DIALIZUOJAMŲ LIGONIŲ KLAUSA

Transcription

1 DIALIZUOJAMŲ LIGONIŲ KLAUSA HEARING OF PATIENTS UNDERGOING DIALYSIS Marius Polianskis 1, Vija Vainutienė 1, Laurynas Rimševičius 2, Ieva Polianskytė 3, Marius Miglinas 2, Eugenijus Lesinskas 1 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centras 2 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir pilvo chirurgijos klinika. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų nefrologijos centras 3 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas 1 Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of ENT and Eye Diseases. Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos, Center of ENT Diseases 2 Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Gastroenerology, Nefrourology and Abdominal Surgery. Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos, Center of Nefrology 3 Vilnius University, Faculty of Medicine santrauka Reikšminiai žodžiai: klausos sutrikimas, aukštų dažnių audiometrija, peritoninė dializė, hemodializė, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas. Tyrimo tikslas. Įvertinti pacientų su inkstų funkcijos nepakankamumu klausą ir palyginti ją su kontroline grupe. Nustatyti galimą klausos rodiklių ryšį su taikytu inkstų funkcijos nepakankamumo gydymo būdu. Metodika. Prospektyvinis tyrimas atliktas Vilniaus universiteto Santariškių klinikose. Ištirta 13 dializuojamų ligonių, kuriems diagnozuotas lėtinis inkstų nepakankamumas, ir 10 kontrolinės grupės asmenų. Tirti pacientai, kurie gydomi skirtingais dializės tipais: hemodialize ir peritonine dialize. Visiems tiriamiesiems buvo atlikta toninė ribinė audiometrija, ypač aukštų dažnių audiometrija, otoakustinės emisijos tyrimas (OAE). Tiriamųjų buvo paprašyta užpildyti studijos autorių sukurtą anketą. Rezultatai. Dializuojamų ligonių klausos slenksčių vidurkis buvo 16,0 ± 4,21dB, o kontrolinės grupės 14,05 ± 4,56dB. OAE registruota 41 (89,13 proc.) ausyje. Nebuvo nustatyta statistiškai patikimo skirtumo tarp dializuojamų ligonių ir kontrolinės grupių tiriant tonine ribine audiometrija ir OAE (p > 0,05). Nebuvo rasta statistiškai reikšmingo klausos slenksčių vidurkių skirtumo tarp pacientų, gydomų hemodialize (16,72 ± 4,59 db), ir peritonine dialize (14,38 ± 2,82 db) (p > 0,05). Atliekant ypač aukštų dažnių audiometriją, rastas statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių ties 8kHz (dializuojami ligoniai 25,0 ± 15,36dB; kontrolinė grupė 13,25 ± 4,67 db), 10kHz (dializuojami ligoniai 32,31 ± 19,66 db; kontrolinė grupė 20,5 ± 15,12 db), 12.5kHz (dializuojami ligoniai 41,92 ± 22,14 db; kontrolinė grupė 23,5 ± 19,74 db) bei 16kHz (dializuojami ligoniai 58,96 ± 15,53 db; kontrolinė grupė 33,93 ± 12,28 db) dažniais (p < 0,05). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp anketinių duomenų ir klausos rodiklių. Išvada. Nustatytas statistiškai patikimas dializuojamų ligonių klausos pablogėjimas 8 16 khz dažnių diapazone. Toninės ribinės audiometrijos bei OAE tyrimo rezultatai nesiskyrė tarp dializuojamų ir kontrolinės grupių. Klausos rodikliai statistiškai patikimai nesiskyrė tarp hemodializuojamų ir peritoninės dializės pacientų. Rastas ryšys tarp objektyvių klausos slenksčių ir anketinės apklausos duomenų. ABSTRACT Key words: hearing loss, high frequency audiometry, peritoneal dialysis, hemodialysis, chronic renal failure. Objectives. The purpose of the study is to evaluate hearing of patients with chronic kidney failure and compare it to healthy controls, to find association between treatment methods and hearing thresholds. Patients and methods. A prospective study was conducted in Vilnius University Stantariškės clinic. Thirteen patients with chronic renal failure, undergoing hemodialysis (HD) and peritoneal dialysis (PD) and 10 controls were examined. Pure tone Marius Polianskis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika Santariškių g. 2, Vilnius marius.polianskis@gmail.com teorija ir praktika T. 20 (Nr. 3), p. doi: /mtp

2 audiometry, high frequency audiometry (HFA) and otoacoustic emissions (OAE) tests were performed. Participants were asked to fill a 21 question questionnaire. Results. Average threshold of patients undergoing dialysis was 16,0 ± 4,21 db, controls 14,05 ± 4,56 db. OAE were positive in 41 (89,13 %) ear. There was no statistically significant difference between 2 groups performing pure tone audiometry and OAE (p > 0,05). Thresholds of patients undergoing HD (16,72 ± 4,59 db) and PD (14,38 ± 2,82 db) failed to show statistical significance (p > 0,05). HFA showed difference at 8 khz (patients 25,0 ± 15,36 db; controls 13,25 ± 4,67 db), 10 khz (patients 32,31 ± 19,66 db; controls 20,5 ± 15,12 db), 12,5 khz (patients 41,92 ± 22,14 db; controls 23,5 ± 19,74 db), 16 khz (patients 58,96 ± 15,53 db; controls 33,93 ± 12,28dB) frequencies (p < 0,05). An association between answers to the questionnaire and hearing thresholds was found. Conclusions. Patients undergoing dialysis had higher thresholds in 8 16 khz frequencies. Pure tone audiometry and OAE did not show statistically significant difference between patients undergoing dialysis and controls. Hearing thresholds did not differ between patients treated with HD and PD. A link was discovered between hearing thresholds and questionnaire data. ĮVADAS Klausa yra vienas svarbiausių jutimų, leidžiantis pažinti mus supantį pasaulį. Žmogus girdi dėl daugelio struktūrų, kaip būgnelis, klausos kauliukų grandinė ir vidinėje ausyje esantis Kortijaus organas, sinchronizuoto darbo. Klausai yra svarbus organizmo vidinės terpės pastovumas. Inkstų atliekama medžiagų apykaitos produktų šalinimo funkcija yra viena pagrindinių organizmo homeostazės sudedamųjų dalių. Lietuvos pacientams su kraštutinai bloga inkstų funkcija nuo 1963 m. yra atliekama hemodializė. Šiuo metu Lietuvoje yra apie hemodializuojamų pacientų ir 57 pacientai, kuriems atliekama peritoninė dializė [1]. Inkstas ir ausis yra tolimi organai, tačiau mikroskopiniame lygmenyje šie organai turi daug bendro. Vidinės ausies dalis, vadinama kraujagysliniu ruoželiu (stria vascularis), su struktūriniu inksto vienetu nefronu turi histologinių, fiziologinių ir farmakologinių panašumų. Inksto glomerulas ir kraujagyslinis ruoželis yra epitelinės struktūros, esančios arti jas maitinančių kraujagyslių. Bazinė membrana yra šalia kapiliarų endotelio tiek kraujagysliniame ruoželyje, 1 pav. Tyrimo anketa tiek inksto Baumano kapsulėje ir proksimaliniame vingiuotame kanalėlyje. Abi struktūros atlieka aktyvią vandens ir elektrolitų pernašą, pasitelkdamos Na-K ATP-azę. Fermentas karboanhidrazė taip pat yra randamas tiek nefrone, tiek kraujagysliniame ruoželyje [2]. Ryšys tarp inksto ir vidinės ausies taip pat pastebimas vartojant vaistus. Tam tikros farmakologinės medžiagos, kaip aminoglikozidų grupės antibiotikai, kilpiniai diuretikai, pasižymi nefrotoksiškumu ir ototoksiškumu. Taip pat genetinės ligos, kaip Alporto, Brachiootorenalinis sindromai, pasižymi inkstų funkcijos sutrikimą lydinčiu klausos netekimu [3]. Vilayur ir kt. nustatė nepriklausomą ryšį tarp lėtinių inkstų ligų ir klausos sutrikimų [4]. Remiantis literatūros duomenimis, iki 77 proc. visų dializuojamų pacientų yra randamas klausos sutrikimas [3 6]. Ligoniams su inkstų nepakankamumu dažniausiai nustatomas neurosensorinis prikurtimo tipas [4 6]. Klausos sutrikimas 41 proc. randamas žemo dažnio, 15 proc. vidutinio ir 53 proc. aukšto dažnio diapazonuose [7]. Iškeltos kelios teorijos, aiškinančios inkstų ir klausos ryšį. Manoma, kad klausos sutrikimas atsiranda dėl pažeistos inkstų funkcijos sukelto elektrolitų disbalanso vidinės ausies endolimfos skystyje. Taip pat neatmetama mikrokraujagyslių pažeidimo vidinėje ausyje teorija [7 10]. Mūsų darbo tikslas buvo įvertinti pacientų su inkstų funkcijos nepakankamumu klausą ir galimą klausos rodiklių ryšį su taikytu inkstų funkcijos nepakankamumo gydymo būdu. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Prospektyvinis tyrimas atliktas m. Vilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrologijos, urologijos ir pilvo chirurgijos bei Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikose. Buvo surinkta grupė lėtine nesindromine inkstų liga sergančių pacientų, kurie atitiko įtraukimo į tyrimą kriterijus (amžius iki 60 metų, neigiama ausų ligų anamnezė ir dializės trukmė ilgesnė nei 4 mėnesiai). Ši grupė buvo palyginta su kontroline grupe, sudaryta iš sveikų savanorių. 240 teorija ir praktika T. 20 (Nr. 3)

3 Kiekvienam tiriamajam buvo atlikta toninė ribinė audiometrija (0,125 8 khz dažnių diapazone; Interacoustics Clinical Audiometer AC 40 ), ypač aukštų dažnių audiometrija (8 16 khz dažnių diapazone; Interacoustics Clinical Audiometer AC 40 ), otoakustinės emisijos tyrimas ( HOMOTH TOAE 4000 System ). Prieš instrumentinius tyrimus buvo atlikta otoskopija bei mūsų sukurta anketinė apklausa, kurią sudarė 21 klausimas (1 pav.). Toninės ribinės audiometrijos klausos slenksčių vidurkis apskaičiuotas 500, 1000, 2000 Hz dažnių diapazone. Statistiniai skaičiavimai atlikti SPSS 21 programa. Abiejų grupių duomenų analizė atlikta vertinant vidurkius, standartinius nuokrypius. Vidurkiai palyginti tikrinant hipotezes ir nustatant p reikšmes. Naudoti Chi kvadrato ir Stjudento kriterijaus nepriklausomoms imtims testai. Rezultatai laikyti statistiškai patikimi, kai p < 0,05. REZULTATAI Tyrime dalyvavo 23 asmenys. Dializuojamų ligonių (DL) ir kontrolinė grupės (K) statistiškai patikimai nesiskyrė pagal amžiaus vidurkį ir lytį (1 lentelė). Dializuojamų ligonių klausos slenksčių vidurkis buvo 16,0 ± 4,21 db, o kontrolinės grupės 14,05 ± 4,56 db (2 pav.). OAE registruota 41 (89,13 proc.) ausyje. Statistiškai patikimo skirtumo tarp dializuojamų ligonių ir kontrolinės grupių tiriant tonine ribine audiometrija ir OAE nebuvo rasta (p > 0,05). Atliekant ypač aukštų dažnių audiometriją, rastas statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių ties 8 khz (DL 25,0 ± 15,36 db; K 13,25 ± 4,67 db), 10 khz (DL 32,31 ± 19,66 db; K 20,5 ± 15,12 db), 12,5 khz (DL 41,92 ± 22,14 db; K 23,5 ± 19,74 db) bei 16 khz (DL 58,96 ± 15,53 db; K 33,93 ± 12,28 db) dažniais (3 pav.). Pacientams, kuriems atliekama peritoninė dializė, klausos slenksčių vidurkis buvo 14,38 ± 2,82 db, o pacientams, kuriems atliekama hemodializė, 16,72 ± 4,59 db, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo rasta (p > 0,05) (2 pav.). Tyrimo dalyviai, teigiamai atsakę į klausimą: Ar jūs manote, kad jūsų klausa yra pablogėjusi?, blogiau girdėjo 8 khz, 16 khz dažnius nei neigiamai atsakę į šį klausimą (p < 0,05). Tiriamieji, teigiamai atsakę į klausimą: Ar jūsų šeimos nariai užsimena, kad garsiai žiūrite televizorių?, blogiau girdėjo 12,5 khz, 16 khz dažnius nei neigiamai atsakę asmenys (p < 0,05) (4 pav.). APTARIMAS Klausos sutrikimai lėtiniu inkstų nepakankamumu sergantiems ligoniams yra radinys, dominantis daugelį tyrėjų. Literatūros apžvalga rodo, kad nors ir skiriasi taikytos metodikos, prietaisai, tiriamųjų grupės, nustatomi panašūs rezultatai, rodantys neurosensorinį klausos pažeidimą lėtinėmis inkstų ligomis sergantiems asmenims [6, 7, 10]. Mūsų tyrimo rezultatai parodė klausos rodiklių pablogėjimą ypač aukštų dažnių diapazone (8 16 khz), o tyrimas tonine ribine audiometrija, nors ir buvo nustatyti didesni klausos slenksčiai dializuojamiems ligoniams, statistinio patikimumo kriterijų neatitiko. Literatūroje teigiama, kad klausos sutrikimai yra labiau išreikšti ypač aukštuose dažniuose (8 16 khz) nei toninės ribinės audiometrijos tiriamuose dažniuose (0,125 8 khz), o tai atitiko mūsų gautus rezultatus [11, 12]. Ypač aukštų dažnių audiometrijos nu- 1 lentelė. Tiriamųjų demografiniai duomenys. HD hemodializuojami pacientai, PD pacientai, kuriems atliekama peritoninė dializė Grupė Dializuojamų Kontrolinė ligonių grupė grupė Tiriamųjų sk. (n) Vyrų/moterų (n) 5/8 2/8 Amžius (m.) 45,15 ± 9,5 43,7 ± 12,9 Dializės tipas (HD/PD) 9/4 2 pav. Klausos slenksčių vidurkiai. DL dializuojami pacientai, K kontrolinė grupė, HD hemodializuojami pacientai, PD pacientai, kuriems atliekama peritoninė dializė teorija ir praktika T. 20 (Nr. 3) 241

4 statytas klausos jautrumo sumažėjimas sunkiai pastebimas paties paciento ar jį supančių asmenų, taigi šis tyrimo metodas gali būti naudojamas ankstyvai diagnostikai ar rizikos grupėms nustatyti, kol dar nėra pasireiškę prikurtimo simptomai. Teigiama, kad neurosensorinis prikurtimas buvo pagrindinė klausos sutrikimo priežastis inkstų ligomis sergantiems pacientams [6, 13]. Ozturano ir kt. tyrimo išvadoje teigiama, kad nebuvo rastas skirtumas tarp tiriamųjų ir kontrolinės grupės neurosensorinio prikurtimo atžvilgiu [14]. Mūsų darbe buvo geresni kontrolinės grupės klausos rodmenys, bet tai nebuvo statistiškai patikima. OAE tyrimas įvertina vidinės ausies būklę. Literatūroje 3 pav. Dializuojamų ligonių ir kontrolinės grupės klausos slenksčiai, nustatyti ypač aukštų dažnių audiometrija teigiama, kad OAE yra jautresnis tyrimas nei toninė ribinė audiometrija nustatant neurosensorinį klausos pažeidimą [15]. Naderpour ir kt. tyrime nustatė, kad 44 proc. dializuojamų ligonių nebuvo registruotos OAE [16]. Mūsų tyrime OAE buvo teigiama 89,13 proc. tiriamųjų ir statistiškai patikimo skirtumo tarp grupių nebuvo rasta. Tyrimų apie peritoninės dializės įtaką klausai kol kas nėra daug. Morton ir kt. nustatė, kad 50 proc. tirtų peritoninės dializės pacientų turi klausos sutrikimą ypač aukštuose dažniuose, o tik 25 proc. turi klausos sutrikimą įprastuose dažniuose [17]. Mūsų studijoje hemodializuojami (HD) pacientai turėjo didesnius klausos slenksčių vidurkius nei peritoninės dializės (PD) pacientai, tačiau šie duomenys neatitiko statistinio patikimumo rodiklių. Literatūroje teigiama, kad PD pacientų klausos funkcija yra artimesnė sveikiems kontrolinės grupės asmenims nei HD pacientų klausos funkcija [18]. Mūsų studijoje kontrolinės grupės ir PD pacientų klausos slenksčių vidurkiai buvo panašūs, tačiau duomenys neatitiko statistinio patikimumo kriterijų (2 pav.). Vertinant anketinius duomenis bei lyginant juos su klausos tyrimų duomenimis, buvo nustatytas ryšys tarp objektyvių ir subjektyvių klausos funkcijos rodiklių. Tai gali padėti anksti įtarti ir pradėti tirti galimus klausos sutrikimus lėtine inkstų liga sergančių žmonių populiacijoje. 4 pav. Anketinių duomenų ir klausos slenksčių ryšys 242 teorija ir praktika T. 20 (Nr. 3)

5 IŠVADOS Nustatytas statistiškai patikimas dializuojamų ligonių klausos pablogėjimas 8 16 khz dažnių diapazone. Toninės ribinės audiometrijos bei OAE tyrimo rezultatai nesiskyrė tarp dializuojamų ir kontrolinės grupių. Klausos rodikliai statistiškai patikimai nesiskyrė tarp hemodializuojamų ir peritoninės dializės pacientų. Rastas ryšys tarp objektyvių klausos slenksčių ir anketinės apklausos duomenų. LITERATŪRA 1. Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacija. Lietuvos peritonines dializės centras Quick CA, Fish A, Brown C. The relationship between cochlea and kidney. Laryngoscope. 1973; 83: Kimberling WJ, Borsa N, Smith RJH. Hearing loss disorders associated with renal disease. Adv. Otorhinolaryngol. 2011; 70: Vilayur E, Gopinath B, Harris DC, Burlutsky G, McMahon CM, Mitchell P. The association between reduced GFR and hearing loss: a cross-sectional population-based study. Am. J. Kidney Dis. 2010; 56: Bazzi C, Venturini CT, Pagani C, Arrigo G, D Amico GD. Hearing loss in short- and long-term haemodialysed patients. Nephrol. Dial. Transplant. 1995; 10: Bains KS, Chopra H, Sandhu JS, Aulakh BS. Cochlear function in chronic kidney disease and renal transplantation: a longitudinal study. Transplant. Proc. 2007; 39: Gatland D, Tucker B, Chalstrey S, Keene M, Baker L. Hearing loss in chronic renal failure-hearing threshold changes following haemodialysis. J. R. Soc. Med. 1991; 84: Bergstrom L, Jenkins P, Sando I, English GM. Hearing loss in renal disease: clinical and pathological studies. Ann. Otol. Rhinol. Laryngol. 1973; 82: Yassin A, Badry A, Fatt-Hi A. The relationship between electrolyte balance and cochlear disturbances in cases of renal failure. J. Laryngol. Otol. Cambridge University Press. 1970; 84: Thodi C, Thodis E, Danielides V, Pasadakis P, Vargemezis V. Hearing in renal failure. Nephrol. Dial. Transplant. 2006; 21: Bianca Simone Zeigelboim PLM-AYF. High Frequency Audiometry and Chronic Renal Failure. Acta Otolaryngol. Informa UK Ltd UK. 2001; 121: Qin Y, Sun Y, Zhai L, Lü H, Xu J. Application of extended high frequency audiometry in the patients with chronic renal failure treated by hemodialysis. Lin Chuang Er Bi Yan Hou Ke Za Zhi. 2005; 19: Doshad AS, Kuchhal V. Hearing Assessment in Chronic Renal Failure Patients Undergoing Hemodialysis. Journal of Evolution of Medical and Dental Sciences. 2014; 3(04): Ozturan O, Lam S. The Effect of Hemodialysis on Hearing Using Pure-Tone Audiometry and Distortion-Product Otoacoustic Emissions. ORL Karger Publishers. 1998; 60: Sobh MA, El Koussi MM, Bakr MS. Value of otoacoustic emission in monitoring hearing acuity in chronic renal failure patients. Saudi J. Kidney Dis. Transpl. 1999; 10: Naderpour M, Mortazavi F, Jabbari-Moghaddam Y, Sharifi- Movaghar MH. Auditory brain stem response and otoacoustic emission results in children with end-stage renal disease. Int. J. Pediatr. Otorhinolaryngol. 2011; 75: Morton LP, Reynolds L, Zent R, Rayner BL. Hearing thresholds in CAPD patients. Adv. Perit. Dial. 1992; 8: Marsh JT, Brown WS, Wolcott D, Landsverk J, Nissenson AR. Electrophysiological indices of CNS function in hemodialysis and CAPD. Kidney Int. International Society of Nephrology. 1986; 30: Gautas 2014 m. rugsėjo 8 d., aprobuotas 2014 m. spalio 6 d. Submitted September 8, 2014, accepted October 6, 2014 teorija ir praktika T. 20 (Nr. 3) 243