vystymas (1 pav). Galios suteikimas. Pagal gautus duomenis, galima teig- 1 lentelė. Organizacijos kultūros tyrimo diagnostiniai kintamieji

Transcription

1 10 struktūras, reguliavimus ir ataskaitinius santykius pasirodo esančios negatyviai susijusios su kokybės gerinimo veikla [11]. Sveikatos apsaugos sistemos pokyčiai neabejotinai kelia įtampą sveikatos organizacijose. Šiame kontekste itin svarbios tampa ne tik sveikatos vadybos, bet ir organizacijos kultūros problemos. Vienas esminių organizacijos tobulinimo uždavinių sukurti palankią organizacijos kultūrą, pasižyminčią bendradarbiavimo kultūra, vertybėmis, darbuotojų požiūriu į organizaciją, kaip būtiną sąlygą siekti kokybiškesnių rezultatų. Svarbus vaidmuo tenka medicinos personalo kultūrai. Nuo jos priklauso personalo darbingumas, geranoriškumas kuriant saugią aplinką pacientams. Darbo tikslas - atskleisti N ligoninės kultūrą slaugytojų požiūriu. TYRIMO METODIKA Tyrimo imtį sudarė N ligoninės slaugytojos. Iš viso apklausta 10 respondentų (klausimynus grąžino 146), klausimynų grįžtamumas 97,3 proc. Didelį klausimynų grįžtamumą teigiamai veikė savanoriškas respondentų dalyvavimas apklausoje. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti demografinius veiksnius. Manoma, kad jie potencialiai gali daryti įtaką vertinant požiūrį į organizacijos kultūrą. Pavyzdžiui, dėl įvairių požiūrių ir patirties, skirtingo išsilavinimo respondentai gali įvairiai vertinti tuos pačius objektyvios tikrovės reiškinius. Respondentų amžius yra svarbi tyrimo imties charakteristika. Slaugytojų amžiaus kreivė rodo, kad tyrimo imtyje dominuoja vidutinio amžiaus respondentai. Paaiškėjo, kad daugiausia yra 36 0 amžiaus respondentų. Dauguma (33,3%) apklausoje dalyvavusių slaugytojų turi 20 ir daugiau darbo stažą. Tai atspindi didesnę slaugytojų darbo patirtį. Kiekybiniam tyrimui taikytas 64 klausimų klausimynas, kuriame klausimai suskirstyti į tris blokus: 1) instrukcija, 2) diagnostinių kintamųjų blokas (60 uždaro tipo klausimai), 3) demografinių klausimų blokas (4 uždaro tipo klausimai). Tyrimo instrumentarijus remiasi Denison (2000) parengta metodologija. Organizacijos kultūros modelio pagrindą sudaro keturi kultūros bruožai: įsitraukimas, nuoseklumas, adaptyvumas ir misija. Kiekvienas iš šių bruožų yra matuojamas trimis diagnostiniais kintamaisiais, o kiekvieną iš šių kintamųjų įvertina penki klausimai (1 lentelė). Kultūros bruožams, pagal Denison modelį, priskiriamos spalvos: įsitraukimo - žalia, nuoseklumo - geltona, adaptyvumo - mėlyna, o misijos raudona. Klausimyne buvo naudojamos Likerto skalės. Likerto skalių struktūra buvo sudaryta iš teiginių, kuriuos tiriamieji vertino išsakydami sutikimą nesutikimą. Pasirinktas keturių pakopų atsakymo formatas, laipsniuojant sutikimą ir nesutikimą. Pildydami klausimynus, tiriamieji klausimyno indikatorius turėjo pažymėti pagal žymeklio raišką (rutuliuko dydį). Mažiausias visiškai nesutinku, didžiausias visiškai sutinku. Taikyta atsakymų interpretacija: vertinimo tendencija (aritmetinis vidurkis), artėjanti prie skaičiaus 4, rodo tiriamųjų polinkį sutikti su siūlomu teiginiu, tuo tarpu vertinimo tendencija, artėjanti prie skaičiaus 1, rodo tiriamųjų polinkį nepritarti siūlomam teiginiui. REZULTATAI Įsitraukimas - žmogiškų gebėjimų, nuosavybės ir atsakomybės kūrimas. Organizacijos kultūros, kurios apibūdinamos kaip labai įtraukiančios, drąsina ir skatina darbuotojų įsitraukimą, atsakomybės jausmą. Organizacijos narių indėlis pagerina sprendimų kokybę ir jų įgyvendinimą. Įsitraukimo kultūros bruožas matuojamas trimis kintamaisiais: galios suteikimas, komandinė orientacija, gebėjimų vystymas (1 pav). Galios suteikimas. Pagal gautus duomenis, galima teig- 1 lentelė. Organizacijos kultūros tyrimo diagnostiniai kintamieji Kultūros bruožai Įsitraukimas Nuoseklumas Adaptyvumas Misija Diagnostiniai kintamieji Vertinimui pateiktų teiginių ir / arba klausimų (indikatorių) skaičius Galios suteikimas Komandinė orientacija Gebėjimų vystymas Pagrindinės vertybės Sutarimas Koordinavimas ir integracija Pokyčių įgyvendinimas Klientų (pacientų) akcentavimas Organizacinis mokymasis Strateginės kryptys ir tikslai Tikslai ir siekiai Vizija Iš viso: 60 1 pav. N ligoninės organizacijos kultūros bruožas: įsitraukimas (slaugytojos, N=141, pasiskirstymo vidurkiai)

2 11 ti, kad respondentės turi įgaliojimų, gebėjimų kontroliuoti savo veiklą. Komandinė orientacija. Šio rodiklio aritmetinis vidurkis artėja prie trijų, todėl galima manyti, kad vertinamas bendradarbiavimas siekiant bendrų tikslų. Organizacija pasitiki komandinėmis pastangomis vykdant užduotis. Gebėjimų vystymas. Pagal gautus rezultatus, galima manyti, kad organizacija į slaugytojų įgūdžių tobulinimą investuoja pagal finansines galimybes. Apibendrinant, galima teigti, kad organizacija turi vidutinį įsitraukimo laipsnį (įverčio aritmetinis vidurkis 2,93, stand. nuokr. 0,39). Organizacija suteikia galios ir įpareigojimų savo darbuotojams, organizuoja savo darbą komandiniu pagrindu. Organizacijos nariai yra atsidavę savo darbui. Visuose organizacijos lygmenyse slaugytojos jaučiasi prisidedančios prie sprendimų, susijusių su jų darbu, taip pat jaučia, kad jų veikla yra tiesiogiai susijusi su organizacijos siekiamais tikslais. Tai leidžia organizacijai pasitikėti neformalia, savanoriška ir neišreikšta kontrolės sistema, o ne formaliais, detaliais ir biurokratiniais kontrolės būdais. Nuoseklumas apibrėžia vertybes ir sistemas, kurios yra stiprios kultūros pagrindas. Nuoseklumas yra pagrindinis integravimo, koordinavimo ir kontrolės šaltinis. Šioms organizacijoms būdinga atsidavę darbuotojai, pagrindinės vertybės, išsiskiriantis veikimo būdas, vidinio paskatinimo tendencija ir aiškus rinkinys, nusakantis, kaip reikia elgtis, o kaip ne. Nuoseklumas sukuria stiprią kultūrą, paremtą bendra įsitikinimų, vertybių ir simbolių, kuriuos supranta visi organizacijos nariai, sistema. Nuoseklumo kultūros bruožas matuojamas trimis kintamaisiais: pagrindinės vertybės, sutarimas, koordinavimas ir integracija (2 pav). Pagrindinės vertybės. Organizacijos nariai vadovaujasi konkrečiu vertybių rinkiniu, kuris sukuria identiškumo jausmą bei apibrėžia lūkesčius. Sutarimas. Vertinant rodiklį sutarimas, paaiškėjo, kad oragnizacijos nariai susiduria su problemomis, siekiant susitarimų svarbiausiais klausimais. Tai apima neišreikštą sutarimo lygmenį. Koordinavimas ir integracija. Pagal gautą aritmetinį vidurkį (2,72) galima teigti, kad skirtingas funkcijas atliekantys organizacijos padaliniai ne visada sugeba dirbti kartu, siekiant bendrų tikslų. Apibendrinant galima teigti, kad organizacijoje vidutiniškai išreikštas nuoseklumas (įverčio aritmetinis vidurkis 2,78, stand. nuokr. 0,27). Nors vadovaujamasi organizacijoje aiškiomis ir nekintančiomis vertybėmis, tačiau darbuotojai nesugeba siekti susitarimo ir suderinti skirtingus požiūrius, o organizacijos veikla nėra gerai koordinuota ir integruota. Adaptyvumas - aplinkos poreikių transformavimas į veiklą. Organizacijos turi normų ir tikėjimų sistemą, palaikančią organizacijos gebėjimus priimti, interpretuoti ir perversti signalus iš aplinkos į vidinio elgesio pokyčius, padidinančius išlikimo, augimo ir vystymosi tikimybę. Trys adaptyvumo aspektai daro poveikį organizacijos efektyvumui. Pirma - gebėjimas suvokti išorinę aplinką ir į ją reaguoti. Sėkmingos organizacijos yra labai susitelkę ties savo klientais ir konkurentais. Antra - gebėjimas reaguoti į klientus organizacijos viduje, nepaisant lygmens, skyriaus ar atliekamos funkcijos. Trečia - gebėjimas perstruktūruoti ir iš naujo institucionalizuoti elgesio būdų ir prisitaikymo procesų rinkinį. Be šio gebėjimo sukurti adaptyvų atsaką organizacija negali būti efektyviai veikianti. Adaptyvumo kultūros bruožas matuojamas šiais trimis kintamaisiais: pokyčių įgyvendinimas, klientų (pacientų) akcentavimas, organizacinis mokymasis (3 pav). 2 pav. N ligoninės organizacijos kultūros bruožas: nuoseklumas (slaugytojos, N=141, pasiskirstymo vidurkiai) 3 pav. N ligoninės organizacijos kultūros bruožas: adaptyvumas (slaugytojos, N=141, pasiskirstymo vidurkiai)

3 12 Pokyčių įgyvendinimas. Iš 3 pav. galima teigti, kad organizacija ne visada sugeba kurti adaptyvius būdus besikeičiantiems poreikiams patenkinti. Ji sunkiai išgyvena pokyčius. Klientų akcentavimas. Organizacija tobulina, tačiau nepakankamai, savo sugebėjimą tenkinti klientų (pacientų) poreikius. Organizacija supranta savo klientus, tačiau nepakankamai reaguoja į jų poreikius. Organizacinis mokymasis. Organizacija priima, interpretuoja galimybes iš išorinės aplinkos skatinti naujoves, siekti žinių bei vystyti įgūdžius. Apibendrinant galima teigti, kad organizacijos adaptyvumas išryškėjęs vidutiniškai (įverčio aritmetinis vidurkis 2,77, stand. nuokr. 0,29). Organizacija nepakankamai perkelia išorinius reikalavimus į savo veiklą, nors turi sugebėjimų ir patirties įgyvendinant pokyčius. Misija - apibrėžia prasmingą ilgalaikę organizacijos kryptį. Sėkmė labiau tikėtina, kai individai ir organizacijos yra orientuoti į tikslą. Misijos kultūros bruožas matuojamas šiais trimis kintamaisiais: strateginės kryptys ir tikslai, tikslai ir siekiai, vizija (4 pav). Strateginės kryptys ir tikslai. Vertinant strateginių krypčių perteikimą organizacijos tikslams, parodo, kad organizacijoje strateginės kryptys yra neaiškios, todėl kiekvienas darbuotojas negali prisidėti šioje veikloje. Tikslai ir siekiai. Organizacijoje nėra pakankamai aiškus tikslų ir siekių rinkinys, todėl nėra aiškumo nurodant kiekvienam darbuotojui jo veiklos kryptį. Vizija. Pagal gautus rezultatus, galima manyti, kad organizacija turi bendrą ateities vaizdą, nors ir vidutiniškai išryškėjusį. Apibendrinant galima teigti, kad organizacijoje misijos 4 pav. N ligoninės organizacijos kultūros bruožas: misija (slaugytojos, N=141, pasiskirstymo vidurkiai) 2 lentelė. Slaugytojų nuomonės raiška pagal darbo stažą rodiklių atžvilgiu Diagnostiniai kintamieji Galios suteikimas Gebėjimų vystymas Sutarimas Koordinavimas ir integracija Pokyčių įgyvendinimas Klientų (pacientų) akcentavimas Organizacinis mokymasis Strateginės kryptys ir tikslai Tikslai ir siekiai Vizija Stažas N Vidutinis rangas Darbo stažas 20 ir 4 3,19 daugiau Darbo stažas ,78 Darbo stažas iki 8 3,1 Darbo stažas ,6 Darbo stažas iki Darbo stažas 2- Darbo stažas 20 ir daugiau Darbo stažas Darbo stažas iki Darbo stažas 20 ir daugiau Darbo stažas 2- Darbo stažas iki Darbo stažas 6-10 Darbo stažas 2- Darbo stažas iki Darbo stažas Darbo stažas iki Darbo stažas 2- Darbo stažas iki Darbo stažas 2- Darbo stažas iki Darbo stažas 11-1 Reikšmingumo lygmuo <0,006 <0,033 pojūtis išryškėjęs vidutiniškai (įverčio aritmetinis vidurkis 2,77, stand. nuokr. 0,29). Misija organizacijai suteikia tikslą bei reikšmę, apibrėždama organizacijos socialinį vaidmenį. Misijos turėjimas leidžia organizacijai formuoti tinkamą veiklos eigą, sukuriant siekiamos ateities vizijos. Toliau pagal visus diagnostinius kintamuosius tyrinėjome, kurioje populiacijoje (pagal darbo stažą) nuomonė apie organizacijos kultūrą yra stipriau išryškėjusi. Nuomonių raiškoje apie sutarimą, koordinavimą ir integraciją, pokyčių įgyvendinimą, klientų akcentavimą, strategines kryptis ir tikslus, tikslus ir siekius pagal darbo stažą nebuvo gauti statistiškai reikšmingi skirtumai(atitinkamai p=0,26; p=0,9; p=0,26; p=0,39; p=0,09; p=0,19). Tuo tarpu pagal ,9 2,6 2,7 2,62 2,7 2,7 2,7 2,7 2,77 2,7 3,02 2,67 2,87 2,61 3,1 2,72 2,9 2,63 0,29 0,92 0,262 0,397 <0,026 0,09 0,196 <0,031

4 13 darbo stažą nuomonė apie galios suteikimą, gebėjimų vystymą, organizacinį mokymą, viziją skiriasi (2 lentelė). Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,0). Slaugytojų, kurių darbo stažas iki bei 20 ir daugiau, nuomonė apie organizacijos kultūrą yra išryškėjusi stipriau. Slaugytojos, išdirbusios organizacijoje 2- metus, ir slaugytojos, kurių darbo stažas 16-20, organizacijos kultūrą vertina silpnai. REZULTATŲ APTARIMAS Tyrimo pagrindu buvo priimtas amerikietiškas Denison (2000) organizacijos kultūros ir efektyvumo sąveikos modelis, kuris buvo naudojamas analizuojant N ligoninės organizacijos kultūrą slaugytojų požiūriu. Mūsų tyrimas taip pat domisi klausimais, kurie organizacijos kultūros literatūroje dabar populiarūs. Pirmiausia, šis darbas įnešė kuklų indėlį į tebesitęsiančią diskusiją apie teorijų perimtinumą, kurios kuriamos viename pasaulio gale, ir organizacijos kultūros fenomeną, kitame. Iš vienos pusės, tyrimas įrodo faktą, kad organizacijos kultūros modelis, išrastas JAV, gali būti diegiamas lietuviškame kontekste. Dar daugiau, šis modelis gali tapti tyrimų skirtingų kultūrų organizacijos kultūros ir efektyvumo sąveikos pagrindu. Tyrimo eigoje buvo išaiškinta keletas reikšmingų skirtumų lyginant mūsų tyrimo rezultatus su Rusijos ir JAV organizacijomis. Prioritetinė lankstumo reikšmė tiek šiame darbe tirtoje organizacijoje, tiek rusiškam kontekste įsitraukimas ir adaptyvumas, pasirodė svarbiu rodikliu analizuojant bendrą efektyvumą. Įsitraukimas yra svarbiausias matmuo šių organizacijų kultūroms, kurių pirmaeilis tikslas yra darbuotojo pasitenkinimas. JAV organizacijoms, kurios išsiskiria stabilumu, pirmenybė teikiama misijai [4]. Sveikatos organizacijas labai veikia pačioje sistemoje vykstantys pokyčiai. Turime suprasti, kad visi sistemos dalyviai pokyčių eigoje yra labiau pažeidžiami. Todėl bet kurie pokyčiai reikalauja strategijos krypčių, tikslo, uždavinių ir priemonių aiškumo bei pokyčių efektyvumo įvertinimo, taip pat pačių jos dalyvių aktyvaus dalyvavimo [6]. Atliktas tyrimas patvirtino, kad bandant inicijuoti pokyčius susiduriama su pasipriešinimu. Kyla klausimas, ar slaugytojoms pokyčių pasipriešinimui turėjo įtakos neaiškios ligoninės strategijos kryptys, ar galvoja, kad kiekvienas pokytis gali atnešti joms ką nors blogo. Sunku vertinti, nes klausimas apie priežastis dėl pasipriešinimo pokyčiams nebuvo užduotas. Suprantama, kad už ligoninės tikslų siekimą, vykdant pokyčius, yra atsakingi visi jos darbuotojai ir vadovai negali įgyvendinti pagrindinio veiklos tikslo, jei slaugytojos to nesieks vieningai. Kad slaugytojos suprastų pokyčių svarbą, vadovas turėtų planuoti pokyčius žingsnis po žingsnio, bet svarbiausia jis turi įtikinti ir įtraukti slaugytojas tai padaryti. Šimanskienė [12] teigia, kad kuo daugiau organizacijos narių pripažįsta tą ar kitą vertybę, tuo mažiau organizacijoje konfliktų. Šį teiginį patvirtina ir tyrimo gauti rezultatai. 78,7% slaugytojų darbe remiasi aiškiomis ir nekintančiomis vertybėmis, todėl sprendžiant sudėtingus klausimus, joms lengva surasti kompromisą (60,9%). Apžvelgus slaugytojų požiūrį į organizacijos kultūrą pagal darbo stažą, šiame darbe gauti tyrimo duomenys iš dalies patvirtina kitų šalių autorių tyrimų rezultatus [9]. Nuomonė apie organizacijos kultūrą išreikšta pozityviau slaugytojų, kurių darbo stažas iki. Negalime lyginti slaugytojų nuomonės, kurių darbo stažas per 20, tačiau galima manyti, kad tai lemia ryšys su slaugytojomis, kurių darbo stažas iki. Nauji darbuotojai dažnai pasitiki jiems vadovaujančiu asmeniu, ir netgi jaučia didesnius įsipareigojimus organizacijai, kai jiems paskiriamas už juos atsakingas asmuo. Mentoriai savo globojamiems naujokams padeda įdiegti organizacijos tikslus [9]. Mentorystės programa padeda įdiegti lojalumo ir prisirišimo prie organizacijos jausmą, darbuotojai analizuoja, ar verta palikti organizaciją, kai jaučia emocinius saitus. Pagal Boan [1] organizacijos kultūra tai sąvoka, naudojama apibūdinti įsitikinimus, suvokimą ir lūkesčius, kuriais dalijasi organizacijos nariai. Pagal apibrėžimą organizacijos kultūra siekia stabilizuoti organizacijos elgesio būdus. Jei šis modelis bus taikomas sistemingai ir numatomi veiksmai trūkumams šalinti, tuomet pokyčiai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimu, vyktų sklandžiai, pati organizacijos kultūra stiprėtų. Tuo pačiu pozityviau organizacijos kultūrą vertintų slaugytojos, teigdamos čia gera vieta dirbti. V. Janušonis [7] teigia, jeigu darbuotojai sako mūsų ligoninė, mūsų šventės, mūsų diagnostika, mes pasiekėme tokių rezultatų vadinasi, kultūra šioje organizacijoje stipri. IŠVADOS 1. N ligoninėje slaugytojų grupėje pastebima vidutinio laipsnio įsitraukimo, adaptyvumo, nuoseklumo, misijos organizacijos kultūros bruožų raiška. N ligoninėje stipriau išryškėjęs lankstumas, tai leidžia daryti prielaidą, kad organizacija yra pajėgi reaguoti į aplinkos iššūkius, keistis. Tokia organizacija paprastai pasižymi kūrybiškumu, geba reaguoti į kintančius pacientų ir darbuotojų poreikius. 2. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp skirtingą darbo stažą turinčių slaugytojų požiūrio į organizacijos kultūrą. Pagal darbo stažą nuomonė apie galios suteikimą, gebėjimų vystymą, organizacinį mokymą, viziją skiriasi. Slaugytojos, kurių darbo stažas 20 ir daugiau, pozityviau vertina galios suteikimą, lyginant su slaugytojo-

5 14 mis, kurių darbo stažas Slaugytojos, kurių darbo stažas iki, pozityviau vertina gebėjimų vystymą, organizacinį mokymąsi, viziją, lyginant su slaugytojomis, kurių darbo stažas 11-1 ir Rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad slaugytojos, kurių darbo stažas iki 1, į organizaciją įsilieja su naujomis žiniomis, optimizmu, entuziazmu, patiria mažiau išgyvenimų, todėl organizacijos kultūrą vertina pozityviau. Slaugytojas, turinčias didesnį darbo stažą, užgula darbo rutina, ne visada klostosi teigiami santykiai su administracija ar kolektyvu. Tai yra pereinamasis, išbandymų, prisitaikymų prie organizacijos kultūros laikotarpis, todėl slaugytojos organizacijos kultūrą vertina silpniau. Slaugytojų, išdirbusių organizacijoje 20 ir daugiau, darbo įgūdžiai nusistovėję, susiformavęs pastovumas, jos susitapatinusios su organizacija ir jos kultūra, todėl organizacijos kultūrą vertina pozityviau. 3. Tikslingai apibrėžus veiklos gaires, siekiant stiprinti N ligoninės organizacijos kultūrą, formuojamas pozityvus slaugytojų požiūris. Veiklos gairėse turėtų būti apibrėžta organizacijos misija, strateginė kryptis, pristatyta ligoninės istorija ir atspindėti puoselėjamas vertybes. Literatūra 1. Boan DM. The Era of Culture in Quality Improvement. Delmarva Foundation for Medical Care, Easton, Maryland, Denison DR. Bringing organizational culture and leadership to the bottom line, Denison DR, Smerek RE,. Social Capital in organizations: understanding the link to firm performance, Fey CF., Denison DR. Organizational Culture and Effectiveness: Can American Theory Be Applied in Russia? Organization Science. 2003; 14(6): Glisson Ch, Green P. The Effects of Organizational Culture and Climate on the Access to Mental Health Care in Child Welfare and Juvenile Justice Systems. Administration and Policy in Mental Health and Mental Health Services Research, 2006;33(4): Jankauskienė D. Lietuvos sveikatos sistemos perspektyvos. V nacionalinė sveikatos politikos konferencija. Vilnius, Janušonis V. Rizikos valdymas sveikatos priežiūros organizacijose. Klaipėda, Jucevičienė P, Poškienė A, Kudirkaitė L, Damanskas N. Universiteto kultūra ir jos tyrimas. Monografija. Kaunas: Technologija, Kane-Urrabazo CH. Management s role in shaping organizational culture. Nursing Management, 2006;14(3): Nadeau T. Organizational Culture in Nursing, Scott T, Mannion R, Davies H, Marshall M. Implementing culture change in health care: theory and practice. Quality in Health Care, 2003; 1(2): Šimanskienė L. Vertybių įtaka organizacinės kultūros formavimui. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 2001; 18: Šimanskienė L. Organizacinės kultūros formavimas. Klaipėda, N HOSPITAL ORGANIZATION CULTURE ACCORDING NURSES VIEWPOINT Loreta Bukartienė Summary Key words: organizational culture, healthcare, quality. Organizational culture in the health care field is associated with few activity elements, which is making influence on quality. This is nursing, satisfaction of the work and safety of patient. It is evident, that the organizational culture of service provider is making influence to organization of health care characteristics. This work tried to reveal typical culture peculiarity of hospital organization, to find main factors, which determines or contains influence of hospital as culture of health organization. Research instrumentations are based on Denison (2000) methodology. Model basement of organization culture consists from four culture elements: involvement, consistency, adaptability and mission. For data analysis statistical data analysis program SPSS 13.0 version was used. To define differences between some different groups was used Kruskal-Wallis test. Hypothesis about independence of two features was checked by using chi quadrat (χ²) canon. To compare variables was used percentage frequency 9% reliance intervals. Index differences counted statistical weighty, when p<0.0. To compare different rating was counted empirical averages and conventional declination. Results. N hospital has average involvement degree (mean 2.93), average worded consistency (mean 2.78), adaptability (mean 2.77), mission sense (mean 2.77). Nurses with working experience till 1 year, the same as nurses with experience 20 and more years, had more worded opinion about organization culture. Nurses with working experience 2- years and nurses with experience years organization culture value weakly. Sustaining research results, is given N hospital organization culture development program. Correspondence to: loretabukartiene@gmail.com Gauta

6 ISSN SVEIKATOS MOKSLAI 2012, Volume 22, Number 3, p SLAUGA 1 CHIRURGINIŲ PACIENTŲ MOKYMO POREIKIO ĮVERTINIMAS JOLANTA SONDAITĖ, LORETA BUKARTIENĖ Respublikinė Kauno ligoninė Raktažodžiai: chirurginė slauga, priešoperacinis, pooperacinis laikotarpis, mokymas, dienos chirurgija. Santrauka Paciento mokymas neatsiejama slaugos dalis, kurios reikia daugeliui pacientų. Jis užima svarbią šiandieninės sveikatos priežiūros sistemos vietą. Pagrindinis vaidmuo, organizuojant sveikatos mokymą, skiriamas slaugytojai. Kad pacientas taptų nepriklausomu ir galėtų savimi pasirūpinti, reikia plėtoti pacientų mokymo sritį ir įvertinti jo poreikį. Didėjant sudėtingesnių operacijų skaičiui, didėja ir pacientų mokymo poreikis. Šiuo tyrimu siekta įvertinti stacionaro chirurgijos skyrių ir dienos chirurgijos pacientų mokymo poreikį ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, taip pat palyginti dienos chirurgijos ir stacionaro chirurgijos skyrių pacientų mokymo poreikį. Duomenų analizei panaudota statistinio duomenų analizės paketo SPSS 13.0 versija. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ²) kriterijų. Kintamųjų reikšmėms palyginti buvo naudojami procentinių dažnių 9% pasikliautinieji intervalai. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,0. Tyrimo metu nustatyta, kad chirurginiai pacientai priešoperaciniu laikotarpiu yra mokomi pratimų, kaip išvengti komplikacijų pooperaciniu laikotarpiu. Jiems yra teikiama informacija apie jų priežiūrą ir slaugą. Tačiau paaiškėjo, kad dienos chirurgijos pacientai yra daugiau mokomi ir jiems suteikiama daugiau informacijos nei stacionaro chirurgijos skyriaus pacientams. ĮVADAS Sveikatos mokymas tai kryptinga, planinga ir sisteminga ugdytojų ir ugdytinių sąveika, siekiant suteikti žinių, kaip stiprinti ar grąžinti sveikatą ir kaip apsisaugoti nuo ligų []. Pacientas turi teisę gauti išsamią ir adekvačią informaciją apie sveikatą ir jos išsaugojimą, apie gydymą, t. y. Žurnalo tinklalapis: informaciją, kuri padėtų jiems tinkamai pasirinkti ir kuri leistų užtikrinti visų pacientų, nepriklausomai nuo išsilavinimo, gyvenamosios vietos, kalbos, vienodą galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas [8]. Naujausi sociologiniai tyrimai rodo, kad pacientų įtraukimas į sprendimus, susijusius su jų sveikatos problemų sprendimu, didina sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir skatina pacientų pasitikėjimą bei ugdo jų atsakomybę už savo pačių sveikatą [8]. Paciento mokymas neatsiejama slaugos dalis, kurios reikia daugeliui pacientų ir užima svarbią šiandieninės sveikatos priežiūros sistemos vietą. Daugelis chirurginių pacientų prieš operaciją susiduria su naujais fiziologiniais bei psichologiniais pojūčiais. Chirurginiams ligoniams stresinis poveikis jų psichikai itin akivaizdus. Žymi dalis chirurginių ligonių jaučia baimę, nerimą, širdies darbo sutrikimus. Todėl būtina pacientą psichologiškai tinkamai paruošti operacijai. Pagrindinis vaidmuo, organizuojant sveikatos mokymą, šiandien skiriamas slaugytojai. Kad pacientas taptų nepriklausomu ir galėtų savimi pasirūpinti, reikia plėtoti pacientų mokymo sritį ir įvertinti jo poreikį [4,9]. Darbo tikslas - įvertinti dienos chirurgijos skyriaus ir stacionaro chirurgijos skyriaus pacientų mokymo poreikį. TYRIMO METODIKA Tyrimas buvo atliktas 2011 m. sausio vasario mėnesiais X ligoninėje dienos chirurgijos ir stacionaro chirurgijos skyriuose. Tyrimo imtį sudarė X ligoninės pacientai, kurie gydėsi dienos chirurgijos ir stacionaro chirurgijos skyriuose. Iš viso apklausta 60 respondentų. Didesnioji dalis apklaustųjų (3 proc.) gydėsi dienos chirurgijos skyriuje ir 47 proc. stacionaro chirurgijos skyriuje. Tyrime dalyvavusių respondentų amžiaus vidurkis 60. Mūsų apklausoje dalyvavo 8% moterų ir 42% vyrų. Kiekybiniam tyrimui taikytas 29 klausimų klausimynas, kuriame klausimai suskirstyti į tris blokus: 1) instrukcija, 2) diagnostinių kintamųjų blokas (23 uždaro tipo klausimai), 3) demografinių klausimų blokas (6 uždaro tipo klausimai) REZULTATAI Vertinant informacijos apie priežiūrą ir slaugą pakanka- Adresas susirašinėti: Loreta Bukartienė, el. p. loretabukartiene@gmail.com

7 16 mumą, daugiau nei aštuoni dešimtadaliai dienos chirurgijos skyriaus ir apie septynis dešimtadalius stacionaro chirurgijos skyriaus respondentų teigia visiškai sutinkantys, kad informacijos pakako (1 pav.). Lyginant atsakymų pasiskirstymą tarp stacionaro chirurgijos ir dienos chirurgijos skyrių, galime pastebėti kiek didesnį visiško pritarimo pasirinkimą dienos chirurgijos skyriuje, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai patikimas (p>0,0). Rašytinės informacijos apie sveikatos priežiūrą ir procedūras pakankamumas įvertintas skirtingai, lyginant dienos chirurgijos ir stacionaro chirurgijos skyrių (2 pav.). Gautas skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,0). Jei daugiau nei aštuoni dešimtadaliai dienos chirurgijos skyriaus respondentų visiškai sutinka, kad rašytinės informacijos pakanka, tai tik pusė stacionaro skyriuje gulėjusių respondentų šiam teiginiui visiškai pritaria. Pagal atsakymų pasiskirstymus, galime daryti prielaidą, kad dienos chirurgijos skyriuje pacientai yra labiau informuojami rašytine forma nei stacionaro skyriuje. Nors statistinio ryšio koeficientas yra silpnas, tačiau jis parodo patikimą teiginių pasiskirstymą. Kiek kitokie atsakymų pasiskirstymai vertinant konsultavimo apie pooperacinę priežiūrą ir procedūras (3 pav.). Lyginant atsakymų pasiskirstymus dienos chirurgijos ir 1 pav. Informacijos apie priežiūrą ir slaugą pakankamumas, proc. 4 pav. Informacijos kaip stebėti savo savijautą ir galimus simptomus po operacijos pakankamumas, proc. 2 pav. Rašytinės informacijos apie sveikatos priežiūrą ir procedūras pakankamumas, proc. p<0,0 pav. Praktinės pagalbos kaip rūpintis savimi vertinimas, proc., p<0,0 3 pav. Konsultavimo apie pooperacinę priežiūrą ir procedūras pakanskamumas, proc., p<0,0 6 pav. Mokymo kaip teisingai kosėti vertinimas, proc. p<0,0

8 17 stacionaro skyriuose, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,0). Su pateiktu teiginiu visiškai sutinka daugiau nei aštuoni dešimtadaliai dienos chirurgijos skyriaus respondentų ir daugiau nei pusė stacionaro skyriaus respondentų. Galime daryti prielaidą, kad dienos chirurgijos skyriuje konsultacijos apie pooperacinę priežiūrą ir procedūras yra kokybiškesnės nei stacionaro skyriuje. Pacientų savijauta po operacijos yra kiekvieno individuali, ir kiekvienas po operacijos jaučia skirtingus simptomus. Bet, remiantis mokslo literatūra [1], galima teigti, kad dažniausiai pasitaikantys simptomai yra skausmas operuotoje kūno vietoje, pykinimas. Todėl buvo aktualu sužinoti, ar pacientai gauna pakankamai informacijos, kaip stebėti savo savijautą ir galimus simptomus po operacijos. Vertinant informuotumą apie savijautos stebėjimą ir galimus simptomus po operacijos, stebimas panašus atsakymų tarp dienos chirurgijos ir stacionaro skyriaus pasiskirstymas. Per septyni dešimtadaliai respondentų visiškai pritaria teiginiui, kad informacijos visiškai pakako (4 pav.). Apibendrinant respondentų atsakymus į teiginį apie praktinę pagalbą kaip rūpintis savimi, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,0) tarp dienos chirurgijos ir stacionaro skyriaus respondentų atsakymų ( pav.). Jei dienos chirurgijos skyriaus pacientų atsakymai yra pasiskirstę teigiamoje atsakymų skalėje daugiau nei septyniais dešimtadaliais, tai stacionaro skyriaus atsakymuose atsiranda ir neigiamų pasirinkimų: pusė respondentų visiškai sutinka, 4 proc. nesutinka su teiginiu. Tačiau vertindami teiginį: Buvau mokomas, kaip teisingai kosėti, siekiant išvengti skausmo, atsakymų pasirinkimas buvo gautas statistiškai patikimas skirtumas (p<0,0) tarp dienos chirurgijos ir stacionaro chirurgijos skyrių respondentų atsakymų (6 pav.). Nors neigiamų atsakymų nebuvo, tačiau su pateiktu teiginiu dienos chirurgijos skyriuje visiškai sutinka daugiau nei aštuoni dešimtadaliai, o stacionaro chirurgijos skyriuje - truputį daugiau nei pusė respondentų. Analogiška situacija stebima nagrinėjant respondentų atsakymus į teiginį: Buvau mokomas, kaip keisti padėtį lovoje, siekiant išvengti skausmo. Daugiau kaip aštuoni dešimtadaliai tiek dienos chirurgijos, tiek stacionaro chirurgijos skyriaus respondentų visiškai sutinka, kad buvo mokomi apie padėties keitimą (7 pav.). Toks atsakymų pasirinkimas leidžia daryti prielaidas, kad abiejų skyrių pacientai informacijos kokybę vertina labai gerai. Tai, kad slaugytojos kompetentingai atsako į visus rūpimus pacientui klausimus, visiškai pritaria devyni dešimtadaliai dienos chirurgijos skyriaus respondentų ir daugiau nei septyni dešimtadaliai stacionaro chirurgijos skyriaus respondentų (8 pav.). Tačiau tenka apgailestauti, kad vis tik keturi procentai apklaustųjų negavo atsakymų į jiems rūpimus klausimus. REZULTATŲ APTARIMAS Tyrimo pagrindu buvo priimtas chirurginių pacientų mokymo poreikio įvertinimas, kuris buvo naudojamas analizuojant šį poreikį X ligoninės dienos chirurgijos ir stacionaro chirurgijos skyriuose. Chirurginių pacientų mokymo problemos vis daugiau nagrinėjamos ir mokslo literatūroje. Pirmiausia, šis darbas įnešė kuklų indėlį į tebesitęsiančią diskusiją apie chirurginių pacientų mokyimo poreikį ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Tyrimas įrodo faktą, kad chirurginių pacientų mokymas padeda sveikti ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Taip pat šis tyrimas gali tapti stacionaro chirurgijos ir dienos chirurgijos skyrių pacientų mokymo efektyvumo pagrindu. Tyrimo eigoje buvo išaiškinta, kad rašytine forma dienos chirurgiejos skyriuje ligoniai yra labiau informuojami nei stacionaro chirurgijos skyriuje. Svarbu, kaip pacientai vadovaujasi mokymo rekomendacijomis. Jei pacientai rekomendacijų nepriima arba jų nesupranta, gydymas ir slauga bus mažiau efektyvūs [2,3]. Tyrimu įrodyta, kad respondentams pakanka informacijos apie savo savijautos stebėjimą ir galimus simptomus po operacijos. Informacijos, susijusios su opmeracijos eiga, suteikimas kartu su specialiais fiziniais prati- 7 pav. Mokymo kaip keisti padėtį lovoje vertinimas, proc. 8 pav. Slaugytojų atsakymų į klausimus vertinimas, proc.

9 18 mais gerina pooperacinę eigą [7]. Rezultatai parodė, kad su specialiais fiziniais pratimais dienos chirurgijos skyriuje visiškai sutinka daugiau nei aštuoni dešimtadaliai, o stacionaro chirurgijos skyriuje truputį daugiau nei pusė respondentų. Galbūt tai turi įtakos, kad tyrime dalyvavę pacientai iš stacionaro chirurgijos skyriaus buvo atvežti skubiai operacijai, todėl priešoperaciniu laikotarpiu nebuvo suteikta pakankamai informacijos apie fizinius pratimus. Gydymo laikas chirurginiuose skyriuose gerokai sutrumpėja didinant ligonio aktyvumą, skatinant anksti pradėti vaikščioti, įdiegiant savirūpą. O tai savo ruožtu skatina jėgų atgavimą, įgalina greičiau grįžti į namus. Kadangi organizmo atstatomieji procesai dar tęsiasi ir ligoniui esant namuose, jis ir jo artimieji informuojami, kaip reikia elgtis [6,7]. Kadangi dienos chirurgijos skyriuje medicinos paslaugos suteikiamos per 24 valandas, neatitraukiant paciento nuo įprastos jam socialinės aplinkos, todėl šiame skyriuje praktinė pagalba, kaip rūpintis savimi, yra geresnė nei stacionaro chirurgijos skyriuje. Taip pat konsultacijos apie pooperacinę priežiūrą ir procedūras yra kokybiškesnės nei stacionaro chirurgijos skyriuje. IŠVADOS 1. Stacionaro chirurgijos skyriaus pacientai yra patenkinti jiems suteiktu mokymu ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Pacientų manymu, daugiau dėmesio reikėtų skirti pacientų informavimui apie įmanomas komplikacijas, žaizdų priežiūrą. 2. Dienos chirurgijos skyriaus pacientų informuotumas apie savipriežiūrą ir slaugą ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu vertinamas labai gerai. Pacientai skyrė aukštesnius vertinimus informacijos suteikimo kokybei pooperaciniu laikotarpiu. 3. Tiek dienos chirurgijos skyriaus, tiek stacionaro chirurgijos skyriaus pacientų informuotumas apie priežiūrą ir slaugą, konsultavimą apie pooperacinę priežiūrą ir procedūras pakankamas, bet jų požiūriai išsiskyrė dėl rašytinių instrukcijų savipriežiūrai bei mokymo pratimų. Dienos chirurgijos skyriaus pacientai įvertino šiuos teiginius geriau nei stacionaro chirurgijos skyriaus pacientai. Literatūra 1. Dailydėnas D. Chirurginių ligonių slauga. Panevėžys, Fredericks S, Genuge S, Sidani S, Wan T. Postoperative patient education: A systematic review. Clin Nurs Res, 2010; 19(2). 3. Kriukelytė D., Tamošiūnienė R. Slaugytojų požiūris į pacientų apmokymą. Sveikatos mokslai 2002; Marcum J, Ridenour M, Shaff G, Hammons M, Taylor M. A. Study of Professionl Nurses Perceptions of patients education. J Contin Educ Nurs. 2002; 33.. Mikutavičienė I. Ugdymo mokslo pasiekimai modernioje slaugos praktikoje. Kaunas, Piščalkienė V. Chirurginė slauga : mokomoji knyga. Kaunas, Piščalkienė V. Slauga perioperaciniu laikotarpiu. Kaunas, Zagurskienė D., Misevičienė I. Pacientų ir slaugytojų nuomonės apie sveikatos mokymą ir slaugytojų dalyvavimą šiame procese palyginimas. Slaugos mokslas ir praktika, 2008; 44(11). 9. Zieren J, Menekos C, Muller JM. Does an informative video before inguinal hernia surgical repair influence postoperative quality of life? Results of a prospective randomized study. Qual life res, 2007; 16. ASSESSMENT OF TEACHING NEED FOR SURGICAL PATIENTS Jolanta Sondaitė, Loreta Bukartienė Summary Key words: surgical nursing, preoperative, postoperative period, education, day of surgery. Patient teaching is concurrent of nursing, which is important for many patients and takes important place in today s health care system. The main role for organize health teaching is attached to nurse. As the patient may become independent and could take care for himself, it is needed to develop patent s teaching area and to value his demand. Rising advanced number of operation, the demand of teaching patients is growing too. This research tried to value static surgical and day surgical patient s teaching demand in early post-operative period, also to compare with day surgical and static surgical patient s teaching demand. For data analysis statistical data analysis program SPSS 13.0 version was used. Hypothesis about independence of two features was checked by using chi quadrat (χ²) canon. To compare variables was used percentage frequency 9% reliance intervals. Index differences counted statistical weighty, when p<0.0. The results of research showed that inpatient surgical patients in period before operation are taught of exercises which help to escape of complications in period of post-operation. Patients get information about their care and nursing. From the survey results we can see that day surgery patients are more taught and they are given more information than inpatient surgical patients. Correspondence to: loretabukartiene@gmail.com Gauta

10 ISSN SVEIKATOS MOKSLAI 2012, Volume 22, Number 3, p SLAUGA 19 PALIATYVIŲJŲ PACIENTŲ, SERGANČIŲ ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS IR LĖTINIU ŠIRDIES NEPAKANKAMUMU, DVASINĖS SVEIKATOS PROBLEMOS ŽANETA VALIULIENĖ, ARVYDAS ŠEŠKEVIČIUS Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedra Raktažodžiai: paliatyvioji pagalba, dvasingumas, sveikatos problemos. Santrauka Paliatyviųjų pacientų dvasingumo problemos vis labiau pripažįstamos kaip būtinas mokslinių tyrinėjimų objektas. Gilus religinis tikėjimas sumažina dvasinę įtampą ir sergančiojo nerimą ne tik diagnostinių procedūrų bei gydymo metu, bet ir paskutinėse ligos stadijose. Religija tampa dvasinės stiprybės pamatu, dvasingumas gali būti traktuojamas kaip gebėjimas ieškoti gyvenimo tikslo ir prasmės, kaip gebėjimas tikėti, mylėti ir atleisti, peržengti jutiminę patirtį. Tyrimo tikslas- nustatyti onkologinėmis ligomis ir lėtiniu širdies nepakankamumu IV st. sergančių paliatyviųjų pacientų dvasinės sveikatos problemas. Tyrimas buvo vykdomas 2010 balandžio 1 d balandžio 30 d. Tyrimas vyko palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse. Rezultatai parodė, kad paliatyvūs sergantys LŠN IV st. pacientai meldžiantis jaučia gilią vidinę ramybę ir harmoniją, jaučia Dievo buvimą, randa jėgų tikėjime ir religijoje, jaučia Dievo pagalbą kasdieniniuose darbuose. Paliatyvūs onkologiniai pacientai jaučiasi nusivylę Dievu, emocinis ryšys su Dievu yra nestabilus, jaučiasi sunerimę, mano, kad Dievas neatsako į jų maldavimus, jaučia, kad Dievas nesaugo jų, linkę jaustis beverčiais. ĮVADAS Remiantis slaugos literatūros šaltinių apžvalga, dvasingumui paliatyviojoje priežiūroje pradedama skirti daugiau dėmesio. Pastebėta, kad dvasingumas neturi vienareikšmio apibrėžimo. Tačiau beveik visi rasti apibūdinimai siejami su teologine šio fenomeno samprata, su dieviškumo pradu. Teologijos mokslas turi savo išskirtinę poziciją, aiškinant dvasingumo sampratą [1]. Dvasingumo apibrėžimo turinys labai priklauso nuo to, kas vartoja šį terminą. The Concise Oxford English Dictionary (1982) rašoma, kad dvasingumas yra labiau susijęs su mintimi ir dvasia, o ne su materija ar medžiaga. Jis yra suteiktas ar kylantis iš Dievo, šventumo, dangiškos prigimties, yra įkvėptas ir susijęs su šventais bei religiniais dalykais [2]. Žodis dvasia (hebr. ruach., lot. spiritus) savo ruožtu siejasi su žodžiu kvėpuoti ( dvėsuoti ) ( lotynų kalboje tai dar pastebimiau: spirale-spiritus-spiritualitas). Kol žmogus kvėpuoja - gyvena. Todėl dvasia suprantama kaip gyvybės pagrindas. Dvasingumas būtų tikėjimo gyvenimas, visa tai, kas jį palaiko ir ugdo. Žodis spiritualitas atsirado tik V amžiuje. Jis pirmą kartą pavartotas Pelagijaus tekste Age ut in spiritualitate proficias ( Elkis taip, kad pažengtum dvasingumu ). Panašiai jis naudojamas iki pat XII a., kuomet dvasingumas vis labiau imamas priešpastatyti medžiagiškumui. Taip pamažu dvasingumas pradėjo reikšti kūno ir materijos atmetimą. Remiantis platonizuojančia antropologija, dvasia yra tai, kas priešinga kūnui, materijai: tai gyvybinis žmogaus principas, jo protingumas, nemirtinga siela [3]. Plačiausia prasme, dvasingumas siejasi su bet kokiomis religinėmis ir moralinėmis vertybėmis, kurios konkrečiai pasireiškia kaip gyvenimo nuostata arba ar tam tikras nusistatymas, duodantis pagrindo veiksmams. Šia prasme dvasingumas neapribojamas kuria nors viena religija. Jis taikomas kiekvienam žmogui, kuris tiki Dievu ar transcendencija ir gyvenimą formuoja pagal savo religinius įsitikinimus. Galima teigti, kad dvasingumas yra ypatinga gyvybiška vertybių sintezė, formuojama pagal skirtingus požiūrio ar išryškinimo taškus. Vienas šiuolaikinės visuomenės religinio gyvenimo bruožų yra tai, kad individai vis dažniau religingumą mano esant asmeniniu reikalu. Dvasingumą galima apibūdinti daugeliu labai įvairių žodžių ir terminų. Vieni apibrėžimai griežtai atskiria dvasinį ir fizinį pobūdį ir akcentuoja, kad dvasinė patirtis yra nežemiška, susijusi su kitu pasauliu. Tai tiesiogiai ar netiesiogiai verčia manyti, jog dvasingumas daugeliu atvejų Žurnalo tinklalapis: Adresas susirašinėti: Žaneta Valiulienė, el. p. zanetavaliuliene@yahoo.com

11 160 paneigia, o ne patvirtina mūsų fizinę būtį. Kiti apibrėžimai yra dialoginiai. Jie teigia, kad dvasingi yra ne tik tie žmonės, kurie beveik aklai paklūsta tik tam tikros religijos doktrinoms. Yra ir funkcionalus apibūdinimas, kai dvasingumas įvardijamas tam tikra pozicija ar požiūriu, kuris nepriklauso nuo tikrųjų žmogaus įsitikinimų turinio ar bendro gyvenimo įvykių vertinimo [4]. Pasaulietinis dvasingumas - tam tikras požiūris į gyvenimą. Jis parodo, kad žmogus vertina gyvenimo įvykius ir kitus žmones, kaip jis į juos reaguoja. Tai ir suteikia gyvenimui tikrąją prasmę, yra gyvenimo tikslas. Tokį dvasingumą daugelis žmonių turi ir juo vadovaujasi, nors to sąmoningai galbūt net nesuvokia. Viską, ką jiems reiškia gyvenimas, kuo jie patys turėtų būti, lemia tam tikrų išankstinių nuostatų rinkinys. Tokiems žmonėms dvasingumas arba požiūris į gyvenimą ir sudaro pagrindą, į kurį remiasi jų vertinimas, vertybės bei veiksmai. Visa tai nėra išreikšta formalių įsitikinimų sistema. Kiti žmonės vadovaujasi formaliais struktūriniais įsitikinimais: jie gali būti religiniai, psichologiniai ar politiniai. Tikrasis šių žmonių dvasingumas ne visada atitinka tas taisykles, kuriomis jie vadovaujasi savo gyvenime, todėl ir jų elgesys gali neatitikti deklaruojamų įsitikinimų [4]. D.M. Callaghan (2006) nurodė, kad dvasinio augimo rezultatas - teigiama savarankiška koncepcija tarp vyresnio amžiaus suaugusiųjų ir didesnė atsakomybė už savirūpinimąsi. Be to, D.M. Callaghan nurodė dvasinio vertinimo ir palaikymo reikalingumą kaip svarbius slaugoje []. Kliūtimis slaugytojams įgyvendinant dvasinę pagalbą tampa įvairūs dvasiniai tikėjimai ir nepakankamos žinios dvasinei priežiūrai []. Svarbu teikti dvasingumo išsilavinimą ir gauti patirties, dalyvaujant mokymo programose, kad padidintų dvasinę kompetenciją paliatyviojoje pagalboje. Šių studijų rezultatų pagrindu pasiūlymai būsimam tyrinėjimui gali būti: ištirti netikinčių pacientų dvasingumą (pasaulietinį) ir dvasinį rūpinimąsi. K. A. Bourell ir F. W. Bozett (1990) tyrimo metu taip pat buvo padaryta išvada, jog pakankamai laiko skyrus paciento dvasiniams poreikiams, juos analizuojant labai atsargiai, svarbus vertinimo, planavimo ir priežiūros procesas, todėl gerėja ir visos slaugos veiksmingumas [6]. Religinis dvasingumas yra tarsi organizacinis žmogaus gyvenimo branduolys ar centras. Jis sujungia ir padeda apibendrinti daugelį skirtingų gyvenimo elementų ir patyrimų, suteikia jiems prasmę ir tikslą, padeda žmonėms įveikti sunkumus ir, pasinaudojant kūrybinėmis galiomis, judėti į priekį. Šis dvasingumas gali būti atvirai reiškiamas kalbomis apie savo asmeninį tikėjimą į Dievą. Netiesiogiai jį atskleidžia pasakojimai ir istorijos, kuriomis bandoma apibendrinti savo išgyvenimus ir rasti priimtiną jų paaiškinimą. Neretai žmonės net nežino apie pasakojimus, įsitikinimus ar ryšius su svarbiais jiems žmonėmis, kurie veikia jų gebėjimą panaudoti savo patirtį. Kartais pacientai tiesiogiai neišreiškia savo tikėjimo į Dievą. Apie jų dvasingumą tenka spręsti tik iš jų požiūrio į įvairius gyvenimiškus dalykus ir jų elgesio modelio [4]. Tyrimo tikslas - nustatyti onkologinėmis ligomis ir lėtiniu širdies nepakankamumu IV st. sergančių paliatyviųjų pacientų dvasinės sveikatos problemas. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA Lietuvoje 7 asmens sveikatos įstaigos (stacionarai, sveikatos centrai, šeimos klinikos) turi SAM licencijas teikti paliatyviąją pagalbą. Iš jų 32 yra sudarę su teritorinėmis ligonių kasomis sutartis gauti paliatyviosioms paslaugoms finansavimą. Tik 8 ligoninėms skirta 14 lovų. Šiose ligoninėse užtikrintas specialistų komandinis darbas. Kituose stacionaruose skirta tik po 1 1, ar 2 3 lovos. Kai yra tiek mažai lovų, negalima užtikrinti specialistų komandinio darbo. Nėra galimybės įdarbinti socialinių darbuotojų, psichologų, kineziterapeutų ar ergoterapeutų. Paliatyviąją pagalbą teikia dalinai. Todėl mes pasirinkome stacionarus, kuriuose yra užtikrintas komandinis darbas. Jose yra ir daugiau lovų. Įstaigų pasirinkimo tyrimui kriterijai: 1) Įstaiga veikia kaip atskiras juridinis vienetas; 2) Įstaiga turi ir daugiau paliatyviosios pagalbos lovų ir yra užtikrintas komandinis darbas; 3) Įstaigos sudariusios sutartis su Teritorinėmis ligonių kasomis ir gauna finansavimą, numatytą pagal LR SAM d. Nr. V-470 įsakymą [7]; 4) Įstaigos vadovaujasi LR SAM įsakymu Nr. V-14 Dėl paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo [ 8 ]. Tyrimas buvo vykdomas 2010 balandžio 1 d balandžio mėnesio 30 d. Prieš atliekant tyrimą buvo kreiptasi į Lietuvos bioetikos komitetą dėl leidimo tyrimui atlikti gavimo. Tyrimui atlikti išduotas Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas. Penkiose paliatyvios pagalbos ligoninėse metais paliatyvios pagalbos paslaugos suteiktos 98 pacientams. Nustatyta, kad imtį turėtų sudaryti 300 atsitiktinai (kas trečias pacientas) atrinktų paliatyviųjų onkologinių ir lėtiniu IV stadijos širdies nepakankamumu sergančių pacientų. Tyrimo imtis buvo skaičiuojama remiantis Taro Y. Elementary Sampling Theory lentelėmis [9]. Pagal Taro Y. lenteles tyrimo imtis buvo sudaryta remiantis 9 proc. pasikliovimo lygmeniu ir proc. paklaidos tikimybe (p). Tokia paklaidos tikimybė pasirinkta remiantis realiu imties

12 161 tūrio poreikiu ir finansinėmis galimybėmis tyrimui įvykdyti [ 9,10]. Taip pat imties dydį patikslinome pagal formulę. Imtį turėtų sudaryti taip pat 300 respondentų. z² x s² n = ² n- atvejų skaičius atrankinėje grupėje z patikimumo koeficientas pvz., 9% s - imties vidutinis kvadratinis nuokrypis. - leistinas netikslumas, t.y. skirtumas tarp atrankinės grupės ir pagrindinės visumos vidurkio. Tyrimo populiacija: 10 sergančių onkologinėmis ligomis paliatyviųjų pacientų, kurių Karnovskio indeksas mažesnis kaip 0% (TLK 10, kodas C00 C97). 10 sergančių lėtiniu IV stadijos širdies nepakankamumu paliatyviųjų pacientų, kurių Bartelio indeksas ne didesnis kaip 40 balų (TLK 10, kodas I.0). Buvo atliekamas vienmomentinis tyrimas. Visa apklausos tvarka buvo suderinta su ligoninės administracija. Gautas ligoninių vadovų leidimas vykdyti tyrimą. Apklausos dieną buvo išdalintos anketos paliatyviemsiems pacientams. Laikantis socialoginių tyrimų profesinės etikos principų, pacientai buvo supažindinti su tyrimo tikslais, galimybe laisvai rinktis pildyti anketą, ar ne. Pabrėžtas tyrimo anonimiškumas ir tai, kad duomenys bus naudojami tik apibendrintuose rezultatuose. Pacientams buvo išdalintos anketos ir laukiama, kol jas užpildys. Užpildytas anketas pasiimdavo pati tyrėja. Išdalinta 320 anoniminių anketų, jas užpildė ir grąžino 320 respodentų (atsako dažnis ,7 0 1,3 2,3 21,3 22,7 Visai ne Abejoju Esu kin s, bet neprak kuojan s 4,7 6 Esu kin s ir prak kuojan s Onkologiniai pacientai LŠN IV st. pacientai 1 pav. Tiriamųjų respondentų atsakymų į klausimą: Ar Jūs laikote save religingu žmogumi? pasiskirstymas (proc.) ,7 2,7 63, ,3 14 3,3 1,3 3,3 0 Protestantų Katalikų Ortodoksų Hebrajų Kita Onkologiniai pacientai LŠN pacientai 2 pav. Tiriamųjų respondentų atsakymų į klausimą: Jeigu Jūs save laikote religingu asmeniu, tai kokią religiją išpažįstate ar jaučiate palankumą? pasiskirstymas (proc.) proc.). Tačiau penki pacientai grąžino neužpildytas. Peržiūrėjus anketas 1 anketų nepilnai buvo užpildytos. Tinkamos analizei yra 300 anoniminių anketų. Surinkti duomenys buvo sukaupti duomenų bazėse. Statistinė analizė atlikta programos SPSS v paketu. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS Iš tyrimo apklausoje dalyvavusių onkologinių ligonių (N=10) buvo 44,7 proc. vyrų ir,3 proc. moterų. Respondentų amžius nuo 33 iki 86. Amžiaus vidurkis vyrų 68,1 (±11,3), moterų 71,7 (±9,). Daugiausia (40,3 proc.) vyrų buvo 6-74 amžiaus grupėje, moterų daugiausia (47,0 proc.) buvo taip pat 6-74 amžiaus grupėje. Respondentų skirtumo pagal lytį nebuvo. Tyrimas parodė, kad lėtiniu ŠN IV st. sergantys pacientai labiau laiko save religingu žmogumi, nei onkologiniai pacientai, skirtumai tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =8,719, lls=3, p<0,033) (1 pav.). Priklausomai nuo asmens įsitikinimų, dvasingumą galima suprasti labai įvairiai. Dalis žmonių jį prilygina religinėms vertybėms, kiti dvasingumą supranta kaip asmeninės prasmės paieškas, ieškant gyvenimo tikslo ir siekiant suprasti, koks vaidmuo šiose paieškose tenka kančiai. Tačiau tai nereiškia, kad tie pacientai, kuriems labiau reikia formalios religinės pagalbos, nenori aptarti platesnių gyvenimo prasmės klausimų. Bet gali būti ir atvirkščiai: tokiose situacijose daugelis žmonių, kurie šiaip savęs nelaikytų religingais, nori sugrįžti prie tikėjimo, su kuriuo užaugo, tikėdamiesi jame atrasti viltį ir paguodą. Tai galioja ne tik pacientui, bet ir jo šeimos nariams bei kitiems lankytojams. Kita vertus, pacientas gali nepasakyti nieko panašaus, bet tiesiog norėti, kad kas nors būtų šalia, kai jį užklups vienatvė ir kančia. Rūpindamiesi siela, turime atsižvelgti į visus šiuos klausimus. Taigi sveikatos priežiūros specialistas labai daug gali padaryti kiekvienam pacientui: nuo karštai tikinčiųjų iki ieškančiųjų prasmės ar visai nesidominčių religija. Sprendžiant dvasinius klausimus, jie padeda mirštančiajam ir šias minutes paverčia neįkainojamomis. Gauti rezultatai rodo, kad katalikai yra 82 proc. sergančių lėtiniu širdies nepakankamumu IV st. ir 63,3 proc. onkologinių pacientų (2 pav.). Protestantų 6,7 proc. onkologinių pacientų ir 2,7 proc. sergančių lėtiniu širdies nepakankamumu. Ortodoksai 23,3 proc. onkologinių pacientų ir 14 proc. sergančių IV st. lėtiniu širdies nepakankamumu. Tyrimas parodė, kad 6,7 proc. sergančių IV st. lėtiniu širdies nepakankamu pacientų meldžiantis jaučia gilią vidinę ramybę ir harmoniją daug kartų dienoje. Lyginant su onkologiniais pacientais, skirtumai tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =82,092, lls=4, p<0,000). 6,0 proc. sergančiųjų IV st. lėtiniu širdies nepakankamu išgyvena

13 162 Dievo ryšį per visą gyvenimą, išgyvena daug kartų dienoje, nei onkologiniai pacientai, skirtumai tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =67,380, lls=3, p<0,000). 0,7 proc. sergančių IV st. lėtiniu širdies nepakankamu pacientų randa jėgų savo tikėjime ir religijoje daug kartų dienoje nei onkologiniai pacientai, skirtumai tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =9,229, lls=4, p<0,000). 1,3 proc. sergančių IV st. lėtiniu širdies nepakankamu pacientų randa palaimą savo religijoje ir dvasingume lyginant su onkologiniais pacientais, skirtumai tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =61,111, lls=4, p<0,000). 0,0 proc. sergančių IV st. lėtiniu širdies nepakankamu pacientų daugiau jaučia Dievo buvimą nei onkologiniai pacientai, skirtumai tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =7,433, lls=4, p<0,000). 2,7 proc. sergančių IV st. lėtiniu širdies nepakankamu pacientų prašo Dievo pagalbos kasdieniniuose darbuose (1 lentelė) lyginant su onkologiniais pacientais, skirtumai tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =64,447, lls=4, p<0,000). Tyrimas parodė, kad 48,0 proc. sergančių IV st. lėtiniu širdies nepakankamu pacientų jaučia Dievo meilę sau daug kartų dienoje nei onkologiniai pacientai, skirtumai tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =,374, lls=4, p<0,000). 3,3 proc. sergančių IV st. lėtiniu širdies nepakankamu pacientų jaučia Dievo meilę per kitus žmones lyginant su onkologiniais pacientais, skirtumai tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi ( 3 pav.). Nėra paprasto būdo išreikšti jausmą, kad žmogus yra daugiau nei vien tik tai, kas matyti. Daugelis religijų ir tikėjimo sistemų žmogų vertina kaip turintį materialinę ir dvasinę dimensijas. Abi jos viename žmoguje persipynusios taip, kad jų tiesiog negalima atskirti. Net jei apie tai sudėtinga kalbėti arba atrodo, kad neišvengiame religinio 1 lentelė. Tiriamųjų respondentų atsakymų į klausimą: Prašau Dieevo pagalbos kasdieniniuose darbuose (proc.) Onkologiniai pacientai Niekada Kartais Keletą dienų Kasdien Daug kartų per dieną 3,3% 1,3% 22,0% 62,0% 11,3% LŠN IV st. pacientai 0 % 0% 8,0% 39,3% 2,7% x 2, lls, p x 2 =64,447, lls=4, p<0,000 atspalvio, vis tiek galime atrasti vietą ir žodžius, kurie atspindės mūsų dvasią. Norėdami atskleisti, kaip pacientas vertina savo dvasinį santykį su Dievu, tyrimas parodė, kad 31,3 proc. segančių IV st. lėtiniu širdies nepakankamu pacientų daug kartų per dieną prašo Dievo malonės malda, lyginant su sergančiais onkologiniais pacientais, statistika reikšmingai skyrėsi (x 2 =28,10, lls=4, p<0,000). 28,7 proc. onkologinių pacientų daug kartų per dieną jaučiasi nusivylę Dievu nei sergantys IV st. lėtiniu širdies nepakankamu pacientai, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =16,42, lls=4, p<0,002). 0 proc. lėtiniu IV st. širdies nepakankamu sergančių pacientų daugiau nurodė, kad turi prasmę gyventi, kai Dievas veikia jų gyvenimą, lyginant su sergančiais onkologiniais pacientais statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =16,224, lls=3, p<0,001). 48,0 proc. lėtiniu širdies nepakankamumu IV st. sergančių pacientų tikrai jaučia Dievo buvimą nei sergantys onkologiniai pacientai, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =16,741, lls=4, p<0,002). 0,0 proc. lėtiniu širdies nepakankamumu IV st. sergančių pacientų Dievo įsakymų laikymasis yra jų esminė gyvenimo dalis, lyginant su sergančiais onkologiniais pacientais, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =17,863, lls=3, p<0,000). 0 proc. lėtiniu IV st. širdies nepakankamumu sergančių pacientų yra visados puikios nuotaikos, kai jie eina į bažnyčią nei sergantys onkologiniai pacientai, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =19,376, lls=3, p<0,000). 28,7 proc. onkologinių pacientų mano, kad emocinis ryšys su Dievu yra nestabilus nei sergantys IV st. lėtiniu širdies nepakankamumu pacientai, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =16,877, lls=4, p<0,002). 0,7 proc. lėtiniu širdies nepakankamumu IV st. sergančių pacientų visada nusiteikę melstis, lyginant su sergančiais onkologiniais pacientais, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =18,831, lls=3, p<0,000). 28,7 proc. onkologinių pacientų mano, kad Dievas baudžia nei IV st. sergantys lėtiniu širdies nepakankamumu pacientai, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =16,33, lls=4, p<0,002). 48 proc. lėtiniu širdies nepakankamumu IV st. sergančių pacientų kartais jaučia pyktį Dievui (4 pav.), lyginant su ,3 0 1, ,7 11,3 3,3 Niekada Kartais Keletą dienų Kasdien Daug kartų per dieną Onkologiniai pacientai LŠN IV st. pacientai 3 pav. Tiriamųjų respondentų atsakymų į klausimą: Ar Jūs jaučiate Dievo meilę per kitus žmones? pasiskirstymas (proc.) (x 2 =6,830,lls=4,p<0,000) ,3 28 2,7 0 0,3 0 Niekada Kartais Keletą dienų Kasdien 4 pav. Tiriamųjų respondentų atsakymų į teiginį: Aš jaučiuosi piktas dėl Dievo pasiskirstymas (proc.) 39,3 48 Daug kartų per dieną Onkologiniai pacientai LŠN IV st. pacientai

14 163 2 lentelė. Tiriamųjų respondentų atsakymų į klausimą: Ar Jūs jaudinatės dėl savo abejonių netikėjimu Dievu? (proc.) Onkologiniai pacientai Niekada Kartais Keletą dienų Kasdien Daug kartų per dieną 2,0% 1,3% 1,3% 42,0% 39,3% LŠN IV st. pacientai 0 % 1,3% 29,3% 33,3% 36,0% x 2, lls, p x 2 =11,299, lls=4, p<0, ,7,3 0 17,3 9,3 Visai ne Ne Nei taip, nei ne 2 2,7 Dažnai 23,3 21,3 Visiškai taip Onkologiniai pacientai LŠN IV st. pacientai pav. Tiriamųjų respondentų atsakymų į klausimą: Ar Jūs meldžia - tės ligoninėje? pasiskirstymas (proc.) sergančiais onkologiniais pacientais, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =19,208, lls=4, p<0,001). Gauti rezultatai rodo, kad 48 proc. sergančių IV st. lėtiniu širdies nepakankamumu pacientų tapo labiau religingais ligos metu nei sergantys onkologiniai pacientai, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =14,691, lls=3, p<0,002). 48 proc. lėtiniu širdies nepakankamumu IV st. sergančių pacientų diena iš dienos jaučia Dievo buvimą nei onkologiniai pacientai, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =13,939, lls=3, p<0,003). 39,3 proc. Onkologiniai pacientai mano, kad kartais jaučiasi sunerimę, kad Dievas neatsako į jų maldavimus, lyginat su sergančiais IV st. lėtiniu širdies nepakankamumu pacientais, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =10,000, lls=4, p<0,040). 39,3 proc. onkologinių pacientų teigia, kad labiau jaučiasi suirzę dėl Dievo nei sergantys IV st. lėtiniu širdies nepakankamumu pacientai, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =10,648, lls=4, p<0,031). Lėtiniu širdies nepakankamumu IV st. sergantys 8,7 proc. pacientų turi pojūtį, kad Dievas pataria jiems, lyginant su onkologiniais pacientais, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =36,936, lls=3, p<0,001). 61,3 proc. sergančių IV st. lėtiniu širdies nepakankamumu pacientų teigia, kad nusidėję linkę atgailauti prieš Dievą nei onkologiniai pacientai, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =17,22, lls=3, p<0,001). Sergantys lėtiniu širdies nepakankamumu IV st. 61,3 proc. pacientų teigia, kad turi tinkamai elgtis ir atgailauti, kad Dievas neatstumtų jų, lyginant su sergančiais onkologiniais pacientais, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =17,22, lls=3, p<0,001). 39,3 proc. onkologinių pacientų mano, kai jaučia, jog Dievas nesaugo jų, linkę jaustis beverčiais nei sergantys IV st. lėtiniu širdies nepakankamumu pacientai, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =10,648, lls=4, p<0,031). Kas ketvirtas onkologinis pacientas (39,3 proc.) teigia, (2 lentelė), kad jaudinasi dėl savo abejonių netikėjimu Dievu nei sergantys IV st. lėtiniu širdies nepakankamumu pacientai, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =11,299, lls=4, p<0,023). Bendra malda su pacientais gali būti labai jautri tema, bet, viską darant tinkamai, nėra jokio reikalo to vengti. Nereikėtų turėti ketinimų pakeisti ar pacientui primesti savus įsitikinimus. Jei žinoma, kad pacientas yra tikintis, malda jam būtų didžiulė parama. Jei paprašo to pacientas ar jo šeima, personalo darbuotojai galėtų kartu pasimelsti ar perskaityti jiems ištrauką iš Šventojo Rašto. Jei personalas abejoja, kaip pasielgti tokiomis aplinkybėmis, reikėtų nenuspręsti, kad tai neliečiama tema, o šį klausimą aptarti su kapelionu. Taip neįžeisime pacientų ir patenkinsime jų garsiai neišsakytus poreikius. Tyrimas parodė, kad 18,7 proc. onkologinių pacientų teigia, kad ligoninėje turi pastoralinę praktiką (ligonio sakramentai ir kt.), lyginat su sergančiais lėtiniu širdies nepakankamumu IV st. pacientais, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =9,40, lls=4, p<0,023). Gauti rezultatai rodo, kad 23,3 proc. onkologinių pacientų teigia ( pav.), kad ligoninėje meldžiasi nei sergantys IV st. lėtiniu širdies nepakankamumu pacientai, statistiškai reikšmingai skyrėsi (x 2 =29,026, lls=4, p<0,000). Nors Lietuvoje paliatyvioji pagalba nėra populiari, tačiau ji turėtų būti svarbi visuomenės sveikatos problema ne tik medicininiu, bet ir socialiniu, psichologiniu bei dvasiniu požiūriu. Pagrindinis tokios priežiūros tikslas yra teikti pagalbą, paguodą ir priežiūrą nepagydomiems pacientams ir jų šeimoms, suteikiant galimybę ramiai numirti savo pasirinktoje aplinkoje, gaunant reikalingą slaugą ir dvasinę pagalbą. IŠVADOS Paliatyvieji sergantys LŠN pacientai meldžiantis jaučia: gilią vidinę ramybę, harmoniją, Dievo buvimą, Dievo pagalbą kasdieniniuose darbuose, randa jėgų tikėjime ir religijoje. Paliatyvieji onkologiniai pacientai jaučiasi nusivylę Dievu, emocinis ryšys su Dievu yra nestabilus, mano, kad Dievas juos baudžia. Jaučiasi sunerimę, mano, kad Dievas neatsako į jų maldavimus, nesaugo jų ir linkę jaustis beverčiais. Literatūra 1. Koenig HG, McCullogh M, Larson DB. Handbook of Religion and Health. New York: Oxford University Press, Šeškevičius A. Paliatyvioji slauga. Kaunas, 2008; 13-18;

15 Naujasis Teologijos žodynas. Kaunas: Katalikų interneto tarnyba, Šeškevičius A., Dambrauskas Ž., Macijauskienė J. Paliatyvioji pagalba. KMU leidykla. Kaunas, Callaghan DM. The influence of growth on spiritual self-care agency in an older adult population. J Gerontol Nurs. 2006; 32 (9): Bourell KA, Bozett FW. Nurse assessment of patients spiritueality: Continuing education implications. Journal of Continuing Education in Nursing 1990; 21: LR SAM įsakymas Nr. V-470 Dėl paliatyviosios pagalbos suaugusiems ir vaikams paslaugų bazinių kainų sąrašo tvirtinimo. 8. LR SAM įsakymas Nr. V-14 Dėl paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo. 9. Yamane T. Elementary sampling Theory. Englewood Cliffs. New York: Prentice-Hall, Rupšienė L. Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija. Klaipėda: Klaipėdos universitetas, PSYCHIC HEALTH PROBLEMS OF PALLIATIVE PATIENTS WITH ONCOLOGICAL DISEASE AND CHRONIC HEART DEFICIENCY Žaneta Valiulienė, Arvydas Šeškevičius Summary Key words: palliative help, spirituality, health problems. The problems of palliative patients spirituality are essential object of scientific investigation. The faith decreases patient s spiritual pressure and worry not only during diagnostic procedures and treatment, but also at the last stage of disease. Religion becomes the base of spiritual strength and spirituality can be treated as a ability to seek the aim and meaning of life, to believe, to love and forgive, to overstep sensual experience. The aim of investigation - to find out the psychic health problems of palliative patients with oncological disease and chronic heart deficiency. The investigation was carried out on the 1 st April th April 2011 in the hospitals of supportive treatment and care. It revealed that palliative patients with chronic heart deficiency pray with peace of mind and harmony, they feel the existence and help of God, find strength in faith and religion. Palliative patients with oncological disease feel disappointed with God, their emotional relationship with God is unstable, they feel anxious, think that God doesn t answer to their prayer and don t protects them, tend to feel worthless. Correspondence to: zanetavaliuliene@yahoo.com Gauta

16 ISSN SVEIKATOS MOKSLAI 2012, Volume 22, Number 3, p INFORMACIJA. APŽVALGA 16 NAUJAS SEPSIO ŽYMUO PRESEPSINAS. PRANAŠUMAI IR ATEITIS ANDRIUS MACAS 1, LINAS PIETERIS 1, ASTRA VITKAUSKIENĖ 2, DALIA ADUKAUSKIENĖ 3, GIEDRĖ BAKŠYTĖ 4, DOMINYKAS DVYLYS, VITALIJUS ISTIGEČEVAS, TADAS ČESNAITIS 1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Anesteziologijos klinika, 2 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Laboratorinės medicinos klinika, 3 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Intensyvios terapijos klinika, 4 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija Raktažodžiai: presepsinas, scd14, sepsio diagnostika, sepsio prognozė, CRB, PCT, IL-6. Santrauka Ankstyva sepsio diagnozė yra kritiškai svarbi sėkmingam sepsio gydymui. Ne mažiau svarbu nustatyti sepsio prognozę bei sekti gydymo efektyvumą. Pastaraisiais metais pastebėtas sepsio atvejų augimas, todėl svarbu surasti patikimą ir greitai nustatomą žymenį sepsio diagnostikai ir prognozei vertinti. Šioje apžvalgoje siekta aptarti naująjį sepsio žymenį presepsiną ir palyginti jį su kitais populiariaisiais diagnostiniais sepsio rodikliais (prokalcitoninu, C- reaktyviu baltymu ir interleukinu 6) pagal specifiškumą, jautrumą ir prognozinę vertę. Išvados tyrimų apžvalga parodė, kad didžiausią diagnostinę ir prognozinę vertę pacientų išgyvenamumui turi presepsinas, lyginant su kitais žymenimis, šiuo metu naudojamais sepsio diagnostikoje. Norint įsitikinti akivaizdžiu presepsino pranašumu, reikėtų atlikti daugiau klinikinių tyrimų, tačiau jau dabar galime teigti, kad šis žymuo klinikinėje praktikoje yra pakankamai patikimas prognozinis sepsio rodiklis. ĮVADAS Sepsis gyvybei grėsminga būklė, kuri reikalauja tikslaus ištyrimo ir neatidėliotino gydymo. Nepaisant tobulėjančių priešmikrobinių priemonių ir personalo švietimo, sepsio problema išlieka. Nors turime metodus ir galimybes nustatyti sukėlėją, paskirti tinkamą antibakterinį gydymą, tačiau tai nepadeda sepsio paversti lengvai gydoma liga. JAV atliktuose epidemiologiniuose tyrimuose, publikuotuose 2008 metais, matyti, kad pooperacinio sepsio atvejų Žurnalo tinklalapis: daugėja vidutiniškai 1,74 proc. per metus. O mirtingumas nuo sepsio padidėjo 21,92 procentais [21]. Kas tai galėtų sąlygoti - augantis bakterijų atsparumas antimikrobinėms priemonėms dėl neadekvataus antibiotikų vartojimo, diagnostikos spragos, aplinkos veiksniai? Kol kas į šiuos klausimus ieškoma atsakymų, tačiau yra aišku, jog norint sėkmingai gydyti sepsį, svarbu žinoti individualią prognozę kiekvienam pacientui. Darbo tikslas - glaustai pateikti informaciją apie naująjį sepsio diagnostikos ir prognozės vertinimo žymenį presepsiną bei palyginti jį su prokalcitoninu, C-reaktyviu baltymu ir interleukinu 6. Sepsio diagnozei patvirtinti auksiniu standartu išlieka kraujo pasėlyje išaugintas sukėlėjas ir infekcijos šaltinio radimas. Sukėlėjui patekus į kraujotaką aktyvuojasi daug vidinių sistemų, kurios yra nukreiptos prieš patogeną. Tai yra vadinama sisteminės uždegiminės reakcijos sindromu (SURS). Tačiau šis sindromas susiformuoja ne tik sepsio metu. Uždegimo mediatoriams tiesiogiai ir netiesioginiai dirginant biologines membranas pažeidžiami daugumos žmogaus organizmo sistemų audiniai. Vykstant šiems procesams organizme išsiskiria įvairių metabolitų, kuriuos galime atpažinti biocheminių kraujo žymenų pagalba metais vykusio judėjimo prieš sepsį metu Surviving Sepsis Campaign globaliai pažvelgta į šią aktualią problemą ir nustatytos rekomendacijos sepsio diagnostikai bei gydymui. Buvo nuspręsta, jog iki tol nebuvo patikimo diagnostinio žymens ar tyrimo, tiksliai nustatančio sepsio sunkumo prognozę, ir reikia daugiau tyrimų, ieškant tikslaus diagnostinio ir prognozinio rodiklio [2]. Toliau apžvalgoje aptarsime populiariausius žymenis, naudojamus sepsio diagnostikoje ir palyginsime juos su presepsinu. Prokalcitoninas. Prokalcitoninas yra pirmasis kalcitonino prohormonas, kurio padidėjęs kiekis buvo aptiktas Adresas susirašinėti: Tadas Česnaitis, el. p. tadas@ituranet.lt

17 166 infekuotų pacientų kraujyje [8]. Prokalcitoninas (PCT) yra 116 amino rūgščių baltymas, kurį ekspresuoja CALC-1 genas. PCT veikiant specifiniam fermentui yra suskaldomas į mažesnius baltymus, kol galiausiai gaunamas brandus 32 amino rūgštis turintis kalcitoninas (CT). Visi kalcitonino pirmtakiniai baltymai, įskaitant ir PCT, yra randami sveikų žmonių serume. Dėl fiziologinių sąlygų, hormoniškai aktyvus kalcitoninas yra gaminamas neuroendokrininių C ląstelių, kurių daugiausia galima rasti skydliaukėje ir plaučiuose. Šiose neuroendokrininėse ląstelėse jis yra sintezuojamas ir saugomas sekrecinėse granulėse. Kai CT yra sekretuojamas į kraują, jo plazmos pusperiodis yra vos kelios minutės [4]. Manoma, kad infekcijų metu PCT sintezuojamas papildomai ir už skydliaukės ribų. Taigi, bakterinė infekcija smarkiai didina CALC-1 geno ekspresiją ir dideli PCT kiekiai yra išskiriami iš daugelio organizmo audinių (kepenų, inkstų, kasos, smegenų, širdies ir plonųjų žarnų). Esant dideliam PCT kiekiui, fermentinės sistemos nesugeba jo viso suskaidyti, dėl to stebima didelė pirmtakinio baltymo PCT akumuliacija kraujo plazmoje [29]. Kuomet PCT sintezė yra sąlygojama bakterinio endotoksino, citokinai ir kiti nežinomi mediatoriai gali veikti PCT išsiskyrimą. Lyginant su tokiais citokinais kaip navikų nekrozės faktorius (TNF) ir interleukinas 6 (IL 6), PCT koncentracija pakyla esant bakteriniams procesams ir nėra atsako kitiems uždegimo tipams (virusinei infekcijai, transplantuotų organų atmetimui, autoimuninėms ligoms). Taigi, esat bakterinei infekcijai visas kūnas gali būti prilygintas endokrininei liaukai, sekretuojančiai PCT [18]. C - reaktyvus baltymas. C - reaktyvus baltymas (CRB) randamas kraujyje baltymas, jo koncentracijos didėjimas yra atsakas į uždegimą. CRB tokį pavadinimą gavęs dėl gebėjimo nusodinti somatinį streptococcus pneumoniae C- polisacharidą. Tai buvo pirmasis ūmios fazės proteinas, kuris buvo tinkamas žymuo uždegimui ir audinio pažeidimui nustatyti [16]. Ūmios fazės kitimai atspindi šiltakraujų gyvūnų nespecifinį fiziologinį ir biocheminį atsaką į įvairių audinių pažeidimų, infekcijų, uždegimų, piktybinių neoplazmų poveikį. Baltymo sintezė yra sparčiai reguliuojama (daugiausia hepatocituose) atsižvelgiant į patologijos vietoje atsirandančių citokinų poveikį. Sveikų jaunų žmonių kraujyje vidutinė CRB koncentracija yra 0,8 mg/l, tačiau esant ūmiai uždegiminei fazei vertės gali kisti nuo mažiau nei 0 μg/l iki daugiau nei 00 mg/l. Plazmos CRB yra gaminamas tik hepatocituose, daugiausia transkripciškai kontroliuojant citozinui IL 6, tiesa, manoma, jog yra ir kitų vietinės CRB sintezės ir galimų sekrecijos vietų. De novo CRB sintezė kepenyse prasideda staiga, iškart po vienetinio stimulo, koncentracija serume kyla per mg/l per 6 valandas ir maksimumą pasiekia daugmaž per 48 valandas. CRB plazmos pusperiodis yra apie 19 valandų ir jis priklauso nuo ligos ir sveikatos būklės. Taigi, pagrindinis CRB cirkuliuojančios koncentracijos lemiantis veiksnys yra sintezės greitis, kuris tiesiogiai priklauso nuo CRB produkciją stimuliuojančio patologinio proceso. Kai padidėjusi sintezės stimuliacija baigiasi, cirkuliuojanti CRB koncentracija staigiai krenta, ir beveik pasiekia CRB plazmos klirensą [22]. Vis dėlto, atsižvelgiant į jautrumą, greitį ir CRB atsako sritį, pagrindinės populiacijos žmonės linkę turėti stabilias CRB koncentracijos charakteristikas kiekvienam individui, neskaitant atsitiktinumų, galimų dėl nedidelių ar subklinikinių infekcijų, uždegimų, traumų. Dvynių studijos parodė, jog yra reikšmingas paveldimas komponentas, nulemiantis pagrindines CRB koncentracijos vertes, kurios nėra priklausomos nuo amžiaus ar KMI. Daugumos ligų metu cirkuliuojantis CRB kiekis atspindi esamą uždegimą ir/ar audinio pažeidimą žymiai tiksliau nei kiti laboratoriniai ūmios fazės atsako parametrai, tokie kaip plazmos klampumas ir eritrocitų nusėdimo greitis. Kepenų ligos sutrikdo CRB produkciją, bet jokios kitos esamos patologijos ar labai nedidelis vaistų kiekis nemažina CRB verčių. CRB koncentracija yra labai naudingas nespecifinis uždegimo biocheminis žymuo, kuris vaidina svarbų vaidmenį patikrinant organines ligas, kontroliuojant infekcijos ir uždegimo gydymo sėkmingumą ir nustatant esamas infekcijas pacientams, turintiems imuninės sistemos sutrikimų, bei kelias kitas specifines ligas, charakterizuojamas silpnų ar neesamų ūmios fazės reakcijų [17]. Interleukinas 6. Interleukinas 6 (IL 6) yra koduojamas IL-6 geno ir priklauso IL 6 citokinų šeimai, įskaitant IL 11, onkostatiną M, leukemiją inhibuojantį faktorių, CNTF (ciliary neurotrophic factor), kardiotropiną 1. Du IL 6 receptoriai gp130 ir IL-6Rα (taip žinomo kaip gp80 ar CD126) priklauso I tipo citokinų receptorių šeimai, kuri, be minėtų citokinų, sudaro leptino, augimo hormono, prolaktino, eritropoetino, trombopoetino, granuliocitų bei granuliocitų/makrofagų stimuliuojančius faktorius. IL-6 gamina keli skirtingi ląstelių tipai. Jie apima daugelį imuninės sistemos ląstelių, endotelio ląstelių, griaučių bei lygiųjų raumenų ląstelių, adipocitų, beta ląstelių salelių, hepatocitų, mikroglijos ląstelių, astrocitų bei daugelio kito tipo ląstelių [9]. IL-6 yra interleukinas, kuris veikia kaip uždegimą skatinantis ir slopinantis citokinas. Jis yra sekretuojamas T ląstelių bei makrofagų ir stimuliuoja imuninį atsaką esant infekcijai. IL-6 yra ankstyvas uždegiminio atsako į infekciją ar traumą indikatorius. Jo kiekis didėja praėjus kelioms valandoms nuo traumos ar infekcijos pradžios. IL-6 gyvavimo pusperiodis yra 4 minutės, jo kiekio padidėjimas gali būti stebimas norint įvertinti, ar pacientas patyrė ūmų

18 167 1 lentelė. Žymenų ribinė diagnostinė reikšmė ir specifiškumas su jautrumu Žymuo Ribinė reikšmė Specifiškumas Jautrumas IL-6 [20] 200 ng/ml 72 proc. 67 proc. CRB [20] 10 mg/l 68 proc. 73 proc. Presepsin [19] 41 pg/ml 80 proc. 80 proc. PCT [13] 2 ng/ml 96 proc. 3 proc. atsaką į operaciją, infekciją ar traumą. Taip pat ar atsakas vyksta greitai, ar lėtai, kas gali būti naudinga vertinant paciento ligos progresavimo ar sveikimo prognozę. IL-6 gali padėti įtarti infekciją dar neturint pasėlio rezultatų ir įspėti klinicistą apie padidėjusią riziką sepsio išsivystymui po operacijos [6, 10, 14]. Ephraim L. et al. atlikto tyrimo duomenimis, iš 336 tyrime užregistruotų pacientų, 60% turėjo aiškią infekciją, 13% galimą infekciją ir 27% jokios infekcijos. 202 individai, kuriems pasireiškė infekcija, patyrė sepsį, 28 sunkų sepsį ir 17 sepsinį šoką. PCT, IL 6 ir CRB koncentracijos buvo didesnės užkrėstame kraujyje (PCT 2,3 prieš 0,2 ng/ ml; IL prieš 72 pg/ml; CRB 106 prieš 62 mg/dl; p < 0,001. PCT geriausiai numatė kraujo užkrėtimą (0,78 prieš IL-6 0,70 ir CRB 0,67), bet CRB geriau nustatė klinikinę infekciją (0,7 prieš PCT 0,71 ir IL-6 0,69). PCT galutinis taškas buvo 0, ng/ml, jautrumas 72,6%, 69,% specifiškumas bakteriemijai, 40,7% jautrumas ir 87,2% specifiškumas diagnozuojant infekciją [3]. Presepsinas. CD14 genas koduoja dviejų tipų baltymus: nuo 0-kD iki -kd glikozilfosfotidilinoztolu palaikomus membranos baltymus (mcd14) ir monocitų arba kepenų ląstelių išskiriamus serumo baltymus (scd14). Abi šios molekulės yra būtinos nuo lipopolisacharidų (LPS) priklausančių signalų perdavimui. Taip pat scd14 suteikia jautrumą LPS ląstelėms, kurios neturi mcd14 baltymo. Padidėję scd14 kiekiai siejami su infekcinėmis, uždegiminį atsaką sukeliančiomis ligomis [12]. Toliau šioje apžvalgoje scd14 bus vadinamas generiniu pavadinimu presepsinu. Fermentų inhibicijos eksperimentai parodė, kad svarbų vaidmenį presepsinui susidaryti atlieka lizosominiai fermentai (pvz., katepsinas ir kt.) veikiant infekciniam komponentui, tačiau tikslus presepsino susidarymo mechanizmas in vivo nėra visiškai aiškus [19]. Manant, kad presepsinas gali būti specifinis sepsio žymuo, buvo atlikti palyginamieji tyrimai su endotoksinais, IL-6, prokalcitoninu bei kitais žymenimis, naudojamais sepsio diagnostikoje, ir tirtas jų naudingumas [23]. Tyrimuose naudojant ELISA metodą išryškėjo tendencijos, kad presepsinas yra jautrenis bei specifiškesnis žymuo sepsiui nustatyti negu kiti markeriai (1 lentelė). Buvo pastebėta, kad presepsinas didėja proporcingai sepsio sunkumui ir pradedamas sintezuoti esant ankstyvoms sepsio stadijoms [23]. Šio tyrimo metu buvo tirta presepsino koncentracija pacientų kraujyje. 7 pacientai buvo priskirti kontrolinei grupei - jų žymens koncentracijos vidurkis buvo 21,8 ng/ml. Turinčių sepsį pacientų (n = 66) - 220,7 ng/ml ir SURS pacientų (n = 80) - 81,3 ng/ml. Nustatyta, jog presepsino koncentracija pacientams, turintiems sepsį, buvo žymiai didesnė ir turėjo ryšį su išgyvenamumu. Tačiau presepsino kiekio nustatymas užtrukdavo -6 valandas, kas sukeltų nemažai nepatogumų klinikinėje praktikoje. Vėlesniuose tyrimuose buvo naudojamas greitesnis metodas, užtrunkantis vos keletą minučių [19]. Tyrimas buvo atliktas pagal Amerikos krūtinės patologijų Gydytojų koledžo bei Intensyvios terapijos draugijos parengtus kriterijus, diagnozuojant SURS, sepsį bei sunkų sepsį [11]. Sepsio sunkumas buvo vertinamas resmiantis APACHE II skalės kriterijais [1]. Shozushima T. et al tyrimo metu 128 sveikų pacientų tyrimų rezultatai buvo lyginami su pacientų, turinčių sepsį. Iš sergančiųjų, remiantis ACCP/SCCM kriterijais, lokalią infekciją turėjo - 28, SURS - 41, sepsį - 87, o sunkų sepsį - 14 pacientų. Vidutinis presepsino kiekis sveikų tiriamųjų grupėje buvo 190 pg/ ml. Pacientų su lokalia infekcija presepsino koncentracija buvo ± 611,3 pg/ml, SURS 333, ± 130,6 pg/ml, sepsį ,3 ± 109,2 pg/ml. Pacientai, turintys lokalią infekciją bei sepsį, turėjo didesnius presepsino kiekius nei pacientai, kurie infekcinių komplikacijų neturėjo. Taip pat tyrimų rezultatai žymiai labiau koreliavo tarp klinikinių situacijų negu CRB ir PTC [19] (2 lentelė). Vieno iš naujausių tyrimo duomenimis, ištyrus 146 pacientus, nustatyta, kad presepsino koncentracija labiausiai koreliavo su 30 dienų išgyvenamumu esant sepsiui. Tyrimas buvo atliekamas pacientams atvykus, 24 ir 72 valandos po diagnozės nustatymo naudojant greitą presepsino koncentracijos nustatymo technologiją. Gauti rezultatai buvo lyginami su 119 sveikų savanorių rezultatais. Susumavus duomenis nustatyta, jog presepsino koncentracija atitiko sepsio sunkumo lygi (p<0,0001) ir buvo žymiai tikslesnis diagnostinis rodiklis nei IL-6, CRB ir PCT [20]. DISKUSIJA Norint sumažinti sepsio sąlygojamų komplikacijų ir mirčių skaičių bei suteikti tinkamą pagalbą pacientams pagrindiniu tikslu turi būti greita sepsio di- 2 lentelė. Žymenų koncentracijos paciento kraujyje priklausomai nuo klinikinės situacijos Klinikinė interpretacija CRB (mg/l) [21] PCT (ng/ml) [] Presepsin (pg/ml) [19] Norma <7 <0, ±121.4 Lokali infekcija - 0, 1,0 333.±130.6 SURS 119 ± ±611.3 Sepsis 19 ± 1 1,0, ±72.7 Sunkus sepsis 24 ± 181 >, ±109.2

19 168 agnostika bei anksti pradėtas kokybiškas gydymas. Presepsinas yra naujas biožymuo sepsio diagnostikoje. Pirmųjų tyrimų rezultatai parodė didelį jo jautrumą bei specifiškumą diagnozuojant ankstyvą sepsį. Dėja, ankstyvieji šio biožymenio tyrimų rezultatai būdavo gaunami po -6 val., todėl jis nebuvo labai patogus ūmių situacijų metu, kuomet reikėjo labai greitai sužinoti tyrimo atsakymą. Dėl šios priežasties buvo ieškoma naujų spartesnių šio biožymenio ištyrimo metodų. Pradėjus taikyti naujus metodus, dabar presepsino koncentraciją galima nustatyti per kelias minutes ir įvertinus situaciją greičiau pasirinkti tinkamą gydymo taktiką, taip sumažinant blogų baigčių tikimybę. Tyrimų apžvalga parodė, kad presepsino kiekis didėja esant infekcijai. Lyginant dvi pacientų grupes turinčius ir neturinčius infekcijos, presepsinas, lyginant su kitais žymeninis, buvo naudingiausias. Vertinant SURS bei sepsį presepsinas pasirodė esąs jautriausias iš visų tirtų žymenų. Presepsino koreliacija su sepsio sunkumu ir atsaku į gydymą buvo informatyvesnė nei CRB, PCT bei IL-6. Svarbu tai, kad presepsino kiekis esant didelei invazyviai traumai nedidėjo nesant bakterinės infekcijos, tuo tarpu PCT koncentracija didėjo esant dideliems sužalojimams ir nesant infekcijos. CRB nėra pakankamai specifiškas diagnozuojant sepsį, tuo tarpu kai IL-6 koncentracijos didėja ir esant traumoms be infekcijos požymių ar patyrus operaciją. Vertinant atliktus tyrimus akivaizdu, kad presepsino koncentracijos kitimai žymiai tiksliau nurodo sepsio sunkumą bei gydymo efektyvumą. Norint visiškai patvirtinti presepsino, kaip biožymens sepsio atveju naudingumą ūmių atvejų vertinimui, reikia, kad į šią tiriamąją veiklą būtų įtraukta kuo daugiau susidomėjusių specialistų ir atlikta daugiau tyrimų. Tačiau jau dabar galima teigti, kad presepsinas gali būti sėkmingai naudojamas sepsio ir jo sunkumo nustatymui bei prognozės vertinimui klinikinėje praktikoje. IŠVADOS Iki šiol vertinant sepsio sunkumą buvo naudojami anksčiau minėti žymenys (PCT, CRB ir IL-6), tačiau nė vienas neturėjo svarios prognozinės vertės sepsio eigai vertinti. Tyrimų apžvalga parodė, kad vertinant žymenis, naudojamus sepsio diagnostikoje, didžiausią diagnozinę ir prognozinę vertę pacientų išgyvenamumo prognozei turi presepsinas. Siekiant galutinai įrodyti presepsino pranašumą sepsio diagnostikoje, tikslinga atlikti daugiau klinikinių tyrimų. Literatūra 1. ACCP/SCCM Consensus Conference Committee. Definitions for sepsis and organ failure and guidelines for use of innovate therapies in sepsis. Crit Care Med. 1992;20: Dellinger RP, Levy MM, Carlet JM, Bion J, Parker MM, Jaeschke R, Reinhart K, et al. Surviving Sepsis Campaign: international guidelines for management of severe sepsis and septic shock: Intensive Care Med January; 34(1): Ephraim L, Jaggers LB, Glickman SW, Langley RJ, Velkinburgh JC, Lawrence PP, Fowler VG et al. Understanding the inflammatory cytokine response in pneumonia and sepsis. Arch Intern Med. 2007;167(1): Giamarellos-Bourboulis EJ, Giannopoulou P, Grecka P, et al. Should procalcitonin be introduced in the diagnostic criteria for the systemic inflammatory response syndrome and sepsis?. J Crit Care. 2004;19: Giamarellou H, Giamarellos-Bourboulis EJ, Repoussis P, Galani L, Anagnostopoulos N, Grecka P, Lubos D. et al. Potential use of procalcitonin as a diagnostic criterion in febrile neutropenia: experience from a multicentre study. Clin Microbiol and Infect. 2004; 10(7): Groeneveld AB, Bossink AW, van Mierlo GJ, Hack CE. Circulating inflammatory mediators in patients with fever: predicting bloodstream infection. Clin Diagn Lab Immunol. 2001; 8: Harbarth S, Holeckova K, Froidevaux C, Pittet D, Ricou B, Grau GE., Vadas L. et al. Diagnostic Value of Procalcitonin, Interleukin-6 and Interleukin-8 in Critically Ill Patients Admitted with Suspected Sepsis. Am. J. Respir. Crit. Care Med. 2001; 164(3): Jones AE, Fiechtl JF, Brown MD, Ballew JJ, Kline JA. Procalcitonin Test in the Diagnosis of Bacteremia: A Meta-analysis. Annals of Emergency Medicine. July 2007; 0(1): Kamimura D, Ishihara K, Hirano T. IL-6 signal transduction and its physiological roles: the signal orchestration model. Rev Physiol Biochem Pharmacol 2003; 149: Kellum JA, Kong L, Fink MP, Weissfeld LA, Yealy DM, Pinsky MR. et al. Understanding the inflammatory cytokine response in pneumonia and sepsis. Arch Intern Med. 2007;167(1): Knaus WA, Draper EA, Wagner DP, Zimmerman JE. APACHE II: a severity of disease classification system. Crit Care Med. 198;13: LeVan TD, Bloom JW, Bailey TJ, Karp CL, Halonen M, Martinez FD, Vercelli D. A common single nucleotide polymorphism in the CD14 promoter decreases the affinity of Sp protein binding and enhances transcriptional activity. J. Immun. 2001;167: Massaro KSR, Costa SF, Leone C, Chamone DAF. Procalcitonin (PCT) and C-reactive Protein (CRP) as severe systemic infection markers in febrile neutropenic adults. BMC Infectious Diseases. 2007;7: Mokart D, Merlin M, Sannini A, Brun JP, Delpero JR, Houvenaeghel G. et al. Procalcitonin, interleukin 6 and systemic inflammatory response syndrome (SIRS): early markers of postoperative sepsis after major surgery. Brit J Anaes. 200;94: Pantell RH, Newman TB, Bernzweig J. et al. Management and outcomes of care of fever in early infancy. JAMA, 2004; 291: Pepys MB, Baltz ML. Acute phase proteins with special reference to C-reactive protein and related proteins (pentaxins) and serum amyloid A protein. Adv. Immunol. 1983;34: Pepys MB, Hirschfield GM. C-reactive protein: a critical update, J. Clin. Invest. 2003;111: Sakr Y, Sponholz C,Tuche F, Brunkhorst F, Reinhart K. The Role of Procalcitonin in Febrile Neutropenic Patients: Review of the Literature. Infection. 2007;36: Shozushima T, Takahashi G, Matsumoto N, Kojika M, Okamura Y, Endo S. Usefulness of presepsin (scd14-st) measurements as a marker for the diagnosis and severity of sepsis that satisfied diagnostic criteria of systemic inflammatory response syndrome. J Infect Chemother. 2011;17(6): Spanuth E, Ebelt H, Ivandic B, Werdan K. Diagnostic and prognostic value of presepsin (soluble CD14 subtype) in emergency patients

20 169 with early sepsis using the new assay PATHFAST Presepsin. 21st International Congress of Clinical Chemistry and Laboratory Medicine, Berlin, May The Fifth Annual HealthGrades Patient Safety in American Hospitals Study. Health Grades, Inc Vigushin DM, Pepys MB, and Hawkins PN. Metabolic and scintigraphic studies of radioiodinated human C-reactive protein in health and disease. J. Clin. Invest. 1993;91: Yaegashi Y, Shirakawa K, Sato N, Suzuki Y, Kojika M, Endo S. et al. Evaluation of a newly identified soluble CD14 subtype as a marker for sepsis. J Infect Chemother. 200;11: NEW SEPSIS BIOMARKER PRESEPSIN. ITS BENEFITS AND FUTURE Andrius Macas, Linas Pieteris, Astra Vitkauskienė, Dalia Adukauskienė, Giedrė Bakšytė, Dominykas Dvylys, Vitalijus Istigečevas, Tadas Česnaitis Summary Key words: presepsin, scd14, sepsis diagnosis, sepsis prognosis, CRP, PCT, IL-6. Early diagnosis is key in successful treatment of sepsis. However, establishing prognosis of sepsis as well as effectiveness of treatment is equally important. The growth in sepsis cases was observed in the last years. Thats why it is important to develop a new reliable and quickly measurable marker for diagnosing and prognosing sepsis. In this review we evaluated the new marker of sepsis Presepsin and compared it to other popular markers such as Procalcitonin (PCT), C reactive protein (CRP) and Interleukine 6 (IL-6) used in diagnosing sepsis. We compared their specificity, according sensitivity and prognostic value. Conclusions in the reviewed studies we noticed, that among most common markers used in diagnosing sepsis, Presepsin has the best diagnostic and prognostic value. In order to confirm Presepsin s usefulness in diagnosing sepsis more clinincal trials have to be made and their results should be evaluated. Nevertheless, according to the preliminary results, Presepsin should find it s place among the practitioners as one of the most reliable prognostic markers. Correspondence to: tadas@ituranet.lt Gauta

21 170 INFORMACIJA. APŽVALGA ISSN SVEIKATOS MOKSLAI 2012, Volume 22, Number 3, p A REVIEW OF MANDIBULAR RECONSTRUCTION WITH FREE MICROVASCULARISED FIBULAR FLAP ROKAS KUPRYS 1,3, VAIDAS VARINAUSKAS 1,3, ALBINAS GERVICKAS 1, RŪTA STANAITYTĖ 2 1 Department of Maxillofacial Surgery, Lithuanian University of Health Sciences, 2 Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Odontology 3 Oral surgery center, Panevezys, Lithuania Key words: reconstruction, fibula, free microvascularised fibular flap, dental implants. Summary Mandibulectomy has traditionally been the mainstay of surgical therapy for oral squamous cell carcinoma adjacent to or invading the mandible, osteoradionecrosis, osteomyelitis of the jaw and is the gold standard against which all other operations must be compared. Defects can be restored using mandible bone grafts or grafts from other anatomical spaces like iliac crest, scapula, skull, tibia. For large mandible defects combined osteofasciocutaneus, osteoseptocutaneus, osteocutaneus grafts are used. Literature shows up to 10 years of follow up of intagrated fibular grafts without major complications and up to 3 years of fully osteointegrated and funcionating dental implants in fibular grafts. INTRODUCTION Mandibulectomy has traditionally been the mainstay of surgical therapy for oral squamous cell carcinoma adjacent to or invading the mandible, osteoradionecrosis, osteomye- litis of the jaw and is the gold standard against which all other operations must be compared [1]. Its advantages include adequate margins of resection, excellent exposure, and ease of closure. However, the functional and cosmetic consequences of this procedure are devastating to the patient. The goal of mandible reconstruction is to restore hard and soft tissues, reestablishing masticatory function and esthetics [2-]. Reconstructive titanium plate is the main treatment method. Plate works like a pattern and helps to maintain mandible form and occlusion. Osteosynthesis with reconstruction titanium plate is just an initial stage of full rehabilitation [, 7, 8]. Bone resorption under the plate can cause loosening of fixation screws, plate fracture and intraoral or extraoral exposure [6] (Fig.1). However, it could be avoided using free vascularized bone grafts [3, 6, 9, 10]. MATERIAL AND ANALYSIS Donor sites. Small defects can be restored using mandible bone grafts (grafts form mandible branch, chin or re- Fig. 1. Exposed titanium plate Žurnalo tinklalapis: Fig. 2. Osteotomised fibular graft Correspondence to: Rokas Kuprys, rokaskuprys@gmail.com