Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje
|
|
- Amanda Stephens
- 6 years ago
- Views:
Transcription
1 Gerontologija 2012; 2013; 13(1): 14(3): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje V. Maslenikova, L. Bulotaitė Vilniaus universitetas Santrauka Darbo tikslas ištirti emocinių išgyvenimų, emocijų reguliacijos ir depresiškumo ypatumus senatvėje. Tyrime naudota specialiai sukurta anketa, geriatrinė depresijos skalė [24], PANAS (Positive Affect and Negative Affect Schedule [22]), Emocijų reguliacijos klausimynas (Emotion Regulation Questionnaire [11]). Tyrime dalyvavo 78 Vilniaus miesto gyventojai. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 60 iki 90 m. (M = 75,83, SD = ±9,81). 62,8 proc. moterų ir 37,2 proc. vyrų. 41,1 proc. gyvena senelių namuose, 58,9 proc. savarankiškai. Nustatyta, kad seni žmonės dažniau išgyvena teigiamas nei neigiamas emocijas. Senelių namuose gyvenantys asmenys patiria daugiau neigiamų emocijų ir jų depresiškumo skalės įverčiai yra aukštesni nei savarankiškai gyvenančių. Seni žmonės dažniau taiko kognityvinį pakartotinį įvertinimą emocijoms reguliuoti nei ekspresyvų slopinimą. Raktažodžiai: senatvė, emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija Įvadas Lietuvos gyventojai, kaip ir visoje Europoje, sparčiai Adresas: V. Maslenikova Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Universiteto g. 9/1, Vilnius El. paštas: viktorija.maslenikova@gmail.com sensta [12], todėl didėja poreikis atlikti tyrimus, kurie įvertintų senų žmonių psichikos sveikatą, emocinę būseną. Senatvėje yra neišvengiamos lėtinės ligos, skausmas, artimųjų netektys, išėjimas į pensiją. Tai yra emociškai skausmingi gyvenimo pokyčiai senam žmogui, kurie gali sąlygoti didesnį neigiamų emocinių išgyvenimų patyrimą, depresiją [9, 10, 21]. O. Davidonienė ir R. Adlienė (2012) apžvelgdamos pagyvenusių žmonių psichikos sveikatos problemas Lietuvoje teigia, kad pagyvenusiems žmonėms ypač būdingi emocijų sutrikimai (padidėjęs dirglumas, irzlumas, bloga nuotaika, nuolatinis nepasitenkinimas). Autorės pabrėžia ir pagyvenusių žmonių emocijų nepastovumą, jų kaitą [8]. Depresija vienas iš labiausių paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų. Pasaulio Sveikatos organizacijos 2008 m. duomenimis, nuo jos kenčia apie 12 proc. 65 ir vyresnio amžiaus Europos gyventojų [7]. Kiti šaltiniai nurodo dar didesnį skaičių teigdami, kad depresija serga nuo 15 iki 20 proc. vyresnių nei 65 metų amžius asmenų [8, 9]. Depresija padidina ir savižudybės riziką m. Lietuvos statistiniai duomenys liudija, kad didžiausias savižudybių rodiklis yra metų amžiaus grupėje (jis siekia 34,7 atvejų gyventojų). Taip pat dideli savižudybės rodikliai yra ir senų žmonių grupėje: 75 metų ir vyresnių gyventojų grupėje 37,8 atvejų gyventojų, metų amžiaus grupėje 33,6 atvejai gyventojų. Šie rodikliai mažai nusileidžia antrąją vietą užėmusiai metų amžiaus grupei [8, 13].
2 160 V. Maslenikova, L. Bulotaitė Reikia pripažinti, kad dauguma autorių, nagrinėjančių senų žmonių psichikos sveikatos problemas, pripažįsta, kad ne visi seni žmonės, netgi patiriantys skausmingus, neigiamus gyvenimo įvykius, susiduria su emocinėmis problemomis. Tyrėjai, nagrinėjantys psichikos sveikatos rizikos veiksnius, pastebi, kad patiriami emociniai išgyvenimai labai priklauso nuo to, kaip asmuo įveikia šias neigiamas situacijas, kaip geba reguliuoti savo emocijas [2, 5, 10, 11]. Tyrimų apie senų žmonių emocinius išgyvenimus rezultatai kartais prieštarauja vieni kitiems. Vieni tyrimai liudija, kad su amžiumi teigiamų emocinių išgyvenimų daugėja [4, 6], seni žmonės jaučiasi laimingesni [19] ir stengiasi kuo ilgiau palaikyti teigiamą emocinę būseną [17]. Kitų tyrimų rezultatai rodo, kad su amžiumi teigiamų emocinių išgyvenimų mažėja, o neigiamų emocinių išgyvenimų dažnumas išlieka stabilus arba padidėja [14, 15, 18]. Tyrėjai pripažįsta, kad nepaisant tam tikro kognityvinių gebėjimų sumažėjimo [3], emocijų reguliacija išlieka stabili ir gali net pagerėti senatvėje [2]. S. Charles ir L. Carstensen (2003) teigia, kad emocijų reguliacijos procesai vystosi ne tik ankstyvajame raidos etape, bet ir senatvėje. Suvokimas apie gyvenimo ribotumą ir jo pabaigą pastiprina pasitenkinimą dabartiniu gyvenimu, todėl senatvėje žmogus dažniau išgyvena teigiamas emocijas, ir tai lemia aukštą emocinę gerovę [6]. Emocijų reguliacijos tyrimai liudija, kad seni žmonės veiksmingai sprendžia kasdienes problemas, nes jie turi daug gyvenimiškos patirties ir taiko įvairias strategijas emocijoms reguliuoti [2, 5, 11, 16]. Apžvelgus eilę tyrimų galima teigti, kad nuomonės apie senų žmonių emocinius išgyvenimus pakankamai prieštaringos. Rezultatai gana dažnai patvirtina visuomenėje vyraujančią nuomonę, kad seni žmonės išgyvena daugiau neigiamų emocijų, viskuo skundžiasi, yra nelaimingi ir depresyvūs. Reikia pripažinti, kad daugiausia šie tyrimai remiasi pacientų duomenimis, t. y., senų žmonių, besigydančių įvairaus profilio ligoninėse, apklausomis. Stokojama sąlyginai sveikų pagyvenusio amžiaus žmonių tyrimų. Mažai tyrinėtos ir emocijų reguliacijos ypatumų sąsajos su emociniais išgyvenimais, depresiniais nusiskundimais. Nors 2012 metai, kurie buvo paskelbti Europos vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais, jau praeityje, tačiau tyrėjų dėmesys senų žmonių problemoms neslūgsta. Pasaulio sveikatos organizacija, pripažindama senų žmonių psichikos sveikatą viena iš prioritetinių gyventojų psichikos sveikatos sričių, ragina atlikti tyrimus, kurie leistų nustatyti senų žmonių psichikos sveikatos priežastis, lemiančius veiksnius bei intervencijos galimybes [7, 8]. Savo darbe mes irgi siekėme išsiaiškinti, kokių emocijų teigiamų ar neigiamų daugiau patiria seni žmonės, kokias emocijų reguliacijos strategijas jie naudoja ir kaip emocijų reguliacijos strategijos siejasi su emociniais išgyvenimais bei depresiškumo patirtimi. Mūsų darbo tikslas ištirti senų žmonių emocinių išgyvenimų, emocijų reguliacijos bei depresiškumo sąsajas. Darbe kėlėme šiuos uždavinius: 1. Įvertinti senų žmonių teigiamų ir neigiamų emocinių išgyvenimų dažnumą bei depresiškumą. 2. Nustatyti senų žmonių emocijų reguliacijos ypatumus. 3. Palyginti senų žmonių, gyvenančių senelių namuose ir savarankiškai, emocinius išgyvenimus, emocijų reguliaciją bei depresiškumą. 4. Nustatyti senų žmonių depresiškumą prognozuojančius veiksnius. Metodika Specialiai sukurta anketa. Ją sudaro 16 klausimų apie sociodemografinius rodiklius (amžių, lytį, išsilavinimą, šeimyninį, darbinį statusą, finansinę padėtį), socialinius santykius, sveikatą 10-ies balų skalėje, kur 1 reiškia labai prasta, 10 labai gera. Geriatrinė depresijos skalė (Geriatric Depression Scale) [24]. Skalė yra išversta į lietuvių kalbą ir ją leidžiama laisvai naudoti tiek praktikoje, tiek moksliniuose tyrimuose [1]. Šiame tyrime apskaičiuota geriatrinės depresijos skalės Cronbacho alpha 0,786. PANAS (Positive Affect and Negative Affect Schedule) [22, 23]. Šis matavimo instrumentas yra naudojamas teigiamam ir neigiamam emocingumui įvertinti. Į lietuvių kalbą jį vertė R. Žukauskienė ir G. Šilinskas (2004). Klausimyną sudaro 22 būdvardžiai, kurie apibūdina teigiamas ir neigiamas emocijas. Teigiamo emocingumo skalės Cronbacho alpha 0,817, neigiamo emocingumo 0,557. Atlikus paaiškinančią faktorinę analizę, buvo gauta, kad KMO yra 0,757, p < 0,05. Du faktoriai paaiškina 41,2 proc. bendros dispersijos. Emocijų reguliacijos klausimynas (Emotion Regulation Questionnaire) [11]. Klausimyną sudaro 10 teiginių, kurie nurodo konkretų emocijų reguliacijos procesą, kurį yra norima išmatuoti kognityvinį pakartotinį įvertinimą ir ekspresyvų slopinimą. Klausimyno autoriai O. John ir J. Gross (2003) kognityvinį pakartotinį įvertinimą (angl. cognitive reappraisal) apibūdina kaip teigiamas ar neigiamas emocijas keliančių situacijų interpretavimą tokiu būdu, kad pasikeistų tos situacijos emocinis povei-
3 Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje kis asmeniui. Ekspresyvus slopinimas (angl. expressive suppression) kai asmuo, susidūręs tiek su neigiamas, tiek su teigiamas emocijas keliančiomis situacijomis, nereiškia savo emocijų ekspresyviai, neparodo jų. Kiekvienas teiginys yra ranguojamas 7 balų skalėje, kur 1 reiškia visiškai nesutinku, 7 visiškai sutinku. Skaičiuojamos skalių sumos. Instrumentą leidžiama versti ir laisvai naudoti moksliniuose tyrimuose [11]. Klausimynas išverstas į lietuvių kalbą, laikantis visų metodikų vertimo reikalavimų. Atlikus pilotinį tyrimą klausimynas buvo dar kartą pakoreguotas. Apskaičiuota visos skalės Cronbacho alpha 0,756, kognityvinio pakartotinio įvertinimo skalės 0,804, ekspresyvaus slopinimo skalės 0,662. Paaiškinančioji faktorinė analizė parodė, kad KMO = 0,722, p < 0,05. Du faktoriai paaiškina 53,3 proc. bendros dispersijos. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 78 Vilniaus miesto gyventojai, 62,8 proc. (n = 49) moterų ir 37,2 proc. (n = 29) vyrų. Tiriamųjų amžius buvo nuo 60 iki 97 metų (M = 75,83, SD = ±9,81). Tyrime dalyvavo senelių namuose (n = 32) ir savarankiškai (n = 46) gyvenantys asmenys. Dauguma tiriamųjų yra pensininkai (80,8 proc.), vertinantys savo finansinę padėtį kaip vidutinę (60,3 proc.). Lėtinėmis ligomis sirgo 60,3 proc. apklaustųjų. Šiame tyrime dalyvavo 53,8 proc. našlių, 26,9 proc. susituokusių, 16,7 proc. išsiskyrusių, 2,6 proc. nesusituokusių. Tyrimo eiga. Tyrimas buvo atliktas 2012 m. liepos gruodžio mėn. Prieš atliekant tyrimą senelių globos namuose, iš anksto buvo susitarta su administracija ir gautas leidimas atlikti tyrimą. Kai kurie tiriamieji dėl sveikatos problemų (regos sutrikimų, motorinių sutrikimų, pvz., rankų tremoro) tyrėjų buvo apklausiami asmeniškai (tokių asmenų buvo 30). Kiti anketą ir klausimynus užpildė savarankiškai. Duomenų analizė. Kiekybinio tyrimo analizei atlikti buvo naudojama SPSS 19.0 programa. Bendram vaizdui apie tiriamuosius įvertinti buvo naudojami aprašomieji statistiniai metodai. Taip pat yra įvertintas amžiaus, skalių normalumo pasiskirstymas. Buvo naudojami kiti parametrinės statistikos metodai (Pearsono kriterijus, Spearmano koreliacijos koeficientas, Stjudento kriterijus dviems nepriklausomoms imtims, Stjudento kriterijus dviems priklausomoms imtims), paaiškinančioji faktorinė analizė, tiesinė regresija prognostiniams veiksniams nustatyti. Rezultatai Tiriant senų žmonių emocinius išgyvenimus nustatyta, kad seni žmonės dažniau išgyvena teigiamas (M = 33,9, SD = ±6,52) nei neigiamas (M = 22,62, SD = ±8,94) (p < 0,05) emocijas. Lyginant vyrų ir moterų teigiamo ir neigiamo emocingumo skalės įverčius, nustatyta, kad moterys ir vyrai vienodai dažnai išgyvena teigiamas ir neigiamas emocijas. Rezultatai atskleidė, kad senelių namuose gyvenantys ir savarankiškai gyvenantys asmenys teigiamas emocijas išgyvena panašiai. Tačiau senelių namuose gyvenantys asmenys patiria daugiau neigiamų emocijų nei savarankiškai gyvenantys asmenys (1 lentelė). Senų žmonių depresiškumo skalės įverčiai svyravo nuo 0 iki 13 (M = 4,89, SD = ±3,44). Nustatyta, kad gyvenančių senelių namuose asmenų depresiškumo skalės įverčiai aukštesni (M = 6,1 SD = ±3,73) nei savarankiškai gyvenančių asmenų (M = 4, SD = ±2,94) (p < 0,05). Vyrų ir moterų depresiškumo skalės įverčiai nesiskyrė (atitinkamai vyrų M = 4,85, SD = ±3,69, moterų M = 4,92, SD = ±3,33, p > 0,05). Ieškojome sąsajų tarp emocinių išgyvenimų, depresiškumo bei santykių su artimaisiais ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo (2 lentelė). Rezultatai patvirtino, kad kuo geriau seni žmonės vertina savo santykius su artimaisiais bei sveikatos būklę, tuo žemesni jų depresiškumo įverčiai bei tuo mažiau jie patiria neigiamų emocijų. Nors senelių namuose gy lentelė. Teigiamo ir neigiamo emocingumo palyginimas grupėse pagal lytį ir gyvenamąją vietą Tiriamųjų grupės N Teigiamas emocingumas Neigiamas emocingumas P M SD M SD P Moterys 49 34,5 ± 6,57 23,24 ± 7,67 >0,05 Vyrai ± 6,34 21,54 ± 10,9 Gyvenantys senelių namuose Gyvenantys savarankiškai 32 33,34 ± 6,77 >0,05 25,16 ± 9, ,4 ± 6,32 20,82 ± 7,8 >0,05 <0,05
4 162 V. Maslenikova, L. Bulotaitė venančių (M = 5,28, SD = ±2,44) ir savarankiškai gyvenančių (M = 6,09, SD = ±1,7) senų žmonių subjektyvus savo sveikatos vertinimas statistiškai reikšmingai nesiskiria (p > 0,05), tačiau stebima tendencija, kad senelių namuose seni žmonės savo sveikatą vertina prasčiau. emocijų reguliacijos strategijas naudoja vienodu dažnumu. Nesiskiria ir senelių namuose gyvenančių bei savarankiškai gyvenančių asmenų kognityvinio pakartotinio įvertinimo bei ekspresyvaus slopinimo emocijoms reguliuoti naudojimas (3 lentelė). 2 lentelė. Sąsajos tarp emocinių išgyvenimų, depresiškumo bei santykių su artimaisiais ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo 3 lentelė. Emocijų reguliacijos strategijų palyginimas pagal lytį ir gyvenamąją vietą Subjektyvus santykių su artimaisiais vertinimas Subjektyvus savo sveikatos vertinimas Depresiškumas Teigiamas emocingumas Neigiamas emocingumas 0,259* 0,154 0,356** 0,389** 0,223 0,283* Depresiškumas 1 0,551** 0,528** *p < 0,05, **p < 0,01 0,551** 1 0,222 0,528** 0,222 1 Tiriamieji Kognityvinis pakartotinis įvertinimas Ekspresyvus slopinimas M SD M SD Vyrai 28,66 ± 5,37 18,2 ± 4,56 Moterys 28,51 ± 7,29 19,12 ± 4,59 Teigiamas emocingumas Neigiamas emocingumas Senelių namuose gyvenantys Savarankiškai gyvenantys 28,9 ± 6,89 19,25 ± 4,14 28,35 ± 6,46 18,46 ± 4,87 p reikšmė p > 0,05 p > 0,05 Atskleista, kad aukštesni depresiškumo įverčiai susiję su žemesniais teigiamo emocingumo bei aukštesniais neigiamo emocingumo rodikliais. Kuo daugiau senas žmogus patiria neigiamas emocijas, tuo jo depresiškumo skalės įverčiai yra aukštesni ir kuo daugiau senas žmogus patiria teigiamas emocijas, tuo labiau jo depresiškumo skalės įverčiai yra žemesni. Mūsų tyrimo rezultatai atskleidė, kad senų žmonių išsilavinimas yra susijęs su jų emociniais išgyvenimais. Kuo žmogus yra mažiau išsilavinęs, tuo dažniau jis išgyvena neigiamas emocijas (r = 0,322, p < 0,01). Taip pat buvo nustatyta, kad šeimyninė padėtis yra susijusi su neigiamo emocingumo skalės įverčiais (r = 0,286, p < 0,05). Vienišesni seni žmonės, t. y., išsiskyrę bei našliai, dažniau išgyvena neigiamas emocijas. Rastos sąsajos ir tarp finansinės senų žmonių padėties bei emocinių išgyvenimų. Kuo prasčiau vertinama savo finansinė padėtis, tuo aukštesni depresijos skalės rodikliai (r = 0,348, p < 0,01) ir patiriama mažiau teigiamų emocijų (r = 0,226, p < 0,05). Tiriant senų žmonių emocijų reguliacijos ypatumus, nustatyta, kad seni žmonės dažniau taiko kognityvinį pakartotinį įvertinimą (M = 28,56, SD = ±6,6) emocijoms reguliuoti nei ekspresyvų slopinimą (M = 18,78, SD = ±4,57) (p < 0,05). Tai rodo, kad jie stengiasi interpretuoti konkrečią situaciją tokiu būdu, kad pakeistų šios situacijos emocinį poveikį, o ne slopina emocijas, ar jų nerodo. Rezultatai atskleidė, kad vyrai ir moterys abi Tiriant emocinių išgyvenimų ir emocijų reguliacijos sąsajas, nustatyta, kad teigiamas emocingumas teigiamai koreliuoja su kognityviniu pakartotiniu įvertinimu (r = +0,228, p < 0,05). Gauti rezultatai parodė, kad kuo žmogus prasčiau vertina savo santykius su artimaisiais, tuo labiau neišreiškia savo emocijų, užsidaro savyje, t. y., naudoja ekspresyvų slopinimą (r = 0,258, p < 0,05). Šiame tyrime nebuvo nustatytos sąsajos tarp depresiškumo ir emocijų reguliacjos strategijų (atitinkamai pakartotinio kognityvinio įvertinimo r = 0,104, p > 0,05, ekspresyvaus slopinimo r = 0,56, p > 0,05). Pritaikius tiesinės regresijos modelį (r square = 0,606, p < 0,05), nustatyta, kad teigiamo emocingumo stoka (beta = 0,359, p < 0,05), neigiamas emocingumas (beta = +0,323, p < 0,05), gyvenimas senelių namuose (beta = +0,198, p < 0,05) ir blogesnė finansinė padėtis (beta = +0,192, p < 0,05) sąlygoja aukštesnius depresijos skalės įverčius. Rezultatų aptarimas Mūsų tyrimo rezultatai patvirtina ir kitų užsienio autorių [4, 6, 17, 19] rezultatus, kad seni žmonės daugiau išgyvena teigiamas emocijas nei neigiamas. Taigi, galime teigti, kad seni žmonės stengiasi patirti daugiau teigiamų emocijų. Psichikos sveikatos specialistai vienais svarbiausių depresijos senatvėje rizikos veiksnių įvardina socialinę bei šeimos izoliaciją, prastą sveikatą [7, 8, 21]. Šiame
5 Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje tyrime buvo nustatyta, kad kuo senas žmogus prasčiau vertina savo santykius su artimaisiais, tuo labiau išreikšti depresijos skalės rodikliai. Nustatėme, kad prastesnis senų žmonių savo sveikatos vertinimas yra susijęs su depresiškumu ir daugiau patiriamų neigiamų emocinių išgyvenimų. Panašias išvadas daro ir kiti autoriai [5, 8, 21]. Galime kelti prielaidą, kad seni žmonės, kurie labiau orientuojasi į save, savo sveikatą, skausmus, jaučiasi bejėgiški ir savo ribotumus sieja su sveikata, išgyvena neigiamas emocijas, yra labiau depresiški. Mūsų tyrimo rezultatai patvirtino kitų tyrėjų išvadas [14], kad išsilavinimas turi teigiamą įtaką emociniams išgyvenimams, depresinei nuotaikai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad kuo labiau žmogus yra išsilavinęs, tuo daugiau randa veiklos, dėl kurios jaučiasi prasmingai ir patiria teigiamas emocijas, pvz., knygų skaitymas, mezgimas, įvairių būrelių lankymas. Šiame tyrime nustatėme, kad aplinka turi didelę reikšmę senų žmonių emociniams išgyvenimams. Nustatyta, kad senelių namuose gyvenantys seni žmonės patiria daugiau neigiamų emocinių išgyvenimų ir yra labiau depresiški nei savarankiškai gyvenantys. Taip pat senelių namuose gyvenantys asmenys prasčiau vertina savo sveikatos būklę. Mūsų tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad gyvendami senelių namuose, seni žmonės pradeda labiau orientuotis į save, savo sveikatą, patiriamą skausmą, atsiriboja nuo bendravimo su žmonėmis, dėl to patirdami daugiau neigiamų emocijų ir mažiau teigiamų. Įvertinus senų žmonių emocijų reguliaciją ir tam naudojamas strategijas, nustatėme, kad seni žmonės dažniau taiko kognityvinį pakartotinį įvertinimą emocijoms reguliuoti nei ekspresyvų slopinimą. Tai rodo, kad seni žmonės, aktyviai ir sąmoningai stengiasi nukreipti savo mintis nuo neišvengiamų, nekontroliuojamų situacijų, kurios sukeltų jiems neigiamą emocinį poveikį, į tas situacijas, kur jie galėtų patirti daugiau teigiamų emocinių išgyvenimų [11]. Seni žmonės, kurie naudoja kognityvinį pakartotinį įvertinimą emocijoms reguliuoti, dažniau patiria teigiamas emocijas, jų depresijos skalės rodikliai yra žemesni. Nustatyta, kad kuo prasčiau senas žmogus vertina savo santykius su artimaisiais, tuo dažniau jis užsisklendžia savyje, slopina emocijas ir jų nerodo. Tai patvirtina ir kiti autoriai teigdami, kad konfliktiški santykiai su artimaisiais lemia senų žmonių uždarumą, vienišumo jausmą, o kas gali privesti prie depresijos ir kitų psichologinių sunkumų [11, 21]. Pozityviai santykius su artimaisiais vertinantys seni žmonės retai naudoja ekspresyvų slopinimą emocijoms reguliuoti. Remiantis mūsų darbo išvadomis, kad teigiamo emocingumo stoka, aukštesni neigiamo emocingumo skalės įverčiai bei gyvenimas senelių namuose sąlygoja aukštesnius depresijos skalės įverčius, galima pateikti praktines rekomendacijas specialistams, dirbantiems su pagyvenusiais žmonėmis. Siekiant pagerinti senų žmonių psichikos sveikatą būtina siekti, kad jie patirtų daugiau teigiamų emocijų. Mokėjimas išreikšti savo emocijas vienas iš geros psichikos sveikatos veiksnių. Todėl įvairesnės, turiningesnės laisvalaikio leidimo formos, kurios gali sukelti teigiamų emocijų, bei praktiniai užsiėmimai, kuriuose seni žmonės skatinami ir mokinami reikšti savo emocijas, turi tapti įprastomis senelių namų veiklos sritimis. Svarbu paminėti šio tyrimo ribotumus. Vienas jų nedidelis tiriamųjų skaičius, kuris kartais tik parodo tendencijas, bet neleidžia daryti išvadų. Rezultatus galėjo įtakoti ir tai, kad tyrime dalyvavę senelių namų gyventojai buvo vyresni nei savarankiškai gyvenantys asmenys. Manytume, kad ir toliau plėtojant tyrimus šia linkme, reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į gyvenimo įvykius, kuriuos patyrė seni žmonės ir kurie galėjo įtakoti jų emocinius išgyvenimus bei psichikos sveikatą. Išvados 1. Senatvėje patiriama daugiau teigiamų nei neigiamų emocijų. Aukštesnį išsilavinimą turintys ir geriau savo sveikatą bei santykius su artimaisiais vertinantys seni žmonės patiria daugiau teigiamų emocijų. 2. Gyvenantys senelių namuose asmenys patiria daugiau neigiamų emocijų, jiems dažniau būdingi depresijos simptomai nei savarankiškai gyvenantiems žmonėms. 3. Seni žmonės dažniau taiko kognityvinį pakartotinį įvertinimą emocijoms reguliuoti nei ekspresyvų slopinimą. Taikantys kognityvinio pakartotinio įvertinimo strategiją dažniau išgyvena teigiamas emocijas. 4. Teigiamo emocingumo stoka, aukštesni neigiamo emocingumo skalės įverčiai, prastesnė finansinė padėtis bei gyvenimas senelių namuose sąlygoja aukštesnius depresijos skalės įverčius. Literatūra 1. Alseikienė Z. Geriatrinė depresijos skalė. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija. 1999; 1(1): Blanchard-Fields F. Every Day Problem Solving and Emotion. An Adult Developmental Perspective. Current Directions in Psychological Science, Association for Psychological Science. 2007; l(16): Bulotaitė L, Girdzijauskienė S. Pagyvenusių žmonių pažintinių gebėjimų ypatumai. Nacionalinės 163
6 164 V. Maslenikova, L. Bulotaitė sveikatos tarybos metinis pranešimas Sveikas senėjimas nauji iššūkiai Lietuvai, 2012: Charles ST, Reynolds CA, Gatz M. Age-related differences and change in positive and negative affect over 23 years. J Pers Soc Psychol. 2001; 80(1): Carstensen LL, Fung HH, Charles ST. Socioemotional selectivity theory and the regulation of emotion in the second half of life. Motiv Emot. 2003; 27(2): Carstensen LL, et al. Emotional experience improves with age: Evidence based on over 10 years of experience sampling. Psychol Aging. 2011; 26(1): Cons Jané-Llopis E, Gabilondo A. Mental Health in Older People. Consensus paper. Luxembourg: European Communities, Davidonienė O, Adlienė R. Pagyvenusių žmonių psichikos sveikatos problemos, jų sprendimo būdai. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas Sveikas senėjimas nauji iššūkiai Lietuvai, 2012: Filipavičiūtė R, Jurgelėnas A, Juozulynas A, Butkienė B. Depresijos sindromas pagyvenusių žmonių socialinės rizikos veiksnys. Gerontologija. 2008; 9(2): Garnefski N, Kraaij V, Pruymboom E. Cognitive coping and depressive symptoms in the elderly: A longitudinal study. Aging Mental Health. 2002; 6(3): Gross JJ, John OP. Individual differences in two emotion regulation processes: Implications for affect, relationships, and well-being. J Pers Soc Psychol. 2003; 85(2): Gurevičius R, Jaselionienė J. Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai ir senstančios visuomenės įtaka jų raidai. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas Sveikas senėjimas nauji iššūkiai Lietuvai, 2012: Mirties priežastys Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Mroczek DK, Kolarz CM. The effect of age on positive and negative affect: A developmental perspective of happiness. J Personal Soc Psychol. 1998; 75(5): Mroczek DK. Age and emotion in adulthood. Curr Direct Psychol Sci. 2001; 10(3): Phillips LH, Henry JD, Hosie JA, Milne AB. Age, anger regulation and well-being. Age Mental Health. 2006; 10(2): Riediger M, Schmiedek F, Wagner GG, Lindenberger U. Seeking pleasure and seeking pain: Differences in prohedonic and contra-hedonic motivation from adolescence to old age. Psychol Sci. 2009; 20: Staudinger MU, Freund AM, Linden M, Maas I. Self, Personality, and Life Regulation: Facets of Psychological Resielience in Old Age. The Berlin Aging Study. In: Baltes PB, Mayer KU (eds.). Aging from 70 to 100. Cambridge University Press, Stepukonis F, Puodžienė L. Aštuoniasdešimtmečių psichologijos ypatumai. Gerontologija. 2009; 10(4): Šilinskas G, Žukauskienė R. Subjektyvios gerovės išgyvenimas ir su juo susiję veiksniai vyrų imtyje. Psichologija. 2004; 30: Volkers AC, Nuyen J, Peter FM, et al. The problem of diagnosing major depression in elderly primary care patients. J Affect Disord. 2004; 82: Watson D, Clark LA, Tellegen A. Development and validation of brief measures of positive and negative affect: The PANAS Scales. J Pers Soc Psychol. 1988, 54(6): Watson D, Clark LA. The PANAS-X: Manual for the Positive and Negative Affect Schedule Expanded Form. Iowa City: University of Iowa Press, Yesavage JA, Brink TL, Rose TL, et al. Development and validation of geriatric depression screening scale: A preliminary report. J Psychiatr Res. 1983, 17(1): Straipsnis įteiktas redakcijai 2013 m. rugpjūčio 21 d., priimtas spaudai 2013 m. rugsėjo 24 d.
7 Emociniai išgyvenimai, emocijų reguliacija ir depresiškumas senatvėje EMOTIONAL EXPERIENCE, EMOTION REGULATION AND DEPRESSION IN THE ELDERLY AGE V. Maslenikova, L. Bulotaitė Vilnius University Abstract The purpose of our research is to investigate emotional experience, emotion regulation and depression in elderly age. The methods used in this survey are: specially designed questionnaire, Geriatric Depression Scale, Positive Affect and Negative Affect Schedule, Emotion Regulation Questionnaire. 78 citizens of Vilnius participated in this research, mean age (SD = ±9.81). 62.8% female and 37.2% male. 41.1% live in nursing home, 58.9% in their own home. Elderly people experience more positive emotions than negative. Elderly people living in nursing home experience more negative emotions and are more depressive than elderly people living in their own home. Elderly people use more cognitive reappraisal to regulate their emotions than expressive suppression. Key words: elderly age, emotional experience, emotion regulation 165
The study of cancer patients distress
ACTA MEDICA LITUANICA. 2014. Vol. 21. No. 2. P. 51 56 Lietuvos mokslų akademija, 2014 The Second International Conference on Psychosocial Oncology Psychosocial Support and Communication in Cancer Care:
More informationChanges in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up
Medicina (Kaunas) 2010;46(12):843-50 Changes in health-related quality of life among patients with coronary artery disease: a 2-year follow-up nstitute of Psychophysiology and Rehabilitation, Lithuanian
More informationThe prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus
Gerontologija 2014; 15(3): 143 147 GERONTOLOGIJA Original article The prevalence and risk factors of low-energy fractures among postmenopausal women with osteoporosis in Belarus Ema Rudenka 1, Natalya
More informationTHE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE
UGDYMAS KŪNO KULTŪRA SPORTAS Nr. 3 (82); 211; 45 51; BIOMEDICINOS MOKSLAI THE INFLUENCE OF NORDIC WALKING ON PHYSICAL FITNESS OF ELDERLY PEOPLE 45 Lithuanian Academy of Physical Education, Kaunas, Lithuania
More informationRisk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007
Risk factors for noncommunicable diseases in Lithuanian rural population: CINDI survey 2007 633 Vilius Grabauskas, Jūratė Klumbienė 1, Janina Petkevičienė 1, Aušra Petrauskienė, Abdonas Tamošiūnas, Vilma
More informationEpidemiology of burns in Lithuania during
541 Epidemiology of burns in Lithuania during 1991 2004 Department of Plastic and Reconstructive Surgery, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: burns; epidemiology; Lithuania. Summary. The
More informationSense of coherence and its associations with psychosocial health: results of survey of the unemployed in Kaunas
807 Sense of coherence and its associations with psychosocial health: results of survey of the unemployed in Kaunas Department of Health Management, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words:
More informationAnalysis of prognostic factors for melanoma patients
ACTA MEDICA LITUANICA. 2017. Vol. 24. No. 1. P. 25 34 Lietuvos mokslų akademija, 2017 Analysis of prognostic factors for melanoma patients Andrė Lideikaitė 1, Julija Mozūraitienė 2, Simona Letautienė 1,
More informationPUBLIC HEALTH. Medicina (Kaunas) 2010;46(7):482-9
482 PUBLIC HEALTH Medicina (Kaunas) 2010;46(7):482-9 Associations of quality of sleep with lifestyle factors and profile of studies among Lithuanian students Evelina Preišegolavičiūtė 1, Darius Leskauskas
More informationWorking age peoples attitudes towards patients with mental disorders and the relationship with respondents socio-demographic characteristics
Research report of junior scientists Working age peoples attitudes towards patients with mental disorders and the relationship with respondents socio-demographic characteristics Darbingo amžiaus asmenų
More informationProstatos vėžys: samprata apie riziką. Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai
Prostatos vėžys: samprata apie riziką Ramūnas Mickevičius Urologijos klinika LSMU KK Druskininkai 2014-01-31 02-01 Terminas PROSTATOS VĖŽYS pacientui kelia nerimą, įtampą, baimę mirčiai. Kas metai Lietuvoje
More informationPAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ MITYBĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS
24 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 24-29 doi:10.5200/sm-hs.2014.107 PAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ
More informationAge-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly
1231 Age-related maculopathy and consumption of fresh vegetables and fruits in urban elderly Ramutė Vaičaitienė, Dalia K. Lukšienė, Alvydas Paunksnis 1, Liucija Rita Černiauskienė, Stanislava Domarkienė,
More informationUNIVERSITETO STUDENTŲ NAUDOJAMŲ STRESO ĮVEIKIMO STRATEGIJŲ IR NUSISKUNDIMŲ SVEIKATA SĄSAJOS
ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata UNIVERSITETO STUDENTŲ NAUDOJAMŲ STRESO ĮVEIKIMO STRATEGIJŲ IR NUSISKUNDIMŲ SVEIKATA SĄSAJOS Laura Sapranavičiūtė 1, Aidas Perminas 2 1 Lietuvos sveikatos mokslų
More informationThe association between cytomegalovirus infection and aging process
419 The association between cytomegalovirus infection and aging process Virginija Kanapeckienė, Julius Kalibatas, Elvyra Redaitienė, Jelena Čeremnych 1 Institute of Hygiene, 1 Institute of Experimental
More informationPRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA
PRIEVARTA HOSPITALIZUOTŲ PACIENTŲ AGRESIJOS CHARAKTERISTIKA CHARACTERISTICS OF AGGRESSION OF INVOLUNTARY HOSPITALIZED PATIENTS Vytautas Raškauskas, Algirdas Dembinskas, Alvydas Navickas, Vita Danilevičiūtė
More informationOverweight and increased blood pressure in preschool-aged children
1200 Overweight and increased blood pressure in preschool-aged children Apolinaras Zaborskis, Aušra Petrauskienė, Svajūnė Gradeckienė, Eglė Vaitkaitienė, Vilma Bartašiūtė Institute for Biomedical Research,
More informationTrauma Disclosure on Social Networking Websites and Psychological Well-being
(Online) ISSN 2029-9958. JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ PSICHOLOGŲ DARBAI. 2016 Nr. 5 http:// dx.doi.org/10.15388/jmpd.2016.5.1 Trauma Disclosure on Social Networking Websites and Psychological Well-being Goda GEGIECKAITĖ
More informationKauno populiacijos gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-12 klausimyną
501 Kauno populiacijos gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-12 klausimyną Daina Krančiukaitė 1, Daiva Rastenytė 1, 2, Kristina Jurėnienė 1 Kauno medicinos universiteto 1 Kardiologijos institutas, 2
More informationPersonality correlations with depressiveness among adolescents
186 ersonality correlations with depressiveness among adolescents Aurelija Markevičiūtė 1, Antanas Goštautas 1,2, Ina ilkauskienė 1,2 1 Institute of Cardiology, Kaunas University of Medicine 2 University
More informationEffect of strength training on muscle architecture (review)
60 Sporto mokslas / Sport Science 2017, Nr. 1(87), p. 60 64 / No. 1(87), pp. 60 64, 2017 DOI: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2017.9 Effect of strength training on muscle architecture (review) Javid Mirzayev
More informationDEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU KLINIKINE GREIVSO LIGOS IŠRAIŠKA IR BAIGTIMI
76 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 2013, 23 tomas, Nr. 2, p. 76-80 doi:10.5200/sm-hs.2013.049 DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU KLINIKINE GREIVSO LIGOS IŠRAIŠKA
More informationASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS
ASSESSING THE INCIDENCE RATES OF SUBSTANCE USE DISORDERS AMONG THOSE WITH ANTISOCIAL AND BORDERLINE PERSONALITY DISORDERS IN RURAL SETTINGS Jacob X. Chávez, Julie A. Dinsmore 1, David D. Hof University
More informationStreso įtaka suicido rizikai sergantiesiems depresija
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas Medicinos akademija Medicinos fakultetas Psichiatrijos klinika Rūta Kavaliauskaitė Streso įtaka suicido rizikai sergantiesiems depresija Antrosios pakopos studijų
More informationCHANGES RELATED TO INPATIENT MORTALITY FROM ACUTE STROKE IN THE STROKE UNIT OF THE KLAIPEDA UNIVERSITY HOSPITAL IN
74 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2016, 26 tomas, Nr. 5, p. 74-78 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.075 CHANGES
More informationRELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT
UGDYMAS KŪNO KULTŪRA SPORTAS Nr. 1 (84); 2012; 55 61; SOCIALINIAI MOKSLAI RELATIONSHIP BETWEEN ATHLETES VALUES AND MORAL DISENGAGEMENT IN SPORT, AND DIFFERENCES ACROSS GENDER, LEVEL AND YEARS OF INVOLVEMENT
More informationPrognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation
39 Prognostic factors for short and long-term survival in patients selected for liver transplantation Jolanta Šumskienė, Limas Kupčinskas, Juozas Pundzius 1, Linas Šumskas 2 Clinic of Gastroenterology,
More informationSergančiųjų Parkinsono liga nemotorinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajos
Gerontologija 2012; 13(1): 7 14 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Sergančiųjų Parkinsono liga nemotorinių sutrikimų ir savarankiškumo sąsajos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos,
More informationPrevalence of the metabolic syndrome diagnosed using three different definitions and risk of ischemic heart disease among Kaunas adult population
Prevalence of the metabolic syndrome diagnosed using three different definitions and risk of ischemic heart disease among Kaunas adult population 61 Dalia Ieva Lukšienė, Miglė Bacevičienė, Abdonas Tamošiūnas,
More informationIII. PSICHOLOGIJA POZITYVAUS PSICHOLOGINIO KAPITALO IR SUBJEKTYVIOS GEROVĖS KOMPONENTŲ RYŠYS: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ.
ISSN 2029-2775 (online) SOCIALINIS DARBAS SOCIAL WORK 2014, 13(2), p. 221 233. III. PSICHOLOGIJA POZITYVAUS PSICHOLOGINIO KAPITALO IR SUBJEKTYVIOS GEROVĖS KOMPONENTŲ RYŠYS: SISTEMINĖ LITERATŪROS ANALIZĖ
More informationSergančiųjų astma ligos kontrolės įvertinimas
943 Sergančiųjų astma ligos kontrolės įvertinimas Guoda Pilkauskaitė 1, Kęstutis Malakauskas 1, 2, Raimundas Sakalauskas 1 1 Kauno medicinos universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinika, 2 Biomedicininių
More informationPUBLIC HEALTH. Medicina (Kaunas) 2011;47(9): Trends in Avoidable Mortality in Lithuania During and Their Impact on Life Expectancy
504 PUBLIC HEALTH :504-11 Trends in Avoidable Mortality in Lithuania During 2001 2008 and Their Impact on Life Expectancy Vilius Grabauskas 1, Aldona Gaižauskienė 2, Skirmantė Sauliūnė 2, Rasa Mišeikytė
More informationPacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybės vertinimas
Visuomenės sveikata ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Pacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybės vertinimas Diana Rinkūnienė, Jūratė Jurkutė, Jolanta Laukaitienė, Silvija Bučytė, Renaldas
More informationEMOCINIO INTELEKTO IR KAI KURIŲ SOCIALINIŲ-DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄRYŠIAI
SUAUGUSIOJO PSICHOSOCIALINĖ RAIDA 2004 m. Nr. 13, p. 116-120 No. 13, pp. 116-120, 2004 EMOCINIO INTELEKTO IR KAI KURIŲ SOCIALINIŲ-DEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄRYŠIAI Irina Remeikaitė, Rosita Lekavičienė Kauno
More informationDvynių antropometrinių rodiklių ir mitybos įpročių sąsajos
Visuomenė s s v eik ata ORIGINALŪS STR AIP SNIAI Dvynių antropometrinių rodiklių ir mitybos įpročių sąsajos Asta Raskilienė 1, Janina Petkevičienė 2 1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos
More informationBIOLOGINĖ PSICHIATRIJA
ISSN 1648-293X BIOLOGINĖ PSICHIATRIJA IR PSICHOFARMAKOLOGIJA BIOLOGICAL P SYCHIATRY AND P SYCHOPHARMACOLOGY Vol. 10, No 1, 2008, June B I O L O G I N Ė P S I C H I A T R I J A I R P S I C H O F A R M A
More informationEvaluation of medical workers according to the risk factors for developing cognitive impairment
Research reports Evaluation of medical workers according to the risk factors for developing cognitive impairment Medicinos darbuotojų vertinimas pagal rizikos veiksnius kognityvinių funkcijų sutrikimui
More informationPAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ GRIUVIMŲ RIZIKOS VEIKSNIAI IR JŲ ĮTAKA GRIUVIMAMS
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 5, p. 5-12 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.081 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH
More informationPACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ
PACIENTŲ POŽIŪRIS Į KOJŲ VENŲ VARIKOZĖS PREVENCIJĄ Tatjana Polinskaja, Tatjana Žuravliova, Geriuldas Žiliukas, Indrė Brasaitė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas Santrauka Lėtinės venų ligos
More informationIncreasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian primary health care centre
ACTA MEDICA LITUANICA. 2016. Vol. 23. No. 3. P. 180 184 Lietuvos mokslų akademija, 2016 Increasing attendance in a cervical cancer screening programme by personal invitation: experience of a Lithuanian
More informationRISK FACTORS FOR WOUND DEHISCENCE AFTER LAPAROTOMY: A CASE-CONTROL STUDY
84 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 3, p. 84-88 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.046 RISK
More informationSERGANČIŲJŲ POINSULTINE PNEUMONIJA IR UROINFEKCIJA KLINIKINIŲ CHARAKTERISTIKŲ, GYDYMO TRUKMĖS IR KAŠTŲ SĄSAJOS
92 SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA / HEALTH ECONOMICS AND MANAGEMENT SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 2013, 23 tomas, Nr. 3, p. 92-97 doi:10.5200/sm-hs.2013.083 SERGANČIŲJŲ POINSULTINE
More informationLietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, vertinant GPAQ metodu
Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, vertinant GPAQ metodu Rolanda Valintėlienė 1, Rasa Varvuolienė 1, Almantas Kranauskas 2 1 Higienos institutas, 2 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
More informationAPŽVALGINIS STRAIPSNIS
APŽVALGINIS STRAIPSNIS 1 Poinsultinė depresija ir jos įtaka gyvenimo kokybei Daiva Rastenytė 1, 2, Daina Krančiukaitė 1 Kauno medicinos universiteto 1 Kardiologijos institutas, 2 Neurologijos klinika Raktažodžiai:
More informationAsmenų besikreipiančių injekcinėms estetinės medicinos procedūroms susirūpinimo fizine išvaizda sąsajos su nerimastingumo ir depresiškumo raiška
Jonauske, Steibliene Concerns about physical appearance and affective symtoms Links between concerns about physical appearance with anxiety and depressive symptoms in subjects seeking minimally invasive
More informationJaunų ir senyvo amžiaus žmonių psichikos sveikatos, poreikių ir vertybių socialinė sąveika
Gerontologija 2012; 13(1): 15 21 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Jaunų ir senyvo amžiaus žmonių psichikos sveikatos, poreikių ir vertybių socialinė sąveika A. Jurgelėnas 1, A. Juozulynas 1,2, A. Venalis
More informationIncidence and risk factors for early postoperative cognitive decline after coronary artery bypass grafting
460 Medicina (Kaunas) 2010;46(7):460-4 Incidence and risk factors for early postoperative cognitive decline after coronary artery bypass grafting Ieva Norkienė 1, Robertas Samalavičius 1, Irina Misiūrienė
More informationInfluence of enteral nutrition on the frequency of complications in case of major burns
957 Influence of enteral nutrition on the frequency of complications in case of major burns Daiva Gudavičienė, Rytis Rimdeika, Kęstutis Adamonis 1 Division of Plastic Surgery and Burns, 1 Clinic of Gastroenterology,
More informationClinical characteristics and long-term outcomes of 35 patients with Wegener s granulomatosis followed up at two rheumatology centers in Lithuania
256 Medicina (Kaunas) 2010;46(4):256-60 Clinical characteristics and long-term outcomes of 35 patients with Wegener s granulomatosis followed up at two rheumatology centers in Lithuania Jolanta Dadonienė
More informationTrends in main cardiovascular risk factors among middle-aged
1193 Trends in main cardiovascular risk factors among middle-aged Kaunas population between 1983 and 2002 Stanislava Domarkienė, Abdonas Tamošiūnas, Regina Rėklaitienė, Doma Šidlauskienė, Kristina Jurėnienė,
More informationCLINICAL INVESTIGATIONS
CLINICAL INVESTIGATIONS 257 Medicina (Kaunas) 20;47(5):257-62 Use of Combined Oral Contraceptives and Headaches Diana Šimonienė, Virginija Vanagienė, Birutė Žilaitienė 2, Tadas Vanagas Medical Academy,
More informationARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN
ARTERIAL HYPERTENSION: BEHAVIORAL RISK FACTORS AMONG LITHUANIAN SEAMEN S. Norkiene Klaipeda Seamen s Hospital, Klaipeda University E. Dimaite Klaipeda University Abstract Aim: to determine the prevalence
More informationValidation of the Lithuanian version of the Edinburgh Postnatal Depression Scale
544 Validation of the Lithuanian version of the Edinburgh Postnatal Depression Scale Adomas Bunevičius 1, 2, Laima Kusminskas 2, Robertas Bunevičius 2 1 Faculty of Medicine, 2 Institute of Physiology and
More informationThe need for orthodontic treatment among and year-old Lithuanian schoolchildren
814 The need for orthodontic treatment among 10 11- and 14 15-year-old Lithuanian schoolchildren Diana Baubinienė, Antanas Šidlauskas, Irena Misevičienė 1 Department of Orthodontics, 1 Institute for Biomedical
More informationLĖTINĖMIS KARDIOVASKULINĖMIS LIGOMIS SERGANČIŲ PACIENTŲ VAISTŲ VARTOJIMO ANALIZĖ
LĖTINĖMIS KARDIOVASKULINĖMIS LIGOMIS SERGANČIŲ PACIENTŲ VAISTŲ VARTOJIMO ANALIZĖ THE EVALUATION OF MEDICATION ADHERENCE IN CHRONIC CARDIAC PATIENTS Danutė Kalibatienė 1,2, Mykolas Biliukas 2, Irma Kalibataitė
More informationVulnerability to stress, academic achievements and examination stress in medical students
Vulnerability to stress, academic achievements and examination stress in medical students Pažeidžiamumas stresui, akademiniai pasiekimai ir kardiovaskulinės sistemos atsakas egzamino metu tarp medicinos
More informationAntroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos.
Antroji (ir tolesnės) autologinės KKLT mielominei ligai gydyti. Indrė Klimienė, Vilniaus Universiteto Ligoninė Santariškių Klinikos. 2 Gydymo Evoliucija Milestone 1962 Melphalan-prednisone (MP) Notes Introduction
More informationBAIGIAMASIS MOKSLINIS DARBAS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS VIDAUS LIGŲ KLINIKA BAIGIAMASIS MOKSLINIS DARBAS Klinikinių simptomų ir laboratorinių tyrimų sąsajų įvertinimas pacientams,
More informationTHE ROLE OF PHARMACISTS IN THE DETECTION, MANAGEMENT AND PREVENTION OF HYPERTENSION IN LEBANESE COMMUNITY PHARMACIES.
1 LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES MEDICAL ACADEMY FACULTY OF PHARMACY DEPARTMENT OF CLINICAL PHARMACY RAMY ZREIK THE ROLE OF PHARMACISTS IN THE DETECTION, MANAGEMENT AND PREVENTION OF HYPERTENSION
More informationPosttraumatic stress in breast cancer patients
ACTA MEDICA LITUANICA. 2014. Vol. 21. No. 2. P. 43 50 Lietuvos mokslų akademija, 2014 The Second International Conference on Psychosocial Oncology Psychosocial Support and Communication in Cancer Care:
More informationSERGAMUMO 2-OJO TIPO DIABETU DINAMIKOS POKYČIAI LIETUVOJE M.
SERGAMUMO 2-OJO TIPO DIABETU DINAMIKOS POKYČIAI LIETUVOJE 2002 2013 M. Nadežda Lipunova, Romualdas Gurevičius Higienos institutas Santrauka Tikslas įvertinti suaugusiųjų sergamumo 2-ojo tipo diabetu pokyčius
More informationA Psychometric Evaluation of the Lithuanian Version of the 14-Item Resilience Scale (RS-14)
(Online) ISSN 2029-9958. JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ PSICHOLOGŲ DARBAI. 2016 Nr. 5 http:// dx.doi.org/10.15388/jmpd.2016.5.4 A Psychometric Evaluation of the Lithuanian Version of the 14-Item Resilience Scale
More informationLIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS PSICHIATRIJOS KLINIKA BAIGIAMASIS MOKSLINIS DARBAS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS PSICHIATRIJOS KLINIKA BAIGIAMASIS MOKSLINIS DARBAS Psoriaze sergančių pacientų nerimo-depresijos simptomų sąsajos su pacientų
More informationHospitalinių infekcijų, jų rizikos veiksnių paplitimas Lietuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse
Hospitalinių infekcijų, jų rizikos veiksnių paplitimas Lietuvos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse Rūta Markevičė 1, Rolanda Valintėlienė 1, Jolanta Ašembergienė 1, Kęstutis Žagminas 2 1 Higienos
More informationOccupational exposure of medical radiation workers in Lithuania,
ACTA MEDICA LITUANICA. 2007. Vol. 14. No. 3. P. 155 159 Lietuvos mokslų akademija, 2007 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007 Vilniaus universitetas, 2007 Occupational exposure of medical radiation
More informationTIME FROM INJURY TO SURGERY IMPACT ON RECOVERY RESULTS AFTER ANTERIOR CRUCIATE LIGAMENT RECONSTRUCTION
32 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 3, p. 32-37 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.036 TIME
More informationVilnius high school students knowledge of cervical cancer risk factors
ACTA MEDICA LITUANICA. 2007. Vilnius Vol. high 14. school No. 4. students P. 291 296 knowledge of cervical cancer risk factors 291 Lietuvos mokslų akademija, 2007 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007
More informationKLINIKINIAI TYRIMAI. Ultrasonic and biochemical evaluation of human diabetic lens
KLINIKINIAI TYRIMAI 641 Ultrasonic and biochemical evaluation of human diabetic lens Ramunė Raitelaitienė¹, Alvydas Paunksnis¹, Leonid Ivanov 1, Skaidra Kurapkienė 1, 2 ¹Institute for Biomedical Research,
More informationPAAUGLIŲ, GYVENANČIŲ GLOBOS INSTITUCIJOSE IR PILNOSE ŠEIMOSE, KOGNITYVINIŲ STRATEGIJŲ IR ELGESIO BEI EMOCINIŲ PROBLEMŲ YPATUMAI
Mokslo darbai 45 PAAUGLIŲ, GYVENANČIŲ GLOBOS INSTITUCIJOSE IR PILNOSE ŠEIMOSE, KOGNITYVINIŲ STRATEGIJŲ IR ELGESIO BEI EMOCINIŲ PROBLEMŲ YPATUMAI Doktorantė Kristina Samašonok Šiaulių universitetas, Specialiosios
More informationImplant and spinal mobility influence on the spinal curvature correction in adolescent idiopathic Lenke I type scoliosis
ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) http://www.chirurgija.lt Lietuvos chirurgija Lithuanian Surgery 2015, 14 (2), p. 97 104 Originalūs mokslo tiriamieji darbai Implant and spinal mobility influence
More informationGyvenimo kokybė sergant Parkinsono liga
Gerontologija 2006; 7(2): 78 87 GEROTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Gyvenimo kokybė sergant Parkinsono liga V. Valeikienė, A. Juozulynas Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas
More informationPAAUGLIŲ PROBLEMINIO ELGESIO BEI JO KITIMO ANALIZĖ BIOPSICHOSOCIALINIO MODELIO KONTEKSTE
Recenzijos PAAUGLIŲ PROBLEMINIO ELGESIO BEI JO KITIMO ANALIZĖ BIOPSICHOSOCIALINIO MODELIO KONTEKSTE Liuda Šinkariova Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas, Lietuva Laura Šeibokaitė (2008) Save ir kitus
More informationACCURACY OF PSA TEST IN THE PROSTATE CANCER SCREENING PROGRAM OF LITHUANIA
ACCURACY OF PSA TEST IN THE PROSTATE CANCER SCREENING PROGRAM OF LITHUANIA Romualdas Gurevičius 1, Renata Šturienė 2, Arvydas Šilys 3 1 Institute of Hygiene, 2 Vilnius Šeškinė Outpatient Clinics, 3 Vilnius
More informationSVEIKATA, REABILITACIJA IR TAIKOMASIS FIZINIS AKTYVUMAS HEALTH, REHABILITATION AND ADAPTED PHYSICAL ACTIVITY
54 SVEIKATA, REABILITACIJA IR TAIKOMASIS FIZINIS AKTYVUMAS HEALTH, REHABILITATION AND ADAPTED PHYSICAL ACTIVITY Sporto mokslas / Sport Science 2017, Nr. 4(90), p. 54 58 / No. 4(90), pp. 54 58, 2017 DOI:
More informationLietuvos gyventojų sveikatos pokyčių prognozė nuo vaikystės išvengus lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių: modeliavimo su PREVENT rezultatai
ORIGINALŪS STR AIP SNIAI Visuomenė s s v eik ata Lietuvos gyventojų sveikatos pokyčių prognozė nuo vaikystės išvengus lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių: modeliavimo su PREVENT rezultatai Apolinaras
More informationGYVENSENOS SKIRTUMŲ ĮTAKA SVEIKATAI
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 4, p. 57-63 doi:10.5200/sm-hs.2014.069 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 57 GYVENSENOS SKIRTUMŲ ĮTAKA SVEIKATAI
More informationThe importance of T-lymphocyte subsets on overall survival of colorectal and gastric cancer patients
548 The importance of T-lymphocyte subsets on overall survival of colorectal and gastric cancer patients Vida Milašienė, Eugenijus Stratilatovas 1, Violeta Norkienė Laboratory of Experimental Oncology,
More informationINTEGRALŪS SVEIKATOS STIPRINIMO POLITIKOS BRUOŽAI
ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata INTEGRALŪS SVEIKATOS STIPRINIMO POLITIKOS BRUOŽAI Algirdas Juozulynas 1, 2, Antanas Jurgelėnas 2, Laura Narkauskaitė 3, Rasa Savičiūtė 1, 2, Algirdas Venalis
More informationAwareness of Risk Factor Management, Complications, and Prevention Among Adult Patients With Recently Diagnosed Hypertension
2 :2-10 Awareness of Risk Factor Management, Complications, and Prevention Among Adult Patients With Recently Diagnosed Hypertension Tartu Health Care College, Estonia Key Words: patient awareness, hypertension,
More informationMedicina (Kaunas) 2006; 42(1) KLINIKINIAI TYRIMAI
KLINIKINIAI TYRIMAI 15 Influence of catheter on urinary flow during urodynamic pressureflow study in men with symptomatic benign prostatic hyperplasia Darius Trumbeckas, Daimantas Milonas, Mindaugas Jievaltas,
More informationPsychometric properties of the Lithuanian version of Sleep Apnea Quality of Life Index (a pilot study)
296 Psychometric properties of the Lithuanian version of Sleep Apnea Quality of Life Index (a pilot study) Tomas Balsevičius, Virgilijus Uloza, Raimundas Sakalauskas 1, Skaidrius Miliauskas 1, Regina Rėklaitienė
More informationSERGANČIŲJŲ PARKINSONO LIGA SAVARANKIŠKUMO IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI TAIKANT ERGOTERAPIJĄ
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA ASTA STANEVIČIŪTĖ-EITMONIENĖ SERGANČIŲJŲ PARKINSONO LIGA SAVARANKIŠKUMO IR GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI TAIKANT ERGOTERAPIJĄ
More informationDviejų krūtį tausojančių operacijų pusmėnulinės segmentektomijos ir naviką adaptuojančios mastopeksijos palyginimas: monocentrinis tyrimas
ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) http://www.chirurgija.lt LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2012, 11 (3 4), p. 72 78 Originalūs mokslo darbai Dviejų krūtį tausojančių operacijų pusmėnulinės
More informationJUDĖJIMO NEGALIĄ TURINČIŲ ASMENŲ PSICHOLOGINIŲ RESURSŲ REIKŠMĖ PRISITAIKYMUI PRIE NEGALIOS
128 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 6, p. 128-133 DOI: https://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.108
More informationStebėjimo studijos: kohortiniai ir atvejo-kontrolės tyrimai
Gerontologija 2011; 12(1): 58 63 GERONTOLOGIJA Teorija ir praktika Stebėjimo studijos: kohortiniai ir atvejo-kontrolės tyrimai Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas Santrauka Vadovaujantis įrodymais
More informationPACIENTŲ, KURIEMS NUSTATYTAS SUKĖLĖJAS, ATLIKUS 7 LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ MOLEKULINĮ TYRIMĄ, REZULTATŲ ANALIZĖ
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIECES I EASTER EUROPE ISS 39-6373 print / 335-867X online 07, 7 tomas, r., p. 63-69 DOI: http://doi.org/0.500/sm-hs.07.0 BIOMEDICIA / BIOMEDICIE 63 PACIETŲ, KURIEMS USTATYTAS
More informationNijolė Šostakienė, Ina Valeckienė Klaipėdos jūrininkų ligoninė
116 REABILITACIJA / REHABILITATION SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 6, p. 116-121 DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.128
More informationGEROVĖS SAMPRATA SVEIKATOS MOKSLUOSE IR PSICHOLOGIJOJE: TYRIMAI, PROBLEMOS IR GALIMYBĖS
Visuomenės sveikata Literatūros apžvalga GEROVĖS SAMPRATA SVEIKATOS MOKSLUOSE IR PSICHOLOGIJOJE: TYRIMAI, PROBLEMOS IR GALIMYBĖS Justina Kaliatkaitė, Laima Bulotaitė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto
More informationSu amžiumi susijusios makulopatijos ryšys su išemine širdies liga ir rizikos veiksniais vidutinio amžiaus kauniečių populiacijoje
671 Su amžiumi susijusios makulopatijos ryšys su išemine širdies liga ir rizikos veiksniais vidutinio amžiaus kauniečių populiacijoje Andrius Cimbalas, Liucija Rita Černiauskienė 1, Alvydas Paunksnis,
More informationLytinės jaunų moterų elgsenos įtaka didelės rizikos ŽPV ir C. trachomatis užsikrėtimui
Lytinės jaunų moterų elgsenos įtaka didelės rizikos ŽPV ir C. trachomatis užsikrėtimui The influence of young women sexual behaviour on acquisition of high-risk HPV and C. trachomatis infections Žana Bumbulienė¹,
More informationSenų žmonių griuvimai
Gerontologija 2009; 10(2): 107 114 GERONTOLOGIJA Teorija ir praktika Senų žmonių griuvimai Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Santrauka Griuvimai yra viena iš aktualiausių senyvo amžiaus žmonių
More informationSigita Pedišienė CIVIQ 20 KLAUSIMYNO, SKIRTO SERGANČIŲJŲ LĖTINIU VENŲ NEPAKANKAMUMU GYVENIMO KOKYBEI VERTINTI, PSICHOMETRINIŲ SAVYBIŲ VERTINIMAS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra Sigita Pedišienė CIVIQ 20 KLAUSIMYNO, SKIRTO SERGANČIŲJŲ LĖTINIU VENŲ NEPAKANKAMUMU
More informationEndoscopic ultrasound predicts early recurrence of esophageal varices after endoscopic band ligation: a prospective cohort study
ISSN 1392 0995, ISSN 1648 9942 (online) http://www.chirurgija.lt LIETUVOS CHIRURGIJA Lithuanian Surgery 2014, 13 (3), p. 161 167 Originalūs mokslo tiriamieji darbai Endoscopic ultrasound predicts early
More informationThe prevalence of malocclusion among 7 15-year-old Lithuanian schoolchildren
The prevalence of malocclusion among 7 15-year-old Lithuanian schoolchildren 147 Department of Orthodontics, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: malocclusion; prevalence. Summary. The epidemiological
More informationNovel human genome variants associated with alcohol use disorders identified in a Lithuanian cohort
ACTA MEDICA LITUANICA. 2018. Vol. 25. No. 1. P. 7 13 Lietuvos mokslų akademija, 2018 Novel human genome variants associated with alcohol use disorders identified in a Lithuanian cohort Karolis Baronas*,
More informationSTUDENČIŲ SIEKIMO ATITIKTI SOCIALINIUS IŠVAIZDOS LŪKESČIUS RYŠYS SU POŽIŪRIU Į SVEIKATAI ŽALINGĄ SU VALGYMU IR FIZINIU AKTYVUMU SUSIJUSIĄ ELGSENĄ
ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata STUDENČIŲ SIEKIMO ATITIKTI SOCIALINIUS IŠVAIZDOS LŪKESČIUS RYŠYS SU POŽIŪRIU Į SVEIKATAI ŽALINGĄ SU VALGYMU IR FIZINIU AKTYVUMU SUSIJUSIĄ ELGSENĄ Rasa Jankauskienė,
More informationPALIATYVIŲJŲ PACIENTŲ, SERGANČIŲ ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS IR LĖTINIU ŠIRDIES NEPAKANKAMUMU, DVASINĖS SVEIKATOS PROBLEMOS
ISSN 1392-6373 SVEIKATOS MOKSLAI 212, Volume 22, Number 3, p. 159-164 SLAUGA 159 PALIATYVIŲJŲ PACIENTŲ, SERGANČIŲ ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS IR LĖTINIU ŠIRDIES NEPAKANKAMUMU, DVASINĖS SVEIKATOS PROBLEMOS ŽANETA
More informationVyresnio amžiaus recipientų imuninis atsakas į lavono inksto transplantatą
84 Vyresnio amžiaus recipientų imuninis atsakas į lavono inksto transplantatą Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos Raktažodžiai: vyresnio amžiaus recipientai, inkstų transplantacija, transplantatų
More informationLacunar infarction in the very old
ACTA MEDICA LITUANICA. 2007. VOLUME 14. No. 1. P. 38 45 Lietuvos mokslų akademija, 2007 38 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007 V. Gaigalaitė Lacunar infarction in the very old Virginija Gaigalaitė
More informationSUBJEKTYVIOS GEROVËS IÐGYVENIMAS IR SU JUO SUSIJÆ VEIKSNIAI VYRØ IMTYJE
ISSN 1392 0359. PSICHOLOGIJA 2004 30 SUBJEKTYVIOS GEROVËS IÐGYVENIMAS IR SU JUO SUSIJÆ VEIKSNIAI VYRØ IMTYJE Gintautas Ðilinskas Magistras Mykolo Romerio universiteto Socialinio darbo fakulteto Psichologijos
More information