VILNIAUS UNIVERSITETAS. Medicinos fakulteto tarybos pos dyje 2016 m. 05 m n. 31 d. protokolo Nr. (1.1.) TP-4(615)

Transcription

1 VILNIAUS UNIVERSITETAS PATVIRTINTA: Medicinos fakulteto tarybos pos dyje 2016 m. 05 m n. 31 d. protokolo Nr. (1.1.) TP-4(615) PERIODONTOLOGIJOS REZIDENT ROS STUDIJ PROGRAMOS APRAŠAS Vilniaus universiteto Rektorius... prof. A. Žukauskas (parašas) Programos rengimo grup s vadovas (- )... (parašas) Vilnius 2016 metai prof. V. Pečiulienė

2 Rezident ros studij programos duomenys Valstybinis registracijos Nr. 733A40005 Rezident ros studij programa Periodontologija Studij sritis Biomedicinos mokslai Studij kryptis Odontologija Studij r šis Universitetin s studijos Studij tipas Laipsnio nesuteikiančios studijos Studij forma ir trukm (metais) Nuolatin s, 3 metai Kvalifikacijos lygis pagal LKS 7 Programos apimtis kreditais 210 B tina stojančiojo kvalifikacija Odontologijos magistras, gydytojasodontologas Suteikiama profesin kvalifikacija Gydytojas periodontologas Programos vykdymo kalba Lietuvių kalba Programos rengimo grup s vadovas prof. Vytaut Pečiulien Tel.: (8 5) El.pašto adresas: vytaute.peciuliene@mf.vu.lt 2

3 1 lentel. Programos rengimo grup Eil. Nr. 1. Vardas, Pavard Klinika Telefono nr. Elektroninis paštas Doc. Vilma Brukien Odontologijos institutas (8 5) Prof. Vytaut Pečiulien Odontologijos institutas (8 5) Doc. Laura Linkevičien Odontologijos institutas (8 5) Lekt. R ta Rastenien Odontologijos institutas (8 5) ruta.rasteniene@ mf.vu.lt 5. Asist. J rat Žekonien Odontologijos institutas (8 5) jurate.zekoniene@gmail.com 6. Asist. Rolandas Pletkus Odontologijos institutas (8 5) rolandas.pletkus@mf.vu.lt 7. Doc. Linas Zaleckas Odontologijos institutas (8 5) linas.zaleckas@mf.vu.lt 8. Doc.Vygandas Rutk nas Odontologijos institutas (8 5) vygandas.rutkunas@mf.vu.lt 3

4 TURINYS 1. Programos tikslai ir studijų rezultatai 5 2. Programos poreikio pagrindimas Programos paskirtis, pob dis ir sandara Personalas ir materialieji ištekliai Personalas Materialieji ištekliai Metodiniai ištekliai Rezident ros studijų eiga Programos vadyba. Vidinio studijų kokyb s užtikrinimo tvarka Programos vykdymas ir prieži ra 29 Priedai 31 I. Rezident ros programos ciklų aprašai 31 II. Programos vykdyme dalyvaujančių d stytojų gyvenimo aprašymai 76 III. Prenumeruojamos duomenų baz s, vadov liai 207 IV. Baigiamojo rezident ros darbo aprašas 213 4

5 1. Programos tikslas ir studij rezultatai Periodontologijos programos pagrindinis tikslas yra parengti visapusiškai išsilavinus, kompetentingą, sąžiningą, dorą, iniciatyvų gydytoją odontologą specialistą, atitinkant Europos Sąjungos ir Pasaulio Sveikatos Organizacijos pripažintus reikalavimus, kuris: geb tų užtikrinti periodontologinę pagalbą bet kokio amžiaus pacientams turimos gydytojo periodontologo profesin s kvalifikacijos ribose; k rybingai dirbtų savarankiškai ir tarpdisciplinin je komandoje; siektų profesinio tobul jimo visos profesin s karjeros metu ir gal tų mokyti kitus; dom tųsi mokslo naujov mis ir vykdytų mokslo-tiriamąj darbą; geb tų bendrauti su skirtingų socialinių ir kult rinių grupių žmon mis. Tik periodontologijos rezident ros studijų programą baigę ir profesinę kvalifikaciją patvirtinančią licenciją gavę specialistai gyja teisę organizuoti ir teikti jų kompetencijai priskiriamas odontologin s sveikatos prieži ros paslaugas. Tokių specialistų buvimas garantuoja veiksmingą visos asmens sveikatos prieži ros sistemos veikimą ir visapusišką pl trą, su odontologija siejamų mokslinių tyrimų kokybišką gyvendinimą ir jų rezultatų sklaidą. Periodontologijos rezident ros studijų programa (toliau Programa) yra taikomojo pob džio, orientuota praktinę veiklą, ugdanti bendražmogiškąsias vertybes. Pateiktų studijų programos tikslų, studijų pakopos studijų rezultatų, numatomų programos studijų rezultatų ir studijų dalykų (modulių) sąsajos pateikiamos 2 lentel je. 2 lentel. VII kvalifikacijų lygmenyje ugdomų kompetencijų, programos siekinių ir juos gyvendinančių ciklų sąsajos. Septintame kvalifikacij lygmenyje ugdomos kompetencijos Bendrosios kompetencijos 1.Tarpasmeninis bendravimas ir vadovavimasis geros klinikin s praktikos taisykl mis Programos siekiniai 1.1. Žino rodymais pagr stos odontologijos ir medicinos svarbą ir taikymo principus; geba kritiškai vertinti mokslo rodymus 1.2. Geba efektyviai, interaktyviai ir reflektuojančiai bendrauti, pateikiant odontologinę informaciją Žino teis s aktus, reglamentuojančius periodontologo praktiką; geba tvarkyti asmens duomenis ir užtikrinti konfidencialumą klinikin je praktikoje. Ciklai Periodontologija I; Periodontologija II; Periodontologija III; Odontologin s prieži ros teisiniai ir vadybos aspektai; Galvos ir kaklo onkologija; Dermatovenerologija 5

6 1.4. Žino skundo nagrin jimo proced ros principus; geba valdyti konfliktines situacijas Žino nacionalin s sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimo principus. Geba surinkti ir pildyti paciento medicininę dokumentaciją LR teis s aktų numatyta tvarka. Išmano dokumentų valdymo ir archyvavimo principus Žino pacientų saugumo užtikrinimo principus klinikin je praktikoje. 2. Nuolatinis tobul jimas profesin je veikloje ir mokslini tyrim organizavimas bei dalyvavimas juose 1.7. Geba suvokti aplinkos vairovę ir daugiakult riškumą; dirbti tarptautin je aplinkoje bei bendrauti užsienio kalbomis Žino edukacinio proceso principus komandoje; geba užtikrinti ir palengvinti mokymosi komandoje procesą. 2.2 Žino mokslinius periodontologijos pagrindus, etinius aspektus, geba taikyti mokslinius tyrimo metodus klinikiniuose tyrimuose, geba kritiškai vertinti mokslinius tyrimus, jų rezultatus, juos analizuoti ir taikyti klinikiniame darbe Geba pristatyti mokslinių tyrimų duomenis raštu ir žodžiu bei taikyti edukacinius principus Žino streso taką sveikatai; geba naudotis streso valdymo mechanizmais ir, esant indikacijoms, kreiptis profesionalus pagalbos. Dalykin s kompetencijos 3.1. Žino normalų kraštinio periodonto 3. Bazin s burnos gleivin s anatomiją, periodontologijos žinios bei histologiją, bendrą organizmo ir veidožandikaulių sistemos vystymąsi; geba atpažinti bendro organizmo ir veidožandikaulių sistemos vystymosi anomalijas Žino kraštinio periodonto bei burnos gleivin s ligų etiologiją, patogenezę, periodonto ir burnos gleivin s patologijos biochemiją, fiziologiją, imunologiją Žino burnos mikrobiologinius ypatumus. 4. Sveikatos mokymas ir 4.1. Išmano burnos ligų profilaktikos organizavimą, sveikatinimo ir epidemiologija profilaktinių priemonių taikymą periodontologijoje populiacijos ir individo lygmenyje Žino epidemiologinių tyrimų dizaino Periodontologija I; Periodontologija II; Periodontologija III Biostatistika Periodontologija I; Periodontologija II; Periodontologija III; Periodontologija I; Periodontologija II; Periodontologija III; 6

7 ir atlikimo principus. 5. Patologijos diagnozavimas, geb jimas sudaryti tyrim bei gydymo plan bei taikyti reikiam gydym. 6. Periodonto lig gydymas speciali reikmi turintiems pacientams 7. Tarpdisciplininis bendradarbiavimas periodontologijoje burnos sveikatos srityje Dermatovenerologija 5.1.Geba vertinti asmens sveikatos b klę, išsiaiškinti paciento sveikatos problemas, susijusias su odontologin mis ligomis Geba nustatyti pagrindinius simptomus, d l kurių pacientas kreipiasi pagalbos, ir surinkti informaciją reikalingą patologin s b kl s išsivystymo eigai nustatyti. 5.3 Geba atpažinti mias periodonto b kles ir s u d a r y t i gydymo planą Geba atlikti detalų kraštinio periodonto i r b u r n o s g l e i v i n s ištyrimą, paskirti diagnostinius tyrimus, kurie pad tų diferencijuoti susirgimą Geba atlikti kraštinio periodonto rentgenologinio tyrimo vertinimą Geba atlikti reikiamą periodontologinio gydymo proced rą ir vertinti jos rezultatą Geba tarti galimas atliktų proced rų komplikacijas, moka jas diagnozuoti ir koreguoti savo kompetencijos ribose Geba nustatyti galimas odontologinių ligų ankstyvąsias komplikacijas ir b kles, keliančias pavojų ar gr smę asmens sveikatai arba gyvybei Geba pacientui suprantama kalba paaiškinti, kaip elgtis išvykus iš odontologin s staigos; geba laiku ir tinkamai pildyti medicinos dokumentus Žino bendrin mis ligomis sergančių pacientų periodonto ligų gydymo principus ir moka juos taikyti Žino n ščiųjų periodonto ligų gydymo principus ir moka juos taikyti Žino ne galių pacientų periodonto ligų gydymo principus ir moka juos taikyti Žino periodontologo vaidmen ir geba aktyviai dalyvauti tarpdisciplinin je periodontologinių pacientų gydymo komandoje Geba vertinti kitų specialistų konsultacijų poreik ir nukreipti jų gydymui Žino susijusių kraštinio periodonto ir Galvos ir kaklo onkologija. Periodontologija I; Periodontologija II; Periodontologija III; Dermatovenerologija; Galvos ir kaklo onkologija. Periodontologija I; Periodontologija II; Periodontologija I; Periodontologija II; Periodontologija III; Dermatovenerologija Galvos ir kaklo onkologija 7

8 virš ninio periodonto patologijos skirtumus bei gydymo ypatumus Žino periodontologinių pacientų ortopedinio gydymo aspektus Žino sąkandžio patologijos, dantų pad ties ir dygymo anomalijų požymius, ortodontinių aparatų taką kraštiniam periodontui ir burnos gleivinei. Žino diagnostikos ir gydymo ypatumus esant vaikų ir paauglių kraštinio periodonto ir burnos gleivin s patologijai Žino burnos organų uždegiminių ligų, odontalgijų diagnostikos ir gydymo ypatumus Žino sisteminių ligų, odos ir gleivinių susirgimų ryš su burnos gleivin s patologija bei gydymo ypatumus Žino diagnostinius ir gydymo ypatumus esant ikinavikiniams bei navikiniams burnos gleivin s pakitimams. Baigus periodontologijos rezident rą, gydytojui odontologui suteikiama gydytojo periodontologo profesin kvalifikacija ir licencija, leidžianti dirbti valstybin je ir privačioje praktikoje. Baigęs periodontologijos rezident rą, gydytojas gali tęsti mokslus doktorant roje, dirbti pedagogin darbą. Periodontologijos rezident ros studijas reglamentuojantys dokumentai Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų s t a t y m a s 2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242 Lietuvos Respublikos medicinos praktikos s t a t y m a s 1996 m. rugs jo 25 d. Nr. I-1555 Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos s t a t y m a s 1996 m. kovo 28 d. Nr. I-1246 Vilniaus universiteto Statutas 2014 m. geguž s 6 d. Nr. XII-862 Lietuvos Respublikos vyriausyb N u t a r i m a s D l gydytojų rengimo 2003 m. spalio 31 d. Nr Lietuvos Respublikos vyriausyb N u t a r i m a s D l gydytojų odontologų rengimo 2003 m. spalio 31 d. Nr

9 Lietuvos Respublikos vyriausyb N u t a r i m a s D l Lietuvos Respublikos vyriausyb s 2003 m. geguž s 14 d. nutarimo Nr. 587 D l darbų, kuriuose gali b ti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukm, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonomin s veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali b ti vedama sumin darbo laiko apskaita, sumin s darbo laiko apskaitos vedimo mon se, staigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo 2007 m. rugs jo 11 d. Nr. 967 Lietuvos Respublikos vyriausyb N u t a r i m a s D l valstyb s paramos rezidentams tvarkos 2014 m. kovo 1 d. Nr. 231 Lietuvos Respublikos vyriausyb N u t a r i m a s D l Lietuvos Respublikos vyriausyb s 2009 m. rugs jo 30 d. nutarimo Nr D l Lietuvos Respublikos valstyb s biudžeto l šų, skirtų studijų kainai valstyb s finansuojamose studijų vietose apmok ti, arba jų dalies grąžinimo Lietuvos respublikos valstyb s biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo 2015 m. geguž s 06 d. Nr Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras s a k y m a s D l medicinos rezident ros, odontologijos rezident ros bei veterinarin s medicinos rezident ros studijų programų reikalavimų ir rezident ros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo 2004 m. birželio 17 d. Nr. ISAK-969/V-445 s a k y m a s D l gydytojo rezidento Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras pavyzdinių pareiginių nuostatų patvirtinimo 2008 m. rugs jo 24 d. Nr. V-902 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras s a k y m a s D l gydytojo odontologo rezidento pavyzdinių pareiginių nuostatų patvirtinimo 2010 m. gruodžio 14 d. Nr. V-1065 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras s a k y m a s D l aukštojo mokslo studijų programų naujų valstybinių kodų 2010 m. geguž s 3 d. Nr. V-635 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras s a k y m a s D l valstyb s biudžeto asignavimų, skirtų rezidento bazinei pareiginei algai mok ti, paskirstymo rezident ros baz ms tvarkos aprašo tvirtinimo 2008 m. kovo 6 d. Nr. V-176 9

10 Vilniaus universiteto rezident ros reglamentas (Patvirtinta 2015 m. vasario 17 d. Senato nutarimu Nr. S ) Rezident ros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo reglamentas Patvirtintas VU Rektoriaus sakymu 2005 m. geguž s 5 d. Nr. D-208 Rezident ros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo reglamento, patvirtinto VU Rektoriaus sakymu 2005 m. geguž s 5 d. Nr. D-208, 1 priedas, patvirtintas VU Kanclerio 2015 m. balandžio 14 d. sakymu Nr. D-418 Vilniaus universiteto, LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir rezident ros baz s trišal sutartis VU stipendijų nuostatai Rektoriaus sakymas D l doktorantų ir rezidentų mobilumo programos išlaidų apmok jimo tvarkos patvirtinimo 2009 m. vasario 10 d. Nr. R-27 Pri mimo VU rezident ros studijas taisykl s, patvirtintos Medicinos fakulteto Taryboje ir suderintos su LR Švietimo ir mokslo ministerija Medicinos fakulteto Dekano sakymas D l Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezident ros studijų programų atnaujinimo tvarkos Nr V-138 Medicinos fakulteto gydytojų rezidentų mobilumo l šų panaudojimo tvarka Patvirtinta MF tarybos nutarimu Nr T-6(608) Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2005/36/EB, skirta padėti laisvam gydytojų judėjimui ir jų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusiam pripažinimui su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2013/55/ES. Lietuvos medicinos norma MN 41:2013 GYDYTOJAS PERIODONTOLOGAS. TEIS S, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYB. Europos periodontologų draugijos parengta rekomendacija d l gydytojų periodontologų rengimo QUALITY STANDARDS FOR GRADUATE PROGRAMS IN PERIODONTOLOGY, 10

11 PERIODONTICS AND IMPLANT DENTISTRY, , 2. Programos poreikio pagrindimas Periodontologija - tai mokslas ir menas, išlaikyti sveikus periodonto audinius aplink dantis ir implantus. Tai svarbu ne tik žmogaus burnos sveikatai, bet ir jo bendrai sveikatai bei gyvenimo kokybei užtikrinti. Negydant periodonto ligų, netenkama dantų, maž ja geb jimas kramtyti, m gautis maistu, bendrauti pasitikint savimi, iškyla nemažai funkcinių, estetinių, psichologinių problemų. Moksliškai pagr sta, kad kraštinio periodonto patologija taip pat didina riziką sirgti gyvybei pavojingomis širdies kraujagyslių sistemos ligomis, neigiamai veikia cukrinio diabeto kontrolę, dalyvauja neurodegeneraciniuose procesuose, pvz., demencijos, didina priešlaikinio gimdymo riziką. Riziką sirgti periodonto ligomis be blogos burnos prieži ros, skatina stresas, r kymas, sisteminiai susirgimai. Nepaisant to, kad periodonto ligos jau dabar yra viena labiausiai paplitusi l tin uždegimin liga, manoma, kad Europos sąjungos valstyb se jos paplitimas tik dar labiau did s. Akivaizdu, kad did s periodonto ligų gydymo reikm s ir d l šios ligos prarastų dantų atstatymo poreikis, o tai padaryti šiandien galimybę suteikia viena pažangiausių gydymo metodikų - dantų implantacija. Drauge su did jančiu dantų implantų skaičiumi, did s ir aplink implantus esančių audinių uždegiminių procesų tikimyb, kas v lgi tur s takos bendrai burnos ir organizmo sveikatai. Numatant demografinius gyventojų pokyčius, visuomen s sen jimą ir did jant žmonių, išsaugančių nat ralius dantis visą savo gyvenimą, skaičių, teigiama, kad sunkios periodonto ligos formos (10-15 % bendrai Europoje) paveiks ~ 85% vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių. D l šių priežasčių neigiamas periodonto ligų poveikis bendrai sveikatai ir gerb viui prad s dramatiškai did ti. Tod l bus reikalingi kvalifikuoti specialistai, gebantys teikti atitinkamą pagalbą gydant kraštin periodontą, burnos gleivinę, apie dantų implantus esančius audinius gydytojai periodontologai. Periodonto ligos yra vienos iš pagrindinių burnos ligų, dažniausiai pažeidžiančių Lietuvos populiaciją. Lietuvoje atlikti periodonto ligų paplitimo tyrimai patvirtina problemą, nurodydami didel sergamumą gingivitu ir kraštiniu periodontitu. Tyrimais nustatyta, kad sergamumas periodontitu ir gingivitu tarp 2564 m. Lietuvos rajonų gyventojų sudaro 95,7%, periodontitas diagnozuotas 52,3% vyrų ir 37,6% moterų. 4-5 mm gylio periodonto kišen s aptiktos 35 proc metų amžiaus tiriamųjų, o > 6mm - 47 % subjektų metų amžiaus grup je atitinkamai 20 ir 75 % ( m.tyrimas). Jau net tarp 12mečių Lietuvos vaikų 47,4% diagnozuojama periodonto patologija. 11

12 Periodonto ligos, kaip infekcin s ligos, turi takos n štumo eigai. Nustatytas ryšys tarp periodonto ligų ir neišnešiotų mažo svorio naujagimių gimimo. PSO duomenims, mažo svorio neišnešioti naujagimiai Europoje sudaro iki 6 % visų gyvų gimusių naujagimių ir maždaug pus s atvejų kaltinink yra infekcija. Bet kuri infekcija, skaitant ir periodontitą ar gingivitą, tur tų priversti sunerimti n štumo metu. Nustatyta, kad n ščioji, serganti periodontitu, 7 kartus dažniau gimdo neišnešiotus mažo svorio naujagimius. Pagr stas moksliškai ir periodonto patologijos ryšys su cukriniu diabetu. Tyrimų rezultatai rodo, kad cukriniu diabetu šiuo metu gali sirgti daugiau kaip 5 proc. arba Lietuvos suaugusių žmonių m. Lietuvoje standartizuotas ligotumas (ligotumas atsižvelgiant amžiaus grupes) cukriniu diabetu buvo didesnis už Europos Sąjungos vidurk (65,1 atv./1000 gyv.) ir sudar 78,3 atv./1000 gyv. Sergantieji šiuo sisteminiu susirgimu turi didesnę riziką sirgti periodonto patologija, kraštinis periodontitas yra laikomas šeštąja diabeto komplikacija. Nustatyta, kad sergantys CD turi 3 kartus didesn polink susirgti periodontitu, tačiau atkreipti d mes b tina ir CD kontrolę. Sergantys nekontroliuojamu CD dažniau serga sunkia periodontito forma, o kontroliuojamu CD vidutine periodontito forma. CD paplitimas tarp periodontitu sergančių yra dvigubai didesnis nei tarp turinčių sveiką periodontą (12.5% ir 6.3%). Pasaulio Sveikatos Organizacija pripaž sta, kad daugelyje pasaulio šalių visuomen, burnos sveikatos prieži ros specialistai, visuomen s sveikatos pareig nai skiria per mažą d mes periodonto ligų pažabojimui. Problemą stiprina personalo tr kumas, tai, kad paslaugos pagrindinai teikiamos didžiųjų miestų ir rajonų gydymo staigose, nepakankamai kreipiant d mesio profilaktinę burnos prieži rą tarp mažų miestelių bei kaimo gyventojų. Šiuo metu Lietuvoje yra 73 gydytojai periodontologai, turintys galiojančią licenciją verstis gydytojo periodontologo praktika. Dauguma jų yra didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje ir Kaune (žr. 3 lentelę) 3 lentel. Odontologų r mų teritorinių skyrių narių skaičius (pagal išduotas licencijas) (LR OR, 2014b) Profesin Vilnius Kaunas Klaip da Šiauliai Panev žys kvalifikacija odontologas periodontologas Atsižvelgiant aukščiau išd stytus aspektus, galima teigti, kad periodonto ligų diagnostikai, profilaktikai ir gydymui tur tų b ti skiriamas ženkliai didesnis d mesys. Plečiantis industrializacijai, spart jant 12

13 gyvenimo tempui, ilg jant gyvenimo trukmei, did jant bendrinių susirgimų bei stresinių dirgiklių skaičiui tik tina, jog periodonto patologijos paveiktų pacientų skaičius ir ateityje gali išlikti didelis. Šios problemos sprendimui b tina užtikrinti nuolatin specialistų rengimą podiplomin se universitetin se studijose. Gydytojų periodontologų specialistų prieži ros prieinamumas, 12 ES valstybių ( D.Britanijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slov nijoje, Švedijoje, Vengrijoje) gali b ti vertinamas kaip svarbi visuomen s sveikatos priemon leidžianti mažinti nereikalingą riziką ir komplikacijas tarp sergančiųjų paplitusiomis, brangiai kainuojančiomis nacionalin ms ligonių kasoms sveikatos b kl mis, skaitant diabetu, n štumu, neurodegeneracin mis ir kardiovaskulin mis ligomis. Tai svarbus ind lis ES Jungtin s veiklos prieš l tines ligas ir už darbingą Europą iniciatyvą. 3. Programos paskirtis, pob dis ir sandara Studijų programa sudaryta taip, kad rezidentai nuosekliai mokytųsi periodontologijos disciplinos kasmet išplečiant teorinių ir praktinių žinių lygmenis. Studijų pirmaisiais metais rezidentams yra išplečiamos ikidiplominių Odontologijos studijų metu gytos bazin s periodontologijos žinios, susipaž stama kaip organizuojamas gydytojo periodontologo darbas. Sužino pagrindinius darbo principus organizuojant pagalbą pacientams sergantiems veido, burnos ir žandikaulių ligomis, ugdomos asmenin s savyb s reikalingos periodontologo darbui, sužino teisinius pagrindus, etikos ir deontologijos principus. Pirmaisiais metais išmoksta kraštinio periodonto ir burnos gleivin s ligų diagnostiką, tobulina rentgeno diagnostikos geb jimus, išmoksta atlikti nechirurgin kraštinio periodonto ligų gydymą. Praplečia žinias burnos organų uždegiminių ligų, odontalgijų diagnostikoje bei gydyme, vaikų ir paauglių periodonto ligų gydyme. Antraisiais rezident ros metais rezidentas gilina periodontologijos žinias ir praktinius g džius papildant juos specialių poreikų turinčių pacientų kraštinio periodonto diagnostikos ir gydymo žiniomis, susipaž stama su periodonto chirurgija ir dantų implantacija. Taip pat rezidentai supažindinami su dermatovenerologinių ligų bendryb mis, jų diagnostika ir gydymu. Susipaž sta su galvos kaklo onkologija, piktybinių burnos gleivin s pakitimų diagnostikos, diferencin s diagnostikos ir gydymo principais. Trečiaisiais metais rezidentas supažindinamas su mukogingivalinių defektų diagnostikos ir gydymo ypatumais, savarankiškai geba atlikti visas periodonto chirurgines intervencija, taikant nukreipiamąją audinių regeneraciją bei dantų implantaciją. Studijuojantys periodontologijos rezident roje rezidentai praktinius g džius ir teorines žinias gyja praktinių ciklų, paskaitų ir seminarų metu, kuriuos pagal rezident ros programą organizuoja Klinikin s odontologijos centro Periodontologijos poskyris. Žemiau išvardinti gydytojo 13

14 periodontologo rezident ros ciklai (ciklų aprašai pateikti I priede) ir apjungia bendruosius medicininius ir specialiuosius dalykus: o o Bendrieji dalykai: biostatistika, odontologin s prieži ros teisiniai ir vadybos aspektai; Specialieji dalykai: galvos ir kaklo onkologija, dermatovenerologija, periodontologija. Ciklams pateiktas laiko planas yra skiriamas numatytoms cikle užduotims gyvendinti. Laikas skirtas akademiniam bei savarankiškam darbui yra nedetalizuotas atskiroms programoje numatytoms studijuoti temoms. Tai leidžia ciklo vadovui taikyti rezident ros programą individualiai kiekvienam iš joje studijuojančiųjų rezidentų pagal poreik. Tai suteikia programos viduje k rybin s laisv s studijuojančiųjų ir ciklus vykdančių asmenų atžvilgiu. Kontaktines (akademinio mokymo) valandas, skirtas teoriniam periodontologijos disciplinos studijavimui ir praktiniam darbui, rezidentas praleidžia profilin je klinikoje (konsultuoja su gydytoju specialistu, pildo medicininę dokumentaciją, ruošiasi klinikinių atvejų pristatymui, seminarams). Trejų metų periodontologijos rezident rą si loma atlikti Vš Vilniaus universiteto ligonin s Žalgirio klinikoje, Vš Vilniaus universiteto ligonin s Santariškių klinikose, Vš Nacionaliniame v žio institute. Gydytojo periodontologo studijų programos planas pateiktas 4 lentel je. 4 lentel. Periodontologijos rezident ros studijų programos planas Savarankiškų Kontaktinis studijų laikas (val.) Viso Teoriniai Praktikini užsi mimai geb jim ugdymas Ciklo Ciklo Kreditų studijų laikas kodas Pavadinimas skaičius (val). I studij metai PERI311 Periodontologija I BIOS311 Biostatistika OPTV311 Odontologin s prieži ros teisiniai ir vadybos dalykai II studij metai PERI322 Periodontologija II DERM321 Dermatovenerologija ONKO321 Galvos ir kaklo onkologija

15 PERI333 III studij metai Periodontologija III Personalas ir materialieji ištekliai 4.1. Personalas Periodontologijos rezident ros programos vykdyme dalyvauja gydytojai specialistai rezdent ros studijas baigę Lietuvos ir užsienio universitetuose bei mokslininkai docentai, profesoriai, lektoriai, kurių atliekami mokslo tiriamieji darbai yra atliekami srityse glaudžiai susijusiose su studijuojamais rezidentų dalykais. Numatomas periodontologijos programos vykdyme dalyvausiančio personalo sąrašas pateiktas 5 lentel je (d stytojų CV pateikiamas II priede). 5 lentel. Periodontologijos rezident ros programos personalo sąrašas Vardas Pavard Kvalifikacinis ir (ar) mokslo laipsnis, užimamos ar numatomos užimti pareigos Numatomas d styti dalykas (modulis) Mokslin s (menin s) veiklos kryptis Vytaut Pečiulien Prof., dr. VU MF Odontologijos instituto direktor, Vš VUL Žalgirio klinikos Klinikin s odontologijos centro vadov, gydytoja endodontolog Endodontologija Alina P rien Prof., dr., Vš VUL Žalgirio klinikos direktor, Periodontologija I Periodontologija II gydytoja periodontolog Periodontologija III Periodontologija I Vaikų odontologija Vilma Brukien Doc., dr. VU MF Odontologijos institutas, Vš VUL Žalgirio klinikos Vaikų odontologijos poskyrio vadov, gydytoja vaikų odontolog Periodontologija I Vaikų odontologija R ta Žali nien Lekt., dr. VU MF Odontologijos institutas, Vš VUL Žalgirio klinika gydytoja vaikų odontolog, gydytoja vaikų odontolog Periodontologija II Periodontologija 15

16 Odontologin s prieži ros teisiniai ir vadybos aspektai Ortodontija Vilija Berlin Lekt., dr. VU MF Odontologijos institutas, Vš VUL Žalgirio klinika Ortodontijos poskyrio vadov, gydytoja ortodont Saulius Drukteinis Doc., dr. VU MF Odontologijos institutas, gydytoas endodontologas Periodontologija II Endodontologija Egl Nedzinskien Asist., VU MF Odontologijos institutas, gydytoja endodontolog Periodontologija II Endodontija Deimant Ivanauskait Lekt., dr. VU MF Odontologijos institutas, Vš VUL Žalgirio klinikos radiologijos poskyrio vadov, gydytoja periodontolog Periodontologija I Periodontologija, radiologija odontologijoje Laura Linkevičien Doc., dr. VU MF Odontologijos institutas, gydytoja ortodont Periodontologija II Ortodontija Periodontologija I Burnos chirurgija R ta Rastenien Lekt., dr. VU MF Odontologijos institutas, Vš VUL Žalgirio klinikos burnos chirurgijos ir patologijos poskyrio ved ja, gydytoja burnos chirurg Asist. VU MF Odontologijos institutas, Vš Ar nas Rimkevičius VUL Žalgirio klinikos periodontologijos poskyrio ved jas, gydytojas periodontologas Periodontologija III Periodontologija I Periodontologija II Periodontologija III Periodontologija, burnos patologija Periodontologija III Linas Zaleckas Doc., dr. VU MF Odontologijos institutas, Vš VUL Žalgirio klinikos burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovas, gydytojas veido žandikaulių chirurgas Veido-žandikaulių chirurgija Asist. VU MF Odontologijos institutas, gydytoja periodontolog Periodontologija I Periodontologija II Periodontologija III Periodontologija J rat Žekonien Asist. VU MF Odontologijos institutas, Vš VUL Žalgirio klinikos gydytojas periodontologas Periodontologija I Periodontologija Giedrius Krukonis Periodontologija II Periodontologija III 16

17 Vygandas Rutk nas Doc., dr. VU MF Odontologijos institutas, gydytojas odontologas ortopedas Periodontologija II Ortopedin odontologija Rolandas Pletkus Asist., VU MF Odontologijos institutas, gydytojas odontologas ortopedas Periodontologija II Ortopedin odontologija Dermatovenerologija Deramatologija Matilda Bylait Prof.,dr. VUL Dermatovenerologijos Doc., dr., VUL SK gydytoja dermatovenerolog Dermatovenerologija Dermatovenerologija Biostatistika Audron Jakaitien Prof., dr., VU MF Odontologijos institutas, VU MF Žmogaus r medicinin s genetikos katedros Bioinformatikos ir biostatistikos centro vadov Bioinformatika ir biostatistika Vytautas Čepulis Gyd. veido-žandikaulių chirurgas, onkologas, Vš. Nacionalinis v žio institutas, galvos ir kaklo chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas Galvos ir kaklo onkologija Galvos ir kaklo onkologija SK centro direktor, gydytoja dermatovenerolog Ona-Irena Marčiukaitien 4.2. Materialieji ištekliai Pagrindin periodontologijos rezident ros baz yra Vš Vilniaus universiteto ligonin s Žalgirio klinikos, pilnai atitinkančios visos programos reikalavimus bazei (adresas: Žalgirio g. 117, LT08217, Vilnius). Programos ciklai studijuojami ir kitose klinikose: dermatovenerologijos ciklas - VUL Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centre (adresas: J.Kairi kščio g. 2, 08411, Vilnius), galvos ir kaklo onkologijos ciklas - Nacionaliniame v žio institute (adresas: Santariškių g. 1, 08660, Vilnius). Reikalavimai, keliami rezident ros baz ms, pateikti 6 lentel je. 6 lentel. Reikalavimai rezident ros bazei Eil. Nr. 1. Rodikliai staigos strukt ra Rodiklio tenkinimo reikalavim aprašymas Pagal numatytą programos turin rezident ros baz turi: 17

18 B ti ligonin, turinti veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių, konsultacinę polikliniką ir pri mimo skyrių, kuriuose b tų teikiamos ambulatorin s ir stacionarin s, skubios ir planin s vaikų burnos ligų gydymo, periodontologijos, ortodontijos, endodontologijos, burnos bei veido ir žandikaulių chirurgijos paslaugos. Ligonin je turi b ti užtikrintas nepertraukiamas parinis bud jimas ir skubios pagabos teikimas visą parą. Tur ti reanimacinę tarnybą, apimančią vaikų reanimaciją ir intensyviąją terapiją. Tur ti visą parą dirbant radiologijos poskyr. Tur ti klinikinę laboratoriją ir joje dirbant medicinos biologą. Ne mažiau kaip po 2 gyd. periodontologus, burnos chirurgus, gydytojus vaikų odontologus, gyd. ortodontus, gyd. endodontologus gyd. odontologus ortopedus ir veido ir žandikaulių chirurgus, kurių darbo stažas b tų ne mažesnis nei 5 metai. Gydytojai turi pakankamai laiko ir motyvacijos vadovauti gydytojų rezidentų darbui. 2. Personalas 3. Gydom ligoni spektras 4. Periodontologin s paslaugos b tų teikiamos sveikiems, ne galiems bei turintiems specialiųjų poreikių suaugusiems ir vaikams, kurie kreipiasi pagalbos. Gydytų naujų atvejų skaičius tur tų b ti ne mažesnis kaip per metus. staiga teikianti visas ambulatorines odontologines paslaugas vaikams. Ambulatorin pagalba 5. Laboratorin, radiologin (veido ir žandikaulių bei kaklo ultragarsas, ir rentgenografija, kompiuterin tomografija), tarnybos. Naudojami diagnostiniai tyrimo metodai 6. Naudojami gydymo metodai 7. S lygos rezident darbui ir studijoms Atliekami visi gydymo metodai ir proced ros, kurie reikalingi teikiant periodontologinę pagalbą: konservatyvus ir chirurginis periodonto gydymas, dantų implantacija, periimplantinių uždegimų ir defektų gydymas, burnos gleivin s ligų gydymas ir steb sena. Bibliotekos fondai su internetiniu pri jimu prie didžiausių šiuolaikinių internetinių duomenų bazių, internetas, apr pinimas kompiuterine technika ir kt. Galimyb videomedžiagos d ka susipažinti su proced romis, reikalingomis teikiant b tinąją pagalbą skubiais atvejais. Yra muliažai ir fantomin klas, leidžiantys išbandyti vairias periodontologines, dantų implantacijos intervencijas. Periodontologijos rezident ros studijų programos klinikin baz yra Vš Vilniaus universiteto ligonin s Žalgirio klinika. Rezident ros studijoms kiekvienam rezidentui yra paruošta šiuolaikine aparat ra 18

19 apr pinta darbo vieta. Periodontologijos rezident ros programos apr pinimui darbo vietoje yra odontologin k d, rankiniai instrumentai bei mašininiai konkrementų valymo prietaisai (ultragarso aparatas, oro abrazijos sistema), periodonto chirurginiai instrumentai, atskirame kabinete- Er- Yag lazeris, dantų implantacijai skirti instrumentai ir kt. ranga, reikalinga specifiniams darbams atlikti: mikroskopas su retransliavimo galimybe, klinikai pritaikyti fotoaparatai, artikuliatoriai, atspaudų maišytuvai ir kt. Vidines burnos (intraoralines) rentgeno nuotraukas rezidentai daro paruoštoje darbo vietoje, kur yra dantų rentgeno aparatas ir automatinis ryškintuvas. Kiekviename kabinete yra negatoskopas ir padidinimo lęšis su užtamsintu lauku rentgeno nuotraukoms vertinti. Rezidentai taip pat gali naudotis VUL Žalgirio klinikos Konsultacin s poliklinikos radiologijos poskyrio paslaugomis, kuriame yra panoramin ranga su cefalostatu, skaitmenin panoramin ranga su t rin s kompiuterin s tomografijos priedu, t rinis kompiuterinis tomografas. Vš VUL Žalgirio klinikoje veikia klinikin ir biochemijos laboratorijos, ultragarsinio tyrimo kabinetai. Sanitarinių ir higieninių sąlygų užtikrinimui naudojama VUL Žalgirio klinikos sterilizacin. Dantų protezavimo darbų laboratorin -technin dalis atliekama sertifikuotoje dantų technikų laboratorijoje su kuria konkurso keliu yra pasirašoma sutartis. VUL Žalgirio klinikos 3 operacin se yra steb tojams skirta vieta ir vaizdo kameros, rašančios operacijų eigą ir transliuojančios steb tojams skirtą kambar. Yra saviruošos kambarys apr pinta kompiuterine technika (8 darbo vietos), valgykla maitinimuisi, persirengimo kambariai su individualiomis spintel mis. Visos studijoms skirtos patalpos atitinka darbų saugos ir higienos reikalavimus. Visos auditorijos yra apr pintos pakankamu kiekiu stalų, k džių, baltomis magnetin mis lentomis, ekranais, daugiaterpiais demonstracijos renginiais, kompiuteriais, kai kuriose yra TV monitoriai, DVD grotuvai. Visose patalpose yra galimyb s prisijungti ir naudoti kompiuterius ir daugiaterpius demonstracijos renginius Metodiniai ištekliai VU biblioteka (adresas: Universiteto 3) atitinka bibliotekoms keliamus reikalavimus. Biblioteka dirba nuo 8.00 iki pirmadieniais penktadieniais, bei nuo 9.00 iki šeštadieniais. Skaityklos veikia ir vasaros atostogų metu. Medicinos fakulteto biblioteka (adresas: Čiurlionio 21) dirba nuo 8.30 iki pirmadieniais penktadieniais. Skaitykloje yra 32 darbo vietos, 3 jų kompiuterizuotos. Internetu užsisakyti galima VU Centrin je bibliotekoje saugomus leidinius. MF biblioteka komplektuoja leidinius atsižvelgdama Medicinos fakulteto mokslinius prioritetus bei studijų programas. Didžiausią fondo dal sudaro biomedicinos mokslų literat ra. Čia kaupiama ir nuolat atnaujinama literat ra klinikin s medicinos, visuomen s sveikatos, slaugos, odontologijos, kineziterapijos, ergoterapijos ir kitomis giminingų mokslų temomis. MF bibliotekos fondas apima apie 60 t kstančių vienetų knygų bei žurnalų. MF bibliotekos komplektavimas finansuojamas daugiausia iš Medicinos fakulteto l šų. Biblioteka apr pina moksline ir mokomąja literat ra, informuoja apie fondo papildymus, planuoja leidinių komplektavimą, konsultuoja mokslin s medicinos informacijos paieškos klausimais, konsultuoja 19

20 naudojimosi Lietuvos bei užsienio duomenų baz mis klausimais, kuria naudingų medicinos nuorodų katalogą. Rezidentai ir akademinis personalas yra apmokomi naudotis kompiuterin mis paieškos sistemomis. Naudojama kompiuterin ranga yra šiuolaikiška ir legali. Rezidentai gali naudotis mokslin s komunikacijos ir informacijos centru mokslo ir verslo klasteryje Saul tekio sl nio Saul tekio al jos teritorijoje. Tai moderniausias komunikacijos ir informacijos centras Baltijos šalyse. Vartotojų zonose rengta iš viso 674 darbo vietų centro lankytojams: 432 skaityklose, 18 su garso / vaizdo aparat ra, 39 individualaus darbo kabinose, 185 grupinio darbo kambariuose. Darbo vietos lankytojams kompiuterizuotos, apr pintos dokumentų kopijavimo ir spausdinimo ranga. Taip pat yra tyliosios bei poilsio zonos (15 didesnių ir mažesnių poilsio salelių) visose skaityklose. Veikia bevielis interneto ryšys, kur galima pasijungti asmenin kompiuter. Rezident ros metu sudarytos galimyb s rezidentui naudotis VU bibliotekos ištekliais su galimybe jais naudotis asmeniniuose kompiuteriuose, VU MF Odontologijos institute kurta kompiuterin laisvos prieigos klas. VU MF bibliotekoje dalis sukauptų išteklių yra Odontologijos instituto patalpose, siekiant lengvo rašytinių šaltinių prieinamumo. Odontologijos instituto bibliotekoje, rezidentas gali rasti periodontologinių knygų, kai kurių periodinių specialybinių žurnalų (prenumeruojamos duomenų baz s, vadov liai pateikta III priede). Kiekvienų metų pabaigoje mokomosios literat ros šaltiniai yra atnaujinami atsižvelgiant ciklų vadovų pateikiamas paraiškas. Materialieji ir metodiniai ištekliai atnaujinami kasmet planuojant reikiamas priemones per VU Medicinos fakultetą. Šios knygos yra laisvai prieinamos bibliotekos skaityklose. Mokomosios literat ros vairov yra pakankama užtikrinant studijų tikslų ir siekinių pasiekiamumą. VU biblioteka prenumeruoja duomenų bazes, atviros prieigos duomenų bazes ir talpyklas, statistines duomenų bazes, užsienio ir Lietuvos mokslo žurnalų. 5. Rezident ros studij eiga Reikalavimai stojantiesiems. Stojantieji periodontologijos rezident ros studijų programą privalo tur ti odontologijos magistro laipsn, gydytojo odontologo kvalifikaciją ir galiojančią licenziją verstis odontologijos praktika pagal gydytojo odontologo kvalifikaciją. Pri mimo tvarka. Ne v liau kaip prieš m nes iki pri mimo rezident rą pradžios Vilniaus Universitetas skelbia bendro pob džio informaciją apie pri mimą rezident ros studijų programas. Tuo pat metu Universiteto tinklalapyje skelbiama pri mimo rezident rą tvarka, vietų skaičius periodontologijos rezident roje, rezident ros bazių, kuriose numatoma vykdyti atitinkamas rezident ros programas ar atskirus jų ciklus, sąrašas, profesin s veiklos praktikos vietų skaičius rezident ros baz se. Rezidentai rezident ros studijų programą priimami bendro 20

21 konkurso keliu. Konkursinio balo sandara nurodoma pri mimo VU rezident ros programas taisykl se, kurios kasmet yra tvirtinamos Medicinos fakulteto taryboje ir suderinamos su LR Švietimo ir mokslo ministerija. Stojančiųjų odontologijos krypties rezident rą konkursinis balas (KSR) skaičiuojamas pagal formulę: KSR 0,5 SV BEP +IE+MD+ M m čia SV vientisųjų odontologijos studijų dalykų pažymių vidurkis, skaičiuojamas taip: SV = 1/3 SSV + 2/3 ASV; SSV - vientisųjų odontologijos studijų visų pažymiais vertintų dalykų pažymių svertinis vidurkis (SSV = n i 1 n k k i pi i 1 i, čia ki yra vientisųjų odontologijos studijų baigimo diplomo priede rašyto i -ojo dalyko, vertinto pažymiu, ne skaitant baigiamųjų egzaminų, apimtis kreditais, pi to dalyko pažymys, n tokių dalykų skaičius); ASV vientisųjų odontologijos studijų visų pažymiais vertintų dalykų pažymių aritmetinis vidurkis n (ASV = pi n ); i 1 BEP odontologijos studijų baigiamasis egzaminas; IE odontologijos internat ros egzamino pažymys; M (motyvacija) vertinama iki 2 bal. Bus motyvuojama viena odontologijos krypties studijų programa. Tai galios vienodai abiejų universitetų studentams. MD papildomi balai, suteikiami už atliktus mokslinius darbus (skaičiuojant MD, sumuojami studentų ir rezidentų atlikti moksliniai darbai). Papildomų balų už studentų mokslinę veiklą suteikimo tvarką nustato papildomų balų už dalyvavimą studentų mokslin je veikloje suteikimo taisykl s, kurias tvirtina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto taryba. Maksimali balų už mokslinę veiklą suma 1 balas. Mokslinių darbų registraciją ir vertinimą atlieka VU Medicinos fakultetas. m, skaičiuojamų formul je skaitiklio d menų skaičius. 21

22 Informacija apie motyvacijos pokalb pateikiama VU tinklalapyje adresu: Jis vyksta pagal iš anksto numatytą ir rektoriaus sakymu patvirtintą grafiką. Motyvacijos komisijos sud tis tvirtinama rektoriaus sakymu. Motyvacinis laiškas, adresuotas komisijai, pateikiamas viena diena prieš numatytą motyvacijos pokalb. Konkursas periodontologijos rezident rą viešas ir vyksta atskirai dviem etapais (pagrindinis ir papildomas). Antrasis etapas arba papildomas etapas gali b ti organizuojamas likus laisvų vietų pasibaigus pagrindiniam pri mimui. Rezident ros studijų pradžia rugs jo 1 d. Pagrindiniai rezident ros studij organizavimo principai Rezident ros programos vykdymą užtikrina ir priži ri Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto Studijų programos komitetas. Periodontologijos rezident ros trukm - 3 metai. Programos aprašas apima rezidento klinikin darbą (apimtis ne mažesn kaip 75 % viso programos turinio), likusią dal sudaro teorin s studijos, akademiniai kursai, seminarai, mokslo veikla ir savarankiškos studijos. Periodontologijos specialyb s praktin s dalies metu gydytojas rezidentas privalo atlikti nurodytą klinikinių praktinių darbų minimumą. Rezidentas studijuoja pagal individualią programą, kuri sudaroma mokslo metų pradžioje. Rezidentas, dirbdamas su ciklo vadovu, vykdo klinikinę veiklą gyja praktinių g džių ir studijuoja teoriją pagal programoje išd stytą turin ir kompetencijos lygius. Gydytojo periodontologo kompetencija gyjama rezident ros studijų metu: 1. Praktiniuose cikluose dirbant su ciklo vadovu; 2. Savarankiškai, priži rint ciklo vadovui; 3. Dalyvaujant rezident ros programoje numatytose paskaitose ir seminaruose; 4. Savarankiškai studijuojant teorinę medžiagą. Rezidentą rezident ros studijų metu kilus klausimams konsultuoja rezidento studijuojamo ciklo vadovas arba/ir rezident ros koordinatorius, kurie kompetencijos ribose atsako už rezidento veiklą. Iškilus problemų ar esant nuomonių skirtumų, rezidentų klausimai yra svarstomi VU MF Odontologijos instituto Studijų komitete, jeigu nerandamas klausimo sprendimas, klausimas gali b ti peradresuotas VU MF Prodekanui podiplomin ms studijoms arba VU Doktorant ros ir rezident ros skyriui. Rezident ros studijų praktin dalis vyksta darbinant rezidentus rezident ros baz je. Pagal studijuojamo ciklo programą rezidentas dirba viename iš rezident ros baz s padalinių, kurio darbo pob dis artimiausias ciklo rezultatams pasiekti. Ciklų metu sisavinti g džiai, atliktos manipuliacijos bei matyta patologija registruojama rezidento dienyne. 22

23 Baigdami rezident rą rezidentai turi b ti atlikę minimalų g džius formuojančių manipuliacijų skaičių (7 lentel ) pagal numatytą savarankiškumo lygmen (A, B arba C): A atlieka savarankiškai; B atlieka savarankiškai, tačiau aktyviai padedant gydytojui specialistui arba savarankiškai atlieka virš 50 proc. intervencijos etapų; C atliekamų specialisto operacijų, manipuliacijų ar proced ros steb jimas, asistavimas. 7 lentel. Minimalus g džius formuojančių manipuliacijų ir operacijų skaičius Metai Pirmieji metai Praktikiniai g džiai Reikaling atlikti manipuliacij, atvej minimalus skaičius Savarankiškumo lygmuo Periodontologinio ligonio ištyrimas >50 A Profesionali burnos higiena >200 A Okliuzin s plokštumos išlyginimas 5 A Paslankių dantų imobilizacija 3 B Periodonto p linio gydymas 2 B Nekrozin s periodonto ligos gydymas 2 B Gingivektomija (steb jimas, asistavimas) 5 C Danties šaknies ilginimo operacija (steb jimas, asistavimas) 5 C Danties hemisekcija (steb jimas, asistavimas) 2 C Šaknies amputacija (steb jimas, asistavimas) 3 C Pasait lių plastika (steb jimas, asistavimas) 3 C Lopo operacija (steb jimas, asistavimas) 5 C Lopo operacija su nukreipiamąja audinių regeneracija (steb jimas, asistavimas) 2 C 23

24 Antrieji metai Tretieji metai Implantų sukimas (steb jimas, asistavimas) 2 C Burnos patologijos gydymas 10 C Periodontologinio ligonio ištyrimas >50 A Profesionali burnos higiena >200 A Okliuzin s plokštumos išlyginimas 10 A Paslankių dantų imobilizacija 5 A Gingivektomija >5 B Gingivektomija 5 A Danties hemisekcija 2 B Šaknies amputacija 2 B Pasait lių plastika 3 A Lopo operacija 10 B Lopo operacija 5 A Lopo operacija su nukreipiamąja audinių regeneracija 3 B Mukogingivalin chirurgija 2 C Periodonto p linio gydymas 2 A Nekrozin s periodonto ligos gydymas 2 A Burnos patologijos gydymas 3 A Implantacija 5 C Periimplantitų gydymas, konservatyvus 5 B Periimplantitų gydymas, chirurginis 5 C Periodontologinio ligonio ištyrimas >100 A Profesionali burnos higiena >200 A 3 A Okliuzin s plokštumos išlyginimas 24

25 Paslankių dantų mobilizacija 3 A Gingivektomija >5 A Danties šaknies ilginimo operacija 5 A Danties hemisekcija 3 A Šaknies amputacija 3 A Pasait lių plastika 5 A Lopo operacija >10 A Lopo operacija su nukreipiamąja audinių regeneracija >5 A Mukogingivalin chirurgija 2 A Implantų sukimas 2 A Sinuso pak limo operacija ( asistavimas, steb jimas) 2 C Sinuso pak limo operacija 1 B Periimplantitų gydymas, konservatyvus >5 A Periimplantitų gydymas, chirurginis 2 A Burnos patologijos gydymas 3 A Periodonto p linio gydymas 2 A Nekrozin s periodonto ligos gydymas 2 A Teorin s periodontologijos rezident ros programos studijos susideda iš: Seminarų; Paskaitų; vairaus sunkio klinikinių atvejų aptarimų; Literat ros savarankiško studijavimo; Literat ros referavimo; Mokslinių konferencijų. Periodontologijos specialyb s teorin s dalies teminiuose seminaruose gali dalyvauti visi institute 25

26 dirbantys gydytojai periodontologai, kitų specialybių gydytojai, gydytojai rezidentai. Skatinamas tarpdisciplininis rezidentų bendravimas. Rezidento žinios, geb jimas dalyvauti diskusijose, aktyvumas registruojama rezidento dienyne. Rezidento poži ris darbą bei jo bendravimas, vertyb s ir charakterio savyb s vertinamos apklausiant klinikos darbuotojus. Rezultatai aptariami individualiai. Rezidentai gali dalyvauti visose Vilniaus universiteto Odontologijos instituto periodontologijos ir kitų specialybių studentų paskaitose. Kartu su rezident ros ciklo vadovu/koordinatoriumi pacientų aptarimai vyksta kas savaitę. Periodontologijos ciklo vadovas, patikrinęs rezidento užpildytas ligos istorijas, pasirašo. Pacientų prieži ros knygoje fiksuojamos ligos istorijų ir kitų b tinų dokumentų pildymo klaidos, problemos. Literat ros referavimo seminare referuojama apie aktualią literat rą ir analizuojami su literat ros nagrin jama tema susiję praktikiniai klinikiniai atvejai. Rezidentas pristato naujausią išanalizuotą literat rą paskirta tema ir kartu su rezident ros koordinatoriumi/ ciklo vadovu, gretutinių specialybių d stytojais bei kitais rezidentais dalyvauja diskusijose, kritiniame literat ros nagrin jime. Rezident ros seminarų temas ir tvarkarašt pateikia rezident ros koordinatorius iš anksto. Kiekvieno ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių bei praktinių geb jimų vertinimu. Žinios ir geb jimai vertinami pažymiu dešimtbal je vertinimo sistemoje bei atžymint tai elektronin je rezidento knygel je (sutrumpintai ERK j ). Už ciklą pasirašo atitinkamo ciklo vadovas. Pasibaigus kiekvienam programos ciklui, rezidentas užpildo rezultatų grafą elektronin je rezidento knygel je. Ciklo metu ne vykdžius paskirtų užduočių, neparengus referato, atsiskaitymas gali b ti atidedamas sutikus ciklo vadovui iki 3 m nesių. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje rezidentų praktikinis bei teorinis aktyvumas yra vertinamas rezident ros koordinatoriaus apie rezultatus informuojant Odontologijos Instituto vadovybę. Pirmų rezident ros metų eigoje rezidentas privalo pasirinkti b simo baigiamojo rezident ros darbo temą. Šio darbo vadovu gali b ti bet kuris rezident ros procese dalyvaujantis d stytojas. Baigiantis tretiems rezident ros metams, rezidentas privalo parengti nurodytų 10 klinikinių atvejų knygą, pristatyti arba publikuoti baigiamąj rezident ros darbą ar pristatyti atliekamo mokslinio darbo tezes (stendin pranešimą) tarptautin je mokslin je konferencijoje. Vertina ciklo vadovas, rezident ros koordinatorius, Odontologijos instituto direktorius. Trečių metų eigoje rezidentas pristato vieną savo praktikos klinikin atvej specialybin s draugijos (Lietuvos Periodontologų Draugijos) organizuojamoje konferencijoje. vykdžius rezident ros programą, pateikus klinikinių atvejų knygą ir pristačius baigiamąj rezident ros darbą (aprašas pateikiamas II priede), laikomas baigiamasis egzaminas, kurio metu rezidentas yra vertinamas rezident ros programos kvalifikacijos komisijos. Baigiamųjų egzaminų datos ir kvalifikacijos komisijų sud tys tvirtinamos rektoriaus sakymu ir skelbiamos viešai ne v liau kaip 1 m nuo iki 26

27 numatomo egzamino datos. Baigiamojo egzamino vertinimui Vilniaus universiteto prorektoriaus sakymu Odontologijos instituto direktoriaus teikimu sudaroma vertinimo komisija, susidedanti iš: - Odontologijos instituto direktoriaus; - dviejų specialistų periodontologų, - gretutinių specialybių specialistų, - rezident ros koordinatoriaus; - visuomenin s organizacijos-lietuvos periodontologų draugijos-deleguoto nario. Egzamino metu užduodami penki klausimai (po vieną kiekvienas komisijos narys). Vertinama dešimties balų sistemoje. Praktikin s rezident ros dalies vertinimui rezidentas pristato ne mažiau kaip 2 domesnius klinikinius atvejus iš rezidento atvejų knygos, demonstruodamas pacientų ištyrimo lapus, rentgenogramas, nuotraukas prieš ir po gydymo kursų, glaustai pristatydamas klinikinę situaciją, gydytmo taktiką, išeitis ir prognozę. Klinikinių atvejų pristatymo vertinimo kriterijai: - aiškus pristatymas, argumentacija (3 balai); - vizualiai pateikiamos medžiagos kokyb (2 balai); - pranešimo strukt ra, laiko valdymas (2 balai); - klausimų valdymas, kontaktas su auditorija (3 balai); Dešimties balų sistemoje vertinamas klinikinių atvejų pristatymas (30 ), atsakymai klausimus (10 ), praktikinis rezidento darbas ( vertinant pateiktą klinikinių atvejų knygą) (30 ), mokslinis aktyvumas ( vertinant baigiamąj rezident ros darbą /publikaciją) (30 ) ir rašomas bendras rezident ros baigiamojo egzamino pažymys (aritmetinis vertinimų vidurkis). 6. Programos vadyba. Vidinio studij kokyb s užtikrinimo tvarka Kokyb s kult ros puosel jimas yra strateginis VU tikslas. Kokyb s kult ra yra puosel jama remiantis VU misijoje tvirtintomis vertyb mis bei Europos aukštojo mokslo kokyb s užtikrinimo nuostatomis1. Pagrindinis VU dokumentas, susijęs su vidiniu studijų kokyb s užtikrinimu: Vilniaus universitetas. Kokybės vadovas2. Diegiant ir tobulinant studijas, kokyb s užtikrinimo procesus bei proced ras VU taip pat atlieka studijų programų bei suteikiamų kvalifikacijų patvirtinimą, steb seną ir vertinimą, rengia ketinamų vykdyti Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos. Vilnius, Vilniaus universitetas. Kokybės vadovas. Vilnius, Prieiga Prieiga Internetu: Internetu: 27