PAAUGLIŲ PROBLEMINIO ELGESIO BEI JO KITIMO ANALIZĖ BIOPSICHOSOCIALINIO MODELIO KONTEKSTE

Transcription

1 Recenzijos PAAUGLIŲ PROBLEMINIO ELGESIO BEI JO KITIMO ANALIZĖ BIOPSICHOSOCIALINIO MODELIO KONTEKSTE Liuda Šinkariova Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas, Lietuva Laura Šeibokaitė (2008) Save ir kitus žalojančio elgesio kitimai nuo 5 iki 12 klasės ir su šiuo elgesiu susiję psichosocialiniai veiksniai. Daktaro disertacija (Socialiniai mokslai, psichologija (06S). Kaunas, VDU. Neseniai Vytauto Didžiojo universiteto leidykla išleido socialinių mokslų srities, psichologijos krypties Lauros Šeibokaitės daktaro disertaciją (mokslinis vadovas prof. habil. dr. Antanas Goštautas). Disertantė atliktu originaliu tyrimu siekė nustatyti save ir kitus žalojančio elgesio kitimus paauglystės laikotarpiu ir išskirti psichosocialinius veiksnius, susijusius su šiuo elgesiu; patikrinti probleminio elgesio teorijos pritaikymo galimybes save ir kitus žalojančiam elgesiui paaiškinti. Yra žinoma, kad probleminis elgesys paauglystėje (įvairių narkotinių medžiagų vartojimas, savižudiškas bei agresyvus elgesys) pertraukia sėkmingą paauglio psichosocialinį vystymąsi. Kadangi paauglystė yra pasiruošimo suaugusiam amžiui laikotarpis, tikėtina, kad paauglių elgesys ir gyvensenos ypatumai, emocinės būsenos ar santykių su aplinka kokybė gali prognozuoti jų elgesį ir sveikatos būklę suaugusiame amžiuje. Tikėtina, kad suaugusiame amžiuje atsirandantys save ir kitus žalojančio elgesio skirtumai tarp žmonių grupių jau yra nulemti jų elgesio ir psichologinių bei socialinių veiksnių paauglystėje; todėl tyrimai, kuriais siekiama nagrinėti veiksnius, lemiančius probleminio elgesio išsivystymą bei jo kitimą paauglystės laikotarpiu, yra prasmingi ir aktualūs, tad L. Šeibokaitės darbo aktualumas ir praktinė reikšmė nekelia abejonių. Įvadinėje darbo dalyje autorė pristato ir išsamiai apibūdina probleminę situaciją, sklandžiai suformuluoja mokslinę problemą, parodo, kad empiriniais tyrimais prie probleminio elgesio išsivystymo priežasčių ana- 147

2 Liuda Šinkariova lizės tik priartėta. Nors ir kaip plačiai mokslinėje literatūroje nagrinėjama paauglių atskirų save ir kitus žalojančio elgesio formų problematika, šis elgesys retai nagrinėjamas kompleksiškai. Autorės teigimu, nepaisant to, kad psichologijos mokslininkai ypač daug dėmesio skiria narkotinių medžiagų vartojimo, savižudiško ir agresyvaus elgesio įvairių aspektų analizei, mažai bandoma sintezuoti nagrinėjamus reiškinius, siekiant rasti bendrus mechanizmus, kurie paaiškintų save ir kitus žalojantį elgesį kaip vieną biopsichosocialinį konstruktą. Todėl L. Šeibokaitė pagrįstai ir tikslingai probleminio elgesio teoriją praturtina naujomis idėjomis teigdama, kad į Jessor (1987) probleminio elgesio teoriją, kuri apima įvairių narkotinių medžiagų vartojimą, agresyvų elgesį bei ankstyvus seksualinius potyrius, galima įtraukti ir savižudišką elgesį. Kiek netikėtai darbe atsisakoma nagrinėti ankstyvąjį seksualinį elgesį. Tačiau turint omenyje, kad šiame darbe kalbama apie psichologinį probleminio elgesio aspektą, galima galvoti, jog autorė vertina savižudišką elgesį kaip svarbesnį psichologinį komponentą probleminio elgesio konstrukte nei ankstyvą seksualinį gyvenimą. Šios idėjos nuosekliai plėtojamos, analizuojamos ir sudaro teorinį darbo pagrindą. Autorės teigimu, darbe remiamasi biopsichosocialiniu modeliu, kuris asmenybę traktuoja kaip visumą, t.y. vertina kaip biopsichosocialinę būtybę, kurios sveikata, elgesys ir psichikos reiškiniai yra biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos rezultatas. Į mokinių save ir kitus žalojantį elgesį žiūrima pro šio modelio visumą pripažįstant, kad psichikos ir elgesio ypatumai neatsiejami nuo biologinės paauglių brandos lygio ir nuo socialinės jų aplinkos. Tyrimų apžvalgos skyriuje L. Šeibokaitė pateikia kruopščią literatūros šaltinių analizę elgesio bei savęs ir kitų žalojančio elgesio sampratų klausimais, aptaria probleminio elgesio teoriją teigdama, kad probleminis elgesys atsiranda dėl 3 sistemų: suvokiamos aplinkos sistemos, asmenybės sistemos ir elgesio sistemos sąveikos, apibūdina probleminio elgesio komponentus, nurodo save ir kitus žalojančio elgesio lyčių skirtumus bei šio elgesio kitimus. Taip pat smulkiai aprašytos ir empiriniais tyrimais pagrįstos sąsajos tarp save ir kitus žalojančio elgesio formų, analizuojami su save ir kitus žalojančių elgesiu susiję psichosocialiniai veiksniai. Šiame skyriuje pateikta informacija sudaro logišką, nuoseklų, apgalvotą teorinį darbo pagrindą, leidžiantį kelti tinkamas hipotezes bei formuluoti ginamuosius teiginius. 148

3 International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2008, 2, p. Probleminės situacijos pagrindu parengta tyrimo strategija yra logiška, konstruktyvi, motyvuota, aiški ir konkreti. Darbo tiriamąją dalį sudaro hipotezės, išsamus tyrimo metodų, tiriamųjų bei tyrimo rezultatų aprašymas. Duomenų rinkimo metodikos skyriuje pateikiamas pasirinktų tyrimo metodų pagrindimas, detalus duomenų rinkimo metodų sudarymo aprašymas, jų vidinio suderinamumo bei specifiškumo rodikliai. Ryškų išskirtinumą šiam darbui suteikia tai, kad taikomas retai moksliniuose raidos psichologijos tyrimuose naudojamas (Ignatavičienė, Žukauskienė, 2002; Lemme, 2002) kombinuotas skersinių pjūvių, tęstinio ir laiko intervalų tyrimo dizainas, leidžiantis atsakyti į svarbius klausimus apie save ir kitus žalojančio elgesio kitimus, t.y. nustatyti amžiaus ir kohortos įtaką šiam elgesiui. Pasirinktas tyrimo dizainas bei jo aiškus pateikimas darbe rodo autorės gebėjimą kurti strategiškai tikslingus ir racionalius mokslinio tyrimo projektus, numatyti adekvačius būdus siekti tikslo. Kitas darbo privalumas tai tyrimo bei jo rezultatų apimtis: ištirti visi vieno miesto paaugliai (apie 3000 tiriamųjų), kurie pakartotinai buvo stebėti trejetą metų. Šio darbo sudėtingumą patvirtina ir tai, kad Rezultatų skyriuje derinami du požiūriai analizuojant tiriamą reiškinį epidemiologinis (paauglių savęs ir kitus žalojančio elgesio paplitimo) bei analitinis sisteminis (ieškant galimų psichologinių ir socialinių save ir kitus žalojančio elgesio priežasčių, kuriant teorinį tokio elgesio konstruktą bei empirinį jo įrodymą). Iškeltos hipotezės tikrinamos sudėtingais ir tinkamai parinktais statistinės duomenų analizės metodais: taikoma įvairių formų regresinė, klasterinė, dispersinė analizės ir t.t. Nepaisant statistinių metodų sudėtingumo, autorė labai aiškiai pateikia darbo rezultatus. L. Šeibokaitė sugebėjo gausius statistinius duomenis interpretuoti psichologijos reiškiniais bei terminais, todėl rezultatai pateikti suprantamai, aiškiai bei nuosekliai. Pirmame Rezultatų skyriuje atliktas save ir kitus žalojančio elgesio pap;itimo palyginimas berniukų ir mergaičių grupėse. Kaip ir buvo tikėtasi, pagal ankstesnių tyrimų duomenis šiame darbe nustatyta, kad save ir kitus žalojantis berniukų elgesys labiau paplitęs nei mergaičių. Jie labiau linkę vartoti tabaką, alkoholį ir kitas narkotines medžiagas, dažniau elgiasi agresyviai, 5 7 klasėse labiau linkę į savižudišką elgesį. 149

4 Liuda Šinkariova Antrame Rezultatų skyriuje save ir kitus žalojančio elgesio kitimo nuo 5 iki 12 klasės analizė patvirtino prielaidą, kad paauglystės laikotarpiu daugėja save ir kitus žalojančio elgesio, tačiau elgesio pasireiškimo forma kinta. Darbe naudojami trys kitimų matmenys: amžiaus įtaka, kohortos įtaka bei save ir kitus žalojančio elgesio kitimai grupėse per trejus metus. Visi naudoti kitimo matavimo būdai atskleidė panašius rezultatus: įvairių narkotinių medžiagų vartojimo daugėja, jei lyginti skirtingo amžiaus paaugliai ir jei lyginti kitimai laikui bėgant. Nepaisant to, kad (kitų tyrimų duomenimis) paauglystėje tabako, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas didėja, šio tyrimo duomenys rodo, kad vyresnėse klasėse narkotinių medžiagų vartojimo augimas sustoja ir vyresnių klasių mokinių elgesys mažai skiriasi. Autorės duomenimis, 10 klasės mergaitės nesiskiria pagal narkotinių medžiagų vartojimą nuo 11 ir 12 klasės mergaičių. Šie rezultatai gali reikšti, kad paauglių narkotinių medžiagų vartojimas pasiekia aukščiausią tašką baigiant vidurinę mokyklą ir vėliau mažai kinta iki suaugusiojo amžiaus. Kalbant apie savižudiško elgesio kitimus teigiama, kad berniukų ir mergaičių savižudiškas elgesys kinta pagal panašius dėsningumus paauglystės pradžioje savižudiško elgesio yra daugiau, jo padaugėja tarp mečių, vėliau kiek mažėja, tačiau su amžiumi susiję kitimai nėra labai dideli. Šio tyrimo duomenimis, agresyvaus elgesio kitimai yra artimi savižudiško elgesio kitimams. Agresyvus elgesys mažai kinta nuo 5 iki 8 klasės, vėliau reikšmingai padidėja, o paskui vėl sumažėja nuo 11 klasės. Apibendrinant šioje studijoje nustatytus save ir kitus žalojančio elgesio kitimus autorė teigia, kad paauglystės laikotarpiu šio elgesio daugėja, tačiau elgesio formos keičia viena kitą. Klasterinė analizė jaunesnių ir vyresnių mokinių grupėse atskleidė, kad jaunesnių mokinių grupėje yra mažiau mokinių, pasižyminčių problemišku save ir kitus žalojančiu elgesiu nei vyresnių mokinių grupėje, ypač berniukų. Galima manyti, kad save ir kitus žalojantis elgesys paauglystėje didėja berniukų grupėje, tačiau keičia pasireiškimo formą: savižudiškas elgesys mažai kinta, o mažėjantį agresyvų elgesį keičia įvairių narkotinių medžiagų vartojimas. Trečiame Rezultatų skyriuje atliekama analizė, atskleidžianti sąsajas tarp save ir kitus žalojančio elgesio formų. Gautais tyrimo rezultatais nustatyta: dažnesnis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir labiau išreikštas agresyvus elgesys prognozuoja savižudišką elgesį; dažnesnis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir labiau išreikštas savižudiškas el- 150

5 International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2008, 2, p. gesys prognozuoja agresyvų elgesį; labiau išreikštas agresyvus elgesys ir savižudiškas elgesys prognozuoja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Gauti rezultatai patvirtina probleminio elgesio teorijos pagrindinį teiginį, kad tam tikros elgesio formos paauglystėje sudaro vieną elgesio konstruktą, kurios sieja atskiras elgesio formas dėl panašios šio elgesio psichologinės prasmės. Nepaisant nustatytų probleminio elgesio formų sąsajų, kurios iš esmės patvirtina probleminio elgesio teorijos koncepciją, autorė praplečia savo tyrimą, siekdama nustatyti psichologinius bei socialinius veiksnius, prognozuojančius save ir kitus žalojančio elgesio išsivystymo galimybes. Atskiro dėmesio verta duomenų analizė, atlikta ketvirtame Rezultatų skyriuje, siekianti praplėsti probleminio elgesio teoriją. Buvo bandoma atskleisti, kad tabako, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimą, savižudišką ir agresyvų elgesį galima aprašyti tais pačiais asmenybės ir aplinkos veiksniais: lytimi, pablogėjusia nuotaika, vertybinėmis orientacijomis, subjektyviu sveikatos vertinimu, savęs vertinimu, gyvenimo sąlygomis, santykiais su mokytojais, požiūriu į mokymąsi, kognityvinius gebėjimus atspindinčiu rodikliu, ateities planais. Kitaip nei buvo tikėtasi, tik dalis psichosocialinių veiksnių yra susiję su visomis trimis save ir kitus žalojančio elgesio formomis. Pablogėjusi nuotaika, prasti santykiai su mokytojais bei neigiamas požiūris į mokymąsi yra tie veiksniai, kurie turi reikšmingos įtakos nuspėjant tabako, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimą, savižudišką ir agresyvų elgesį. Šie duomenys sutampa su kitų autorių atliktais tyrimais, kurie patvirtina, kad nuotaikos sutrikimai yra reikšmingas veiksnys, susijęs ne tik su savižudišku elgesiu (Allison et al., 2001; Haavisto et al., 2005; Pelkonen, Marttunen, 2003), bet ir su įvairių narkotinių medžiagų vartojimu (Engels et al., 2005; Maag, Irvin, 2005; poulin et al., 2005) bei agresyviu elgesiu ( Fortin, 2003; Malinauskienė, Žukauskienė, 2007). Rezultatų aptarimo skyriuje savo tyrimo rezultatus autorė interpretuoja, lygindama su mokslinėmis teorijomis bei kitų tyrimų rezultatais. Atkreipia dėmesį į praktinį kai kurių rezultatų pritaikomumą. Vis dėlto norėtųsi, kad šioje darbo vietoje būtų sugrįžta į biopsichosocialinį probleminio elgesio modelį, taip aiškiai ir išsamiai aptartą teorinėje darbo dalyje, kas padėtų ryškiau atskleisti šio darbo rezultatų visumą. Pagirtina ir tai, kad autorė aptaria gautus rezultatus, kurie ne visai sutampa su kel- 151

6 Liuda Šinkariova tomis darbo pradžioje idėjomis, nurodo, jog probleminio elgesio teorija papildyta tik iš dalies ir skatina atsargiau vertinti gautus rezultatus. Darbas baigiamas aiškiomis, tyrimo rezultatais remiamomis išvadomis, susietomis tiek su iškeltomis hipotezėmis, tiek su ginamaisiais teiginiais. Visos darbo dalys pagrįstos, tarpusavyje siejamos loginiais ryšiais, kiekviena darbo dalis užima aiškią vietą visumos kontekste. Darbas išsiskiria konceptualumu, kuris sudaro pagrindą empirinio tyrimo metodologinei stretegijai. Ir atliktas darbas, ir jo pateikimas rodo neabejotiną Lauros Šeibokaitės mokslinę kompetenciją ir brandą. ANALYSIS OF ADOLESCENT PROBLEM BEHAVIOUR AND ITS DYNAMICS WITHIN THE CONTEXT OF BIOPSYCHOSOCIAL MODEL Liuda Šinkariova Vytautas Magnus University, Lithuania Laura Šeibokaitė. THE CHANGES OF HARMFUL BEHAVIOUR TOWARDS SELF AND OTHERS FROM 5 TH TO 12 TH GRADES AND PSYCHOSOCIAL FACTORS RELATED TO THIS BEHAVIOR, doctoral dissertation, Social sciences, Psychology, 2008, Vytautas Magnus University. In her dissertation, L Šeibokaitė analyzes gender differences in harmful behavior towards self and others, changes in harmful behavior towards self and others from 5 th to 12 th grade, and relationships among forms of harmful behavior towards self and others. The study also analyzes psychosocial factors related to harmful behavior towards self and others. In her study, 2,894 students from grade 5 to grade 12 were assessed at the beginning of study and at the time of discharge using measures of psychosocial functioning in adolescence (Goštautas, 1998), Health and Lifestyle questions from the international Kaunas Rotterdam Intervention Study (Glazunov, Dowd, Baubinienė et al., 1981), the Abstract Thinking Scale from Cattell s 16 Factor Inventory (1979), Rokeach values (Goštautas, Goštautas, 1996; Rokeach, 1969) and other social-demographic data. The survey was administered during years 2003, 2004 and 2005, each time following the same procedure. The results of the study show that boys are more prone to harmful behavior towards self compared to girls; harmful behavior towards self and others has different transitional trends from 5 th to 12 th grade; changes in harmful behavior towards self and others occur due to age effect, but not the cohort effect; the relationship 152

7 International Journal of Psychology: a Biopsychosocial Approach Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2008, 2, p. among forms of harmful behavior towards self and others has been determined; psychosocial factors are related to harmful behavior towards self and others; there are different groups of students according to links between forms of harmful behavior towards self and others; the results of this research partly expand the Theory of Problem Behavior. The scientific review of L. Šeibokaitė s dissertation includes scientific analysis of the methodological aspects of the dissertation as well as its originality, novelty, actuality, practicality and scientific significance. 153