Sergančių galvos smegenų insultu pacientų funkcinės būklės pokyčiai ir jų prognozė antrame reabilitacijos periode

Transcription

1 Gerontologija 2009; 10(4): GERONTOLOGIJA Mokslinis straisnis Sergančių galvos smegenų insultu acientų funkcinės būklės okyčiai ir jų rognozė antrame reabilitacijos eriode A. Juocevičius 1,2, I. E. Jamontaitė 1,2, V. Glamba 3, A. Danys 4 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Reabilitacijos, sorto medicinos ir slaugos institutas 2 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Reabilitacijos, fizinės ir sorto medicinos centras 3 Abromiškių reabilitacijos ligoninė 4 Birštono,,Versmės sanatorija Adresas: A. Juocevičius VUL SK, Reabilitacijos, fizinės ir sorto medicinos centras Santariškių g. 2, Vilnius Tel.: El. aštas: alvydas.juocevicius@santa.lt Santrauka Darbo tikslas: išanalizuoti acientų susirgusiųjų galvos smegenų insultu, kurie buvo reabilituojami Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Reabilitacijos, fizinės ir sorto medicinos centro (VULSK RFSMC), Abromiškių reabilitacijos ligoninės (ARL), Birštono sanatorijos,,versmė (BSV) stacionarinės reabilitacijos skyriuose, reabilitacijos įtaką funkcinio savarankiškumo, ažintinių funkcijų, usiausvyros ir eisenos okyčiams. Sudaryti acientų nueinamo atstumo, ėjimo greičio, usiausvyros funkcijos sugražinimo reabilitacijos eriodo abaigoje rognozavimo matematinius modelius. Metodai: retrosektyviai analizavome Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Reabilitacijos, fizinės ir sorto medicinos centro (VULSK RFSMC), Abromiškių reabilitacijos ligoninės (ARL), Birštono sanatorijos,,versmė (BSV) stacionarinės reabilitacijos skyriuose reabilituotų acientų (n = 219) medicininę dokumentaciją, analizavome jų funkcinės būklės okyčius, anaudodami funkcinio savarankiškumo testą (Barthel indeksą BI), rotinės būklės trumo tyrimo klausimyną (Mini-Mental test), usiausvyros sutrikimo įvertinimo testą (Tinetti testą). Atlikome rosektyvinį acientų (n = 82), sirgusiųjų galvos smegenų insultu, tyrimą Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Reabilitacijos, fizinės ir sorto medicinos centro II stacionarinės reabilitacijos skyriuje. VUL SK RFSMC reabilituotų aildomą acientų gruę adalinome į tiriamąją (kuri vykdė bazinę kineziteraijos rocedūrą kartu su cikline treniruote, n = 41) ir kontrolinę gruę, kuri vykdė tik bazinę kineziteraijos rocedūrą (n = 41). Pacientų funkcinės būklės vertinimui anaudojome tuos ačius testus, o tiriamosios acientų gruės reabilitacijai anaudojome mūsų asiūlytą komleksą [13]. Kontrolinė acientų gruė, kai ir kitų reabilitacijos įstaigų acientai, vykdė bazinę reabilitacijos rogramą. Rezultatai: Analizuojant trijose įstaigose VUL SK RF- SMC, ARL, BSV reabilituotų acientų gruę, nustatyta, kad reabilitacijos aslaugos buvo teiktos 219 acientų, šioje gruėje vyravo vyrai 56,6 roc., dauguma acientų sirgo išeminiu insultu 87,2 roc., o 65 metų ir vyresni buvo 59,8 roc. acientų. Išanalizavę VUL SK RFSMC rosektyvinės gruės rezultatus, nustatėme, kad tiriamosios ir kontrolinės gruių acientų ėjimo greitis ir nueitas atstumas o reabilitacijos agerėjo statistiškai reikšmingai. Tačiau tiriamosios gruės acientai,

2 Sergančių galvos smegenų insultu acientų funkcinės būklės okyčiai ir jų rognozė antrame reabilitacijos eriode 239 geriau išlaikydami usiausvyrą sėdėdami ir stovėdami, asiekė geresnių nueito atstumo ir ėjimo greičio testų rezultatų ( < 0,05) alyginti su kontrolinės gruės acientais. Atvykus į reabilitaciją 30 (73,2 roc.) ligonių iš tiriamosios gruės ir 29 (70,7 roc.) ligoniai iš kontrolinės gruės negalėjo eiti. Po reabilitacijos visai negalėjo eiti 2 (4,9 roc.) ligoniai iš tiriamosios gruės ir 4 (9,8%) kontrolinės gruės, iki 50 metrų nuėjo 8 (19,3 roc.) tiriamosios gruės ir 14 (34,2 roc.) kontrolinės gruės acientų. Atstumą nuo 50 iki 95 metrų galėjo nueiti 15 (36,5 roc.) tiriamosios ir 13 (31,8 roc.) kontrolinės gruės acientų. 100 metrų o reabilitacijos kurso galėjo nueiti 16 (39,0 roc.) ligonių iš tiriamosios gruės ir kiek mažiau ligonių iš kontrolinės gruės 10 (24,4 roc.). Panašiai asiskirstė abiejų gruių ėjimo greičio rezultatai. Mažiausias greitis, kuriuo ėjo atvykę tiriamosios gruės acientai, buvo 0,22 m/s, kontrolinės 0,24 m/s, didžiausias tiriamosios gruės ėjimo greitis 0,48 m/s, kontrolinės 0,66 m/s. Po reabilitacijos maksimalus tiriamosios gruės acientų ėjimo greitis adidėjo iki 1,26 m/s, tačiau tokiu greičiu eiti galėjo tik 1 (2,4 roc.) acientas. Kontrolinės gruės maksimalus ėjimo greitis o reabilitacijos buvo mažesnis 1,16 m/s, tokiu greičiu galėjo eiti tik 2 (4,9 roc.) acientai. Atlikus koreliacinę funkcinio savarankiškumo ir usiausvyros testų tarusavio analizę, rasta, kad visų usiausvyros testų arodymai koreliuoja su funkcinio savarankiškumo testais ( < 0,01), silnesnis liemens kontrolės testo ryšys su Barthel indeksu ir FNT. Nustatytas stirus usiausvyros testų tarusavio ryšys. Tai at nustatytas stirus nueito atstumo ir ėjimo greičio rezultatų ryšys su Berg ir Tinetti testais ( < 0,01). Išvados: Kineziteraijos rograma, kurios metu buvo taikoma bazinė reabilitacijos metodika ir ciklinė treniruotė, labiau veikė asmenų o galvos smegenų infarkto savarankiškumą, usiausvyrą ir ėjimą negu rograma, kurios metu buvo taikoma tik Bobath metodika ( < 0,05). Asmenų o galvos smegenų insulto funkcinio savarankiškumo ir mobilumo okyčiams didžiausios įtakos turėjo jų amžius, lytis, funkcinė būklė (judėjimo ir ažintinių funkcijų sutrikimo laisnis) reabilitacijos kurso radžioje bei kineziteraijos rogramos turinys. Pacientų usiausvyros, ėjimo bei savarankiškumo arametrai tarusavyje stiriai koreliuoja ( < 0,05). Sudarytos regresijos lygtys leidžia rognozuoti usiausvyros ir ėjimo rezultatus bei koreguoti kineziteraijos rogramą. Raktažodžiai: galvos smegenų insultas, reabilitacija, reabilitacijos efektyvumo rognozė Įvadas Insultas kelia didelę socialinę-ekonominę roblemą. Išsivysčiusių šalių duomenimis, 50 roc. ersirgusių insultu žmonių lieka laikinai arba visam laikui neįgalūs, tik 20 roc. acientų vėl būna darbingi, aie 10 roc. reikia slaugos. Per irmąsias 30 dienų o galvos smegenų insulto miršta nuo 17 iki 34 roc. žmonių [1]. Be to, aie 15 roc. šių ligonių suserga miokardo infarktu ir aie 15 roc. miršta nuo kardiovaskulinių ligų [2]. Taigi insulto adariniai turi įtakos visuomenės socialiniam bei ekonominiam gyvenimui [3]. Tik nedidelei daliai išgyvenusių acientų neastebima didesnių liekamųjų ažeidimo reiškinių, kitiems išlieka nedideli negalios ir invalidumo reiškiniai, dar kitiems konstatuojami ryškesni invalidumo reiškiniai, acientams reikia didesnės ar mažesnės agalbos asitarnaujant, kai kuriems slaugos [2]. Pusiausvyros sutrikimas vienas iš dažniausiai asitaikančių sutrikimų acientams o galvos smegenų insulto. Tai turi įtakos žmogaus mobilumui: gebėjimui savarankiškai atsisėsti, ersikelti iš lovos į vežimėlį, atsistoti bei vaikščioti. Aie 87,5 roc. insultą atyrusių žmonių susiduria su usiausvyros roblemomis. Jos yra vienos agrindinių veiksnių, ribojančių ligonių, sergančių insultu, kasdieninę veiklą [4]. Pacientas, kuriam sutrikusi usiausvyra, nesugeba išlaikyti stabilios arba reikiamos kūno adėties atlikdamas įvairius judesius tam tikromis kūno dalimis ar išorės jėgų veikiamas [8]. Sutrikusi usiausvyra labai ariboja acientų mobilumo galimybes. Tokie būtini funkciniai judesiai kai atsisėdimas lovoje, ersikėlimas į vežimėlį, ėjimas tama nesaugūs ir reikalauja daugiau astangų. Be to, usiausvyros sutrikimai asunkina šių acientų savarankišką asitarnavimą rengimąsi, valgymą, asmens higieną [5, 6]. Pusiausvyra riklauso nuo daugybės veiksnių. Gera usiausvyra būna, kai koordinuotai tarusavyje sąveikauja įvairios organizmo sistemos ir organai [7]. Moksliniuose straisniuose daugiausia arašomi tyrimai, kurių metu tiriami acientai raėjus usei ar daugiau metų o insulto, kai jie jau gali savarankiškai ar su minimalia agalba atsistoti bei adaryti kelis žingsnius [8, 9]. Tačiau aie acientų, atyrusių insultą, usiausvyrą ir jos lavinimą ūmiu ir oūmiu eriodais o insulto duomenų neakanka [10]. Vienas agrindinių kineziteraijos tikslų yra grąžinti aciento sugebėjimą eiti. Toks yra ir acientų, atyrusių insultą, noras: vėl eiti gatve, be baimės ir nestebimam kitų žmonių. Jis tai at turi atgauti tam tikras asaugines reakcijas, kad raradęs usiausvyrą

3 240 galėtų asisaugoti nuo griuvimo. Adekvati usiausvyra stovint būtina ne tik ėjimui, bet ir visai dienos veiklai. Gebėjimas išlaikyti usiausvyrą įvairiose adėtyse suteikia galimybę atlikti visus būtinus judesius, asitarnauti, dirbti, o galėjimas tai atlikti suteikia acientui asitenkinimą. Kuo daugiau laiko acientas o insulto raleidžia gulimoje adėtyje visiškai rižiūrimas, tuo didesnė baimė atsiranda, kai jis radedamas sodinti. Todėl kiek galima anksčiau, geriausiai jau irmą savaitę, jis turi būti sodinamas ir judinamas visomis krytimis (kertant kūno vidurio liniją). Tai at jis turi būti mokomas keisti kūno adėtis: atsisėsti iš gulimos adėties, atsistoti iš sėdimos adėties ir kt. Būtina asaugoti acientą nuo griuvimo, kai jis dar yra neakankamai ajėgus ats asisaugoti, nes išgąstis griūnant dažniausiai sustirina baimės jausmą ilgam (6). Viena iš aktualiausių roblemų, turinti įtakos vyresnio amžiaus žmonių aktyvumui, yra griuvimai. Žmonės, ersirgę insultu, žymiai dažniau griūna, sukeldami aildomų roblemų artimiesiems bei reabilitacijos komandai. Be to, atsiradęs neasitikėjimo savimi, baimės jausmas gali dar labiau sumažinti aktyvumą [11]. Michal K. L. ir Shochina M. ištyrė ankstyvą veloergometro oveikį acientams, atyrusiems insultą. Tiriamieji buvo atyrę irmą insultą ne vėliau kai rieš tris mėnesius. Ergometrijos ekserimentas buvo radedamas reabilitacijos radžioje ir tęsiamas tris mėnesius kartu vertinant ėjimo galimybę. Gauti rezultatai arodė, jog ritminis astovus veloergometro sukimas yra geriausias ir greičiausias fizinis ratimas ėjimui gerinti [12]. Darbo tikslas išanalizuoti acientų susirgusiųjų galvos smegenų insultu, kurie buvo reabilituojami Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Reabilitacijos, fizinės ir sorto medicinos centro (VULSK RFSMC), Abromiškių reabilitacijos ligoninės (ARL), Birštono sanatorijos,,versmė (BSV) stacionarinės reabilitacijos skyriuose, reabilitacijos įtaką funkcinio savarankiškumo, A. Juocevičius, I. E. Jamontaitė, V. Glamba, A. Danys ažintinių funkcijų, usiausvyros ir eisenos okyčiams. Sudaryti acientų nueinamo atstumo, ėjimo greičio, usiausvyros funkcijos sugražinimo reabilitacijos eriodo abaigoje rognozavimo matematinius modelius. Metodai Retrosektyviai analizavome Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Reabilitacijos, fizinės ir sorto medicinos centro (VULSK RFSMC), Abromiškių reabilitacijos ligoninės (ARL), Birštono sanatorijos,,versmė (BSV) stacionarinės reabilitacijos skyriuose reabilituotų acientų (n = 219) medicininę dokumentaciją, analizavome jų funkcinės būklės okyčius, anaudodami funkcinio savarankiškumo testą (Barthel indeksą BI), rotinės būklės trumo tyrimo klausimyną (Mini-Mental test), usiausvyros sutrikimo įvertinimo testą (Tinetti testą). Atlikome rosektyvinį acientų (n = 82), sirgusių galvos smegenų insultu, tyrimą Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Reabilitacijos, fizinės ir sorto medicinos centro II stacionarinės reabilitacijos skyriuje. Pacientų funkcinės būklės vertinimui anaudojome tuos ačius testus, o tiriamosios acientų gruės reabilitacijai anaudojome mūsų asiūlytą komleksą [13]. Kontrolinė acientų gruė, kai ir kitų reabilitacijos įstaigų acientai, vykdė bazinę reabilitacijos rogramą. Darbo rezultatai Analizuojant trijose įstaigose VUL SK RFSMC, ARL, BSV reabilituotų acientų gruę, nustatyta, kad reabilitacijos aslaugos buvo teiktos 219 acientų, šioje gruėje vyravo vyrai 56,6 roc., dauguma acientų sirgo išeminiu insultu 87,2 roc., o 65 metų ir vyresni buvo 59,8 roc. acientų (1 lentelė). Tiriamoje gruėje, kurią sudarė trijų įstaigų acientai, skirtingų įstaigų acientai nesiskyrė agal amžių. Į antrą reabilitacijos etaą jie visi atvyko er dienų. Nors visiems acientams buvo teikiamos RII aslaugos (jiems 1 lentelė. Ligonių asiskirstymas agal lytį, insulto obūdį, amžių Pacientų gruės n Pacientų skaičius roc. Vyrai ,6 Moterys 95 43,4 Išeminis insultas ,2 Hemoraginis insultas 28 12,8 65 ir daugiau metų ,8 Iki 65 metų 88 40,2

4 Sergančių galvos smegenų insultu acientų funkcinės būklės okyčiai ir jų rognozė antrame reabilitacijos eriode lentelė. Ligonių charakteristika Rodiklis Visose įstaigose (n = 219) VUL SK RFSMC (n = 67) Abromiškių RL (n = 50) Birštono sanatorija,,versmė (n = 102) Amžius 66,12 ± 11,35 66,10 ± 10,90 66,66 ± 11,05 64,63 ± 2,18 Per kiek dienų atvyko 17,46 ± 8,525 16,30 ± 7,280 19,46 ± 10,16 16,77 ± 7,608 Reabilitacijos trukmė 38,44 ± 8,765 42,66 ± 6,610 31,41 ± 5,283 32,59 ± 6,155 Barthel indeksas atvykus 70,31 ± 11,78 68,36 ± 13,64 63,00 ± 16,78 75,19 ± 11,29 Barthel indeksas išvykstant 87,87 ± 11,95 94,33 ± 7,07 76,41 ± 14,44 85,94 ± 19,87 3 lentelė. Tiriamosios ir kontrolinės gruių acientų nueito atstumo ir ėjimo greičio testų rezultatai reabilitacijos metu Nueitas atstumas ir ėjimo greitis Tiriamoji gruė (n = 41) Kontrolinė gruė (n = 41) Nueitas atstumas atvykus 2,95 ± 7,86 3,78 ± 8,25 0,642 Nueitas atstumas išvykstant 70,12 ± 32,28 53,15 ± 38,23 0,033 Ėjimo greitis atvykus 0,09 ± 0,16 0,12 ± 0,20 0,369 Ėjimo greitis išvykstant 0,63 ± 0,31 0,47 ± 0,32 0,021 SN standartinis nuokryis; t-testo neriklausomos imties reikšmė tar tiriamosios ir kontrolinės gruių nueito atstumo ir ėjimo greičio rezultatų. būdingi mažesni biosichosocialinių funkcijų sutrikimai), į VUL SK RFSMC atvykę reabilitacijai acientai turėjo žymesnius ažintinių funkcijų ir usiausvyros sutrikimus. Į ARL ir BSV atvykę acientai tarusavyje nesiskyrė (2 lentelė). Pacientai atvyko į stacionarinės reabilitacijos skyrių vidutiniškai anašios funkcinės būklės, jų funkcinis savarankiškumas (agal Barthel indeksą) buvo 70 balų. Bendra reabilitacijos trukmė antrame etae buvo 38 dienos. Pagal lytį acientų gruės buvo identiškos VUL SK ir ARL, o BSV buvo reabilituota o lygiai vyrų ir moterų o 50 rocentų. Pagal amžių acientų gruės minėtose įstaigose tai at buvo vienodos: iki 65 metų reabilituotų acientų dalis buvo 40 roc. VUL SK RFSMC reabilituotų aildomą acientų gruę (n = 82) adalinome į tiriamąją (kuri vykdė bazinę reabilitacijos rogramą kartu su cikline treniruote, n = 41) ir kontrolinę gruę, kuri vykdė tik bazinę reabilitacijos rogramą (n = 41). Pacientų o galvos smegenų kraujotakos sutrikimų gyvenimo kokybę labai veikia jų ėjimo galimybės. Tačiau labai svarbu, kad ėjimas būtų funkcionalus ir ekonomiškas. Taikydami ciklinę treniruotę veloergometru siekėme agerinti ne tik ligonių usiausvyrą, bet ir ėjimą. Tiriamosios ir kontrolinės gruių acientų ėjimo greitis ir nueitas atstumas o reabilitacijos agerėjo statistiškai reikšmingai. Tačiau tiriamosios gruės acientai, geriau išlaikydami usiausvyrą sėdėdami ir stovėdami, asiekė geresnių nueito atstumo ir ėjimo greičio testų rezultatų ( < 0,05) alyginti su kontrolinės gruės acientais (3 lentelė). Atvykus į reabilitaciją 30 (73,2 roc.) ligonių iš tiriamosios gruės ir 29 (70,7 roc.) ligoniai iš kontrolinės gruės negalėjo eiti. 2 (4,9 roc.) ligoniai iš tiriamosios gruės ir 1 (2,4 roc.) iš kontrolinės gruės nuėjo 5 metrų atstumą. Maksimalus atstumas, kurį galėjo nueiti 3 (7,3 roc.) atvykę į reabilitaciją tiriamosios gruės acientai, buvo 30 metrų. Kontrolinėje gruėje 30 metrų atstumą galėjo nueiti 1 (2,4 roc.) ligonis bei 1 (2,4 roc.) ligonis galėjo nueiti ilgiausią atstumą 35 metrus (1, 2 av.). Po reabilitacijos visai negalėjo eiti 2 (4,9 roc.) ligoniai iš tiriamosios gruės ir 4 (9,8 roc.) kontrolinės gruės, iki 50 metrų nuėjo 8 (19,3 roc.) tiriamosios gruės ir 14 (34,2 roc.) kontrolinės gruės acientų. Atstumą nuo 50 iki 95 metrų galėjo nueiti 15 (36,5 roc.) tiriamosios ir 13 (31,8 roc.) kontrolinės gruės acientų. 100 metrų o reabilitacijos kurso galėjo nueiti 16 (39,0 roc.) ligonių iš tiriamosios gruės ir kiek mažiau ligonių iš kontrolinės gruės 10 (24,4 roc.). Panašiai asiskirstė abiejų gruių ėjimo greičio rezultatai. Kadangi 30 ligonių iš tiriamosios gruės ir 29 iš kontrolinės rieš reabilitaciją negalėjo eiti, jų greitis nebuvo vertinamas. Mažiausias greitis, kuriuo ėjo atvykę tiriamosios gruės acientai, buvo 0,22 m/s, kontrolinės 0,24 m/s, didžiausias tiriamosios gruės ėjimo

5 242 A. Juocevičius, I. E. Jamontaitė, V. Glamba, A. Danys 1 av. Tiriamosios gruės nueito atstumo (m) rezultatų asiskirstymas rieš reabilitaciją ir o jos 2 av. Kontrolinės gruės nueito atstumo (m) rezultatų asiskirstymas rieš reabilitaciją ir o jos greitis 0,48 m/s, kontrolinės 0,66 m/s. Po reabilitacijos maksimalus tiriamosios gruės acientų ėjimo greitis adidėjo iki 1,26 m/s, tačiau tokiu greičiu eiti galėjo tik 1 (2,4 roc.) acientas. Kontrolinės gruės maksimalus ėjimo greitis o reabilitacijos buvo mažesnis 1,16 m/s, tokiu greičiu galėjo eiti tik 2 (4,9 roc.) acientai. Ėjimo greičio rezultatus suskirsčius į grues, matyti, kad 90,2 roc. tiriamosios ir 80,5 roc. kontrolinės gruės acientų rieš reabilitaciją ėjo lėčiau negu 0,4 m/s greičiu, t. y. jų judėjimo galimybės buvo labai ribotos. Po reabilitacijos didelė dalis (41,5 roc.) tiriamosios gruės acientų galėjo eiti nuo 0,4 iki 0,8 m/s ir laisvai judėti namų alinkoje. Be to, net 36,6 roc. acientų ėjo greičiau negu 0,8 m/s, o tai užtikrina laisvą judėjimą už namų ribų. Tuo taru 41,5 roc. kontrolinės gruės acientų o reabilitacijos sugebėjo eiti lėčiau negu 0,4 m/s greičiu ir beveik dvigubai mažiau negu tiriamosios gruės acientų (19,5 roc.) galėjo laisvai judėti už namų ribų (4, 5 lentelės). Analizuojant tiriamųjų nueito atstumo ir ėjimo greičio rezultatus agal lytį, nustatyta, kad tiriamosios ir kontrolinės gruių minėtų testų rezultatai atvykus ir išvykstant statistiškai reikšmingai nesiskyrė tar vyrų ir moterų. Pacientų amžius ir atvykimo į reabilitaciją laikas nuo susirgimo radžios nueito atstumo ir ėjimo greičio rezultatams statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo. Tačiau abiejų gruių acientų nueito atstumo ir ėjimo grei- 4 lentelė. Tiriamųjų asiskirstymas agal ėjimo greičio testo rezultatus rieš reabilitaciją Gruės lėčiau negu 0,4 m/s Ėjimo greitis atvykus 0,4 0,8 m/s Iš viso Tiriamoji gruė, n (roc.) 37 (90,2) 4 (9,8) 41 (100,0) Kontrolinė gruė, n (roc.) 33 (80,5) 8 (19,5) 41 (100,0) lėčiau negu 0,4 m/s judėjimas namų alinkoje, 0,4 0,8 m/s ribotas judėjimas už namų ribų.

6 Sergančių galvos smegenų insultu acientų funkcinės būklės okyčiai ir jų rognozė antrame reabilitacijos eriode lentelė. Tiriamųjų asiskirstymas agal ėjimo greičio testo rezultatus o reabilitacijos Gruės Ėjimo greitis išvykstant lėčiau negu 0,4 m/s 0,4 0,8 m/s greičiau negu 0,8 m/s Iš viso Tiriamoji gruė, n (roc.) 9 (22,0) 17 (41,5) 15 (36,6) 41 (100,0) Kontrolinė gruė, n (roc.) 17 (41,5) 16 (39,0) 8 (19,5) 41 (100,0) lėčiau negu 0,4 m/s judėjimas namų alinkoje, 0,4 0,8 m/s ribotas judėjimas už namų ribų, greičiau negu 0,8 m/s laisvas judėjimas už namų ribų. čio rezultatai statistikai reikšmingai išsiskyrė tar 2 ir 3 aslaugų lygio acientų (6 lentelė). Išanalizavus ėjimo testų rezultatų asiskirstymą riklausomai nuo ažeistos kojos raumenų jėgos, rasta, kad tiriamosios ir kontrolinės gruių acientų ėjimo testų rezultatai atvykus statistiškai reikšmingai skyrėsi tar acientų, kurių ažeistos kojos raumenų jėga buvo didesnė negu 3 balai ir kurių mažesnė negu 3 balai. Po reabilitacijos tiriamosios ir kontrolinės gruių acientų nueito atstumo ir ėjimo greičio rezultatai tai at statistiškai reikšmingai skyrėsi riklausomai nuo ažeistos kojos raumenų jėgos. Išanalizavus acientų savarankiškumo testų rezultatų asiskirstymą agal nueitą atstumą, matyti, kad anašus skaičius tiriamosios ir kontrolinės gruių acientų rieš reabilitaciją galėjo nueiti iki ir daugiau kai 10 metrų (7 lentelė). Gauti Barthel indekso rezultatai buvo 1,8 karto (FNT 1,2 karto) didesni acientų, kurie galėjo nueiti daugiau kai 10 metrų, negu tų, kurie nuėjo mažiau kai 10 metrų abejose tiriamųjų gruėse. Nors rezultatų skirtumas akankamai žymus, visi acientai buvo beveik visiškai riklausomi vertinant agal Barthel indeksą. Po reabilitacijos acientai buvo suskirstyti į grues agal galimybes nueiti 75 metrus. Kai matyti iš 8 lentelės, 1,5 karto daugiau tiriamosios gruės acientų galėjo nueiti daugiau kai 75 metrus alyginti su kontroline grue. Vertinant agal Barthel indekso rezultatus, acientai, kurie galėjo nueiti mažiau kai 75 metrus, liko beveik visiškai riklausomi kai ir rieš reabilitaciją, o tie, kurie galėjo nueiti daugiau kai 75 metrus, tao vidutiniškai riklausomi abejose tiriamųjų gruėse. Po reabilitacijos abiejų gruių acientams, kurie galėjo nueiti mažiau kai 75 metrus, einant buvo reikalinga agalba, o tie, kurie galėjo nueiti daugiau kai 75 metrus, ėjo savarankiškai vertinant agal Berg testo rezultatus (9 lentelė). Atitinkamai vertinant Tinetti testo rezultatus, acientai, kurie o reabilitacijos galėjo nueiti iki 75 metrų, turėjo didesnį rizikos laisnį nugriūti alyginti su tais, kurie galėjo nueiti daugiau kai 75 metrus. Tai at stebimas ryškus ėjimo greičio rezultatų skirtumas tar acientų, kurie o reabilitacijos nuėjo mažiau kai 75 metrus, ir tų, kurie galėjo nueiti daugiau kai 75 metrus ( < 0,05). Atlikus koreliacinę funkcinio savarankiškumo ir 6 lentelė. Pacientų ėjimo greičio okytis reabilitacijos metu skirtingose reabilitacijos aslaugų gruėse Reabilitacijos aslaugos Ėjimo greitis atvykus Tiriamoji gruė Ėjimo greitis išvykstant Ėjimo greitis atvykus Kontrolinė gruė Ėjimo greitis išvykstant R 2 0,16 ± 0,20 0,86 ± 0,20 0,20 ± 0,23 0,57 ± 0,32 R 3 0,04 ± 0,11 0,49 ± 0,28 0,02 ± 0,08 0,35 ± 0,27 0,031 0,000 0,001 0,022 R2 reabilitacija 2; R3 reabilitacija 3; SN standartinis nuokryis; t-testo neriklausomos imties reikšmė tar ėjimo greičio rezultatų skirtingose reabilitacijos aslaugų gruėse. 7 lentelė. Savarankiškumo testų rezultatų asiskirstymas agal nueitą atstumą rieš reabilitaciją Tiriamoji gruė Kontrolinė gruė <10 m n = m n = 3 <10 m n = m n = 7 BI atvykus 23,42 ± 11,04 50,00 ± 5,00 0,001 27,79 ± 12,74 47,14 ± 4,88 0,001 FNT atvykus 53,76 ± 17,30 62,00 ± 3,00 0,420 57,62 ± 17,41 74,71 ± 10,23 0,017 BI Barthel indeksas; FNT funkcinio neriklausomumo testas; SN standartinis nuokryis; n tiriamųjų skaičius; t-testo neriklausomos imties reikšmė tar savarankiškumo testų rezultatų riklausomai nuo nueito atstumo.

7 244 A. Juocevičius, I. E. Jamontaitė, V. Glamba, A. Danys 8 lentelė. Savarankiškumo testų rezultatų asiskirstymas agal nueitą atstumą o reabilitacijos <75 m n = 17 Tiriamoji gruė 75 m n = 24 <75 m n = 25 Kontrolinė gruė 75 m n = 16 BI išvykstant 53,24 ± 19,76 85,21 ± 11,56 0,001 55,40 ± 24,45 88,44 ± 8,31 0,001 FNT išvykstant 77,20 ± 17,42 102,33 ± 11,22 0,001 79,96 ± 22,84 104,81 ± 10,08 0,001 BI Barthel indeksas; FNT funkcinio neriklausomumo testas; SN standartinis nuokryis; n tiriamųjų skaičius; t-testo neriklausomos imties reikšmė tar savarankiškumo testų rezultatų riklausomai nuo nueito atstumo. 9 lentelė. Pusiausvyros testų rezultatų asiskirstymas agal nueitą atstumą o reabilitacijos Tiriamoji gruė Kontrolinė gruė <75 m n = m n = 24 <75 m n = m n = 16 Berg testas išvykstant 33,12 ± 12,11 51,71 ± 3,24 0,001 29,16 ± 16,62 49,69 ± 3,67 0,001 Tinetti testas išvykstant 15,41 ± 6,60 24,29 ± 2,35 0,001 12,76 ± 7,68 22,88 ± 2,45 0,001 Ėjimo greitis išvykstant 0,34 ± 0,19 0,84 ± 0,19 0,001 0,27 ± 0,18 0,78 ± 0,19 0,001 SN standartinis nuokryis; n tiriamųjų skaičius; t-testo neriklausomos imties reikšmė tar usiausvyros testų ir ėjimo greičio rezultatų riklausomai nuo nueito atstumo. usiausvyros testų tarusavio analizę, rasta, kad visų usiausvyros testų arodymai koreliuoja su funkcinio savarankiškumo testais ( < 0,01), silnesnis liemens kontrolės testo ryšys su Barthel indeksu ir FNT. Nustatytas stirus usiausvyros testų tarusavio ryšys (10 lentelė). Atlikus koreliacinę funkcinio savarankiškumo, usiausvyros testų, nueito atstumo bei ėjimo greičio testų tarusavio analizę, matyti, kad nueito atstumo ir ėjimo greičio testų rezultatai koreliuoja su funkcinio savarankiškumo, usiausvyros testais bei tarusavyje ( < 0,01). Iš usiausvyros testų nustatytas stiriausias nueito atstumo ir ėjimo greičio rezultatų ryšys su Berg ir Tinetti testais (11 lentelė). Remiantis tiesine regresija, sudarytos nueito atstumo, ėjimo greičio ir Berg testo galimų rezultatų o reabilitacijos rognozavimo lygtys. Atliekant tiesinę regresiją (Stewise metodu), kur riklausomas kintamasis buvo nueitas atstumas išvykstant, buvo įtraukti tokie kintamieji: Barthel atvykus, liemens kontrolės testas atvykus, Tinetti testas atvykus, Berg testas atvykus, nueitas atstumas atvykus, ėjimo greitis atvykus, lytis, amžius, reabilitacijos aslaugos, dienos o insulto, tiriamoji / kontrolinė gruės, iš kurių tik 4 liko kai statistiškai reikšmingi (R = 0,801; R sq = 0,642), Nueitas atstumas išvykstant = -23, ,418*Berg testas atv. 25,525*gruė + 1,498*Barthel indeksas atv. + 22,921*reabilitacijos aslaugos kur: -23,416; 1,418; -25,525; 1,498 ir 22,921 regresinės lygties koeficientai, Berg testas atvykus (0 56 balai), gruė 1 tiriamoji gruė (su velotreniruote), 2 kontrolinė gruė (įrastinė kineziteraija), Barthel indeksas atvykus (0 100 balai), reabilitacijos aslaugos 2 antro lygio reabilitacijos aslaugos, 3 trečio lygio reabilitacijos aslaugos. Atliekant tiesinę regresiją (Stewise metodu), kur 10 lentelė. Funkcinio savarankiškumo ir usiausvyros testų ryšys Testai LKT Berg testas Tinetti testas BI 0,625* 0,818* 0,825* FNT 0,693* 0,751* 0,745* LKT 0,652* 0,622* Berg testas 0,652* 0,963* Tinetti testas 0,622* 0,963* BI Barthel indeksas; FNT funkcinio neriklausomumo testas; LKT liemens kontrolės testas; * < 0,01.

8 Sergančių galvos smegenų insultu acientų funkcinės būklės okyčiai ir jų rognozė antrame reabilitacijos eriode lentelė. Funkcinio savarankiškumo, usiausvyros testų, nueito atstumo ir ėjimo greičio testų ryšys Testai Nueitas atstumas Ėjimo greitis BI 0,831* 0,779* FNT 0,732* 0,685* LKT 0,573* 0,532* Berg testas 0,896* 0,842* Tinetti testas 0,899* 0,849* Nueitas atstumas - 0,929* Ėjimo greitis 0,929* - BI Barthel indeksas; FNT funkcinio neriklausomumo testas; LKT liemens kontrolės testas; * < 0,01. riklausomas kintamasis buvo ėjimo greitis išvykstant, buvo įtraukti tokie kintamieji: Barthel atvykus, Tinetti testas atvykus, Berg testas atvykus, lytis, amžius, reabilitacijos aslaugos, dienos o insulto, tiriamoji / kontrolinė gruės, iš kurių tik 4 liko kai statistiškai reikšmingi (R = 0,889; R sq = 0,790). Ėjimo gretis išvykstant = 0, ,028*Berg testas atv. 0,162*gruė + 0,007*Barthel indeksas atv. + 22,921*reabilitacijos aslaugos kur: 0,321; 0,028; -0162; 0,007 regresinės lygties koeficientai, Berg testas atvykus (0 56 balai), gruė 1 tiriamoji gruė (su velotreniruote), 2 kontrolinė gruė (įrastinė kineziteraija), Barthel indeksas atvykus (0 100 balai). Ėjimo greičio išvykstant rognozavimas (jei ligoniai atvykę gali eiti) Atliekant tiesinę regresiją (Stewise metodu), kur riklausomas kintamasis buvo ėjimo greitis išvykstant, buvo įtraukti tokie kintamieji: Barthel atvykus, Berg testas atvykus, atstumas atvykus, rotinės būklės trumo tyrimo klausimynas (Mini-Mental test) atvykus, lytis, amžius, reabilitacijos aslaugos, dienos o insulto, tiriamoji / kontrolinė gruės, šlaunies tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėga atvykus, kelio tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėga atvykus, ėdos tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėga atvykus, iš kurių tik 4 liko kai statistiškai reikšmingi (R sq = 0,813). Ėjimo greitis išvykstant = 0, ,019*Berg testas atv. 0,162*gruė + 0,009*nueitas atstumas atv. + 0,053*kelio tiesiamųjų raumenų jėga atv. kur: 0,424; 0,019; -0,162, 0,009 ir 0,053 regresinės lygties koeficientai, Berg testas atvykus (0 56 balai), gruė 1 tiriamoji gruė (su velotreniruote), 2 kontrolinė gruė (įrastinė kineziteraija), nueitas atstumas atvykus (0 100 metrų), kelio tiesiamųjų raumenų jėga (0 5 balai). Berg testo rezultatų išvykstant rognozavimas 1) Įtraukti kintamieji: Barthel indeksas atvykus, šlaunies tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėga atvykus, kelio lenkiamųjų ir tiesiamųjų jėga atvykus, ėdos lenkiamųjų ir tiesiamųjųjų jėga atvykus, reabilitacijos aslaugos, lytis, amžius, gruės (R = 0,795; R sq = 0,633). Berg testas išvykstant = 34, ,642*šlaunies lenkiamųjų raumenų jėga atv. 13,592*gruė + 0,421*Barthel indeksas atv. kur: 34,589; 3,642; 13,589; 0,421 regresinės lygties koeficientai, šlaunies lenkiamųjų raumenų jėga (0 5 balai), gruė 1 tiriamoji gruė (su velotreniruote), 2 kontrolinė gruė (įrastinė kineziteraija), Barthel indeksas (0 100 balų). Pavyzdys: Pacientas A galvos smegenų infarkto deš. VSA baseine, kairė hemiarezė. Atvykęs jis galėjo nueiti 10 metrų, Berg testo rezultatas buvo 16 balų, kelio tiesiamųjų raumenų jėga 2,5 balo. Pagal sudarytą rognozavimo lygtį, galima askaičiuoti aciento A ėjimo greitį o reabilitacijos: Ėjimo greitis išvykstant = 0, ,019*Berg testas atv. 0,162*gruė + 0,009*nueitas atstumas atv. + 0,053*kelio tiesiamųjų raumenų jėga atv. Jei acientui kineziteraijos rocedūrų metų būtų taikomas kineziteraijos agal Bobath metodiką derinys, jo ėjimo greitis o reabilitacijos turėtų siekti 0,79 m/s, jei jam būtų taikoma tik Bobath metodika, ėjimo greitis turėtų siekti 0,63 m/s.

9 246 A. Juocevičius, I. E. Jamontaitė, V. Glamba, A. Danys Rezultatų atarimas Daugelis autorių akcentuoja ankstyvos reabilitacijos svarbą ligoniams, sergantiems ūminiu galvos smegenų insultu. Limburg M., Tuut M. K. teigia, jog ankstyva sergančiųjų galvos smegenų insultu reabilitacija didina rarastų funkcijų atkūrimo arba komensavimo galimybę [4]. Analizuojant literatūros šaltinius, matyti, kad daugumoje straisnių vertinant kineziteraijos oveikį usiausvyrai bei ėjimui arašomi tyrimai, kurie atliekami vėlesniu eriodu o insulto, kai acientai yra akankamai savarankiški ir gali nueiti 10 metrų. Tačiau net ir raėjus 2 metams o insulto kineziteraija efektyviai agerina acientų usiausvyros, ėjimo greičio rezultatus [14]. Mūsų atliktame darbe įvertinome acientų o galvos smegenų insulto savarankiškumą. Pacientams, kuriems buvo atliekamos kineziteraijos rocedūros, remiantis Bobath metodikos rinciais, nustatytas statistiškai atikimas Barthel ir FNT testų rezultatų agerėjimas o reabilitacijos (Barthel atvykus 41,38 ± 28,56 balai, išvykstant 75,58 ± 25,00 balai, FNT 68,41 ± 25 ir 96,88 ± 21,69 balai atitinkamai). Daugelyje tyrimų, kuriuose taikomas vienas kineziteraijos metodas, gauti anašūs rezultatai [15 17]. Taikydami Bobath metodiką savo darbe reabilitacijos metu statistiškai atikimai agerinome acientų usiausvyrą, kuri nuo 14,71 ± 14,05 balų akito iki 38,41 ± 16,82 balų ( < 0,001). Prieš reabilitaciją net 62,3 roc. acientų galėjo judėti tik vežimėlio agalba, o reabilitacijos tokių acientų liko 18,1 roc. Be to, o reabilitacijos net 57,2 roc. ligonių galėjo eiti savarankiškai, o rieš reabilitaciją tokių buvo tik 2,2 roc. Tai at nustatėme, kad rieš reabilitaciją didelę riziką nugriūti turėjo 87,7 roc. acientų, o reabilitacijos rogramos tokia rizika išliko tik 39,9 roc. acientų. Bobath metodika turėjo yač didelę įtaką acientų usiausvyrai, nes dirbant agal ją didelis dėmesys skiriamas liemens judesių analizei. Tokiu būdu acientai sugebėdami geriau kontroliuoti liemenį, išlaikyti usiausvyrą sėdint ir stovint, o kineziteraijos rogramos nuėjo statistiškai atikimai ilgesnį atstumą: rieš reabilitaciją nuėjo 12,59 ± 16,21, o reabilitacijos 56,85 ± 37,79 metrus. Nors šiame tyrime savarankiškumo, usiausvyros, ėjimo testų rezultatai reabilitacijos metu agerėjo statistiškai reikšmingai, ligoniai tao savarankiškesni, sugebėjo toliau nueiti, sumažėjo rizika nugriūti, tačiau to neakanka, kad jie būtų visaverčiai visuomenės nariai. Galimybė rognozuoti acientų fizinį savarankiškumą ankstyvuoju eriodu leidžia kineziteraeutams nustatyti secifinius tikslus bei arinkti tinkamą reabilitacijos rogramą. Tyrimai rodo, kad liemens kontrolės ar usiausvyros sėdint ankstyvuoju eriodu agalba galima rognozuoti acientų savarankiškumą vėlesniu eriodu o insulto [18, 19]. Tyrime mus labiau domino ėjimo galimybių rognozė, todėl liemens judesių sutrikimus vertinome liemens kontrolės testu (LKT), kurio rezultatai o reabilitacijos tiriamosios gruės acientams buvo didesni ( > 0,05). Jeigu testas yra atliekamas 6-ą savaitę o insulto ir aciento LKT rezultatai lygūs 50 ar daugiau balų, tai galima tikėtis, kad jis sugebės eiti o 18 savaičių [20]. Mūsų tyrimo atveju ėjimo galimybių rognozę galėjome atlikti visiems acientams, nes jie į reabilitaciją atvyko iki 6-tos savaitės. Pusiausvyrą vertinome ir agal Tinetti testą, kurio rezultatai statistiškai reikšmingai geresni o reabilitacijos buvo tar tiriamosios gruės acientų (tiriamosios gruės 20,61 ± 6,34, kontrolinės gruės 16,71 ± 7,91, < 0,05). Suskirsčius acientus į grues agal rizikos laisnį nugriūti naudojant Tinetti testo duomenis, matyti, kad rieš reabilitaciją visi tiriamosios ir kontrolinės gruių acientai turėjo didelę riziką nugriūti, t. y. jų Tinetti testo rezultatai buvo nuo 0 iki 19 balų. Po reabilitacijos 2,5 kartus daugiau tiriamosios gruės acientų rizikos nugriūti nebeliko alyginti su kontroline grue ( < 0,05). Mūsų atliktame tyrime o reabilitacijos tiriamosios gruės acientų ėjimo greitis adidėjo statistiškai reikšmingai labiau negu kontrolinės gruės acientų (tiriamosios gruės 0,63 ± 0,31, kontrolinės gruės 0,47 ± 0,32, < 0,05). Lamontagne A. ir Fung J. teigia, jog acientų ėjimo greitis o insulto gali adidėti 2 3 kartus einant saugioje alinkoje. Ėjimo greitis glaudžiai susijęs su nueitu atstumu. Daugelyje straisnių lygiagrečiai vertinami abu šie rodikliai. Mūsų tyrime tiriamosios gruės acientų nueito atstumas o reabilitacijos buvo statistiškai didesnis (70,12 ± 32,28 metrų) negu kontrolinės gruės (53,15 ± 38,23 metrų) ( < 0,05). Vertindami įvairių veiksnių įtaką acientų usiausvyrai, ėjimui ir savarankiškumui nustatėme, kad labiausiai šių rodiklių rezultatus lėmė acientų amžius, lytis bei funkcinė būklė. Suskirsčius acientus į grues agal ažintinių funkcijų sutrikimo laisnį, gavome, kad rieš ir o reabilitacijos savarankiškumas, usiausvyra ir ėjimas reikšmingai skyrėsi tar šių dviejų gruių ligonių. Dauguma autorių nurodo, kad aciento ažinimo fukcijų sutrikimo lasnis turi įtakos ligonių funkcinės būklės atsigavimui ir abrėžia, kad reabilitacija turi būti taikoma visiems asmenims, atyrusiems GSI neriklausomai nuo jų ažinimo funkcijų sutrikimo lygio [21, 22].

10 Sergančių galvos smegenų insultu acientų funkcinės būklės okyčiai ir jų rognozė antrame reabilitacijos eriode 247 Išvados: 1. Kineziteraijos rograma, kurios metu buvo taikoma bazinė reabilitacijos metodika ir ciklinė treniruotė, labiau veikė asmenų o galvos smegenų infarkto savarankiškumą, usiausvyrą ir ėjimą negu rograma, kurios metu buvo taikoma tik Bobath metodika ( < 0,05). 2. Asmenų o galvos smegenų insulto funkcinio savarankiškumo ir mobilumo okyčiams didžiausios įtakos turėjo jų amžius, lytis, funkcinė būklė (judėjimo ir ažintinių funkcijų sutrikimo laisnis) reabilitacijos kurso radžioje bei kineziteraijos rogramos turinys. 3. Pacientų usiausvyros, ėjimo bei savarankiškumo arametrai tarusavyje stiriai koreliuoja ( < 0,05). Sudarytos regresijos lygtys leidžia rognozuoti usiausvyros ir ėjimo rezultatus bei koreguoti kineziteraijos rogramą. Literatūra 1. Janonienė D, Juocevičius A. Sergančiųjų galvos smegenų insultu komleksinės reabilitacijos veiksmingumas. Neurologijos seminarai. 2006; 2: Budrys V. Šiuolaikinės galvos smegenų kraujotakos sutrikimų roblemos bei jų srendimo būdai. Neurologijos seminarai, 1997; 1: Janonienė D. Ligonių komleksinės reabilitacijos efektyvumas o galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Sveikatos mokslai. 2004; 1: Limburg M, Tuut MK. CBO quideline Stroke (revision). Dutch institute for Healthcare Imrovement. Ned Tijdsschr Geneeskd, 2000; 144: Avižonienė I. Nervų ligos. Vilnius. 1998: Davies PM. Stes to follow. Sringer-Verlag, Belova AN. Neiroreabilitacija. Maskva. 2000: Aruin AS, Hanke T, Chaudhuri G, Harvey R. Comelled weightbearing in ersons with hemiaresis following stroke: the effect of a lift insert and goal-directed balance exercises. J Rehab Res Dev. 2000; 37: Radžiuvienė R, Žemaitytė D, Raškauskienė N, Varoneckas G. Galvos smegenų insultas: mirštamumo ir negalios dinamika, ilgalaikio stebėjimo duomenimis, reabilitacijos įtaka. Sveikatos mokslai. 2002; 1: Juocevičius A, Jamontaitė IE, Janonienė D ir kt. Pagrindiniai usiausvyros įvertinimo ir jos lavinimo asektai acientams o galvos smegenų insulto. Sveikatos mokslai. 2004; 1: Trew M, Everett T. Human movement, an introductory text. Churchill Livingstone, Michal KL, Shochina M. Early cycling test as a redictor of walking erformance in stroke atients. Physiother Res Int. 2005; 10(1): Jamontaitė IE, Juocevičius A. Kineziteraijos metodikų taikymo acientams, atyrusiems galvos smegenų infarktą, efektyvumas. Sveikatos mokslai. 2007; 6: Flom-Meland C, Hering A, Olsen AS, et al. The usse of artial body weight suort treadmill training has been gaining accetance. Gait recovery. Int J Rehab Davidson I, Waters K. Physiotheraists working with stroke atients: a national survey. Physiother. 2000; 86: Fong K, Chan Ch, Au D. Relationshi of motor and cognitive abilities to functional erformance in stroke rehabilitation. Brain Injury. 2001; 15(5): Hsieh CL, Sheu CF, Hsueh IP, Wang CH. Trunk control as an early redictor of comrehensive activities of daily living function in stroke atients. Stroke. 2002; 33: Verheyden G, Nieuwboer A, Wit L et al. Trunk erformance after stroke: an eyecatching redictor of functional outcome. J Neurol Neurosurg Psychiatry. 2007; 78: Collin C, Wade D. Assessing motor imairment after stroke: a ilot reliability study. J Neurol Neurosurg Psychiatry. 1990; 53: Kelley PJ, Furie KL, Shafgat S, et al. Functional recovery following rehabilitation after hemorrhagic and ischemic stroke. Arch Phys Med Rehabil. 2003; 84: Rabadi MH, Rabadi FM, Edelstein L, Peterson M. Cognitively imaired stroke atients do benefit from admission to an acute rehabilitation unit. Arch Phys Med Rehabil. 2008; 89: Straisnis įteiktas redakcijai 2009 m. rugsėjo 10 d., riimtas saudai 2009 m. lakričio 12 d.

11 248 CHANGES OF FUNCTIONAL STATUS OF PATIENTS AFTER STROKE DURING THE SECOND PERIOD OF REHABILITATION AND PROGNOSIS OF THE RESULTS A. Juocevičius 1,2, I. E. Jamontaitė 1,2, V. Glamba 3, A. Danys 4 1 Vilnius University, Faculty of Medicine, Rehabilitation, Sorts Medi cine and Nursing Institute 2 The Centre of the Rehabilitation, Physical and Sort Medicine of Vilnius University Hosital Santariškių klinikos 3 Abromiškių Rehabilitation Hosital 4 Birštonas sanatorium,,versmė Abstract Aim: To analyze influence of rehabilitation to atients who were rehabilitated after stroke in the Centre of the Rehabilitation, Physical and Sort Medicine of the Vilnius University Hosital Santariškių Klinikos (VUH SK), Abromiškių Rehabilitation Hosital (ARH), Birštonas sanatorium,,versmė (BSV) functional indeendence, cognitive functions, balance and gait. To make redictions models for atients walked distance, walking seed and balance in the end of rehabilitation eriod. Methods: Retrosectively were analysed functional status of 219 atients rehabilitated. Functional indeendence was assessed by Barthel index (BI), cognitive functions by Mini Mental test, balance Tinetti test. The changes of functional indeendence and cognitive functions, balance and walk abilities were comared. Prosectively 82 atients after stroke rehabilitated in II inatient unit of in the Center of the Rehabilitation, Physical and Sort Medicine of the Vilnius University Hosital Santariškių Klinikos (VUH SK) were analysed. This grou of atient were divided to first grou (n = 41), the atients were rovided with basic hysiotheray rogramme and additional cyclic training with ergometer, and second one (n = 41), for rehabilitation of this grou of the atients the basic rogramme was used. For assessment of the functional status of the atients the same A. Juocevičius, I. E. Jamontaitė, V. Glamba, A. Danys tests were used and for rehabilitation of first grou was used our method [13]. For rehabilitation of the second grou of the atients the basic rehabilitation rogramme was used, as well as for atients of another institutions. Results: Of all atients from three institutions (n= 219) male consist 56.6%, 87.2% were after ischemic brain infarction and atients in grou over 65 years were 59.8%. The analysis of rosective atients grou who were rehabilitated in VUH SK showed that results of walking seed and walked distance in treatment and control grous imroved statistically significantly after rehabilitation. After the correlation analysis between the functional indeendency and balance tests was found that the results of all balance tests correlate with functional indeendence tests ( < 0.01), the lowest correlation is between trunk control test and Barthel index and FIM. It was determinate a strong correlation between the all balance tests. Also was stated strong correlation between walked distance, walking seed and balance tests results ( < 0.01). Conclusions: Comlex hysical theray rogram based on Bobath method rinciles with cyclic training statistically significantly more influenced atients after brain infarction indeendence, balance and gait than the rogram based on Bobath method rinciles alone ( < 0.05). Patient s after stroke indeendence and mobility was influenced by atient s age, gender, functional status (motional and mental imairment level) on admission and tye of hysiotheray rogram. Patient s balance, gait and indeendence tests had statistically significant correlations ( < 0.05). Made redictive equations allow to rognose results of balance and gait and erform adequate hysiotheray rogram. Key words: stroke, rehabilitation, rediction of rehabilitation effectiveness