Su amžiumi susijusios makulopatijos ryšys su išemine širdies liga ir rizikos veiksniais vidutinio amžiaus kauniečių populiacijoje

Transcription

1 671 Su amžiumi susijusios makulopatijos ryšys su išemine širdies liga ir rizikos veiksniais vidutinio amžiaus kauniečių populiacijoje Andrius Cimbalas, Liucija Rita Černiauskienė 1, Alvydas Paunksnis, Abdonas Tamošiūnas 1, Dalia Ieva Lukšienė 1, Viktoras Šaferis Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, 1 Kardiologijos institutas Raktažodžiai: su amžiumi susijusi makulopatija, paplitimas, išeminė širdies liga, rizikos faktoriai. Santrauka. Darbo tikslas. Ištirti su amžiumi susijusios makulopatijos ryšį su išemine širdies liga ir jos rizikos faktoriais (rūkymu, arterine hipertenzija, nutukimu, dislipidemijomis, hiperglikemija) vidutinio amžiaus kauniečių populiacijoje metais atsitiktinės atrankos būdu atrinkti ir oftalmologiškai ištirti metų Kauno miesto gyventojai. 44 vyrams ir 40 moterų nustatyta pradinė su amžiumi susijusi makulopatija. Vėlyvųjų stadijų su amžiumi susijusios makulopatijos nenustatyta. Makulopatijos paplitimas didėjo su amžiumi. Tarp lyčių skirtumo nebuvo. Tiriant su amžiumi susijusios makulopatijos potencialius rizikos faktorius, naudotas logistinės regresijos analizės metodas metų vyrams, kurių diastolinis kraujospūdis buvo padidėjęs, nutukusiems vyrams bei tiems vyrams, kuriems nustatyta hiperglikemija, su amžiumi susijusios makulopatijos tikimybė buvo reikšmingai didesnė negu vyrams, kuriems šių rizikos faktorių nenustatyta metų moterims su amžiumi susijusios makulopatijos tikimybę didino reguliarus rūkymas ir hiperglikemija. Nei vyrams, nei moterims nenustatyta reikšmingo ryšio tarp su amžiumi susijusios makulopatijos ir dislipidemijų. Vyrams, sirgusiems miokardo infarktu, ir tiems vyrams, kuriems EKG buvo nustatyta išeminių pakitimų, su amžiumi susijusios makulopatijos tikimybė buvo reikšmingai didesnė negu vyrams, kuriems išeminės širdies ligos požymių nenustatyta; moterims tokio ryšio nenustatyta. Įvadas Su amžiumi susijusi makulopatija yra svarbiausia aklumo arba silpnaregystės vyresnio amžiaus žmonių priežastis, lenkianti kitas gerai žinomas su amžiumi susijusias aklumą lemiančias patologijas, kaip katarakta, glaukoma (1). Tai susiję su populiacijų senėjimu. Be to, problema, kad kol kas nėra gydymo, galinčio grąžinti regą sergant vėlyvos stadijos su amžiumi susijusia makulopatija, o oftalmochirurgija nuolat tobulėja ir atsiranda naujų glaukomos diagnostikos ir gydymo galimybių. Lietuvos valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (VMSEK) duomenimis, 2002 metais tarp pirminio regos invalidumo priežasčių su amžiumi susijusia makulopatija sudarė 13,8 proc. ir užėmė antrąją vietą po glaukomos. Populiacijai senstant, su amžiumi susijusi makulopatija tampa vis svarbesne visuomenės sveikatos problema. Taigi labai aktualu ištirti šios ligos patogenezę. Su amžiumi susijusios akių ligos priskiriamos lėtinių neinfekcinių ligų grupei. Studijos, nagrinėjančios su amžiumi susijusios makulopatijos paplitimo dažnį, kartu siekia įvertinti šios patologijos rizikos faktorius. Atlikta nemažai studijų. Jose tikrinta daug hipotezių, tačiau aiškaus atsakymo į klausimą, kurie iš lėtinių neinfekcinių ligų rizikos faktorių labiausiai turi įtakos su amžiumi susijusios makulopatijos atsiradimui ir progresavimui, iki šiol nėra. Amžius yra vienintelis moksliškai patvirtintas su amžiumi susijusios makulopatijos rizikos veiksnys (1). Lietuvoje iki šiol neatlikta populiacinių studijų, kur būtų įvertinti su amžiumi susijusios makulopatijos rizikos faktoriai. Mes jau paskelbėme duomenis apie su amžiumi susijusios makulopatijos paplitimą vidutinio amžiaus Kauno miesto gyventojų populiacijos imtyje bei su amžiumi susijusios makulopatijos ryšį su rainelės spalva, katarakta, socialiniais ir aplinkos veiksniais (2). Šiame straipsnyje pateikiami metų kauniečių tyrimo duomenys apie su amžiumi susijusios makulopatijos ryšį su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais ir išemine širdies liga (IŠL). Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai metais vykdant tarptautinę epidemiologinę Kauno MONICA-4 (MONItoring of Tends and Adresas susirašinėjimui: L. R. Černiauskienė, KMU Biomedicininių tyrimų institutas, Eivenių 4, Kaunas El. paštas: klbioch@kmu.lt

2 672 Andrius Cimbalas, Liucija Rita Černiauskienė, Alvydas Paunksnis ir kt. Determinants in CArdiovascular Disease) programą (programos organizatoriai Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos darbuotojai, kartu su pirminiu gyventojų sveikatos patikrinimu atliktas respondentų oftalmologinis ištyrimas. Atliktas pirminis sveikatos patikrinimas 1403 tiriamųjų. Tiriamieji priklausė atsitiktinei metų Kauno gyventojų imčiai, stratifikuotai pagal amžių bei lytį. Atsako dažnumas 62,4 proc. Oftalmologiškai ištirti 1357 tiriamųjų. Vidutinis tiriamųjų amžius 51,7±6,7 metų. Kadangi jauniausi studijos dalyviai, kuriems nustatyta su amžiumi susijusi makulopatija, buvo 42 metų, tai darbo eigoje atlikta metų tiriamųjų duomenų analizė; 56 proc. buvo moterys, 44 proc. vyrai. Oftalmologinis ištyrimas atliktas Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Oftalmologijos laboratorijoje. Ištirtas regėjimo aštrumas, akispūdis Schiotz tonometru (Riester, Germany), biomikroskopija ir oftalmoskopija naudojant SUPER FIELD Volk lęšį (Volk Optical, Mentor, OH), išplėtus vyzdį 0,5 proc. tropikamidu. Nestereoskopinės 30 o dugno nuotraukos centruojant į fovea padarytos plačiu vyzdžiu su OPTON SBG 720 fundus kamera. Nuotraukoms naudotos spalvotos Fuji 200 fotojuostos. Drūzos ir kiti pakitimai makuloje buvo vertinami remiantis su amžiumi susijusios makulopatijos Tarptautinės epidemiologinių studijų grupės rekomendacijomis (3). Pradinės stadijos su amžiumi susijusi makulopatija nustatyta radus minkštų drūzų arba kitų tipų drūzų su tinklainės pigmentinio epitelio hipopigmentacija ir (ar) hiperpigmentacija makulos srityje ir kai nebuvo vėlyvos stadijos ligos požymių. Vėlyvos stadijos su amžiumi susijusi makulos degeneracija nustatoma radus eksudacinės su amžiumi susijusios makulopatijos ar geografinės atrofijos požymių (aiškiai ribotas apvalus arba ovalus plotas be tinklainės pigmentinio epitelio, kuriame ryškios gyslainės kraujagyslės). Sveikatos patikrinimui taikyti standartiniai epidemiologinių tyrimų metodai: apklausa, arterinio kraujospūdžio (AKS), ūgio, kūno svorio matavimai, biocheminiai kraujo tyrimai. Apklausai naudotas standartinis klausimynas (4). Ištirti tiriamųjų gyvensenos įpročiai. Taikyti epidemiologų sukurti rūkymo vertinimo kriterijai (5). Reguliariai rūkančiais buvo laikomi tie asmenys, kurie kasdien surūkydavo bent po vieną cigaretę. AKS matuotas gyvsidabriniu sfigmomanometru dešinėje rankoje 2 mmhg tikslumu, du kartus. Ūgis matuotas ūgio matuokle 0,5 cm tikslumu. Tiriamieji be avalynės, švarkų ir nertinių sverti medicininėmis svarstyklėmis 100 g tikslumu. Arterinė hipertenzija (AH) diagnozuota, kai sistolinis AKS rastas 140 mmhg arba didesnis ir (arba) diastolinis AKS 90 mmhg arba didesnis, arba kai AKS normalus (<140/90 mmhg); kai paskutines dvi savaites tiriamieji vartojo kraujospūdį mažinančius vaistus. Glikemija nustatyta kapiliariniame kraujyje individualiu matuokliu Gliukotrent (tiriamieji turi būti nevalgę). Nutukimui vertinti apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI), kuris apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = kūno masė (kg)/ūgis 2 (m 2 ). Nutukimas nustatytas, kai KMI 30 kg/m 2. Išeminė širdies liga diagnozuota remiantis epidemiologiniams tyrimams įprastiniais kriterijais: 1) persirgtas ir dokumentuotas miokardo infarktas ir (arba) randiniai pokyčiai EKG, įvertinti Minesotos kodais 1-1, 1-2; 2) įtampos stenokardija nustatyta naudojant Rouzo anketą; 3) išeminiai EKG pokyčiai įvertinti Minesotos kodais 1-3; 4-1,2,3; 5-1,2,3; 6-1,2; 7-1; 8-3. Biocheminiams tyrimams kraujo buvo imama iš alkūnės venos tiesiai į paruoštus mėgintuvėlius. Tiriamieji turėjo būti nevalgę bent 12 valandų. Cholesterolio ir trigliceridų koncentracijos kraujo serumo pavyzdžiuose matuotos fermentiniais metodais CHOD- PAP ir GPO-PAP. Hipercholesterolemija diagnozuota, kai cholesterolio koncentracija kraujo serume buvo 6,5 mmol/l arba didesnė. Hipertrigliceridemija diagnozuota, kai trigliceridų koncentracija kraujo serume buvo 2,3 mmol/l arba didesnė. Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentracija matuota fermentiniu CHOD-PAP metodu (po mažo tankio lipoproteinų precipitacijos). Maža DTL cholesterolio koncentracija vertinta mažesnė nei 1,3 mmol/l. Dislipidemijų kriterijai parinkti pagal Europoje ir kitose šalyse priimtus kriterijus. Gliukozės koncentracija tirta kapiliariniame kraujyje. Hiperglikemija vertinta kaip gliukozės kiekio padidėjimas 6,1 mmol/l arba daugiau (6). Duomenų statistinei analizei naudoti statistinių programų paketai SPSS 11.5, Epi Info 2002 ir MS Excel lentelės. Pagal logistinę regresiją vertintas su amžiumi susijusios makulopatijos ryšys su IŠL ir jos rizikos faktoriais priklausomai nuo amžiaus bei lyties. Rezultatai Ištyrus Kauno miesto metų 1357 respondentus (597 vyrus ir 760 moterų), pradinės stadijos su amžiumi susijusi makulopatija nustatyta 44 vyrams (7,4 proc.) ir 40 moterų (5,3 proc.). Vėlyvos stadijos su amžiumi susijusi makulopatija nenustatyta. Jauniausias vyras, kuriam nustatyta su amžiumi susijusi makulopatija, buvo 44 metų, jauniausia moteris 42 metų. Tarp metų tiriamųjų su amžiumi susijusios makulopatijos paplitimas buvo 7,3 proc. (8,6 proc. vyrų ir 6,2 proc. moterų) (1 lentelė). Minkštų

3 Su amžiumi susijusios makulopatijos ryšys su išemine širdies liga ir rizikos veiksniais lentelė. Su amžiumi susijusios makulopatijos paplitimas pagal amžių ir lytį tarp metų Kauno gyventojų Amžiaus Visi tiriamieji Su amžiumi susijusi makulopatija grupės (metai) vyrai ir moterys vyrai moterys vyrai ir moterys vyrai moterys N N N N proc. N proc. N proc ,8 2 1,8 2 1, ,4 7 7,2 4 2, , ,8 6 5, , ,3 16 9, , , ,3 Iš viso ,3 44 8,6 40 6,2 drūzų rasta 79 tiriamiesiems, tinklainės pigmentinio epitelio hipopigmentacija 8, hiperpigmentacija 12. Kaip ir visose populiacijose su amžiumi susijusios makulopatijos paplitimas reikšmingai didėjo su amžiumi. Standartizavus duomenis pagal amžių, su amžiumi susijusios makulopatijos paplitimas tarp vyrų ir moterų reikšmingai nesiskyrė, nors tarp vyrų su amžiumi susijusios makulopatijos tikimybė buvo kiek didesnė negu moterų: ŠS 1,42 (95 proc. PI 0,45 1,10). Tiriant IŠL rizikos faktorius kaip potencialius su amžiumi susijusios makulopatijos rizikos faktorius, naudotas logistinės regresijos analizės metodas, kiekvieno faktoriaus ryšį su akių patologija, t. y. su amžiumi susijusia makulopatija tiriant atskirai vyrams ir moterims ir standartizuojant duomenis pagal amžių (2 lentelė). Su amžiumi susijusios makulopatijos tikimybė reikšmingai didesnė vyrams, kurių diastolinis kraujospūdis buvo padidėjęs, taip pat nutukusiems vy- 2 lentelė. Standartizuotas pagal amžių širdies ir kraujagyslių rizikos faktorių ryšys su makulopatija, susijusia su amžiumi, tarp metų vyrų ir moterų Požymis Vyrai Moterys ŠS (95 proc. PI)* p ŠS (95 proc. PI)* p Rūkymas Nuolat vs niekada 1,05 (0,50 2,21) 0,90 4,37 (1,67 11,49) 0,003 Anksčiau vs niekada 1,10 (0,50 2,42) 0,82 0,51 (0,07 3,89) 0,51 Fiziologiniai duomenys SKS, 140 vs <140 mmhg 1,85 (0,96 3,57) 0,07 1,33 (0,68 2,62) 0,40 DKS, 90 vs <90 mmhg 2,67 (1,37 5,22) 0,004 1,40 (0,72 2,73) 0,33 KMI, nutukimas vs <30 kg/m 2 1,95 (1,03 3,72) 0,04 1,21 (0,63 2,33) 0,57 Biocheminiai duomenys Bendrasis cholesterolis: 6,5 mmol/l vs <6,5 mmol/l 1,38 (0,73 2,61) 0,33 0,61 (0,31 1,20) 0,15 Trigliceridai: 2,3 mmol/l vs <2,3 mmol/l 1,51 (0,71 3,23) 0,28 1,64 (0,72 3,78) 0,24 DTL cholesterolis: <1,3 mmol/l vs 1,3 mmol/l 0,52 (0,22 1,20) 0,12 0,85 (0,32 2,29) 0,75 Glikemija: 6,1 mmol/l vs <6,1 mmol/l 2,35 (1,18 4,68) 0,02 2,48 (1,19 5,17) 0,02 IŠL anamnezė ir tyrimo duomenys Išeminė širdies liga, taip vs ne 2,13 (1,04 4,34) 0,04 1,10 (0,51 2,35) 0,82 Persirgtas miokardo infarktas, taip vs ne 3,92 (1,17 13,19) 0,03 1,27 (0,15 11,03) 0,83 Krūtinės angina, taip vs ne 1,49 (0,53 4,15) 0,45 1,08 (0,36 3,27) 0,89 Išeminiai EKG pakitimai, taip vs ne 2,73 (1,24 5,99) 0,01 1,03 (0,44 2,45) 0,94 ŠS (95 proc. PI) šansų santykis (95 proc. pasikliautinasis intervalas), vs (lot. versus) palyginti.

4 674 Andrius Cimbalas, Liucija Rita Černiauskienė, Alvydas Paunksnis ir kt. rams bei vyrams, kuriems nustatyta hiperglikemija, palyginus su vyrais, kuriems šių rizikos faktorių nenustatyta. Moterims su amžiumi susijusios makulopatijos tikimybę didino reguliarus rūkymas ir hiperglikemija. Nei vyrams, nei moterims nenustatyta reikšmingo ryšio tarp su amžiumi susijusios makulopatijos ir dislipidemijų. Tarp vyrų, sirgusių miokardo infarktu, ir vyrų, kuriems rasta EKG išeminių pokyčių, su amžiumi susijusios makulopatijos tikimybė buvo reikšmingai didesnė negu vyrams, kuriems nerasta šių IŠL požymių. Moterims tokio ryšio nenustatyta. Rezultatų aptarimas Šiame straipsnyje aprašyta epidemiologinė studija pirmoji studija Lietuvoje, kai buvo tiriamas su amžiumi susijusios makulopatijos paplitimas bei potencialūs šios patologijos rizikos faktoriai tarp vidutinio amžiaus žmonių. Tyrimo duomenimis, amžius reikšmingai didina su amžiumi susijusios makulopatijos paplitimą tarp abiejų lyčių tirtųjų. IŠL rizikos faktoriai gali būti potencialūs pradinės patologinės rizikos faktoriai. Populiacinių studijų duomenys apie su amžiumi susijusios makulopatijos ryšį su IŠL ir jos rizikos faktoriais nėra vienareikšmiai. Rūkymas mažina antioksidantų koncentraciją serume, pažeidžia gyslainės kraujotaką, gali sustiprinti makulos oksidacinį pažeidimą, ir taip didinti su amžiumi susijusios makulopatijos riziką. Šio tyrimo duomenimis, reguliarus rūkymas reikšmingai didina makulopatijos riziką moterims, bet ne vyrams. Populiacinių studijų duomenys apie rūkymo ryšį su makulopatija skiriasi. Vienų studijų nustatyta, kad rūkymas didina su amžiumi susijusios makulopatijos atsiradimo riziką (7 10), o kitų studijų tyrėjai nenustatė ryšio tarp rūkymo ir šios patologijos (11 13). Beaver Dam studijoje nustatytas rūkymo ryšys tik su vėlyvomis su amžiumi susijusios makulopatijos stadijomis (14), tačiau pakartotinai ištyrus Beaver Dam studijos kohortą po 10 metų, rūkymas jau buvo susijęs ir su pradine makulopatija (15). Šio tyrimo metu vyrams nustatytas reikšmingas makulopatijos ryšys su padidėjusiu diastoliniu kraujospūdžiu bei ryšio su padidėjusiu sistoliniu kraujospūdžiu tendencija. Framingham studijoje atitinkamo amžiaus grupių tiriamiesiems, sergantiems su amžiumi susijusia makulopatija, nustatytas vidutinis diastolinis kraujospūdis didesnis negu nesergantiems šia liga (16). Yra studijų, kur nustatytas ryšys tarp makulopatijos ir padidėjusio tiek sistolinio, tiek ir diastolinio kraujospūdžio (12, 17). Hisayama studijoje reikšmingas hipertenzijos ryšys su šia liga nustatytas tik vyrams, o moterims tokio ryšio nenustatyta (13). Su amžiumi susijusios makulopatijos ryšio su kraujospūdžiu nenustatė daugelio studijų tyrėjai (11, 18 21). Vienos iš jų (Beaver Dam studijos) tyrėjai, po dešimties metų pakartotinai ištyrę studijos kontingentą, nustatė padidėjusio sistolinio kraujospūdžio ryšį su pradine ir vėlyvąja makulopatija (22). Nutukimas reikšmingai didino pradinės makulopatijos riziką tirtiems vyrams. Ryšys tarp antsvorio ir makulopatijos paplitimo tarp vyrų nustatytas kelių studijų tyrėjų (11, 18, 23). Pradinės makulopatijos ryšys su KMI buvo nustatytas Blue Mountains studijos metu vyrams ir moterims (19), o Beaver Dam studijos tik moterims (24). Šios studijos metu nenustatyta reikšmingo ryšio tarp serumo lipidų ir makulopatijos. Hipotetiškai hipercholesterolemija ir hipertrigliceridemija gali skatinti gyslainės kraujagyslių aterosklerozę ir didinti makulopatijos išsivystymo riziką didėjant riebalų sankaupai Brucho membranoje. Skirtingų studijų duomenys apie kraujo serumo lipidų koncentracijos ryšį su makulopatijos paplitimu yra prieštaringi. Vienos atvejo-kontrolės studijos tyrėjai nustatė, kad žmonėms, kuriems nustatyta didelė cholesterolio koncentracija serume ( 6,75 mmol/l), buvo didesnė eksudacinės su amžiumi susijusios makulos degeneracija (AMD) rizika lyginant su žmonėmis, kuriems nustatyta maža cholesterolio koncentracija serume ( 4,1 mmol/l) (25). Beaver Dam studijoje nenustatyta ryšio tarp padidėjusios cholesterolio koncentracijos serume ir pradinės makulopatijos, ir priešingai, rastas atvirkštinis ryšys tarp cholesterolio ir eksudacinės AMD: žmonėms, kuriems nustatyta maža cholesterolio koncentracija, yra didesnė makulopatijos rizika (26). NHANES I studijoje tiriamiesiems, kuriems nustatyta didelė cholesterolio koncentracija ( 7,8 mmol/l), taip pat buvo mažesnė su amžiumi susijusios makulopatijos tikimybė negu žmonėms, kurių lipidų koncentracija maža (<5,2 mmol/l), nors šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (17). Reikšmingas ryšys tarp mažos cholesterolio koncentracijos ir pradinės makulopatijos nustatytas Cardiovascular Health studijoje (21). Šio tyrimo duomenys rodo tendenciją, kad tarp tiriamųjų, kurių antiaterogeninio didelio tankio lipidų cholesterolio koncentracija buvo didesnė negu 1,3 mmol/l, makulopatijos šansų santykis buvo didesnis palyginti su tiriamaisiais, kurių šio cholesterolio koncentracija buvo mažesnė negu 1,3 mmol/l. Taip pat priešingai negu tikėtasi, kai kurių studijų nustatytas tiesioginis, bet ne atvirkštinis ryšys tarp su amžiumi susijusios makulopatijos tikimybės ir didelio tankio

5 Su amžiumi susijusios makulopatijos ryšys su išemine širdies liga ir rizikos veiksniais 675 lipidų cholesterolio koncentracijos. Vienos studijos nustatė šį priklausomumą tik eksudacinės makulopatijos atveju (27), kitos studijos nustatė, kad, didėjant didelio tankio lipidų cholesterolio koncentracijai, didėjo pradinės makulopatijos rizika (ŠS=1,52, PI 1,14 2,02) (28). Mūsų studijos metu nustatytas reikšmingas ryšys tarp hiperglikemijos ir makulopatijos tiek vyrams, tiek moterims. Daugumos epidemiologinių studijų glikemija nevertinta, tik kelių studijų tyrėjai ištyrė ryšį su cukriniu diabetu. Beaver Dam studijoje cukrinis diabetas nebuvo susijęs su pradine makulopatija, o nustatyti ryšį su vėlyvąja makulopatija trūko atvejų skaičiaus (26). Blue Mountains studijos tyrėjai nerado reikšmingo ryšio tarp makulopatijos ir cukrinio diabeto (19). Mūsų duomenimis, nustatytas reikšmingas makulopatijos ryšys su IŠL tik vyrams. Makulopatijos riziką didino EKG išeminiai pokyčiai ir persirgtas miokardo infarktas. Iš tikrųjų ryšys tarp širdies ir kraujagyslių ligų bei makulopatijos nustatytas ne visų studijų (16, 18 20, 25). L. G. Hyman su bendradarbiais atvejokontrolės studijoje nustatė, kad tarp tiriamųjų, sergančių makulopatija, insultas bei kitos širdies ir kraujagyslių ligos dažnesnės negu tarp tiriamųjų, nesergančių makulopatija (29). NHANES I studijoje tarp tiriamųjų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, makulopatijos paplitimas buvo didesnis negu tarp asmenų, nesirgusių šiomis ligomis (17). Mūsų duomenimis, IŠL ir jos rizikos faktoriai yra susiję su makulopatija vidutinio amžiaus žmonių populiacijoje. Makulopatijos rizikos faktorių identifikacija yra būtina šios patologijos profilaktikos strategijai, skirtai išvengti vėlyvųjų makulopatijos formų, susijusių su didelio laipsnio regėjimo praradimu, ir tai ypač aktualu, nes iki šiol nėra efektyvių makulopatijos gydymo būdų. Išvados 1. Ištyrus metų kauniečių gyventojų pradinės makulopatijos ryšį su išemine širdies liga ir jos rizikos faktoriais, tarp vyrų, kurių diastolinis kraujospūdis buvo padidėjęs, taip pat tarp nutukusių vyrų bei vyrų, kuriems nustatyta hiperglikemija, makulopatijos tikimybė buvo reikšmingai didesnė negu tarp vyrų, kuriems šių faktorių nenustatyta; moterims makulopatijos riziką didino reguliarus rūkymas ir hiperglikemija. Nei vyrams, nei moterims nenustatyta reikšmingo ryšio tarp su amžiumi susijusios makulopatijos ir dislipidemijų. 2. Tarp vyrų, sirgusių miokardo infarktu, ir vyrų, kuriems rasta EKG išeminių pokyčių, su amžiumi susijusios makulopatijos tikimybė buvo reikšmingai didesnė negu tarp vyrų, kuriems nenustatyta šių IŠL požymių. Moterims tokio ryšio nenustatyta. Association of age-related maculopathy with ischemic heart disease and its risk factors in middle-aged population of Kaunas city Andrius Cimbalas, Liucija Rita Černiauskienė 1, Alvydas Paunksnis, Abdonas Tamošiūnas 1, Dalia Ieva Lukšienė 1, Viktoras Šaferis Institute for Biomedical Research, 1 Institute of Cardiology, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: age-related maculopathy, prevalence, ischemic heart disease, risk factors. Summary. Aim. To determine the prevalence of age-related maculopathy in a sample of Lithuanian middleaged population and to assess the relationship between age-related maculopathy and ischemic heart disease and its risk factors, including smoking, arterial hypertension, obesity, hyperglycemia, and dyslipidemias. Material and methods. A random sample of urban population of 1357 adults (ranging from years of age; 597 males and 760 females) living in Kaunas, Lithuania was examined during the interval from 2001 to Each participant underwent a comprehensive examination that included an ophthalmic examination. The presence of age-related maculopathy was determined by grading from fundus examination by indirect ophthalmoscopy, slit lamp examination, and color fundus photographs. The history, physical examination findings, and fasting blood samples provided data on possible risk factors. Age-adjusted logistic regression analysis was performed to determine the risk factors for age-related maculopathy. Results. Early age-related maculopathy was detected for 44 males and 40 females. The prevalence of agerelated maculopathy increased steadily with age without significant difference between males and females. Multiple logistic regression analysis showed that increased diastolic blood pressure, obesity, hyperglycemia, ischemic ECG-abnormalities and history of myocardial infarction were significantly associated with age-

6 676 Andrius Cimbalas, Liucija Rita Černiauskienė, Alvydas Paunksnis ir kt. related maculopathy in males aged years. Current smoking and hyperglycemia were significantly associated with age-related maculopathy in females aged years. Conclusions. Our study suggests that arterial hypertension, obesity, hyperglycemia, current smoking and positive history of cardiovascular disease are relevant risk factors for age-related maculopathy in middle-aged urban population. Correspondence to L. R. Černiauskienė, Institute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, Eivenių 4, Kaunas, Lithuania. Literatūra 1. Evans JR. Risk factors for ade-related macular degeneration. Progress in Retinal and Eye Research 2001;20: Cimbalas A, Paunksnis A, Černiauskienė LR, Domarkienė S. Vidutinio amžiaus žmonių sergamumas makulopatija, susijusia su amžiumi, ir jos rizikos veiksniai. (Prevalence and risk factors of age-related maculopathy among middle aged people.) Medicina (Kaunas) 2003;39: International ARM Epidemiological Study Group. An international classification and grading system for age-related maculopathy and age-related macular degeneration. Surv Ophthalmol 1995;39: World Health Organization MONICA Project. MONICA Manual: Monitoring Trends and Determinants in Cardiovascular Disease. Cardiovascular Diseases Unit, World Heath Organization. Geneva, Switzerland; Pt. 4. Sec Tamošiūnas A. Gyvensenos rizikos veiksniai. (Behavioural risk factors.) Disertacija. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; p Norkus A, Ostrauskas R, Šulcaitė R, Varanauskienė E, Baliutavičienė D. Cukrinio diabeto klasifikacija ir diagnostika. (Clssification and diagnostics of diabetes mellitus.) Kaunas; p Vinding T, Appleyard M, Nyboe J, Jensen G. Risk factor analysis for atrophic and exudative age-related macular degeneration: an epidemiological study of 1000 aged individuals. Acta Ophthalmol 1992;70: Smith W, Mitchell P, Leeder SR. Smoking and age-related maculopathy. Arch Ophthalmol 1996;114: Vingerling JR, Hofman A, Grobbee DE, de Jong PTVM. Agerelated macular degeneration and smoking: the Rotterdam Study. Arch Ophthalmol 1996;114: McCarty CA, Mukesh BN, Fu CL, Mitchell P, Wang JJ, Taylor HR. Risk factors for age-related maculopathy: the Visual Impairment Project. Arch Ophthalmol 2001;119: Hirvela H, Luukinen H, Laara E, Laatikainen L. Risk factors of age-related maculopathy in a population 70 years of age or older. Ophthalmology 1996;103: Chaine G, Hullo A, Sahel J, Soubrane G, Espinasse B, Schutz D, et al. Case-control study of the risk factors for age-related macular degeneration. France-DMLA Study Group. Br J Ophthalmol 1998;82: Miyazaki M, Nakamura H, Kubo M, Kiyohara Y, Oshima Y, Ishibashi T, et al. Risk factors for age-related maculopathy in a Japanese population: the Hisayama study. Br J Ophthalmol 2003;87: Klein R, Klein BEK, Linton KLP, DeMets DL. The Beaver Dam Eye Study: the relation of age-related maculopathy to smoking. Am J Epidemiol 1993;137: Klein R, Klein BEK, Tomany SC, Moss SE. Ten-year incidence of age-related maculopathy and smoking and drinking: the Beaver Dam Eye Study. Am J Epidemiol 2002;156: Straipsnis gautas , priimtas Received 10 December 2003, accepted 26 May Kahn HA, Leibowitz HM, Ganley JP, Kini MM, Colton T, Nickerson RS, et al. The Framingham Eye Study. 1. Outline and major prevalence findings. Am J Epidemiol 1977;106: Goldberg J, Flowerdew G, Smith E, Brody JA, Tso MO. Factors associated with age-related macular degeneration. Am J Epidemiol 1988;128: Klein R, Klein BEK, Franke T. The relationship of cardiovascular disease and its risk factors to age-related maculopathy: the Beaver Dam Eye Study. Ophthalmology 1993;100: Smith W, Mitchell P, Leeder SR, Wang JJ. Plasma fibrinogen levels, other cardiovascular risk factors, and age-related maculopathy: the Blue Mountains Eye Study. Arch Ophthalmol 1998;116: Vingerling JR, Dielemans I, Bots ML, Hofman A, Grobbee DE, de Jong PT. Age-related macular degeneration is associated with atherosclerosis. The Rotterdam Study. Am J Epidemiol 1995;142: Klein R, Klein BE, Marino EK, Kuller LH, Furberg C, Burke GL, et al. Early age-related maculopathy in Cardiovascular Health Study. Ophthalmology 2003;110: Klein R, Klein BE, Tomany SC, Cruickshanks KJ. The association of cardiovascular disease with the long-term incidence of age-related maculopathy: the Beaver Dam Eye Study. Ophthalmology 2003;110: Schaumberg DA, Christen WG, Hankinson SE, Glynn RJ. Body mass index and the incidence of visually significant agerelated maculopathy in men. Arch Ophthalmol 2001;119: Klein BE, Klein R, Lee KE, Jensen SC. Measures of obesity and age-related eye diseases. Ophthalmic Epidemiol 2001;8: Eye Disease Case-Control Study Group: risk factors for neovascular age-related macular degeneration. Arch Ophthalmol 1992;110: Klein R, Klein BEK, Jensen SC. The relation of cardiovascular disease and its risk factors to the 5-year incidence of agerelated maculopathy: the Beaver Dam Eye Study. Ophthalmology 1997;104: Hyman L, He O, Grimson R, Oden N, Schachat A, Leske M. Risk factors for age-related maculopathy. Invest Ophthalmol Vis Sci 1992;33S: Delcourt C, Michel F, Colvez A, Lacroux A, Delage M, Vernet MH. Associations of cardiovascular disease and its risk factors with age-related macular degeneration: the POLA study. Ophthalmic Epidemiol 2001;8: Hyman LG, Lilienfeld AM, Ferris FL, Fine SL. Senile macular degeneration: a case-control study. Am J Epidemiol 1983;118: