Prokalcitoninas naujas infekcijos rodmuo. Jo panaudojimas intensyviojoje terapijoje

Transcription

1 491 Prokalcitoninas naujas infekcijos rodmuo. Jo panaudojimas intensyviojoje terapijoje Judita Andrejaitienė, Edmundas Širvinskas, Ingrida Žebrauskienė 1 Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, 1 Kauno medicinos universitetas Raktažodžiai: prokalcitoninas, sisteminio uždegiminio atsako sindromas, sepsio rodmenys, plaučių pažeidimas, dirbtinė kraujo apytaka. Santrauka. Sisteminis uždegiminis atsakas, kylantis po širdies operacijų naudojant dirbtinę kraujo apytaką, paveikia daugelio organų sistemas, tačiau plaučiai pažeidžiami labiausiai, todėl kvėpavimo sistemos sutrikimai po šių operacijų yra viena svarbiausių pooperacinių komplikacijų. Jau ištirta daug sisteminio uždegimo mediatorių, rodančių plaučių disfunkciją po dirbtinės kraujo apytakos, tačiau anksčiausiai plaučių pažeidimą rodo prokalcitoninas, kuris minimas ir kaip naujas diagnostinis infekcijos rodmuo. Kasdienėje praktikoje vartojami uždegiminio atsako parametrai: kūno temperatūra, leukocitų skaičius, eritrocitų nusėdimo greitis ir C reaktyvusis baltymas yra nespecifiniai, todėl negalima patikimai atskirti ūminės bakterinės infekcijos nuo kitų uždegimo tipų. Todėl ieškoma specifinio ir ankstyvojo ūminės infekcijos parametro. Greitas prokalcitonino koncentracijos padidėjimas infekcijos metu rodo, jog šis rodmuo dalyvauja imuninio atsako patogenezėje. Prokalcitoninas yra progresyvus diagnostinis infekcijos parametras, turintis skiriamųjų požymių nuo kitų šiuo metu vartojamų uždegiminio atsako indikatorių. Be to, tai yra jautriausias, ankstyviausias bei specifiškiausias rodmuo nustatant plaučių pažeidimą po širdies operacijų, kai buvo naudota dirbtinė kraujo apytaka. Prokalcitonino koncentracijos tyrimas informatyvus diagnozuojant sepsį, kai nustatomas padidėjęs prokalcitonino kiekis, ir sisteminio uždegiminio atsako sindromą, kai prokalcitonino koncentracija nedidėja. Taigi, apžvelgus įvairių autorių duomenis šia tema, galima daryti išvadą, kad dėl plataus indikacijų spektro prokalcitonino koncentracija galėtų tapti vertinga informacija intensyviosios terapijos skyriuje sunkiai sergančių ligonių būklei įvertinti, ligos eigai stebėti, ūminio uždegimo diferencinei diagnostikai, gydymo kontrolei vertinant antibakterinio gydymo efektyvumą, didelės rizikos ligoniams įvertinti, ar neryškėja pooperacinės bakterinės komplikacijos, taip pat kaip prognostinis rodmuo. Įvadas Gydant ligonius po sudėtingų kardiochirurginių operacijų ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, daliai jų nustatomas ūminis plaučių pažeidimas. Tai lemia ilgesnę mechaninę plaučių ventiliaciją, dėl kurios dažnai atsiranda nozokominių infekcijų, ligonis ilgiau gydomas intensyviosios terapijos skyriuje bei didėja finansinės išlaidos. Taigi būtina kuo anksčiau nustatyti plaučių pažeidimą, jo priežastį, plaučių pažeidimo laipsnį bei taikomo gydymo efektyvumą. Literatūroje nurodoma, kad iki šiol dėl plaučių pažeidimo specifinio etiologinio veiksnio tebediskutuojama, o pažeidimo perspėjimas išlieka aktuali problema (15, 16). Jau neabejojama, kad sisteminis uždegiminis atsakas po širdies operacijų, naudojant dirbtinę kraujo apytaką (DKA), kyla dėl ląstelinių ir humoralinių kraujo komponentų kontaktavimo su ekstrakorporinės kraujotakos sistema, leukocitų ir endotelio aktyvacijos įvykus išemijai, reperfuzijai, dėl bakterijų endotoksinų poveikio ir operacinės traumos (3, 4, 7, 13, 15). Mažai yra duomenų apie sisteminio uždegiminio atsako sindromą (SUAS) kardiochirurgijoje. Kai kurių autorių duomenimis, po DKA 40 proc. ligonių pasireiškė SUAS (8). Sisteminis uždegiminis atsakas paveikia daugelio organų sistemas, tačiau plaučiai pažeidžiami labiausiai. Yra net terminas poapytakiniai plaučiai (8). DKA sukelta organų disfunkcija yra daugelio klinikinių ir eksperimentinių tyrimų objektas (2, 3, 7, 13, 15, 16). Plaučių pažeidimas, kilęs po DKA, aprašytas jau po pirmųjų širdies operacijų ir šiandien tebėra tyrimų objektas m. paskelbti Amerikos pulmonologų ir Adresas susirašinėjimui: J.Andrejaitienė, KMU Biomedicininių tyrimų institutas, Eivenių 4, 3007 Kaunas

2 492 Judita Andrejaitienė, Edmundas Širvinskas, Ingrida Žebrauskienė intensyviosios terapijos specialistų rekomenduoti terminai, kurie sudaro pagrindą su infekcija susijusių būklių diferencijai. Sisteminio uždegiminio atsako sindromas (SUAS) tai sisteminis uždegiminis atsakas į įvairias sunkias neinfekcines būkles (pvz., operacinę traumą, kardiogeninį šoką ir kt.). Šis sindromas diagnozuojamas, kai pasireiškia du arba daugiau nurodytų požymių: temperatūra aukštesnė negu 38 C arba žemesnė negu 36 C; širdies susitraukimų dažnis daugiau 90 k/min.; kvėpavimo dažnis daugiau 20 k./min. arba hiperventiliacija, kai paco 2 mažiau 32 mmhg; leukocitų kiekis daugiau /l ar mažiau /l, arba jaunų formų daugiau 10 proc. Sepsis tai sisteminis uždegiminis atsakas į infekciją. Sepsio diagnozei patvirtinti nebūtinas sukėlėjų išskyrimas iš kraujo (4). Sisteminio uždegiminio atsako metu išsilaisvina daug endogeninių mediatorių, kurie aktyvuoja komplemento sistemą, koaguliaciją, sukelia kraujagyslių pažeidimų ir kartu lemia SUAS ar dauginio organų disfunkcijos sindromo (DODS) atsiradimą. DODS tai staiga susirgusio ligonio pakitusios organų funkcijos, kai homeostazę neįmanoma palaikyti be invazinio gydymo (2, 4). Klinikiniai požymiai pagal šią klasifikaciją nėra būdingi išskirtinai tik sepsiui arba tik SUAS, nes ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu gyvybiškai svarbių požymių nukrypimas nuo normos gali būti lemiamas perioperacinių veiksnių, o ne uždegiminio atsako. Todėl ieškoma tikslaus specifinio ir patikimo ankstyvo infekcijos rodmens. Kasdienėje praktikoje naudojami uždegiminio atsako parametrai: kūno temperatūra (T ), leukocitų skaičius (L), eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir C reaktyvusis baltymas (CRB) yra nespecifiniai, todėl, remiantis jais, negalima atskirti SUAS nuo sepsio (6) m. buvo atrastas ir aprašytas naujas infekcijos rodmuo prokalcitoninas (PCT). Tai ankstyvas greitas ir perspektyvus diagnostinis parametras, turintis skiriamųjų požymių nuo kitų šiuo metu naudojamų uždegiminio atsako indikatorių (5, 11). Kitų ūminės fazės baltymų serumo amiloido A (SAA) arba elastazės-α 1 nustatymas yra sudėtingesnis, brangesnis ir ne tiek specifinis. Literatūros duomenimis, ištirta daug sisteminio uždegimo mediatorių, rodančių plaučių disfunkciją po širdies operacijų, kai buvo naudota DKA: naviko nekrozės faktorius α (TNFα), interleukinai IL-1, IL- 6, IL-8 bei minimas naujas rodmuo prokalcitoninas (1 4, 7, 8). Lyginant jau ištirtus uždegimo mediatorius, anksčiausiai plaučių funkcijos sutrikimus po DKA parodė PCT (1, 8, 10). Tai jautriausias, ankstyviausias ir specifiškiausias rodmuo nustatant plaučių pažeidimą (8). Todėl nutarta plačiau panagrinėti PCT reikšmę nustatant infekciją ir jo įtaką ligos baigčiai. Prokalcitoninas kalcitonino, produkuojamo skydliaukės C ląstelėse, pirmtakas (11). Tai stabilus baltymas tiek in vivo, tiek in vitro, sudarytas iš 116 aminorūgščių, kurių molekulinė masė ~ 13 kdaltonų, pusinės eliminacijos laikas T 1/ val. PCT pirmtakas preprokalcitoninas (PrePCT) proteinas sudarytas iš 141 aminorūgšties, kuris koduojamas CALC-1 geno. Ląstelių viduje specifinės proteolizės būdu iš PrePCT pasigamina PCT ir kalcitoninas. Sveikų žmonių kraujyje PCT koncentracija yra labai maža (<0,1 ng/ml). Bakterinės infekcijos, sepsio, dauginio organų nepakankamumo atvejais padidėja kalcitonino prekursorių koncentracija kraujyje ir prokalcitonino koncentracija. Dėl greito PCT koncentracijos didėjimo infekcijos metu galima manyti, jog šis baltymas dalyvauja imuninio atsako patogenezėje. Tačiau kol kas neištirta, kaip infekcijos metu atsipalaiduoja PCT (11). Manoma, jog bakterinio uždegimo stimuliuota PCT sekrecija vyksta plaučių bei žarnyno neuroendokrininėse ląstelėse ir koduojama ne CALC-1 geno (8, 11). PCT koncentracijos padidėjimas nustatomas praėjus 2 3 val. po endotoksinio streso, kurį stimuliuoja bakterinis uždegimas, bakteremija, parazitinė infekcija (maliarija), sepsis, septinis šokas (5, 6). Šių būklių metu PCT esti daugiau 2 ng/ml, dažniausiai jis svyruoja tarp ng/ml. PCT kiekis nedidėja esant inkapsuliuotam pūliniui, lokaliai infekcijai. PCT nedidėja arba padidėja nežymiai sergant virusine infekcija, autoimuninėmis ligomis, neoplastinėmis ligomis, po operacinės traumos, esant vidutinio sunkumo lokaliai bakterinei infekcijai (11, 12). PCT koncentracijos kitimai įvairių ligų ir būklių metu pateikiami 1 lentelėje. Skiriant tinkamą antimikrobinį gydymą 1 lentelė. Prokalcitonino (PCT) koncentracija kraujo plazmoje įvairių ligų ir būklių atvejais (ng/ml)* Būklė PCT koncentracija Sveiki žmonės < 0,5 ng/ml Lėtiniai uždegiminiai procesai < 0,5 1 ng/ml Virusinės infekcijos < ng/ml Lengvos ir vidutinio sunkumo < 0,5 2 ng/ml lokalios bakterinės infekcijos Sisteminio uždegiminio atsako 0,5 2 ng/ml sindromas Sunkios bakterinės infekcijos, >2 (dažnai sepsis, DODS ng/ml) DODS dauginis organų disfunkcijos sindromas. *Adaptuota pagal Meisner M. PCT, Procalcitonin a new, innovative infection parameter, 1996 (6).

3 Prokalcitoninas naujas infekcijos rodmuo. Jo panaudojimas intensyviojoje terapijoje 493 Sunki infekcija Gydymas veiksmingas Norma 1 pav. Prokalcitonino (PCT) koncentracijos kitimas sunkios infekcijos metu* *Adaptuota pagal B R A H S Diagnostika GMBH, Laikas PCT koncentracija greitai mažėja. 1 paveiksle grafiškai pavaizduotas PCT koncentracijos kitimas sunkios infekcijos metu. Diferencinė diagnostika Dėl patofiziologinių savybių (reaguoja tik į bakteremiją) PCT gali būti vartojamas ūminio uždegimo diferencinei diagnostikai. Virusinės infekcijos nesukelia PCT išsiskyrimo, o bakterinių infekcijų, sepsio metu PCT koncentracija plazmoje padidėja. Taigi, remiantis PCT, galima atskirti virusines ir bakterines infekcijas (6). Lyginant CRB ir PCT jautrumą infekcijai, CRB nespecifiškai padidėja visų uždegiminių reakcijų metu, nepriklausomai nuo sukėlėjo, ar tai bakteremija, sepsis arba SURS. CRB pradeda didėti praėjus 6 8 val. nuo audinių pažeidimo, maksimaliai po 48 val. Padidėjęs CRB išlieka kelias dienas ar net daugiau savaitės, pasibaigus uždegiminiam procesui arba pagerėjus klinikinei situacijai (9). CRB jautrumas didelis, jo kiekis gali padidėti esant ir nedidelei infekcijai (pvz., peršalimui), todėl nepadeda diferencijuoti infekcijos sunkumo bei atskirti bakterinę infekciją nuo virusinės. PCT kiekis gali būti matuojamas praėjus 2 val. po infekcijos, maksimumą pasiekia po val. Jam būdingas greitas kitimas: pašalinus infekcijos židinį ir pagerėjus ligonio būklei, PCT greitai normalizuojasi (6, 9). Bakterinių infekcijų metu TNF, IL-6, PCT koncentracija plazmoje laiko atžvilgiu ima didėti beveik tuo pačiu metu (per min.), tačiau IL-6 suyra labai greitai ir jį nustatyti beveik neįmanoma. Po val. PCT koncentracija plazmoje pasiekia plato fazę, o po val. ima mažėti (11, 14). 2 paveiksle pavaizduoti PCT koncentracijos svyravimai laiko atžvilgiu. TNF ir IL-6 koncentracija plazmoje per parą greitai kinta, todėl, esant aktyviam ūminiam uždegimui, citokinų koncentracija plazmoje gali būti maža. Net sepsio metu citokinų koncentracija gali nepadidėti. Po chirurginių operacijų IL-6 koncentracija plazmoje padidėja nespecifiškai, todėl negalima atskirti ūminės infekcijos nuo normalaus pooperacinio laikotarpio (11, 14). PCT kiekio operacinė trauma nedidina. Po nesudėtingų operacijų (pvz., hernioplastikos) PCT kiekis nepadidėja. Jis padidėja iki ng/ml po didelės apimties operacijų (pvz., po kardiochirurginių operacijų, kai naudojama DKA, kaip atsakas į SUAS). Jei komplikacijų neatsiranda, tai maždaug po trijų parų PCT kiekis ima mažėti. Kylant komplikacijoms (pvz., ryškėjant SUAS, sepsiui), PCT kiekis labai padidėja dėl didelio kiekio atsipalaidavusių endotoksinų (11). Pastebėta ryški hiperprokalcitonemija ligoniams, kuriems nustatytas ūminis plaučių pažeidimas po širdies operacijų naudojant DKA (1, 8, 10). Ligoniams su SUAS, bet be ūminio plaučių pažeidimo, ir ligoniams be SUAS prokalcitonino nepadaugėjo arba padaugėjo nežymiai (8, 10). Vertinant tik CRB, sunku nustatyti

4 494 Judita Andrejaitienė, Edmundas Širvinskas, Ingrida Žebrauskienė 2 pav. Prokalcitonino (PCT) koncentracija plazmoje laiko atžvilgiu* *Adaptuota pagal Meisner M. PCT, Procalcitonin a new, innovative infection parametre, 1996 (6). infekcijos pradžią, nes jo koncentracija pradeda didėti praėjus 4 6 val. po operacijos, maksimumą pasiekia po val. ir normalizuojasi tik po 5 7 dienų. Jei išryškėja infekcija arba kitas audinių pažeidimą sukeliantis procesas, CRB išlieka padidėjęs ilgą laiką. Be to, jei norima CRB stebėti po operacijos, reikia ištirti jo priešoperacinę koncentraciją, o norint lyginti su PCT tirti nereikia (9). Mechanizmai, lemiantys citoksinų ir PCT sumažėjimą, yra skirtingi. Tai gali būti priežastis, kodėl PCT koncentracija gerai koreliuoja su ligonių klinikine būkle ir sudaro sąlygas ligonių būklės monitoravimui. PCT jautrus imuninės sistemos indikatorius, esant sunkiai bakterinei infekcijai arba dauginiam organų nepakankamumui, kuris koreliuoja su ligos sunkumu bei yra informatyvus prognostinis rodmuo (5, 6). Vienas svarbiausių PCT pritaikymų klinikinėje praktikoje: ypač sunkių ligonių būklės monitoravimas sepsio, DODS, kardiogeninio šoko, suaugusiųjų respiracinio distreso sindromo (SRDS), pneumonijos pooperaciniu laikotarpiu (5, 11). Sepsio ir DODS metu PCT koncentracija plazmoje esti ypač didelė dėl generalizuotos imuninės sistemos hiperaktyvumo ir gausiai išsiskiriančių bakterijų endotoksinų (5, 6, 11). PCT kiekis tiksliai rodo klinikinę ligonio būklę. Jei PCT koncentracija greitai mažėja, tai rodo gerėjančią klinikinę būklę ir teisingai pasirinktą gydymo taktiką. Jei PCT kiekis nemažėja arba išlieka patologinio lygmens (1 2 ng/ml) ligonio būklė kritiška. Pastoviai padidėjęs PCT kiekis leidžia manyti, jog ligonis gali mirti. Sėkmingą chirurginį arba antibakterinį infekcijos gydymą rodo mažėjanti PCT koncentracija. Išliekanti didelė arba nuolat didėjanti PCT koncentracija yra blogos prognozės rodmuo. Taigi pagal PCT kiekio kitimą sepsio metu galima įvertinti ligonio būklę, gydymo efektyvumą, prognozuoti ligos eigą ir baigtį (5, 6, 11). Trečiame paveiksle pavaizduota, kaip kinta CRB, IL-6, L, T, PCT ir ligonio būklės įvertinimas pagal APACHE II skalę priklausomai nuo infekcinio proceso eigos. Pateiktame klinikiniame pavyzdyje PCT pradėjo mažėti pirmąją parą po pūlingo židinio pašalinimo operacijos, palaipsniui gerėjo bendroji būklė (<Apache skalė), tačiau CRB ir IL-6 koncentracijos svyravo ir išliko gerokai padidėjusios iki ligonio išvykimo iš intensyviosios terapijos skyriaus. Ligonio sveikimo neatspindėjo pastovus L ir T didėjimas (11). PCT labai svarbus nustatant SRDS etiologiją, nes nuo to priklausys gydymas ir ligos baigtis. Iki šiol nebuvo specifinių biocheminių rodmenų, leidžiančių nustatyti ARDS etiologiją. PCT suteikia šią galimybę. Jei PCT koncentracija plazmoje daugiau 5 ng/ml, galima teigti, jog ARDS kilmė bakterinė. Kitais atvejais PCT būna ne daugiau 3 ng/ml. Kardiogeninio šoko pradžioje PCT koncentracija

5 Prokalcitoninas naujas infekcijos rodmuo. Jo panaudojimas intensyviojoje terapijoje 495 yra nedidelė ( 1,8 ng/ml) (11). Užsitęsus kardiogeniniam šokui ilgiau 12 val., PCT kiekis padidėja. Tiesa, padidėjimas būna mažesnis negu septinio šoko metu. Padidėjusį PCT kiekį kardiogeninio šoko metu galima paaiškinti tuo, kad dėl sumažėjusios mikrocirkuliacijos vidaus organuose atsipalaiduoja daug endotoksinų ir įvyksta bakterijų translokacija iš žarnyno. Ūminės bakterinės pneumonijos metu PCT koncentracija ne visada būna padidėjusi. Priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, jog dėl lokalaus uždegiminio proceso, ypač bronchopneumonijos metu. Jei pneumonija komplikuojasi sepsiu, arba SRDS PCT koncentracija padidėja, jei pneumoniją sukėlė virusai, PCT koncentracija būna maža, bet jei įvyksta bakterinė superinfekcija, PCT koncentracija padidėja. Greičiausiai dėl bakterijų superinfekcijos PCT kiekis būna padidėjęs aspiracinės pneumonijos metu. Jei komplikacijų nebūna, PCT koncentracija sumažėja (11). PCT skirtingai negu CRB nereaguoja į kraujo perpylimus, gydymą kraujo komponentais, imunosupresantais, todėl tai yra informatyvus testas diferencijuojant ūminę transplantato atmetimo reakciją nuo bakterinės infekcijos bei paneigiant sisteminę infekciją prieš transplantaciją (9, 15, 16). Vertinant PCT koncentraciją, literatūroje rekomenduojama SOFA skalė (2 lentelė). 2 lentelė. SOFA skalė PCT koncentracija Įvertinimas (ng/ml) < 5 Sepsio tikimybė maža 5 Sepsio tikimybė galima 2 10 Bakterinė infekcija komplikuota sisteminio uždegimo atsako Sunkus sepsis arba sepsinis šokas, didelė tikimybė DODS DODS dauginis organų disfunkcijos sindromas. Pateikiamos klinikinės būklės, įrodančios PCT reikšmę diferencinei diagnostikai (11): Diagnozuojant suaugusiųjų respiracinio distreso sindromo etiologiją: ar ši būklė toksinės, embolinės, autoimuninės, nulemta medikamentų šalutinio poveikio (šiuo atveju PCT kiekis nedidės), ar bakterinės kilmės (PCT koncentracija padidės). Neaiškios kilmės karščiavimo metu: ar karščiavimo priežastis bakteremija, ar nebakterinės kilmės (virusinės, toksinės) karščiavimas šiuo atveju PCT koncentracijos nustatymas galėtų padėti parinkti kompleksinį gydymą, pvz., priešvirusinį, priešgrybelinį, prieštuberkuliozinį gydymą, taip pat gydymo schemą prieš toksoplazmozę (kai PCT normalus) arba priešbakterinį gydymą (kai PCT padidėjęs). PCT koncentracijos nustatymas gali padėti stebėti ligonį po organų transplantacijos, kai reikia atskirti ar tai transplantato atmetimo reakcija (PCT nedidės), ar pasireiškė bakterinė infekcija ligoniui po organų transplantacijos (PCT padidės). Neinstrumentinio PCT-Q tyrimo atlikimo principai PCT koncentracijos nustatymo tyrimas pusiau kiekybinis. Naudojamas imunoluminometrinis testas (LUMItest PCT, B R A H M S, Diagnostica, Berlin). Bandiniui pipete paimama šeši lašai paciento kraujo (serumo arba plazmos) ir užlašinama ant testo paviršiuje esančio apskritimo, kur indikatorius susijungia su tiriamojo PCT, susiformuoja žymėtas antigeno-antikūno kompleksas, kuris, judėdamas pro testavimo sistemą, praeina pro bandymo juostą ir susijungia su fiksuotais antikalcitonino antikūnais ir suformuoja sandvičo kompleksą, o šis matomas rausvos spalvos. Tyrimas vertinamas po 30 min. (daugiausia po 45 min.) pagal testo juostos spalvos intensyvumą (4 pav.). Testo spalvos intensyvumas yra tiesiog proporcingas PCT koncentracijai bandinyje ir lyginamas su kontroline kortele. PCT koncentracijos diapazonas: <0,5 ng/ml, 0,5 ng/ml, 2 ng/ml ir 10 ng/ml. Gauti duomenys užrašomi tam skirtoje kortelėje. Jei paimtas kraujo bandinys per 4 val. nebuvo tirtas, jį galima užšaldyti ir saugoti 20 0 C temperatūroje. Atšildžius, kraujo bandinį galima tirti pagal aprašytą metodiką (11). Tyrimo privalumai: greitas: inkubacinis laikotarpis 30 min. kambario temperatūroje; paprastas: atliekamas bet kuriuo paros metu (bandinį galima užšaldyti) ir bet kurioje ligoninėje (nereikia specialios aparatūros); pusiau kiekybinis naudojamas specialus testas (6). Apibendrinimas Dėl savo patofiziologinių savybių PCT yra jautresnis ir patikimesnis negu kiti uždegimo parametrai (T, L, ENG, CRB, IL-6), todėl gali būti naudojamas ūminio uždegimo diferencinei diagnostikai, o dėl plataus indikacijų spektro intensyviosios terapijos skyriuje sunkiai sergančių ligonių ligos eigos stebėjimui. Literatūros duomenimis, PCT koncentracijos padidėjimas pooperaciniu laikotarpiu ligoniams po širdies

6 496 Judita Andrejaitienė, Edmundas Širvinskas, Ingrida Žebrauskienė Temp o C CRB [mg/l] PCT [ng/ml] 3 pav. Uždegimo parametrų kitimas sunkios infekcijos metu* *Adaptuota pagal B R A H M S Diagnostika GMBH, pav. Tyrimo vertinimo principai* *Adaptuota pagal Meisner M. PCT, Procalcitonin a new, innovative infection parametre, 1996 (6). A jei nėra kontrolinės juostos arba matoma tik testo juosta: testas negaliojantis, vertinti negalima; B matoma tik kontrolinė juosta testas teigiamas; C matomos kontrolinė ir testo juosta testas teigiamas.

7 Prokalcitoninas naujas infekcijos rodmuo. Jo panaudojimas intensyviojoje terapijoje 497 operacijų, naudojant DKA, susijęs su ūminiu plaučių pažeidimu, tačiau dar reikia išsamesnių tyrimų. Literatūros duomenimis, PCT koncentraciją rekomenduojama stebėti: ligoniams po operacijų bakterinėms komplikacijoms nustatyti; po infekcinio židinio pašalinimo chirurginiu būdu; po organų ar audinių transplantacijos; ligoniams, kurie ilgai gydomi intensyviosios terapijos skyriuose taikant ilgalaikę dirbtinę plaučių ventiliaciją; vertinant priešbakterinio gydymo efektyvumą; kaip prognostinį rodmenį. Taigi intensyviosios terapijos skyriuje PCT koncentracijos nustatymo testą galima naudoti: ligonio būklei įvertinti, ligos eigai stebėti, gydymo kontrolei, ligos prognozei numatyti, didelės rizikos ligoniams įvertinti ar nepradeda ryškėti bakterinės komplikacijos bei diferencijuoti uždegimo tipą. Išvados 1. PCT yra jautresnis ir patikimesnis negu kiti uždegimo parametrai (T, L, ENG, CRB, IL-6). 2. PCT koncentracijos tyrimas informatyvus diferencinei diagnostikai, t.y. atskirti sepsį (padidėjęs PCT) ir sisteminį uždegiminį atsaką (kai PCT koncentracija nedidėja). 3. PCT koncentracija turėtų būti informatyvi vertinant antibakterinio gydymo efektyvumą, sunkias infekcijas bei sepsį, taip pat kaip prognostinis rodmuo. 4. PCT tikimasi panaudoti pooperaciniu laikotarpiu nustatant plaučių pažeidimą po DKA. Procalcitonin new marker for infection. The use of procalcitonin for intensive care Judita Andrejaitienė, Edmundas Širvinskas, Ingrida Žebrauskienė 1 Institute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, 1 Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: acute lung injury; cardiopulmonary bypass, systemic inflammatory response syndrom, sepsis, procalcitonin. Summary. In daily routine diagnosis, there are few parameters available to monitor critically ill patients and to control the course of therapy in severe inflammations. There are also few reliable parameters differentiating acute bacterial infection from other types of inflammation. Most of the presently used indicators of the inflammatory response, like body temperature, white cell count, erythrocyte sedimentation rate or C reactive protein are unspecific parameters with changing reliability. Procalcitonin is a diagnostic parameter of bacterial infections with systemic reaction of the organism. It is an innovative diagnostic parameter with feature different from other presently available indicators of the inflammatory response. The incidence of noninfectious systemic inflammatory response syndrome associated with coronary artery bypass surgery and the potential role of several inflammatory parameters as early markers of pulmonary dysfunction induced by cardiopulmonary bypass were investigated. Procalcitonin seems to be appropriate parameter indicating the early development of severe noninfectious systemic inflammatory response syndrom and for predicting pulmonary dysfunction secondary to cardiopulmonary bypass. Hence, the review of the data of different authors may lead to the conclussion that because of wide spectrum of indications procalcitonin concentration can be used for differential diagnosis of bacterial versus non- bacterial inflammation, as monitoring parameter in critically ill patients, the course of disease, treatment control evaluating the effectiveness of antibacterial treatment, for evaluation of high risk patients to see if there are no postoperative bacterial complications as a prognostc indicator. Correspondence to J.Andrejaitienė, Institute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, Eivenių 4, 3007 Kaunas, Lithuania Literatūra 1. Aouifi A, Piriou V, Bastien O, et al. Usefulness of procalcitonin for diagnosis of infection in cardiac surgical patients. Crit Care Med 2000;28: Asimakopoulos G. Mechanisms of the systemic inflammatory response. Perfusion 1999;14: Asimakopoulos G, Smith PL, Ratnatunga CP, et al. Lung injury and acute respiratory distress syndrome after cardiopulmonary bypass. Ann Thorac Surg 1999;68: Bennett-Guerrero E. Systemic inflammation. In: Kaplan JA, ed. Cardiac anesthesia. Philadelphia: 1999: Brunkhorst FM, Eberhardt OK, Haubitz M, et al. Procalcitonin

8 498 Judita Andrejaitienė, Edmundas Širvinskas, Ingrida Žebrauskienė for discrimination between activity of systemic auto immune desease and systemic bacterial infection. Intensiv Care Med 2000;26: Brunkhorst FM, Wegscheider K, Forycki ZF. Procalcitonin (PCT) is useful in predicting the bacterial origin of an acute circulatory failure in critically ill patients. Intensiv Care Med 2000;26: Christenson JT, Aeberhard JM, Badel P, Maurice P, et al. Adult respiratory distress syndrome after cardiac surgery. Cardiovasc Surg 1994;4: Hensel M, Volk T, Docke WD, et al. Hyperprocalcitonemia in patient with noninfectious SIRS and pulmonary dysfunction associated with cardiopulmonary bypass. Anesth 1998;89: Gramm H, Beier W, Zimmermann J, et al. Procalcitonin (PCT) a biological marker of the inflammatory responce with prognostic properties. Clin Intens Care 1995;6: Loebe M, Loscziewski S, Brunkhorst FM, et al. Procalcitonin in patients undergoing cardiopulmonary bypass in open heart surgery first results of the procalcitonin in heart surgery study (ProHearts). Intens Care Med 2000;26: Meisner M. Procalcitonin - a new, innovative marker for severe infection and sepsis berlin. 12. Meisner M, Tschaikowsky K, Spiel Ch, et al. Procalcitonin a marker or modulator of the acute immune response? Inten Care Med 1996;22: Miller BE, Levy JH. The inflammatory response to cardiopulmonary bypass. Cardiothorac Vasc Anesth 1997;11: Oberhoffer M, Ruwurm S, Brede D, et al. Discriminative power of inflammatory markers for prediction of tumor necrosis factor- and interleukin-6 in ICU patients with systemic inflammatory response syndrome (SIRS) or sepsis at abitrary time points. Intensiv Care Med 2000;26: Rady MY, Ryan T, Starr NJ, et al. Early onset of acute pulmonary dysfunction after cardiovascular surgery: risk factors and clinical outcome. Crit Care Med 1997;25: Shapiro BA, Lichtenthal PR. Postoperative respiratory management. Kaplan JA. 4th, Philadelphia. Straipsnis gautas , priimtas Received 3 March 2001, accepted 4 September 2001