Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos

Transcription

1 Gerontologija 2014; 15(1): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo Ligita Aučynienė¹, ², Aušra Gadliauskaitė¹, Dainė Janonienė¹, ² ¹ Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra ² VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centras Santrauka Darbo tikslas įvertinti reabilitacijos ir kineziterapijos namų programos poveikį su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo. Iš viso tyrime dalyvavo 37 tiriamieji (13 vyrų ir 24 moterys), kuriems atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija. Tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų II-ame stacionarinės reabilitacijos skyriuje metais. Tyrimas vyko trimis etapais: pacientams atvykus į reabilitacijos skyrių, prieš išvykstant iš jo ir praėjus 3 mėnesiams. Visiems tiriamiesiems stacionarinės reabilitacijos metu buvo taikomos kineziterapijos procedūros 6 kartus per savaitę, o reabilitacijos pabaigoje jie buvo supažindinti su kineziterapijos programa namuose. Informacija kiekvienam pacientui buvo atspausdinta atskirame lankstinuke. Reabiltacijos ir kineziterapijos priemonių efektyvumui vertinti pasirinkti šie tyrimo metodai: goniometrija, raumenų jėgos testavimas (pagal Lovett skalę), vizualinė analoginė skausmo skalė (VAS), funkcinio nepriklausomumo testo (FNT) apsitarnavimo, mobilumo ir judėjimo dalys, SF-36 Adresas: Ligita Aučynienė VU MF Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra, M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius El. paštas: ligita.aucyniene@mf.vu.lt anketinė apklausa bei statistinis duomenų apdorojimas, taikant MS Excel 2010 bei R paketo programas. Rezultatai. Atliekant tyrimą nustatyta, jog reabilitacijos metu padidėjo endoprotezuoto sąnario judesių amplitudė (p < 0,05) bei šlaunies raumenų jėga (p < 0,05), sumažėjo skausmas (p < 0,05), pagerėjo mobilumo ir judėjimo rodikliai (p < 0,05), kaip ir fizinės sveikatos vertinimo rodikliai (p < 0,05). Praėjus 3 mėnesiams dar labiau sumažėjo jaučiamas skausmas (p < 0,05), ženkliai pagerėjo mobilumas bei gebėjimas judėti (p < 0,05), taip pat padidėjo tiek psichinės, tiek fizinės sveikatos vertinimo rodikliai (p < 0,05). Tyrimo pabaigoje nustatyti vidutinio stiprumo koreliaciniai ryšiai tarp gyvenimo kokybės fizinės sveikatos srities ir mobilumo bei judėjimo rodiklių (r = 0,512). Išvados. Tyrimo metu nustatyta, jog ne tik reabilitacijos metu, bet ir taikant kineziterapijos namų programą, pagerėja pacientų, kuriems atliktas klubo sąnario endoprotezavimas, gebėjimas judėti, mažėja skausmas ir gerėja jų gyvenimo kokybės vertinimas. Reikšminiai žodžiai: kineziterapija, gyvenimo kokybė, klubo sąnario endoprotezavimas

2 38 L. Aučynienė, A. Gadliauskaitė, D. Janonienė Įvadas Sąnarių ir judėjimo aparato ligos tampa vis aktualesne medicinine ir socialine problema, kuri daugiausia paliečia pagyvenusius žmones. Maždaug pusė žmonių, sulaukusių metų, serga klubo, kelio ir kitų sąnarių ligomis, dažniausiai artroze. Progresuojant sąnarių deformacijoms, didėjant skausmui, žmogui rekomenduojama endoprotezavimo operacija, kuri ne tik išvaduoja nuo skausmo, tačiau ir atstato sąnario funkciją. Sąnarių endoprotezavimas yra pripažintas vienu efektyviausių gydymo metodų medicinoje [1]. Stambiųjų sąnarių endoprotezavimas viena iš sėkmingiausių operacijų ortopedijoje, sumažinanti pažeisto sąnario skausmus, atstatanti jo funkciją bei ekonomiškai efektyvi [2]. Klubo sąnario endoprotezavimas yra viena sėkmingiausių ir ekonominiu požiūriu efektyviausių operacijų lyginant su kitomis chirurginėmis intervencijomis [3]. Pacientams, kuriems pažeistas klubo sąnarys, tampa sunku atlikti kasdienę veiklą, pablogėja jų gyvenimo kokybė. Šiems pacientams sąnario endoprotezavimas yra viena iš labiausiai paplitusių atkuriamųjų operacijų [4]. Praėjus 7 10 dienų po tokios sudėtingos ir svarbios operacijos, ligonis yra siunčiamas reabilitacijai, kur jam turi būti suteikiamos kvalifikuotos, tinkamos, reikiamo lygio paslaugos [1]. Deja, vien procedūrų stacionare neužtenka norint toliau gerinti funkcinę būklę, o kartu ir gyvenimo kokybę. Gyvenimo kokybė visada apima subjektyviąją gerovę ir objektyviąją gerovę. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sergamumo įtaka gyvenimo kokybei yra didelė ir kad sveikata yra viena iš pagrindinių GK sudėtinių dalių [5]. Pacientams yra patariama išmoktus ar rekomenduotus pratimus daryti ir grįžus namo. Tikslas įvertinti reabilitacijos ir kineziterapijos namų programos poveikį su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo. Metodai Tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų II-ame stacionarinės reabilitacijos skyriuje, m. Tiriamųjų kontingentą sudarė 37 pacientai (13 vyrų ir 24 moterys), kuriems atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija. Atrankos kriterijai: pirmoji endoprotezavimoo opercija, gretutinių susirgimų nebuvimas, galinčių riboti jų mobilumą ir savarankiškumą. Tiriamieji buvo supažindinti su tyrimu, jiems buvo paaiškintas tyrimo tikslas ir suteikta visa dominanti informacija, susijusi su tyrimu. Pacientai tirti 3 kartus: reabilitacijos pradžioje, reabilitacijos pabaigoje ir praėjus 3 mėnesiams nuo operacijos dienos. Atliekant tyrimą buvo vertinta operuoto klubo sąnario judesių (lenkimo, tiesimo, atitraukimo) amplitudė goniometrijos metodu, operuotą klubo sąnarį lenkiančių, tiesiančių ir atitraukiančių raumenų jėga Lovett metodu, skausmui tirti taikyta vizualinė analoginė skausmo skalė (VAS), apsitarnavimas, mobilumas ir judėjimas vertinti remiantis funkcinio nepriklausomumo testo (FNT) atitinkamomis dalimis, o su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimui pasirinkta SF-36 anketinė apklausa. Duomenų analizė atlikta taikant statistinės analizės MS Excel 2010 bei R paketo programas. Rezultatai Operuoto klubo sąnario judesių amplitudė tirta I ir II tyrimo etapuose. Rezultatai parodė, jog tiek klubo lenkimo, tiek tiesimo, tiek atitraukimo vidutinė amplitudė reabilitacijos metu padidėjo statistiškai reikšmingai (p < 0,05). Reabilitacijos metu lenkimo amplitudė vidutiniškai padidėjo 25 laipsniais, tiesimo 8 laipsniais, o atitraukimo amplitudės vidutiniškai padidėjo 9,5 laipsnio (1 pav.). 1 pav. Vidutinė klubo sąnario judesių amplitudė atvykus į reabilitaciją ir išvykstant (p < 0,05)

3 Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo 39 2 pav. Vidutinė šlaunies judesius per klubo sąnarį atliekančių raumenų jėga atvykus į reabilitaciją ir išvykstant Šlaunies judesius per operuotą klubo sąnarį atliekančių raumenų jėga vertinta I ir II tyrimo etapuose. Nustatyta, kad reabilitacijos pabaigoje vidutinė šlaunį judinančių raumenų jėga padidėjo statistiškai reikšmingai (p < 0,05). Lenkiančių ir tiesiančių raumenų jėga padidėjo vidutiniškai 0,4 balo, o atitraukiančių 0,5 balo (2 pav.). Skausmas vertintas visais trimis tyrimo etapais. Pirmo tyrimo etapo metu pacientai vidutiniškai skausmo pojūtį įvertino 5,6 ± 2 balais, reabilitacijos pabaigoje vidutinė reikšmė sumažėjo iki 2,4 ± 1,8 balo, o po 3 mėnesių respondentai jaučiamą skausmą įvertino dar mažesniais balais, kurių vidurkis tesiekė 0,3 ± 0,6 balo. Nuo reabilitacijos pradžios skausmas tiriamiesiems sumažėjo vidutiniškai 5,3 balo. Tiek reabilitacijos metu, tiek praėjus 3 mėnesiams po operacijos skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p < 0,05). Mobilumas ir judėjimas pagal FNT testą buvo testuotas visais trimis tyrimo etapais. Tyrimo metu nustatyta, jog visi mobilumo ir judėjimo rodikliai statistiškai reikšmingai padidėjo ir reabilitacijos metu, ir po 3 mėnesių (p < 0,05) (lentelė). Mobilumo srityje reabilitacijos pabaigoje labiausiai padidėjo persikėlimo į dušą ar vonią rodikliai vidutiniškai 1,8 balo. Po 3 mėnesių šios srities pokytis taip pat buvo didžiausias 1,7 balo. Tai rodo, jog pacientai vis lengviau galėjo persikelti iš vienos vietos į kitą. Judėjimo srityje itin ženkliai padidėjo pacientų gebėjimas lipti laiptais: reabilitacijos laikotarpiu šios srities vertinimas padidėjo vidutiniškai 3,1 balu, o po 3 mėnesių dar 1,7 balo. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės klausimyną respondentai pildė visais trimis tyrimo etapais. Tyrimo metu nustatyta, jog fizinės sveikatos rodiklių vidutinės reikšmės padidėjo tiek reabilitacijos metu, tiek praėjus 3 mėnesiams (p < 0,05) (3 pav.). Reabilitacijos pabaigoje pacientai fizinę sveikatą įvertino vidutiniškai 7,3 balais geriau, nei reabilitacijos pradžioje. Praėjus 3 mėnesiams respondentai fizinę sveikatą vertino dar vidutiniškai 16,9 balo geriau. Tyrimas parodė, jog respondentų psichinė sveikata pagerėjo tiek reabilitacijos eigoje, tiek praėjus 3 mėnesiams nuo operacijos, tačiau statistiškai reikšmingi rezultatai stebimi tik praėjus keliems pmėnesiams (p < 0,05). Stebimi minialūs Psichinės sveikatos vertinimo pokyčiai. Taip gali būti dėl to, jog jau reabilitacijos pradžioje pacientai nurodė, kad jų psichinė sveikata yra nebloga daugelis tyrimo dalyvių nurodė neturintys jokių problemų, susijusių su psichine sveikata. Sąsajoms tarp gyvenimo kokybės ir mobilumo bei judėjimo nustatyti buvo apskaičiuoti koreliacijos koeficientai. Pirmo ir antro tyrimo etapų metu nustatytas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys tarp psichinės Lentelė. Mobilumo ir judėjimo sričių vertinimų vidutinės reikšmės (balais) remiantis Funkcinio nepriklausomumo testu (FNT) Vertintos sritys Reabilitacijos pradžioje Reabilitacijos pabaigoje Po 3 mėnesių Persikėlimas į lovą, ant kėdės, į vėžimėlį 4,6 ± 1,7 5,5 ± 0,9 6,5 ± 0,9 Persikėlimas į tualetą 4,2 ± 1,7 5 ± 1,6 6,2 ± 1 Persikėlimas į dušą, vonią 2,2 ± 1,3 4 ± 1,6 5,7 ± 1 Ėjimas / vežimėlis 3,7 ± 1,5 5,4 ± 1 6,6 ± 0,7 Laiptai 1,1 ± 0,5 4,2 ± 1,8 5,9 ± 1,5

4 40 L. Aučynienė, A. Gadliauskaitė, D. Janonienė 3 pav. SF-36 klausimyno fizinės sveikatos vertinimo vidutinės reikšmės (p < 0,05) sveikatos ir ėjimo arba važiavimo vežimėliu (r = 0,512, p < 0,05). Trečio tyrimo etapo metu nustatyti statistiškai reikšmingi vidutinio stiprumo koreliaciniai ryšiai tarp fizinės sveikatos ir persikėlimo (r = 0,485, p < 0,05), ėjimo (r = 0,539, p < 0,05) bei lipimo laiptais (r = 0,487, p < 0,05). Rezultatų aptarimas Kvalifikuota reabilitacija po endoprotezavimo operacijų atstato operuoto sąnario funkciją, užtikrina paciento judrumą, apsitarnavimą, pagerina gyvenimo kokybę, teigia vieno tyrimo autoriai [1]. Mūsų tyrimo metu gauti panašūs rezultatai: respondentai, praėjus 3 mėnesiams po operacijos, džiaugėsi pagerėjusia mobilumo, judėjimo ir apsitarnavimo funkcija, daug geriau vertino savo gyvenimo kokybę. Autorių teigimu, įvykdžius kompleksinę reabilitacijos programą visose reabilitacijos įstaigose po klubo / kelio sąnario endoprotezavimo operacijos, patikimai pagerėja pacientų aktyvumas ir dalyvumas, kuris buvo apribotas dėl osteoartrozės ar kitos sąnario ligos iki operacijos [3]. Paprastai po tinkamos reabilitacijos programos pacientai pasiekia visišką nepriklausomumą [5]. Mobilumo ir judėjimo vertinimas mūsų tyrimo metu patvirtina tai: vidutinės vertinimo reikšmės po 3 mėnesių jau beveik siekė maksimalias balų sumas. Tai rodo, jog pacientai vėl gebėjo savarankiškai judėti ir atlikti kasdienius veiksmus ir darbus. Tyrimo pradžioje šių vertinimų reikšmės buvo itin mažos ir tą sąlygojo ne vien fizinis negalėjimas atlikti judesių iškart po operacijos, tačiau ir pacientų baimė. Dauty M ir kt. autorių atlikta išsami literatūros analizė patvirtina, kad fizinės treniruotės gali būti itin naudingos iš karto po endoprotezavimo operacijos ir ypač praėjus kuriam laikui po jos [4]. Todėl galime teigti, kad pacientams naudinga tęsti ir grįžus namo. Jakubauskienė ir kt. tyrimo autoriai teigia, jog po stacionarios reabilitacijos būtina tęsti išmoktą fizinių pratimų kompleksą operuotos galūnės raumenų stiprinimui ir sąnario funkcijos gerinimui [1]. Visi mūsų tyrimo respondentai teigė sąžiningai atlikinėję išmoktą ir rekomenduotą kineziterapijos programą namuose, 3 5 kartus per savaitę. Pagerėję jų gyvenimo kokybės bei gebėjimo judėti vertinimo rezultatai ne tik reabilitacijos metu, bet ir parėjus 3 mėnesiams patvirtina aukščiau minėtas rekomendacijas. Išvada Pacientams, kuriems atliktas klubo sąnario endoprotezavimas, tiek reabilitacijos metu, tiek tęsiant kineziterapijos programą namie sumažėjo skausmas, pagerėjo judėjimo funkcija ir gyvenimo kokybė. Literatūra 1. Jakubauskienė J, Kaunienė J, Kurlys D ir kt. Reabilitacijos po klubų ir kelių sąnarių endoprotezavimo operacijų patirtis. Sveikatos mokslai. 2011; 1: Dočienė D, Vaškelytė A, Pauliukėnas L. Pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos tarpusavio priklausomybės poreikių teorinis pagrindimas. Gerontologija. 2012, 13(2): Juocevičius A, Michailovienė I, Burzdžienė R ir kt. Pacientų, reabilituotų po klubo ir kelio sąnario endoprotezavimo operacijų trijose reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose, charakteristika. Gerontologija. 2010; 11(2): Dauty M, Genty M, Ribinik P. Physical training in rehabilitation programs before and after total hip and knee arthroplasty. Ann Réadap Méd Phys. 2007; 50: Katrak P, O Connor B, Woodgate I. Rehabilitation after total femur replacement: a report of 2 cases. Arch Phys Med Rehabil. 2003; 84(7): Straipsnis įteiktas redakcijai 2013 m. lapkričio 5 d., priimtas spaudai 2014 m. kovo 6 d.

5 Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo 41 Relationship Between Physiotherapy Programme and Health Related Quality of Life in Patients after Hip Replacement Ligita Aučynienė¹, ², Aušra Gadliauskaitė¹, Dainė Janonienė¹, ² ¹ Department of Rehabilitation, Physical and Sport Medicine, Faculty of Medicine, Vilnius University ² Center of Rehabilitation, Physical and Sport Medicine of Vilnius University Hospital Santariškių klinikos Abstract The aim of research: to evaluate influence of rehabilitation and physiotherapy s home program on health-related quality of life for patients after hip replacement. 37 patients (13 men and 24 women) after hip replacement participated in this research. The study was carried out from 2013 to 2014 at Vilnius University Hospital Santariškių klinikos, Rehabilitation, Physical and Sports Medicine Centre. The research was carried out in three steps: upon the patient s arrival to the rehabilitation unit, upon leaving the unit and three months after leaving the rehabilitation unit. All patients were submitted to physical therapy procedures 6 times a week. At the end of rehabilitation they were introduced to the physical therapy program at home all of the information was presented in leaflets, which were handed out to the patients. For the rehabilitation and physiotherapy efficiency measurement those research methods were chosen: muscle strength testing (according to Lovett scale), visual analogue pain scale (VAS), self-care, mobility, movement parts of Functional Independence Measure (FIM) test, the SF-36 questionnaire and statistical data processing using MS Excel 2010 or R package programs. Results. At the end of rehabilitation there was an increase of the hip joint range of motion (p < 0.05) and hip muscles strength (p < 0.05), decrease of pain sensation (p < 0.05), improvement of transfers (p < 0.05), locomotion (p < 0.05) and the physical health (p < 0.05). After 3 months there was an even bigger decrease of pain sensation (p < 0.05), better improvement of transfers (p < 0.05), locomotion (p < 0.05) and quality of life (p < 0.05). Significant correlations were found at the end of the study between mobility, the ability to move and the quality of life (r = 0.512). Conclusions. The findings demonstrate that mobility and quality of life improves during rehabilitation and physical therapy s home program. Key words: physiotherapy, quality of life, hip replacement