Ligos aktyvumo įtaka kaulų mineralų tankio pokyčiams sergantiesiems spondiloartropatijomis

Transcription

1 Ligos aktyvumo įtaka kaulų mineralų tankio okyčiams sergantiesiems sondiloartroatijomis Influence of disease activity on bone mineral density changes in sondyloarthroathy atients Lina Vencevičienė 1, Virginijus Šaoka 1, Vytautas Kasiulevičius 1, Goda Denaienė 2, Irena Butrimienė 3 1 Vilniaus universiteto Vidaus ligų, šeimos medicinos, gerontologijos ir onkologijos klinika 2 Vilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrologijos ir chirurgijos klinika 3 Vilniaus universiteto Reumatologijos, traumatologijos-ortoedijos ir lastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika, Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centras 1 Vilnius University, Clinic of Internal Diseases, Family Medicine, Gerontology and Oncology 2 Vilnius University, Clinic of Gastroenterology, Nehrourology and Surgery 3 Vilnius University, Clinic of Rheumatology, Traumatology, Orthoedics and Plastic and Reconstructive Surgery; State Research Institute Centre for Innovative Medicine SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: sondiloartroatijos, kaulų mineralinis tankis. Darbo tikslas. Išmatuoti ir alyginti kaulų mineralų tankį () įvairiu ligos aktyvumo laisniu sergantiesiems sondiloartroatijomis bei nustatyti, kuriais iš šiuo metu rieinamiausiais ir dažniausiai klinikinėje raktikoje naudojamais ligos aktyvumo rodikliais remiantis galima įtarti sumažėjimą sergantiesiems SA. Tyrimo medžiaga ir metodai. Ištirti 136 sondiloartroatijomis sergantys acientai (54 sergantys ankiloziniu sondilitu; 33 soriaziniu artritu; 29 enteroatinėmis artroatijomis ir 20 reaktyviuoju artritu). vertintas užildžius Batho ankilozinio sondilito ligos aktyvumo klausimyną (BASLAI), atlikus laboratorinius tyrimus (eritrocitų nusėdimo greitį ((ENG) bei C-reaktyviojo baltymo (CRB) koncentraciją), įvertinus gydytojo reumatologo nustatytą ligos aktyvumą. Kaulų mineralų tankis išmatuotas dvisrautės radioabsorbciometrijos metodu (DXA) LEXXOS DMS (Prancūzija) osteodensitometru juosmeninėje stuburo dalyje ir abiejų šlaunikaulių roksimalinėse srityse. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 16.0 ( Windows ). Rezultatai. Visose tirtose skeleto srityse (stubure ir abiejuose šlaunikauliuose vertinant g/cm 2 bei Z lygmeniu) tiriamiesiems, kuriems buvo nustatytas nedidelis ligos aktyvumas, buvo didesnis, alyginti su sergančiaisiais, kuriems diagnozuotas vidutinis ligos aktyvumas (visų rodiklių <0,034), o astarųjų buvo didesnis nei turinčiųjų didelį ligos aktyvumą (visi <0,025). Sumažėjus tikimybei regresijos modeliuose reikšmingais kintamaisiais išliko: gydytojo reumatologo nustatytas vidutinis bei didelis ligos aktyvumas, mažas KMI ir teigiama šeiminė lūžių anamnezė. Vienkartinai matuoti dydžiai CRB, ENG ir BASLAI klausimyno rezultatas regresijos modeliuose statistiškai reikšmingo ryšio su okyčiais tirtose skeleto srityse neturėjo. Išvados. Ligos aktyvumo laisnis, nustatytas gydytojo reumatologo remiantis visuma anamnezės, klinikinių, laboratorinių, radiologinių ožymių, skiriant gydymą bei reguliariai konsultuojant sergantįjį SA, yra svarbiausias veiksnys rognozuojant kaulų mineralų tankio sumažėjimą visose skeleto srityse. ABSTRACT Key words: sondyloarthroathy, bone mineral density. Objective. To investigate bone mineral density (BMD) changes at the lumbar sine and uer art of left and right femur in grous of SA atients with different level of disease activity and to determine which variables of disease activity are most redictive to low bone mineral density. Methods. Study samle of 136 sondyloarthroathy atients (54 atients with ankylosing sondylitis, 33 with soriatic arthritis, 29 - with enteroathic arthroathies and 20 with reactive arthritis. In atients with SA the following arameters of the disease activity were assessed: Bath Ankylosing Sondylitis Disease Activity Index (BASDAI); laboratory tests: erythrocyte sedimentation rate (ESR), C reactive rotein (CRP); activity of the disease determined by rheumatologist. In all subjects BMD was measured by dual-energy X-ray absortiometry (DXA) using osteodensitometer LEXXOS DMS (France). Lumbar sine (L1-L4 vertebrae) and uer arts of both femurs, anterior-osterior view were examined. Statistical analysis was erformed using SPSS 16 software. Lina Vencevičienė VUL Santariškių klinikų Šeimos medicinos centras Santariškių g. 2, Vilnius linaven@gmail.com 4 Coyright 2011 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN All rights reserved. teorija ir raktika T. 17 (Nr. 1), 4 14.

2 Results. In all analyzed sites (in lumbar sine and both femurs BMD exressed as g/cm 2 and Z-score) in atients with lower disease activity BMD was higher in comarison with atients with moderate activity of the disease (all <0,034), and in this grou of atients BMD was higher than in atients with high activity of the disease (all <0,025). The following significant variables for low BMD in the regression models: moderate and high activity of the disease determined by rheumatologist, low body mass index and ositive family history of fractures. Disease activity measured by ESR, CRP level and BASDAI questionnaire influence on the BMD decrease in any investigated area of skeletal system was not observed. Conclusions. Disease activity assessment erformed by rheumatologist is the most imortant rognostic factor for BMD changes (exressed as g/cm 2 and Z-score) in all sites of skeleton. ĮVADAS Uždegiminių sondiloartroatijų (SA), kai atskiros ligų gruės, koncecija susiformavo vos rieš metų tiksliau aibrėžus simtomus, agal kuriuos šias ligas galima atskirti nuo reumatoidinio artrito (RA) [1]. SA gruę sudaro keturios agrindinės ligos: ankilozinis sondilitas (AS), soriazinis artritas (PsA), reaktyvusis artritas (ReA) ir enteroatinės artroatijos (EnA). Šiomis ligomis serga 0,2 3 roc. asaulio ouliacijos. Lietuvoje sergamumas SA yra 0,64 roc. visos Lietuvos ouliacijos [2]. Osteoorozė (OP) dažna SA komlikacija, nes sergančiuosius veikia ne tik bendrieji visiems sveikiems žmonėms būdingi OP rizikos veiksniai, bet ir konkrečios ligos veiksniai: ligos trukmė, gydymas gliukokortikoidais ir imunosuresantais, ligos sąlygotas judėjimo funkcijos neakankamumas, ligos aktyvumas ir jos eigos yatumai [3 7]. Dėl klinikinių ožymių bei nesąnarinių ažeidimų įvairovės vertinti SA aktyvumą yra sudėtinga. Pacientams gali būti diagnozuotas įvairaus laisnio ašinio skeleto sąnarių ažeidimas (stuburo, kryžmeninių klubų sąnarių), entezoatijos, eriferinių sąnarių, virškinamojo trakto bei kitų organų ažeidimas. Iki šiol nėra rinkinio standartizuotų rodiklių, kurie būtų įtraukti į klinikinių tyrimų rotokolus ir aibūdintų SA ligos aktyvumą [8]. Gruė eksertų, vadovaujant D. van der Heidje, SA ligos aktyvumui vertinti asiūlė keturis kriterijus tai ažeistų eriferinių sąnarių skaičių, entezoatijų skaičių, rentgenologinį ažeistų sąnarių įvertinimą, ūmios uždegimo fazės laboratorinius tyrimus [9]. Kiti autoriai SA ligos aktyvumui vertinti rekomenduoja naudoti dar kitus rodiklius: Batho ankilozinio sondilito ligos aktyvumo indeksą (BASLAI) ( Bath Ankylosing Sondylitis Disease Activity Index BASDAI) [10], aciento skausmo intensyvumo įvertinimą 10 centimetrų vizualinės analogijos skalėje, ūmios uždegimo fazės laboratorinius tyrimus: eritrocitų nusėdimo greitį (ENG) ir C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentraciją kraujyje [11, 12]. Tyrimai, siejantys SA aktyvumą su kaulų mineralų tankio () mažėjimu, yra avieniai ir labai nevienareikšmiai. Keliuose skersjūvio tyrimuose nenustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tar SA aktyvumo, vertinant jį agal CRB, BASLAI rodiklius, ir bet kurios srities okyčių [13, 14, 15]. Vis dėlto U. Lange ir bendraautoriai sergantiesiems SA nustatė statistiškai reikšmingą neigiamą koreliaciją tar CRB, ENG, TNF-α ir sumažėjimo įvairiose skeleto srityse [16]. Pietų Korėjos tyrėjų atlikto tyrimo metu tai at nustatyta statistiškai reikšminga neigiama koreliacija tar ENG, CRB ir juosmeninės stuburo dalies okyčių sergantiesiems SA [17]. Visų minėtų tyrimų metu analizuoti nedidelių tiriamųjų imčių duomenys (ne daugiau kai kelių dešimčių). Dauguma tyrėjų nagrinėjo tik sergančiųjų AS okyčius, tad lieka neaišku, kurie ligos aktyvumo kriterijai ar jų derinys leistų įtarti mažą sergantiesiems SA. Manydami, jog didelis SA aktyvumas yra vienas iš svarbiausių mažėjimo rizikos veiksnių, o kaulų masės netekimas yra agrindinis veiksnys, turintis įtakos kaulų lūžiams, mes siekėme išsiaiškinti, kuriais iš šiuo metu rieinamiausiais ir dažniausiai klinikinėje raktikoje vartojamais ligos aktyvumo rodikliais remiantis būtų galima laiku numatyti sergančiųjų SA sumažėjimą bei rekomenduoti laiku atlikti kaulų masės tyrimus, skirti veiksmingas rofilaktikos ir gydymo riemones, leidžiančias užkirsti kelią sunkioms komlikacijoms, t. y. kaulų lūžiams. TIRTŲJŲ KONTINGENTAS IR TYRIMO METODAI Ištirti 136 sergantieji SA, kurie nuo 2006 m. gruodžio iki 2008 m. birželio mėnesio gydėsi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos skyriuje. SA diagnozė nustatyta remiantis Euroos sondiloartroatijų studijų gruės (ESSG) atvirtintais kriterijais (1991) [1] (diagnozės nustatytos gydytojų reumatologų). Tyrimui atlikti gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas. Į tyrimą nebuvo įtraukti sergantieji kitomis ligomis (inkstų, keenų, skydliaukės ir rieskydinių liaukų, tai at onkologinėmis ligomis ir kt.), kurios gali turėti įtakos kalcio metabolizmui arba sutrikdyti kaulinio audinio aykaitą. Vartojantys vaistus nuo osteoorozės, traukulių, tiroksiną, insuliną, antikoaguliantus, akaitinę hormonų teraiją ir kt., kurie gali daryti įtaką kaulinio audinio aykaitai, išskyrus vaistus, vartojamus agrindinei ligai gydyti: ligą modifikuojamuosius, TNF-α blokatorius, gliukokortikoidus ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (duomenys gauti iš medicininės dokumentacijos ir tiriamųjų aklausos) į tyrimą tai at nebuvo įtraukti. Kiekvienas tiriamasis užildė anketą, kurioje vertinti: sociodemografiniai duomenys (amžius, lytis, išsilavinimas, rofesija, darbinė situacija); esminiai kaulų lūžių rizikos veiksniai (rūkymas, alkoholinių gėrimų vartojimas, teorija ir raktika T. 17 (Nr. 1) 5

3 kaulų lūžio vieta, lūžio alinkybės ačiam tiriamajam, irmos eilės giminėms); fizinio aktyvumo dažnis er mėnesį (mankšta, trunkanti ne trumiau kai 20 min. er dieną): keturis kartus er savaitę; 1 3 kartus er savaitę; 3 kartus er mėnesį arba visai nesimankština; moterims menoauzės laikas [18, 19]. Įvertinta sergančiųjų SA ligos anamnezė, asilankymų dėl šių ligos as reumatologą ar šeimos gydytoją skaičius er askutinius dvylika mėnesių ir hositalizavimo skaičius nuo ligos radžios, ligos trukmė mėnesiais nuo ligos simtomų radžios bei diagnozės nustatymo. Atliktas aciento skausmo intensyvumo įvertinimas, naudojant 10 cm VAS skalę. Fizinė negalia vertinta užildant modifikuotą sondiloartroatijoms sveikatos vertinimo klausimyną SVK-S [20]. Stuburo aslankumas vertintas agal standartizuotus SA metrologinius stuburo aslankumo rodiklius: šoninį asilenkimą, modifikuotą Šobero testą, atstumą tar ausies kramlio ir sienos bei tarkulkšnelinį atstumą [21]. Nustatytas saudimui ir (ar) risilietimui skausmingų vietų skaičius (entezoatijų indeksas), kuris nustatomas vertinant (saudžiant) 13 vietų [22]. Sa ligos aktyvumas vertintas užildžius šiai ligų gruei standartizuotą klausimyną BASLAI (šio tyrimo metu atliktas klausimyno vertimas ir ritaikymas: į lietuvių kalbą išverstas BASLAI klausimynas atitiko jam keliamus sichometrinius atikimumo ir agrįstumo reikalavimus [23]), atlikus laboratorinius tyrimus (eritrocitų nusėdimo greitį ((ENG) bei C-reaktyviojo baltymo (CRB) koncentraciją). Didelis ligos aktyvumas nustatomas, kai BASLAI 4 ir ENG 45 mm/val. ir (arba) CRB 15 mg/l [24]. Skirstant SA sergančiuosius į įvairaus ligos aktyvumo ogruius agal ENG rodmenį, buvo remiamasi anksčiau ateiktu didelio ligos aktyvumo ENG rodmeniu bei laboratorijoje taikomomis normomis (atsižvelgiant į acientų lytį ir amžių). Nustačius ENG didesnį nei norma, bet <45 mm/ val., konstatuotas vidutinis ligos aktyvumas. Sergančiųjų skirstymas į įvairaus ligos aktyvumo ogruius agal CRB koncentraciją kraujyje agrįstas tuo ačiu rinciu kai skirstant agal ENG rodmenį. Remiantis laboratorijoje taikomais kriterijais, norma CRB koncentracija neviršija 5 mg/l. Didelis ligos aktyvumas CRB 15 mg/l. Nustačius CRB koncentraciją didesnę nei norma, bet <15 mg/l, konstatuotas vidutinis ligos aktyvumas. Visų tiriamųjų ligos aktyvumą vertino ir gydytojas reumatologas, remdamasis SA eksertų gruės ligos aktyvumo vertinimo kriterijais, kurie aima ligos trukmę, darbingumo sumažėjimą er 12 mėn., fizinės negalios ir stuburo aslankumo įvertinimą, eriferinio artrito ar nesąnarinių simtomų buvimą, ENG ir CRB dydį, ligą modifikuojančių vaistų (LMV) bei nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) efektyvumą, o svarbiausia, tikslų sakroileinių ir stuburo sąnarių radiologinį vertinimą [25]. Gydytojo reumatologo ligos aktyvumo įvertinimas ažymėtas 10 cm VAS skalėje, suskirstytoje į keturias dalis: 1 nuo 0 iki 2,5 cm ligos eiga neaktyvi; 2 nuo 2,6 iki 5 cm nedidelis aktyvumas; 3 nuo 5,1 iki 7,5cm vidutinis aktyvumas, 4 nuo 7,6 iki 10 cm didelis aktyvumas. Visų tiriamųjų ligos aktyvumą nustatė tas ats gydytojas reumatologas. matuotas dvisrautės radioabsorbciometrijos metodu (DXA) LEXXOS DMS osteodensitometru, Prancūzija. Tirta juosmeninė stuburo dalis ir abiejų šlaunikaulių roksimalinės sritys riekine užakaline rojekcija. rodmenys, išreikšti absoliučiaisiais skaičiais (g/cm 2 ), vertinti stuburo L1-L4 slanksteliuose ( stubure, S), šlaunikaulių roksimalinėse srityse ( kairiajame šlaunikaulyje, K ir dešiniajame šlaunikaulyje, D). Askaičiuotas atitinkamų sričių Z lygmuo. Z lygmeniui askaičiuoti naudoti gamintojo ateikti referentiniai duomenys (stuburo juosmeninės srities Z lygmuo (ZS); bendrasis šlaunikaulio Z lygmuo (kairiojo šlaunikaulio (ZK) ir dešiniojo šlaunikaulio (ZD)). lus kaulų mineralų tankis nustatytas, jei stuburo juosmens slankstelių ir viršutinės šlaunikaulio dalies Z lygmuo buvo didesnis už 2,0. Jei stuburo juosmens slankstelių arba viršutinės šlaunikaulio dalies Z lygmuo buvo mažesnis arba lygus 2,0, aibūdinti vartotas terminas sumažėjęs kaulų mineralų tankis [26, 27]. STATISTINĖ ANALIZĖ Askaičiuoti kiekybinių rodiklių vidurkiai, standartinis nuokryis (SN). Kokybiniai rodikliai ateikiami dažniu (n) ir rocentais (roc.). Dviejų neriklausomų gruių kiekybinių rodiklių vidurkiams alyginti taikytas Stjudento t testas, kai rodikliai asiskirstę agal normalųjį (Gauso) skirstinį. liškumui tikrinti naudotas Kolmogorovo-Smirnovo testas. Tais atvejais, kai lyginti daugiau nei dviejų gruių kiekybiniai rodikliai, taikyta disersinė analizė ANOVA (nelygių disersijų atveju naudota Welch testo statistika). Atmetus hiotezę aie vidurkio lygybę tar daugiau nei dviejų gruių, aildomai agal šį rodiklį buvo lyginamos tiriamųjų gruės oromis. Tam naudotas Tukey HSD Post Hoc testas. Tiriamųjų gruių skirtumai agal kokybinius ožymius įvertinti taikant Chi kvadrato (χ 2 ) testą. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo α=0,05. SA sergančiųjų riklausomo kintamojo () ir neriklausomo (riežastinio) tarusavio sąsajai įvertinti sudaryti tiesinės regresijos modeliai. Taikyta ažingsninė ( stewise ) kintamųjų atranka lygtyse. Kintamasis į modelį įtrauktas, jei <0,05, šalintas iš modelio, jei jo >0,1. Jei kurie nors neriklausomi kintamieji tarusavyje stiriai koreliavo (vz., kumuliacinė GK dozė ir jų vartojimo trukmė, askaičiuotas Sirmano koreliacijos koeficientas), tai naudotas tik vienas jų. Tyrimo statistinė analizė atlikta naudojant SPSS teorija ir raktika T. 17 (Nr. 1)

4 REZULTATAI Tirtos ouliacijos charakteristikos Ištirti 136 sergantieji SA: 54 (39,7 roc.) sirgo AS; 33 (24,3 roc.) PsA; 29 (21,3 roc.) EnA ir 20 (14,7 roc.) ReA. SA gruės acientai agal skirtingus ligos aktyvumą atsindinčius rodiklius buvo suskirstyti į įvairaus ligos aktyvumo ogruius. Pogruių alyginimo agal amžių, KMI, ligos trukmę, skaičiuojant ją nuo klinikinės diagnozės nustatymo momento, kumuliacinę gliukokortikoidų dozę (kiekybiniai kintamieji), agal acientų lytį, moterims menoauzės buvimą, fizinį aktyvumą, šeiminę lūžių anamnezę (kokybiniai kintamieji) duomenys ateikiami 1 riede. Įvairaus ligos aktyvumo ogruių tiriamųjų charakteristikos statistiškai reikšmingai nesiskyrė (išskyrus jaunesnius acientus didelio aktyvumo (agal ENG) ogruyje, alyginti su normalų ENG turinčių sergančiųjų amžiumi (=0,017)). KAULŲ MINERALŲ TANKIO TYRIMAI ATSIŽVELGUS Į LIGOS AKTYVUMO RODIKLIUS Analizuojamoje SA gruėje nebuvo nė vieno tiriamojo, kurio ligos aktyvumą gydytojas reumatologas būtų įvertinęs 1 (neaktyvi liga). Nagrinėjant ryšį tar gydytojo reumatologo nustatyto ligos aktyvumo ir okyčių tirtose skeleto srityse, tiriamieji suskirstyti į tris ogruius: 2 nedidelis aktyvumas, 3 vidutinis aktyvumas, 4 didelis aktyvumas. Šių ogruių alyginimas ateikiamas 1 lentelėje. Pogruių oriniai alyginimai ateikiami 2 lentelėje. Išanalizavus 1 ir 2 lentelėse ateiktus rezultatus matyti, jog, gydytojui reumatologui nustačius didesnį ligos aktyvumą, išmatuojamas mažesnis visose skeleto srityse. Visais analizuojamais atvejais (ir stubure, ir abiejuose šlaunikauliuose vertinant g/cm 2 bei Z lygmeniu), tiriamiesiems, kuriems buvo nustatytas nedidelis ligos aktyvumas (2), buvo didesnis, alyginti su sergančiaisiais, kuriems diagnozuotas vidutinis ligos aktyvumas (3), 1 lentelė. Sergančiųjų SA, suskirstytų agal gydytojo reumatologo nustatytą ligos aktyvumą, (g/cm 2 ) ir Z lygmens skaitinės charakteristikos (vidurkis (SN)) bei ogruių alyginimas agal šiuos rodmenis Gydytojo reumatologo nustatytas ligos aktyvumas 2 (n = 35) 3 (n = 55) 4 (n = 46) S 0,937 (0,112) 0,878 (0,116) 0,819 (0,133) <0,001 K 0,927 (0,093) 0,865 (0,110) 0,771 (0,107) <0,001 D 0,909 (0,087) 0,860 (0,109) 0,754 (0,113) <0,001 ZS 0,809 (0,899) 1,301 (0,837) 1,722 (1,054) <0,001 ZK 0,538 (0,735) 1,054 (0,914) 1,680 (0,837) <0,001 ZD 0,683 (0,717) 1,092 (0,905) 1,787 (0,881) <0,001 vertinant Z lygmeniu stubure (ZS), kairiajame šlaunikaulyje (ZK) ir dešiniajame šlaunikaulyje (ZD); 2 nedidelis aktyvumas, 3 vidutinis aktyvumas, 4 didelis aktyvumas. 2 lentelė. Sergančiųjų SA, suskirstytų agal gydytojo reumatologo nustatytą ligos aktyvumą, oriniai alyginimai agal (g/cm 2 ) ir Z lygmenį Gydytojo reumatologo nustatytas ligos aktyvumas S K D <0,001 <0,001 <0, ,015 0,026 <0,001 0,007 <0,001 0,034 Gydytojo reumatologo nustatytas ligos aktyvumas ZS ZK ZD <0,001 <0,001 <0, ,025 0,016 <0,001 0,005 <0,001 0,028 vertinant Z lygmeniu stubure (ZS), kairiajame šlaunikaulyje (ZK) ir dešiniajame šlaunikaulyje (ZD); 2 nedidelis aktyvumas, 3 vidutinis aktyvumas, 4 didelis aktyvumas. teorija ir raktika T. 17 (Nr. 1) 7

5 o astarųjų buvo didesnis nei turinčiųjų didelį ligos aktyvumą (4). Norint išsiaiškinti, ar agal kitus ligos aktyvumo rodiklius ENG, CRB ir BASLAI galima numatyti okyčius, vidurkiai alyginti didelio, vidutinio ligos aktyvumo ir neaktyvios ligos ogruiuose. Įvairiu ligos aktyvumu (agal ENG rodmenį) sergančiųjų alyginimas ateikiamas 3 lentelėje. Remiantis 3 lentelėje ateiktais duomenimis matyti, kad didelis ligos aktyvumas, nustatytas agal ENG ( 45 mm/val.), susijęs su statistiškai reikšmingai mažesniu stuburo Z lygmeniu, alyginti su sergančiaisiais, kurių ENG atitinka normą (=0,016). Nors ir kitų ogruių (g/cm 2 ), ir Z lygmenys mažėja didėjant ENG, statistiškai reikšmingo skirtumo tar ogruių nenustatyta. Įvairiu ligos aktyvumu (agal CRB koncentraciją) sergančiųjų alyginimas ateikiamas 4 ir 5 lentelėse. Remiantis 4 ir 5 lentelėse ateiktais duomenimis, didelis ligos aktyvumas, nustatytas agal CRB koncentraciją kraujyje (>15 mg/l), rodo statistiškai reikšmingai mažesnį (vertinant g/cm 2 ir Z lygmeniu) stubure bei mažesnį Z lygmenį šlaunikauliuose, alyginti su sergančiaisiais, kurių kraujyje nustatyta normali CRB koncentracija. Remiantis BASLAI klausimyno rezultatais, kai BASLAI 4, liga aktyvi [24], sergantieji SA suskirstyti į aktyvios ir neaktyvios SA ogruius ir alyginti jų (g/cm 2 ) ir Z lygmenys tirtose skeleto srityse. Rezultatai ateikiami 6 lentelėje. Palyginus abiejų ogruių tiriamųjų (g/cm 2 ) ir Z lygmenis matyti, jog sergančiųjų aktyvia SA, (g/ cm 2 ) ir Z lygmenys yra mažesni nei neaktyvios ligos sergančiųjų (aktyvumą vertinant agal BASLAI rezultatą) visose tirtose skeleto srityse, tačiau statistiškai reikšmingas (g/cm 2 ) skirtumas tar ogruių nustatytas tik dešiniajame šlaunikaulyje. Antrojo rezultatų analizės etao metu ryšiui tar okyčių ir ligos aktyvumui įvertinti taikyti tiesinės ažingsninės regresijos modeliai. Kiekviename modelyje riklausomu kintamuoju imtas vienas iš matavimų (S, K, D, ZS, ZK, ZD), o šalia kontroliuojamųjų kintamųjų: amžiaus ir lyties (vertinant g/cm 2 ), KMI, šeiminės lūžių anamnezės, fizinio aktyvumo, SA gruę 3 lentelė. Sergančiųjų SA, suskirstytų į įvairaus ligos aktyvumo ogruius agal eritrocitų nusėdimo greitį, (g/cm 2 ) ir Z lygmens skaitinės charakteristikos (vidurkis (SN)) bei ogruių alyginimas agal šiuos rodmenis (n=15) agal eritrocitų nusėdimo greitį (n=75) (n=46) Post hoc S 0,930 (0,119) 0,880 (0,130) 0,845 (0,124) 0,069 K 0,871 (0,104) 0,853 (0,127) 0,836 (0,116) 0,586 D 0,867 (0,099) 0,843 (0,130) 0,816 (0,113) 0,298 ZS 0,743 (0,807) 1,290 (1,004) 1,548 (0,951) 0,021 3<1 (=0,016) ZK 0,777 (0,846) 1,107 (1,017) 1,291 (0,842) 0,179 ZD 0,787 (0,837) 1,187 (1,021) 1,421 (0,825) 0,072 vertinant Z lygmeniu stubure (ZS), kairiajame šlaunikaulyje (ZK) ir dešiniajame šlaunikaulyje (ZD). 4 lentelė. Sergančiųjų SA, suskirstytų į įvairaus ligos aktyvumo ogruius agal C reaktyviojo baltymo koncentraciją, (g/cm 2 ) ir Z lygmens skaitinės charakteristikos (vidurkis (SN)) bei ogruių alyginimas agal šiuos rodmenis agal C reaktyviojo baltymo koncentraciją kraujyje (n=31) S 0,920 (0,108) 0,916 (0,120) 0,849 (0,130) 0,001 K 0,896 (0,091) 0,861 (0,115) 0,836 (0,126) 0,139 D 0,886 (0,079) 0,843 (0,118) 0,825 (0,128) 0,155 ZS 0,818 (1,063) 1,053 (0,900) 1,506 (0,958) 0,007 ZK 0,616 (0,977) 1,011 (0,879) 1,276 (0,936) 0,022 ZD 0,707 (0,906) 1,135 (0,905) 1,352 (0,949) 0,031 vertinant Z lygmeniu stubure (ZS), kairiajame šlaunikaulyje (ZK) ir dešiniajame šlaunikaulyje (ZD). 8 teorija ir raktika T. 17 (Nr. 1)

6 5 lentelė. Sergančiųjų SA, suskirstytų į įvairaus ligos aktyvumo ogruius agal C reaktyviojo baltymo koncentraciją, oriniai alyginimai agal (g/cm 2 ) ir Z lygmenį agal C reaktyviojo baltymo koncentraciją kraujyje (n=31) agal C reaktyviojo baltymo koncentraciją kraujyje (n=31) S K D 0,031 0,581 0,741 0,087 0,996 0,142 0,589 0,139 0,475 ZS ZK ZD 0,021 0,022 0,027 0,065 0,695 0,363 0,339 0,508 0,285 vertinant Z lygmeniu stubure (ZS), kairiajame šlaunikaulyje (ZK) ir dešiniajame šlaunikaulyje (ZD). 6 lentelė. Sergančiųjų SA, suskirstytų į neaktyvios ir aktyvios ligos ogruius agal BASLAI klausimyno rezultatą, (g/cm 2 ) ir Z lygmens skaitinės charakteristikos (vidurkis (SN)) bei ogruių alyginimas agal šiuos rodmenis agal BASLAI klausimyno rezultatą Neaktyvi liga BASLAI <4 (n=41) Aktyvi liga BASLAI 4 (n=95) S 0,892 (0,124) 0,865 (0,130) 0,265 K 0,874 (0,113) 0,838 (0,123) 0,102 D 0,868 (0,113) 0,823 (0,123) 0,043 ZS 1,250 (0,860) 1,345 (1,041) 0,580 ZK 1,059 (0,870) 1,165 (0,983) 0,534 ZD 1,106 (0,901) 1,272 (0,974) 0,339 vertinant Z lygmeniu stubure (ZS), kairiajame šlaunikaulyje (ZK) ir dešiniajame šlaunikaulyje (ZD); BASLAI Batho ankilozinio sondilito ligos aktyvumo indeksas. sudarančių ligų, sąnarių ažeidimo tio, kaskart į modelį įtrauktas vienas iš keturių ligos aktyvumo rodiklių: ENG, CRB, BASLAI ir gydytojo reumatologo nustatytas ligos aktyvumas. Paaiškėjo, jog CRB neišliko statistiškai reikšmingu neriklausomu kintamuoju nė vienoje okyčius vertinančioje regresijos lygtyje. Didėjantis ligos aktyvumas, vertintas agal BASLAI klausimyno rezultatą, yra susijęs tik su dešiniojo šlaunikaulio (vertinant g/cm 2 ) mažėjimu (R 2 =0,079; =0,004). Didėjantis ENG informatyvus numatant tik stuburo (g/cm 2 ) mažėjimą (R 2 =0,077, =0,001). Reikšmingiausias rognozuojant okyčius gydytojo reumatologo nustatytas ligos aktyvumas: kuo jis didesnis, tuo mažesnis visų tirtų skeleto sričių (g/ cm 2 ) ir Z lygmuo. Daugialyės ažingsninės tiesinės regresinės analizės suvestinė ateikiama 7 lentelėje. Taigi ir didžiausi determinacijos koeficientai okyčius vertinančiuose tiesinės regresijos modeliuose, ir statistiškai reikšmingi skirtumai tar įvairaus ligos aktyvumo ogruių nustatyti agal gydytojo reumatologo įvertintą ligos aktyvumą. Aibendrinus šiuos duomenis galima teigti, jog gydytojo reumatologo nustatytas SA aktyvumas, aimantis ne tik momentinius bei dažnai besikeičiančius ENG, CRB ir BASLAI rodiklius, bet visumą klinikinių rodiklių, yra tiksliausias mažėjimą rognozuojantis kintamasis. REZULTATŲ APTARIMAS Ankstesniame darbe nustatėme, kad, sergant visomis SA gruę sudarančiomis ligomis, kaulų masės netekimas yra anašus., neriklausomai nuo SA trukmės, visiems sergantiesiems SA yra statistiškai reikšmingai mažesnis nei sveikų asmenų ir stuburo juosmeninėje dalyje, ir šlaunikaulių roksimalinėse dalyse [28]. Pastaraisiais metais yra atlikta darbų, kurie įrodo, kad sumažėja jau ligos radžioje, ir tai susiję su uždegiminiu rocesu, sąlygojančiu greitą kaulo rezorbciją [29, 30]. mažėjimas yra siejamas ne tik su vietiniu, bet ir su sisteminiu uždegiminiu rocesu bei jame dalyvaujančiais citokinais (tumoro nekrozės faktoriumi-alfa (TNF-α), interleukinais (IL-1, IL-6, IL-17, IL-18)), augimo veiksniais tumoro augimo veiksniu beta teorija ir raktika T. 17 (Nr. 1) 9

7 7 lentelė. Tiesinės ažingsninės regresijos modelis įvertinti ryšį tar okyčių ir gydytojo reumatologo nustatyto ligos aktyvumo SA gruės tiriamiesiems Priklausomas kintamasis* S (R 2 =0,192; R 2 (adj.)=0,168; <0,001) K (R 2 =0,323; R 2 (adj.)=0,303; <0,001) D (R 2 =0,295; R 2 (adj.)=0,279; =0,008) ZS (R 2 =0,224; R 2 (adj.)=0,207; <0,001) ZK (R 2 =0,343; R 2 (adj.)=0,328; <0,001) ZD (R 2 =0,315; R 2 (adj.)=0,299; <0,001) Regresoriai** Regresijos koeficientas (B) (standartinė aklaida) Beta GLA2 0,124 (0,027) 0,459 <0,001 GLA1 0,066 (0,026) 0,252 0,012 L2 0,064 (0,023) 0,231 0,006 KMI 0,005 (0,002) 0,189 0,022 Konstanta 0,773 (0,063) <0,001 GLA1 0,150 (0,023) 0,588 <0,001 KMI 0,007 (0,002) 0,282 0,001 GLA2 0,058 (0,022) 0,237 0,009 Amžius 0,002 (0,001) 0,173 0,035 Konstanta 0,816 (0,050) <0,001 GLA1 0,149 (0,023) 0,580 <0,001 KMI 0,004 (0,002) 0,179 0,016 GLA2 0,044 (0,022) 0,180 0,049 Konstanta 0,792 (0,051) <0,001 KMI 0,062 (0,015) 0,316 <0,001 GLA2 0,826 (0,199) 0,397 <0,001 GLA1 0,430 (0,191) 0,214 0,026 Konstanta 2,726 (0,421) <0,001 GLA2 1,049 (0,175) 0,525 <0,001 KMI 0,067 (0,013) 0,356 <0,001 GLA1 0,450 (0,169) 0,234 0,009 Konstanta 2,338 (0,382) <0,001 GLA2 1,019 (0,180) 0,508 <0,001 KMI 0,061 (0,014) 0,324 <0,001 GLA1 0,348 (0,173) 0,180 0,046 Konstanta 2,331 (0,392) <0,001 vertinant Z lygmeniu stubure (ZS), kairiajame šlaunikaulyje (ZK) ir dešiniajame šlaunikaulyje (ZD), GLA gydytojo reumatologo nustatytas ligos aktyvumas. *šalia riklausomo kintamojo ateikiamas determinacijos koeficientas R 2, determinacijos koeficientas, koreguotas agal neriklausomų kintamųjų skaičių (R 2 (adj.)) ir reikšmė šalia determinacijos koeficiento, skirta atikrinti hiotezę, kad regresijos nėra (hiotezė atmetama, kai >0,05); standartinė aklaida rodo regresijos koeficiento standartinį nuokryį; beta rodo standartizuotų duomenų regresijos koeficientą; **vietoj kategorinių kintamųjų taikyti fiktyvūs kintamieji (lyties atveju L1, L2; fizinio aktyvumo atveju F1, F2, F3; lūžių anamnezės atveju LA; SA liga S1, S2, S3; ažeidimas P1, P2; gydytojo reumatologo nustatytas ligos aktyvumas GLA1, GLA2). (TGF-β), insulininiu augimo veiksniu (IGF), kurie yra tiesioginiai ir netiesioginiai osteoklastų aktyvatoriai [31, 32]. Naudodami vienfaktorinės disersinės analizės ANOVA metodą įrodėme statistiškai reikšmingai mažėjantį (vertinant (g/cm 2 ) ir Z lygmeniu) ir stubure, ir abiejuose šlaunikauliuose gydytojo reumatologo įvertintam SA aktyvumui didėjant (visi <0,005). Daugialyės tiesinės ažingsninės regresijos metodas atvirtino, kad neriklausomi kintamieji, susiję su (vertinant g/cm 2 ir Z lygmeniu) sumažėjimu ir stuburo juosmeninėje, ir šlaunikaulių roksimalinėse dalyse, yra vidutinis ir didelis gydytojo reumatologo diagnozuotas ligos aktyvumas, mažas KMI ir teigiama šeiminė lūžių anamnezė. CRB, ENG ir BASLAI klausimyno rezultatas regresijos modeliuose statistiškai reikšmingo ryšio su okyčiais tirtose skeleto srityse neturėjo. Priešingai nei mes, E. S. Meirellesas ir bendraautoriai nustatė, kad tar gydytojo reumatologo įvertinto ligos aktyvumo ir okyčių ryšio nėra [33]. K. Caaci ir bendraautoriai įrodė, jog gydytojo nustatytas ligos aktyvumas, kuris buvo vertinamas remiantis tik stuburo ir klubų sąnarių rentgenologiniu ažeidimo laisniu, sergančiųjų AS kaulų masei įtakos neturi [34]. Panašias išvadas kai ir mes adarė autoriai, įrodę, kad vienkartinai nustatyti ūmios uždegimo fazės rodikliai nerognozuoja ir rentgenologinių SA būdingų okyčių rogresavimo, ir mažėjimo įvairiose skeleto srityse [35, 36]. Vis dėlto J. Gratacosas ir 10 teorija ir raktika T. 17 (Nr. 1)

8 bendraautoriai, atlikę dvejų metų trukmės ersektyvųjį tyrimą, kurio metu AS ligos aktyvumas vertintas agal ENG, CRB ir IL-6 koncentraciją kraujyje, nustatė, kad aktyvios ligos ogruio sergantiesiems statistiškai reikšmingai sumažėjo šlaunikaulio kaklelio ir stuburo juosmeninėje srityje, tačiau reikšmingų tirtų sričių okyčių neaktyvios ligos ogruyje nenustatyta [6]. Mūsų ir kitų autorių duomenų rieštaringumą galėjo lemti skirtingos tiriamųjų gruės (kitų autorių dažniausiai tirti tik AS sergantieji) bei gydytojų asirinkti skirtingi ligos aktyvumo nustatymo metodai, naudoti ligos aktyvumo įtakai okyčiams nustatyti. Išanalizavę gautus rezultatus galime konstatuoti, jog aktyvi ligos eiga, kartu ir didelis sisteminis uždegiminis rocesas, neabejotinai neigiamai veikia įsijungiant skirtingiems mechanizmams, kurie iki šiol neakankamai ištirti. Kai ir kiti autoriai, manome, kad vienkartinis ligos aktyvumo nustatymas, remiantis vien tik ūmios uždegimo fazės laboratoriniais tyrimais, ar BASLAI klausimyno rezultatu, kuris aibūdina svarbiausius SA simtomus er raėjusią savaitę, negali rognozuoti okyčių [35, 37], o gydytojas reumatologas, įvertinęs visumą anamnezės, klinikinių, laboratorinių, radiologinių ožymių bei reguliariai konsultuojantis sergantįjį SA, gali tiksliai aibrėžti su ilga ligos eiga susijusį ligos aktyvumą, kuris, kai rodo mūsų darbo rezultatai, reikšmingai susijęs su kaulų masės netekimu ir stuburo juosmeninėje, ir šlaunikaulių roksimalinėse dalyse. IŠVADOS 1. Kaulų mineralų tankio mažėjimas visose skeleto srityse stiriausiai susijęs su vidutiniu ir dideliu gydytojo reumatologo nustatytu sondiloartroatijų aktyvumu. 2. Vienkartinai nustatyti ligos aktyvumo rodikliai ENG, CRB ir BASLAI rognostinės vertės mažėjimui, sergant sondiloartroatijomis, neturi. LITERATŪRA 1. Dougados M, van der Linden S, Juhlin R, Huitfeldt B, Amor B, Calin A, et al. The Euroean Sondyloarthroathy Study Grou reliminary criteria for the classification of sondyloarthroathy. Arthritis Rheum. 1991; 34: Adomavičiūtė D, Pileckytė M, Baranauskaitė A, Morvan J, Dadoniene J, Guillemin F. Prevalence survey of rheumatoid arthritis and sondyloarthroathy in Lithuania. Scand J Rheumatol. 2008; 37(2): Kroot JA, Nieuwenhuizen G, de Waal Malefijt MC, van Riel PL, Pasker-de Jong PC, Laan RF. Change in bone mineral density in atients with rheumatoid arthritis during the first decade of the disease. Arthritis Rheum. 2001; 44(6): Haugeberg G, Uhlig T, Falch JA, Halse Ji, Kvien TK. Bone mineral density and frequency of osteoorosis in female atients with rheumatoid arthritis: results from 394 atients in Oslo County Rheumatoid Arthritis register. Arthritis Rheum. 2000; 43: Haugeberg G, Uhlig T, Falch JA, Halse Ji, Kvien TK. Reduced bone mineral density in male rheumatoid arthritis atients: frequencies and associations with demograhic and disease variables in ninety-four atients in the Oslo County Rheumatoid Arthritis register. Arthritis Rheum. 2000; 43: Gratacos J, Collado A, Pons F, Osaba M, Sanmartí R, Roqué M, Larrosa M, Múñoz-Gómez J. Significant loss of bone mass in atients with early, active ankylosing sondylitis. Arthritis Rheum. 1999; 42(11): Baek HJ, Kang SW, Lee YJ, Shin KC, Lee EB, Yoo CD, Song YW. Osteoenia in men with mild and severe ankylosing sondylitis. Rheumatol Int. 2005; 26: Soorenberg A, van Tubergen A, Landewe R, Dougados M, van der Linden S, Mielants H, et al. Measuring disease activity in ankylosing sondylitis: atients and hysician have different ersectives. Rheumatology. 2005; 44: Van der Heijde D: Which domains should be included in a core set of endoints in ankylosing sondylitis? Introduction to the ankylosing sondylitis modyle of OMERACT IV. J Rheumatol. 1999; 26: Garrett S, Jenkinson T, Kennedy LG, Whitelock H, Gaisford P, Calin A. A new aroach to defining disease activity in ankylosing sondylitis: The Bath Ankylosing Sondylitis Disease Activity Index. J Rheumatol. 1994; 21: Calin A, Nakache JP, Gueguen A, Zeidler H, Mielants H, Dougados M. Defining disease activity in ankylosing sondylitis: is a combination of variables (Bath Ankylosing Sondylitis Disease Activity Index) an aroriate instrument? Rheumatology (Oxford). 1999; 38: Yildirim K, Erdal A, Karatay S, Melikoğlu MA, Uğur M, Senel K. Relationshi between some acute hase reactants and the Bath Ankylosing Sondylitis Disease Activity Index in atients with ankylosing sondylitis. South Med J. 2004; 97: Donnelly S, Doyle DV, Denton A, Rolfe I, McCloskey EV, Sector TD. Bone mineral density and vertebral comression fracture rates in ankylosing sondylitis. Ann Rheum Dis. 1994; 53: Soorenberg A, van der Heijde D, de Klerk E, et al. Ankylosing sondylitis. Relative value of erythrocyte sedimentation rate and C-reactive rotein in ankylosing sondylitis. J Rheumatol. 1999; 26: Ruof J, Stucki G. Validity asects of erythrocyte sedimentation raste (ESR) and C-reactive rotein (CRP) in ankylosing sondylitis, a literature review. J Rheumatol. 1999; 26: Lange U, Teichmann J, Stracke H. Correlation between lasma TNF-alha, IGF-1, biochemical markers of bone metabolism, markers of inflammation/disease activity, and clinical mani festations in ankylosing sondylitis. Eur J Med Res. 2000; 5: Jun JB, Joo KB, Her MY, Kim TH, Bae SC, Yoo DH, Kim SK. Femoral bone mineral density is associated with vertebral fractures in atients with ankylosing sondylitis: a cross-sectional study. J Rheumatol. 2006; 33: Lau EMC, Cooer C. Risk factors for osteoorosis in Euroe. J Bone Miner Metab. 2001; 19: Cummings SR, Nevitt MC, Browner WS, et al. Risk factors for hi fracture in white women. Study of osteoorotic fractures research grou. New England Journal of Medicine. 1995; 332: Daltroy LH, Larson MG, Roberts WN, Liang MH. A modification of the Health Assesment Questionnaire for sondyloarthroathies. J Rheumatol. 1990; 17: Jenkinson TR, Mallorie PA, Whitelock H, Kennedy LG, Garrett SL, Calin A. Defining sinal mobility in ankylosing sondylitis (AS). The Bath Ankylosing Sondylitis AS Metrology Index. J Rheumatol. 1994; 21: Heuft-Dorenbosch L, Soorenberg A, van Tubergen A, et al. Assessment of enthesis in ankylosing sondylitis. Ann Rheum Dis : Vencevičienė L, Rugienė R, Venalis A, Butrimienė I. Sondilo- teorija ir raktika T. 17 (Nr. 1) 11

9 artroatijų klausimynų lietuvių kalba ritaikymas ir jų tinkamumo įvertinimas. Medicina. 2009; 45(3): Butrimienė I. Biologinė teraija. Reumatologija II. Vilnius: Baltijos koija; 2008, Landewe R, Rum B, van der Heijde D, van der Linden S. Which atients with ankylosing sondylitis should be treated tumour necrosis factor inhibiting theray? A survey among Ducth rheumatologists. Ann Rheum Dis. 2004; 63: Lewiecki EM, Kendler DL, Kiebzak GM, Schmeer P, Prince RL, El-Hajj Fuleihan G, Hans D. Secial reort on the official ositions of the International Society for Clinical Densitometry. Osteoorosis Int. 2004; 15: Kanis JA, Black D, Cooer C, Dargent P, Dawson-Hughes B, De Laet C, et al. A new aroach to the develoment of assessment guidelines for osteoorosis. Osteoorosis Int. 2002; 13: Vencevičienė L, Venalis A, Šaoka V, Butrimienė I. Sergančiųjų uždegiminėmis sondiloartroatijomis kaulų mineralinis tankis. Medicinos teorija ir raktika. 2008; 14 (3): Toussirot E, Wendling D. Bone mass in ankylosing sondylitis. Clin Ex Rheumatol. 2000; 18 Sul 21: S16 S El Maghraoui A. Osteoorosis and ankylosing sondylitis. Joint Bone Sine. 2004; 71: Illei GG, Lisky PE. Novel, non-antigen-secific theraeutic aroaches to autoimmune/inflammatory diseases. Curr Oin Immunol. 2000; 12: Rehman Q, Lane NE. Theraeutic aroaches for reventing inflammatory bone loss in inflammatory arthritis. Arthritis Res. 2001; 3: Meirelles ES, Borelli A, Camargo OP. Influence of disease activity and chronicity on ankylosing sondylitis bone mass loss. Clin Rheumatol. 1999; 18: Caaci K, Heguler S, Argin M, Tas I. Bone mineral density in mild and advanced ankylosing sondylitis. Yonsei Med J. 2003; 44: Karberg K, Zochling J, Sieer J, Felsenberg D, Braun J. Bone loss is detected more frequently in atients with ankylosing sondylitis with syndesmohytes. J Rheumatol. 2005; 32: Toussirot E, Michel F, Wendling D. Bone density, ultrasound measurements and body comisiotion in early ankylosing sondylitis. Rheumatology. 2001; 40: Seden DJ, Calin A, Ring F, Bhalla A. Bone mineral density, calnaceal ultrasound, and bone turnover markers in women with ankylosing sondylitis. J Rheumatol. 2002; 29: riedas Sergančiųjų SA, suskirstytų į įvairaus aktyvumo ogruius agal eritrocitų nusėdimo greitį, demografiniai ir klinikiniai rodikliai (vidurkis (SN)) bei ogruių alyginimas agal šiuos rodmenis ENG Neaktyvi liga (N=15) (N=75) (N=46) M (SN) M (SN) M (SN) Amžius (metais) 50,00 (13,19) 42,44 (12,02) 39,20 (13,40) 4,176 0,017 Ligos trukmė (mėn.) 95,80 (113,91) 52,68 (69,44) 65,54 (76,53) 2,008 0,138 KMI 27,18 (5,83) 26,17 (4,96) 25,49 (4,97) 0,677 0,510 Gliukokorti-koidų kumuliacinė dozė 10,09 (24,53) 3,74 (8,64) 5,09 (10,49) 1,785 0,172 F Neaktyvi liga (N=15) ENG (N=75) (N=46) N (roc.) N (roc.) N (roc.) Lytis Moterys 6 (14) 22 (51,2) 15 (34,9) 0,689 0,708 Vyrai 9 (9,7) 53 (57) 31 (33,3) Moterys Iki menoauzės 1 (6,7) 9 (60) 5 (33,3) 1,244 0,537 Po menoauzės 5 (17,9) 13 (46,4) 10 (35,7) Fizinis aktyvumas >4 k. er savaitę 3 (9,1) 16 (48,5) 14 (42,4) 8,914 0, k. er savaitę 3 (7,3) 26 (63,4) 12 (29,3) 3 k. er mėnesį 1 (6,7) 12 (80) 2 (13,3) Neatlieku 8 (17) 21 (44,7) 18 (38,3) Šeiminė lūžių anamnezė Tai 4 (10,3) 20 (51,3) 15 (38,5) 0,525 0,769 Ne 11 (11,3) 55 (56,7) 31 (32) Χ 2 12 teorija ir raktika T. 17 (Nr. 1)

10 Sergančiųjų SA, suskirstytų į įvairaus aktyvumo ogruius agal C reaktyvaus baltymo koncentraciją, demografiniai ir klinikiniai rodikliai (vidurkis (SN)) bei ogruių alyginimas agal šiuos rodmenis Neaktyvi liga (N=17) CRB (N=31) (N=88) M (SN) M (SN) M (SN) Amžius (metais) 45,65 (16,56) 43,84 (11,35) 40,92 (12,62) 1,291 0,278 Ligos trukmė (mėn.) 53,35 (75,94) 49,45 (76,93) 67,76 (79,32) 0,738 0,480 KMI 25,90 (4,51) 27,63 (5,82) 25,52 (4,79) 2,025 0,136 Gliukokorti-koidų kumuliacinė dozė 7,80 (23,28) 3,28 (5,69) 4,90 (10,48) 0,779 0,461 F CRB Neaktyvi liga (N=17) (N=31) (N=88) Χ 2 N (roc.) N (roc.) N (roc.) Lytis Moterys 8 (18,6) 11 (25,6) 24 (55,8) 2,857 0,240 Vyrai 9 (9,7) 20 (21,5) 64 (68,8) Moterys Iki menoauzės 4 (26,7) 4 (26,7) 7 (46,7) 1,161 0,560 Po menoauzės 4 (14,3) 7 (25) 17 (60,7) Fizinis aktyvumas Šeiminė lūžių anamnezė >4 k. er savaitę 2 (6,1) 6 (18,2) 25 (75,8) 9,466 0, k. er savaitę 4 (9,8) 10 (24,4) 27 (65,9) 3 k. er mėnesį 4 (26,7) 6 (40) 5 (33,3) Neatlieku 7 (14,9) 9 (19,1) 31 (66) Tai 7 (17,9) 5 (12,8) 27 (69,2) 3,858 0,145 Ne 10 (10,3) 26 (26,8) 61 (62,9) Sergančiųjų SA, suskirstytų į įvairaus aktyvumo ogruius agal gydytojo reumatologo nustatytą ligos aktyvumą, demografiniai ir klinikiniai rodikliai (vidurkis (SN)) bei ogruių alyginimas agal šiuos rodmenis 2 nedidelis aktyvumas (N=35) Gydytojo reumatologo vertinimas 3 vidutinis aktyvumas (N=55) 4 didelis aktyvumas (N=46) M (SN) M (SN) M (SN) Amžius (metais) 43,23 (13,27) 41,71 (13,19) 41,93 (12,57) 0,158 0,854 Ligos trukmė (mėn.) 52,29 (83,70) 51,73 (66,63) 81,04 (84,66) 2,142 0,121 KMI 26,92 (4,93) 25,93 (4,75) 25,53 (5,49) 0,781 0,460 Gliukokorti-koidų kumuliacinė dozė 5,08 (16,83) 2,47 (4,90) 7,65 (13,17) 2,393 0,095 F 2 nedidelis aktyvumas (N=35) Gydytojo reumatologo vertinimas 3 vidutinis aktyvumas (N=55) 4 didelis aktyvumas (N=46) N (roc.) N (roc.) N (roc.) Lytis Moterys 8 (18,6) 11 (25,6) 24 (55,8) 2,857 0,240 Vyrai 9 (9,7) 20 (21,5) 64 (68,8) Moterys Iki menoauzės 9 (60) 3 (20) 3 (20) 5,195 0,074 Po menoauzės 7 (25) 12 (42,9) 9 (32,1) Fizinis aktyvumas >4 k. er savaitę 2 (6,1) 6 (18,2) 25 (75,8) 9,466 0, k. er savaitę 4 (9,8) 10 (24,4) 27 (65,9) 3 k. er mėnesį 4 (26,7) 6 (40) 5 (33,3) Neatlieku 7 (14,9) 9 (19,1) 31 (66) Šeiminė lūžių anamnezė Tai 7 (17,9) 5 (12,8) 27 (69,2) 3,858 0,145 Ne 10 (10,3) 26 (26,8) 61 (62,9) Χ 2 teorija ir raktika T. 17 (Nr. 1) 13

11 Sergančiųjų SA, suskirstytų į įvairaus aktyvumo ogruius agal BASLAI klausimyno rezultatą, demografiniai ir klinikiniai rodikliai (vidurkis (SN)) bei ogruių alyginimas agal šiuos rodmenis BASLAI Neaktyvi liga <4 (N=41) Aktyvi liga >4 (N=95) M (SN) M (SN) Amžius (metais) 39,29 (12,81) 39,29 (43,42) 2,966 0,087 Ligos trukmė (mėn.) 44,12 (47,21) 44,12 (69,41) 3,038 0,084 KMI 25,79 (5,10) 25,79 (26,16) 0,152 0,697 Gliukokortikoidų kumuliacinė dozė 2,67 (4,56) 2,67 (5,85) 2,028 0,157 F Neaktyvi liga <4 (N=41) BASLAI Aktyvi liga >4 (N=95) N (roc.) N (roc.) Lytis Moterys 9 (20,9) 34 (79,1) 2,537 0,111 Vyrai 32 (34,4) 61 (65,6) Moterys Iki menoauzės 5 (33,3) 10 (66,7) 2,141 0,143 Po menoauzės 4 (14,3) 24 (85,7) Fizinis aktyvumas >4 k. er savaitę 14 (42,4) 19 (57,6) 4,898 0, k. er savaitę 13 (31,7) 28 (68,3) 3 k. er mėnesį 2 (13,3) 13 (86,7) Neatlieku 12 (25,5) 35 (74,5) Šeiminė lūžių anamnezė Tai 9 (23,1) 30 (76,9) 1,298 0,255 Ne 32 (33) 65 (67) Χ 2 Gautas 2010 m. balandžio 16 d., arobuotas 2010 m. salio 29 d. Submitted Aril 16, 2010, acceted October 29, teorija ir raktika T. 17 (Nr. 1)