KLAUSIMYNO DEPRESIJOS POKYČIAMS VERTINTI KŪRIMAS IR TAIKYMAS STACIONARINIO GYDYMO SĄLYGOMIS

Transcription

1 KLAUSIMYNO DEPRESIJOS POKYČIAMS VERTINTI KŪRIMAS IR TAIKYMAS STACIONARINIO GYDYMO SĄLYGOMIS DEVELOPMENT AND APPLICATION OF A QUESTIONNAIRE FOR DEPRESSION CHANGE IN INPATIENT TREATMENT A. PRANCKEVIČIENĖ, A. GOŠTAUTAS Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios psichologijos ir Teorinės psichologijos katedros Vytautas Magnus University, Departments of General and Theoretical Psychology, Kaunas, Lithuania Aistė Pranckevičienė aiste_pranckeviciene@fc.vdu.lt SANTRAUKA REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: depresijos pokyčių matavimas, stacionarinis gydymas. Straipsnyje pristatomas naujai sudarytas klausimynas depresijos pokyčiams vertinti ir jo psichometrinės charakteristikos, gautos taikant šį klausimyną stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu. Trumpai pristatomi klausimyno kūrimo etapai: klausimų sudarymas, pilotinis tyrimas ir pagrindinis tyrimas, kurio metu buvo ištirti 195 psichiatrijos stacionare depresiją besigydantys tiriamieji, 35 kitomis psichikos ligomis sergantys tiriamieji ir 76 sveiki dirbantys tiriamieji. Remiantis faktorine klausimų analize buvo sudarytas galutinis 59 klausimų klausimyno depresijos pokyčiams vertinti variantas. Klausimyne išskiriamos 16 depresijos požymių intensyvumo subskalių, kurios gali būti sujungtos į tris bendresnius faktorius: slopinimo, negatyvių jausmų ir vertinimų bei somatinį. Gautas pakankamas viso klausimyno ir atskirų klausimyno skalių patikimumas (0,93-0,52). Sudarytas klausimynas statistiškai patikimai koreliavo su CIDI-SF depresijos interviu rezultatais ir statiškai patikimai skyrė depresija sergančiųjų grupę nuo kitomis psichikos ligomis sergančiųjų ir sveikų tiriamųjų grupių. Vertinant klausimyno jautrumą pokyčiui, 114 depresija sergančių tiriamųjų buvo pakartotinai ištirti gydymo pabaigoje. Rezultatų analizė parodė, jog visas klausimynas ir atskiros jo skalės yra jautrūs pokyčiui bei statistiškai patikimai koreliuoja su paties žmogaus vertinamu būsenos pokyčiu. Siūlomas klausimynas pasižymi psichometrinėmis savybėmis, tinkamomis moksliniam darbui, ir turi platesnes interpretacijos galimybes nei tradiciniai depresijos klausimynai. SUMMARY KEY WORDS: Measurement of depression change, inpatient treatment This article introduces a new questionnaire for evaluation of depression change. The process of the questionnaire development (development of the questions, pilot study and the main study) is discussed. 195 depressed inpatients, 35 inpatients with other psychiatric disorders and 76 healthy workers were evaluated using the questionnaire for depression change evaluation. On the basis of factor analysis the final version of the 59 questions questionnaire was developed. The questions are grouped into 16 subscales of symptom severity. Subscales of symptom severity form three more general factors: vital inhibition, negative feelings and thinking, and somatic. Internal consistency of the scales is adequate ( ). The questionnaire for depression change evaluation significantly correlates with results of CIDI-SF section of Major Depression. Depressed inpatients have significantly higher scores of the questionnaire than inpatients with other psychiatric disorders and healthy controls. For the sensitivity of change evaluation, 114 depressed inpatients were also evaluated at time of discharge. General questionnaire and all separate scales were found to be sensitive for change and correlated with subjective evaluation of change made by the inpatients themselves. The results of the study indicate that the psychometric properties of the questionnaire for depression change evaluation are suitable for scientific work. The design of the questionnaire provides wider interpretation opportunities than traditional questionnaires of depression. 80 teorija ir praktika T. 13 (Nr. 1) Copyright 2007 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN All rights reserved.

2 ĮVADAS Depresija yra vienas iš dažniausių psichikos sutrikimų, o jos daroma žala visuomenei yra didesnė nei daugelio lėtinių ligų [1]. Siekiant sumažinti neigiamų depresijos padarinių mastą, pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama depresijos gydymo, tiek medikamentinio, tiek psichosocialinių intervencijų, efektyvumo tyrimams [2]. Norint atsakyti į klausimą, kiek yra efektyvūs šiuo metu naudojami intervenciniai metodai, aktualia problema tampa tinkamų depresijos vertinimo metodų pasirinkimams. Su šia problema praktiškai susidūrėme vykdydami bendrą Vytauto Didžiojo universiteto Teorinės psichologijos katedros ir Žiegždrių psichiatrinės ligoninės projektą, kuriame buvo siekiama sistemiškai įvertinti sveikimą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu. Depresijai vertinti sukurta daug įvairių instrumentų standartizuotų interviu, savižinos klausimynų, stebėjimo skalių jie skiriasi savo administravimo ypatybėmis, ilgiu, taikymo sritimi, specifiniais privalumais ir trūkumais. Standartizuoti depresijos interviu dažniausiai yra pagrįsti diagnostiniais depresijos požymiais ir skirti diagnozei nustatyti (pvz.: PSO CIDI, sekcija E). Tokio tipo metodai pasižymi dideliu specifiškumu, gerai atitinka klinikinius depresijos kriterijus, tačiau yra mažai jautrūs pokyčiui, nes vertina tik sutrikimo buvimo/nebuvimo kategorijas [3]. Depresijos klausimynai, kuriuos pildo pats pacientas (tokie kaip Beck depresijos inventarijus (BDI), Zung depresijos skalė (ZDS) ir kt.), leidžia kiekybiškai vertinti depresiškumo lygį, taigi geriau atspindi būsenos pokyčius. Tačiau šio tipo klausimynų trūkumas yra tas, jog jie nebūtinai apima pagrindinius depresijos simptomus, atskiros skalės labai skiriasi savo turiniu. Kaip nurodo A.J.Rush ir kt. [4], koreliacija tarp BDI ir Hamiltono depresijos skalės svyruoja tarp 0,61 ir 0,86, o koreliacija tarp ZDS ir Hamiltono depresijos skalės tarp 0,56 ir 0,79, todėl klinikinis įvertinimas ir paties asmens savo savijautos vertinimas gali nesutapti. Dar viena alternatyva psichiatrinės stebėjimo skalės (pvz.: Hamiltono, Montgomery Asberg ir kt.). Stebėjimo skalės užima tarpinę padėtį tarp klinikinio interviu ir klausimyno, nes yra pildomos specialistų, paremtos klinikiniais kriterijais, tačiau su jų pagalba gaunami kiekybiniai vertinimai. Greičiausiai šios savybės lėmė, jog būtent Hamiltono depresijos skalė daugiau nei 40 metų buvo savotišku depresijos lygio ir pokyčių gydymo laikotarpiu vertinimo standartu [5]. Vis dėlto 2004 metais R.M.Bagby su bendraautoriais [5] paskelbta Hamiltono skalės psichometrinių charakteristikų metaanalizė parodė, jog ši metodika turi daug trūkumų, kurių svarbiausi nepakankamas vertintojų suderinamumas atskirų skalės elementų lygyje, per didelis skalės kompleksiškumas, kuris galutinį skalės balą padaro neaiškų ir sunkiai interpretuojamą, nepakankamas skalės faktorinis stabilumas ir neatitiktis šiuolaikinei depresijos sampratai. Šis straipsnis paskatino aktyvias mokslines diskusijas ir iniciatyvą kurti naujas depresijos vertinimo metodikas. Kaip nurodo J.C.Nelson, L.Portera ir A.C.Leon [3], vienas iš didžiausių daugelio šiuo metu egzistuojančių depresijos skalių trūkumų, jog jos leidžia vertinti tik suminį depresijos pokytį, tačiau neleidžia pastebėti smulkių, nors galbūt kliniškai reikšmingų atskirų skundų pokyčių. Tuo tarpu galima tikėtis, jog skirtingi gydymo metodai skirtingai veikia atskirus depresijos simptomus. Antroji problema ne visiškai aiškus, koks konstruktas yra matuojamas įvairiuose klausimynuose. Kaip nurodo B.J.Carroll [6], depresijos samprata ir kriterijai yra sudėtinga problema, nes net ir ligų klasifikacijos remiasi tik aprašomuoju, ateoriniu požiūriu, pasižymi žemu prognostiniu validumu ir aiškinamąja galia. Vis dėlto, J.C.Nelson, L.Portera ir A.C.Leon [3] nuomone, sudarant klausimyną, turėtų būti siekiama atskirti pagrindinius, arba kamieninius, ir šalutinius depresijos požymius. Be jau minėtų trūkumų, egzistuojantys depresijos klausimynai pasižymi per ilgu (pvz.: dvi savaitės) arba iš viso neapibrėžtu matuojamu laikotarpiu, o vertinant pokytį, ypač santykinai trumpo stacionarinio gydymo laikotarpiu, laiko kriterijus yra labai svarbus. Pvz.: BDI būdingi vertinimų svyravimai net vienos dienos intervalu [7]. Taip pat dažnai skundų vertinimas remiasi tik subjektyviu intensyvumo vertinimu, todėl rezultatas gali priklausyti nuo paties respondento polinkio akcentuoti nusiskundimus. Įvertinę egzistuojančių metodikų trūkumus ir depresijos klausimynų sudarymo rekomendacijas, projektui vykdyti nusprendėme sukurti naują depresijos vertinimo skalę, kuri būtų tinkama depresijos pokyčiams gydymo laikotarpiu vertinti, būtų pildoma paties paciento, pasižymėtų aiškiai apibrėžtu matuojamu laikotarpiu ir leistų vertinti ne vien bendrą būsenos pokytį, bet ir pokyčius atskirų skundų lygiu. KLAUSIMYNO DEPRESIJOS POKYČIAMS VERTINTI (KDPV) RENGIMAS Remiantis TLK-10 [8] depresijos epizodo kriterijais bei papildoma literatūros analize [9] buvo sudarytas su depresija susijusių skundų sąrašas. Sudarant sąrašą buvo siekiama apimti tiek tipinius depresijos požymius (liūdesį, energijos stoką, interesų sumažėjimą ir kt.), teorija ir praktika T. 13 (Nr. 1) 81

3 tiek netipinius, tačiau literatūroje nurodomus kaip susijusius su depresija (somatiniai skundai, nerimo simptomai, dirglumas, konfliktiškumas ir kt.). Iš viso į sąrašą įtraukti 47 skirtingi su depresija susiję skundai. Jie ekspertiniu būdu buvo suskirstyti į bazinius (energijos stoka, nuovargis, interesų sumažėjimas, liūdesys, polinkis į savižudybę, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, kaltė, bevertiškumo jausmas, nepasitikėjimas savimi, pesimizmas, atminties problemos, dėmesio problemos, nerimas, pablogėjusi fizinė sveikata, irzlumas, sumažėjęs lytinis potraukis ir psichozės simptomai) ir papildomus, kurie turėtų išplėsti ir patikslinti bazinių skundų vertinimą (pvz.: bazinis nusiskundimas miego problemos, papildomi nusiskundimai: ankstyvas nubudimas, košmarai, neramus miegas naktį, mieguistumas dieną, nuovargis ryte). Klausimai bazinių skundų tema buvo formuluojami taip, jog būtų galima vertinti nusiskundimo buvimą per savaitę (pvz.: Ar pastarąją savaitę jūs jautėte, kad jums trūksta energijos? Atsakymų variantai taip/ne), subjektyvų nusiskundimo intensyvumą (pvz.: Kaip stipriai jums trūko energijos pastarąją savaitę? Atsakymų variantai skalėje nuo 0 iki 4, kur 0 netrūko energijos, 4 labai stipriai trūko) ir nusiskundimo dažnumą per savaitę (Kaip dažnai jums trūko energijos pastarąją savaitę? Atsakymų variantai skalėje nuo 0 iki 3, kur 0 netrūko energijos; 3 trūko kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną). Papildomi nusiskundimai buvo vertinami tik klausiant apie jų buvimą per savaitę (pvz.: Ar pastarąją savaitę buvo tokių dienų, jog jums trūko energijos net atsikelti iš lovos? Atsakymų variantai taip/ne). Pirminį klausimų sąrašą sudarė 79 klausimai. PILOTINIS TYRIMAS Pradinis pilotinis klausimų formuluočių įvertinimas atliktas kalbantis su 12 depresija sergančių tiriamųjų, besigydančių Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje, bei trimis sveikais tiriamaisiais, pakviestais patogiosios atrankos būdu. Pilotinio tyrimo metu paaiškėjo, jog taikant sudarytą klausimyną stacionare, daugelis tiriamųjų skundžiasi sunkumu susikaupti ir savarankiškai pildyti klausimyną, todėl buvo nuspręsta tyrimą atlikti struktūruoto interviu forma. Sveikų tiriamųjų grupėje sunkumų pildant klausimyną savarankiškai neiškilo, todėl šioje grupėje klausimynas buvo pateiktas savižinos klausimyno forma. PAGRINDINIS TYRIMAS Sudarytu klausimynu ištirti 195 depresija sergantys tiriamieji, besigydantys Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje, Depresijų skyriuje. 125 (64,1 proc.) tiriamiesiems buvo diagnozuotas depresijos ar pasikartojantis depresijos epizodas (vidutinis amžius 45,3±13,3), 70 (35,9%) kiti depresiniai sutrikimai (vidutinis amžius 47,3±17,5). Tyrimas buvo atliekamas per pirmas 5 dienas nuo gydymosi stacionare pradžios. Siekiant įvertinti klausimyno jautrumą pokyčiui, 114 tiriamųjų buvo pakartotinai ištirti gydymo pabaigoje, iš jų 72 (63,2 proc.) buvo diagnozuotas depresijos epizodas ar pasikartojantis depresijos epizodas (vidutinis amžius 47,4±11,6), 42 (36,8 proc.) buvo nustatyti kiti depresiniai sutrikimai (vidutinis amžius 48,7±16,7). Vidutinis intervalas tarp tyrimų buvo 29.8 ± 10.3 dienos. Būsenos pokyčiui vertinti gydymo pabaigoje tiriamiesiems buvo užduodamas papildomas klausimas (Kaip gydymas ligoninėje paveikė jūsų gyvenimą? Atsakymo variantai: 4 labai pagerino, 3 šiek tiek pagerino, 2 nepakeitė, 1 pablogino). Klausimyno diagnostinei vertei nustatyti buvo ištirti 35 kitomis psichikos ligomis sergantys tiriamieji (vidutinis amžius 40,9±12,3), besigydantys kituose Žiegždrių psichiatrinės ligoninės skyriuose. Lyginamajai sveikų tiriamųjų grupei sudaryti buvo ištirti 98 vienos Ukmergės įmonės darbuotojai. Siekiant kontroliuoti depresiškumo lygį lyginamojoje grupėje buvo naudojami du papildomi klausimai, pasiūlyti A.Goštauto [10], bei pagrįsti CIDI klinikinės depresijos kriterijais (Ar jus ištinka dvi savaites ar ilgiau trunkančios sumažėjusio aktyvumo būsenos, kai kasdien jaučiatės praradęs energiją, mažai darbingi, nuolat nuvargę, nepajėgiate pradėti net ir paprasto darbo? Ar jus ištinka pablogėjusios nuotaikos būsenos, trunkančios dvi savaites ar ilgiau, kai kasdien būna liūdna, norisi verkti, niekas nedžiugina?). Analizei buvo atrinkti tik tie tiriamieji, kurie nurodė, jog per pastarąsias dvi savaites jiems nėra būdinga nuolat pablogėjusi nuotaika ar energijos netekimas. Galutinę analizės grupę sudarė 76 tiriamieji (vidutinis amžius 47,2±11,2). Sudaryto klausimyno depresijos pokyčiams vertinti validumas buvo tikrinimas lyginant rezultatus su struktūruoto depresijos interviu, parengto pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos sudėtinio tarptautinio diagnostinio interviu, trumpos versijos (Composite International Diagnostic Interview Short Form CIDI-SF [11], didžiosios depresijos sekcijos rezultatais. Didžiosios depresijos epizodas šiuo struktūruotu interviu nustatomas, jei depresiška nuotaika ir/ar interesų sumažėjimas yra ne mažiau kaip dvi savaites, kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną, visą dieną ar didžiąją dienos dalį, taip pat yra bent trys kiti depresijos požymiai. 82 teorija ir praktika T. 13 (Nr. 1)

4 1 LENTELĖ. TIRIAMŲJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL DIAGNOZĘ IR LYTĮ Diagnostinė grupė Vyrai Moterys Iš viso Depresijos epizodas ar pasikartojantis depresijos 32 (26,5 proc.) 93 (74,4 proc.) 125 (100 proc.) epizodas (F31. F32., F33.) Kiti depresiniai sutrikimai (F25., F06.32, F43.1 ir 20 (28,6 proc.) 50 (71,4 proc.) 70 (100 proc.) kt.) Kiti psichikos sutrikimai 12 (34,3 proc.) 23 (65,7 proc.) 35(100 proc.) Sveikų tiriamųjų grupė 26 (34,2 proc.) 50 (65,8 proc.) 76 (100 proc.) REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS Pirmame analizės etape, naudojant tik depresija sergančiųjų duomenis (N=195), buvo atlikta faktorinė analizė, taikytas pagrindinių komponenčių metodas ir įstrižas ašių pasukimas Oblimin su Kaiser normalizacija. Pradinis modelis išskyrė 23 faktorius, kurių tikrinė reikšmė didesnė už vieną, paaiškinančius 74,9 proc. bendrosios dispersijos. Siekiant sumažinti klausimų skaičių iš klausimyno buvo šalinami klausimai, kurių faktorinė apkrova nei viename faktoriuje neviršijo 0,4, taip pat faktoriai, kuriuos sudarė mažiau nei trys klausimai. Kiekvieną kartą pašalinus klausimus, faktorinės analizės procedūra buvo kartojama. Tokiu būdu buvo pašalinta 20 klausimų ir apsistota ties 16 faktorių modeliu, paaiškinančiu 75,17 proc. bendrosios dispersijos, Kaiser, Meyer, Olkin (KMO) rodiklis 0,83. Kiek netikėtas rezultatas, jog iš analizės buvo pašalinti klausimai apie negalėjimą džiaugtis, verkimą, daugelį miego nusiskundimų, sumažėjusį lytinį potraukį ir daugelis somatinių skundų. Galima daryti prielaidą, jog šių nusiskundimų priežastys yra heterogeniškos arba šie nusiskundimai labiau būdingi specifinėms pacientų grupėms, todėl šie klausimai nesudarė vienodos struktūros. Įvertinus klausimus, kurie buvo priskirti faktoriams, nustatyta, jog daugelis faktorių gali būti interpretuojami kaip atskirų nusiskundimų intensyvumo vertimo subskalės (pvz.: energijos stokos faktorių sudarė klausimai apie energijos stokos buvimą, subjektyvų intensyvumą, dažnumą ir nuovargio jausmą rytais). Remiantis faktorinės analizės rezultatais, buvo apskaičiuota 16 nusiskundimų intensyvumo subskalių. Subskalėms priskirti klausimai ir subskalių pavadinimai pateikiami 2 lentelėje. 2 LENTELĖ. SKUNDŲ INTENSYVUMO SKALES SUDARANTYS KLAUSIMAI IR SUBSKALIŲ PATIKIMUMAS Nr. Subskalės pavadinimas Klausimai Maksimalus pirminis vertinimas Cronbach α, N= Energijos stoka ,83 2. Nuovargis ,82 3. Interesų sumažėjimas ,86 4. Liūdesys ,82 5. Pesimizmas ,87 6. Suicidiškumas ,86 7. Miego sutrikimai ,73 8. Sumažėjęs apetitas ,82 9. Kaltės jausmas , Nepasitikėjimas savimi (1-10.) , Kognityviniai sunkumai (1-11.) , Nerimas , Baimingumas , Vegetaciniai simptomai , Dirglumas , Tikrovės suvokimas ,82 teorija ir praktika T. 13 (Nr. 1) 83

5 Siekiant gauti labiau apibendrintą klausimyno struktūrą, nuspręsta dar kartą faktorizuoti duomenis, tačiau naudojant ne pirminius klausimus, o nestandartizuotus subskalių įverčius. Kaip ir ankstesnės analizės atveju, naudotas pagrindinių komponenčių metodas ir įstrižas ašių pasukimas, leidžiantis išskirtiems faktoriams koreliuoti. Šį kartą gautas trijų faktorių modelis, paaiškinantis 50,7 proc. bendrosios dispersijos, KMO rodiklis 0,89. Klausimyno subskalių faktorinės apkrovos pateikiamos 3 lentelėje. Netikėtas rezultatas, jog liūdesio subskalės faktorinė apkrova visuose faktoriuose buvo mažesnė už 0,4. Kadangi liūdesys yra vienas iš pagrindinių depresijos požymių, nuspręsta liūdesio subskalę vis dėlto priskirti antrajam faktoriui. Remiantis faktorius sudarančiais kintamaisiais, antrąjį faktorių galima interpretuoti kaip susijusį su vitaliniu slopinimu, nes jis apima energijos, interesų, nuovargio, sumažėjusio apetito ir liūdesio subskales. Tai pagrindiniai, arba kamieniniai, depresijos simptomai. Pirmasis faktorius apima subskales, susijusias neigiamais jausmais ir vertinimais: irzlumas, nepasitikėjimas savimi, kaltės jausmas, nerimas, pesimistinis požiūris į ateitį ir save, baimingumas, suicidiškumas ir pakitęs tikrovės suvokimas. Šis faktorius apima psichologinį ar interpretacinį depresijos komponentą ir asmens reakcijas į ligą. Trečiasis faktorius gali būti interpretuojamas kaip somatinis faktorius, nes apima miego sunkumus, vegetacinius simptomus ir kognityvinius sunkumus. Remiantis faktorinės analizės rezultatais, buvo apskaičiuotos trys išvestinės skalės. Išvestines skales sudarančios subskalės pateikiamos 4 lentelėje. Pradinio šešiolikos faktorių modelio paaiškinamos dispersijos procentas buvo didesnis nei trijų faktorių modelio. Tačiau ir trijų faktorių modelio paaiškinamos dispersijos procentą (50,7 proc.) galima laikyti pakankamu. Gautas paaiškinamos dispersijos procentas panašus į kitų depresijos klausimynų paaiškinamos dispersijos procentą. Pvz.: A.Mykletun, E. Stordal, A.A.Dahl [12] nurodo, jog HAD dviejų faktorių modelis paaiškina 57 proc. dispersijos. J.L. Viljoen ir kt. [13], nagrinėję BDI faktorinę struktūrą, nurodo, jog dviejų faktorių modelis paaiškina 53 proc. dispersijos. Hamiltono depresijos inventarijaus keturių faktorių modelis paaiškina nuo 49 proc. iki 53 proc. dispersijos [14]. Viso KDPV ir atskirų jo subskalių vidinis suderinamumas skaičiuotas visoje tiriamųjų imtyje (N=306), rezultatai pateikiami 2 ir 4 lentelėse. Gauti gana aukšti skalių vidinio suderinamumo rodikliai, išskyrus vegetacinių simptomų subskalę (α =0,52) ir somatinę skalę (α =0,66). Gauti KDPV išvestinių skalių vertinimai gana aukštai koreliavo. Rezultatai pateikiami 5 lentelėje. Suminis KDPV balas, taip pat trys išvestinės skalės statistiškai reikšmingai koreliavo su CIDI-SF vertini- 3 LENTELĖ. FAKTORIAMS PRISKIRIAMŲ SUBSKALIŲ FAKTORINĖS APKROVOS Subskalės pavadinimas 1 faktorius 2 faktorius 3 faktorius Irzlumas 0,74 Nepasitikėjimas savimi 0,66 Kaltės jausmas 0,62 Tikrovės suvokimas 0,61 Nerimas 0, Pesimizmas 0, Suicidiškumas 0,50 Baimingumas 0,47 Nuovargis Energijos stoka Interesų sumažėjimas Apetito sumažėjimas Liūdesys Miego sutrikimai 0,77 Vegetaciniai simptomai 0,56 Kognityviniai sunkumai ,48 84 teorija ir praktika T. 13 (Nr. 1)

6 4 LENTELĖ. IŠVESTINIŲ KDPV SKALIŲ IR VISO KLAUSIMYNO PATIKIMUMAS Skalės pavadinimas Sudarančios subskalės Cronbach α, N=306 Negatyvių jausmų ir vertinimų Irzlumas, nepasitikėjimas savimi, kaltės jausmas, nerimas, 0,87 skalė pesimizmas, baimingumas, suicidiškumas, tikrovės suvokimas. Slopinimo skalė Energijos stoka, nuovargis, interesų sumažėjimas, liūdesys, 0,87 apetito sumažėjimas. Somatinė skalė Miego sutrikimai, vegetaciniai simptomai, kognityviniai 0,66 sunkumai. Suminis depresijos balas Visi klausimai. 0,93 5 LENTELĖ. KDPV IŠVESTINIŲ SKALIŲ TARPUSAVIO KORELIACIJOS Skalė Negatyvių jausmų ir Slopinimo skalė Somatinė skalė vertinimų skalė Negatyvių jausmų ir vertinimų skalė - - Slopinimo skalė 0,76 - Somatinė skalė 0,72 0,75-6 LENTELĖ. KDPV IR CIDI-SF KORELIACIJOS Skalė CIDI-SF Negatyvių jausmų ir vertinimų skalė 0,48** Slopinimo skalė 0,61** Somatinė skalė 0,48** Suminis depresijos balas 0,61** **p<0,01 mu. Kaip ir galima buvo tikėtis, aukštesnė koreliacija nustatyta tarp CIDI-SF ir slopinimo skalės, nes būtent ši skalė apima kamieninius depresijos požymius, matuojamus ir klinikiniame interviu. Rezultatai pateikiami 6 lentelėje. Palyginus KDPV suminio vertinimo ir trijų išvestinių skalių balus depresija sergančiųjų, kitais psichikos sutrikimais sergančiųjų ir sveikų tiriamųjų grupėse, nustatyti reikšmingi grupių skirtumai. Depresija sergantys tiriamieji pasižymėjo aukštesniu suminiu KDPV balu, taip pat aukštesniais trijų išvestinių skalių vertinimais nei sergantys kitomis psichikos ligomis ar sveiki tiriamieji. Palyginimo rezultatai pateikiami 7 lentelėje. Analizuojant KDPV jautrumą pokyčiui, palyginti 114 depresija sergančių tiriamųjų klausimyno rezultatai gydymo pradžioje ir pabaigoje. Nustatyta, jog gydymo metu keitėsi visų KDPV nusiskundimų intensyvumo subskalių, taip pat trijų išvestinių skalių vertinimai bei suminis KDPV balas. Rezultatai pateikiami 8 lentelėje. KDPV subskalių rodikliai ir suminis vertimas gydymo pabaigoje taip pat statistiškai patikimai koreliavo su paties žmogaus pagerėjimo įvertinimu: kuo geriau žmogus vertino gydymo rezultatą, tuo mažesni buvo 7 LENTELĖ. KLAUSIMYNO REZULTATŲ PALYGINIMAS SKIRTINGOSE TIRIAMŲJŲ GRUPĖSE Skalė Depresijos epizodo diagnozė, N=125 Kiti depresiniai sutrikimai, N=70 Kiti psichikos sutrikimai, N=35 Sveikų tiriamųjų lyginamoji grupė, N=76 Negatyvių jausmų ir vertinimų 34,3±15,5 29,5±14,8* 22,7±17,8** 7,6±9,8** skalė Slopinimo skalė 27,0±8,5 23,7±10,0* 15,7±12,1** 6,8±6,6** Somatinė skalė 11,3±4,4 11,2±4,8 7,7±4,6** 3,7±3,5** Suminis depresijos balas 72,6±24,3 64,3±25,1* 46,1±31,6** 18,1±17,6** *p<0,05; **p<0,0001 teorija ir praktika T. 13 (Nr. 1) 85

7 8 LENTELĖ. KDPV REZULTATŲ POKYČIAI STACIONARINIO DEPRESIJOS GYDYMO LAIKOTARPIU Gydymo pradžia Gydymo pabaiga Skalė Vid. Std. nuok. Vid. Std. nuok. t l.l. p Energijos stoka 6,6 2,8 2,6 3,2 12, ,001 Nuovargis 5,9 3,1 2,0 3,0 11, ,001 Interesų sumažėjimas 6,1 2,6 1,7 2,8 13, ,001 Liūdesys 6,3 1,9 2,3 2,7 16, ,001 Pesimizmas 6,9 3,9 2,8 3,9 10, ,001 Suicidiškumas 4,5 3,9 0,7 1,9 11, ,001 Miego sutrikimai 4,1 2,1 1,4 1,8 12, ,001 Sumažėjęs apetitas 2,0 1,5 0,4 1,0 9, ,001 Kaltės jausmas 3,8 3,3 1,6 2,5 6, ,001 Nepasitikėjimas savimi 3,1 3,0 1,4 2,3 6, ,001 Kognityviniai sunkumai 5,1 3,0 3,3 2,8 6, ,001 Nerimas 5,6 2,3 2,0 2,7 12, ,001 Baimingumas 2,8 1,3 1,3 1,5 10, ,001 Irzlumas 4,9 3,2 1,5 2,5 11, ,001 Vegetaciniai simptomai 1,9 1,0 1,3 1,0 6, ,001 Tikrovės suvokimas 0,7 1,5 0,3 1,2 2, ,03 Slopinimo skalė 26,9 8,4 9,1 10,2 18, ,001 Somatinė skalė 11,2 4,7 5,9 4,4 12, ,001 Negatyvių jausmų ir vertinimų skalė 32,2 15,5 11,7 13,6 14, ,001 Suminis KDPV balas 70,3 24,6 26,7 25,7 18, ,001 9 LENTELĖ. SUBJEKTYVIAI VERTINAMO GYVENIMO PAGE- RĖJIMO IR KDPV SĄSAJOS Skalės Subjektyviai vertinamas gyvenimo pagerėjimas Suminis KDPV balas -0,42** Negatyvių jausmų ir vertinimų -0,35** skalė Slopinimo skalė -0,43** Somatinė skalė -0,41** KDPV skalių vertinimai. Rezultatai pateikiami 9 lentelėje. Apibendrinant galima teigti, jog sukurtas klausimynas, leidžiantis analizuoti depresijos struktūrą ir depresijos pokyčius gydymo metu keliais lygiais nuo specifinių skundų iki apibendrinto įvertinimo. Gautos klausimyno psichometrinės charakteristikos yra pakankamos, išskyrus vegetacinių simptomų subskalę ir somatinę subskalę, kurių rezultatai turėtų būti vertinami atsargiai, šios skalės dar turėtų būti tobulinamos. Klausimynas yra jautrus būsenos pokyčiui stacionarinio gydymo laikotarpiu, leidžia matuoti tiek bazinius depresijos simptomus, tiek psichologinį depresijos komponentą, susijusį su negatyviu mąstymu ir išgyvenimais. Sukurtas klausimynas pasižymi aiškiai apibrėžtu matuojamu laikotarpiu (viena savaitė), yra pildomas paties tiriamojo, todėl išvengiama vertintojų suderinamumo problemos, kuri būdinga daugeliui stebėjimų skalių. Sudarytas klausimynas yra orientuotas į depresijos pokyčių matavimą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu. Klausimyno vertei ir taikymo galimybėms kitose psichikos sveikatos priežiūros grandyse nustatyti reikalingi papildomi tyrimai. Kadangi mūsų tyrime buvo tirti tik stacionare besigydantys žmonės, šiame etape nebuvo galima įvertinti klausimyno jautrumo depresijos lygiui nustatyti. Tai, jog tiriamieji, kuriems buvo nustatyta depresijos epizodo diagnozė, skyrėsi nuo tiriamųjų, kuriems buvo diagnozuoti kiti depresiniai sutrikimai, negatyvių jausmų ir slopinimo skalių bei viso KDPV vertinimu, skatina daryti prielaidą, jog klausimynas yra pajėgus atspindėti depresijos sunkumą, tačiau šiai prielaidai pagrįsti reikalingi papildomi 86 teorija ir praktika T. 13 (Nr. 1)

8 tyrimai. Populiacinės sveikų tiriamųjų grupės ištyrimas KDPV leistų nustatyti atskirų depresijos požymių pasiskirstymą bendrojoje populiacijoje bei pagrįstai nustatyti atskaitos tašką depresiškiems ir sveikiems tiriamiesiems atskirti. Taip pat vertėtų patikrinti faktorinę klausimyno struktūrą bendrojoje populiacijoje, įvertinti KDPV rodiklių stabilumą. IŠVADOS Sukurtas klausimynas depresijos pokyčiams vertinti, pasižymintis pakankamai geromis psichometrinėmis savybėmis ir platesnėmis interpretacijos galimybėmis nei tradiciniai depresijos klausimynai. KDPV yra jautrus depresijos pokyčiui stacionarinio gydymo laikotarpiu, lengvai taikomas. Straipsnyje skelbiamas klausimynas gali būti naudojamas moksliniams tikslams. LITERATŪRA 1. Ayuso-Mateos J.L., Vazquez-Barquero J.L., Dowrick C., Lehtinen V., Dalgard O.S. Wilkinson C. et. al.. Depressive disorders in Europe: prevalence figures from the ODIN study. Brit J Psychiat. 2001; 179, Zimmerman M., Posternak M.A., Chelminski I. Using s self-report depression scale to identify remission in depressed outpatients. Am J Psychiat. 2004; 161, Nelson J.C., Portera L., Leon A.C. Assessment of outcome in depression. J Psychopharmacol. 2006; 20 (4), Rush A.J., Trivedi M.H., Carmody T.J. et al. Self-reported depressive symptom measures: sensitivity to detecting change in a randomized, controlled trial of chronically depressed, nonpsychotic outpatients. Neuropsychopharmacol. 2005; 30, Bagby R.M., Ryder A.G., Schuller D.R. Marshall M.B. The Hamilton Depression Rating Scale: has the gold standard become a lead weight? Am J Psychiat. 2004; 161, Carroll B.J. Why the Hamilton Depression Rating Scale Endures. Am J Psychiat. 2005; 162, Richter P., Werner J., Heerlein A., Kraus A., Sauer H. On the validity of the Beck Depression inventory: a review. Psychopathology. 1998, 31, 3, TLK-10 Psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. Kaunas: Medicina, Hamilton M. Mood disorders: clinical features. In: Kaplan H.I., Sadock B.J., editors. Comprehensive textbook of psychiatry. Maryland: Williams&Wilkins; p Goštautas A., Goštautaitė-Midttun N., Žekas R. Relationship between low subjective assessment of living conditions and quality of life. Proceedings of the 2 nd WHO International Housing and Health Symposium. September 29 October 1, 2004, Vilnius, Lithuania Walters E.E., Kessler R.C., Nelson C.B., Mroczek D. Scoring the World Health Organization s Composite International Diagnostic Interview Short Form (CIDI-SF). WHO, Mykletun A., Stordal E., Dahl A.A. Hospital Anxiety and Depression (HAD scale: factor structure, item analyses and internal consistency in a large population. Brit J Psychiat. 2001; 179, Viljoen J.L., Iverson G.L., Griffith S., Woodward T.S. Factor structure of the Beck Depression Inventory II in a medical outpatient sample. J Clin Psychol Med S. 2004; 10 (4), Dozois D.J.A. The psychometric characteristics of the Hamilton Depression Inventory. J Pers Assess. 2003; 80(1), Straipsnis gautas 2006 m. lapkričio 20 d., aprobuotas 2007 m. sausio 15 d. Received November 20, 2006, accepted January 15, 2007 teorija ir praktika T. 13 (Nr. 1) 87

9 PRIEDAS. KLAUSIMYNAS DEPRESIJOS POKYČIAMS VERTINTI Šiame klausimyne teiraujamasi apie kai kuriuos nusiskundimus sveikata bei šių nusiskundimų stiprumą ir dažnumą per paskutinę savaitę. Pažymėkite tą atsakymą, kuris geriausiai atitinka jūsų savijautą paskutinę savaitę. Dėkojame už bendradarbiavimą. Klausimai 1. Ar pastarąją savaitę jūs jautėte, kad jums trūksta energijos? 1.1. Kaip stipriai jums trūko energijos pastarąją savaitę? 0 netrūko energijos; 1 šiek tiek trūko; 2 vidutiniškai trūko; 3 stipriai trūko; 4 labai stipriai trūko; 1.2. Kaip dažnai jums trūko energijos pastarąją savaitę? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 netrūko energijos 1.3. Ar pastarąją savaitę rytais nubundate pavargęs (-usi) ir nepailsėjęs (-usi)? 2. Ar pastarąją savaitę ką nors dirbdama (-s) pavargstate greičiau negu jums įprasta? 2.1. Kaip greitai pastarąją savaitę jūs pavargstate? 0 kaip įprasta; 1 šiek tiek greičiau nei įprasta; 2 vidutiniškai greičiau nei įprasta 3 daug greičiau nei įprasta; 4 ypač greitai; 2.2. Kaip dažnai jus vargino greitas nuovargis pastarąją savaitę? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 nevargino; 2.3. Ar pastarąją savaitę buvo tokių dienų, kai jūs buvote per daug pavargęs ką nors daryti? 3. Ar per pastarąją savaitę jus mažiau domina daugelis dalykų, kurie anksčiau buvo įdomūs? 3.1. Kiek yra sumažėjęs jūsų domėjimasis įvairiais dalykais pastarąją savaitę? 0 nesumažėjęs; 1 šiek tiek; 2 vidutiniškai; 3 stipriai; 4 labai stipriai; 3.2. Kaip dažnai per pastarąją savaitę jūs jautėte, kad daugelis dalykų jums nebeįdomūs? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 domėjimasis nėra sumažėjęs; 4. Ar per pastarąją savaitę jautėtės liūdna (-s) ir prislėgta (-s)? 4.1. Kaip stipriai jus vargino liūdesys ir prislėgta nuotaika pastarąją savaitę? 0 nėra liūdesio ir prislėgtumo; 1 šiek tiek vargina; 2 vidutiniškai vargina; 3 stipriai vargina; 4 labai stipriai vargina; 4.2. Kaip dažnai jūs buvote liūdna (-s) ir prislėgta (-s) pastarąją savaitę? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 nebuvau liūdna (-s) ir prislėgta (-s) 5. Ar pastarąją savaitę ateitis jums atrodė beviltiška? 5.1. Ar dažnai per pastarąją savaitę jums atrodė, kad ateitis yra beviltiška? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 neatrodė, kad ateitis beviltiška; 5.2. Ar dažnai per pastarąją savaitę galvojote, kad gyvenimas neturi prasmės? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 negalvojau; 5.3. Ar pastarąją savaitę jūs jautėtės bevertis (-ė)? 5.4. Ar dažnai jautėtės bevertis (-ė) pastarąją savaitę? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 nesijaučiau bevertis (-ė); Suma 88 teorija ir praktika T. 13 (Nr. 1)

10 Klausimai 6. Ar per pastarąją savaitę dažnai galvojote apie mirtį (savo paties, kitų ar mirtį apskritai)? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 negalvojau; 6.1. Ar dažnai per pastarąja savaitę galvojote apie savižudybę? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 negalvojau; 6.2. Kaip dažnai per pastarąją savaitę kūrėte planus, kaip galėtumėte nusižudyti? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 nekūriau; 6.3. Ar pastarąją savaitę bandėte žudytis? 1 taip; 0 - ne 7. Ar pastarąją savaitę jus vargino miego sutrikimai? 7.1. Kaip dažnai pastarąją savaitę buvo miego sutrikimų? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną naktį; naktis per savaitę; 1 rečiau; 0 miegu gerai; 7.2 Ar pastarąją savaitę vakarais jums sunku užmigti, vargina nemiga? 7.3. Ar pastarąją savaitę jūsų miegas negilus, būna, kad nubundate vidury nakties? 1 taip, 0 ne; 8. Ar pastarąją savaitę sumažėjo jūsų apetitas? 8.1. Ar jūs dabar valgote mažiau nei įprasta? 1 taip, 0 ne; 8.2. Ar būna taip, kad jus tiesiog reikia versti valgyti? 1 taip; 0 ne. 8.3 Ar pastarąją savaitę mažėjo jūsų svoris? 9. Ar per pastarąją savaitę jautėtės kalta (-s)? 9.1. Kaip stipriai jūs jaučiatės kalta (-s) pastarąją savaitę? 0 nesijaučiau kaltas; 1 šiek tiek; 2 vidutiniškai; 3 stipriai; 4 labai stipriai; 9.2. Ar dažnai jautėtės kalta (-s) pastarąją savaitę? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 - nesijaučiau kaltas; 9.3. Ar pastarąją savaitę jus aplanko mintys, kad už savo klaidas turėtumėte būti baudžiama (-s)? 10. Ar pastarąją savaitę jūs jautėte, jog pasitikite savimi? Gal galėtumėte įvertinti, kiek jūs savimi nepasitikite pastarąją savaitę? 0 pasitikiu savimi; 1 šiek tiek nepasitikiu; 2 vidutiniškai nepasitikiu; 3 gana stipriai nepasitikiu; 4 visiškai nepasitikiu savimi; Ar dažnai jautėtės nepasitikintis savimi pastarąją savaitę? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 pasitikiu savimi; 11. Ar pastarąją savaitę jūsų atmintis gera? 11.1 Gal galėtumėte įvertinti, kiek yra pablogėjusi jūsų atmintis? 0 atmintis gera; 1 šiek tiek pablogėjusi; 2 vidutiniškai pablogėjusi; 3 stipriai pablogėjusi; 4 labai stipriai pablogėjusi; 11.2 Ar pastarąją savaitę jums sunkiau susikaupti negu jums įprasta? Gal galėtumėte įvertinti, kiek jums sunkiau susikaupti pastarąją savaitę? 0 nėra sunkumų susikaupti; 1 šiek tiek sunkiau; 2 vidutiniškai sunku 3 daug sunkiau; 4 visiškai nebegaliu susikaupti; Suma teorija ir praktika T. 13 (Nr. 1) 89

11 Klausimai 12. Ar pastarąją savaitę jus vargina nerimas? Kaip stipriai jus vargina nerimas pastarąją savaitę? 0 nevargina; 1 šiek tiek vargina; 2 vidutiniškai vargina; 3 stipriai vargina; 4 labai stipriai vargina; Ar dažnai per pastarąją savaitę nerimavote? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 nerimas nevargino; 13. Ar pastarąją savaitę jus vargina įkyrios, pasikartojančios mintys ar vaizdiniai? Ar pastarąją savaitę kartais be aiškios priežasties jus apima baimė? Ar pastarąją savaitę dažnai atrodo, kad tuoj atsitiks kažkas blogo? Ar pastarąją savaitę jaučiate vidinę įtampą? Norėtume jūsų paklausti apie kai kurias sveikatos problemas 14. Ar pastarąją savaitę jus vargina širdies plakimas, tachikardija? Ar pastarąją savaitę turėjote virškinimo sutrikimų, vargino pykinimas, pilvo pūtimas? Ar pastarąją savaitę jus vargina sausumas burnoje? 15. Ar pastarąją savaitę jaučiatės irzlus (-i) ir sudirgęs (-usi)? Gal galėtumėte įvertinti, kaip stipriai esate sudirgęs (-usi) ir irzlus (-i) pastarąją savaitę? 0 nėra dirglumo; 1 šiek tiek dirglus (-i); 2 vidutiniškai dirglus (-i); 3 daug dirglesnis (-ė); 4 ypač dirglus (-i); Kaip dažnai jautėtės dirglus (-i) ir suirzęs (-usi) per pastarąją savaitę? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 nebuvo padidėjusio dirglumo; Ar pastarąją savaitę buvo taip, kad jums norėjosi šaukti, ginčytis ar net susimušti? 16. Ar pastarąją savaitę kartais atrodo, kad aplinka yra keista, svetima, nereali? Kaip dažnai per pastarąją savaitę jums atrodė, kad aplinka keista, svetima, nereali? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 aplinka neatrodė keista; Ar pastarąją savaitę buvo dienų, kai jūsų paties (-čios) mintys, poelgiai, jausmai jums atrodė svetimi, nerealūs? Kiek buvo tokių dienų? 3 kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną; dienas per savaitę; 1 rečiau; 0 mano paties (-čios) mintys, jausmai man neatrodo keisti; Suma Suma 90 teorija ir praktika T. 13 (Nr. 1)