NEFREKTOMIJA VAIKAMS NEPHRECTOMY TO CHILDREN. Augustina Jankauskienė 1,3, Sigita Drusytė-Kurilavičienė 1,2, Albertas Puzinas 3

Transcription

1 NEFREKTOMIJA VAIKAMS NEPHRECTOMY TO CHILDREN Augustina Jankauskienė 1,, Sigita Drusytė-Kurilavičienė 1,, Albertas Puzinas 1 Vilniaus universitetas Trakų ligoninė Vilniaus universiteto vaikų ligoninė 1 Vilnius University Trakai Hospital Vilnius University Children s Hospital SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: vaikai, nefrektomija, įgimtos inkstų anomalijos, inkstų navikai, inkstų trauma. Darbo tikslas. Išnagrinėti nefrektomijų, atliktų Lietuvos vaikams nuo 1997 m. iki 008 m., priežastis, ypatumus ir rezultatus, remiantis Vilniaus universiteto vaikų ligoninės duomenimis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai išnagrinėtos 10 vaikų ligos istorijos, surinkti duomenys apie pagrindinę ligą ir jos komplikacijas bei indikacijas nefrektomijai, pacientų lytį, amžių operacijos metu, arterinį kraujospūdį. Rezultatai. Nuo 1997 m. iki 008 m. nefrektomija atlikta 116 vaikų. Į tyrimą pateko 10 (87,9 proc.) ligoniai. Iš tiriamųjų 55 (5,9 proc.) buvo berniukai ir 47 (46,1 proc.) mergaitės. Ligonių amžius mėnesiais nefrektomijos metu vidutiniškai buvo 84,6 ± 5,9 (1 1). Arterinis kraujospūdis matuotas 17 (16,7 proc.) ligonių, iš kurių 9 (5,9 proc.) buvo padidėjęs. Inkstų pašalinimas dėl gerybinių ligų buvo atliktas 70 (68,6 proc.) pacientų, o dėl piktybinių (1,4 proc.) ligonių. Nefrektomija dėl onkologinių ligų atlikta (1,4 proc.) ligoniams, dėl traumų 4 (,9 proc.), dėl įgimtos inkstų patologijos 6 (61,8 proc.), dėl kitų ligų (,9 proc.) vaikams. Onkologinių ligų grupėje 0 (9,7 proc.) pacientų nefrektomija atlikta dėl nefroblastomos ir (6, proc.) dėl renoceliulinės karcinomos. Įgimtos inkstų patologijos grupėje 45 (71,4 proc.) ligoniams nefrektomija atlikta dėl hidronefrozės, 9 (14, proc.) dėl multicistinio inksto, 7 (11,1 proc.) dėl nefrosklerozės ar hipoplazijos, (, proc.) dėl kitos patologijos. Traumą patyrusių vaikų grupėje ligoniams nefrektomija atlikta, kai dėl gyvybinių indikacijų nebebuvo galima tęsti konservatyvaus gydymo, ir 1 nepavykus susiūti nutraukto šlapimtakio. Išvados. Nefrektomija vaikams Vilniaus universiteto vaikų ligonėje dažniausiai atliekama urologinėmis ir onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams. ABSTRACT Key words: children, nephrectomy, inborn renal anomalies, renal tumours, renal trauma. Objective. The study was done to analyse nephrectomies, it s causes, peculiarities and results done to Lithuanian children in the period of 1997 to 008 year in Vilnius university children s hospital. Materials and methods. Retrospectively 10 case histories were analized, the main diagnoses and it s complications, indications for nephrectomies, patients sex, age at the period of nephrectomy, blood pressure were studied. Results. 116 nephrectomies were done in the period of years. 10 (87,9 proc.) patients were analized. Fifty five (5,9 proc.) were boys and 47 (46,1 proc.) were girls. Patients age at the time of nephrectomy was on average 84,6 ± 5,9 (1 1) months. Blood pressure was measured for 17 (16,7 proc.) patients and 9 (5,9 proc.) had a high one. Kidneys were removed because of benign diseases for 70 (68,6 proc.) patients, and for malignant (1,4 proc.) patients. Nephrectomy due to oncological diseases was done to (1,4 proc.) patients, for trauma 4 (,9 proc.), for inborn kidney anomalies 6 (61,8 proc.) and (,9 proc.) because of other diseases. In oncology patients grouop nephrectomy was done for 0 (9,7 proc.) patients because of nephroblastomy and (6, proc.) because of renocelular carcinoma. In the group of inborn diseases 45 (71,4 proc.) patients had nephrectomy because of hydronephrosis, 9 (14, proc.), multicystic kidney, 7 (11,1 proc.), nephrosclerosis or hypoplasia, (, proc.) for other reasons. In trauma patients group patients had nephrectomy when due to renal trauma the child s life was endangered and conservative treatment could not be continued. Conclusions. Nephrectomy for children in Vilnius university children hospital are usually performed on patients with urological and oncological diseases. Augustina Jankauskienė Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto vaikų ligoninė Santariškių g. 4, Vilnius augustinajankauskiene@yahoo.com teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1) p. Copyright 009 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN All rights reserved. 71

2 ĮVADAS Nefrektomijos vaikams tema yra aktuali ir mažai nagrinėta. Svarbu yra tai, kad operacijos metu pašalinamas gyvybiškai svarbus organas inkstai. Inkstų svarbą žmogaus organizmui rodo tai, kad abipusė inkstų agenezė yra labai reta, su gyvybe nesuderinama anomalija [1]. Kita priežastis yra tai, kad šis gyvybiškai svarbus organas pašalinamas vaikui, kurio organizmas anatominiais ir fiziologiniais ypatumais labai skiriasi nuo suaugusiojo. Jo organai ir sistemos dar nėra susiformavę ir subrendę, todėl bet kokia intervencija, ypač tokia didelė kaip nefrektomija, gali sutrikdyti vaiko organų bei sistemų formavimąsi ir brendimą, savo ruožtu ir paties vaiko vystymąsi. Taigi nefrektomija sėkmingai naudojama jau ilgiau nei šimtmetį, bet tai radikali operacija, kuri turėtų būti taikoma tik išskirtinėmis situacijomis []. Šio darbo tikslas buvo išnagrinėti nefrektomijų, atliktų Lietuvos vaikams nuo 1997 m. iki 008 m., priežastis, ypatumus ir rezultatus, remiantis Vilniaus universiteto vaikų ligoninės duomenimis. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Retrospektyviai išnagrinėtos 10 vaikų ligos istorijos, kuriems nuo 1997 m. iki 008 m. Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje atlikta nefrektomija. Surinkti duomenys apie pagrindinę ligą ir jos komplikacijas bei indikacijas nefrektomijai, pacientų lytį, amžių operacijos metu, arterinį kraujospūdį. Vaikams, kuriems buvo matuotas arterinis kraujospūdis, tai buvo atlikta auskultacijos būdu spyruokliniu sfigmanometru. Kraujospūdis matuotas ryte ir vakare. Į tyrimą pateko aukštesnis duomuo. Kraujospūdis vertintas kaip patologinis tada, kai viršijo statistinį Lietuvos vaikų arterinio kraujospūdžio vidurkį pagal amžių pagal J. Bojarską []. Nefrektomijų indikacijos skirstytos į gerybines, kurioms priklausė inkstų akmenys, lėtinis pielonefritas, hidronefrozė, inkstų tuberkuliozė, jatrogeninis inkstų pažeidimas ir kita, ir į piktybines, kurioms priklausė inkstų navikai [4]. Atliekant statistinę analizę, naudota SPSS 1 programa; vertinti aritmetinis vidurkis ir standartinė paklaida. REZULTATAI Nuo 1997 m. iki 008 m. Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje nefrektomija atlikta 116 ligonių, pooperacinių komplikacijų nebuvo. Operacijų skaičius pagal metus parodytas 1 pav. Nors nefrektomija buvo atlikta 116 vaikų, į tolesnį tyrimą pateko 10 (87,9 proc.) ligoniai. Kiti nenagrinėti dėl duomenų stokos. Iš tiriamųjų 55 (5,9 proc.) buvo berniukai ir 47 (46,1 proc.) mergaitės. Ligonių amžius mėnesiais nefrektomijos metu vidutiniškai buvo 84,6 ± 5,9 (1 1). Ligonių, kuriems nefrektomija atlikta dėl arterinės hipertenzijos, vidutinis amžius buvo 11 ± 18,9 mėn. (65 19). Nefrektomijų skaičiaus pasiskirstymas tam tikrais amžiaus laikotarpiais pavaizduotas 1 lentelėje. Arterinis kraujospūdis matuotas 17 (16,7 proc.) ligonių, iš kurių 9 (5,9 proc.) buvo padidėjęs. Nagrinėdami nefrektomijų priežastis pacientus pagal jų diagnozes suskirstėme į 4 grupes: onkologinės ligos, traumos, įgimtos inkstų patologijos ir kitos ligos (žr. pav.). Amžiaus vidurkis mėnesiais kiekvienoje iš šių grupių atitinkamai buvo 56,7 ± 7,7 onkologinėmis ligomis sirgusių ligonių, 159, ± 6,6 traumą patyrusių pacientų, 11,7 ± 7, vaikų, turėjusių įgimtą inkstų patologiją, ir 84,6 ± 5,9 vaikų, sirgusių kita liga Metai 1 pav. Vaikų nefrektomijų skaičius Nefrektomijų skaičius 1 lentelė. Vaikų nefrektomijų skaičius tam tikrais amžiaus laikotarpiais Vaikų amžiaus laikotarpis (metais) Nefrektomijų skaičius teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1)

3 lentelė. Įgimtos inkstų patologijos komplikacijos Įgimta inkstų patologija Hidronefrozė Multicistinis inkstas Nefrosklerozė ar hipoplazija Kita patologija Komplikacija Inkstų afunkcija ar hypofunkcija Arterinė hipertenzija 1 Skausmas 6 Infekcija 1 Kita Pacientų skaičius Įgimta inkstų patologija 6 (61,8 proc.) pav. Nefrektomijų priežastys Kita (,9 proc.) Onkoliginė liga (1,4 proc.) Trauma 4 (,9 proc.) Onkologinių ligų grupėje 0 pacientų (9,7 proc.) nefrektomija buvo atlikta dėl nefroblastomos ir (6, proc.) dėl renoceliulinės karcinomos. Įgimtos inkstų patologijos grupėje vyravo hidronefrozė 45 ligoniai (71,4 proc.), 9 pacientai (14, proc.) turėjo multicistinį inkstą, 7 (11,1 proc.) buvo diagnozuota nefrosklerozė ar hipoplazija, (, proc.) kita patologija (Denys Drash sindromas ir įgimta nefropatija). Kitų ligų grupėje pacientai sirgo židinine segmentine glomeruloskleroze ir arterine hipertenzija ir 1 įgimtu lipidų apykaitos sutrikimu. Kadangi įgimta anomalija pati savaime dažniausiai nėra nefrektomijos priežastis, nagrinėjome dažniausiai pasitaikančias komplikacijas. Šie duomenys pavaizduoti lentelėje. Kitų ligų grupėje nefrektomija taip pat buvo atlikta dėl komplikacijų, t. y. dėl arterinės hipertenzijos. Traumą patyrusių vaikų grupėje ligoniams nefrektomija atlikta, kai dėl gyvybinių indikacijų nebebuvo galima tęsti konservatyvaus gydymo, ir 1 nepavykus susiūti nutraukto šlapimtakio. REZULTATŲ APTARIMAS Nepaisant to, kad nefrektomija yra labai radikali operacija, per dešimt metų Vilniaus universiteto Vaikų ligoninėje Lietuvos vaikams buvo atlikta 116 inkstų pašalinimo opera- cijų. Nors nefrektomijų skaičius ir svyruoja atskirais metais, mažėjimo tendencijų nematyti. Kadangi nefrektomija yra traumuojanti organizmą operacija, pageidautina, kad ji būtų atlikta kuo didesniam vaikui. Didžioji dalis, t. y. 55 (5,9 proc.), iš tirtų nefrektomijų buvo atliktos vaikams iki 7 mėn. (6 m.). Mažiausias amžiaus vidurkis nefrektomijos metu yra onkologinėmis ligomis sirgusių ligonių grupėje, t. y. 4,7 m. Literatūros duomenimis, sergamumo Wilmso naviku pikas ir yra nuo iki 5 metų [5]. Antrąją vietą pagal amžiaus vidurkį užima vaikai su įgimta inkstų patologija, kuri pati savaime dažniausiai nėra inkstų šalinimo priežastis. Indikacija nefrektomijai tampa anomalijos sukelta komplikacija, o tam reikia laiko. Didžiausias amžiaus vidurkis yra traumą patyrusių ligų grupėje. Tai yra 1, m. vaikai, kurie nori būti savarankiški, pradeda nepaisyti tėvų nuomonės ir dažniau patiria sunkias traumas. Arterinis kraujo spaudimas buvo matuotas 17 (16,7 proc.) ligonių, iš jų beveik pusei jis buvo padidėjęs. Labai svarbu, kad kraujospūdis būtų matuojamas visiems vaikams su inkstų patologija, ypač atliekant nefrektomiją. Tokius vaikus gydo vaikų chirurgai ir dažnai šis matavimas netaikomas. M. Rafique ištyrė 154 pacientus, kuriems atlikta nefrektomija. Nefrektomijos indikacijas jis suskirstė į gerybines ir piktybines. Taigi nefrektomija dėl gerybinių ligų buvo atlikta 118 (76,6 proc.), o dėl piktybinių 6 ( proc.) pacientams [4]. Mūsų tyrimo rezultatai panašūs, t. y. nefrektomija dėl gerybinių ligų buvo atlikta 68,6 proc. pacientų, o dėl piktybinių 1,4 proc. ligonių. Rezultatai rodo, kad trečdaliui tiriamųjų nefrektomija buvo atlikta dėl onkologinių ligų. Literatūros duomenimis, 90 proc. visų vaikų inkstų navikų sudaro nefroblastoma [6]. Mūsų tirtiems vaikams Wilmso navikas taip pat sudarė 9,8 proc. O transperitonealinė radikali nefrektomija ir yra pagrindinis gydymas daugeliui pacientų, sergančių nefroblastoma [5]. Nefrektomija dėl inkstų traumos buvo atlikta,9 proc. tiriamųjų. Kad nefrektomija esant inkstų traumai turi būti taikoma kuo rečiau, rodo ir Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas, kurio metu tirti 16 pacientai, teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1) 7

4 metais patyrę buką inkstų traumą. Tyrėjai padarė išvadą, kad vaikams konservatyvus gydymas yra efektyvus net esant didelio laipsnio bukai inkstų traumai, esant stabiliai hemodinamikai. Be to, ankstyvas chirurginis gydymas nėra absoliučiai indikuotinas esant izoliuotai inksto traumai net tada, kai hemodinamika nėra stabili [7]. C. F. Heyns išskiria kelias absoliučias nefrektomijos indikacijas esant inkstų traumai, t. y. permituojantis, gyvybei grėsmingas kraujavimas, inksto kojelės nutrūkimas ir besiplečianti, pulsuojanti ir neužkrėsta retroperitoninė hematoma [8]. Mūsų tirtų ligos istorijų duomenimis, nefrektomijos vaikams, patyrusiems inkstų traumą, taip pat atitinka šias indikacijas, t. y. nefrektomijos buvo atliktos dėl gyvybei grėsmingo kraujavimo ir 1 nepavykus susiūti nutraukto šlampimtakio. Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vis dėlto dažniausiai nefrektomija atliekama dėl įgimtų per vėlai diagnozuotų urogenitalinės sistemos anomalijų. Inkstų anomalijos ypač pavojingos tuo, kad net nuo 4 iki 80 proc. atvejų sudaro sąlygas kitoms ligoms vystytis, iš kurių dažniausia yra pielonefritas, kuris recidyvuoja, blogina inksto funkciją [1]. Mūsų atliktame tyrime 71,4 proc. visų įgimtų anomalijų sudarė hidronefrozė. Šios patologijos atveju nefrektomija atliekama tik tada, kai visiškai aišku, kad inkstas nefunkcionuoja [9]. Mūsų duomenimis, daugumai nefrektomija taip pat buvo atlikta esant inkstų afunkcijai ar hipofunkcijai ir tik 1 dėl recidyvuojančios infekcijos. Bangladeše buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo ištirti 58 ligoniai, sergantys hidronefroze. Pacientų amžius svyravo nuo 5 dienų iki 11 metų. Į galutinį tyrimą buvo įtraukti tik 1 pacientų, kurių vienas inkstas nefunkcionavo arba jo funkcija buvo tik 10 proc. Tai buvo patvirtinta atliekant renogramą. Jiems buvo atlikta nefrostoma. Visų vaikų inkstų funkcija pagerėjo daugiau nei 10 proc. Tyrimo autoriai siūlo esant hidronefrotiškiems inkstams, kurių funkcija mažesnė nei 10 proc., pirmiausia atlikti nefrostomą, tik po to svarstyti nefrektomijos reikalingumą. Tai leidžia išvengti nereikalingo inksto pašalinimo ir su tuo susijusių ilgalaikių padarinių [10]. Antrąją vietą po hidronefrozės užėmė multicistinis inkstas. Esant šiai anomalijai, indikacijos operacijai yra stiprus skausmas, lokalizuotas inkstų srityje; didelės cistos, ypač esančios vartų srityje; hematurija; cistų supūliavimas; nekontroliuojama hipertenzija; navikai ir tuberkuliozė; akmenys, esantys inkste ar šlapimtakyje [1]. Mūsų tirtiems vaikams dažniausia indikacija buvo būtent skausmas. Navikas, sunki inkstų trauma, dėl įgimtos inkstų patologijos komplikacijų nebefunkcionuojantis inkstas yra mažiausiai diskusijų keliančios nefrektomijos indikacijos. Priešinga indikacija yra arterinė hipertenzija. Nuo 1 iki proc. vaikų serga antrine arterine hipertenzija [11]. Viena dažniausių vaikų antrinės hipertenzijos priežasčių yra inkstų kraujagyslių ligos [1]. Ji sudaro nuo 5 iki 5 proc. visų antrinių hipertenzijų. Inkstų kraujagyslinei hipertenzijai būdingas labai padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, t. y. kraujospūdžio padidėjimas būna didesnis už 95 procentilį pagal amžių, lytį ir ūgį [11, 1]. Sergantiems renovaskuline hipertenzija vaikams labai dažnai pažeidžiami taikininiai organai [11]. Būtent todėl, kad vaikų, sergančių inkstų kraujagysline hipertenzija, arterinis kraujospūdis būna labai padidėjęs ir dažnai pažeidžiami taikininiai organai, gydymas turi būti itin aktyvus. Deja, dažnai renovaskulinė hipertenzija yra atspari medikamentiniam gydymui [11, 1]. Gydymui rezistentiška arterine hipertenzija laikoma tokia hipertenzija, kai arterinis kraujo spaudimas išlieka didesnis nei 140/90 mmhg arba nei 10/80 mmhg diabetu ar inkstų liga sergantiems vaikams, kai vartojami ir daugiau antihipertenziniai vaistai optimaliomis dozėmis, įskaitant diuretiką, jei jam nėra kontraindikacijų, arba kai arteriniam kraujo spaudimui normalizuoti reikia 4 ar daugiau antihipertenzinių vaistų [1]. Taip vaikai gydomi, kai jų negalima operuoti arba chirurginį gydymą tenka atidėti [11]. Pradinės chirurginės intervencijos dažniausiai pradedamos ne jaunesniam kaip 4 metų vaikui, t. y. paliekamas laikas, per kurį galėtų adekvačiai susiformuoti inkstų kraujagyslės. Be to, atliekant rekonstrukcines operacijas su labai mažomis kraujagyslėmis atsiranda mechaninių problemų, dėl kurių dažnai tenka atlikti nefrektomiją. Kartais iškart atlikti nefrektomiją rekomenduojama ir tada, kai pastebimas laipsniškas inksto mažėjimas, kai jame nerandama kraujotakos. Kitais atvejais nefrektomiją siūloma atlikti, jei pažeistas inkstas yra mažas ir jei jis užtikrina ne daugiau kaip 10 proc. inkstų funkcijos [1]. Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti vienpusės nefrektomijos efektyvumą gydant hipertenziją ligoniams, sergantiems hipertenzija ir inkstų liga (parenchimine inkstų liga, inkstų kraujagyslių liga, turintiems šlapimo išskyrimo sistemos obstrukciją, inkstų displaziją ar inkstų naviką). Atrenkant pacientus tyrimui, taip pat buvo iškelta sąlyga, kad antrasis inkstas būtų visiškai sveikas. Tokiu būdu buvo ištirtas 1 pacientas. Šių pacientų amžiaus vidurkis, kai jiems buvo diagnozuota arterinė hipertenzija, buvo 5 metai, praėjus vidutiniškai vienuolikai mėnesių po diagnozės nustatymo jiems buvo atlikta nefrektomija. Daugumai pacientų arterinis kraujo spaudimas susinormalizavo arba sumažėjo vaistų poreikis. Arterinis kraujospūdis susinormalizavo per, 10 ir 11 dienų pacientams atitinkamai su pirmine inkstų parenchimos liga, šlapimo išskyrimo sistemos obstrukcija ir inkstų kraujagyslių liga [14]. Mūsų tirtiems vaikams abipusė nefrektomija dėl medikamentais nekontroliuojamos arterinės hipertenzijos buvo atlikta 6 vaikams, bet tik vienam pašalintas vienas inkstas dėl inkstų kraujagyslių patologijos. Kitiems penkiems pacientams arterinė hipertenzija buvo sąlygota parenchiminės inkstų ligos ir terminalinio inkstų funkcijos nepakankamumo. Visiems šiems penkiems ligoniams krau- 74 teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1)

5 jospūdis normalizavosi pirmomis dienomis po nefrektomijos, tik kartais kraujospūdis padidėja esant skysčio pertekliui organizme, nes ligoniai dializuojami ir neturi šlapimo. Taigi galima teigti, kad poveikis į arterinį kraujo spaudimą po nefrektomijos buvo visiškas, o ne dalinis. IŠVADOS Nefrektomija vaikams Vilniaus universiteto vaikų ligonėje dažniausiai atliekama urologinėmis ligomis sergantiems ligoniams, kai dėl įgimtos per vėlai diagnozuotos inkstų anomalijos išsivysto terminalinis inkstų funkcijos nepakankamumas, kai dėl inkstų traumos kyla pavojus vaiko gyvybei ir nebegalima tęsti konservatyvaus gydymo. Inkstų pašalinimas atliekamas ir onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams kaip neišvengiamas kompleksinio gydymo etapas. Kartais nefrektomija atliekama, kad būtų išvengta sunkių inkstų ligos sukeltų komplikacijų ir pagerinta vaiko gyvenimo kokybė kaip medikamentais nekontroliuojamos arterinės hipertenzijos atveju. LITERATŪRA 1. Gricius K. Inkstų anomalijos. Vaikų ligos, V tomas, parengtas vadovaujant profesoriui, habil. dr. A. Raugalei. Gamta, 007; Al-Halil N, Panchev P, Kumanov Kh. Kidney diseases most often considered as indications for nephrectomy. Khirurgija (Sofija). 1999; 55(6): Raugalė A. Arterinio kraujospūdžio matavimas. Vaikų ligos, I tomas, parengtas vadovaujant profesoriui, habil. dr. A. Raugalei. Gamta, 000; Rafique M. Nephrectomy: indications, complications and mortality in 154 consecutive patients. J. Pak. Med. Assoc. 007; 57(6): Kaste SC, Dome JS, Babyn PS, Graf NM., Grundy P, Godzinski J et al. Wilms tumour: prognostic factors, staging, therapy and late effects. Pediatr. Radiol. 008; 8(1): Ragelienė L. Nefroblastoma. Vaikų ligos, V tomas, parengtas vadovaujant profesoriui, habil. dr. A. Raugalei. Gamta, 007; Henderson CG, Sedberry-Ross S, Pickard R, Bulas DI, Duffy BJ, Tsung D et al. Management of high grade renal trauma: 0- year experience at a pediatric level I trauma centre. The journal of urology. 007; 178: Heyns CF. Renal trauma: indications for imagine and surgical exploration. BJU International. 004; 9: Gricius K. Įgimta hidronefrozė. Vaikų ligos, V tomas, parengtas vadovaujant profesoriui, habil. dr. A. Raugalei. Gamta, 007; Aziz MA, Hossain AZ, Baku T, Karim MS, Islam N, Sultana H et al. In hydronephrosis less than 10 % kidney function is not an indication for nephrectomy in children. Eur. J. Pediatr. Surg. 00; 1(5): Šilienė R, Ziutelienė A. Renovaskulinė hipertenzija. Pediatrija. 006; (1): Jankauskienė A, Gutauskas M. Vaikų renovaskulinė hipertenzija Pediatrija. 006; (1): Resistant Hypertension: Diagnosis, Evaluation, and Treatment A Scientific Statement From the American Heart Association Professional Education Committee of the Council for High Blood Pressure Research Circulation 008; 117: Navroop SJ, Kraklau D, Cuckow PM. The role of unilaterel nephrectomy in the treatment of nephrogenic hypertension in children. BJU International. 005; 95: Gautas 009 m. vasario 5 d., aprobuotas 009 m. kovo d. Submitted February 5, 009, accepted March, 009 teorija ir praktika T. 15 (Nr. 1) 75