1 lentelė. Praktinio mokymo patyrimas. 2 lentelė. Studentų pozityvūs/negatyvūs potyriai.

Transcription

1 168 versitetas: švietėjiška ir sveikatinimo veikla su mokiniais, turinčiais fizinę negalią. Projektas vyko 2010 m. spalio lapkričio mėn. Projekto metu studentai galėjo ugdyti ir įvertinti savo praktinius gebėjimus dirbdami su skirtingo amžiaus neįgaliais vaikais:10 Veršvų vidurinės mokyklos specialiųjų poreikių mokinių; 54 Kauno specialiosios internatinės mokyklos neįgalūs mokiniai. Užsiėmimuose dalyvavo ir/ar juos stebėjo įvairūs žmonės pagal: amžių (moksleiviai iki 13 m., per 13 m., pedagogai, tėvai); neįgalumo lygį (fizinį, psichinį); socialinį sluoksnį (moksleiviai, pedagogai, tėvai). Pasibaigus projektui, įvertinome refleksijas dalyvavusių studentų: kineziterapijos studijų programos I kurso 4 ir II kurso 16, ergoterapijos studijų programos I kurso - 5. Norint parengti studentą savo srities specialistu reikia sudaryti sąlygas jam mokytis iš savo patirties, tapti savo veiklos tyrėju. Lotyniškai reflexio atsigręžimas, atsispindėjimas. Tai proto asigręžimas į savo aktus; kurio nors sprendimo kritiškas analizavimas. Refleksija - gilus tam tikro dalyko apmąstymas, patirtis, idėja, tikslas arba spontaniška reakcija, kad pilnai suvoktume dalyko svarbą. Apmąstymas yra procesas, kurio pagalba iš žmogiškosios patirties kyla prasmės klausimas. Refleksijos rezultatas gali būti nauji įgūdžiai, naujos žinios, naujas supratimas. Šių naujų dalykų derinimas su jau turimu suvokimu, įgūdžiais, savybėmis bei požiūriais lemia aukštesnės kokybės profesinę veiklą. Refleksija yra procesas, per kurį profesinė patirtis pereina į mokymąsi, mokymasis į profesinį ir asmeninį tobulėjimą, o šis virsta kokybiškesne profesine veikla [14]. Praktinė refleksija taikoma mokymuisi, tikslu didinti profesinę kompetenciją, taip pat kurti tobulesnį studijų procesą. Studentų patirties panaudojimo ir jos analizės klausimai ugdymo procese aktualizuojami daugelio užsienio [3,8,11,12] ir Lietuvos mokslininkų [2,5] darbuose. Refleksija čia įvardijama kaip svarbus mokymo(si) metodas, siekiant ugdymo tikslų. Refleksija studijų procese padeda studentui stebėti save, keisti savo veiklos tikslus, struktūrą, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis bei kitais informacijos šaltiniais, nagrinėti savo veiklos arba mokymosi pasiekimus ir trūkumus [6]. Refleksija edukacinio proceso metu turi įtakos kokybiniam asmenybės profesiniam tobulėjimui bei profesinio tapatumo vystymuisi. Refleksijos proceso metu sustiprinama savityra ir savižina tai savo minčių, jausmų, požiūrių, vertybių atpažinimas, permąstymas ir analizavimas [8]. Pagalbą teikiančiose profesijose yra svarbios trys viena kitą papildančios žinių sritys: žinojimas kodėl (individo motyvacijos ir tapatybės refleksija); žinojimas kaip (individų įgūdžiai ir ekspertiškumo refleksija); žinojimas kam (individo santykių ir viešosios nuomonės refleksija). Refleksijos pagalba galimas nuolatinis patirties, gaunamos atliekant tam tikrą veiklą, vertinimas. Tai lyg naujų žinių kūrimo priemonė, praeities veiksmų ir sprendimų analizė, galimų ateities tendencijų nustatymas, remiantis turimomis žiniomis. Refleksija konstruktyvi, kai esame atviri savo patirčiai, jausmams. Svarbu leisti sau įvardinti tiek malonius, tiek nemalonius dalykus. Svarbu priimti ir tuos jausmus, kurie laikomi nemaloniais. Tik tuomet galima kontroliuoti savo elgesį, nes išstumti jausmai tampa neracionalaus, nekontroliuojamo elgesio šaltiniu. TYRIMO DUOMENYS IR JŲ APTARIMAS Kokybinės turinio analizės rezultatai padėjo įžvelgti, kaip veikia studentų praktinių įgūdžių ugdymą paslaugų teikimas socialiai pažeidžiamoms žmonių grupėms. Tyrimo metu gauti duomenys buvo sugrupuoti į dvi kategorijas: studentų praktinio mokymo patyrimus; išgyvenimus/potyrius. Tyrimo duomenimis paaiškėjo, kad nauja patirtis yra vertinga profesiniame lygmenyje: studentai gali susipažinti realioje praktikoje su neįgaliais pacientais (1 len- 1 lentelė. Praktinio mokymo patyrimas. 2 lentelė. Studentų pozityvūs/negatyvūs potyriai.

2 169 telė).asmeninių klientų poreikių tenkinimo lygmenyje studentai gali įvertinti profesinio bendravimo svarbą ir ypatumus su kitokiais klientais. Kai kurių studentų nuomonė apie neįgalių žmonių poreikius atspindi dalies visuomenės nuostatas, ribojančias neįgalių asmenų gyvenimo kokybės gerinimą.studentai teigiamai vertina užsiėmimus, kuriuose jie gali pademonstruoti praktinius ir bendravimo įgūdžius. Studentams buvo pateiktas klausimas Kokius emocinius jausmus išgyvenote bendraujant su neįgaliuoju? (2 lentelė). Jausmus, kuriuos išgyvena būsimi specialistai, bendraudami su negalią turinčiu asmeniu, padėjo identifikuoti kokybinis turinio (content) analizės metodas. Atsakymų turinys buvo konceptualizuojamas turinio analizės pagalba, išskiriant kategorijas, kurių teiginius sieja semantinio (prasminio) panašumo kriterijus. Nemaža dalis studentų, bendraudami su negalią turinčiu asmeniu, išgyvena emocinę įtampą, gailestį. Nors minėti jausmai ir neatskleidžia negatyvaus požiūrio į negalią turintį asmenį, tačiau jie sąlyginai akcentuoja, jog negalią turintis žmogus yra kitoks nei personalas ar kiti pacientai. Tai iliustruoja šie pavyzdžiai: Jaučiausi įsitempusi ; Sunku buvo bendrauti. Teko rinkti žodžius ; Kartais norėjosi išvengti bendravimo (3 lentelė). Gailestis natūrali žmogaus reakcija. Tačiau kyla klausimas, kiek profesionalus medikas, reabilitacinės komandos narys, turėtų atvirai rodyti gailestį. Todėl palankiai mokymosi sąveikai palaikyti labai svarbus grįžtamasis ryšys. Grįžtamasis ryšys palaiko vidinę mokymosi motyvaciją ir tęstinumą, tai mokymosi procesas abiem studijų proceso dalyviams (studentui ir dėstytojui), nes aktyvina abu proceso dalyvius, provokuoja klausimų formulavimą bei argumentavimą, padeda daugiau sužinoti apie mokymosi sėkmes ir kliūtis [9]. Studentai refleksijose pabrėžė savo asmenines silpnąsias savybes, ypač nepasitikėjimą savimi ir per didelį emocionalumą, nemokėjimą valdyti streso. Nepasitikėjimas savimi atsirasdavo dėl menkos studentų 3 lentelė. Studentų išgyvenami jausmai bendraujant su negalią turinčiu asmeniu. praktinės patirties, įgūdžių (ypač bendravimo, veiklos organizavimo, problemų sprendimo, konfliktų valdymo) stokos. Studentai teigė, kad jiems sunkumų praktikos metu kėlė per didelis jų vidinis nerimas. Be abejo, darbas su sergančiu ir dar neįgaliu žmogumi reikalauja aukšto emocinio intelekto, o ypač emocinio atsparumo, kadangi emocijos, išgyvenamos bendraujant su klientais, vienaip arba kitaip paveikia santykius su jais ir atitinkamai koreguoja požiūrį ir nuostatas į juos. Kita vertus, tai rodo ir supervizijų poreikį [7]. Supervizija studentui padeda įveikti sudėtingas profesines situacijas, nagrinėti probleminius atvejus, apmąstyti savo patyrimą, profesinį vaidmenį, kritiškai pažvelgti į savo darbą, geriau save pažinti, gauti grįžtamąjį ryšį, palengvinti psichologinį krūvį, gilintis į profesinę veiklą, tobulinti savo profesinius gebėjimus, ypač diagnozavimo, problemų sprendimo, komunikacinius ir kt. Pastaruoju laiku rodoma didelė iniciatyva neįgaliųjų žmonių integracijai. Pakankamai parengta įstatyminė negalią turinčių asmenų integracinius procesus į visuomenę reguliuojanti teisinė bazė. Tačiau čia išryškėja egzistuojanti takoskyra tarp šių norminių dokumentų ir realybės. Negalią turintys asmenys kasdien susiduria su neigiamomis aplinkinių nuostatomis. Mūsų šalyje vis bandomos tyrinėti negalią turinčių asmenų sveikatos problemos, jiems skirtų paslaugų prieinamumo kliūtys. Tačiau stokojama tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjamas sveikatos priežiūros specialisto vaidmuo. Užsienio šalių patirtis rodo, jog šios socialinės grupės asmenys dažnai negauna reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, o personalas stokoja žinių apie negalią turinčių asmenų sveikatos palaikymą, bendravimą. Atliktas tyrimas apie būsimų specialistų požiūrį ir pasirengimą darbui su negalią turinčiais pacientais parodė, jog būsimų kineziterapeutų/ergoterapeutų žinių poreikis apie negalią turinčių pacientų vidinį ir socialinį pasaulį yra pakankamai didelis. Tai atspindi studentų kokybiniai apklausos rezultatai, išryškinantys nemažos dalies studentų klinikinį požiūrį į negalės fenomeną bei baimę realioje profesinėje veikloje sutikti negalią turinčius pacientus. IŠVADOS 1. Paskutiniu metu, kintant visuomenės demografinei padėčiai, vykstant sveikatos priežiūros sistemos globalizacijai, vis didėja reikalavimai, keliami sveikatos priežiūros paslaugų sistemai ir sveikatos priežiūrą vykdančių specialistų kompetencijoms. Šiai kaitai įtakos turi ir kintanti žmogaus sveikatos samprata, kurią lemia biomedicininės paradigmos virsmas socialine ir ekolo-

3 170 gine, o tai lemia kineziterapeutų/ergoterapeutų veiklos, taip pat ir jų profesinio rengimo kaitą. 2. Ergoterapijos/kineziterapijos nuolatinių studijų studentų praktikas su būdingu nuoseklumu: nuo stebėjimo ir pažinimo per bandymą ir tyrinėjimą iki savarankiško darbo ir refleksijos papildė praktika su įvairią fizinę negalią turinčiais vaikais. 3. Studentai įgavo naujos patirties, įgijo daugiau praktinių įgūdžių, atliekant ergoterapijos ir kineziterapijos veiksmus nespecializuotose darbo vietose, galėjo tobulinti profesinio bendravimo įgūdžius. 4. Studentai įgijo pasitikėjimo savo gebėjimais profesinėje veikloje, sustiprino požiūrį į ergoterapijos/ kineziterapijos paslaugas kaip į vieną iš sudedamųjų gyvenimo kokybės dalių, kuri yra svarbi ir gali būti prieinama įvairių socialinių grupių atstovams. Siūlymas: galima būtų pagalvoti apie mentoriaus kvalifikacijos įvedimą. Visi suinteresuoti skirtingų kvalifikacijų specialistai (priimantys į profesinės veiklos praktikas studentus) turėtų išklausyti kursą, per kurį būtų kritiškai studijuojamas, modeliuojamas ir analizuojamas mentoriaus vaidmuo, antraip studentai tik atkartos arba multiplikuos mentoriaus idėjas ir ugdymo metodus, išvengdami naujų ugdymo metodų plėtros. Literatūra 1. Baranauskienė R. Reflektyvaus studijų modelio ypatumai mokymosi kontekste. ŠU Socialiniai mokslai, 2000; 5(26): Bubnys R. Reflektyvus mokymasis kaip edukacinis fenomenas ugdant specialiuosius pedagogus aukštojoje mokykloje. Daktaro disertacija. Šiauliai: Šiaulių universitetas, Boud D, Keough R, Walker D. Reflection: Turning Experience into Learning. London: Kogan Page Dirgėlienė I., Kiaunytė A. Praktika rengiant socialinius darbuotojus: Klaipėdos universiteto patirtis. Studijų knyga. Klaipėda, Jucevičienė P. Mokymasis aukštajame moksle: dėstytojas kaip besimokantysis. Socialiniai mokslai, 2006; 3(53): Jucevičienė P. Mokymosi visą gyvenimą įgyvendinimo strategija pedagogų kvalifikacijos tobulinimas: tarptautinė konferencija, straipsnių ir pranešimų rinkinys. Vilnius: Versus aureus, Kondratavičienė V., Sajienė L. Praktinio mokymo realioje darbo vietoje modernizavimo vertinimas: studentų požiūrio tyrimas. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos 2007; Osterman F, Kottkamp B. Reflective Practice for Educators. Professional Development to Improve Student Learning. California: Corwin Press Petrauskienė A. Mokymąsi vystantis vertinimas sumuojamojo ir formuojančiojo vertinimų sąveika kaip mokymosi tęstinumą ir kaitą sąlygojanti prielaida. Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai: sandūra ir sąveika, 2008; 4(1): Piščalkienė V. Būsimų slaugytojų požiūris ir pasirengimas negalią turinčių pacientų grupių atžvilgiu. Sveikatos mokslai, 2010; 3: Pollard A. Refleksyvusis mokymas: veiksminga ir duomenimis paremta profesinė praktika. Vilnius: Garnelis, Ramsty SH. Reflecting on the Future Education in the Third Millennium. Curriculum and Teaching Dialogue 2003; 5(2): Ruškus J. Negalės fenomenas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, Shelton K. Galvojant apie refleksiją. Rankraštinė medžiaga. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, Profesinio rengimo studijų centras, THE FEATURES OF STUDENTS PRACTICAL WORK AND COMMUNICATION SKILLS IN WORKING WITH CHILDREN WITH PHYSICAL DISABILITIES Ramunė Česnauskienė, Milda Gintilienė Summary Key words: study practice, students experience, reflection, supervision. The paper discusses an opportunity of practical skills development of Kaunas College Health Care Faculty students of occupational therapy and physiotherapy study programe s to the integration of services to socially vulnerable population groups in the learning process, in conjunction with the social partnership and dispersion. The study was carried out in Kaunas College. Physiotherapy and Occupational therapy targeted speciality students participated in the project of the association Šviesuva Šviesuva Children s University: The educational and health activities with children with physical disabilities During the project, students could develop and evaluate their practical skills while working with disabled children of different ages. Students had access to actual practice with disabled clients, who are very different from the normal customer experience, had gained the experience to adapt and work in non-specialized terms, could assess the significance and professional communication features while dealing with disadvantaged groups younger clients. The opinion of some students about the needs of people with disabilities complied with the provisions of the public limiting the quality of life improvement in order to help them integrate into schoolchildren and students communities to be competitive in a labor market. Students welcomed the activities in which they could demonstrate and develop practical and communication skills. Correspondence to: milda.gintiliene@fc.kauko.lt Gauta

4 ISSN SVEIKATOS MOKSLAI 2011, Volume 21, Number 5, p SLAUGA 171 AKUŠERIŲ PASITENKINIMO DARBU POREIKIAI VIRGINIJA STANKEVIČIŪTĖ, EGLĖ MACHTEJEVIENĖ, NATALIJA SKOROBOGATOVA, MINDAUGAS KLIUČINSKAS Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas Raktažodžiai: akušerė, pasitenkinimas darbu, motyvacija. Santrauka Ištirti akušerių pasitenkinimo darbu poreikiai. Tyrimas atliktas X Kauno miesto ligoninės A, B ir C skyriuose, vykdant anoniminę anketinę apklausą. Nustatyta, kad labiausiai darbu patenkintos B (72,1 proc.) ir C (71 proc.) skyriaus akušerės, turinčios trumpiausią darbo stažą. Neigiamos su profesine veikla patiriamos emocijos ir patiriamas stresas darbe labiausiai būdingas A skyriaus akušerėms, kurios mikroklimatą, esantį jų skyriuje, vertino blogiausiai. Išvados. Akušerės, patenkintos savo profesija, yra labiau patenkintos darbu nei tos akušerės, kurios savo profesija patenkintos tik iš dalies. Tarp akušerių pasitenkinimo darbu ir santykių kolektyve bei galimybės priimti savarankiškus sprendimus yra tiesioginis teigiamas ryšys: kuo geresni santykiai kolektyve ir kuo didesnė akušerių galimybė priimti savarankiškus sprendimus, tuo didesnis akušerių pasitenkinimas darbu (p<0,05). Svarbiausi motyvai, skatinantys akušeres geriau dirbti, yra didesnis atlyginimas ir gera komanda darbe. ĮVADAS Pasitenkinimas darbu tai kiekvieno žmogaus individualaus poreikių tenkinimo laipsnis darbinėje veikloje, teigiama ir neigiama reakcija bei požiūris į savo darbą. Pasitenkinimas yra kintantis rodiklis, kuris rodo, kaip žmonės vertina savo darbą. Dažniausiai vertinami pa - sitenkinimo aspektai: atlyginimas, karjeros galimybės, socialinės garantijos, santykiai su vadovybe, bendradarbiais, darbo sąlygos, komunikacija, saugumas. Slaugos specialisto pasitenkinimas įvairiais darbo aspektais ir jį supančios aplinkos veiksniais sąlygoja pasitenkinimą darbu, jo entuziazmą, nuoširdumą dirbant, norą keistis, tobulėti, priimti naujoves ir dalyvauti jas įgyvendinant. TYRIMO METODIKA Tyrimui atlikti buvo gautas Kauno medicinos univerrsiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BC SL Žurnalo tinklalapis: (N) 114. Tyrimas atliktas Kauno miesto X ligoninėje 2010 m. Apklausoje dalyvavo akušerės, dirbančios Moterų konsultacijos (A), Gimdymo (B) bei Akušerijos (C) skyriuose. Į tyrimą įtrauktos visos tyrimo laikotarpiu A, B ir C skyriuose dirbusios akušerės, kurios turėjo ne mažesnį nei vienerių metų darbo stažą. Apklausoje dalyvavo 68 akušerės. Pradedant tyrimą, kiekvieno skyriaus slaugos personalo susirinkimuose buvo paaiškintas tyrimo tikslas bei tyrimo eiga. Duomenų rinkimui sukurta anketa, kurią sudarė 24 įvairius pasitenkinimo darbu poreikius atspindintys klausimai. Užpildytos anonominės anketos surinktos į specialią uždarą dėžę. Į anketos klausimus atsakė 15 (22 proc.) A skyriaus akušerių, B skyriaus 22 (32,4 proc.) ir C skyriaus 31 (45,6 proc.) akušerė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 13.0 statistine programa, apskaičiuoti imties požymių vidurkiai, standartinės paklaidos. Statistinių ryšių stiprumui įvertinti taikytas chi kvadrato (χ 2 ) kriterijus. Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Hipotezės apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, patikimais), kai programos apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. TYRIMO REZULTATAI Didžiosios dalies tyrime dalyvavusių akušerių (52,9 proc.) amžius pasiskirstė nuo 36 iki 45 m. (1 pav.), įgijusios aukštąjį neuniversitetinį profesinio akušerijos bakalauro išsilavinimą (2 pav.) ir turinčios iki 26 m. darbo stažą (3 pav.). Darbe teigiamas emocijas, susijusias su profesija, patiria 85,3 proc. akušerių (4 pav.), patenkintos savo darbu yra didžioji dalis respondenčių (5 pav.). Į klausimą Ar pasirinktumėte akušerės profesiją, jeigu vėl reikėtų rinktis?, dauguma akušerių atsakė, kad norėtų (69,1proc.) ją vėl pasirinkti. Bendras pasitenkinijmo darbu vidurkis yra 7,5 ±1,9 balo. Rasti skirtumai tarp skyrių vertinant bendrą akušerių pasitenkinimą darbu statistiškai reikšmingi (p=0,03) (7pav.) Labai svarbus veiksnys, turintis įtaką bendram pasitenkinimui darbu, yra darbo aplinkos mikroklimatas, gydytojų pripažinimas, profesinis autonomiškumas ir komandinis darbas. Adresas susirašinėti: Eglė Machtejevienė, el.p: egle_macht@yahoo.com

5 172 1pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes. 4 pav. Profesinės veiklos sukeliamos emocijos (χ²=14,383, df=6, p=0,026). 2 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal išsilavinimą (χ²=8,510, df=4, p=0,07). 5 pav. Pasitenkinimas akušerės darbu (χ²=3,291, df=2, p=0,19). 3 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal darbo stažą. Analizuojant skyriuose darbinius santykius tarp akušerių ir gydytojų akušerių ginekologų, galima teigti, kad dauguma akušerių abejoja, ar gydytojai vertina jų darbą, žinias ir įgūdžius (8 pav.) ir tik kartais linkę galvoti, kad laiko jas savo komandos narėmis (9 pav.). Tyrime nustatyta, kad kuo mažesnį gydytojų 6 pav. Respondenčių atsakymai į klausimą Ar rekomenduotumėte kitoms kolegėms pasirinkti akušerės profesiją? (χ²=8,033, df=4, p=0,09). pripažinimą jaučia akušerės, tuo žemesnis yra jų bendras pasitenkinimas darbu. Akušerių, nurodžiusių, kad jaučia gydytojų pripažinimą, bendras pasitenkinimas yra 8,0 balai. Tų akušerių, kurios nejaučia gydytojų

6 173 pripažinimo bendras pasitenkinimas darbu yra 5,0 balai. Išnagrinėjus motyvuojančių geriau dirbti veiksnių pasiskirstymą, didžioji dalis akušerių 48,5 proc. nurodė pagrindiniu motyvatoriumi didesnį atlyginimą ir gerą darbo komandą (21,1proc.) (10 pav.). apie organizaciją, padėti kitiems ir atlikti daugiau nei paprastai iš jų tikimasi [2]. Mūsų tyrimo duomenimis, akušerės, patenkintos savo profesija, nurodė didesnį ben- REZULTATŲ APTARIMAS Įvertinus atlikto tyrimo duomenis ir išanalizavus gautus rezultatus galima teigti, kad akušerių bendro pasitenkinimo darbu vidurkis yra didesnis nei vidutinis - 7,5 balo. Šis tyrimas patvirtina statistiškai reikšmingą ryšį tarp pasitenkinimo profesija ir bendro pasitenkinimo darbu (p=0,002). Didelė profesinio pasitenkinimo įtaka bendram pasitenkinimui darbu išryškėjo V. Grikienės (2009) atliktame tyrime. Slaugos specialistai, kurie didžiuojasi savo specialybe, turi didesnį pasitenkinimą darbu ir atvirkščiai. Ji nurodo, kad patenkintos darbu ir savo profesija slaugytojos labiau linkusios teigiamai kalbėti 7 pav. Bendras akušerių pasitenkinimas darbu balais (p=0,03). 9 pav. Akušerių nuomonė apie komandinį darbą (χ²=10,758, df =4, p=0,029). 8 pav. Akušerių vertinimas, ar gydytojai gerbia jų darbą, žinias ir įgūdžius (χ²=9,727, df=6, p=0,137). 10 pav. Motyvų, skatinančių akušerės geriau dirbti, pasiskirstymas.

7 174 drą pasitenkinimą darbu 8,2 balo, turinčios mažesnį pasitenkinimą profesija nurodo mažesnį bendrą pasitenkinimą darbu 6,2 balo (p=0,001). V. Grikienė taip pat pastebi savo darbe, kad patenkintos savo profesija slaugytojos turi mažiau ketinimų keisti savo darbo vietą ar profesiją nei nepatenkintos savo darbu slaugytojos (p<0,001) [2]. Atlikus duomenų analizę, paaiškėjo, kad 94,1 proc. respondenčių keisti darbo neketina, nes jų didžioji dalis 66,2 proc. turi aukštą pasitenkinimą savo profesija. Atliktas tyrimas parodė žemesnį pasitenkinimą darbu respondenčių grupėje, kurios turi darbo stažą nuo 16 iki 25 metų, respondenčių turinčių mažesnį arba didesnį darbo stažą bendras pasitenkinimas darbu yra aukštesnis. Bendro pasitenkinimo priklausomumą nuo darbo stažo taip pat nurodo savo tyrime S. Alves (2005). Ji pažymi, kad paprastai nauji darbuotojai būna labiau patenkinti darbu todėl, kad ankstyvuoju periodu darbuotojas yra labiau skatinamas, jis įgyja naujų įgūdžių, atsiranda naujų galimybių. Be to, darbas gali pasirodyti patrauklus dėlto, kad jis yra naujas. Po kelerių darbo metų pasitenkinimas dažnai sumažėja, o to priežastimi būna atsiradęs jausmas, kad darbuotojas nedaro pažangos taip greitai, kaip jis norėtų. Pasitenkinimas darbu pradeda augti vėl po kelerių darbo metų, ir nuo to laiko jis tik didėja. Manoma, kad pasitenkinimas darbu didesnis, kai darbuotojas turi mažai, arba daug patirties, o kai vidutiniškai, pasitenkinimas darbu yra mažesnis [4]. S.Žukienė (2008), tirdama anestezisčių pasitenkinimą darbu, nustatė, kad žemiausias pasitenkinimas darbu yra respondenčių grupėje, kurių darbo stažas metų [3]. Tyrėjai T. Flanagan ir N. Flanagan (2002) pažymi, kad nemažą įtaką pasitenkinimui darbu turi darbo krūvis. Jeigu jis yra didelis arba jo dydis yra sunkiai prognozuojamas, tai gali sukelti didelį stresą slaugos specialistui, nes trukdo savo pareigas atlikti kokybiškai. Be to, didelis darbo krūvis darbuotoją išsekina fiziškai [5]. L.Curtin taip pat aprašo pasitenkinimo darbu ryšį su darbo krūviu. Ji teigia, kad didelis darbo krūvis taip pat neigiamai veikia atliekamų slaugos paslaugų kokybę bei gali mažinti slaugytojų savarankiškumą teikiant slaugos paslaugas [6]. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 41,2 proc. visų respondenčių nurodė turinčios didelį darbo krūvį ir 38,2 proc. turinčios jį kartais didelį. Rasti skirtumai tarp skyrių yra statistiškai nereikšmingi, tai rodo panašią situaciją visuose trijuose skyriuose. Kitas ne mažiau svarbus veiksnys, įtakus akušerių pasitenkinimui darbu, yra darbo užmokestis. Tyrimo metu nustatyta, kad didžioji dalis 64,7 proc. respondenčių nepatenkintos gaunamu atlyginimu ir tik 4,4 proc. pažymėjo, kad jas tenkina gaunamas atlyginimas. Panašius rezultatus pateikia Torunn Bjork (2007), tiriant Norvegijos slaugytojų pasitenkinimą įvairiais darbo aspektais. Ji teigia, kad slaugytojų pasitenkinimas darbu susijęs su gaunamu darbo užmokesčiu (p=0,05) [7]. S. Žukienė (2008), tirianti anestezisčių pasitenkinimą darbu veiksnius, nustatė, kad tik 3 5 proc. visų respondenčių yra patenkintos gaunamu atlyginimu [3]. Neturėjimas pastovios darbo vietos (rotacija) sukelia stresą dirbančiam personalui. Šio streso priežastis siejasi su pasikeičiančia aplinka ir besikeičiančiais bendradarbiais. Rotacija dažnai sukelia nepasitenkinimą vadovais. S. Žukienė savo tyrime (2008) nurodo statistiškai reikšmingą ryšį tarp rotacijos ir patiriamo streso (p<0,05) [3]. 44,1 proc. mūsų tyrime dalyvavusių respondenčių neturi pastovios darbo vietos, didžioji dalis iš jų 74,2 proc. dirba C skyriuje. Paaiškėjo, kad šiame skyriuje 45,2 proc. respondenčių abejoja, ar yra patenkintos vadovavimo kokybe ir 9,7 proc. respondenčių nepatenkintos esama vadovavimo kokybe. Labai didelę reikšmę akušerių pasitenkinimui darbu turi galimybė savarankiškai priimti sprendimus (autonomiškumas) dirbant su nėščiąja bei gimdyve. Savarankiškumą, kaip vieną iš svarbiausių veiksnių, apsprendžiantį slaugos personalo pasitenkinimą profesija, nurodo savo straipsnyje Mrayyan (2004). Ji teigia, kad nepasitenkinimas darbu gali kilti dėl pagarbos trūkumo iš kolegų, neadekvačių galimybių tobulėti, nepriklausomybės ir laisvės trūkumo pacientų priežiūroje. 31 proc. Mrayyan tyrime dalyvavusių slaugytojų nurodė, kad turi pakankamai savarankiškumo priimant sprendimus, susijusius su profesine veikla. Daugelių tyrimų rezultatai rodo, kad savarankiškumas yra esminis faktorius slaugytojų pasitenkinimui darbu ir jų kaitai. Savarankiškumo stoka ir galimybių realizuoti savo sugebėjimus darbe neturėjimas lemia didelį nepasitenkinimą darbu [8]. Atlikus tyrimo rezultatų analizę matyti, kad visų trijų skyrių akušerės retai turi galimybę priimti sprendimus savarankiškai, jos sudaro 64,7 proc. visų respondenčių. Dažniausiai savarankiškai dirba B skyriaus (Gimdymo) akušerės 31,8 proc., rečiausiai savarankiškai sprendimus turi galimybę priimti C skyriaus (Akušerijos) 12,9 proc. S. Žukienės (2008) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 57 proc. slaugytojų retai turi galimybę priimti savarankiškus sprendimus [3]. 67,6 proc. mūsų tyrime dalyvavusių akušerių pabrėžė, kad norėtų didesnio savarankiškumo priimant sprendimus. Atlikus tyrimo rezultatų analizę išryškėjo, kad pakankamai didelę įtaką akušerių pasitenkinimui darbu turi

8 175 gydytojų pripažinimas ir akušerės laikymas komandos nariu. 54,4 proc. mūsų tyrimo respondenčių pažymi, kad gydytojai tik kartais laiko jas komandos narėmis ir net 64,7 proc. abejoja, ar gydytojai gerbia jų darbą, žinias ir įgūdžius. M.Mrayyan (2004) teigia, kad 264 iš 317 slaugytojų, dalyvavusių jos tyrime, nurodė gydytojų įvertinimą, kaip vieną iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos jų pasitenkinimui darbu bei skatinančiu savarankiškumą priimant sprendimus [8]. Nemažą įtaką pasitenkinimui darbu turi psichologinė darbo aplinka, tai akcentuoja ir kitų šalių tyrėjai. Torunn Bjork (2007) teigia, kad kolegialūs tarpusavio slaugos personalo santykiai skatina didesnį pasitenkinimą darbu, tyrime dalyvavusios Norvegijos slaugytojos šį darbo aspektą paminėjo tarp penkių svarbiausių [7]. A. Blaževičienė (2005) teigia, kad geri kolektyvinai santykiai turi didesnę įtaką pasitenkinimui darbu negu atlyginimas (p<0,05) [1]. S. Dunn ir kt. (2005) savo tyrime pažymi, kad slaugytojų santykiai su kitų skyrių viduriniu medicinos personalu turi didelę įtaką pasitenkinimui darbu ir kokybiškam slaugytojų darbui [9]. Kiekvieną kolektyvą sudaro žmonės (komanda), kurie siekia bendrų tikslų. Koks bus šios komandos darbo rezultatas, priklauso nuo to, kaip jos nariai sugebės tarpusavyje bendrauti ne tik dalykiniu, bet ir emociniu lygmeniu. Mūsų tyrime didžioji dalis 67,6 proc. dalyvavusių akušerių pastebi, kad tarpusavio santykiai bei santykiai su kitų skyrių personalu yra vidutiniški. Akušerių pasitenkinimo darbu didinimas turi teigiamą poveikį ne tik akušerėms asmeniškai, bet ir organizacijos gerovei bei sveikatos rezultatams. IŠVADOS 1. Labiausiai darbu patenkintos B (72,1 proc.) ir C (71 proc.) skyriaus akušerės ir turinčios trumpiausią darbo stažą. Neigiamos su profesine veikla patiriamos emocijos ir patiriamas stresas darbe labiausiai būdingas A skyriaus akušerėms, kurios mikroklimatą skyriuje taip pat vertino blogiausiai. Statistiškai reikšmingai mažiausia A skyriaus akušerių dalis rinktųsi akušerės profesiją iš naujo bei mažiausiai rekomenduotų kitoms kolegėms pasirinkti akušerės profesiją. Statistikai reikšmingai didesnė A skyriaus akušerių dalis yra nepatenkinta komandiniu darbu, lyginant su B ir C skyriais. 2. Akušerės, patenkintos savo profesija, yra labiau patenkintos darbu nei tos akušerės, kurios savo profesija patenkintos tik iš dalies. Akušerės, iš dalies patenkintos gaunamu atlyginimu, yra reikšmingai labiau patenkintos darbu negu tos, kurios atlyginimu nėra patenkintos. Tarp akušerių pasitenkinimo darbu ir santykių kolektyve bei galimybės priimti savarankiškus sprendimus egzistuoja tiesioginis teigiamas ryšys: kuo geresni santykiai kolektyve ir kuo didesnė akušerių galimybė priimti savarankiškus sprendimus, tuo didesnis akušerių pasitenkinimas darbu (atitinkamai - r=0,311; p=0,01 ir r=0,293; p=0,01). 3. Svarbiausias motyvas, skatinantis akušeres geriau dirbti, yra didesnis atlyginimas (48,5 proc.) ir gera komandinis darbas (21,1 proc.). Literatūra 1. Blaževičienė A. Slaugytojų pasitenkinimas darbu ir jam įtakos turintys veiksniai. Magistro tezės. KMU- Kaunas, Grikienė V. Profesinio pasitenkinimo veiksniai ir jų grįžtamasis ryšys su bendruomenės slaugytojų pasitenkinimu darbu. Medicinos teorija ir praktika 2009; 15 (4): Žukienė S. Slaugytojų anestezisčių pasitenkinimas darbu ir jį įtakojantys veiksniai. Magistro tezės. KMU. Kaunas, 2008; Alves S. A study of occupational atress, scope of practice, and collaboration in nurse anesthetists practicing in anesthesia care team settings. AANA Journal 2005; 73(6): Flanagan N, Flanagan T. An analysis of the relationship between job satisfaction and job stress in correctional nuries. Research in Nursing & Health 2002; 25: Curtin L. Hot issues in healthcare: safety, quality and Professional discipline. Seminars for Nurse Managers 2000; 8: Torunn Bjork I, Samdal G, Hansen B, Torstad S, Hamilton G. Job satisfaction in a Norwegian population of nurses: A questionnaire survey. International Juornal of Nursing Studies 2007; 44: Mrayyan M. Nurses autonomy: influence of nurse managers actions. Juornal of Advanced nursing 2004; 45(3): Dunn S, Wilson B, Esterman A. Perceptions of working as a nurse in an acute care setting. Journal of Nursing Management 2005; 13: ASPECTS OF MIDWIFE JOB SATISFACTION Virginija Stankevičiūtė, Eglė Machtejevienė, Natalija Skorobogatova, Mindaugas Kliučinskas Summary Key words: midwife, job satisfaction, motivation. Aim of research: to determine aspects of midwife job satisfaction. Results and conclusions. Biggest midwives job satisfaction was found at unit B (72,1 percent) and unit C (71 percent) for midwives who have shortest job experience. Negative emotions and stress, related with midwifes profession, mostly typical to midwives from A unit, who unite microclimate evaluate worst. Statistically significant smaller part of midwives from A unit would not choose profession of midwife for themselves and would not recommend for others. Statistically significant bigger part of midwives from A unit are not satisfied with team work at the unite, compare with midwives from B and C unit. Midwives who are satisfied with profession are more satisfied with job compare with midwives who are satisfied with profession partly. There are direct relations between midwife satisfaction with work, relationship at the work place and possibility to take decisions. The main motive for better professional work there are bigger salary and good team work. Correspondence to: egle_macht@yahoo.com Gauta

9 176 SLAUGA ISSN SVEIKATOS MOKSLAI 2011, Volume 21, Number 5, p DIABETO SLAUGYTOJŲ EDUKACINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMAS. E. MOKYMO EFEKTYVUMO VERTINIMAS INGA MIKUTAVIČIENĖ, VILMA RASTENIENĖ Kauno kolegija Raktažodžiai: diabeto slaugytojas, edukacinės kompetencijos, e. mokymas. Santrauka Siekiant užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, slaugant pacientus, sergančius cukriniu diabetu, svarbus vaidmuo tenka slaugytojų edukacinių kompetencijų tobulinimui. Straipsnyje pateikiami tarptautinio projekto Diabetes knowlege for practice rėmuose sukurto e. modulio Pacientų mokymo ir konsultavimo metodai išbandymo Lietuvoje rezultatai. Projekte dalyvavo 6 aukštosios mokyklos iš keturių Europos šalių Tartu School of Health Care, Estija; Savonia University of Applied Sciences, North Karelia and Mikkeli Universities of Applied Science, Suomija; Catherine Mc Auley School of Nursing, University College Cork, Airija ir Kaunas kolegija, University of Applied Science, Lietuva. Projekto metu buvo analizuojami tarpkultūriniai šių šalių skirtumai, lyginami studijų moduliai, mokymo metodai, kuriamos nuotolinio mokymo paskaitos, inovatyvūs mokymo metodai anglų kalba, kurie, siekiant didinti prieinamumą šalių sveikatos priežiūros specialistams, adaptuoti partnerių nacionalinėmis (estų, suomių, lietuvių) kalbomis. Tyrimas atskleidė pozityvų e. mokymosi profesinių bei edukacinių įgūdžių pokytį. ĮVADAS Vykdoma sveikatos priežiūros reforma iškelia naujų spręstinų uždavinių, susijusių su teikiamų slaugos paslaugų kokybe. Įsiliejant į ES erdvę, siekiant plėtoti pažangią, konkurencingą slaugos praktiką, didinant aktyvų slaugytojų vaidmenį slaugant pacientus, sergančius lėtinėmis, ilgai trunkančiomis ligomis, svarbu sveikatos priežiūros paslaugas nukreipti į paciento lūkesčius, pateiktos informacijos pacientui ir jo artimiesiems visavertiškumą. PSO skatina Lietuvą didesnį dėmesį teikti sergamumui lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Lėtinės neinfekcinės ligos kartu su nenatūraliomis mirties priežastimis kasmet yra devynių dešimtadalių visų mirčių Lietuvoje priežastis [8]. Cukrinis diabetas pasiekė pandemijos slenkstį visame pasaulyje. Tarptautinės diabeto federacijos (IDF) duomenimis, šiuo metu Europoje cukriniu diabetu serga 53,2 milijonai žmonių (8,4% visų gyventojų), prognostiniu požiūriu šis rodiklis iki 2025 metais didės iki 9,8% (IDF, 2006). Estijoje ir Lietuvoje šie rodikliai siekia 9,9% - 9,7%, Suomijoje 8,4%, trečdalis gyventojų turi genetinį polinkį, Airijoje - 5,6% šis rodiklis siekia šalies gyventojų. Visose keturiose šalyse dauguma pacientų serga 2 tipo cukriniu diabetu. Tačiau I tipo diabeto atvejų skaičius Suomijoje nuolat auga 3% - 4% per metus. Diabetas tarp vaikų taip pat sparčiai didėja. Ypač didžiuliu cukrinio diabeto skaičiumi tarp vaikų pasižymi Suomija nuo 1990 metų cukrinio diabeto atvejų vaikų amžiuje padidėjo 40%. Estijoje ir Lietuvoje šie rodikliai siekia 11,8% ir 7,9%. Cukrinio diabeto paplitimas vaikų amžiuje mažiausias Airijoje 0,2% [3]. Šie rodikliai reikalauja tobulinti sveikatos priežiūros specialistų pasirengimą, siekiant užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, gerinti ekonominius standartus, atkreipti visuomenės dėmesį į profilaktikos programas siekiant pažinti nutukimą, mažą fizinį aktyvumą, mitybos įpročius. Paciento mokymas ir konsultavimas yra neatsiejama cukrinio diabeto prevencijos ir priežiūros dalis. Švietimo kokybės gerinimas, tęstinės plėtros programos, tarptautinių ekspertų rekomendacijos, novatoriškų mokymo metodų diegimas, žinių perteikimas studentams, sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems praktinėje veikloje tai prielaida pacientų, sergančių cukriniu diabetu, gyvenimo kokybei gerinti. Pacientų mokymas yra svarbi ir esminė sveikatos priežiūros dalis. Pagal James (2009), cukrinio diabeto specialistas, slaugytoja moko pacientus, sergančius cukriniu diabetu, mitybos principų, insulino injekcijų metodikos, fizinio krūvio reguliavimo taktikos, teikia žinių apie komplikacijų požymius, glikemijos testus [4]. Suomijoje cukrinio diabeto slaugytojos atsakingos už šios veiklos koordinavimą, kokybišką pacientų priežiūrą, švietimą, individualų paciento mokymą. Slaugytojos palaiko ryšius su apskričių sveikatos priežiūros įstaigomis, bendradarbiauja su kitais komandos nariais, organizuoja Žurnalo tinklalapis: Adresas susirašinėti: Vilma Rastenienė, el.p: vilma.rasteniene@fc.kauko.lt

10 177 pacientams konsultacijas telefonu, veikia pagalbos tarnybos, kurios suteikia paramą pacientams namuose. Airijoje ir Suomijoje vykdomos magistrantūros studijos cukrinio diabeto valdymo srityje [1]. Pasaulio šalys, suprasdamos informacinių technologijų reikšmę, skiria didelį dėmesį jų panaudojimui sveikatos apsaugai. Visuma informacinių priemonių, naudojamų teikiant sveikatos paslaugas, vadinama elektroninės sveikatos sistema, arba tiesiog e. sveikata. Jai skiriamos strategijos, nacionaliniai ir tarptautiniai projektai, standartai, teisės aktai, organizuojamos konferencijos, jos plėtrai skiriamos didžiulės investicijos, kuriamos organizacijos [8]. Reaguodamos į vis didėjantį spaudimą pateikti pacientams daugiau informacijos interaktyviais ir pigesniais būdais, sveikatos priežiūros įstaigos ir specialistai pacientų mokymui vis dažniau naudoja kompiuterines technologijas. Akivaizdu, kad technologijos padeda pacientams pagerinti savo žinias ir skatina juos dalyvauti priimant sprendimus dėl savo sveikatos priežiūros, o tai duoda geresnių rezultatų. Lietuvos e. sveikatos metų plėtros strategijoje apibrėžiama, kad e - sveikata tai sveikatos apsaugos, medicinos informatikos ir administracinės veiklos visuma, užtikrinama diegiant informacines ir ryšių technologijas, organizacines veiklos naujoves ir naujus įgūdžius, skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją [6]. Taigi e. mokymasis gali būti viena iš mokymosi visą gyvenimą (lifelong) ir visą gyvenimą aprėpianti (lifewide) mokymosi modelio alternatyva, kuri apima akademinį, profesinį ir individo asmeninį ugdymą bei saviugdą. Čia galime kalbėti ir apie slaugytojų profesinio tobulėjimo galimybes plėtojant e. mokymosi sąlygas. Informacinių technologijų invazija į individo ir organizacijų veiklos sritis turi įtakos šiuolaikinėms studijoms, kurios atspindi naują informacinės visuomenės raidos tarpsnį. Tokios visuomenės narys turi gebėti naudotis visomis IT teikiamomis galimybėmis bei atitinkamai projektuoti savo kasdienės ir profesinės veiklos pokyčius. Tai privalu tiek pedagogams, tiek ir studijuojantiems. Šiuolaikinės studijos ne tik skatina pedagogus kurti naujas mokymo/si aplinkas bei priemones, bet ir siekia tobulinti besimokančiojo gebėjimus jas pritaikyti pagal poreikius [9]. IT revoliucijos kontekste e. sveikata vertintina kaip paradigminis poslinkis nuo sveikatos priežiūros sistemos, kurios centre yra gydytojas, prie sistemos, orientuotos į sveikatos priežiūros vartotoją. Deja, e. sveikata yra kur kas mažiau išplėtota nei tradicinė sveikatos priežiūra, kurios raida vyko pastaruosius kelis dešimtmečius [10]. Tyrimo tikslas - įvertinti slaugytojų, dirbančių su pacientais, sergančiais cukriniu diabetu, e. mokymo efektyvumą edukacinių kompetencijų tobulinimo kontekste. Šiame straipsnyje pateikiami tarptautinio projekto Diabetes knowlege for practice rėmuose sukurto e. modulio Pacientų mokymo ir konsultavimo metodai išbandymo Lietuvoje rezultatai. METODIKA E. modulio, testuoto Lietuvoje, kontekstas ir charakteristikos. Siekiant spręsti pacientų, sergančių cukriniu diabetu, sveikatos problemas, tobulinti sveikatos priežiūros specialistų žinias šios ligos kontekste, 2008 metais pradėtas vykdyti daugiašalis Mokymosi visą gyvenimą programos projektas Diabetes knowlege for practice 1 (akronimas DIPRA, projekto Nr LLP FI- ERASMUS- ECDEM). Projekto tikslas slaugytojų edukacinių kompetencijų tobulinimas diegiant inovatyvius mokymo ir konsultavimo metodus slaugos praktikoje mokant ir konsultuojant pacientus, sergančius cukriniu diabetu. Projekto metu sukurti keturi tarptautiniai e. mokymo moduliai: Slaugos specialistas kaip profesionalus patarėjas ir konsultantas; Įrodymais grįstas pacientų mokymas ir konsultavimas; Konsultavimo gebėjimų ugdymas ir tobulinimas; Mokymo ir konsultavimo metodų plėtra; Cukrinio diabeto valdymas įrodymais grįstoje slaugos praktikoje. Ši 15 ECTS 2 apimties mokymo programa apima naują požiūrį į konsultavimo metodus, jų pritaikymą praktinėje veikloje, konkrečioje situacijoje, cukrinio diabeto valdymo strategijas, sveikatos priežiūros specialistų komunikacijos, lyderystės, konsultavimo, mokymo kompetencijų plėtojimą bei mokslinių tyrimų metodų taikymą slaugos praltikoje. Studijų metodas gali būti sėkmingai plėtojamas regioniniame, nacionaliniame, tarptautiniame lygmenyje, integruojamas į studijų programas. Slaugytojų, dirbančių su pacientais, sergančiais cukriniu diabetu Europos Sąjungos šalyse, veiklos funkcijos yra skirtingos. Projekto metu buvo analizuojami tarpkultūriniai šių šalių skirtumai, lyginami studijų moduliai, 1 Projekte dalyvavo 6 aukštosios mokyklos iš keturių Europos šalių Tartu School of Health Care, Estija; Savonia University of Applied Sciences, North Karelia and Mikkeli Universities of Applied Science, Suomija; Catherine Mc Auley School of Nursing, University College Cork, Airija ir Kaunas kolegija, University of Applied Science, Lietuva. 2 European Credit Transfer and Accumulation System credits; 15 ECTS val.

11 178 mokymo metodai, kuriamos nuotolinio mokymo paskaitos, inovatyvūs mokymo metodai anglų kalba, kurie, siekiant didinti prieinamumą šalių sveikatos priežiūros specialistams, adaptuoti partnerių nacionalinėmis (estų, suomių, lietuvių) kalbomis [1]. Remiantis tarptautine patirtimi buvo siekiama, kad slaugytojos, dirbančios su pacientais, sergančiais cukriniu diabetu, suprastų cukrinio diabeto sąvokas, pacientų mokymo ir konsultavimo tikslus, cukrinio diabeto rizikos veiksnius, vykdytų rizikos grupių prevencijos programas, taikytų taptautinę patirtį ir rekomendacijas praktinėje veikloje, plėtotų konsultavimo praktiką m. kovo 1 d. - balandžio 1 d. vykdant projektą DIPRA, tobulinant slaugytojų, dirbančių su pacientais, sergančiais cukriniu diabetu, edukacines kompetencijas, Lietuvoje eksperimentiniu būdu buvo išbandytas 3 ECTS kreditų e. modulis Mokymo ir konsultavimo metodai. Mokymo kurse dalyvavo 19 slaugytojų iš įvairių Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų. E. modulis sudarytas iš 4 potemių: mokymo ir konsultavimo metodų įvairovė; pacientų su specialiaisiais poreikiai, mokymas; kultūra ir konsultavimas bei IT technologijų panaudojimo galimybės pacientų mokyme. Modulio turinys, taikyti mokymo/si metodai bei savarankiškų užduočių pobūdis ir turinys sudarė prielaidas tobulinti slaugytojų, dirbančių su diabetu sergančiais pacientais, edukacines kompetencijas. Kurso metu slaugytojos turėjo atlikti užduotis, susijusias su mokymo ir konsultavimo metodų analize; minčių žemėlapio slaugos praktikoje taikymu, pasiektų rezultatų refleksija, specialiųjų poreikių turinčių pacientų bei praktinės patirties dirbant su šiais pacientais problemų analize; rašytinės informacijos, skirtos pacientams, analize; tarpkultūrinių slaugos aspektų analize bei situacijos (videosiužetų pagrindu) vertinimu; technologijų plėtros galimybių pacientų mokyme ištyrimu ir vertinimu. Slaugytojos specialiai sukurtuose teminiuose forumuose turėjo galimybę ne tik pateikti savo atliktas užduotis, bet ir diskutuoti bei dalintis patirtimi su savo kolegomis. Visa tai leido vystyti ir stiprinti komunikacinius, socialinius įgūdžius. Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo 14 slaugytojų iš įvairių Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų. Tai sudaro 74 proc. nuo visų e. mokymuose dalyvavusių slaugytojų. Imtis sudaryta patogiuoju tikslinės atrankos būdu. Dėl riboto imties tūrio tyrimo rezultatai neprentenduoja į plačius apibendrinimus, tačiau leidžia užčiuopti nuotolinio mokymosi panaudojimo slaugytojų (beje, ir kitų sveikatos priežiūros specialistų) kvalifikacijos tobulinimo tikslais galimybes. Tyrimo dalyvių darbo stažas svyravo nuo 3 iki 20 metų. E. modulio įgyvendnimo sėkmės vertinimo kriterijai. Bandomojo e. modulio įgyvendinimo sėkmė buvo vertinama pagal 8 kriterijus: Lietuvoje išbandyto e. modulio vertinimas apėmė platų mokymosi proceso komponentų spektrą, taip pat ir virtualios mokymo aplinkos vertinimą. E. modulis buvo vertinamas pagal 42 pirminius požymius (uždaro tipo klausimuose), o gilesnei patirties refleksijai buvo naudoti 9 atviri klausimai, susiję su savo mokymosi sėkmės vertinimu, įgytos patirties refleksija, e. mokymų privalumais, tobulintinais aspektais bei nauda praktinės veiklos tobulinimui (1 lentelė). REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS Savęs vertinimas grupės procese buvo vertinamas 5 balų Likert skalėje pagal 9 pirminius požymius (1 pav.). Rezultatai atskleidė, jog aukščiausiai įvertintos asmeninės savybės bei elgsena grupėje, kuri atspindi tos pagarbą ir toleranciją kitų grupės narių atžvilgiu. Čia pritarimo procentas pasiskirstė tarp 71,4 100 proc. Šie rodikliai rodo pozityvias tendencijas ne tik mokymosi, bet ir slaugos praktikos požiūriu, kadangi 1 lentelė. Bandomojo DIPRA e. modulio įgyvendinimo sėkmės vertinimo kriterijai. 1 pav. Subjektyvus savęs vertinimas grupės procese.

12 179 2 pav. Grupės proceso vertinimas. pagarba ir tolerancija yra vienos svarbiausių slaugytojos asmeninių savybių, sudarančios prielaidas kokybiškam slaugos proceso vyksmui. Tačiau lyderystės bei asmeninę atsakomybę už savo bei bendrą grupės mokymąsi bei aktyvumą atspindintys bruožai atsiskleidė menkiausiai. Tik kiek daugiau nei trečdalis (35,7 proc.) respondentų teigė, jog įdėjo daug pastangų į grupės darbą bei tiek pat slaugytojų pažymėjo, jog skatino kitus grupės dalyvius, kiek daugiau slaugytojų jautėsi atsakingu grupės dalyviu bei stengėsi pakreipti grupės darbą teisinga linkme (42,9 proc.) (1 pav.). Galima daryti prielaidą, jog tai atspindi sveikatos priežiūros sistemoje susiklosčiusias bendras kultūrines tradicijas, slaugytojų profesinę socializaciją hierarchinių santykių gydytojas-slaugytoja kontekste, mažą savarankiškumo lygmenį ir pan. Vertindamos savo įsitraukimą į mokymosi procesą bei mokymosi sėkmę, beveik trečdalis (29 proc.) slaugytojų pažymėjo kaip puikų dalyvavimą, pusė slaugytojų įvertino, jog buvo konstruktyvios ir motyvuotos, o kiek daugiau nei penktadalis (21,4 proc.) pažymėjo, jog buvo aktyvios diskusijų forumuose, tačiau galėjo būti ir geriau. Slaugytojos turėjo galimybę įvertinti ir laisvai išreikšti tai, kokias būtent veiklas mokymosi metu vertina kaip gerai atliktas ir ką stiprintų ir tobulintų sekantį kartą. Tyrimo dalyvės paminėjo, jog mokymosi metu dalijosi patirtimi ir informacija su kolegėmis, buvo aktyvios, savarankiškai ieškojo ir studijavo mokymosi medžiagą, tačiau kitą kartą vertėtų būti dar aktyvesnėms diskusijų dalyvėms, aktyviau užsiimti medžiagos paieška internete bei giliau analizuoti pateiktą medžiagą, atsakingiau atlikti užduotis. Analizuojant slaugytojų aktyvumą diskusijų forumuose buvo pastebėta, jog lietuvių grupėje reagavimas į kolegės pateiktą klausimą ar atiliktą darbą, įvairių klausimų kėlimas, diskusijos iniciavimas ir dalyvavimas joje buvo minimalus lyginant su Airijos ir Suomijos e. mokymuose dalyvavusių slaugytojų aktyvumu. Tas pasireiške tiek rašančiųjų (reaguojančių) skaičiaus bei parašyto teksto apimties 3 pav. Mokymosi procesas. skirtumais. Tai galėjo lemti ir tai, jog Lietuvoje neturime susiklosčiusių nuolatinio mokymosi tradicijų, ypač slaugytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo srityje, tuo tarpu Airijoje ir ypač Suomijoje nuotolinis mokymas yra labiau išplėtotas, turintis savo tradicijas tiek rengiant būsimas slaugytojas, tiek ir kvalifikacijos kėlimo srityje. Grupės procesas buvo vertinamas pagal 8 pirminius požymius 5 balų Likert skalėje (2 pav.). Visumoje grupiniai procesai, atspindintys grupės narių sąveikinius aspektus, yra įvertinti gana teigiamai. Dauguma slaugytojų sutiko, kad grupės nariai skatino ir padėjo vieni kitiem (85,7%), jog grupės nariai kontruktyviai priėmė kritiką ir komentarus iš kitų (78,6%), jog grupėje vyko sklandus bendradarbiavimas (78,6%). Tačiau vertinant grupės narių atsakomybę ir įsitraukimą į mokymosi procesą, įverčiai ženkliai žemesni. Tik pusė slaugytojų pripažįsta, kad atsakomybė ir užduotys buvo vienodai paskirstytos grupės nariams (50%), o grupės narių dalyvavimas diskusijose buvo labai nelygiavertis - ne visi dalyvaudavo diskusijoje bei nevienodu aktyvumu (2 pav.). Kaip jau buvo minėta anksčiau, Lietuvoje dar nėra susiformavusios nuotolinio mokymo tradicijos slaugytojų kvalifikacijos tobulinimo kontekste. Tai atskleidė ir tyrimo dalyvių atsakymų į atvirus klausimus analizė. Praktiškai visoms mokymuose dalyvavusioms slaugytojoms nuotolinio mokymosi forma buvo atrasta ir išbandyta pirmą kartą. Be to, tenka pastebėti, jog šią patirtį tyrimo dalyvės įvertino labai palankiai, joms buvo įdomu ir nauja studijuoti neįprastoje erdvėje. Absoliuti dauguma slaugytojų nurodė, jog neturėjo techninių problemų studijuojant Moodle aplinkoje arba jos būdavo laiku

13 180 pašalintos, buvo aiškūs naudojimosi Moodle aplinka principai, mokymosi medžiaga buvo prieinama. Slaugytojos pabrėžė, jog nuotolinio mokymosi forma joms yra labai patogi, priartina mokymąsi prie namų ar darbo vietos, sąlygoja lankstesnį mokymosi laiką ir tempą, sumažina mokymosi išlaidas. Neįprasta mokytis virtualiai, tačiau patogu. Dėka e - mokymo turejom galimybę padirbėti nauju metodu. Tai buvo nauja patirtis Didžiausias privalumas,kad niekur nereikia vykti. Visiškai niekas nekainuoja. Buvo pirmi kursai virtualioje erdvėje. Tokių kursų privalumai: savo laisvalaikio metu, neišeinant iš namų, galima dalyvauti mokymuose, diskutuoti su kitais žmonėmis. E. mokymų didžiausias privalumas būtų tas, kad mokslams galėjau pasirinkti man patogų laiką. Kursai nebuvo įsprausti į konkrečią dienos dalį. Gali atsakinėti į klausimus kad ir naktį. Galimybė bendrauti su kolegėm būnant namuose bei pasidalinti savo žiniomis ir įgyti naujų žinių. Visumoje e. mokymo procesas vertinamas labai palankiai. Slaugytojos akcentuoja teigiamą patirtį reflektuojant praktinės veiklos situacijas, galimybę realizuoti idėjas ir dalintis praktine patirtimi, slaugytojoms svarbu tai, kad užduotys buvo sudarytos remiantis praktinėmis situacijomis, pritaikomos praktinėje veikloje, galimybė dirbti aplinkoje, kurioje kiekvienas kurso dalyvis turėjo galimybę išsakyti idėjas, dalintis praktine patirtimi (3 pav.). Tyrimo dalyvės taip pat akcentavo, jog virtuali mokymosi aplinka sudaro sąlygas interaktyviai bendrauti, dalintis patirtimi su kitais kolegomis, tapti bendruomenės dalimi, įgyti savarankiško mokymosi įgūdžių, pagilinti žinias, formavosi naujas požiūris į savo profesinę veiklą ir pan. Kursai privertė naujai pažiūrėti į savo darbo įgūdžius. Patiko galimybė diskutuoti ir dalintis informacija su kolegėmis. Kurso metu labiausiai patiko atviros kolegių diskusijos, ko gero ir yra pagrindinis privalumas, kad galima laisvai nevaržomoms diskutuoti. Dalyvavimas forume, geranoriški kolegių patarimai, komentarai, taip pat ir dėstytojų išsakytos konstruktyvios mintys. Daugiau sužinojau įvairių situacijų, kurias galima pritaikyti savo darbe. Naujų minčių ir idejų, komandinio darbo - patirties pasidalijimo. Tyrimas taip pat atskleidė, jog e. mokymasis sąlygojo ir pozityvų profesinių bei edukacinių įgūdžių pokytį. Slaugytojos nurodė, jog pateikta mokymosi medžiaga bei savarankiškų užduočių pobūdis leido atrasti naujų profesinių žinių, išbandyti naujus pacientų mokymo ir konsultavimo metodus, praplėtė jų supratimą apie ugdomąją slaugytojos veiklą, tam tikrų metodų efektyvumą, jų taikymo prasmingumą, įgyti informacijos paieškos, duomenų bazių naudojimosi, tyrimų analizės įgūdžių. Renkant informaciją užduotims atlikti įgijau patirties analizuoti mokslinę literatūrą, naudotis duomenų bazėmis, analizuoti literatūrą anglų kalba. Naudinga informacija analizuojant naujas insulino injekcijų rekomendacijas. Įvairių mokymo metodų taikymas aktualus sprendžiant praktinėje veikloje vaikų, sergančių cukriniu diabetu, psichologines problemas, su kuriomis susiduriama atliekant insulino injekcijas. Studijų metu įgyta naudinga tarpkultūrinė patirtis, Suomijos diabeto slaugytojų idėjos organizuojant pacientų mokymą. E. mokymo aplinkoje įgijome patirtį analizuoti filmuotą video medžiagą, rašytinę medžiagą, skirtą pacientams, turintiems regos problemų. Užduotys siejamos su slaugos problemomis. Naudinga informacinės medžiagos, pateikiamos pacientui, analizė, kadangi didesnė dalis informacijos pateikiama pacientui jam ne visuomet aiškiais medicininiais terminais, netinkamo dydžio šriftu, kurį sunku įskaityti pacientams, turintiems regos problemų, su kuriomis susiduria pacientai, sergantys cukriniu diabetu. Slaugytojų edukacinių kompetencijų tobulinimo kontekste svarbu vertinimo objektyvumas. Tyrimo duomenimis vertinimas buvo objektyvus, pradžioje kurso buvo aiškiai pateikti užduočių vertinimo kriterijai, turėjome galimybę konsultuotis su kolegėmis, savarankiškai planuoti mokymosi laiką, diskusijų forumuose naudingi dėstytojų komentarai, patarimai, nuorodos analizuojant mokslinę literatūrą sprendžiant cukriniu diabetu sergančiųjų slaugos problemas. Slaugytojos pakankamai plačiai savo profesinėje praktikoje naudoja įgytas naujas žinias bei diegia įvairius edukacinius metodus mokant ir konsultuojant pacientus. Dažna tyrimo dalyvė pateikė konkrečius praktinės veiklos pavyzdžius: Daugiau sužinojau apie insulino leidimą, pagal situacijas stengiuos jas pritaikyti. Daugiau dėmesio skiriu pacientų mokymui ir ypač jų artimiesiems, kad kuo daugiau žinotų apie ligą ir su ja susigyventų. Motyvuotiems ir besidomintiems savo būsena pacientams - pritaikau mokyme schemas, plačiai aptariame ir išsiaiškiname sąvokas. Pati įgijau daugiau žinių ben-

14 181 cukriniu diabetu, tačiau susidūrė su anglų kalbos įgūdžių stoka. 5.Vertinant įvairius e. mokymosi aspektus išryškėjo, jog aukščiausi įverčiai susiję su teigiamu požiūriu į kitus grupės narius, nauja patirtimi, pagalba ir parama tobulinant edukacines kompetencijas e. mokymosi aplinkoje. 4 pav. Pagalba E. mokymosi metu. draudama su kolegėmis. Galbūt tai, kad reikia daugiau bendrauti su žmonėmis, daugiau jiems aiškinti apie jų ligą. Būtina skirti laiko individualiam darbui su pacientu, taikyti įvairesnių metodų. Tyrimo metu buvo siekiama sužinoti testuoto e. modulio tobulinimo galimybes. Slaugytojos nurodė anglų kalbos įgūdžių problemas analizuojant mokslinę literatūrą, kursų metu buvo stebima gebėjimų stoka išsakyti idėjas, mintis platesniu požiūriu lyginant su Suomijos, Airijos slaugytojų aktyvumu dalyvaujant diskusijų forumuose. Tyrimo dalyvės siūlė ieškoti galimybių labiau įtraukti mokymosi dalyvius į mokymosi procesą, aktyvinti diskusijas, taip pat plėsti informacijos ir nuorodų į mokymosi šaltinius lietuvių kalba išteklius. IŠVADOS 1. Informacinių technologijų invazija į individo ir organizacijų veiklos sritis veikia šiuolaikines neuniversitetines kolegijines studijas, kurios atspindi naują informacinės visuomenės raidos tarpsnį. Šiuolaikinės studijos ne tik skatina kurti naujas mokymo/si aplinkas bei priemones, bet ir siekia tobulinti besimokančiojo gebėjimus jas pritaikyti pagal poreikius. 2. Tobulinant slaugytojų, dirbančių su pacientais, sergančiais cukriniu diabetu, edukacines kompetencijas, e. mokymo metu slaugytojos tobulino socialinius, komunikacinius, profesinius, edukacinius įgūdžius, plėtojo profesinę patirtį. 3. Slaugytojos e. mokymo metu įgijo edukacinių kompetencijų mokymo ir konsultavimo metodų taikymo srityje, plėtojant minčių žemėlapį slaugos praktikoje, sprendžiant specialiųjų poreikių turinčių pacientų problemas. 4. Tyrimas atskleidė, jog slaugytojos įgijo patirties mokytis virtualioje aplinkoje, reflektuoti praktinės veiklos situacijas, analizuoti tarpkultūrinius slaugos aspektus, analizuoti ir vertinti technologijų plėtros galimybes pacientų mokymo procese, tobulino gebėjimus pateikti kokybišką rašytinę informaciją pacientams, sergantiems Literatūra 1. Burton A., Mikkonen I, Buckley C. et al. Developing diabetes nursing support programmes in Estonia, Finland, Ireland and Lithuania, EDN Spring, Published by John Wiley&Sons 2011; (8)1. 2. Burton A, Mikkonen I, Buckley C. An analysis of the existing resources in relation to education and treatment of diabetes in four European countries: Estonia, Finland, Ireland, and Lithuania Applied Nursing Research 2011; 24: Diabetes Data bank. Available at http: dmkk. savonia.fi/dipra/ [ žiūrėta ]. 4. James J, Gosden, C, Winocourt P, Walton D, Nagis B & Turner R. et al. Diabetes specialist nurses and role evolvement: A survey by Diabetes UK and ABCD of specialist diabetes services Diabetes Medicine 2009; (26): Juodaitė A. Račkauskienė. Kai kurie e. sveikatos aspektai. Sveikatos mokslai, 2008; (3): Lietuvos e. sveikatos metų plėtros strategija, LR sveikatos apsaugos ministerija [žiūrėtra ]. 7. Merryfield M. Like a veil: cross cultural experiential learning online. Comtemporary Issues in Technology and Teacher Education 2003; 3: [žiūrėta ] [žiūrėta ] [žiūrėta ]. EDUCATIONAL COMPETENCES IMPROVEMENT OF DIABETES NURSES: E-LEARNING EFFICIENCY ASSESSMENT Inga Mikutavičienė, Vilma Rastenienė Summary Key words: diabetes nurses, educational competences, e- learning. Nurses knowlege and skill in caring for and educating patients with diabetes is a determining factor in health care outcomes.this report describe DIPRA ( DI, diabetes; Pra, practice) Counseling for practice: a pilot programme aimed at improving counselling for people with diabetes, that comprises an online study module on patient education and counselling for health care professionals. A survey was undertaken in four partner countries that informed the development of the web based course.the study module and materials ( databank, online lectures, interactive exercises) were developed in English and translated into Estonian, Finnish and Lithuanian, to maximise accessibility for all professionals in the partner countries. The programm is currently being offered on a pilot basis and evaluation is ongoing. Outcomes of the processes and further evaluation will be reported in the future. Correspondence to: vilma.rasteniene@fc.kauko.lt Gauta