VILNIAUS UNIVERSITETAS

Transcription

1 VILNIAUS UNIVERSITETAS PATVIRTINTA: Medicinos fakulteto tarybos posėdyje 2005 m. lapkričio mėn. 8 d. protokolo Nr. 3(503) Vilniaus universiteto Senato komisijos posėdyje 2005 m. lapkričio mėn. 10 d. protokolo Nr. SK GERIATRIJOS REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA Vilniaus universiteto rektorius... akad. B.Juodka (parašas) A. V. Rezidentūros programos rengimo vadovas... doc. V.Alekna (parašas) Vilnius, 2005 m. spalis

2 REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS DUOMENYS Rezidentūros studijų programa Studijų programos šaka (specializacija) Studijų sritis Studijų kryptis Studijų rūšis GERIATRIJA GERIATRIJA biomedicinos mokslai medicina rezidentūros Studijų trukmė (metais) 4 Programos apimtis kreditais 176 Būtina stojančiojo kvalifikacija Suteikiama profesinė kvalifikacija medicinos gydytojas gydytojas geriatras PROGRAMOS RENGIMO GRUPĖ Eil. Nr. Pedagoginis vardas (mokslo laipsnis), vardas, pavardė 1. doc. Vidmantas Alekna 2. dr. Rima Filipavičiūtė Pareigos Reumatologijos, gerontologijos, dermatovenerologijos ir reabilitacijos klinikos docentas VU EKMI Gerontologijos mokslinių problemų skyriaus vyresn.m.b. Telefonas (darbo ir mobilusis) Elektroninis paštas , vidmantas.alekna@ekmi.vu.lt rima.filipaviciute@ekmi.vu.lt 2

3 TURINYS: 1. Tituliniai puslapiai Titulinis puslapis Antrasis titulinis puslapis Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo Turinys Programos paskirtis ir tikslas Programos sandara ir turinys Studijų vykdymas Pedagoginis ir mokslinis personalas Programos aprūpinimas Išoriniai ryšiai Vidinis studijų kokybės užtikrinimas Programos poreikis Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija PRIEDAI: P1. Ciklų programos P2. Numatomų rezidentūros koordinatorių, rezidentų vadovų sąrašai P3. Rezidentūros koordinatorių, rezidentų vadovų mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašai P4. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos tvarka P5. Priėmimo į rezidentūros studijas tvarka

4 3. Programos paskirtis ir tikslas Programos paskirtis trečiosios pakopos universitetinės medicinos studijos, skirtos specialisto gydytojo geriatro paruošimui. Programos tikslai: 1. Studijų metu suteikti žinias ir suformuoti gebėjimus, atitinkančius gydytojo geriatro specialybės kvalifikacinius reikalavimus. 2. Lavinti dalykines, žmogiškąsias ir profesinės etikos principų laikymosi savybes. 3. Formuoti mokslinio darbo įgūdžius. Geriatrijos rezidentūros studijų programa numato būdus ir priemones geriatrijos specialybės rezidentų ruošimui. Pagrindinės įgyjamos žinios ir gebėjimai. Geriatrijos rezidentūros studijų metu rezidentas privalo įgyti gydytojo geriatro kompetenciją atitinkančias žinias, gebėjimus ir įgūdžius. Baigęs studijas, rezidentas privalo gebėti: a) teikti geriatrinę pagalbą; Tam reikalingos žinios apie organizmo senėjimo procesus, struktūrinius ir funkcinius organų sistemų pokyčius senstant; su amžiumi susijusias ligas ir jų įtaką centrinei nervų sistemai ir daugumai organų, imuninei sistemai ir homeostazei, judėjimo funkcijai ir mobilumui; eidžizmą; adaptacijos pokyčius; visuomenės senėjimo demografinius rodiklius, tiek šalyje, tiek užsienyje; ligų, sutinkamų sename amžiuje, epidemiologiją; ligų prevenciją vyresniame amžiuje; ligos ir negalios sąveikos pasekmes; paliatyvaus ir terminalinio ligonio gydymo principus; medicininės etikos principus; b) diagnozuoti ir gydyti vyresnio amžiaus žmonių ligas ir senatvinius sindromus; Būtinos žinios apie polisisteminę patologiją ir netipinę ligų ir negalios eigą ir simptomatiką vyresniame amžiuje; funkcijų (mobilumo, sensorinių ir kognityvinės) sutrikimus; apie dažniausias senatvėje ligas, tokias kaip insultas, Parkinsono liga, epilepsija; išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, hipertenzija, ortostatinė hipotenzija, ritmo sutrikimai ir periferinių kraujagyslių ligos; kvėpavimo sistemos ligos lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bronchinė astma, infekcinės plaučių ligos, tuberkuliozė, kvėpavimo nepakankamumas, vėžys ir plaučių kraujagyslių ligos; virškinamosios sistemos ligos opaligė, piktybiniai navikai, gelta, išmatų nelaikymas ir 4

5 užkietėjimas; urogenitaliniai susirgimai šlapimo nelaikymas, prostatos ligos ir infekcija; judėjimo-atramos sistemos ligos osteoartritas, reumatoidinis artritas, metabolinės kaulų ligos, osteoporozė, jungiamojo audinio ligos; endokrininės ligos ir metaboliniai sutrikimai, diabetas, skydliaukės ligos; inkstų ligos, elektrolitų balanso sutrikimas, dehidratacija; kraujo ligos anemija, limfo- ir mieloproliferaciniai susirgimai; regos, klausos sutrikimai ir dantų problemos; demencija, delyras, depresija, ūmi psichozė ir elgesio sutrikimai; odos susirgimai pragulos, kojų opos ir kojų problemos; maitinimosi sutrikimai ir mitybos nepakankamumas; griuvimai ir galvos svaigimas; geriatrinės farmakoterapijos principus. c) teikti reabilitacijos paslaugas; Reikalingos žinios: ligonio funkcinės būklės įvertinimo metodai, indikacijos ir kontraindikacijos reabilitacijai; reabilitacijos vietos (stacionare, ambulatoriškai ar namuose) parinkimo kriterijai; interdisciplininės komandos sudėtis ir kiekvieno nario darbo pobūdį ir apimtis, jos darbo koordinavimo principai. d) sudaryti neįgalių senų žmonių išrašymo planą; Reikalingos žinios: plano sudarymui reikalingi rodikliai negalios laipsnio įvertinimo metodika, socialinės paramos formos, finansinės galimybės, namų aplinkos įvertinimas; interdisciplininio namų aplinkos įvertinimo būdai; ryšiai su pirminės sveikatos priežiūros grandimi ir socialinių paslaugų tarnybomis; visų priežiūros grandžių darbo integracija. e) įvertinti ir nustatyti poreikį ilgalaikiam gydymui; Reikalingos žinios: ilgalaikės priežiūros būklė šalyje; rodikliai, nurodantys tinkamą instituciją; medicininių, slaugos, psichosocialinių ir socialinių poreikių įvertinimo metodika; etikos aspektai, susiję su labai priklausomais ir neįgaliais pacientais. f) vykdyti mokslinį tyrimą; Reikalingos žinios: moksliniai klinikinių tyrimų principai, etikos aspektai, medicininės literatūros atranka. g) vykdyti medicininį mokymą; Reikalingos žinios: medicininės žinios, įgytos studijų metu, mokymo metodai. h) vystyti geriatrijos paslaugas; Reikalingos žinios: populiacijos geriatrinės pagalbos poreikis; tarnybų aprūpinimas ir reikalingi ištekliai; alternatyvūs geriatrinės pagalbos modeliai. i) įgyti administravimo įgūdžių; Reikalingos žinios: vadybos pagrindai, audito principai, darbo komitetuose ir komisijose patirtis, bendravimo su kolegomis įgūdžiai. 5

6 j) nuolat tobulinti profesines žinias. Paruošti specialistai galės užimti gydytojo geriatro darbo vietas sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti geriatrijos paslaugas, taip pat palaikomojo gydymo ir slaugos bei globos įstaigose. Geriatrijos rezidentūros studijų programa yra savarankiška ir nekartoja kitų šioje aukštojoje mokymo įstaigoje rezidentūros programų. Tačiau ji tampriai siejasi su kitomis terapinėmis rezidentūros programomis, nes bazinės kitų terapinių disciplinų žinios yra būtinos. Geriatrijos rezidentūros programa pilnai atitinka Vilniaus universiteto strateginį veiklos planą ir statutą. Programa parengta remiantis šiais teisiniais aktais: Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas Nr.453 Dėl Lietuvos medicinos normos MN 71:1999 Gydytojas geriatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė patvirtinimo. Valstybės žinios, 1999, Nr m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-469 Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo. Valstybės žinios, 2004, Nr m. balandžio 20 d. Gydytojo medicinos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX Valstybės žinios, 2004, Nr m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl gydytojų rengimo Nr Valstybės žinios, 2003, Nr m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl minimalių gydytojų, gydytojų odontologų, bendrosios praktikos slaugytojų, akušerių ir vaistininkų rengimo reikalavimų Nr. ISAK-480/V-210. Valstybės žinios, 2003, Nr m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros Studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo Nr. ISAK-969/V-445. Valstybės žinios, 2004, Nr Europos Tarybos direktyva dėl gydytojų laisvės renkantis darbą ir jų diplomo, sertifikatų ir kitų oficialių kvalifikacijos pažymėjimų abipusio pripažinimo 93/16/EEC. 8. Europos Parlamento direktyva 2001/19/EC. 9. Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo įstatymas (2000 m. kovo 21 d. Nr.VIII-1586). 6

7 10. Vilniaus universiteto Statutas (LR 2002 m. balandžio 23 d. įstatymas Nr.IX-2148). 11. Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymas, nauja red m. spalio 1 d., Nr.IX-945. Programa atitinka svarbiausias medicinos srities specialistų ruošimo nuostatas Europoje pagal dokumentą European Training Charter for Medical Specialists (chapter 6). 7

8 4. Programos sandara ir turinys Studijuoti geriatrijos rezidentūroje priimama, pabaigus vientisąsias medicinos studijas ir vienerių metų gydytojo internatūrą. Studijų forma yra dieninė, trunkanti ketverius metus, iš kurių dvejus metus mokomasi pagal bendrąją vidaus ligų programą, o kitus du studijuojama pagal geriatrijos specialybės programą. Apimtis 176 kreditai. 168 kreditus sudaro privalomieji dalykai. 8 kreditų trukmės kursai skirti pasirenkamiesiems dalykams, kuriuos rezidentas pasirenka pirmaisiais ar antraisiais studijų metais (4 kreditai) ir trečiaisiais ar ketvirtaisiais studijų metais (4 kreditai). Geriatrijos rezidentūros studijų programa sudaryta, vadovaujantis geriatrijos, kaip interdisciplininės specialybės suvokimu, todėl pakankamai geras gretutinių terapinių specialybių dalykų išmanymas yra būtinas. Tai užtikrina pirmųjų dviejų metų rezidentūros studijos. Per pirmuosius dvejus metus rezidentai studijuoja vidaus ligų pagrindus, įgydami bazinį klinikinį išsilavinimą vidaus ligų srityje. Šių studijų metu įgytos žinios ir gebėjimai pasitarnauja tolesnėse specialybės ligų studijose diferencinėje ligų diagnostikoje, įvertinant bendrą paciento būklę, diagnozuojant ir gydant gretutinę patologiją, įvertinant galimą specialių tyrimo ir gydymo metodų riziką bei nustatant kontraindikacijas jiems, vertinant pašalinį vaistų poveikį. Pirmųjų dvejų metų vidaus ligų unifikuota rezidentūros programa Eil. Nr. Disciplina Vieta Trukmė mėn. Kreditai 1. Nefrologija Gastroenterologijos, nefrourologijos ir 1 4 abdominalinės chirurgijos klinika 2. Hematologija Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos 1,5 6 klinika 3. Endokrinologija Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos 1,5 6 klinika 4. Gastroenterologija ir Gastroenterologijos, nefrourologijos ir 1,5 6 dietologija abdominalinės chirurgijos klinika 5. Dermatovenerologija Reumatologijos, gerontologijos, 1 4 dermatovenerologijos ir reabilitacijos klinika 6. Onkologija Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos 1 4 klinika 7. Kardiologija ir Širdies ir kraujagyslių ligų klinika 3 12 reanimacija 8. Pulmonologija Pulmonologijos ir radiologijos klinika 1, Alergologija ir Pulmonologijos ir radiologijos klinika 1 4 klinikinė imunologija 10. Infekcinės ligos Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinika Geriatrija Reumatologijos, gerontologijos, dermatovenerologijos ir reabilitacijos klinika 1,5 6 8

9 12. Reumatologija Reumatologijos, gerontologijos, 1 4 dermatovenerologijos ir reabilitacijos klinika 13. Neurologija Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Radiologija Pulmonologijos ir radiologijos klinika Anesteziologija, Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika 1 4 reanimacija 16. Vidaus ligų Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos 1,5 6 diferencinė diagnostika klinika 17. Elektyvinis ciklas (genetika arba patologija, arba psichiatrija, laboratorinė medicina) 1 4 Trečiaisiais ir ketvirtaisiais rezidentūros studijų metais studijuojama polisisteminė senų žmonių vidaus ligų patologija, senatvinės negalios išsivystymo mechanizmai, atliekama visų bazinių žinių sintezė, įgyjamos žinios ir gebėjimai diagnozuoti ir gydyti senų žmonių ligas ir senatvinius sindromus, išmokstama įvairiais lygiais ir apimtimi ištirti geriatrinius ligonius, taikant išsamaus geriatrinio įvertinimo metodą, įgyjamos neurogeriatrijos, neuropsichiatrijos, paliatyvaus gydymo ir slaugos žinių pagrindai, išmokstama dirbti geriatrijos specialistų komandoje ir koordinuoti jos veiklą, savarankiškai interpretuoti laboratorinius ir instrumentinius tyrimus, sudaryti pilną ir konkretų išrašymo iš stacionaro planą, konsultuoti ligonius kituose ligoninės skyriuose, poliklinikoje ir namuose, bendradarbiauti su kitų tarnybų specialistais, sprendžiant seno neįgalaus žmogaus problemas, įgyjami bendravimo su kolegomis, senais pacientais ir jų artimaisiais įgūdžiai. 9

10 Trečiųjų ir ketvirtųjų metų geriatrijos rezidentūros programa Eil. Trukmė Ciklas Nr. mėn. Kreditai Vieta 1. Senėjimo demografija, biologija ir fiziologija 1 4 VU EKMI Gerontologijos ir reabilitacijos centras 2. Geriatrinė farmakoterapija 1 4 VU EKMI Gerontologijos ir reabilitacijos centras 3. Klinikinė geriatrija 9 36 VU EKMI Gerontologijos ir reabilitacijos centras 4. Socialinė geriatrija ir profilaktinė 3 12 VšĮ Šeškinės p-ka gerontologija 5. Ilgalaikis pagyvenusių žmonių 3 12 VU EKMI Gerontologijos ir gydymas ir slauga reabilitacijos centras 6. Geropsichiatrija 2 8 Vilniaus m. Psichikos sveikatos centras 6. Geriatrinė reabilitacija 2 8 VU EKMI Gerontologijos ir reabilitacijos centras 7. Pasirenkamieji ciklai Nervų sistemos ligos vyresniame amžiuje 7.2. Demencija sergančijų pacientų priežiūra Vilniaus m. Greitosios pagalbos ligoninė VU EKMI Gerontologijos ir reabilitacijos centras Pirmųjų dviejų ir trečiųjų-ketvirtųjų metų ciklų programos pridedamos priede Nr.1. Programa sudaryta taip, kad ciklams skirtų kreditų santykis užtikrintų racionaliausią žinių, reikalingų įgyti gydytojo geriatro kvalifikaciją, įsisavinimą ir gebėjimų savarankiškai tirti ir gydyti senus žmones išugdymą. 5. Studijų vykdymas Studijų programos dalykų mokymas susideda iš teorinių žinių įsisavinimo ir praktinių gebėjimų formavimo. Teorinėms studijoms skiriama 20 proc. mokymo laiko, praktiniam darbui 80 proc. Teorinės žinios įgyjamos savarankiškai studijuojant literatūrą specialybės tematika, lankant rezidentūroje numatytas paskaitas, dalyvaujant seminaruose, mokslinėse konferencijose, draugijų posėdžiuose. Praktinį rezidento darbą sudaro ligonių kuravimas stacionare, globos bei slaugos institucijose, ambulatorinių ligonių priėmimas ir lankymas namuose (dirbant poliklinikoje), darbas pagalbiniuose diagnostikos ir gydymo kabinetuose, budėjimai. Darbo krūvis. Rezidento darbo dienos trukmė 8 valandos, darbo savaitės 40 valandų. Pagal Vilniaus universiteto Medicinos ir odontologijos rezidentūros 2004 m. vasario 5 dienos reglamentą rezidentui numatomi 4 budėjimai per mėnesį. Budėjimų valandos atimamos iš savaitės darbo valandų. 10

11 Jeigu rezidentas budi po 12 val. 4 kartus per mėnesį, jo darbo savaitė sutrumpėja iki 28 valandų, t.y. 5,6 val. per dieną. Jei budėjimų valandos pagal atitinkamo skyriaus tvarką yra trumpesnės, darbo savaitės valandų skaičius atitinkamai padidėja. Rezidento darbo dienos struktūra. Darbas pradedamas 7 arba 8 val. ryte, priklausomai nuo darbo organizavimo atskiruose padaliniuose (darbo grafikas ambulatorinėje grandyje gali būti ir slenkantis). Rezidentas privalo dalyvauti rytiniuose gydytojų susirinkimuose, po budėjimo atsiskaityti už atliktą darbą. Vadovaujant ir prižiūrint rezidento vadovui, kuruoja jam priskirtus ligonius. Darbą su ligoniais sudaro rytinės ir dieninės vizitacijos, medicinos dokumentų (ligos istorijų, išrašų, siuntimų ir t.t.) pildymas ir tvarkymas, tyrimo, gydymo ir išrašymo plano sudarymas, tyrimų organizavimas. Pradinį arba vėliau keičiamą tyrimų ir gydymo planą rezidentas privalo aptarti su gydančiu gydytoju (jo nesant su skyriaus vedėju, vyr. ordinatoriumi ar klinikos vadovu). Laboratorinių, instrumentinių ir kitų tyrimų duomenis išanalizuoja savarankiškai ir savo išvadas pateikia įvertinti gydančiam gydytojui arba skyriaus vadovui. Rezidentai privalo dalyvauti bendrose vizitacijose, susirinkimuose, konsiliumuose, konsultacijose, klinikinėse-patologinėse konferencijose. Nurodžius klinikos, skyriaus ar rezidento vadovui, rezidentas privalo parengti medžiagą ligonių aptarimams vizitacijų, konsiliumų metu, paruošti pranešimus seminarams ar klinikinėms patologinėms konferencijoms. Rezidento paruoštą medžiagą įvertina rezidentūros vadovas. Budėjimų metu rezidentas dirba budinčio gydytojo priežiūroje. Sutvarkytą medicininę dokumentaciją pasirašo ir pateikia gydytojui, kuris, viską patikrinęs, patvirtina savo parašu ir antspaudu. Rezidento savarankiškumo laipsnio kitimas studijų eigoje. Pirmaisiais ir antraisiais rezidentūros metais rezidentas studijuoja bazines vidaus ligų disciplinas. Tai pradiniai studijų metai, todėl rezidentų savarankiškumo laipsnis nėra didelis: visus savo veiksmus rezidentas derina su rezidentūros vadovu, stebi procedūras, kurias atlieka gydytojai. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais studijų metais rezidentai įsisavina specialybės tyrimų metodikas ir išmoksta savarankiškai atlikti reikiamas procedūras. Savarankiškai kuruoja ligonius, tvarko visą medicininę dokumentaciją. Greta rezidento parašo medicininėje dokumentacijoje privalo būti ir rezidento vadovo parašas, pavirtinantis rezidento priimtų sprendimų teisingumą. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais studijų metais rezidentas atlieka konsultacinį darbą, kuris vykdomas rezidento vadovo priežiūroje. Gebėjimų seka. Studijų metų rezidento gebėjimai didėja priklausomai nuo įsisavinamų disciplinų teorinių žinių ir įgytų praktinių įgūdžių. Pirmaisiais ir antraisiais metais įsisavinami vidaus ligų pagrindai ir gebėjimai iš kiekvienos srities neviršija studijuojamos disciplinos teorinės praktinės apimties. Ketvirtaisiais ir penktaisiais rezidentūros metais įgyjamos ir gilinamos specialybės teorinės žinios ir pasiekiamas aukščiausias savarankiškumo laipsnis, kas sudaro pagrindą rezidentui įgyti visus praktinius 11

12 įgūdžius ir išsiugdyti gebėjimus, atitinkančius profesinės kvalifikacijos reikalavimus. Mokslinis darbas. Kiekvienas rezidentas vykdo mokslinį darbą. Jo tema aptariama su rezidento vadovu. Su rezidento paruoštu projektu supažindinamas rezidentūros koordinatorius. Mokslinio darbo tema aptariama ir patvirtinama Reumatologijos, gerontologijos, dermatovenerologijos ir reabilitacijos klinikos darbuotojų posėdyje. Jei tema klinikinė, t.y. susijusi su žmonių tyrimu ir gydymu, paruoštas projektas turi būti patvirtintas Vilniaus universiteto etikos komitete. Mokslinio darbo vykdymą prižiūri paskirtas mokslinio darbo vadovas. Baigus mokslinį darbą, rezidentas turi parašyti mokslinį straipsnį ir paruošti referatą. Straipsnis turi būti publikuotas respublikos recenzuojamame mokslo leidinyje arba užsienio leidinyje, turinčiame svorio koeficientą (tarptautinį statistinį indeksą). Be to, mokslinio tyrimo rezultatus rezidentas privalo pristatyti gydytojų ar rezidentų konferencijose, seminaruose ar kituose renginiuose. Kiekvieno ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių ir gebėjimų vertinimu. Žinios ir gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje (vertinimo tvarka nurodyta priede P1). Rezidentui išlaikius įskaitą, vadovas pasirašo rezidento studijų dienyne. Neišlaikiusiam įskaitos rezidentui ją pakartotinai laikyti leidžiama po dviejų mėnesių. Įskaitą leidžiama laikyti ne daugiau nei du kartus. Neišlaikius įskaitos pakartotinai, sprendžiamas klausimas dėl rezidento pašalinimo iš rezidentūros. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje rezidentai peratestuojami VU MF sudarytos komisijos, kuri įvertina, ar rezidentas įvykdė visą metams numatytą studijų programą. Geriatrijos rezidentūros studijos baigiamos kvalifikaciniu egzaminu. Egzamino vykdymo tvarką nustato Vilniaus universiteto Medicinos ir odontologijos rezidentūros ir VU studijų kokybės reglamentas. Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymu sudaroma penkių narių kvalifikacijos komisija. Komisijos pirmininkas rezidentūros koordinatorius. Komisijos sudėtyje turi būti profesoriai, docentai, lektoriai. Egzaminas susideda iš teorinės ir praktinės dalies (žodžiu). Iš pradžių rezidentai laiko praktinį egzaminą. Atsitiktinės atrankos būdu parinktą ligonį rezidentas ištiria, įvertina pateiktus tyrimus, nustato preliminarią diagnozę, sudaro tyrimų ir gydymo planą. Praktinį egzaminą prie ligonio ligos priiminėja 1 2 dėstytojai. Teorinė egzamino dalis vykdoma raštu. Darbai raštu yra koduojami. Rezidentai atsako į 10 teorinių klausimų, parinktų atsitiktinės atrankos būdu. Tiek teorinis, tiek ir praktinis egzaminas vertinamas 10 balų sistema. Rezidentas išlaiko praktinės dalies egzaminą, jeigu įvertinimas yra penki ir daugiau. Teorinį egzaminą išlaiko, jeigu bendras visų 10-ies atsakymų vidurkis yra penki ir daugiau. Būtina, kad bent 7 iš 10 klausimų būtų įvertinti penki ir daugiau. Rezidentas neišlaiko egzamino, jei: 1) neišlaiko praktinio egzamino; 12

13 2) teorinio egzamino 10-ies klausimų atsakymų vidurkis mažiau nei penki ; 3) 3 ir daugiau klausimų iš teorinės dalies įvertinti mažiau nei penki. Sėkmingai išlaikius baigiamąjį egzaminą, išduodamas profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, suteikiantis teisę gauti gydytojo geriatro licenciją. 6. Pedagoginis ir mokslinis personalas Rezidentūros koordinatorius koordinuoja ir atsako už geriatrijos rezidentūros studijų programos vykdymą Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Vidaus ligų pagrindų studijoms skiriamas papildomas koordinatorius, organizuojantis ir koordinuojantis vidaus ligų pagrindus studijuojančių rezidentų darbą. Kiekvienais mokslo metais klinikos posėdyje svarstomos rezidento vadovų kandidatūros, atsižvelgiama į jų profesinę kvalifikaciją, darbo stažą, pasiruošimą dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą. Asmenys turi pateikti prašymą dirbti rezidento vadovu, mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašą, pažymą apie darbo krūvį iš pagrindinės darbovietės (jeigu Vilniaus universitetas nėra pagrindinė jų darbovietė). Rezidento vadovai vadovauja rezidentui per atitinkamą ciklą, sudaro sąlygas įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, derina rezidento, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas, darbus ir veiksmus, atitinkančius rezidentūros programą, bet neviršijančius rezidento kompetencijos ir kvalifikacijos, informuoja rezidentūros koordinatorių apie rezidentūros eigą, ciklo pabaigoje įvertina rezidento įgytas teorines žinias bei praktinius įgūdžius įskaita. Gerontologijos centre dirbančio pedagoginio personalo kvalifikacija yra pakankamai aukšta, kad geriatrijos studijos vyktų pakankamai sėkmingai. Dėstytojai yra medicinos mokslų daktarai, vienas užimantis docento pareigas. Rezidentūros vadovai turi ilgametę praktinę patirtį. Jie taip pat yra aktyvūs mokslininkai, vykdantys mokslinius tyrimus ir skelbiantys juos aukštai vertinamuose medicininiuose moksliniuose žurnaluose. Metodinis praktinis darbas atsispindi išleistose monografijose ir metodinėje medžiagoje. Personalo sąrašai bei rezidentūros koordinatorių, rezidentų vadovų mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašai pateikiami atitinkamai P2 ir P3 prieduose. 7. Programos aprūpinimas Geriatrijos rezidentūros programa vykdoma bazėse, kurios atitinka universiteto nustatytus reikalavimus ir yra galimybė rezidentui įgyti atitinkamos srities praktinius įgūdžius. Rezidentūros bazių 13

14 vertinimo ir atrankos komisijos darbo reglamentas, rezidentūros bazės vertinimo anketa, Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymas Dėl komisijos, Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos posėdžio protokolas, Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymas Dėl rezidentūros bazių pateikiami priede P4. Rezidentūros bazės 1.Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2.Vilniaus universiteto onkologijos institutas 3.Všį respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė 4.Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialas 5. Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centras 6.Vilniaus universiteto eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto gerotologijos ir reabilitacijos centras 7.Valstybinis patologijos centras 8.Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras Rezidentūros programos įgyvendinime dalyvaus šie VU MF padaliniai: 1.Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika 2.Pulmonologijos, radiologijos, ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika 3.Širdies ir kraujagyslių ligų klinika 4.Reumatologijos, gerontologijos, dermatovenerologijos ir reabilitacijos klinika 5.Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinika 6.Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika 7.Neurologijos ir neurochirurgijos klinika 8.Patologijos,teismo medicinos ir farmakologijos katedra 9.Psichiatrijos klinika 10.Žmogaus ir medicininės genetikos katedra 11.Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedra 12. Gastroenterologijos, nefrourologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika Rezidentai yra pilnateisiai VU MF bendruomenės nariai ir turi galimybę naudotis visomis galimomis MF paslaugomis, kuriomis naudojasi dėstytojai ir studentai: MF biblioteka ir skaitykla, kompiuterių ir interneto salės ir t.t. Rezidentai turi teisę dalyvauti visuose VU MF ir jo bazėse organizuojamose renginiuose (jeigu jie nėra uždari). 14

15 Kiekviename klinikiniame padalinyje, kur rezidentai studijuoja turi būti sudarytos galimybės kuruoti 3-6 ligonius, tiesiogiai dalyvauti konsultacinės poliklinikos, priėmimo skyriaus darbe, konsultacijose (tame tarpe konsultuojant ir ne terapinio profilio skyrių ligonius). 8. Išoriniai ryšiai Panaši rezidentūros programa yra vykdoma Kauno universitete. Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto geriatrijos rezidentūros programos derinamos tarpusavyje trukmės ir turinio atžvilgiu. Abi rezidentūros programos ruošia specialistus, kurių kvalifikacija atitinka priimtos ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos gydytojo geriatro medicinos normos reikalavimus. Atlikti rezidentūrą kitoje Lietuvos aukštojoje mokykloje, t.y. Kauno universitete nėra kliūčių, nes stojimas į specialybės rezidentūrą yra bendras abiems aukštosioms mokykloms. Geriatrijos rezidentūros programos dalis gali būti vykdoma ir Kauno medicinos universitete pagal dvišales sutartis ir užsienio universitetuose ir klinikose. Į užsienio universitetus studijuoti rezidentai išleidžiami suderinus rezidentūros studijų programas Vilniaus universiteto nustatyta tvarka; grįžę rezidentai pateikia ataskaitą raštu savo vadovui. Grižę vėliau nei nustatyta pagal Vilniaus universiteto Rektoriaus įsakymą ar nepristatę ataskaitos rezidentai svarstomi Medicinos fakulteto Taryboje ir informuojamas Vilniaus universiteto Rezidentūros ir doktorantūros skyrius. 9 Vidinis studijų kokybės užtikrinimas Svarbiausias veiksnys užtikrinantis rezidentūros programos kokybę teorinių ir praktinių žinių tarpusavio ryšys. Aukštą perteikiamų teorinių žinių lygį užtikrina kvalifikuoti klinikos darbuotojai, nuolat keliantys savo kvalifikaciją stažuočių ir konferencijų metu bei aktyviai dalyvaujantys mokslinėje veikloje. Praktinių situacijų sprendimo kokybę užtikrina rezidentų darbas kartu su aukštai kvalifikuotais praktikos rezidentūros koordinatoriais bei praktinio padalinio gydytojais. Rezidentų žinios vertinamos objektyviai testų pagalba kiekvieno ciklo pabaigoje. Nuolatinis studijų kokybės palaikymas yra labai svarbus faktorius užtikrinantis sėkmingą geriatrijos studijų programos tikslų ir uždavinių vykdymą. Vilniaus universitete yra sukurta Studijų programų vertinimo sistema (Vilniaus universiteto studijų programų reglamentas. Vilnius, 2004). Vertinant geriatrijos studijų programą dalyvauja Reumatologijos, gerontologijos, dermatovenerologijos ir reabilitacijos klinika, įgyvendinanti studijų programą, Medicinos fakulteto dekanė, fakulteto taryba bei Universiteto studijų komitetas. Už vidinį vertinimą atsako fakulteto taryba. 15

16 Reumatologijos, gerontologijos, dermatovenerologijos ir reabilitacijos klinika vykdo nuolatinį studijų programos kokybės vertinimą: kiekvienų metų eigoje bei metų pabaigoje rezidentūros vadovai informuoja rezidentūros koordinatorių išaiškėjusius programos trūkumus ir rekomenduoja priemones, kaip juos pašalinti. Rezidentūros koordinatorius pagal savo kompetenciją priima sprendimus pašalinti trūkumus. Klinikos posėdžiuose svarstomas studijų turinio ir metodikos atnaujinimas, rezidentų vadovų kompetencija ir kvalifikacija, rezidentų teorinių ir praktinių žinių įsisavinimas. Už savalaikį programos atnaujinimą atsakingas rezidentūros koordinatorius. Kasmet atliekamos geriatrijos programos studijų rezidentų anoniminės apklausos. Rezultatai pateikiami rezidentūros koordinatoriui, kuris apie juos informuoja dėstytojus ir rezidentų vadovus. Analizuojamos rezidentų teigiamai ir neigiamai įvertintos programos dalys ir numatomos priemonės studijų kokybei pagerinti. Universiteto studijų komitetas vertina programas. Jam pateikiama studijų programos komiteto ir katedrų bei klinikų, atsakingų už studijų programos veiklą parengta bei fakulteto tarybos patvirtinta savianalizė. Joje vertinami programos tikslai ir uždaviniai, programos sandara, turinys ir studijų metodai, studijų realizavimas, studentų skaičiaus kaita, parama studentams, programą įgyvendinantis pedagoginis personalas, programos pranašumai bei trūkumai. Universiteto studijų komitetas priima sprendimą patvirtinti savianalizę, siūlo atlikti studijų programos pakeitimus. 10. Programos poreikis Gydytojų geriatrų poreikis šalyje didelis iki 2000 m. tokie specialistai Lietuvoje nebuvo ruošiami, o geriatrijos vystymo programoje iki 2010 m. numatyta parengti 40 specialistų. Manoma, kad kasmet paruošus po tris ar keturis gydytojus geriatrus tiek Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, tiek Kauno medicinos universitete, pilnai pakaks patenkinti demografiškai senstančios visuomenės poreikius. 11. Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija Į rezidentūrą priimami asmenys, įgiję medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir turintys Lietuvos Respublikoje ar užsienyje išduotus Lietuvoje teisės aktų nustatyta tvarka pripažintus aukštojo mokslo diplomą ir internatūros pažymėjimą. Asmenys, turintys artimą profesinę kvalifikaciją, galėtų taip pat būti priimami į geriatrijos rezidentūrą, o jų programa turėtų būti sudaroma individualiai, įvertinus artimos specialybės rezidentūroje išklausytus ir atsiskaitytus ciklus. 16

17 Šiuo metu VU MF geriatrijos rezidentūroje studijuoja 2 rezidentai. Į geriatrijos rezidentūros studijas VU MF kasmet galima būtų priimti 4 rezidentus (3 į finansuojamas vietas ir 1 į nefinansuojamą). Priede P5 pateikta priėmimo į rezidentūrą tvarka. 17

18 PRIEDAI P1. CIKLŲ PROGRAMOS PIRMŲJŲ IR ANTRŲJŲ STUDIJŲ METŲ BENDROJI VIDAUS LIGŲ PROGRAMA 1. Ciklo pavadinimas: Laboratorinė medicina (ne laboratorinės medicinos rezidentams) 2. Apimtis kreditais: 1 kreditas (40 val.) 3. Ciklo praktinė dalis: 30 val. Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. 1. Įvairių veiksnių įtaka laboratoriniams tyrimams preanalizinis, 3 val. analizinis ir poanalizinis tyrimo etapai ir jų ypatumai 2. Laboratorinių tyrimų metodologiniai principai 3 val. 3. Skirtingų Laboratorinės medicinos sričių darbo specifika 4 val. 4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Laboratorinės medicinos ciklas apima pagrindines laboratorinio tyrimo fazes (akcentuojant preanalizinę ir poanalizinę), pagrindinius laboratorinių tyrimų metodologinius principus. Rezidentas supažindinamas su įvairių laboratorinės medicinos sričių (klinikinės biochemijos, laboratorinės hematologijos, klinikinės imunologijos, klinikinės mikrobiologijos, urinalizės ir organizmo skysčių citologijos) darbo organizavimo specifika ir principais. Cikle numatytos trys skirtingos temos teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros darbuotojai skaito paskaitas. Likusi dalis 30 val. skirta praktiniams užsiėmimams. Praktinę ciklo dalį sudaro: a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jų interpretacija (14 valandų); b) praktikos darbai, kurių metu rezidentas išmoksta atlikti dažniausius skirtingose laboratorijose atliekamus tyrimus (16 valandų). Ciklo metu rezidentas turi išmokti vertinti klinikinių, preanalizinių, analizinių ir poanalizinių veiksnių įtaką laboratoriniams tyrimams, interpretuoti laboratorinius rodiklius, susipažinti su pagrindiniais laboratorinės dignostikos metodais ir suprasti laboratorinės medicinos vaidmenį bendrame paciento priežiūros procese. 5. Ciklo temos 5.1.Temos pavadinimas. Įvairių veiksnių įtaka laboratoriniams tyrimams preanalizinis, analizinis ir poanalizinis tyrimo etapai ir jų ypatumai: Laikas nuo tyrimo užsakymo iki rezultato atidavimo ir įtakojantys veiksniai Natūralus ir įtakojamas biologinio bandinio nepastovumas Ėminių paėmimo metodai ir jų įtaka tyrimo rezultatams Vaistų įtaka tyrimo rezultatams Ligų įtaka tyrimo rezultatams 18

19 Šiuolaikinės ėminių registravimo ir transportavimo sistemos, kompiuterinės duomenų analizės principai Laboratorinės informacinės sistemos privalumai ir trūkumai. 5.2.Temos pavadinimas. Laboratorinių tyrimų metodologiniai principai: rankinio laboratorinio tyrimo ypatumai; instrumentinio laboratorinio tyrimo ypatumai ir principai: pusiau automatinių analizatorių veikimo principai; automatinių analizatorių veikimo principai; kolorimetrinis, spektrofotometrinis, turbidimetrinis, nefelometrinis, liepsnos fotometrinis, elekroforezė, chromatografinis (dujų bei skysčio), imunofermentinis, radioimuninis, imunofluorescentinis, liuminescentinis, impedansinis, radiodažnuminis, tėkmės citometrinis, optinis ir kiti analizatorių tyrimų veikimo principai bei laboratorinių analičių nustatymo metodai; molekulinės diagnostikos principai ir metodai Temos pavadinimas. Skirtingų Laboratorinės medicinos sričių darbo specifika: Klinikinėje biochemijoje Laboratorinėje hematologijoje Klinikinėje imunologijoje Klinikinėje mikrobiologijoje Urinalizės ir organizmo skysčių citologijos laboratorijoje. 6. Pasirenkamas dalykas 7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: 1. Pagrindinės literatūros sąrašas Kučinskienė Z. Klininikinė laboratorinė diagnostika. I, II, III, IV dalys. Vilnius, 1994, 1994, 1996, Abaravičius A. Klininikinė laboratorinė diagnostika. Hemostazės sistemos fiziologija. Vilnius, p 3. Kučinskienė Z. Laboratorinių tyrimų žinynas, Vilnius, Fundametals of Clinical Chemistry, Ed. Tietz N.W. 1996, 1010p. 5. Clinical diagnosis and management by laboratory methods. Ed. Henry J.B. 18 th edition, 1979, A.V.Hoffbrand and J.E.Pettit. Essential haematology, 3 rd edition. Blackwell Scientific Publication, Laboratory test handbook, 4 th edition, 1996; 8. Clinical laboratory diagnosis. Ed. Lotar Thomas, Laboratorinė medicina tęstinis leidinys. 10. Wintrobe's Clinical hematology, 10 th edition, Williams&Willkins, Lippincott, Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka: Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą. 9. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centras 10. Rezidentų vadovai: Universiteto dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, licencijuoti laboratorinės medicinos gydytojai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją. 19

20 Prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė (laboratorinės medicinos gydytoja, praktinio darbo patirtis 33 metai) Lekt. dr. Reda Matuzevičienė (laboratorinės medicinos gydytoja, praktinio darbo patirtis 10 metų) Lekt. dr. Loreta Bagdonaitė (laboratorinės medicinos gydytoja, praktinio darbo patirtis 8 metai) 20

21 1. Ciklo pavadinimas: Psichiatrija 2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.) 3. Ciklo praktinė dalis: 120 val. PSICHIATRIJA VIDAUS LIGŲ REZIDENTAMS Eil. Temos pavadinimas Nr. 1. Psichiatrinės pagalbos organizacija: įstatymai, normatyviniai aktai, etika, psichikos sutrikimų klasifikacijos (TLK, DSM). 2. Bendroji psichopatologija: suvokimo, mąstymo, emocijų, valios, atminties, dėmesio, savimonės, sąmonės, potraukių, intelekto, pažinimo, psichoorganiniai sutrikimai. 3. Psichiatrijoje taikomi tyrimo metodai: klinikinis tyrimas, psichodiagnostiniai tyrimo metodai, psichikos sutrikimų įverčio skalės. 4. Priklausomybių medicina: priklausomybės psichoaktyviom medžiagom, patologinis azartiškumas. Jų diagnostika, gydymas ir psichosocialinė reabilitacija. 5. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai: demencijos, delyrai, psichozės ir kiti sutrikimai sergant Alzhaimerio, Piko, Huntingtono, Parkinsono, AIDS, Epilepsija, kraujagyslinėmis ir endokrininėmis ligomis. Jų diagnostika, gydymas ir psichosocialinė reabilitacija. 6. Nuotaikos sutrikimai: depresija, manija, mišrus afektas, dvipolis sutrikimas. Jų diagnostika, gydymas ir psichosocialinė reabilitacija. 7. Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai: fobiniai ir kiti nerimo sutrikimai, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, reakcijos į sunkų stresą, adaptacijos sutrikimai, disociaciniai sutrikimai, somatoforminiai sutrikimai. Jų diagnostika, gydymas ir psichosocialinė reabilitacija. 8. Elgesio sindromai: valgymo, neorganiniai miego, seksualinės funkcijos sutrikimai. Jų diagnostika, gydymas, psichosocialinė reabilitacija. 9. Biologiniai gydymo būdai: psichofarmakologija, EIT, ŠT, TMS, n. vagus stimuliacija ir kt. 10. Psichosocialiniai reabilitacijos metodai: dienos stacionarai, pacientų klubai, socialinių įgūdžių lavinimas, psichoedukacija, įvairios saugus būsto formos, bendruomenės psichikos sveikatos centrai, psichosocialinės reabilitacijos centrai, šeimos centrai ir kt. Teorinė dalis, val. 2 val. 8 val. 2 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4. Ciklo tikslai ir metodai. Tikslai: mokėti nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimus suaugusiems pagal TLK-10. Konsultuoti pacientus ir jų artimuosius dėl sutrikimų pobūdžio, suteikti reikiamą informaciją apie gydymo galimybes ir tinkamai nukreipti pacientą tolimesniam gydymui. Sugebėti suteikti neatidėliotiną pagalbą ūmių būklių ir krizių atvejais. Sugebėti taikyti biopsichosocialinę paradigmą psichikos ir elgesio sutrikimų sampratoje bei individualaus gydymo plano sudaryme. Metodai: dirbama supervizuojant rezidentūros vadovui įvairiuose skyriuose, dalyvaujama ligonių aptarimuose, konferencijose. Dirbama kartu aptariant pacientus visos psichikos sveikatos priežiūros 21

22 specialistų komandai. Per mėnesį pageidautina turėti 2 budėjimus. Teorinių užsiėmimų metu dalyvauja diskusijose, studijuoja literatūrą, naudojasi internetinėmis svetainėmis, audio-video mokomosiomis priemonėmis. 5. Temos pavadinimas ir trumpas turinio apibūdinimas: Psichinės sveikatos supratimas, užduotys. Psichinės pagalbos organizacijos principai, įstatymai, normatyviniai aktai. Psichiatrija ir medicininė etika: šiuolaikiniai psichiatrinės etikos kodeksai. Psichiatrijoje taikomi tyrimų metodai: klinikinis tyrimo metodas, anamnezė, psichodiagnostinio tyrimo metodai (asmenybės tyrimas, intelekto tyrimas, neuropsichologiniai tyrimai), klinikinės skalės, standartizuoti psichikos būklės tyrimai, laboratoriniai tyrimai, psichotropinių preparatų koncentracijos nustatymas kraujo serume, instrumentiniai tyrimai. Pagrindiniai psichikos sutrikimų simptomai, sindromai, sutrikimai. Psichikos sutrikimų klasifikacijos: DSM ir TLK. Ypatingas dėmesys skiriamas organiniams ir simptominiams psichikos sutrikimams, priklausomybių medicinai, nuotaikos sutrikimams, nerimo ir psichosomatiniams sutrikimams. Biologiniai gydymo metodai. Pagrindinis dėmesys skiriamas psichofarmakologijos pagrindams: psichotropinių vaistų klasifikacijos, gydymo principai. Supažindinama su įvairiomis psichikos sutrikimų neuromediatorinėmis sistemomis: dopaminine, serotonine, noradrenalinine, acetilcholinine, monoaminooksidazės ir kitomis. Teoriškai ir praktiškai išmokstama klaikinių, atipinių priešpsichozinių vaistų, antidepresantų, benzodiazepinų, normotimikų, psichostimuliatorių ir kitų skyrimo, remiantis sudarytais ligų gydymo algoritmais. Susipažįstama su Elektro impulsinės terapijos veikimo būdu, techninėmis charakteristikomis, indikacijomis ir kontraindikacijomis. Taip pat su Šviesos terapija, Transkranijine magnetine stimuliacija, n. vagus stimuliacija. Psichosocialinė pagalba. Svarbu yra suprasti psichosocialinės reabilitacijos santykio praktikoje, tarnybų modelių ir metodų taikymą, gyvenimo kokybės bei negalios koncepcijas. Destigmatizacijos programas. Tikslinių reabilitacijos grupių nustatymo principus. Psichoedukacijos metodus. 6. Rekomenduojama literatūra: 1. A. Dembinskas. Psichiatrija: vadovėlis. UAB Vaistų žiniios TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. PSO. Ženeva. Vert. Red. R. Bunevičius, A. Žembinskas. Kaunas: Medicina Kaplan & Sadock s comprehensive textbook of psychiatry. Ed. Sadock BJ, Sadock VA. 8th ed. Lippincot Williams & Wilkins Ph.G.Janicak et al. Principles nad practice of psychopharmacotherapy. 2nd ed. Baltimore: Williams & Wilkins A. Šiurkutė. Antidepresantai ir normotimikai. Metodiniai nurodymai. Vilnius. 1994, 6. V. Danilevičiūtė. Benzodiazepinai. Vilnius. VU R. Abrams. Electroconvulsove therapy / ed. R. Abrams. 3rd ed. New York: Oxford University Press N.E. Rosenthal. Winter blues: seasonal affective disorder: what it is and how to overcome it. New York: Guilford Press Anthony W., Cohen M., Farkas M. Psichiatrinė reabilitacija. Vilnius

23 7. Žinių ir gebėjimo įvertinimo tvarka: Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktikinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą. 8. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika. 9. Rezidentų vadovai: Algirdas Dembinskas (gydytojas psichiatras, profesorius, praktinio darbo patirtis 40 metų) Vita Danilevičiūtė (gydytoja psichiatrė, docentė, praktinio darbo stažas 25 m.) Alvydas Navickas (gydytojas psichiatras, asistentas, praktinio darbo patirtis 17 metų). 23

24 I. Ciklo pavadinimas: Patologija (elektyvinis ciklas) II. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.) III. Ciklo praktinė dalis: 140 val. Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. 1. Patologijos autopsija 4 val. 2. Biopsiniai ir operacinės medžiagos tyrimai 4 val. 3. Citopatologiniai tyrimai 4 val. 4. Patologijos tyrimų patikimumas 4 val. 5. Kokybės sistema patologijoje ir medicinoje 4 val. IV. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie pagrindinių patologijos tyrimo galimybes, klinikinius, technologinius ir teisinius šios veiklos aspektus. Cikle numatyta penkios temos ir kiekvienai temai skiriama po keturias valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu patologijos centro darbuotojai (dėstytojai) skaito paskaitas. Likusi dalis 140 val. skirta praktiniams užsiėmimams. Praktinę ciklo dalį sudaro: a) ciklo metu rezidentas kartu dėstytojais bei patologijos rezidentais dalyvauja patologijos tyrimų darbo procesuose; b) ciklo metu kiekvienas rezidentas kartu su patologijos rezidentu turi parengti vieną (ar daugiau) klinikinį atvejį rezidentų mokomojoje klinikos-patologijos konferencijoje; c) ciklo metu kiekvienas rezidentas pristato vieną mokslo straipsnį VPC gydytojų konferencijoje ar rezidentų žurnalų klube. Ciklo metu rezidentas privalo išmokti: a) užpildyti paciento pomirtinio tyrimo skyrimo aktą; b) užpildyti medicininį mirties liudijimą; c) užpildyti biopsinės ir citologinės medžiagos siuntimo tirti blanką; d) pasiruošti klinikos-patologijos konferencijai; e) įvertinti patologijos tyrimų patikimumą ir rezultatus terapinių ligų atvejais. 5.1.Temos pavadinimas. Patologijos autopsija. Autopsijos reikšmė šiuolaikinėje medicinoje. Autopsinio tyrimo indikacijos ir skyrimo tvarka. Teisės aktai, reglamentuojantys autopsijų skyrimo ir atlikimo tvarką Lietuvoje. Autopsijos išorinis ir vidinis tyrimas. Autopsijos duomenų dokumentavimas Temos pavadinimas. Biopsiniai ir operacinės medžiagos tyrimai. Esminiai biopsinių tyrimų kokybės rodikliai. Operacinės medžiagos mėginių atrankos histologiniam tyrimui principai. Biopsinio tyrimo duomenų dokumentavimas Temos pavadinimas. Citopatologiniai tyrimai. Esminiai citologinių tyrimų kokybės reikalavimai. Tradicinės ir naujos citologinių tyrimų technologijos. Plonos adatos aspirato tyrimai. Plonasluoksnė citologija. Ląstelių blokas. Gimdos kaklelio atrankinių citologinių tyrimų organizavimo principai. Bethesda klasifikacijos sistema ginekologijoje Temos pavadinimas. Patologijos tyrimų patikimumas. Testo jautrumas ir specifiškumas, jų nustatymas. Testo variacijos tyrimai 24

25 ir statistinė analizė. Patologijos tyrimo (testo) atlikimo fazės ir jų kokybės kontrolė Temos pavadinimas. Kokybės sistema patologijoje ir medicinoje. Procedūrų standartizavimas. Galimi klaidos šaltiniai preanalizinėje, analitinėje ir postanalizinėje testo fazėse. Vidinė ir išorinė kokybės kontrolė. Kokybės kontrolė ir kokybės užtikrinimas. Kokybės gerinimo programa. 6. Pasirenkamas dalykas. 7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas: a) College of American Pathologists. Quality Improvement Manual in Anatomic Pathology.- USA, b) Collins K.A., MD, Hutchins G.M, MD. Autopsy Performanse Reporting. 2nd Edition USA, c) Cotran RS, Kumar V, Collins T. Pathologic basis of diseases, 6th ed., W.B.Saunders, d) LR SAM įsakymas Nr.631 Dėl patologijos tyrimų kokybės reikalavimų tvirtinimo, Vilnius, e) LR SAM Lietuvos medicinos norma MN67: Gydytojas patologas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė., Vilnius, f) Stalioraitytė E, Pangonytė D Pomirtinė širdies ir kraujagyslių ligų bei sindromų diagnostika. Kaunas, g) Žygas A, Jurevičius B. Lavono patologinis anatominis skrodimas, Vilnius, Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka: Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą. 9. Rezidentūros bazė: Valstybinis patologijos centras. 10. Rezidentų vadovai: Arvydas Laurinavičius (gydytojas patologas, docentas, med.m.dr., darbo stažas 18 metų); Aušrinė Barakauskienė (gydytoja patologė, lektorė, med.m.dr., darbo stažas 12 metų); Edvardas Žurauskas (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 12 m.) Raimundas Meškauskas (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 12 m.); Ugnius Mickys (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 10 m.); Donatas Petroška (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 7 metai). 25

26 I. Ciklo pavadinimas: Klinikinė genetika (elektyvinis ciklas) II. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.) III. Ciklo praktinė dalis: 140 val. Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val. 1. Žmogaus ir medicininės genetikos pagrindiniai principai 2 val. 2. Imuninės sistemos ir kraujo genetinės ligos 2 val. 3. Vėžio genetika 2 val. 4. Reprodukcinė genetika 2 val. 5. Širdies ir kraujagyslių sistemos genetinės ligos 2 val. 6. Inkstų ir šlapimo takų genetinės ligos 2 val. 7. Virškinimo ir kvėpavimo sistemos genetinės ligos 2 val. 8. Nervų sistemos ir psichikos genetinės ligos 2 val. 9. Endokrininės sistemos genetinės ligos 2 val. 10. Paveldimos medžiagų apykaitos ligos 2 val. IV. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai. Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie įvairių žmogaus sistemų, organų genetines ligas, jų diagnostiką, stebėjimo ir gydymo principus. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama po dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Žmogaus ir medicininės genetikos katedros darbuotojai skaito paskaitas. Likusi dalis 140 val. skirta praktiniams užsiėmimams. Praktinę ciklo dalį sudaro: a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jų interpretacija, braižomi ir analizuojami genealoginiai medžiai; b) dalyvavimas genetinėje konsultacijoje, medicininių dokumentų pildymas (pvz., genealoginio medžio braižymas); c) pacientų sindromologinė analizė, naudojant bioinformatikos sistemas. Ciklo metu rezidentas privalo išmokti: a) vertinti paciento fenotipą; b) indikacijas genetiniam konsultavimui; c) suprasti ir interpretuoti genetinių tyrimų rezultatus bei šių tyrimų indikacijas; d) nubraižyti ir analizuoti genealoginį medį; e) naudotis bioinformatikos sistemomis Temos pavadinimas. Žmogaus ir medicininės genetikos pagrindiniai principai Nuo genetikos iki genomikos. Žmogaus genomo projektas ir praktiniai šio projekto taikymai. Genetika ir profilaktinė medicina. Genai ir chromosomos. Paveldėjimo tipai. Bioetika. Terminologija klinikinėje genetikoje. Tyrimai genetikoje. Kompleksinių ligų genetika Temos pavadinimas. Imuninės sistemos ir kraujo genetinės ligos Fagocitų funkcijos sutrikimų ligos: lėtinė granuliomatozinė liga, G6PD stoka, Chediak Higashi sindromas, Job sindromas, mieloperoksidazės stoka, įgimta neutropenija. B ląstelių ligos: įgimti imunodeficitai. T ląstelių ligos: DiGeorge sindromas. Kombinuoti imunodeficitai. Komplemento funkcijų sutrikimų ligos. Eritrocitų funkcijų sutrikimų ligos: Blackfan Diamond sindromas, Fanconi anemija, eritrocitų membranų funkcijų sutrikimų ligos, eritrocitų metabolizmo sutrikimų ligos 26