 2000;48(3): Rachmilewitz J. Glycosylation: an intrinsic sign of danger. SelfNonself. 2010;1(3): Sugimura T, Fujimoto T, Motoyama H, et al. Risks of antipyretics in young children with fever due to infectious disease. Acta Paediatr Jpn. 1994;36(4): Greisman LA, Mackowiak PA. Fever: beneficial and detrimental effects of antipyretics. CurrOpin Infect Dis. 2002;15(3): Torres AR. Is fever suppression involved in the etiology of autism and neurodevelopmental disorders? BMC Pediatr. 2003;3:9. 57 ZiemssenT, Kem S. Psychoneuroimmunology: cross-talk between the immune and nervous systems. J Neurol. 2007;254(suppl 2):II8-II Mazzoccoli G, Inglese M, De Cata A, et al. Neuroendocrine-immune interactions in healthy aging. Geriatr Gerontol Int. 2011; 11(1): Conde J, Scotece M, Gomez R, Gomez-Reino JJ, Lago F, GualilloO. At the crossroad between immunity and metabolism: focus on leptin. Expert Rev Clin Immunol. 2010;6(5): Rivest S. Interactions between the immune and neuroendocrine systems. Prog Brain Res. 2010;181: Stengel A, Tache Y. Neuroendocrine control of the gut during stress: corticotropin-releasing factor signaling pathways in the spotlight. Annu Rev Physiol. 2009;71: Kersten S. Regulation of nutrient metabolism and inflammation. Results Probl Cell Differ. 2010;52: Ader R. Psychoneuroimmunology. New York, NY:Academic Press; Goh Kl, Cusick ME, Valle D, Childs B.Vidal M, Barabasi AL. The human disease network. ProcNatlAcadSciUSA. 2007; 104(21 ): del Sol A, Balling R, Hood L, Galas D. Diseases as network perturbations. Curr Opin Biotechnol. 2010;21 (4): Barabasi AL, Gulbahce N, Loscalzo J. Network medicine: a network-based approach to human disease. Nat Rev Genet. 2011;12(1): Clermont G, Auffray C, Moreau Y, etal. Bridging the gap between systems biology and medicine. Genome Med. 2009;1(9): Lee DS, Park J, Kay KA, Christakis NA, Oltvai ZN, Barabasi AL. The implications of human metabolic network topology for disease comorbidity. Proc Natl Acad Sci USA 2008; 105(29): Mitrophanov AY, Groisman EA. Positive feedback in cellular control systems. Bioessays. 2008;30(6): Bray MS, Young ME. The role of cell-specific circadian clocks in metabolism and disease. ObesRev. 2009;10(suppl 2): Holland J. Emergence: From Chaos to Order. Oxford, England: Oxford University Press; Van Regenmortel MH. Reductionism and complexity in molecular biology: scientists now have the tools to unravel biological complexity and overcome the limitations of reductionism. EMBO Rep. 2004;5(11): Anderson CT. Robert Remakand the multinucleated cell: eliminating a barrier tothe acceptanceof cell dlvlsion.su//h/sf Med. 1986;60(4): Harris H. The Birth ofthe Cell. New Häven, CT: Yale University Press; Virchow R. Cellular Pathology as Based on Physiological and Pathological Histology. London, England: Churchill Livingstone; Bernard C. Introduction ä TEtude de la Medetine Experimentale. Paris, France: fditions Garnier-Flammarion; Pischinger A. Das System der Grundregulation: Grundlagen einer ganzheitsbiologischen Medizin. 10th ed. Heidelberg, Germany: Haug; Mescher AL. Junqueira s Basic Histology: Text and Atlas. 12th ed. New York, NY: McGraw-Hill Medical; Reed J, Mishra B, Pittenger B, et al. Single molecule transcription profiling with AFM. Nanotechnology. 2007;18(4): Hood L. A personal journey of discovery: developing technology and changing biology. Annu Rev Anal Chem (PaloAlto Calif ). 2008;1: Buttle DJ. Factors Controlling matrix turnover in health and disease. Biochem Soc Trans. 2007;35(pt 4): Kim SH, Turnbull J, Guimond 5. Extracellular matrix and cell Signalling: the dynamic Cooperation of integrin, proteoglycan and growth factor receptor. J Endocrinol. 2011; 209(2): Pischinger A. The Extracellular Matrix and Ground Regulation: Basis for a Holistic Biological Medicine. Berkeley, CA: North Atlantic Books; Yung S, Chan TM. Peritoneal proteoglycans: much more than ground substance. Perit Dial Int. 2007;27(4): Yung S, Chan TM. Glycosaminoglycans and proteoglycans: overlooked entities? Perit Dial Int. 2007;27(suppl 2):S104-S Handel TM, Johnson Z, Crown SE, Lau EK, ProudfootAE. Regulation of protein function by glycosaminoglycans-as exemplified bychemokines. Annu Rev Biochem. 2005;74: Taylor KR, Gallo RL. Glycosaminoglycans and their proteoglycans: host-associated molecuiar patterns for initiation and modulation of inflammation. FASEBJ. 2006;20(1): Boudreau NJ, Jones PL. Extracellular matrix and integrin Signalling: the shape of things to come. Biochem J. 1999;339(pt 3): Cary LA, Han DC, Guan JL. Integrin-mediated Signal transduction pathways. Histol Histopathol. 1999; 14(3): Dedhar S. Integrins and Signal transduction. CurrOpin Hematol. 1999;6(1): Bisseil MJ, Hall HG, Parry G. How does the extracellular matrix direct gene expression? J Theor Bio!. 1982;99(1): Xu R, Boudreau A, Bisseil MJ. Tissue architecture and function: dynamic reciprocity via extra- and intra-cellular matrices. Cancer Metastasis Rev. 2009;28(1-2): Nelson CM, Bisseil MJ. Of extracellular matrix, scaffolds, and signaling: tissue architecture regulates development, homeostasis, and cancer. Annu Rev Cell Dev Bio!. 2006;22: SpencerVA, Xu R, Bissell MJ. Gene expression in the third dimension: the ECM-nuc\eus connection. J MammaryGlandBiol Neoplasia. 2010;15(1): Katz E, Streuli CH.The extracellular matrix as an adhesion Checkpoint for mammary epithelial function. Int J Biochem Cell Bio!. 2007;39(4): Schultz GS, Davidson JM, Kirsner RS, Bornstein P, Herman IM. Dynamic reciprocity in the wound microenvironment. Wound Repair Regen. 2011; 19(2); Duke Medicine News and Communications. Epigenetics means what we eat, how we live and love, alters how our genes behave. Duke Medicine Web site. dukehealth.org/health_library/news/9322. Published October 25, Updated October 26, Accessed December 7, Hattman S.The first recognized epigenetic signal DNA glucosylation oft-even bacteriopages. Epigenetics. 2009;4(3): Laue G, ZoldosV. Protein glycosylation: an evolutionary crossroad between genes and environment. Mol Biosyst. 2010;6(12): Shirato K, Nakajima K, Korekane H, etal. Hypoxie regulation of glycosylation via the N-acetylglucosamine cycle J Clin Biochem Nutr. 2011;48(1): Knox SS. From omics to complex disease: a systems biology approach to gene-environment interactions in cancer. Cancer Cell Int. 2010; 10: Bassett JHD, Williams GR. The molecuiar actions of thyroid hormone in bone. Trends Endocrinol Metab. 2003;14(8): GogakosAI, Bassett JHD, Williams GR. Thyroid and bone. Arch Biochem Biophys. 2010;503(1): Biologinė medicina, 2015, nr. 1

27 Homotoksikologijos pagrindai (Literatūra) 104 Robinson JA, Waters KM, Turner RT, Speisberg TC. Direct action of naturally occurring estrogen metabolites on human osteoblastic cells. J Bone Miner Res. 2000;1(3): Balasch J. Sex Steroids and bone: current perspectives. Hum Reprod Update. 2003;9(3): Pereira RC, Durant D, Canalis E. Transcriptional regulation of connective tissue growth factor by Cortisol in osteoblasts. Am J Physiol Endocrinol Metab. 2000;279(3):E570- E Kuntz RM, Saltzman WM. Neutrophil motility in extracellular matrix gels: mesh size and adhesion affect speed of migration. Biophys J. 1997;72(3): Lee S, Bowrin K, Hamad AR, Chakravarti S. Extracellular matrix lumican deposited on the surface of nutrophils promotes migration by binding to beta(2) integrin.1 Biol Chem. 2009;284(35): Sorokin L. The impact of the extracellular matrix on inflammation. Nat Rev Immunol. 2010; 10(10): Heissig B, Nishida C,TashiroY, etal. Role of neutrophil-derived matrix metalloproteinase-9 in tissue regeneration.histolhistopath. 2010;25(6): Khatwa UA, Kleibrink BE, Shapiro SD, Subramaniam M. MMP-8 promotes polymorphonudear cell migration through Collagen barriers in obliterative bronchiolitis. J Leukoc Biol. 2010;87(1): Abboud RT, Vimalanathan S. Pathogenesis of COPD, part I: the role of protease-antiprotease imbalance in emphysema. Int J Tuberc Lung Dis. 2008; 12(4): Scrivo R, Vasile M, Bartosiewicz I, Valesini G. Inflammation as common soll ofthe multifactorial diseases. Autoimmun Rev. 2011;10(7): Libby P. Inflammatory mechanisms: the molecuiar basis of inflammation and disease. Nutr Rev 2007;65(12, pt 2):S140-S Furuichi K, WadaT, Kaneko S. Involvement of inflammation in autoinflammation and autoimmune disease. Inflamm Regen. 2011;31(1): Bayarsaihan D. Epigenetic mechanisms in inflammation../denffles ;90(1 ): Wilson AG. Epigenetic regulation of gene expression in the inflammatory response and relevance to common diseases. J Periodont. 2008;79(8): Medzhitov R. Origin and physiological roles of inflammation. Nature. 2008;454(7203): Medzhitov R. Inflammation 2010: new adventures of an old flame. Cell. 2010;140(6): Fiocchi C. What is physiological intestinal inflammation and how does it differ from pathological inflammation? Inflamm Bowel Dis. 2008; 14(S2):S77-S Scheff JD, Calvano SE, Lowry SF, Androulakis IP. Modeling the influence of circadian rhythms on the acute inflammatory response. 1 Theor Biol. 2010;264(3): Radogna F, Diederich M, Ghibelli L. Melatonin: a pleiotropic molecule regulating inflammation. Biochem Pharmacol. 2010;80(12): Esposito E, Cuzzocrea S. Antiinflammatory activity of melatonin in central nervous system. Curr Neuropharmacol. 2010;8(3): St. Laurent G. The genomic landscape of homotoxicology at Single molecule resolution. Presented at: Symposium of the International Society of Homotoxicology and Homeopathy; October 30, 2010; Baden-Baden, Germany. 125 Nathan C. Points of control in inflammation. Nature. 2002;420(6917): Serhan CN, Chiang N. Endogenous pro-resolving and anti-inflammatory lipid mediators: a new pharmacologic genus. BrJ Pharmacol. 2008; 153(suppl 1):S200-S XuCJ, Li CYT, KongANT. induetion of phase I, II and III drug metabolism/transport byxenobiotics. Arch Pharm Res. 2005;28(3): Oschman JL. The Living Matrix: The Science of Healing Accessed May 31, Frigo DE, Tang Y, Beckman BS, et al. Mechanism of AP-1-mediated gene expression by select organochlorines through the p38 MAPK pathway. Carcinogenesis. 2004;25(2): Gore AC. Endocrine-Disrupting Chemicals: From Basic Research to Clinical Practice. New York, NY: Humana Press; Dolinoy DC, Jirtle RL. Environmental epigenomics in human health and disease. Environ Mol Mutagen. 2008;49{1): Faulk C, Dolinoy DC. Timing is everything: the when and how of environmental^ induced changes in the epigenome of animals. Epigenetics ;6(7): Smit A, O Byrne A, Van Brandt B, Bianchi I, Kuestermann K. Introduction to Bioregulatory Medicine. Stuttgart, Germany: Thieme; Black PH. Stress and the inflammatory response: a review of neurogenic inflammation. Brain Behav Immun. 2002; 16(6): PavIovVA, Tracey KJ. Controlling inflammation: the cholinergic anti-inflammatory pathway. Biochem Soc Trans. 2006;34: Tracey KJ. Physiology and immunology ofthe cholinergic antiinflammatory pathway. Clin luvest. 2007; 117{2): Gallowitsch-Puerta M, Pavlov VA. Neuro-immune interactions via the cholinergic anti-inflammatory pathway. Life Sci. 2007;80(24-25): Waldburger JM, Firestein GS. Regulation of peripheral inflammation by the central nervous system. Curr Rheumatol Rep. 2010; 12(5): Tracey KJ. The inflammatory reflex. Nature. 2002;420(6917): Manfredi AA, Rovere-Querini P. The mitochondrion: a Trojan horse that kicks off inflammation? N Engl J Med. 2010;362(22): Parthasarathi K, Ichimura H, Quadri S, Issekutz A, Bhattacharya J. Mitochondrial reactive oxygen species regulate spatial profile of proinflammatory responses in lung venular capillaries. J Immunol. 2002; 169(12): Zhou RB, Yazdi AS, Menu P.Tschopp J. A role for mitochondria in NLRP3 inflammasome activation. Nature. 2011;469(7329): Tschopp J. Mitochondria: sovereign of inflammation? Eur J Immunol. 2011;41(5): Hotamisligil GS. Inflammation and metabolic disorders. Nature. 2006;444(7121): Heine H. The concept of inflammation as exemplified by the liver, and the relationship to the Disease Evolution Table. Presented at: Symposium of the International Society of Homotoxicology and Homeopathy; October 30, 2010; Baden-Baden, Germany. 146 McChesney JD, Venkataraman SK, Henri JT. Plant natural products: back to the future or into extinction? Phytochemistry. 2007;68(14): Directive 2001/83/EC of the European Parliament and of the Council of 6 November 2001 on the Community Code Relating to Medicinal Products for Human Use. Article WC pdf. Accessed November 21, Ochenashko OV, Nikitchenko YV, Volkova NA, et al. Functional hepatic recovery after xenotransplantation of cryopreserved fetal liver cells or soluble cell-factor administration in a cirrhotic rat model: are viable cells necessary? J Gastroenterol Hepatol. 2008;23(7, pt 2):E275-E Rusch V, Ottendorfer D, Zimmermann K, et al. Results of an open, non-placebo controlled pilot study investigating the immunomodulatory potential of autovaccine. Arzneimittelforschung ;51 (8): Bazas VM, Lukyanova NY, Lisovenko GS, Rozumiy DO, Potebnya GP. Postoperative autovaccinotherapy for patients with gastric cancer and expression of some proteins in tumor tissue. Exp Oncol. 2009;31 (3): Heinle H, Tober C, Zhang D, Jaggi R, Kuebler WM. The low-dose combination preparation Vertigoheel activates cyclic nucleotide pathways and stimulates vasorelaxation. Clin Hemorheol Microcirc. 2010;46(1): Cesnulevicius K. The bioregulatory approach to work-related musculoskeletal disorders: using the multicomponent ultra low-dose medication Traumeel to target the multiple pathophysiological processes of the disease. Altern Ther Health Med. 2011;17(suppl 2):S8-S Gebhardt R. Antioxidative, antiproliferative and biochemical effects in HepG2 cells of a homeopathic remedy and its constituent plant tinctures tested separately or in combination. Arzneimittelforschung. 2003;53(12): Porozov S, Cahalon L, Weiser M, Branski D, Lider O, Oberbaum M. Inhibition of IL-1 beta and TNF-alpha secretion from resting and activated human immunocytes by the homeopathic medication Traumeel S. Clin Dev Immunol. 2004; 11 (2): Schmolz M, Metelmann H. Immunopharmacological effect of individual antihomotoxic agents in Lymphomyosot N [in German]. Biol Med ;30(4): Heine H, Andra F. On the anti-inflammatory mechanism of action of an antihomotoxic compound remedy [in German]. Arztezs Naturheilverf. 2002;43(2): Wershil BK, Furuta GT. Gastrointestinal mucosal immunity J Allergy Clin Immunol. 2008; 121 (suppl 2):S380-S Worbs T, Bode U, Yan S, et al. Oral tolerance originates in the intestinal immune system and relies on antigen carriage by dendritic cells. J Exp Med. 2006;203(3): Macpherson AJ, Smith K. Mesenteric lymph nodes at the center of immune anatomy. 1 Exp Med. 2006;203(3): Heine H, Schmolz M. Induction of the immunological bystander reaction by plant extracts. BiomedTher. 1998;16(3): Schneider C. Traumeel: an emerging option to nonsteroidal anti-inflammatory drugs in the management of acute musculoskeletal injuries. Int J Gen Med. 2011;4: Birnesser H, Stolt P. The homeopathic antiarthitic preparation Zeel comp. N: a review of molecular and clinical data. Explore (NY). 2007;3(1): Schneider B, Klein P, Weiser M. Treatment of vertigo with a homeopathic complex remedy compared with usual treatments: a meta-analysis of clinical trials. Arzneimittelforschung. 2005;55(1): Dietz AR. Adjuvant homeopathic treatment of peripheral diabetic polyneuropathy. J Biomed Ther. 2004;(Winter): Bigsby RM, Caperell-GrantA, Madhukar BV. Xenobiotics released from fat during fasting produce estrogenic effects in ovariectomized mice. Cancer Res. 1997;57(5): Travis J. ORIGINS on the origin of the immune system. Science. 2009;324(5927): Heine H. Induction of the immunological bystander reaction through antihomotoxic therapy in arthritis cases. BiomedTher. 1999; 17(2): Iwakura Y, Ishigame H, Saijo S, Nakae S. Functional specialization of interleukin-17 family members. Immunity. 2011;34(2): Chaudhry A, Samstein RM, Treuting P, et al. lnterleukin-10 signaling in regulatory T cells is required for suppression of Th17 cell-mediated inflammation. Immunity. 2011;34(4): Sidorova LL, Mysnikov GV, Antonenko LP, et al. The influence of Coenzyme compositum and Ubichinon compositum preparations on the function of left and right heart ventricles in patients suffering from Metabolic X Syndrome [in Ukrainian], Biologiceskaya Terapia Ukraine. 2001;2: SmitA, O ByrneA.Van Brandt B, Bianchi I, Kuestermann K. Bioregulatory medicine and homotoxicology in practice. In: SmitA, O ByrneA.Van Brandt B, Bianchi I, Kuestermann K. Introduction to Bioregulatory Medicine. Stuttgart, Germany: Thieme; 2009: Kersschot J. The Clinical Guide to Biopuncture: the Use of Biotherapeutic Injections in Everyday Practice. Aartselaar, Belgium: Inspiration; Biopuncture. International Academy of Biopuncture Web site, Accessed January 19, Biologinė medicina, 2015, nr. 1 25

28 Stuburo ligų terapija, taikant paravertebraliai preparato Zeel T injekcijas B. Šrainer Stuburo ligų terapija, taikant paravertebraliai preparato Zeel T* injekcijas Vaisenburg, Vokietija (Schreiner W. Therapie von Wirbelsäulensyndromen mit paravertebralen Zeel-Infiltrationen. Therapiewoche 1977; 27) Santrauka Straipsnyje pateikti kompleksinio homeopatinio preparato Zeel T* pirmieji bandymai gydyti juosmens ir kaklo sričių stuburo sindromus paravertebralinėmis injekcijomis. Gauti duomenys patvirtino gydymo efektyvumą ir saugumą taikant minėtą preparatą. priežastis buvo stuburo degeneraciniai pakitimai: spordilioartrozė, spondiliozė, osteochondrozė, stuburo smulkiųjų sąnarių osteoartrozė, taip pat osteoporozė ir (arba) minėtų pakitimų simptomatika, kuri pateikiama gydytojui kaip Crux medicorum. Pirmą kartą preparatas Zeel T buvo pateiktas medicinos visomenei 1970 metais kasmetiniame Pietų Vokietijos gydytojų ortopedų simpoziume, vykusiame 19-ą kartą. Svarbiausias klausimas, svarstomas simpoziume, apėmė deformuojančios artrozės medikamentinę terapiją. Dalyviai ir ekspertai buvo didelės specializuotos ortopedinės klinikos atstovai [1]. Aptariant svarbiausią temą, aktyviai dalyvavo gydytojai ortopedai [2]. Buvo išspausdinta daug darbų apie preparato Zeel T injekavimą į sąnarių ertmes [3,4]. Taip pat kalbėta apie gonartrozes bei artralgijų gydymą (žr. lentelę). Apie preparato Zeel T atskirų komponentų veikimo mechanizmą rašoma apžvalgoje, išspausdintoje žurnale Therapicwoche, 1971 [5]. Buvo atkreiptas ypatingas medikų dėmesys į periartikulines injekcijas preparatu Zeel T gydant spondilioartrozę. Devynis mėnesius gydė 90 pacientų (30 vyrų ir 60 moterų), sergančių įvairaus sunkumo ir lokalizacijos stuburo, juosmens bei kaklo sindromu. Pacientus gydė monoterapija, taikant paravertebralines injekcijas (infiltracijas preparatu Zeel T). Svarbiausia sindromo išsivystymo Kaklo srities stuburo sindromas diagnozuotas 28, juosmens 22 pacientams, o abiejų sindromų derinys nustatytas 30 pacientų. Pacientų amžius metai, vidutinis amžius 36 metai. Gydymo metu taikyta paravertebralinė infiltracija (injekcijos) dviejų ampulių preparatu Zeel T kaklo ir liemens srityje, lygiomis dalimis į kairę ir į dešinę nuo centrinės stuburo ašies ir nedideliame gylyje. Atlikti 4 6 terapijos seansai po dvi infiltracijas kas 3 4 dienas kiekvieną savaitę. Iš viso atliktos 432 paravertebralinės injekcijos į kiekvieną pusę. Autorius Atvejų skaičius (ambulatorinis gydymas) Sąnarys, diagnozė Preparato sušvirkštimo forma Bendras preparato Zeel T injekcijų skaičius Terapijos efektyvumas, proc. Hieber H. [3], ortopedas 107 Gonartrozė, potrauminės kelio sąnario artralgijos Intrasąnarinė ,6 Kasanmascheff L. [4], ortopedas 101 Gonartrozė Intrasąnarinė Kasanmascheff L. [4], ortopedas 48 Kelio sąnario periartritas Apie sąnarį Schreiner W., gydytojas praktikas 90 Kaklo ir liemens stuburo dalių sindromai Paravertebralinė Lentelė. Zeel T (ampulių) preparato efektyvumas 26 Biologinė medicina, 2015, nr. 1

29 Stuburo ligų terapija, taikant paravertebraliai preparato Zeel T injekcijas Šalutinių efektų gydant nenustatyta. Taip pat iš 864 injekcijų (1 ampulė lygi 2 ml Zeel T) nenustatyta nė vieno lokalaus paraudimo. Tai rodo gerą preparato Zeel T toleranciją [3 5]. Nuskausminamosios priemonės nebuvo vartojamos prieš infiltravimą, taip pat taikant kompleksines injekcijas [4,5]. Iš 90 pacientų 72 (80 proc.) nustatyti puikūs gydymo rezultatai, o 18 pacientų (20 proc.) esminio pagerėjimo nepajautė. Teigiamu terapijos rezultatu laikytas nervinių skausmų sumažėjimas judesio metu, pvz., einant, lenkiantis, sukiojant stuburą, iš dalies ir vadinamųjų startinių skausmų, atsirandančių judėjimo pradžioje, atveju. Objektyvūs efektyvumo terapijos kriterijai skausmų ir pabrinkimo sumažėjimas ar visiškas jų nejautimas įtempiant nugaros raumenis, didinant stuburo judesius. Būtina pažymėti, kad pirmieji paciento pagerėjimo požymiai atsirado po 2 3 abipusių preparato Zeel T infiltracijų: sumažėjo skausmai, išnyko subjektyvaus ir objektyvaus charakterio nusiskundimai. Lentelėje pateiktos publikacijų nuorodos, nagrinėjančios terapiją preparatu Zeel T. Būtina pažymėti, kad intrasąnarinės injekcijos preparatu Zeel T dėl techninio sudėtingumo stuburo sindromo atvejais ir indikuotinos tik ribotais atvejais (šonkaulių bei stuburo sąnariams, izoliuotiems smulkių stuburo sąnarių sutrikimams) rodo didelį efektyvumą, palyginti su infiltracijomis apie sanarį ar paravertebralinėmis. Analogiški rezultatai, apimantys skirtingus gydymo terapijos efektyvumus dėl įvairių preparato formų taikymo (injekcijas į veną, apie sanarį arba paravertebralines [9]) buvo nagrinėti publikacijose apie Traumeel S taikymą. Iš šių darbų galima nurodyti didelį tyrimą, atliktą ortopedinėje klinikoje [10]. Tačiau efektyvumo skirtumai tarp panaudotų būdų nėra ženklūs. Tai sudaro galimybę taikyti mažai invazines technologijas įvairių specialybių gydytojams. Išvados Remiantis rezultatais tyrimo, atlikto preparato Zeel T ampulėmis 90-iai pacientų, turinčių įvairių kaklo ir stuburo dalies sindromų (terapijos seansų dozė dvi ampulės po 2,2 ml preparato Zeel T, injekuoto į skausmingą sritį), prieita prie išvados, kad minėtas preparatas yra gana efektyvus. 80 proc. gauti teigiami rezultatai, taip pat pateikiami įtikinami duomenys, kad preparatas nepavojingas, nes pacientams nenustatyta jokių šalutinių poveikių. Literatūra 1. Krause W. Orthop Praxis 1970; 6: Hieber F. Orthop Praxis 1970; 6: Hieber F. Forschung der Medizin 1971; 89: Kasanmascheff L. Therapiewoche 1971; 21: Editorial. Therapiewoche 1971; 21: Geist G. Therapiewoche 1971; 21: 3803, Schuster J. Kassenarzt 1972; 12: Kasanmascheff L. Therapiewoche 1972; 22: Vorstoffel E. Munch Med Wochenschr 1971; 113: Gruenitz B, Krause W. Ärztl Praxis 1968; 20: 94 Autoriaus adresas Dr. W. Schreiner Untere Mühlgasse 11 D 8832 Weissenburg, Germany * Vaistinis preparatas šiuo metu neregistruotas Lietuvos Respublikoje. Vertigoheel tabletės Homeopatinis vaistinis preparatas Vienoje tabletėje yra veikliųjų medžiagų: Anamirta cocculus D4 210 mg, Conium maculatum D3 30 mg, Ambra grisea D6 30 mg, Petroleum rectificatum D8 30 mg. Terapinės indikacijos. Dėl įvairių priežasčių atsiradęs galvos svaigimas. Tai vaistinis preparatas, kurio indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Suaugusiems žmonėms, 12 metų ir vyresniems vaikams: paprastai reikia vartoti po 3 tabletes 3 kartus per dieną (laikyti burnoje, kol ištirps). Ūmiai atsiradus galvos svaigimui ir pykinimui, pradžioje vartoti po 1 tabletę kas 15 min. Vertigoheel tablečių saugumas ir veiksmingumas vaikams, jaunesniems nei 12 metų, nebuvo nustatytas. Duomenų nėra. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai arba bet kuriai pagalbinei Vertigoheel tablečių medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Nepageidaujamas poveikis. Nežinomas. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Pakuotėje yra 50 tablečių. Nereceptinis vaistinis preparatas. Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija). Įgaliotasis atstovas. UAB Farmahelis, www. heel.lt. Teksto peržiūros data Biologinė medicina, 2015, nr. 1 27

30 Gydymas Vertigoheel ir Traumeel S ūminiais smegenų sutrenkimo atvejais T. Kunt Gydymas Vertigoheel ir Traumeel S ūminiais smegenų sutrenkimo atvejais Landau, Vokietija (Kunt T. Über die Anwendung von Vertigoheel und Traumeel bei der Commotio cerebri acuta. Homotoxin-Journal 1966; 2: 25 28) Turinys Straipsnyje pateiktas ūminio smegenų sutrenkimo gydymas vienu preparatu Vertigoheel ir kartu su preparatu Traumeel S. Pateikti duomenys apie gydymo efektyvumą, vartojant šiuos preparatus, leidžia rekomenduoti jų taikymą klinikinėje praktikoje. Daugiametis Vertigoheel taikymas įvairiais galvos svaigimo atvejais [1 4] esant kinetozei, Menjero ligai, ateroskleroziniam galvos svaigimui ir būklėms po galvos smegenų sutrenkimo paskatino patyrinėti šį preparatą pirmomis ūminio galvos smegenų svaigimo periodo dienomis ir savaitėmis po galvos smegenų sutrenkimo. Preparate esančios Conium maculatum, Anamirta cocculius, Ambra grisea ir Petroleum substancijos sudaro aktyvų kompleksą, kuris potencijuotomis formomis sudirgina parasimpatinius centrus. Manoma, kad Conium maculatum, gerai įsisiurbiantis į burnos ertmę ir išskiriamas pro inkstus [5], yra svarbiausias minėto preparato komponentas. Conium maculatum, inhibuojantis nervus vagus aktyvumą, pasižymi lengvu diuretiniu poveikiu, todėl turi antiedeminį efektą [5]. Tai farmakologiškai paaiškina adrenalino sistemos aktyvavimą [5]. Buvo atliktas nedidelis klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 6 pacientai (5 vyrai ir 1 moteris nuo 3 iki 30 metų, tarp kurių 3, 9 ir 14 metų vaikai). Penki iš jų patyrė lengvą sutrenkimą, vienas sunkų. Vieno paciento būklė buvo komplikuota dėl galvos kaukolės kaulo lūžio, kiti du turėjo žaizdų galvoje. Keturiolikmečio paauglio būklė blogėjo dėl galvos skausmo ir galvos svaigimo 3 dienas po traumos. Bendra stacionarinė gydymo trukmė 77 paros (mažiausiai 2, daugiausiai 30 parų; vidutiniškai13 parų). Terapija Vertigoheel ir paguldymas į stacionarą vyko tuo pačiu metu traumos patyrimo dieną. Gydymui taikytos peroralinės tabletės (3 kartus per parą po 1 tabletę) arba lašai (po 10 lašų 3 kartus per parą). Jauniausiai pacientei (3 metų) skirti lašai 3 kartus per parą po 6 lašus. Bendra preparato Vertigoheel vartojimo trukmė 40 parų (mažiausiai 3 paros, daugiausiai 16 parų; vidutinė preparato vartojimo trukmė 8 paros). Vertigoheel poveikis, vartojant peroraliai, prasidėjo po min. po preparato suvartojimo ir tęsėsi ne mažiau kaip 2 2,5 val. Pacientai buvo apklausiami apie būklę, skausmo išnykimą ar naujai atsirandančius galvos svaigimo priepuolius bei pykinimą. Po gydymo 4 pacientams nustatyti puikūs rezultatai. 26 metų vyras, kuriam buvo lūžęs galvos kaukolės kaulas, net po 16 parų Vertigoheel vartojimo (po 1 tabletę 3 kartus per parą) jautė galvos svaigimą keldamasis iš lovos, taip pat ir kitus galvos smegenų sutrenkimo požymius. Dviejų pacientų, patyrusių sunkias galvos traumas, gydymas Vertigoheel buvo efektyvus, bet papildomai greta analgetikų skirti antiedeminio poveikio preparatai, vartoti peroraliai ir intraveniniu infuzijų būdu. Mūsų nuomone, vieno Vertigoheel preparato nepakanka nuslopinti visus požymius, atsiradusius po galvos smegenų sutrenkimo. Todėl greta taikytas preparatas Traumeel S (geriamieji lašai, tabletės, injekcinis tirpalas), kurį patofiziologijos ir farmakologijos požiūriu galima vertinti kaip optimalų preparatą po galvos sutrenkimo traumų. Ricker, Doring [6] atlikti tyrimai parodė, kad dalis mechaninio poveikio sutrenkiant galvos smegenis, nukreipta į galvos smegenų kraujagysles. Nustatyta, kad preparato Traumeel S du komponentai Arnica montana ir Aconitum kaip tik veikia kraujagysles (pirmiausia arterinę sistemą). Be to, tie patys komponentai, kaip ir pagalbiniai, esantys preparate, sulfidai ir kalio polisulfidai būtini palaikyti ląstelių kvėpavimą ir stimuliuoti oksidacijos bei redukcijos procesus, sudėtingus ir svarbius smegenų sukrėtimo atvejais [7]. Į Traumeel S sudėtį įeinantis Milefollium stabdo kraujavimą, Hamamelis šalina venų stazę, turi trombolizinį ir nuskausminamąjį poveikį [8]. Taip pat kiti komponentai Arnica, Calendula, Echinacea ir Symphytum skatina žaizdų gijimą. Be to, Traumeel S preparato komponentai mažina tinimą, taip pat turi terapinį poveikį smegenų sutrenkimo atvejais. Šis procesas ypač svarbus, nes galvos smegenims būdingas tiksotropinis veikimas (Hallervorden [8]). Tiksotropija parodo substancijos savybę mechaninėms jėgoms veikiant pereiti iš gelio formos į tirpalą, paskui per tam tikrą laiką atkurti buvusią formą. Esant ūminiam smegenų sutrenkimui, smegenų sugebėjimas atkurti struktūras yra apribotas, nors normaliai jis taip pat dalyvauja [10]. Hellervorden ir Qadbeck [10] nuomone, sutrenkimo metu ir po sutrikusios tiksotropijos sutrinka smegenų mazginės vidinės struktūros. Tai yra viena iš galvos smegenų funkcinių sutrikimų priežasčių. Dėl šios priežasties buvo atliktas bandomasis tyrimas, siekiant suderinti prepa- 28 Biologinė medicina, 2015, nr. 1

31 Gydymas Vertigoheel ir Traumeel S ūminiais smegenų sutrenkimo atvejais ratų Traumeel S ir Vertigoheel vartojimą 4 pacientams (5, 7 ir 13 metų vaikams bei 52 metų vyrui), gydomiems stacionare dėl lengvo galvos sutrenkimo. Dviejų pacientų gydymo rezultatas buvo puikus, kitų dviejų geras. Stacionare jie gydėsi 8 14 dienų. Pirmas 5 8 dienas pacientai gaudavo preparatą Vertigoheel ir Traumeel S (3 kartus per parą po 1 tabletę ar po 10 lašų). 5 ir 7 metų vaikams dozė buvo sumažinta po 5 6 lašus 3 kartus per parą. Nei vienas preparatas Vertigoheel, nei kartu su Traumeel S šalutinių poveikių nesukėlė. Puikūs peroralinio preparatų vartojimo rezultatai tapo pagrindu patvirtinti parenteralinį vartojimo būdą pacientams, gydomiems stacionare dėl ūminio galvos smegenų sutrenkimo, kai kontroliuojama klinikinės dinamikos simptomatika. Šešis mėnesius klinikoje gydyti 25 pacientai, turintys įvairų smegenų sutrenkimo laipsnį (23 vyrai ir 2 moterys, kuriems taikyta parenteralinė Traumeel S ir Vertigoheel terapija). Pacientų amžius svyravo tarp 17 ir 24 metų, vidutinis amžius 42 metai. Penki pacientai buvo vyresni per 60 metų. Pagal galvos smegenų sutrenkimo laipsnį ligoniai pasiskirstė taip: lengvi sutrenkimai 3 atvejai; vidutinio laipsnio 14 atvejų; sunkūs 5 atvejai; labai sunkūs 3 atvejai. 7 atvejai netilpo į įprastinius galvos smegenų sutrenkimo rėmus. Šešiais atvejais greta galvos smegenų sutrenkimo buvo ir kaukolės kaulų lūžių. Nustatyta 16 papildomų minkštųjų audinių ir (arba) atraminio judamojo aparato (išskyrus kaukolės struktūras) traumų, taip pat 3 (po 1 atvejį kiekvienai iš 3 grupių) izoliuoti galvos smegenų sutrenkimai be kitų struktūrų pažaidų. Tai leido greitai nustatyti teigiamą prognozę pacientams, patyrusiems tokias traumas. Atliktas tyrimas neleido daryti vienareikšmių išvadų apie preparatų poveikio laipsnį. Pacientai, patyrę galvos smegenų sutrenkimą, buvo be sąmonės (pagal anamnezės duomenis, gautus iš greitosios pagalbos brigadų specialistų, taip pat esantys stacionare) nuo keliolikos minučių iki 1,5 val. Bendra galvos sutrenkimo terapijos trukmė 3 21 diena, vidutiniškai gydymo kursas nurodytais preparatais truko 15 parų. Daugeliui pacientų preparatai Vertigoheel ir Traumeel S buvo skiriami parenteraliai (į raumenis ar į veną) 2 kartus per parą ryte ir vakare. Aštuoniais atvejais terapija pradėta leidžiant į veną, paskui pakeista injekcijomis į raumenis pagal nurodytą dozavimą. Intraveninė injekcija buvo taikoma pirmas tris paras, po to dažniausiai keičiama injekcijomis į raumenis (1 injekcija per parą). Kitais atvejais preparatai švirkšti į raumenis. Kasdienių injekcijų dažnį mažino nuo 2 iki 1. Dviem atvejais pacientams po injekcijų į raumenis preparatai buvo skiriami peroraliniu būdu. Tada peroralinis kursas trukdavo 6 7 paras. Ilgiausiai perenteralinis būdas taikytas 20 metų pacientui, patyrusiam vidutinio laipsnio smegenų sutrenkimą. Be to, jam atliktos dvi injekcijos į raumenis per 12 parų. Dar trims pacientams panašios injekcijos (po 2 per parą) vykdytos 8 dienas. Ilgiausios intraveninės + intraraumeninės injekcijos taikytos 22 metų pacientui, patyrusiam sunkų smegenų sutrenkimą su kaukolės bazės lūžimu. Šiuo atveju per pirmas 4 dienas atlikta po dvi intravenines injekcijas per parą, paskui nuspręsta tęsti injekcijas į raumenis tokiu pačiu dažniu. Vertinant gydymo intensyvumą, reikia pažymėti, kad per 145 dienas buvo taikoma po dvi injekcijas per parą (į raumenis arba į veną), o per 32 dienas viena injekcija per parą (į raumenis, nes tai siejosi su pacientų būklės pagerėjimu). Be to, apskritai injekcijos į raumenis taikytos dažniau nei į veną. Vidutiniškai kiekvienas pacientas, dalyvavęs tyrimuose, gaudavo 13 injekcijų Vertigoheel ir Traumeel S. Kaip minėta anksčiau, injekcijos į raumenis buvo dažnesnės nei į veną. Parenteraliai švirkščiant preparatus Traumeel S ir Vertigoheel nenustatyta jokių šalutinių efektų. Net ilgalaikiai (8 12 dienų) ir intensyvūs (po 2 injekcijas per parą į veną arba į raumenis) kursai nesukėlė nepalankių poveikių. 14-oje atvejų (2, 6, 3 ir 3 pacientams iš minėtų grupių nustatyta, kad sušvirkšti preparatai Vertigoheel ir Traumeel S teigiamai veikė pulso dažnį, kuris sumažėjo po 2 3 arba min. Daug ilgesnio laiko reikėjo, kai vaistai buvo leidžiami į raumenis (9 pacientams sumažėjo po 2 3 val.). Skirtumų tarp preparatų švirkštimo būdų pagal šį rodiklį nebuvo. Trylikai iš nagrinėtų pacientų taikyta lydimoji terapija. Vienu atveju 57-ių metų pacientui sunkų galvos smegenų sutrenkimą lydėjo stiprūs kontuzijos simptomai (nistagmas, sutrikęs kvėpavimo ritmas, viršutinių galūnių spazmai, šonkaulių ir Biologinė medicina, 2015, nr. 1 29

32 Gydymas Vertigoheel ir Traumeel S ūminiais smegenų sutrenkimo atvejais stuburo lūžiai). Tad pirmą dieną papildomai buvo atlikta furosemido injekcija. Po to 5 dienas švirkštė į veną Vertigoheel ir Traumeel S (2 kartus per dieną, paskui dar 5 paras tą pačią dozę į raumenis). Tokia terapijos schema davė puikių rezultatų. 66 metų ligoniui, kuriam nustatytas kaukolės lūžimas, ir 71 metų pacientui, turinčiam kaklo stuburo dalies pažaidą ir lūžusius pirštus, lygiagrečiai su Vertigoheel ir Traumeel S parenteraline terapija skyrė nuskausminamuosius preparatus (peroraliai). Pastaruoju metu standartinė galvos smegenų sutrenkimo gydymo schema arklio kaštono preparatai kartu su 40 proc. dekstroze (20 ml). Todėl buvo įdomu palyginti abi gydymo metodikas. Prieš paskyrimą Vertigoheel ir Traumeel S preparatų 10 pacientų parenteraliai švirkštė arklio kaštono ekstraktą (iš jų 9 pacientams kartu su 40 proc. dekstroze). 7 iš 10 atvejų po minėto kurso atliko Vertigoheel ir Traumeel S injekcijas. Būklė stipriai pagerėjo. Bet tai įvyko pavartojus arklio kaštoną su dekstroze. Tačiau 3 pacientams tokio efekto negauta, o objektyvių ir subjektyvių simptomų blokavimas prasidėjo tik po antihomotoksinių preparatų sušvirkštimo (2 injekcijos per parą į veną arba į raumenis). Analizuojant šiuos 3 atvejus, galima pažymėti, kad arklio kaštono ekstrakto su dekstroze švirkštimas prasidėjo 4 dieną (54 metų pacientui, patyrusiam nekomplikuotą vidutinio laipsnio smegenų sutrenkimą ir pilvo srities sumušimą), 3 dieną (64 metų pacientui, patyrusiam sunkų galvos smegenų sutrenkimą, nosies kaulų lūžimą ir turinčiam hematomų aplink akis), 2 parą (46 metų pacientui, patyrusiam sunkų galvos smegenų sutrenkimą, kuriam įtartas smegenų funkcijos sutrikimas, kaukolės lūžimas ir kraujosruvos į tinklinį labirintą). Objektyvūs ir subjektyvūs simptomai (stiprus galvos skausmas, vėmimas ir kt.) sumažėjo tik po Vertigoheel ir Traumeel S skyrimo. Visais atvejais preparatai buvo skiriami po 2 injekcijas per dieną (1 ir 3 atvejais į raumenis, 2 atveju į veną). Gydymo kursai antihomotoksiniais preparatais truko ne mažiau kaip 5 paras. Sunkių galvos sutrenkimų atvejais arterinis kraujospūdis iš pradžių padidėja, o po tam tikro laiko tampa normalus. Septyniolikmečio paciento atveju dėl ypač sunkaus smegenų sutrenkimo kraujo spaudimas iš pradžių padidėjo iki 230 mm gyvsidabrio stulpelio. Sušvirkštus į veną Vertigoheel ir Traumeel S preparatų mišinį, kraujo spaudimas sumažėjo iki 170 mm ir laikėsi 25 min. Analizuojant subjektyvius ir objektyvius rodiklius, galima teigti, kad pasiekta gerų rezultatų, taikant Vertigoheel ir Traumeel S preparatus ūminio galvos smegenų sutrenkimo atvejais. Peržiūrėjus 25 terapijos atvejus, galima pateikti tokius vertinimus: vienu atveju taikyta terapija nedavė efekto; vienu atveju gydymo efektyvumą galima vertinti patenkinamai; 7 atvejais terapijos efektas buvo geras; 3 atvejais efektyvumas geresnis nei geras; 13 atvejų gydymo efektas buvo labai geras. Iš gydytų pacientų tik vienas mirė (17-metis ligonis atvyko ypač sunkios būklės: galvos smegenų sutrenkimas, kaukolės bazės lūžimas, stiprus apsinuodijimas etilo alkoholiu). Mirtis įvyko besibaigiant pirmai parai ligoninėje. Pagal tam tikrą statistinį palyginimą galime teigti, kad į ligoninę atvyko 21 pacientas, patyręs galvos sutrenkimą. Jiems buvo taikyta Vertigoheel ir Traumeel S terapija. Iš jų mirė 5 pacientai. Negalime teigti, kad išgydėme tik minėtais preparatais, nes tam buvo būtinas kitokio tyrimo dizainas. Tačiau gauti rezultatai rodo didelį pateikto gydymo efektyvumą. Gauti geri ir labai geri rezultatai, taikant Traumeel S ir Vertigoheel smegenų sutrenkimo atvejais, leidžia rekomenduoti didesnės apimties tyrimus, kurie galėtų patvirtinti gautus duomenis. Išvados 25 pacientams, patyrusiems ūminį galvos sutrenkimą, buvo taikyti Vertigoheel ir Traumeel S preparatai į raumenis ar į veną. 23 atvejais gautas geras ir labai geras terapinis efektas. Lengvais galvos smegenų sutrenkimo atvejais (3 vaikams ir 1 suaugusiajam) gautas didelis gydymo efektyvumas taikant šiuos preparatus peroraliai (lašais ar tabletėmis). Ūminių sutrenkimų atvejais preparato Vertigoheel (6 pacientų, iš kurių 3 vaikai) gydymo rezultatas buvo patenkinamas. Tad šiuo požiūriu efektyvumas yra blogesnis nei vartojant abu preparatus. Literatūra 1. Chrobok J. Zur Therapie der Reisekrankheiten mit Vertigoheel. Homotoxin-Journal 1962; 1: Knauer K. Reisekrankheit. Homotoxin-Journal 1962; 1: Matelski M. Schwindelanfälle, Ohrensausen. Homotoxin-Journal 1964; 3: Fässler. Zur Behandlung des epidemischen Schwindels mit Vertigoheel. Therapie der Gegenwart 1956; 2: Ozden AM. Farmakodinami ve Tedavi. Unsiversitätsverlag Istanbul Ricker G, Döring G. Commotio cerebri. Handbuch der speziellen pathologischen Anatomie und Histologie. Berlin-Göttingen-Heidelberg Döring G. Monatsschr Unfallheilk 1952; 55: Hallervorden J, Quadbeck G. Dtsch Med Wochenschr 1957; 82: Hallervorden J. Zbl Neurochir 1941; 6: Quadbeck G, Kainaru A. Medizinische S 1958: Martini P. Methodenlehre der therapeutischklinischen Forschung. Springer Verlag 1953 Autoriaus adresas Dr. med. T. Kunt Chirurgusche Abt. Vizentiuskrankenhaus, D 674 Landau/Pfalz Germany Kas naujo? Folio rūgšties perteklius gali turėti įtakos smegenų vystymuisi Neseniai atspausdinti tyrimai konstatavo, kad perteklinis folio rūgšties vartojimas nėštumo metu ir visą gyvenimą gali sukelti neigiamų efektų. Nustatyta, kad didelės folio rūgšties dozės keitė naujagimių vystymąsi ir mechanizmus, besisiejančius su nervų sistemos pažaidomis. Gauti duomenys rodo, kad folio rūgšties efektyvumas mažėja vartojant per didelius jos kiekius nėštumo laikotarpiu. Didesnis folio rūgšties vartojimas sukeldavo naujagimių elgesio pokyčius hiperaktyvumą ir nerimą. PLoS ONE, Biologinė medicina, 2015, nr. 1

33 Opaligės bioreguliacinė terapija D. Lišaid Opaligės bioreguliacinė terapija Otava, Kanada (Lescheid D. Bioregulatory management of peptic ulcer disease. J Biomedical Ther 2012; 6 (1): 24 26) Turinys Straipsnyje pateikta opaligės šiuolaikinių gydymo metodų analizė. Kadangi ligos charakteris kompleksinis, o H. pylori atspari vaistams, nurodomos šio susirgimo efektyvios bioreguliacinės terapijos schemos. Opinė liga (OL) sudėtinga daugiafaktorinė virškinimo trakto liga, dažniausiai kamuojanti ekonomiškai išsivysčiusių šalių gyventojus. Vartojamas terminas reiškia skrandžio ir žarnyno trakto gleivinės atitinkamos vietos pažaidą, kurią veikia druskos rūgštis ir pepsinas. Besiskverbdama į skrandžio sienelės raumeninį sluoksnį, rūgštis ir pepsinas suformuoja opą. Terminas skrandžio opa arba dvylikapirštės opa parodo lokalizacijos vietą [1]. JAV šia liga serga apie 4,5 mln. žmonių, kasmet šis skaičius padidėja 1,8 proc. [1]. Įvairiose šalyse sergamumas OL skirtingas, pvz., Japonijoje kasmetis sergamumas sudaro 1 atvejį, Norvegijoje 1,5, o Škotijoje 2,7 atvejų tūkstančiui žmonių. Svarbiausiais OL sukėlėjais laikoma Helicobacter pylori bakterija ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NPUV) vartojimas [1]. Anksčiau buvo manoma, kad OL dažniau serga vyrai. Bet vertinant dabartinius duomenis, nustatytas tolygus ligos pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų (1:1). Tačiau OL susiformavimo rizika bėgant metams nežymiai didesnė tarp vyrų (11 14 proc.) nei moterų (8 11 proc.) [1]. Vidutinis ligos diagnozavimo amžius yra metų, o skrandžio opaligės maksimalus amžius siekia metų [1]. Jauniems pacientams, skirtingai nei pagyvenusiems, dažniau aptinkama skrandžio opa, nesusijusi nei su H. pylori, nei su NPUV vartojimu [2]. OL patogenezė priklauso nuo daugelio veiksnių: druskos rūgšties pertekliaus ir pepsino, gleivinės apsauginio barjero defekto (pvz., gleivių, bikarbonatų, tarpląstelinių kontaktų pralaidumo), gleivinės kraujotakos pažaidos ir epitelinių ląstelių atsinaujinimo [1]. Tačiau pripažįstamiausia OL priežastis yra persistuojanti H. pylori infekcija, NPUV ir aspirino vartojimas [1]. Lėtinis stresas, kuris visada buvo laikomas svarbiausiu iniciacijos veiksniu, šiandien tampa antrareikšmiu, palyginti su H. pylori [3]. Neatmetamas ir psichosocialinis OL etiologijos aspektas [4], pripažįstant, kad svarbiausias vaidmuo atsirasti OL priskiriamas H. pylori ir stresui [5]. Toks OL priežasčių heterogeniškumas iliustruojamas įvairiais veiksniais, tarp jų ir genostatiniais (tai rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, emocinis ar fizinis stresas) [1,7], taip pat ir fizine prievarta vaikiškame amžiuje [8]. Be to, vaistai, kurių vartojimas asocijuojasi su gastrito išsivystymu, turi kalio ir geležies. Etanolis taip pat atitinkamai veikia (tai ypač aktualu sergant alkoholizmu) [1]. Labiausiai paplitęs OL simptomas skausmas epigastriumo srityje, kuris dažniausiai yra stabilaus maudžiančio, deginančio charakterio. Toks skausmas atsiranda 2 3 val. po valgio ir pranyksta pavalgius arba pavartojus antacidų [1,9]. Skausmas plinta į nugarą ir gali žmogų pakelti iš miego. Be to, gali pykinti, pūsti pilvą, atsirasti raugėjimas, riebaus maisto netoleravimas, diskomfortas krūtinės srityje. Dėl dalinio ar visiško skrandžio nepraeinamumo prasideda vėmimas. Trumpalaikį vėmimą gali lydėti kraujavimas iš virškinimo trakto. Greta skausmo epigastriumo srityje išryškėja melenos požymių, lydimų kraujavimo iš virškinimo trakto arba dėl skrandžio prievarčio nepraeinamumo [1]. Analogiškai nekomplikuotos OL, opų, sukeltų vartojant NPUV, nepasireiškia aiškiais klinikiniais simptomais arba nespecifiniais požymiais [1]. Svarbiausios OL komplikacijos yra kraujavimas iš virškinimo trakto ir žaizdos perforacijos su galimu peritonitu ar sepsio vystymusi [1]. H. pylori užsikrėtimas laikomas vienu iš kompleksinių vidinių ir išorinių veiksnių, didinančių skrandžio adenokarcinomos riziką [9]. Nors mirtingumas nuo OL mažas, bet ši liga gali pabloginti savijautą ir paciento gyvenimo kokybę. O tai siejasi su nedarbingumo išlaidomis [11]. Diagnozuojant nesudėtingas OL formas, įprastiniai laboratoriniai testai mažai informatyvūs. Patvirtinimui reikalingi rentgenologiniai ir endoskopiniai metodai [1]. Daugeliui pacientų pirmiausia būtina diagnozuoti H. pylori infekciją ir užkrečiamumo laipsnį. Dėl to taikomi endoskopiniai ir invaziniai metodai (pvz., ureazės ekspres testas, histologiniai tyrimai ir bakteriologinė (pasėlių) analizė) arba neendoskopiniai ir neinvaziniai metodai (pvz., antikūnų kraujo serume nustatymas, H. pylori antigeno išmatose išaiškinimas ir kvėpavimo testas ) [1,12]. Įtarus OL patartina atlikti viršutinės virškinimo Biologinė medicina, 2015, nr. 1 31

34 Opaligės bioreguliacinė terapija Ligų išsivystymo lentelės fazė Bazinė ir (arba) simptomatinė terapija Reguliuojamoji terapija Papildoma terapija Endoderma Mukoderma Impregnacijadegeneracija Gastricumeel (skrandžio OL) Duodenoheel* (dvylikapirštė OL) DD a (detoksikacija ir drenažas): intensyvi detoksikacija ir drenažas b, po to bazinė detoksikacija ir drenažas: Detox-Kit c IM (imunomoduliacija): Traumeel S LAOA (ląstelių, audinių ir organų aktyvacija): Mucosa compositum*, Coenzyme compositum*, Ubichinon compositum* Dozavimas: bazinė terapija po 1 tab. 3 kartus per dieną. Reguliuojamoji terapija po 1 tab. 3 kartus per dieną; po 10 lašų 3 kartus per dieną; kiekvieno preparato po 1 amp. 1 3 kartus per savaitę. Detox-Kit kiekvieno preparato po 30 lašų 1,5 litrui vandens (išgerti per dieną). Santrumpos: LAOA ląstelių, audinių ir organų aktyvacija; DD detoksikacija ir drenažas; IM imunomoduliacija. a Antihomotoksinė reguliuojamoji terapija iš trijų etapų: DD, LAOA ir IM. b Intensyvi detoksikacija ir drenažas: Hepar compositum* (kepenims), Solidago comp. Heel* (inkstams) ir Thyreoidea compositum* (jungiamajam audiniui). c Detox-Kit sudarytas iš preparatų: Lymphomyosot, Nux vomica-homaccord, Berberis-Homaccord. Lentelė. Opinės ligos bioreguliuojamoji terapija trakto dalies endoskopinį tyrimą. Jei įtariamas Zolingerio-Elisono sindromas, nevalgius nustatomas gastrino kiekis kraujo serume ir imamas stimuliacijos mėginys su sekretinu. Krūtinės ląstos rentgenas, elektrokardiogramos ir kompiuterinės tomografijos tyrimai taikomi diferencijuoti kitas patologines būsenas, pvz., laisvą orą pilvo ertmėje perforacijos atveju, taip pat miokardo infarktą [1]. Remiantis šiuolaikiniu OL patologijos supratimu, daugumai pacientų skiriamas H. pylori infekcijos eradikacijos metodas (efektyvumas siekia proc., nors kai kada būna mažiau nei 80 proc.), rekomenduojama taip pat taikyti NPUV su atitinkama antisekrecine terapija. Eradikacija H. pylori ilgas ir sudėtingas procesas, dažnai reikalaujantis trikomponentės terapijos, skiriant amoksiciliną arba metropidazolą, klaritromiciną, protonų pompos inhibitorius 2 kartus per dieną 7 14 dienų [1]. Kadangi protonų pompos inhibitoriai sustiprina NPUV indukuotą plonojo žarnyno pažeidimą, galbūt sukeltą disbakteriozę, tikslinga netaikyti NPVO [13]. Dėl didėjančio H. pylori atsparumo antibiotikams atsiranda pranešimų apie mažą tokios terapijos efektyvumą ir patariama keisti terapiją bei padidinti jos efektyvumą [14,15]. Pirmiausia būtina patvirtinti H. pylori buvimą, po to įrodyti jos * Vaistinis preparatas šiuo metu neregistruotas Lietuvos Respublikoje. eradikaciją, nes neeliminavus infekcijos H. pylori atsiranda OL recidyvas [1,12]. Šiuo metu nėra įtikinamų duomenų, patvirtinančių kokios nors specifinės dietos efektyvumą gydant OL, nors kai kurie tyrimai rodo, kad prieskoniai (gvazdikėliai, raudonėlis, juodieji pipirai, ciberžolė, imbieras), papildyti atitinkamomis augalinės kilmės vaistinėmis priemonėmis, tausojančiai veikia skrandžio gleivinę ir gali turėti profilaktinės reikšmės skrandžio opai [1,16]. Sergant OL, gydymas chirurginiais metodais apribotas ir rekomenduotinas tik susiformavus komplikacijoms bei sunkiais atvejais, pvz., esant nepraeinamumui, perforacijai, penetracijai, stipriam kraujavimui iš virškinimo trakto [1,17]. Jeigu trikomponentė terapija neefektyvi, tikslinga taikyti bioreguliacinių savybių preparatus ir kitus natūralius produktus ir gydymui, ir OL profilaktikai. Bioreguliacinių preparatų taikymas Intervenciniai bioreguliacinių preparatų (Gastricumeel, Nux vomica-homaccord, Lymphomyosot ir Coenzyme compositum*/ubichinon compositum*) taikymo tyrimai parodė jų efektyvumą H. pylori eradikacijai [18]. Bioreguliacinių preparatų taikymas OL atvejais pateiktas lentelėje. Literatūros sarašas redakcijoje Naujienos iš mokslinių žurnalų Didelis fizinis krūvis didina mirties tikimybę tarp persirgusių infarktą Pacientams, persirgusiems miokardo infarktą ir per daug aktyviai sportuojantiems, gresia mirtis nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Tačiau įprastinis fizinis aktyvumas yra naudingas, nes mažina mirtingumą nuo arterinės hipertonijos, insulto ir 2 tipo cukrinio diabeto. Buvo išanalizuoti 2400 fiziškai aktyvių žmonių, persirgusių infarktą. Gauti duomenys patvirtino, kad ėjimo ir bėgimo nauda, lyginant energijos sąnaudas, buvo beveik vienoda. Tačiau einant energijos sąnaudos yra 2 kartus mažiau intensyvios, nei bėgant. Be to, letalinių išeičių skaičius nuo širdies problemų sumažėjo 65 proc. tarp pacientų, kurie nubėgdavo mažiau nei 50 km per savaitę arba nueidavo mažiau kaip 75 km per savaitę. Pratimai su intensyvesniais krūviais neduodavo efekto. Gauti duomenys patvirtino, kad maždaug 5 val. aktyvaus fizinio krūvio per savaitę sudaro nepavojingą fizinio krūvio ribą sveikai širdžiai ir mažina ankstyvos mirties tikimybę. Mayo Clinic Procceding, Biologinė medicina, 2015, nr. 1

35 Praktinė patirtis Žiedadulkės Darbo vietos ir bičių poveikis duonelė darbuotojų žmogaus sveikatai Organizmą detoksikuojantis homeopatinių preparatų rinkinys Efektyvu Toleruojama Paprasta vartoti Lymphomyosot geriamieji lašai aktyvina limfinę sistemą, detoksikuoja jungiamąjį audinį ir mezenchimą. Nux vomica-homaccord geriamieji lašai aktyvina skrandžio ir žarnyno sistemų ekskreciją, kepenų veiklą. Berberis-Homaccord geriamieji lašai aktyvina urogenitalinės bei tulžies sistemų veiklą. Aktyvina žalingas medžiagas (toksinus) šalinančias organizmo sistemas limfinę, virškinamojo trakto, kepenų, inkstų, tulžies. Tinka vartoti sergant lėtinėmis ir alerginėmis ligomis, gyvenant užterštoje aplinkoje, kai yra bloga bendra sveikatos būklė. Sergant peršalimo ligomis ir gripu iš organizmo greičiau šalinami virusai ir bakterijos. Lymphomyosot geriamieji lašai (tirpalas) 100 g (105 ml) tirpalo yra veikliųjų medžiagų: Myosotis arvensis D3 5 g, Veronica officinalis D3 5 g, Teucrium scorodonia D3 5 g, Pinus sylvestris D4 5 g, Gentiana lutea D5 5 g, Equisetum hyemale D4 5 g, Smilax D6 5 g, Scrophularia nodosa D3 5 g, Juglans regia D3 5 g, Calcium phosphoricum D12 5 g, Natrium sulfuricum D4 5 g, Fumaria officinalis D4 5 g, Levothyroxinum D12 5 g, Araneus diadematus D6 5 g, Geranium robertianum D4 10 g, Nasturtium officinale D4 10 g, Ferrum iodatum D12 10 g. 1 ml tirpalo yra 18 lašų. Terapinės indikacijos. Dėl lėtinio tonzilito pasireiškusios limfinės edemos ir limfmazgių padidėjimo mažinimas, skatinant natūralų limfos nutekėjimą. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Suaugusiems žmonėms ir vaikams nuo 12 metų: paprastai reikia gerti po lašų 3 kartus per dieną. 2 5 metų vaikams: gerti po 5 lašus 3 kartus per dieną metų vaikams: gerti po 7 lašus 3 kartus per dieną. Vaikams lašus galima sumaišyti su nedideliu kiekiu vandens. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arba bet kuriai pagalbinei Lymphomyosot geriamųjų lašų medžiagai. Nepasitarus su gydytoju, nevartoti pacientams, sergantiems skydliaukės ligomis. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Šio vaisto sudėtyje yra 35 tūrio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 150,2 mg 10 lašų dozėje (atitinka 3 ml alaus, 1,27 ml vyno, laikant, kad aluje yra 5 tūrio %, vyne 12 tūrio % etanolio, arba 49,73 ml obuolių sulčių). Kenksmingas sergantiesiems alkoholizmu. Būtina atsižvelgti nėščiosioms, žindyvėms, vaikams ir pacientams, sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija. Jaunesniems kaip 2 metų vaikams vaisto vartoti nerekomenduojama. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Šalutinis poveikis. Labai retais atvejais gali prasidėti alerginės reakcijos. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Pakuotėje yra 30 ml tirpalo. Teksto peržiūros data Nux vomica-homaccord geriamieji lašai (tirpalas) 100 g (105 ml) tirpalo yra veikliųjų medžiagų: Strychnos nux-vomica D2 0,2 g, Strychnos nux-vomica D10 0,2 g, Strychnos nux-vomica D15 0,2 g, Strychnos nux-vomica D30 0,2 g, Strychnos nux-vomica D200 0,2 g, Strychnos nuxvomica D1000 0,2 g, Bryonia D2 0,2 g, Bryonia D6 0,2 g, Bryonia D10 0,2 g, Bryonia D15 0,2 g, Bryonia D30 0,2 g, Bryonia D200 0,2 g, Bryonia D1000 0,2 g, Lycopodium clavatum D3 0,3 g, Lycopodium clavatum D10 0,3 g, Lycopodium clavatum D30 0,3 g, Lycopodium clavatum D200 0,3 g, Lycopodium clavatum D1000 0,3 g, Citrullus colocynthis D3 0,3 g, Citrullus colocynthis D10 0,3 g, Citrullus colocynthis D30 0,3 g, Citrullus colocynthis D200 0,3 g. 1 ml tirpalo yra 18 lašų. Terapinės indikacijos. Lengvų skrandžio, žarnų ar kepenų funkcijos sutrikimų ir pilvo pūtimo gydymas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Suaugusiems žmonėms ir vaikams nuo 12 metų: paprastai reikia gerti po 10 lašų 3 kartus per dieną. Ūminių sutrikimų atvejais pradžioje (pirmas dvi valandas) po 10 lašų kas 15 min. 2 5 metų vaikams: gerti po 5 lašus 3 kartus per dieną. Ūminių sutrikimų atvejais pradžioje (pirmas dvi valandas) po 5 lašus kas 15 min metų vaikams: gerti po 7 lašus 3 kartus per dieną. Ūminių sutrikimų atvejais pradžioje (pirmas dvi valandas) po 7 lašus kas 15 min. Vaikams lašus galima sumaišyti su nedideliu kiekiu vandens. Ilgalaikį (kelių mėnesių) šio preparato vartojimą turi prižiūrėti gydytojas. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arba bet kuriai pagalbinei Nux vomica- Homaccord geriamųjų lašų medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Šio vaisto sudėtyje yra 35 tūrio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 150,2 mg 10 lašų dozėje (atitinka 3 ml alaus, 1,27 ml vyno, laikant, kad aluje yra 5 tūrio %, vyne 12 tūrio % etanolio, arba 49,73 ml obuolių sulčių). Kenksmingas sergantiesiems alkoholizmu. Būtina atsižvelgti nėščiosioms, žindyvėms, vaikams ir pacientams, sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Šalutinis poveikis. Nežinomas. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Pakuotėje yra 30 ml tirpalo. Teksto peržiūros data Nereceptiniai vaistininiai preparatai. Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija). Įgaliotasis atstovas. UAB Farmahelis, Gydymo trukmė. Detox-Kit sudėtyje esantys visi 3 preparatai turi būti vartojami tokiu pačiu laiku maždaug 6 savaites. Dozavimas. Kiekvieno preparato vartoti po 10 lašų 3 kartus per dieną. Vartojimas. Įlašinti kiekvieno preparato po 30 lašų į 0,7 1,5 l vandens (geriau mineralinio, neprisotinto angliarūgštės) butelį, sumaišyti pavartant ir išgerti per dieną. Vieno Detox-Kit rinkinio užtenka 3 savaitėms. Berberis-Homaccord geriamieji lašai (tirpalas) 100 g geriamųjų lašų (104 ml) yra veikliųjų medžiagų: Berberis vulgaris D2 0,4 g, Berberis vulgaris D10 0,4 g, Berberis vulgaris D30 0,4 g, Berberis vulgaris D200 0,4 g, Citrullus colocynthis D2 0,3 g, Citrullus colocynthis D10 0,3 g, Citrullus colocynthis D30 0,3 g, Citrullus colocynthis D200 0,3 g, Veratrum album D3 0,3 g, Veratrum album D10 0,3 g, Veratrum album D30 0,3 g, Veratrum album D200 0,3 g. 1 ml tirpalo yra 18 lašų. Terapinės indikacijos. Šlapimo takų uždegimo gydymas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Suaugusiems žmonėms ir vaikams nuo 12 metų paprastai reikia gerti po 10 lašų 3 kartus per dieną. Ūminių sutrikimų atvejais po 10 lašų kas 0,5 1 val. (iki 12 kartų per dieną). Berberis-Homaccord geriamųjų lašų saugumas ir veiksmingumas vaikams, jaunesniems nei 12 metų, nebuvo nustatytas, todėl tokio amžiaus pacientams jų vartoti nerekomenduojama. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai arba pagalbinei Berberis-Homaccord medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Šio vaisto sudėtyje yra 35 tūrio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 150,2 mg 10 lašų dozėje (atitinka 3 ml alaus, 1,27 ml vyno, laikant, kad aluje yra 5 tūrio %, vyne 12 tūrio % etanolio, arba 49,73 ml obuolių sulčių). Kenksmingas sergantiesiems alkoholizmu. Būtina atsižvelgti nėščiosioms, žindyvėms, vaikams ir pacientams, sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Šalutinis poveikis. Labai retais atvejais gali atsirasti padidėjusio jautrumo reakcijų. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Pakuotėje yra 30 ml tirpalo. Teksto peržiūros data Biologinė medicina, 2015, nr. 1 33

36 Natūraliai subalansuotos mineralinės medžiagos Natūraliai subalansuotos mineralinės medžiagos Didelis kalio ir mažas natrio kiekis Iki žemdirbystės epochos pradžios žmonės kartu su maistu kasdien gaudavo tik apie 1 g natrio ir 10 g kalio [1]. Pirmykščio žmogaus maistas buvo augalinis. Jame buvo pakankamas organinių mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, kalio, kalcio ir magnio, kiekis bei nedaug natrio. Vykstant pramonės plėtrai mineralinių medžiagų sudėtis maisto produktuose smarkiai keitėsi. Šiandien žmogaus mitybos pagrindą sudaro perdirbti maisto produktai, pavyzdžiui, mėsa, dešra ir sūris, kurių sudėtyje yra daug sieros turinčių baltymų, sulfatų, natrio chlorido arba fosfatų ir mažai organinių medžiagų, kurių gausu daržovėse, lapiniuose augaluose ir vaisiuose. Besimaitinant neįvairiu maistu, kuriame mažai mineralinių medžiagų, organizmo pusiausvyrą gali užtikrinti daržovių ir vaisių mineralų papildai. Maitintis maistu, kuriame daug kalio ir mažai natrio, svarbu norint palaikyti normalų kraujospūdį. Amerikos širdies asociacija (AHA) rekomenduoja kasdien suvartojamą natrio kiekį riboti iki 1,5 g (atitinka 3,75 g druskos), o kalio kiekį padidinti iki 4,7 g. Tokio rekomenduojamo kalio kiekio kasdien su maistu negauna apie Didžiausias rekomenduojamas suvartojamo natrio kiekis pagal AHA 80 % Vokietijos gyventojų, o natrio norma dažnai viršijama. Kalis labai svarbus ir sveikatai reikšmingas mineralas, kuris išskiriamas pro inkstus. Esant inkstų nepakankamumui (pvz., ilgą laiką sergant cukriniu diabetu) arba sutrikus kalio pusiausvyrai (vartojant medikamentų, pvz., kalį sulaikančių diuretikų) ir organizmui gaunant per didelį kalio kiekį, gali padidėti jo kiekis kraujyje. Tada reiktų kreiptis į gydytoją. Mažai kalio ir daug natrio turinčių produktų vartojusiems asmenims pirmiausia reiktų sumažinti druskos kiekį ir 2 savaites pamažu didinti kalio suvartojimą. Per šį laiką susireguliuoja inkstų veikla. Kalio gausu daržovėse, vaisiuose, lapiniuose augaluose ir riešutuose (1 pav.). Praktiški patarimai druskos kiekiui mažinti ir kalio vartojimui didinti Venkite arba mažiau vartokite perdirbtų maisto produktų. Daugiausia druskos yra prieskoniuose, dešroje, duonoje, sūryje, traškučiuose, užkandžiuose ir pusgaminiuose. Valgykite sudėtyje daug kalio turinčių maisto produktų šviežių vaisių ir daržovių bei lapinių daržovių ir riešutų. Pasidomėkite maistinių medžiagų Didžiausia rekomenduojama suvartoti dienos norma pagal Amerikos mokslininkų (AHA) skaičiavimus Vidutinis Vokietijos gyventojų suvartojamas kiekis pagal II. nacionalinio mitybos tyrimo (NVS II) rezultatus 1 pav. Natrio vartojimas JAV maisto ir mitybos departamento (FNB) rekomenduojamas kalio kiekis 2 pav. Kalio vartojimas 2400 mg didžiausias suvartojamas kiekis pagal Vokietijos visuomenės sveikatos asociacijos (DGE) tyrimus 140 % (2100 mg) viršijama rekomenduojama norma 1000 mg 33 % (1560 mg) per mažas suvartojamas kalio kiekis Mažiausias nustatytas kiekis pagal Vokietijos visuomenės sveikatos asociacijos (DGE) tyrimus 2000 mg Rekomenduojama suvartoti dienos norma pagal Amerikos mokslininkų (FNB) skaičiavimus Vidutinis Vokietijos gyventojų suvartojamas kiekis pagal II. nacionalinio mitybos tyrimo (NVS II) rezultatus lentelėse nurodytu natrio kiekiu įvairiuose maisto produktuose. Atkreipkite dėmesį į sudėtinių medžiagų pavadinimus, kurie nurodomi ant maisto produktų pakuočių: natrio karbonato, natrono, natrio chlorido, natrio nitrato, natrio citrato, mononatrio gliutamato, natrio benzoato, sūrymo druskos ir t. t. kiekį. Maistą sūdykite ne gamindami, bet jau valgydami už stalo. Tuomet pageidaujamam skoniui gauti suvartosite žymiai mažiau druskos. Geriau vartokite kaliu praturtintą druskos pakaitalą, kuriame mažai natrio (pvz., Dr. Jacob s Blutdruck-Salz ). Virkite ir kepkite patys! Tik tada žinosite, ką valgote. Restorane užsisakykite nesūdyto maisto. Patiekalus pagardinkite šviežiomis nevirtomis prieskoninėmis žolelėmis. Prieskonių mišinius vartokite atsargiai, nes juose dažniausiai yra druskos. Geriau gerkite mineralinį vandenį, kuriame yra mažas natrio kiekis. Reguliariai išprakaituokite! Būnant fiziškai aktyviais ir besikaitinant saunoje skatinamas druskos išskyrimas pro odą bei treniruojama širdies ir kraujotakos sistema. Magnis, kalcis ir vitaminas D Kasdien pusė Vokietijos moterų negauna Europos Sąjungoje rekomenduojamo magnio kiekio. Magnis mažina nuovargį, palaiko energijos apykaitą ir normalią raumenų bei nervų funkciją. Taip pat gaunamas per mažas kalcio ir vitamino D kiekis [2]. Tikslingas subalansavimas Besimaitinantys maisto produktais, su kuriais organizmas gauna nepakankamą mineralinių medžiagų kiekį, savo mitybą gali subalansuoti vartodami Dr. Jacob s Basenpulver šarminių medžiagų miltelius. Juose yra mažas natrio kiekis. Šio produkto sudėtyje yra organinių mineralinių druskų, kalio, kalcio ir magnio (santykiu 3:2, koks yra daržovėse ir vaisiuose) bei vitamino D ir cinko, palaikančio normalią rūgščių ir šarmų pusiausvyrą (2pav.). Platintojas. UAB vaistinė Baltbiola, Studentų g. 25, Kaunas, tel Eaton SB, Eaton SB 3rd, Konner MJ. Paleolithic nutrition revisited: a twelve-year retrospective on its nature and implications. Eur J Clin Nutr Apr; 51(4): ). 2. MRI (Max Rubner-Institut) (2008): Nationale Verzehrsstudie II. Abkürzungen: Food and Nutrition Board, USA (FNB), American Heart Association, USA (AHA), Deutsche Gesellschaft für Ernährung (DGE), Nationale Verzehrsstudie II (NVS II). 34 Biologinė medicina, 2015, nr. 1

37 Homotoksikologijos naujienos Antihomotoksinė terapija gydytojui Kasmet daugėja biopunktūros šalininkų. Ši universali metodika taikant preparatus (antihomotoksines priemones, vietinius anestetikus, dekstrozes ir kt.) į biologiškai aktyvius taškus ir zonas yra efektyvi ir klinikinių tyrimų požiūriu, ir gydytojams praktikams. Todėl atsiranda noras daugiau sužinoti apie biopunktūrą, ypač apie jos kūrėjo belgų gydytojo Jano Kerschoto tyrinėjimus. Dalyvaujant daktarui J. Kerschotui įkurta Tarptautinė biopunktūros akademija, turinti savo tinklapį ( com). Jame išsamiai informuojama apie metodą ir jo taikymo ypatybes. Pastaruoju metu tinklapio medžiaga išversta ir į rusų kalbą. Tai leidžia aktyviai dirbti gydytojams iš Rusijos ir kitų NVS šalių. Pateikiama vaizdo medžiaga (interviu ir praktinės demonstracijos), rodanti darbo su ligoniais būdus ir metodus. Taikant biopunktūrą, daugelis pacientų sugebėjo išvengti kaklo ir juosmens skausmų be kortizono injekcijų, taip pat nereikėjo tarpstuburkaulinių diskų išvaržų operacijų. Gydytojai, įvaldę biopunktūrą ir taikydami ją praktiškai, dalijasi patirtimi ir pabrėžia, kad biopunktūra efektyvi ir nepavojinga metodika gydyti ligonius. Be to, leidykla Arnebija išleido J. Kershoto knygą Biopunktūros klinikinis vadovas: biopreparatų injekcijų taikymas kasdienėje praktikoje. Knygos autorius sukūrė biopunktūrą kaip įvairių natūropatinių parenteralinių technologijų sintezę prieš 20 metų. Ši knyga yra pirmasis klinikinis biopunktūros vadovas gydyti įvairias ligas: atraminio bei judamojo aparato skausmo sindromą, sporto traumas, galvos skausmus, vidaus organų disfunkcijas ir alergijas. Knygoje pateiktos autoriaus ir jo kolegų žinios, taip pat mokslinė informacija apie principus ir problemiškiausius atvejus bei * Vaistinis preparatas šiuo metu neregistruotas Lietuvos Respublikoje. patologijas. Knyga skirta įvairių specialybių gydytojams ir medicinos studentams, norintiems perprasti naujus natūropatinės diagnostikos ir gydymo metodus. Greta teorinės informacijos autorius pateikia daugybę atvejų iš praktikos, kurie iliustruoja biopunktūroje taikomas injekcijas įvairioms ligoms gydyti. Aprašytos praktinės gydymo rekomendacijos padeda taikyti pagrindines biopunktūros technikas. Daugiau nei 100 spalvotų iliustracijų demonstruoja apžiūros metodus ir injekcijų būdus. Be to, Heel kompanijos mokslinis skyrius paruošė naują rinkinį Preparato Vertigoheel monografiją anglų, vokiečių, rusų ir ispanų kalbomis. Šis preparatas Vokietijoje daugelį metų įeina į dažniausiai vartojamų vaistų sąrašą. Monografijoje pateiktos svarbiausios žinios apie galvos svaigimo įvairių tipų patogenezę ir diagnostikos ypatumus, sistemingai aprašyti fundamentiniai moksliniai tyrimai, demonstruojantys vaistinio preparato Vertigoheel (tablečių, geriamųjų lašų*) veikimo mechanizmą. Taip pat pateikti išanalizuoti įvairių galvos svaigimo tipų klinikinių tyrimų rezultatai, tarp jų ir atsitiktinių imčių dvigubai aklo metodo tyrimas, lyginantis Vertigoheel su plačiai taikomais alopatiniais vaistais (betahistinu, dimenhidrinatu, Ginkgo biloba ekstraktu). Darbų rezultatai rodo Vertigoheel efektyvumą, gydant Menjero ligą, kinetozes, galvos svaigimus, atsiradusius dėl kraujagyslių amžinių pakitimų. Taip pat aptartas preparato vartojimo saugumas įvairaus pacientų amžiaus grupėms ir pateiktos dozavimo bei gydymo kursų rekomendacijos. Praparato Vertigoheel sudėtyje yra Anamirta cocculus, Conium maculatum, Ambra grisea ir Petroleum rectificatum, kurie vartojami kaip empirinės priemonės nuo galvos svaigimo. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai parodė, kad preparato Vertigoheel efektą nulemia poveikis mikrocirkuliacijai, kuri užtikrina vaisto efektyvumą, esant nevestibuliniam galvos svaigimui ir asocijuotiems su juo simptomais. Galvos svaigimas vienas iš dažniausių klinikinės praktikos simptomų, patenkantis į dešimtuką svarbiausių neurolo- Anamirta cocculus Conium maculatum Ambra grisea ginio tyrimo priežasčių. Galvos svaigimas nulemia 2 proc. apsilankymų pas terapeutus. Žmogaus gyvenime galvos svaigimas sudaro apie 30 proc. atvejų. Galvos svaigimo priepuolių dažniau patiria pagyvenę pacientai nei jauni. Per 30 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, skundžiasi galvos svaigimo priepuolių recidyvais. Todėl naujos žinios apie preparato Vertigoheel vartojimą bus naudingos visų specialybių gydytojams. Biologinė medicina, 2015, nr. 1 35

38 Tarptautinių konferencijų akimirkos Homeopatijos ir homotoksikologijos asociacijos konferencijų akimirkos Už nuotraukas dėkojame Homeopatijos ir homotoksikologijos asociacijos nariui gydytojui Vytautui Bikneriui. 36 Biologinė medicina, 2015, nr. 1

39 Miego sutrikimų ir nervingumo lengvinimas Neurexan tabletės Homeopatinis vaistinis preparatas 1 tabletėje yra veikliųjų medžiagų: Avena sativa D2 0,6 mg, Coffea arabica D12 0,6 mg, Passiflora incarnata D2 0,6 mg, Zincum isovalerianicum D4 0,6 mg. Pagalbinės medžiagos: laktozė monohidratas, magnio stearatas. Terapinės indikacijos. Miego sutrikimų ir nervingumo lengvinimas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo metodas. Suaugusiems žmonėms ir vaikams nuo 12 metų: po 1 tabletę 3 kartus per dieną. Ūminiais atvejais po 1 tabletę kas 0,5 1 val. iki 12 kartų per dieną, po to gydymą tęsti įprastine doze. Prieš nuryjant tabletę reikia ištirpinti burnoje. Ją vartoti likus ne mažiau kaip 30 min. iki valgio. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Neurexan sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Vaikų populiacija. Neurexan negalima vartoti jaunesniems kaip 12 metų vaikams, nes duomenų nėra. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Nepageidaujamas poveikis. Labai retais atvejais gali atsirasti alerginių reakcijų (pasireiškia mažiau negu 1 iš vartotojų). Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. Pakuotėje yra 50 tablečių. Nereceptinis vaistinis preparatas. Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija) Įgaliotasis atstovas. UAB Farmahelis, Teksto peržiūros data

40 Moderni homeopatinė alternatyva Gerai toleruojami Tinka ilgalaikei terapijai Be konservantų (tinka ir nešiojantiesiems kontaktinius lęšius) Patogi pakuotė Oculoheel akių lašai (tirpalas) Homeopatinis vaistinis preparatas Sudėtis. Vienoje talpyklėje (0,45 ml tirpalo) yra veikliųjų medžiagų: Euphrasia D5 110,7 mg, Cochlearia officinalis D5 110,7 mg, Pilocarpus D5 110,7 mg, Echinacea D5 110,7 mg. Pagalbinės medžiagos: injekcinis vanduo, natrio chloridas, natrio-divandenilio fosfatas dihidratas, dinatrio fosfatas dihidratas. Terapinės indikacijos Akių dirginimo, ašarojimo, smėlio akyse pojūčio, pervargimo, jautrumo šviesai ir vokų kraštų uždegimo lengvinimas. Indikacijos pagrįstos tik homeopatijos principais. Dozavimas ir vartojimo būdas. Vaikams nuo 6 metų ir suaugusiems žmonėms paprastai reikia lašinti į pažeistą akį po 1 lašą 3 kartus per dieną. Jei vartojama ir kitokių akių lašų, tarp jų ir Oculoheel akių lašų vartojimo rekomenduojama daryti 15 minučių pertrauką. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai arba bet kuriai pagalbinei, arba astrinių (graižažiedžių) šeimos augalams. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Dažnas akių lašų vartojimas pacientams, kuriems yra sunkus ragenos pažeidimas, pavieniais atvejais gali sukelti ragenos kalcifikaciją. Talpyklės turinį galima vartoti tik vieną kartą, t. y. kartą įlašinti į kairiąją ir (arba) dešiniąją akį tiek, kiek reikia. Talpyklę reikia atidaryti tik prieš pat vaisto vartojimą. Naudotą talpyklę reikia išmesti, net jeigu joje yra vaistinio preparato likučių. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika. Nežinoma. Šalutinis poveikis. Labai retais atvejais gali atsirasti alerginių (padidėjusio jautrumo) reakcijų, pvz., junginės paraudimas. Vaistinio preparato kiekis pakuotėje. 15 vienadozių talpyklių, kurių kiekvienoje yra 0,45 ml tirpalo. Nereceptinis vaistinis preparatas. Rinkodaros teisės turėtojas. Biologische Heilmittel Heel GmbH (Vokietija) Įgaliotasis atstovas. UAB Farmahelis, Teksto peržiūros data