VILNIAUS UNIVERSITETAS

Transcription

1 VILNIAUS UNIVERSITETAS PATVIRTINTA: Medicinos fakulteto tarybos pos dyje 07 m. 06 m n. d. protokolo Nr. (..) 000-TP- 6(66) GASTROENTEROLOGIJOS REZIDENT ROS STUDIJ PROGRAMOS APRAŠAS Vilniaus universiteto Rektorius prof. Art ras Žukauskas Rezident ros programos rengimo vadovas prof. Jonas Valantinas Vilnius 07 metai

2 REZIDENT ROS STUDIJ PROGRAMOS DUOMENYS Valstybinis registracijos Nr. 7330GX087 Rezident ros studij programa Gastroenterologija Studij sritis Biomedicinos mokslai Studij kryptis Medicina Studij r šis Universitetin s studijos Studij tipas Laipsnio nesuteikiančios studijos Studij forma ir trukm (metais) Nuolatin s, metai Kvalifikacijos lygis pagal LKS 7 Programos apimtis kreditais 60 B tina stojančiojo kvalifikacija Medicinos gydytojas, medicinos magistras Suteikiama profesin kvalifikacija Gydytojas gastroenterologas Programos vykdymo kalba Lietuvių kalba Programos rengimo grup s vadovas prof. Jonas Valantinas El.pašto adresas: Jonas.Valantinas@santa.lt Tel.:

3 lentel. PROGRAMOS RENGIMO GRUP Eil Nr. Vardas, pavard. Prof. Jonas Valantinas. Doc. Goda Denapien 3. Doc. Edita Gavelien. Gyd. Ieva Stundien. Gyd. Ilona Savlan Klinika Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika Telefonas Elektroninis paštas Jonas.Valantinas@santa.lt; Jonas.Valantinas@mf.vu.lt 8 36 Goda.Denapiene@santa.lt; Goda.Denapiene@mf.vu.lt Edita.Gaveliene@santa.lt; Edita.Gaveliene@mf.vu.lt Ieva.Stundiene@santa.lt Ieva.Stundiene@mf.vu.lt Ilona.Savlan@santa.lt; Ilona.Savlan@ mf.vu.lt 3

4 TURINYS: Programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai Gastroenterologijos rezident ros studijas reglamentuojantys dokumentai 7 3 Programos poreikio pagrindimas 8 Programos paskirtis, pob dis ir sandara 9 Programos personalas 6 Materialieji ir metodiniai ištekliai 3 7 Numotoma studijų eiga ir pagrindiniai organizavimo principai 3 8 Baigiamasisrezident ros darbas ir egzaminas 9 Programos vadyba, kokyb s užtikrinimo tvarka, valdymas 7 0 Karjeros galimyb s 3 PRIEDAI: I priedas. Modulių aprašai 3 II priedas. D stytojų gyvenimo aprašymai 3

5 . PROGRAMOS TIKSLAI IR NUMATOMI STUDIJ REZULTATAI Gastroenterologijos rezident ros studijų programos tikslas yra parengti visapusiškai išsilavinus, kompetentingą, sąžiningą, dorą, iniciatyvų gydytoją specialistą, kuris: gal tų teikti pagalbą bet kokio amžiaus pacientams, turimos gydytojo gastroenterologo profesin s kvalifikacijos r muose, dirbtų efektyviai ir mok tų organizuoti darbą gastroenterologijos skyriuje, k rybingai dirbtų savarankiškai ir komandoje, dom tųsi mokslo naujov mis ir vykdytų mokslin -tiriamąj darbą, mok tų efektyviai mokytis ir gal tų mokyti kitus, nuolat tobul tų tiek profesin je, tiek bendravimo srityse. Gastroenterologijos rezident ros studijų programa (toliau Programa) yra taikomojo pob džio, orientuota praktinę veiklą, ugdanti bendražmogiškąsias vertybes. Ją baigus, gydytojui b tų suteikta gydytojo gastroenterologo profesin kvalifikaciją. Programos ugdomos bendrosios ir dalykin s kompetencijos (žinios, geb jimai, vertyb s ir poži riai) bei programos siekiniai (rezultatai) pateikiami lentel je. lentel. Studij programos kompetencijos ir mokymosi siekiniai Studij pakopos studij rezultat aprašymas Numatomi programos studij rezultatai Programoje ugdomos kompetencijos*.. geb ti veikti sąžiningai ir laikytis etinių sipareigojimų;.. taikyti geros medicinin s praktikos principus darbe;. Profesin s savyb s.3. b ti empatišku;.. geb ti kritiškai ir savikritiškai mąstyti;.. b ti k rybingu, iniciatyviu, mok ti siekti tikslo;.6. geb ti bendrauti su kitais... geb ti vertinti savo kompetencijų ribas ir, esant reikalui, kreiptis pagalbos;.. veikti naujų situacijų sąlygomis ir prie jų prisitaikyti;.. veikti savarankiškai;. Profesin veikla.. spręsti problemas ir priimti sprendimus;.6. bendrauti ir dirbti komandoje kartu su kitų sričių specialistais bei kitų mokslų ekspertais;.7. geb ti organizuoti ir planuoti. 3.. geb ti analizuoti ir sintezuoti; 3. Ekspertin gydytojo veikla 3.. mokytis tolesnių studijų metu ir savarankiškai mokytis visą gyvenimą; 3.. geb ti taikyti žinias praktikoje; geb ti mokyti kitus; 3.. geb ti vykdyti mokslinius tyrimus.. Gydytojas plačiame kontekste.. geb ti suvokti aplinkos vairovę ir daugiakult riškumą;.. suprasti ir atsižvelgti kitų kult rų papročius;

6 .3. dirbti tarptautin je aplinkoje bei bendrauti kitomis užsienio kalbomis;.. geb ti siekti bendrųjų, ne medicinos mokslų srities žinių.. pacientą orientuotą prieži ra 6. Medicinini problem sprendimo g džiai 7. Holistinis poži ris 8. Geb jimas taikyti mokslinius principus, metodus ir žinias medicinos praktikoje ir tyrimuose 9. Veiksmingas informacijos ir informacini technologij naudojimas medicinos praktikoje 0. Specifini virškinimo trakto lig sukeliam problem sprendimo g džiai... teikiant sveikatos prieži ros paslaugas taikyti asmen orientuotą poži r ir atsižvelgti pacientą supančias aplinkybes;.. konsultuojant pacientus, sukurti efektyvius gydytojo ir paciento santykius, išlaikant pagarbą paciento savarankiškumui;.3. bendraujant su pacientu nustatyti prioritetus ir veikti partneryst s principais;.. užtikrinti sveikatos prieži ros paslaugų tęstinumą, atsižvelgiant paciento poreikius ir r pinantis koordinuotu ir nenutr kstančiu sveikatos prieži ros valdymu. 6.. geb jimas konkrečius atvejus spręsti atsižvelgiant ligų paplitimą ir dažn populiacijoje; 6.. renkant ligos anamnezę, apži rint pacientą ir vertinant atliktų tyrimų rezultatus selektyviai atrinkti ir interpretuoti gautą informaciją, bei taikyti ją kuriant gydymo ir prieži ros planą, kuris remiasi bendradarbiavimu su pacientu; 6.3. mok ti taikyti tinkamus darbo principus, pvz. pažangius tyrimų metodus, naudojant laiką kaip priemonę ir savo praktikoje toleruoti neapibr žtumą; 6.. mok ti, kai tai b tina, skubiai sikišti ligos eigą; mok ti valdyti b kles, kurios gali pasireikšti anksti ir nediferencijuotais b dais; 6.. geb ti veiksmingai ir efektyviai naudotis diagnostikos ir gydymo priemon mis. 7.. naudoti biopsichosocialin model, atsižvelgiant kult rines ir egzistencines dimensijas. 8.. geb ti praktikoje taikyti moksliškai pagr stus rodymus; 8.. geb ti atlikti atitinkamos literat ros paiešką; 8.3. geb ti kritiškai vertinti medicinos literat ros duomenis; 8.. geb ti taikyti mokslinius principus, metodus ir žinias medicinos praktikoje ir moksliniuose tyrimuose. 9.. mok ti tinkamai ir pilnai laikyti ir saugoti medicininę dokumentaciją; 9.. geb ti naudotis kompiuteriu ir atlikti informacijos šaltinių paiešką; saugoti ir atnaujinti informaciją. 0.. geb ti atpažinti virškinimo trakto ligą; 0.. geb ti sudaryti tinkamą tyrimų planą virškinimo liga sergančiam asmeniui; 0.3. geb ti savarankiškai atlikti reikiamas diagnostines manipuliacijas (nurodyta programos moduliuose); 0.. geb ti skirti reikiamą gydymą virškinimo ligomis sergančiam asmeniui; 0.. geb ti savarankiškai atlikti reikiamas gydomąsias manipuliacijas (nurodyta programos moduliuose); 0.6. geb ti skirti reikiamas prevencines ir profilaktines virškinimo ligoms ar jų komplikacijoms išvengti priemones; 0.7. geb ti organizuoti daugiadisciplininę pagalbą virškinimo ligomis sergančiam asmeniui. Pastaba *Skirtinos visiems programos moduliams. 6

7 . GASTROENTEROLOGIJOS REZIDENT ROS STUDIJAS REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI. Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų s t a t y m a s 009 m. balandžio 30 d. Nr. XI- ( nauja redakcija nuo :Nr. XII-3, ). Lietuvos Respublikos medicinos praktikos s t a t y m a s 996 m. rugs jo d. Nr. I- 3. Vilniaus universiteto Statutas 0 m. geguž s 6 d. Nr. XII-86. Lietuvos Respublikos vyriausyb N u t a r i m a s D l gydytojų rengimo 003 m. spalio 3 d. Nr. 39. Lietuvos Respublikos vyriausyb N u t a r i m a s D l Lietuvos Respublikos vyriausyb s 003 m. geguž s d. nutarimo Nr. 87 D l darbų, kuriuose gali b ti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukm, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonomin s veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali b ti vedama sumin darbo laiko apskaita, sumin s darbo laiko apskaitos vedimo mon se, staigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo 007 m. rugs jo d. Nr Lietuvos Respublikos vyriausyb N u t a r i m a s D l valstyb s paramos rezidentams tvarkos 7. 0 m. kovo d. Nr Lietuvos Respublikos vyriausyb N u t a r i m a s D l Lietuvos Respublikos vyriausyb s 009 m. rugs jo 30 d. nutarimo Nr. 8 D l Lietuvos Respublikos valstyb s biudžeto l šų, skirtų studijų kainai valstyb s finansuojamose studijų vietose apmok ti, arba jų dalies grąžinimo Lietuvos respublikos valstyb s biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo 9. 0 m. geguž s 06 d. Nr 0. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras s a k y m a s D l medicinos rezident ros, odontologijos rezident ros bei veterinarin s medicinos rezident ros studijų programų reikalavimų ir rezident ros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo 00 m. birželio 7 d. Nr. ISAK-969/V-. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras sakymas D l gydytojo rezidento pavyzdinių pareiginių nuostatų patvirtinimo 008 m. rugs jo d. Nr. V-90. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras s a k y m a s D l aukštojo mokslo studijų programų naujų valstybinių kodų 00 m. geguž s 3 d. Nr. V Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras sakymas D l valstyb s biudžeto asignavimų, skirtų rezidento bazinei pareiginei algai mok ti, paskirstymo rezident ros baz ms tvarkos aprašo tvirtinimo 008 m. kovo 6 d. Nr. V-76. Vilniaus universiteto rezident ros reglamentas (Patvirtinta 0 m. vasario 7 d. Senato nutarimu Nr. S-0--3) 7

8 . Rezident ros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo reglamentas Patvirtintas VU Rektoriaus sakymu 00 m. geguž s d. Nr. D Rezident ros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo reglamento, patvirtinto VU Rektoriaus sakymu 00 m. geguž s d. Nr. D-08, priedas, patvirtintas VU Kanclerio 0 m. balandžio d. sakymu Nr. D-8 7. Vilniaus universiteto, LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir rezident ros baz s trišal sutartis 8. VU stipendijų nuostatai 9. Rektoriaus sakymas D l doktorantų ir rezidentų mobilumo programos išlaidų apmok jimo tvarkos patvirtinimo 009 m. vasario 0 d. Nr. R- 0. Pri mimo VU rezident ros studijas taisykl s, patvirtintos Medicinos fakulteto Taryboje ir suderintos su LR Švietimo ir mokslo ministerija. Medicinos fakulteto Dekano sakymas D l Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezident ros studijų programų atnaujinimo tvarkos 0-0- Nr V-38. Medicinos fakulteto gydytojų rezidentų mobilumo l šų panaudojimo tvarka Patvirtinta MF tarybos nutarimu Nr T-6(608) 3. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 00/36/EB, skirta pad ti laisvam gydytojų jud jimui ir jų diplomų, pažym jimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusiam pripažinimui su paskutiniais pakeitimais, padarytais 03 m. lapkričio 0 d. Tarybos direktyva 03//ES.. Lietuvos medicinos norma MN 6:06 Gydytojas gastroenterologas. Teis s, pareigos, kompetencija ir atsakomyb, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 06 m. birželio d. sakymu Nr. V PROGRAMOS POREIKIO PAGRINDIMAS Lietuvoje kasmet vis dažniau susiduriama su virškinimo organų sistemos ligomis. Plintant alkoholizmui ir narkomanijai did ja pacientų, sergančių kasos ir kepenų ligomis, skaičius. Šių pacientų ištyrimui, diagnoz s nustatymui ir gydymo paskyrimui b tinos šiuolaikin s žinios, tam tikri g džiai ir instrumentin s bei laboratorin s diagnostikos duomenų vertinimas. Intensyv jant gyvenimo tempui ir tampant sud tingesnei socialinei aplinkai, ryšk ja funkcinių virškinimo organų sutrikimų dažn jimo tendencija. Ši sritis reikalauja iš gastroenterologo plataus poži rio patogenezinius mechanizmus, tarpusavyje susijusių organizmo sistemų sąveikos vertinimą ir adekvataus gydymo paskyrimą. Endoskopiniai tyrimai, remiantis Europos sąjungos ir kitų išsivysčiusių šalių patirtimi, turi b ti atliekami gastroenterologų, su retomis išimtimis - abdominalinių chirurgų. Šiuo metu 8

9 m sų šalyje susidar kritiška situacija, kai endoskopinius tyrimus atlieka radiologai, anesteziologai ir net laboratorin s medicinos specialistai. Tai yra asmenys visiškai neišmanantys apie virškinimo trakto ligas, jų diagnostiką ir gydymą. Siekiant paruošti gastroenterologą, atitinkant tarptautinių standartų reikalavimus, sudaroma ši rezident ros programa, o ruošiamų gastroenterologų skaičių reikia didinti.. PROGRAMOS PASKIRTIS, POB DIS IR SANDARA Mokymui skiriamų ciklų ir kreditų santykis užtikrina, kad rezidentas racionaliausiu b du gis šioje programoje numatytas žinias ir geb jimus. Pirmųjų dviejų metų mokymosi metu (bendroji terapija) numatyta programa, kurios metu rezidentas gyja svarbiausių vidaus ligų disciplinų bei radiologin s diagnostikos žinias, kurios leistų diagnozuoti, diferencijuoti ir gydyti dažniausiai pasitaikančias vidaus ligas. Tokios žinios gydytojui rezidentui b tinos dirbant tiek su ambulatoriniais, tiek su stacionarizuotais pacientais bei budint vairiuose gydymo staigos skyriuose. Rezidentas ypatingą d mes privalo skirti neatid liotinos ir b tinosios pagalbos metodų sisavinimui. Trečiųjų ir ketvirtųjų rezident ros studijų metų (gastroenterologija) programos užtikrina žinių ir praktinių geb jimų vykdymą. Teorin s ir praktin s žinios gilinamos keturių pagrindinių mokymo ciklų metu, teoriškai ir praktiškai mokantis stempl s, skrandžio, kepenų, kasos ir žarnų ligų diagnostikos, diferencin s diagnostikos ir gydymo metodų. Gydytojas gastroenterologas privalo žinoti šiuolaikiškus virškinimo trakto ligų diagnostikos ir diferencin s diagnostikos bei gydymo principus, b ti susipažinęs su virškinimo trakto ligų klasifikacija ir, remiantis gydytojo gastroenterologo norma, sisavinti svarbiausius virškinimo trakto tyrimo metodus. Gydytojas gastroenterologas susipaž sta su stempl s ph-metrijos ir manometrijos tyrimų pagrindais; sisavina viršutin s virškinimo trakto dalies endoskopin tyrimą (išmoksta atlikti endoskopiją, paimti biopsijas, atlikti polipektomiją, stabdyti kraujavimą); išmoksta vesti maitinimo ir dekompresinius zondus; susipaž sta su sergančiųjų žarnų ligomis kraujo ir išmatų laboratoriniais tyrimais bei radiologinių tyrimų metodikomis; sisavina digitalin tiesiosios žarnos tyrimą, bei apatin s virškinimo trakto dalies endoskopin tyrimą (išmoksta atlikti anoskopiją, RRS, kolonoskopiją, paimti biopsijas, atlikti polipektomiją, stabdyti kraujavimą); susipaž sta su zondiniais ir bezondiniais kasos egzokrinin s funkcijos vertinimo metodais; sisavina pilvo organų sonoskopin tyrimą, jo galimybes, diagnozuojant pilvo organų patologiją; sisavina kasos darinių, cistų, limfmazgių biopsijų atlikimą; sisavina ascito diagnostinę punkciją ir ascitinio skysčio tyrimo interpretaciją; sisavina terapinę paracentezę ir ilgalaikio dreno vedimą; sisavina kepenų elastografijos tyrimą; sisavina punkcinę kepenų biopsiją; sisavina ir kitų parenchiminio pilvo ertm s darinių biopsiją ultragarso kontrol je. 9

10 Mokymosi proceso metu gydytojas rezidentas privalo mok ti analizuoti ir praktiškai taikyti naujausius literat roje skelbiamus ligų diagnostikos ir gydymo metodus (savarankiška medicinin s literat ros analiz ). Rezident ros metu gydytojas-rezidentas privalo sisavinti pagrindinius mokslinio tiriamojo darbo principus ir paruošti keletą publikacijų recenzuojamuose Lietuvos medicininiuose žurnaluose. Rezidentas privalo dalyvauti mokymo procese, vadovaujant medicinos studentų praktiniam darbui. Baigdami rezident rą rezidentai privalo b ti vykdę programą pagal nurodytus ciklus ir gavę ciklų vertinimą. 3 lentel. Gastroenterologijos rezident ros studij programos planas Rezident ros metai Modulio numeris Modulio pavadinimas I-II I-II I-II 3 I-II I-II I-II 6 Nefrologija Hematologija Endokrinologija Gastroenterologija, dietologija Dermatovenerologija Onkologija I-II 7 Kardiologija ir reanimacija I-II 8 Pulmonologija I-II 9 Alergologija ir klinikin imunologija I-II 0 Infekcin s ligos I-II I-II I-II 3 I-II III-IV III-IV III-IV III-IV Geriatrija Reumatologija Neurologija Radiologijos pagrindai Stempl s ir skrandžio ligos Žarnų ligos Kasos ligos Kepenų ligos Baz, kurioje vykdomos studijos Vš VUL SK Vš VUL SK Vš VUL SK Trukm kreditais Kontaktinio darbo val. Savarankiško darbo val Visas rezidento darbo kr vis val Vš VUL SK Vš VUL SK VU OI Vš VUL SK arba J rininkų ligonin Vš VUL SK Vš VUL SK arba VU Antakalnio ligonin Infekcinių ligų ir tuberkulioz s ligonin, VULSK filialas Vš VUL SK Vš VUL SK Vš VUL SK Vš VUL SK Vš VUL SK Vš VUL SK Vš VUL SK

11 . PROGRAMOS PERSONALAS Pedagoginis ir mokslinis personalas klinikoje komplektuojamas konkurso b du. Rezidentų vadovai parenkami svarstant kandidat ras Gastroenterologijos, nefrologijos, urologijos ir pilvo chirurgijos klinikos pos džio metu. Pretendentas rezident ros vadovus pateikia prašymą, gyvenimo aprašymą ir pažymą iš darboviet s apie užimamą etatin kr v. Rezident ros vadovo paskyrimas dokumentuojamas klinikos pos džio protokole. Vardas, pavard Numatomas d styti dalykas (modulis) Studij krypties dalyk d stytojai Kvalifikacinis ar mokslo laipsnis, užimamos pareigos Jonas Valantinas Prof., habil. dr. Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas; VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos profesorius; Gydytojas gastroenterologas Goda Denapien Doc., dr. VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika Gydytoja gastroenterolog Edita Gavelien Juozas Stanaitis Saul Brašiškien Rolandas Vaicekauskas Ieva Stundien Doc., dr. Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika Gydytoja dietolog Gyd., dr. VUL SK Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras, Endoskopines diagnostikos ir minimaliai invazin s chirurgijos skyriaus vedejas Gydytojas gastroenteologasendoskopuotojas Gyd., VUL SK Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriaus vedeja Gydytoja gastroenterolog Gyd., dr. VUL SK Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras, Endoskopines diagnostikos ir minimaliai invazin s chirurgijos skyrius Gydytojas gastroenteologasendoskopuotojas Gyd., dr. Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika Gydytoja gastroenteolog - Gastroenterologija, dietologija; Stempl s ir skrandžio ligos; Žarnų ligos; Kasos ligos; Kepenų ligos Gastroenterologija, dietologija; Stempl s ir skrandžio ligos; Žarnų ligos; Kasos ligos; Kepenų ligos Mokslin s veiklos kryptis Gastroenterologija Gastroenterologija Gastroenterologija ir dietologija; Dietologija Stempl s ir skrandžio ligos; Žarnų ligos; Kasos ligos; Kepenų ligos Gastroenterologija Gastroenterologija, dietologija; Stempl s ir skrandžio ligos; Žarnų ligos; Kasos ligos; Kepenų ligos Gastroenterologija, dietologija; Stempl s ir skrandžio ligos; Žarnų ligos; Kasos ligos; Kepenų ligos Gastroenterologija, dietologija; Stempl s ir skrandžio ligos; Gastroenterologija Gastroenterologija Gastroenterologija

12 endoskopuotoja Laura Mašalait Gyd., dr. Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika Gydytoja gastroenteolog endoskopuotoja Tomas Jucaitis Gyd., VUL SK Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras, Endoskopines diagnostikos ir minimaliai invazin s chirurgijos skyrius Gydytojas gastroenteologasendoskopuotojas Ramun Bytautien Gyd., Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika Gydytoja gastroenteolog Ilona Savlan Gyd., dr. Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika Gydytoja gastroenteolog endoskopuotoja Zita Kraulyt Gyd., VUL SK Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras, Endoskopines diagnostikos ir minimaliai invazin s chirurgijos skyrius Gydytoja gastroenteolog endoskopuotoja Žarnų ligos; Kasos ligos; Kepenų ligos Gastroenterologija, dietologija; Stempl s ir skrandžio ligos; Žarnų ligos; Kasos ligos; Kepenų ligos Stempl s ir skrandžio ligos; Žarnų ligos; Gastroenterologija, dietologija; Stempl s ir skrandžio ligos; Žarnų ligos; Kasos ligos; Kepenų ligos Gastroenterologija, dietologija; Stempl s ir skrandžio ligos; Žarnų ligos; Kasos ligos; Kepenų ligos Stempl s ir skrandžio ligos; Žarnų ligos; Gastroenterologija Gastroenterologija Gastroenterologija Gastroenterologija Gastroenterologija Bendr j universitetini studij dalyk d stytojai Marius Miglinas Laimonas Griškevičius Vaidotas Urbanavičius J rat Grigaitien Jonas Misi ra Edvardas Danila Prof. dr. VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika, VUL SK Nefrologijos centro vadovas, gydytojas nefrologas. Prof. dr. VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas, gydytojas hematologas. Prof., habil. dr. VUL SK Endokrinologijos centro direktorius; Gydytojas endokrinologas Doc., dr. VUL SK Dermatovenerologijos centras Gydytoja dermatovenerolog Lekt. dr. VU MF, VUL Santariškių klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų centras, gydytojas kardiologas. Prof., dr. VUL SK Pulmonologijos ir alergologijos Nefrologija Nefrologija ir pakaitin inkstų terapija Klinikin hematologija; Onkologija Klinikin hematologija; Onkologija Endokrinologija Endokrinologija Dermatovenerologija Dermatovenerologija Kardiologija ir reanimacija Kardiologija ir reanimacija Pulmonologija; Pulmonologija;

13 Audra Blažien Arvydas Ambrozaitis Alekna Vidmantas Algirdas Venalis Rasa Kizlaitien Nomeda Rima Valevičien centro direktorius; Gydytojas pulmonologas Doc., dr. Gydytoja alergolog ir klinikin imunolog, Gydytoja pulmonolog Prof., habil. dr. VU MF Infekcinių, kr tin s ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos ved jas; Infekcinių ligų centro vadovas; Gytojas infektologas, infekcinių ligų gydytojas Doc., dr. Reumatologijos, gerontologijos, dermatovenerologijos ir reabilitacijos klinika Gydytojas reumatologas, geriatras. Prof. dr. VU MF Reumatologijos, ortopedijostraumatologijos ir rekonstrukcin s chirurgijos klinika, VUL SK Reumatologijos centras Gydytojas reumatologas Doc., dr. VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Gydytoja neurolog Prof., dr. VUL SK Radiologijos ir branduolin s medicines centro, Magnetinio rezonanso specializuotų tyrimų poskyrio vyr. ordinator Alergologija ir klinikin imunologija Alergologija ir klinikin imunologija Infekcin s ligos Infekcin s ligos Geriatrija Geriatrija Reumatologija Reumatologija Neurologija Neurologija Radiologijos pagrindai Radiologijos pagrindai 6. MATERIALIEJI IR METODINIAI IŠTEKLIAI Rezident ros bazi sąrašas. Gastroenterologijos rezident ros studijų programos pagrindin klinikin baz yra Vš Vilniaus universiteto ligonin s Santaros klinikos (VUL SK). Santariškių klinikos yra didžiausia daugiaprofilin gydymo staiga Lietuvoje. Gydymo staigoje dirba per t kstant aukštos kvalifikacijos gydytojų ir daugiau negu du t kstančiai slaugos personalo specialistų. Klinikų stacionare vienu metu gali b ti gydoma iki 000 pacientų. VU jungia klinikų ir institutus, kiekvienoje klinikoje, centre ir skyriuje yra kabinetai bei auditorijos, talpinančios po 0 0 žmonių. Gastroenterologijos rezident ros studijų programos rezidentams, kaip ir kitų specialybių rezidentams, sudarytos visos sąlygos naudotis ne tik studijoms skirtomis patalpomis, bet taip pat ir kitomis VUL SK patalpomis, skirtomis diagnostiniam, gydomajam ir profilaktiniam darbui. Per rezident ros laikotarp gastroenterologijos rezident ros programos rezidentas gyja žinių, g džių ir geb jimų iš profilinių klinikų: Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos, Infekcinių, Kr tin s ligų, Dermatovenerologijos, Pulmanologijos ir alergologijos, Neurologijos ir neurochirurgijos, Reaumatologijos, Širdies ir kraujagyslių ligų, Onkologijos, Geriatrijos, Endokrinologijos, Radiologijos klinikose. 3

14 Pagrindin gastroenterologijos rezident ros baz. Rezidentai teorines ir praktines žinias bei g džius gilina dirbdami su ambulatoriniais bei stacionare gydomais pacientais. VU ligonin s Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centre konsultacin je poliklinikoje dirba 7 gastroenterologai, kurie per metus konsultuoja ir gydo maždaug pacientų. Ligonin s Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriuje konsultuojami, tiriami ir gydomi sud tingiausi gastroenterologiniai ligoniai iš visos respublikos, taikomi naujausi šiuolaikiniai diagnostikos ir gydymo metodai (ypač minimaliai invazyv s). Skyriuje dirba atsidavę savo darbui, aukštos kvalifikacijos specialistai, gerai susipažinę su šiuolaikiniais tyrimo ir gydymo metodais, siekiantys aukštų savo veiklos standartų. Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriuje yra 0 lovų. Čia gydomi ligoniai, sergantys virškinimo trakto (stempl s, skrandžio, dvylikapiršt s žarnos, plonosios ir storosios žarnos), kasos, kepenų bei tulžies p sl s ir latakų ligomis. Tai vienintelis Lietuvoje hepatologinio (kepenų ligų) profilio skyrius, kuriame tiriami ir gydomi sergantieji vairiomis kepenų ligomis (virusin mis, autoimunin mis, kepenų ciroze ir kt.), taip pat ir pacientai prieš bei po kepenų transplantacijos. Endoskopin s diagnostikos ir minimaliai invazin s chirurgijos skyrius vykdo kolorektalinio v žio patikros programą. Endosonoskopijos tyrimas taikomas skrandžio, stempl s, kasos, tulžies latakų ir p sl s navikų stadijavimui; skrandžio ir stempl s poepitelinių darinių diagnostikai. Atliekamas endoskopinis išsipl tusių stempl s venų, sergant kepenų ciroze, perrišimas guminiais žiedais (ligavimas). Skyriuje atliekami tulžies latakų, skrandžio dvylikapiršt s žarnos, storosios žarnos ir stempl s stentavimai metaliniais išsiplečiančiais stentais. Atliekamos endoskopin s submukozin s disekcijos. Susikaup nemaža patirtis gydant pacientus, sergančius l tiniu pankreatitu. Rezidentai gastroenterologai taip pat gali dirbti su VU ligonin s Santaros klinikų Pilvo chirurgijos bei kituose skyriuose gydomais ligoniais. Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriaus sud tyje yra Mitybos sutrikimų prevencijos ir gydymo poskyris ( lovos), kuriame gydomi ligoniai su mitybos nepakankamumu. Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centre turimi periodiniai ir reguliariai gaunami medicininiai leidiniai: Internistas ir jo priedas Gastroenterologija; Journal of Hepatology; UEG journal (Europos gastroenterologų asociacijos žurnalas elektronin versija); Gastroenterology Clinics of North America.

15 Informacija apie materialiųjų ir metodinių išteklių atnaujinimą rezidentams pranešama bendruose susirinkimuose, taip pat ir puslapiuose. Išoriniai ryšiai. Gastroenterologijos rezident ros studijų programos dalis gali b ti vykdoma ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete pagal dvišales sutartis ir užsienio universitetuose ir klinikose. užsienio universitetus studijuoti rezidentai išleidžiami suderinus rezident ros studijų programas Vilniaus univeristeto nustatyta tvarka; gr žęs rezidentas pateikia ataskaitą savo vadovui. Laiku negr žęs ar nepateikęs ataskaitos rezidentas svarstomas Medicinos fakulteto Taryboje ir informuojamas Vilniaus universiteto Rezident ros ir doktorant ros skyrius. Nuolat atnaujinami žinomiausi pasaulio literat ros leidiniai gastroenterologijos ir hepatologijos tematika. Programai vykdyti naudojamos auditorijos, ranga ir praktini priemon s. Eil. Nr. 3 g dži ugdymui skirtos Patalpos I auditorija; VUL SK Auditorijų korpusas (Santariškių g. ) II auditorija; VUL SK Auditorijų korpusas (Santariškių g. ) auditorijos Hepatologijos gastroenterologijos ir dietologijos centre Rezidentų kambarys; VUL SK Chirurginis korpusas (Santariškių g. ) Hepatologijos ir gastroenterologijos skyrius Priemon s Stacionar s kompiuteriai (su prieiga prie interneto), vienas iš jų sujugtas su dideliu displ jumi, ligonių ir jų tyrimų vaizdų aptarimui Nešiojamas kompiuteris multimedia sistemos paskaitoms ir praktikos užsi mimams vykdyti; Skeneris Kopijavimo aparatas Visa ranga naudojama echoskopijoje, aukštos klas s echoskopijos aparatai, tranzitorin s elastografijos kabinetas Endoskopijos poskyris 3 endoskopijų kabinetai, kolonoskopijų kabinetai, operacin intervencin ms proced roms Vadov liai, knygos ir kt. mokymo leidiniai (antrašt, autorius, leidimo metai) 3 KLINIKIN HEPATOLOGIJA. Autorių kolektyvas: L. Kupčinskas, G. Kiudelis, L. Jonaitis, K. Adamonis ir kt. Kaunas, LSMU Leidybos namai, ISBN m. Modern nutrition in Health and disease. th ed. Catherine Ross. ISBN , 0 m. Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje. J rat Dobrovolskien. ISBN , 03 m. Kepenų transplantacija. Kęstutis Strupas.Vilnius Vilniaus Universitetas. ISBN Zakim and Boyer`s HEPATOLOGY a textbook of liver disease. Thomas D. Boyer, Michael P. Manns, Arun J. Sanyal. ISBN m. 6 Basics in Clinical Nutrition, th ed. Liuboš Sobotka. ISBN , 0 Dydis/darbo vietų skaičius 9, m/iki 00 darbo vietų 0 m/iki 00 darbo vietų Abi auditorijos po darbo vietas Skaičius 3 3 kabinetai kabinetai Saugojimo vieta VU Biblioteka VUL SK Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras

16 Infekcinių ligų vadovas. A. Ambrozaitis. ISBN Vaistų žinios 00. Klinikin gastroenterologija. Autorių kolektyvas. Vilnius, 00. Opinis kolitas. G. Denapien. Vilnius 009. Kepenų ciroz. Jos pasekm s ir komplikacijos: diagnostika ir gydymas. D. Speičien, J. Valantinas. Vilnius 009. Textbook of Gastroenterology fifth edition. Tadataka Yamada.ISBN: Klinikin s biochemijos ir laboratorin s diagnostikos pagrindai. Z. A. Kučinskien. Vilniaus universiteto leidykla ISBN minis pankreatitas, mokslin monografija. A. Šileikis. Vilniaus universiteto leidykla ISBN L tinių hepatitų gydymas. D. Speičien. Vilnius 007. Textbook of Hepatology from basic science to clinical practice. Volume one sections -0, volume two sections -7. ISBN: Gastrointestinal and Liver Disease. Pathophysiology/Diagnosis/Management. Mark Feldman, Lawrence S. Friedman, Lawrence J. Brandt. Volume ISBN0: , Volume ISBN-3: L tiniai hepatitai. Klasifikacija, klinika, diagnostika. D. Speičien. Vilnius 006. L tinio pankreatito diagnostikos ir gydymo rekomendaciniai algoritmai. A. Irnius. Vilnius 00. Tulžies p sl s ir latakų chirurgin s ligos. G. Simutis. Vilnius 00. minis kraujavimas iš viršutin s virškinimo trakto dalies. R. Lunevičius. Vilniaus universiteto leidykla. ISBN Harrison's Manual of Medicine, 8ed. Dan L. Longo, Anthony S. Fauci, et. al. Medicinin s literat ros duomenų baz Micromedex; Medline(PubMed); Natural Medicines Comprehensive Database; Nature Publishing Group; Oxford Reference Online: Premium Collection; Oxford University Press: Oxford journals; PsycARTICLES; RefWorks; SAGE Publications Online; SciVerse (ScienceDirect); Science Online; SpringerLink; Taylor & Francis; UpToDate; Wiley Online Library; AccessMedicine; Annual Reviews; BMJ Journals; BMJ Clinical Evidence; Cambridge Journals Online; Cochrane Library; Ebrary; EBSCO Publishing; Emerald Management ejournals Collection; Grove Art Online; Grove Music Online; Henry Stewart Talks; Lippincott Williams & Wilkins; MD Consult; ueg Education; VU bibliotekos Atvirosios prieigos skyrelis; BioMed Central; Central and Eastern European Online Library; Cogprints; Education-line; Electronic Journals Library; E-LIS; HighWire Press; International Network for the Availability of Scientific Publications; OAIster; OpenDOAR; Open J-Gate; Open Journal Systems; PubMed Central; Public Library of Science; Scientific Journals International; The Directory of Open Access Repositories; Micromedex; RefWorks; Lietuvos sveikatos rodiklių informacin sistema (SRS); MRDB; WHOSIS; HFA-DB. Metodiniai ištekliai. VUL SK Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras VUL SK Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras VUL SK Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras VU internetin biblioteka. VU informacinių technologijų centras VU Prenumeruojamos duomenų baz s: Atviros prieigos duomenų baz s ir talpyklos: Statistin s duomenų baz s: VU biblioteka prenumeruoja duomenų bazes, atviros prieigos duomenų bazes ir talpyklas, statistines duomenų bazes, užsienio ir Lietuvos mokslo žurnalų. Prenumeruojamos duomenų baz s:. Micromedex - ekspertų atrinkta ir rodymais pagr sta informacija apie vaistus ir kitas chemines medžiagas, vaistų dozavimą, farmakokinetiką, vaistų saugumą, tarpusavio sąveiką, klinikin pritaikymą, šalutin poveik, santykin veiksmingumą ir kt. 6

17 . Medline(PubMed) - tai JAV nacionalin s medicinos bibliotekos (NLM) ir Nacionalinio biotechnologijų informacijos centro (National Center for Biotechnology Information, toliau NCBI) biomedicinos mokslų bibliografin duomenų baz, pateikianti tiesiogines nuorodas leid jų viso teksto straipsnius ir sąsajas su bibliotekomis, prenumeruojančiomis tuos leidinius. Duomenų baz s PubMed rašai taip pat turi sąsajų su 0 biologijos ir chemijos duomenų bazių, kurias kuria ir tvarko NCBI. Duomenų bazę PubMed sudaro per 0 mln. rašų, moksliniai straipsniai indeksuojami iš 00 tarptautinių žurnalų, 80 proc. rašų pateikiama su leid jų santraukomis. Naujais rašais duomenų baz papildoma kasdien. Tai atvirosios prieigos duomenų baz, prieinama pasaulio visuomenei nuo 996 m. Duomenys yra parduodami komerciniams leid jams, jie šių rašų pagrindu kuria komercines viso teksto Medline duomenų bazes, pvz., EBSCO, Ovid ir kitas. Jungiantis per VU ir Kauno klinikų kompiuterių tinklus galima tiesiogin prieiga prie visateksčių straipsnių. 3. Natural Medicines Comprehensive Database - tai išsamus nat raliosios medicinos informacijos internete šaltinis, pateikiantis informaciją apie nat raliosios medicinos produktus, jų naudojimo efektyvumo ir saugumo mokslin vertinimą bei netradicinius, alternatyviuosius ir integruotus gydymo b dus. Joje pateikiama vairiapus informacija apie daugiau nei visame pasaulyje gaminamų nat raliosios medicinos produktų, iš daugiau nei 000 monografijų; vartotojai gali naudotis interaktyviais nat ralių produktų efektyvumo, nepageidaujamo poveikio, nat ralių produktų ir vaistų tarpusavio sąveikos patikros rankiais ir kt.. Nature Publishing Group - visateksčiai žurnalai medicinos, gamtos mokslų, chemijos, fizikos bei technikos mokslų temomis. Prieiga iš VU ir Kauno klinikų kompiuterių tinklų;. Oxford Reference Online: Premium Collection - universalios tematikos informacinių leidinių duomenų baz, kurioje galima rasti faktografinę medžiagą iš daugiau kaip 70 informacinių leidinių: enciklopedijų, žodynų, žinynų, iliustracijų bei žem lapių rinkinių ir pan. Prieiga iš VU ir Kauno klinikų kompiuterių tinklų. Galima nuotolin prieiga su slaptažodžiu. 6. Oxford University Press: Oxford journals - duomenų bazę sudaro beveik 70 pavadinimų (virš 60 vien medicinos) daugelio tarptautinių mokslinių draugijų e.žurnalai gamtos, medicinos, matematikos ir fizikos, socialinių, humanitarinių, teis s mokslų temomis. Prieiga iš VU ir Kauno klinikų kompiuterių tinklų. 7. PsycARTICLES (per EBSCO Publishing) - visateksčiai moksliniai straipsniai bendrosios, taikomosios (darbo, sporto, valdymo bei kt.), specialiosios, klinikin s psichologijos klausimais iš 70 žurnalų. 8. RefWorks - bibliografin s informacijos tvarkymo programa, leidžianti išsaugoti informacijos šaltinių bibliografinę informaciją, juos r šiuoti, redaguoti, atlikti vestų rašų paiešką, naudoti juos tekste, sudaryti literat ros sąrašus. Vartotojai gali RefWorks rankius integruoti MS Word 7

18 programą: nuorodas terpti tekstą ir rengti literat ros sąrašus pagal vairius citavimo stilius. Kai užsiregistruosite ("Sign up for an New Account","Create Account"), tai jums bus atsiųstas el.laiškas su nuotolin s prieigos kodu. Vartotojo vadovas (MRU biblioteka). Prieiga iš VU (MA, VA), Kauno klinikų kompiuterių tinklų. Organizuojami mokymai RefWorks vartojimo klausimais. 9. SAGE Publications Online - visateksčiai SAGE Publications leidyklos verslo, humanitarinių, socialinių mokslų, mokslo, technikos ir medicinos žurnalai. Prieiga iš VU ir Kauno klinikų kompiuterinių tinklų. 0. SciVerse (ScienceDirect) - daugiau nei 000 pavadinimų visateksčių Freedom Collection žurnalų. Preiga iš VUir Kauno klinikų kompiuterių tinklų. Žurnalas "The Journal of Thoracic and Cardiovascular Surgery" prieinamas ScienceDirect DB su vartotojo vardu ir slaptažodžiu iš VU kompiuterių tinklų.. Science Online - nuo 880 m. AAAS (American Association for the Advancement of Science - Amerikos asociacija mokslo pažangai) leidžiamas ir pasaulyje vertinamas žurnalas, pateikiantis informaciją apie originalius mokslinius tyrimus, pasaulines mokslo naujienas bei mokslininkų vertinimus ir komentarus biochemijos, matematikos, inžinerijos, fizikos ir kt. temomis. Visateksčių straipsnių Science žurnalo archyvas - nuo 997 m. Prieiga iš VU ir Kauno klinikų kompiuterių tinklų.. SpringerLink - prenumeruojama visateksčių žurnalų ir knygų DB. Galima prieiga prie daugiau kaip 0 pav. medicinos srities žurnalų. Nuo 007 m. prenumeruojame ir daugiau nei 0 pavadinimų Springer leidyklos e. medicinos srities (medicina ir visuomen s sveikata, radiologija, onkologija, kardiologija ir kt.) knygų. Prieiga prie prenumeruojamų visateksčių žurnalų ir knygų žymima žalios spalvos žyma ir galima tik iš VU ir Kauno klinikų kompiuterių tinklų. 3. Taylor & Francis - universalios tematikos visateksčių elektroninių dokumentų DB. Mums prieinama virš 30 pavadinimų akademinių mokslo žurnalų kolekcija. Prieiga iš VU ir Kauno klinikų kompiuterių tinklų.. UpToDate - tai išsamus, patikimas, pastoviai atnaujinamas, rodymais pagr stas klinikin s medicinos informacijos šaltinis, pateikiantis daugiau nei 7700 temų iš medicinos sričių: Alergija ir imunologija, Akušerija, Chirurgija, Dermatologija, Endokrinologija ir diabetas, Gastroenterologija ir hepatologija, Ginekologija ir moters sveikata, Hematologija, Infekcin s ligos, Intensyvi terapija ir miego medicina, Nefrologija ir hipertenzija, Neurologija, Onkologija, Pediatrija, Psichiatrija, Pulmonologija, Reumatologija, Suaugusiųjų ir vaikų skubi medicinos pagalba, Suaugusiųjų pirmin sveikatos prieži ra ir vidaus ligų medicina, Širdies ir kraujagyslių 8

19 medicina, Šeimos medicina,vaistų informacija. Ruošiamos ir kitos temos. Prieiga iš VU ir VUL SK kompiuterių tinklų.. Wiley Online Library (Wiley-Blackwell) - visatekst žurnalų DB, suteikianti prieigą prie daugiau nei 800 pavadinimų STM kolekcijos žurnalų. Tematika apima medicinos, socialinių mokslų, gamtos mokslų ir kt. sritis. Prieiga iš VU ir VUL SK kompiuterių tinklų. 6. AccessMedicine - klinikin s medicinos informacijos šaltinius apjungianti DB, leidžianti studentams, gydytojams, mokslininkams bei kitiems sveikatos prieži ros specialistams susipažinti su daugiau kaip 60 pavadinimų vadov liais ir atlasais, t kstančiais nuotraukų bei iliustracijų, medicinos diagnostikos priemon mis, diagnozauru (diagnozių tezauru), ekspertų konsultacijomis, integruota vaistų duomenų baze, rodymais pagr stos medicinos naujienomis klinikiniams tyrimams bei klinikinei praktikai. Prieiga iš VU ir VUL SK kompiuterių tinklų. 7. Annual Reviews - recenzuojamų apžvalginių žurnalų DB. Apžvalgų tematika medicina, fiziniai ir socialiniai mokslai. Pateikiamas didelis žurnalų archyvas. Prieiga iš VU ir Kauno klinikų kompiuterių tinklų. 8. BMJ Journals - visateksčių mokslinių e.žurnalų rinkinys. Žurnalų tematika apima mediciną, sveikatos prieži rą, klinikinius tyrimus, klinikinę praktiką, rodymais pagr stos medicinos naujienas ir pan. Prieiga iš VU ir VUL SK kompiuterių tinklų. 9. BMJ Clinical Evidence - klinikiniais rodymais pagr stos medicinos (EBM) duomenų baz. Pateikiami geriausi klinikinių intervencijų pavyzdžiai. Prieiga iš VU ir VUL SK kompiuterių tinklų. 0. Cambridge Journals Online - virš 0 visateksčių referuojamų žurnalų kolekcija biomedicinos ir veterinarijos mokslų tematika. Prieiga iš VU ir VUL SK kompiuterių tinklų.. Cochrane Library - visateksčių straipsnių DB, kurią sudaro sistemin s apžvalgos bei kita moksliškai pagr sta ir vertinta informacija. Pagrindin "Evidence-based medicine" DB.Prieiga iš VU ir VUL SK kompiuterių tinklų.. Ebrary - universalios tematikos visateksčių elektroninių dokumentų duomenų baz, tiesiogiai bendraujanti su daugiau kaip 0 leidyklų. Skaitmeninio turinio produktai: vadov liai, knygos, atlasai, ataskaitos, pranešimai bei kiti autoritetingi dokumentai. Mums prieinamos medicinos ir gyvyb s mokslų (tame tarpe ir veterinarijos) el. knygų kolekcijos. Prieiga iš VU ir VUL SK kompiuterių tinklų. 3. EBSCO Publishing - visateksčių straipsnių DB. Susideda iš kelių DB: Academic Search Complete, Health Source, Medline, Clinical Pharmacology ir kt. Prieiga iš VU ir VUL SK kompiuterių tinklų. 9

20 . Emerald Management ejournals Collection visatekst verslo, vadybos, marketingo, informacijos ir komunikacijos mokslų bei gretutinių krypčių mokslin s informacijos duomenų baz. Prieiga iš VU ir VUL SK kompiuterių tinklų.. Grove Art Online - Oxford University Press rengiamas elektroninis vaizduojamojo, taikomojo meno bei architekt ros žodynas, apimantis spausdintus žodynus: Grove Art Online, The Oxford Companion to Western Art, Encyclopedia of Aesthetics, The Concise Oxford Dictionary of Art Terms. Žodyne pateikta daugiau kaip t kst. straipsnių vairiais meno klausimais, biografijų, nuorodų muziejų, galerijų vaizdo archyvus ir pan. Prieiga iš VU ir VUL SK kompiuterių tinklų.galima nuotolin prieiga su slaptažodžiu. 6. Grove Music Online - Oxford University Press rengiamas elektroninis muzikos žodynas, apimantis tris pagrindinius spausdintus žodynus: The Oxford Dictionary of Music, Grove Music Online, The Oxford Companion to Music. Žodyne pateikiama per 0 t kst. straipsnių, biografijų, garso rašų fragmentų, nuorodų garso rašų bei vaizdo archyvus ir pan. Prieiga iš VU ir Kauno klinikų kompiuterių tinklų. Galima nuotolin prieiga su slaptažodžiu. 7. Henry Stewart Talks - virtualios pasaulinio lygio ekspertų vaizdo ir garso paskaitos bei seminarai biomedicinos ir gyvyb s mokslų temomis (Biomedical and Life Sciences Collection). Dalykin se serijose pateikta daugiau nei 000 paskaitų, duomenų baz nuolat atnaujinama ir papildoma naujomis serijomis ir paskaitomis. Galima parsisiųsdinti paskaitų pateiktis. Prieiga tik iš VU tinklų ir per VPN. Galima prieiga su slaptažodžiu. 8. Lippincott Williams & Wilkins - periodinių leidinių duomenų baz (per OVID Wolters Kluwer Health sąsają). Prieiga iš VU ir VUL SK kompiuterių tinklų prie 8 pavadinimų visateksčių medicinos srities žurnalų. 9. MD Consult tai svarbius klinikin s medicinos informacijos šaltinius apjungianti DB, padedanti gydytojams greitai surasti teisingus atsakymus klinikin klausimą ir pasirinkti geriausią šio klausimo sprendimą. Informacija teikiama iš daugiau nei 0 pav. knygų, daugiau nei 8 pav. svarbiausių žurnalų bei Clinics of North America, apie 000 praktinių rekomendacijų, vaistų informacijos, naujienų iš vairių renginių ir oficialių institucijų ir kt. Informacija labiausiai skirta gydymo, reabilitacijos ir profilaktikos klausimams. Prieiga iš VU ir VUL SK kompiuterių tinklų. 30. ueg Education Europos gastroenterologų asociacijos mokymo platforma. Daugelis Lietuvos gastroenterologų priklauso ir Europos gastroenterologų asociacijai ir ši duomenų baz jiems yra nemokamai prieinama. Atviros prieigos duomenų baz s ir talpyklos: 0

21 . VU bibliotekos Atvirosios prieigos skyrelis. Svetain je supažindinama su Atvirosios prieigos jud jimu, iniciatyvomis ir politiniais dokumentais, atvirosios prieigos gyvendinimo b dais bei atvirosios prieigos šaltiniais.. BioMed Central (The Open Access Publisher) - atviros prieigos žurnalų leid jas pateikia apie 98 pavadinimų. Žurnalų tematika apima mediciną, sveikatos prieži rą, klinikinius tyrimus, klinikinę praktiką, rodymais pagr stos medicinos temą. 3. Central and Eastern European Online Library (CEEOL) - duomenų baz, suteikianti prieigą prie mokslinių žurnalų ir mokslo darbų rinkinių Centrin s, Rytų ir Pietryčių Europos istorijos, filologijos, filosofijos, religijos, politikos, teis s, edukologijos, ekonomikos ir kt. klausimais.. Cogprints - visateksčių straipsnių archyvas biologijos, kompiuterijos, elektronines leidybos, kalbotyros, medicinos, filosofijos, psichologijos temomis. Archyvas - nuo 90 metų.. Education-line - visatekst edukologijos išteklių duomenų baz. 6. Electronic Journals Library - mokslinių žurnalų duomenų baz. Žurnalai, kurių straipsnius galima skaityti nemokamai, pažym ti žaliai. Galima paieška pagal pavadinimą bei temas. 7. E-LIS - bibliotekininkyst s ir informacijos mokslų atviros prieigos saugykla. Mokslo darbai publikuojami vairiomis kalbomis, tačiau santraukos pateikiamos anglų kalba. 8. HighWire Press - Stanfordo universiteto bibliotekos sudarytas Highwire Press mokslinių leidinių visateksčių straipsnių archyvas. Duomenų baz je sukaupti visateksčiai straipsniai nuo 989 m. Dalis visatekst s informacijos prieinama tik prenumeratoriams, dalis - atviros prieigos. 9. International Network for the Availability of Scientific Publications -INASP (International Network for the Availability of Scientific Publications) sudaromas laisvai prieinamų Interneto šaltinių katalogas. 0. OAIster. Duomenų baz je virš milijonų rašų, pateikiamų daugiau nei 00 autorių. Elektroniniai šaltiniai apima skaitmenintas knygas ir straipsnius, audio rašus, paveiksl lius, filmuotą medžiagą ir kt. Paiešką galima atlikti pagal pavadinimą, autorių, temą, kalbą.. OpenDOAR (Atviros prieigos talpyklų direktorija) pateikia išsamų pasaulio talpyklų sąrašą.. Open J-Gate. Atvirosios prieigos žurnalų katalogas, kuriame yra per 960 visateksčių mokslinių žurnalų, virš referuojami. 3. Open Journal Systems (OJS) - vairių mokslo sričių visateksčiai žurnalai.. PubMed Central - Amerikos nacionalin s medicinos bibliotekos laisvos prieigos mokslinių žurnalų archyvas. Medicinos, biologijos bei giminingi mokslai.. Public Library of Science(PLoS) - biologijos bei medicinos mokslų visateksčiai leidiniai. 6. ScienceResearch.com - mokslin s informacijos paieškos sistema leidžianti vienu metu atlikti paiešką daugyb je mokslinių žurnalų bei duomenų bazių.

22 7. Scientific Journals International (SJI) - atviros prieigos moksliniai žurnalai. 8. The Directory of Open Access Repositories - OpenDOAR - atviros prieigos institucinių talpyklų registras, jame patalpinti mokslo ir studijų el. dokumentai: 009 m. talpyklą traukta 38 vairios tematikos mokslinių žurnalų, vairiomis pasaulio kalbomis. Talpyklų registre yra virš 380 straipsnių. 9. Micromedex - ekspertų atrinkta ir rodymais pagr sta informacija apie vaistus ir kitas chemines medžiagas, vaistų dozavimą, farmakokinetiką, vaistų saugumą, tarpusavio sąveiką, klinikin pritaikymą, šalutin poveik, santykin veiksmingumą ir kt. 0. RefWorks - bibliografin s informacijos tvarkymo programa, leidžianti išsaugoti informacijos šaltinių bibliografinę informaciją, juos r šiuoti, redaguoti, atlikti vestų rašų paiešką, naudoti juos tekste, sudaryti literat ros sąrašus. Vartotojai gali RefWorks rankius integruoti MS Word programą: nuorodas terpti tekstą ir rengti literat ros sąrašus pagal vairius citavimo stilius. Kai užsiregistruosite (" Sign up for an New Account","Create Account"), tai jums bus atsiųstas el.laiškas su nuotolin s prieigos kodu. Vartotojo vadovas (MRU biblioteka). Prieiga iš VU ir VUL SK kompiuterių tinklų. Organizuojami mokymai RefWorks vartojimo klausimais. Statistin s duomenų baz s:. Lietuvos sveikatos rodikli informacin sistema (SRS) - kompiuterin sveikatos statistikos rodiklių vaizdavimo ir analiz s sistema. Vartotojas, naudodamasis duomenų vaizdavimo ir analiz s paketu, gali lengvai ir greitai susirasti norimus gyventojų sveikatos bei sveikatos staigų veiklos rodiklius, pavaizduoti juos grafikais arba lentel mis, lyginti tarpusavyje administracinius teritorinius vienetus bei skirtingus rodiklius per metus.. MRDB - Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklių duomenų baz. Pateikiami mirtingumo rodikliai 60-čiai pagrindinių mirties priežasčių rajonų, miestų bei apskričių lygmenyse. Suarchyvuotus duomenų baz s failus reikia parsisiųsti savo kompiuter. Išarchyvavus paleidžiamas vykdomasis failas MRDB.exe. Pasirenkami norimi rodikliai, rajonai ir metai, po to - duomenų vaizdavimo b das: žem lapis, diagramos ar lentel s. 3. WHOSIS - Interaktyvi PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) statistin s informacijos sistema, apimanti duomenis iš 93 šalių. Duomenų baz je daugiau kaip 00 rodiklių, kurie leidžia ieškoti pagal vartotojų poreikius. Duomenys vaizduojami lentel mis, žem lapiais, diagramomis ir pan.. HFA-DB - yra pagrindinis PSO Europos regioninio biuro statistin s informacijos šaltinis apie Europos valstybių gyventojų sveikatą. DB atnaujinama du kartus per metus, baz je pateikta apie 600 rodiklių (demografijos, sveikatos b kl s, sveikatą lemiančių veiksnių, sveikatos prieži ros ir pan.) iš 3 šalių. Duomenys išd stomi grafikais, diagramomis, žem lapiais ir kt.

23 Materiali j ir metodini ištekli atnaujinimas. Materialieji ir metodiniai ištekliai atnaujinami kasmet planuojant reikiamas priemones per VU Medicinos fakultetą. Prie materialiųjų išteklių atnaujinimo ženkliai prisideda ir pagrindin rezident ros baz VUL Santariškių klinikos, reguliariai remontuodama studijoms ir praktiniam darbui skirtas patalpas, atnaujindama diagnostinę ir gydomąją rangą. 7. NUMATOMA STUDIJ EIGA IR PAGRINDINIAI ORGANIZAVIMO PRINCIPAI Reikalavimai stojantiesiems. Stojantieji gastroenterologijos rezident ros studijų programą privalo tur ti medicinos magistro laipsn, medicinos gydytojo kvalifikaciją ir galiojančią licenciją verstis medicinos praktika pagal medicinos gydytojo kvalifikaciją. Pri mimo tvarka. Ne v liau kaip prieš m nes iki pri mimo rezident rą pradžios Universitetas skelbia bendro pob džio informaciją apie pri mimą rezident ros studijų programas. Tuo pat metu Universiteto tinklalapyje skelbiama pri mimo rezident rą tvarka, vietų skaičius gastroenterologijos rezident roje, rezident ros bazių, kuriose numatoma vykdyti atitinkamas rezident ros programas ar atskirus jų ciklus, sąrašas, profesin s veiklos praktikos vietų skaičius rezident ros baz se. Numatoma kasmet priimti po rezidentus valstyb s finansuojamas gastroenterologijos specialyb s studijas. Gastroenterologijos, nefrologijos, urologijos ir abdominalin s chirurgijos klinikoje gali b ti mokomi dar rezidentai valstyb s nefinansuojamos studijoms. Rezidentai rezident ros studijų programą priimama bendro konkurso keliu. Konkursinio balo sandara nurodoma pri mimo VU rezident ros programas taisykl se, kurios kasmet yra tvirtinamos VU Senato ir teikiamos derinti Švietimo ir mokslo ministerijai. Pagrindin s konkursinio balo dedamosios yra visų vientisųjų studijų metu studijuotų dalykų vertinimų vidurkis, baigiamojo egzamino vertinimas, klinikin s medicinos praktikos (pirmin s rezident ros, internat ros) vertinimas, studento mokslin s veiklos vertinimas (skiria Studentų mokslin draugija), motyvacinio pokalbio vertinimas. Motyvacinis pokalbis vyksta pagal iš anksto numatytą grafiką. Motyvacinio pokalbio komisiją sudaro gastroenterologijos programos pedagoginis personalas ir rezidentų atstovai. Motyvacinis laiškas, adresuotas komisijai, pateikiamas viena diena prieš numatytą motyvacin pokalb. Konkursas viešas ir vyksta atskirai kiekvieną rezident ros studijų programą dviem etapais (pagrindinis ir papildomas). Antrasis etapas arba papildomas etapas gali b ti organizuojamas likus laisvų vietų po pagrindinio pri mimo. Pri mimą organizuoja Rezident ros 3