Jaunų ir senyvo amžiaus žmonių psichikos sveikatos, poreikių ir vertybių socialinė sąveika

Transcription

1 Gerontologija 2012; 13(1): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Jaunų ir senyvo amžiaus žmonių psichikos sveikatos, poreikių ir vertybių socialinė sąveika A. Jurgelėnas 1, A. Juozulynas 1,2, A. Venalis 1,2, R. Stukas 2 1 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras 2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Santrauka Šiuolaikiškas psichikos sveikatos supratimas yra grindžiamas biopsichosocialiniu modeliu. Juo remiantis turėtų būti organizuojamos paslaugos gydymo įstaigose ir bendruomenėje. Šiame darbe siekėme nustatyti socialinės sąveikos struktūrą tarp psichikos sveikatos, socialinių poreikių ir vertybių Vilniaus mieste. Tyrimui naudotas psichikos sveikatos klausimynas GHQ28, sujungtas su poreikių ir vertybių blokais. Imtis reprezentatyvi, apklausta 1233 respondentai. Faktorinės analizės metodu nustatyta, kad jaunų, iki 30 metų amžiaus žmonių socialinio saito latentinių veiksnių prioritetai pasiskirstę taip: nerimas, depresija, somatika, socialinė disfunkcija, ir sveikatos poreikiai, o 60 metų ir vyresnių somatika su nerimu, vertybės, socialinė disfunkcija, poreikiai, depresija. Daroma išvada, kad kintant amžiui mažėja socialinio saito specifiškumai ir didėja jo bendrumai. Raktažodžiai: psichikos sveikata, socialinis saitas, latentiniai veiksniai, jauni ir pagyvenę žmonės Adresas: A. Jurgelėnas Žygimantų 9, Vilnius El. paštas: aj66432@gmail.com Įvadas Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Šiuolaikiškas psichikos sveikatos supratimas yra grindžiamas biopsichosocialiniu modeliu. Tai reiškia, kad psichikos sveikata yra susijusi ne tik su somatine paciento būkle, bet jai turi įtakos psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Žmonių psichikos sveikata, jos išsaugojimas, o susirgus pasveikimo galimybės priklauso nuo daugybės veiksnių šeimos, aplinkos, ekonominės, kultūrinės, socialinės situacijos. Ši veiksnių visuma gali būti įvardijama psichikos sveikatos socialiniu saitu. Mokslo ir sveikatos politikos požiūris į visuomenės psichikos sveikatą, jos problemas ir stiprinimo būdus pripažįsta, kad individų elgesys ir psichikos sveikata yra glaudžiai susiję ne tik su socialiniais, politiniais, ekonominiais ir apskritai socialinio saito veiksniais, bet ir jų pokyčiais [1]. Pastaruoju metu mokslinėje literatūroje ypač akcentuojama socialinio saito ir psichikos sveikatos sąveika įvairiais aspektais [2 6]. Tai reiškia, kad psichikos sutrikimai yra ne tik medicinos, bet daugialypė socialinė problema. Todėl šiuolaikiškų psichikos sveikatos paslaugų organizavimas turėtų remtis ne tik tradicinės psichiatrijos paslaugomis, bet ir kompleksinėmis paslaugomis bendruomenėje ar atskirose jos grupėse. Šiame darbe siekėme nustatyti psichikos sveikatos, socialinių poreikių ir vertybių socialinės sąveikos struktūrinius skirtumus tarp jaunų ir pagyvenusių žmonių Vilniaus mieste.

2 16 Tyrimo objektas ir metodas Buvo tirti 18 metų ir vyresni Vilniaus miesto gyventojai. Imtis reprezentatyvi, atsitiktinė, tikimybinė, kvotuota pagal amžių ir lytį, suformuota pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenis. Tyrimo metu apklausta 1023 respondentai 401 vyras ir 622 moterys. Psichikos sveikatos duomenys gauti naudojant GHQ28 klausimyną, papildant socialinių ir sveikatos poreikių bei vertybinių orientacijų klausimų blokais. Klausimyno tinkamumas vertintas Cronbach Alpha kriterijumi, kurio reikšmės psichikos sveikatos sritims buvo: somatinei 0,864, nerimo ir nemigos 0,892, socialinės disfunkcijos 0,841, depresijos 0,862. Šiame darbe mes nenaudojome tradicinio psichikos sveikatos analizės algoritmo, bet visus klausimyno kintamuosius analizavome faktorinės analizės metodu. Rodiklių tinkamumas faktorinei analizei tikrintas KMO matu ir Bartelto sferiškumo kriterijumi, kurių reikšmės patvirtino klausimyno duomenų tinkamumą analizei. Rezultatai ir jų aptarimas Vertinant psichikos sveikatos, socialinių poreikių ir vertybių tarpusavio sąveiką analizuota 62 kintamųjų tarpusavio koreliaciniai ryšiai. Pirmoje lentelėje pateikti kiekvieno kintamojo bendrumo su kitais kintamaisiais laipsnis. Mažiausia bendrumo laipsnio riba imta 0,4. 13 kintamųjų šis laipsnis buvo mažesnis už 0,4, todėl jie buvo pašalinti iš tolimesnės analizės. Stulpeliuose jų vietos tuščios. Gauti duomenys rodo, kad labiau specifiškas psichikos sveikatos socialinis saitas yra jaunų, iki 30 amžiaus metų grupėje, nes joje 23 kintamųjų bendrumai buvo mažesni už 0,4. Tai reiškia, kad jauni žmonės yra labiau kritiški atskirų psichikos sveikatos socialinio saito elementų atžvilgiu. Socialinio saito specifiškumai tarp jaunų žmonių labiausiai reiškėsi materialinių poreikių, vertybių ir socialinės disfunkcijos srityse. Atkreiptinas dėmesys, kad jaunų žmonių tarpe beveik visų vertybių kintamųjų bendrumai buvo nereikšmingi ir pašalinti iš tolesnės struktūrinės analizės. Ir atvirkščiai, daugiausia bendrumo bruožų buvo gauta vyresnių žmonių grupėje. Tai rodo, kad pagyvenusių ir senų žmonių psichikos sveikatos socialinis saitas turi daugiau visuminių nei specifinių bruožų, kitaip tariant, jų psichikos sveikatos poveikių laukas yra platesnis. A. Jurgelėnas, A. Juozulynas, A. Venalis, R. Stukas Antroje lentelėje pateikta psichikos sveikatos socialinio saito struktūra paaiškina 57,8 proc. bendros dispersijos. Likusioji dispersijos dalis turi specifinių bruožų ir yra susijusi su kitomis sveikatą įtakojančiomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūros problemomis. Lentelės duomenys atspindi mūsų pasirinktą tyrimo aspektą ir parodo bendrą latentinių veiksnių ir jų prioritetų pasiskirstymo struktūrą. Pirmąjį latentinį veiksnį formuoja žmonių nerimą keliantys veiksniai nuolatinė įtampa, nervingumas, bloga nuotaika, miego sutrikimai, baimės jausmas. Šie veiksniai yra pakankamai stipriai susiję ir formuoja nerimo būseną. Ją taip pat lydi somatiniai susirgimai. Bet nerimo būsena yra stipresnė už somatinius negalavimus, todėl šį veiksnį mūsų tyrime įvardijome nerimo su somatika latentiniu veiksniu. Jis paaiškina daugiausia, 17,1 proc., bendrosios dispersijos. Nerimas ir somatinės problemos pereina į depresijos latentinį socialinio saito veiksnį, kurį formuoja labai niūrūs simptomai, kaip antai mintys apie galimą pasitraukimą iš gyvenimo, mirtį, kad gyvenimas yra beprasmiškas ir bevertis. Tai saviagresiniai požymiai, kurie, esant dar kokiems nors papildomiems neigiamiems motyvams, gali produkuoti savižudybines nuostatas. Trečią psichikos sveikatos socialinio saito latentinį veiksnį formavo socialinės disfunkcijos kintamieji, susiję su pasitenkinimu veikla, darbu, kasdieniais rūpesčiais, sugebėjimu kasdien džiaugtis. Šiame darbe mes jį įvardijome socialinės disfunkcijos latentiniu veiksniu. Šis latentinis veiksnys paaiškina 11,2 proc. bendros dispersijos. Ketvirtą latentinį veiksnį sudarė su sveikatos problemomis susiję poreikiai: medicinos pagalba, reikalingi vaistai, tarpusavio supratimas, dvasios ramybė. Šis latentinis su sveikatos poreikiais susijęs veiksnys paaiškina 9,1 proc. bendros dispersijos ir šiame darbe mes jį įvardijome sveikatos poreikių latentiniu veiksniu. Mažiausios įtakos psichikos sveikatos socialiniam saitui mūsų darbe turėjo vertybinių orientacijų kintamieji, kurie susikoncentravo penktame latentiniame veiksnyje. Jis paaiškino 8,9 proc. bendros dispersijos. Šį veiksnį mes ir įvardijome vertybių latentiniu veiksniu, o jį sudarė tokios vertybės, kaip atsakomybės jausmas, sąžinės laisvė, socialinė laisvė, teisingumas, pagarba gyvybei. Vertinant tirtą bendros imties psichikos sveikatos socialinio saito struktūrą reikia pastebėti, kad socialinių, su sveikata susijusių poreikių ir bendresnio pobūdžio vertybių sąveika su psichikos sveikata yra labai silpna. Kitaip tariant, labai svarbūs psichikos sveikatą produkuojančių

3 Jaunų ir senyvo amžiaus žmonių psichikos sveikatos, poreikių ir vertybių socialinė sąveika 17 1 lentelė. Psichikos sveikatos, poreikių ir vertybių kintamųjų sąveikos bendrumai Kintamieji Bendrumai Visoje imtyje, n = 1023 Iki 30 m., n = ir < m., n = 272 A1 Ar gerai jautėtės? 0,481 0,594 A2 Ar teko vartoti vaistus, kad pasijustumėte geriau? 0,489 0,560 A3 Ar jautėtės išsekęs (-usi)? 0,560 0,550 0,624 A4 Ar jautėtės pasiligojęs (-usi)? 0,618 0,504 0,727 A5 Ar skaudėjo galvą? 0,484 0,465 A6 Ar jautėte galvoje sunkumą ar spaudimą? 0,489 0,548 B1 Ar dėl jaudinimosi sutriko miegas? 0,496 0,467 0,527 B2 Ar negalavimas trukdė miegoti? 0,550 0,511 0,630 B3 Ar jautėte nuolatinę įtampą? 0,541 0,567 0,570 B4 Ar buvote sudirgęs (-usi) ir blogos nuotaikos? 0,519 0,525 0,655 B5 Ar be priežasties jautėte baimę ir panikavote? 0,491 0,455 0,640 B6 Ar jautėtės beviltiškai? 0,558 0,528 0,667 B7 Ar visą laiką buvote nervingas (-a) ir įsitempęs (-usi)? 0,500 0,564 0,620 C1 Ar sugebėjote dirbti ir užsiimti savo reikalais? 0,618 C2 Ar sugebėjote greitai atlikti įprastus kasdienius darbus? 0,576 0,502 0,651 C3 Ar manėte, kad viskas gerai? 0,525 0,615 C4 Ar buvote patenkintas (-a) savo darbu? 0,599 0,564 0,679 C5 Ar jautėtės esąs (-anti) naudingas? 0,550 0,656 C6 Ar jautėtės galįs (-inti) priimti sprendimus? 0,472 0,642 C7 Ar sugebėjote džiaugtis įprastine kasdiene veikla? 0,568 0,549 0,669 D1 Ar manėte esąs (-anti) bevertis? 0,516 0,521 0,608 D2 Ar galvojote, kad gyvenimas yra beviltiškas? 0,562 0,534 0,679 D3 Ar galvojote, kad neverta gyventi? 0,622 0,585 0,715 D4 Ar svarstėte galimybę pasitraukti iš gyvenimo? 0,625 0,587 0,709 D5 Ar kartais atrodė, kad dėl pernelyg didelio nervingumo nieko negalite daryti? 0,492 0,487 D6 Ar norėjote mirti ir viską baigti? 0,660 0,661 0,799 D7 Ar Jūsų nepersekiojo mintis apie mirtį? 0,540 0,669 P1 Tinkamo maisto 0,506 P2 Drabužių 0,481 P3 Pinigų 0,458 P5 Artimų žmonių pagalbos 0,547 P6 Reikalingų vaistų 0,503 0,631 P7 Medicinos pagalbos 0,491 0,628 P8 Didesnio valdžios dėmesio 0,453 P10 Dvasios ramybės 0,506 0,519 0,553 P13 Sveikatos 0,505 0,496 0,474 P14 Tarpusavio supratimo 0,506 0,487 0,538 P15 Pilietinės meilės 0,454 V2 Pilietinė meilė 0,452 V3 Tiesa 0,413 V4 Sveikata 0,400 V6 Laisvė 0,518 0,653 V7 Sąžinės laisvė 0,532 0,738 V10 Atsakomybė 0,551 0,697 V11 Lygybė 0,605 V12 Gyvenimo prasmė 0,456 0,664 V13 Pagarba gyvybei 0,479 0,530 V14 Teisingumas 0,488 0,644 V16 Asmens orumas 0,573 Kintamųjų identifikavimas: A somatika, B nerimas, C socialinė disfunkcija, D depresija, P socialiniai poreikiai, V vertybės.

4 18 A. Jurgelėnas, A. Juozulynas, A. Venalis, R. Stukas 2 lentelė. Bendra psichikos sveikatos socialinių ryšių struktūra Latentiniai veiksniai Kintamieji Nerimas su somatika Depresija Socialinė disfunkcija Sveikatos poreikiai Vertybės B3 Ar jautėte nuolatinę įtampą? 0,755 B1 Ar dėl jaudinimosi sutriko miegas? 0,731 B2 Ar negalavimas trukdė miegoti? 0,730 B4 Ar buvote sudirgęs (-usi) ir blogos nuotaikos? 0,705 A3 Ar jautėtės išsekęs (-usi)? 0,674 B7 Ar visą laiką buvote nervingas (-a) ir įsitempęs (-usi)? 0,652 B5 Ar be priežasties jautėte baimę ir panikavote? 0,645 A4 Ar jautėtės pasiligojęs (-usi)? 0,633 B6 Ar jautėtės beviltiškai? 0,591 A6 Ar jautėte galvoje sunkumą ar spaudimą? 0,549 A1 Ar gerai jautėtės? 0,538 A2 Ar teko vartoti vaistus, kad pasijustumėte geriau? 0,532 D6 Ar norėjote mirti ir viską baigti? 0,823 D4 Ar svarstėte galimybę pasitraukti iš gyvenimo? 0,805 D3 Ar galvojote, kad neverta gyventi? 0,772 D7 Ar Jūsų nepersekiojo mintis apie mirtį? 0,732 D2 Ar galvojote, kad gyvenimas yra beviltiškas? 0,608 D1 Ar manėte esąs (-anti) bevertis 0,508 C4 Ar buvote patenkintas (-a) savo darbu? 0,739 C5 Ar jautėtės esąs (-anti) naudingas 0,720 C7 Ar sugebėjote džiaugtis įprastine kasdiene veikla? 0,708 C2 Ar sugebėjote greitai atlikti įprastus kasdienius darbus? 0,671 C6 Ar jautėtės galįs (-inti) priimti sprendimus? 0,651 C3 Ar manėte, kad viskas gerai? 0,599 P7 Medicinos pagalbos 0,807 P6 Reikalingų vaistų 0,759 P13 Sveikatos 0,757 P14 Tarpusavio supratimo 0,693 P10 Dvasios ramybės 0,630 V10 Atsakomybė 0,794 V7 Sąžinės laisvė 0,774 V6 Laisvė 0,772 V14 Teisingumas 0,767 V13 Pagarba gyvybei 0,738 Paaiškinama dispersija proc. 17,1 11,4 11,2 9,1 8,9 Nuosavos reikšmės Bendra dispersija 57,8 proc. α = 0,05; Bart. kr.: df = 1891, p < 0,000; KMO = 0,921 žmogiškojo faktoriaus veiksniai poreikiai ir vertybės yra labai silpnai integruoti į psichikos sveikatos socialinį saitą, todėl silpnai pozityviai įtakoja psichinės sveikatos ugdymą ir saviugdą. Trečioje lentelėje parodyti analogiški tyrimo rezultatai vienai iš tirtos imties grupių jaunuoliams iki 30 metų. Lyginant šią struktūrą su anksčiau aptarta bendra struktūra matome struktūrų panašumus abiejose grupėse išskirti penki reikšmingi latentiniai veiksniai, kurie paaiškina beveik tiek pat bendrosios dispersijos 60,1 proc. Tačiau latentinių veiksnių prioritetai pasikeitę. Pirmoje vietoje čia pakankamai stipriai išreikšti nerimo kintamieji, kurie vėliau orientuojasi į depresiją. Šis veiksnys paaiškina daugiausia, 17,9 proc., bendros

5 Jaunų ir senyvo amžiaus žmonių psichikos sveikatos, poreikių ir vertybių socialinė sąveika 19 3 lentelė. Iki 30 metų amžiaus žmonių psichikos sveikatos, poreikių ir vertybių socialinių ryšių struktūra Parametrai Latentiniai veiksniai Nerimas Depresija Somatika Socialinė disfunkcija Sveikatos poreikiai Kintamieji B3, B5, B4, B7, B1, B6, B2, D5 D6, D3, D4, D2 A5, A4, A6, A3 C4, C7, C2,D1 P14, P10, P15, P2, P13 Paaiškinamoji dispersija 17,9 11,3 11,1 10,2 9,4 Nuosavos reikšmės Bendroji dispersija 60,1 proc. Fakt. analizės kriterijai α = 0,05; Bart. kr.: df = 325, p < 0,000; KMO = 0,889 dispersijos. Mes šiame darbe jį įvardijome nerimo latentiniu veiksniu. Po nerimo antroje vietoje esantį psichikos sveikatos socialinio saito latentinį veiksnį formuoja depresijos kintamieji mintys apie mirtį, gyvenimo prasmės nejutimas, nuostata, kad gyvenimas yra beviltiškas. Šį veiksnį mes įvardijome depresijos latentiniu veiksniu. Jis paaiškina 11,3 proc. bendros dispersijos. Trečią latentinį veiksnį, kuris pagal svarbą mažai skiriasi nuo antro, nes paaiškina beveik tiek pat, 11,1 proc., bendros dispersijos sudaro somatiniai sveikatos simptomai galvos skausmai, pasiligojimo jausmas, fizinis išsekimas ir kitokie negalavimai. Tai somatikos latentinis veiksnys. Socialinės disfunkcijos ketvirtą latentinį veiksnį formavo kintamieji, susiję su šiuo metu svarbiomis darbo problemomis, kasdieniais rutininiais namų aplinkos darbais ir iš to išplaukiančia savo vertės suvokimo problema. Šis latentinis veiksnys išskirtinis tuo, kad pakankamai stipriai yra susijęs su sveikatos būklės poreikiu. Penktą veiksnį formavo poreikių kintamieji tarpusavio supratimo būtinybė, dvasios ramybė, žmonių tarpusavio parama, supratimas ir meilė. Šis veiksnys paaiškina 9,4 proc. bendros dispersijos. Mes jį įvardijome sveikatos poreikiais. Vertinant jaunų, iki 30 metų, žmonių psichikos sveikatos socialinio saito struktūrą reikia pripažinti, kad socialinių, su sveikata susijusių, poreikių sąveika su psichikos sveikata čia yra labai silpna. Gi vertybių kintamieji visiškai tapo nereikšmingi jaunų žmonių psichikos sveikatos socialinio saito formavimui. Ketvirtoje lentelėje pateikti 60 m. ir vyresnių žmonių psichikos sveikatos socialinio saito struktūros rezultatai. Pirmą latentinį veiksnį, kuris paaiškina 17,9 proc. bendrosios dispersijos, sudaro beveik po lygiai somatikos ir nerimo kintamieji. Suprantama, kad senyvo amžiaus žmones dažniau negu jaunus paliečia fizinės sveikatos negandos. Nerimas su fiziniais negalavimais prisideda prie socialinės įtampos pagyvenusiems žmonėms formavimo. Šį veiksnį mūsų tyrime įvardijome somatinio nerimo latentiniu veiksniu. 4 lentelė. 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos, poreikių ir vertybių socialinių ryšių struktūra Latentiniai veiksniai Parametrai Somatinis nerimas Vertybės Socialinė disfunkcija Sveikatos poreikiai Depresija Kintamieji A4, B2, A3, B4, B1, B3, B6, B7, A2, A1, B5, A5 V1, V7, V6, V14, V12, V16, V13, V11, V3, V2 C5, C7, C4, C6, C1, C2, C3, D1 P7, P6, P14, P10, P1, P5, P3, P8, P13 Paaiškinamoji dispersija 17,9 11,3 11,1 10,2 9,4 Nuosavos reikšmės Bendroji dispersija 61,6 proc. Fakt. analizės kriterijai α = 0,05; Bart. kr.: df = 1035, p < 0,000; KMO = 0,877 D6, D3, D4, D7, D2 Antru psichikos sveikatos socialinio saito veiksniu pagyvenę žmonės išskyrė vertybių latentinį veiksnį, kuris paaiškino 11,3 proc. bendros dispersijos. Jį formavo atsakomybė, laisvė ir teisingumas, gyvenimo prasmė, asmens orumas, pagarba gyvybei. Vertybių latentinis veiksnys pasirodė bene labiliausiu veiksniu: pagyvenusiems žmonėms jis buvo antroje vietoje, bendroje situacijoje paskutinėje, penktoje vietoje, o jaunų žmonių psichikos sveikatos formavimui jis pasirodė nereikšmingas. Trečias latentinis veiksnys charakterizavo socialinę disfunkciją. Jį formavo pagyvenusių žmonių savimo-

6 20 nė dar būti naudingais visuomenei, galimybė dirbti ir džiaugtis darbo rezultatais, jausti savo vertę visuomenėje. Šis veiksnys mūsų darbe paaiškino gana nemažai, 11,1 proc. bendros dispersijos. Ketvirtą latentinį veiksnį formavo sveikatos poreikiai, tarp kurių svarbiausią vietą užėmė medicinos paslaugos ir vaistai. Svarbūs buvo socialinės ir dvasinės sveikatos poreikiai, tokie kaip tarpusavio supratimas, artimų žmonių pagalba, didesnis valdžios dėmesys pagyvenusiems žmonėms, dvasios ramybė ir apskritai bendra sveikatos būklė. Šis veiksnys lyginant su kitais buvo pakankamai svarbus, jis paaiškino 10,2 proc. bendros dispersijos. Paskutinėje vietoje buvo depresijos latentinis veiksnys, kuris paaiškino 9,4 proc. bendros dispersijos. Pagrindiniai depresijos akcentai mintys apie mirtį, jos neišvengiamumą ir gyvenimo beprasmiškumą bei beviltiškumą. Mūsų tyrimas parodė, kad psichikos sveikatos socialinio saito svarbiausias elementas yra nerimas. Jis sąveikauja su somatinėmis problemomis, kurios ypač aktyviai reiškiasi vyresniame amžiuje. Nerimas produkuoja depresiją apskritai ir ypač jaunų žmonių tarpe. Lyginant jaunų ir pagyvenusių žmonių psichikos sveikatos socialinį saitą išryškėjo, kad tarp jaunų žmonių vertybės dingsta iš reikšmingų socialinio saito formavimo elementų, kai tuo tarpu pagyvenusiems ir seniems žmonėms jos yra labai svarbios ir užima antrą vietą po somatinio nerimo. Matyt, čia galima įžvelgti tam tikrą anomiją. Anomijos terminas dažnai suprantamas kaip normų nebuvimas. Anomija reiškia visuomenės būseną, kai ankstesnės visuomenės normos nustoja reguliuoti savo narių elgesį. Dar E. Durkheim yra pabrėžęs, kad moralinės taisyklės tik tada efektyviai reguliuoja individo elgesį, kai tampa sąmoningomis individo elgesio normomis, moraliniu jo elgesio imperatyvu. Šių normų buvimas reguliuoja asmenų elgesį, palengvina jų sąveiką, mažina jų egoistinį elgesį, egzistencinį nerimą ir sutelkia, vienija visuomenę. Vertybinių normų ignoravimas jaunų žmonių tarpe stiprina nerimą ir depresiją. Tiriant jaunų žmonių savižudybių socialines priežastis yra nustatyta, kad svarbu suprasti jaunų žmonių psichinės sveikatos vertybinę būseną, nuo kurios priklauso mintys, sukeliančios nuostatą savižudybei. Moterys dažniau turi tokių minčių, bet vyrai dažniau priima sprendimus. Nors su amžiumi tokių minčių mažėja, bet jaunystės pėdsakai lieka [7]. Tai gali būti medžiaga pamąstymui apie jaunų žmonių suicidinę situaciją Lietuvoje. Formuojant veiksmingus socialinius ryšius kai kurie A. Jurgelėnas, A. Juozulynas, A. Venalis, R. Stukas autoriai siūlo integralų socialinį saitą, kurį sudarytų socialiniai tinklai, socialinės normos ir šeima [8, 9]. Toks šiuolaikinis integralus metodas galėtų būti kaip apsauginė funkcija ypač miesto jaunimui, ugdanti bendradarbiavimą, pasitikėjimą savimi, tuo pačiu mažinant stresines ir depresines būsenas bei galimas jų pasekmes. Išvados Bendroje imtyje pakankamai stipriai vyravo nerimo sindromas su somatiniais negalavimais. Toliau formavosi depresinės ir socialinės disfunkcijos situacijos. Poreikių reikšmė buvo nedidelė ir jie daugiau buvo susiję su sveikatos ir gydymo problemomis. Vertybinių orientacijų reikšmė formuojant psichikos sveikatos socialinį saitą didesnės reikšmės turėjo pagyvenusiems ir seniems žmonėms, tačiau bendroje imtyje buvo paskutinėje vietoje, o tarp jaunų žmonių visai neturėjo reikšmės. Jaunų, iki 30 metų amžiaus, žmonių psichikos sveikatos socialinis saitas turėjo daugiau specifinių bruožų negu pagyvenusių. Specifiškumai jaunų žmonių tarpe labiausiai reiškėsi materialinių poreikių, vertybių ir socialinės disfunkcijos srityse. Socialinio saito latentinių veiksnių prioritetai buvo pasiskirstę taip: nerimas, depresija, somatika, socialinė disfunkcija ir sveikatos poreikiai. Sveikatos poreikių sąveika su psichikos sveikata labai silpna, o vertybių kintamieji nebuvo reikšmingi. Pagyvenusių ir senų žmonių psichikos sveikatos socialinio saito latentiniai prioritetai mūsų tyrime buvo tokie: somatinis nerimas, vertybinės orientacijos, socialinė disfunkcija, sveikatos poreikiai ir depresija. Lyginant jaunų ir pagyvenusių žmonių psichikos sveikatos socialinio saito, kurį formuoja poreikiai ir vertybės, skirtumus galima įžvelgti tam tikrą vertybinę anomiją, kai vertybės jauniems žmonėms yra visai nereikšmingos, o pagyvenusiems jos yra antroje vietoje po somatinio nerimo. Literatūra 1. Llopis E, Anderson P. Mental Health Promotion and Mental Disorder Prevention. A policy for Europe. Nijmegen: Radboud University Nijmegen, Kawachi I, Berkman LF. Social ties and mental health. J Urban Health. 2001; 78(3): Van Lente E, Barry MM, Molcho M, et al. Measuring population mental health and social well-being. Int J Public Health. DOI: /s x. 4. Thoits P. Mechanisms linking social ties and support to physical and mental health. J Health Soc Behav. 2011; 52(2):

7 Jaunų ir senyvo amžiaus žmonių psichikos sveikatos, poreikių ir vertybių socialinė sąveika Chung HL, Docherty M. The protective function of neighborhood social ties on psychological health. Am J Health Behav. 2011; 35(6): A. Jurgelėnas, S. Norvaišas ir kiti. Sveikatos socialinio saito kokybinis vertinimas, Gerontologija. 2011; 12(2): K.Hunt, E.Helen et al. Sex, gender role orientation, gender role attitudes and suicidal thoughts in three generations, Soc Psychiatry Psychiatr Epidemiol. 2006; 41: Blondel F, Soins S. From one generation to another, the threats of the disintegration of social ties. Gérontologie. 2010; 86: Chung HL, Docherty M. The protective function of neighborhood social ties on psychological health. Am J Health Behav. 2011; 35(6): Straipsnis įteiktas redakcijai 2012 m. sausis 17 d., priimtas spaudai 2012 m. vasario 23 d. SOCIAL INTERACTION AMONG MENTAL HEALTH, NEEDS AND VALUES IN YOUNG AND ELDERLY PEOPLE A. Jurgelėnas 1, A. Juozulynas 1,2, A. Venalis 1,2, R. Stukas 2 1 State Research Institute Centre for Innovative Medicine 2 Faculty of Medicine of Vilnius University Abstract The modern understanding of mental health is based on a biopsychosocial model. It should be organized on the basis of medical facilities and services in the community. In this work, we wanted to determine the structure of social interaction between mental health, social needs and values. The GHQ28 Questionnaire of mental health linked to the blocks of needs and values was used in the study. The representative sample of the study comprised 1233 respondents living in Vilnius. The factor analysis has shown that among young 30-year-old people the social priorities are linked with the latent factors distributed as follows: anxiety, depression, somatic, social dysfunction, and needs, and among people aged 60 years and more the factors ranked as follows: somatic with anxiety and insomnia, values, social dysfunction, needs, and depression. It is concluded that with age the specificity of social links declines and the commonalities increase. Keywords: mental health, social ties, latent factors, young and elderly people