SVEIKATOS MOKSLAI HEALTH SCI ENC ES. Visuomenės sveikata Medicina Slauga. Public Health Medicine Nursing (40)

SVEIKATOS 2005 3(40) MOKSLAI HEALTH SCI ENC ES Visuomenės sveikata Medicina Slauga Public Health Medicine Nursing Þurnalas spausdina mokslinius straipsnius lietuviø, anglø ir kitomis kalbomis. Visi straipsniai recenzuojami þymiø tos mokslo srities mokslininkø. Straipsniams keliami reikalavimai atitinka Lietuvos prestiþiniams mokslo leidiniams keliamus reikalavimus Þurnalas skirtas visø specialybiø gydytojams ir kitø srièiø specialistams Þurnalas internete: www.sam.lt 2005 BIRŽELIS

2 Sveikatos mokslai Nr.3 2005 m. THE CONCEPT OF CULTURE AND ITS CONNECTIONS TO NURSING CARE V.ÞYDÞIÛNAITË, S. JONUÐAITË Kaunas University of Technology, Institute of Educational Studies, Klaipëda College, Health Faculty Key words: culture, nursing care, cultural competence. Summary The article explores the essence of concept of a culture, illuminates modifications of this concept connecting it to nursing care. The research problem includes the following questions: What overlaps and differences exist between modification of a concept of culture? How it is connected to nursing care? What are the core peculiarities that characterize the cultural competence as the modification of the concept of a culture? Research method: concept analysis. The implications are the following: 1) Culture, race, nationality and ethnicity are not the similar or adequate notions. For the concept of culture the closest notion is ethnicity, which describes socially, culturally and politically formed groups of individuals that share characteristics that are not typical or natural for others. 2) Cultural competence as a modification of the concept of culture includes two levels individual and organizational with its specific content through which the culture is connected to nursing care. INTRODUCTION Care is an attitude or orientation that is beneficial through the acts or omissions, of one person to another [26] and caring is an inclusive human trait denoting a primary way of being in the world that is natural and of primal importance in our relatedness to others [26]. Caring and nursing should meet the needs of all members of society [5], thus nurses should demonstrate an awareness of care so that it also relates to patients form different cultural groups. There is an increasing body of knowledge concerning the impact of culture in health care that is mainly based on the notion that illness and health beliefs and practices are culturally bound [16], i.e. in order to provide nursing care in full value for patients from different ethnic groups, these practices and beliefs should be respected [19,24]. The impact of culture has attracted attention in cross- and transcultural nursing, as it has become evident that both the health care providers and the patients perceptions of illness and health care practices are influenced by their cultural heritage [16]. The culture of differences, which is based on establishment of disparity in the comprehension of the own and foreigner, between my and others, feeling and recognition of the value of the self and others. From this standpoint here is visible problem how to soften the denial and exclusion mechanisms of otherness or another : physical destruction of the other or deliberate ignorance or deportation of the otherness? It is hardly could be refuted the existence of those mechanisms in nursing care. The culture of differences by itself is not the culture of love or tolerance though the imperative of love is one of the sources of culture [22,23]. To eliminate the other by physical demolishment as well as by imagination that the otherness is only the illusion is easier than to express love to that otherness. Thus do not understand the other man is more simply than to accept him / her. The originality of culture is predetermined by differences and variety and it is not only casual qualities of this culture, but on the contrary the difference, which is covered by essence of existence, i.e. heterogeneity of existence is the core of a culture and it is not detached form nursing care too. The indispensable condition of successful development of cultures is an intuition of heterogeneity of existence in emotional attitude of people [22]. One of possibilities or ways to soften such problem is related to development of cultural competence of nurses. There has been no consensus on the definition to be used in the research area of cultural competence [4]. Even the outcome of care where cultural or ethnic aspects are taken into account involves the variety of terms: the nursing care is regarded as culturally adjusted, appropriate, aware, congruent, competent, comprehensive, relevant or

2005 m. Sveikatos mokslai Nr.3 3 sensitive [16]. None of the mentioned terms adequately conveys the idea of commitment to seeking common ground in cultural universalities [33] in nursing care context 1. Research aim: to analyze the concept of culture and its modifications by illuminating its connections to nursing care. 1. CONCEPT OF A CULTURE Culture is a complicated notion. Here is not exists the unified concept of culture, and here are hundreds of different definitions of culture. In spite of variety of definitions the concept of culture is treated as concrete construct. The culture is perceived as the life order according which people establish the meanings to various practices of symbolic representations [12]. Those are the ways by which communicating people make their existence meaningful individually and in groups. The culture embraces all manifestations of the everyday practices: it is as the inherited ways of life, including beliefs, value systems that are typical for a certain group [3,12,19]. It is impossible to see or to grope a culture and we may see not a culture but its manifestations: the culture is never static, it is always dynamic and under changes, and most often it is influenced by individual behavior; the culture exists inside of individual and at the same time is global and social construct [35]. It means, that the individual differences in culture could be measured according peoples ability to accept and share standpoints, values, behavior, which are characteristics of culture to which those people belong. Kroeber et al [35] extracts six categories that represent standpoints related to culture: descriptive 2, historical 3, normative 4, psychological 5, structural 6, genetic 7. Many categories are connected with the cultural groups such as race, ethnicity and nationality, but sex and sexual orientation is not attached to culture. 1 In Lithuanian academic, application and political levels here is not still clearly defined the cultural competence. Also here is not distinguished the notions such as cross-, inter-, multi- and transcultural that are closely related to the notions of culture and cultural competence from the semantic standpoint. Those semantic differences are not recognized as modifications of concept of culture. In Lithuanian language every mentioned notion (except multicultural) is named as intercultural. Such inadequacy between Lithuanian and English notions indirectly influences the limits of cultural competence development from standpoint of educational practice and stipulates problems in academic scientific level. 2 The different types of activity and behavior that are related to culture. 3 The orientation to traditions and inheritance that are connected to group of people. 4 The description of rules and norms, which are attached to culture. 5 The education of solving the new problems oriented to behavior rules and culture. 6 The elements of public and organizational culture. 7 The origins of culture. 8 Multicultural multinational (27, p. 417). Multi- [In Latin language multum many] indicates relation with the meaning great number (32, p.658), expresses relation with the abundance, big amounts (2, p.499). The concept of race is not a culture [35]. It is obvious to evaluate the race according to biological indicators. Culture could be investigated by selecting the population according to biological origins. Мацумото [35] mentions that culture is especial because it is social, but not biological construct and culture should not be identified as a race. The concept of nationality also is not culture. Мацумото [35] underlines that here is not exists the strict dependence of culture and nationality from one to another. A nationality in common sense means origin of a person according country where he / she had born. In cross-cultural research data is collected by performance of investigations in various countries. When researchers find the differences between samples, the results are interpreted as function of a culture, but not of a country or nationality. The concept of ethnicity is originated from Greek word etnos, which means people from the same nationality or kinship [10]. Ethnicity is characterized by three general traits [35]: 1) cultural norms and values; 2) strength of ethnical identity and its meaning; 3) standpoints that are related to minority status. Lipson et al [21] indicate that concept of ethnicity describes the socially, culturally and politically formed groups of individuals that share characteristics, which are not typical for other groups. Those characteristics could be the following: common origin, sensation of historical continuity, common language, religion and interaction with the members of the same group. Ethnical identity means conscious sharing with values, prejudices, loyalty and practices by which is demonstrated the belonging to concrete group. Thus the concept of ethnicity is the most proximate to notion of a culture. 2. MODIFICATIONS OF CONCEPT OF CULTURE (CROSS-, TRANS-, INTER- AND MULTICULTURAL): KEY ASPECTS AND ATTACHMENT TO NURSING CARE The notion intercultural is widely used, but it is abstract and this notion is not explained in dictionaries of Lithuanian language. Saugënienë [29,30] accentuates the comprehension and acceptation of culture of otherness. Mistarz [25] excludes one mor_e intercultural aspect the relation with the self-culture, and mentions that intercultural education is based on perceiving the other cultures and it helps with orientation in the self and whole system of culture. Saugënienë & Liaudanskienë [31] indicate the close relation between the notions intercultural and multicultural: multicultural 8 means public existence, and intercultural process and action.

4 Sveikatos mokslai Nr.3 2005 m. The last one is connected to need of interaction between different public components, and indicates methods and strategies for future activity [29,31]. In scientific literature here exists three core notions that are connected to notion intercultural: cross-, transand intercultural 9. The research of cross - cultural aspects is more complicated than trans or intercultural aspects. Gudykunst & Kim [15] note that cross-cultural research helps to uncover and compare the uniqueness of different cultures and the intercultural dimensions are oriented to illumination of specificity in interrelation communication between representatives from concrete countries. Emami [6] by notion transcultural means the universal certitudes, comprehensions and prejudices that could be similar in different cultures. And the notion cross-cultural, according to the author, is the specificity of one culture, which could contrast and be compared with the other culture 10. Culturally congruent nursing care can only occur when the individuals, the groups, the families, the communities, or the care cultures values, expressions, or patterns are known and used appropriately by the nurse [16]. This is done with the help of professional assessments when decisions are made about what kind of help the patients should be given, and how they should be helped. In this context the most convenient is Leininger s [19] model that consists of: 1) culture preservation and maintenance 11 ; 2) cultural care accommodation or negotiation 12 ; 3) cultural care re patterning or restructuring 13. 3. THE CULTURAL COMPETENCE AS A MODIFICA- TION OF THE CONCEPT OF A CULTURE: LEVELS To be able to meet the particular needs of patients 9 Those reflect the different aspects in interaction between different cultures or their representatives and have the different semantic meaning still do not exist in Lithuanian language. Those three notions in Western scientific literature reverberate the trend of scientific research. In Lithuania it is still obvious to express all the interactions between different cultures by one notion intercultural, which has the narrow meaning. 10 Emami (6) notes that transcultural knowing is the first phase of cross - cultural perspective, i.e. only having the information about different cultures (transcultural knowing) it could be expected the deeper cross -cultural knowing. Thus the advantage of cross - cultural research in front of trans-, and intercultural research manifest itself in cases when it is spoken about the direct collision between representatives between different cultures. In such collisions (e.g., interaction patient nurse, nurse nurse etc.) is important to know not the universal truth, but to be able to recognize the difference of other person and to apply in concrete situation the adequate abilities and knowledge. In other words, cross - cultural aspect is more urgent in cases when is striving to elucidate the specificity of every culture, and transcultural, when research purpose is to find the universal constructs by which are characterized all the cultures. 11 Which helps people of a particular culture to retain or preserve relevant care values. 12 That helps people to adapt to or to negotiate with professional care providers for beneficial or satisfying health outcomes. 13 That helps the patients to reorder, change or modify their lifestyles for new beneficial health care patterns. from different ethnic groups, nurses must have knowledge and understanding of people s culturally based health beliefs connected with care practices [9,19]. When caring for people from different cultures, ethnic groups, nurses often feel that they lack possibilities in providing holistic care and feel that they are unable to develop therapeutic relationships with their patients [13]. Nurses need to increase their awareness concerning the patient s culturally based expectations if they want to be able to provide good care for their patients [7]. By taking culturally based expectations into account it is possible to increase the well being of the elderly patients [8]. The cultural competence is also a modification of the concept of culture and it is perceived from various standpoints: 1) as individual ability; 2) as organizational system in inter-, cross-, multi- and transcultural situations. Adequately the cultural competence is expressed in individual and organizational levels. The concept of cultural competence: individual level. The cultural competence is something what we strive for; the cultural competence is described as a change of old cultural sensitiveness or awareness, cultural comprehension and knowing the new, when the person s behavior does not change and organizational changes are not stipulated [34]. Adams [1], Keegan et al [17] indicate that the cultural knowledge means making an acquaintance with the selected characteristics, history, values, and systems of value prejudices and behavior of members from ethnic groups. The cultural awareness develops the sensitiveness and awareness to the other ethnic group (that reflects the internal standpoints and changes of values). The cultural awareness should be connected to cultural knowledge. Grothahns [14] indicates that cultural awareness and cultural knowing is closely related to development of post modern society, attention of this society to cultural differences and relations with others, nevertheless those others are seen by prism of national, ethnic, social, regional or institutional aspects. The cultural sensitivity is the knowing that the cultural differences and similarities exist without evaluation of those differences between cultures, e.g. better or worse, write or wrong. Lipson et al [21] presents the narrow definition in which the cultural competence is presented as sensitivity to cultural, race, sex, sexual orientations, and social class etc. aspects. It is more than even knowledge about the other ethnic or cultural group. The cultural competence, according authors, is a complex of knowledge, prejudices and abilities. The notion of cultural competence

2005 m. Sveikatos mokslai Nr.3 5 gains an advantage in relation to other notion (e.g., sensitiveness) because of it means not even the understanding, awareness and perceptions, but also the ability to perform the intervention in a time and effectively too. Thus the cultural competence is more than acquirement of knowledge about the other ethnic or cultural group; this is a complex of knowledge, prejudices and abilities. Prejudices and standpoints, according to Lipson et al [21], are influenced by cross-cultural experience and personal qualities such as flexibility, empathy, language skills. Abilities include cross-cultural communication, cultural evaluation, cultural interpretation and intervention. Cultural perspective, according to Lipson et al [21], includes three interconnected standpoints: objective 14, subjective 15 and cross-cultural collision context 16. Le Roux [20] defines the cultural competence as ability to think, sense and act together in ways that recognize and respect ethnic, cultural and multi ethnic variety and percepts specificity of multicultural situations. Williams [34] indicates that the cultural competence is determined as ability or possibility of individuals and systems to act effectively or resound the differences across the cultures with respect and recognition for personal or organizational culture. The author notes that culturally competent executives should know the values, certitudes, traditions, customs and styles of children upbringing in families of their clients and to respect it. Thus being competent in cross-cultural acting in nursing care means learning the new behavior models and to instill it into concrete situations. Being culturally competent or having cultural understanding and awareness does not mean, that person (e.g. nurse) should know everything about every culture. Regardless of respect to differences here exist desire to be acquainted with other cultures and readiness to accept the understanding that here exists different points of view to the world and is not acquired with the becoming a member of other culture by accepting superficial, accessible to every element such as customs, language, clothing or behavior [18,28]. Renunciation of own cultural identity and adopting 14 Objective component means orientation to client, family and cultural and social characteristics of community (e.g., communication models, worldview etc.). 15 Subjective perspective accentuates personal and cultural characteristics of an individual (e.g., teacher s, nurse s, manager s etc.). Execution of cultural competence in practice is impossible without deep self knowing. It is important to know personal values, prejudices, and communication style. Such perception may help to illuminate communication limits and to influence original ethnic, religion or political groups. 16 Cross cultural collision context means the broader point of view to cultural, socioeconomic and political environment, which influences the specific systems (e.g., health care, education etc.) and members of this system. Context means the neighboring environment in which acts person who is related to situation of cross cultural collision. An ingenuous environment influences the personal self expression and its interpretations in the context of on - going process. the other culture is evidence that person could resist from this new culture slightly; it demonstrates disrespect to the one s own culture [20]. The culture encompasses not even customs or behavior, but values, standpoints, prejudices and certitudes. If customs and behavior could be adopted enough slightly, thus the values, standpoints and certitudes demand of rather deeper and fundamental comprehension and changes that are stipulated by it. Besides that the cultural competence announce that persons cannot be divided up strictly to separate groups, because of exists the big variety in cultural groups by itself. The concept of cultural competence: organizational level. The cultural competence could be treated as readiness and ability of a system to evaluate importance of the culture to render services to all segments of population [11]. For example, cultural competence in nursing care and education should be developing and focusing on community with the orientation to various ethnic groups. It is especially significant in improvement of quality of services for racial or ethnic groups through evaluation of differences between those groups and integration of cultural standpoints, prejudices and practices with the diagnostic and activity methods and through the system, which supports culturally competent activity. The cultural competence also means continuing development and improvement of abilities and skills that are important in practice, cross-cultural interactions between patients and nurses in order to assure the culturally competent rendering of nursing care. Rodriguez [28] and Williams [34] note that the cultural competence is a complex of congruent behavior, structures and politics and all these elements together help to act effectively in cross-cultural situations related to nursing care. Such explanation is different to all the presented above material, where the main emphasis in understanding of cultural competence was on system readiness, integration and transformation, i.e. conducting of separate activity phases, but not accentuating complexity of cultural competence as the phenomenon. Thus the cultural competence as a complex could be adopted and practicized by the nurse, who works at health care organization and by all that organization too. The cultural competence in general is dependent on social institutions, health care organizations, agencies, work groups and every individual separately too. Together those elements create unified system, which stipulates the effective health care activity, which includes nursing care, in cross-cultural situations. All the health care system is responsible for development

6 Sveikatos mokslai Nr.3 2005 m. of cultural competence. It means that in explanations of cultural competence should include the analysis of health care organization rules, prejudices, infrastructure and knowledge, abilities, skills, values, standpoints and certitudes of every employee who work in the concrete health care organization. CONCLUSIONS 1. The culture is relative social construct, which illuminates its subjective and objective content through the system of general behavior models, norms, values, prejudices, meanings, ideas and knowledge that are common to all group and which is manifested in everyday life, moral and law system, religion, artistic sphere and science. The culture includes the material aspect, public and structural basis, individual behavior, religion and science; this is always dynamic and changing especially by personal behavior, thus here exist the double sided relations between the culture and person. But the culture, race, nationality and ethnicity are not the similar or adequate notions or concepts. For the concept of culture the most proximate notion is ethnicity, which describes socially, culturally and politically formed groups of individuals that share characteristics that are not typical or natural for others. 2. The modifications of concept of a culture in nursing care context could be described as follows: intercultural means process that is based on interaction between the cultures; multicultural is expression of public existence; transcultural reflects the universal prejudices, values and certitudes to all cultures; cross-cultural means uniqueness of different cultures in the context of universal characteristics and the transcultural knowing is the first phase of cross-cultural perspective. 3. Cultural competence is expressed by two levels in nursing care that means connections to it: In individual level the cultural competence means a complex of knowledge, standpoints and abilities that is based on sensitiveness to aspects of culture, race, sex, sexual orientations, social class and on ability to think, sense and act together in the ways that respect and recognize the specificity of ethnic, cultural and multiethnic situations. In organizational level the cultural competence is a complex of congruent behavior, standpoints, structures and politics that help to act effectively in crosscultural situations. The cultural competence could be adopted and practicized separately by the nurse who works at health care organization and by all health care organization. The cultural competence is not acquired by becoming a member of other culture through the superficial adoption of freely accessible elements such as customs, language, clothing or behavior of a patient. References 1. Adams D. (1995). Health issues for women of color: A cultural diversity perspective. London: Thousand Oaks, SAGE Publications. 2. Bendorienë A. et al (2001). Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius: Alma littera. 3. Blakemore K., Boneham M. (1994). Age, race and ethnicity: A comparative approach. Philadelphia, PA: Open University Press. 4. Canales M., Bowers B. (2001). Expanding conceptualizations of culturally competent care. Journal of Advanced Nursing, 36(1):102-111. 5. Cortis J., Kendrick K. (2003). Nursing ethics, caring and culture. Nursing Ethics, 10(1):77-88. 6. Emami A. (2000). Understanding Iranian Late-in -life Immigrants Perceptions and Experiences of Health, Illness and Culturally Appropriate Care. Stockholm: Department of Clinical Neuroscience, Occupational Therapy and Elderly Care Research, Division of Geriatric Medicine and Center of Elderly Care Research, Karolinska Institute. 7. Emami A., Ekman S.-L. (1998). Living in a foreign country in old age: Life in Sweden as experienced by elderly Iranian immigrants. Health Care in Later Life, 3:183-189. 8. Emami A., Torres S., Lipson J., Ekman S.-L. (2000). An ethnographic study of a day centre for Iranian immigrant seniors. Western Journal of Nursing Research, 22:169-188. 9. Emerson J. (1995). Intercultural communication between community health nurses and ethnic minority clients. Unpublished doctoral dissertation, George Mason University. 10. Eriksen T. (1993). Ethnicity and Nationalism: Anthropological Perspectives. London: Pluto Press. Retrieved October 7, 2004. From Ericson s site: http://folk.uio.no/geirthe/ethnicity.html#chapter1. 11. Fieldman I. (2003). Information packet: Cultural Sensitivity with Immigrant Families and their Children. Retrieved January 15, 2005. From Hunter College School of Social Work, Website: http:// www.hunter.cuny.edu/socwork/nrcfcpp/downloads/cultual-sensitivitywith-immigrants2.pdf. 12. Friedman J. (1994). Cultural identity and global process. London: Sage. 13. Gerrish K. (1998). Preparing nurses to care for minority ethnic communities. International Nursing Review, 4:115-118;127. 14. Grothahns R. (2002). Cultural awareness. In: Routledge Encyclopedia of Language teaching and learning. London: Routledge, p. 159-162. 15. Gudykunst W., Kim Y. (1997). Communicating with strangers: an approach to intercultural communication. Boston: McGraw Hill. 16. Heikkilä K. (2004). Tie role of ethnicity in care of elderly Finnish immigrants. Stockholm: Department of Clinical Neuroscience, Occupational Therapy and Elderly Care Research, Division of Geriatric Medicine and Center of Elderly Care Research, Karolinska Institute. 17. Keegan D., Hyle A., Sanders V. (2003). Cultural competence, Educators and Military families: Understanding the Military in a Department of Defense Dependents s School. Retrieved October 15, 2004. From Oklahoma State University Website: http://pdfs. scarecroweducation.com/sc/tjs/sctjslnov2004.pdf. 18. King M., Sims A., Osher D. (2004). How is Cultural Competence Integrated in Education? Retrieved October 15, 2004. From Cultural Competency Website: http://www.air.org/cecp/cultural/q_integrated.htm

2005 m. Sveikatos mokslai Nr.3 7 19. Leininger M. (1991). Cultural race and diversity: A theory of nursing. New York: National League for Nursing Press. 20. Le Roux J. (2002). Effective educators are culturally competent communicators. Intercultural Education, 13 (1). - Retrieved October 10 2004. From Education Arena Website: http://www.educationarena.com/educationarena/ceji13_1a.pdf. 21. Lipson J., Dibble S., Minarik P. (1996). Culture & Nursing Care: a pocket guide. USA: UCSF Nursing Press. 22. Martinkus A. (2004a). Skirtumø kultûra. Kultûros barai, 4 (473):16-21. 23. Martinkus A. (2004b). Skirtumø kultûra. Kultûros barai, 5 (474):15-18. 24. Meleis A., Lipson J., Muecke M., Smith G. (1998). Immigrant women and their health: An olive paper. Indianopolis: Nursing Press of Sigma Theta Tau. 25. Mistarz R. (2002). Lenkijos Respublikos pamariø kaðubø patirtis regiono kalbà integruojant á bendrojo lavinimo mokyklø mokymo programas. Þemaièiø þemë, 2:8-11. 26. Morse J., Bottorff J., Neader W., Solberg S. (1994). Comparative analysis of conceptualizations and theories of caring. In: E.C. Hein & M.J. Nicholson (Eds.): Contemporary leadership behavior. London: Lippincott. p. 24-31. 27. Piesarskas B. (2001). Dabartinës anglø kalbos þodynas. Vilnius: Alma littera. 28. Rodriguez B. (1999). What Is Cultural Competence? Retrieved October 15, 2004. From CASAnet Resources Website: http:// www.casanet.org/library/culture/competence-i.htm. 29. Saugënienë N. (2000). Lietuvos tautiniø maþumø ðvietimas multikultûriðkumo vertybiniame kontekste. Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, Edukologija, 07 S. Kauno technologijos universitetas, Edukologijos institutas. 30. Saugënienë N. (2003). Lietuvos tautiniø maþumø ðvietimas multikultûriðkumo vertybiniame kontekste. Monografija. Kaunas: Technologija. 31. Saugënienë N., Liaudanskienë A. (2003). Multikultûriniø ir tarpkultûrinës sàveikos veiksniø átaka pedagogø ir vaikø tëvø bendradarbiavimui demokratëjanèios ðalies kontekste. Socialiniai mokslai, 2(39):48-60. 32. Vaitkevièiûtë V. (2001). Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius: Þodynas. 33. Wenger A. (1999). Cultural openness: Intrinsic to human care. Journal of Transcultural Nursing, 10(1):10. 34. Williams B. (2001). Accomplishing Cross Cultural Competence in Youth Development Programs. Journal of Extention, 39 (6), December. Retrieved October 18, 2004. From Journal of Extention Website: http://www.joe.org/joe/2001december/iw1.html. 35. Мацумото Д. (2002). Психология и культура. Санкт- Петербург: Прайм-Еврознак. KULTÛROS KONCEPTAS IR JO RYÐIAI SU SLAUGA V.Þydþiûnaitë, S.Jonuðaitë Santrauka Raktaþodþiai: kultûra, slauga, kultûrinë kompetencija. Straipsnyje atskleidþiami esminiai kultûros koncepto bruoþai ir iðryðkinamos ðio koncepto modifikacijos, siejant juos su slauga. Multikultûriðkumas, transkultûriðkumas, tarpkultûriðkumas, kroskultûriðkumas ir kultûrinë kompetencija straipsnyje pristatyti kaip kultûros koncepto modifikacijos. Pristatoma tyrimo problema apima tris tarpusavyje susijusius klausimus: Kokie egzistuoja persidengimai ir skirtumai tarp kultûros koncepto modifikacijø? Kaip tai yra susijæ su slauga? Kokie ðerdiniai ypatumai, kurie charakterizuoja kultûrinæ kompetencijà kaip kultûros koncepto modifikacijà? Tyrimo tikslas iðanalizuoti kultûros konceptà ir jo modifikacijas, atskleidþiant jø ryðius su slauga. Kultûros koncepto analizë atskleidë ðiuos aspektus: 1. Kultûra reliatyvus socialinis konstruktas, savo subjektyvøjá ir objektyvøjá turiná atskleidþiantis per bendrø visai grupei elgesio modeliø, normø, vertybiø, nuostatø, reikðmiø, idëjø ir þiniø sistemà bei pasireiðkiantis kasdieniniame gyvenime, moralës ir teisës sistemoje, religijoje, meninëje sferoje bei moksle. Kultûra apima materialøjá aspektà, visuomeninius, struktûrinius pagrindus, individualøjá elgesá, religijà, mokslà; ji visuomet dinamiðka ir daþniausiai keièiama asmens elgesio, tad èia egzistuoja dvipusis ryðys tarp kultûros ir þmogaus. Kultûra, rasë, tautybë ir etniðkumas nëra tapaèios sàvokos. Kultûrai artimiausias terminas etniðkumas, kuris apibûdina socialiai, kultûriðkai ir politiðkai susiformavusias individø grupes, besidalijanèias kitiems nebûdingomis charakteristikomis. 2. Kultûrinë kompetencija iðreiðkiama individualiuoju bei organizacijos lygmenimis, per kuriuos ji siejama su slauga. Individualiame lygmenyje kultûrinë kompetencija yra þiniø, poþiûriø ir gebëjimø kompleksas, apimantis jautrumà kultûriniams, rasiniams, lyèiø, seksualinës orientacijos, socialinës klasës aspektams bei gebëjimà galvoti, jausti ir kartu veikti tokiais bûdais, kuriais pripaþástama ir gerbiama etninë, kultûrinë ir multietninë ávairovë bei suvokiamas multikultûriniø situacijø specifiðkumas. Organizaciniame lygmenyje kultûrinë kompetencija kompleksas kongruentiðko elgesio, poþiûriø, struktûrø ir politikø, padedanèiø efektyviai dirbti tarpkultûrinëse situacijose. Kultûrinë kompetencija gali bûti perimta ir praktikuojama tiek atskirai sveikatos prieþiûros organizacijoje dirbanèio slaugytojo, tiek ir visos organizacijos. Ji neágyjama tampant kitos kultûros nariu pavirðiniø, visiems laisvai prieinamø elementø, tokiø kaip paproèiai, kalba, apranga ar elgesys, perëmimo keliu. Gauta 2005-05-09

8 Sveikatos mokslai Nr.3 2005 m. STRESAS INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIØ SLAUGYTOJØ DARBE D.KRIUKELYTË, A.VAÐKELYTË, L.ÞITINAITË Kauno medicinos universitetas, Slaugos ir rûpybos katedra Raktaþodþiai: stresas, intensyvios terapijos skyriaus slaugytojai. Santrauka Tyrimas atliktas naudojant anketà, kurià sudarë 47 teiginiai. Atsakymo variantai buvo: visada, kartais ar niekada. Tyrime dalyvavo 90 slaugytojø, dirbanèiø intensyvios terapijos skyriuose. Tirta darbo vietos mikroklimatas, bendradarbiavimas su kolegomis darbo vietoje, streso átaka slaugant sunkiai serganèius ir mirðtanèius pacientus, prieþastys, trukdanèios bendrauti su sunkiai serganèiais pacientais ir jø artimaisiais bei gebëjimas susidoroti su darbe patiriamu stresu. ÁVADAS Stresas darbe yra antroji (28 proc. darbuotojø) po nugaros skausmø Europos Sàjungoje daþniausiai sutinkama ir su darbu susijusi sveikatos problema [1]. Mokslininkai yra iðskyræ veiksnius, kurie gali turëti átakos stresui darbe, tai gali bûti universalûs ir individualûs veiksniai. Universalûs veiksniai, galintys kelti stresà darbe, tai: veiksniai, susijæ su darbo uþduotimis, darbuotojo vaidmeniu, bendravimo veiksniai, organizacijos struktûra ir mikroklimatas. Individualûs veiksniai, darantys átakà darbuotojø iðgyvenamo streso lygmeniui, tai: sunkumai ðeimoje, ekonominiai sunkumai, asmenybë [2]. Streso darbe prevencija yra vienas ið Europos Komisijos komunikato dël Naujosios sveikatos ir saugos darbe strategijos tikslø [3]. Iðsivysèiusiose ðalyse jau nuo XX amþiaus pradþios stresui darbe, kaip ypaè aktualiai profesinës sveikatos problemai, skiriamas ypatingas dëmesys. Tyrimai atliekami ávairiø pasaulio ðaliø institutuose ir universitetuose [4]. Lietuvoje pastaraisiais metais stresas taip pat tapo viena ið labiausiai nagrinëjamø ir opiausiø nûdienos problemø [5,6]. Stresà tyrinëja ávairiø srièiø, kaip antai medicinos, psichologijos, elgesio biologijos ir socialiniø mokslø, mokslininkai. Lietuvos higienos instituto darbo medicinos centre streso darbe moksliniai tyrimai vykdomi nuo 1994 metø. Sveikatos prieþiûros ástaigose slaugytojai susiduria su tam tikromis, bendruomenës lygio socialinëmis, psichologinëmis ir sveikatos problemomis, kurios gali sukelti stresà [7]. Todël labai svarbu gebëti sumaþinti streso darbe rizikà ir iðsiugdyti sugebëjimà valdyti stresà sukelianèias situacijas. Darbo tikslas ávertinti slaugytojø, dirbanèiø intensyvios terapijos skyriuose, patiriamà stresà. DARBO METODIKA Tyrimo metodas. Tyrimas atliktas KMUK intensyvios terapijos skyriuose naudojant tyrëjø paruoðtà anketà. Ið 100 anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojams pateiktø anketø buvo gràþinta 90 (90 proc.). Tyrimo instrumento charakteristika. Anketà sudarë bendrieji duomenys (slaugytojø amþius, iðsilavinimas, darbo staþas) ir 47 teiginiai, kurie buvo suskirstyti á ðias grupes: 1. Intensyvios terapijos skyriø darbo vietos mikroklimatas. 2. Prieþastys, sàlygojanèios stresà, intensyvios terapijos skyriaus slaugytojø darbe. 3. Sunkiai serganèiø, mirðtanèiø pacientø ir jø ðeimos nariø átaka slaugos personalui. 4. Slaugytojø, dirbanèiø intensyvios terapijos skyriuose, gebëjimas susidoroti su darbe patiriamu stresu. Atsakymo variantai buvo: visada, kartais ar niekada. REZULTATAI IR JØ APTARIMAS KMUK intensyvios terapijos skyriuose dirba slaugytojai, kuriø amþiaus vidurkis 33,7 ± 6,7 metø, darbo staþo vidurkis 10 ± 8,74 metø. Pagal iðsilavinimà 92,2 proc. slaugytojø yra baigæ medicinos mokyklà arba kolegijà ir 7,8 proc. Kauno medicinos universiteto Slaugos fakultetà. 1. Intensyvios terapijos skyriø darbo vietos mikroklimatas. Ámonëse, kuriose visi veiksmai grieþtai reglamentuoti, nëra galimybës dalyvauti priimant sprendimus ar kaip nors daryti jiems átakà, darbuotojai labiau linkæ iðgyventi átampà ir stresà [2]. Paprastai darbdaviai per

2005 m. Sveikatos mokslai Nr.3 9 maþai dëmesio skiria mikroklimatui, kuris yra susijæs su darbo naðumu ir paèiø darbuotojø sveikata [5]. Kenksmingi psichosocialiniai ir organizaciniai darbo veiksniai susijæ su darbo turiniu, darbo struktûra, darbo aplinka ir organizacinëmis sàlygomis bei su paties dirbanèiojo (slaugytojo) kompetencija ir jo poreikiais [1]. KMUK intensyvios terapijos skyriuose 63,3 proc. slaugytojø teigia, kad organizacijos darbas visada pagrástas pasitikëjimu ir atsakomybe (1 lentelë). Daugiau nei pusei respondentø (53,3 proc.) visada pakanka informacijos apie paskyrimus ir tikslus. Slaugytojai, kaip multidisciplininës sveikatos prieþiûros komandos nariai, turëtø dalyvauti vystant komandos veiklos politikà ir sudarant bei aptariant kiekvieno paciento prieþiûros planà [8]. Atlikto tyrimo duomenimis, 50 proc. atsakiusiøjø teigia, kad tik kartais slaugos planai yra sudaromi aptarus juos kartu su gydytojais ir suradus bendrus sprendimus. Intensyvios terapijos skyriø slaugytojai (65,6 proc.) teigia, kad darbo vietoje kartais vyrauja komandos dvasia ir kolegos dþiaugiasi gerai atliekamu darbu bei darbo atmosfera kartais yra draugiðka ir gera (74,4 proc.). Tipiðka stresinë situacija susijusi su darbo reikalavimais, kurie nesiderina su slaugytojø þiniomis ir sugebëjimais, ypaè tada, kai slaugytojas silpnai tegali kontroliuoti darbo procesà ar gauna nepakankamà socialinæ paramà darbe [9]. Iðkilus problemoms darbe 50,0 proc. slaugytojø visada randa su kuo galëtø pasikalbëti. Dauguma slaugytojø (81,1 proc.) teigë, kad jø sumanymus ir pasiûlymus kolegos kartais palaiko ir paremia. Siekiant gerinti darbuotojø saugà ir sveikatà svarbu geras darbo organizavimas ir vadyba [5]. 1 lentelë. Intensyvios terapijos skyriuje vyraujantis mikroklimatas. Vyraujantis mikroklimatas intensyvios terapijos skyriuje VISADA (%) KARTAIS (%) NIEKADA (%) Mes padedame ir paremiame vienas 43,3 56,7 - kit¹ Mûsø organizacijos darbas pagrástas 63,3 30,0 6,7 pasitikëjimu ir atsakomybe Darbo vietoje vyrauja komandos 31,1 65,6 3,3 dvasia Mano kolegos d iaugiasi, kai gerai 25,6 65,6 6,7 atlieku savo darb¹ Mane palaiko ir paremia, kai turiu 8,9 81,1 10,0 sumanymø ir pasiûlymø Darbo atmosfera yra draugiška ir 18,9 74,4 6,7 gera Esame atviri tarpusavyje 8,9 72,2 18,9 Jei darbe iðkilo kokiø nors problemø, 50,0 41,1 8,9 visada surasiu k¹ nors, su kuo galëèiau pasiðnekëti Pakanka informacijos apie 53,3 36,7 10,0 paskyrimus ir jø tikslus Slaugos planai sudaromi kartu juos aptarus su gydytojais ir suradus bendrus sprendimus 37,8 50,0 12,2 2. Prieþastys, sàlygojanèios stresà intensyvios terapijos skyriaus slaugytojø darbe Rûpintis þmonëmis tai sukelianti stresà profesija. Kartu su kasdienëmis problemomis, personalo trûkumu, þemu atlyginimu, neáprastomis procedûromis, virðvalandþiais, pacientø mirtimis slaugytojai gali prarasti pusiausvyrà ir emociðkai iðsekti. Geri santykiai su kolegomis ir komandos parama padeda susidoroti su ðiais stresoriais [7,10]. Nustatyta, kad daugumai respondentø KMUK intensyvios terapijos skyriuose darbas visada (53,3 proc.) yra skubus, taèiau tik kartais (55,6 proc.) yra galimybë realizuoti savo asmeninius sugebëjimus, priimti savarankiðkus sprendimus (60,0 proc.) (2 lentelë). Darbas visada yra atsakingas (75,6 proc.), pareigos tiksliai apibrëþtos (57,8 proc.), taèiau daugiau nei pusë respondentø (52,2 proc.) tik kartais jauèiasi saugûs ir vertinami kaip darbuotojai, bet niekada (42,2 proc.) nesijauèia saugiai dël ateities perspektyvø ir tik kartais (33,3 proc.) arba niekada (44,4 proc.) yra patenkinti gaunamu atlyginimu. Didesnioji dalis respondentø teigia, kad darbo valandos visada paskirstytos tiksliai pagal suplanuotà grafikà (65,6 proc.), taèiau darbo laikas visada (43,3 proc.) arba kartais (36,7 proc.) yra patogus ir nesukelia konfliktø ðeimoje. Daugiau nei pusë atsakiusiøjø (57,8 proc.) kartais jauèia socialinës ir psichologinës paramos trûkumà dël 2 lentelë. Slaugytojø darbas intensyvios terapijos skyriuje. Jūsų darbas: VISADA (%) KARTAIS (%) NIEKADA (%) Skubus 53,3 37,8 8,9 Darbe menka galimybė realizuoti savo 12,2 55,6 32,2 asmeninius sugebėjimus Nekūrybiškas 26,7 47,8 25,5 Atsakingas (esu atsakinga už pacientus) 75,6 15,6 8,9 Darbe priimate savarankiškus 15,6 60,0 24,4 sprendimus Pareigos tiksliai apibrėžtos 57,8 25,6 16,7 Galite siekti karjeros 31,1 35,6 32,2 Jaučiatės saugiai dėl ateities 21,1 36,7 42,2 perspektyvų Jaučiatės saugūs ir vertinami kaip 17,8 52,2 30,0 darbuotojai Esate patenkinti gaunamu atlyginimu 22,2 33,3 44,4 Darbo valandos paskirstytos tiksliai 65,6 23,3 11,1 pagal suplanuotą grafiką Dažnai tenka dirbti viršvalandžius 20,0 43,3 36,7 Tenka dirbti naktį (naktiniai budėjimai) 42,2 45,6 12,2 Darbo laikas patogus, nesukeliantis 43,3 36,7 20,0 konfliktų šeimoje Jaučiamas socialinės ir psichologinės 20,0 57,8 22,2 paramos trūkumas Dažnos konfliktinės situacijos 16,7 67,8 15,6 Darbe galite laisvai bendrauti ir aptarti 28,9 60,0 11,1 iškilusias problemas Nuolat triukšmas 41,1 46,7 12,2 Ribota darbo erdvė 46,7 31,1 22,2 Blogas apšvietimas 27,8 34,4 37,8 Sudaromos sąlygos kavos pertraukėlėms 44,4 41,4 14,4

10 Sveikatos mokslai Nr.3 2005 m. kartais (67,8 proc.) iðkylanèiø konfliktiniø situacijø ir galimybiø laisvai bendrauti ir iðspræsti iðkilusias problemas (60,0 proc.). Esant geriems santykiams, darbuotojas gali gauti socialinæ paramà ið bendradarbiø, tai yra þmoniø, geriausiai þinanèiø problemas, iðkylanèias atliekant konkreèias uþduotis [2]. Intensyvios terapijos slaugytojø stresui taip pat turi átakos ribota darbo erdvë, nuolatinis triukðmas, netinkamas apðvietimas, sàlygø poilsiui sudarymas. Steenkamp W.C. ir van der Merve A.E. rekomenduoja, kad dëmesys bûtø kreipiamas á slaugytojø atlyginimà, geresnius slaugytojø-pacientø santykius ir komandos nariø vienø kitiems paramà [10]. 3. Sunkiai serganèiø, mirðtanèiø pacientø ir jø ðeimos nariø átaka slaugos personalui Paciento artimieji intensyvios terapijos skyriuje gali turëti personalui teigiamà ir neigiamà átakà. Teigiama yra tai, kad padidëja galimybë personalui gauti atgaliná ryðá ir jø darbo pripaþinimà. Taèiau nerealûs artimøjø reikalavimai gali sukelti personalui stresà [11]. Ið 1 paveikslo matome, kad dauguma respondentø, dirbanèiø KMUK intensyvios terapijos skyriuje, mano, jog visada svarbu: iðsaugoti paciento savigarbà (81,1 proc.), iðlaikyti jausmø pusiausvyrà (73,3 proc.), viltá pacientui ir artimiesiems (61,1 proc.), bendrauti ne tik su pacientu, bet ir su jo artimaisiais (58,9 proc.). Spatt L. ir bendraaut. [12] teigia, kad intensyvios terapijos skyriaus 3 lentelë. Prieþastys, trukdanèios bendrauti su sunkiai serganèiais pacientais ir jø artimaisiais. Bendravimą su sunkiai sergančiais pacientais ir jų artimaisiais Jūs laikote sunkiu, nes: VISADA (%) KARTAIS (%) NIEKADA (%) Jaučiate siaubą, baimę ir kaltės jausmą 6,7 32,2 61,1 Situacija primena savus skaudžius 3,3 48,9 47,8 išgyvenimus (pvz., prarastą šeimos narį) Situacija sukelia prisiminimus apie ankstesnę 2,2 27,8 70,0 profesinę situaciją, kurios Jūs neįveikėte Situacija iškelia sunkius etinius ir moralinius 12,2 61,1 26,7 klausimus Susiduriate su situacija, kai paciento priežiūra nebeturi jokio kito tikslo išskyrus skausmo malšinimą 14,4 72,2 13,3 4 lentelë. Slaugytojø, dirbanèiø intensyvios terapijos skyriuose, naudojami streso valdymo bûdai. Su patiriamu stresu bandau susidoroti šiais būdais: VISADA (%) KARTAIS (%) NIEKADA (%) Neigiu susidariusią situaciją 10,0 48,9 41,1 Bandau įsijausti į situaciją ir į ją pažvelgti 52,2 37,8 10,0 objektyviai Nusiraminu tik būdama kartu su šeima 35,6 47,8 16,7 Atsipalaiduoju ir užsimirštu draugų rate 36,7 52,2 11,1 Užsiimu mėgstama veikla 38,9 48,9 12,2 Stengiuosi išsikalbėti apie patirtą stresinę 31,1 47,8 21,1 situaciją Užsidarau savyje ir apie patirtą stresą niekam 10,0 41,1 48,9 nepasakoju Šaukiu ir kaltinu aplinkinius 8,9 35,6 55,6 Stengiuosi nukreipti dėmesį nuo esamos situacijos 20,0 53,3 26,7 Į problemą stengiuosi žiūrėti optimistiškai ir niekados nenuleidžiu rankų 36,7 51,1 12,2 slaugytojai gali susidurti su ðeimà veikianèiais stresoriais bei jø átaka paciento ir ðeimos gerovei. Naudodami skyriuje patvirtintà slaugos kokybës standartà, jie gali ágyvendinti tyrimais pagrástas intervencijas, uþtikrinanèias informacinius ir emocinius ðeimos poreikius. Slaugytojo vaidmuo prasipleèia nukreipiant savo tikslus á pagalbà ðeimai, kai paciento bûklë yra labai sunki. Jei pacientas mirðta, pagalba ðeimai sielvarto metu padeda personalui áveikti savo paèiø sielvartà [11]. Didþioji dalis respondentø (61,1 proc.) teigia, kad niekada nejauèia baimës, siaubo, kaltës jausmo bendraujant su sunkiai serganèiais pacientais ir jø artimaisiais (3 lentelë). Á teiginá, kad situacija primena savus skaudþius iðgyvenimus (pvz., prarastà ðeimos nará), respondentø atsakymai pasiskirstë beveik vienodai: kartais 48,9 proc., niekada 47,8 proc. Taèiau net 70,0 proc. slaugytojø teigia, kad niekada neprisimena ankstesnës profesinës situacijos, kurios neáveikë. Kai tuo tarpu 72,2 proc. intensyvios terapijos skyriø slaugytojø kartais susiduria su situacija, kai paciento prieþiûra neturi jokio kito tikslo - iðskyrus skausmo malðinimà, todël kartais (61,1 proc. ) slaugytojams tai kelia sunkius etinius ir moralinius klausimus. Ðeimos streso nustatymas ir paramos teikimas sumaþina abipusá susierzinimà ir padidina galimybes personalui ir ðeimai dirbti kartu siekiant bendro tikslo paciento gerovës [11]. 4. Slaugytojø, dirbanèiø intensyvios terapijos skyriuose, gebëjimas susidoroti su darbe patiriamu stresu Darbuotojai, dirbantys toje paèioje aplinkoje, skirtingai iðgyvena stresà. Tai lemia ne vien individualûs veiksniai (santykiai ðeimoje, ekonominë padëtis, asmenybës ypatumai), bet ir patiriamo streso suvokimas. Bûtent individualûs veiksniai lemia tai, kad ið pirmo þvilgsnio tose paèiose situacijose vieni darbuotojai jauèia stresà, o kiti ne. Vieni þmonës stresinëse situacijose puikiai 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 Proc. 81,1 15,6 3,3 Išsaugoti paciento savigarbą 73,3 18,6 7,8 Išlaikyti jausmų pusiausvyrą 61,1 58,9 35,6 3,3 Išlaikyti viltį Visada Kartais Niekada 30,0 11,1 Bendravimas 1 paveikslas. Stresinæ situacijà padedantys valdyti veiksmai slaugant sunkiai serganèius ir mirðtanèius pacientus.

2005 m. Sveikatos mokslai Nr.3 11 susikaupia ir maksimaliai iðnaudoja savo jëgas, kiti prieðingai, negali dirbti [2]. Daugiau nei pusë slaugytojø (52,2 proc.), dirbanèiø KMUK intensyvios terapijos skyriuose, visada stresà bando áveikti ásijausdami á situacijà ir á jà þvelgdami objektyviai (4 lentelë). Visada ir kartais nusiramina bûdami kartu su ðeima (35,6 proc. ir 47,8 proc.) ar uþsimirðta draugø rate (36,7 proc. ir 52,2 proc.), uþsiima mëgstama veikla (38,9 proc. ir 48,9 proc.), stengiasi iðsikalbëti apie patirtà stresinæ situacijà (31,1 proc. ir 47,8 proc.). Tuo tarpu Pajarskienë B., Jankauskas R. [5] teigia, kad tokiems darbuotojams bûdinga socialinë izoliacija, atsitraukimas. Daþnai stresà patiriantys darbuotojai vengia kolegø pasisëdëjimo arba iðnyksta ilgesniam laikui ið draugø rato. Atsakiusieji teigia, kad niekada neðaukia ir nekaltina aplinkiniø ar uþsidaro savyje ir apie patirtà stresà kartais (41,1 proc.) arba niekada (48,9 proc.) nepasakoja. Daugiau nei pusë (53,3 proc.) respondentø kartais stengiasi nukreipti dëmesá nuo esamos situacijos ir, þiûrëdami á problemà optimistiðkai, niekada nenuleidþia rankø (51,1 proc.). Taigi draugai, ðeima, kolegos, su kuriais galima bendrauti ir sulaukti ið jø supratimo ir palaikymo, taip pat yra puiki priemonë átampai áveikti ir objektyviai ávertinti situacijà [2,13]. IÐVADOS 1. Intensyvios terapijos skyriø darbo vietos mikroklimatas pagrástas pasitikëjimu ir atsakomybe, pakankama informacija apie paskyrimus ir darbo tikslus, iðkilus problemoms darbe slaugytojai randa su kuo galëtø pasikalbëti. Taèiau tik kartais : slaugos planai yra sudaromi ir aptariami kartu su gydytojais, darbo vietoje vyrauja komandos dvasia, darbo atmosfera yra draugiðka ir gera, sumanymus ir pasiûlymus kolegos palaiko ir paremia. 2. Intensyvios terapijos skyriø slaugytojø darbas skubus, atsakingas, darbo valandos paskirstytos tiksliai pagal suplanuotà grafikà. Kartais yra galimybë realizuoti asmeninius sugebëjimus, priimti savarankiðkus sprendimus; darbuotojams trûksta socialinës ir psichologinës paramos dël iðkylanèiø konfliktiniø situacijø ir galimybiø jas spræsti. Slaugytojai nëra patenkinti gaunamu atlyginimu ir ateities perspektyvomis. 3. Intensyvios terapijos skyriø slaugytojai teigia, kad slaugant sunkiai serganèius ar mirðtanèius pacientus ir bendraujant su jø ðeimos nariais svarbu iðsaugoti paciento savigarbà, iðlaikyti jausmø pusiausvyrà, bendrauti ne tik su pacientu, bet ir jo artimaisiais. 4. Slaugytojai, dirbantys intensyvios terapijos skyriuose, stresà bando áveikti: ásijausdami á situacijà ir á jà þvelgdami objektyviai, nusiramina bûdami kartu su savo ðeima ir draugais, uþsiimdami mëgstama veikla, iðsikalbëdami apie patirtà stresinæ situacijà. Literatûra 1. Pascal Paoli, Damien Merllie. Third European survey on working conditions 2000. European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions. Luxemburg, 2001. http://www. eurofound.ie/publications/ef0121.htm. 2. Stresas darbe. Kaip já valdyti? 2004. http://www.karjeroscentras.lt/lt.php/domu/straipsniai/stresas_darbe_kaip_j_valdyti/5802. 3. Communication from the Commission Adapting to change in work and society; A new Community strategy on health and safety at work 2002 2006. European Commission. 2002. http://europe.osha. eu.int/systems/strategies/future/#270. 4. Hutt J, Weidner G. The effects of task demand and decision latitude on cardiovascular reactivity to stress. Behavior Medicine 18 (4):181-8. 5. Pajarskienë B, Jankauskas R. Psichiná stresà darbe sukeliantys veiksniai ir jø ávertinimas. Vilnius. 1997. 6. Pajarskienë B, Jankauskas R. Streso darbe ávertinimas pagal psichosocialinius darbo veiksnius. Vilnius. 2001. 7. Stresas ir emocinis pervargimas. Slaugos sveikata ir darbo sauga. Slauga (Slaugos mokomoji medþiaga) 10 dalis. Charibdë, 1998, 47-72. 8. Reigle J. Resource allocation decisions in critical care nursing. Nurs Clin North Am. 1989. 24(4):1009-15. 9. Research on work-related stress. European Agency for Safety and Health at Work, 2000 Luxembourg, 2000. http://agency.osha. eu.int/ 10. Steenkamp W.C., van der Merwe A.E. The psychosocial functioning of nurses in a burn unit. Burns. 1998; 24(3):253-8. 11. Dunkel J., Eisendrath S. Families in the intensive care unit: their effect on staff. Heart Lung. 1983:12(3):258-61. 12. Spatt L., Ganas E., Hying S., Kirsch E.R., Koch M. Informational needs of families of intensive care unit patients. QRB Qual Rev Bull. 1986:12(1):16-21. 13. Le Blanc P.M, de Jonge J., de Rijk A.E., Schaufeli W.B. Wellbeing of intensive care nurses (WEBIC): a job analytic approach. J Adv Nurs. 2001; 36(3):460-70. THE STRESS OF NURSES WORKING IN THE INTENSIVE CARE UNITS D.Kriukelytë, A.Vaðkelytë, L.Þitinaitë Summary Key words: stress, nurses of intensive care units. The aim of the work to evaluate the stress of nursing staff working in the intensive care units. Research method the research was done at the intensive care units of Kaunas Medical University Hospital. Form consists of 47 questions. 90 nurses working in the intensive care units participated in the research. The research achieved to explain the reason of stress at work of nurses working in the intensive care units. Working environment, communication with colleagues in the working place, the influence of stress related with hard sick and dying patients and ability to manage with the stress at working place was investigated. Gauta 2005-05-16

12 Sveikatos mokslai Nr.3 2005 m. SLAUGYTOJOS VAIDMUO KONTROLIUOJANT CUKRINÁ DIABETÀ IR GYDANT DIABETINÆ PËDÀ Þ.OLBUTAITË Kauno medicinos universiteto Slaugos ir rûpybos katedra Raktaþodþiai: cukrinis diabetas, diabetinë pëda, slaugytojos vaidmuo, cukrinio diabeto kontrolë. Santrauka Tyrimo metodas apklausa. Tyrimo metu apklausta 120 respondentø: 40 respondentø sudarë personalas ir 80 respondentø pacientai. Tyrimui atlikti suformuotos trys grupës: 1) tiriamoji grupë (40 pacientø) atsitiktinai atrinkti, klinikoje gydyti CD sergantys pacientai, turintys diabetinës pëdos problemø; 2) kontrolinë grupë (40 pacientø) atsitiktinai atrinkti, klinikoje gydyti CD sergantys pacientai, neturintys diabetinës pëdos problemø; 3) Kauno medicinos universiteto klinikø (KMUK) Endokrinologijos klinikos personalas gydytojai ir slaugytojos. Rezultatai dauguma personalo pareiðkë, kad slaugytojos turi þiniø apie cukriná diabetà, jo komplikacijas ir priskiria slaugytojoms mokytojos vaidmená. Geriau glikemijà kraujyje kontroliavo tiriamosios grupës pacientai nei kontrolinës grupës (p<0,05). Diabeto pamokëlëse daþniau dalyvavo kontrolinës grupës pacientai, o tiriamosios grupës pacientai dalyvavo reèiau. Atsiradus þaizdelei ant kojos á gydytojà ir/ar slaugytojà kreiptøsi 39 tiriamos ir 32 kontrolinës grupës pacientai. Dauguma (66,25 proc.) apklaustø pacientø slaugytojas sieja su gydytojø paskyrimø vykdytoja ir tik 40 proc. pacientø priskiria mokytojos vaidmená. Iðvada slaugytojos vaidmená kontroliuojant cukriná diabetà ir gydant diabetinæ pëdà geriau suprato kontrolinës grupës tiriamieji, t.y. atsitiktinai atrinkti, klinikoje gydyti diabetu sergantys pacientai, neturintys diabetinës pëdos problemø, ir personalas, kurie daþniau pasisakë uþ slaugytojos mokytojos vaidmená. ÁVADAS Cukrinis diabetas lëtinë liga, plintanti kaip epidemija. 1985 m. pasaulyje ðia liga sirgo apie 30 mln. þmoniø. Ðiuo metu pasaulyje cukriniu diabetu serga daugiau nei 150 mln. þmoniø [4]. PSO duomenimis, 2025 m. ðis skaièius iðaugs iki 300 mln. Prieþastis urbanizacija, gyventojø amþiaus ilgëjimas, nesveiki mitybos áproèiai ir maþas fizinis aktyvumas. Nuolatos didëjant serganèiøjø skaièiui civilizuotose ðalyse, labai padaugëjo grësmingø ðios ligos komplikacijø: aklumo, inkstø funkcijos sutrikimø, pëdos infekcijos ir gangrenos, iðeminës ðirdies ligos, smegenø kraujotakos sutrikimø, taip pat nëðtumo komplikacijø. Ðios komplikacijos yra treèioje vietoje pagal mirties prieþastis. Viena ið jø diabetinës pëdos sindromas. Nurodoma, kad 25-80 proc. serganèiø CD turëjo, turi ar turës ávairiø problemø dël kojø [15]. Nors CD neiðgydomas, taèiau gali bûti kontroliuojamas. Todël ir St. Vincento deklaracija, priimta 1989 m., buvo atsakas á didëjanèià ðios ligos grësmæ visuomenei. Deklaracijos idëja suvienyti viso pasaulio gydytojø ir serganèiøjø diabetu pastangas prieð ðios ligos komplikacijas, tobulinant ir sutvarkant profilaktikà, ankstyvà diagnostikà ir modernizuojant gydymà. St. Vincento deklaracijos uþdaviniuose ypatingas dëmesys skiriamas ligoniø ilgalaikei savijautai pagerinti, gyvenimo kokybei ir gyvenimo trukmei pailginti. Kad ðito pasiektume, pirmiausia reikia bendrø ligoniø ir medikø pastangø. Literatûroje slaugytojos minimos kaip svarbiausios komandos narës, kurios atlieka didþiausià darbà ðvieèiant ir mokinant pacientus. Daugelio tyrimø rezultatai rodo, kad daugiaprofilinë pagalba, áskaitant profilaktikà, pacientø mokymà bei pëdø opø gydymà, maþina amputacijø daþná nuo 43 proc. iki 85 proc. [7]. Tik gerai kontroliuojant CD galima iðvengti arba atitolinti jo komplikacijas, sustabdyti jø progresavimà ir tokiu bûdu sumaþinti invalidumà, ankstyvà nedarbingumà bei pailginti ir pagerinti gyvenimo kokybæ. Diabetinës pëdos problemos ir cukrinio diabeto kontrolë. Diabetinës pëdos problemos pagrindinë ligoniø, serganèiø diabetu, gydymo stacionare prieþastis ir pagrindinë netrauminiø amputacijø prieþastis. Ávairiose ðalyse ir regionuose registruojamas labai ávairus amputacijø daþnis. Galbût taip yra dël pëdos bei opø prieþiûros organizaciniø ir metodiniø skirtumø ávairiuose geografiniuose regionuose. Apie 40-60 proc. visø netrauminës kilmës apatiniø galûniø amputacijø atliekama pacien-

2005 m. Sveikatos mokslai Nr.3 13 tams, sergantiems cukriniu diabetu. Daugumos tyrimø rezultatai rodo, kad amputacijø daþnis svyruoja nuo 7 iki 206/100 000 gyventojø per metus. JAV atliekama 80 amputacijø ið 10 000 ligoniø, serganèiø cukralige. Kasmet ðioje ðalyje padaroma ið viso apie 40 000 amputacijø, ið jø 50-70 proc. sergantiems cukralige [1]. 85 proc. diabetiniø amputacijø nulemia pëdø opos. Daþniausiai apraðomos literatûroje indikacijos amputacijai yra gangrena, infekcija ir negyjanèios opos. Iðsivysèiusiose ðalyse pëdø opos nustatomos 4-10 proc. serganèiøjø cukriniu diabetu [10,14,19]. Daugiau kaip 50 proc. ligoniø, kuriems amputuota viena galûnë, 4 metø laikotarpiu tenka amputuoti kità [5,6]. Kiek atliekama Lietuvoje amputacijø, tiksliø duomenø nëra. 1997-1998 m. pagal spaudoje dar neskelbtà statistikà Lietuvoje buvo padaryta daugiau nei 600 amputacijø per metus. Kraujagysliø chirurgijos klinikose ir skyriuose 1999 m. buvo padaryta 302 ðlaunies ir blauzdos amputacijos. Serganèiøjø CD buvo 22,2 proc. Neskelbtais V. Dargio (Kaunas) 1991-1996 m. duomenimis, 1082 protezuotø ligoniø grupëje amputacijos dël diabeto sudarë 28 proc. [5]. Neámanoma atskirti diabetinës pëdos nuo diabeto kontrolës, kuri turi esminá poveiká pëdoms. Ligos kontrolës iðmokyti pacientai gali sumaþinti pëdø iðopëjimø ir amputacijø daþná daugiau nei 50 proc.[11]. Siekiant kuo toliau atitolinti CD komplikacijas, svarbu gera glikemijos kontrolë, ligonio mokymas gyventi pilnavertá gyvenimà. JAV atliktas diabeto komplikacijø kontrolës tyrimas árodë, kad tikslinga siekti normoglikemijos: net nedidelis glikemijos kontrolës pagerëjimas sumaþina diabeto komplikacijø (retinopatijos, neuropatijos, nefropatijos) atsiradimo ir progresavimo rizikà apie 60 proc. [2]. Pagrindinis tikslas sureguliuoti sutrikusià medþiagø apykaità, siekti normalios glikemijos, agliukozurijos, geros kojø prieþiûros [20]. Savikontrolë privaloma visiems diabetu sergantiems þmonëms. Pasitikrinant kraujo gliukozæ galima patiems reguliuoti savo gyvenimà. Ligoná reikia mokyti teisingai naudoti savikontrolës priemones. Bûtina iðmokyti ligoná vesti glikemijos tyrimø uþraðus, nes pagal juos galima koreguoti insulino dozæ, ligonis, kontroliuodamas cukriná diabetà, gali gyventi pilnavertá gyvenimà ir iðvengti tiek ûmiø, tiek lëtiniø komplikacijø [2]. Slaugytojø vaidmuo ir kojø prieþiûra. Praëjusio ðimtmeèio viduryje paspartëjæs technologijø ir medicinos mokslø vystymasis turëjo didelës átakos slaugos praktikai. Veikiama medicinos, slauga tapo labai priklausoma nuo auganèiø gydytojø poreikiø perduoti vis daugiau gydomøjø uþduoèiø slaugytojoms. Kai kurie labai svarbûs slaugos vystymosi pokyèiai vyko dël to, kad slaugytojos ágijo naujø ágûdþiø ir þiniø, atlikdamos ðias uþduotis, drauge keitësi ir slaugos vaidmuo [22]. Mëginimas apibrëþti slaugos indëlá sveikatos prieþiûrai padràsina mus paþvelgti á slaugytojø vaidmená. Sveikatos mokymas yra vienas svarbiausiø slaugytojø vaidmens aspektø. Ligoninëse dirbanèios slaugytojos gali manyti, jog rûpinimasis sveikata nëra jø darbas jos èia slaugo bei gydo pacientus. Ið tikrøjø visa, kà jos daro, yra rûpinimasis pacientø sveikata. Pavyzdþiui, mokyti pacientà, sergantá diabetu, paruoðti bei gerai susiðvirkðti insulino injekcijà; teikti patarimus pacientui, kaip priþiûrëti kojas ir kt. Slaugytojos turi bûti skatinamos imtis sveikatos mokytojo veiklos ir automatiðkai turëtø suprasti tai kaip savo vaidmens dalá [21]. Kompleksinës kojø prieþiûros programos, apimanèios mokymà, reguliarià kojø apþiûrà ir rizikos komplikacijoms ávertinimà, gali sumaþinti kojø paþeidimø atsiradimà daugiau nei 50 proc. pacientø [16]. Èia ypatingas vaidmuo priklauso diabetinës pëdos kabinetams ir juose dirbanèioms slaugytojoms kojø prieþiûros specialistëms [5]. Kojø prieþiûros specialistas asmuo, ágijæs slaugos studijø diplomà bei kojø prieþiûros specialisto kvalifikacijà. Taèiau iki ðiol nëra áteisintas nei slaugytojos diabetologës, nei kojø prieþiûros specialistës paslaugø ákainis. Todël praktiðkai ambulatorinio bei stacionarinio gydymo ástaigose nëra etatø ðioms specialistëms. Mokymas poliklinikose praktiðkai nevyksta. Didelis dëmesys uþsienyje skiriamas daugiaprofilinës diabetinës pëdos prieþiûros komandai, kurios veikla gali sumaþinti amputacijø skaièiø. Komandà sudaro gydytojas endokrinologas, chirurgas, podiatras, ortopedijos technikas ir slaugytoja-diabetologë [8,9,12]. Slaugytojos minimos kaip svarbiausios komandos narës, kurios atlieka didþiausià darbà ðvieèiant ir mokinant pacientus. Daugelio tyrimø rezultatai rodo, kad daugiaprofilinë pagalba, áskaitant profilaktikà, pacientø mokymà bei opø gydymà, maþina amputacijø daþná nuo 43 proc. iki 85 proc. Pritaikius profilaktinæ avalynæ, 60-80 proc. atvejø galima iðvengti opø recidyvø [7]. Slaugytojos uþdavinys yra mokytojos vaidmuo, ðiuo atveju diabeto mokytojos, kurios funkcijos yra mokyti pacientus, jø ðeimos narius, personalà: diabeto kontrolës, kojø prieþiûros, komplikacijø prevencijos. Mokomi turi bûti tiek pacientai, tiek ir personalas. Mokymu turi bûti pasiekta, kad pacientai pripaþintø potencialius pëdø paþeidimus ir esant reikalui siektø profesionalios pagalbos. Mokymas turi bûti paprastas, nuolatinis bei orientuotas á kiekvienà individualià situacijà [13,17]. Daugelyje ðaliø mokymas yra pirminës sveikatos prieþiûros grandies darbuotojø, slaugytojø bei podiatrø pareiga. Taèiau mokymas yra pëdos prieþiûros programos sudedamoji dalis, ir turi bûti vykdomas ko-

14 Sveikatos mokslai Nr.3 2005 m. mandiniu principu tiek ambulatorinëmis, tiek stacionaro sàlygomis [4,17]. Slaugytojos sudaro vienà didþiausiø sveikatos prieþiûros darbuotojø grupæ ir turi daugiausia ryðiø su visuomene. Taèiau slaugytojos nëra vieninteliai komandos nariai, atsakingi uþ sveikatos stiprinimà ir jos mokymà: kitos grupës bei specialistai turi suprasti savo vaidmená, kad slaugytojai pasiektø geriausiø rezultatø kaip sveikatos mokytojai. Darbo tikslas nustatyti slaugytojø vaidmená kontroliuojant CD ir gydant diabetinæ pëdà. TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAI Tyrimas atliktas Kauno medicinos universiteto klinikø Endokrinologijos klinikoje. 2002-2003 m. anketavimo bûdu apklausta 120 respondentø: 40 respondentø sudarë personalas gydytojai ir slaugytojos, 80 respondentø pacientai. Pacientai sudarë tiriamàjà ir kontrolinæ grupes. KMUK Endokrinologijos klinikoje dirbanèius gydytojus ir slaugytojas apklausëme siekdami nustatyti ir ávertinti slaugytojø vaidmená. Personalas apklaustas atsitiktinës atrankos bûdu. Tyrime dalyvavo 40 respondentø, ið jø daugumà sudarë moterys (92,5 proc.). Pagal amþiaus grupes patikimai (p<0,05) vyravo jauno amþiaus, t.y. 31-40 m. slaugytojos (71 proc.). Tarp apklaustøjø buvo 7,5 proc. vadovø, gydytojø 22,5 proc., 70 proc. slaugytojø, kuriø 5 proc. turi kojø prieþiûros specialistës kvalifikacijà. Pagal iðsimokslinimà 35 proc. ágijæ aukðtàjá iðsimokslinimà, ið jø 7,5 proc. yra slaugytojos. Kitø 65 proc. iðsimokslinimas buvo aukðtesnysis. Tiriamojo pacientø kontingento atrankos kriterijus buvo cukrinis diabetas ir diabetinë pëda. Tyrimui atlikti buvo suformuotos 2 grupës: 1) tiriamoji grupë (n=40) atsitiktinai atrinkti, klinikoje gydyti, diabetu sergantys pacientai, turintys diabetinës pëdos problemø; 2) kontrolinë grupë (n=40) atsitiktinai atrinkti, klinikoje gydyti, diabetu sergantys pacientai, neturintys diabetinës pëdos problemø. Pacientai buvo apklausiami jiems patogiu metu, prieð tai paaiðkinus tyrimo tikslà ir gavus sutikimà naudoti tyrimo informacijà. Apklausoje dalyvavo asmenys nuo 30 iki 60 ir daugiau metø. Ið jø 60 ir daugiau metø grupei priklausanèiø respondentø tiriamojoje ir kontrolinëje grupëse buvo daugiausia (37,5 ir 42,5 proc.). Dauguma respondentø buvo moterys. Analizuojant pacientus pagal iðsimokslinimà nustatyta, kad daugiausia apklaustøjø tiriamojoje grupëje turëjo viduriná/nebaigtà viduriná iðsimokslinimà 47,5 proc., 7,5 proc. aukðtàjá iðsimokslinimà. Aukðtesnájá/specialø viduriná turëjo 37,5 proc. respondentø. Kontrolinëje grupëje aukðtàjá iðsimokslinimà turëjo 10 proc. respondentø, aukðtesnájá/specialø viduriná 52,5 proc. ir viduriná/nebaigtà viduriná turëjo 35 proc. respondentø. Tyrimas atliktas naudojant anketinës apklausos metodà. Apklausai naudotos dvi anoniminës anketos (personalui ir pacientams), kurias paruoðë tyrëja, remdamasi darbo praktika ir literatûros analize. Taip pat pasinaudota JAV Diabeto Asociacijos rekomenduojamu klausimynu serganèiøjø þinioms apie diabetà ávertinti ir lietuviðkai adaptuotu SF-36 klausimynu, skirtu gyvenimo ir sveikatos kokybei ávertinti. Tyrimo duomenys apdoroti naudojant SPSS 10,0 versijos statistiná duomenø analizës paketà. Dviejø poþymiø pasitaikymo daþnumo skirtumams vertinti buvo naudojamas χ 2 kriterijus. Rezultatai laikomi statistiðkai patikimais, kai p<0,05. REZULTATØ APTARIMAS Apklausiant slaugytojas ir gydytojus á klausimà, Kokià informacijà ligoniams suteikiate tiesiogiai?, dauguma slaugytojø (88,9 proc.) nurodë, kad daþniausiai jos suteikia informacijà apie insulino injekcijas ir pëdø prieþiûrà. Gydytojai tokià informacijà ligoniams suteikia tik 36,5 proc. (1 pav.). Klausëme, kokia nuomonë apie slaugytojos vaidmená kontroliuojant diabetà ir gydant diabetinæ pëdà. Ðio klausimo atsakymo variantai labai ávairûs. Buvo pasirinkta 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 Injekcijų atlikimas Glikemijos kontrolė Pėdų priežiūra Mityba CD komplikacijos Gydytojai Slaugytojos 1 pav. Gydytojø ir slaugytojø suteikiama informacija pacientams. 1 lentelë. Personalo nuomonë apie slaugytojos vaidmená. Pareigos Vaidmuo Vadovai n ( ) Gydytojai n ( ) Slaugytojos n ( ) Iš viso n ( ) Mokytoja 3 (100) 8 (89) 24 (86) 35 (87,5) Priþiûrëtoja 3 (100) 6 (67) 15 (54) 24 (60) Kontrolierë 3 (100) 4 (44) 15 (54) 22 (55) Manipuliacijø 1 (33,3) 4 (44) 24 (86) 29 (72,5) atlikëja Gydytojø 3 (100) 8 (89) 19 (68) 30 (75) paskyrimø vykdytoja Viso personalo 3 9 28 40 (100)

2005 m. Sveikatos mokslai Nr.3 15 21 ir >m. 35% Tiriamoji grupė 16-20m. 40% 5-10m. 20% 11-15m. 5% 16-20m. 20% 21 ir >m. 20% Kontrolinė grupė 11-15m. 15% 5-10m. 45% 2 pav. Apklaustøjø pacientø cukrinio diabeto trukmë tiriamojoje ir kontrolinëje grupëse. proc. 30 25 20 15 10 5 0 4,6-5,0 5,1-5,6 5,7-6,2 6,3-7 7,1-8 8,1-9 9,1-10 10,1-10,6 10,7-11,5 >11,6 NVT PVT NVK PVK 3 pav. Glikemijos kontrolë tiriamojoje ir kontrolinëje grupëse (p<0,05). NVT glikemija nevalgius, tiriamos grupës; PVT glikemija pavalgius po 1-1,5 val., tiriamos grupës; NVK glikemija nevalgius, kontrolinës grupës; PVK glikemija pavalgius po 1-1,5 val., kontrolinës grupës. kontrolierës ir gydytojo paskyrimø vykdytojos, manipuliacijø atlikëjos ir kt. vaidmenys, taèiau dauguma personalo (95 proc.) slaugytojoms priskiria mokytojos vaidmená (1 lentelë). Rezultatai parodë, jog slaugytojos mokytojos funkcija yra ne tik slaugytojø pareiginëje instrukcijoje, bet ir slaugytojø bei gydytojø sàmonëje. Literatûros duomenimis, komplikacijø daþnis priklauso nuo amþiaus, ligos trukmës, gyvensenos, ligos kontrolës ir ligonio mokymo gyventi pilnavertá gyvenimà [6]. Tyrimo duomenys patvirtino, jog komplikacijø pavojus didëja ne tik su amþiumi ( 60 ir daugiau metø grupei priklausanèiø respondentø tiriamojoje ir kontrolinëje grupëse buvo daugiausia 37,5 ir 42,5 proc.), bet ir ligos trukme: tiriamojoje grupëje 40 proc. pacientø CD sirgo 16-20 metø, 35 proc. 21 ir daugiau metø. 45 proc. kontrolinës grupës apklaustøjø CD serga 5-10 metø (2 pav.). Glikemijos kiekis kraujyje ávairiu paros metu keièiasi priklausomai nuo daugelio veiksniø: mitybos, fizinio aktyvumo, streso ir kt. Todël norint sëkmingai kontroliuoti diabetà reikia imtis priemoniø, t.y. mitybos planavimo, fizinio aktyvumo, medikamentø vartojimo, glikemijos kiekio kraujyje ir/ar ðlapime tyrimø [6]. Analizuojant glikemijos kontrolæ tarp apklaustøjø pastebëjome, kad tiriamos grupës respondentai maþiau planuoja mitybà nei kontrolinës grupës (p<0,05), kurios 52,5 proc. res- pondentø mitybà planuoja daþnai. Rezultatai parodë, kad tiriamos grupës diabeto kontrolë negali bûti gera. Vertinant glikemijos kieká kraujyje pastebëta, kad tiriamos grupës glikemijos kiekis kraujyje 47,5 proc. respondentø proc. 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 80 77,5 Diabetinė retinopatija 42,5 37,5 Diabetinė nefropatija Tiriamoji gr. 87,5 32,5 Judėjimo sutrikimai Kontrolinė gr. 75 Diabetinė neuropatija 50 50 42,5 4 pav. CD sukeltø komplikacijø paplitimas tiriamojoje ir kontrolinëje grupëse. 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 37,5 85 35 18 27 82,5 50 12 45 82,5 52,5 26 27 67,5 67 ILT KPT ILK KPK 8 IŠL Medicinos liter. Gydytojai Slaugytojos Kiti ligoniai 5 pav. Pacientø pasiskirstymas pagal tai, kas suteikë daugiausia informacijos apie ligà ir kojø prieþiûrà (p < 0,05). ILT informacija apie tiriamosios grupës ligà; KPT informacija apie tiriamosios grupës kojø prieþiûrà; ILK informacija apie kontrolinës grupës ligà; KPK informacija apie kontrolinës grupës kojø prieþiûrà. 2 lentelë. Komplikacijø pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto trukmæ. CD cukrinis diabetas, DR diabetinë retinopatija, DNFP diabetinë nefropatija, DN diabetinë neuropatija, IÐL iðeminë ðirdies liga. 3 lentelë. Tiesiogiai slaugytojø suteikta informacija pacientams (pacientø duomenimis).

16 Sveikatos mokslai Nr.3 2005 m. svyruoja normos ribose, t.y. tarp 6-7 mmol/l nevalgius ir 7-9 mmol/l praëjus 1,5-2 val. po valgio (3 pav.). 52,5 proc. tiriamos grupës respondentø ir net 75 proc. kontrolinës grupës respondentø glikemijos kiekis kraujyje yra padidëjæs, glikemijos kontrolë bloga. Átakos gerai diabeto kontrolei turi dalyvavimas diabeto mokyklëlëje, èia suteikiama informacija apie CD kontrolës kriterijus, jø átakà ligai ir komplikacijoms. Á klausimà Ar esate dalyvavæs diabeto mokyklëlëje vykstanèiuose uþsiëmimuose?, didesnë dalis tiriamosios grupës respondentø (70 proc.) yra dalyvavæ pamokëlëse, 30 proc. nedalyvavæ. 85 proc. kontrolinës grupës respondentø atsakë, kad yra dalyvavæ uþsiëmimuose ir tik 15 proc. niekada nelankæ uþsiëmimø. Tiriamos grupës respondentai reèiau dalyvavo diabeto pamokëlëse nei kontrolinës grupës. Galime teigti, kad mokymas padeda apsisaugoti ar atitolinti komplikacijas, nes CD sukeltø sveikatos sutrikimø yra maþiau kontrolinëje grupëje (4 pav.). Daþniausios CD komplikacijos: aklumas, inkstø funkcijos sutrikimai, pëdos infekcijos ir gangrenos, iðeminës ðirdies ligos, smegenø kraujotakos sutrikimai, taip pat nëðtumo komplikacijos. Komplikacijø daþnis priklauso nuo ligos kontrolës, ligos trukmës, gyvensenos [2]. Komplikacijø pasiskirstymà tarp visø, serganèiø CD respondentø (n=80), atsiþvelgiant á susirgimo trukmæ, matome 2 lentelëje. Daþniausiai pacientus vargina akiø, judëjimo ir jutimø sutrikimai, kurie daþnesni didesná ligos staþà turintiems, t.y. daugiau nei 16 metø sergantiems CD pacientams. Gera ligos kontrolë, komplikacijø nebuvimas didele dalimi priklauso ne tik nuo ágytø þiniø kiekio ir kokybës, bet ir jø pritaikymo praktikoje. Klausëme, Kur pacientai gauna naujø þiniø apie ligà, jos kontrolæ, pëdø prieþiûrà?. Dauguma (85 proc. tiriamosios grupës ir 82,5 proc. kontrolinës grupës respondentø) teigë gaunantys daugiausia informacijos apie ligà ið gydytojø, kiti 37,5 proc. ir 45 proc. (atitinkamai tiriamoji ir kontrolinë grupës) naudojosi medicinos literatûra. Kaip rodo duomenys, ið slaugytojø daugiau informacijos apie ligà ir kojø prieþiûrà yra gavæ kontrolinës grupës respondentai (52,5 proc. ir 67 proc.) nei tiriamos grupës respondentai (35 proc. ir 50 proc.) (5 pav.). Á klausimà, Kokià informacijà apie ligà gavote tiesiogiai ið slaugytojø, visi iðvardino eilæ slaugytojø suteiktos informacijos (3 lentelë). Rezultatai rodo, kad slaugytojos daþnai suteikia reikalingà informacijà apie CD, jo kontrolæ. Klausëme respondentø apie kojø prieþiûrà: kas turi karpyti nagus, ar daþnai reikia apþiûrëti pëdas, kas turi gydyti þaizdas. Dauguma tiriamosios ir kontrolinës grupës proc. 80 70 60 50 40 30 20 10 0 35 50 45 45 respondentø (58,8 proc.; n=47) mano, kad nagus karpyti turi patys sergantieji. 40 proc. respondentø nagus karpo slaugytojos. Tyrimais árodyta, kad pëdø apþiûra tai diabetinës pëdos problemø profilaktikos pagrindas. Mûsø tyrimo rezultatai parodë, dauguma tiriamos grupës (82,5 proc.) ir kontrolinës grupës (77,5 proc.) respondentø kojas apþiûri kasdienà patys. Slaugytojos kojas apþiûri 15 proc. tiriamos ir 17,5 proc. kontrolinës grupës respondentø. Atsiradus þaizdai ant kojos á gydytojà ir/ar slaugytojà kreiptøsi 97,5 proc. tiriamosios ir 80 proc. kontrolinës grupës respondentø. Taèiau nemaþëjantis amputacijø kiekis, daþnas pacientø guldymas á klinikà su pëdø gangrena verèia manyti, kad pacientai daþnai linkæ pasitikëti tik savimi. Nors tik gera pëdø prieþiûra, ankstyva intervencija padeda iðvengti daugelio amputacijø. Tai turi þinoti tiek pacientai, tiek ir sveikatos prieþiûros specialistai. Á klausimà, Ar dalyvauja slaugytoja diabeto kontrolëje, dauguma, t.y. 70 proc. tiriamosios grupës respondentø ir 80 proc. kontrolinës grupës respondentø atsakë taip. Á klausimà, Ar dalyvauja slaugytoja gydant diabetinæ pëdà, taip pat dauguma respondentø, t.y. 90 proc. respondentø tiriamosios grupës ir 65 proc. kontrolinës grupës atsakë teigiamai. Rezultatai rodo, kad slaugytojos uþima svarbià vietà CD kontrolëje ir kojø prieþiûroje. Koks slaugytojos vaidmuo kontroliuojant cukriná diabetà ir gydant diabetinæ pëdà? Slaugytoja pacientams visø pirma yra gydytojø paskyrimø vykdytoja (66,25 proc.), po to priþiûrëtoja (47,5 proc.) ir tik 40 proc. pacientø jai priskyrë mokytojos vaidmená (6 pav.). Kontrolinës grupës respondentai slaugytojas su mokytojos vaidmeniu siejo daþniau (45 proc.) nei tiriamosios grupës respondentai. Dauguma tiriamosios grupës respondentø (75 proc.) slaugytojas siejo su gydytojø paskyrimø vykdytojomis, nei su mokytojomis (35 proc.), nepaisant to, kad tuo metu jie buvo slaugytojø visokeriopai globojami ir informuojami. 7,5 15 75 57,5 Mokytoja Prižiūrėtoja Kontrolierė Gydytojų paskyrimų Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. vykdytoja 6 pav. Slaugytojos vaidmuo kontroliuojant diabetà ir priþiûrint diabetinæ pëdà (pacientø nuomone).

2005 m. Sveikatos mokslai Nr.3 17 Pacientai slaugytojas siejo ir su kitais vaidmenimis. 50 proc. tiriamosios grupës respondentø (kontrolinës grupës 45 proc.) slaugytojas siejo su priþiûrëtojomis. Toks vaidmuo yra svarbus, nes slaugytojos ne tik moko ar vykdo paskyrimus, jos taip pat ir priþiûri, kad pacientas taisyklingai vartotø vaistus, atliktø insulino injekcijas, atlikdamos perriðimus priþiûri ir pëdas. Vaidmenø paskirstymas tarp grupiø ir paèiø respondentø labai ávairus. Dauguma respondentø slaugytojoms priskyrë kelis vaidmenis. Tai suprantama, nes slaugytoja tuo paèiu metu daþnai atlieka kelis vaidmenis ið karto: ji ir moko, ir priþiûri, ir kontroliuoja, ir kt. Pasaulyje atliktais tyrimais pripaþinta, kad ligoniø, serganèiø cukriniu diabetu, mokymas ir sveikatos prieþiûros komandos budrumas gali padëti iðvengti opø atsiradimo ir dideliø amputacijø. Ligoninëse dirbantys slaugytojai daþnai mano, jog rûpinimasis sveikata, mokymas nëra jø darbas jie èia slaugo bei gydo pacientus. Ið tikrøjø visa, kà jie daro, yra rûpinimasis sveikata, mokymas, ðvietimas. Slaugytojas turi bûti skatinamas imtis sveikatos mokytojo veiklos ir automatiðkai turëtø suprasti tai kaip savo vaidmens dalá. IÐVADOS 1. Informacijà apie cukriná diabetà, jo kontrolæ, pëdø prieþiûrà tiesiogiai ið slaugytojø daþniau gavo kontrolinës grupës pacientai, kuriø dauguma yra lankæ diabeto mokyklà. Remdamiesi rezultatø duomenimis teigiame, kad mokymas padeda apsisaugoti ar bent atitolinti komplikacijø atsiradimà, nes CD sukeltø sveikatos sutrikimø yra maþiau kontrolinëje grupëje. 2. Vertinant slaugytojos vaidmená kontroliuojant diabetà ir gydant diabetinæ pëdà nustatyta, kad dauguma pacientø slaugytojas sieja su gydytojø paskyrimø vykdytoja ir mokytoja. Kontrolinës grupës pacientai daþniau priskyrë slaugytojoms mokytojos vaidmená nei tiriamosios grupës pacientai, turintys diabetinës pëdos problemø. Literatûra 1. Norkus A. Diabetologija. Kaunas, 1995. 2. Norkus A., Danytë E., Þalinkevièius R. Cukrinis diabetas ir mitybos principai. Kaunas, 2002. 3. Ðulcaitë R. Diabetinës pëdos diagnostika ir prieþiûra pirminëje grandyje. Medinfo. Kaunas: UAB Prix Fixe, 2002/05. 4. Tarptautinis susitarimas diabetinës pëdos klausimais. Kaunas: UAB Sveikatingumo ir medicinos reklamos centras, 1999. 5. Triponis V., Triponienë D. Diabetinës pëdos sindromas. Vilnius, 2000. 6. Borssen, B., Bergenheim, T., Lithner, F. The epidemiology of foot lesions in diabetic patients aged 15-50 years. Diabet Med 1990;7:438-444. 7. Clark M.M. Restless legs syndrome. Am Board Fam. Pract. 2001;14(5):368-374. 8. Connor H. Factors determining prescribers satisfaction with orthotic services. Pract Diabetes Int. 1997;14:103-104. 9. Connor H. Prevention of diabetic foot problems: identification and the team approach. Wiley, Chichester, 1994; 57-67. 10. De Sonnaville JJJ., Coly LP., Wijkel D., Heine RJ. The prevalence and determinants of foot ulceration in type 2 diabetic patients in a primary health care setting. Diabetes Research and Clin Pract., 1997; 35:149-156. 11. Diabetes Care. Volume 22, 1999; 157-162. 12. Ebskov LB. Epidemiology of lower limb amputation in diabetics in Denmark. Int Orthop 1991; 15:285-288. 13. Ellenberg M., Rifkin H. Diabetes Mellitus: Theory and Practice, Medical Examination. New Hyde Park, 1983; 777. 14. El-Shazly M., Abdel-Fattah M., Scorpiglione N., et al. Risk factors for lower limb complicatios in diabetic patients. Diabetes Compl, 1998;12:10-17. 15. Holstein P., Ellitsgaard N., Olsen B.B. Diabetologia, 2000. 16. Litzelman DK., Mariot DJM., Vinicor F. The role of footwear in the prevention of foot lesions in patiens with NIDDM. Diabetes Care 1997;20:156-162. 17. Lowe JM., Bowen K. Evaluation of a diabetes education program in Newcastle, NSW. Diabetes Res and Clin Pract; 1997;38:91-99. 18. McCabe CJ., Stevenson RC., Dolan AM. Evaluation of diabetic foot screening and protection program. Diabetic Med 1998;15:80-84. 19. Reiber GE., Lipsky BA., Gibbons GW. The burden of diabetic foot ulcer. Am J Surg, 1998; 176(suppl 2a):5-10. 20. Pagyvenusiø þmoniø slauga. Kaunas, 2001. 21. Slauga (LEMON). Ligø prevencija ir sveikatos mokymas 5 dalis. Vilnius, 1998. 22. Slauga(LEMON). Slaugos procesas ir dokumentavimas 4 dalis. Vilnius, 1998. THE ROLE OF THE NURSE IN DIABETES CONTROL AND DIA- BETIC FOOT TREATMENT Þ.Olbutaitë Summary Key words: diabetes, diabetic foot, the role of the nurse, diabetes control. Aim of the study - to evaluate the role of the nurse in diabetes control and diabetic foot treatment. 120 respondents were questioned by means of questionnaire. 40 respondents were those of hospital personal and 80 - diabetes patients. 40 randomly selected patients without signs of diabetic foot served as controls and 40 patients with the signs of diabetic foot were included. Results. The most part of medical personal reported about nurses as being familiar with diabetes and it s complications. The most part of respondent s also described the educative role to the nurses. Glycaemia was better controlled in the control group comparing to studied group, (p<0,05). Organized diabetes lectures were attended by the large part of studied group and 70% of control group patients (p<0,05). If foot wounds would occur the most part of studied group patients and control group patients would visit a doctor or a nurse. The most part of patient nurses show importance to medical duties and 40% underline her role in patient education. Conclusions. The teaching role of nurses was better understood by control group of patients and medical staff compared to the studied patients group. This group reported the nurse teacher role more frequently. Gauta 2005-05-23

18 Sveikatos mokslai Nr.3 2005 m. VEIKSNIAI, SÀLYGOJANTYS VYRESNIO AMÞIAUS ÞMONIØ GRIUVIMUS L.SPIRGIENË, J.MACIJAUSKIENË Kauno medicinos universitetas, Slaugos ir rûpybos katedra Raktaþodþiai: pagyvenusio amþiaus þmonës, griuvimai, rizikos veiksniai. Santrauka Viena ið aktualiausiø problemø vyresniame amþiuje yra griuvimai, galintys sukelti rimtø fiziniø suþalojimø, bloginantys gyvenimo kokybæ ir didinantys socialinæ izoliacijà bei priklausomybæ nuo kitø. Ðiame straipsnyje apþvelgiami iðoriniai ir vidiniai rizikos veiksniai, sàlygojantys griuvimus: su amþiumi susijæ pakitimai, ávairiø sistemø ligos, vaistai, aplinka, pagalbinës priemonës judëjimui. Ávairiø griuvimo veiksniø savalaikis ávertinimas bei profilaktikos priemonës padëtø sumaþinti ðios problemos, aktualios tiek medicinoje, tiek socialinëje sferoje, pasekmes. ÁVADAS Vienas ið svarbiausiø XX a. fenomenø yra gyventojø senëjimas. PSO duomenimis [1], Europoje (bei pasaulyje) 1950 m. vyresnio amþiaus þmonës sudarë 8,2 proc. (5,2 proc.) populiacijos, 1980 m. 12,3 proc. (5,9 proc.), 1990 m. 12,7 proc. (6,2 proc.), 2000 m. 14,7 proc. (6,9 proc.), o 2005 m. prognozuojama, kad pagyvenusio amþiaus þmonës sudarys 15,9 proc. (7,3 proc.) populiacijos. Lietuva laikoma viena ið seniausiø Europos ðaliø. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis [2], 1995 m. vyresnio nei 65 metø amþiaus þmonës sudarë 12,1 proc. populiacijos, 1998 m. 13,1 proc., 2001 m. 14,2 proc. Atsiþvelgiant á didëjantá pagyvenusio amþiaus þmoniø skaièiø bûtina skirti didesná dëmesá savarankiðkumo, autonomijos, geresnës gyvenimo kokybës iðsaugojimui vyresniame amþiuje. Viena ið aktualiausiø problemø vyresniame amþiuje, turinèiø átakos vyresnio amþiaus þmoniø aktyvumui ir savarankiðkumui, yra griuvimai [3]. Griuvimas kûno padëties pakeitimas á þemesnæ, daþniausiai ant þemës ir grindø. Jis skiriasi nuo smurtinio griuvimo, sàmonës netekimo, staigios paralyþiaus pradþios, pvz., iðtikus insultui [4]. Tiksliai apskaièiuoti griuvimø paplitimà sunku, kadangi vyresnio amþiaus þmonës nenori apie tai kalbëti, bijodami prarasti savarankiðkumà ar tiesiog pamirðta. Apie treèdalis 65 metø ir vyresniø þmoniø, gyvenanèiø namuose, buvo pargriuvæ nors vienà kartà kiekvienais metais [5-11]. Paprastai praneðama apie tuos griuvimus, kuriø metu susiþalojama ar þymiai pablogëja sveikata [12]. Vyresnio amþiaus þmoniø, kurie gydosi ligoninëje ar yra slaugos namuose, griuvimø daþnis yra kur kas didesnis nei tø, kurie gyvena namuose [13], kadangi ûmi liga daþnai pasireiðkia lëtiniø ligø fone, skiriama daug vaistø, susiduriama su nepaþástama aplinka. Griuvimai paprastai kelia nerimà pacientams bei jø artimiesiems [14]. Apie 20 proc. pagyvenusiø þmoniø patenka á ligoninës priimamàjá dël griuvimø [15], lûþiai diagnozuojami 4 6 proc. pacientø [16], daugumai atsiradusi griuvimø baimë riboja kasdienæ veiklà [17]. Bendruomenëje gyvenantiems pagyvenusio amþiaus þmonëms griuvimai yra svarus veiksnys, skatinantis svarstyti apgyvendinimà slaugos namuose [18]. Griuvimai turi ir tiesioginá poveiká sveikatos prieþiûros resursams [19]. Identifikavus griuvimø rizikos veiksnius, bûtø galima sumaþinti rizikà pargriûti [20], tuo bûdu pagyvenusio amþiaus þmonëms padëti iðsaugoti savarankiðkumà, autonomijà, kuo geresnæ gyvenimo kokybæ. Darbo tikslas apþvelgti griuvimø rizikos veiksniø svarbà pagyvenusio amþiaus þmonëms. VEIKSNIAI, SÀLYGOJANTYS GRIUVIMUS Daugiau nei prieð 20 metø vyresnio amþiaus þmoniø griuvimai buvo laikomi kaip nelaimingi atsitikimai [21], lydintys senëjimo procesus, taèiau dabar ðis poþiûris pasikeitë. Sveikø, aktyviø pagyvenusiø þmoniø, kurie uþsiima aktyviomis ir energingomis veiklomis, griuvimai skiriasi nuo ligotø pagyvenusiø þmoniø [22], kurie daþniausiai pargriûna namuose, atlikdami kasdienius darbus [23]. Apie 50 proc. pagyvenusio amþiaus þmoniø griuvimø yra susijæ su sveikatos problemomis [8,13,22]. Griuvimo prieþasèiø yra daug, gali bûti keletas prieþasèiø vienu metu, o kartotinø griuvimø prieþastys gali bûti vis kitos. Daþniausiai vyresnio amþiaus þmonëms bûdinga keliø rizikos veiksniø átaka [8]. Veiksniai, turintys átakos griuvimams, skirstomi á 2 grupes: vidinius,

2005 m. Sveikatos mokslai Nr.3 19 susijusius su paèiu þmogumi, ir iðorinius (aplinkos). Iðoriniai ir vidiniai veiksniai yra tarpusavyje susijæ ir, veikdami vienas kità, didina griuvimø rizikà (1 pav.). 1. Vidiniai veiksniai Kai kurie vidiniai pokyèiai atsiranda natûralaus senëjimo procese, kiti yra ligos pasekmë. Vidiniai griuvimø rizikos veiksniai apima paþinimo sutrikimus, apatiniø galûniø funkcinius sutrikimus, pusiausvyros ir eisenos sutrikimus, vartojamø medikamentø skaièiø bei grupæ ir kita [8]. Paûmëjusios lëtinës ligos ar ûmi patologija gali pabloginti bendrà bei funkcinæ bûklæ ir dël to padidinti griuvimø rizikà. Ávairûs vidiniai rizikos veiksniai, turintys tiesioginæ átakà griuvimams, pateikti 1 lentelëje [24]. Rega ir klausa. Pablogëjæs regëjimas gali padidinti griuvimø rizikà [25]. Regëjimas yra efektyvios pusiausvyros pagrindinis jutiklis, tad pusiausvyra þymiai pablogëja silpnëjant regëjimui [4]. Senstant sumaþëja regos aðtrumas, akomodacija, pablogëja adaptacija tamsoje, pablogëja tolerancija akinamam spindesiui. Dël per didelio spindesio nuo grindø atsispindëjus ðviesai ar ið tamsesnës patalpos atëjus á labai apðviestà kambará galima pargriûti [16]. Pagyvenusio amþiaus þmonës paslysta ar uþkliûva uþ ávairiø daiktø dël pablogëjusios periferinës regos. Situacijà pablogina akiø ligos, tokios 1 lentelë. Pagyvenusiø þmoniø vidiniai griuvimø rizikos veiksniai (pagal Woolf AD, Akesson, 2003). Vidiniai griuvimø rizikos veiksniai Bendri su am iumi susijê pakitimai Bloga laikysenos kontrolë Pablogëjæ proprioreceptiniai jutimai Sumaþëjæs ëjimo greitis Sumaþëjusi kojø raumenø jëga Sulëtëjæs reakcijos laikas Pusiausvyros, eisenos, judrumo problemos Sànariø ligos Cerebrovaskulinës ligos Periferinë neuropatija Parkinsono liga Alkoholis Ávairûs vaistai Sutrikæs regëjimas Sumaþëjæs regos aðtrumas Katarakta Glaukoma Tinklainës degeneracija Sàmonës sutrikimas Hipoglikemija Posturalinë hipotenzija Aritmijos Laikini smegenø iðemijos priepuoliai, ûmus cerebrovaskulinis priepuolis Epilepsija Vertebrobazinis nepakankamumas Karotidinio sinuso sinkopë kaip glaukoma, katarakta. Sumaþëjus kontrastiniam regos jautrumui pagyvenæs þmogus eidamas gali nepastebëti ant þemës gulinèiø daiktø, ypaè jei maþai skiriasi spalvinis kontrastas nuo grindø ar kilimo. Dël pablogëjusios klausos senyvas þmogus gali negirdëti artëjanèio automobilio, pavojaus signalo, perspëjanèiø ðûksniø ir per vëlai pamatæs pavojø gali pargriûti. Nervø sistema. Serganèiø Parkinsono liga pakinta laikysena ir eisena bûdinga maþi þingsniai, kojø vilkimas, ligai progresuojant sunku atsistoti nuo këdës ar lovos. Smegenëliø paþeidimai, intrakranijiniai augliai, subduralinës hematomos, vertebrobazinis nepakankamumas, laikini smegenø iðemijos priepuoliai, periferinës neuropatijos gali sukelti ir pusiausvyros sutrikimus, dël to gresia rizika pargriûti. Po insulto atsiradæ motorikos sutrikimai padidina griuvimø rizikà. Judëjimo ir atramos sistema. Dël artrito bûna nestabili laikysena, netvirta eisena, dël to þmogus gali pargriûti [16]. Osteoporozë, osteochondrozë, reumatoidinis artritas ir stuburo ligos gali bûti griuvimø prieþastimi, kadangi ðios ligos sukelia deformacijas, laikysenos pakitimus, sutrikusià funkcinæ bûklæ, skausmà, sustingimà ir eisenos sutrikimus. Tokios pëdos problemos kaip nuospaudos, áaugæ kojø nagai, bet kokios pëdos deformacijos ar skausmas, skausmingos kojos turi átakos individo pu- 2 lentelë. Vaistø grupës, turinèios didþiausià átakà griuvimams (pagal Andrews MB, Claypool S, Johnson PH, Mauro E, Weinstock D, Witting PA, 1997). siausvyrai [4]. Pagyvenusio amþiaus þmonëms, kurie s k u n d þ i a s i kojø skausmais, bûdinga nestabili laikysena bei maþas reguliarus fizinis aktyvumas [26]. K v ë p a v i - mo sistema. S u k o s u l i o sinkope paprastai susiduria pacientai, sergantys lëtinëmis obstrukcinëmis plauèiø ligomis ar bronchitu [12]. Plauèiø u þ d e g i m a s

20 Sveikatos mokslai Nr.3 2005 m. pagyvenusiems þmonëms gali bûti griuvimø rizikos veiksniu. Ðlapimo organø sistema. Ðlapimo nelaikymas, ðlapinimosi sinkopë, nikturija (ðlapinimasis naktá), daþnas ir neatidëliotinas ðlapinimasis gali padidinti griuvimø rizikà. Skubëjimas á tualetà, drëgnos grindys gali bûti paslydimo prieþastimi. Nakties metu einantis ðlapintis þmogus vis dar mieguistas ir gerai nesutelkæs dëmesio [4], o tai dar labiau padidina rizikà pargriûti. Ðirdies ir kraujagysliø sistema. Kardiovaskulinës sinkopës prieþastys yra bûdingesnës pagyvenusio amþiaus þmonëms nei jauniems [8]. Senyvo amþiaus þmonëms bûdinga tai, kad ritmo ir laidumo sutrikimai pasireiðkia alpuliu. Iðtikus miokardo infarktui, daþnai atsiranda dezorientacija, smegenø kraujotakos sutrikimas, skausmas, silpnumas, o tai gali sàlygoti griuvimà. Rizikos veiksniai yra ir aortos stenozë bei karotidinio sinuso jautrumas. Ortostatinë hipotenzija yra dar vienas daþnas pagyvenusiø þmoniø rizikos veiksnys, o paplitimas ortostatinës hipotenzijos vyresniame amþiuje svyruoja nuo 5 iki 33 proc. [27]. Virðkinimo sistema ir mityba. Kraujo spaudimo sumaþëjimas gausiai pavalgius pagyvenusio amþiaus þmonëms gali sàlygoti nualpimà, griuvimø rizika padidëja asmeniui stojantis [8]. Bloga mityba, kuri siejama su svorio kritimu, sumaþëjusia raumenø jëga, silpnumu, sutrikusia eisena, gali turëti átakos griuvimø rizikai [28]. Nekontroliuojamas cukrinis diabetas, baltymø, ávairiø mineralø ir vitaminø (cinko, magnio, kalcio, geleþies, kalio, vitaminø D, C, A, B 12 ir kitø B grupës vitaminø) trûkumas gali pabloginti pusiausvyrà bei judëjimà, sumaþinti koordinacijà, susilpninti paþinimà, regëjimà, 3 lentelë. Aplinkos veiksniai, turintys átakos griuvimams. sukelti raumenø silpnumà [29]. Kraujavimas ið virðkinimo trakto, viduriavimas, defekacinë sinkopë gali bûti pargriuvimo prieþastimi. Metabolinës prieþastys. Sergantys anemija bei hipotiroze turi didesnæ griuvimø rizikà dël galvos svaigimo, pusiausvyros sutrikimo, silpnumo. Pagyvenusiems þmonëms dehidracija yra daþnas metabolinis sutrikimas, kuris lydi daugelá ûminiø ligø vyresniame amþiuje [30]. Sergantiems cukriniu diabetu griuvimo prieþastimi gali bûti hipoglikemija. Átakos griuvimams turi ir hipomagnezemija, hipokalemija, hiponatremija. Elektrolitø disbalanso rezultatu gali bûti netinkama diuretikø terapija [12]. Psichologinës prieþastys. Depresija gali bûti susijusi su sutrikusia motorine koordinacija ir reakcijos laiku. Apie 15 proc. pagyvenusiø þmoniø skundþiasi depresijos simptomais ar poþymiais [27]. Murphy ir Isaacs 1982 metais iðspausdino klasikiná straipsná Pogriuviminis sindromas (Post-fall syndrome), kuriame raðoma, jog pagyvenusiems þmonëms po pargriuvimo iðsivysto didelis nerimas, kuris paveikia sugebëjimà atsistoti ir eiti be paramos [17]. Daugumai þmoniø griuvimø baimë apriboja jø kasdienæ veiklà. Baimë pargriûti gali prisidëti prie funkcinio silpnëjimo bei pabloginti gyvenimo kokybæ. 2. Iðoriniai veiksniai Vaistai.Vaistai bei vaistø sàveikos padidina griuvimø rizikà [31]. Naudojant keturis ar daugiau vaistø (áskaitant ir bereceptinius vaistus) padidëja griuvimø rizika [9,31-32]. Veehof ir kt. [33] iðskiria 3 polifarmacijos laipsnius: lengva (2-3 vaistai); vidutinë (4-5 vaistai); sunki (6 ir daugiau vaistø). Gydant pagyvenusius pacientus susiduriama su dviem vienas su kitu susijusiais sunkumais: polipatologi- 1 pav. Daugiafaktorinës griuvimø prieþastys ir rizikos veiksniai vyresniame amþiuje (Pagal Kane RL, Ouslander JG, Abrass IB, 1999).