Sergančiųjų Parkinsono liga nemotorinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajos

Transcription

1 Gerontologija 2012; 13(1): 7 14 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Sergančiųjų Parkinsono liga nemotorinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra Adresas: M. Tamulaitienė A. Juozapavičiaus Vilnius El. paštas: marija.tamulaitiene@mf.vu.lt Santrauka Parkinsono liga ženkliai sutrikdo motoriką, tačiau pastaruoju metu daug dėmesio skiriama nemotoriniams simptomams, įtakojantiems sergančiųjų gyvenimo kokybę. Tikslas. Įvertinti sergančiųjų Parkinsono liga nemotorinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajas. Tyrimo dalyviai ir metodika. Į tyrimą buvo įtraukti Vilniaus miesto gyventojai, sergantys Parkinsono liga ir savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime. Buvo registruojama bendroji informacija apie tiriamąjį: sociademografiniai duomenys ir panaudoti trys klausimynai: Parkinsono ligos nemotorinių sutrikimų klausimynas, Funkcinio nepriklausomumo testas (FNT) ir Geriatrinė depresijos skalė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį programų paketą SPSS 18.0 for Windows. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 30 Parkinsono liga sergančių asmenų, iš jų 18 moterų ir 12 vyrų. Mūsų tyrimo duomenimis, visi apklaustieji turėjo nemotorinių Parkinsono ligos simptomų, vidutinis nemotorinių sutrikimų skaičius buvo 15,3 ± 6,2 vienam asmeniui; skirtumo tarp lyčių nenustatyta. Statistiškai reikšmingai daugiau psichikos sutrikimų (vidutiniškai 0,6 ± 0,3 sutrikimo) turėjo tie pacientai, kuriems Parkinsono liga diagnozuota prieš 2 5 metus, palyginus su tais, kuriems ši liga diagnozuota prieš 6 10 metų (vidutiniškai 0,3 ± 0,2 sutrikimo). Nustatyta, kad esant 4 5 ligos stadijoms tirtų pacientų FNT suminis balų rodmuo yra statistiškai reikšmingai mažesnis negu 1 2 stadijose. Trečiojoje ligos stadijoje rasta vidutinio stiprumo statistiškai reikšminga neigiama koreliacija tarp suminio FNT balų ir nemotorinių simptomų skaičiaus. Rasta stipri neigiama koreliacija tarp bendravimo (išraiškos) ir depresijos. Trečiosios Parkinsono ligos stadijos pacientams taip pat nustatėme statistiškai reikšmingą vidutinio stiprumo koreliacinį ryšį tarp savarankiškumo praradimo ir šių autonominių sutrikimų: seilėtekio dienos metu (r = 0,6, p = 0,03), padažnėjusio šlapinimosi (r = 0,7, p = 0,02), negalėjimo sulaikyti šlapimo (r = 0,7, p = 0,008) ir gausaus prakaitavimo (r = 0,7, p = 0,009). Išvados. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad visiems apklaustiesiems nustatyti nemotoriniai Parkinsono ligos simptomai; didesnis jų skaičius buvo vėlesnėse ligos stadijose. Esant didesniam nemotorinių simptomų skaičiui buvo mažesnis pacientų funkcinis nepriklausomumas. Ypatingai sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumas buvo sutrikęs šiose veiklos srityse: valgymo, asmeninės higienos, maudymosi, šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolės, persikėlimo į lovą bei vaikščiojimo. Depresija nustatyta 73,3 proc. tirtų asmenų. Nustatyta, kad trečioje Parkinsono ligos stadijoje depresija yra susijusi su apsunkintu bendravimu. Raktažodžiai: Parkinsono liga, nemotoriniai sutrikimai, savarankiškumas Įvadas Parkinsono liga lėtinė progresuojanti neurodegeneracinė liga, pasireiškianti judesių sutrikimais ir nemotorinias sutrikimais. V. Valeikienės ir A. Juozulyno atlikto tyrimo duomenimis, 2006 metais pirminis sergamumas Parkinsono liga Vilniaus mieste buvo 30/ gy-

2 8 ventojų. Didžiausias pirminis sergamumas nustatytas m. amžiuje [1]. Abiejų lyčių asmenys beveik vienodai serga Parkinsono liga, nors kiek dažniau vyrai [1, 2]. Parkinsono liga blogina tiek ligonių, tiek juos slaugančiųjų asmenų gyvenimo kokybę, yra svarbi senų žmonių sergamumo, negalumo priežastis [2 5]. Nemotoriniai Parkinsono ligos simptomai, pasireiškiantys depresija, demencija, miego, virškinamojo trakto funkcijų ir jutimų sutrikimais ir sukeliantys psichosocialines problemas, ilgą laiką nebuvo tyrinėjami, o pagrindinis dėmesys buvo skiriamas mobilumo sutrikimams. Tokia nuomonė susiformavo manant, kad, pagerėjus motorinėms funkcijoms, psichosocialiniai sutrikimai sumažės savaime arba išnyks [2]. Literatūros duomenimis, kai kurie nemotoriniai sutrikimai gali pasireikšti ligos pradžioje arba net prieš atsirandant motoriniams simptomams ir turi didžiausios įtakos paciento gyvenimo kokybei bei su sveikata susijusioms išlaidoms [6 10]. L. M. Shulman ir bendraautorių nuomone, nemotorinių sutrikimų atpažinimas turėtų tapti sergančiųjų Parkinsono liga visapusiško ištyrimo ir sveikatos būklės įvertinimo sudėtine dalimi [11]. Lietuvoje yra atlikta studijų, kuriose nagrinėjant sergančiųjų Parkinsono liga gyvenimo kokybę ir kasdienę veiklą, motoriniai ir nemotoriniai sutrikimai dažniausiai buvo vertinami neatskiriant vienų nuo kitų [1 3, 6, 12, 13]. Nemotorinių sutrikimų įtaka sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumui analizuota mažai. Tyrimo tikslas įvertinti sergančiųjų Parkinsono liga nemotorinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajas. Tyrimo kontingentas ir metodai Į tyrimą buvo įtraukti Vilniaus miesto gyventojai, sergantys Parkinsono liga ir savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime. Neįtraukimo kriterijai: ženklus pažinimo funkcijos sutrikimas trumpojo protinės būklės tyrimo (Mini mental state examination testo rezultatas mažesnis kaip 10 balų), ženkli fizinė negalia (kai asmuo negali savarankiškai judėti ir neapsitarnauja), kitos lėtinės ligos, sukeliančios sveikatos sutrikimus ir negalią, trikdančios kasdienę veiklą: reumatoidinis artritas, galvos smegenų infarktas, nervų sistemos uždegiminės ar neurodegeneracinės ligos. Tyrimui atlikti gautas Biomedicinių tyrimų etikos komiteto leidimas. Kiekvienas tiriamasis buvo apklaustas to paties tyrėjo. Buvo registruojama bendroji informacija apie tiriamąjį: sociodemografiniai duomenys (amžius, lytis, šeiminė padėtis, išsilavinimas, su kuo tiriamasis gyvena) ir klinikiniai duomenys (ligos trukmė ir stadija). Atliekant tyrimą naudoti trys klausimynai: Parkinsono ligos nemotorinių sutrikimų klausimynas (angl. The Parkinson s disease non-motor symptoms questionnaire) [14], Funkcinio nepriklausomumo testas (angl. Functional Independence Measure) [15] ir Geriatrinė depresijos skalė (angl. Geriatric depression scale) [16]. Parkinsono ligos nemotorinių sutrikimų klausimynas yra skirtas įvertinti nemotoriniams Parkinsono ligos simptomams. Klausimyną sudaro 30 klausimų, apimančių tokias simptomų grupes: virškinamojo trakto sutrikimai (4 klausimai), psichikos sutrikimai (9 klausimai), miego sutrikimai (5 klausimai), autonominiai sutrikimai ir kiti (12 klausimų). Asmuo į kiekvieną klausimą turėjo atsakyti taip arba ne, t. y. jautė ar nejautė konkretų simptomą per pastarąjį mėnesį. Suskaičiavus visus teigiamus atsakymus, gaunamas bendras nemotorinių simptomų skaičius; galimas maksimalus skaičius yra 30. Kadangi klausimų skaičius sutrikimų grupėse nevienodas, norint įvertinti dažniausiai ir rečiausiai pasitaikančių nemotorinių simptomų grupes, atsakymai buvo perskaičiuoti į vieningą sistemą, t. y. teigiami atsakymai padalinti iš tos grupės klausimų skaičiaus. Taip gauti 0 1 skaičiai, kai 0 rodo, jog asmuo jokių sutrikimų iš atitinkamos grupės nepatyrė, 1 asmuo patyrė visus paminėtus simptomus iš atitinkamos sutrikimų grupės. Funkcinio nepriklausomumo testas (FNT) naudotas vertinant tiriamojo savarankiškumą kasdienėje veikloje. Testą sudaro 18 veiklų, suskirstytų į aštuonias veiklos grupes: apsitarnavimą, sfinkterių kontrolę, persikėlimą iš vienos vietos į kitą, judėjimą, bendravimą, socialinį pažinimą ir atmintį. Kiekvienas punktas vertinamas nuo 1 iki 7 balų: 1 balas reikalinga visiška pagalba (asmuo visiškai nesavarankiškas), 2 balai būtina maksimali pagalba, 3 balai asmeniui reikalinga vidutinė pagalba, 4 balai minimali pagalba, 5 balai reikalinga priežiūra, 6 balai modifikuotas nepriklausomumas (naudojamasi įrankiu), 7 balai asmuo visiškai nepriklausomas, apsitarnauja savarankiškai. Bendra balų suma gali svyruoti nuo 18 iki 126; kuo didesnis bendras (suminis) balų skaičius, tuo asmuo laikomas savarankiškesniu. Geriatrinę depresijos skalę (GDS), skirtą depresijai nustatyti, sudaro 15 klausimų, į kuriuos asmuo turi atsakyti taip arba ne. Susumavus teigiamus atsakymus, testo rezultatai vertinami sekančiai: 0 4 balai nėra depresijos; 5 10 balų lengva depresija; balų ryški depresija.

3 Sergančiųjų Parkinsono liga nemotorinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajos 9 Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį programų paketą SPSS 18.0 for Windows. Buvo apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis ir vidurkio standartinė paklaida. Vidurkių palyginimui tarp nepriklausomų grupių taikytas Stjudento t-testas bei vienveiksmė dispersinė analizė ANOVA. Sąsajoms nustatyti buvo skaičiuojamas Pearson koreliacijos koeficientas. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, jeigu paklaidos tikimybės p reikšmė buvo mažesnė už 0,05. Rezultatai Atliekant šį tyrimą buvo apklausti 30 vyresnių negu 55 metų asmenų, sergančių Parkinsono liga, iš jų 18 moterų (60 proc.) ir 12 vyrų (40 proc.). Pagal ligos trukmę tiriamieji pasiskirstė gana tolygiai: 10-čiai tirtų asmenų liga diagnozuota prieš 2 5 metus, 11-kai asmenų prieš 6 10 metų, o 9 tirtiesiems Parkinsono liga diagnozuota prieš 10 metų ar anksčiau. Pirmoji ar antroji ligos stadija nustatyta 8 asmenims, trečioji ligos stadija buvo 12 asmenų, o 10 pacientų buvo trečioji ar ketvirtoji ligos stadija. Pusė visų apklaustųjų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą, 6 asmenys turėjo specialųjį vidurinį išsilavinimą, 2 asmenys nebaigė aukštojo mokslo, 3 asmenys buvo įgiję vidurinį išsilavinimą. Po 2 asmenis buvo baigę pradžios ar pagrindinę mokyklą. 11 asmenų, nurodė, kad yra susituokę ir gyvena su sutuoktiniu. Iš tų, kurie yra išsiskyrę (7 asmenys), našliai (11 asmenų) ar vieniši (1 asmuo), 7 asmenys pasisakė gyvenantys vieni, 6 asmenys pastaruoju metu gyvena globos įstaigose, o kiti 6 su vaikais ar su kitais artimaisiais. Mūsų tyrimo duomenimis, visi apklaustieji turėjo nemotorinių Parkinsono ligos simptomų mažiausiai 4, o daugiausiai 28 (iš 30 galimų). Tirtų sergančių Parkinsono liga asmenų nemotorinių simptomų dažnumas pateiktas 1 lentelėje. 1 lentelė. Nemotorinių simptomų dažnumas sergantiesiems Parkinsono liga Simptomų dažnumas Nemotoriniai sutrikimai Iš viso, absoliučiais skaičiais (proc.) Moterys, absoliučiais skaičiais (proc.) Vyrai, absoliučiais skaičiais (proc.) Galvos svaigimas 23 (76,7) 14 (77,7) 9 (75) Nuovargis 23 (76,7) 15 (83,3) 8 (66,6) Sunku naktį užmigti 22 (73,3) 13 (72,2) 9 (75) Dažnas kėlimasis naktį šlapintis 22 (73,3) 13 (72,2) 9 (75) Padažnėjęs šlapinimasis 21 (70) 13 (72,2) 8 (66,6) Nemiga 21 (70) 13 (72,2) 8 (66,6) Dažnas liūdesys 20 (66,7) 14 (77,7) 6 (50) Apatija 20 (66,7) 13 (72,2) 7 (58,3) Mieguistumas dieną 19 (63,3) 9 (50) 10 (83,3) Susilpnėjusi atmintis 19 (63,3) 11 (61,1) 8 (66,6) Seilėtekis dienos metu 19 (63,3) 12 (66,6) 7 (58,3) Nustatyta, kad vidutinis nemotorinių sutrikimų skaičius buvo 15,3 ± 6,2 vienam asmeniui. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių nenustatyta: moterims vidutinis nemotorinių sutrikimų skaičius buvo 15,4 ± 6,6, o vyrams 15,3 ± 5,9. Dažniausiai apklaustiesiems pasireiškė šie nemotoriniai sutrikimai: galvos svaigimas, nuovargis, sunkus užmigimas naktį, dažnas kėlimasis naktį šlapintis, padažnėjęs šlapinimasis, nemiga, dažnas liūdesys, apatija, mieguistumas dieną, susilpnėjusi atmintis ir seilėtekis dienos metu. Nemotoriniai sutrikimai taip pat buvo analizuojami skirtingose pacientų grupėse pagal amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, pagal tai su kuo tiriamasis gyvena. Statistiškai reikšmingų nemotorinių sutrikimų skaičiaus skirtumų tarp šių grupių nenustatyta. Palyginę skirtingų ligos stadijų grupes nustatėme, kad esant 4 5 ligos stadijai vidutinis nemotorinių sutrikimų skaičius (vidutiniškai 18,2 sutrikimo) buvo statistiškai reikšmingai didesnis, negu 1 2 stadijoje (vidutiniškai 11,4 sutrikimo). Mūsų tyrime buvo analizuojamos atskiros nemotorinių sutrikimų grupės bei lyginami šių grupių skaitiniai vidurkiai skirtingose demografinių, socialinių ir klinikinių požymių grupėse. Nustatėme, kad dažniausi psichikos sutrikimai yra liūdesys ir nervingumas. Statistiškai reikšmingai daugiau psichikos sutrikimų (vidutiniškai 0,6 ± 0,3 sutriki-

4 10 mo) turėjo tie pacientai, kuriems Parkinsono liga nustatyta prieš 2 5 metus, palyginus su tais, kuriems liga diagnozuota prieš 6 10 metų (vidutiniškai 0,3 ± 0,2 sutrikimo). Daugiau virškinimo ir autonominių sutrikimų buvo nustatyta vėlesnėse ligos stadijose. Esant pirmajai ar antrajai ligos stadijai vidutiniškai buvo 0,2 ± 0,3 virškinimo sutrikimo ir 0,3 ± 0,2 autonominių sutrikimų, gi trečiojoje stadijoje 0,4 ± 0,3 virškinimo sutrikimo ir 0,5 ± 0,3 autonominių sutrikimų. Esant 4 5 stadijai tiriamieji nurodė vidutiniškai 0,7 ± 0,2 virškinimo ir 0,8 ± 0,3 autonominių sutrikimų, ir tai yra statistiškai reikšmingai daugiau, negu esant pirmajai ir antrajai ligos stadijai. Nemotorinių sutrikimų dažnumas tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė, nors moterys dažniau nurodė jaučiančios nuovargį, liūdesį ir apatiją, o vyrai mieguistumą dienos metu. Išanalizavę duomenis, gautus taikant Geriatrinės depresijos skalę, nustatėme, kad 22 apklaustieji (73,3 proc.) turi depresijos požymių, iš jų 15 asmenų (68,2 proc.) buvo lengva depresija, o 7 (31,8 proc.) ryški depresija. Depresijos išraiškos vidurkis balais buvo 7,4 ± 4,1. Nustatėme, kad pacientams, kuriems Parkinsono liga nustatyta prieš 2 5 metus, depresijos požymiai yra statistiškai reikšmingai labiau išreikšti nei tiems, kuriems liga nustatyta prieš 6 10 metų atitinkamai 9,8 ± 4,1 ir 4,6 ± 3,0 balo. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių, skirtingo amžiaus, išsilavinimo ir šeiminės padėties asmenų nenustatėme. Sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumas buvo vertintas naudojant Funkcinio nepriklausomumo testą. Vidutinis savarankiškumo suminis balas buvo 89 ± 18,7 (mažiausias 44 balai, didžiausias 118 balų). Nenustatyta statistiškai reikšmingo savarankiškumo skirtumo tarp moterų ir vyrų atitinkamai 89,4 ± 20,9 ir 88,3 ± 15,7 balai. Funkcinio nepriklausomumo testo suminių balų vidurkiai skirtingose Parkinsono ligos stadijose pavaizduoti 1 paveiksle. Nustatyta, kad FNT suminis balų vidurkis skiriasi priklausomai nuo ligos stadijos: esant 4 5 ligos stadijoms tirtų pacientų FNT suminis balų rodmuo yra statistiškai reikšmingai mažesnis negu 1 2 stadijose. Viršutinės ir apatinės kūno dalies apsirengimas, susitvarkymas tualete, persikėlimas į tualetą ir vonią, lipimas laiptais, suvokimas, išraiška, socialinis bendravimas, problemų sprendimas ir atmintis skirtingose Parkinsono ligos stadijose statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Statistiškai reikšmingai besiskiriantys veiklos sričių FNT balų vidurkiai pagal skirtingas ligos stadijas pateikti 2 lentelėje. 2 lentelė. Reikšmingų veiklos sričių balų vidurkiai pagal Parkinsono ligos stadijas Veiklos sritis Veiklos sričių vidurkiai (balais) pagal Funkcinio nepriklausomumo testą Parkinsono ligos stadija Valgymas 6,4 5,6 4,5 Asmeninė higiena 5,9 5 4,1 Maudymasis 5 4,5 3,2 Šlapinimosi kontrolė 5,9 5,5 3,9 Tuštinimosi kontrolė 6,2 6,1 4,9 Persikėlimas į lovą 5,6 5,3 4,0 Vaikščiojimas 5,6 5,1 3,7 Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad savarankiškumas valgymo, asmeninės higienos, maudymosi, šlapinimosi bei tuštinimosi kontrolės, persikėlimo į lovą, vaikščiojimo veiklose yra ženkliai mažesnis tiems pacientams, kurių ligos stadija vėlesnė. Vertinant kiekvienoje Parkinsono ligos stadijoje galimą ryšį tarp nemotorinių sutrikimų ir asmens savarankiškumo, apskaičiavome koreliacijos koeficientus tarp suminio FNT balų skaičiaus ir esančių nemotorinių sutrikimų skaičiaus. Sąsajos tarp nemotorinių Parkinsono ligos simptomų ir savarankiškumo buvo nustatytos tik trečiojoje ligos stadijoje (2 pav.). 1 pav. Sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumas skirtingose ligos stadijose 2 pav. Savarankiškumo ir nemotorinių sutrikimų simptomų skaičiaus sąsajos trečioje Parkinsono ligos stadijoje

5 Sergančiųjų Parkinsono liga nemotorinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajos 11 Nustatę vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingą neigiamą koreliaciją tarp suminių FNT balų ir nemotorinių simptomų skaičiaus trečiojoje ligos stadijoje, detaliau išanalizavome sąsajas su savarankiškumu pagal atskiras veiklos sritis. Koreliacijos koeficientai, nurodantys nemotorinių sutrikimų skaičių ir atskirų FNT veiklos sričių priklausomybę pateikti 3 lentelėje. 3 lentelė. Funkcinio nepakankamumo testo atskirų veiklos sričių rodiklių ir nemotorinių sutrikimų skaičiaus koreliacija trečiojoje Parkinsono ligos stadijoje Veiklos sritis Koreliacijos koeficiento r reikšmė Asmeninė higiena -0,6 0,02 Maudymasis -0,6 0,03 Šlapinimosi kontrolė -0,6 0,03 p reikšmė Tuštinimosi kontrolė -0,8 0,002 Persikėlimas į lovą -0,7 0,02 Persikėlimas į vonią -0,6 0,04 Lipimas laiptais -0,6 0,03 Atlikta atskirų veiksnių analizė parodė, kad yra statistiškai reikšminga neigiama priklausomybė tarp nemotorinių simptomų skaičiaus ir šių septynių kasdienių veiklų įvertinimo balais: asmeninės higienos, maudymosi, šlapinimosi kontrolės, tuštinimosi kontrolės, persikėlimo į lovą, persikėlimo į vonią ir lipimo laiptais. Koreliacinis ryšys tarp depresijos ir bendravimo (išraiškos) trečiojoje ligos stadijoje pavaizduotas 3 paveiksle. 3 pav. Bendravimo (išraiškos) ir depresijos sąsajos trečiojoje Parkinsono ligos stadijoje Rasta stipri neigiama koreliacija tarp bendravimo (išraiškos) ir depresijos. Trečiosios Parkinsono ligos stadijos pacientams taip pat nustatėme statistiškai reikšmingą vidutinio stiprumo koreliacinį ryšį tarp savarankiškumo praradimo ir šių autonominių sutrikimų: seilėtekio dienos metu (r = 0,6, p = 0,03), padažnėjusio šlapinimosi (r = 0,7, p = 0,02), negalėjimo sulaikyti šlapimo (r = 0,7, p = 0,008) ir gausaus prakaitavimo (r = 0,7, p = 0,009). Rezultatų aptarimas Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad visi tyrime dalyvavę sergantys Parkinsono liga asmenys turėjo nemotorinių simptomų, kurių skaičius svyravo nuo 4 iki 28, vidutiniškai 15,3 ± 6,2 (iš 30 maksimaliai galimų) simptomų. Tyrėjai K. R. Chaudhuri ir bendraautoriai teigia, kad nemotoriniai sutrikimai yra labiau paplitę tarp sergančiųjų Parkinsono liga, nei tarp kontrolinės grupės žmonių [14]. Literatūros duomenimis, apie 60 proc. sergančiųjų šia liga turi daugiau kaip vieną nemotorinį sutrikimą [8, 17]. Mūsų tyrimas parodė, kad mūsų tirtiems asmenims dažniausiai pasireiškė šie nemotoriniai sutrikimai: galvos svaigimas, nuovargis, sunkus užmigimas naktį, dažnas kėlimasis naktį šlapintis, padažnėjęs šlapinimasis, nemiga, dažnas liūdesys, apatija, mieguistumas dieną, susilpnėjusi atmintis, seilėtekis dienos metu. Tarp lyčių šie atskiri sutrikimai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Mūsų tyrime nustatyta, kad nemotorinių sutrikimų skaičius yra didesnis esant vėlesnei Parkinsono ligos stadijai. K. R. Chaudhuri ir P. M. Martin taip pat nustatė, kad nemotorinių sutrikimų skaičius reikšmingai susijęs su ligos stadija (pagal Hoehn ir Yahr stadijų skalę), bet nesusijęs su amžiumi, lytimi ar ligos klinikine forma [18]. Pagal mūsų tyrimo duomenis, statistiškai reikšmingai daugiau psichikos sutrikimų turėjo tie pacientai, kuriems PL nustatyta prieš 2 5 metus, nei tie, kuriems liga diagnozuota prieš 6 10 metų (p < 0,05). D. J. Burn duomenimis, depresija serga proc. pacientų [19]. Mūsų tirtiems asmenims depresija nustatyta 73,3 proc. atvejų. Skirtumo tarp lyčių neradome, tuo tarpu V. Valeikienės atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad depresinius sutrikimus dažniau patiria moterys [12]. Nustatėme, kad depresija dažniau pasireiškė tiems pacientams, kuriems liga nustatyta prieš 2 5 metus, nei tiems, kurie serga 6 10 metų. Šie rezultatai, gauti taikant Geriatrinę depresijos skalę, papildo mūsų rezultatus, gautus taikant Parkinsono ligos nemotorinių sutrikimų klausimyną. Tai, kad psichikos sutrikimai būdingi Parkinsono ligos pradžiai, nustatė ir kiti tyrėjai, kurių duomenimis, beveik pusei pacientų jau ligos pradžioje būna depresijos požymių [13, 20]. J. P. Larsen su bendraautoriais nurodo, kad depresija yra vienas dažniausių nemigos rizikos veiksnių [21]. Kitų autorių teigimu, dažnas naktinis šla-

6 12 pinimasis sutrikdo miegą, o šlapimo nelaikymas dažnai pasitaiko ligoniams, kurie lėčiau vaikšto ir nespėja laiku pasinaudoti tualetu [22]. Įvertinę sergančių Parkinsono liga asmenų savarankiškumą pagal FNT nustatėme, kad jų gebėjimas apsitarnauti kasdienėje veikloje svyravo nuo 44 iki 118 balų. Reikšmingo skirtumo tarp lyčių, amžiaus grupių, šeiminės padėties, išsilavinimo, su kuo asmuo gyvena bei ligos trukmės neradome. Tačiau vėlesnėje ligos stadijoje tirtų asmenų savarankiškumas buvo ženkliai mažesnis septyniose iš aštuonių veiklos sričių: valgymas, asmeninė higiena, maudymasis, šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolė, persikėlimas į lovą, vaikščiojimas. Tai galima paaiškinti ne vien motorinių simptomų progresavimu, bet ir nemotorinių sutrikimų buvimu bei jų skaičiaus didėjimu. C. L. Comella nuomone, nors motoriniai ligos simptomai yra svarbūs ligonių funkcinei būklei, nemotoriniai simptomai, ypač miego sutrikimai, turi didžiausios įtakos negaliai atsirasti pažengusiose ligos stadijose [23]. Kitų autorių tyrimo duomenimis, nemotoriniai ligos požymiai yra vieni svarbiausių veiksnių, dėl ko reikalinga institucinė pacientų priežiūra, o labiausiai negalią lemia nepasiduodantys medikamentiniam gydymui nemotoriniai sutrikimai [18]. Analizuodami savarankiškumo ir nemotorinių sutrikimų ryšį skirtingose ligos stadijose, nustatėme, kad nemotoriniai sutrikimai statistiškai reikšmingai neigiamai koreliavo su savarankiškumu tik trečioje Parkinsono ligos stadijoje. Esant didesniam nemotorinių sutrikimų skaičiui nustatytas mažesnis tirtųjų savarankiškumas (didesnis priklausomumas nuo kitų asmenų pagalbos). Išanalizavę detaliau, nustatėme, kad esant didesniam nemotorinių sutrikimų skaičiui, blogiau buvo atliekamos šios funkcijos: asmeninė higiena, maudymasis, šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolė, persikėlimas į lovą, persikėlimas į vonią ir lipimas laiptais. Mūsų tyrimas taip pat parodė, kad savarankiškumas trečioje stadijoje priklauso nuo šių sutrikimų: seilėtekio dienos metu, padažnėjusio šlapinimosi, negalėjimo sulaikyti šlapimo, gausaus prakaitavimo. Panašius rezultatus pateikia J. G. G. Hou ir E. C. Lai, nustatę, kad gausus prakaitavimas blogina sergančiųjų Parkinsono liga gyvenimo kokybę, turi įtakos kasdieniam gyvenimui ir socialiniam bendravimui [22]. Galime daryti prielaidą, kad dar vėlesnių Parkinsono ligos stadijų pacientų savarankiškumo sumažėjimas yra susijęs su nemotorinių sutrikimų skaičiumi. Manome, kad statistiškai reikšmingo ryšio ketvirtoje ir penktoje ligos stadijose nebuvo rasta dėl to, kad tokių pacientų grupės buvo mažos. Nagrinėjome atskirų FNT veiklos sričių ir depresijos ryšį skirtingose Parkinsono ligos stadijose. Trečiojoje stadijoje statistiškai reikšmingos neigiamos sąsajos nustatytos tarp depresijos ir bendravimo (išraiškos) bei tarp depresijos ir socialinės būklės (socialinio bendravimo): kuo ryškesnė depresija, tuo blogesnės minėtosios socialinės funkcijos asmeniui sunkiau save išreikšti, bendrauti su kitais. Atlikti tyrimai atskleidė, kad sunkėjanti sergančiųjų depresija susijusi su didesne negalia ir blogėjančia kasdiene veikla [24, 25]. Mūsų tyrimo rezultatai patvirtina šį teiginį, kadangi nustatėme statistiškai reikšmingas neigiamas koreliacijas tarp depresijos ir šių kasdienių apsitarnavimo veiklų asmeninės higienos bei apatinės kūno dalies apsirengimo. Vadovaudamiesi mūsų tyrimo rezultatais, teigiame, kad nemotoriniai Parkinsono ligos sutrikimai nustatyti visiems apklaustiesiems ir jų skaičius vėlesnėse ligos stadijose yra didesnis. Esant didesniam nemotorinių simptomų skaičiui buvo mažesnis pacientų funkcinis nepriklausomumas. Sergančiųjų Parkinsono liga savarankiškumas ypač buvo sutrikęs šiose veiklos srityse: valgymo, asmeninės higienos, maudymosi, šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolės, persikėlimo į lovą bei vaikščiojimo. Depresija nustatyta 73,3 proc. tirtų asmenų. Nustatyta, kad trečioje Parkinsono ligos stadijoje depresija yra susijusi su apsunkintu bendravimu. Literatūra 1. Valeikienė V, Juozulynas A. The incidence of Parkinson s disease among Vilnius inhabitants. Gerontologija. 2006; 7(3): Valeikienė V, Juozulynas A. Gyvenimo kokybė sergant Parkinsono liga. Gerontologija. 2006; 7(2): Valeikienė V, Derkintytė M. Parkinsono liga sergančių gyvenimo kokybė. Gerontologija. 2003; 4(1): Havlikova E, Rosenberger J, Nagyova I, et al. Impact of fatigue on quality of life in patients with Parkinson s disease. Eur J Neurol. 2008; 15: Klepac N, Pikija S, Kraljic T, et al. Association of rural life setting and poorer quality of life in Parkinson s disease patients: a cross-sectional study in Croatia. Eur J Neurol. 2007; 14: Runkauskaitė I, Matačiūnienė D, Kaubrys G, Masaitienė R. Nemotoriniai Parkinsono ligos simptomai. Neurologijos seminarai. 2007; 11(34):

7 Sergančiųjų Parkinsono liga nemotorinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajos Löhle M, Storch A, Reichmann H. Beyond tremor and rigidity: non-motor features of Parkinson s disease. J. Neural Trans. 2009; 116: Barone P, Antonini A, Colosimo C, et al. The PRI- AMO study: A multicenter assessment of nonmotor symptoms and their impact on quality of life in Parkinson s disease. Mov Dis. 2009; 24(11): Chaudhuri KR, Naidu Y. Early Parkinson s disease and non-motor issues. J Neurol. 2007; 255(Suppl 5): Chaudhuri KR, Healy DG, Schapira AHV. Nonmotor symptoms of Parkinson s disease: diagnosis and management. Lancet. 2006; 5: Shulman LM, Taback RL, Rabinstein AA, Weiner WJ. Non-recognition of depression and other nonmotor symptoms in Parkinson s disease. Parkinsonism Rel Dis. 2002; 8: Valeikienė V. Parkinsono liga sergančių gyvenimo kokybės vertinimas: PDQ-39 klausimyno suprantamumas. Gerontologija. 2009; 10(1): Valeikienė V, Čeremnych J, Alekna V. Depresija sergant Parkinsono liga ir jos įtaka gyvenimo kokybei. Sveikatos mokslai. 2009; 1: Chaudhuri KR, Yates L, Martin PM. The non-motor symptom complex of Parkinson s disease: a comprehensive assessment is essential. Curr Neurol Neurosci Reports. 2005; 5: Granger CV, Hamilton BB, Zielezny M, Sherwin FS. Advances in functional assessment in medical rehabilitation. Topics in Geriatric Rehabilitation. 1986; 1(3): Yesavage JA, Brink TL, Rose TL, et al. Development and validation of geriatric depression screening scale: a preliminary report. J Psychiatr Res. 1983; 17(1): Poewe W. Nonmotor symptoms in Parkinson s disease. Eur J Neurol. 2008; 15 (Suppl 1): Chaudhuri KR, Martin PM. Quantitation of nonmotor symptoms in Parkinson s disease. Eur J Neurol. 2008; 15(Suppl 2): Burn DJ. Beyond the iron mask: towards better recognition and treatment of depression associated with Parkinson s disease. Mov Dis. 2002; 17: Poewe W. Depression in Parkinson s disease. J Neurol. 2007; 254(Suppl 5): Larsen JP, Tandberg E. Sleep disorders in patients with Parkinson s disease: epidemiology and management. CNS Drugs. 2001; 15: Hou JG, Lai EC. Non-motors symptoms of Parkinson s disease. Int J Gerontol. 2007; 1(2): Comella CL. Sleep disorders in Parkinson s disease. Curr Treat Options Neurol. 2008; 10: Weintraub D, Moberg PJ, Duda JE, Katz IR, Stern MB. Effect of psychiatric and other nonmotor symptoms on disability in Parkinson s disease. J Am Geriatr Soc. 2004; 52: Holroyd S, Currie LJ, Wooten GF. Depression is associated with impairment of ADL, not motor function in Parkinson disease. Neurol. 2005; 64: Straipsnis įteiktas redakcijai 2011 m. spalio 19 d., priimtas spaudai 2011 m. gruodžio 19 d. THE RELATIONSHIP BETWEEN NONMOTOR DISORDERS AND INDEPENDENCE IN PATIENTS WITH PARKINSON S DISEASE The Department of Rehabilitation, Physical and Sports Medicine, Faculty of Medicine of Vilnius University Abstract Parkinson s disease is mainly characterized by motor disturbancies, but recently the non-motor symptoms impairing the quality of life of patients are gaining increased attention. Objective. To evaluate the associations between nonmotor symptoms with functional independence in patients with Parkinson s disease. Object and Methods. The study included residents of Vilnius with Parkinson s disease who voluntarily agreed to participate in the study. Three questionnaires were used: Parkinson s disease non-motor symptoms questionnaire, the Functional Independence Measure (FIM) and the Geriatric Depression Scale. Statistical analysis was performed using the statistical software package SPSS 18.0 for Windows. Results. The study involved 30 persons with Parkinson s disease, among them 18 women and 12 men. In our survey, all respondents had non-motor features of Parkinson s disease. The average number of non-motor features was 15.3 ± 6.2 per persona; there was no difference between genders. Statistically significantly more psychiatric disorders (0.6 ± 0.3 symptoms) were found in patients with 2 5 years duration of Parkinson s disease, compared with those who were diagnosed 6 10

8 14 years ago (0.3 ± 0.2 symptoms). It was found that FIM total score was significantly lower at the 4 5 stage of the disease than at the 1 2 stages. In the third stage of the disease a statistically significant moderate negative correlation between the total FIM score and the number of non-motor symptoms was found. There was a strong negative correlation between communication (expression) and depression. In patients at third-stage of Parkinson s disease we have also found a statistically significant moderate correlation between the loss of independence and the autonomic symptoms: salivation during the day (r = 0.6, p = 0.03), increased urinary frequency (r = 0.7, p = 0.02), urine incontinence (r = 0.7, p = 0.008) and sweating (r = 0.7, p = 0.009). Conclusions. The results of our study show that non- motor disorders of Parkinson s disease were found in all subjects investigated and the number of them in is higher in later stages of the disease. With greater numbers of non-motor symptoms the functional independence of patients was lower. The autonomy was especially impaired in the following areas: eating, personal hygiene, bathing, urinating and bowel control, moving to the bed and walking. Depression was found in 73.3 per cent of subjects investigated. It was found that in the third stage of Parkinson s disease, depression is associated with difficulties in communication. Keywords: Parkinson s disease, non-motor disorders, functional independence