SVEIKATOS. Public Health Medicine Nursing. Slauga

Transcription

1 ISSN Sveikatos mokslai Volume 22, Number 5, 2012 SVEIKATOS (84) MOKSLAI HEALTH SCIENCES Vi suo me nės sveikata Medicina Slauga Public Health Medicine Nursing Þur na las spaus di na moks li nius straips nius lie tu viø, an glø, rusų ir ki to mis kal bo mis. Žurnalas pradėtas leisti 1990 m. Kasmet išeina 1 tomas (6 numeriai). The journal publishes scientific articles in Lithuanian, English, Russian and other languages. The journal has been published since vol. (6 issues) per year are published. Printed on acid-free paper 2012 RUGSĖJIS - SPALIS

2 2 ŽURNALE SPAUSDINAMI ŠIOS TEMATIKOS STRAIPSNIAI VISUOMENĖS SVEIKATA: Sveika gyvensena ir aplinka Sveikatos ugdymas Užkrečiamosios ligos ir profilaktika MEDICINA: Biomedicina, medicina Klinikiniai tyrimai ir atvejai, naujos technologijos Teismo psichiatrija Medicinos istorija Probleminės apžvalgos SLAUGA: Slaugos mokslas ir slaugytojų profesinė socializacija Slauga ir palaikomasis gydymas Reabilitacija SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA PATEIKIAMA: Mokslinių tyrimų rezultatai, pranešimai apie konferencijas, seminarus, informacija apie mokslo leidinius, mokslo žmonių datos. Žurnale Sveikatos mokslai publikuojami straipsniai recenzuojami dviejų redakcinės kolegijos narių arba ekspertų. THE JOURNAL IS DESIGNED FOR PUBLISHING ARTICLES IN THE FOLLOWING FIELDS OF RESEARCH: PUBLIC HEALTH: healthy lifestyle and environment, health education, infectious diseases and prevention. MEDICINE: biomedicine and medicine, clinical researches and cases, new technologies, forensic psychiatry, history of medicine, problematic reviews. NURSING: nursing science and professional socialization of nurses, nursing and supportive treatment, rehabilitation. HEALTH ECONOMICS AND MANAGEMENT Besides, the following issues or items are published: research results, reviews of conferences, seminars, chronicles about publications of science and studies, dates of scientists. The articles in journal Health Sciences are reviewed by two members of Editorial Board or by its appointed experts. DUOMENŲ BAZĖS: Index Copernicus; EBSCO host (Academic Search Complete); Gale (Academic OneFile); ProQuest (Ulrich's, Summon); DOAJ (Directory of Open Acces Journals); Exellence in Reseaarch for Australia (ERA) 2012 Journal List (ERA ID 34962). ABSTACTS & INDEXING: Index Copernicus; EBSCO host (Academic Search Complete); Gale (Academic OneFile); ProQuest (Ulrich's, Summon); DOAJ (Directory of Open Acces Journals); Exellence in Reseaarch for Australia (ERA) 2012 Journal List (ERA ID 34962).

3 REDAKCINĖS KOLEGIJOS PIRMININKAS Prof. habil. dr. ALGIRDAS JUOZULYNAS (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Vilniaus universitetas) TARPTAUTINĖ REDAKCINĖ KOLEGIJA Habil. dr. VIDMANTAS ALEKNA (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras) Prof. habil. dr. ARVYDAS AMBROZAITIS (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. VYTAUTAS BASYS (Lietuvos mokslų akademija) Prof. MAURO COZZOLINO (Departamento di Scienze dell eduazione, Universita di Salerno, Italija) Prof. habil. dr. JANINA DIDŽIAPETRIENĖ (Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) Prof. habil. dr. AUDRONĖ DUMČIENĖ (Lietuvos kūno kultūros akademija) Doc. dr. KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS (Lietuvos Raudonasis Kryžius) Prof. habil. dr. VILIUS GRABAUSKAS (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Prof. habil. dr. KONSTANCIJA JANKAUSKIENĖ (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Prof. habil. dr. VINSAS JANUŠONIS (Klaipėdos universitetinė ligoninė) Prof. JAN JAŠČANINAS (Ščecino universitetas, Lenkija) Habil. dr. JONAS KAIRYS (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. ZITA KUČINSKIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. LEONAS LAIMUTIS MAČIŪNAS (Pasaulio gydytojų katalikų federacijos Europos asociacija) Dr. ALDONA MIKALIŪKŠTIENĖ (Vilniaus universitetas) Dr. LAURA NARKAUSKAITĖ (Higienos institutas) Prof. habil. dr. ANTANAS NORKUS (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Prof. BIRUTĖ OBELENIENĖ (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. RALF RISSE (Factum Chaloupa centras, Austrija) Doc. dr. ROBERTAS PETKEVIČIUS (Pasaulio sveikatos organizacija) Prof. JAN POKORSKI (Lenkijos Jogailos universitetas) Prof. dr. JONAS PRAPIESTIS (Vilniaus universitetas) Prof. dr. ALINA PŪRIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. dr. ARTŪRAS RAZBADAUSKAS (Klaipėdos universitetas) Doc. dr. LAIMUTĖ SAMSONIENĖ (Vilniaus universitetas) Doc. dr. JONAS SĄLYGA (Klaipėdos universitetas, VšĮKlaipėdos jūrininkų ligoninė) Dr. DANIELIUS SERAPINAS (Mykolo Romerio universitetas, Pasaulio gydytojų federacijos Už žmogaus gyvybę Lietuvos asociacija) Dr. ZUZANA SIMONOVA (Comitato Permanente Studi Ricerca Scientifica e Programmazione Socio sanitaria, ASL Caserta, Italija) Prof. dr. RIMANTAS STUKAS (Vilniaus universitetas) Prof. KATARZYNA SZCERBINSKA (Jogailos universiteto Medicinos kolegijos Visuomenės sveikatos institutas, Lenkija) Doc. dr. RITOLDAS ŠUKYS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Prof. dr. GENUTĖ ŠURKIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. dr. JANINA TUTKUVIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. KONSTANTINAS VALUCKAS (Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) Prof. VILMA ŽYDŽIŪNAITĖ (Vytauto Didžiojo universitetas) Dr. DŽEK WILLKE (Tarptautinės gyvybės teisės federacijos prezidentas, JAV) Redakcija: ZENONAS TARTILAS vyriausiasis redaktorius, tel , , ZENONAS GLAVECKAS vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, tel , , JANINA IRENA TARTILIENĖ gydytoja konsultantė, tel , , RITA KASPERAVIČIENĖ finansininkė, tel Adresas: Santariškių g. 14, LT Vil nius. El. paštas: zsveikata@takas.lt Lei džia asociacija žur na las SVEIKATOS MOKSLAI. Spaus di no UAB Ciklonas, J. Jasinskio g. 15, Vilnius, tel , faksas Svei ka tos moks lai, Tiražas 450 egz. Kaina 20 Lt

4 4 CHAIRMAN OF EDITORIAL BOARD Prof. Dr Habil ALGIRDAS JUOZULYNAS (State Research Institute Centre for Innovative Medicine, Lithuania, Vilnius University, Lithuania) INTERNATIONAL EDITORIAL BOARD Dr Habil VIDMANTAS ALEKNA (State Research Institute Centre for Innovative Medicine, Lithuania) Prof. Dr Habil ARVYDAS AMBROZAITIS (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil VYTAUTAS BASYS (The Lithuanian Academy of Sciences) Prof. MAURO COZZOLINO (Departamento di Scienze dell educazione, Universita di Salerno, Italy) Prof. Prof. Dr Habil JANINA DIDŽIAPETRIENĖ (Institute of Oncology, Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil AUDRONĖ DUMČIENĖ (Lithuanian Academy of Physical Education) Doc. Dr KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS (Lithuanian Red Cross) Prof. Dr Habil VILIUS GRABAUSKAS (Lithuanian University of Health Sciences) Prof. Dr Habil KONSTANCIJA JANKAUSKIENĖ (Lithuanian University of Health Sciences) Prof. Dr Habil VINSAS JANUŠONIS (Klaipeda University Hospital, Lithuania) Prof. JAN JASZCZANIN (Szczecin University, Poland) Dr Habil JONAS KAIRYS (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil ZITA KUČINSKIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil LEONAS LAIMUTIS MAČIŪNAS (World Catholic Physician Federation of European Associations) Dr. ALDONA MIKALIŪKŠTIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Dr. LAURA NARKAUSKAITĖ (Institute of Hygiene, Lithuania) Prof. Dr Habil ANTANAS NORKUS (Lithuanian University of Health Sciences) Prof. BIRUTĖ OBELENIENĖ (Vytautas Magnus University, Lithuania) Prof. RALF RISSE (Factum Chaloupa, Austria) Doc. Dr ROBERTAS PETKEVIČIUS (World Health Organization, Lithuania) Prof. JAN POKORSKI (Jagiellonian University, Poland) Prof. Dr JONAS PRAPIESTIS (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil ALINA PŪRIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr ARTŪRAS RAZBADAUSKAS (Klaipeda Universitety, Lithuania) Doc. Dr LAIMUTĖ SAMSONIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Doc. Dr JONAS SĄLYGA (Klaipeda University, Lithuania) Dr. DANIELIUS SERAPINAS (Mykolas Romeris University, Lithuania; Lithuanian Association of the World Federation of Doctors Who Respect Human Life) Dr. ZUZANA SIMONOVA (Comitato Permanente Studi Ricerca Scientifica e Programmazione Socio sanitaria, ASL Caserta, Italy) Prof. Dr Habil RIMANTAS STUKAS (Vilnius University, Lithuania) Prof. KATARZYNA SZCERBINSKA (Institute of Public Health, Jagiellonian University Medical College, Poland) Doc. Dr RITOLDAS ŠUKYS (Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania) Prof. Dr GENUTĖ ŠURKIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil JANINA TUTKUVIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil KONSTANTINAS VALUCKAS (Institute of Oncology of Vilnius University, Lithuania) Dr. JACK. C. WILLKE (President of the International Right To Life Federation, USA) Prof. VILMA ŽYDŽIŪNAITĖ (Vytautas Magnus University, Lithuania) Editor in Chief ZENONAS TARTILAS Deputy Editor ZENONAS GLAVECKAS Doctor Consultant JANINA IRENA TARTILIENĖ Financier RITA KASPERAVIČIENĖ Editorial office: Santariškių 14 LT VILNIUS, Lithuania Fax: E mail: zsveikata@takas.lt

5 ISSN SVEIKATOS MOKSLAI 2012, Volume 22, Number 5, p. 5-8 VISUOMENĖS SVEIKATA 5 STRESAS PEDAGOGŲ DARBE PRIKLAUSOMAI NUO UGDYMO ĮSTAIGOS ŠARŪNAS KLIZAS 1, RASA ŠULNIENĖ 2 1 Lietuvos kūno kultūros akademija, 2 Kauno technologijos universitetas Raktažodžiai: stresas, pedagogai, ugdymo įstaiga. Santrauka Mokytojų darbas vykstant socialiniams pokyčiams ir besitęsiančioms švietimo reformoms atsidūrė nuolatinės kaitos proceso sūkuryje. Visa tai turi itin stiprų poveikį ir įtaką mokytojo profesinei veiklai, jos kokybei ir darbo efektyvumui, patiriamam stresui. Tyrimo tikslas išanalizuoti pedagogų patiriamą stresą bei stresorius priklausomai nuo ugdymo įstaigos. Duomenys buvo renkami anoniminės anketinės apklausos metodu. Taikytas atsitiktinės atrankos metodas. Tyrimas atliktas dviejuose Jonavos ugdymo įstaigose: gimnazijoje ir lopšelyje darželyje. Streso pedagogų darbe tyrime dalyvavo 56 respondentai: 36 gimnazijos ir 20 lopšelio darželio pedagogų. Stresui pedagogų darbe įvertinti buvo taikoma J. Pikūno ir A. Palujanskienės metodika. Apklausos metu pateiktas klausimynas, atskleidžiantis vidinius stresorius, kurie tuo pačiu metu gali būti vertinami ir kaip vidinio streso požymiai. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 programinį paketą. Tyrimas parodė, kad 30% lopšelio darželio pedagogų jaučia nežymų stresą arba kad vidinių stresorių nepavyksta įveikti įprastu būdu (χ 2 =22,41; p<0,001). Nustatyta, kad gimnazijoje ir lopšelyje darželyje jaučiamas vidutinis stresas bei trečdaliui lopšelio darželio pedagogų nepavyksta įprastu būdu įveikti vidinių stresorių ir tai sukelia nežymų stresą. ĮVADAS Pedagogų profesijai būdingas didelis streso faktorius. Sumažinti streso neigiamą įtaką sveikatai galima padidinus žmogaus atsparumą stresui. Nelengva pakeisti požiūrius ir įpročius, bet, siekiant būti atsparesniam stresui ir išsaugoti sveikatą, būtina susidaryti planą, kaip sumažinti stresorių poveikį. Kadangi streso paveiktas žmogus darosi egocentriškas, nervingas, gali kilti problemų tarpasmeniniuose santykiuose. Be to, stresas neretai sukelia psichologines problemas ir psichikos sutrikimus: nuo santykinai lengvų (tarkim, nemigos) iki labai sunkių [1]. Pedagogo akiratyje Žurnalo tinklalapis: jaunas žmogus, tautos, žmonijos ateitis. Ir nėra svarbesnės, atsakingesnės, o kartu ir sunkesnės profesijos už pedagogo. Iš jo laukiama šviesos, gėrio, išminties, grožio, doros, tiesos. To iš pedagogo tikisi mokiniai, jų tėvai ir visuomenė. Pedagogas formuoja vaikų perspektyvą mokytis visą gyvenimą, ir mokantis patirti džiaugsmą [2]. Daugelis autorių, tiriančių streso darbe problemas ir jo pasekmes, pažymi psichinius, fizinius ir elgesio pokyčius, tiesiogiai veikiančius darbo kokybę. Kad galėtume valdyti stresą, turime suprasti, kokį poveikį (fizinį, psichinį, elgesio) jis mums daro [3]. Lietuvoje atlikti tyrimai [4] rodo, kad Lietuvos mokytojai patiria nuovargį, profesinį išsekimą ir sudegimą. Baimės situacijos apima visą asmenį: sukelia kūno ligas, dvasinius išgyvenimus, lemia netinkamą elgesį. Taigi, kaip teigia A. Bagdonas, mokyklos stresas ir baimė neigiamai veikia mokytojų fizinę, psichinę ir socialinę sveikatą. L. Bulotaitės ir V. Lepeškienės atlikti tyrimai parodė, kad didžiausias streso šaltinis mokytojams jiems keliami reikalavimai (didelė atsakomybė, mokytojų vaidmenų gausa, ataskaitų ir kitų popierių gausa, mokinių egzaminai) [5]. Anot A. Bagdono, mokytojas privalo atlikti ne tik ugdomąsias, auklėjamąsias, vadybines veiklos funkcijas, bet susiduria su visuomenės, organizacijos reikalavimais, kuriems įgyvendinti reikalingos papildomos kompetencijos. Tai įneša sumaišties į ugdymo procesą [4]. Autoriai, tyrę mokytojų kasdienėje veikloje patiriamą stresą, mokytojų psichosocialinę nuostatą, vidinę darną, psichinę sveikatą [6], kasdien patiriamą psichosocialinę būseną apibrėžia kaip nesaugią, dažnai bejėgišką, sąlygojančią grėsmę ir agresiją, nesaugumą darbe, konfliktus su administracija, bendradarbiais, moksleiviais bei jų tėvais [4]. Tyrimo tikslas išanalizuoti pedagogų patiriamą stresą bei stresorius priklausomai nuo ugdymo įstaigos. Tyrimo hipotezė manome, kad gimnazijos pedagogų patiriamas streso lygis yra didesnis nei lopšelio darželio pedagogų. TYRIMO METODAI Tyrimas atliktas 2011 metais. Buvo taikytas atsitiktinės atrankos metodas. Tyrimas atliktas dviejuose Jonavos ugdymo įstaigose: gimnazijoje ir lopšelyje darželyje. Streso pedagogų darbe tyrime dalyvavo 56 respondentai: 36 gim- Adresas susirašinėti: Šarūnas Klizas, el. p. s.klizas@lkka.lt

6 6 nazijos ir 20 lopšelio darželio pedagogų. Su respondentais buvo susitikta individualiai, įteiktos anketos, kurios atsiimtos sutartu laiku, laikantis tiriamųjų informavimo ir savanoriškumo principo, pedagogams buvo paaiškintas tyrimo tikslas, o nenorintys galėjo atsisakyti jame dalyvauti. Pedagogai buvo informuoti apie tyrimo anonimiškumą. Stresui pedagogų darbe įvertinti buvo taikoma J. Pikūno ir A. Palujanskienės metodika [7]. Pateikti 23 teiginiai, tiriamieji, atsakydami į teiginius, turėjo rinktis vieną iš dviejų atsakymo variantų: Taip arba Ne. Už atsakymus (vienu atveju: Taip 0 balų, Ne 1, kitu atveju: Taip 1 balas, Ne 0 balų). Taip pat išvardinti įvykiai, už kurio kiekvieną pridedama 10 balų. Balų skaičiavimo esmė: surinkta 0 30 balų, tai stresas nejaučiamas, balai reiškia, kad jaučiamas vidutinis stresas, reiškia, kad išgyvenamas stiprus stresas, 66 ir daugiau balų reikalinga specialistų pagalba. Šių subskalių vidinis suderinamumas apskaičiuotas pagal Kronbacho alfa rodiklį (0,71). Apklausos metu pateiktas klausimynas, atskleidžiantis vidinius stresorius, kurie tuo pačiu metu gali būti vertinami ir kaip vidinio streso požymiai [7]. Klausimyne buvo pateikti 52 teiginiai. Atsakymų į minimus teiginius įvertinimas nuo 0 iki 4 balų. Balų skaičiavimo esmė: jei surinkta daugiau nei 102 balai, tai reiškia, kad jaučiamas nežymus stresas arba kad vidinių stresorių nepavyksta įveikti įprastu būdu. Klausimyno vidinis suderinamumas apskaičiuotas pagal Kronbacho alfa rodiklį (0,79). Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 programinį paketą. Skirstiniams palyginti ir požymių priklausomybei tikrinti taikytas χ 2 kriterijus. Hipotezės apie požymių įverčių tarpusavio skirtumą patikrintos remiantis chi kvadrato (χ 2 ) kriterijumi. Duomenų skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p < 0,05. TYRIMO REZULTATAI Nustatyta, kad gimnazijos darbuotojai vidutinį ir stiprų stresą jaučia mažiau nei lopšelio darželio darbuotojai. Be to, gimnazijos darbuotojų 7 procentais daugiau nei lopšelio darželio darbuotojų streso nejaučia. Tik nedidelė dalis respondentų atsakymų (15% ir 22%) patenka į intervalą, kai stresas nejaučiamas. Stiprų stresą jaučia 25% lopšelio darželio ir 22% gimnazijos pedagogų (χ 2 =0,65; p<0,05) (1 pav.). Tyrimo rezultatai parodė (2 pav.), kad į teiginį Jei darbe skiria laiko sau, jaučiasi kalti pasirinko 20% proc. tirtų lopšelio darželio ir 14% gimnazijos pedagogų; į teiginį darbas svarbiausias dalykas gyvenime atsakė net 30% proc. tirtų lopšelio darželio ir 25% gimnazijos pedagogų. Į teiginį apie patekimą į rutiną lopšelio darželio pedagogai (5%) teigiamai atsakė daugiau nei gimnazijos darbuotojai (6%). Apskaičiuotas chi testas svyruoja tarp 0,55 ir 0,96. Tarp abiejų grupių atsakymų nėra statistiškai patikimo skirtumo (p > 0,05). 2 pav. Ugdymo įstaigų pedagogų atsakymų pasiskirstymo pagal teiginius 1 pav. Ugdymo įstaigų pedagogų atsakymų pasiskirstymo pagal streso lygį palyginimas Pastaba. χ 2 = 0,65; p < 0,05 - stiprų stresą jaučiančių lopšelio darželio pedagogų rodikliai reikšmingai skiriasi, palyginti su gimnazijos pedagogais. 3 pav. Ugdymo įstaigų respondentų pasiskirstymas pagal streso požymių įvertinimą Pastaba. χ 2 =22,41; p<0,001 - lopšelio darželio pedagogų vidinio streso lygis statistiškai reikšmingai skiriasi palyginti su gimnazijos pedagogais.

7 7 Remiantis prielaida, kad streso išgyvenimas yra reikšminga ir neišvengiama mūsų gyvenimo dalis buvo atlikta tyrimo duomenų analizė nustatyti vidinio streso lygį. Nustatyta, kad 30% lopšelio darželio pedagogų jaučia nežymų stresą arba kad vidinių stresorių nepavyksta įveikti įprastu būdu (χ 2 =22,41; p<0,001) (3 pav.). REZULTATŲ APTARIMAS Mokytojų darbas vykstant socialiniams pokyčiams ir besitęsiančioms švietimo reformoms atsidūrė nuolatinės kaitos proceso sūkuryje. Visa tai turi itin stiprų poveikį ir įtaką mokytojo profesinei veiklai, jos kokybei ir darbo efektyvumui [8], patiriamam stresui. Autoriai, tyrę mokytojų kasdienėje veikloje patiriamą stresą, mokytojų psichosocialinę nuostatą [9-11], mokytojų kasdien patiriamą psichosocialinę būseną, apibrėžia kaip nesaugią, dažnai bejėgišką, sąlygojančią grėsmę ir agresiją. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad gimnazijoje ir lopšelyje darželyje jaučiamas vidutinis stresas. Toks streso lygis neretai būdingas užimtam ir daug dirbančiam profesionalui. E. M. Skaalvik ir S. Skaalvik (2007), atlikdami tyrimą nustatė, kad mokytojų patiriamas stresas dažniausiai siejamas su neigiamomis emocijomis jų pačių darbe, esant stresinei situacijai mokytojai stengiasi būti nepastebimi. Nustatyta, kad mokytojų psichosocialinę nuostatą labiausiai neigiamai veikia per didelis darbo krūvis, netinkamas mokinių elgesys, socialinio saugumo stoka, nestabilumas, neigiamas visuomenės požiūris į mokytoją [11]. Įrodyta, kad pedagogams svarbu suteikti psichofiziologinių žinių, reguliuojančių ir palaikančių darbingumą esant įvairaus lygio įtampai, bei praktinių įtampos valdymo bei streso malšinimo įgūdžių [6]. Stresas pedagogų darbe gali privesti prie psichinio ir fizinio išsekimo, depresijos, nenoro eiti į darbą, visiško nepasitenkinimo savo darbu, dėl to pedagogas gali netekti darbo [13]. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad trečdaliui lopšelio darželio pedagogų nepavyksta įprastu būdu įveikti vidinių stresorių ir tai sukelia nežymų stresą. Mokytojo darbas ypatingas tuo, kad dirbant nuolat tenka bendrauti su įvairiais žmonėmis: ramiais, suirzusiais, piktais ir pan. Tai kelia įtampą, kuri gali pasireikšti keliais lygiais: emocinės, fizinės, elgesio reakcijos ir kognityvinių procesų. Stresas gali veikti ir kaip mobilizatorius teigiamai. Taip paprastai nutinka, kai jis trunka trumpai, tuomet aktyvuoja veiklą, padeda susikaupti ir pan. Tam tikra įtampa, reikalavimai, netgi nestiprus stresas yra normalus kiekvieno žmogaus gyvenimo reiškinys. Ilgalaikis stresas ne tik veikia neigiamai, trukdo darbo našumui, bet gali būti daugelio ligų priežastis [11]. L Bulotaitė, V. Lepeškienė atlikusios mokslinę studiją nustatė, kad mokytojai savo darbe nuolat jaučia įtampą. Didžiausią stresą šalies mokytojams kelia darbo aspektai, kurie tiesiogiai nėra susiję su mokymu, pedagogine veikla (įvairios ataskaitos, planai, vaidmenų gausa, menkas atlyginimas). Įveikdami įtampą kasdieniniame darbe, mokytojai dažniausiai naudoja racionalią įveikos strategiją (kuo didesnę įtampą kelia situacija, tuo dažniau naudojama emocinė įveikos strategija) [5]. D. Bubelienės ir G. Merkio atlikta studija parodė, kad socialinių veiksnių svarbos pedagogų streso kilmei atpažinimas aktualizuoja tokias mokytojų streso redukavimo priemones, išplaukiančias iš makrolygmens, kaip: demokratinė švietimo politika, švietimo ir darbo santykių teisyno tobulinimas. Mokytojų rengimo ir tęstinio kvalifikavimo sistemos tobulinimas, priemonių, kurios įveiktų pedagogo profesijos prestižo krizę įdiegimą šalies mastu. Apžvelgus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad tyrimo hipotezė pasitvirtino iš dalies: skirtingose ugdymo įstaigose vienodas streso lygis; veiksniai, kurie sukelia stresą yra skirtingi, o streso įveikimo būdai yra panašūs. IŠVADA Gimnazijoje ir lopšelyje darželyje jaučiamas vidutinis stresas bei trečdaliui lopšelio darželio pedagogų nepavyksta įprastu būdu įveikti vidinių stresorių ir tai sukelia nežymų stresą. Literatūra 1. Lemme B. H. Suaugusiojo raida. Kaunas, Poligrafija ir informatika, Dobranskienė R. Mokyklos bendruomenės vadyba. Šilutė, Prūsija, Proškuvienė R. Psichikos sveikatos problemos. Vilnius, VPU leidykla, Bagdonas A. Mokyklos stresas ir mokyklos baimė: mokytojų nuomonių tyrimas. Pedagogika, 2004; 70: Bulotaitė L., Lepeškienė V. Mokytojų stresas ir jo įveikos strategijos. Pedagogika, 2006; Verkys V., Pileckaitė-Markovienė M. Pedagogų gyvenimo būdas, vidinė darna ir subjektyvus savo sveikatos vertinimas. Pedagogika, 2009;(94): Pikūnas J., Palujanskienė A. Stresas. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Kaunas, Bubelienė D., Merkys G. Bandymas žvelgti į pedagogų profesinį stresą kompleksiškai: empirinio tyrimo duomenys. Mokytojų ugdymas, 2010;14(1): Kyriacou C. Teacher stress: directions for future research. Educational Review. 2001;53(1): Mearns J, Cain J. E. Relationships between teachers occupational stress and distress: roles of co-ping and negatyve mood regulation expectancies. Anxiety, stress and Coping. 2003;16(1): Bagdonas A., Adaškevičienė V. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų psichosocialinės nuostatos raiškos ypatumai. Socialiniai mokslai, 2010;2(68): Skaalvik EM, Skaalvik S. Dimensions of teacher self-efficacy and relations with strain factors, perceived collective teacher efficacy, and teacher burnout. Journal of Educational Psychology. 2007; 99:

8 8 13. Betoret FD. Stressors, self-efficacy, coping resources, and burnout among secondary school teachers in Spain. Educational Psychology. 2006; 26: STRESS EXPERIENCED BY TEACHERS AND STRESSORS IN DE- PENDENCE ON THE INSTITUTION OF EDUCATION Šarūnas Klizas, Rasa Šulnienė Summary Key words: stress, teachers, institution of education. In the context of social changes and ongoing education reforms, teachers work found itself in the midst of continuous turnover. All those processes strongly affect and influence teachers professional activities, their quality and work efficiency, as well as their experienced stress. The aim of the research was to analyze stress experienced by teachers and stressors in dependence on the institution of education. The data were collected using the methods of questionnaire survey. The subjects were selected using the random sampling strategy. The study was conducted in two Jonava institutions of education: a gymnasium and a preschool. The study on stress in teachers work involved 56 respondents: 36 of them were from the gymnasium, 20 from preschool. Stress in teachers work was evaluated applying the methodology of J. Pikūnas and A. Palujanskienė. The questionnaire used in the survey revealed internal stressors which at the same time could be evaluated as internal signs of stress. Statistical data analysis was performed using SPSS 17.0 programme package. Research showed that 30% of teachers at the preschool experienced low levels of stress, and their internal stressors could not be overcome in usual ways (χ 2 =22.41; p<0.001). It was established that teachers both in the gymnasium and preschool felt internal stress, and one third of preschool teachers were unable to overcome internal stressors, which caused low stress. Correspondence to: s.klizas@lkka.lt Gauta

9 ISSN SVEIKATOS MOKSLAI 2012, Volume 22, Number 5, p VISUOMENĖS SVEIKATA 9 ASMENŲ, TURINČIŲ NUGAROS SKAUSMUS, IZOMETRINĖS RAUMENŲ JĖGOS PUSIAUSVYROS VERTINIMAS DAIVA MOCKEVIČIENĖ, TATJANA BAKANOVIENĖ, AGNĖ SAVENKOVIENĖ, JŪRA VLADAS VAITKEVIČIUS, LINA MILIŪNIENĖ Šiaulių universitetas Raktažodžiai: izometrinė raumenų jėga, nugaros skausmai, diagnostinis testavimo centras Dr. Wolff Back-Check. Santrauka Moksliniai tyrimai rodo, kad šiuolaikinėje visuomenėje didėja asmenų besiskundžiančių nugaros skausmais. Pastarųjų metų tyrimų duomenimis, bent vieną kartą per gyvenimą net 80 proc. gyventojų turėjo rimtų nusiskundimų dėl nugaros skausmų. Todėl itin aktualūs tyrimai, leidžiantys nustatyti nugaros skausmų atsiradimo priežastis, kurios dažniausiai būna kompleksiškos, priklausančios nuo daugelio veiksnių. Straipsnyje pristatomo tyrimo rezultatų pagrindu tapo nugaros raumenų izometrinės jėgos pusiausvyros diagnostinis vertinimas taikant diagnostinį testavimo centrą Dr. Wolff Back-Check. Atlikto tyrimo rezultatai leidžia pastebėti, kad liemens raumenų jėgos silpnumas gali būti svarbi nugaros skausmų atsiradimo priežastis. Daugumos tiriamųjų, besiskundžiančių nugaros skausmais, atskirų raumenų pusiausvyros įvertinimai pasiskirstę tarp labai blogų, blogų ir patenkinamų. Tai leidžia teigti, kad esant apatinės nugaros dalies skausmams yra silpni liemens raumenys ir dėlto mažėja izometrinė raumenų jėga bei ryškėja disbalansas atskirose raumenų grupėse. ĮVADAS Apatinės nugaros dalies (juosmens ir kryžmens) skausmas yra aktuali šiuolaikinės visuomenės problema [13]. Nugaros skausmais skundžiasi 75 proc. pasaulio gyventojų [6]. Lietuva yra atlikusi nugaros skausmų paplitimo tyrimus, kuriais buvo nustatyta, kad apie 80 proc. žmonių yra bent kartą per savo gyvenimą jautę nugaros skausmus [1]. R. Dadelienė [1] teigia, kad dėl įvairių priežasčių nugaros skausmus patiria apie 80 proc. moterų ir 70 proc. vyrų. Daugelis mokslininkų [4, 10, 12, 14 ir kt.] savo darbuose siekė nustatyti nugaros skausmų atsiradimo priežastis. Tačiau pripažįstant šiuos problemos kompleksiškumą Žurnalo tinklalapis: tenka sutikti su autorių išvada, kad įtakos gali turėti skirtingi veiksniai, jų kompleksai. V. Dudonienės [3] teigimu, fiziškai neaktyvių žmonių dažniausių stuburo skausmais nusiskundimų pagrindinės priežastys yra silpni raumenys ir raumenų grupių jėgos pusiausvyros sutrikimas. K. Muckus [10] nurodo, kad simetriškoms jėgoms išsidėsčius nesimetriškai, atsiranda nuovargis ir struktūrinės deformacijos. Veiksmingas griaučių raumenų, atliekančių dinaminį (atliekamas judant kūnui ar jo dalims) ir statinį (atliekamas palaikant kūno pozą) darbą, funkcionavimas leidžia palaikyti normalią ilgio-įtempimo priklausomybę tarp agonistų ir antagonistų, kas užtikrina normalų simetrinių (kairės/ dešinės, priekio/nugaros) jėgų pusiausvyros palaikymą kaklo-liemens-dubens klubų komplekse. Normalios ilgio-įtempimo priklausomybės ir jėgų pusiausvyros palaikymas užtikrina optimalų kaklo-juosmens-dubens-klubų komplekso artrokinematikos palaikymą atliekant judesius kinetinėje grandinėje. O tai garantuoja nervų - raumenų gerą veiksmingumą visoje kinetinėje grandinėje. Kintant kinetinės grandinės veiksmingumui gerėja kūno dinaminė stabilizacija funkcinių judesių metu [4]. Tai leidžia pastebėti, kad raumenų izometrinės jėgos pusiausvyros tyrimai gali būti ypač reikšmingi siekiant išsiaiškinti apatinės nugaros dalies skausmų atsiradimo priežastis. Raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimo priežastys siejamos su raumenų struktūra, funkcija, reakcija į traumas [11, 9]. Raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimas yra prisitaikymo ir funkcijų sutrikimo rezultatas. Toks raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimas gali būti funkcinis arba patologinis. Funkcinis raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimas atsiranda kaip atsakas į prisitaikymą prie kompleksinio judesių modelio, įskaitant ir antagonistų raumenų grupių jėgos ir lankstumo pusiausvyros sutrikimą [14]. Kai funkcinis raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimas susilpnina judėjimo funkcijas, tai jau įvertinama kaip patologinis sutrikimas. Toks sutrikimas tipiškai siejamas su funkcijų sutrikimu ir skausmu, taip pat tai gali būti pirmoji traumas sukelianti priežastis. Patologinis raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimas taip pat gali būti ir užslėptas, nes daug žmonių, turėda- Adresas susirašinėti: Daiva Mockevičienė, el. p. medicinosk@cr.su.lt

10 10 mi šią problemą, nejaučia jokio skausmo. Tačiau galiausiai patologinis raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimas sukelia sąnarių funkcijų sutrikimą, sutrikdo taisyklingų judesių stereotipą ir sukelia skausmą. C. Liebenson [9], P. Page [12] ir daugelis kitų mokslininkų teigia, kad raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimas gali ištisai progresuoti bet kuria linkme. Raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimas gali vesti prie netaisyklingo judesio modelio arba atvirkščiai, t.y. kai kada traumos gali būti sutrikimo priežastis, o kai kada traumos įvyksta dėl raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimo. Kartais patologinis raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimas yra funkcinis kompensavimas dėl patirtos traumos. Taip pat raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimas gali būti priklausomas nuo patologinės būklės, o specifinės patologijos gali turėti ryšį su raumenų ilgio pusiausvyros sutrikimu, jėgos pusiausvyros sutrikimu arba abiem atvejais [9, 12]. Raumenų jėgos pusiausvyra gali sutrikti bet kurio amžiaus žmonėms. Tai pasakytina apie asmenis, nes raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimus gali sąlygoti neteisingai paskirstomi fiziniai krūviai, netaisyklingą kūno laikyseną provokuojančios kūno padėtys. Todėl svarbu nustatyti, kuriose kūno raumenų porose sutrikusi jėgos pusiausvyra, kuriuos raumenis reikia lavinti pirmiausia. kad galėtume atkurti sutrikusį judesių stereotipą [14, 15]. Tikslas įvertinti žmonių, besiskundžiančių apatinės nugaros srities skausmais, izometrinės raumenų jėgos pusiausvyrą. TYRIMO METODIKA Raumenų grupių izometrinės jėgos pusiausvyrai įvertinti pasirinktas testavimo metodas, kuris leido nustatyti tiriamųjų jėgos tarp agonistų/antagonistų, simetrinių raumenų grupių (kairės/dešinės) pusiausvyrą ir informuoti apie galimą raumenų dominantinį sindromą bei pažeidimų riziką. Procedūra atliekama diagnostine testavimo įranga Dr. Wolff Back-Check (603-7) (toliu Back-Check). Testavimo metu vertinama: 1) liemenį lenkiančių, tiesiančių, į šoną lenkiančių raumenų izometrinė jėga; 2) kaklą lenkiančių, tiesiančių, į šoną lenkiančių raumenų izometrinė jėga; 3) žastą atitraukiančių raumenų izometrinė jėga; 4) šlaunį tiesiančių, pritraukiančių ir atitraukiančių raumenų izometrinė jėga; 5) krūtinės srities raumenų, atliekančių stūmimą, traukimą, izometrinė jėga. Tiriamiesiems atliekant judesius vertikalioje padėtyje: liemens lenkimo, tiesimo, šoninio lenkimo į abi puses, kaklo lenkimo, tiesimo, šoninio lenkimo į abi puses, žasto atitraukimo, šlaunies tiesimo, pritraukimo ir atitraukimo. Raumenų izometrinė jėga vertinama laikantis visiems tiriamiesiems vienodos tyrimo schemos. Atliekami trys to paties judesio matavimai (tiesimo, lenkimo, šoninio lenkimo, atitraukimo, pritraukimo, stūmimo, traukimo) ir paliekamas geriausias rezultatas. Kiekvienas judesys išlaikomas 10 s. Raumenų poilsis tarp judesių - 60 sekundžių. Tyrimo metu raumenų izometrinės jėgos įvertinimą atsižvelgiant į tiriamųjų charakteristikas pateikia diagnostinis aparatas, naudojant skalę labai blogas, blogas, patenkinamas, geras, idealus. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; testavimas; apklausa žodžių; matematinės statistikos metodai. Tyrimo imtis sudaryta remiantis netikimybiniu tiriamųjų grupės parinkimo būdu tiksliniu grupių formavimo principu [7], t. y. tyrimo dalyviai turėjo atitikti reikalavimus: turėjo nusiskundimų dėl nugaros skausmų per pastaruosius metus. Taip pat buvo taikomas savanoriškumo dalyvių atrankos principas. Prieš atliekant tyrimą taikant diagnostinę sistemą, buvo atliekama tiriamųjų apklausa žodžiu, kuri leido įvertinti jų pagrindines demografines charakteristikas, fizinį aktyvumą bei nusiskundimus dėl sveikatos sutrikimų. Tiriamųjų demografinė charakteristika pateikiama 1 lentelėje. Tyrimui reikšminga buvo įvertinti, ar fizinio aktyvumo atžvilgiu tiriamieji sudaro homogenišką grupę, nes C. Liebenson, A. Skurvydo, J. Girskio [9, 14, 15, 6] teigimu, būtent fizinis pasyvumas yra pagrindinė apatinės nugaros dalies skausmų priežastis. Pagal fizinį aktyvumą buvo sudarytos trys grupės: žemo, vidutinio ir aukšto lygio. Gru- 1 lentelė. Tiriamųjų charakteristika pagal lytį ir amžiaus grupes Lytis N % Vyrai 53 48,6 Moterys 56 51,4 Amžiaus grupės N % m , m , m ,0 Per 50 m ,6 2 lentelė. Tiriamųjų nusiskundimai dėl sveikatos Nusiskundimai N % Stuburo ligos 67 62,47 Sąnarių ligos 16 14,68 Širdies ir kraujagyslių ligos 15 13,76 Endokrininės ligos 20 18,35 3 lentelė. Atskirų raumenų grupių jėgos pusiausvyros įvertinimas Raumenų grupės Labai blogas Blogas Patenkinamas Geras Idealus Neatliko N % N % N % N % N % N % Liemens raumenų jėgos santykis 70 64, ,50 5 4,60 9 8,30 7 6, Viršutinės kūno dalies raumenų jėgos santykis 60 55, ,9 8 7, ,7 - - Šoninių liemens raumenų jėgos santykis 34 31, , ,5 6 5, ,1 - - Šoninių klubo srities raumenų jėgos santykis 31 28, , ,27 5 4, , ,01 Vidinių šlaunies raumenų jėgos santykis 39 35, , ,68 2 1, , ,09 Sėdmens raumenų jėgos santykis 51 46, ,5 10 9, ,6 1 0,9

11 11 pės sudaromos atsižvelgiant į respondentų nurodytą fizinio aktyvumo dažnį ir trukmę. Daugiau kaip trečdalis (31,20 proc.) tyrimo dalyvių priklausė žemo lygio fizinio aktyvumo grupei, apytiksliai pusė (48,60 proc.) jį vertina kaip vidutinį ir tik dalis (20,20 proc.) kaip aukšto lygio, kuriam priskiriami asmenys užsiimantys fizine veikla 4 kartus ar daugiau per savaitę. Nugaros skausmai gali būti lydimi kitų sveikatos sutrikimų, todėl tyrimo dalyvius apklausėme dėl sveikatos sutrikimų. Dažniausiai įvardinti nusiskundimai suskirstyti į grupes ir pateikiami 2 lentelėje. TYRIMO REZULTATAI Atlikus dalyvių apklausą žodžiu ir pateikus diagnostinės sistemos Back Chek taikymo instrukciją buvo atliekamas testavimas. Buvo vertinama visų kūno raumenų grupių jėgos pusiausvyra, atliekant izometrinį raumenų jėgos vertinimą. Rezultatai pateikiami 3 lentelėje. Gauti rezultatai leidžia pastebėti, kad tik nežymios tiriamųjų dalies atskirų raumenų pusiausvyra buvo įvertinta kaip ideali / gera, daugumos rodikliai pasiskirstę tarp labai blogų, blogų ir patenkinamų. Didžiajai daliai (64,20 proc.) liemens raumenų jėgos santykis buvo įvertintas kaip labai blogas, tai leidžia teigti, kad jaučiant apatinės nugaros dalies skausmus silpnėja liemens raumenys, mažėja jų izometrinė jėga ir ryškėja agonistų ir antagonistų koaktyvacijos disbalansas. Šie vertinimo rezultatai sutampa su kitų mokslininkų [10] pateiktais duomenimis, įrodančiais nugaros tiesėjų jėgos sąsajas su nugaros skausmais, t. y. nustatomas liemens raumenų silpnumas, o ypač tiesiamųjų raumenų silpnumas. Taip pat testavimo metu kiekvienam tiriamajam diagnostine sistema išmatavus rodiklį, kartu nurodomas ir šiam tiriamajam rekomenduotinas rodiklio dydis. Tyrimo metu tai leido išskirti keturias tiriamųjų grupes: Pirmoji nustatytos ir rekomenduotinos raumenų jėgos pusiausvyra normali; Antroji - nustatytos ir rekomenduotinos raumenų jėgos pusiausvyra žemiau normos; 4 lentelė. Atskirų raumenų grupių jėgos pusiausvyra Raumenų grupės Žemiau normos Norma Viršija normą Žymiai viršija normą N % N % N % N % Liemens tiesiųjų jėga 34 35, , , ,6 Liemens linkėjų jėga 55 57, ,3 7 7,4 9 9,5 Viršutinės kūno dalies (stūmėjų) jėga 67 68, ,5 6 6,1 2 2,0 Viršutinės kūno dalies (traukėjų) jėga 42 41, ,8 6 5, ,6 Šoninių liemens raumenų jėga (kairė) 48 53, ,7 3 3,4 - - Šoninių liemens raumenų jėga (dešinė) 65 71, ,3 2 2,2 1 1,1 Tiriamojo šoninių klubo srities raumenų jėga (kairė) 67 74, ,9 6 6,7 - - Šoninių klubo srities raumenų jėga (dešinė) 32 46, , Vidinių šlaunies raumenų jėga (kairė) 44 51, , ,0 3 3,5 Vidinių šlaunies raumenų jėga (dešinė) 59 73, , Sėdmens raumenų jėga (kairė) 43 51, ,7 6 7,1 - - Sėdmens raumenų jėga (dešinė) 68 71, ,1 5 5,3 1 1,1 Trečioji nustatytos ir rekomenduotinos raumenų jėgos pusiausvyra viršija normą; Ketvirtoji - nustatytos ir rekomenduotinos raumenų jėgos pusiausvyra žymiai viršija normą. Respondentų pasiskirstymas į išskirtas grupes pateiktas 4 lentelėje. Testavimo rezultatai leidžia pastebėti, kad tiriamųjų skirtingų grupių raumenų pusiausvyra yra skirtinga. Grupę, kur nustatytos ir rekomenduotinos raumenų jėgos dydžių santykis laikomas normaliu, sudaro nuo 16,8 proc. iki 42,7 proc. tiriamųjų priklausomai nuo testuojamos raumetnų grupės. Tik nežymi dalyvių dalis (16,8 proc.) atliekant rankomis traukimą / stūmimą testavimo metu pasiekė viršutinės liemens dalies raumenų grupių jėgos pusiausvyros normą. Tai rodo, kad daugumai tyrimo dalyvių krūtininiai raumenys yra silpni, o trapeciniai raumenys pertemti. Reikšminga pastebėti, kad šoninių liemens raumenų jėgos pusiausvyra kairėje pusėje labiau atitiko normą (beveik 43 proc.), nei dešinėje. Šie tyrimo duomenys sutapo su tiriamųjų pasiskirstymu pagal dominuojančią ranką. Dominuojančios rankos pusės liemens raumenys pastoviai būna įsitempę ir per laiką pradeda silpti. Tai rodo, kad būtent atitinkamų raumenų grupių silpnumas gali būti pastovaus raumenų pertempimo pasekmė, o kartu ir nugaros skausmų priežastis. Taip pat tyrimo metu buvo atliktas raumenų grupių jėgos pusiausvyros vertinimas pagal respondentų nurodytas ligas. Vertinimo rezultatai pateikiami 5 lentelėje. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumos ligų atveju nėra raumenų jėgos pusiausvyros. Tinkamas santykis tarp nustatytos ir rekomenduotinos raumenų jėgos įvertintas tik nežymiai daliai tiriamųjų. Taip pat pastebėjome viršutinės ir apatinės kūno dalies raumenų jėgos pusiausvyros po- 5 lentelė. Atskirų raumenų grupių jėgos pusiausvyros vertinimas pagal ligas Širdies ir Endokrinologinės Raumenų grupės Stuburo ligos Sąnarių ligos kraujagyslių ligos ligos ŽN N VN ŽN N VN ŽN N VN ŽN N VN Apatinės kūno dalies (liemens tiesiųjų raumenų jėga) 30,51 22,03 47,46 62,5 12, ,71 7,14 57,14 35,29 23,53 41,18 Apatinės kūno dalies (liemens linkėjų raumenų jėga) 52,63 22,81 24,56 83,33 16,67-72,73 18,18 9,09 57,89 21,05 21,05 Viršutines kūno dalies (stūmėjų) jėga Viršutinės kūno dalies (traukėjų) jėga Šoninių liemens raumenų jėga (kairė) Šoninių liemens raumenų jėga (dešinė) Klubo atitraukiamųjų raumenų jėga (kairė) Klubo atitraukiamųjų raumenų jėga (dešinė) Vidinių šlaunies raumenų jėga (kairė) Vidinių šlaunies raumenų jėga (dešinė) Sėdmens raumenų jėga (kairė) Sėdmens raumenų jėga (dešinė) 65,67 26,23 8,2 68,75 31,25-57,14 28,57 14,29 70,59 23,53 5,88 42,86 17,46 39,68 35,71 7,14 57,14 53,85 7,69 38,46 40,0 20,0 40,0 61,82 34,55 3,64 46,15 53, ,71 23,53 11,77 66,04 28,3 5,66 76,92 15,39 7, ,67 8,33 68,75 25,0 6,25 77,78 16,68 5,56 92,31 0 7, , ,33 45,00 55,00-16,67 83,33-42,86 57,14-58,33 41,7-51,02 30,61 18,37 33,33 44,44 22,22 60,0 40, ,71 14,29 73,91 26,09-90,91 9,09-60,0 40,0-71,43 28,6-51,85 38,89 9,26 54,55 36,36 9,09 55,56 33,33 11,11 64,29 28,57 7,14 70,18 22,81 7,02 71,43 28,57-71,43 21,43 7,14 70,59 29,4 - (ŽN žemiau normos, N norma, VN viršija normą)

12 12 kyčius, sąlygojančius stuburo stabilumą. Dešiniojo klubo atitraukiamųjų raumenų jėgos pusiausvyra yra labiausiai atitinkanti normą. Mažiausiai ją atitinka liemens tiesėjų ir linkėjų raumenų jėgos pusiausvyra. Tai dar kartą patvirtina ankščiau darytas prielaidas, kad šios raumenų grupės ir jų jėgos pusiausvyra turi įtakos nugaros skausmams. IŠVADOS 1. Svarbia nugaros skausmų atsiradimo priežastimi gali būti liemens raumenų jėgos silpnumas, kuris susiformuoja dėl tiesiamųjų raumenų pertempimo ir menkos lenkiamųjų raumenų jėgos. 2. Daugumos tiriamųjų, besiskundžiančių nugaros skausmais, atskirų raumenų pusiausvyros įvertinimai pasiskirstę tarp labai blogų, blogų ir patenkinamų. Liemens raumenų jėgos santykis buvo įvertintas kaip labai blogas 64,20 proc. tiriamųjų. Tai leidžia teigti, kad esant apatinės nugaros dalies skausmams yra silpni liemens raumenys ir dėl to mažėja izometrinė raumenų jėga bei ryškėja disbalansas atskirose raumenų grupėse. 3. Asmenims, kurie skundžiasi nugaros skausmais, būtina atstatyti atskirų grupių raumenų (ypač liemens) pusiausvyrą, numatyti kompleksinę raumenų stiprinimo/ atpalaidavimo programą ir didinti jų fizinį aktyvumą. Literatūra 1. Dadelienė R. Stuburo patologijos ir fizinis aktyvumas. Vilniaus pedagoginis universitetas Vilnius, Dudonienė V. Stuburo stabilizavimo pratimai. Kaunas, Lietuvos kūno kultūros akademija, Dudonienė V. Šiuolaikinės juosmens stabilizavimo koncepcijos. Lietuvos kineziterapeutų draugijos suvažiavimas Kaune: seminaro medžiaga, Dutton, M. Orthopaedic Examination, Evaluation, and Intervention. United States of America: the McGraw - Hill Companies, Fitts, Girskis J. Apie žmogaus ir visuomenės stuburą. Tyto alba. Vilnius, Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kauno technologijos universitetas. Kaunas, Kriščiūnas A. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas: Lietuvos reabilitologų asociacijos konferencijos medžiaga. Kaunas, Naujasis lankas, Liebenson C. Reabilitation of the Spine: a practitioner s manual (second edition). Philadelphic: Lippincott Williams and Wilkins, Muckus K. Biomechanikos pagrindai. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija, Norris ChM. (2005). Spinal Stabilisation: 4. Muscle Imbalance and the Low Back. coverdate=03%2f31%2f1995&_rdoc=1&_fmt=high&_ orig=gateway&_origin=gateway&_sort=d&_docanchor=&view=c&_ searchstrid= &_rerunorigin=scholar.google&_ acct=c &_version=1&_urlversion=0&_userid=10&md5=a3c ee d4c9de3926d847be070a&searchtype=a (žiūrėta ). 12. Page P, Frank C, Lardner R. (2010). Assessment and Treatment of Muscle Imbalance. kc&printsec=frontcover&dq=muscle+imbalance&hl=en&ei=dbxmte ayeqnyiaks6bipbq&sa=x&oi=book_result&ct=book-thumbnail&re snum=1&ved=0cdaq6wewaa#v=onepage&q&f=false (žiūrėta ) 13. Petrikonis K. (2004). Juosmens ir kryžmens šaknelių sindromo skausmo klinikinė įtaka pacientų funkcinei būklei ir su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. (Daktaro disertacija: Kauno medicinos universitetas). 14. Skurvydas A. Judesių mokslas: raumenys, valdymas, mokymas, reabilitavimas, sveikatinimas, treniravimas, metodologija. Lietuvos kūno kultūros akademija. Kaunas, Skurvydas A. Modernioji neuroreabilitacija. Judesių valdymas ir proto treniruotė. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija, ASSESSMENT OF THE ISOMETRIC MUSCLE FORCE BALANCE IN PERSONS HAVING BACK PAINS Daiva Mockevičienė, Tatjana Bakanovienė, Agnė Savenkovienė, Jūra Vladas Vaitkevičius, Lina Miliūnienė Summary Key words: isometric muscle force, back pains, diagnostic testing centre Dr Wolff Back-Check. Scientific research show that contemporary society consists of an increasing number of persons complaining about back pains. According to recent data, even 80 per cent of persons have experienced severe back pains at least once throughout their lives. Therefore, research works allowing indication of the causes for back pains as well as finding the techniques of coping with them are highly relevant; these causes are usually of a complex character, depending on many factors. The article presents the diagnostic assessment of the isometric muscle force balance based on the research results by applying the diagnostic testing centre Dr. Wolff Back-Check. Results of the research carried out allow noticing that weakness of waist muscles force can be an important cause for back pains to occur. Assessments of the balance of separate muscles in the majority of the investigated who had complaints about back pains are distributed from very bad to satisfactory. This allows us stating that lower back pains are felt when waist muscles are weak and, therefore, the isometric muscle force decreases and the imbalance in separate muscle groups becomes more emphasised. Correspondence to: medicinosk@cr.su.lt Gauta

13 ISSN SVEIKATOS MOKSLAI 2012, Volume 22, Number 5, p VISUOMENĖS SVEIKATA 13 HOSPITALINIS SERGAMUMAS MIOKARDO INFARKTU IR LETALUMAS NUO JO LIGONINĖSE METAIS LIETUVOJE PRANAS ŠERPYTIS 1,2, ROMUALDAS GUREVIČIUS 3, RITA GAIDELYTĖ 3, AISTĖ ŽEBRAUSKAITĖ 4, VIDA ŽVIRONAITĖ 1,2, EGIDIJUS BERŪKŠTIS 1,2, DMITRIJUS KAČIURINAS 5 1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, 2 Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centras, 3 Lietuvos higienos institutas, 4 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, 5 VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė Raktažodžiai: miokardo infarktas, Lietuvoje, sergamumas, letalumas. Santrauka Tikslas: išanalizuoti hospitalinio sergamumo miokardo infarktu (MI) ir letalumo nuo jo ligoninėse pokyčius Lietuvoje metais. Darbo metodika: naudoti Higienos instituto Sveikatos informacijos centro pirminiai duomenys iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA, kurioje atsispindi visos ligoninėms apmokėtos paslaugos. Surinkti stacionaruose gulėjusių ligonių, sergančių ūmiu ir pakartotiniu MI (I21-I22.9), ir letalumo nuo jų Lietuvos ligoninėse atvejai metais. Analizuoti stacionarizuotų pacientų su ūmiu ar pakartotiniu miokardo infarktu, atskirai vyrų ir moterų, kiekio dinamikos pokyčiai, taip pat jų letalumas ligoninėse ir jo kitimai per pastaruosius 11 metų. Analizuoti ūmaus ar pakartotinio MI atvejai ir letalumas nuo jų keturiose amžiaus grupėse (iki 44 metų, metų, metų, 75 metų ir vyresni). Taip pat analizuoti stacionarizuotų asmenų ir ligoninėse mirusių asmenų amžiaus vidurkio pokyčiai. Išvados: metais didėja asmenų, sergančių ūmiu ar pakartotiniu MI skaičius. Tiriamuoju laikotarpiu hospitalizacijų skaičius kasmet padidėjo vidutiniškai 161 (±34) atveju (p=0,01). Vidutiniškas sergančių vyrų ir moterų santykis 58% ir 42%, jis per metus kinta nedaug. Jauno suaugusio amžiaus asmenys sudaro mažiausią hospitalizuotų pacientų dalį. Nuo 2005 metų senyvo amžiaus žmonės sudaro didžiausią dėl MI hospitalizuotų pacientų dalį. Lietuviai vyrai MI dažniausiai serga metų amžiaus. 75 metų ir vyresnio amžiaus vyrų, sergančių ūmiu ar pakartotiniu MI rodiklis Lietuvoje yra Žurnalo tinklalapis: linkęs didėti. Lietuvių moterų, sergančių MI, skaičius tiesiogiai proporcingas jų amžiui. Moterys MI dažniausiai serga nuo 75 metų ir šioje amžiaus grupėje užregistruojamų atvejų dalis nuolat didėja. Per pastaruosius 11 metų sergančiųjų amžius nuolat didėja. Ligoniai ūmiais ar pakartotiniais MI serga vyresniame amžiuje, ir šis amžius kiekvienais metais senėja. Vyrai MI serga jaunesnio amžiaus negu moterys (p<0,01). Hospitalinis letalumas nuo MI Lietuvoje mažėja. Didžiausias letalumas 75 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Moterų letalumas nuo MI yra didesnis nei vyrų letalumas (p<0,01). Nuo MI miršta vis senesni asmenys. Moterys miršta vyresnio amžiaus nei vyrai (p<0,01). Mirusių moterų amžius yra didesnis už mirusių vyrų amžių (p<0,01). DARBO MEDŽIAGA IR METODAI Naudoti Higienos instituto Sveikatos informacijos centro pirminiai duomenys iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA, kurioje atsispindi visos ligoninėms apmokėtos paslaugos. Surinkti stacionaruose gulėjusių ligonių, sergančių ūmiu ir pakartotiniu MI (I21- I22.9), ir letalumo nuo jų Lietuvos ligoninėse atvejai metais. Analizuoti stacionarizuotų pacientų su ūmiu ar pakartotiniu miokardo infarktu, atskirai vyrų ir moterų, kiekio dinamikos pokyčiai, taip pat jų letalumas ligoninėse ir jo kitimai per pastaruosius 11 metų. Analizuoti ūmaus ar pakartotinio MI atvejai ir letalumas nuo jų keturiose amžiaus grupėse (iki 44 metų jauni suaugę; metų subrendę suaugę; metų senjorai; 75 metų ir vyresni senyvo amžiaus). Taip pat analizuoti stacionarizuotų asmenų ir ligoninėse mirusių asmenų amžiaus vidurkio pokyčiai. Adresas susirašinėti: Pranas Šerpytis, el. p. pranas.serpytis@santa.lt

14 14 Duomenys apdoroti Microsoft Excel 2007 ir SPSS17.0 programa. Kokybiniai duomenys nurodyti absoliučiąja verte ir procentais, tolydūs kintamieji duomenys apskaičiuoti vidurkiu, standartiniu nuokrypiu. Tolydžiųjų duomenų statistinis patikimumas apskaičiuotas naudojant Stjudent o t testą. Skirtumas tarp grupių statistiškai reikšmingas, kai p<0,05. REZULTATAI Stacionarizuotų dėl ūmaus ar pakartotinio MI pacientų kiekio pokyčiai metais. Asmenų, stacionarizuojamų dėl MI skaičius Lietuvoje tendencingai didėjo (1 pav.). Tiriamuoju laikotarpiu hospitalizacijų skaičius kasmet padidėjo vidutiniškai 161 (±34) atvejo (p=0,01). Vidutiniškai per metus užregistruota 7415 ligos atvejų. Mažiausias MI atvejų skaičius metų laikotarpiu užregistruotas 2001 metais (6459 atvejai), didžiausias stacionarizuotų pacientų skaičius stebėtas 2010 metais (8837 atvejai); lyginant 2001 ir 2010 metus ligoninėse gydytų pacientų kiekis išaugo 36,8%, lyginant 2001 ir 2011 metus šių pacientų skaičius išaugo 24,8%. Ligoninėje gydytų ligonių kiekis nuolat didėjo iki 2005 metų metais pacientų skaičius padidėjo 13,4% metais hospitalizacijos dėl MI atvejų skaičius nežymiai sumažėjo, metais vėl tendencingai didėjo, 2011 metais ligoninėse gydytų asmenų užregistruota mažiau nei 2010 metais. Dėl ūmaus ar pakartotinio MI hospitalizuotų vyrų skaičius analizuojamu periodu buvo linkęs didėti m. hospitalizuojamų vyrų skaičius kasmet vidutiniškai didėjo 106 (±23) atvejais (p=0,01). Jis tolygiai didėjo metais, metais stebėtas augimo tempo sumažėjimas, metais hospitalizuotų vyrų skaičius vėl augo, tačiau nežymiai sumažėjo 2011 metais. Didžiausias vyrų gydytų ligoninėse kiekis stebėtas 2010 metais (5294 atvejai), mažiausias 2001 metais (3859 atvejai) metais stebėtas 37,2% hospitalizuotų vyrų skaičiaus padidėjimas, lyginant su 2001 metais; 2011 metais stebėtas 23,7% jo padidėjimas, lyginant su 2001 metais. Užregis- 1 pav. Dėl ūmaus ir pakartotinio MI hospitalizuotų pacientų skaičius metais 3 pav. Vyrų ir moterų, hospitalizuotų dėl ūmaus ar pakartotinio MI metais, procentinis pasiskirstymas 2 pav. Hospitalizuotų dėl ūmaus ar pakartotinio MI vyrų ir moterų skaičiaus kitimo dinamika metais 4 pav. Ligoninėse gydytų pacientų dažnis ir jo kitimai gyventojų

15 15 5 pav. Ligoninėse gydytų vyrų ir moterų dažnis ir jo kitimai gyventojų truotų vyrų hospitalizacijos atvejų dėl MI kiekis metais buvo 1,4 karto didesnis už hospitalizuotų moterų kiekį (p<0,01). Vyrų hospitalizacijos atvejų dėl MI kitimai pateikiami 2 paveiksle. Hospitalizuotų dėl ūmaus ar pakartotinio MI moterų skaičius didėjo metų laikotarpiu. Moterų hospitalizacijos dėl MI atvejų skaičius kasmet vidutiniškai, statistiškai reikšmingai didėjo 55 (±14) atvejais (p=0,01). Hospitalizacijos atvejų skaičiaus didėjimas stebėtas metais metais stebėtas 0,4% ir 1,5% šio kiekio sumažėjimas, lyginant su 2006 metais metais hospitalizacijos atvejų daugėjo, nežymiai sumažėjo 2011 metais metais stebėtas 36,2% didesnis hospitalizuotų dėl MI moterų skaičius nei 2001 metais metais stebėtas 26,2% didesnis moterų hospitalizuotų dėl MI skaičius nei 2001 metais. Dėl MI hospitalizuotų moterų kiekis 1,4 karto mažesnis už hospitalizuotų vyrų kiekį (p<0,01). Moterų hospitalizacijos dėl MI kitimai pateikiami 2 paveiksle. Stacionare gydytų vyrų dalis buvo nuo 57% iki 60%, moterų dalis buvo nuo 40% iki 53%. Moterys sudarė mažesnę pacientų dalį (p<0,01). Gydytų dėl MI vyrų ir moterų procentinis pasiskirstymas metais pateikiamas 3 paveiksle. Hospitalizuotų pacientų dėl ūmaus ar pakartotinio MI skaičiaus ių gyventojų analizė. Lietuvoje hospitalizacijų dėl MI dažnis, skaičiuojant atvejų skaičių ių gyventojų, tolygiai didėjo nuo 2001 metų. Nežymūs sumažėjimai stebėti 2007 ir 2010 metais. Didžiausias hospitalizacijų skaičius buvo 2010 metais (265,5/ gyventojų), mažiausias stebėtas 2001 metais (185,2/ gyventojų). Hospitalizuotų ligonių dėl MI kiekis 2011 metais buvo 34,1% didesnis nei 2001 metais. Hospitalizacijų dėl MI skaičiaus ių gyventojų kitimai metais pateikiami 4 paveiksle. 6 pav. Asmenų, sirgusių ūmiu ar pakartotiniu MI, procentinis pasiskirstymas amžiaus grupėse 7 pav. Sirgusių MI vyrų ir moterų dalis amžiaus grupėje iki 44 metų Dėl ūmaus ar pakartotinio MI stacionarizuotų vyrų skaičius, skaičiuojant atvejus vyrų Lietuvoje turėjo tendenciją didėti. Šie kitimai pavaizduoti 5 paveiksle stebėtas tolygus šio skaičiaus didėjimas, skaičius nežymiai sumažėjo metais vėl stebėtas tolygus didėjimas metais stebėtas 7,9% hospitalizuotų vyrų skaičiaus sumažėjimas gyventojų, lyginant su 2010 metais. Jis 2011 metais buvo 33,9% didesnis nei 2001 metais. Hospitalizuotų vyrų skaičius Lietuvos vyrų yra 1,6 karto didesnis nei hospitalizuotų moterų skaičius Lietuvos moterų (p<0,01). Moterų, gydytų stacionare dėl ūmaus ar pakartotinio MI, skaičius, skaičiuojant atvejus moterų Lietuvoje, tendencingai didėjo. Šie kitimai pavaizduoti 5 paveiksle. Šio skaičiaus didėjimas stebėtas metais, 2008 metais jis sumažėjo, vėl didėjo metais, šiek tiek sumažėdamas 2011 metais. Didžiausas hospitalizuotų moterų atvejų kiekis stebėtas 2010 metais (1989,9/ moterų), mažiausias 2001 metais(140,1/ moterų) metais moterų hospitalizacijos dėl MI skaičius 34,9% didesnis nei 2001 metais.

16 16 Hospitalinio sergamumo MI struktūra ir pokyčiai joje skirtingose amžiaus grupėse. Asmenys iki 45 metų amžiaus sudarė 3%-4% stacionare gydytų pacientų (6 pav.). Didžausią dalį pacientų šioje amžiaus grupėje sudarė vyrai (nuo 84% iki 93%) (p<0,01). Vyrų ir moterų procentinis pasiskirstymas šioje amžiaus grupėje pateikiamas 7 paveiksle metų amžiaus asmenys vidutiniškai sudarė trečdalį asmenų, gydytų dėl ūmaus ar pakartotinio MI. Ši dalis metais svyravo nuo 29% iki 34% (6 pav.). Vyrai šioje amžiaus grupėje per visą aprašytą laikotarpį sudarė didžiąją dalį pacientų (nuo 75% iki 81%). Šioje amžiaus grupėje vyrų dalis statistiškai patikimai didesnė nei moterų (p<0,01) metais vyrų dalis šioje amžiaus grupėje didėjo. Vyrų ir moterų procentinis pasiskirstymas šioje amžiaus grupėje pateikiamas 8 paveiksle. Senjorai sudaro vidutiniškai trečdalį hospitalizuotų asmenų. Dešimties metų laikotarpiu jų dalis svyravo nuo 28% iki 34% (6 pav). Tokio amžiaus sergančių asmenų dalis tendencingai mažėjo. Šioje amžiaus grupėje sergančių moterų dalis buvo ženkliai didesnė nei jaunesnėse amžiaus grupėse ir svyravo nuo 39% iki 45% ir per pastaruosius dešimt metų šiek tiek mažėjo. Šioje amžiaus grupėje vyrų, sergančių MI, skaičius statistiškai patikimai didesnis nei moterų (p<0,01).vyrų ir moterų procentinis pasiskirstymas šioje amžiaus grupėje pateikiamas 9 paveiksle. Senyvo amžiaus asmenys sudarė daugiau nei trečdalį užregistruotų MI hospitalizacijos atvejų metais senyvo amžiaus sergančių asmenų dalis tolygiai didėjo (nuo 28% iki 39%) (6 pav.). Šioje amžiaus grupėje didesnę sergančiųjų dalį sudarė moterys (p<0,01). Per pastaruosius 11 metų jų kiekis svyravo nuo 59% iki 64% ir buvo linkęs nežymiai mažėti. Vyrų ir moterų procentinis pasiskirstymas šioje amžiaus grupėje pateikiamas 10 paveiksle. Apibendrinant MI sirgusių asmenų amžiaus grupių duomenis, galima pastebėti, kad pacientų iki 45 metų dalis per pastarąjį dešimtmetį beveik nekito. Per paskutinius penkerius metus hospitalizuotų metų amžiaus asmenų buvo nežymiai daugiau nei metų amžiaus asmenų. 75 metų ir vyresnių pacientų dalis nuolat didėjo. Vyrų hospitalinio sergamumo MI struktūra ir pokyčiai joje skirtingose amžiaus grupėse. Vyrų hospitalinio 8 pav. Sirgusių MI vyrų ir moterų dalis metų amžiaus grupėje 10 pav. Sirgusių MI vyrų ir moterų dalis 75 metų ir vyresnių pacientų amžiaus grupėje 9 pav. Sirgusių MI vyrų ir moterų dalis metų amžiaus grupėje 11 pav. Sirgusių ūmiu ir pakartotiniu MI vyrų procentinis pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

17 17 Moterų hospitalinio sergamumo MI struktūra ir pokyčiai joje skirtingose amžiaus grupėse. Sergančių MI moterų pasiskirstymas amžiaus grupėse metais pateikiamas 12 pav. Sergančių MI moterų skaičius didėjo kartu su amžiumi. Jaunesnių nei 45 metų amžiaus moterų dalis per dešimt metų nekito ir sudarė 1% visų užregistruotų moterų MI atvejų kiekvienais metais. Iki penktadalio sergančių moterų sudarė metų amžiaus pacientės. Šio amžiaus pacienčių dalis nežymiai svyravo ir mažėjo 11 metų laikotarpyje metų amžiaus moterys sudarė nuo 28% iki 37% moterų MI atvejų ir jų dalis tendencingai mažėjo. Senyvo amžiaus moterų, sergančių MI, skaičius nuolat augo - nuo 43% 2001 metais iki 56% 2011 metais. MI sergančių moterų dalis didėjo vyresnių nei 75 metai amžiaus moterų grupėje, kartu mažėjant metų pacienčių skaičiui. Asmenų sergančių MI amžiaus vidurkio pokyčiai metais. Sirgusių MI vyrų ir moterų amžiaus vi- 12 pav. Sirgusių ūmiu ir pakartotiniu MI moterų procentinis pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 1 lentelė. Sergančiųjų MI amžiaus vidurkio pokyčiai metais Metai sergamumo dinamika metais pateikiama 11 pav. Jauno suaugusio amžiaus vyrai sudarė mažiausią sergančių vyrų dalį. Jų kiekis per pastaruosius dešimt metų tendencingai mažėjo (nuo 7% iki 4%). Beveik pusę sergančių vyrų sudarė metų amžiaus asmenys. Jų kiekis aprašomuoju laikotarpiu svyravo nuo 41% iki 43%. Trečdalį sergančių MI vyrų sudarė metų ligoniai. Šio amžiaus pacientų kiekis per pastaruosius 11 metų nežymiai mažėja. Apie penktadalį sergančių vyrų sudarė senyvo amžiaus ligoniai. Šio amžiaus asmenų dalis turėjo tendenciją didėti. Vyrų iki 45 metų sergančių MI per pastaruosius 10 metų nežymiai mažėjo, senyvo amžiaus ligonių skaičius buvo linkęs didėti kasmet, metų pacientų skaičius nežymiai svyravo. Didžiausias pacientų hospitalizuotų dėl MI skaičius tarp vyrų buvo metų amžiaus grupėje. Visų Iš viso Vyrų Moterų ,5 61,5 71, ,5 62,5 72, ,6 63,9 72, ,1 64,5 72, ,0 64,3 73, ,4 64,7 73, ,5 64,7 73, ,4 64,4 74, ,4 64,8 73, ,5 64,9 73, ,2 65,4 74,7 Sergančiųjų Serganèiøjø amžiaus amþiaus vidurkis pav Lytis: Vyrai Moterys Metai durkio pokyčiai pateikiami 1 lentelėje ir 13 paveiksle. Sergančiųjų amžius nuolat didėjo per pastaruosius 11 metų. Sergančių asmenų amžius kasmet padidėjo maždaug 0,27 (±0,05) metų (p=0.01). Sergančių MI moterų amžiaus vidurkis kasmet vidutiniškai padidėjo 0,26 (±0,03 mėnesio) metų (p<0,01). Srgančių vyrų amžiaus vidurkis kasmet vidutiniškai padidėjo 0,29 (±0,06) metų (p=0,01) Sergantys MI asmenys Lietuvoje senėjo. Vyrai MI sirgo jaunesnio amžiaus negu moterys (p<0,01). Letalumo nuo MI ligoninėse dinamika metais. Analizuojamu periodu letalumas nuo MI ligoninėse vidutiniškai siekė 12,3%. Didžiausias letalumas užfiksuotas 2007 metais (13,6%), mažiausias 2010 metais (9,9%) metais letalumo rodiklis svyravo, tačiau nuo 2008 metų pastebima mažėjimo tendencija (

18 18 14 pav. Letalumo nuo miokardo infarkto dinamika Lietuvos ligoninėse metais 16 pav. Mirusių nuo MI vyrų ir moterų procentinis pasiskirstymas amžiaus grupėje iki 45 metų 15 pav. Mirusių nuo MI pacientų dalies pasiskirstymas amžiaus grupėse pav.) metais letalumas buvo 3,1% mažesnis nei 2001 metais. Analizuojamu periodu letalumas ligoninėse kasmet mažėjo vidutiniškai 0,4% (±0,08%) (p=0,01) atvejo, tačiau statistiškai šis rodiklis tarp ligoninėse gulėjusių ir mirusių nuo MI vyrų vidutiniškai sudarė 49%, moterų 51%. Tarp ligoninėse nuo MI mirusių asmenų moterys sudarė 5,7% didesnę dalį nei vyrai (p<0,01). 11 metų laikotarpiu mirusių vyrų procentas tolygiai mažėjo nuo 52% iki 47%. O moterys sudarė tolygiai didėjančią mirusių nuo MI ligonių dalį nuo 48% iki 53%. Vyrų letalumas vidutiniškai siekė 10,3%. Didžiausias vyrų letalumas registruotas 2002 metais (12,5%), mažiausias 2010 metais (7,8%) metais letalumas tarp vyrų nežymiai svyravo, tačiau nuo 2008 metų gana ženkliai sumažėjo (14 pav).vyrų letalumas 2011 metais buvo 3,5% mažesnis nei 2001 metais. Vyrų letalumas per metus sumažėjo vidutiniškai 0,46% (±0,07%) (p<0,01). Moterų letalumas vidutiniškai siekė 15,2%. Didžiausias moterų letalumas registruotas 2007 metais (16,8%), mažiausias 2010 metais (13,0%) metais letalumas tarp moterų nežymiai svyravo, tačiau nuo 2009 metų ženkliai sumažėja. Moterų letalumas 2011 metais 2,4% mažesnis nei 2001 metais. Letalumas tarp moterų per metus sumažėjo vidutiniškai 0,24% (±0,1%) (p=0,04). Moterų 17 pav. Mirusių nuo MI vyrų ir moterų procentinis pasiskirstymas metų amžiaus grupėje letalumas nuo MI dešimties metų laikotarpiu buvo 5,7% didesnis už vyrų letalumą (p<0,01). Mirusių pacientų pasiskirstymo amžiaus grupėse analizė. Bendra pacientų, sirgusių MI ir mirusių ligoninėse metais, analizė amžiaus grupėse pateikiama 15 pav. Pacientų letalumas didėjo kartu su amžiumi. Galima pastebėti, kad mirusių asmenų kiekis procentais padvigubėjo kiekvienoje sekančioje vyresnėje amžiaus grupėje. Tarp mirusių pacientų iki 65 metų ženkliai didesnę dalį sudarė vyrai(p<0,01), metų grupėje mirusių vyrų ir moterų santykis pasidarė panašus, nors vyrai vis dar sudarė didesnę mirusių asmenų dalį(p<0,01). Tačiau mirusių senyvo amžiaus pacientų amžiaus grupėje didesniąją dalį sudarė moterys(p<0,01). Vidutinis pacientų iki 45 metų amžiaus letalumas siekė 3,2%. Mažiausias letalumas šioje amžiaus grupėje stebėtas 2002 metais (1,4%), didžiausias 2007 metais (6,2%). Per paskutiniuosius 4 metus letalumas šioje grupėje nežymiai didėjo. Moterys sudarė iki penktadalio mirusių asmenų šioje amžiaus grupėje. Mirusių vyrų ir moterų procentinis

19 19 santykis amžiaus grupėje iki 44 metų pateikiamas 16 pav. Vyrų letalumas statistiškai patikimai didenis nei moterų (p<0,01). Letalumas nuo MI metų asmenų amžiaus grupėje vidutiniškai siekė 5,4% ir buvo linkęs mažėti dešimties metų laikotarpyje. Didžiausias šio amžiaus asmenų letalumas fiksuotas 2002 metais (6,7%), mažiausias 2010 metais (3,9%). Nuo 2006 metų letalumas šioje amžiaus grupėje laipsniškai mažėjo. Vyrų letalumas statistiškai patikimai didenis nei moterų (p<0,01). Mirusių ligoninėse vyrų ir moterų dalis metų amžiaus grupėje pateikiama 17 pav metų amžiaus grupėje ligoninėse mirė vidutiniškai dešimtadalis asmenų, sirgusių MI. Dešimties metų laikotarpiu letalumas šioje amžiaus grupėje buvo linkęs mažėti. Didžiausias letalumas stebėtas 2002 metais (13,0%), mažiausias 2010 metais (7,8%). Vyrai sudarė apie du trečdalius šioje amžiaus grupėje mirusių asmenų ir šis santykis nedaug svyravo dešimties metų laikotarpyje.vyrų letalumas statistiškai patikimai didenis nei moterų (p<0,01). Mirusių ligoninėse vyrų ir moterų dalis metų amžiaus grupėje pateikiama 18 pav. 75 metų ir vyresnių pacientų grupėje mirė vidutinškai penktadalis pacientų. Didžiausias letalumas registruotas 2002 metais (24,4%), mažiausias 2011 metais (17,0%). Nuo 2009 metų letalumas ženkliai sumažėjęs, lyginant su metais. Moterų letalumas statistiškai patikimai didenis nei vyrų (p<0,01). Mirusių ligoninėse vyrų ir moterų dalis 75 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje pateikiama 19 pav. Vyrų mirčių nuo MI atvejai amžiaus grupėse. Vyrų mirštamumas ligoninėse nuo MI didėjo su amžiumi. Kiekvienoje vyresnėje amžiaus grupėje mirusiųjų procentas vidutiniškai padvigubėjo, lyginant su prieš tai esančia amžiaus grupe , 65,74 ir vyresnių nei 75 metų asmenų amžiaus grupėse per paskutiniuosius metus stebėtas mirtingumo sumažėjimas, lyginant su ankstesniais metais (20 pav.). Vyrų, jaunesnių nei 45 metai, letalumas dešimties metų laikotarpiu kito. Vidutiniškai letalumas siekė 3,2%. Mažiausias letalumas šioje amžaus grupėje stebėtas 2002 metais (1,5%), didžiausias 2007 metais (6,0%). Vyrų letalumas metų amžiaus grupėje vidutiniškai siekė 5,3%. Mažiausias letalumas fiksuotas 2010 metais (3,8%), didžiausias 2001 metais (6,7%) letalumas šioje amžiaus grupėje nežymiai svyravo, o nuo 2006 metų matoma mažėjimo tendencija metų vyrų letalumas vidutiniškai siekė 11,0%. Didžiausias letalumas šioje amžiaus grupėje stebėtas 2002 metais (13,9%), mažiausias 2010 metais (7,9%). Lyginant 2002 ir 2010 metus letalumas sumažėjo 6%. Stebėta gana tolygi letalumo mažėjimo tendencija šioje amžiaus grupėje. Senyvų vyrų amžiaus grupėje letalumas buvo didžiausias ir sudarė vidutiniškai penktadalį. Didžiausias letalumas šioje amžiaus grupėje užfiksuotas 2002 metais (25,9%), mažiausias 2011 metais (15,3%) metais letalumas nežymiai svyravo, 2006 metais stebėtas gana ženklus letalumo sumažėjimas (18,1%). Nuo 2007 metų stebėtas tolygus letalumo mažėjimas. Per paskutiniuosius trejus metus letalumas šioje amžiaus grupėje buvo pats mažiausias ir svyravo labai nežymiai. Moterų mirčių nuo MI atvejai amžiaus grupėse. Moterų letalumo dinamika amžiaus grupėse metais pateikiama 21 pav. Moterų letalumas didėjo kartu su amžiumi, išskyrus ligonių, jaunesnių nei 45 metai amžiaus grupę. Šioje amžiaus grupėje 5 metus mirusių moterų iš viso neužregistruota, o 2001, metais stebėtas neįprastai aukštas letalumas šioje grupėje. Kiekvienoje vyresnėje amžiaus grupėje mirusiųjų procentas vidutiniškai padvigubėjo, lyginant su prieš tai esančia amžiaus grupe. Visose amžiaus grupėse galima įžvelgti mirčių mažėjimo tendenciją paskutiniųjų 18 pav. Mirusių nuo MI vyrų ir moterų procentinis pasiskirstymas metų amžiaus grupėje 19 pav. Mirusių nuo MI vyrų ir moterų procentinis pasiskirstymas vyresnių nei 75 metų pacientų amžiaus grupėje

20 20 20 pav. Vyrų letalumas procentais nuo MI amžiaus grupėse metais 21 pav. Moterų letalumas procentais nuo MI amžiaus grupėse metais 2 lentelė. Ligoninėse mirusių nuo MI amžiaus vidurkio pokyčiai metais Metai Mirusių Pacientų Vyrų Moterų ,0 67,3 77, ,7 68,7 76, ,2 70,6 77, ,3 71,7 76, ,7 71,5 77, ,8 70,7 78, ,2 71,4 78, ,5 71,7 78, ,5 72,2 78, ,9 72,5 78, ,5 72,9 79,6 Mirusių Mirusiø amžius amþius Lytis: Vyrai Moterys keleto metų laikotarpiu. Amžiaus grupėje iki 45 metų moterų letalumas siekė vidutiniškai 3,2%, nors ir 2010 metais mirusių moterų šioje amžiaus grupėje neužregistruota. Didžiausias letalumas fiksuotas 2006 metais (11,8%), vėlesniais metais letalumas šioje amžiaus grupėje turėjo tendenciją mažėti metų amžiaus grupėje vidutiniškai stebėtas 5,8% letalumas. Didžiausias letalumas buvo 2002 metais (7,2%), mažiausias 2010 metais (4,0%) metais stebėtas ženklus letalumo šioje amžiaus grupėje sumažėjimas metais letalumas kito mažai, mažėjimo tendencija stebėta nuo 2008 metų metų amžiaus grupėje moterų hospitalinis letalumas vidutiniškai siekė 20,1%. Pats didžiausias letalumas fiksuotas 2002 metais (23,6%), mažiausias 2011 metais metais letalumas buvo daugmaž panašus stebėtas letalumo sumažėjimas ir per šiuos trejus metus jis kito nedaug. Nuo 2007 metų stebėtas laipsniškas letalumo nuo MI mažėjimas, per paskutiniuosius trejus metus jis buvo pats mažiausias ir kito nedaug. Asmenų mirusių nuo MI ligoninėse amžiaus vidurkio pokyčiai metais. Asmenų mirusių nuo MI ligoninėse amžiaus vidurkio pokyčiai pateikiami Metai 22 pav. Ligoninėse mirusių nuo MI amžiaus vidurkio dinamikos kitimas Lietuvoje metais lentelėje ir 22 paveiksle. Bendras mirusių asmenų amžiaus vidurkis, atskirai vyrų ir moterų amžiaus vidurkis per pastaruosius 11 metų tendencingai didėjo. Mirė vis senesni asmenys, mirusių asmenų amžiaus vidurkis kasmet padidėjo maždaug 0,38 (±0,04) metų (p<0.01). Mirusių nuo MI moterų amžiaus vidurkis kas met vidutiniškai padidėjo 0,25 (±0,04) metų (p<0,01). Mirusių nuo MI vyrų amžiaus vidurkis kasmet vidutiniškai padidėjo 0,44 (±0,08) metų(p=0,01) Moterys mirė vyresniame amžiuje nei vyrai (p<0,01). Mirusiųjų amžiaus vidurkis buvo didesnis nei atitinkamų grupių sirgusių MI asmenų amžiaus vidurkis (p<0,01). IŠVADOS metais didėja asmenų, sergančių ūmiu ar pakartotiniu MI, skaičius. Tiriamuoju laikotarpiu hospitaliza

21 21 cijų skaičius kasmet padidėjo vidutiniškai 161 (±34) atvejo (p=0,01). Vidutiniškas sergančių vyrų ir moterų santykis 58% ir 42%, jis per metus kinta nedaug. Jauno suaugusio amžiaus asmenys sudaro mažiausią hospitalizuotų pacientų dalį. Nuo 2005 metų senyvo amžiaus žmonės sudaro didžiausią dėl MI hospitalizuotų pacientų dalį. Lietuviai vyrai MI dažniausiai serga metų amžiaus. 75 metų ir vyresnio amžiaus vyrų, sergančių ūmiu ar pakartotiniu MI, skaičius Lietuvoje yra linkęs didėti. Lietuvių moterų, sergančių MI, skaičius tiesiogiai proporcingas jų amžiui. Moterys MI dažniausiasi serga nuo 75 metų ir šioje amžiaus grupėje užregistruojamų atvejų dalis nuolat didėja. Per pastaruosius 11 metų sergančiųjų amžius nuolat didėja. Ligoniai ūmiais ar pakartotiniais MI serga vyresniame amžiuje, ir šis amžius kiekvienais metais senėja. Vyrai MI serga jaunesniame amžiuje negu moterys (p<0,01). Hospitalinis letalumas nuo MI Lietuvoje mažėja. Didžiausias letalumas 75 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Moterų letalumas nuo MI yra didesnis nei vyrų letalumas (p<0,01). Nuo MI miršta vis senesni asmenys. Moterys miršta vyresniame amžiuje nei vyrai (p<0,01). Mirusių moterų amžius yra didesnis už mirusių vyrų amžių (p<0,01). DISKUSIJA Sergančių ūmiu MI pasaulyje daugėja. Tokių pacientų skaičius ypač auga ekonomiškai išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tai lemia netinkama mityba, mažas fizinis krūvis, žalingi įpročiai ir kiti faktoriai. Šio tyrimo duomenimis, Lietuvoje daugėja užregistruojamų ūmių ir pakartotinų MI atvejų, tačiau sergančiųjų amžius nuolat auga. Iki 2005 metų didžiausias sergamumas MI buvo registruojamas metų asmenims, tačiau jau nuo 2005 metų senyvo amžiaus pacientai sudarė didžiausią hospitalizuotųjų dalį. Tam įtakos galėjo turėti tai, kad Lietuvoje nuo 2005 metų vykdoma Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kurios dėka sumažėjo sergamumas tarp subrendusių suaugusiųjų ir senjorų. Senyvo amžiaus žmonės dažnai serga keliomis lėtinėmis ligomis, turi ne vieną rizikos faktorių MI išsivystyti, tai ir lemia didesnį jų sergamumą, nepaisant prevencijos programų. Nors MI yra viena pirmaujančių mirties priežasčių pasaulyje, letalumas nuo jo mažėja. Tai lemia gerėjanti MI gydymo ir diagnostikos kokybė, anksčiau atliekama reperfuzinė terapija pacientams su ST bangos MI. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (TEBIPO) šalių duomenimis, išeminė širdies liga sudarė 15% mirties priežasčių šalyse narėse (1). Didžiausias letalumas nuo šios ligos fiksuojamas Čekijoje, Slovakijoje, Estijoje, Vengrijoje. Mažiausias letalumas fiksuojamas Viduržiemio jūros šalyse Italijoje, Izraelyje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje. Mažas letalumas šiose šalyse siejamas su mitybos įpročiais, ir iškelta hipotezė, kad tinkama mityba sumažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, sumažina mirštamumą nuo jų; regioniniai mitybos įpročiai paaiškina skirtingus letalumo rodiklius atitinkamuose regionuose (1) metų duomenimis, hospitalinis letalumas nuo ūmaus MI mažėjo visose TEBIPO šalyse. Hospitalinis letalumas nuo ūmaus MI naudojamas skubios pagalbos teikimo kokybei ligoninėse įvertinti. Pats didžiausias letalumo mažėjimas stebėtas Šiaurės Europos šalyse (Suomija, Švedija, Norvegija) ir Čekijos Respublikoje (1). Mažiausias letalumas nuo ūmaus MI 2009 metais buvo Danijoje (3,9%), Nedidelis letamumas registruotas Lenkijoje (4,8%), Norvegijoje (5,0%), Švedijoje (6,6%), Izraelyje (6,8%), Austrijoje (8,6%), Vokietijoje(10,4%) ir Suomijoje (10,6%). Pats didžiausias letalumas TEBIPO šalyse registruotas Meksikoje (22,1%) (1). Amžius yra stipriai susijęs su mirštamumu. Lietuvoje ši tendencija taip pat pasitvirtino. Pacientų, vyresnių nei 70 metų, mirštamumas nuo MI stipriai susijęs su amžiumi. Taip pat pastebėta, kad senyvo amžiaus pacientams klinikinėje praktikoje delsiama atlikti reperfuzinę terapiją nes bijoma komplikacijų, tačiau reperfuzinės terapijos atidėjimas pablogina pacientų baigtis (2). To paties tyrimo duomenimis, tarp senyvo amžiaus ir jaunesnių pacientų komplikacijų skaičius po atliktos reperfuzinės terapijos buvo toks pat. Taigi, amžius nėra veiksnys, ribojantis reperfuzinės terapijos taikymą (2). JAV atliktų tyrimų duomenimis, moterys iki 65 metų, kurios paprastai yra mažos rizikos grupės pacientėmis, ir MI serga rečiau nei vyrai, turi didesnę riziką numirti nuo MI, lyginant su tokio paties amžiaus vyrais. Šio nuo amžiaus ir lyties priklausančio letalumo priežasčių paaiškinimas dar nerastas (3). Pacientų, sergančių lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, rizika numirti nuo MI yra žymiai didesnė (4). Šie pacientai dažnai turi ir kitus rizikos veiksnius, bloginančius MI baigtis: jie būna vyresnio amžiaus, moteriškos lyties, dažnai serga cukriniu diabetu, arterine hipertenzija (4). Pacientams, kuriems po perkutaninės koronarinės intervencijos išsivysto su kateterizuota kraujagysle nesusijusi kraujavimo komplikacija, mirštamumo rizika taip pat labai padidėja (5). Didesnę mirštamumo riziką turi ir tie pacientai, kurie į gydymo įstaigą kreipiasi praėjus daugiau nei 5 valandoms nuo išeminių skausmų pradžios. Šios grupės pacientams priskiriami senyvo amžiaus asmenys (silpnesni išeminiai skausmai), sergantys cukriniu diabetu (silpnesni išeminiai skausmai

22 22 dėl neuropatijų), sergantys arterine hipertenzija (6). Pacientams, kurie serga ST bangos pakilimo MI, anksti atlikta reperfuzinė terapija yra susijusi su geresniais išgyvenamumo rodikliais (7,8). Tokių pacientų gydymui turėtų būti taikomos 600 mg įsotinamosios klopidogrelio dozės. 600 mg įsotinamoji dozė, lyginant su 300 mg doze, padidina pacientų išgyvenamumą, sumažina stento trombozių ir pakartotinio MI riziką, nesukeldama didesnių kraujavimo komplikacijų (9). Tačiau atlikta gelbstinti perkutaninė koronarinė intervencija po nepavykusio medikamentinio gydymo lemia didesnį pacientų mirštamumą nuo MI (10). Literatūra 1. HEALTH AT A GLANCE 2011: OECD INDICATORS OECD Birkemeyer R, Rillig A, Treusch F, Kunze M, Meyerfeldt O, Miljak T, Kostin D, Koch A, Jung W, Oster P and Bahrmann A. Outcome and treatment quality of transfer primary percutaneous intervention in older patients with acute ST-elevation myocardial infarction (STEMI). Archives of Gerontology and Geriatrics 53 (2011) e259 e Vaccarino V, Parsons L, Peterson ED, Rogers WJ, Kiefe CI, Canto J. Sex Differences in Mortality After Acute Myocardial InfarctionChanges From 1994 to Arch Intern Med. 2009;169(19): Saltzman AJ, Stone GW, Claessen BE, Narula A, Leon-Reyes S, Weisz G, Brodie B, Witzenbichler B, Guagliumi G, Kornowski R, Dudek D, Metzger DC, Lansky AJ, Nikolsky E, Dangas GD, Mehran R. Long-term impact of chronic kidney disease in patients with ST-segment elevation myocardial infarction treated with primary percutaneous coronary intervention: the HORIZONS-AMI (Harmonizing Outcomes With Revascularization and Stents in Acute Myocardial Infarction) trial. JACC Cardiovasc Interv Sep;4(9): Mehran R, Pocock S, Nikolsky E, Dangas GD, Clayton T, Claessen BE, Caixeta A, Feit F, Manoukian SV, White H, Bertrand M, Ohman EM, Parise H, Lansky AJ, Lincoff AM, Stone GW. Impact of bleeding on mortality after percutaneous coronary intervention results from a patient-level pooled analysis of the REPLACE-2 (randomized evaluation of PCI linking angiomax to reduced clinical events), ACUITY (acute catheterization and urgent intervention triage strategy), and HORIZONS-AMI (harmonizing outcomes with revascularization and stents in acute myocardial infarction) trials. JACC Cardiovasc Interv Jun;4(6): Fokkema ML, Wieringa WG, van der Horst IC, Boersma E, Zijlstra F and de Smet BJ. Quantitative analysis of the impact of total ischemic time on myocardial perfusion and clinical outcome in patients with STelevation myocardial infarction. Am J Cardiol Dec 1;108(11): Gibson CM, Pride YB, Frederick PD, Pollack CV, Canto JG, Tiefenbrunn AJ, Weaver WD, Lambrew CT, French WJ, Peterson ED and Rogers WJ. Trends in reperfusion strategies, door-to-needle and door-to-balloon times, and in-hospital mortality among patients with ST-segment elevation myocardial infarction enrolled in the National Registry of Myocardial Infarction from 1990 to Am Heart J Dec;156(6): Qi Z, Rui-yan Z, Jian-ping Q, et al. Impact of different clinical pathways on outcomes of patients with acute ST-segment elevation myocardial infarction undergoing primary percutaneous coronary intervention: the RAPID-AMI study. Chin Med J 2009;122: Dangas G, Mehran R, Guagliumi G, Caixeta A, Witzenbichler B, Aoki J, Peruga JZ, Brodie BR, Dudek D, Kornowski R, Rabbani LE, Parise H, Stone GW. Role of Clopidogrel Loading Dose in Patients With ST-Segment Elevation Myocardial Infarction Undergoing Primary Angioplasty. J Am Coll Cardiol, 2009; 54: Dimopoulos K, Dudek D, Piscione F, Mielecki W, Savonitto S, Borgia F, Murena E, Manari A, Gaspardone A, Ochala A, Zmudka K, Bolognese L, Steg PG, Flather M and Di Mario C. Timing of events in STEMI patients treated with immediate PCI or standard medical therapy: implications on optimisation of timing of treatment from the CARESS-in- AMI trial. Int J Cardiol Feb 9;154(3): ANALYSIS OF NUMBER OF MYOCARDIAL INFARCTION AND REINFARCTION CASES AND HOSPITAL LETHALITY FROM MYO- CARDIAL INFARCTION IN LITHUANIA Pranas Šerpytis, Romualdas Gurevičius, Rita Gaidelytė, Aistė Žebrauskaitė, Vida Žvironaitė, Egidijus Berūkštis, Dmitrijus Kačiurinas Summary Key words: myocardial infarction, cases, lethality, Lithuania. The Aim of the Research: This study aims to analyse the cases of myocardial infarction and hospital mortality from it in Lithuania during the period Methodology: We used data of Lithuania Institute of Hygiene data base SVEIDRA. Were collected all cases of acute myocardial infarction, reinfartion, and hospital lethality from myocardial infarction in Lithuanian hospitals in Analysed variation of these patients number during 11 years. All patients were separated and analysed in four age groups (to 44 years, years, years, 75 years and older). Also was analysed mean age of patients with myocardial infarction and mean age of deyed patients. Conclusions: During increased the number of patients with acute myocardial infarction and reinfarction. The number of hospitalised patients each year increases moderately 161 (±34) cases (p=0,01). Ordinary the ration between man and women was 58% and 42%. Patients until 44 years compose minor part of all patients. From year 2005 old age patients compose the major part of all patients treated in hospitals. Lithuanian man mostly have acute myocardial infarction or reinfarction in age of years. But the number of 75 years and older man increased during the year Lithuanian women illness with acute myocardial infarction or reinfarction increases with their age. Women have acute myocardial infarction or reinfarction in age of 75 years and older. This part of women patients increases all the time. During 11 years the age of these patients is getting older. Man have the myocardial infarction in younger age than women (p<0,01). Hospital lethality from myocardial infarction decreases in Lithuania. The highest lethality is in the group of 75 years and older patients. Women lethality is higher than man lethality (p<0,01). The age of dead patients is getting older in Lithuania. Women die from myocardial infarction in older age than man (p<0,01). Correspondence to: pranas.serpytis@santa.lt Gauta

23 ISSN SVEIKATOS MOKSLAI 2012, Volume 22, Number 5, p VISUOMENĖS SVEIKATA 23 BŪSIMŲJŲ SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ VERTYBIŲ KOGNITYVINIO LYGMENS YPATUMAI DALIA VERBYLĖ Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas Raktažodžiai: vertybės, terminalinės vertybės, instrumentinės vertybės, vertybių prasmė, vertybių sritys, vertybiniai veiksniai. Santrauka Straipsnyje aptariama būsimųjų socialinių darbuotojų vertybių kognityvinio lygmens ypatumai. Remiantis teoriniais bei empiriniais duomenimis apibūdinami svarbesni tiriamųjų vertybių kognityvinio lygmens rodikliai: požiūris į dvasines vertybes bei pasirinktų vertybių prasmės suvokimas ir vertybių sričių - vertybinių veiksnių - vertinimas. ĮVADAS Humanistinių jaunimo vertybių formavimas dabartiniu metu yra viena iš aktualiausių problemų. Tai lemia išaugusi socialinių ryšių reikšmė, didėjantis žmogiškojo veiksnio vaidmuo, dvasinio-moralinio pobūdžio vertybių krizė šiuolaikinėje visuomenėje, ypač žmogaus gyvybės vertės nuvertinimas bei kitos priežastys. Neribotas ekonomikos augimas, technikos, naujų technologijų plėtra, biurokratizmas formuoja tokį gyvenimo būdą ir mąstymą, kuriam būdinga gamtos ir žmogaus, kaip vertybės, devalvacija. To pasekmė - agresyvumas, pesimizmas, socialinis pasyvumas, egzistavimo beprasmiškumo jausmas. Šios ir kitos tendencijos vyrauja tarp jaunimo Vidurio Europos šalyse. Vertybės yra vienas svarbiausių socialinio darbo praktikos komponentų. Kaip žinome, trijų sudedamųjų dalių - žinių (teorija), įgūdžių (praktika) ir vertybių (etika) derinimas yra itin svarbus socialinio darbo profesinėje veikloje. Taigi socialinio darbo praktika, anot V. Ivanauskienės, L. Varžinskienės (9), yra daugiau praktinė moralinė, nei racionali techninė. Vadinasi, vertybėms, jų ugdymui ir taikymui šioje praktikoje tenka ypatinga vieta. Vertybės turi reikšmės daugeliui socialinio darbo aspektų: sampratai apie žmogų, bendravimui su klientu, moraliniams sprendimams, pasišventimui profesijai, organizaciniams ir visuomeniniams tikslams. Be vertybių neįsivaizduojama kokybiška socialinio darbo praktika, todėl būsimiesiems socialiniams darbuotojams svarbu analizuoti savo požiūrį į vertybes ir jų prasmės suvokimą, taipogi Žurnalo tinklalapis: įvairių vertybių sričių (kurios yra ir vertybiniai veiksniai) pažinimą. Taigi, atsižvelgiant į vertybių svarbą asmens sprendimams, pasirinkimams, aktualu tyrinėti studentų - būsimųjų socialinių darbuotojų - vertybių raišką: kognityvinę, emocinę bei elgesio. Šio straipsnio tikslas - apibūdinti kai kuriuos būsimųjų socialinių darbuotojų vertybinius kognityvinio lygmens ypatumus: atskleisti, kaip būsimieji socialiniai darbuotojai vertina vertybes, apimant jų pripažinimą ir jų prasmės suvokimą bei įvairių vertybių sričių - vertybinių veiksnių - vertinimą. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI Nagrinėjant vertybių sampratą tyrimo objektu pasirinkti studentų - būsimųjų socialinių darbuotojų - vertybiniai ypatumai bei juos nulemiantys veiksniai. Metodai: klausimynas, modifikuota M. Rokeach (7) bei G. Allport (1) vertybinių orientacijų metodika. Tyrime buvo ištirti Kauno kolegijos Socialinio darbo katedros II kurso 55 studentai. TYRIMO REZULTATAI Būsimųjų socialinių darbuotojų požiūris į vertybes. Kaip žinia, žmogus yra unikali, keturių matmenų būtybė. Viena vertus, jis yra gyvas, biologinis organizmas, turintis fizinį matmenį, kita vertus, jis mąsto, reflektuoja, jaučia, vadinasi, turi psichinį matmenį. Taipogi žmogus gyvena visuomenėje ir atskleidžia savo socialinį matmenį, atlikdamas socialinius vaidmenis, užimdamas socialinius statusus, kurdamas, palaikydamas ir keisdamas socialinius institutus, įprasmindamas veiksmus, simbolius, gestus ir pan. Ir galiausiai žmogus siekia įgyvendinti aukščiausio lygio - dvasinius poreikius: kelia egzistencinius klausimus, ieško prasmės, kenčia, tobulėja ir t.t. Tai žmogaus dvasinis matmuo (filosofijos ir religijos sritis). Anot L. Giussani (3), žmogaus protas veržiasi į transcendenciją, kuri pasireiškia žmoguje vykstant dvasinių vertybių sklaidai. Vadinasi, norint tobulėti, svarbu pažinti dvasines vertybes. Todėl respondentų vienu kognityvinio lygmens rodikliu laikyta jų požiūris į dvasines vertybes. Tiriant požiūrį į vertybes, dėmesys pirmiausia buvo atkreiptas į dvasinių vertybių svarbumo pripažinimą. Tam Adresas susirašinėti: Dalia Verbylė, el. p. daliaverbyle@gmail.com

24 24 1 lentelė. Respondentų požiūris į terminalines vertybes Eilės nr. pagal svarbumą Terminalinės vertybės Procentinė išraiška 1 Sveikata 83 2 Laiminga šeima 75 3 Laimingas gyvenimas 65 4 Vidinė harmonija 64 5 Brandi meilė 63 6 Savigarba 60 7 Tikra draugystė 57 8 Išmintis 56 9 Laisvė Laimė Socialinis 36 pripažinimas 12 Įdomus gyvenimas Šventumas Grožis Nacionalinis 33 saugumas 16 Kūryba Lygybė Malonumai 21 2 lentelė. Respondentų požiūris į instrumentines vertybes Eilės nr. pagal svarbumą Instrumentinės vertybės Procentinė išraiška 1 Atsakingumas 77 2 Altruizmas 75 3 Intelektualumas 65 4 Garbingumas 63 5 Išprusimas 63 6 Jautrumas 61 7 Savikontrolė 59 8 Gailestingumas 54 9 Pažiūrų platumas Atlaidumas Drąsa Nepriklausomumas Linksmumas Pajėgumas Tyrumas Išdidumas Vaizduotė Paklusnumas 23 3 lentelė. Respondentų terminalinių vertybių prasmės suvokimas Vertybių suvokimo gilumo lygiai/procentinė išraiška Terminalinės Labai Gilus Nelabai Negilus Klaidingas vertybės gilus gilus Svarbiausios 21,8 24,8 17,1 16,3 20,0 Nesvarbiausios 5,4 3,6 31,1 25,4 34,5 4 lentelė. Respondentų instrumentinių vertybių prasmės suvokimas Vertybių suvokimo gilumo lygiai/procentinė išraiška Instrumentinės Labai Gilus Nelabai Negilus Klaidingas vertybės gilus gilus Svarbiausios 9,0 12,7 25,7 18,1 34,5 Nesvarbiausios 5,4 1,8 22,0 25,4 45,4 5 lentelė. Respondentų požiūris į vertybių sritis vertybinius veiksnius Eilės nr. pagal svarbumą Vertybių grupės Procentinė išraiška 1 Socialinės 91 2 Humanistinės 89 3 Dorovinės 78 4 Ekonominės 74 5 Transcendentinės 67 6 Kultūrinės 66 7 Teorinės 66 8 Estetinės 65 9 Religinės Politinės 30 pritaikyta modifikuota M. Rokeach (7) metodika, pagal kurią respondentai turėjo suranguoti 18 terminalinių vertybių (vadinamų galutiniais tikslais) ir 18 instrumentinių vertybių (padedančių siekti minėtų tikslų). Skirdami vertybei tam tikrą rangą, tiriamieji išreiškė jos svarbumo pripažinimą ir savo požiūrį į vertybę. Tai padėjo išsiaiškinti, kurios terminalinės vertybės studentams yra pačios svarbiausios, kurios mažiau svarbios ir kurios visai nesvarbios (1 lentelė). Gauti duomenys rodo, kad daugiau nei pusė tirtų studentų svarbiausiomis terminalinėmis vertybėmis laiko sveikatą (83 proc.), laimingą šeimą (75 proc.), laimingą gyvenimą (65 proc.), vidinę harmoniją (64 proc.), brandžią meilę (63 proc.), savigarbą (60 proc.), tikrą draugystę (57 proc.), išmintį (56 proc.), laisvę (53 proc.). Taigi patį didžiausią studentų pripažinimą gavo sveikata ir laiminga šeima. Tokiu atveju daugiausia buvo pripažintos vertybės, kurios ir sudaro dorovinių, humanistinių ir socialinių vertybių šerdį (Allport, Hildebrand ir kt.). Labiausiai įvertinta sveikata rodo ir studijų bei specialybės orientaciją į šią vertybę. Atrodo, kad studentai aiškiai supranta minėtos vertybės svarbą ir pritaria Sokratui, teigusiam, kad sveikata nėra viskas, bet viskas be sveikatos yra niekas (4). Remiantis lyginamąja analize galima teigti, jog kai kurių terminalinių vertybių studentai nelinkę laikyti svarbiomis. Tokios vertybės būtų socialinis pripažinimas ir nacionalinis saugumas, taip pat grožis, kūryba, šventumas. Reikia atkreipti dėmesį, kad beveik dauguma tiriamųjų grožį, kūrybą, šventumą priskyrė prie nesvarbių vertybių kaip malonumus ir įdomų gyvenimą. Tai rodo, kad tiems studentams grožis ir kūryba kaip gyvenimo realybė ar tikslas yra nepriimtini ar nesuprasti, nors šios vertybės, anot A. Maceinos (6), yra asmenybės raiškos pagrindas. Nacionalinio saugumo nevertinimas atskleidžia tiriamųjų menką tautos laisvės, nepriklausomybės svarbumo supratimą. Galima manyti, kad studijos neskatina jau minėtų grožio, kūrybos, nacionalinio saugumo pripažinimo. Taipogi šventumo

25 25 nevertinimas rodo, kad studentai nekelia sau aukščiausių siekių orientuojantis į transcendentines bei religines vertybes. Tyrinėdama vyresnių klasių mokinių požiūrį į minėtas vertybes panašius rezultatus gavo ir V. Aramavičiūtė (2). Vadinasi, studentų terminalinių vertybių pasiskirstymas rodo, kad jų hierarchijos viršūnėje yra sveikata ir laiminga šeima. Tai labai geras asmenybės ir socialinio gyvenimo rodiklis. Tuo pačiu kyla pavojus, jog pernelyg menkas grožio, kūrybos, nacionalinio saugumo pripažinimas gali trukdyti jų asmenybės tobulėjimui. Išanalizavus instrumentinių vertybių pasiskirstymą pagal svarbumo pripažinimo kriterijų, išryškėjo tokia jų hierarchija (2 lentelė). Pasirodo, kad būsimiesiems socialiniams darbuotojams svarbiausia instrumentinė vertybė yra atsakingumas (77 proc.). Taip pat jiems svarbios ir kitos dorovinės vertybės - altruizmas, intelektualumas, garbingumas, išprusimas, jautrumas, savikontrolė, gailestingumas, pažiūrų platumas, atlaidumas, drąsa (daugiau kaip pusei). Šių vertybių pripažinimas rodo tiek dorovinę, tiek teorinę, tiek socialinę tiriamųjų nuostatą, ir tai padeda siekti pačių svarbiausių dvasinių vertybių, tokių kaip meilės, vidinės harmonijos, išmintingumo ir kt. Mažiau svarbios vertybės tiriamiesiems - nepriklausomumas, linksmumas, pajėgumas, tyrumas (jas pripažįsta šiek tiek mažiau nei pusė), mažiausiai svarbios - išdidumas, vaizduotė, o ypač paklusnumas. Pavojų kelia ir tai, kad dauguma tiriamųjų nesupranta vaizduotės svarbos savo gyvenime. Psichiniam ir dvasiniam žmogaus tobulėjimui skiriantys ypatingą dėmesį P.Killen ir J. de Beer (5) vaizduotę išskiria kaip asmenybės tobulėjimo variklį, jungiantį žmogaus praeitį ir ateitį. Neramina ir silpnas išdidumo ir paklusnumo vertinimas, galintis slopinti veržlumą siekiant asmenybės tobulėjimo. Būsimųjų socialinių darbuotojų vertybių prasmės suvokimas. Tyrimo metu siekta ne tik išsiaiškinti, kurias vertybes studentai labiau vertina, bet ir kaip suvokia šių vertybių prasmę. Juk prasmės suvokimas parodo ir jų požiūrio sąmoningumą bei skatina praktinį vertybių realizavimą. Vertinimo kriterijumi pasirinktas vertybių prasmės suvokimo gilumas. Jei tiriamasis, apibūdindamas vertybės prasmę, orientavosi į kito ir savo dvasinę gerovę, prasmės suvokimas laikytas labai giliu (5); tik į savo asmeninę gerovę, manant, kad vertybė padeda tapti brandesne asmenybe (atskleisti save, pažinti, realizuoti) - giliu (4); į savo asmeninę gerovę, tačiau vertybei priskiriant hedonistišką ar utilitarinę prasmę (man patiktų, būtų linksmiau, įdomiau, maloniau ar patogiau) - nelabai giliu (3); kai tik konstatuojama vertybės svarba ar nesvarba, bet jos nepagrindžiant - negiliu (2); nieko nepasakydavo apie vertybių svarbumą ar klaidingai jas interpretuodavo - klaidingu - (1). Tiriamųjų buvo paprašyta paaiškinti, kodėl vienas grupės vertybes jie laiko svarbiausiomis, o kitas - nesvarbiausiomis (po dvi vertybes iš kiekvienos grupės). Apibendrinti rezultatai pateikiami 3, 4 lentelėse. Kaip matyti iš rezultatų, studentai giliau suvokė terminalinių vertybių prasmę nei instrumentinių: daugiau nei pusė (55,6 proc.) jų pagrindę giliai ir labai giliai terminalines vertybes ir tik apie trečdalis (28,9 proc.) - instrumentines vertybes. Tačiau tyrimo metu nustatyta, jog beveik trečdalis tiriamųjų klaidingai ir apie penktadalis negiliai įžvelgė svarbiausių instrumentinių vertybių prasmę, na o nesvarbiausių instrumentinių vertybių prasmę beveik pusė įžvelgė klaidingai ir apie ketvirtis negiliai. Tuo tarpu nesvarbiausių terminalinių vertybių pagrindimas yra šiek tiek geresnis: klaidingas (34, 5 proc.), negilus (25,4 proc). Silpnesnis instrumentinių vertybių supratimas gali apsunkinti terminalinių vertybių realizavimą ar net užblokuoti svarbiausių gyvenimo tikslų siekimą. Reikia paminėti, jog tik per penktadalis (21, 4 proc.) tiriamųjų pilnai suvokė visų pasirinktų (svarbiausių ir nesvarbiausių terminalinių ir instrumentinių) vertybių prasmę. Anot vertybių tyrėjų E. Martišauskienės (8) ir V. Aramavičiūtės (2), tai rodo vertybinę - dvasinę žmogaus brandą. Būsimųjų socialinių darbuotojų požiūris į vertybių sritis - vertybinius veiksnius. G. Allport (1) suskirsto vertybes į atskiras sritis (socialines, estetines, teorines, politines, religines, humanistines, transcendentines, dorovines, kultūrines, ekonomines), kurias vadina svarbiausiomis žmogaus gyvenimo sritimis ir veiksniais formuojančiais tiek asmens, tiek visuomenės, tiek profesines vertybes. Taigi šiame tyrime siekta išsiaiškinti studentų požiūrį į minėtas vertybių sritis - į vertybinius veiksnius (5 lentelė). Tuo pačiu norėta sužinoti, ar atitinka tiriamųjų pasirinktos terminalinės vertybės (tikslai) ir vertybiniai veiksniai. Iš lentelės matyti, kad absoliuti dauguma studentų svarbiausia vertybine sritimi laiko socialines vertybes, taipogi humanistines bei dorovines. Pasirinkdami atskiras terminalines bei instrumentines vertybes studentai rinkosi vertybes būtent iš šių sričių (sveikata, laiminga šeima, laimingas gyvenimas, vidinė harmonija, brandi meilė, atsakingumas, altruizmas, intelektualumas, garbingumas, išprusimas). Toks vertybių pasirinkimo atitikimas abiem atvejais rodo tiriamųjų aiškų pasirinkimą ir orientaciją vertybinėse srityse. Taipogi labai aukštai, daugiau nei du trečdaliai, įvertino ir ekonomines vertybes. Tai rodo tiriamųjų dėmesį ekonominei gerovei, materialinėms vertybėms, nuo ko labai priklauso gyvenimo fizinė kokybė, bet tai negarantuoja psichinės bei dvasinės žmogaus gerovės.

26 26 Taip pat du trečdaliai tiriamųjų pasirenka transcendentines bei kultūrines, teorines, estetines bei religines vertybes. Šios vertybių grupės - tai tiesos, gėrio ir grožio apraiškos, kurios, deja, pasirenkamos po ekonominių vertybių. Terminalinių ir instrumentinių vertybių pasirinkime šioms grupėms priklausančioms vertybėms taipogi nebuvo suteikta didelė svarba, jos buvo priskiriamos prie mažiausiai svarbių vertybių (grožis, kūryba, vaizduotė, drąsa). Nesvarbiausia vertybių sritimi respondentai laiko politines vertybes. Toks pasirinkimas gali būti suprantamas kaip jaunų žmonių apolitiškumas, abejingumas ar net visuomeninis neįgalumas. Taigi būsimiesiems socialiniams darbuotojams tai jau nėra labai optimistinis požiūris. Respondentų nuomone, nacionalinis saugumas susilaukė tokio pačio įvertinimo ir renkantis atskiras vertybes (tikslus). Apibendrinant būsimųjų socialinių darbuotojų vertybių kognityvinio lygmens ypatumus galima daryti keletą išvadų. IŠVADOS 1. Remiantis teoriniais vertybių tyrinėjimais išskiriami keletas vertybių kognityvinio lygmens rodiklių: būsimųjų socialinių darbuotojų požiūris į dvasines vertybes, pripažintų vertybių prasmės suvokimas bei požiūris į vertybių sritis - vertybinius veiksnius - leidžia susidaryti pakankamai teigiamą tiriamųjų vertybių sampratą. 2. Studentų terminalinių vertybių pasiskirstymas rodo, kad jų hierarchijos viršūnėje yra sveikata ir laiminga šeima. Taipogi laimingą gyvenimą, vidinę harmoniją, brandžią meilę, savigarbą, tikrą draugystę, išmintį, laisvę pasirinko daugiau nei pusė respondentų. Tai leidžia manyti, jog šie studentai pasižymi gana aukšta dvasine branda. Tačiau išryškėjo pernelyg menkas grožio, kūrybos bei nacionalinio saugumo pripažinimas, ir tai kelia nerimą dėl tiriamųjų tautos laisvės ir nepriklausomybės supratimo, kūrybinės jų pačių išraiškos, taip pat prasmės matymo įvairiose gyvenimo srityse. 3. Tuo tarpu instrumentinės vertybės pasiskirsto tokia tvarka: svarbiausia vertybė tiriamiesiems - garbingumas, taipogi svarbios - altruizmas, intelektualumas, išprusimas, jautrumas, savikontrolė, gailestingumas, pažiūrų platumas, atlaidumas, drąsa (daugiau kaip pusei). Manytina, kad minėtos vertybės kaip dorovinės bei humanistinės nuostatos gali padėti tiriamiesiems siekti svarbiausių gyvenimo vertybių - tikslų. Mažiau svarbios vertybės tiriamiesiems - nepriklausomumas, linksmumas, pajėgumas, tyrumas (jas pripažįsta šiek tiek mažiau nei pusė), mažiausiai svarbios - išdidumas, vaizduotė, o ypač paklusnumas. Tuo tarpu šių vertybių stoka gali trukdyti studentams siekti tobulumo ar net užkirsti kelią siekiant svarbiausių tikslų. 4. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentai giliau suvokė terminalinių vertybių prasmę nei instrumentinių. Tuo pačiu nustatyta, jog beveik trečdalis respondentų klaidingai ir negiliai įžvelgia svarbiausių instrumentinių vertybių prasmę ir beveik pusė tiriamųjų klaidingai ir negiliai įžvelgia nesvarbiausių instrumentinių vertybių prasmę. Taigi nesvarbiausių terminalinių vertybių pagrindimas yra kur kas silpnesnis. Labai reikšmingi maždaug trečdalis studentų: jie giliai ir labai giliai suvokė tiek svarbiausių terminalinių, tiek svarbiausių instrumentinių vertybių prasmę. Tai rodo šių studentų gana aukštą vertybinę - dvasinę brandą. 5. Studentų požiūris į skirtingas vertybių sritis - vertybinius veiksnius - atskleidė, jog jie svarbiausiomis vertybių sritimis laikė socialines ir humanistines vertybes; taipogi prie svarbių priskyrė ekonomines vertybes. Šiek tiek mažiau svarbiomis laiko transcendentines, kultūrines, teorines, estetines bei religinės vertybes. Tuo tarpu mažiausiai svarbios yra politinės vertybės. Toks vertybių sričių pasiskirstymas rodo socialinės, humanistinės bei dorovinės srities svarbą, o jų atitikimas pasirinktoms terminalinėms vertybėms aiškią orientaciją vertybinėse srityse. Mažiau svarbiomis laikytinos transcendentinės, kultūrinės, teorinės, estetinės bei religinės vertybės. Tai gana logiškas poreikių - vertybių - išsidėstymas, pradedant nuo būtiniausių, bendriausių ir einant prie specifinių ir aukštesnių. Tuo tarpu respondentų sureikšminta ekonominė vertybių sritis rodo ne tik jiems, bet ir visai visuomenei būdingą materialinės gerovės siekimą. Literatūra 1. Allport G. Tapsmas. Vilnius: Vaga, Aramavičiūtė V. Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda. Vilnius: Gimtasis žodis, Giussani L. Religinis jausmas, Jung SL. Spirituality of the Environment. New York: Paulist Press, Killen P. De Beer J. The art of Theological Reflection. New York : Crossroad, Maceina A. Ugdymas kaip kūryba // Lietuvos mokykla, Kaunas, 1938; Rokeach M. The Nature of Human Values. New York, Martišauskienė E. Paauglių dvasingumas kaip pedagoginis reiškinys: habilitacinis darbas, socialiniai mokslai, edukologija (07 S). Vilinius: VPU, Šinkūnienė J. R. Socialinis darbas: profesinė Vilnius: MRU, Verbylaitė D. Dvasingumas ir jo ugdymo galimybės universitete. ŠU, KOGNITIVE LEVEL OF VALUES OF THE FUTURE SOCIAL WORKERS Dalia Verbylė Summary Key words: values, terminal values, instrumental values, meanings of values, areas of values, factors of values.

27 27 The article presents the scientific research: cognitive level of values of those who are studing the social work. According to the theoretical and empirical resarch there few indicators of conseptional level of values such as: the attitude to the values, their meanings, the knowing the essence of values and the factors of values. The data reveals, that students choose the terminal values (final purposes) as the most important such as health, happy falimy, and important are following ones: happy life, inner harmony, mature love, selfesteem, friendship, wisdom, courage. At the same time there is luck of attention to beauty, creativity and national security. The instrumental values (which help to reach the final goals) are following: the most important is honor and others as altruizm, intelligence, sophistication, sensibility, self-control, compation, width of views, forgiveness, courage (more then a half). So the student do not see important values such as pride, imaginations and obedience. The results show that the students understand better meaning of terminal values rather than instrumental ones. The student do not know enough the meanings of the values that are not important for them. According the students the terminal and instrumental values are related to the same areas of values, which are their chosen the factors of values. Correspondence to: daliaverbyle@gmail.com Gauta KVIEČIAME PRENUMERUOTI SVEIKATOS MOKSLŲ ŽURNALĄ 2013 METAIS! Žurnalas Sveikatos mokslai (Index Copernicus, EBSCO host (Academic Search Complete), Gale (Academic OneFile), ProQuest (Ulrich's, Summon), Australia (ERA) 2012 Journal List (ERA ID ) skirtas visų specialybių gydytojams, slaugytojams ir kitiems specialistams, spausdina mokslinius straipsnius lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Straipsniams keliami reikalavimai atitinka mokslo leidiniams keliamus reikalavimus. Žurnalas kioskuose neparduodamas. Žurnalą, kuris leidžiamas kartą per du mėnesius, galima užsiprenumeruoti visuose Lietuvos pašto skyriuose, taip pat internetu: Prenumeratos kaina nesikeičia: visiems metams Lt, šešiems mėnesiams 60 Lt, keturiems mėnesiams - 40 Lt, dviem mėnesiams - 20 Lt. Prenumeratos kodas: Žurnalo autoriams straipsnių spausdinimas mokamas. Redakcija

28 28 VISUOMENĖS SVEIKATA ISSN SVEIKATOS MOKSLAI 2012, Volume 22, Number 5, p KAUNO KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO STUDENTŲ KRAUJO MORFOLOGINIŲ PAKITIMŲ SĄSAJOS SU DARBO POILSIO REŽIMU BEI SUBJEKTYVIAIS SVEIKATOS NUSISKUNDIMAIS VAIDA BATULEVIČIENĖ, JOLITA KIRVAITIENĖ, IRENA LEŠČINSKIENĖ, ŽANETA MICKIENĖ, ALBINA VAIČIULEVIČIENĖ Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas Raktažodžiai: darbo-poilsio režimas, fizinis aktyvumas, kraujo morfologinis pakitimas. Santrauka Sergančiųjų anemija paplitimas įvairiose šalyse nevienodas, tačiau tampa aktualia visuomenės sveikatos problema. Pradėjus studijuoti aukštojoje mokykloje, dėl pakitusio gyvenimo ritmo, didelio protinio darbo krūvio ir nuolatinės su studijų procesu susijusios įtampos studentai priskiriami visuomenės grupei su padidėjusia sveikatos sutrikimų rizika. Mokslininkai teigia, kad sumažėjęs eritrocitų, hemoglobino ir geležies kiekis kraujyje tiesiogiai susiję su ydinga gyvensena, patiriama įtampa bei sveikatos sutrikimais. Tyrimo tikslas - įvertinti Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto pirmųjų kursų studentų kraujo morfologinių pakitimų sąsajas su darbo-poilsio režimu bei subjektyviais sveikatos nusiskundimais. Kraujo morfologiniai pakitimai buvo nustatyti 22,1 proc. II kurso studentams ir 8,9 proc. I kurso studentams (p<0,05). Antro kurso studentai su kraujo morfologiniais pakitimais dažniau siejo savo nusiskundimus sveikata su darbo-poilsio režimu (p<0,05). Antro kurso studentų gyvensena pasikeitė per pastaruosius penkerius metus (p<0,05, jie dažniau priversti nuolat skubėti, ryte kėlėsi nepailsėję (p<0,05), mažiau fiziškai aktyvūs, dažniau dirbo greta studijų. Du kartus daugiau buvo antro kurso studentų su kraujo morfologiniais pakitimais, kurių nakties miego trukmė savaitgaliais buvo trumpesnė nei 7 val. lyginant su 7 val. ir daugiau naktį miegančiais studentais, kuriems taip pat nustatyti kraujo morfologiniai pakitimai (p <0,05). Studentai su kraujo morfologiniais pakitimais blogiau vertino savo sveikatą, lyginant su studentais, kurių kraujo tyrimai atitiko norminius reikalavimus (p<0,05). Studentai su kraujo morfologiniais pakitimais daž- niau jautė nervinę įtampą (p<0,05), skundėsi miego sutrikimais (p<0,05), bendru silpnumu, nuovargiu, irzlumu, galvos skausmais, bendru išsekimu. ĮVADAS Vienas iš Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono sveikatos politikos Sveikata 21: sveikata visiems XXI amžiuje siekių iki 2020 m. pagerinti jaunų žmonių sveikatą, kad jie galėtų sėkmingiau atlikti savo vaidmenį visuomenėje [1]. Tačiau pastaraisiais metais akademinio jaunimo gyvenimo būdas, fizinės ir psichinės sveikatos blogėjimas kelia susirūpinimą visame pasaulyje [2]. Dėl pakitusio gyvenimo ritmo, didelio protinio darbo krūvio ir nuolatinės su studijų procesu susijusios įtampos studentai priskiriami visuomenės grupei su padidėjusia sveikatos sutrikimų rizika [3, 4]. Lyginant su kitomis gyventojų grupėmis, stebimi greitesni akademinio jaunimo sergamumo ir negatyvių gyvensenos pokyčių didėjimo tempai [3, 4]. Nors jaunimas labai vertina savo sveikatą, tačiau nuostatos sveikai gyvensenai nepakankamos. Nemaža jų dalis neturi išsiugdę sveikatai naudingų įpročių, nesilaiko dienos režimo ir per mažai juda. Reali situacija rodo neigiamas jaunimo sveikatos būklės tendencijas [3]. Studijų aplinkoje studentai patiria įtampą laikydami egzaminus, derindami darbą su mokslu [5]. Mokslininkai teigia, kad sumažėjęs eritrocitų, hemoglobino ir geležies kiekis kraujyje tiesiogiai susiję su ydinga gyvensena, patiriama įtampa bei sveikatos sutrikimais [6-14]. Sumažėjęs geležies kiekis kraujyje gali turėtų įtakos vaisingo amžiaus moterų neuropsichologinėms, fiziologinėms savybėms bei jų imunitetui [11]. Sergančiųjų anemija paplitimas įvairiose šalyse nevienodas. Rytų Viduržemio jūros regione sergamumas anemija svyruoja nuo 14 iki 42 proc. tarp paauglių, nuo 11 iki 40 proc. tarp suaugusių ir yra ypač paplitęs tarp vaisingo amžiaus moterų. Anemijos paplitimas yra nevienodas amžiaus grupėse ir priklauso nuo lyties. Anemija daugiausia yra nu- Žurnalo tinklalapis: Adresas susirašinėti: Vaida Batulevičienė, el. p. vaida.batuleviciene@go.kauko.lt

29 29 statoma ikimokyklinio amžiaus vaikams (47 proc.) ir nėščiosioms moterims (42 proc.). Moterims anemija nustatoma du kartus dažniau nei vyrams (30 ir 13 proc.) [15]. Lietuvoje stebimos panašios anemijos paplitimo tendencijos [16]. Tyrimo tikslas: įvertinti Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto pirmųjų kursų studentų kraujo morfologinių pakitimų sąsajas su darbo-poilsio režimu bei subjektyviais sveikatos nusiskundimais. KONTINGENTAS IR TYRIMO METODAI Tiriamąją grupę sudarė 142 Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto I ir II kurso studentai. Tyrime dalyvavo 136 merginos ir 6 vaikinai. Kiekvienam tyrimo dalyviui buvo atliktas periferinio kraujo tyrimas ir pateikta anketa su klausimais apie gyvensenos įpročius. Siekiant aptikti galimus periferinio kraujo pakitimus, buvo atliktas kapiliarinio kraujo tyrimas hematologiniu analizatoriumi. Hemoglobino norma moterims yra g/l, vyrams g/l [15]. Eritrocitų norma moterims yra x10 12 /l, vyrams x10 12 /l [15]. Nustačius sumažėjusį hemoglobino kiekį kraujyje, eritrocitų skaičių kraujo tūrio vienete, papildomai mikroskopu buvo ištirtos hemogramos morfologinių pakitimų įvertinimui. Kraujo morfologiniai pakitimai buvo fiksuoti, jei nors vienas iš tirtų rodiklių neatitiko normos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos paketą (versija SPSS 17.0). Vidurkių statistiniai skirtumai buvo įvertinti taikant chi kvadrato (χ 2 ) kriterijų. Pasirinktas minimalus reikšmingumo lygmuo buvo 0,05. REZULTATAI Atlikto tyrimo duomenimis, II kurso studentams 2 kartus reikšmingai dažniau nustatyti kraujo morfologiniai pakitimai nei I kurso studentams (atitinkamai 22,1 proc. ir 8,9 proc., p < 0,05). Pirmo ir antro kurso studentų kraujo morfologinių pakitimų dažnis atsižvelgiant į kursą yra pateiktas 1 pav. Du kartus daugiau buvo antro kurso studentų su kraujo morfologiniais pakitimais, kurių nakties miego trukmė procentai ,9 turintys kraujo pakitimų I kursas 91,1 neturintys kraujo pakitimų χ2=4,18; lls=1; p=0,04 22,1 turintys kraujo pakitimų II kursas 77,9 neturintys kraujo pakitimų 1 pav. I ir II kurso studentų kraujo morfologinių pakitimų dažnis atsižvelgiant į kursą 1 lentelė. I ir II kurso studentų miego trukmės ir kraujo morfologinių pakitimų sąsajos Požymis Kursas Trukmė Nakties miego trukmė darbo dienomis Nakties miego trukmė savaitgaliais I II I II Kraujo morfologinių pakitimų dažnis (proc.) (N=142) Yra Nėra Reikšmingumo lygmuo 7 val. ir > χ 10,5 89,5 =0,371 lls=1 < nei 7 val. 5,6 94,4 p=0,542 (sn) 7 val. ir > 18,3 81,7 χ 2 =1,630 < nei 7 val. 30,8 69,2 lls=1 p=0,202 (sn) 7 val. ir > χ 8,0 92,0 =0,495 lls=1 < nei 7 val. 16,7 83,3 p=0,48 (sn) 7 val. ir > 18,9 81,1 χ 2 =3,2 lls=1 < nei 7 val. 41,7 58,3 p= 0,05 (sp) χ² chi kvadrato kriterijus; lls laisvės laipsnių skaičius; p reikšmingumo lygmuo; sp - statistiškai patikima; sn statistiškai nepatikima savaitgaliais buvo trumpesnė nei 7 val. lyginant su 7 val. ir daugiau naktį miegančiais studentais, kuriems taip pat nustatyti kraujo morfologiniai pakitimai (atitinkamai 41,7 proc. bei 18,9 proc., p < 0,05) (1 lentelė). Panašios tendencijos stebimos ir analizuojant duomenis apie studentų miego trukmę darbo dienomis, nors statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (1 lentelė). Pirmo ir antro kurso studentų miego įpročių ir kraujo morfologinių pakitimų sąsajos pateiktos 2 lentelėje. Daugiau nei du trečdaliai II kurso respondentų su kraujo mor- 2 lentelė. I ir II kurso studentų miego įpročių ir kraujo morfologinių pakitimų sąsajos Požymis Kursas Dažnumas Ar atsikėlus ryte jaučiatės pailsėjęs? Ar miegate papildomai dienos metu? Kraujo morfologinių pakitimų dažnis (proc.) (N=142) Yra Nėra Reikšmingumo lygmuo I visada 11,1 88,9 χ 2 =0,348 kartais 9,1 90,9 lls=2 niekada p=0,542 (sn) II visada 14,3 85,7 χ 2 =26,76 kartais 12,1 87,9 lls=2 niekada 76,9 23,1 p=0,001 (sp) I visada χ 2 =1,741 kartais 5,7 94,3 lls=2 niekada 15,8 31,4 p=0,419 (sn) II visada χ 2 =2,484 kartais 26,2 73,8 lls=2 niekada 14,3 85,7 p=0,289 (sn) χ² chi kvadrato kriterijus; lls laisvės laipsnių skaičius; p reikšmingumo lygmuo; sp - statistiškai patikima; sn statistiškai nepatikima 2 pav. I ir II kurso studentų fizinio aktyvumo ir kraujo morfologinių pakitimų sąsajos

30 30 fologiniais pakitimais teigė, kad atsikėlus ryte jautėsi nepailsėję, skirtingai nei tie, kuriems nenustatyti kraujo morfologiniai pakitimai (atitinkamai 76,9 proc. ir 23,1 proc., p<0,05). Analizuojant duomenis apie studentų dienos miego įpročius, nustatyta, kad II kurso studentai su kraujo morfologiniais pakitimais tris kartus rečiau papildomai miega dienos metu, skirtingai nei tie, kuriems nenustatyti kraujo morfologiniai pakitimai (atitinkamai 26,2 proc. bei 73,8 proc., p>0,05), nors statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta (2 lentelė). Atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad tiek I, tiek II kurso studentai su kraujo morfologiniais pakitimais yra fiziškai neaktyvūs (atitinkamai 100 proc. ir 68,4 proc., p >0,05) (2 pav.). Penktadaliui II kurso studentų su kraujo morfologiniais pakitimais tenka derinti darbą bei studijas (3 pav.). Trečioje lentelėje pateikti I ir II kurso studentų gyvensenos pokyčių ir kraujo morfologinių pakitimų sąsajų rezultatai. Keturis kartus reikšmingai daugiau antro kurso nei pirmo kurso respondentų su kraujo morfologiniais pakitimais teigė, jog jų gyvensena pasikeitė per penkerius metus (atitinkamai 80 proc. bei 20 proc., p<0,05). Analizuojant duomenis apie studentų gyvenamosios vietos pasikeitimus nustatyta, kad net 90 proc. antro kurso studentų su kraujo morfologiniais pakitimais gyvenamoji vieta pasikeitė, skirtingai nei pirmakursių, kurių dauguma gyveno su tėvais (3 lentelė). Studentai su kraujo morfologiniais pakitimais reikšmingai blogiau vertino savo sveikatą lyginant su studentais, kurių kraujo tyrimai atitiko norminius reikalavimus (atitinkamai 8,3 proc. ir 0 proc., p<0,05) (4 pav.). Nors daugiau nei du trečdaliai studentų su kraujo morfologiniais pakitimais panašiai teigiamai vertino savo sveikatą kaip ir tie studentai, kuriems tokie kraujo pakitimai nerasti (4 pav.). Greta gyvensenos įpročių studentų buvo klausiama apie įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip protinis ir fizinis nuovargis, nervinė įtampa, miego sutrikimai, irzlumas, galvos skausmai bei svaigimas, bendras silpnumas, bendras išsekimas, blyški oda, potraukis alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms. Įvertinus atlikto tyrimo duomenis nustatyta, kad studentai su kraujo morfologiniais pakitimais dažniau kartais jautė nervinę įtampą, nei tie, kurių kraujo tyrimai procentai ,3 25,0 50,0 49,2 8,3 turintys kraujo pakitimų 8,3 8,5 27,1 15,3 0,0 neturintys kraujo pakitimų puikiai labai gerai gerai patenkinamai blogai χ2 =10,5; lls=4; p=0,03 4 pav. I ir II kurso studentų kraujo morfologinių pakitimų dažnis atsižvelgiant į subjektyvų jų sveikatos vertinimą 4 lentelė. I ir II kurso studentų subjektyvių sveikatos nusiskundimų ir kraujo morfologinių pakitimų sąsajos 3 pav. I ir II kurso studentų darbo derinimo su studijomis ir kraujo morfologinių pakitimų sąsajos 3 lentelė. I ir II kurso studentų gyvensenos pokyčių ir kraujo morfologinių pakitimų sąsajos Požymis Pasikeitusi gyvensena per penkerius metus Gyvenamosios vietos pasikeitimas pradėjus studijuoti Kraujo morfologiniai pakitimai Nustatyti Nenustatyti Nustatyti Nenustatyti Pokytis I kursas Dažnis (proc.) (N=142) II kursas Reikšmingumo lygmuo Yra 20,0 80,0 χ 2 =3,3 Nėra lls=1 41,7 58,3 p=0,05 (sp) Yra 25,0 75,0 χ 2 =0,851 Nėra 50,0 50,0 lls=1 p=0,356 (sn) Yra 10,0 90,0 χ 2 =2,696 Nėra lls=1 37,5 62,5 p= 0,101(sn) Yra 28,6 71,4 χ 2 =1,383 Nėra 45,3 54,7 lls=1 p=0,204 (sn) χ² chi kvadrato kriterijus; lls laisvės laipsnių skaičius; p reikšmingumo lygmuo; sp - statistiškai patikima; sn statistiškai nepatikima Subjektyvus sveikatos nusiskundimas Kraujo morfologiniai pakitimai Dažnis (proc.) (N=142) Dažnai Kartais Retai/ niekada Reikšmingumo lygmuo Yra 41,7 50,0 8,3 χ 2 =4,76; Nervinė įtampa Nėra lls=2; 54,2 28,0 17,8 p=0,05 (sp) Yra 50,0 33,3 16,7 χ 2 =2,56; Bendras Nėra 39,0 lls=2; silpnumas 28,0 33,0 p=0,278 (sn) Yra 75,0 25,0 0 χ 2 =0,85; Nuovargis Nėra lls=2; 71,2 25,4 3,4 p=0,652 (sn) Yra 33,3 41,7 25,0 χ 2 =0,70; Irzlumas lls=2; Nėra 25,4 49,2 25,4 p=0,704 (sn) Yra 41,7 16,7 41,6 χ 2 =5,35; Miego sutrikimai lls=2; Nėra 36,2 39,7 24,1 p=0,05 (sp) Yra 33,3 41,7 25,0 χ 2 =2,59; Galvos skausmas lls=2; Nėra 23,7 33,9 42,4 p=0,273 (sn) Yra 16,7 25,0 58,3 χ 2 =1,32; Bendras lls=2; Nėra 10,2 20,3 69,5 išsekimas p=0,517 (sn) χ² chi kvadrato kriterijus; lls laisvės laipsnių skaičius; p reikšmingumo lygmuo; sp - statistiškai patikima; sn statistiškai nepatikima

31 31 atitiko norminius reikalavimus (atitinkamai 50,0 proc. ir 28,0 proc., p<0,05) (4 lentelė). Ketvirtadalis studentų su kraujo morfologiniais pakitimais skundėsi dažnais miego sutrikimais (p<0,05). Taip pat studentai su kraujo morfologiniais pakitimais dažniau skundėsi bendru silpnumu, nuovargiu, irzlumu, galvos skausmais, bendru išsekimu nei kiti studentai. Analizuojant duomenis, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (4 lentelė). Atsižvelgiant į 5 paveiksle pateiktus duomenis, antro kurso studentai su kraujo morfologiniais pakitimais dažniau siejo savo nusiskundimus sveikata su darbo-poilsio režimu, nei tie, kuriems kraujo morfologiniai pakitimai nenustatyti (atitinkamai 73,7 proc. ir 26,3 proc., p>0,05) (5 pav.). 5 pav. I ir II kurso studentų sveikatos sutrikimų ir darbo-poilsio režimo sąsajos REZULTATŲ APTARIMAS Studijos aukštojoje mokykloje yra sudėtingas jaunų žmonių psichologinis ir socialinis tarpsnis, dažnai lydimas emocinės įtampos ir streso [4, 17, 18]. Daugelio autorių tyrimų duomenimis, akademinio jaunimo sveikata nuolat prastėja [4, 19, 20]. Dėl pakitusio studentų gyvenimo tempo dažnai sutrinka paros režimas. Darbingumui ir savijautai įtakos turi šiuolaikinių specialistų lygiui keliamų reikalavimų įgyvendinimas, didelis protinio darbo krūvis, nepalankios aplinkos sąlygos, laiko stoka, mažas fizinis aktyvumas. Ydinga gyvensena ir patiriama įtampa ir stresas gali susilpninti organizmą ir sąlygoti įvairios patologijos atsiradimą [18]. Studentai patiria įtampą dėl mokymosi ir karjeros bei spręsdami asmenines ir socialines problemas. Taip pat studentai patiria įtampą dėl darbo bei potencialaus gyvenimo partnerio radimo [5]. D. Petrauskas, ištyręs daugiau nei 1000 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų gyvenseną, nustatė, kad dažniausiai studentams įtampą kelia studijos, studijų reikalavimai [21]. Anot R. Proškuvienės ir kt., jaunuoliai dėl fizinių ir intelektinių pokyčių, intensyvios protinės veiklos, didelio mokymosi krūvio ir atsakomybės už savo ateitį, yra labiau pažeidžiami streso, nei kitos amžiaus grupės [22]. Studentų patiriama įtampa dažnai sąlygoja jų psichologines, fiziologines bei elgsenos problemas [23, 24]. Vienas iš veiksnių, sukeliančių įtampą bei stresą studentams, yra egzaminai. Pakistano mokslininkai sesijos metu stebėdami 39 studenčių kraujo rodiklių pakitimus nustatė, kad prieš egzaminą trombocitų, eozinofilų kiekis yra mažesnis nei egzamino metu. Eritrocitų kiekis kraujyje prieš egzaminą ir egzamino metu išlieka nepakitęs [6]. Kiti mokslininkai teigia, kad streso metu hemoglobino ir hematokrito koncentracija padidėja, tačiau praėjus ilgesniam laikui po streso eritrocitų, hemoglobino, hematokrito kiekis nukrinta ir neatsistato iki 3 savaičių [7, 25]. Kauno kolegijoje studijų pasiekimų rezultatų vertinimas susideda iš egzaminų ir tarpinių atsiskaitymų, tad kiekvieno atsiskaitymo metu studentai gali patirti įtampą ir stresą. Antro kurso studentams per du mokymosi metus patirtas stresas ir jo pasekmės sumuojasi. Taip pat II kurso studentams tenka derinti darbą su mokslais, kas sukelia įtampą ir stresą. Todėl II kurse buvo daugiau studentų, kuriems nustatyti kraujo morfologiniai pakitimai. Jauni žmonės dirba aktyvų protinį darbą net val. per parą. Miego metu sumažėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas, sumažėja raumenų tonusas. Daugelio mokslininkų teigimu, m. žmogui pakanka 7-8 valandų miego [2, 26-28]. Neracionalus miego režimas sąlygoja miego sutrikimus bei su tuo susijusius fiziologinius ir psichologinius nusiskundimus sveikata [29]. Sutrumpinus maždaug 60 proc. asmeniui reikalingo miegojimo trukmę, ryškiai sulėtėja psichomotorinės reakcijos [30]. Mokslininkai, tyrinėję studentų miego trukmę, padarė išvadą, jog ketvirtadalis studentų miega mažiau nei 6 val. per parą ir tik 61,9 proc. vaikinų ir 60,2 proc. merginų išmiega 7-8 val. [3]. Pakitęs miego režimas sietinas su pakitusiais mokymosi ir darbo krūviais bei pasikeitusia gyvensena [31]. Rusijoje atlikto tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog įstojus į aukštąją mokyklą, smarkiai sutrinka miego režimas, sutrumpėja miego trukmė [32]. Studentai, kurie skundžiasi nemiga ar miega mažiau nei 7 val. per parą, jaučia nuovargį [33]. Prastas išsimiegojimas, nuovargis pabudus yra siejami su intensyvia veikla dienos metu, patiriama įtampa arba simpatinės nervų sistemos sužadinimu [34]. Atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad studentų su kraujo morfologiniais pakitimais darbo-poilsio režimas yra ydingas. Studentai su kraujo morfologiniais pakitimais dažniau patiria nervinę įtampą bei nuovargį pabudus ryte. Taip pat stebimos tendencijos, kad studentai su kraujo morfologiniais pakitimais miega mažiau nei 7 val. per parą. Nustatyta, kad pakankamas fizinis aktyvumas susijęs su geresniu sveikatos vertinimu bei aukštesniais gyvenimo kokybės rodikliais [19, 20, 35-37]. Taigi, galima teigti, jog