ASMENŲ, SERGANČIŲ ŠIZOFRENIJA, VALIOS IR GYVENIMO KOKYBĖS KAITA TAIKANT ERGOTERAPIJĄ, PRIKLAUSOMAI NUO SIMPTOMŲ IŠREIKŠTUMO

Transcription

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA RITA JUŠKAITĖ ASMENŲ, SERGANČIŲ ŠIZOFRENIJA, VALIOS IR GYVENIMO KOKYBĖS KAITA TAIKANT ERGOTERAPIJĄ, PRIKLAUSOMAI NUO SIMPTOMŲ IŠREIKŠTUMO Magistrantūros studijų programos Fizinė medicina ir reabilitacija baigiamasis darbas Darbo vadovas dr. Sigitas Mingaila KAUNAS, 2016

2 2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA TVIRTINU Slaugos fakulteto dekanė prof. dr. Jūratė Macijauskienė Data ASMENŲ, SERGANČIŲ ŠIZOFRENIJA, VALIOS IR GYVENIMO KOKYBĖS KAITA TAIKANT ERGOTERAPIJĄ, PRIKLAUSOMAI NUO SIMPTOMŲ IŠREIKŠTUMO Magistrantūros studijų programos Fizinė medicina ir reabilitacija baigiamasis darbas Darbo vadovas dr. Sigitas Mingaila Data Recenzentė lekt. dr. Vilma Mauricienė Data Darbą atliko Magistrantė Rita Juškaitė Data KAUNAS, 2016

3 3 TURINYS SANTRUMPOS... 4 SANTRAUKA... 5 ABSTRACT... 7 ĮVADAS DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI LITERATŪROS APŽVALGA Šizofrenijos samprata Šizofrenijai būdingi simptomai Šizofrenijos gydymas Gyvenimo kokybės samprata Asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybė Ergoterapijos taikymas psichiatrijoje TYRIMO METODAI Tyrimo kontingentas Ergoterapijos programa Tyrimo metodai Statistinė duomenų analizė REZULTATAI Šizofrenijos simptomų įvertinimas prieš ir po ergoterapijos Asmenų, sergančių šizofrenija, valios įvertinimas prieš ir po ergoterapijos Asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybės įvertinimas prieš ir po ergoterapijos Asmenų, sergančių šizofrenija, valios ir gyvenimo kokybės pokytis priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo REZULTATŲ APTARIMAS IŠVADOS PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI... 56

4 4 SANTRUMPOS GK gyvenimo kokybė FS fizinė sveikata PS psichinė sveikata PANSS pozityvių ir negatyvių simptomų skalė

5 5 SANTRAUKA Juškaitė R. Asmenų, sergančių šizofrenija, valios ir gyvenimo kokybės kaita taikant ergoterapiją, priklausomai nuo simptomų išreikštumo, magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas dr. S. Mingaila; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, p. Darbo tikslas: įvertinti asmenų, sergančių šizofreniją, valią bei gyvenimo kokybę taikant ergoterapiją, priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, šizofrenijos simptomų išreikštumą prieš ir po ergoterapijos. 2. Įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, valią bei gyvenimo kokybę prieš ir po ergoterapijos. 3. Nustatyti valios ir gyvenimo kokybės pokytį priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo. Tyrimo metodai.tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose, Psichiatrijos klinikoje 2015 m. spalio 2016 m. kovo mėnesiais. Tyrime dalyvavo 31 tiriamasis, sergantis šizofrenija, neūmiu ligos periodu ir neturintys gretutinių simptomų, kurie gali turėti įtakos rezultatams. Ergoterapijos programa buvo taikyta 5 kartus per savaitę po min. Kiekvienas pacientas turėjo 5 grupinius ir 5 individualius ergoterapijos užsiėmimus. Vertinimas buvo atliekamas prieš pradedant ergoterapijos programą ir po 10 ergoterapijos užsiėmimų. Taip pat, pacientai turėjo terapijos užsiėmimus nustatyta Psichiatrijos klinikos tvarka bei medikamentinį gydymą. Šizofrenijos simptomų išreikštumui nustatyti buvo naudota zityvių ir Negatyvių simptomų skalė. Asmenų, sergančių šizofrenija, valiai matuoti pasirinktas Valios klausimynas. Gyvenimo kokybė buvo įvertinama sutrumpintu SF 12 Gyvenimo kokybės klausimynu. Išvados: 1. ergoterapiją tiriamiesiems dažniausiai buvo nustatytas sunkus ir vidutinio sunkumo šizofrenijos simptomų išreikštumas. ergoterapijos sumažėjo pacientų, turinčių labai sunkų ir sunkų simptomų išreikštumą ir daugiau nei pusė pacientų turėjo vidutinį šizofrenijos simptomų išreikštumą. Įvertinus asmenų, sergančių šizofrenija, šizofrenijos simptomų išreikštumo pokytį, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p<0,05). 2. Vertinant asmenų, sergančių šizofrenija, valią tyrimo pradžioje nustatyta, kad daugiausiai tiriamųjų buvo abejojančių, o mažiausiai savanoriškų. taikytos ergoterapijos nustatyta, kad didžioji dalis pacientų buvo įtakojančių, o mažiausiai buvo pasyvių tiriamųjų. Valios ir gyvenimo kokybės pokytis po taikytos ergoterapijos statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05).

6 6 3. Asmenų, sergančių šizofrenija, valia bei gyvenimo kokybė priklauso nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo (p<0,05). Nustatyta, kad asmenims turintiems vidutinį šizofrenijos simptomų išreikštumą bei šizofrenijos remisijos laikotarpį valios ir gyvenimo kokybės pokytis yra didesnis, nei asmenims turintiems labai sunkų ir sunkų šizofrenijos simptomų išreikštumą.

7 7 ABSTRACT Juškaitė R. Changes in volitional and life quality using occupational therapy which depends on symptoms manifestation for people with schizophrenia / supervisor d. S. Mingaila; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Rehabilitation Clinic. Kaunas, 2016, s. 56 Aim of research: To evaluate volitional and quality of life while applying occupational therapy which depends on manifestation of schizophrenia s symptoms for patients with schizophrenia Goals of research: 1. To evaluate manifestation of schizophrenia s symptoms for patients with schizophrenia before and after occupational therapy. 2. To evaluate volitional and quality of life for patients with schizophrenia before and after occupational therapy. 3. To establish changes in volitional and quality of life depending on manifestation of schizophrenia s symptoms. Methods of research.the study was conducted Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Public hospital clinics, Psychiatric clinic in 2015 October March. The study involved 31 patients with schizophrenia, neuman disease period and no related symptoms that may affect the results. Occupational therapy program was applied 5 times a week for min. Each patient had a 5 group and 5 individual occupational therapy sessions. The assessment was carried out before the start of the occupational therapy program and 10 occupational therapy sessions. Also, patients had therapy sessions established order of Psychiatry and medical treatment. Schizophrenia symptoms of expression has been used to identify sitive and negative symptom scale (PANSS). Individuals suffering from schizophrenia, volitional measure the selected Volitional Questionnaire. Quality of life was assessed abbreviated SF - 12 Quality of life questionnaire. Conclusions: 1. Before occupational therapy subjects were mostly severe and moderate symptoms of schizophrenia of expression. After occupational therapy decreased in patients with very severe and serious manifestation of symptoms, and more than half of the patients had an average manifestation of symptoms of schizophrenia. The evaluation of individuals with schizophrenia, schizophrenia symptoms of expression of a change in a statistically significant improvement (p <0.05). 2. The assessment of people with schizophrenia volitional of the beginning of the study showed that most of the patients had doubters, but at least voluntary. After occupational therapy found that the majority of patients had influence, but at least the passive subjects. Volitional and

8 8 quality of life after the change applied to occupational therapy a statistically significant improvement (p <0.05). 3. List of persons suffering from schizophrenia, and quality of life volitional depend on the expression of schizophrenia symptoms (p <0.05). It was found that individuals with moderate symptoms of schizophrenia and the manifestation of schizophrenia in remission period and volitional change the quality of life is higher than subjects with a very serious and severe symptoms of schizophrenia manifestation.

9 9 PADĖKA Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos vadovei prof. dr. Virginijai Adomaitienei už suteiktą leidimą atlikti tyrimą Psichiatrijos klinikoje.

10 10 ĮVADAS Šizofrenija yra lėtinis ir sunkus neuropsichinis sutrikimas, sukeliantis tiek teigiamus tiek neigiamus simptomus, įskaitant haliucinacijas, kliedesius, pažinimo sutrikimus, motyvacijos ir valios praradimą, susilpninantis gebėjimą valdyti emocijas ir socialinius santykius bei pažeidžiantis gyvenimo kokybę[39]. Šizofrenija serga beveik 1 proc. visos populiacijos pausaulyje [41]. Asmenų, sergančių šizofrenija gyvenimo kokybę sudaro daugelis kintamųjų pasitenkinimas darbu ir laisvalaikio veikla, finansinės galimybės, esama gyvenimo situacija, saugumo jausmas, šeimos ir socialiniai santykiai bei fizinė sveikata. Taigi, gyvenimo kokybę sudaro psichinės, socialinės ir fizinės gerovės visuma [16]. Pagrindinis ergoterapeutų dėmesys yra nukreiptas į asmens veiklą ir kaip ją sutrigdo liga, trauma ar apsigimimas. Veiklos pagalba žmogus gali patenkinti savo ekonominius poreikius. Veikla tampa efektinga tik tada, kai asmuo įtraukiamas į veiklą, užduočių ar socialinių funkcijų atlikimą, siekiant numatyto tikslo[6]. Ergoterapija (seniau vadinama darbo terapija) pirmiausiai buvo taikoma sergantiems psichikos ligomis, kol neatsirado veiksmingi medikamentai. Šis mokslas patyrė kilimo ir kritimo laikotarpius[5]. O ergoterapija apima veiklą, kuri susijusi su žmogaus fizinių, ekonominių ir socialinių poreikių tenkinimu. Ergoterapija taikoma pacientams, sergantiems šizofrenija, padeda struktūrizuoti jų laiką bei gali sugrąžinti pasitenkinimą atliekama veikla ir jos rezultatais taip motyvuodama pacientą veikti ir gerindama jo socialinius santykius. Motyvuota ir tikslinga veikla ir socialinių santykių gerėjimas asmenims, sergantiems šizofrenija, gali sumažinti neigiamus šizofrenijos simptomus, o to pasekoje sumažėja teigiamų simptomų išreikštumas bei dezintegracijos grėsmė[16]. Darbo naujumas ir aktualumas. Ergoterapijos poveikis sergantiems psichikos sutrikimais nepakankamai analizuojamas mokslinėje literatūroje, ergoterapija nepakankamai diegiama į praktiką psichiatrijos skyriuose. Užsienio mokslininkų ir praktikų patirtis leidžia teigti, kad asmenys, baigę ergoterapijos studijas, psichiatrijos skyriuose galėtų padėti sergantiems psichikos liga išmokti dalyvauti bendruomenės gyvenime, tapti jos nariais[26]. Sergantysis šizofrenija susiduria su kasdieninės ruošos ir pasirūpinimo savimi sunkumais. Tokiais atvejais nukenčia asmens gyvenimo kokybė bei valia, sergantysis tampa apatiškas jį supančiam pasauliui. Su ergoterapeuto pagalba sergantysis atlikdamas įvairias užduotis, gali susigrąžinti savarankiškumą, prisiminti senus ir išlavinti naujus įgūdžius, kurie jam gali padėti kokybiškai gyventi[29]. Ergoterapiją tikslinga taikyti asmenims, sergantiems šizofrenija, o jos efektyvumą būtina tyrinėti ir įrodyti, kad ergoterapijos metodai būtų diegiami į praktiką ir pagerėtų šizofrenija sergančių žmonių funkcionavimas visuomenėje.

11 11 Šio darbo tikslas yra įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, valią bei gyvenimo kokybę, priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo.

12 12 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Darbo tikslas: įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, valią bei gyvenimo kokybę taikant ergoterapiją, priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, šizofrenijos simptomų išreikštumą prieš ir po ergoterapijos. 2. Įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, valią bei gyvenimo kokybę prieš ir po ergoterapijos. 3. Nustatyti valios ir gyvenimo kokybės pokytį priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo. Subjektas: asmenys, sergantys šizofrenija Objektas: valia bei gyvenimo kokybė priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo.

13 1.1. Šizofrenijos samprata LITERATŪROS APŽVALGA Šizofrenija apibrėžiama, kaip lėtinė psichikos liga, pasižyminti pažintiniu, emociniu, valios funkcijų pažeidimu, progresuojančia asmenybės dezintegracija, būdinga jauname ir vidutiniame amžiuje bei paliekanti prisitaikymo sutrikimus. Tai sutrikimas pasižymintis skirtinga ligos eiga ir įvairiomis klinikinėmis formomis [21]. Stengiamasi identifikuoti faktorius, pagal kuriuos stengiamasi sugrupuoti simptomus, pagal kuriuos ištirtų simptomų klinikinius, eigos ir gydymo bei neurobiologinius procesus [9]. Šizofrenijai būdingas trijų psichikos sferų sutrikimas, kitaip dar vadinamas šizofrenijos triada tai mąstymo, valios bei emocijų sutrikimai. Emocijų sutrikimai. Emocijos yra skirtos reaguoti į aplinkos dirgiklius ir iššūkius. Emocijomis galime išreikšti tarpasmeninius santykius ir vidaus išgyvenimus. Sergantysis šizofrenija yra mažiau išraiškingas (veido emocijos). Pacientai negali išgyventi teigiamų ar neigiamų emocijų, pasireiškia emocijų skurdumas. Sergantieji jaučia abejingumą aplinkiniams, artimiesiems, laikui bėgant ir sau. To pasekoje vystosi emocijų neadekvatiškumas ir anhedonija [30]. Mąstymo sutrikimai. Asmenį, sergantį šizofrenija kamuoja įkyrios idėjos, nesveikas fantazavimas, pervertinimas. Tokie simptomai perauga į kliedesius. Kliedesiai yra skirstomi į somatinius, religinius, santykio, didybės, persekiojimo. Kliedesius patiria apie 90% asmenų, sergančių šizofrenija savo ligos eigoje. Pacientai teigia jaučiantys nerealius ar paranormalius faktus ar įvykius. Pacientų kalba monotoniška, skurdi, nenuosekli, padrika. Mąstymo sutrikimai taip pat apima minčių šuolius, trūkius, dėmesio koncentracijos sutrikimus. Taip pat pasitaiko simbolinis mąstymas, kurio metu akcentuoja nerealūs, abstraktūs dalykai, vaizdiniai pakeičia mintis. Asmenys sergantys šizofrenija nebemoka panaudoti turėtų įgūdžių spręsti naujoms problemoms[18]. Valios sutrikimai. Asmenims, sergantiems šizofrenija valia silpnėjimas pastebimas palaipsniui. Valios sutrikimas pasireiškia asmens higienos stoka sunku tinkamai apsirengti, nusiprausti, susišukuoti, kartoja aplinkinių žodžius ir judesius. Pasireiškiantys poelgiai gali būti impulsyvūs ir nemotyvuoti. Pacientai būna apatiški tiek aplinkiniams, tiek aplink juos supančiam pasauliui [47]. Valios sutrikimų metu vyrauja šaltos ir neadekvačios emocijos. Ligoniai gali žaloti save, tačiau skausmo jie nejaučia. Pasireiškia stereotipiškumas judesių, veiklos ar veiksmų. Taip pat pasireiškia negatyvizmas, kuris gali būti pasyvus ar aktyvus [1]. Literatūroje išskiriamos penkios šizofrenijos formos: Paranoidinė šizofrenija. Paranoidiniai simptomai yra vieni ryškiausių psichiatrijoje. Dažniausiai paranoidiniai simptomai suskirstomi:

14 14 1. Persekiojimo, poveikio, ypatingos paskirties, pavydo kliedesiai, aukštos kilmės, kūno padėties pasikeitimo. 2. Verbalinės klausos haliucinacijos, kurios gąsdina ir baugina ligonį, imperatyvinės arba neverbalinės klausos haliucinacijos, kurios pasireiškia švilpimu, ūžimu, juoku. 3. Uoslės, regos ir skonio haliucinacijos, seksualiniai ar kiti kūno pojūčiai[35]. Hebefreninė šizofrenijos formos afektiniai sutrikimai yra ryškūs, haliucinacijos ir kliedesiai yra trumpalaikiai ir fragmentiški. Pacientų elgesys neprognuozuojamas ir neatsakingas. Pasireiškia manieringumas, grimasos, pokštavimas, hipochondriniai nusiskundimai, pasikartoja vienodos frazės. Pacientai kalba padrikai, nori būti vieni. Ryški motyvacijos stoka, elgesys betikslis. Tai yra sunki šizofrenijos forma, nes greitai atsiranda negatyvių simptomų valios, mąstymo sutrikimai. Gali pasireikšti haliucinacijos ir kliedesiai, tačiau jie nebus labai ryškūs[4]. Katatoninė šizofrenija. Katatonija apibūdinana kaip sindromas, kurį sudaro vaškinis lankstumas (vienoje pozoje pacientai gali išbūti keletą valandų, ar net dienų), raumenų rigidiškumas, negatyvizmas, sujaudinimas ir stuporas. Asmenims, sergantiems katatonine šizofrenija pasireiškia automatinis paklusnumas nurodymams, judamojo aparato nejudrumas (atsisakymas pakeisti kūno pozą), spontaniški judesiai, mutizmas, impulsyvūs ir agresyvūs veiksmai. Vėliau pasireiškia ir motyvacijos trūkumas. Vystantis katatoniniam stuporui, ligoniai gali atsisakyti valgyti, yra nekalbūs [51]. Paprastoji šizofrenija. Viena iš rečiausių šizofrenijos formų, kuri atsiranda nepastebimai progresuojant elgesio keistumams. Ji pasireiškia nesugebėjimu vygdyti visuomenės keliamų reikalavimų, taip pat darbingumo sumažėjimu. Labai ryški motyvacijos stoka. Pasireiškia pasyvumas aplinkiniams, nenoras bendrauti, apsileidimas, sumažėja dėmesio koncentracija, valios praradimas, tikslo neturėjimas. Formuojasi autistiška mąstymo forma įmantrumas, polinkis filosofuoti [52]. Rezidualinė (liekamoji šizofrenija) - lėtinė šizofreninio sutrikimo stadija, progresavusi iš ankstyvosios stadijos (kurios metu buvo vienas ar keli epizodai su psichoziniais sutrikimais, atitinkančiais bendruosius šizofrenijos kriterijus) iki vėlyvosios stadijos, kuriai būdingi ilgalaikiai, nors nebūtinai negrįžtami, negatyvūs šizofrenijos simptomai [17]. Asmenims, sergantiems šizofrenija, yra didesnė tikimybė susirgti ir kitomis ligomis, tokiomis kaip somatinės ir nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių, cukriniu diabetu, yra linkę nutukti. Gretutiniai susirgimai turi didelę įtaką pačios šizofrenijos eigai bei gydymo procesui [11].

15 Šizofrenijai būdingi simptomai Asmenims, sergantiems šizofrenija, yra būdingas labai platus pasireiškiančių simptomų spektras. Dažniausiai simptomai yra skirstomi į pozityvius, negatyvius ir bendros psichopatologijos. zityviems simptomams priskiriama: Haliucinacijos tai vienas iš pagrindinių šizofrenijos simptomų, kuris pasireiškia proc. sergančiųjų. Haliucinacijos tai nesamų dalykų jutimas išoriniame pasaulyje, jos gali apimti visus pojūčius ar tik jų dalį. Gali pasireikšti garsų, regos, uoslės ir skonio bei taktilinės arba lietimo haliucinacijos. Klausos haliucinacijos patofiziologija vis dar menkai suprantama, nepaisant to, kad neurologiniai tyrimai per pastaruosius dešimtmečius sparčiai pasistūmėjo į priekį. Asmuo, sergantis šizofrenija gali girdėti balsus galvoje, keistus pranešimus transliuojantis radijo imtuvas ar televizorius, taip pat ir iš aplinkos. Taktilinės arba lietimo haliucinacijos metu jaučiami gyviai ropinėjantys po kūną ar net po oda. Apie uoslės ir skonio haliucinacijas kalbama nedaug, nes yra žmonių, kurie labai jautriai reaguoja į įvairius kvapus ar skonius [28; 46]. Kliedesiai tai neadekvačios tikrovės, liguistos mintys, samprotavimai, kurie užvaldo pacientą, gali pakeisti jo gyvenimą. Asmuo, sergantis šizofrenija pradeda gyventi tais įsitikinimais, taip atsiribodamas nuo tikrovės [56]. Nenuoseklus mąstymas (asociacinio ryšio susilpnėjimas) yra kalbos nerišlumo reiškinys, tarp žodžių, frazių ir sakinių nėra prasminio ryšio. Minčių peršokimas mąstyme, nuo vienos temos iki kitos, kuri visiškai nesusijusi su pirmąja. Asmuo, sergantis šizofrenija, nekreipia dėmesio, kad kalbėjimo temos nėra susijusios [27]. Negatyviems simptomams priskiriama: Socialinė izoliacija blogėja sveikatos būklė, o prasta sveikata riboja socialinius ryšius. Asmuo, sergantis šizofrenija nenori su niekuo bendrauti ir nieko matyti. Taip pat socialinę izoliaciją lemia mažas užimtumas, darbinės veiklos stoka, ribotos galimybės dalyvauti ir tobulinti darbinę veiklą[8]. Prarandamas ryšys su šeimos nariais. Asmuo, sergantis šizofrenija, dažniausiai praranda ryšį su šeimos nariais, dėl perdėtos kritikos. Jiems yra sunku suprasti pasikeitusi elgesį, suprastėjusią asmens higieną, realistiškiau vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti sergantįjį šizofrenija. Pacientai jaučia priešiškumą iš savo šeimos narių. Tokiose šeimose pasitaiko daugiau atkryčių, negu šeimose, kuriose emocijos reiškiamos mažiau išraiškingos[45].

16 16 Sumažėjusi motyvacija arba jos nebuvimas. Pacientai nustoja domėtis aplinka, kuri seniau jiems teikdavo malonumą. Jie neturi noro stengtis, ieškoti naujos veiklos, bendrauti su šalia esančiais artimaisiais, draugais, nes jiems atrodo kad tai yra beprasmiška [20]. Motyvacijos sumažėjimas yra susijęs su prasta funkcine būkle. Svarbu suprasti sumažėjusios motyvacijos pobūdį ir priežastis, nes tai padeda tolesniam šizofrenijos gydymui. Sergantysis šizofrenija, nenori dalyvauti gydymo procese ir jo nesilaiko, tiesiog yra pasyvus jį supančiam pasauliui[36]. Apatija gali pasireikšti emocijų, motyvacijos trūkumais bei abejingumu viskam. Apatijos apimtas, šizofrenija sergantis asmuo, nesirūpina arba jam nesvarbu emociniai, socialiniai ar fiziniai gyvenimo aspektai [48]. Bendros psichopatologijos simptomai: Neįprastas minčių (mąstymo) turinys tai kai mąstymas tampa miglotas, padrikas, simbolinis. Asmenims, sergantiems šizofrenija sutrinka kalba, ji tampa skurdi, padrika, nesuprantama, išryškėja neologizmai. Kitais atvejais būdinga minčių gausa, kurios painiojasi viena su kita, šokinėjama nuo vienos temos prie kitos[7]. Nerimas pasireiškiantis sergantiems šizofrenija sutrikdo jų kasdieninę ar darbinę veiklą, socialinius santykius. Tokie pacientai yra labiau linkę piknaudžiauti alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, taip įsigyjama priklausomybė. Nerimo simptomas taip pat labai žymiai prisideda prie asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybės mažėjimo [43] Šizofrenijos gydymas Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžė, kad labai svarbus yra kompleksinis šizofrenijos valdymas, kurį apima: Biologiniai gydymo metodai (vaistų vartojimas). Psichoterapinės gydymo priemonės (psichoterapija, kognityvinė elgesio terapija, šeimos psichoterapija). Psichosocialinė reabilitacija. Profesinė reabilitacija. Psichoterapinės gydymo priemonės, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija, tikslas yra ne bandyti įtikinti ar priversti patikėti pacientą, kad jis turi tam tikrus simptomus, susijusius su psichikos

17 17 liga. ingai, tikslas yra sumažinti pasireiškiančius simptomus, nepriklausomai nuo to, ar pacientas priima savo diagnozę[53]. Labai svarbus faktorius asmens, sergančio šizofrenija, gydymo procese yra mokymasis gyventi kartu su kitais asmenimis (šeimos nariai, medicinos personalu, draugais). Šis mokymasis padeda išvengti konfliktų, mažina emocinę įtampą. Geresnis (ramesnis) bendravimas su medicinos personalu sudaro prielaidas gauti kokybiškesnes medicinines, psichologines ir socialines. Socialinė reabilitacija tai socialinio poveikio priemonių visuma, kuri skatina klientų socialinį savarankiškumą, dalyvavimo galimybių didėjimą ir veiklos ribojimo mažėjimą, siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime. Šis atstatymo procesas apima asmenybes, socialines grupes ir funkcijas. Svarbiausias socialinės reabilitacijos elementas yra pagerėjęs socialinis aktyvumas. Taigi, vienas iš esminių psichosocialinės reabilitacijos veiksnių yra individo pasitenkinimas gyvenimu. Psichosocialinė reabilitacija yra neatsiejama nuo gyvenimo kokybės termino[13]. Profesinė reabilitacija apima asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą. Tai profesinis konsultavimas, profesinis rengimas bei įdarbinimas. Profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama ugdyti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes, prieš tai atstatant jo buvusius įgūdžius bei sugebėjimus ar suteikiant jam naują kvalifikaciją. Profesinio konsultavimo metu yra parenkamas tinkamas darbas ir planuojama laisvalaikio veikla. Čia reikalinga įvairių specialistų komanda, kurie sudarytų reabilitacijos planą ir padėtų jam kompensuoti ligos sukeltus sutrikimus [13; 2]. žiūris į psichikos sutrikimus yra stigmatizuotas, manoma, kas jie yra silpnesni žmonės, atskirti nuo visuomenės Gyvenimo kokybės samprata Gyvenimo kokybės terminą nagrinėja ne tik medikai, sociologai, filosofai, psichologai, bet ir daugelis kitų specialistų. Kiekvienas specialistas pateikia skirtingą gyvenimo kokybės sampratą. Pasak psichologų gyvenimo kokybė yra objektyvi psichinė gerovė, o sociologai teigia, kad gyvenimo kokybė priklauso nuo materialinių ir nematerialinių sąlygų. Medicinos mokslo atstovai pagrindinį dėmesį skiria į sveikatos kriterijus [14]. Siūloma daug gyvenimo kokybės apibrėžimų, tačiau nėra visuotinai priimto gyvenimo kokybės apibrėžimo. Gyvenimo kokybė ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra skirtingos sąvokos. Gyvenimo kokybės sąvoka apima visus žmogaus gyvenimo aspektus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia, kaip visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būseną, o ne tik ligos

18 18 nebuvimą. Gyvenimo kokybės ir sveikatos sąsajas siejamos su fiziniais, protiniais ir socialiniais aspektais. Taigi, gyvenimo kokybė nulemta sveikatos yra ypatingas kompleksas. Šis kompleksas įvertina tiek subjektyvius tiek objektyvius veiksnius. Visi šie veiksniai suteikia reikalingos informacijos apie paciento gyvenimą [38]. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė nukreipia dėmesį į asmens gyvenimo kokybę ir kaip ją keičia ligos buvimas ir jos gydymas [10]. Vertinant su sveikata susijusią gyvenimo kokybę svarbūs veiksniai, tokie kaip fizinė, funkcinė, emocinė ir psichinė gerovė, taip pat įtakos turi socialiniai santykiai su šeima ir draugais, supanti aplinka. Sveikatos sutrikimas atsiranda tada, kai sutrinka kokia nors funkcija, kuri lemia viso organizmo nepilną funkcionavimą. Sutrinka pusiausvyra tarp organizmo ir jį supančios aplinkos. Vaitkaitienė ir kt. (2007) nurodo, tokius H. Schipper ir kt. apibrėžtus gyvenimo kokybės pagrindinius sudedamuosius komponentus: 1. Fizinė ir psichologinė būsena. 2. Supanti aplinka. 3. Visuomeninis bendravimas. 4. Somatinė būsena (problemos, susijusios su simptomais). Kiekvienas žmogus yra unikalus ir skirtingas. Keli žmonės sirgdami ta pačia liga turės skirtingus ligos simptomus, kurie bus mažiau ar daugiau išreikšti kiekvienam atskirai. Gyvenimo kokybė ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė taip pat priklauso ir nuo to, kaip žmogus susitaiko ir priima ligą, kokie su liga susiję pasireiškia simptomai Asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybė Gyvenimo kokybės samprata yra labai plati. Ši sąvoka gali būti apibrėžiama, kaip asmens gerovė, pasitenkinimo gyvenimo aplinkybėmis bei sveikatos būkle ir socialinis funkcionavimas. Asmenų, sergančių šizofrenija gyvenimo kokybės gerinimas yra susijęs su konkrečiais sistemingais gydymo bei reabilitacijos veiksmais. Veiksniai, darantys įtaką pacientų gyvenimo kokybei, sergant šizofrenija, nėra gerai žinomi. Tačiau vienas veiksnys parodė, kad gyvenimo kokybė yra neigiamai susijusi su pasireiškiančiais simptomais, sergant šizofrenija. Sunku nustatyti kokie psichikos simptomai yra labiausiai susiję su prasta gyvenimo kokybe. Aiškinantis santykį tarp pasireiškiančių simptomų, sergant šizofrenija, ir gyvenimo kokybės yra labai svarbus žingsnis efektyvios gydymo programos sudaryme. Atlikti tyrimai rodo, kad pasireiškiantys neigiami simptomai ir bendra psichopatologija turi neigiamą ryšį su

19 19 gyvenimo kokybe. Pasireiškiantys teigiami šizofrenijos simptomai lemia geresnę gyvenimo kokybę asmenims, sergantiems šizofrenija [23]. Asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybė apibrėžiama kaip objektyvi ir subjektyvi. Subjektyvi gyvenimo kokybė tai pasitenkinimas gyvenimu, o objektyvi dalyvavimas kasdieninėje veikloje ir gerų santykių plėtojimas su šeima ir draugais. Atliktame tyrime, kuriame dalyvavo asmenys, sergantys šizofrenija ir šizoafektiniu sutrikimu, buvo gauti rezultatai, kad neigiami šizofrenijos simptomai yra labiau susijusi su objektyvia gyvenimo kokybe, nei su subjektyvia [40]. A. A. Acil ir kt. (2008) atliko tyrimą, kuriame buvo taikyta fizinių pratimų programa ir tiriama gyvenimo kokybė prieš ir po gydymo asmenims, sergantiems šizofrenija. Apibendrinus gautus rezultatus, buvo nustatyta, kad lengvi ir vidutiniai aerobikos pratimai yra veiksminga programa, kuri mažina pasireiškiančius neigiamus simptomus ir padidina gyvenimo kokybę pacientams su šizofrenija. Taip pat labai svarbus veiksnys, šizofrenija sergančių, gyvenimo kokybei yra artimųjų palaikymas ir supratimas. Kinijoje atliktas tyrimas, kuris nagrinėjo šeimų, besirūpinančių šizofrenija sergančiuoju bei paties sergančiojo gyvenimo kokybė. Buvo gauti rezultatai, kad artimųjų gyvenimo kokybė yra žymiai mažesnė, nei tų, kurių tarpe nėra asmens, sergančio šizofrenija. Taip pat šizofrenija sergančiojo gyvenimo kokybė priklauso nuo jį supančių žmonių gyvenimo kokybės. Didelė koreliacija buvo pastebėta tarp gyvenimo kokybės ir fizinės bei psichinės sveikatos ir šeimos pajamų. Kartu pablogėja ir socialiniai santykiai su aplinkiniais šizofrenija sergantieji žmonės yra uždari, nepasitikintys kitais, visur matantys vien negatyvius dalykus. Gyvenimo kokybei taip pat svari ir psichologinė sveikata. Pacientus kamuoja dėmesio ir atminties sutrikimai, svyruojanti nuotaika, kliedesiai ir haliucinacijos [34]. Informacija apie socialinį funkcionavimą ir gyvenimo kokybę yra būtina vertinant ilgalaikius gydymo rezultatus asmenims, sergantiems šizofrenija. Sergantiems šizofrenija ir kitomis sunkiomis psichikos ligomis didelę įtaką gyvenimo kokybei turi tokie veiksniai, kaip socialinė parama, nepatenkinti poreikiai ir vaistų šalutinis poveikis. Tačiau dauguma tyrimų nagrinėja santykius, tarp pasireiškiančių simptomų ir gyvenimo kokybės kitimo Ergoterapijos taikymas psichiatrijoje Pacientai, kurie serga šizofrenija, negali gyventi savarankiškai. Pirmiausia ergoterapeutas turėtų pacientus išmokyti savarankiškam gyvenimui reikalingų įgūdžių. Kadangi, ligos priepuoliai gali pasikartoti, norint jų išvengti reikia pacientą išmokyti streso įveikos būdų. Pacientai, sergantys psichikos liga, nesugeba ir nenori gyventi pagal išorės pasaulio keliamus reikalavimus. Todėl reikia ligoniui padėti atkurti ryšį su tikrove. Šis tikslas gali būti pasiekiamas struktūruojant atliekamą veiklą.

20 20 Su ergoterapeuto pagalba pacientas toliau laikosi dienos rėžimo ir supranta, kokių įgūdžių jam trūksta[12]. Konkrečių užduočių atlikimo grupės yra naudingos šizofrenija sergantiems pacientams. Šių grupių pagalba galima atskleisti paciento funkcinius sugebėjimus. Pacientai supranta, kad jų mąstymas ir veiksmai lemia jų veiklą, išmoksta priimti bendrus sprendimus ir naujų veiklos atlikimo būdus. Taip pat pacientai suvokia priežasties ir padarinio dėsnius. Kadangi, sergančiųjų šizofrenja asmenų, yra sutrikęs dėmesys, jaučiama socialinė izoliacija darbas šioje grupėje padės susikoncentruoti į užduoties atlikimą ir skatinti bendravimą, o kartu ir bendradarbiavimą. Veikla, kuri yra parinkta pacientui, turi jam patikti. Šis būdas skatins jo motyvaciją darbui[31]. Kiekvienam pacientui, sergančiam šizofrenija, pasireiškia skirtingi simptomai mąstymo, dėmesio ar atminties sutrikimai. Asmenims, kuriems yra sutrikęs mąstymas, pasireiškia haliucinacijos ir kliedesiai. Reikia pacientą stengtis grąžinti į tikrovę, paaiškinti, kad jo matomi ar girdimi vaizdiniai ar garsai yra tik jam realūs. Kiti žmonės jų negirdi ir nemato. Reikia parodyti pacientui, kad jį suprantate, taip pacientas pasijus, jog yra ne vienas [44]. Esant dėmesio sutrikimams, aplinka kurioje dirba ergoterapeutas ir šizofrenija sergantysis, neturi būti šalutinių dirgiklių. Sutelktą dėmesį padeda išlaikyti pacientui įdomios ir prasmingos užduotys. Dėmesio koncentraciją skatina stalo žaidimai, įvairios dėlionės, strateginiai žaidimai. Pacientams, kuriems yra atminties sutrikimai, yra naudojami ergoterapijos pratimai. Šie pratimai yra konkrečios užduotys. Galima naudoti simbolių paveikslėlius, vaizdo gaires, instrukcijas, nuotraukas. Šios priemonės skatina ir lavina atmintį. Ergoterapeutai dirbdami su pacientais, kurie turi proto negalią, turi pastoviai konsultuotis su kitų sričių specialistais (reabilitacijos komanda). Tokiu būdu, ergoterapeutas galės naudoti tuos paciento gebėjimus, kurie yra likę, siekdamas atstatyti pažeistas funkcines galimybes. Yra nustatyta, kad pacientai esantys psichiškai nesveiki, dažniausiai negali patenkinti kasdieninių apsitarnavimo įgūdžių [3].

21 21 2. TYRIMO METODAI Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose, Psichiatrijos klinikoje 2015 m. spalio 2016 m. kovo mėnesiais. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-FMR(M)-30), (1 priedas). pradedant tyrimą tiriamieji supažindinti su tyrimo eiga, bei pasirašoma tiriamojo asmens sutikimo forma. 2.1 Tyrimo kontingentas Tyrime dalyvavo 31 pacientas, besigydantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose, Psichiatrijos klinikoje 2015 m. spalio 2016 m. kovo mėnesiais. Tyrime dalyvavo tiek vyrai, tiek moterys nuo 18 metų amžiaus, sergantys įvairiomis šizofrenijos formomis, neūmiu ligos periodu. Taip pat tyrime dalyvavo tik tie tyriamieji, kurie neturi gretutinių simptomų, dėl galimos įtakos rezultatams. Daugumą tiriamųjų sudarė moterys t.y. 17 (55 proc.) ir 14 vyrų (45 proc.). Kontingento pasiskirstymas pagal lytį pavaizduotas 1 paveiksle. Vyrai Moterys 55% 45% 1 pav. Kontingento pasiskirstymas pagal lytį Tyrimo pradžioje įvertinus tiriamųjų šizofrenijos simptomų išreikštumą, valią bei gyvenimo kokybę, jie buvo suskirstyti į dvi grupes pagal šizofrenijos simptomų išreikštumą. Pacientai turintys labai sunkų ir sunkų šizofrenijos simptomų išreikštumą sudarė I grupę. II grupę sudarė pacientai, kurie turėjo vidutinį šizofrenijos simptomų išreikštumą bei šizofrenijos remisijos laikotarpį. Tyrimo pabaigoje buvo atliekamas pakartotinis vertinimas.

22 Ergoterapijos programa Tiriamiesiems taikytos ergoterapijos programos 5 kartus per savaitę po min. Kiekvienas pacientas turėjo po 5 grupinius ir 5 individualius ergoterapijos užsiėmimus (viso 10 užsiėmimų). Pirminis pacientų vertinimas atliekamas jiem atvykus į Psichiatrijos kliniką. Pakartotinis įvertinimas atliekamas baigus ergoterapijos programą, t. y. po 10 ergoterapijos užsiėmimo. Taip pat, pacientai turėjo užimtumo terapijas nustatyta Psichiatrijos klinikos tvarka bei medikamentinį gydymą. Grupiniuose užsiėmimuose tiriamieji pasidalina savo problemomis su kuriomis susiduria, bei jas aptaria, rasdami šių aktualių problemų sprendimo būdus (kiekvienam grupės nariui buvo pateikta užduotis, pasiruošti vieną problemą bei ją apibūdinti). Taip pat grupinių užsiėmimų metu buvo pasitelkti stalo žaidimai (UNO, ALIAS) bei įvairios dėlionės. Įšsikelti grupės tikslai: lankyti grupinius užsiėmimus bei nepertraukti ir išklausyti kitus grupės narius. Individualių užsiėmimų metu pacientai atlikdavo įvairias imitacines užduotis: 1. Asmeninė priežiūra (rengimasis, valgymas, higiena). Kartu sudarytos instrukcijos, kurių pagalba pacientas gali atlikti kasdieninės veiklos veiksmus. Jei pacientas užmiršta tam tikrą veiksmą, jis gali pažiūrėti į instrukciją ir toliau vygdyti tam tikrą veiklą. 2. Visuomeninis gyvenimas - transportas, finansai. Buvo pateikiamos užduotys, susijusios su viešuoju transportu. Pacientams buvo pateikiami įvairūs viešojo transporto tvarkaraščiai bei Kauno miesto žemėlapis. Pradžioje pacientams buvo parodoma, kaip atlikti užduotį. Pacientai turėjo įsivaizduoti, kaip nuvykti iš vienos vietos į kitą, pasirenkant tinkamą viešąjį transportą. Finansų srityje buvo nurodoma tam tikra suma pinigų, su kuriais pacientai turėjo išgyventi tam tikrą laiką bei sudėlioti prioritetine tvarka, kuriems svarbiausiems dalykam pirmiausiai skirtų dėmesį, o kas galėtų palaukti Tyrimo metodai zityvių ir negatyvių simptomų skalė (PANSS) Tyrimo metu norint įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, simptomų išreikštumą buvo naudojama zityvių ir negatyvių simptomų skalė (2 priedas). Ši simptomų skalė sudaryta iš trijų pagrindinių dalių: zityvios skalės simptomai kliedesiai, nenuoseklus mąstymas, haliucinacinis elgesys, sujaudinimas, didybė, įtarumas, priešiškumas.

23 23 Negatyvios skalės simptomai blankus afektas, emocinis atsiribojimas, skurdus raportas, pasyvus/apatiškas socialinis atsiribojimas, abstraktaus mąstymo sunkumai, spontaniškumo trūkumas, pokalbio sklandumas, stereotipinis mąstymas. Bendros psichopatologijos simptomai susirūpinimas somatine veikla, nerimas, kaltės jausmai, įtampa, manieringumas ir įmantrios pozos, depresija, motorinis slopinimas, nenoras bendradarbiauti, neįprastas minčių (mąstymo) turinys, dezorientacija, silpnas dėmesys, galėjimo spręsti bei ligos supratimo stoka, valios sutrikimas, silpna impulsų kontrolė, įsigalinimas, bendras vengimas. PANSS vertinama objektyviai remiantis psichiatro ir slaugančiojo personalo stebėjimais. Kiekvienas simptomas vertinamas 7 balų sistema: nėra 1; minimalu 2; lengvas 3; vidutinis 4; vidutinio sunkumo 5; sunkus 6; ypatingai sunkus 7. Bendras pozityvių ir negatyvių simptomų skalės balas gaunamas sudėjus visų trijų poskalių balus. Gauti rezultatai interpretuojami, kad šizofrenijos simptomų išreikštumas yra: Labai sunkus (> 120 balų). Sunkus ( balų). Vidutinio sunkumo ( balų ). Remisiją (< 60), [42;33]. Valios anketa Tiriamųjų, sergančių šizofrenija, valiai vertinti pasirinktas Valios klausimynas (3 priedas). Ši anketa taip pat yra taikytina sergant depresija, įvairaus laipsnio dimensija, patyrus galvos traumą ar insultą. Klausimynas yra sudarytas iš 16 klausimų, kurie atspindi smalsumo rodymą, veiksmų atlikimą, naujienų išbandymą, pasididžiavimą, iššūkių ieškojimą, ieškojimą papildomos atsakomybės, bandymą taisyti klaidas bei spręsti problemas, mėginimą paremti kitus, pirmumo rodymą, kitų įtraukimą, veiklos svarbumą, įsitraukimą ir užbaigimą, tikslų nustatymą ir energingumą. Vertinamas paciento savaiminis ir stimuliuojamas elgesys. Ergoterapeutas kaupia duomenis ir juos vertina atsižvelgdamas į klausimyne pateiktus klausimus, kai tiriamasis bendrauja ir sąveikauja su kitais atlikdamas įvairias veiklas. Vertinimą sudaro 4 balų sistema: 1 pasyvus; 2 neryžtingas; 3 sudėtingas; 4 spontaniškas [24;37]. SF-12 gyvenimo kokybės klausimynas Asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybė buvo vertinama SF 12 gyvenimo kokybės klausimynu (4 priedas). Klausimyną sudaro 12 klausimų, kurie atspindi aštuonias gyvenimo sritis:

24 24 fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių ir emocinių problemų, skausmą, bendrą sveikatos vertinimą, energingumą ir gyvybingumą, socialinius ryšius bei emocinę būklę. Šios gyvenimo sritys yra jungiamos į dvi sveikatos kategorijas fizinę ir psichinę. Fizinei sveikatai vertinti skirtos fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinių problemų, skausmo, bendro sveikatos vertinimo sritys. Veiklos apribojimo dėl emocinės būklės, socialinių ryšių, energingumo ir gyvybingumo sritys skirtos psichinei sveikatai vertinti. Atsakymai į klausimus vertinami balais. Gyvenimo kokybės įverčiai balais analizuotoms sritims apskaičiuojami pagal specialų skaičiavimo algoritmą. Didesnis suminis balas reiškia geresnę gyvenimo kokybę [25; 55; 50] Statistinė duomenų analizė Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 20 ir Excel 2007 programų paketus.buvo skaičiuoti imties vidurkiai, procentai. Duomenų normalumo hipotezė tikrinta Kolmogorovo-Smirnovo testu.priklausomų imčių vidurkių lygybei tikrinti esant normaliam skirstiniui taikyta Stjudento (t) poriniu kriterijumi. Esant nenormaliam skirstiniui priklausomoms imtims taikytas Wilcoxon. Nepriklausomų imčių, esant normaliam skirstiniui vidurkių lygybei tikrinti taikytas Stjudento (t). Esant nenormaliam skistiniui ir nepriklausomoms imtims taikytas Mann-Whitney testas. Hipotezei apie požymių tarpusavio priklausomybę tikrinti taikytas Chi kvadrato testas. Duomenys laikomi patikimais, kai p<0,05.

25 25 3. REZULTATAI 3.1. Šizofrenijos simptomų įvertinimas prieš ir po ergoterapijos Pacientų, sergančių šizofrenija, pasireiškiantys simptomai buvo vertinami naudojant zityvių ir negatyvių simptomų skalę (PANSS). Šių simptomų išreikštumas buvo vertinamas tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Įvertinus visų tiriamųjų šizofrenijos simptomų išreikštumą, nustatyta, kad daugiausiai pacientams buvo vidutinio (42 proc.) ir sunkaus (32 proc.) šizofrenijos simptomų išreikštumas. Mažiausiai pacientų (7 proc.) nustatytas remisijos laikotarpis (2 pav.). Pakartotinio įvertinimo tyrimo pabaigoje duomenimis, viso kontingento šizofrenijos simptomų išreikštumas statistiškai reikšmingai pagerėjo (p=0,006, χ2=11,454), mažiausiai išreikštas buvo labai sunkus (3 proc.), o daugiau nei pusė pacientų (52 proc.) turėjo vidutinio sunkumo šizofrenijos simptomų išreikštumą. 100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% Labai sunkus Sunkus Vidutinio sunkumo Remisija 2pav. Šizofrenijos simptomų išreiktumo pasiskirstymas prieš ir po ergoterapijos Analizuojant atskirų šizofrenijos simptomų pasireiškimą (zityvi PANSS skalė) tyrimo pradžioje (1 lentelė) nustatyta, kad stipriausiai buvo išreikšti nenuoseklaus mąstymo (vidutinis simptomų stiprumas 42 proc.), haliucinacinio elgesio (lengvas simptomų stiprumas 36 proc.) ir priešiškumo (lengvas simptomų stiprumas 36 proc.) simptomai. Mažiausiai buvo išreikštas kliedesių simptomas, jo neturėjo 42 proc. tiriamųjų. Tyrimo pabaigoje, tiriamiesiems labiausiai vyravo minimalus simptomų stiprumas šiuose simptomuose: kliedesiai (39 proc.), nenuoseklus mąstymas (39 proc.), sujaudinimas (42 proc.) bei priešiškumas (48 proc.). Vertinant simptomų stiprumą tyrimo pradžioje ir pabaigoje, statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) pastebimas nenuoseklaus mąstymo, haliucinaciniame elgesyje ir sujaudinimo simptomuose.

26 26 1 lentelė. Viso kontingento zityvios skalės simptomų stiprumas prieš ir po ergoterapijos Simptomų stiprumas procentais SIMPTOMAI Nėra Lengvas Vidutinis Minimalus Vidutinio sunkumo Sunkus p reikšmė (prieš ir po ET) Kliedesiai ,076 Nenuoseklus mąstymas ,000 Haliucinacinis elgesys ,001 Sujaudinimas ,003 Didybė ,625 Įtarumas ,000 iškumas ,092 Vertinant PANSS Negatyvios skalės simptomų stiprumą (2 lentelė) tyrimo pradžioje, labiausiai buvo išreikšti vidutinio stiprumo blankaus afekto (48 proc.), abstraktaus mąstymo sunkumai (45 proc.) ir stereotipinio mąstymo (55 proc.), bei vidutinio sunkumo pasyvaus/apatiško socialinio atsiribojimo (36 proc.) simptomai. Mažiausiai tiriamųjų turėjo sunkų simptomų stiprumą emocinio atsiribojimo (6 proc.) ir pasyvaus/apatiško socialinio atsiribojimo (6 proc.) simptomuose. Analizuojant gautus duomenis po ergoterapijos programos, didžiausias simptomų stiprumo pasikeitimas pastebimas lengvo stiprumo emocinio atsiribojimo (45 proc.) ir vidutinio stiprumo stereotipinio mąstymo simptomuose (48 proc.). Vertinant duomenis tyrimo pradžioje ir pabaigoje, vidutinio stiprumo blankaus afekto ir abstraktaus mąstymo sunkumų bei lengvo stiprumo spontaniškumo trūkumo ir pokalbio sklandumo, tiriamųjų pasiskirstymas išliko nepakitęs. Tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas prieš ir po ergoterapijos (p<0,05) nustatytas emocinio ir pasyvaus/apatiško socialinio atsiribojimo simptomuose.

27 27 2 lentelė. Viso kontingento negatyvios skalės simptomų simptomų stiprumas prieš ir po ergoterapijos Simptomų stiprumas procentais Vidutinio Nėra Minimalu Lengvas Vidutinis Sunkus SIMPTOMAI sunkumo p reikšmė (prieš ir po ET) Blankus afektas ,625 Emocinis atsiribojimas ,000 Skurdus raportas ,188 Pasyvus/apatiškas socialinis ,000 atsiribojimas Abstraktaus mąstymo sunkumai ,000 Spontaniškumo trūkumas ir pokalbio ,625 sklandumas Stereotipinis mąstymas ,375 Nagrinėjant PANSS Bendros psichopatologijos skalės simptomų stiprumo pasiskirstymą (3 lentelė) prieš ergoterapiją buvo nustatyta, kad labiausiai buvo išreikšti legvo stiprumo nenoro bendradarbiauti (48 proc.), neįprasto minčių (mąstymo) turinio (55 proc.), silpno dėmesio (45 proc.), galėjimo spręsti bei ligos supratimo stokos (45 proc.) bei įsigalinimo (48 proc.) simptomai. Taip pat vidutinio stiprumo kaltės jausmų, dezorientacijos ir valios sutrikimo simptomai (po 42 proc.). Mažiausias simptomų stiprumas nustatytas vidutinio sunkumo manieringumo ir įmantrių pozų (3 proc.) bei lengvo stiprumo susirūpinimo somatine veikla (6 proc.) simptomuose. Įvertinus simptomus tyrimo pabaigoje, daugiausiai tiriamųjų turėjo lengvą simptomų stiprumą nenoro bendradarbiauti (45 proc.), galėjimo spręsti ir ligos supratimo stokos (42 proc.), įsigalinimo (45 proc.) bei vidutinio stiprumo manieringumo ir įmantrios pozos (42 proc.) simptomuose. ergoterapijos programos 16 proc. tiriamųjų neturėjo bendravimo vengimo problemų. Tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas (p<0,05) susirūpinimo somatine veikla, nerimo, kaltės jausmų, įtampos, depresijos, silpno dėmesio bei valios sutrikimo simptomuose.

28 3 lentelė. Viso kontingento bendros psichopatologijos skalės simptomų stiprumas prieš ir po ergoterapijos 28 Simptomų stiprumas procentais Vidutinio Nėra Minimalu Lengvas Vidutinis Sunkus SIMPTOMAI sunkumo p reikšmė (prieš ir po ET) Susirūpinimas somatine veikla ,003 Nerimas ,000 Kaltės jausmai ,005 Įtampa ,000 Manieringumas ir įmantrios pozos ,188 Depresija ,004 Motorinis slopinimas ,188 Nenoras bendradarbiauti ,000 Neįprastas minčių - (mąstymo) turinys ,000 Dezorientacija ,000 Silpnas dėmesys ,001 Galėjimo spręsti bei ligos supratimo ,000 stoka Valios sutrikimas ,000 Silpna impulsų - kontrolė ,000 Isigalinimas ,250 Bendravimo vengimas ,018

29 3.2. Asmenų, sergančių šizofrenija, valios įvertinimas prieš ir po ergoterapijos 29 Pacientų, sergančių šizofrenija, valia prieš ir po ergoterapijos buvo vertinama pagal Valios klausimyno 16 požymių. Pirmasis asmenų, sergančių šizofrenija, vertintas valios požymis yra Rodo žingeidumą (3 pav.), kuris nusako kaip individas siekia naujovių esant tam tikrai aplinkai bei pateikus užduotį. Daugiausiai tyrimo pradžioje buvo abejojančių pacientų (42 proc.), mažiausiai - savanoriškų (7 proc.). Atlikus pakartotinį įvertinimą po ergoterapijos programos pasyvių tyriamųjų liko tik 3 proc., o įtakojančių tiriamųjų (49 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,004, χ 2 =13,258). Savanoriškas Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 100% 3 pav. Valios požymio Rodo žingeidumą kaita prieš ir po ergoterapijos Pasitikėjimą įgūdžiais ir vidinę kontrolę nusako Valios klausimyno požymis Inicijuoja veiksmus/užduotis (4 pav.). Vertinant šį požymį prieš ergoterapiją daugiausiai buvo abejojančių (42 proc.), mažiausiai savanoriškų (7 proc.) tiriamųjų. ergoterapijos programos daugiausiai nustatyta abejojančių (39 proc), o mažiausiai liko pasyvių (6 proc). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,035, χ 2 =8,355).

30 30 Savanoriškas Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 100% 4 pav. Valios požymio Inicijuoja veiksmus/užduotis kaita prieš ir po ergoterapijos Pasitikėjimas įgūdžiais ir vylimasis sėkme vertinamas Bando daryti kažką naujo požymiu (5 pav.). ergoterapiją 39 proc. tiriamųjų buvo abejojantys, o tik 10 proc. pacientų buvo savanoriški. Analizuojant pakartotinio įvertinimo duomenis, daugiausiai buvo įtakojančių tiriamųjų (58 proc.). Pasyvūs ir įtakojantys pacientai pasiskirstė vienodai (13 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,000, χ 2 =18,161). Savanoriškas Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 5 pav. Valios požymio Bando daryti kažką naujo kaita prieš ir po ergoterapijos Paciento tikėjimą sugebėjimais ir sugebėjimų veiksmingumu nusako Rodo pasididžiavimą požymis (6 pav.). Vertinant šį požymį prieš ergoterapiją, beveik pusė pacientų (45 proc.) buvo

31 31 pasyvūs, o tik nedidelė dalis tiriamųjų savanoriški (3 proc.). ergoterapijos abejojančių ir įtakojančių pacientų buvo po 39 proc., mažiausiai liko pasyvių (6 proc.) tiriamųjų. Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,019, χ 2 =9,903). Savanoriškas Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 6 pav. Valios požymio Rodo pasididžiavimą kaita prieš ir po ergoterapijos Pasitikėjimą savo gabumais ir tikėjimą gebėjimų efektyvumu atspindi Meta iššūkius požymis (7 pav.). Daugiausiai prieš ergoterapiją buvo abejojančių tiriamųjų (39 proc.), o savanoriškų pacientų sudarė tik 3 proc. tiriamųjų. taikytos ergoterapijos programos daugiausiai tiriamųjų buvo įtakojantys (49 proc.), o pasyvių pacientų liko 3 proc. Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,003, χ 2 =14,290). Savanoriškas Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 7 pav. Valios požymio Meta iššūkius kaita prieš ir po ergoterapijos

32 32 Vertinant Valios klausimyno Siekia papildomos atsakomybės požymį (8 pav.) prieš ergoterapiją, nustatyta, kad daugiau nei pusė pacientų buvo pasyvūs (61 proc.), o įtakojančių 16 proc. ergoterapijos programos pasyvių pacientų nebeliko, o didžioji dalis pacientų buvo abejojantys (52 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,030, χ 2 =7,032). Savanoriškas Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 8 pav. Valios požymio Siekia papildomos atsakomybės kaita prieš ir po ergoterapijos Paciento turimais įgūdžiais pasitikėjimas įvertinamas Bando taisyti klaidas požymiu (9 pav.). Vertinant šį požymį prieš ergoterapiją, daugiausiai buvo abejojančių (39 proc.) pacientų. Savanoriškų pacientų tyrimo pradžioje buvo mažiausiai (3 proc.). Įvertinus šį požymį tyrimo pabaigoje buvo nustatyta, kad daugiausiai pacientų buvo įtakojančių (39 proc.), mažiausiai pasyvių (3 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,022, χ 2 =9,645).

33 33 Savanoriškas Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 9 pav. žymio Bando taisyti klaidas kaita prieš ir po ergoterapijos žymiu Bando spręsti problemas parodomas paciento kaip individas ieško skirtingų būdų sprendžiant problemas(10 pav.). Tyrimo pradžioje didžioji dalis pacienų buvo abejojantys (42 proc.). Savanoriškų pacientų tyrimo pradžioje buvo mažiausiai (13 proc.). Pakartotinio įvertinimo metu po ergoterapijos programos daugiausiai buvo įtakojančių pacientų (52 proc.), mažiausiai liko pasyvių pacientų (3 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,002, χ 2 =14,806). Savanoriškas Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 10 pav. žymio Bando spręsti problemas kaita prieš ir po ergoterapijos

34 34 Paciento padėjimas išspręsti problemas kitiems asmenims atspindi Bando palaikyti kitus požymis (11 pav.). Tyrimo pradžioje net 39 proc. pacientų buvo abejojantys, o savanoriškų pacientų nustatyta 13 proc. ergoterapijos programos abejojančių tiriamųjų nustatyta daugiausiai (42 proc.), mažiausiai pasyvių (3 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,005, χ 2 =12,742). Savanoriškas Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 100% 11 pav. žymio Bando palaikyti kitus kaita prieš ir po ergoterapijos Nevienodą veiklos susidomėjimo traktavimą atspindi Teikia pirmenybę aspektas (12 pav.). Tyrimo pradžioje įtakojančių ir savanoriškų pacientų pasiskirstymas buvo vienodas, po 29 proc. ergoterapijos programos daugiausiai buvo savanoriškų pacientų (42 proc.). Tiek tyrimo pradžioje, tiek pabaigoje nustatyta, kad mažiausiai buvo pasyvių pacientų. Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,005, χ 2 =12,742). Savanoriškas Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 12 pav. žymio Teikia pirmenybę kaitą prieš ir po ergoterapijos

35 35 Paciento kvietimas atlikti tą pačią veiklą ar pakvietimas atlikti kitą veiklą vertinamas Kitų itraukimas kriterijumi (13 pav.). Savanoriškų pacientų tyrimo pradžioje buvo mažiausiai (3 proc.), o abejojančių pacientų tiek tyrimo pradžioje, tiek tyrimo pabaigoje liko tiek pat (42 proc.). Taip pat lyginant duomenis tyrimo pabaigoje, įtakojančių pacientų buvo 42 proc. Mažiausiai liko pasyvių pacientų (3 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, statistiškai reikšmingo pagerėjimo nenustatyta (p=0,0,053, χ 2 =5,871). Savanoriškas Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 100% 13 pav. žymio Kitų įtraukimas kaitą prieš ir po ergoterapijos Paciento įsitraukimas į veiklą ar užduotį ir ar yra pasiruošęs veikti iki tol, kol užduotis bus įvykdyta, vertinama Deda pastangas, siekiant įvykdyti/užbaigti veiklą kriterijumi (14 pav.). ergoterapijos programą nustatyta, kad pasyvių ir abejojančių pacientų buvo vienodai(po 29 proc.). Mažiausia dalis tiriamųjų buvo savanoriškų (16 proc.). ergoterapijos daugiausiai pacientų buvo įtakojančių (45 proc.), o mažiausiai pasyvių (10 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,044, χ 2 =8,097).

36 36 Savanoriškas Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 14 pav. žymio Deda pastangas, siekiant įvykdyti/užbaigti veiklą kata prieš ir po ergoterapijos Individo sugebėjimas dalyvauti ir būti įtraukiamas į visą veiklos periodą vertinamas Dalyvavimas veikloje požymiu (15 pav.). Vertinant tiriamuosius prieš ergoterapiją, 35 proc. pacientų buvo abejojantys, 29 proc., o tik 10 proc. savanoriškų. ergoterapijos programos įtakojančių pacientų padaugėjo iki 45 proc., o pasyvių ir įtakojančių pasiskirstymas pastebėtas vienodas (po 13 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,031, χ 2 =8,871). Savanoriška s Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 15 pav. žymio Dalyvavimas veikloje kaita prieš ir po ergoterapijos

37 37 Šis Yra guvus/energingas elgesio kriterijus (16 pav.) įvertina individo psichinius, pažinimo ir/ar emocinius aspektus, kuomet dalyvaujama tam tikroje veikloje. Tyrimo pradžioje mažiausiai buvo savanoriškų pacientų (7 proc.), o pasyvių ir abejojančių pacientų pasiskirstė vienodai, po 32 proc. Tyrimo pabaigoje daugiausiai nustatyta abejojančių pacientų (42 proc.), o mažiausiai savanoriškų (19 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, statistiškai reikšmingo pagerėjimo nenustatyta (p=0,250, χ 2 =2,774). Savanoriškas Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 16 pav. žymio Yra guvus/energingas kata prieš ir po ergoterapijos Paciento vykdoma veikla pagal iškeltus tikslus nusakoma Nurodo tikslus požymiu (17 pav.). Tyrimo pradžioje daugiausiai pacientų buvo abejojantys (48 proc.), o savanoriškų tik 3 proc. tiriamųjų. taikytos ergoterapijos programos nustatyta, kad 36 proc. tiriamųjų buvo įtakojantys, tačiau pasyvūs ir savanoriški pacientai pasiskirstė po lygiai (po 16 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, statistiškai reikšmingo pagerėjimo nenustatyta (p=0,265, χ 2 =3,968).

38 38 Savanoriškas Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 100% 17 pav. žymio Nurodo tikslus kaita prieš ir po ergoterapijos Veiklos svarba pačiam pacientui vertinama Parodo, kad veikla yra speciali ir svarbi požymiu (18 pav.). Išanalizavus turimus duomenis tyrimo pradžioje gauta, kad daugiausiai tiriamųjų buvo pasyvūs (32 proc.), o mažiausiai savanoriškų (13 proc.). Pakartotinio įvertinimo metu nustatyta, kad didžioji dalis pacientų buvo įtakojančių (36 proc.), o mažoji dalis pasyvių pacientų (16 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, statistiškai reikšmingo pagerėjimo nenustatyta (p=0,402, χ 2 =2,935). Savanoriškas Įtakojantis Abejojantis Pasyvus 0% 20% 40% 60% 80% 18 pav. žymio Parodo, kad veikla yra speciali ir svarbi kaita prieš ir po ergoterapijos

39 3.3. Asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybės įvertinimas prieš ir po ergoterapijos 39 Pacientų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybė (GK) buvo vertinama tyrimo pradžioje bei pabaigoje, naudojant sutrumpintą SF 12 gyvenimo kokybės klausimyną. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje asmenų, sergančių šizofrenija, pirmiausia buvo prašoma įvertinti savo sveikatą (19 pav.). Daugiausia tiriamųjų savo sveikatą įvertino patenkinamai (35 proc.), mažiausiai puikiai (6 proc.). Pakartotinio įvertinimo metu, didžioji dalis pacientų savo sveikatą įvertino gerai (45 proc.), o blogai vertinančių savo sveikatą nebeliko. Tyrimo pabaigoje nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,039, χ 2 =8,355). Bloga Patenkinama Gera Labai gera Puiki 0% 20% 40% 60% 80% 19 pav. Asmenų, sergančių šizofrenija, savo sveikatos vertinimas prieš ir po ergoterapijos Antroje klausimų grupėje (20 pav.) pacientų, sergančių šizofrenija, buvo klausiama apie jų atliekamus veiksmus dienos bėgyje: Ar Jūsų dabartinė sveikata riboja Jus atliekant vidutinės energijos veiksmus (pvz., stalo perstatymas, valymas dulkių siurbliu, darbas sode) bei lipimą laiptais į kelis aukštus? Jei taip, tai kiek?. Vertinant atsakymus apie vidutinės energijos veiksmus, daugiausiai pacientų (48 proc.) pasirinko atsakymą Taip, šiek tiek, mažiausiai pacientų (23 proc.) atsakė Taip, labai. Pakartotinai įvertinus šį klausimą tyrimo pabaigoje nustatyta, kad daugiau nei pusei pacientų (61 proc.) dabartinė sveikata riboja vidutinės energijos veiksmų atlikimą. Statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant tiriamųjų duomenis prieš ir po ergoterapijos nenustatyta (p=0,209, χ 2 =1,581). Tyrimo pradžioje didžiąją dalį pacientų (40 proc.) laiptų lipimas į kelis aukštus labai ribojo, o tik mažoji dalis pacientų (33 proc.) pasirinko Ne, nei kiek atsakymo variantą. Tyrimo pabaigoje pastebimas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,000, χ 2 =17,484), daugiau nei pusei pacientų (65

40 40 proc.) dabartinė sveikata šiek tiek ribojo laiptų lipimą keliais aukštais, o mažiausiai vertintas atsakymas (3 proc.) buvo Taip, labai. Lipimas laiptais į kelis aukštus PO Lipimas laiptais į kelis aukštus PRIEŠ Vidutinės energijos veiksmai PO Ne, nei kiek Taip, šiek tiek Taip, labai Vidutinės energijos veiksmai PRIEŠ 0% 20% 40% 60% 80% 20 pav. Klausimo Ar Jūsų dabartinė sveikata riboja Jus atliekant vidutinės energijos veiksmus bei lipimą laiptais į kelis aukštus? vertinimas prieš ir po ergoterapijos Trečioje klausimų grupėje (21 pav.) buvo klausiama: Ar patyrėte kokių nors sunkumų atliekant kasdieninius darbus įstaigoje ar namie dėl savo sveikatos būklės praėjusių 2 savaičių laikotarpyje?. Tyrimo didžioji dalis pacientų (65 proc.) į teiginį Atlikote mažiau nei planavote atsakė teigiamai, tačiau po ergoterapijos programos 84 proc. tiriamųjų į į tą patį teiginį atsakė neigiamai. Su teiginiu Patyrėte sunkumų atliekant darbą ar kitus veiksmus tyrimo pradžioje daugiausiai pacientų (58 proc.) atsakė neigiamai, o pakartotinio įvertinimo duomenis tyrimo pabaigoje mažiausiai pacientų (16 proc.) atsakė teigiamai. Trečio klausimo atsakymai statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,000, χ 2 =14,226).

41 41 Patyrėte sunkumų atliekant darbą ar atliekant kitus veiksmus PO Patyrėte sunkumų atliekant darbą ar atliekant kitus veiksmus PRIEŠ Atlikote mažiau negu planavote PO Ne Taip Atlikote mažiau negu planavote PRIEŠ 0% 20% 40% 60% 80% 100% 21 pav. Klausimo Ar patyrėte kokių nors sunkumų atliekant kasdieninius darbus įstaigoje ar namie dėl savo sveikatos būklės praėjusių 2 savaičių laikotarpyje? vertinimas prieš ir po ergoterapijos Ketvirtoje klausimų grupėje (22 pav.) buvo klausiama: Ar dėl emocinių problemų (pvz., nerimo) per praėjusias 2 savaites patyrėte sunkumų darbovietėje ar kitur?. Tyrimo pradžioje nustatyta, kad į teiginį Atlikote mažiau, nei planavote daugiausiai pacientų (84 proc.) atsakė teigiamai, tačiau tyrimo pabaigoje šis teiginys atsakytas neigiamai 55 proc. tiriamųjų. Į teiginį Atliekant darbus negalėjote pakankamai susikaupti tyrimo pradžioje pacientai, sergantys šizofrenija, daugiausiai atsakė teigiamai (74 proc.), o tyrimo pabaigoje neigiamai (52 proc.). Statistiškai reikšmingo skirtumo tyrimo pabaigoje Atlikote mažiau, nei planavote (p=0,590, χ 2 =0,290) ir Atliekant darbus negalėjote pakankamai susikaupti (p=0,857, χ 2 =0,32) teiginiuose nepastebėta. Atliekant darbus negalėjote pakankamai susikaupti PO Atliekant darbus negalėjote pakankamai susikaupti PRIEŠ Atlikote mažiau, negu planavote PO Ne Taip Atlikote mažiau, negu planavote PRIEŠ 0% 20% 40% 60% 80% 100% 22 pav. Klausimo Ar dėl emocinių problemų (pvz., nerimo) per praėjusias 2 savaites patyrėte sunkumų darbovietėje ar kitur? vertinimas prieš ir po ergoterapijos

42 42 Išanalizavus asmenų, sergančių šizofrenija, penktojo klausimo Kiek skausmas trukdė Jūsų įprastam darbui (įstaigoje, namie) praėjusių 2 savaičių laikotarpyje? atsakymus (23 pav.) tyrimo pradžioje nustatyta, kad daugiausiai tiriamųjų (42 proc.) skausmas trukdė vidutiniškai, o mažiausiai pacientų (6 proc.) skausmas trukdė ypatingai. Pakartotinai įvertinus rezultatus po ergoterapijos programos, daugiau nei pusei pacientų (52 proc.) skausmas įprastiniam darbo atlikimui trukdė Šiek tiek. Pastebimas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,000, χ 2 =24,000) tyrimo pabaigoje. Ypatingai Labai Vidutiniškai Šiek tiek Nei kiek 0% 20% 40% 60% 23 pav. Klausimo Kiek skausmas trugdė Jūsų įprastam darbui (įstaigoje, namie) praėjusių 2 savaičių laikotarpyje? vertinimas prieš ir po ergoterapijos Paskutinė klausimų grupė yra susijusi su asmenų, sergančių šizofrenija, emocine būsena praėjusių 2 savaičių laikotarpyje (24 pav.). Buvo prašoma pateikti tokį atsakymą, kuris tiksliausiai apibūdina Jų emocinę būseną. šią klausimų grupę sudaro penki teiginiai. Tyrimo pradžioje daugiausiai pacientų (52 proc.) ramiai jautėsi mažesnę laiko dalį, o mažiausiai (3 proc.) ramiai jautėsi visą laiką. Tyrimo pabaigoje išanalizavus gautus šio klausimo duomenis nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,005, χ2=16,806), daugiausiai (39 proc.) pacientų jautėsi ramiai didesnę laiko dalį, o 3 proc. tiriamųjų niekada nesijautė ramiai (25 pav.).

43 43 Niekada Labai nedidelę laiko dalį Mažesnę laiko dalį Didesnę laiko dalį Beveik visą laiką Visą laiką 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 24 pav. Teiginio Jautėsi rami (-us) vertinimas prieš ir po ergoterapijos Įvertinus antrąjį teiginį Jautėsi energinga (-s) tyrimo pradžioje buvo nustatyta, kad didžioji dalis pacientų (48 proc.) mažesnę laiko dalį, o mažoji dalis pacientų (6 proc.) didesnę laiko dalį jautėsi energingai. Pakartotinio įvertinimo metu gauta, kad daugiausiai pacientų (45 proc.) didesnę laiko dalį jautėsi energingai, o mažiausiai (po 6 proc.) tiriamųjų nedidelę laiko dalį bei niekada nesijautė energingai (25 pav.). Vertinant šį teiginį pastebimas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,005, χ 2 =14,645). Niekada Labai nedidelę laiko dalį Mažesnę laiko dalį Didesnę laiko dalį Beveik visą laiką Visą laiką 0% 10% 20% 30% 40% 50% 25 pav. Teiginio Jautėsi energinga (-s) vertinimas prieš ir po ergoterapijos

44 44 Išanalizavus trečiąjį teiginį Jautėtės nuliūdusi (-ęs) ir nusiminusi (-ęs) tyrimo pradžioje daugiausiai pacientų (36 proc.) didesnę laiko dalį jautėsi nuliūdę ir nusiminę. Galimo atsakymo Niekada nepasirinko nei vienas pacientas. Tyrimo pabaigoje 36 proc. tiriamųjų labai nedidelę laiko dalį jautėsi nuliūdę ir nusiminę, taip pat pastebėta, kad nebeliko pacientų, kurie visą laiko dalį buvo nuliūdę ir nusiminę (26 pav.). Šio teiginio vertinimai tyrimo pabaigoje statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,044, χ 2 =9,806). Niekada Labai nedidelę laiko dalį Mažesnę laiko dalį Didesnę laiko dalį Beveik visą laiką Visą laiką 0% 10% 20% 30% 40% 26 pav. Teiginio Jautėtės nuliūdusi (-ęs) ir nusiminusi (-ęs) vertinimas prieš ir po ergoterapijos Ketvirtame teiginyje buvo klausiama Ar Jūsų sveikatos būklė ar emocinės problemos trukdė Jūsų socialiniam bendravimui (pvz., draugų, giminių lankymui ir pan.)?. Įvertinus pacientus tyrimo pradžioje nustatyta, kad daugiausiai tiriamųjų (29 proc.) sveikatos būklė ir emocinės problemos socialiniam bendravimui trukdė didesnę laiko dalį, o mažiausiai pacientų (6 proc.) pasirinko Labai nedidelę laiko dalį teiginio vertinimui. Statistiškai reikšmingo skirtumo pakartotinai įvertinus šį teiginį nepastebėta (p=0,491, χ 2 =4,419), tačiau trečdaliui pacientų (30 proc.) sveikatos būklė ar emocinės problemos trukdė socialiniam bendravimui mažesnę laiko dalį (27 pav.).

45 45 Niekada Labai nedidelę laiko dalį Mažesnę laiko dalį Didesnę laiko dalį Beveik visą laiką Visą laiką 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 27 pav. Teiginio Ar Jūsų sveikatos būklė ar emocinės problemos trukdė Jūsų socialiniam bendravimui? vertinimas prieš ir po ergoterapijos 3.4. Asmenų, sergančių šizofrenija, valios ir gyvenimo kokybės pokytis priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo Pacientai, sergantys šizofrenija, suskirstyti į dvi grupes, pagal šizofrenijos simptomų išreikštumą. Pirmąją grupę (52 proc.) sudaro tie pacientai, kurie prieš ergoterapiją turėjo labai sunkų ir sunkų šizofrenijos simptomų išreikštumą. Antrąją grupę (48 proc.) sudaro tie pacientai, kurie turėjo vidutinio sunkumo šizofrenijos simptomų išreikštumą bei pacientai, kuriems buvo nustatytas remisijos laikotarpis. Vertinant asmenų, sergančių šizofrenija, valios pokytį priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo (28 pav.) buvo nustatyta, kad I grupės pacientų valios balų įvertis prieš ergoterapiją buvo mažesnis (25,43 balo), nei II grupės pacientų (38,19 balo). Pakartotinai įvertinus tiriamųjų valią po ergoterapijos programos gauta, kad II grupės pacientų valios balų įvertis padidėjo daugiau (49,8 balo), nei I grupės pacientų (38,19 balo). Lyginant I ir II grupių valios pokytį pastebimas statistiškai reikšmingas valios pagerėjimas (p=0,000).

46 46 II grupė I grupė Balų vidurkis 28 pav. Valios pokytis priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo Analizuojant asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybės pokytį priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo (29 pav.) nustatyta, kad I grupės gyvenimo kokybės balų įvertis buvo mažesnis (63,79 balo) lyginant su II grupės gyvenimo kokybės duomenimis (80,48 balo). Tyrimo pabaigoje II grupės tiriamųjų gyvenimo kokybė nustatyta geresnė (86,91 balo), nei I grupės pacientų (79,1 balo). Įvertinus I ir II grupių gyvenimo kokybės pokytį nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,000). II grupė I grupė Balų vidurkis 29 pav. Gyvenimo kokybės kaita priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo

47 47 Taip pat gyvenimo kokybė (GK) buvo vertinama pagal dvi jos sudedamąsias: gyvenimo kokybė susijusi su fizine sveikata (FS) ir gyvenimo kokybė susijusi su psichine sveikata (PS), (30 pav.). Vertinant gyvenimo kokybę susijusią su fizine sveikata ir gyvenimo kokybę su psichine sveikata tyrimo pradžioje, geriausi jos įverčiai buvo nustatyti II grupės pacientams (GK susijusi su FS 45,21 balai; GK susijusi su PS 35,13 balai). Įvertinus grupių gyvenimo kokybę susijusią su fizine bei psichine sveikata tyrimo pabaigoje pastebėta, kad mažesni jos įverčiai yra I grupės pacientų (GK susijusi su FS 44,26 balo; GK susijusi su PS 34,84 balo). Statistiškai reikšmingas pokytis pastebėtas abiejose gyvenimo kokybės sudedamosiose (p<0,005). II grupės GK susijusi su PS I grupės GK susijusi su PS II grupės GK susijusi su FS I grupės GK susijusi su FS pav. Gyvenimo kokybės susijusios su fizine bei psichine sveikata pokytis priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo

48 48 4. REZULTATŲ APTARIMAS ergoterapiją tiriamiesiems dažniausiai buvo nustatytas sunkus ir vidutinio sunkumo šizofrenijos simptomų išreikštumas. Pastebimas statistiškai reikšmingas skirtumas analizuojant gautus duomenis po ergoterapijos (p<0,05),daugiau nei pusė pacientų turėjo vidutinį šizofrenijos simptomų išreikštumą, taip pat padaugėjo pacientų, turinčių remisijos laikotarpį. Užsienio šalių literatūros duomenimis taip pat pastebima šizofrenijos simptomų išreikštumo mažėjimo tendencija taikant ergoterapiją[49; 16]. Tyrimo pradžioje įvertinus asmenų, sergančių šizofrenija, valią buvo nustatyta, kad viso kontingento valios rodiklis 33,94 balo. Pakartotinio įvertinimo metu, šis rodiklis padidėjo 9,87 balo. Tai leidžia teigti, kad ergoterapija bei kartu turėtas medikamentinis gydymas ir terapijos užsiėmimai nustatyta Psichiatrijos klinikos tvarka, teigiamai veikia šizofrenija sergančiųjų valią(p<0,05). Tiriamųjų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybės įvertis tyrimo pradžioje siekė 71,87 balo. Įvertinus gyvenimo kokybę tyrimo pabaigoje, jos įvertis siekė 82,88 balo. Vertinant viso kontingento gyvenimo kokybę prieš ir po ergoterapijos pastebimas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p<0,05). Atskirai vertinant gyvenimo kokybę susijusia su fizine bei psichine sveikata, pastebima, kad geresnis gyvenimo kokybės įvertis nustatytas susijusios su psichine sveikata tyrimo pabaigoje. Ergoterapijos įtaką, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybei pagerinti taip pat patvirtina ir S. Uselytės ir J. Sučylaitės (2011) atliktas tyrimas. Vertinant asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybės ir valios pokytį priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes. Nustatyta, kad asmenims, kuriems yra nustatytas vidutio sunkumo šizofrenijos simptomų išreikštumas bei remisijos laikotarpis, valios ir gyvenimo kokybės pokytis yra didesnis, nei tiems pacientams, kurie turi labai sunkų ir sunkų šizofrenijos simptomų išreikštumą. Vertinant valios ir gyvenimo kokybės pokytį grupėse pastebimas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p<0,05).tai patvirtina ir užsienio šalių atlikti tyrimai, kuriuose teigiama, kad pacientai turintysmažiau išreikštus šizofrenijos simptomus, pasiekia geresnių gydymo rezultatų, nei tie pacientai, kuriems yra sunkiau išreikšti šizofrenijos simptomai [22; 19].

49 49 IŠVADOS 1. ergoterapiją tiriamiesiems dažniausiai buvo nustatytas sunkus ir vidutinio sunkumo šizofrenijos simptomų išreikštumas. ergoterapijos sumažėjo pacientų, turinčių labai sunkų ir sunkų simptomų išreikštumą ir daugiau nei pusė pacientų turėjo vidutinį šizofrenijos simptomų išreikštumą. Įvertinus asmenų, sergančių šizofrenija, šizofrenijos simptomų išreikštumo pokytį, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p<0,05). 2. Vertinant asmenų, sergančių šizofrenija, valią tyrimo pradžioje nustatyta, kad daugiausiai tiriamųjų buvo abejojančių, o mažiausiai savanoriškų. taikytos ergoterapijos nustatyta, kad didžioji dalis pacientų buvo įtakojančių, o mažiausiai buvo pasyvių tiriamųjų. Valios ir gyvenimo kokybės pokytis po taikytos ergoterapijos statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05). 3. Asmenų, sergančių šizofrenija, valia bei gyvenimo kokybė priklauso nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo(p<0,05).nustatyta, kad asmenims turintiems vidutinį šizofrenijos simptomų išreikštumą bei šizofrenijos remisijos laikotarpį valios ir gyvenimo kokybės pokytis yra didesnis, nei asmenims turintiems labai sunkų ir sunkų šizofrenijos simptomų išreikštumą.

50 50 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS Rekomenduojame į komandą specialistų, teikiančių pagalbą asmenims, sergantiems psichikos sutrikimais, priimti ergoterapeutą, nes ergoterapija gerina šių ligonių gyvenimo kokybę bei valią.

51 51 PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS 1. Juškaitė, Rita. zityvių ir negatyvių šizofrenijos simptomų kaita taikant ergoterapiją. [Kaunas, 2016 m. balandžio 29 d.]. Pranešimas skaitytas LSMU Slaugos fakulteto ir LSMU Studentų mokslinės draugijos organizuotoje konferencijoje Slaugos ir reabilitacijos teorija bei praktika 2016 (5 priedas).

52 52 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Alekna R., Aputytė V., Bunevičius R. ir kt. Psichiatrija. Vilnius: Vaistų žinios; Čepėnaitė A. Sutrikusios psichikos žmonių psichosocialinė reabilitacija: įgyvendinimo aspektas. [Vilnius, 2009 m. balandžio 28 d.]. Pranešimas skaitytas Psichosocialinės, profesinės ir socialinės reabilitacijos bei socialinės paslaugos psichikos neįgaliesiems mokslinėje praktinėje konferencijoje. 3. Dudonienė V., Bacevičienė R. Ergoterapija. Kaunas: LKKA; Grigaliūnienė V., Šveikauskienė I., Ratkus L., ir kt. Metachromatinės leukodistrofijos klinikinis atvejis: diferencinės diagnostikos sunkumai. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2010; :3: Juozulynas A., Jurgelėnas A., Lukšienė A. ir kt. Gyvenimo kokybės sveiktata. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai 2006;20: Kriščiūnas A., Mingaila S., Petruševičienė D. ir kt. Ergoterapijos paradigma reabilitacijos srityje ir jos profesinis reglamentavimas. Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2009 ;1: Lapkauskienė N. Psichikos sveikatos sutrikimai ir slaugos pagrindai. Mokomoji knyga. Vilnius; Mikutavičienė I., Guščinskienė J. Socialinę psichikos negalią turinčių asmenų sveikatos dimensija: socialinės politikos atspindžiai. Sveikatos mokslai 2012;22: Rudalevičienė P., Stompe T., Narbekovas A. ir kt. Sergančiųjų šizofrenija kliedesių faktorinė analizė. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija 2009;11: Staškutė I. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės samprata, stebėsenos ir vertinimo metodai bei reikšmė sveikatos politikoje. Sveikatos politika ir valdymas 2014;1: Šakalienė R., Mučinskienė L. Kineziterapijos poveikis sergančiųjų šizofrenija kūno kompozicijai ir fiziniam pajėgumui. Neurologijos seminarai 2010;14: Šedienė P. Sergančiojo vaidmens formavimosi procesas lėtinės psichikos ligos atveju. Sveikatos mokslai 2008;6: Vaitiekus E. (2009). Psichosocialinės, profesinės ir socialinės reabilitacijos bei socialinės paslaugos psichikos neįgaliesiems. [žiūrėta: ]. 14. Vaitkaitienė E., Makari J., Zaborskis A. Gyvenimo kokybės samprata ir sveikatos nulemtos vaikų gyvenimo kokybės tyrimai. Medicina 2007;43: Acil A. A., Dogan S., Dogan O. The effects of physical exercizes to mental state and quality of life in patients with schizophrenia. Psychiatric and mental health nursing 2008;15:

53 Bejerholm U., Eklund M. Occupational Engagement in Persons With Schizophrenia: Relationships to Self-Related Variables, Psychopathology, and Quality of Life. American Journal Of Occupational Therapy 2007;61: Bora E., Sezen G., Kayahan B., et all. Deficits of Social-Cognitive and Social-Perceptual Aspects of Theory of Mind in Remitted Patients With Schizophrenia: Effect of Residual Symptoms. Journal of Nervous & Mental Disease 2008;196: Brakoulias V., Starcevic. A cross-sectional survey of frequency and characteristics of delusions in acute psychiatric wards. Australian psychiatry 2008;16: Brissos S., Dias V. V., Carita A. I., et all. Quality of life in bipolar type I disorder and schizophrenia in remission: Clinical and neurocognitive correlates. Psychiatry Research 2008;160: Choi J., Medalia A. Intrinsic motivation and learning in a schizophrenia spectrum sample. Schizophrenia research 2010;118: Colman A. M. Dictionary of psychology. New York: Oxford University Press Inc; Davidson L., Schmutte T., Dinzeo T., et all. Remission and Recovery in Schizophrenia: Practitioner and Patient Perspectives. Schizophrenia Bulletin 2008;34: Eack S. M., Newhill C.E. Psychiatric symptoms and quality of life in schizophrenia: a metaanalysis. Schizophrenia Bulletin 2007;33: Forstmeier S., Rüddel H. Measuring Volitional Competences: Psychometric Properties of a Short Form of the Volitional Components Questionnaire (VCQ) in a Clinical Sample. The Open Psyhology Journal 2008;1: Gill S. C., Butterworth P., Rodgers B., et all. Validy of the mental health component scale of the 12 item Short - Form Health Survey (MCS 12) as measure of common mental disorders ir the general population. Psychiatry Research 2007;152: Gutman S.H. Special issue: Effectiveness of Occupational Therapy Services in Mental Health Practice. American Journal of Occupational Therapy. American Journal of Occupational Therapy 2011;65: Hoffman R. E., Grasemann U., Gueorguieva R., et all. Using computational patients to evaluate illness mechanisms in schizophrenia. Biological psychiatry ;69: Jardri R., uchet A., Pins D. et all. Cortical activations during auditory verbal hallucinations in schizophrenia: a coordinate based meta analysis. The American journal of psychiatry 2011;168: Katz N., Keren N. Effectiveness of Occupational Goal Intervention for Clients With Schizophrenia. American Journal Of Occupational Therapy 2011;65:

54 Kring A. M., Moran E. K. Emotional Response Deficits in Schizophrenia: Insights FromAffective Science. Schizophrenia Bulletin 2008;35: Kurtz B., Matthew M., Mueser K. A meta analysis of controlled research on social skills training for schizophrenia. Journal of Consulting and Clinical Psychology 2008;76: Lee H. L., Tan H. K., Ma H. I., et all. Effectiveness of a Work-Related Stress Management Program in Patients With Chronic Schizophrenia. American Journal Of Occupational Therapy 2006;60: Levine S. Z., Rabinowitz J., Rizopoulos D. Recommendations to improve the sitive and Negative Scale (PANSS) based on item response theory. Psychiatry Research 2011;188: Li J., Lambert C. E., Lambert V. Predictors of family caregivers' burden and quality of life when providing care for a family member with schizophrenia in the People's Republic of China. Nursing & Health Sciences2007;9: Manojit D., Sujit D. K., Nirmal K., et all. Genetic Associations Between Delusional Disorder and Paranoid Schizophrenia: A Novel Etiologic Approach.Canadian Journal of Psychiatry 2006;51: Medalia A., Brekke J. In search of a Theoretical Structure for understanding motivation in schizophrenia. Schizophrenia bulletin 2010;36: Melton J., Forsyth K., Metherall A., et all. Program redisign based on the model of human occupation: Impatient services for people experiencing acute mental illness in the UK. Occup Ther Health Care 2008;22: Moreno O. J., Bastida J. L., Cerezo M. W. et. all. Health related quality of life of Canary Islandcitizens. BMC Public Health 2012;18: Moselhy H., Eapen V., Akawi A. N., et all. Secondary association of PDLIM5 with paranoid schizophrenia in Emirati patients. Meta Gene 2015;5: Narvaez J. M., Twamley E. W., McKibbin C. L. et all. Subjective and objective quality of life in schizophrenia. Schizophrenia Research 2008;98: National Institute of Mental Health/NIH. National Institute of Mental Health, Revised The numbers count: mental disorders in America. Available from Internet < Obermeier M., Schennach Wolff, Meyer S., et all. Is the PANSS used correctly? A systematic review. BMC Psychiatry 2011;11: Pallanti S., Quercioli L., Hollander E. Social anxiety in outpatients with schizophrenia: a revelant cause of disability. The American Journal of Psychiatry 2004;161:53-58.

55 Patterson T., Leeuwekamp O. R. Adjunctive psychosocial therapies for the treatment of schizophrenia. Schizophrenia Research 2008;100: Pharoah F., Mari J., Rathbone J., et all. Family intervention for schizophrenia. Cochrane Schizophrenia Group 2010;11: ulet E., Brunelin J., Bediou B. Et all. Slow transcranial magnetic stimulation can rapidly reduce resistant auditory hallucinations in schizophrenia. Biological Psychiatry2005;57: Reuter B., Bottlender R., Kathmann N., et all. Impaired action control in schizophrenia: The role of volitional saccade initiation. Neuropsychologia 2007;45: Roth R. M., Koven N. S., Pendergrass J. C. et all. Apathy and the processing of novelty in schizophrenia. Schizophrenia Research 2008;98: Scheewe T. W., Backx F. J. G., Takken T., et all. Exercise therapy improves mental and physical health in schizophrenia: a randomised controlled trial. Acta Psychiatrica Scandinavica 2012;127: SF-12 Health Survey Scoring Demonstration. Available from Internet < 36.org/demos/SF-12.html>. 51. Takata T., Takaoka K., Fujigaki M. Catatonia in the elderly. International Journal of Psychiatry in Clinical Practice2005;9: Tandon R., Bruijnzeel D., Rankupalli B. Does change in definition of psychotic symptoms in diagnosis of schizophrenia in DSM-5 affect caseness?asian Journal of Psychiatry 2013;6: Turkington D., Kingdon D., Weiden P.J. Cognitive behavior therapy for schizophrenia. American Journal Psychiatry 2006;163: Uselytė S., Sučylaitė J. Ergoterapijos poveikis sergančiųjų šizofrenija ir sergančiųjų depresija gyvenimo pilnatvei. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas. Lietuvos reabilitologų asociacijos konferencijos medžiaga 2011; Vilagut G., Valderas J.M., Ferrer M., et all. Interpretation of SF - 36 and SF 12 questionnaires in Spain: physical and mental components. Medicina Clinica 2008;130: Woodward T., Moritz S., Cuttler C., et all. The contribution of a cognitive bias against disconfirmatory evidence (BADE) to delusions in schizophrenia. Journal of clinical and experimental neuropsychology 2006;28:

56 56 PRIEDAI

57 57 1 priedas

58 58 2 priedas POZITYVIŲ IR NEGATYVIŲ SIMPTOMŲ SKALĖ (PANSS) Paciento nr. POZITYVI SKALĖ (P) Kiekvienam sindromui užbraukti vieną atsakymo variantą. P1. Kliedesiai. Nepagrįsti, nerealistiški ir klaidingi įsitikinimai. Vertinama remiantis: minčių turiniu, kuris išreiškiamas pokalbio metu ir jo įtaka socialiniams santykiams bei elgesiui, apie kuriuos informavo pirminės pagalbos darbuotojai arba šeimos nariai. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netaikomas. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Yra vienas ar du kliedesiai, kurie yra neaiškūs, nesusiformavę ar nesusiję. Kliedesiai neturi įtakos mąstymui, socialiniams 3 santykiams ar elgesiui. Vidutinis Arba yra gausūs, silpnai suformuoti, nestabilūs kliedesiai arba keletas gerai suformuotų kliedesių, kurie retkarčiais turi įtakos 4 mąstymui, socialiniams santykiams ar elgesiui. Vidutinio sunkumo Yra daug gerai suformuotų kliedesių, kurie susiję tarpusavyje ir kartais turi įtakos mąstymui, socialiniams santykiams ir elgesiui. 5 Sunkus Yra stabilūs, kristalizuoti kliedesiai, gali būti sistematizuoti, susiję tarpusavyje ir aiškiai turi įtakos mąstymui, socialiniams 6 santykiams ir elgesiui. Ypatingai sunkus Yra stabilūs kliedesiai, kurie yra / arba labai gausiai susistemizuoti arba jų yra labai daug ir kurie dominuoja daugelyje paciento gyvenimo sričių. Dažnai dėl to pasireiškia neadekvatūs ir 7 neatsakingi veiksmai, kurie gali kelti grėsmę paciento arba kitų žmonių saugumui. P2. Nenuoseklus mąstymas. Dezorganizuotas mąstymo procesas, kuriam būdingas tikslingos minčių eigos nutrūkimas, pvz., smulkmeniškumas, prieštaringos mintys, padrikos asociacijos, nenuoseklumas, ryškus nelogiškumas, minčių nutrūkimas. Vertinama remiantis: pokalbio metu stebėtu verbaliniu, kognityviniu procesu. Nėra Apibrėžimas netaikomas. 1 Minimalu Abejotina, ginčytina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Mąstymas smulkmeniškas, sistemingas ir paralogiškas. Yra sunkumų nukreipiant mintis norima linkme, įtampos metu galima 3 pastebėti asociacijų šiokį tokį padrikumą. Vidutinis Gali sukoncentruoti mintis trumpalaikiam ir struktūruotam bendravimui, tačiau sudėtingesnio bendravimo ar minimalios įtampos metu asociacijos tampa padrikos ir neadekvačios. 4 Vidutinio sunkumo Bendrai turi sunkumų organizuojant mintis ir tai matosi iš dažnų neadekvačių, be sąryšio, padrikų asociacijų net ir be jokios 5 įtampos. Sunkus Mąstymas yra ryškiai sutrikęs, nenuoseklus, dėl ko minčių eiga nenuosekli ir padrika ir tai pasireiškia beveik nuolatos. 6 Ypatingai sunkus Mintys yra tiek padrikos, kad ligonis dėl padrikų asociacijų visai negali palaikyti kontakto, pvz., žodžių mišrainė arba mutizmas. 7 P3. Haliucinacinis elgesys. Verbalinė informacija arba elgesys, rodantis suvokimą, kurio negalėjo

59 59 sukelti išoriniai stimulai. Tai gali pasireikšti klausos, regos, uoslės ar somatinėse srityse. Vertinama remiantis: žodine informacija, fizinėmis apraiškomis, atskleidžiančiomis pokalbio (interviu) eigoje, taip pat tai gali pranešti pirminės med. pagalbos darbuotojai arba šeimos nariai. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba 2 Lengvas Nežymus. Viena ar dvi aiškiai suformuotos, tačiau nedažnos haliucinacijos arba keletas aiškiai nenormalių suvokimų, kurie nepasireiškia iškreiptu mąstymu ar elgesiu. 3 Vidutinis Haliucinacijos pasireiškia dažnai, bet nenuolat. Paciento mąstymas bei elgesys paveikti minimaliai. 4 Vidutinio sunkumo Haliucinacijos dažnos, gali pasireikšti daugiau nei vienu sensoriniu modalumu, ir sukelia mąstymo sutrikimus. Pacientas gali turėti kliedesinę interpretaciją šiems savo potyriams bei 5 reaguoti į juos emociškai, kartais taipogi žodžiu. Sunkus Halicinacijos yra beveik pastoviai, sukeldamos ryškų mąstymo ir elgesio sutrikimą. Pacientas priima tai kaip realų suvokimą, to pasekoje jo funkcionavimą sutrikdo dažna emocinė bei žodinė 6 reakcija į haliucinacijas. Ypatingai sunkus Pacientas nuolat haliucinuoja, haliucinacijos iš esmės užvaldo mąstymą ir elgesį. Haliucinacijoms suteikiama rigidiška kliedesinė interpretacija, sukelianti žodinę bei elgesio reakcijas, įskaitant ir 7 paklusnumą imperatyvioms haliucinacijoms. P4. Sujaudinimas. Hiperaktyvumas, pasireiškiantis suaktyvėjusiu motoriniu elgesiu, padidėjusiu reaktyvumu į stimulus, hiperbudrumu ar perdėtu nuotaikos labilumu. Vertinama remiantis: elgesio apraiškomis pokalbio metu, taipogi informacija apie ligonio elgesį, kurią suteikia pirminės med. pagalbos darbuotojai bei paciento šeimos nariai. Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas linkis į nežymią ažitaciją, hiperbudrumas, šiek tiek sujaudintas elgesys pokalbio metu, tačiau nėra ryškių sujaudinimo epizodų ar 3 žymaus nuotakų labilumo. Kalba gali būti truputį priverstina. Vidutinis Ažitacija arba perdėtas sujaudinimas aiškiai matosi pokalbio metu, įtakodamas kalbą, bendrą mobilumą arba nereguliariai įvyksta epizodiniai protrūkiai. 4 Vidutinio sunkumo Stebimi žymus hiperaktyvumas arba dažni motorinio aktyvumo protrūkiai, sudarantys pacientui sunkumų išsėdėti ramiau ilgiau nei 5 keletą minučių bet kuriuo momentu. Sunkus kalbio metu dominuoja žymus sujaudinimas, apribojantis dėmesį ir tam tikru laipsniu veikiantis asmeninį funkcionavimą 6 valgymą ir miegą. Ypatingai sunkus Žymus sujaudinimas rimtai trukdo valgymui ir miegui, tarpasmeninis bendravimas faktiškai tampa neįmanomas. Pagreitėjusi kalba bei motorinis aktyvumas gali sukelti padrikumą 7 ir išsekimą.

60 60 P5. Didybė. Perdėtas savęs vertinimas, nerealistiški įsitikinimai savo pranašumu, įskaitant ypatingų sugebėjimų, turtingumo, žinojimo, garsumo, galios bei moralinio teisumo kliedesius. Vertinama remiantis: pokalbyje atskleidžiančių minčių turiniu bei jo įtaka elgesiui pagal pirminės med. pagalbos darbuotojų ir šeimos narių informaciją. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Matosi šiek tiek ekspansyvumo ar didžiavimosi, tačiau nėra aiškiai apibrėžtų didybės kliedesių. 3 Vidutinis Jaučiasi aiškiai ir nerealiai pranašesnis už kitus. Gali būti silpnai suformuoti kliedesiai apie išskirtinę padėtį arba sugebėjimus, 4 tačiau jie neformuoja elgesio. Vidutinio sunkumo Išreiškiami aiškiai suformuoti išskirtinių sugebėjimų, padėties arba galios kliedesiai, kurie įtakoja nuostatas, tačiau ne elgesį. 5 Sunkus Išreikšti aiškiai suformuoti ypatingo pranašumo kliedesiai, turintys daugiau negu vieną parametrą (turto, žinių, garbės ir kt.), tai 6 akivaizdžiai įtakoja santykius ir nuo jų gali priklausyti elgesys. Ypatingai sunkus Mąstyme, santykiuose bei elgesyje dominuoja daugybiniai nuostabių sugebėjimų, turto, žinių, garsumo ir / ar moralinės 7 reputacijos kliedesiai, kurie gali tapti absurdiškais. P6. Įtarumas. Nerealios arba perdėtos persekiojimo idėjos, atsispindinčios atsargume, nepasitikėjimo nuostatoje, įtariame hiperbudrume arba atvirame kliedėjime, jog kiti nori jam blogo. Vertinama remiantis: minčių turinio išraiška pokalbio metu ir jo įtaka elgesiui kaip informuoja pirminės pagalbos darbuotojai ar šeima. Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Pasireiškia perdėtu atsargumu ar netgi atvira nepasitikėjimo nuostata, tačiau mintys, bendravimas ir elgesys paveikti 3 minimaliai. Vidutinis Nepasitikėjimas aiškiai pastebimas, įtakoja pokalbį ir / ar elgesį, tačiau minimaliai. 4 Vidutinio sunkumo Pacientas parodo žymų pasitikėjimą, kuris labai sutrigdo tarpasmeninius santykius, arba dar yra aiškiai suformuoti persekiojimo kliedesiai, kurie turi ribotą poveikį tarpasmeniniams 5 santykiams ir elgesiui. Sunkus Aiškiai suformuoti išplitę persekiojimo kliedesiai, kurie gali buti susisteminti ir stipriai įsiterpia į tarpasmeninius santykius. 6 Ypatingai sunkus Visuma susisteminti persekiojimo kliedesiai dominuoja paciento mąstyme, socialiniuose santykiuose ir elgesyje. 7

61 61 P7. iškumas. Verbalinės ir neverbalinės pykčio ir pagiežos išraiškos, įskaitant sarkazmą, pasyvų / agresyvų elgesį, verbalinius įžeidimus, puolimus. Vertinama remiantis: tarpasmeniniu elgesiu, kuris stebimas interviu metu bei pirminės med. pagalbos personalo ir giminių atsiliepimais. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Netiesioginis ar sutvardytas pykčio reiškimas, kaip pavyzdžiui sarkazmas, nepagarba, priešiškumo išraiškos bei atsitiktinis 3 nedirglumas. Vidutinis Atskleidžia atvirai priešišką nuostatą, parodydamas dažną dirglumą, tiesiogine pykčio išraišką arba pagiežą. 4 Vidutinio sunkumo Pacientas labai dirglus, pasireiškia atsitiktiniai verbaliniai įžeidimai ar grasinimai. 5 Sunkus Nenoras bendrauti, verbaliniai įžeidinėjimai ar grasinimai aiškiai įtakoja pokalbį, bei daro rimtą įtaką socialiniams santykiams. Pacientas gali būti neramus ir agresyvus, bet ne fizine prasme kitų 6 atžvilgiu. Ypatingai sunkus Aiškaus pykčio pasekoje pasireiškia visišku nenoru bendrauti, dėl ko neprieinamas, arba aiškus pyktis pasireiškia fizinio kitų žmonių 7 užpuolimo epizoduose. NEGATYVI SKALĖ (N) N1. Blankus afektas. Sumažėjęs emocinis reagavimas, kuriam charakteringa veido išraiška, jausmų moduliacijos, komunikacinių gestų sumažėjimas. Vertinama remiantis: afektinio tono fizinių manifestacijų stebėjimu bei emociniu reagavimu pokalbio metu. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Mimika ir komunikavimo gestai dirbtiniai, priverstiniai, nenatūralūs, neišraiškingi. 3 Vidutinis Nuobodi išvaizda: skurdi mimika, reti išraiškos gestai. 4 Vidutinio sunkumo Bendras afektas plokščias, tik su atsitiktiniais veido išraiškos pasikeitimais, komunikacinių gestų skurdumu. 5 Sunkus Didesnę laiko dalį matomas aiškus emocijų plokštumas bei stoka. Gali būti nemodeliuotų ryškių afekto iškrovų, kaip sujaudinimo, 6 įniršio ar neadekvataus nekontroliuojamo juoko. Ypatingai sunkus Iš esmės nėra mimikos bei komunikacinių gestų. Paciento išraiška skurdi arba medinė. 7

62 62 N2. Emocinis atsiribojimas. Trūksta domėjimosi, įsitraukimo ir afektinio susiejimo su gyvenimo įvykiais. Vertinama remiantis: pirminės med. pagalbos personalo bei šeimos narių informacija apie žmogaus funkcionavimą bei tarpasmeninio elgesio stebėjimas pokalbio metu. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Paprastai trūksta iniciatyvos ir kartais gali atsiskleisti domėjimosi aplinkos įvykiais stoka. 3 Vidutinis Pacientas bendrai emociškai nutolęs nuo aplinkos bei jos iššūkių, tačiau paraginus gali įsitraukti. 4 Vidutinio sunkumo Pacientas aiškiai emociškai atsitraukęs nuo žmonių bei aplinkos įvykių ir be iniciatyvos, bet gali būti įtrauktas į bendravimą 5 trumpam, rūpinasi asmeniniais poreikiais, bet kartais reikia padėti. Sunkus Dėl žymaus interesų susiaurėjimo ir emocinio blankumo mažai bendrauja su kitais ir dažnai susirūpina savo asmeniniais 6 poreikiais, dėl to reikalinga priežiūra. Ypatingai sunkus Pacientas beveik totaliai atsiribojęs, nekomunikabilus, nesirūpina asmeniniais poreikiais. Tai gilus intereso bei emocinio skurdumo 7 rezultatas. N3. Skurdus raportas. Tarpasmeninės empatijos atvirumo pokalbyje, artumo pojūčio, susidomėjimo ar įsitraukimo bendraujant su interviuotoju stoka. Tai įrodo tarpasmeninė distancija bei sumažėjusi verbalinė ir neverbalinė komunikacija. Vertinama remiantis: tarpasmeniniu elgesiu pokalbio metu. Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas kalbį charakterizuoja dirbtinis, įtemptas, nenatūralus tonas. Gali trūkti emocinio gilumo arba pokalbis vystosi beasmeninėje, 3 intelektualinėje plotmėje. Vidutinis Paprastai pacientas yra atsitolinęs, su aiškiai matoma tarpasmenine distancija. Pacientas gali mechaniškai atsakinėti į klausimus, nuobodžiauti, išreikšti nesuinteresuotumą. 4 Vidutinio sunkumo Aiškus neįsitraukimas trukdo pokalbio produktyvumui. Pacientas gali vengti akių ar veido kontakto. 5 Sunkus Visiškas paciento indiferentiškumas su žymia tarpasmenine distancija. Atsakymai paviršutiniški, mažai neverbalinės informacijos. Parodančios įsitraukimą. Dažnai vengiama akių ir 6 veido kontakto. Ypatingai sunkus Pacientas visai neįsitraukia į pokalbį su interviuotoju. Pacientas visiškai indiferentiškas ir nuolat vengia verbalinių ir neverbalinių 7 interakcijų pokalbio metu.

63 63 N4. Pasyvus/apatiškas socialinis atsiribojimas. Sumažėjęs interesas bei iniciatyva santykiuose dėka pasyvumo, apatijos, abulijos. Tai veda prie sumažėjusio įsitraukimo į tarpasmeninius ryšius, taipogi kasdieninės veiklos apsileidimo. Vertinama remiantis: pirminės pagalbos personalo, šeimos narių informacija apie paciento socialinį elgesį. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Parodo atsitiktinį susidomėjimą socialine veikla, tačiau iniciatyva silpna. Paprastai įsitraukia į bendravimą tik tuomet, kai iniciatyva plaukia iš kitų. 3 Vidutinis Pasyviai dalyvauja socialinėje veikloje, tačiau be susidomėjimo arba mechaniškai. Linkęs būti šešėlyje, nuošalyje. 4 Vidutinio sunkumo Pasyviai dalyvauja minimalioje veikloje, faktiškai neparodo, jokio susidomėjimo ar iniciatyvos. 5 Sunkus linkis į apatiją, izoliaciją, labai retai dalyvauja socialinėje veikloje ir kartais nesirūpina asmeniniais poreikiais. Labai mažai 6 spontaniškų socialinių kontaktų. Ypatingai sunkus Giliai apatiškas, socialiai izoliuotas, nesirūpinantis savimi. 7 N5. Abstaktaus mąstymo sunkumai. Pablogėjusi abstraktaus simbolinio tipo mąstymo funkcija, pasireiškianti klasifikacijos bei apibendrinimų sudarymo sunkumais. Tai veda prie konkretaus ar ergocentriško mąstymo, sprendžiant problemos sprendimo užduotis. Vertinama remiantis: atsakymai į klausimus apie panašumus bei patarlių interpretacija: pokalbyje naudojamu konkrečiu mąstymu vietoje abstraktaus. Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Sunkesnėms patarlėms pateikia pažodinę arba suasmenintą interpretaciją: gali kilti problemų su labai abstrakčiomis ar menkai 3 susijusiomis sąvokomis. Vidutinis Dažnai naudoja konkretų mąstymą. Turi sunkumų su daugeliu patarlių ir kai kuriomis kategorijomis. Pacientą gali išblaškyti funkciniai aspektai ir ryškūs požymiai. 4 Vidutinio sunkumo Pirmiausiai naudojasi konkrečia mąstymo forma, turi sunkumų su dauguma patarlių ir kategorijų. 5 Sunkus Nesugeba suvokti abstrakčios prasmės nei vienoje patarlėje ar metaforiškame išsireiškime: klasifikuoti sugeba tik pačius paprasčiausius panašumus. Mąstymas arba tuščias, arba užstrigęs 6 funkciniuose aspektuose, ryškiuose požymiuose bei idiosinkratiškose interpretacijose. Ypatingai sunkus Sugeba naudotis tik konkrečia mąstymo forma. Visai nesugeba suprasti patarlių, įprastų metaforų, palyginimų, paprastų kategorijų. Netgi ryškūs ir funkciniai požymiai nėra klasifikacijos pagrindas. Šis įvertinimas gali tikti tiems, kurie net minimaliai 7 negali bendrauti su egzaminuotoju dėl žymaus kognityvinio nepakankamumo.

64 64 N6. Spontaniškumo trūkumas ir pokalbio sklandumas. Sulėtėjusi normalios komunikacijos eiga susijusi su apatija, bevališkumu, gynybiškumu ar kognityviniais trūkumais. Tai pasireiškia verbalinio interakcinio proceso sumažėjusiu sklandumu ir produktyvumu. Vertinama remiantis: pokalbio metu stebimu kognityviniu verbaliniu procesu. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas kalbyje mažai iniciatyvos. Paciento atsakymai trumpi ir nepagražinti, reikalaujantys tiesioginių bei vedančių interviuotojo 3 klausimų. Vidutinis kalbiui trūksta sklandumo, jis tampa nelygus ar užsikertantis. Tam, kad išgauti adekvačius atsakymus ir tęsti pokalbį, dažnai reikalingi vedantys klausimai. 4 Vidutinio sunkumo Į interviuotojo klausimus atsakydamas vienu ar dviem trumpais sakiniais, pacientas parodo žymią spontaniškumo bei atvirumo 5 stoką. Sunkus Paciento atsakymai apriboti iki kelių žodžių ar trumpų fazių, kurių tikslas išvengti ar sutrumpinti bendravimą (pvz., aš nežinau, negaliu pasakyti ). To pasekoje bendravimas rimtai sutrikdytas ir 6 interviu visai neproduktyvus. Ypatingai sunkus Verbalinė produkcija apribota iki atsitiktinių žodžių, dėl ko 7 pokalbis yra neįmanomas. N7. Stereotipinis mąstymas. Sumažėjęs mąstymo sklandumas, spontaniškumas bei lankstumas, kurį liudija rigidiškas, pasikartojantis ar skurdus minčių turinys. Vertinamaremiantis: pokalbyje stebimu kognityviniu verbaliniu procesu. Simptomas Apibrėžimas Balai Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Tam tikras rigidiškumas, pasireiškiantis nuostatose bei įsitikinimuose. Pacientas gali atsisakyti apsvarstyti alternatyvias pozicijas ar gali turėti sunkumų pereinant nuo vienos minties prie kitos. Vidutinis kalbis sukasi apie pasikartojančią temą, to pasekoje sunku pereiti prie naujos temos. Vidutinio sunkumo Mąstymas rigidiškas ir pasikartojantis iki tokio lygio, jog nežiūrint interviuotojo ppastangų, pokalbis apribotas dviem ar trim dominuojančiom temom. Sunkus Ypatingai sunkus Nekontroliuojamas pakartojimas reikalavimų, teiginių, minčių ar klausimų, kuris žymiai pasunkina pokalbį. Mąstyme, elgesyje ir pokalbyje dominuoja fiksuotų idėjų ar vienodų frazių kartojimas, sukeliantis ryškų rigidiškumą, neadekvatiškumą bei paciento bendravimo sutrikimą

65 65 BENDRA PSICHOPATOLOGIJOS SKALĖ (G) G1. Susirūpinimas somatine veikla. Nusiskundimai fizine sveikata arba įsitikinimai, kad serga kūnišku negalavimu ar fizine liga. Tai svyruoja nuo neaiškaus negalavimo jausmo iki aiškiai suformuluotų katastrofiškos fizinės ligos kliedesių. Vertinama remiantis: mąstymo turiniu, atskleidžiančiu pokalbio metu. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Labai susirūpinęs sveikata ar somatinėm problemom, kas liudija atitinkami klausimai ir noras būti nuramintam. 3 Vidutinis Nusiskundimai bloga sveikata ir kūno negalavimais, tačiau nėra kliedesinio įsitikinimo, o ypatingas susirūpinimas gali būti 4 sumažintas nuraminant. Vidutinio sunkumo Pacientas labai daug ir dažnai skundžiasi fizinėmis ligomis ar kūno negalavimais; arba pacientas išsako vieną ar du aiškiai suformuotus kliedesius, apimančius minėtas temas, bet pacientas 5 nėra labai įsitraukęs į šiuos kliedesius. Sunkus Pacientas įsitraukęs į vieną ar kelis aiškiai suformuotus fizinės ligos ar organinio sutrikimo kliedesius, tačiau afektas nėra visiškai įtrauktas į šias temas ir mintys gali būti nukreiptos su tam tikromis 6 interviuotojo pastangomis. Ypatingai sunkus Gausūs ir dažni somatiniai kliedesiai arba keli katastrofiški somatiniai kliedesiai, visiškai apėmę paciento afektą ir mąstymą. 7 G2. Nerimas. Subjektyvus nervingumo, susirūpinimo, būgštavimo, nerimastingumo, išgyvenimas, pradedant perdėtu susirūpinimu dabartimi ar ateitimi ir baigiant panikos jausmais. Vertinamaremiantis: verbaline informacija pokalbio metu bei lydinčiomis fizinėmis apraiškomis. Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Išreiškia nedidelį nerimą, perdėtą rūpinimąsi ar subjektyvų nerimastingumą, tačiau neišreiškia ir nestebima jokių somatinių ar 3 elgesio pasekmių. Vidutinis Pacientas išsako ryškius nervingumo simptomus, kurie atsispindi neryškiuose fiziniuose simptomuose, kaip pvz., švelnus rankų drebėjimas arba padidėjęs prakaitavimas. 4 Vidutinio sunkumo Pacientas praneša apie rimtas nerimo problemas, kurios turi žymių fizinių bei elgesio pasekmių, pvz., žymi įtampa, bloga dėmesio 5 koncentracija, širdies plakimai ar sutrikęs miegas. Sunkus Subjektyvi beveik nuolatinė baimės būsena, susijusi su fobijomis, ryškiu nerimastingumu ar gausiais somatiniais pasireiškimais. 6 Ypatingai sunkus Paciento gyvenimas rimtai sutrugdytas nerimo, kuris beveik nuolat jaučiamas, kartais pasiekdamas panikos lygį ar net pasireiškia 7 panikos priepuoliais.

66 66 G3. Kaltės jausmai. Sąžinės graužatis ar savęs apkaltinimas dėl realių ar įsivaizduojamų nusižengimų praeityje. Vertinama remiantis: pokalbio metu verbaliai atskleidžiamas kaltės jausmas bei jų įtaka nuostatoms ir mintims. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Klausimai iškelia neaiškų kaltės jausmą ar savęs apkaltinimą dėl nereikšmingo įvykio, tačiau pacientas labai tuo susirūpinęs. 3 Vidutinis Pacientas išreiškia aiškų susirūpinimą savo atsakomybe dėl realaus įvykio jo ar jos gyvenime, tačiau nėra pasinėręs į tai, o elgesys ir 4 nuostatos iš esmės nepaveikti. Vidutinio sunkumo Pacientas išreiškia stiprų kaltės jausmą, susijusį su priekaištavimu sau arba su įsitikinimu, jog nusipelnęs bausmės. Kaltės jausmai gali turėti kliedesinį pagrindą, gali būti pateikti spontaniškai, gali 5 tapti visaapimantys ir/arba sukelti depresinę nuotaiką, bet interviuotojui nepavyksta lengvai juos numalšinti. Sunkus Stiprios kaltės idėjos įgauna kliedesinę kokybę ir sukelia beviltiškumo ar bevertiškumo nuostatas. 6 Ypatingai sunkus Paciento gyvenime dominuoja nekoreguojami kaltės kliedesiai, dėl kurių jis ar ji jaučiasi užsitarnavęs drastišką bausmę, pvz., kalėjimą iki gyvos galvos, kankinimą ar mirtį. Gali būti suicidinės 7 mintys ar kitų žmonių problemų aiškinimas savo nusižengimais praeityje. G4. Įtampa. Aiški fizinė baimė, nerimo ir ažitacijos manifestacija, pvz., įtampa, tremoras, gausus prakaitavimas bei nerimastingumas. Vertinama remiantis: verbaline informacija, liudijančia nerimą ir dėl to pokalbio metu stebimų fizinių manifestacijų aštrumu. Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas za ir judesiai parodo nedidelį būgštavimą, kaip pvz., nedidelį rigidiškumą, kartais nerimastingumą, pozos keitimą arba nedidelį rankų tremorą. 3 Vidutinis Aiškus nervingumas matomas įvairiose apraiškose, pvz., nerimastingas elgesys, aiškus rankų tremoras, padidėjęs 4 prakaitavimas ar nervingi manierizmai. Vidutinio sunkumo Ryški įtampa pasireiškia daugeliu būdų kaip nervingas drebėjimas, gausus prakaitavimas, nerimastingumas, tačiau pokalbiui tai 5 nelabai trukdo. Sunkus Ryški įtampa tokio lygio, jog sutrinka bendravimas. Pacientas, pvz., gali būti nuolat nerimastingas, negali ilgesnį laiką ramiai 6 išsėdėti arba jam pasireiškia hiperventiliacija. Ypatingai sunkus Žymi įtampa pasireiškia panikos požymiais ar didžiuliu judesių pagreitėjimu, pvz., greitas nuolatinis žingsniavimas ir nesugebėjimas nusėdėti ilgiau nei minutei. Šiuo atveju ilgas 7 pokalbis yra neįmanomas.

67 67 G5. Manieringumas ir įmantrios pozos. Nenatūralūs judesiai ar pozos charakterizuojami nerangia, nenatūralia, dezorganizuota ar keista išvaizda. Vertinama remiantis: pokalbio metu stebimais motorikos pasireiškimais, taip pat pirminės med. pagalbos personalo bei šeimos narių pranešimais. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Nežymus judesių nerangumas ar nedidelis pozos rigidiškumas. 3 Vidutinis Judesiai pastebimai nerangūs ar nesuderinti, arba kartais nenatūrali poza. 4 Vidutinio sunkumo Kartais stebimi keisti ritualai arba iškreiptos pozos, arba nenormali pozicija išlieka ilgą laiko tarpą. 5 Sunkus Dažnas keistas ritualų kartojimas, manieringumai ar stereotipiški judesiai arba iškreipta poza išlieka ilgą laiko tarpą. 6 Ypatingai sunkus Funkcionavimas rimtai sutrikęs dėl iš esmės nuolatinių ritualinių manieringų ar stereotipiškų judesių arba dėl nenatūralios fiksuotos 7 pozos, kuri išlaikoma didžiąją laiko dalį. G6. Depresija. Liūdesio jausmai, prislėgtumas, beviltiškumas ir pesimizmas. Vertinamaremiantis: pokalbio metu atskleidžiama depresine nuotaika arba stebima jos įtaka nuostatai ir elgesiui pagal pirminės pagalbos personalo ar šeimos narių pranešimus. Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Tiktai klausiant išreiškia nedidelį liūdesį, prislėgtumą, tačiau nėra jokių depresijos požymių bendroje nuostatoje ar elgsenoje. 3 Vidutinis Aiškūs liūdesio ar beviltiškumo jausmai, kurie gali atsiskleisti spontaniškai, tačiau depresinė nuotaika neturi žymesnės įtakos elgesiui ar socialiniam funkcionavimui: pacientų nuotaiką 4 dažniausiai galima pagerinti. Vidutinio sunkumo Aiški depresinė nuotaika, susijusi su matomu liūdesiu, pesimizmu, socialinio intereso praradimu, psichomotoriniu sulėtėjimu bei tam tikra įtaka apetitui ir miegui. Paciento nuotaiką lengvai 5 nepagerinsi. Sunkus Žymi prislėgta nuotaika, susijusi su ilgalaikiais kančios jausmais, kartais verkimu, beviltiškumu ir menkavertiškumu. Kartu tai stipriai įtakoja apetitą ir/arba miegą, taipogi normalų motorinį bei 6 socialinį funkcionavimą; galimi apsileidimo požymiai (nesirūpinimas savimi). Ypatingai sunkus Depresiški jausmai ryškiai sutrukdo daugelį pagrindinių funkcijų. Simptomai: dažnas verkimas, ryškūs somatiniai simptomai, sutrikusi dėmesio koncentracija, psichomotorinis sulėtėjimas, nėra socialinio intereso, nesirūpinimas savimi, galimi depresiniai ar 7 nihilistiniai kliedesiai ir/arba galimos suicidinės mintys ar veiksmai.

68 68 G7. Motorinis slopinimas. Sumažėjęs motorinis aktyvumas, pasireiškiantis sulėtėjusiais judesiais ir kalba, sumažėjusiu reagavimu į dirgiklius, sumažėjusiu raumenų tonusu. Vertinama remiantis: pokalbio eigoje pasireiškiančiais požymiais, taip pat pirminės pagalbos personalo bei šeimos narių informacija. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Nedidelis, bet pastebimas judesių bei kalbos tempo sumažėjimas. Pacientas gali būti šiek tiek neproduktyvus pokalbyje bei gestuose. 3 Vidutinis Aiškiai sulėtėję paciento judesiai bei kalba, kuriems būdingas nedidelis produktyvumas, ilgas reagavimo laikas, pailgėjusios 4 pauzės ar sulėtėjusi eisena. Vidutinio sunkumo Žymus motorinio aktyvumo sumažėjimas padaro bendravimą labai neproduktyviu arba apriboja funkcionavimą socialinėse bei darbo 5 situacijose. Dažniausiai pacientas sėdi arba guli. Sunkus Judesiai ypatingai lėti, ko pasekoje veikla ir kalba minimali. Iš esmės diena praleidžiama tuščiai sėdint ar gulint. 6 Ypatingai sunkus Pacientas beveik visiškai imobilus ir visai neatsako į išorinį stimulą. 7 G8. Nenoras bendradarbiauti. Aktyvus atsisakymas sutikti su kitų reikšmingų jam asmenų pageidavimais ir norais, įskaitant interviuotoją, ligoninės personalą, šeimą. Tai gali būti susiję su nepasitikėjimu, gynybiškumu, užsispyrimu, negatyviškumu, autoriteto atmetimu, priešiškumu ar konfliktiškumu. Vertinama remiantis: pokalbio metu stebimu tarpasmeniniu elgesiu, taip pat pirminės med. pagalbos personalo bei šeimos narių informacija. Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Nusileidžia su apmaudu, nekantrumu ar sarkazmu. Gali neįžeidžiančiai prieštarauti jautresnių temų tyrimui pokalbio metu. 3 Vidutinis Kartais atviras atsisakymas laikytis normalių socialinių reikalavimų pasikloti lovą, lankyti užsiėmimus pagal tvarkaraštį ir t.t. Pacientas gali projektuoti priešišką, gynybišką ar negatyvų 4 požiūrį, tačiau paprastai su juo dar galima dirbti. Vidutinio sunkumo Pacientas dažnai nesutinka su savo aplinkos pateikiamais reikalavimais ir kitų gali būti charakterizuojamas kaip atstumtas ar turintis sunkių nuostatos problemų. Nenoras bendradarbiauti 5 atsispindi aiškiame gynybiškume ar dirglume bendraujant su interviuotoju ir galimame nenore kalbėti daugeliu klausimų. Sunkus Pacientas labai nenoriai bendradarbiauja, negatyvus ir gali būti konfliktiškas. Atsisako laikytis daugumos socialinių reikalavimų ir 6 gali nenorėti pradėti ar tęsti pilno pokalbio. Ypatingai sunkus Aktyvus pasipriešinimas rimtai įtakoja iš esmės visas pagrindines funkcionavimo sritis. Pacientas gali atsisakyti dalyvauti bet kokioje socialinėje veikloje, rūpintis asmens higiena, kalbėtis su 7 šeimos nariais ar personalu ir bent trumpai dalyvauti pokalbyje.

69 69 G9. Neįprastas minčių (mąstymo turinys). Mąstymui būdinga keistos, fantastinės ar ekscentriškos idėjos, pradedant nuo nežymių ir netipiškų, baigiant iškreiptomis, paralogiškomis ir net absurdiškomis. Vertinama remiantis: minčių turiniu, kuris išreiškiamas pokalbio eigoje. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Minčių turinys šiek tiek keistokas, neįprastas, kitoks arba žinomos 3 idėjos įkomponuotos į keistą kontekstą Vidutinis Idėjos dažnai iškreiptos, o kartais visai ekscentriškos. 4 Vidutinio sunkumo Pacientas išsako daug keistų ir fantastiškų minčių (pvz., esąs Sunkus karaliaus įvaikintas, išsigelbėjęs iš mirtinų muštynių ir pan.) arba kai kurios mintys yra aiškiai absurdiškos (pvz.. turi 100 vaikų, gauna radijo pranešimus iš kosmoso per danties plombą). Pacientas išsako daug nelogiškų ar absurdiškų idėjų arba tokių, kurios yra ryškiai ekscentriška kokybė (pvz., turiu 3 galvas, yra ateivis iš kitos planetos). Ypatingai sunkus Mąstymas pripildytas absurdiškų, keistų ir grotestiškų idėjų. 7 G10. Dezorientacija. Suvokimo savo santykio su aplinka stoka, įskaitant asmenis, vietą ir laiką, kuri gali būti dėl sumišimo ar atsiribojimo. Vertinamaremiantis: atsakymais į klausimus apie orientaciją pokalbio metu. Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Vidutinis Bendra orientacija pakankama, tačiau yra sunkumai kai kuriose srityse. Pvz., pacientas žino, kur yra, bet nežino gatvės, žino personalo vardus,bet nežino jų pareigų, žino koks mėnuo, bet maišo savaitės dienas ar apsirinka 2 d. Gali būti susiaurėjęs interesas, ką liudija gera orientacija tiesioginėje aplinkoje, bet blogesnė tolesnė, pvz., identifikuoja personalą, bet nežino, kas yra meras, gubernatorius ar prezidentas. Tik iš dalies pažįsta asmenis, žino vietas ir laiką. Pvz., pacientas žino, kad yra ligoninėje, bet nežino jos pavadinimo, žino miesto vardą, bet nežino, kokiame jis rajone, žino savo tiesioginio gydytojo vardą, bet nežino kito personalo vardų, žino metus ir sezoną, bet abejoja dėl mėnesio. Vidutinio sunkumo Ryškiai sutrikusi orientacija asmenyse, vietoje, aplinkoje. Gali teisingai pasakyti metus (ar maždaug), bet nežino mėnesio, savaitės dienos ar net sezono. Sunkus Ypatingai sunkus Labai ryškiai sutrikusi orientacija asmenyse, vietose, laike. Pvz., pacientas visiškai nežino, kur yra; apsirinka datos daugiau nei metus; žino tik kelis vardus iš jį supančių žmonių. Pacientas visai dezorientuotas, nežino nei kur yra, nei kurie dabar metai, neatpažįsta artimiausių žmonių (tėvų, sutuoktinio, draugų, gydančio gydytojo)

70 70 G11. Silpnas dėmesys. Negalėjimas susikaupti, pasireiškiantis silpnu sugebėjimu sukoncentruoti dėmesį, išsiblaškymu esant vidiniam ir išoriniam dirgikliams bei sunkumui suvaldyti, palaikyti ar perkelti dėmesį į naują dirgiklį. Vertinama remiantis: pokalbio metu iškylančiomis apraiškomis. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Ribotas susikoncentravimas, kartais pasireiškiantis jautrumu dirgikliams arba dėmesio sumažėjimu baigiantis pokalbiui. 3 Vidutinis kalbį trukdo lengvo išblaškomumo tendencija, sunkumai ilgiau koncentruotis ties tema, arba sunkumai perjungti dėmesį į naujas 4 temas. Vidutinio sunkumo kalbį rimtai trukdo bloga koncentracija, išblaškomumas bei sunkumai tinkamai perjungti dėmesį. 5 Sunkus Pacientas dėmesį gali suvaldyti tik trumpam ar su didelėmis pastangomis dėl to, kad dėmesį išblaško vidiniai ar išoriniai 6 stimulai. Ypatingai sunkus Dėmesys tiek sutrikęs, kad net trumpas pokalbis yra neįmanomas. 7 G12. Galėjimo spręsti bei ligos supratimo stoka. Sutrikęs suvokimas ar supratimas savo paties psichinės būklės ar situacijos. Tai pasireiškia negalėjimu atpažinti buvusią ar dabartinę psichinę ligą ar simptomus, psichiatrinės hospitalizacijos ar gydymo reikalingumo neigimu: sprendimams būdingas menkas pasekmių numatymas, nerealus trumpalaikis ar ilgalaikis planavimas. Vertinama remiantis: pokalbyje išreikštu minčių turiniu. Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Suvokia, kad turi psichinį sutrikimą, tačiau aiškiai nepakankamai įvertina jo rimtumą, gydymo reikalingumo ar neįvertina priemonių prieš recidyvą svarbos. Ateities planavimas gali būti prastai 3 suvokiamas. Vidutinis Pacientas parodo tik miglotą ar paviršutinišką ligos supratimą. Savo ligos supratimas ir pagrindinių vyraujančių simptomų kliedesių, dezorientuoto mąstymo, įtarumo, socialinio atsiribojimo kritika gali svyruoti. reikį gydytis pacientas gali racionalizuoti antraeilių simptomų nerimo, miego sunkumų pašalinimas. 4 Vidutinio sunkumo Pripažįsta praėjusį, bet ne dabartinį psichikos sutrikimą. Spaudžiant, pacientas pripažįsta keleto nesusijusių nesvarbių simptomų egzistavimą, kurie aiškinami neteisingai ar kliedėjiško 5 mąstymo pagrindu. Psichiatrinio gydymo poreikis panašiai išlieka nepripažintas. Sunkus Pacientas neigia kada nors turėjęs psichinių sutrikimų. Jis nepripažįsta jokių psichiatrinių simptomų buvimo dabar, praeityje, kad ir būdamas nuolaidus, vis tiek neigia gydymo bei 6 hospitalizacijos poreikį. Ypatingai sunkus Atkakliai neigia psichinę ligą praeityje ir dabar, dabartinė hospitalizacija ir gydymas interpretuojami kliedėjiškai (pvz., kaip bausmę už nuodėmes, kankintojų persekiojimą ir t.t.) Dėl to 7 pacientas gali atsisakyti gydymo.

71 71 G13. Valios sutrikimas. Savo minčių, elgesio, judesių ir kalbos apgalvotos iniciatyvos, jos palikimo ir kontrolės sutrikimas. Vertinamaremiantis: mąstymo turiniu bei elgesio pasireiškimais pokalbio metu. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Mąstyme bei pokalbyje pasireiškia neryžtingumas, kuris gali nežymiai paveikti verbalinį bei kognityvinį procesus. 3 Vidutinis Pacientas dažnai ambivalentiškas ir jam sunku apsispręsti. kalbiui gali trukdyti abejonės, ko pasekoje aiškiai sutrinka 4 verbalinis bei kognityvinis funkcionavimo nuoseklumas. Vidutinio sunkumo Valios sutrikimai pasireiškia ir mąstyme, ir elgesyje. Pacientas parodo aiškų neryžtingumą, kuris sutrikdo socialinės bei motorinės veiklos iniciatyvą ir eigą, kuris gali pasireikšti ir užsikertančia 5 kalba. Sunkus Valios sutrikimas sutrikdo paprastas automatines motorines funkcijas, pvz., apsirengimo, rūpinimosi savo išvaizda bei žymiai 6 paveikia kalbą. Ypatingai sunkus Beveik visiškas valios praradimas, pasireiškiantis ryškiu judesių ir kalbos slopinimu, kurio pasekoje nejudrumas ir/arba mutizmas. 7 G14. Silpna impulsų kontrolė. Pažeista instinktyvaus elgesio kontrolė. Ko pasekoje staigi, nemoduliuota, nemotyvuota ar neteisingai nukreipta įtampos ir emocijų iškrova, neįvertinant pasekmių. Vertinamaremiantis: elgesio pokalbio metu bei pirminio med. pagalbos personalo bei šeimos narių informacija. Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Pacientas greitai supyksta bei susierzina, susidūręs su stresu ar negavęs pasitenkinimo, tačiau retai elgiasi impulsyviai. 3 Vidutinis Pacientas greitai supyksta ir ima verbaliai įžeidinėti po minimalios provokacijos. Kartais gali grasinti, elgtis destruktyviai arba gali kilti vienas ar keli epizodai su fizine konfrontacija ar nedidelėmis 4 muštynėmis. Vidutinio sunkumo Pasireiškia pasikartojantys impulsyvūs epizodai, kurių metu verbaliai įžeidinėjama, gadinamas turtas ir grasinama fiziškai susidoroti. Gali būti vienas ar du epizodai, kuomet rimtai 5 užpuolama, dėl ko pacientą reikia izoliuoti, fiksuoti ar nuraminti. Sunkus Pacientas dažnai impulsyviai agresyvus, grasinantis, reikalaujantis ir agresyvus, neatsižvelgia į pasekmes, gali agresyviai vykdyti seksualinį užpuolimą bei gali vykdyti haliucinacinius nurodymus, 6 įsakymus. Ypatingai sunkus Pacientas vykdo žmogžudiškus, seksualinius užpuolimus, pasikartojantį žiaurumą arba elgiasi savidestruktyviai. Jam reikia nuolatinės tiesioginės priežiūros ar fiksacijos, kadangi jis negali 7 kontroliuoti pavojingų impulsų.

72 72 G15. Įsigilinimas. Įsigilinimas į vidines mintis bei jausmus ir autistinius išgyvenimus iki tie, kad pablogėja orientacija realybėje ir adaptacija joje. Vertinama remiantis: pokalbyje stebimu tarpasmeniniu elgesiu. Simptomas Apibrėžimas Balai Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Per didelis įsitraukimas į asmeninius poreikius bei problemas tiek, kad pokalbis vis grįžta prie egocentriškų temų; sumažėjęs domėjimasis kitais 3 Vidutinis Pacientas kartais susimastęs, lyg svajotų ar būtų įsitraukęs į vidinius potyrius, kas šiek tiek trukdo bendravimui. 4 Vidutinio sunkumo Pacientas dažnai pasinėręs į autistinius potyrius, kas pasireiškia elgesiu, kuris ryškiai sutrikdo socialines bei bendravimo funkcijas (kaip pvz., tuščias žvilgsnis, murmėjimas ar kalbėjimas su savimi, 5 stereotipiniai judesiai). Sunkus Didelis susirūpinimas, įsigilinimas į autistinius potyrius, apribojantis susikoncentravimą, sugebėjimą kalbėtis bei 6 orientaciją. Ypatingai sunkus Didžiulis pasinėrimas į autistinius potyrius, kas sutrikdo visas pagrindines elgsenos formas. Pacientas nuolat reaguoja verbaliai bei elgesiu į haliucinacijas, mažai kreipia dėmesį į kitus žmones ir 7 aplinką. G16. Bendravimo vengimas. Sumažėjęs socialumas, susijęs su nepagrįsta baime, priešiškumu, nepasitikėjimu. Vertinama remiantis: pirminės pagalbos med. personalo ir šeimos narių pranešimais apie socialinį funkcionavimą. Nėra Apibrėžimas netinka. 1 Minimalu Abejotina patologija, gali būti kraštutinė normos riba. 2 Lengvas Pacientas nejaukiai jaučiasi tarp kitų žmonių, mieliau būna vienas, nors kai reikia, atlieka socialines funkcijas. 3 Vidutinis Pacientas su nepasitenkinimu dalyvauja visose ar daugumoje socialinių veiklų, tačiau gali reikėti įsitikėti arba jis gali išeiti prieš 4 laiką, remdamasis nerimu, įtarumu, priešiškumu. Vidutinio sunkumo Pacientas baimingai ar piktai laikosi nuošaliai nuo daugelio socialinių interakcijų, nežiūrint į tai, jog kiti mėgina jį įtraukti. 5 Linkęs vienas praleisti savo laisvą laiką. Sunkus Pacientas labai retai dalyvauja socialinėse veiklose dėl baimės, priešiškumo ar nepasitikėjimo. Kai prie jo bandoma prieiti, pacientas išreiškia stiprią tendenciją nutraukti bendravimą ir 6 apskritai jis stengiasi atsiskirti nuo kitų. Ypatingai sunkus Pacientas negali būti įtrauktas į socialinę veiklą dėl ryškių baimių, priešiškumo ar persekiojimo kliedesių. Jis kiek įmanoma vengia 7 bendravimo ir lieka atsiskyręs nuo kitų. IŠ VISO BALŲ

73 73 VALIOS ANKETA (The Volitional Questionnare, VQ) 3 priedas Paciento nr. Data P pasyvus; H abejojantis; I įtakojantis; S - savanoriškas Pradinio įvertinimo Galutinio įvertinimo Komentarai data data 1. Rodo žingeidumą. P H I S P H I S 2. Inicijuoja veiksmus/ užduotis. P H I S P H I S 3. Bando daryti kažką naujo. P H I S P H I S 4. Rodo pasididžiavimą. P H I S P H I S 5. Meta iššūkius. P H I S P H I S 6. Siekia papildomos atsakomybės. P H I S P H I S 7. Bando taisyti klaidas. P H I S P H I S 8. Bando spręsti problemas. P H I S P H I S 9. Bando palaikyti kitus. P H I S P H I S 10. Teikia pirmenybę. P H I S P H I S 11. Kitų įtraukimas. P H I S P H I S 12. Deda pastangas, siekiant įvygdyti/ užbaigti veiksmą. P H I S P H I S 13. Dalyvavimas veikloje. P H I S P H I S 14. Yra guvus/ energingas. P H I S P H I S 15. Nurodo tikslus. P H I S P H I S 16. Parodo, kad veikla yra speciali ir svarbi. P H I S P H I S

74 74 SF 12 KLAUSIMYNAS 4 priedas Šioje anketoje klausiama Jūsų nuomonės apie Jūsų sveikatą. Ši informacija padės nustatyti Jūsų savijautą ir sugebėjimą atlikti įprastus darbus. Atsakykite į kiekvieną klausimą pažymėdami atsakymą pagal nurodymą. Jeigu nesate tikras (-a) kaip atsakyti į klausimą, pasistenkite atsakyti kuo tiksliau. Negaiškite, nes tikėtina, kad Jūsų impulsyvus atsakymas yra pats tiksliausias. 1. Apskritai paėmus, ar Jūsų sveikata yra (pažymėkite tik vieną langelį). Puiki Labai gera Gera Patenkinama Bloga SVEIKATA IR KASDIENĖ VEIKLA 2. Čia įvardinti veiksmai, kuriuos Jūs tikriausiai atliekate dienos bėgyje. Ar Jūsų dabartinė sveikata riboja Jus atliekant šiuos veiksmus? Jei taip, tai kiek? (pažymėkite kryželiu X vieną langelį kiekvienoje eilutėje) VEIKSMAS Taip, labai Taip, šiek tiek Ne, nei kiek a. Vidutinės energijos veiksmai (pvz., stalo perstatymas, valymas dulkiu siurbliu, darbas sode) b. Lipimas laiptais į kelis aukštus 3. Ar patyrėte kokių nors sunkumų atliekant kasdieninius darbus įstaigoje ar namie dėl savo sveikatos būklės praėjusių 2 savaičių laikotarpyje? (pažymėkite kryželiu X vieną langelį kiekvienoje eilutėje) VEIKSMAS Taip Ne a. Atlikote mažiau, negu planavote b. Patyrėte sunkumų atliekant darbą ar atliekant kitus veiksmus (pvz., reikėjo daugiau pastangų negu įprastai 4. Ar dėl emocinių problemų (pvz., nerimo) per praėjusias 2 savaites patyrėte sunkumų darbovietėje ar kitur? (pažymėkite kryželiu X vieną langelį kiekvienoje eilutėje) VEIKSMAS Taip Ne a. Atlikote mažiau, negu planavote b. Atliekant darbus negalėjote pakankamai susikaupti

75 75 5. Kiek skausmas trugdė Jūsų įprastam darbui (įstaigoje, namie) praėjusių 2 savaičių laikotarpyje? (pažymėkite kryželiu X vieną langelį kiekvienoje eilutėje) Nei kiek Šiek tiek Vidutiniškai Labai Ypatingai Šie klausimai yra apie Jūsų emocinę būseną praėjusių 2 savaičių laikotarpyje. Kiekvienam klausimui prašome pateikti tokį atsakymą, kuris tiksliausiai apibūdina Jūsų emocinę būseną. a. Jautėtės rami (- us)? b. Jautėtės energinga (-s)? c. Jautėtės nuliūdusi (-ęs) ir nusiminusi (-ęs)? d. Ar Jūsų sveikatos būklė ar emocinės problemos trugdė Jūsų socialiniam bendravimui (pvz., draugų, giminių lankymui ir pan.)? Visą laiką Beveik visą laiką Didesnę laiko dalį Mažesnę laiko dalį Labai nedidelę laiko dalį Niekada

76 76 5 priedas