VYRESNIO AMŽIAUS LIGONIŲ, SERGANČIŲ LOPL, ŽASTO IR BLAUZDOS ANTROPOMETRINIŲ MATMENŲ REIKŠMĖ GYVENIMO KOKYBĖS RODIKLIAMS

Transcription

1 VYRESNIO AMŽIAUS LIGONIŲ, SERGANČIŲ LOPL, ŽASTO IR BLAUZDOS ANTROPOMETRINIŲ MATMENŲ REIKŠMĖ GYVENIMO KOKYBĖS RODIKLIAMS THE SIGNIFICANCE OF ARM AND CALF ANTHROPOMETRIC MEASUREMENTS ON THE QUALITY OF LIFE PARAMETERS IN ELDERLY PATIENTS WITH COPD V. OŽERAITIENĖ, V. VAIČEKONIS, M. BRACUK Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Institute of Rehabilitation, Sports Medicine and Nursing of Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania Violeta Ožeraitienė SANTRAUKA REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: gyvenimo kokybė, mitybinė būklė, antropometriniai matmenys, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, vyresnio amžiaus žmonės. DARBO TIKSLAS. Ištirti vyresnio amžiaus ligonių, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga, žasto ir blauzdos antropometrinių matmenų reikšmę gyvenimo kokybės rodikliams. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI. Atrinkta ir apklausta 101 vyresnio amžiaus vyras, sergantis lėtine obstrukcine plaučių liga. Naudotos St. George kvėpavimo anketa gyvenimo kokybei ir mini mitybos anketa mitybinei būklei vertinti. Matuota žasto odos raukšlės storis, žasto ir blauzdos apimtis. REZULTATAI. 92 proc. tiriamųjų gyvenimo kokybė yra pakenkta, o 51 proc. tiriamųjų nustatytas vidutinis ir sunkus gyvenimo kokybės sutrikimas. Remiantis mini mitybos anketa, 89 proc. tiriamųjų turėjo riziką atsirasti mitybos nepakankamumui (17 anketos taškai <23,5), 11proc. pacientų turėjo mitybos nepakankamumą (anketos taškai <17). 47 proc. atvejų tiriamųjų KMI buvo mažesnis nei 21. Reikšmingo ryšio tarp abiejų anketų suminių balų ir taškų nenustatyta, tačiau nustatyti patikimi ryšiai (p<0,05) tarp anketų atskirų komponentų. Tiesinės regresinės analizės duomenimis, odos raukšlės storis ir blauzdos apimtis buvo reikšmingi veiksniai, veikiantys ligos simptomų intensyvumą ir ligonio psichologinę būseną. Blauzdos apimtis nebuvo reikšmingas veiksnys, lemiantis fizinį aktyvumą. IŠVADOS. Visų vyresnio amžiaus tiriamųjų, sergančių LOPL, gyvenimo kokybė buvo sutrikusi, o didesnės jų dalies vidutiniškai ir stipriai sutrikusi. 89 proc. tiria- SUMMARY KEY WORDS: quality of life, nutritional status, anthropometric measurements, chronic obstructive pulmonary disease, elderly. OBJECTIVES. To investigate the significance of arm and calf anthropometric measurements on the quality of life parameters in elderly patients with chronic obstructive pulmonary disease. MATERIALS AND METHODS. 101 males with chronic obstructive pulmonary disease were selected and questioned. St. George s Respiratory Questionnaire was used for assessing the quality of life and Mini Nutritional Assessment for nutritional state evaluation. The skinfold thickness on triceps and mid-arm, calf circumference were measured. RESULTS. Quality of life was impaired in 92%, the moderate and heavy disorders were definite in 51% of patients. According to Mini Nutritional Assessment all investigates had a bad nutritional state: 89% had a risk for malnutrition (17 score<23.5) and 11% have already been diagnosed with malnutrition (score<17). 47% of patients had BMI lower than 21. A significant predictor was not detected between total scores of two tests. However, relations between separated components of both tests were found to be reliable (p<0.05). Linear regression analysis revealed that the skinfold thickness and calf circumference were significant predictors of the intensity of symptoms and psychological condition. A calf circumference was not a significant factor influencing physical activity. CONCLUSIONS. Quality of life was disturbed in all elderly patients with COPD. Disturbance was moderate and heavy in best part of investigates. 89% had a 164 teorija ir praktika T. 13 (Nr. 2) Copyright 2007 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN All rights reserved.

2 mųjų turėjo riziką atsirasti mitybos nepakankamumui, o likusieji jau turėjo mitybos nepakankamumą. Nustatyta, kad tarp St. George kvėpavimo anketos suminio balo ir mini mitybos anketos taškų sumos reikšmingo ryšio nėra. Patikimai susiję tik kai kurie anketų komponentai. Kūno raumenų ir riebalų masės rezervus įvertinantys antropometriniai žasto ir blauzdos matmenys atspindi pablogėjusią mitybos būklę, kuri gali lemti ligos simptomų intensyvumą ir psichinę-socialinę gerovę. risk for malnutrition and the rest of the group have already been diagnosed with malnutrition. Correlation between St. George s Respiratory Questionnaire and Mini Nutritional Assessment total scores was not detected, but some components of both tests were correlated significantly. The anthropometric mid-arm and calf parameters which reveal body fat and fat free masses reflect the worsened nutritional state which can be a pertinent marker of the intensity of symptoms and psychological-social health. ĮVADAS Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra sunki, šiuolaikiniais vaistais nepagydoma liga. Šios ligos sukelti fiziniai negalavimai blogina žmogaus emocinę būklę, riboja pažintines funkcijas, dėl to susiaurėja visuomeniniai interesai, pablogėja santykiai su artimaisiais [1]. Siekiant anksčiau ir geriau verifikuoti LOPL sergančius ligonius, įvertinti gydymo poveikį, sėkmingiau atrinkti ir paruošti juos reabilitacijai, sukurta nemažai anketų, padedančių atlikti gyvenimo kokybės (GK) matavimus. Šių anketų tikslas išmatuoti sergančiųjų LOPL sveikatos ir gerovės sutrikimus bei išreikšti juos skaičiais [2, 3]. Ligoniai, daug metų sergantys LOPL, dažnai turi mitybos nepakankamumą [4, 5]. Moksliniai epidemiologiniai tyrimai parodė, kad esant mitybos nepakankamumui mirštamumas nuo šios ligos didėja [6, 7]. Daugeliui sergančiųjų sumažėja kūno riebalų, kaulų ir raumenų masė, keičiasi kūno sandara, vėlyvose LOPL stadijose vystosi kacheksija [8]. Mitybos būklę atspindinti liesoji kūno masė (raumenys, jungiamasis audinys) yra vienas iš sergančiųjų LOPL mirštamumą lemiančių rodiklių [6, 8]. Pablogėjus mitybos būklei pablogėja plaučių ventiliacinė funkcija, progresuoja tolimesnis kvėpavimo sistemos funkcinis nepakankamumas, nes sunyksta kvėpavimo raumenys [8, 9]. Žmogaus kūno proporcijų kitimo tyrimai yra aktualūs, nes padeda diagnozuoti daugelį metabolinių ligų, bloginančių organizmo fizines funkcijas. Antropometriniai tyrimai, netiesiogiai atspindintys kūno sandaros pokyčius, nėra brangūs, nereikalauja sudėtingos technikos. Jie padeda vertinti mitybos būklę ir anksti nustatyti mitybos nepakankamumą (malnutriciją) sergantiesiems LOPL [10]. Darbo tikslas ištirti vyresnio amžiaus ligonių, sergančių LOPL, žasto ir blauzdos antropometrinių matmenų reikšmę gyvenimo kokybės rodikliams. DARBO METODIKA Tyrimas atliktas metais Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje ir Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos skyriuje. Tyrime dalyvavo 101 vyresnio amžiaus vyras, daug metų sergantis LOPL. Atrankoje dalyvavusių ligonių spirometrijos tyrimo rodmenys atitiko obstrukcinio tipo ventiliacijos sutrikimų kriterijus pagal GOLD (2003 m.) klasifikaciją: FEV1<80 proc. būtinojo dydžio, FVC<80 proc. būtinojo dydžio, FEV1/FVC<70 proc. Atrinkti pacientai, sergantys II ir III stadijos LOPL pagal GOLD sunkumo klasifikaciją: II stadija FEV proc. būtinojo dydžio, FEV1/FVC<70 proc.; III stadija FEV1<30 proc. būtinojo dydžio, FEV1/ FVC<70 proc. [1]. Tyrime dalyvavusieji nesirgo ryškiu III-IV funkcinės klasės pagal NYHA (Niujorko širdies asociacijos) klasifikaciją širdies nepakankamumu, pirmine arterine III laipsnio hipertenzija, sunkiomis gretutinėmis ligomis. Pacientai, sutikę dalyvauti tyrime, buvo apklausiami anoniminio anketavimo būdu. Tiriamajame darbe buvo panaudotos dvi anketos: St. George kvėpavimo anketa gyvenimo kokybei vertinti ir mini mitybos anketa mitybos būklei vertinti. St. George kvėpavimo anketa (SGKA), pasiūlyta 1992 m. P. V. Jones ir bendraautorių [11], yra validizuota ir taikoma Lietuvoje [12, 13, 14]. Ši anketa sudaryta iš 50 klausimų, kurie suskirstyti į tris grupes, konkrečiai atspindinčias GK. Pirmoji klausimų grupė ( Simptomai ) yra apie ligos simptomus, jų dažnį ir intensyvumą. Antroji klausimų grupė ( Veiklumas, II ir VI anketos skyriai) atspindi kvėpavimo funkcijos sutrikimų įtaką fiziniam aktyvumui, darbingumui, kasdienei veiklai. Trečioji klausimų grupė ( Poveikis, I, III, IV, V, VII anketos skyriai) skirta ligos sukeltiems socialinių poreikių pasikeitimams, psichologinei būsenai, medikamentinio gydymo reikalingumui ir šalutiniam poveikiui, kasdienio gyvenimo lūkesčiams teorija ir praktika T. 13 (Nr. 2) 165

3 įvertinti. Atsakymai į anketos klausimus yra vertinami balais nuo 0 iki 100. Pagal balų sumą įvertinama gyvenimo kokybė: iki 40 balų nėra GK sutrikimo; balų lengvas GK sutrikimas; balų vidutinis GK sutrikimas; balų sunkus GK sutrikimas. Mitybos būklei vertinti naudota tarptautinė standartizuota mini mitybos anketa (MMA), sudaryta iš keturių dalių (iš viso 18 klausimų): antropometrinių duomenų vertinimo, bendrojo būklės vertinimo, objektyvaus ir subjektyvaus mitybos vertinimo [15]. Ši anketa yra pritaikyta pagyvenusių žmonių mitybos būklei vertinti [16]. Atliekant antropometrinius tyrimus buvo matuojamas ūgis, svoris, žasto odos raukšlės storis, žasto ir blauzdos apimtis. Pagal formulę [svoris (kg)/ūgis (m)²] buvo įvertinamas kūno masės indeksas (KMI). Papildomai buvo apskaičiuojama kūno riebalų masė procentais (proc. RM), remiantis P. Deurenberg lygtimi [17]: proc. RM = (1,2 x KMI) + (0,23 x amžius) (10,8 x lytis) - 5,4. Odos raukšlės storis buvo matuojamas kaliperiu (FatTrack Digital Body Fat Caliper) dešinės rankos žasto nugarinio paviršiaus trigalvio raumens srityje ties viduriu, acromiale-radiale jungiančioje linijoje. Matuojant oda ir poodis buvo suimami tarp nykščio bei rodomojo piršto ir lengvai atitraukiama nuo raumeninio sluoksnio. Susidariusios raukšlės storis įvertintas iš trijų matavimų rezultatų vidurkio. Žasto apimtis matuojama, sulenkus atpalaiduotą nedominuojančią ranką 90 0 kampu. Ši apimtis parodo žmogaus raumenų ir riebalinio audinio masę bei padeda įvertinti organizmo baltymų ir kalorijų atsargas. matuojama per blauzdos storiausią vietą, sulenkiant bet kurią koją 90 0 kampu ir pėdą patogiai padėjus ant žemės. Blauzdos raumenų apimtis atspindi baltymų rezervus organizme. Kitas tris MMA dalis sudaro klausimai apie fizinį aktyvumą, psichologinę būseną, mitybos pomėgius, įvairių maisto produktų (ankštinių kultūrų, mėsos, pieno, vaisių) suvartojimo kiekį (porcijomis), išgeriamo vandens kiekį (puodeliais), apetito praradimo ypatumus, maitinimosi savarankiškumą, subjektyvų mitybos įvertinimą. Kiekvienas klausimas turi savą vertinimo skalę taškais. Pagal gautą taškų sumą klasifikuojama mitybos būklė: gera (24 MMA taškai 30), mitybos nepakankamumo rizika (17 MMA taškai<23,5) ir mitybos nepakankamumas (MMA taškai<17). Tyrimo metu gautų duomenų analizei naudota programa,,spss for Windows. Vidurkių skirtumai tikrinti remiantis Stjudento (t) kriterijumi. Ryšiai ar skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05. TYRIMO REZULTATAI Tiriamųjų amžius svyravo nuo 56 iki 83 metų. Jų bendroji klinikinė charakteristika pateikta 1 lentelėje. Iš lentelės matyti, kad tiriamieji buvo vyresnio amžiaus, sirgo apie 20 metų ir nebuvo nutukę. MMA parodė, kad visi tiriamieji buvo blogos mitybos būklės: 89 proc. pacientų turėjo riziką susirgti mitybos nepakankamumu, o 11 proc. atvejų jau nustatytas mitybos nepakankamumas. Beveik pusės tiriamųjų (46,5 proc.) KMI buvo mažesnis nei 21. Tiriamųjų vidutiniai spirometrijos duomenys atitiko vidutinio sunkumo LOPL pagal GOLD ligos sunkumo klasifikaciją. Remiantis SGKA balų suma nustatyta, kad 92 proc. tiriamųjų mano, jog jų gyvenimo kokybė yra pakenkta ir tik 8 proc. mano, kad liga neturi įtakos jų gyvenimo kokybei. Pusei (51,4 proc.) tiriamųjų nustatytas vidutinis ir sunkus gyvenimo kokybės sutrikimas (1 pav.). Koreliacinė analizė parodė, kad MMA taškų suma stipriai susijusi su žasto ir blauzdos antropometriniais rodikliais bei kūno riebalų mase (2 lentelė). Ieškant koreliacinių ryšių tarp abiejų anketų rodiklių nustatyta, kad tarp SGKA suminio balo ir MMA taškų sumos reikšmingo ryšio nėra. Todėl toliau buvo ieškomi galimi ryšiai tarp SGKA dalių balų ir atskirų 1 LENTELĖ. TIRIAMŲJŲ BENDROJI KLINIKINĖ CHARAKTERISTIKA Tiriamųjų duomenys Vidurkis 95 proc. pasikliautinas intervalas Amžius (metai) 67,5 66,10-68,89 Ūgis (cm) 171,9 170,55-173,26 Svoris (kg) 62,25 61,01-63,48 KMI (kg / m 2 ) 21,03 20,79-21,27 Ligos trukmė (metais) 19,76 17,86-21,66 FEV 1 (proc.) 45,01 43,06-46,96 FVC (proc.) 58,99 57,19-60, teorija ir praktika T. 13 (Nr. 2)

4 2 LENTELĖ. MMA TAŠKŲ SUMOS KORELIACIJA (KOEFICIENTAI IR RYŠIŲ REIKŠMINGUMAS) SU ANTROPOMETRINIŲ ŽASTO BEI BLAUZDOS MATMENIMIS IR KŪNO RIEBALŲ MASE MMA taškų suma 0,509 p<0,0001 Žasto apimtis Kūno riebalų masė (proc.) 0,590 p<0,0001 0,577 p<0,0001 0,278 p<0,005 3 LENTELĖ. KORELIACINIAI RYŠIAI (KOEFICIENTAI IR RYŠIŲ REIKŠMINGUMAS) TARP SGKA BALŲ IR ŽASTO, BLAUZDOS ANTROPOMETRINIŲ MATMENŲ BEI KŪNO RIEBALŲ MASĖS SGKA dalių balai Žasto apimtis Kūno riebalų masė Suminis 0,288 p<0,005 Simptomai 0,247 p<0,01 Veiklumas 0,129 Poveikis 0,307 p<0,01 0,017 0,021 0,062 0,029-0,037-0,292 p<0,01-0,023-0,13-0,017-0,073-0,002-0,047 4 LENTELĖ. SGKA BALŲ PRIKLAUSOMYBĖS NUO ŽASTO ODOS RAUKŠLĖS STORIO IR BLAUZDOS APIMTIES TIESINĖS REG- RESINĖS ANALIZĖS REZULTATAI (STANDARTIZUOTI REGRESIJOS KOEFICIENTAI IR RYŠIŲ REIKŠMINGUMAS) Bendra SGKA balų suma 0,481; p=0,0001; -0,323; p=0,006; SGKA balų suma, atspindinti simptomų dažnumą 0,448; p=0,0001; -0,338; p=0,005; SGKA balų suma, atspindinti fizinį veiklumą 0,251; p=0,0441; -0,205; p=0,099; SGKA balų suma, atspindinti ligos poveikį 0,469; p=0,0001; -0,274; p=0,021; 1 pav. SGKA bendros balų sumos pasiskirstymas MMA komponentų žasto, blauzdos antropometrinių matmenų ir kūno riebalų masės. Koreliacinė analizė (3 lentelė) parodė, kad trigalvio raumens žasto nugarinio paviršiaus odos raukšlės storis reikšmingai koreliavosi su SGAK simptomų, poveikio balais ir suminiu balu. buvo stipriai atvirkščiai susijusi su anketos dalies, kuri aprašo simptomų dažnio ir intensyvumo įtaką GK, balais. Norint patikrinti hipotezę, kad SGKA sudedamosioms dalims, atspindinčioms tiriamųjų gyvenimo kokybę, įtakos gali turėti kai kurie antropometriniai matmenys, atlikta tiesinė regresinė analizė (4 lentelė). Iš lentelės matyti, kad žasto odos raukšlės storis ir blauzdos apimtis buvo reikšmingi veiksniai, tu- teorija ir praktika T. 13 (Nr. 2) 167

5 rintys įtakos SGKA dalims, susijusioms su simptomų intensyvumu, dažnumu ir psichologine būsena., skirtingai nei žasto odos raukšlės storis, nebuvo reikšmingas veiksnys, lemiantis fizinį veiklumą. REZULTATŲ APTARIMAS Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad ligoniai, sergantys II-III stadijos LOPL, buvo blogos mitybos būklės. Nustatyta, kad 47 proc. atvejų tiriamieji turėjo KMI, mažesnį nei 21. Kai kurių autorių duomenimis, esant tokiam KMI diagnozuojamas ne tik kritinis liesumas, bet ir pagyvenusių žmonių mitybos nepakankamumas, atspindintis baltymų ir kalorijų stoką organizme. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, sergant LOPL baltymų ir kalorijų malnutriciją provokuoja sisteminių uždegimo mediatorių inicijuotas suaktyvėjęs metabolizmas, audinių katabolizmas, generalizuota audinių hipoksija, respiracinė alkalozė, pamažu besivystanti anoreksija [5, 8, 10]. Nors bazinis metabolizmo greitis nėra labai padidėjęs, tačiau apie 20 proc. yra pagreitėjusi pagrindinė medžiagų apykaita, lemianti katabolinius procesus organizme. Iš literatūros žinoma, kad mitybos nepakankamumas nustatomas proc. sergančiųjų LOPL. Ryškesnis mitybos nepakankamumas stebimas, prisidėjus plaučių emfizemai, kurią sukelia raumenyse esančių baltymų sintezės susilpnėjimas, atsiradęs dėl pablogėjusios baltymų apykaitos organizme, esant uždegiminiam, katabolizmą provokuojančiam procesui [18, 19]. Lėtinės plaučių ligos sukeltas mitybos nepakankamumas inicijuoja biocheminius ir fiziologinius persitvarkymus, neurohormoninę organizmo adaptaciją ligai, todėl dar labiau pablogėja sergančiųjų apetitas, krinta svoris, keičiasi kūno sudėtis. Organizmo metabolinių sistemų pajėgumas pasisavinti maistinių medžiagų teikiamą energiją silpnėja. O vyresniame amžiuje vykstantys fiziologiniai senėjimo procesai, susiję su degeneraciniais organų ir sistemų pokyčiais, dar labiau apsunkina ligos eigą, taip pat blogina maistinių medžiagų rezorbcinį pajėgumą [5]. Nustatyta, kad jei KMI mažesnis nei 25, LOPL eiga sunkėja, prasideda komplikacijos, mažėja atsparumas infekcijoms, dažnėja ligos recidyvai, blogėja gyvenimo kokybė [7, 19]. Sergančiųjų LOPL gyvenimo kokybės tyrimas parodė, kad 92 proc. atvejų ligoniai ja nebuvo patenkinti, o didesnei pusei jų buvo nustatytas vidutinis ir sunkus GK sutrikimas. Kitų autorių duomenimis, LOPL riboja fizinę, psichinę ir socialinę sergančiųjų gerovę [12], susijusią su kasdiene ir intelektualine, pažintine veikla. SGKA yra ligai specifiškas klausimynas ir geriau atspindi ligos įtaką kasdieniam gyvenimui nei bendrieji klausimynai [14], be to, SGKA nėra jautri demografiniams rodikliams [13]. Autorių tyrimai parodė, kad fiziniam aktyvumui, emociniam nusiteikimui turi įtakos kvėpavimo funkcijos susilpnėjimas [14]. Nustatyta, kad susilpnėjus plaučių ventiliacinei funkcijai pablogėja visų organų ir sistemų veikla, visų skeleto raumenų aprūpinimas deguonimi. Susilpnėjus kvėpavimo raumenų jėgai, sumažėja įkvepiamo oro tūris, vystosi sisteminė audinių hipoksija, pamažu degeneruoja kūno liesoji ir riebalų masė, krinta svoris [5]. Molekuliniai sergančiųjų LOPL kacheksijos mechanizmų tyrimai parodė, kad raumenų fibrilių degeneraciją ir apoptozę lemia uždegiminių mediatorių, vėžio nekrozės faktoriaus ir oksidacinio streso tarpusavio sąveika. Nykstant skeleto ir kvėpavimo raumenims, sergantieji nepajėgūs atlikti kasdienius darbus, patenkinti intelektualius poreikius, nes dažnai tam neturi jėgų. Antropometrinių tyrimų reikšmė vertinant LOPL sergančiųjų ligos sunkumą didėja. Schols A. M. ir kiti nurodo [6], kad kūno sandaros tyrimai galėtų būti vertintini kaip sisteminis šios ligos sunkumo žymuo. Kai kurie autoriai nustatė, kad kūno raumenų masė yra geresnis išgyvenamumo rodiklis nei kūno svoris [6, 8]. J.J. Soler-Cataluna ir kiti nustatė, kad raumenų masės sumažėjimas, įvertintas matuojant žasto raumenų apimtį žasto vidurio srityje, yra geresnis mirštamumo prognozės rodiklis nei KMI (normalaus kūno svorio ir nutukusiems pacientams) [20]. Blauzdos raumenų apimtis yra tinkamas mitybos būklės įvertinimo rodiklis, nes stipriai susijęs su biologiniais serumo parametrais (albumino, transferino koncentracija), atspindinčiais mitybos nepakankamumą. [21]. Gauti rezultatai parodė, kad nebuvo patikimo ryšio tarp tiriamųjų mitybos būklės ir GK atspindinčių veiksnių, tačiau raumenų masės sumažėjimas, nustatytas tiriant blauzdos raumenų apimtį, reikšmingai siejosi su balais GK anketos dalies, atspindinčios ligos simptomų dažnį ir intensyvumą. O raumenų ir riebalų masės sumažėjimas, nustatytas matuojant odos raukšlės storį žasto nugariniame trigalvio raumens paviršiuje, reikšmingai siejosi su GK suminiu balu, ligos simptomų dažnį ir intensyvumą bei ligos psichosocialinį poveikį atspindinčiais balais. Tiesinės regresijos analizės duomenimis, riebalų masė lemia visus GK aspektus, o raumenų masė neveikia tik pacientų fizinį aktyvumą atspindinčio veiklumo rodiklio. Ir kitų autorių duomenimis, pacientai dažniausiai ribotą fizinį aktyvumą atspindinčio veiklumo rodiklio nelaiko svarbiu jų GK požymiu, o dažniau linkę anketose nurodyti simptomų sunkumo ir psichinės gerovės apribojimų reikšmę GK [13]. 168 teorija ir praktika T. 13 (Nr. 2)

6 IŠVADOS 1. Naudojant St. George kvėpavimo anketą gyvenimo kokybės pablogėjimas nustatytas beveik visiems (92 proc.) vyresnio amžiaus sergantiems LOPL tiriamiesiems, o didesnei daliai jų gyvenimo kokybė buvo vidutiniškai ir stipriai sutrikusi. 2. Remiantis mini mitybos anketa nustatyta, kad dauguma (89 proc. ) vyresnio amžiaus pacientų, sergančių LOPL, turi riziką atsirasti mitybos nepakankamumui, o likusieji (11 proc. pacientų) jau turi mitybos nepakankamumą. Remiantis KMI, mitybos nepakankamumas nustatytas 47 proc. atvejų. 3. Nustatyta, kad tarp SGKA suminio balo ir MMA taškų sumos reikšmingo ryšio nėra. Susiję tik kai kurie anketų komponentai. 4. Kūno raumenų ir riebalų masės rezervus įvertinantys antropometriniai žasto ir blauzdos matmenys atspindi pablogėjusią mitybos būklę, kuri gali lemti ligos simptomų intensyvumą ir psichinę-socialinę gerovę. LITERATŪRA 1. Pasaulinė LOPL diagnostikos, gydymo ir prevencijos strategija. JAV nacionaliniai sveikatos institutai, 2003, 29 p. 2. Furmonavičius T. Gyvenimo kokybės tyrimai medicinoje. (Quality-of-Life Assessement in Medicine). Biomedicina. 2001; 1(2): Mahler DA. How should health-related quality of life be assessed in patients with COPD? Chest. 2000; 117: 54S- 57S. 4. Mallampalli A. Nutritional Management of the Patient with chronic Obstructive pulmonary disease. Nutr Clin Pract. 2004; 19(6): Akner G, Cederholm T. Treatment of protein-energy malnutrition in chronic nonmalignant disorders. Am J Clin Nutr. 2001; 74: Schols AMWJ, Broekhuizen R, Weling-Scheepers CA, Wouters EF. Body composition and mortality in chronic obstructive pulmonary disease. Am J Clin Nutr. 2005; 82: Prescott E. Almdal T, Mikkelsen KL, Tofteng CL, Vestbo J, Lange P. Prognostic value of weight change in chronic obstructive pulmonary disease: results from the Copenhagen City Heart Study. Eur Respir J. 2002; 20: Schols AMWJ. Nutritional and metabolic modulation in chronic obstructive pulmonary disease management. Eur Respir J. 2003; 22 (Suppl.46):81s-86s. 9. Gosker HR, Wouters EF, van der Vusse GJ, Schols AM. Skeletal muscle dysfunction in chronic obstructive pulmonary disease and chronic hearts failure: underlying mechanisms and therapy perspectives. J Clin Nutr. 2000; 71: Thorsdottir I, Gunarsdottir I. Eriksen B. Screening method evaluated by nutritional status measurements can be used to detect malnourishment in COPD. J Am Dietetic Assoc. 2001; 101(6): Jones PW, Quirk FH, Baveystock CM. The St. George s Respiratory Questionnaire. Respir Med. 1991; 85(suppl- B): Jakaitytė J., Lesauskaitė V. Ligonių, sergančių lėtinėmis plaučių ligomis, gyvenimo kokybės įvertinimas. (Assessement of quality of life in chronic lung diseases). Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 1998; 2(4): Balbieris A, Nargėla RV, Andziulis A, Norvaišas GA. Gyvenimo kokybės matavimai astma sergantiems pacientams Šv. George ligoninės pulmonologinė anketa. (Quality of life measurement for patients with asthma St George s respiratory questionnaire). Vaikų pulmonologija ir alergologija. 2002; 3: Macijauskienė I., Lesauskaitė V., Čygaitė-Buožienė I. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos įtaka vyresnio amžiaus žmonių kasdieninei veiklai. (Influence of chronic obstructive lung disease on daily activities in the elderly). Gerontologija. 2001; 2(2): Petkevičienė L. Dietinio gydymo vadovas (2 dalis). Vilnius: A.Remeikos leidykla; p.13-15, Guigoz Y, Lauque S, Vellas BJ. Identifying the elderly at risk for malnutrition. The Mini Nutritional Assessment. Clin Geriatr Med. 2002; 18: Deurenberg P, Westrate JA, Seidell JC. Body mass index as a measure of body fatness: age- and sex-specific prediction formulas. Br J Nutr. 1991; 65: Morrison WL, Gibson JN, Scrimgeur C, Rennie MJ. Muscle wasting in emphysema. Clin Sci (London) Oct; 75(4): Akner G., Cederholm T. Treatment of protein-energy malnutrition in chronic nonmalignant disorders. Am J Clin Nutr. 2001; 74: Soler-Cataluna JJ, Sanchez L, Martines-Garcia MA, Sanchez RP, Salcedo E, Navarro M. Mid-arm muscle area is a better predictor of mortality than body mass index in COPD. Chest. 2005; 128 (4): Bonnefoy M, Jauffret M, Kostka T, Jusot JF. Usefulness of calf circumference measurement in assessing the nutritional state of hospitalized elderly people. Gerontology. 2002; 48 (3): Straipsnis gautas 2006 m. gruodžio 11 d., aprobuotas 2007 m. kovo 23 d. Received December 11, 2006, accepted March 23, 2007 teorija ir praktika T. 13 (Nr. 2) 169